Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą Nr. I-1495 ir jį išdėstyti taip:
I
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių procesų dalyvių tarpusavio santykius. 2 . Šiuo įstatymu siekiama suderinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atsakingoji institucija
įgaliota institucija, koordinuojanti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, priimanti atrankos išvadą ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 2 . Numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai
3. „ Natura 2000“ teritorijos artima aplinka
masto tikėtina, kad planuojama ūkinė veikla gali neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis. 4 . Planuojama ūkinė veikla
. Planuojamos ūkinės veiklos artima aplinka – planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietovės, tiesiogiai su ja besiribojančios ir (ar) gamtiniais ryšiais susijusios vietovės aplinka, kuri dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio ir (ar) masto gali patirti reikšmingą neigiamą poveikį. 56 . Planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau-atranka)
) atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, konsultacijas su poveikio aplinkai vertinimo subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada) priėmimą ir jos viešinimą. 67 .
6
7. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)
kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kuri įtraukiama į planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesą procedūrą . 78 .
7
8. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas
) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – programa), jeigu programa rengiama šio įstatymo nustatyta tvarka, ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) parengimą pagal teisės aktų reikalavimus ;2 ) poveikio aplinkai vertinimo subjektų atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo įvertinimą , taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl programos ir ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą;3 ) visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir konsultacijas su kitomis valstybėmis;4 ) atsakingosios institucijos atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo įvertinimą , suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos , jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programos, ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, jeigu toks atliktas, rezultatus;5 ) atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą. 89 . Poveikio aplinkai vertinimo dokumentai –programa, ataskaita. 910 .
9
10. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas
ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), rengiantis informaciją, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir (ar) fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), turintis specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, rengiantys poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir atliekantis atliekantys kitas šiame įstatyme poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui nustatytas funkcijas. 1011 . Poveikio aplinkai vertinimo subjektas
poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, pagal kompetenciją teikianti išvadas ir dalyvaujanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese. 1112 . Poveikis aplinkai
12
14. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu. 1315 . Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas
16. Viršesniam viešajam interesui priskiriama ir svarbia viešajam saugumui laikoma planuojama ūkinė veikla
18. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. 3 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimas ir atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimas planuojant, keičiant ir plečiant ūkinę veiklą
1. Planuojamos ūkinės veiklos , kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai:1 ) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (šio įstatymo 1 priedas);2 ) planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo) metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;3 ) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatyme (toliau – saugomų teritorijų institucija), aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas;4 ) planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 priede, organizatorius (užsakovas) nusprendžia pradėti poveikio aplinkai vertinimą neatliekant atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. 2 .
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 12 straipsnio 11 dalyje nurodytas poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas nustatomas atsižvelgiant į teritorijų apsaugos tikslus, planuojamos ūkinės veiklos poveikio dydį ir erdvinį mastą, poveikio tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą ir galimybes išvengti ir sumažinti poveikį. Poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms laikomas reikšmingu, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis ir atsižvelgiant į konkrečių teritorijų apsaugos tikslus planuojama ūkinė veikla gali reikšmingai neigiamai paveikti saugomas rūšis ir natūralias buveines ir (ar) Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumą. 2 . Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 priede. 3 . Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – poveikio aplinkai vertinimas) turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą, įrašytą į veiklų rūšių sąrašus, nurodytus šio įstatymo 1 ir 2 prieduose ) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas. 4 .
4. Kai planuojamos ūkinės veiklos tikslas – valstybės sienos apsauga, krašto apsauga, ar planuojama tokia ūkinė veikla, kuri būtų vykdoma atsitikus ekstremaliajam įvykiui, apibrėžtam Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, atsakingoji institucija, gavusi informaciją iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) , gali priimti sprendimą neatlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo, jeigu procedūrų atlikimas tokiai veiklai gali turėti neigiamą poveikį valstybės gynybos, gaisrinės ar civilinės saugos tikslams. 41
ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatliekami neatliekama saulės šviesos energijos elektrinių statybai. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas tik, kai jis privalomas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą . Saulės šviesos energijos elektrinės planuojamos, statomos ir eksploatuojamos laikantis aplinkos ministro nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Ši išimtis netaikoma, kai poveikio aplinkai vertinimas privalomas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą. 56 . Kai planuojama ūkinė veikla tiesiogiai uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami. 67 . Kai atsakingoji institucija yra priėmusi atrankos išvadą ir (ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama, plečiama ir šis keitimas ar plėtimas atitinka šio įstatymo 1 priedo1011 punkte ar 2 priedo 14 ir 15 pun ktuose nurodytus atvejus, tokiu atveju atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas. 8 .
8. Kai atsakingoji institucija yra priėmusi atrankos išvadą ir (ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas, kai :1 ) planuojamu ūkinės veiklos keitimu siekiama įgyvendinti sprendimo dėl poveikio aplinkai vertinimo sąlygas ir (ar) sprendime dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) atrankos išvadoje numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, atkurti, kas pažeista, ir (ar) jį kompensuoti;2 ) atsakingoji institucija, gavusi iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus informaciją apie planuojamą ūkinės veiklos keitimą, įvertinusi keitimo pobūdį ir mastą pagrįstai nusprendžia, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos keitimo nesikeičia atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytas poveikis aplinkai. 9 . Planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. 10 . Siekiant įvertinti galimą (bendrą) suminį poveikį aplinkai, įskaitant visuomenės sveikatą, atliekant poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti nagrinėjami:1 ) visi planuojami funkciškai ir (ar) chronologiškai susiję tos pačios planuojamos ūkinės veiklos objektai;2 ) kita planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje vykdoma ūkinė veikla;3 ) kita planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje planuojama ūkinė veikla, dėl kurios priimtas ir yra galiojantis sprendimas, kad veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus, ar priimta ir yra galiojanti atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas . 4 straipsnis.
4 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos tikslai
1. Poveikio aplinkai vertinimo tikslai:1 ) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai;2 ) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai;3 ) nustatyti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį šio straipsnio
1 punkte nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų;4 ) nustatyti priemones, kurių numatoma imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti , atkurti, kas pažeista, ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti;5 ) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį, mastą, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus , ar ji nedarys reikšmingo poveikio šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems aplinkos elementams, visuomenės sveikatai ir jų tarpusavio sąveikai . 2 . Atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. 5 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai1 .
Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai yra:1 ) atsakingoji institucija;2 ) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: a ) savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija, b ) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, c ) vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, d ) kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, e ) o tais atvejais saugomų teritorijų institucijos , kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams ; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, kai planuojama ūkinė veikla susijusi su branduolinės energetikos objektais, g ) kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, h ) šio punkto a papunktyje nenurodytos savivaldybės (-ių) vykdomoji (-osios) institucija (
ir kitos valstybės institucijos , įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;3 ) planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ;4 ) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas , kuris yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), turintis specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką ;5 ) suinteresuota visuomenė;6 ) kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – Vyriausybės įgaliota institucija, aplinkos ministro nustatyta tvarka koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą.
Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai yra:1 ) atsakingoji institucija;2 ) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: a ) savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija, b ) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, c ) vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, d ) kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, e ) o tais atvejais saugomų teritorijų institucijos , kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams ; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, kai planuojama ūkinė veikla susijusi su branduolinės energetikos objektais, g ) kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, h ) šio punkto a papunktyje nenurodytos savivaldybės (-ių) vykdomoji (-osios) institucija (
ir kitos valstybės institucijos , įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;3 ) planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ;4 ) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas , kuris yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), turintis specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką ;5 ) suinteresuota visuomenė;6 ) kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – Vyriausybės įgaliota institucija, aplinkos ministro nustatyta tvarka koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą. 2 .
2. Poveikio aplinkai vertinimo subjektais gali būti ir kitos šio straipsnio 1 dalies 2 punkto punkte g ir h papunkčiuose nenurodytos valstybės nurodytos institucijos, jeigu atsakingoji institucija poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo metu, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą, ar vietos ir aplinkos ypatumus, aplinkos ministro nustatyta tvarka jas pakviečia jas dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese. Tokiais atvejais atsakingoji institucija raštu praneša planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, kokios kitos valstybės šio straipsnio 1 dalies2 punkto punkte g ir h papunkčiuose nurodytos institucijos dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese. 6 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių funkcijos ir teisės
1. Atsakingoji institucija:1 ) koordinuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus;2 ) nagrinėja atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo ir priima atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, nagrinėja, vertina ir tvirtina programas, nagrinėja ir vertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ataskaitas, priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, informuoja visuomenę. Šiame punkte nurodytų dokumentų nagrinėjimo tvarką nustato aplinkos ministras. 3 ) prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka pasitelkia konsultantus ataskaitai ir kartu su ja pateiktiems pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamų ekspertinių žinių. Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija. 2 .
2. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis :1 ) organizuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir
, ;2 ) rengia atrankos informaciją; pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą,3 ) rengia pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią , atlieka šiame įstatyme jam nustatytas ;4 ) dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese procesuose šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. 3 . Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas :1 ) rengia atrankos informaciją , pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą ;2 ) nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai , ;3 ) rengia pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią, poveikio aplinkai vertinimo dokumentus;4 ) ir atlieka šiame įstatyme jam nustatytas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ir visuomenės informavimo procedūras šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. 4 . Poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje : ,1 ) nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą,2 ) nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus,3 ) teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai , ir šio įstatymo ir aplinkos ministro
nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese , teikdami motyvuotus pasiūlymus . 5 .
5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atlikdami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas:1 ) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai;2 ) kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje dėl galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamajam kultūros paveldui;3 ) vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, – dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti;4 ) saugomų teritorijų institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio valstybės saugomoms teritrijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas teritorijoms ;
Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms ;5 ) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius , bei galimybes pagal teritorijos planavimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus juos keisti , galimą poveikį savivaldybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms ir į pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis. 6 . Suinteresuota visuomenė aplinkos ministro nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos poveikio aplinkai vertinimo. 7 .
7. Atsakingoji institucija atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas turi teisę prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka pasitelkti konsultantus ataskaitai ir kartu su ja pateiktiems pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamai ekspertinių žinių. Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija. 78 . Atsakingoji institucija, nagrinėdama pagal jos motyvuotus reikalavimus pataisytus ir (ar) papildytus atrankos informacijos ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, poveikio aplinkai vertinimo subjektai, nagrinėdami pagal jų motyvuotus reikalavimus pataisytus ir (ar) papildytus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, negali reikalauti informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami atrankos informaciją ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, tačiau galėjo jų pareikalauti. 89 . Kai atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas yra planuojamos ūkinės veiklos, kuriai atliekamos šio įstatymo 7 straipsnyje ir (ar) 8–1112 straipsniuose nustatytos procedūros, organizatorius (užsakovas) , atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas funkcijoms, nurodytoms šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, atlikti turi nusistatyti tvarką, pagal kurią funkcijos padalijamos tarp institucijos padalinių, kad vykdant šiame įstatyme jiems nustatytas pareigas būtų išvengta interesų konflikto. II
7 straipsnis. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo
1. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. 2 .
2. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas). 31 . Tais atvejais, Kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas), įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. 42 . Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas aplinkos ministro nustatyta tvarka rengia informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti ir pateikia ją atsakingajai institucijai. rengia vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais (toliau – Atrankos metodiniai nurodymai), kuriuos tvirtina aplinkos ministras . 53 .
5
3. Atsakingoji institucija , išnagrinėjusi atrankos informaciją, atlieka atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo įvertindama planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pagal Atrankos metodinių nurodymų reikalavimus parengtą ir jai pateiktą atrankos informaciją ir atsižvelgdama į:1 ) planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį, jos sąveiką su kita vykdoma ūkine veikla ir (ar) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose kita planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje planuojama ūkine veikla, dėl kurios priimtas ir yra galiojantis sprendimas, kad veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus, ar priimta ir yra galiojanti atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ; gamtos išteklių, tokių kaip vandens, žemės (jos paviršiaus ir gelmių), dirvožemio ir biologinės įvairovės, naudojimą; atliekų susidarymą; galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skirdama Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; galimą planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai ir ekstremaliųjų įvykių ir (ar) ekstremaliųjų situacijų riziką;2 ) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, žemės naudmenas naudmenų pobūdį , vietovėje esančius gamtinius ir žemės gelmių išteklius, jų gausumą, kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes; natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius apsaugos tikslus, tankiai gyvenamas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugos zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu ar archeologiniu aspektu;3 ) planuojamos ūkinės veiklos poveikio dydį ir erdvinį mastą, jo tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, sudėtingumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą, tarpvalstybinį poveikį, suminį poveikį su toje vietoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkine veikla ir galimybes išvengti poveikio ar užkirsti jam kelią.
Atsakingoji institucija , išnagrinėjusi atrankos informaciją, atlieka atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo įvertindama planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pagal Atrankos metodinių nurodymų reikalavimus parengtą ir jai pateiktą atrankos informaciją ir atsižvelgdama į:1 ) planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį, jos sąveiką su kita vykdoma ūkine veikla ir (ar) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose kita planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje planuojama ūkine veikla, dėl kurios priimtas ir yra galiojantis sprendimas, kad veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus, ar priimta ir yra galiojanti atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ; gamtos išteklių, tokių kaip vandens, žemės (jos paviršiaus ir gelmių), dirvožemio ir biologinės įvairovės, naudojimą; atliekų susidarymą; galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skirdama Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; galimą planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai ir ekstremaliųjų įvykių ir (ar) ekstremaliųjų situacijų riziką;2 ) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, žemės naudmenas naudmenų pobūdį , vietovėje esančius gamtinius ir žemės gelmių išteklius, jų gausumą, kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes; natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius apsaugos tikslus, tankiai gyvenamas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugos zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu ar archeologiniu aspektu;3 ) planuojamos ūkinės veiklos poveikio dydį ir erdvinį mastą, jo tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, sudėtingumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą, tarpvalstybinį poveikį, suminį poveikį su toje vietoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkine veikla ir galimybes išvengti poveikio ar užkirsti jam kelią. 64 .
6
4. Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo pateiktos informacijos gavimo dienos, o suinteresuota visuomenė – nuo informacijos paskelbimo dienos, pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką šioje dalyje nustatytą terminą nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo neturi. 75 . Atsakingoji institucija šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka , išnagrinėjusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir remdamasi šio straipsnio53 dalyje nustatytais reikalavimais, per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos atrankai atlikti gavimo dienos priima atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ir raštu ją pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) , poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams arba gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti.
Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo informaciją atrankai atlikti ir pakartotinai teikia ją atsakingajai institucijai, kuri per 10 darbo dienų nuo papildytos atrankos informacijos gavimo dienos priima atrankos išvadą. Atrankos išvados turinį nustato aplinkos ministras. 86 . Atsakingoji institucija priimtą atrankos išvadą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos priėmimo dienos paskelbia visuomenei aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atrankos išvada įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo ir galioja 3 metus. Pasibaigus atrankos išvados galiojimo terminui, jeigu ja remiantis nebuvo išduotas leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra atliekama iš naujo. Vykdant ūkinę veiklą, atsakingosios institucijos priimtoje atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią privalo būti įvykdytos, net jeigu išvados galiojimo terminas yra pasibaigęs. 97 .
9
7. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per 10 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo termino pratęsimo, jeigu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimta atrankos išvada, nepasikeitė. Atsakingoji institucija paskelbia visuomenei sprendimą apie atrankos išvados galiojimo termino pratęsimą aplinkos ministro nustatyta tvarka. 8 . Kai planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta atrankos informacija neatitinka aplinkos ministro nustatyt ų reikalavimų ar kai planuojamą ūkinę veiklą numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, bet planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas nepateikia saugomų teritorijų institucijos išvados, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas nedarys reikšmingo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ar šių teritorijų artimai aplinkai, atsakingoji institucija neatlieka atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atrankos informacijos gavimo aplinkos ministro nustatyta tvarka apie tai informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir ( ar ) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją. 10 . Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, atrankos išvados priėmimo terminas, nurodytas šio straipsnio 7 dalyje, netaikomas. Atsakingoji institucija atrankos išvadą priima per 5 darbo dienas, gavusi šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytos poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. 11 .
11. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas gali pradėti poveikio aplinkai vertinimą be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros. III
8 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo programa
1. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) turi teisę nuspręsti , ar rengti programą , ar rengti pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią. Programa privaloma, jeigu turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas šio įstatymo9
13 dalyje nurodytais pagrindais , o ir programos pateikimas kitai valstybei yra nustatytas tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios. 2 . Programą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamasis aplinkos ministro patvirtintais Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais. Programa nustato ataskaitos turinį ir joje privalomus išnagrinėti klausimus. 3 . Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą programą teikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams išvadoms gauti, apie parengtą programą aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja visuomenę ir atsakingąją instituciją kuri gautą informaciją per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos paskelbia aplinkos ministro nustatyta tvarka. Informacijos apie programą gavimo atsakingojoje institucijoje diena laikoma poveikio aplinkai vertinimo pradžia, išskyrus atvejus, kai iki šios informacijos gavimo atsakingojoje institucijoje dienos buvo gautas pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią šio įstatymo 81 straipsnyje nustatyta tvarka . 4 . Atsakingoji institucija informaciją apie programą per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos paskelbia aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Informacijos apie programą gavimo atsakingojoje institucijoje diena laikoma poveikio aplinkai vertinimo pradžia, išskyrus atvejus, kai iki šios informacijos gavimo dienos atsakingoji institucija gavo pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka. 45 . Poveikio aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už gaisrinę ir civilinę saugą, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, atsižvelgę į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį, ar vietos ir aplinkos ypatumus, teikdami išvadas dėl programos, turi teisę nurodyti, ar jie nagrinės ataskaitą. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už gaisrinę ir civilinę saugą, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, nurodo, kad nenagrinės ataskaitos, ataskaita jiems neteikiama. 56 . Jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas neigiamas motyvuotas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės pripažinta valstybei svarbiu projektu patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose ar yra regioninės svarbos projektas arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti.
Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą motyvuotą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama – per 3 darbo dienas – informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi šį savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka. 7 . Suinteresuotoji visuomenė turi teisę teikti pasiūlymus dėl programos atsakingajai institucijai ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per nustatytą pasiūlymų teikimo terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų nuo atsakingos institucijos gautos informacijos paskelbimo. 68 . Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti programą.
Tokiais atvejais poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo ar pataiso programą ir pakartotinai teikia ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. 79 . Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai ar savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba per šio straipsnio 4, 5, ar6 ar 8 dalyje nustatytą terminą nepateikia išvadų dėl programos, laikoma, kad jie pritaria programai. 810 . Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu) parengtą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir programą pateikia atsakingajai institucijai nagrinėti. 911 . Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi ir įvertinusi programą ir kartu pateiktą pateiktus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir pasiūlymų įvertinimą , remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis, per 10 darbo dienų nuo programos gavimo dienos patvirtina programą arba pateikia motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ir ( ar ) pataisyti programą. Patvirtintą programą ir informaciją apie patvirtintą programą ją atsakingoji institucija paskelbia aplinkos ministro nustatyta tvarka. Programa galioja 3 metus nuo jos patvirtinimo dienos. Ataskaita pateikiama poveikio aplinkai vertinimo subjektams nepasibaigus programos galiojimui. 1012 .
10
12. Jeigu atsakingoji institucija pagal šio straipsnio911 dalį buvo pateikusi motyvuotus reikalavimus pataisyti ar papildyti programą, atsakingoji institucija, išnagrinėjusi ir įvertinusi programą, ją patvirtina per 5 darbo dienas nuo pataisytos ar papildytos programos gavimo dienos. 1113 . Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal šio įstatymo910 straipsnį, programa tvirtinama tik gavus šio įstatymo 10 straipsnio
išvadą dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo , laikantis šio straipsnio 911 ar 1012 dalyje nustatytų terminų ir vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka
1. Pranešimas Pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią (toliau – pranešimas apie PAV pradžią) rengti privalomas privaloma , kai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nusprendžia nerengiama programa nerengti programos . 2 . Pranešimą apie PAV pradžią rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas. Pranešimo apie PAV pradžią formą ir turinį tvirtina aplinkos ministras. 3 . Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pranešimą apie PAV pradžią ne vėliau kaip per prieš 15 darbo dienų iki visuomenės informavimo apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita šio įstatymo1011 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pateikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir atsakingajai institucijai (kuri gautą informaciją per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie PAV pradžią gavimo dienos paskelbia aplinkos ministro nustatyta tvarka) ir aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja visuomenę.
Pranešimo apie PAV pradžią gavimo atsakingojoje institucijoje diena laikoma poveikio aplinkai vertinimo pradžia. 4 . Atsakingoji institucija ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie PAV pradžią gavimo dienos. Suinteresuotoji visuomenė turi teisę pateikti pasiūlymus atsakingajai institucijai ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai gautą pranešimą apie PAV pradžią paskelbia atsakingoji institucija. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu) gautų pasiūlymų įvertinimą pateikia ataskaitoje. 5 . Ataskaita pateikiama poveikio aplinkai vertinimo subjektams ne vėliau kaip per 3 metus nuo pranešimo apie PAV pradžią pateikimo poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir atsakingajai institucijai dienos. 6 . Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros, jos atliekamos šio įstatymo 910 straipsnyje nustatyta tvarka. 910 straipsnis. Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas1 .
Atliekant tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą, vadovaujamasi šiuo įstatymu, Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Konvencija) , tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios. 2 . Per a tranką dėl poveikio aplinkai vertinimo paaiškėjus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikis galėtų būti reikšmingas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės, ne Europos Sąjungos valstybės narės, prisijungusios prie Konvencijos (toliau – poveikį aplinkai patirianti valstybė), aplinkai , atsakingoji institucija per 10 darbo dienų nuo informacijos atrankai gavimo dienos , kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą aplinkos apsaugos instituciją, koordinuojančią tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą (toliau – koordinuojančioji institucija) , prašydama pateikti išvadą, ar planuojamai ūkinei veiklai taikytinos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Koordinuojančioji institucija, išnagrinėjusi gautą informaciją ir atsižvelgusi į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą, vietos ir aplinkos ypatumus, per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos pateikia išvadą atsakingajai institucijai, ar reikia taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Atsakingoji institucija priimdama atrankos išvadą, atsižvelgia į koordinuojančiosios institucijos išvadą. Kai koordinuojančioji institucija pateikia išvadą atsakingajai institucijai, kad reikia taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras, iki priimama atrankos išvada, planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros neatliekamos. 13 .
1
3. Jeigu, atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo programos arba pranešimo apie PAV pradžią atsakingajai institucijai pateikimo metu paaiškėja, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikis gali būti reikšmingas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės, ne Europos Sąjungos valstybės narės, prisijungusios prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencijos, dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Konvencija) (toliau – užsienio valstybė ), poveikį patiriančios valstybės aplinkai arba Vyriausybės įgaliota aplinkos apsaugos koordinuojančioji institucija , koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija), yra gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės (toliau – poveikį aplinkai patirianti valstybė), kuri, jų nuomone, gali tapti reikšmingą poveikį aplinkai patiriančia valstybe, poveikį patiriančios valstybės prašymą atlikti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą, tokiai planuojamai ūkinei veiklai, be kitų šiame įstatyme nurodytų jai taikomų nacionalinių procedūrų, taikomos ir šiame straipsnyje nurodytos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros. 4 . Pradėjus poveikio aplinkai vertinimą ir nustačius šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, atsakingoji institucija per 10 darbo dienų nuo programos arba pranešimo apie PAV pradžią gavimo kreipiasi į koordinuojančiąją instituciją prašydama pateikti išvadą, ar planuojamai ūkinei veiklai reikia taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Koordinuojančioji institucija, išnagrinėjusi gautą informaciją ir atsižvelgusi į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą, vietos ir aplinkos ypatumus, per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo pateikia išvadą, ar reikia taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras, atsakingajai institucijai, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. 25 . Kai , pradėjus poveikio aplinkai vertinimą , reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras, Vyriausybės įgaliota koordinuojančioji institucija, aplinkos ministro nustatyta tvarka apie tai informuoja atsakingąją instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, prašydama jo pateikdama šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išvadą, nurodo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui parengti ir pateikti Vyriausybės įgaliotai koordinuojančiajai institucijai atrankos informacijos ar programos santrauką, aplinkos ministro nustatytos apimties nustatytą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą, jei buvo teikiamas pranešimas apie PAV pradžią ir jei programos pateikimas kitai valstybei nenumatytas tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios, kurioje turi būti informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos galimą reikšmingą tarpvalstybinį poveikį dvišaliame susitarime, jeigu toks susitarimas yra, nurodyta kalba, kitais atvejais – anglų kalba, o kai poveikį aplinkai patirianti valstybė to prašo, – ir jos nacionaline valstybine kalba. 36 .
3
6. Vyriausybės įgaliota
institucija, gavusi šio straipsnio25 dalyje nurodytą atrankos informaciją ar programos santrauką arba informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą iš poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ar planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus , siunčia pranešimą poveikį aplinkai patiriančiai valstybei, kartu su juo pateikdama planuojamos ūkinės veiklos aprašymą, turimą informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai, informaciją apie galimų sprendimų pobūdį, galimus sprendimus ; nurodo prašo poveikį aplinkai patiriančios valstybės informuoti savo valstybės visuomenę ir kompetentingas institucijas, nurodydama laikotarpį terminą (ne trumpesnį kaip 25 darbo dienos), per kurį galima pateikti pranešimą, ar poveikį aplinkai patirianti valstybė pageidauja dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, ir prašo poveikį aplinkai patiriančios valstybės informuoti kompetentingas institucijas ir savo valstybės visuomenę gali pranešti, ar ji pageidauja dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese . 47 . Jeigu poveikį aplinkai patirianti valstybė neatsako per pranešime nurodytą laikotarpį terminą arba praneša, kad nedalyvaus planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, koordinuojančioji institucija apie tai informuoja atsakingąją instituciją, planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, taip pat nurodo, kad vertinimas atliekamas tęsiamas vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis. 58 .
5
8. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi Jeigu poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą apie jos dalyvavimą patirianti valstybė praneša, kad dalyvaus planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, koordinuojančioji institucija apie tai informuoja atsakingąją instituciją, planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, kuriam ir nurodo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui parengti ir ne vėliau negu 10 darbo dienų iki šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto visuomenės informavimo apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita pateikti koordinuojančiajai institucijai ataskaitą anglų kalba ir aplinkos ministro nustatytos apimties netechninio pobūdžio ataskaitos , atitinkamos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos galimą reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai santrauką dvišaliame susitarime, jeigu toks susitarimas yra, nurodyta kalba, kitais atvejais – anglų kalba, o kai poveikį aplinkai patirianti valstybė to prašo, – ir jos nacionaline valstybine kalba. 9 . Jeigu poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui rengiant ataskaitą paaiškėja, kad reikia papildomos informacijos apie poveikį aplinkai patiriančios valstybės aplinką, jis aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į koordinuojančiąją instituciją, kuri ne vėliau negu per 10 darbo dienų prašymą perduoda poveikį patiriančiai valstybei. Gavusi poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą dėl informacijos apie jos aplinką pateikimo, koordinuojančioji institucija ją perduoda poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas. 610 .
6
10. Vyriausybės įgaliota Koordinuojančioji institucija, gavusi iš poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ataskaitą ir netechninio pobūdžio ataskaitos santrauką informaciją, nurodytą šio straipsnio 58 dalyje , per 10 darbo dienų pateikia ją poveikį aplinkai patiriančiai valstybei, kartu pateikdama informaciją apie tolesnes poveikio aplinkai vertinimo procedūras , ir siūlomas tarpvalstybines konsultacijas , jų trukmę, įskaitant galimybę organizuoti dvišalį ar daugiašalį susitikimą, ir prašo informuoti savo poveikį aplinkai patiriančios valstybės visuomenę ir kompetentingas institucijas, nurodydama ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų atsakymo pateikimo laikotarpį terminą , nuo išsiuntimo dienos, per kurį poveikį aplinkai patirianti valstybė gali pateikti savo pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai . 711 . Gavusi poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos ir (ar) papildomą informaciją apie planuojamos ūkinės veiklos galimą reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai, Vyriausybės įgaliota koordinuojančioji institucija per 5 darbo dienas perduoda ją jį poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui, informuoja apie su poveikį aplinkai patiriančia valstybe suderintas planuojamas tarpvalstybines konsultacijas. Pasibaigus tarpvalstybinėms konsultacijoms, koordinuojančioji institucija per 5 darbo dienas apie tai informuoja atsakingąją instituciją, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, nurodo atsakingajai institucijai tęsti poveikio aplinkai vertinimą vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnio ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. jeigu reikia, susitaria su poveikį aplinkai patiriančia valstybe dėl tarpvalstybinių konsultacijų dėl galimo tarpvalstybinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, numatomų priemonių poveikiui aplinkai sumažinti ar pašalinti organizuojant dvišalį ar daugiašalį susitikimą. 8 .
8. Atliekant tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą, vadovaujamasi šiuo įstatymu, Konvencija, tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios. 12 . Koordinuojančioji institucija šio įstatymo 12 straipsnio 13 dalyje ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gavusi atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pateikia jį poveikį aplinkai patiriančiai valstybei dvišaliame susitarime su poveikį aplinkai patiriančia valstybe, jeigu toks susitarimas yra, nurodyta kalba, kitais atvejais – anglų kalba, o kai poveikį aplinkai patirianti valstybė to prašo, – ir jos valstybine kalba. 913 . Tais atvejais, Kai Vyriausybės įgaliota institucija yra gavusi informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės , ne Europos Sąjungos valstybės narės, prisijungusios prie Konvencijos, apie jos teritorijoje planuojamą ūkinę veiklą, galinčią sukelti planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą tarpvalstybinį poveikį (toliau – poveikį daranti valstybė) , Vyriausybės įgaliota vadovaudamasi Konvencijos nuostatomis, koordinuojančioji institucija , gali prašyti tarpvalstybinių konsultacijų. 14 . Koordinuojančioji institucija, gavusi iš poveikį darančios valstybės informaciją, susijusią su jos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos, poveikio aplinkai vertinimu, aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja visuomenės ir suinteresuotų valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų informavimą, ir išvadų ir pasiūlymų iš jų gavimą aplinkos ministro nustatyta tvarka ir pateikimą poveikį darančiai valstybei . iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės apie jos teritorijoje planuojamą ūkinę veiklą, viešinti taikomi tokie apribojimai, kurie galioja toje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje. 10 .
10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Konvencijos nuostatomis, gali prašyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės tarpvalstybinių konsultacijų dėl jų teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos galimo tarpvalstybinio poveikio aplinkai. 1011 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
1. Ataskaitą rengia Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas rengia ataskaitą , vadovaudamasis atsakingosios institucijos patvirtinta programa arba , jeigu buvo teiktas pranešimas apie PAV pradžią, atsižvelgdamas į šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gautus pasiūlymus , jeigu buvo teiktas pranešimas apie PAV pradžią, – ir vadovaudamasis aplinkos ministro patvirtintais Programos ir ataskaitos rengimo nuostatais . Ataskaitos rengimo reikalavimus tvirtina aplinkos ministras. 2 . Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas rengiamai ataskaitai gali naudoti aktualią informaciją, gautą atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ar kitą vertinimą , atliktą pagal kitų teisės aktų reikalavimus . 3 . Parengęs ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas organizuoja viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita aplinkos ministro nustatyta tvarka, informuodamas apie jį visuomenę ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita jo . Visuomenė turi teisę susipažinti su ataskaita ir teikti pasiūlymus atsakingajai institucijai ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita, supažindinimo metu ir iki šio straipsnio 11 dalyje nurodyto termino. 4 .
4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu) aplinkos ministro nustatyta tvarka įvertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ir prireikus pagal juos patikslina ataskaitą , kurią ir pateikia ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams kartu su suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimu pateikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams . 5 . Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja , ir įvertina ataskaitą, kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą kompetenciją pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba pastabas ir pasiūlymus šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos, o dėl ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – per 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai (-oms) konkrečiai (-oms) alternatyvai (-oms) pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; konkrečių teisės aktų reikalavimais pagrįstas sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo metu , jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų siūlomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti , ir (ar) jį kompensuoti ar atkurti tai, kas pažeista
dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai formą nustato aplinkos ministras. 516 .
51
6. Jeigu nebuvo rengta programa ir jei iki sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka procedūros stabdomos, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytus išimties atvejus. poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas neigiamas motyvuotas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose pripažinta valstybei svarbiu projektu ar yra regioninės svarbos projektas arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą motyvuotą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama – per 3 darbo dienas – informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi šį savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka. 67 . Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ir
(ar) pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją pastabas ir (ar) pasiūlymus pateikusiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams.
Šie jos papildytą ir (ar) pataisytą ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per 10 darbo dienų nuo jos papildytos ir (ar) pataisytos ataskaitos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. 61
8. Poveikio aplinkai vertinimo subjektas, nustatęs ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos trūkumus, prieš pateikdamas motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą, ne vėliau kaip iki šio straipsnio 5 dalyje nustatyto termino pabaigos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja apie nustatytus trūkumus ir savo iniciatyva arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo prašymu organizuoja susitikimą, kurio metu aptariami nustatyti ataskaitos trūkumai. 79 . Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5, ar6 ar 7 dalyje nustatytą terminą nepateikia išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, laikoma, kad jie pritaria ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai . 810 . Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas atsakingajai institucijai pateikia pagal poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas pataisytą ir (ar) papildytą ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą. 911 . Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka per 3 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti.
Suinteresuota visuomenė per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingajai institucijai raštu pateikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos. 1012 . Jeigu ataskaita iš esmės keičiama (keičiamas ūkinės veiklos mastas, planuojamos naujos technologinės ir (ar) vietos alternatyvos) ar iš esmės taisoma (kai ataskaitoje netinkamai ar iš dalies nepakankamai įvertintas galimas poveikis aplinkai) ar papildoma (siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvo
dėl gautų poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotų išvadų ir (ar) atsakingosios institucijos motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą , planuojamos ūkinės veiklos dokumentų rengėjas, įpareigotas atsakingosios institucijos, atsakingoji institucija turi įpareigoti arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus iniciatyva poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją organizuoti organizuoja pakartotinį viešą visuomenės supažindinimą su pakeista ataskaita. 1113 . Kai šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais ataskaita iš esmės keičiama , ar iš esmės taisoma, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas po pakartotinio viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita arba atsakingosios institucijos pateiktų pastabų ataskaita iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi gauti naujas poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas šio straipsnio 4–7
dalyse nustatyta tvarka ir pateikti atsakingajai institucijai šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka
straipsnis. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai1 .
Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą , ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atsižvelgdama į šio straipsnio 8, 9 ar 10 dalyse nustatyta tvarka organizuotų susitikimų rezultatus , per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos, o dėl ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos:1
2 ) priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras. 11
2. Atsakingoji institucija, nustačiusi ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos trūkumus, prieš pateikdama motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti, ne vėliau kaip iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja apie nustatytus trūkumus ir savo iniciatyva arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo prašymu organizuoja susitikimą, kurio metu aptariami nustatyti ataskaitos trūkumai. 23 . Kai vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio
atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantų konsultantus , ši institucija, atlikusi ji atlieka veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, ir remdamasi konsultantų išvadomis, teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per 50 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos.
Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantų konsultantus ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per510 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos. 4 . Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki ne daugiau kaip
dienų dienomis, o dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – iki ne daugiau kaip 20 darbo dienų, dėl nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų objektyvių , nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių. Atsakingoji institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas. 35 . Kai atsakingoji institucija pateikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ir (ar) papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi pataisyti ir
(ar) papildyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingajai institucijai.
Atsakingoji institucija pataisytą ir (ar) papildytą ataskaitą išnagrinėja ir per 15 darbo dienų, o dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – per 10 darbo dienų, nuo pataisytos ir (ar) papildytos ataskaitos gavimo dienos priima sprendimą arba, nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio78 dalies nuostatų, dar kartą teikia motyvuotus reikala vimus ataskaitą pataisyti ar papildyti. 46 . Kai dėl planuojamos ūkinės veiklos atliktas tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas pagal šio įstatymo910 straipsnio nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi parengti ir iki sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo pateikti atsakingajai institucijai galinčios patirti reikšmingą poveikį aplinkai kitos Europos Sąjungos patiriančios valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės pasiūlymų įvertinimą. 57
910 straipsnio nuostatos arba šio straipsnio812 dalies nuostatos dėl konsultavimosi su Europos Komisija, sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje , 2 ir 4 dalyse , netaikomas. Atsakingoji institucija, atsižvelgusi į tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima pasibaigus tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūroms ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto užsienio valstybės pasiūlymų įvertinimo gavimo dienos . poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui pateikus galinčios patirti reikšmingą poveikį aplinkai kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės pasiūlymų įvertinimą .
812 dalį, atsakingoji institucija sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pasibaigus konsultacijoms. 68 . Kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai prieštarauja viena kitai ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo subjekto išvada dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai neatitinka šio įstatymo1011 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų dalies nuostatų ir (ar) atsakingoji institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pagal šio įstatymo 10 straipsnio 9 dalį , atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja susitikimą, į kurį kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) , poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją , ir šioje dalyje nurodytus poveikio aplinkai vertinimo subjektus svarstyti jų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Be to, kviečiami atvykti ir pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai . 9 .
9. Gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pagal šio įstatymo 11 straipsnio 11 dalį, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja susitikimą, į kurį kviečia planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją ir pasiūlymus pateikusius suinteresuotos visuomenės atstovus svarstyti suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. 10 . Kai atsakingajai institucijai kyla abejonių dėl planuojamos ūkinės veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams arba galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, aplinkos ministro nustatyta tvarka prireikus organizuoja viešą susitikimą, į jį kviečia planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, jei reikia, konsultantus, jei jie buvo pasitelkti vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, ir poveikio aplinkai vertinimo subjektus svarstyti planuojamos ūkinės veiklos masto ar vietos keitimą arba sąlygas ir (ar) priemones, leisiančias išvengti galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. 711 . Jeigu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) , poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, poveikio aplinkai vertinimo subjektas ir (ar) suinteresuotos visuomenės atstovas (atstovai), aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti apie svarstymą, be svarbių priežasčių neatvyksta į nedalyvauja svarstant poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymų svarstymą pasiūlymus , atsakingoji institucija apsvarsto gautus pasiūlymus jiems nedalyvaujant. 812 .
8
12. Jeigu nustatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukels reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir nėra alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos sprendinių, atsakingoji institucija priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, išskyrus sprendimą, nurodytą šio straipsnio 117 dalyje, tik tais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla privalo būti įgyvendinama dėl įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų socialinio ar ekonominio pobūdžio. Priimant sprendimą, laikoma, kad įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų socialinio ar ekonominio pobūdžio, esama, kai įrodyta, kad planuojama ūkinė veikla būtina dėl veiksmų ar planų, kurių tikslas yra apginti pamatines piliečių gyvenimo vertybes (sveikatą, saugumą, aplinką) arba dėl pagrindinių valstybės ir visuomenės politikos programų, arba dėl ekonominės ar socialinės veiklos ir viešųjų paslaugų vykdymo. Tokiais atvejais Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumui išsaugoti numatomos ir įgyvendinamos natūralių buveinių, rūšių buveinių ar rūšių populiacijų atkūrimo ar šių buveinių gerinimo priemonės dalyje tos pačios teritorijos, išplėstoje teritorijoje, kitoje teritorijoje arba naujoje teritorijoje, kuri bus įtraukta į nurodytą ekologinį tinklą, ar kitos kompensacinės priemonės, kurių kompensacinis poveikis būtų proporcingas lygiavertis, kai įrodoma, kad tokiu mastu taikomos priemonės bus visiškai veiksmingos atkuriant teritorijos struktūrą ir funkcionalumą per trumpą laiką, ar didesnis padarytai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo žalai padarytam neigiamam poveikiui . Kompensacinės priemonės numatomos ir įgyvendinamos taip, kad jų poveikis būtų ankstesnis, negu išryškės planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo žala neigiamas poveikis . Apie šias kompensacines priemones saugomų teritorijų institucija informuoja Europos Komisiją aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Kai atitinkamoje Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje yra prioritetinis natūralių buveinių tipas ir (arba) prioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis, vieninteliai galimi įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių buvimo motyvai yra susiję su žmonių sveikata ar viešuoju saugumu arba su svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis. Dėl galimybės pritaikyti motyvus, susijusius su kitomis, negu nurodyta, svarbesnio visuomenės intereso įpareigojančiomis priežastimis, būtina aplinkos ministro nustatyta tvarka kreiptis į Europos Komisiją jos nuomonės tokiu klausimu. 913 . Atsakingoji institucija poveikio aplinkai vertinimo subjektams, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) , poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pateikia raštu. Atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, įskaitant jame nustatytas sąlygas, yra privalomas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Kai planuojamai ūkinei veiklai atliktos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas, atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja apie sprendimą koordinuojančiąją instituciją per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo. 10 . 14. Atsakingosios institucijos priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai , išskyrus sprendimą, nurodytą šio straipsnio 11 dalyje, galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos , išskyrus sprendimą, nurodytą šio straipsnio 17 dalyje, kuris galioja neterminuotai.
Vykdant ūkinę veiklą, atsakingosios institucijos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir (ar) priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, privalo būti įvykdytos, net jeigu sprendimo galiojimo terminas yra pasibaigęs . 15 . Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per 15 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo, jeigu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, nepasikeitė. 16 . Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą apie sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimą. 1117 . Jeigu atsakingoji institucija priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų ir ji darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai
43 dalyje, neišduodamas ir ši planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma. 12 .
12. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir suteikia galimybę su juo susipažinti. Kai planuojamai ūkinei veiklai atliktos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas, atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia informaciją apie sprendimą Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri apie jį informuoja tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvavusią poveikį aplinkai patiriančią valstybę. 18 . Atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, įskaitant jame nustatytas sąlygas ir (ar) priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, kompensuoti, atkurti tai, kas pažeista, yra privalomas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą pasirengimo vykdyti ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapuose . IV
ATRANKOS DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO, POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROCESŲ VIEŠUMAS IR INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS1213 straipsnis. Dokumentų atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimui atlikti pateikimas Visi atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka teikti dokumentus atsakingajai institucijai, poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir gauti atsakymus iš jų per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, arba tiesiogiai kreipdamiesi į atsakingąją instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo subjektus, išskyrus atvejus, kai nėra techninių galimybių tokiais būdais pateiktos informacijos atgaminti ar perskaityti. 1314 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų viešumas1 .
Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo metu suinteresuota visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti iš kitų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. 2 . Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose tvarką nustato aplinkos ministras. 3 . Atsakingoji institucija ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai saugo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktos informacijos konfidencialumą, jeigu tokia informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra neskelbtina. V
1415 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atsakomybė Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai už šio įstatymo nuostatų pažeidimus traukiami atsakomybėn atsako Aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įstatymų nustatyta tvarka. 1516 straipsnis. Visuomenės Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių teisė kreiptis į teismą
1. Visuomenė turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jos prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, nustatyta tvarka buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus. 2 .
2. Suinteresuota visuomenė turi teisę kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą. 3 . Atsakingosios institucijos sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su sprendimo priėmimu, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo ar gavimo dienos, ar pranešimo apie atsakingosios institucijos veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) gavimo dienos. part_540cc6917d4a4d8e90b40b5347ef96a4_end part_044c6ab2ad6a41db98ccf42b40b66808_end part_34ba6a1f4c014c37bc428bf76ff6bfef_end part_d51fa18dd18e40908c2f0aebbc081d6e_end Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo1 pried as PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIOS POVEIKIS APLINKAI PRIVALO BŪTI VERTINAMAS, RŪŠIŲ SĄRAŠAS
1. Žemės ir vandens ūkis : 1.1 . intensyvus kiaulių (sunkesnių kaip 30 kg) auginimas statiniuose , jeigu joms laikyti yra 3 000 ir daugiau vietų; 1.2 . intensyvus paršavedžių auginimas statiniuose , jeigu joms laikyti yra 900 ir daugiau vietų; 1.3 . intensyvus naminių paukščių auginimas statiniuose : 1.3.1 . jeigu broileriams laikyti yra 85 000 ir daugiau vietų; 1.3.2 . jeigu vištoms laikyti yra 60 000 ir daugiau vietų; 1.4 . užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar ilgalaikiam saugojimui, įrengimas (5 milijonai ar daugiau m3 vandens tūrio arba kai vandens paviršiaus plotas – 250 ha ar didesnis). 2 .
2Gavyba ir perdirbamoji pramonė :
2.1 . tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 tonų naftos per parą); 2.2 . tradicinių angliavandenilių ( dujų) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 000 m 3 dujų per parą); 2.3 . tradicinių angliavandenilių (naftos ar dujų) gavyba Lietuvos Respublikos jūros rajone; 2.4 . išsklaidytųjų angliavandenilių (dujų ar naftos) gavyba; 2.5 . durpių gavyba kasyba (kai kasybos sklypas – 150 ha ir didesnis); 2.6 . kitų naudingųjų iškasenų gavyba kasyba (kai kasybos sklypas – 25 ha ir didesnis); 2.7 . išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimas gręžiniuose, kai taikant hidraulinį uolienų ardymą daugiau kaip 10 000 m 3 vandens, smėlio ar dirbtinių kietųjų dalelių ir cheminių medžiagų mišinio įspaudžiama į gręžinį per visą ardymo procesą; 2.8 . tradicinių angliavandenilių (naftos) perdirbimas (išskyrus tepalo gamybą iš nevalytos naftos). 3 . Energetika : 3.1 . šiluminių elektrinių ir kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia – 150 MW ir didesnė); 3.2 . atominių elektrinių ar kitų branduolinių reaktorių įrengimas statyba ir tokių elektrinių ar reaktorių * demontavimas išmontavimas ar uždarymas eksploatavimo nutraukimas (išskyrus tyrimo įrenginius reprodukuojamoms ir skylančioms medžiagoms gaminti ir transformuoti, kai įrenginio maksimalus galingumas didžiausia galia neviršija 1 kW nuolatinės šiluminės apkrovos).
Atominės elektrinės ar kiti branduoliniai reaktoriai nebepriskiriami nurodytos rūšies įrenginiams, kai branduolinis kuras ir kitos radionuklidais užterštos dalys visam laikui pašalinamos iš įrenginio vietos ; 3.3 . apšvitinto branduolinio kuro perdirbimas; 3.4 . branduolinio kuro gamyba , ir sodrinimas , saugojimas ar laidojimas ; 3.5 . apšvitinto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų apdorojimas ir (ar) saugojimas; 3.6 . apšvitinto branduolinio kuro dėjimas į atliekyną; 3.7 . radioaktyviųjų atliekų dėjimas į atliekyną; 3.8 . apšvitinto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir (ar), saugojimo įrenginių eksploatavimo nutraukimas;
359 . anglių arba bituminio skalūno dujinimas ar suskystinimas (kai įrenginių pajėgumas – 500 ir daugiau tonų per parą);
3.6 3.10 . vėjo elektrinių statyba: 3.6 3.10.1 . Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje; 3.6 3.10.2 . sausumoje, kai planuojama statyti 7 ar daugiau vėjo elektrinių ir atstumas nuo planuojamų statyti vėjo elektrinių iki pastatytų, statomų ar planuojamų statyti yra 5 km ar mažesnis (matuojant tarp stiebų centrų) arba kai šie skaičiaus, aukščio ir atstumo dydžiai pasiekiami įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti vėjo elektrines . 4 .
4. Metalų gamybos ir perdirbimo pramonė : 4.1 . plieno ir ketaus pirminis lydymas; 4.2 . spalvotųjų metalų gamyba iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų cheminiais, metalurgijos ar elektrolizės būdais. 5 . Mineralinių statybinių medžiagų pramonė : 5.1 . Asbesto gavyba ar perdirbimas, asbesto turinčių gaminių gamyba: asbesto-cemento gaminių gamyba, kai pagaminama daugiau kaip 20 000 tonų per metus; 5.2 . frikcinių medžiagų gamyba,
5.3 . kitais asbesto perdirbimo ar panaudojimo atvejais,
.
6Chemijos pramonė :
6.1 . organinių cheminių medžiagų ( įskaitant angliavandenilių (linijinių arba ciklinių; sočiųjų arba nesočiųjų, alifatinių arba aromatinių); deguonies turinčių organinių junginių: alkoholio, aldehidų, ketonų, karboksirūgščių, esterių ir jų mišinių, acetatų, eterių, epoksidinių dervų; sieros turinčių organinių junginių; azoto turinčių organinių junginių: aminų, amidų, nitrozo ir nitro junginių arba nitratų, nitrilų, cianatų, izociantų; fosforo turinčių organinių junginių; halogenintų angliavandenilių; metalo organinių junginių; plastinių medžiagų (polimerų, sintetinio pluošto ir pluošto, turinčio celiuliozės); sintetinio kaučiuko, dažiklių ir pigmentų; paviršinio aktyvumo agentų ir medžiagų ir kt. ) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.2 . neorganinių cheminių medžiagų ( įskaitant dujų, tokių kaip amoniakas, chloras arba chloro vandenilis, fluoras arba fluoro vandenilis, anglies oksidai, sieros turintys junginiai, azoto oksidai, vandenilis, sieros dioksidas, karbonilo chloridas (fosgenas), rūgščių, tokių kaip chromo rūgštis, fluoro vandenilio rūgštis, fosforo rūgštis, azoto rūgštis, druskos rūgštis, sieros rūgštis, oleumas, sulfitinės rūgštys; amonio hidroksido, kalio hidroksido ir natrio hidroksido; amonio chlorido, kalio chlorato, kalio karbonato, natrio karbonato, perborato, sidabro nitrato; nemetalų, metalų oksidų ar kitų neorganinių junginių, tokių kaip kalcio karbidas, silicis, silicio karbidas ir kt. ) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.3 . fosforo, azoto ar kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas) gamyba ir (ar) kitų agrocheminių medžiagų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.4 . cheminių augalų apsaugos produktų ir biocidų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.5 . farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu taikant cheminius ar biologinius procesus; 6.6 . naftos, naftos chemijos produktų , bei cheminių medžiagų ir cheminių mišinių saugojimas saugyklose (kai vienu metu saugoma 2 00 000 ir daugiau tonų); 6.7 . sprogmenų gamyba.
Chemijos pramonė : 6.1 . organinių cheminių medžiagų ( įskaitant angliavandenilių (linijinių arba ciklinių; sočiųjų arba nesočiųjų, alifatinių arba aromatinių); deguonies turinčių organinių junginių: alkoholio, aldehidų, ketonų, karboksirūgščių, esterių ir jų mišinių, acetatų, eterių, epoksidinių dervų; sieros turinčių organinių junginių; azoto turinčių organinių junginių: aminų, amidų, nitrozo ir nitro junginių arba nitratų, nitrilų, cianatų, izociantų; fosforo turinčių organinių junginių; halogenintų angliavandenilių; metalo organinių junginių; plastinių medžiagų (polimerų, sintetinio pluošto ir pluošto, turinčio celiuliozės); sintetinio kaučiuko, dažiklių ir pigmentų; paviršinio aktyvumo agentų ir medžiagų ir kt. ) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.2 . neorganinių cheminių medžiagų ( įskaitant dujų, tokių kaip amoniakas, chloras arba chloro vandenilis, fluoras arba fluoro vandenilis, anglies oksidai, sieros turintys junginiai, azoto oksidai, vandenilis, sieros dioksidas, karbonilo chloridas (fosgenas), rūgščių, tokių kaip chromo rūgštis, fluoro vandenilio rūgštis, fosforo rūgštis, azoto rūgštis, druskos rūgštis, sieros rūgštis, oleumas, sulfitinės rūgštys; amonio hidroksido, kalio hidroksido ir natrio hidroksido; amonio chlorido, kalio chlorato, kalio karbonato, natrio karbonato, perborato, sidabro nitrato; nemetalų, metalų oksidų ar kitų neorganinių junginių, tokių kaip kalcio karbidas, silicis, silicio karbidas ir kt. ) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.3 . fosforo, azoto ar kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas) gamyba ir (ar) kitų agrocheminių medžiagų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.4 . cheminių augalų apsaugos produktų ir biocidų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.5 . farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu taikant cheminius ar biologinius procesus; 6.6 . naftos, naftos chemijos produktų , bei cheminių medžiagų ir cheminių mišinių saugojimas saugyklose (kai vienu metu saugoma 2 00 000 ir daugiau tonų); 6.7 . sprogmenų gamyba. 7 .
7Medienos ir popieriaus pramonė :
7.1 . popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – 200 ir daugiau tonų per parą); 7.2 . plaušienos gamyba iš medienos masės iš rąstų ar panašios plaušinės žaliavos kitų pluoštinių medžiagų gamyba . 8 . Inžineriniai statiniai : 8.1 . jūrų uostų (įskaitant pakrovimo ir iškrovimo terminalus) ar prieplaukų, įskaitant pakrovimo ir (ar) iškrovimo terminalų įrengimą, įrengimas laivams, kurių keliamoji galia – 1 350 ir daugiau tonų, išskyrus keltų prieplaukas; 8.2 . vidaus vandenų kelių, uostų (įskaitant pakrovimo ar iškrovimo terminalus) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia – 1 350 ir daugiau tonų); 8.3 . magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas; 8.4 . automobilių kelių, turinčių keturias ir daugiau eismo juostų, tiesimas ar automobilių kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas įrengiant keturias ar daugiau eismo juostų turintį automobilių kelią (kai tiesiamas ar rekonstruojamas 10 km ar ilgesnis nenutrūkstamas automobilių kelio ruožas); 8.5 . pagrindinių viešojo naudojimo geležinkelių tiesimas; 8.6 . oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas – 2 100 m arba ilgesnis); 8.7 . dujų, naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 8 00 ir daugiau mm, o ilgis – 40 ir daugiau km); 8.8 . antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa – 22 0 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau km);
2 ) tiekimo vamzdynų , įskaitant susijusias slėgines, tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 8 00 ir daugiau mm , o ilgis – 40 ir daugiau km) , įskaitant funkciškai susijusių slėginių įrenginių įrengimą . 9 . Atliekų tvarkymas :
961 . pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus;
9.
7
2. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant cheminiu būdu;
. pavojingųjų atliekų šalinimas pavojingų atliekų sąvartyne;
. nepavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas 100 ir daugiau tonų per parą; 9.5 . radioaktyviųjų atliekų apdorojimas, naudojimas, saugojimas, laidojimas, šalinimas ar šios veiklos nutraukimas;
. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant cheminiu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas 100 ir daugiau tonų per parą;9
10. Kita planuojama ūkinė veikla :910 .1 . požeminio vandens vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas
3 per metus);910 .2 . požeminio vandens vandenviečių dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma 10 milijonų ir daugiau m3 vandens);910 .3 . vandens išteklių (išskyrus geriamąjį vandenį) perskirstymas upių baseinams, kai per metus perskirstoma 100 milijonų ir daugiau m3 vandens ir (ar) kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra 2 000 milijonų ir daugiau m3 vandens per metus ir perskirstoma 5 procentai ir daugiau šio nuotėkio;910 .4 . miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginių įrengimas (kai įrenginiai gali išvalyti 150 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį);9
10. 115
2 ) saugojimas geologinėse saugyklose;910 .
12
6. įrenginių, naudojamų anglies dioksido dioksidui
2 ), kuris saugomas geologinėse saugyklose, surinkimui surinkti iš įrenginių, naudojamų šiame priede šio priedo 10.5 papunktyje nurodytai veiklai vykdyti
2 ), įrengimas. 1011 . Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas , šiame priede ar Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede pateiktą ūkinės veiklos rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas tais atvejais , kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka lygus arba didesnis už šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jeigu jie yra nustatyti . Nustatant šiame punkte nurodyto veiklos pakeitimo ar išplėtimo mastą, sumuojami per paskutinius penkerius kalendorinius metus atlikti veiklos pakeitimai ar išplėtimai skaičiuojant nuo paskutinio sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo . Pastaba. Jeigu planuojama auginti skirtingų šio priedo 1.1–1.3 papunkčiuose nurodytų rūšių gyvūnus ir atskiros rūšies planuojamų vietų skaičius yra mažesnis už jai nustatytą ribinį dydį, poveikio aplinkai vertinimas privalomas, jei, perskaičiavus į kurią nors gyvūnų rūšį, gautas vietų skaičius lygus ar didesnis už jai nustatytą ribinį dydį, t. y. planuojamų vietų atitinkamų rūšių gyvūnams auginti ir ribinių dydžių, nurodytų šio priedo 1.1–1.3 papunkčiuose, santykių suma lygi arba didesnė kaip 1.
Perskaičiuojama pagal formulę: , čia A
2 , ...A n – planuojamas vietų atitinkamos rūšies gyvūnų auginti skaičius; A R1 , A R2 , ...A Rn – ribinis vietų atitinkamos rūšies gyvūnams auginti dydis, nurodytas šio priedo 1.1–1.3 papunkčiuose. part_d6eb417a36364263ac33206363f22427_end part_f8bfa82a60c84a5781f59ade8ba797a1_end Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedas PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIAI TURI BŪTI ATLIEKAMA ATRANKA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO, RŪŠIŲ SĄRAŠAS 1 .
Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė : 1.1 . intensyvus gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra: 1.1.1 . kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000; 1.1.2 . paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900; 1.1.3 . paršeliams nuo 7 iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau; 1.1.4 . karvėms, buliams – 250 ar daugiau; 1.1.5 . veršeliams iki 1 metų – 1 000 ar daugiau; 1.1.6 . galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 metų – 350 ar daugiau; 1.1.7 . * avims, ožkoms – 2 500 ar daugiau; 1.1.8 . arkliams nuo 1 metų – 250 ar daugiau; 1.1.9 . kumeliukams iki 1 metų – 500 ar daugiau; 1.1.10 . * triušiams – 5 000 ar daugiau; 1.1.11 . * šinšiloms – 25 000 ar daugiau; 1.1.12 . * audinėms / ir (ar) kiaunėms – 3 500 ar daugiau; 1.1.13 . * lapėms – 1 500 ar daugiau; 1.1.14 . * nutrijoms – 2 500 ar daugiau; 1.1.15 . * stručiams – 250 ar daugiau; 1.1.16 . vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 20 000; 1.1.17 . broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 20 000; 1.1.18 . * antims – 12 000 ar daugiau; 1.1.19 . kalakutams, auginamiems iki 70 dienų, – 15 000 ar daugiau; 1.1.20 . kalakutams, auginamiems iki 133 dienų, – 7 500 ar daugiau; 1.1.21 . * žąsims – 7 500 ar daugiau; 1.1.22 . * putpelėms – 20 000 ar daugiau; 1.2 . žuvų auginimas ar veisimas (jūroje ar akvakultūros tvenkiniuose, kurių bendras plotas 5 ha ar didesnis); 1.3 . vandens išteklių naudojimas žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo sistemų įrengimą (kai nusausinamas 5 ha ar didesnis plotas arba kai drėkinimui sunaudojama 50 m 3 ar daugiau vandens per parą); 1.4 . užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar nuolatiniam saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 200 000 m
3 arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha); 1.5 . nesukultūrintų natūraliai apaugusių žemės plotų natūralių ar pusiau natūralių teritorijų ( natūralios pievos ir natūralios ganyklos, miškai, medžių ir krūmų kiti želdiniai, pelkės ir krūmai , nenaudojama žemė ) panaudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai, kai panaudojamas ketinama naudoti 0,5 ha ar didesnis plotas didesnį plotą ; 1.6 . ūkinė veikla, kurią planuojant rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (kai planuojamos teritorijos plotas 1 ha ar didesnis), kuriuose kuriuo planuojamiems sprendiniams įgyvendinti bus keičiamos žemės ūkio naudmenos į kitas (ne žemės ūkio) naudmenas , išskyrus: 1.6.1 . ūkininko sodybos statinių – vieno buto gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą; 1.6.
Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė : 1.1 . intensyvus gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra: 1.1.1 . kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000; 1.1.2 . paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900; 1.1.3 . paršeliams nuo 7 iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau; 1.1.4 . karvėms, buliams – 250 ar daugiau; 1.1.5 . veršeliams iki 1 metų – 1 000 ar daugiau; 1.1.6 . galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 metų – 350 ar daugiau; 1.1.7 . * avims, ožkoms – 2 500 ar daugiau; 1.1.8 . arkliams nuo 1 metų – 250 ar daugiau; 1.1.9 . kumeliukams iki 1 metų – 500 ar daugiau; 1.1.10 . * triušiams – 5 000 ar daugiau; 1.1.11 . * šinšiloms – 25 000 ar daugiau; 1.1.12 . * audinėms / ir (ar) kiaunėms – 3 500 ar daugiau; 1.1.13 . * lapėms – 1 500 ar daugiau; 1.1.14 . * nutrijoms – 2 500 ar daugiau; 1.1.15 . * stručiams – 250 ar daugiau; 1.1.16 . vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 20 000; 1.1.17 . broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 20 000; 1.1.18 . * antims – 12 000 ar daugiau; 1.1.19 . kalakutams, auginamiems iki 70 dienų, – 15 000 ar daugiau; 1.1.20 . kalakutams, auginamiems iki 133 dienų, – 7 500 ar daugiau; 1.1.21 . * žąsims – 7 500 ar daugiau; 1.1.22 . * putpelėms – 20 000 ar daugiau; 1.2 . žuvų auginimas ar veisimas (jūroje ar akvakultūros tvenkiniuose, kurių bendras plotas 5 ha ar didesnis); 1.3 . vandens išteklių naudojimas žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo sistemų įrengimą (kai nusausinamas 5 ha ar didesnis plotas arba kai drėkinimui sunaudojama 50 m 3 ar daugiau vandens per parą); 1.4 . užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar nuolatiniam saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 200 000 m
3 arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha); 1.5 . nesukultūrintų natūraliai apaugusių žemės plotų natūralių ar pusiau natūralių teritorijų ( natūralios pievos ir natūralios ganyklos, miškai, medžių ir krūmų kiti želdiniai, pelkės ir krūmai , nenaudojama žemė ) panaudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai, kai panaudojamas ketinama naudoti 0,5 ha ar didesnis plotas didesnį plotą ; 1.6 . ūkinė veikla, kurią planuojant rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (kai planuojamos teritorijos plotas 1 ha ar didesnis), kuriuose kuriuo planuojamiems sprendiniams įgyvendinti bus keičiamos žemės ūkio naudmenos į kitas (ne žemės ūkio) naudmenas , išskyrus: 1.6.1 . ūkininko sodybos statinių – vieno buto gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą; 1.6. 32 . kai planuojamoje teritorijoje numatoma vykdyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede ar šiame priede nurodytą ūkinę veiklą; 1.7 . miško įveisimas ar miško iškirtimas keičiant žemės naudmenas, kai: 1.7.1 . miškas įveisiamas didesniame kaip 10 ha žemės plote; 1.7.2 . miškas iškertamas kaimo vietovėse 1 ha ir didesniame žemės plote, miestuose – bet kokio dydžio žemės plote, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės; 1.8 . žemės plotų atgavimas iš jūros.
2Gavyba ir perdirbamoji pramonė :
2.1 . durpių gavyba kasyba (kai kasybos sklypas – mažiau mažesnis kaip 150 ha, bet daugiau didesnis kaip 0,5 ha); 2.2 . tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama 500 ar mažiau tonų naftos per parą); 2.3 . tradicinių angliavandenilių (dujų) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama 500 000 ar mažiau m 3 dujų per parą); 2.4 . kitų naudingųjų iškasenų gavyba kasyba (kai kasybos sklypas – mažesnis kaip 25 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha); 2.5 . mineralinių ar organinių medžiagų gavyba iš jūrų, ežerų ar upių dugno; 2.6 . giluminių gręžinių (geoterminių, požeminio vandens, mineralinio vandens gavybos, išsklaidytųjų ir tradicinių angliavandenilių išteklių tiesioginio tyrimo gręžinių ir kt.), kurių gylis 300 m ir daugiau, gręžimas ir įrengimas, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 2.7 papunktyje nurodytą veiklą ir gręžinius, skirtus grunto stabilumui tirti; 2.7 . šachtų tipo kasyklų įrengimas. 3 .
3. Energetika : 3.1 . šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia – mažesnė kaip 150 MW, bet didesnė kaip 5 MW); 3.2 . garo ar karšto vandens tiekimo vamzdynų tiesimas (kai ilgis – 2 ar daugiau km);
3 );
3 ); 3.5 . kito iškastinio kuro saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – 1 000 ar daugiau tonų), išskyrus šio priedo 3.3 ir 6.6 papunkčiuose nurodytą veiklą; 3.6 . briketų gamyba iš anglių ar lignito; 3.7 . vandens jėgainių (hidroelektrinių, malūnų, lentpjūvių, naudojančių sukauptą vandens energiją) įrengimas; 3.8 . vėjo elektrinių statyba, kai: 3.8.1 . planuojama statyti 3 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis 50 m ar daugiau (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), išskyrus šio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 3.6.2 3.10 papunktyje nurodytą veiklą; 3.8.2 . vėjo elektrinę planuojama statyti arčiau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos, išskyrus atvejus, kai planuojama statyti ne daugiau kaip vieną ir ne aukštesnę kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę sodyboje ar prie ūkinių pastatų; 3.9 . įrenginių, naudojamų anglies dioksido dioksidui
2 ), kuris saugomas geologinėse saugyklose, surinkimui surinkti iš įrenginių, nenurodytų Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 9.12 papunktyje, įrengimas. 4 .
4. Metalų gamybos, perdirbimo ir apdirbimo pramonė : 4.1 . metalų rūdų perdirbimas , išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 4.2 papunktyje nurodytą veiklą ; 4.2 . juodųjų metalų (įskaitant ketų ir plieną) gamyba (pirminis ar antrinis lydymas arba liejimas) , išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo
(kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą) ; 4.3.2 . kalimą , (kai naudojami pneumatiniai, hidrauliniai ar gariniai kūjai) ; 4.3.3 . presavimą, štampavimą, profiliavimą ir (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 4.3.4 . apsauginės aplydytosios dangos (kai jos įkrova didesnė kaip 0,5 tonos termiškai neapdoroto plieno per parą) taikymą; 4.4 . spalvotųjų metalų (išskyrus tauriuosius) lydymas ar liejimas, įskaitant antrinių žaliavų perdirbimą (valymą, liejimą ir t. t.) (kai gamybos pajėgumas – 15 ar daugiau tonų per parą); 4.5 . metalų ar plastikų paviršių apdorojimas elektrolizės ar cheminiais būdais (kai gamybos pajėgumas – 50 000 ar daugiau m2 per metus); 4.6 . variklinių transporto priemonių gamyba ir surinkimas; 4.7 . laivų statyba, perdirbimas ar remontas; 4.8 . orlaivių gamyba ar remontas; 4.9 . geležinkelių įrangos gamyba, kai gamybos pajėgumas 5 ar daugiau tonų per parą; 4.10 . metalų kalimas, presavimas ar štampavimas sprogstamuoju būdu. 5 .
5. Mineralinių statybinių medžiagų pramonė : 5.1 . kokso gamyba (sausas anglių distiliavimas); 5.2 . asbesto perdirbimas, asbesto turinčių gaminių gamyba, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 5 punkte nurodytą veiklą; 5.3 . stiklo ar stiklo pluoštų gamyba; 5.4 . mineralinių medžiagų lydymas (pvz., natūralaus asfalto (bitumo) gamyba iš gamtinių dervų arba perdirbant naftą ), įskaitant mineralinių pluoštų gamybą; 5.5 . dirbtinių mineralinių pluoštų gamyba; 5.6 . keramikos gaminių iš molio – čerpių, blokelių, plytų, koklių, įskaitant porceliano dirbinius, gamyba degimo būdu (kai gamybos pajėgumas – 3 ar daugiau tonų per parą); 5.7 . cemento gamyba. 6 . Chemijos pramonė : 6.1 . tarpinių cheminių medžiagų apdorojimas ir cheminių medžiagų gamyba, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 6.1 ir 6.2 papunkčiuose nurodytą veiklą, kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą; 6.2 . pesticidų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 6.3 . dažų ir lakų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 6.4 . peroksidų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 6.5 . elastomerų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 6.6 . naftos, naftos chemijos produktų , ir cheminių medžiagų ir cheminių mišinių saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000 tonų) . ; 6.7 . farmacinių produktų gamyba, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 6.5 papunktyje nurodytą veiklą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą). 7 .
7. Maisto ir tabako pramonė : 7.1 . augalinių ar gyvulinių riebalų ir aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 7.2 . augalinių ar gyvulinių maisto produktų konservavimas ar pakavimas (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 7.3 . pieno produktų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 50 ar daugiau tonų per parą); 7.4 . salyklo ar alaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – 10 ar daugiau tonų salyklo per parą ar 10 000 ar daugiau litrų alaus per parą); 7.5 . konditerijos gaminių ar sirupų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 7.6 . cukraus gamyba; 7.7 . mėsos ar paukštienos perdirbimas, įskaitant gyvūnų skerdimą ar paukščių skerdimą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 7.8 . krakmolo gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 7.9 . žuvų perdirbimas, įskaitant žuvų taukų gamybą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą). 8 . Tekstilės, odos, medienos ir popieriaus pramonė : 8.1 . celiuliozės gamyba ar perdirbimas; 8.2 . popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20 tonų per parą); 8.3 . pluoštų ar tekstilės dažymas ar pirminis apdorojimas (toks kaip plovimas, balinimas, merserizavimas (kai dažoma ar apdorojama 100 000 ar daugiau m2 tekstilės per metus; kai dažoma ar apdorojama 5 ar daugiau tonų pluošto per parą);
2 per parą). 9 . Gumos pramonė : Produktų iš elastomerų gamyba ar perdirbimas (kai gamybos ar perdirbimo pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą). 10 .
10. Inžineriniai ir kiti statiniai : 10.1 . antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas, kai tiesiama 3 km ar ilgesnė linija, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.8 papunktyje nurodytą veiklą; 10.2 . urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais ); 10.3 .
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.5 papunktyje nenurodytų geležinkelių, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo geležinkelius, tiesimas ( kai tiesiamas
ilgesnis ilgesnių ) tiesimas, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo geležinkelius geležinkelio eismo transporto saugos ir aplinkos apsaugos priemonių įrengimą; 10.4 . intermodalinių perkrovimo įrenginių ir terminalų statyba (kai įrengiamas užstatomas 0,5 ha ar didesnis plotas); 10.5 . oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m); 10.6 . rajoninių Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.3 ir 8.4 papunkčiuose nenurodytų automobilių kelių (2 km ar ilgesnių) tiesimas , išskyrus vietinės reikšmės vidaus automobilių kelius ir (ar) inžinerinių saugaus eismo priemonių (greitėjimo, lėtėjimo juostų, pėsčiųjų ir dviračių takų, esamų sankryžų pertvarkymo kelio juostos ribose dėl eismo saugos), aplinkos apsaugos priemonių (laukinių gyvūnų apsaugos, triukšmo užtvarų sistemų) įdiegimą ir kelio techninių normatyvinių parametrų atstatymą automobilių kelio juostos ribose, nekeičiant automobilių kelio kategorijos ; 10.7 . kelių, turinčių keturias ar daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas, įrengiant juose keturias ar daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas nenutrūkstamas kelio ruožas, trumpesnis kaip 10 km, bet ilgesnis kaip 2 km); 10.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.5 papunktyje nenurodytų geležinkelių, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo geležinkelius, tiesimas ( kai tiesiamas
ilgesnis ilgesnių ) tiesimas, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo geležinkelius geležinkelio eismo transporto saugos ir aplinkos apsaugos priemonių įrengimą; 10.4 . intermodalinių perkrovimo įrenginių ir terminalų statyba (kai įrengiamas užstatomas 0,5 ha ar didesnis plotas); 10.5 . oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m); 10.6 . rajoninių Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.3 ir 8.4 papunkčiuose nenurodytų automobilių kelių (2 km ar ilgesnių) tiesimas , išskyrus vietinės reikšmės vidaus automobilių kelius ir (ar) inžinerinių saugaus eismo priemonių (greitėjimo, lėtėjimo juostų, pėsčiųjų ir dviračių takų, esamų sankryžų pertvarkymo kelio juostos ribose dėl eismo saugos), aplinkos apsaugos priemonių (laukinių gyvūnų apsaugos, triukšmo užtvarų sistemų) įdiegimą ir kelio techninių normatyvinių parametrų atstatymą automobilių kelio juostos ribose, nekeičiant automobilių kelio kategorijos ; 10.7 . kelių, turinčių keturias ar daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas, įrengiant juose keturias ar daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas nenutrūkstamas kelio ruožas, trumpesnis kaip 10 km, bet ilgesnis kaip 2 km);
. jūros uostų ar vidaus vandenų uostų (įskaitant žvejybos uostus, pakrovimo ar iškrovimo terminalus) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 1 350 tonų, arba kai įrengiamas 0,5 ha ar didesnis plotas akvatorijoje ir sausumoje);
. vidaus vandenų kelių (laivams, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 1 350 tonų) įrengimas ir (ar) gilinimas ;
. jūros uostų akvatorijų gilinimas;
. hidrotechnikos statinių, skirtų apsisaugoti nuo potvynių, statyba; 10.
12
11. tramvajaus, antžeminio ar požeminio geležinkelio, kabančių ar kitokio transporto priemonių, iš dalies ar išimtinai naudojamų keleiviams vežti, linijų (2 km ar ilgesnių) tiesimas;
. slidinėjimo trasų, slidinėjimo keltuvų, funikulierių ar kitų panašių įrenginių (500 m ar ilgesnio atstumo) įrengimas;
. naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ar daugiau mm, o ilgis – mažiau kaip 40 km);
. dujų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ar daugiau mm, o ilgis – mažiau kaip 40 km, bet daugiau kaip 5 km);
. dujų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – mažiau kaip 800 mm, o ilgis – 5 ar daugiau km);
. vandens kanalų (0,5 km ar ilgesnių) įrengimas;
. priešerozinių jūros pakrantės statinių ar įrenginių, galinčių pakeisti jūros pakrantę (pvz., pylimų, molų ir kt.), statyba ar įrengimas;
3
3 per metus);
2 ) tiekimo vamzdynų, įskaitant slėgines, tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau mm, o ilgis – 40 km ar mažiau ), įskaitant funkciškai susijusių slėginių įrenginių įrengimą . 11 .
11Kitos planuojamos ūkinės veiklos rūšys :
11.1 . variklinių transporto priemonių nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas 1 ha ar didesnis plotas); 11.2 . nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą; 11.3 . nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant cheminiu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą; 11.4 . nepavojingųjų atliekų naudojimas jas apdorojant biologiniu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą; 11.5 . nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų ir (ar) paruošimo naudoti ar šalinti pajėgumas 10 ar daugiau tonų per parą ; 11.6 . nepavojingųjų atliekų šalinimas, kai netaikomi šio priedo 11.2–11.5 papunkčiai; 11.7 . pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus tvarkymas : 11.7.1 . pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 9.1, 9.2 9.6, 9.7 ir 9.8 9.3 papunkčiuose nurodytą veiklą; 11.7.2 . pavojingųjų atliekų laikymą laikymas , įskaitant jų paruošimą naudoti , išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 ar daugiau tonų atliekų ir (ar) paruošimo naudoti ar šalinti pajėgumas 5 ar daugiau tonų per parą ; 11.7.3 . pavojingųjų atliekų paruošimą naudoti pakartotinai, įskaitant tokių atliekų laikymą; 11.8 . biodujų gamyba , išskyrus 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines gamybą, individualaus ūkio poreikiams tenkinti ; 11.9 . vandenvalos įrenginių įrengimas: 11.9.1 . miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginiai (galintys išvalyti mažiau kaip 150 000, bet daugiau kaip 2 0
00 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį); 11.9.2 . paviršinių nuotekų valymo įrenginiai (skirti paviršinėms nuotekoms, surenkamoms kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos); 11.10 . dumblo saugojimas laikymas ar šalinimas specialiai įrengtose vietose; 11.11 . požeminio vandens vandenviečių dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m 3 vandens); 11.12 . vandens išteklių, išskyrus geriamąjį vandenį, perskirstymas upių baseinams, kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100 milijonų m 3 vandens ir (ar) kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m 3 vandens per metus ir perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio; 11.13 . metalo laužo, įskaitant nebetinkamas naudoti (eksploatuoti) transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai bendras saugojimo plotas 0,5 ha ar didesnis arba bendras saugojimo pajėgumas 500 tonų ar daugiau); 11.14 . variklių, turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai bandymams skiriamas 500 m 2 ar didesnis plotas); 11.15 . sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar jų atliekų naudojimo įrenginių įrengimas , kenksmingumo pašalinimas ; 11.16 . kritusių ar sergančių gyvulių nereikalingų ar netinkamų naudoti gyvūnų šalinimas ar naikinimas, išskyrus kritusių ar sergančių gyvulių naikinimą epidemiologinio židinio vietoje siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų išplitimo; 11.17 . upių vagų gilinimas ir (ar) kranto ( krantų ) keitimas, įskaitant salų, dambos įrengimą ar nukasimą; 11.18 . ** gamybos , ir pramonės ir sandėliavimo objektų, kuriuose numatoma planuojama vykdyti veiklą, neįtrauktą į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą ir šį priedą, plėtra statyba pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose ar kitam verslui suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendrai naudoti įmonėms, sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą, kai objektas ir jo priklausiniai užimamas užima 1 ha ar didesnis plotas didesnį p
lotą.
Kitos planuojamos ūkinės veiklos rūšys : 11.1 . variklinių transporto priemonių nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas 1 ha ar didesnis plotas); 11.2 . nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą; 11.3 . nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant cheminiu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą; 11.4 . nepavojingųjų atliekų naudojimas jas apdorojant biologiniu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą; 11.5 . nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų ir (ar) paruošimo naudoti ar šalinti pajėgumas 10 ar daugiau tonų per parą ; 11.6 . nepavojingųjų atliekų šalinimas, kai netaikomi šio priedo 11.2–11.5 papunkčiai; 11.7 . pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus tvarkymas : 11.7.1 . pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 9.1, 9.2 9.6, 9.7 ir 9.8 9.3 papunkčiuose nurodytą veiklą; 11.7.2 . pavojingųjų atliekų laikymą laikymas , įskaitant jų paruošimą naudoti , išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 ar daugiau tonų atliekų ir (ar) paruošimo naudoti ar šalinti pajėgumas 5 ar daugiau tonų per parą ; 11.7.3 . pavojingųjų atliekų paruošimą naudoti pakartotinai, įskaitant tokių atliekų laikymą; 11.8 . biodujų gamyba , išskyrus 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines gamybą, individualaus ūkio poreikiams tenkinti ; 11.9 . vandenvalos įrenginių įrengimas: 11.9.1 . miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginiai (galintys išvalyti mažiau kaip 150 000, bet daugiau kaip 2 000 gy
ventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį); 11.9.2 . paviršinių nuotekų valymo įrenginiai (skirti paviršinėms nuotekoms, surenkamoms kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos); 11.10 . dumblo saugojimas laikymas ar šalinimas specialiai įrengtose vietose; 11.11 . požeminio vandens vandenviečių dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m 3 vandens); 11.12 . vandens išteklių, išskyrus geriamąjį vandenį, perskirstymas upių baseinams, kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100 milijonų m 3 vandens ir (ar) kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m 3 vandens per metus ir perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio; 11.13 . metalo laužo, įskaitant nebetinkamas naudoti (eksploatuoti) transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai bendras saugojimo plotas 0,5 ha ar didesnis arba bendras saugojimo pajėgumas 500 tonų ar daugiau); 11.14 . variklių, turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai bandymams skiriamas 500 m 2 ar didesnis plotas); 11.15 . sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar jų atliekų naudojimo įrenginių įrengimas , kenksmingumo pašalinimas ; 11.16 . kritusių ar sergančių gyvulių nereikalingų ar netinkamų naudoti gyvūnų šalinimas ar naikinimas, išskyrus kritusių ar sergančių gyvulių naikinimą epidemiologinio židinio vietoje siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų išplitimo; 11.17 . upių vagų gilinimas ir (ar) kranto ( krantų ) keitimas, įskaitant salų, dambos įrengimą ar nukasimą; 11.18 . ** gamybos , ir pramonės ir sandėliavimo objektų, kuriuose numatoma planuojama vykdyti veiklą, neįtrauktą į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą ir šį priedą, plėtra statyba pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose ar kitam verslui suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendrai naudoti įmonėms, sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą, kai objektas ir jo priklausiniai užimamas užima 1 ha ar didesnis plotas didesnį plotą.
12 .
12. Turizmas ir laisvalaikis : 12.1 . jachtų ar valčių prieplaukų įrengimas (kai prieplaukos plotas 0,2 ha ar didesnis); 12.2 . poilsio namų, viešbučių kompleksų, kaimo turizmo sodybų ar panašių objektų už miestų ribų statyba (turinčiuose 100 ar daugiau lovų ir kai nėra centralizuotos inžinerinių tinklų infrastruktūros); 12.3 . nuolatinių stovyklaviečių ir kempingų, kai sklypo plotas 1 ha ar didesnis, įrengimas; 12.4 . teminių parkų (pvz., zoologijos sodų, golfo laukų, teniso kortų, šaudyklų , vandens pramogų parkų ant paviršinių vandens telkinių ir pan.), kurių plotas 1 ha ar didesnis, įrengimas. 13 . Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašyta planuojama ūkinė veikla, skirta eksperimentiniam tobulinimui ar bandymui ir vykdoma ne ilgiau kaip dvejus metus. 14 . *** Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede pateiktą rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos bet koks keitimas ar išplėtimas, nenurodytas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 11 punkte, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, arba jei toks pakeitimas ar išplėtimas lygus šiame priede nustatytiems žemutiniams ribiniams dydžiams arba didesnis už juos, jeigu jie nustatyti , įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą , kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 101 punkte nurodytus atvejus . 15 .
15. Į šiame priede pateiktą rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos bet koks keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 11 punkte nurodytus atvejus. Šio punkto reikalavimas taikomas veiklai: 15.1 . kuriai nenustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai; 15.2 . kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu vykdoma veikla ir veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o pakeitus ar išplėtus veikla atitiks žemutinius ribinius dydžius; 15.3 . kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už jį. Pastabos:
1. Jeigu planuojama auginti skirtingų šio priedo 1.1 papunktyje nurodytų rūšių gyvūnus ir atskiros rūšies planuojamų vietų skaičius yra mažesnis už jai nustatytą ribinį dydį, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo privaloma, jei perskaičiavus į kurią nors gyvūnų rūšį, gautas vietų skaičius lygus ar didesnis už jai nustatytą žemutinį ribinį dydį, t. y. planuojamų vietų atitinkamų rūšių gyvūnams auginti ir žemutinių ribinių dydžių, nurodytų šio priedo 1.1.1
A R1 , A R2 , ...A Rn
.
2. Šio priedo 1.1.7, 1.1.10-1.1.15, 1.1.18, 1.1.21 ir 1.1.22 papunkčiuose nurodyta viena vieta atitinka vieną suaugusį gyvūną ar paukštį, t. y. jaunikliai neskaičiuojami. 3 . Nustatant šio priedo 15.2 ir 15.3 papunkčiuose nurodyto veiklos pakeitimo ar išplėtimo mastą, sumuojami per paskutinius penkerius kalendorinius metus atlikti veiklos pakeitimai ar išplėtimai, skaičiuojant nuo paskutinio sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba atrankos išvados priėmimo. * Viena vieta atitinka vieną suaugusį gyvūną ar paukštį, t. y. jaunikliai neskaičiuojami. ** Šio priedo 11.18 papunktis netaikomas veiklai, įrašytai į šio įstatymo 1 priedą ar šį priedą. *** Šio 2 priedo 14 papunktis taikomas į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytai šiai planuojamai ūkinei veiklai:
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo3 priedas
1. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL
, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) . 2 . 2011 m. gruodžio 13 d.
a 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 L 124, p. 1) .“ part_93f46594df4b44f1bf94bc38be8ca9af_end part_37fc662897194e4392bc3813610c1969_end part_2ded685980364964ae0d95c0daaf8790_end2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_e21f6c9be71c43e8a3870601564877b5_end
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto Nr. XIVP-1985(2) lyginamasis variantas
poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą Nr. I-1495 ir jį išdėstyti taip:
I
aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių procesų dalyvių tarpusavio santykius. 2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija, koordinuojanti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, priimanti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 2.
„Natura 2000“ teritorijos artima aplinka – planuojamos ūkinės veiklos
vykdymo vietovės aplinka, tiesiogiai besiribojančios vietovės aplinka ir (ar) susijusios gamtiniais ryšiais su Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorija vietovės aplinka, jeigu dėl gamtinių
ryšių tarp vietovių arba dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio ir (ar) masto tikėtina, kad planuojama ūkinė veikla gali neigiamai paveikti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis. 23 . Numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai
Natura 2000“ teritorijos artima aplinka
5Planuojamos ūkinės veiklos artima aplinka – planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietovės aplinka, tiesiogiai su ja besiribojančios vietovės aplinka ir (ar) gamtiniais ryšiais susijusios vietovės aplinka, kuri dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio ir (ar) masto gali patirti reikšmingą neigiamą poveikį. 56 . Planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau-atranka) – procesas, kuris apima:
1) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – atrankos informacija) , parengimą;
2) planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, konsultacijas su poveikio aplinkai vertinimo subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada) priėmimą ir jos viešinimą. 67 . Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) , planuojantys ūkinę veiklą, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kuri kuriai įtraukiama į privalo būti atliekama planuojamos ūkinės veiklos atrankos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą . 78 .
7
8. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas
veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau
dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo įvertinimą , taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą;
vertinimo procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir konsultacijas su kitomis valstybėmis;
nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo nagrinėjimą ir įvertinimą , suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos , jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programos, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, jeigu toks atliktas, rezultatus;
aplinkai priėmimą ir jo viešinimą. 89 .
8
9Poveikio aplinkai vertinimo dokumentai – poveikio aplinkai vertinimo programa, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. 910 . Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), rengiantis informaciją, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir (ar) rengiantys poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir atliekantis atliekantys kitas šiame įstatyme poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui nustatytas funkcijas. 1011 . Poveikio aplinkai vertinimo subjektas – valstybės institucija ar savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjanti ir vertinanti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, pagal kompetenciją teikianti išvadas ir dalyvaujanti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese. 1112 . Poveikis aplinkai – aplinkos pokytis, numatomas dėl planuojamos ūkinės veiklos. 13 . Pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pranešimas , kad pradedamas apie pradedamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas vertinimo procesą . 1214 .
12
14. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
motyvuotas nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, mastą, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, mažinimo, kompensavimo , atkūrimo tai, kas pažeista, ir (ar) kompensavimo priemones, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus, ar ji nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu. 1315 . Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas
16. Viršesniam viešajam interesui priskiriama ir svarbia viešajam saugumui laikoma planuojama ūkinė veikla
organizacijos arba grupės. 18.
apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme. 3 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimas ir atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimas planuojant, keičiant ir plečiant ūkinę veiklą
, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai:
aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą
planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo) metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;
tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatyme (toliau – saugomų teritorijų institucija), aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato nustatoma , kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas;
4) planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 priede, organizatorius (užsakovas) nusprendžia pradėti poveikio aplinkai vertinimą neatliekant atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. 2.
ir 12 straipsnio 11 dalyje nurodytas poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas nustatomas atsižvelgiant į teritorijų apsaugos tikslus, planuojamos ūkinės veiklos poveikio dydį ir erdvinį mastą, poveikio tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą ir galimybes išvengti ir sumažinti poveikį. Poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms laikomas reikšmingu, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis ir atsižvelgiant į konkrečių teritorijų apsaugos tikslus planuojama ūkinė veikla gali reikšmingai neigiamai paveikti saugomas rūšis ir natūralias buveines ir (ar) Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumą. 2. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 priede. 3. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – poveikio aplinkai vertinimas) turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą, įrašytą į planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, nurodytus šio įstatymo 1 ir 2 prieduose išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas. 4 .
4. Kai planuojamos ūkinės veiklos vienintelis tikslas – valstybės sienos apsauga, krašto apsauga, ar planuojama tokia ūkinė veikla, kuri būtų vykdoma atsitikus ekstremaliajam įvykiui, apibrėžtam Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, atsakingoji institucija, gavusi informaciją iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) , gali priimti sprendimą neatlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo, jeigu procedūrų atlikimas tokiai veiklai gali turėti neigiamą poveikį valstybės gynybos, gaisrinės ar civilinės saugos tikslams. 41
ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatliekami neatliekama saulės šviesos energijos elektrinių statybai. Poveikio aplinkai vertinimas saulės šviesos energijos elektrinių statybai atliekamas tik tuo atveju, kai jis privalomas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą . Saulės šviesos energijos elektrinės planuojamos, statomos ir eksploatuojamos laikantis aplinkos ministro nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Ši išimtis netaikoma, kai poveikio aplinkai vertinimas privalomas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą. 56 . Kai planuojama ūkinė veikla tiesiogiai uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami. 67 . Kai atsakingoji institucija yra priėmusi atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą (toliau – atrankos išvada) ir (ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama, plečiama ir šis keitimas ar plėtimas atitinka šio įstatymo 1 priedo1011 punkte ar 2 priedo 14 ir 15 pun ktuose nurodytus atvejus, tokiu atveju atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas atliekami . 8.
veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Jeigu nustatoma, kad planuojama ūkinė veikla suskaidyta į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, siekiant išvengti poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, neišduodamas ir ši planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma. 9. Siekiant įvertinti galimą suminį poveikį aplinkai, įskaitant visuomenės sveikatą, atliekant poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti nagrinėjami:
1) visi planuojami funkciškai ir (ar) chronologiškai susiję tos pačios planuojamos ūkinės veiklos objektai;
2) kita planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje vykdoma ūkinė veikla;
3) kita planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje planuojama ūkinė veikla, dėl kurios priimtas ir yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai , kad veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus, ar priimta ir yra galiojanti atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas . 4 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos tikslai 1.
Poveikio aplinkai vertinimo tikslai:
planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai;
planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai;
šio straipsnio šios dalies
planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos dėl ekstremaliųjų įvykių ir
(ar) galimų ekstremaliųjų situacijų;
neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti , atkurti, kas pažeista, ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti;
mastą, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus , ar ji nedarys reikšmingo neigiamo poveikio šios dalies 1 punkte nurodytiems aplinkos elementams, visuomenės sveikatai ir jų tarpusavio sąveikai . 2. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. 5 straipsnis.
vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai 1.
Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai yra:
institucija,
civilinę saugą,
apsaugą,
aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos , kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams ; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms
inspekcija, kai planuojama ūkinė veikla susijusi su branduolinės energetikos objektais,
g) kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka,
h) šio punkto a papunktyje nenurodytos savivaldybės (-ių) vykdomoji (-osios) institucija (
ir kitos valstybės institucijos , įtrauktos įtraukta (-os) į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;
(užsakovas) ;
(užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas , kuris yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), turintis specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką ;
koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą , kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas .
Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai yra:
institucija,
civilinę saugą,
apsaugą,
aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos , kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams ; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms
inspekcija, kai planuojama ūkinė veikla susijusi su branduolinės energetikos objektais,
g) kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka,
h) šio punkto a papunktyje nenurodytos savivaldybės (-ių) vykdomoji (-osios) institucija (
ir kitos valstybės institucijos , įtrauktos įtraukta (-os) į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;
(užsakovas) ;
(užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas , kuris yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), turintis specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką ;
koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą , kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas . 2.
ir kitos šio straipsnio
punkto punkte g ir h papunkčiuose nenurodytos valstybės nurodytos institucijos, jeigu atsakingoji institucija poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo metu, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą, ar vietos ir aplinkos ypatumus, aplinkos ministro nustatyta tvarka jas pakviečia jas dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese. Tokiais atvejais atsakingoji institucija raštu praneša planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, kokios kitos valstybės šio straipsnio 1 dalies2 punkto punkte g ir h papunkčiuose nurodytos institucijos dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese. 3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) fizinis asmuo:
a) atitikti aplinkos ministro nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus;
b) turėti aukštąjį išsilavinimą srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;
c) turėti ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį srityje, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;
2) juridinis asmuo:
a) atitikti aplinkos ministro nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus;
b) turėti specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;
c) turėti specialistų, turinčių ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį srityje, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką. 6 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių funkcijos ir teisės 1.
Atsakingoji institucija:
1) koordinuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus;
2) nagrinėja atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo ir priima atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, nagrinėja, vertina ir tvirtina poveikio aplinkai vertinimo programas, nagrinėja ir vertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą , suinteresuotos visuomenės pasiūlymus , poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas (toliau – ataskaita) , priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, informuoja visuomenę. Šiame punkte nurodytų dokumentų nagrinėjimo tvarką nustato aplinkos ministras. 3) prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka pasitelkia konsultantus ataskaitai ir kartu su ja pateiktiems pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamų ekspertinių žinių. Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija. 2. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis :
1) organizuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūras , ;
2) rengia atrankos informaciją; pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą,
3) rengia pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią , atlieka šiame įstatyme jam nustatytas ;
4) dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese procesuose šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. 3.
3Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas :
1) rengia atrankos informaciją , pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą ;
2) nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai , ;
3) rengia pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią, poveikio aplinkai vertinimo dokumentus;
4) ir atlieka šiame įstatyme jam nustatytas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ir visuomenės informavimo procedūras šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. 4. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje : , 1) nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą, 2) nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, 3) teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai , ir šio įstatymo ir aplinkos ministro 7 straipsnyje nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese , teikdami motyvuotus pasiūlymus . 5.
nustatytas funkcijas, teikia išvadas:
veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai;
apsaugą, – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje dėl galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamajam kultūros paveldui;
civilinę saugą, – dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti;
saugomų teritorijų institucija institucijos
Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas teritorijoms ; Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms ;
aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius , bei galimybes pagal teritorijos planavimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus juos keisti , galimą poveikį savivaldybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms ir į pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis. 6.
dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos poveikio aplinkai vertinimo. 7. Atsakingoji institucija atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas turi teisę prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka pasitelkti konsultantų ataskaitai ir kartu su ja pateiktiems pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamai ekspertinių žinių. Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu . 78 . Atsakingoji institucija, nagrinėdama pagal jos motyvuotus reikalavimus pataisytus ir
(ar) papildytus atrankos informacijos ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, poveikio aplinkai vertinimo subjektai, nagrinėdami pagal jų motyvuotus reikalavimus pataisytus ir (ar) papildytus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, negali reikalauti informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami atrankos informaciją ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, tačiau galėjo jų pareikalauti. 89 . Kai atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas yra planuojamos ūkinės veiklos, kuriai atliekamos šio įstatymo 7 straipsnyje ir
(ar) 8–1112 straipsniuose nustatytos procedūros, organizatorius (užsakovas) , atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas funkcijoms, nurodytoms šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, atlikti turi nusistatyti tvarką, pagal kurią funkcijos padalijamos tarp institucijos padalinių, kad vykdant šiame įstatyme jiems nustatytas pareigas būtų išvengta interesų konflikto. II SKYRIUS
1.
Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. 2. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas). 31 . Tais atvejais, Kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 priede, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į aplinkos ministro įgaliotą saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą , nurodytą ( šio įstatymo 2 priedas) priede , įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai
planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. 42 . Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas aplinkos ministro nustatyta tvarka rengia informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti ir pateikia ją atsakingajai institucijai. rengia vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais (toliau – Atrankos metodiniai nurodymai), kuriuos tvirtina aplinkos ministras . 53 .
5
3. Atsakingoji institucija , išnagrinėjusi atrankos informaciją, atlieka atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo įvertindama planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pagal Atrankos metodinių nurodymų reikalavimus parengtą ir jai pateiktą atrankos informaciją ir atsižvelgdama į:
veikla ir (ar) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose kita planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje planuojama ūkine veikla, dėl kurios priimtas ir yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai , kad ši veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus, ar priimta ir yra galiojanti atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ; gamtos išteklių, tokių kaip vandens, žemės (jos paviršiaus ir gelmių), dirvožemio ir biologinės įvairovės, naudojimą; atliekų susidarymą; galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skirdama Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; galimą planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai ir ekstremaliųjų įvykių ir (ar) ekstremaliųjų situacijų riziką;
požiūriu, ekosistemos savybes, žemės naudmenas naudmenų pobūdį , toje vietovėje esančius gamtinius ir žemės gelmių išteklius, jų gausumą, kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes; natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius apsaugos tikslus, tankiai gyvenamas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugos zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu ar archeologiniu aspektu;
pobūdį, intensyvumą, sudėtingumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą, tarpvalstybinį poveikį, suminį poveikį su toje vietoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkine veikla ir galimybes išvengti poveikio ar užkirsti jam kelią.
Atsakingoji institucija , išnagrinėjusi atrankos informaciją, atlieka atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo įvertindama planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pagal Atrankos metodinių nurodymų reikalavimus parengtą ir jai pateiktą atrankos informaciją ir atsižvelgdama į:
veikla ir (ar) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose kita planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje planuojama ūkine veikla, dėl kurios priimtas ir yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai , kad ši veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus, ar priimta ir yra galiojanti atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ; gamtos išteklių, tokių kaip vandens, žemės (jos paviršiaus ir gelmių), dirvožemio ir biologinės įvairovės, naudojimą; atliekų susidarymą; galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skirdama Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; galimą planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai ir ekstremaliųjų įvykių ir (ar) ekstremaliųjų situacijų riziką;
požiūriu, ekosistemos savybes, žemės naudmenas naudmenų pobūdį , toje vietovėje esančius gamtinius ir žemės gelmių išteklius, jų gausumą, kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes; natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius apsaugos tikslus, tankiai gyvenamas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugos zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu ar archeologiniu aspektu;
pobūdį, intensyvumą, sudėtingumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą, tarpvalstybinį poveikį, suminį poveikį su toje vietoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkine veikla ir galimybes išvengti poveikio ar užkirsti jam kelią. 64 .
6
4. Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo pateiktos informacijos gavimo dienos, o suinteresuota visuomenė
7
5. Atsakingoji institucija šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka , išnagrinėjusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir remdamasi šio straipsnio53 dalyje nustatytais reikalavimais, per2010 darbo dienų nuo šio straipsnio54 dalyje nurodytos informacijos atrankai atlikti nurodytų poveikio aplinkai vertinimo subjektų pasiūlymų gavimo dienos priima atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ir raštu ją pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) , poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams arba gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo informaciją atrankai atlikti ir pakartotinai teikia ją atsakingajai institucijai, kuri per 10 darbo dienų nuo papildytos atrankos informacijos gavimo dienos priima atrankos išvadą. Atrankos išvados turinį nustato aplinkos ministras. 86 . Atsakingoji institucija priimtą atrankos išvadą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos priėmimo dienos paskelbia visuomenei aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atrankos išvada įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo ir galioja 3 metus. Pasibaigus atrankos išvados galiojimo terminui, jeigu ja remiantis nebuvo išduotas leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio43 dalyje, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra atliekama iš naujo.
Vykdant ūkinę veiklą, atsakingosios institucijos priimtoje atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią privalo būti įvykdytos, net jeigu išvados galiojimo terminas yra pasibaigęs. 97 . Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per 10 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo termino pratęsimo, jeigu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimta atrankos išvada, nepasikeitė. Atsakingoji institucija paskelbia visuomenei sprendimą apie atrankos išvados galiojimo termino pratęsimą aplinkos ministro nustatyta tvarka. 8.
vertinimo dokumentų rengėjo pateikta atrankos informacija neatitinka aplinkos ministro nustatyt ų reikalavimų ar kai planuojamą ūkinę veiklą numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, bet planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas nepateikia aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos išvados, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas nedarys reikšmingo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ar šių teritorijų artimai aplinkai, atsakingoji institucija neatlieka atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos atrankai gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka apie tai informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir ( ar ) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją. 10. Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, atrankos išvados priėmimo terminas, nurodytas šio straipsnio
darbo dienas, gavusi šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytos poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. 11. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas gali pradėti poveikio aplinkai vertinimą be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros. III
veiklos organizatorius (užsakovas) turi teisę nuspręsti , ar rengti poveikio aplinkai vertinimo programą , (toliau – programa) ar rengti pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią.
veiklos tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas šio įstatymo9
13 dalyje nurodytais pagrindais , o ir programos pateikimas kitai valstybei yra nustatytas tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios. 2. Programą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamasis aplinkos ministro patvirtintais Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais. Programa nustato ataskaitos turinį ir joje privalomus išnagrinėti klausimus. 3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą programą teikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams išvadoms gauti, apie parengtą programą aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja visuomenę ir atsakingąją instituciją kuri gautą informaciją per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos paskelbia aplinkos ministro nustatyta tvarka. Informacijos apie programą gavimo atsakingojoje institucijoje diena laikoma poveikio aplinkai vertinimo pradžia, išskyrus atvejus, kai iki šios informacijos gavimo atsakingojoje institucijoje dienos buvo gautas pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią šio įstatymo 81 straipsnyje nustatyta tvarka . 4. Atsakingoji institucija informaciją apie programą per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos paskelbia aplinkos ministro nustatyta tvarka. Informacijos apie programą gavimo atsakingojoje institucijoje diena laikoma poveikio aplinkai vertinimo pradžia, išskyrus atvejus, kai iki šios informacijos gavimo dienos atsakingoji institucija gavo pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka. 45 .
4
5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už gaisrinę ir civilinę saugą, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, atsižvelgę į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį, ar vietos ir aplinkos ypatumus, teikdami išvadas dėl programos, turi teisę nurodyti, ar jie nagrinės ataskaitą. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už gaisrinę ir civilinę saugą, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, nurodo, kad nenagrinės ataskaitos, ataskaita jiems neteikiama. 56 . Jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba , veikdama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų, kuriuose nustatoma savivaldybių kompetencija, neviršydama nustatytos kompetencijos, priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas neigiamas motyvuotas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės pripažinta valstybei svarbiu projektu patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose ar yra regioninės svarbos projektas arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą motyvuotą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama – per 3 darbo dienas – informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą.
Atsakingoji institucija, gavusi šį savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka. 7. Suinteresuotoji visuomenė turi teisę teikti pasiūlymus dėl programos atsakingajai institucijai ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per nustatytą pasiūlymų teikimo terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų nuo atsakingosios institucijos gautos informacijos apie programą paskelbimo dienos. 68 . Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti programą. Tokiais atvejais poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo ar pataiso programą ir pakartotinai teikia ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui motyvuotas išvadas . 7. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai ar savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba per šio straipsnio 4, 5, ar 6 dalyje nustatytą terminą nepateikia išvadų dėl programos, laikoma, kad jie pritaria programai. 89 . Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu) parengtą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir programą pateikia atsakingajai institucijai nagrinėti. 910 .
9
10Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi ir įvertinusi programą ir kartu pateiktą pateiktus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir pasiūlymų įvertinimą , remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis, per 10 darbo dienų nuo programos gavimo dienos patvirtina programą arba pateikia motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ir ( ar ) pataisyti programą. Patvirtintą programą ir informaciją apie patvirtintą programą ją atsakingoji institucija paskelbia aplinkos ministro nustatyta tvarka. Programa galioja 3 metus nuo jos patvirtinimo dienos. Ataskaita pateikiama poveikio aplinkai vertinimo subjektams nepasibaigus programos galiojimui. 1011 . Jeigu atsakingoji institucija pagal šio straipsnio
9 10 dalį buvo pateikusi motyvuotus reikalavimus pataisyti ar papildyti programą, atsakingoji institucija, išnagrinėjusi ir įvertinusi programą, ją patvirtina per 5 darbo dienas nuo pataisytos ar papildytos programos gavimo dienos. 1112 . Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal šio įstatymo9 10 straipsnį, programa tvirtinama tik gavus šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytos koordinuojančiosios institucijos išvadą dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo , laikantis šio straipsnio 911 ar 1012 dalyje nustatytų terminų ir vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka . 81 9 straipsnis. Pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią
1Pranešimas Pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią (toliau – pranešimas apie PAV pradžią) rengti privalomas privaloma , kai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nusprendžia nerengiama programa nerengti programos . 2. Pranešimą apie PAV pradžią rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas.
Pranešimo apie PAV pradžią formą ir turinį tvirtina aplinkos ministras. 3. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pranešimą apie PAV pradžią ne vėliau kaip per prieš
visuomenės supažindinimą su ataskaita šio įstatymo10
atsakingajai institucijai , ( kuri gautą informaciją per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie PAV pradžią gavimo dienos paskelbia aplinkos ministro nustatyta tvarka , ) ir aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja visuomenę. Pranešimo apie PAV pradžią gavimo atsakingojoje institucijoje diena laikoma poveikio aplinkai vertinimo pradžia. 4. Atsakingoji institucija ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie PAV pradžią gavimo dienos. Suinteresuotoji visuomenė turi teisę pateikti pasiūlymus atsakingajai institucijai ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai gautą pranešimą apie PAV pradžią paskelbia atsakingoji institucija. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu) gautų pasiūlymų įvertinimą pateikia ataskaitoje. 5. Ataskaita pateikiama poveikio aplinkai vertinimo subjektams ne vėliau kaip per
vertinimo subjektams ir atsakingajai institucijai dienos. 6.
aplinkai vertinimo procedūros, jos atliekamos šio įstatymo 910 straipsnyje nustatyta tvarka. 9
poveikio aplinkai vertinimas
tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą, vadovaujamasi šiuo įstatymu, Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Konvencija) , tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios. 2. Per a tranką dėl poveikio aplinkai vertinimo paaiškėjus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikis galėtų būti reikšmingas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės, ne Europos Sąjungos valstybės narės, prisijungusios prie Konvencijos (toliau – poveikį aplinkai patirianti valstybė), aplinkai , atsakingoji institucija per 10 darbo dienų nuo informacijos atrankai gavimo dienos , kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą aplinkos apsaugos instituciją, koordinuojančią tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą (toliau – koordinuojančioji institucija) , prašydama pateikti išvadą, ar planuojamai ūkinei veiklai taikytinos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Koordinuojančioji institucija, išnagrinėjusi gautą informaciją ir atsižvelgusi į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą, vietos ir aplinkos ypatumus, per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos pateikia išvadą atsakingajai institucijai, ar reikia taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Atsakingoji institucija, priimdama atrankos išvadą, atsižvelgia į koordinuojančiosios institucijos išvadą. Kai koordinuojančioji institucija pateikia išvadą atsakingajai institucijai, kad reikia taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras, iki priimama atrankos išvada, planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros neatliekamos. 13 .
1
3. Jeigu , atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo programos arba pranešimo apie PAV pradžią atsakingajai institucijai pateikimo metu paaiškėja, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikis gali būti reikšmingas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės, ne Europos Sąjungos valstybės narės, prisijungusios prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencijos, dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Konvencija) (toliau – užsienio valstybė) , poveikį patiriančios valstybės aplinkai arba Vyriausybės įgaliota aplinkos apsaugos koordinuojančioji institucija , koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija), yra gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės (toliau – poveikį aplinkai patirianti valstybė), kuri, jų nuomone, gali tapti reikšmingą poveikį aplinkai patiriančia valstybe, poveikį aplinkai patiriančios valstybės prašymą atlikti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą, tokiai planuojamai ūkinei veiklai, be kitų šiame įstatyme nurodytų jai taikomų nacionalinių procedūrų, taikomos ir šiame straipsnyje nurodytos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros. 4. Pradėjus poveikio aplinkai vertinimą ir nustačius šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, atsakingoji institucija per 10 darbo dienų nuo programos arba pranešimo apie PAV pradžią gavimo dienos kreipiasi į koordinuojančiąją instituciją prašydama pateikti išvadą, ar planuojamai ūkinei veiklai reikia taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Koordinuojančioji institucija, išnagrinėjusi gautą informaciją ir atsižvelgusi į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą, vietos ir aplinkos ypatumus, per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos pateikia išvadą, ar reikia taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras, atsakingajai institucijai, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. 25 . Kai , pradėjus poveikio aplinkai vertinimą , reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras, Vyriausybės įgaliota koordinuojančioji institucija, aplinkos ministro nustatyta tvarka apie tai informuoja atsakingąją instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, prašydama jo pateikdama šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išvadą, nurodo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui parengti ir pateikti Vyriausybės įgaliotai koordinuojančiajai institucijai atrankos informacijos ar programos santrauką, aplinkos ministro nustatytos apimties nustatytą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą, jei buvo teikiamas pranešimas apie PAV pradžią ir jei programos pateikimas kitai valstybei nenumatytas tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios, kurioje turi būti informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos galimą reikšmingą tarpvalstybinį poveikį dvišaliame susitarime, jeigu toks susitarimas yra, nurodyta kalba, kitais atvejais – anglų kalba, o kai poveikį aplinkai patirianti valstybė to prašo, – ir jos nacionaline valstybine kalba. 36 .
3
2 5 dalyje nurodytą atrankos informaciją ar programos santrauką arba informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą iš poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ar planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus , siunčia pranešimą poveikį aplinkai patiriančiai valstybei, kartu su juo pateikdama planuojamos ūkinės veiklos aprašymą, turimą informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai, informaciją apie galimų sprendimų pobūdį, galimus sprendimus ; nurodo prašo poveikį aplinkai patiriančios valstybės informuoti savo valstybės visuomenę ir kompetentingas institucijas, nurodydama laikotarpį terminą (ne trumpesnį kaip 25 darbo dienos), per kurį galima pateikti pranešimą, ar poveikį aplinkai patirianti valstybė pageidauja dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, ir prašo poveikį aplinkai patiriančios valstybės informuoti kompetentingas institucijas ir savo valstybės visuomenę gali pranešti, ar ji pageidauja dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese . 47 . Jeigu poveikį aplinkai patirianti valstybė neatsako per pranešime nurodytą laikotarpį terminą arba praneša, kad nedalyvaus planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, koordinuojančioji institucija apie tai informuoja atsakingąją instituciją, planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, taip pat nurodo, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas tęsiamas vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis. 58 .
5
8. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi Jeigu poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą apie jos dalyvavimą patirianti valstybė praneša, kad dalyvaus planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, koordinuojančioji institucija apie tai informuoja atsakingąją instituciją, planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, kuriam ir nurodo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui parengti ir ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto visuomenės informavimo apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita pateikti koordinuojančiajai institucijai ataskaitą anglų kalba ir aplinkos ministro nustatytos apimties netechninio pobūdžio ataskaitos , atitinkamos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos galimą reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai santrauką dvišaliame susitarime, jeigu toks susitarimas yra, nurodyta kalba, kitais atvejais – anglų kalba, o kai poveikį aplinkai patirianti valstybė to prašo, – ir jos nacionaline valstybine kalba. 9. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui rengiant ataskaitą paaiškėja, kad reikia papildomos informacijos apie poveikį aplinkai patiriančios valstybės aplinką, jis aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į koordinuojančiąją instituciją, kuri ne vėliau negu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos perduoda jį poveikį aplinkai patiriančiai valstybei. Gavusi poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą dėl informacijos apie jos aplinką pateikimo, koordinuojančioji institucija ją perduoda poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos. 610 .
6
10Vyriausybės įgaliota Koordinuojančioji institucija, gavusi iš poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ataskaitą ir netechninio pobūdžio ataskaitos santrauką informaciją, nurodytą šio straipsnio 58 dalyje , per 10 darbo dienų nuo santraukos gavimo dienos pateikia ją poveikį aplinkai patiriančiai valstybei, kartu pateikdama informaciją apie tolesnes poveikio aplinkai vertinimo procedūras , ir siūlomas tarpvalstybines konsultacijas , jų trukmę, įskaitant galimybę organizuoti dvišalį ar daugiašalį susitikimą, ir prašo informuoti savo poveikį aplinkai patiriančios valstybės visuomenę ir kompetentingas institucijas, nurodydama ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų atsakymo pateikimo laikotarpį terminą , nuo išsiuntimo dienos, per kurį poveikį aplinkai patirianti valstybė gali pateikti savo pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai . 711 . Gavusi poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos ir (ar) papildomą informaciją apie planuojamos ūkinės veiklos galimą reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai, Vyriausybės įgaliota koordinuojančioji institucija per 5 darbo dienas nuo atsakymo gavimo dienos perduoda ją jį poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui, informuoja apie su poveikį aplinkai patiriančia valstybe suderintas planuojamas tarpvalstybines konsultacijas.
Pasibaigus tarpvalstybinėms konsultacijoms, koordinuojančioji institucija per 5 darbo dienas apie tai informuoja atsakingąją instituciją, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, nurodo atsakingajai institucijai tęsti poveikio aplinkai vertinimą vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnyje ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. jeigu reikia, susitaria su poveikį aplinkai patiriančia valstybe dėl tarpvalstybinių konsultacijų dėl galimo tarpvalstybinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, numatomų priemonių poveikiui aplinkai sumažinti ar pašalinti organizuojant dvišalį ar daugiašalį susitikimą. 8. Atliekant tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą, vadovaujamasi šiuo įstatymu, Konvencija, tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios. 12. Koordinuojančioji institucija šio įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gavusi atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pateikia jį poveikį aplinkai patiriančiai valstybei dvišaliame susitarime su poveikį aplinkai patiriančia valstybe, jeigu toks susitarimas yra, nurodyta kalba, kitais atvejais – anglų kalba, o kai poveikį aplinkai patirianti valstybė to prašo, – ir jos valstybine kalba. 913 .
9
13. Tais atvejais, Kai Vyriausybės įgaliota institucija yra gavusi informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės , ne Europos Sąjungos valstybės narės, prisijungusios prie Konvencijos, apie jos teritorijoje planuojamą ūkinę veiklą, galinčią sukelti planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai (toliau
Vyriausybės įgaliota vadovaudamasi Konvencijos nuostatomis, koordinuojančioji institucija , gali prašyti tarpvalstybinių konsultacijų. 14. Koordinuojančioji institucija, gavusi iš poveikį darančios valstybės informaciją, susijusią su jos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos, poveikio aplinkai vertinimu, aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja visuomenės ir suinteresuotų valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų informavimą, ir išvadų ir pasiūlymų iš jų gavimą aplinkos ministro nustatyta tvarka ir pateikimą poveikį darančiai valstybei . iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės apie jos teritorijoje planuojamą ūkinę veiklą, viešinti taikomi tokie apribojimai, kurie galioja toje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje. 10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Konvencijos nuostatomis, gali prašyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės tarpvalstybinių konsultacijų dėl jų teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos galimo tarpvalstybinio poveikio aplinkai. 10
vertinimo ataskaita
Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas rengia ataskaitą , vadovaudamasis atsakingosios institucijos patvirtinta programa arba , jeigu buvo teiktas pranešimas apie PAV pradžią, atsižvelgdamas į šio įstatymo 9 straipsnio
gautus pasiūlymus , jeigu buvo teiktas pranešimas apie PAV pradžią, – ir vadovaudamasis aplinkos ministro patvirtintais Programos ir ataskaitos rengimo nuostatais .
Ataskaitos rengimo reikalavimus tvirtina aplinkos ministras. 2. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas rengiamai ataskaitai gali naudoti aktualią informaciją, gautą atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ar kitą vertinimą , atliktą pagal kitų teisės aktų reikalavimus . 3. Parengęs ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas organizuoja viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita aplinkos ministro nustatyta tvarka, informuodamas apie jį visuomenę apie supažindinimą su ataskaita ne vėliau kaip prieš likus 20 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita jo . Visuomenė turi teisę susipažinti su ataskaita ir teikti pasiūlymus atsakingajai institucijai ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui , iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita, supažindinimo su ataskaita metu ir iki šio straipsnio 101 dalyje nurodyto termino. 4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu) aplinkos ministro nustatyta tvarka įvertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ir prireikus pagal juos patikslina ataskaitą , kurią ir pateikia ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams kartu su suinteresuotos visuomenės pasiūlymais ir šių pasiūlymų įvertinimu pateikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams . 5.
ataskaitą , ir įvertina ataskaitą, kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą kompetenciją pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba pastabas ir pasiūlymus šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo jų ataskaitos gavimo dienos, o dėl ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – per 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai (-ioms) konkrečiai (-ioms) alternatyvai (-oms) pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; konkrečių teisės aktų reikalavimais pagrįstas sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo metu , jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų siūlomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti , ir (ar) jį kompensuoti ar atkurti tai, kas pažeista . Išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai formą nustato aplinkos ministras. 516 .
iki sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba, veikdama Vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų, kuriuose nustatoma savivaldybių kompetencija, neviršydama nustatytos kompetencijos , priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka procedūros stabdomos, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytus išimties atvejus. poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas neigiamas motyvuotas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose pripažinta valstybei svarbiu projektu ar yra regioninės svarbos projektas arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą motyvuotą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama – per 3 darbo dienas – informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi šį savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka. 67 . Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ir
(ar) pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją pastabas ir (ar) pasiūlymus pateikusiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams.
Šie jos papildytą ir (ar) pataisytą ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per 10 darbo dienų nuo jos papildytos ir (ar) pataisytos ataskaitos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. 61
ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos trūkumus, prieš pateikdamas motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą, ne vėliau kaip iki šio straipsnio 5 dalyje nustatyto termino pabaigos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja apie nustatytus trūkumus ir savo iniciatyva arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo prašymu organizuoja susitikimą, kurio metu aptariami nustatyti ataskaitos trūkumai. 7. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5, ar
ūkinės veiklos poveikio aplinkai, laikoma, kad jie pritaria ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai. 89 . Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas atsakingajai institucijai pateikia pagal poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas pataisytą ir (ar) papildytą ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir pasiūlymų įvertinimą. 910 . Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka per 3 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti.
Suinteresuota visuomenė per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingajai institucijai raštu pateikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos. 1211 . Jeigu ataskaita iš esmės keičiama (keičiamas ūkinės veiklos mastas, planuojamos naujos technologinės ir (ar) vietos alternatyvos) ar iš esmės taisoma (kai ataskaitoje netinkamai ar nepakankamai įvertintas galimas poveikis aplinkai) ar papildoma (siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvo s) , dėl gautų poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotų išvadų ir (ar) atsakingosios institucijos motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą , poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, įpareigotas atsakingosios institucijos , atsakingoji institucija turi įpareigoti arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus iniciatyva, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją organizuoti organizuoja pakartotinį viešą visuomenės supažindinimą su pakeista ataskaita šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka . 1312 . Kai šio straipsnio 11 dalyje nustatytais atvejais ataskaita iš esmės keičiama , ar iš esmės taisoma, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas po pakartotinio viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita arba atsakingosios institucijos pateiktų pastabų ataskaita iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi gauti naujas poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas šio straipsnio 4–7 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir pateikti atsakingajai institucijai šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka . 11 12 straipsnis. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai 1.
Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą , ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atsižvelgdama į šio straipsnio 8, 9 ar 10 dalyje nustatyta tvarka organizuotų susitikimų rezultatus , per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos, o dėl ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos:
dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras. 11
2. Atsakingoji institucija, nustačiusi ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos trūkumus, prieš pateikdama motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti, ne vėliau kaip iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja apie nustatytus trūkumus ir savo iniciatyva arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo prašymu organizuoja susitikimą, kurio metu aptariami nustatyti ataskaitos trūkumai. 23 . Kai , vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio
7 dalimi, atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantų konsultantų , ši institucija, atlikusi ji atlieka veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, ir , remdamasi konsultantų išvadomis, teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per 50 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos.
Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantų ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per510 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos. 4. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki ne daugiau kaip
dienų dienomis, o dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – iki ne daugiau kaip
dienų, dėl nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų objektyvių , nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių. Atsakingoji institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas. 35 . Kai atsakingoji institucija pateikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ir
(ar) papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi pataisyti ir
(ar) papildyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingajai institucijai.
Atsakingoji institucija pataisytą ir (ar) papildytą ataskaitą išnagrinėja ir per 15 darbo dienų, o dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – per 10 darbo dienų, nuo pataisytos ir (ar) papildytos ataskaitos gavimo dienos priima sprendimą arba, nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio7 8 dalies nuostatų, dar kartą teikia motyvuotus reikala vimus ataskaitą pataisyti ar papildyti. 46 . Kai dėl planuojamos ūkinės veiklos atliktas tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas pagal šio įstatymo9 10 straipsnio nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi parengti ir iki sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo pateikti atsakingajai institucijai galinčios patirti reikšmingą poveikį aplinkai kitos Europos Sąjungos patiriančios valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės pasiūlymų įvertinimą. 57 . Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos šio įstatymo9
8 12 dalies nuostatos dėl konsultavimosi konsultacijų su Europos Komisija, sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje , 2 ir 4 dalyse , netaikomas.
Atsakingoji institucija, atsižvelgusi į tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima pasibaigus tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūroms ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto poveikį aplinkai patiriančios užsienio valstybės pasiūlymų įvertinimo gavimo dienos . poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui pateikus galinčios patirti reikšmingą poveikį aplinkai kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės pasiūlymų įvertinimą . Jeigu buvo konsultuojamasi konsultacijos su Europos Komisija vyko pagal šio straipsnio8 12 dalį, atsakingoji institucija sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pasibaigus konsultacijoms. 68 .
6
8. Kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai prieštarauja viena kitai ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo subjekto išvada dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai neatitinka šio įstatymo1011 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų dalies nuostatų ir (ar) atsakingoji institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pagal šio įstatymo
, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja susitikimą, į kurį kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) , poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją , ir šioje dalyje nurodytus poveikio aplinkai vertinimo subjektus svarstyti jų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Be to, kviečiami atvykti ir pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai . 9. Gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pagal šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalį, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja susitikimą, į kurį kviečia planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją ir pasiūlymus pateikusius suinteresuotos visuomenės atstovus svarstyti suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. 10.
veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams arba galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, aplinkos ministro nustatyta tvarka prireikus organizuoja viešą susitikimą, į jį kviečia planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, prireikus, konsultantus, jeigu jų buvo pasitelkta vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio
ūkinės veiklos masto ar vietos keitimą arba sąlygas ir (ar) priemones, leisiančias išvengti galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. 711 . Jeigu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) , poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, poveikio aplinkai vertinimo subjektas ir (ar) suinteresuotos visuomenės atstovas (atstovai), aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti apie svarstymą, be svarbių priežasčių neatvyksta į nedalyvauja svarstant poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymų svarstymą pasiūlymus , atsakingoji institucija apsvarsto gautus pasiūlymus jiems nedalyvaujant. 812 . Jeigu nustatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukels reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir nėra alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos sprendinių, atsakingoji institucija priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, išskyrus sprendimą, nurodytą šio straipsnio1118 dalyje, tik tais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla privalo būti įgyvendinama dėl įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų socialinio ar ekonominio pobūdžio.
Priimant sprendimą, laikoma, kad įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų socialinio ar ekonominio pobūdžio, esama, kai įrodyta, kad planuojama ūkinė veikla būtina dėl veiksmų ar planų, kurių tikslas yra apginti pamatines piliečių gyvenimo vertybes (sveikatą, saugumą, aplinką) arba dėl pagrindinių valstybės ir visuomenės politikos programų, arba dėl ekonominės ar socialinės veiklos ir viešųjų paslaugų vykdymo. Tokiais atvejais Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumui išsaugoti numatomos ir įgyvendinamos natūralių buveinių, rūšių buveinių ar rūšių populiacijų atkūrimo ar šių buveinių gerinimo priemonės dalyje tos pačios teritorijos, išplėstoje teritorijoje, kitoje teritorijoje arba naujoje teritorijoje, kuri bus įtraukta į nurodytą ekologinį tinklą, ar kitos kompensacinės priemonės, kurių kompensacinis poveikis būtų proporcingas lygiavertis, kai įrodoma, kad tokiu mastu taikomos priemonės bus visiškai veiksmingos atkuriant teritorijos struktūrą ir funkcionalumą per trumpą laiką, ar didesnis padarytai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo žalai padarytam neigiamam poveikiui . Kompensacinės priemonės numatomos ir įgyvendinamos taip, kad jų poveikis būtų ankstesnis, negu išryškės planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo žala neigiamas poveikis . Apie šias kompensacines priemones aplinkos ministro įgaliota saugomų teritorijų institucija informuoja Europos Komisiją aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Kai atitinkamoje Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje yra prioritetinis natūralių buveinių tipas ir (arba) prioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis, vieninteliai galimi įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių buvimo motyvai yra susiję su žmonių sveikata ar viešuoju saugumu arba su svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis. Dėl galimybės pritaikyti motyvus, susijusius su kitomis, negu nurodyta, svarbesnio visuomenės intereso įpareigojančiomis priežastimis, būtina aplinkos ministro nustatyta tvarka kreiptis į Europos Komisiją jos nuomonės tokiu klausimu. 13. Sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turi būti nurodoma: planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo kontaktiniai duomenys; planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, vieta, aprašymas; planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, kompensuoti, atkurti tai, kas pažeista; aplinkos stebėsenos (monitoringo) priemonių aprašymas, jei taikoma; poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų apibendrinimas; informacija apie visuomenės informavimą ir dalyvavimą, įskaitant motyvų, kuriais remiantis visuomenės pasiūlymai buvo priimti ir (ar) atmesti, apibendrinimą; informacija apie atliktas tarpvalstybines procedūras, jei taikoma, ir jų rezultatus; motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas; kokiai (-ioms) konkrečiai (-ioms) alternatyvai (-oms) pritariama ar nepritariama, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pobūdis; sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai apskundimo tvarka. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai formą nustato aplinkos ministras. 914 .
9
14. Atsakingoji institucija poveikio aplinkai vertinimo subjektams, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) , poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pateikia raštu. Atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, įskaitant jame nustatytas sąlygas, yra privalomas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Kai planuojamai ūkinei veiklai atliktos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal šio įstatymo
nustatyta tvarka informuoja apie sprendimą koordinuojančiąją instituciją per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo. 10. 15. Atsakingosios institucijos priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai , išskyrus sprendimą, nurodytą šio straipsnio 11 dalyje, galioja
, išskyrus sprendimą, nurodytą šio straipsnio 18 dalyje, kuris galioja neterminuotai. Vykdant ūkinę veiklą, atsakingosios institucijos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir (ar) priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir
(ar) atkurti tai, kas pažeista, privalo būti įvykdytos, net jeigu sprendimo galiojimo terminas yra pasibaigęs . 16.
nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per 15 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo, jeigu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, nepasikeitė. 17. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą apie sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimą. 1118 . Jeigu atsakingoji institucija priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų ir ji darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai , leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio43 dalyje, neišduodamas ir ši planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma. 12. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir suteikia galimybę su juo susipažinti. Kai planuojamai ūkinei veiklai atliktos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas, atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia informaciją apie sprendimą Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri apie jį informuoja tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvavusią poveikį aplinkai patiriančią valstybę. 19.
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, įskaitant jame nustatytas sąlygas ir (ar) priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, kompensuoti, atkurti tai, kas pažeista, yra privalomas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą pasirengimo vykdyti ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapais . IV
12
vertinimui atlikti pateikimas Visi atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka teikti dokumentus atsakingajai institucijai, poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir gauti atsakymus iš jų per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, arba tiesiogiai kreipdamiesi į atsakingąją instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo subjektus, išskyrus atvejus, kai nėra techninių galimybių tokiais būdais pateiktos informacijos atgaminti ar perskaityti. 13 14 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų viešumas
suinteresuota visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti iš kitų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. 2. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose tvarką nustato aplinkos ministras. 3.
planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktos informacijos konfidencialumą, jeigu tokia informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra neskelbtina. V
14 15 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atsakomybė Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai už šio įstatymo nuostatų pažeidimus traukiami atsakomybėn atsako Aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įstatymų nustatyta tvarka. 15
dalyvių teisė kreiptis į teismą
jos prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, nustatyta tvarka buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus. 2. Suinteresuota visuomenė turi teisę kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą. 3. Atsakingosios institucijos sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su sprendimų priėmimu, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo ar gavimo dienos, ar pranešimo apie atsakingosios institucijos veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) gavimo dienos .
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo
as
: 1.1. intensyvus kiaulių (sunkesnių kaip 30 kg) auginimas statiniuose , jeigu joms laikyti yra 3 000 ir daugiau vietų; 1.2. intensyvus paršavedžių auginimas statiniuose , jeigu joms laikyti yra 900 ir daugiau vietų; 1.3. intensyvus naminių paukščių auginimas statiniuose : 1.3.1. jeigu broileriams laikyti yra 85 000 ir daugiau vietų; 1.3.2. jeigu vištoms laikyti yra 60 000 ir daugiau vietų;
ar ilgalaikiam saugojimui, įrengimas (5 milijonai ar daugiau m3 vandens tūrio arba kai vandens paviršiaus plotas – 250 ha ar didesnis). 2.
2Gavyba ir perdirbamoji pramonė :
2.1. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 tonų naftos per parą); 2.2. tradicinių angliavandenilių ( dujų) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 000 m 3 dujų per parą); 2.3. tradicinių angliavandenilių (naftos ar dujų) gavyba Lietuvos Respublikos jūros rajone; 2.4. išsklaidytųjų angliavandenilių (dujų ar naftos) gavyba; 2.5. durpių gavyba kasyba (kai kasybos sklypas – 150 ha ir didesnis); 2.6. kitų naudingųjų iškasenų gavyba kasyba (kai kasybos sklypas – 25 ha ir didesnis); 2.7. išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimas gręžiniuose, kai taikant hidraulinį uolienų ardymą daugiau kaip 10 000 m 3 vandens, smėlio ar dirbtinių kietųjų dalelių ir cheminių medžiagų mišinio įspaudžiama į gręžinį per visą ardymo procesą; 2.8. tradicinių angliavandenilių (naftos) perdirbimas (išskyrus tepalo gamybą iš nevalytos naftos). 3. Energetika : 3.1. šiluminių elektrinių ir kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių vardinė (nominali oji ) šiluminė galia – 150 MW ir didesnė); 3.2. atominių elektrinių ar kitų branduolinių reaktorių įrengimas statyba ir tokių elektrinių ar reaktorių * demontavimas išmontavimas ar uždarymas eksploatavimo nutraukimas (išskyrus tyrimo įrenginius reprodukuojamoms ir skylančioms medžiagoms gaminti ir transformuoti, kai įrenginio maksimalus galingumas didžiausia galia neviršija 1 kW nuolatinės šiluminės apkrovos).
Atominės elektrinės ar kiti branduoliniai reaktoriai nebepriskiriami nurodytos rūšies įrenginiams, kai branduolinis kuras ir kitos radionuklidais užterštos dalys visam laikui
branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų apdorojimas ir (ar) saugojimas; 3.6. apšvitinto branduolinio kuro dėjimas į atliekyną; 3.7. radioaktyviųjų atliekų dėjimas į atliekyną; 3.8. apšvitinto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir (ar) saugojimo įrenginių eksploatavimo nutraukimas;
. anglių arba bituminio skalūno dujinimas ar suskystinimas (kai įrenginių pajėgumas
3.6 3.10. vėjo elektrinių statyba: 3.6
Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje; 3.6 3.10.2. sausumoje, kai planuojama statyti 7 ar daugiau vėjo elektrinių ir atstumas nuo planuojamų statyti vėjo elektrinių iki pastatytų, statomų ar planuojamų statyti yra 5 km ar mažesnis (matuojant tarp stiebų centrų) arba kai šie skaičiaus skaičiai , aukščio ir atstumo dydžiai pasiekiami , įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti vėjo elektrines . 4.
: 4.1. plieno ir ketaus pirminis lydymas;
žaliavų cheminiais, metalurgijos ar elektrolizės būdais. 5. Mineralinių statybinių medžiagų pramonė : 5.1. asbesto gavyba ar perdirbimas, asbesto turinčių gaminių gamyba: asbesto-cemento gaminių gamyba, kai pagaminama daugiau kaip 20 000 tonų per metus; 5.2. frikcinių medžiagų gamyba ,
per metus pagaminama daugiau kaip 50 tonų; 5.3. kitais asbesto perdirbimo ar panaudojimo atvejais,
: 6.1. organinių cheminių medžiagų ( įskaitant angliavandenilių (linijinių arba ciklinių; sočiųjų arba nesočiųjų, alifatinių arba aromatinių); deguonies turinčių organinių junginių: alkoholio, aldehidų, ketonų, karboksirūgščių, esterių ir jų mišinių, acetatų, eterių, epoksidinių dervų; sieros turinčių organinių junginių; azoto turinčių organinių junginių: aminų, amidų, nitrozo ir nitro junginių arba nitratų, nitrilų, cianatų, izociantų; fosforo turinčių organinių junginių; halogenintų angliavandenilių; metalo organinių junginių; plastinių medžiagų (polimerų, sintetinio pluošto ir pluošto, turinčio celiuliozės); sintetinio kaučiuko, dažiklių ir pigmentų; paviršinio aktyvumo agentų ir medžiagų ir kt. ) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.2. neorganinių cheminių medžiagų ( įskaitant dujų, tokių kaip amoniakas, chloras arba chloro vandenilis, fluoras arba fluoro vandenilis, anglies oksidai, sieros turintys junginiai, azoto oksidai, vandenilis, sieros dioksidas, karbonilo chloridas (fosgenas), rūgščių, tokių kaip chromo rūgštis, fluoro vandenilio rūgštis, fosforo rūgštis, azoto rūgštis, druskos rūgštis, sieros rūgštis, oleumas, sulfitinės rūgštys; amonio hidroksido, kalio hidroksido ir natrio hidroksido; amonio chlorido, kalio chlorato, kalio karbonato, natrio karbonato, perborato, sidabro nitrato; nemetalų, metalų oksidų ar kitų neorganinių junginių, tokių kaip kalcio karbidas, silicis, silicio karbidas ir kt. ) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.3. fosforo, azoto ar kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas) gamyba ir (ar) kitų agrocheminių medžiagų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.4. cheminių augalų apsaugos produktų ir biocidų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.5. farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu taikant cheminius ar biologinius procesus;
chemijos produktų , bei cheminių medžiagų ir cheminių mišinių saugojimas saugyklose (kai vienu metu saugoma2
tonų); 6.7. sprogmenų gamyba.
Chemijos pramonė : 6.1. organinių cheminių medžiagų ( įskaitant angliavandenilių (linijinių arba ciklinių; sočiųjų arba nesočiųjų, alifatinių arba aromatinių); deguonies turinčių organinių junginių: alkoholio, aldehidų, ketonų, karboksirūgščių, esterių ir jų mišinių, acetatų, eterių, epoksidinių dervų; sieros turinčių organinių junginių; azoto turinčių organinių junginių: aminų, amidų, nitrozo ir nitro junginių arba nitratų, nitrilų, cianatų, izociantų; fosforo turinčių organinių junginių; halogenintų angliavandenilių; metalo organinių junginių; plastinių medžiagų (polimerų, sintetinio pluošto ir pluošto, turinčio celiuliozės); sintetinio kaučiuko, dažiklių ir pigmentų; paviršinio aktyvumo agentų ir medžiagų ir kt. ) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.2. neorganinių cheminių medžiagų ( įskaitant dujų, tokių kaip amoniakas, chloras arba chloro vandenilis, fluoras arba fluoro vandenilis, anglies oksidai, sieros turintys junginiai, azoto oksidai, vandenilis, sieros dioksidas, karbonilo chloridas (fosgenas), rūgščių, tokių kaip chromo rūgštis, fluoro vandenilio rūgštis, fosforo rūgštis, azoto rūgštis, druskos rūgštis, sieros rūgštis, oleumas, sulfitinės rūgštys; amonio hidroksido, kalio hidroksido ir natrio hidroksido; amonio chlorido, kalio chlorato, kalio karbonato, natrio karbonato, perborato, sidabro nitrato; nemetalų, metalų oksidų ar kitų neorganinių junginių, tokių kaip kalcio karbidas, silicis, silicio karbidas ir kt. ) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.3. fosforo, azoto ar kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas) gamyba ir (ar) kitų agrocheminių medžiagų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.4. cheminių augalų apsaugos produktų ir biocidų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus; 6.5. farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu taikant cheminius ar biologinius procesus;
chemijos produktų , bei cheminių medžiagų ir cheminių mišinių saugojimas saugyklose (kai vienu metu saugoma2
tonų); 6.7. sprogmenų gamyba. 7.
7Medienos ir popieriaus pramonė :
7.1. popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – 200 ir daugiau tonų per parą); 7.2. plaušienos gamyba iš medienos masės iš rąstų ar panašios plaušinės žaliavos kitų pluoštinių medžiagų gamyba . 8. Inžineriniai statiniai : 8.1. jūrų uostų (įskaitant pakrovimo ir iškrovimo terminalus) ar prieplaukų, įskaitant pakrovimo ir (ar) iškrovimo terminalų įrengimą, įrengimas laivams, kurių keliamoji galia – 1 350 ir daugiau tonų, išskyrus keltų prieplaukas; 8.2. vidaus vandenų kelių, uostų (įskaitant pakrovimo ar iškrovimo terminalus) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia – 1 350 ir daugiau tonų); 8.3. magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas; 8.4. automobilių kelių, turinčių keturias ir daugiau eismo juostų, tiesimas ar automobilių kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas įrengiant keturias ar daugiau eismo juostų turintį automobilių kelią (kai tiesiamas ar rekonstruojamas 10 km ar ilgesnis nenutrūkstamas automobilių kelio ruožas); 8.5. pagrindinių viešojo naudojimo geležinkelių tiesimas; 8.6. oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas – 2 100 m arba ilgesnis); 8.7. dujų, naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 8 00 ir daugiau mm, o ilgis – 40 ir daugiau km); 8.8. antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa – 22 0 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau km); 8.9. geologiniam saugojimui skirto anglies dioksido (CO 2 ) tiekimo vamzdynų , įskaitant susijusias slėgines, tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 8 00 ir daugiau mm , o ilgis – 40 ir daugiau km) , įskaitant funkciškai susijusių slėginių įrenginių įrengimą . 9. Atliekų tvarkymas :
961 . pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus;
9.
72 . pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant cheminiu būdu;
. pavojingųjų atliekų šalinimas pavojingų atliekų sąvartyne;
. nepavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas 100 ir daugiau tonų per parą; 9.5. radioaktyviųjų atliekų apdorojimas, naudojimas, saugojimas, laidojimas, šalinimas ar šios veiklos nutraukimas;
. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant cheminiu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas 100 ir daugiau tonų per parą ; . 910 . Kita planuojama ūkinė veikla :9
10.1. požeminio vandens vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas
3 per metus);9
10.2. požeminio vandens vandenviečių dirbtinis papildymas
3 vandens);9
10.3. vandens išteklių (išskyrus geriamąjį vandenį) perskirstymas upių baseinams, kai per metus perskirstoma 100 milijonų ir daugiau m3 vandens ir (ar) kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra 2 000 milijonų ir daugiau m3 vandens per metus ir perskirstoma 5 procentai ir daugiau šio nuotėkio;9
10.4. miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginių įrengimas (kai įrenginiai gali išvalyti 150 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį);9
10. 115 . anglies dioksido (CO2 ) saugojimas geologinėse saugyklose;910 .
12
2 ), kuris saugomas geologinėse saugyklose, surinkimui surinkti iš įrenginių, naudojamų šiame priede šio priedo 10.5 papunktyje nurodytai veiklai vykdyti , įrengimas ar įrenginių, kurie per metus surenka 1,5 milijono tonų arba daugiau tonų anglies dioksido (CO 2 ), įrengimas. 1011 . Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas , šiame priede ar Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede pateiktą ūkinės veiklos rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas tais atvejais , kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka lygus arba didesnis už šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jeigu jie yra nustatyti . Nustatant šiame punkte nurodyto veiklos pakeitimo ar išplėtimo mastą, sumuojami per paskutinius penkerius kalendorinius metus atlikti veiklos pakeitimai ar išplėtimai skaičiuojant nuo paskutinio sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo . Pastaba. Jeigu planuojama auginti skirtingų šio priedo 1.1–1.3 papunkčiuose nurodytų rūšių gyvūnus ir atskiros rūšies planuojamų vietų skaičius yra mažesnis už jai nustatytą ribinį dydį, poveikio aplinkai vertinimas privalomas, jei, perskaičiavus į kurią nors gyvūnų rūšį, gautas vietų skaičius lygus ar didesnis už jai nustatytą ribinį dydį, t. y. planuojamų vietų atitinkamų rūšių gyvūnams auginti ir ribinių dydžių, nurodytų šio priedo 1.1–1.3 papunkčiuose, santykių suma lygi arba didesnė kaip 1. Perskaičiuojama pagal formulę: , kurioje:
A
2 , ...A n – planuojamas vietų atitinkamos rūšies gyvūnų auginti skaičius; A R1 , A R2 , ...A Rn – ribinis vietų atitinkamos rūšies gyvūnams auginti dydis, nurodytas šio priedo 1.1–1.3 papunkčiuose.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIAI TURI BŪTI ATLIEKAMA ATRANKA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO, RŪŠIŲ SĄRAŠAS 1.
Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė : 1.1. intensyvus gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra: 1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000; 1.1.2. paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900;
daugiau; 1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau; 1.1.5. veršeliams iki 1 metų – 1 000 ar daugiau;
daugiau; 1.1.7. * avims, ožkoms – 2 500 ar daugiau; 1.1.8. arkliams nuo 1 metų – 250 ar daugiau; 1.1.9. kumeliukams iki 1 metų – 500 ar daugiau;
000;
20 000; 1.1.18. * antims – 12 000 ar daugiau;
daugiau;
žuvų auginimas ar veisimas (jūroje ar akvakultūros tvenkiniuose, kurių bendras plotas 5 ha ar didesnis); 1.3. vandens išteklių naudojimas žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo sistemų įrengimą (kai nusausinamas 5 ha ar didesnis plotas arba kai drėkinimui sunaudojama 50 m3 ar daugiau vandens per parą); 1.4. užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar nuolatiniam saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 200 000 m3 vandens tūrio, bet mažiau kaip 5 milijonai m3 arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha); 1.5. nesukultūrintų natūraliai apaugusių žemės plotų natūralių ar pusiau natūralių teritorijų ( natūralių pievos pievų ir natūralios ganyklos ganyklų , miškų, medžių ir krūmų kitų želdiniai želdinių , pelkės pelkių ir krūmai , nenaudojamos žemės ) panaudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai, kai panaudojamas ketinama naudoti 0,5 ha ar didesnis plotas didesnį plotą ; 1.6. ūkinė veikla, kurią planuojant rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (kai planuojamos teritorijos plotas 1 ha ar didesnis), kuriuose kuriuo planuojamiems sprendiniams įgyvendinti bus keičiamos žemės ūkio naudmenos į kitas (ne žemės ūkio) naudmenas , išskyrus: 1.6.1. ūkininko sodybos statinių – vieno buto gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą; 1.6.
Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė : 1.1. intensyvus gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra: 1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000; 1.1.2. paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900;
daugiau; 1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau; 1.1.5. veršeliams iki 1 metų – 1 000 ar daugiau;
daugiau; 1.1.7. * avims, ožkoms – 2 500 ar daugiau; 1.1.8. arkliams nuo 1 metų – 250 ar daugiau; 1.1.9. kumeliukams iki 1 metų – 500 ar daugiau;
000;
20 000; 1.1.18. * antims – 12 000 ar daugiau;
daugiau;
žuvų auginimas ar veisimas (jūroje ar akvakultūros tvenkiniuose, kurių bendras plotas 5 ha ar didesnis); 1.3. vandens išteklių naudojimas žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo sistemų įrengimą (kai nusausinamas 5 ha ar didesnis plotas arba kai drėkinimui sunaudojama 50 m3 ar daugiau vandens per parą); 1.4. užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar nuolatiniam saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 200 000 m3 vandens tūrio, bet mažiau kaip 5 milijonai m3 arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha); 1.5. nesukultūrintų natūraliai apaugusių žemės plotų natūralių ar pusiau natūralių teritorijų ( natūralių pievos pievų ir natūralios ganyklos ganyklų , miškų, medžių ir krūmų kitų želdiniai želdinių , pelkės pelkių ir krūmai , nenaudojamos žemės ) panaudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai, kai panaudojamas ketinama naudoti 0,5 ha ar didesnis plotas didesnį plotą ; 1.6. ūkinė veikla, kurią planuojant rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (kai planuojamos teritorijos plotas 1 ha ar didesnis), kuriuose kuriuo planuojamiems sprendiniams įgyvendinti bus keičiamos žemės ūkio naudmenos į kitas (ne žemės ūkio) naudmenas , išskyrus: 1.6.1. ūkininko sodybos statinių – vieno buto gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą;
. kai planuojamoje teritorijoje numatoma vykdyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede ar šiame priede nurodytą ūkinę veiklą; 1.7. miško įveisimas ar miško iškirtimas keičiant žemės naudmenas, kai: 1.7.1. miškas įveisiamas didesniame kaip 10 ha žemės plote; 1.7.2. miškas iškertamas kaimo vietovėse 1 ha ir didesniame žemės plote, miestuose – bet kokio dydžio žemės plote, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės; 1.8. žemės plotų atgavimas iš jūros.
: 2.1. durpių gavyba kasyba (kai kasybos sklypas – mažiau mažesnis kaip 150 ha, bet daugiau didesnis kaip 0,5 ha); 2.2. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama 500 ar mažiau tonų naftos per parą); 2.3. tradicinių angliavandenilių (dujų) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama 500 000 ar mažiau m3 dujų per parą); 2.4. kitų naudingųjų iškasenų gavyba kasyba (kai kasybos sklypas – mažesnis kaip 25 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha); 2.5. mineralinių ar organinių medžiagų gavyba iš jūrų, ežerų ar upių dugno; 2.6. giluminių gręžinių (geoterminių, požeminio vandens, mineralinio vandens gavybos, išsklaidytųjų ir tradicinių angliavandenilių išteklių tiesioginio tyrimo gręžinių ir kt.), kurių gylis 300 m ir daugiau m , gręžimas ir įrengimas, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 2.7 papunktyje nurodytą veiklą ir gręžinius, skirtus grunto stabilumui tirti; 2.7. šachtų tipo kasyklų įrengimas. 3.
: 3.1. šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių vardinė ( nominali nominalioji ) šiluminė galia – mažesnė kaip 150 MW, bet didesnė kaip 5 MW); 3.2. garo ar karšto vandens tiekimo vamzdynų tiesimas (kai ilgis – 2 ar daugiau km); 3.3. gamtinių dujų saugyklų įrengimas (kai talpa – 10 000 ar daugiau m3 );
3 ); 3.5. kito iškastinio kuro saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – 1 000 ar daugiau tonų), išskyrus šio priedo 3.3 ir 6.6 papunkčiuose nurodytą veiklą; 3.6. briketų gamyba iš anglių ar lignito; 3.7. vandens jėgainių (hidroelektrinių, malūnų, lentpjūvių, naudojančių sukauptą vandens energiją) įrengimas; 3.8. vėjo elektrinių statyba, kai: 3.8.1. planuojama statyti 3 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis 50 m ar daugiau m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), išskyrus šio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo
3.6.2 3.10 papunktyje nurodytą veiklą; 3.8.2. vėjo elektrinę planuojama statyti arčiau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos, išskyrus atvejus, kai planuojama statyti ne daugiau kaip vieną ir ne aukštesnę kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę sodyboje ar prie ūkinių pastatų;
dioksido dioksidui
2 ), kuris saugomas geologinėse saugyklose, surinkimui surinkti iš įrenginių, nenurodytų Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 9.12 10.6. papunktyje, įrengimas. 4.
:
, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 4.2 papunktyje nurodytą veiklą ; 4.2. juodųjų metalų (įskaitant ketų ir plieną) gamyba (pirminis ar antrinis lydymas arba liejimas) , išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo
(kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą) ; 4.3.2. kalimą , (kai naudojami pneumatiniai, hidrauliniai ar gariniai kūjai) ; 4.3.3. presavimą, štampavimą, profiliavimą ir (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 4.3.4. apsauginės aplydytosios dangos (kai jos įkrova didesnė kaip 0,5 tonos termiškai neapdoroto plieno per parą) taikymą; 4.4. spalvotųjų metalų (išskyrus tauriuosius) lydymas ar liejimas, įskaitant antrinių žaliavų perdirbimą (valymą, liejimą ir t. t.) (kai gamybos pajėgumas – 15 ar daugiau tonų per parą); 4.5. metalų ar plastikų paviršių apdorojimas elektrolizės ar cheminiais būdais (kai gamybos pajėgumas – 50 000 ar daugiau m2 per metus); 4.6. variklinių transporto priemonių ir jų variklių gamyba ir surinkimas; 4.7. laivų statyba, perdirbimas ar remontas; 4.8. orlaivių gamyba ar remontas; 4.9. geležinkelių įrangos gamyba, kai gamybos pajėgumas 5 ar daugiau tonų per parą; 4.10. metalų kalimas, presavimas ar štampavimas sprogstamuoju būdu. 5.
: 5.1. kokso gamyba (sausas anglių distiliavimas); 5.2. asbesto perdirbimas, asbesto turinčių gaminių gamyba, išskyrus šio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 5 punkte nurodytą veiklą; 5.3. stiklo ar stiklo pluoštų gamyba; 5.4. mineralinių medžiagų lydymas (pvz., natūralaus asfalto (bitumo) gamyba iš gamtinių dervų arba perdirbant naftą ), įskaitant mineralinių pluoštų gamybą; 5.5. dirbtinių mineralinių pluoštų gamyba; 5.6. keramikos gaminių iš molio – čerpių, blokelių, plytų, koklių, įskaitant porceliano dirbinius, gamyba degimo būdu (kai gamybos pajėgumas – 3 ar daugiau tonų per parą); 5.7. cemento gamyba. 6. Chemijos pramonė : 6.1. tarpinių cheminių medžiagų apdorojimas ir cheminių medžiagų gamyba, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 6.1 ir 6.2 papunkčiuose nurodytą veiklą, kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą; 6.2. pesticidų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 6.3. dažų ir lakų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 6.4. peroksidų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 6.5. elastomerų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 6.6. naftos, naftos chemijos produktų , ir cheminių medžiagų ir cheminių mišinių saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – mažiau kaip 200000 tonų , bet daugiau kaip 5
. ; 6.7. farmacinių produktų gamyba, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 6.5 papunktyje nurodytą veiklą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą). 7.
ir tabako pramonė : 7.1. augalinių ar gyvulinių riebalų ir aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 7.2. augalinių ar gyvulinių maisto produktų konservavimas ar pakavimas (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 7.3. pieno produktų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 50 ar daugiau tonų per parą); 7.4. salyklo ar alaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – 10 ar daugiau tonų salyklo per parą ar arba 10 000 ar daugiau litrų alaus per parą); 7.5. konditerijos gaminių ar sirupų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 7.6. cukraus gamyba; 7.7. mėsos ar paukštienos perdirbimas, įskaitant gyvūnų skerdimą ar paukščių skerdimą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 7.8. krakmolo gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą); 7.9. žuvų perdirbimas, įskaitant žuvų taukų gamybą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą). 8. Tekstilės, odos, medienos ir popieriaus pramonė : 8.1. celiuliozės gamyba ar perdirbimas; 8.2. popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200 tonų , bet daugiau kaip 20 tonų per parą); 8.3. pluoštų ar tekstilės dažymas ar pirminis apdorojimas (toks kaip plovimas, balinimas, merserizavimas (kai dažoma ar apdorojama 100 000 ar daugiau m2 tekstilės per metus; kai dažoma ar apdorojama 5 ar daugiau tonų pluošto per parą); 8.4. odų ar kailių išdirbimas (kai gamybos pajėgumas – 500 ar daugiau m2 per parą). 9. Gumos pramonė :
Produktų iš elastomerų gamyba ar perdirbimas (kai gamybos ar perdirbimo pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą). 10.
: 10.1. antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas, kai tiesiama 3 km ar ilgesnė linija, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.8 papunktyje nurodytą veiklą; 10.2. urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais ); 10.3.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo
geležinkelių, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo geležinkelius, tiesimas ( kai tiesiamas
ilgesnis ilgesnių ) tiesimas, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo geležinkelius geležinkelio eismo transporto saugos ir aplinkos apsaugos priemonių įrengimą; 10.4. intermodalinių perkrovimo įrenginių ir terminalų statyba (kai įrengiamas užstatomas 0,5 ha ar didesnis plotas); 10.5. oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m); 10.6. rajoninių Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.3 ir 8.4 papunkčiuose nenurodytų automobilių kelių (2 km ar ilgesnių) tiesimas , išskyrus vietinės reikšmės vidaus automobilių kelius ir (ar) inžinerinių saugaus eismo priemonių (greitėjimo, lėtėjimo juostų, pėsčiųjų ir dviračių takų, esamų sankryžų pertvarkymo kelio juostos ribose dėl eismo saugos), aplinkos apsaugos priemonių (laukinių gyvūnų apsaugos, triukšmo užtvarų sistemų) įdiegimą ir kelio techninių normatyvinių parametrų atstatymą automobilių kelio juostos ribose, nekeičiant automobilių kelio kategorijos ;
kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas, įrengiant juose keturias ar daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas nenutrūkstamas kelio ruožas, trumpesnis kaip 10 km, bet ilgesnis kaip 2 km); 10.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo
geležinkelių, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo geležinkelius, tiesimas ( kai tiesiamas
ilgesnis ilgesnių ) tiesimas, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo geležinkelius geležinkelio eismo transporto saugos ir aplinkos apsaugos priemonių įrengimą; 10.4. intermodalinių perkrovimo įrenginių ir terminalų statyba (kai įrengiamas užstatomas 0,5 ha ar didesnis plotas); 10.5. oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m); 10.6. rajoninių Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.3 ir 8.4 papunkčiuose nenurodytų automobilių kelių (2 km ar ilgesnių) tiesimas , išskyrus vietinės reikšmės vidaus automobilių kelius ir (ar) inžinerinių saugaus eismo priemonių (greitėjimo, lėtėjimo juostų, pėsčiųjų ir dviračių takų, esamų sankryžų pertvarkymo kelio juostos ribose dėl eismo saugos), aplinkos apsaugos priemonių (laukinių gyvūnų apsaugos, triukšmo užtvarų sistemų) įdiegimą ir kelio techninių normatyvinių parametrų atstatymą automobilių kelio juostos ribose, nekeičiant automobilių kelio kategorijos ;
kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas, įrengiant juose keturias ar daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas nenutrūkstamas kelio ruožas, trumpesnis kaip 10 km, bet ilgesnis kaip 2 km);
. jūros uostų ar vidaus vandenų uostų (įskaitant žvejybos uostus, pakrovimo ar iškrovimo terminalus) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 1
sausumoje);
. vidaus vandenų kelių (laivams, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 1 350 tonų) įrengimas ir (ar) gilinimas ;
. jūros uostų akvatorijų gilinimas;
. hidrotechnikos statinių, skirtų apsisaugoti nuo potvynių, statyba; 10.
1211 . tramvajaus, antžeminio ar požeminio geležinkelio, kabančių ar kitokio transporto priemonių, iš dalies ar išimtinai naudojamų keleiviams vežti, linijų (2 km ar ilgesnių) tiesimas;
. slidinėjimo trasų, slidinėjimo keltuvų, funikulierių ar kitų panašių įrenginių (500 m ar ilgesnio atstumo) įrengimas;
. naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ar daugiau mm, o ilgis – mažiau kaip 40 km);
. dujų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ar daugiau mm, o ilgis – mažiau kaip 40 km, bet daugiau kaip 5 km);
. dujų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – mažiau kaip 800 mm, o ilgis – 5 ar daugiau km);
. vandens kanalų (0,5 km ar ilgesnių) įrengimas;
. priešerozinių jūros pakrantės statinių ar įrenginių, galinčių pakeisti jūros pakrantę (pvz., pylimų, molų ir kt.), statyba ar įrengimas;
. požeminio vandens vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – mažiau kaip
3
3 per metus);
. geologiniam saugojimui skirto anglies dioksido (CO2 ) tiekimo vamzdynų , įskaitant slėgines, tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau mm, o ilgis – mažiau kaip
ar mažiau ), įskaitant funkciškai susijusių slėginių įrenginių įrengimą . 11.
11Kitos planuojamos ūkinės veiklos rūšys :
11.1. variklinių transporto priemonių nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas 1 ha ar didesnis plotas); 11.2. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą; 11.3. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant cheminiu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą; 11.4. nepavojingųjų atliekų naudojimas jas apdorojant biologiniu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą; 11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų ir (ar) paruošimo naudoti ar šalinti pajėgumas 10 ar daugiau tonų per parą ; 11.6. nepavojingųjų atliekų šalinimas, kai netaikomi šio priedo 11.2–11.5 papunkčiai; 11.7. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus tvarkymas : 11.7.1. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 9.1, 9.2 9.6, 9.7 ir 9.8 9.3 papunkčiuose nurodytą veiklą; 11.7.2. pavojingųjų atliekų laikymą laikymas , įskaitant jų paruošimą naudoti , išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 ar daugiau tonų atliekų ir (ar) paruošimo naudoti ar šalinti pajėgumas 5 ar daugiau tonų per parą ; 11.7.3. pavojingųjų atliekų paruošimą paruošimas naudoti pakartotinai, įskaitant tokių atliekų laikymą; 11.8. biodujų gamyba , išskyrus 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines gamybą, individualaus ūkio poreikiams tenkinti ; 11.9. vandenvalos įrenginių įrengimas: 11.9.1. miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginiai įrenginių, (galintys galinčių išvalyti mažiau kaip 150 000, bet
daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį , ) įrengimas ; 11.9.2. paviršinių nuotekų valymo įrenginiai įrenginių , (skirti skirtų paviršinėms nuotekoms, surenkamoms kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos ) , įrengimas ; 11.10. dumblo saugojimas laikymas ar šalinimas tam specialiai įrengtose vietose; 11.11. požeminio vandens vandenviečių dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m 3 vandens); 11.12. vandens išteklių, išskyrus geriamąjį vandenį, perskirstymas upių baseinams, kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100 milijonų m 3 vandens ir (ar) kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m 3 vandens per metus ir perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio; 11.13. metalo laužo, įskaitant nebetinkamas naudoti (eksploatuoti) transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai bendras saugojimo plotas 0,5 ha ar didesnis arba bendras saugojimo pajėgumas 500 tonų ar daugiau); 11.14. variklių, turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai bandymams išbandymams skiriamas 500 m 2 ar didesnis plotas); 11.15. sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar jų atliekų naudojimo įrenginių įrengimas , kenksmingumo pašalinimas ; 11.16. kritusių ar sergančių gyvulių nereikalingų ar netinkamų naudoti gyvūnų šalinimas ar naikinimas, išskyrus kritusių ar sergančių gyvulių naikinimą epidemiologinio židinio vietoje siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų išplitimo; 11.17. upių vagų gilinimas ir (ar) kranto ( krantų -ų) keitimas, įskaitant salų, dambos įrengimą ar nukasimą; 11.18. ** gamybos , ir pramonės ir sandėliavimo objektų, kuriuose numatoma planuojama vykdyti veiklą, neįtrauktą į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą ir šį priedą, plėtra statyba pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose ar kitam verslui suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendrai naudoti objektams, sudarantiems eksploatacinį ar funkcinį vienetą, kai obj
ektas ir jo priklausiniai užimamas užima
didesnis plotas didesnį plotą.
Kitos planuojamos ūkinės veiklos rūšys : 11.1. variklinių transporto priemonių nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas 1 ha ar didesnis plotas); 11.2. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą; 11.3. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant cheminiu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą; 11.4. nepavojingųjų atliekų naudojimas jas apdorojant biologiniu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą; 11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų ir (ar) paruošimo naudoti ar šalinti pajėgumas 10 ar daugiau tonų per parą ; 11.6. nepavojingųjų atliekų šalinimas, kai netaikomi šio priedo 11.2–11.5 papunkčiai; 11.7. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus tvarkymas : 11.7.1. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 9.1, 9.2 9.6, 9.7 ir 9.8 9.3 papunkčiuose nurodytą veiklą; 11.7.2. pavojingųjų atliekų laikymą laikymas , įskaitant jų paruošimą naudoti , išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 ar daugiau tonų atliekų ir (ar) paruošimo naudoti ar šalinti pajėgumas 5 ar daugiau tonų per parą ; 11.7.3. pavojingųjų atliekų paruošimą paruošimas naudoti pakartotinai, įskaitant tokių atliekų laikymą; 11.8. biodujų gamyba , išskyrus 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines gamybą, individualaus ūkio poreikiams tenkinti ; 11.9. vandenvalos įrenginių įrengimas: 11.9.1. miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginiai įrenginių, (galintys galinčių išvalyti mažiau kaip 150 000, bet dau
giau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį , ) įrengimas ; 11.9.2. paviršinių nuotekų valymo įrenginiai įrenginių , (skirti skirtų paviršinėms nuotekoms, surenkamoms kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos ) , įrengimas ; 11.10. dumblo saugojimas laikymas ar šalinimas tam specialiai įrengtose vietose; 11.11. požeminio vandens vandenviečių dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m 3 vandens); 11.12. vandens išteklių, išskyrus geriamąjį vandenį, perskirstymas upių baseinams, kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100 milijonų m 3 vandens ir (ar) kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m 3 vandens per metus ir perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio; 11.13. metalo laužo, įskaitant nebetinkamas naudoti (eksploatuoti) transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai bendras saugojimo plotas 0,5 ha ar didesnis arba bendras saugojimo pajėgumas 500 tonų ar daugiau); 11.14. variklių, turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai bandymams išbandymams skiriamas 500 m 2 ar didesnis plotas); 11.15. sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar jų atliekų naudojimo įrenginių įrengimas , kenksmingumo pašalinimas ; 11.16. kritusių ar sergančių gyvulių nereikalingų ar netinkamų naudoti gyvūnų šalinimas ar naikinimas, išskyrus kritusių ar sergančių gyvulių naikinimą epidemiologinio židinio vietoje siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų išplitimo; 11.17. upių vagų gilinimas ir (ar) kranto ( krantų -ų) keitimas, įskaitant salų, dambos įrengimą ar nukasimą; 11.18. ** gamybos , ir pramonės ir sandėliavimo objektų, kuriuose numatoma planuojama vykdyti veiklą, neįtrauktą į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą ir šį priedą, plėtra statyba pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose ar kitam verslui suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendrai naudoti objektams, sudarantiems eksploatacinį ar funkcinį vienetą, kai objekta
s ir jo priklausiniai užimamas užima
didesnis plotas didesnį plotą. 12.
: 12.1. jachtų ar valčių prieplaukų įrengimas (kai prieplaukos plotas 0,2 ha ar didesnis); 12.2. poilsio namų, viešbučių kompleksų, kaimo turizmo sodybų ar panašių objektų už miestų ribų statyba (turinčiuose 100 ar daugiau lovų ir kai nėra centralizuotos inžinerinių tinklų infrastruktūros); 12.3. nuolatinių stovyklaviečių ir kempingų, kai sklypo plotas 1 ha ar didesnis, įrengimas; 12.4. teminių parkų (pvz., zoologijos sodų, golfo laukų, teniso kortų, šaudyklų , vandens pramogų parkų ant paviršinių vandens telkinių ir pan.), kurių plotas 1 ha ar didesnis, įrengimas. 13. Į Planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymo 1 priede pateiktą , kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašyta planuojama ūkinė veikla, skirta eksperimentiniam tobulinimui ar bandymui ir vykdoma ne ilgiau kaip2 dvejus metus. 14. *** Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede pateiktą rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos bet koks keitimas ar išplėtimas, nenurodytas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo
daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai arba jei toks pakeitimas ar išplėtimas lygus šiame priede nustatytiems žemutiniams ribiniams dydžiams arba didesnis už juos, jeigu jie nustatyti , įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą , kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 101 punkte nurodytus atvejus . 15.
veiklos bet koks keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 11 punkte nurodytus atvejus. Šio punkto reikalavimas taikomas veiklai, kuriai:
keitimas ar išplėtimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai;
pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o pakeitus ar išplėtus veikla atitiks žemutinius ribinius dydžius;
atitinka sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už jį. Pastabos:
nurodytų rūšių gyvūnus ir atskiros rūšies planuojamų vietų skaičius yra mažesnis už jai nustatytą ribinį dydį, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo privaloma, jeigu perskaičiavus į kurią nors gyvūnų rūšį gautas vietų skaičius lygus ar didesnis už jai nustatytą žemutinį ribinį dydį, t. y. planuojamų vietų atitinkamų rūšių gyvūnams auginti ir žemutinių ribinių dydžių, nurodytų šio priedo 1.1.1
papunkčiuose, santykių suma lygi arba daugiau kaip 1. Perskaičiuojama pagal
A R1 , A R2 , ...A Rn
2Šio priedo 1.1.7, 1.1.10-1.1.15, 1.1.18,
gyvūną ar paukštį, t. y. jaunikliai neskaičiuojami. 3. Nustatant šio priedo 15.2 ir 15.3 papunkčiuose nurodyto veiklos pakeitimo ar išplėtimo mastą, sumuojami per paskutinius 5 kalendorinius metus atlikti veiklos pakeitimai ar išplėtimai, skaičiuojant nuo paskutinio sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba atrankos išvados priėmimo. * Viena vieta atitinka vieną suaugusį gyvūną ar paukštį, t. y. jaunikliai neskaičiuojami. ** Šio priedo 11.18 papunktis netaikomas veiklai, įrašytai į šio įstatymo 1 priedą ar šį priedą. *** Šio
veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytai šiai planuojamai ūkinei veiklai:
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo
92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas , 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) . 2. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyv a 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p.
2014/52/ES (OL 2014 L 124, p. 1) .“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai 2017-11-01 įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – PAV įstatymas). Nuo naujos redakcijos PAV įstatymo įsigaliojimo iki dabar patvirtinti trys jo pakeitimai. Pirmu pakeitimu, kuris įsigaliojo nuo 2021-01-01, nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) programa tampa neprivalomu PAV dokumentu, o kaip alternatyva jai teikiamas pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią, atitinkamai PAV įstatymas papildytas 81 straipsniu nustatančiu pranešimo apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią teikimo tvarką. Antruoju pakeitimu, kuris įsigaliojo nuo 2022-01-20, pakeistas planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka) ribinis dydis miškų įveisimui, nustatant, kad atranka atliekama, kai siekiama įveisti 10 ar daugiau ha miško (prieš tai ribinis dydis buvo 1 ha). Trečiuoju pakeitimu PAV įstatymas pakeistas, siekiant aiškiau reglamentuoti ir paspartinti atsinaujinančių išteklų energijos objektų vystymą. T. y. nurodyti pakeitimai buvo labai konkretūs ir juos atliekant nebuvo atlikta viso PAV įstatymo analizė ir nebuvo vertinamas poreikis keisti ir kitas PAV įstatymo nuostatas.
Per 4,5 metų sukaupta nemaža praktinio įstatymo nuostatų taikymo patirtis, parengti ir patvirtinti nauji strateginiai dokumentai, padidėjo visuomenės susidomėjimas planuojamomis ūkinėmis veiklomis, gautos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) Atitikties komiteto rekomendacijos, kyla daug diskusijų dėl PAV procedūrų taikymo atsinaujinančios energetikos išteklių vystymo veikloms, išaiškėjo tam tikri piktnaudžiavimai skaidant veiklas su tikslu išvengti PAV ar atrankos procedūrų, vykdant tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras išaiškėjo reglamentavimo spragos ir kitos poveikį patiriančios valstybės informavimo atrankos etape trūkumai, nuolatos gaunami paklausimai dėl PAV įstatymo nuostatų taikymo, kai ūkinė veikla plečiama ar keičiama, veiklos vykdytojams neaiškūs kai kurių veiklos rūšių pavadinimai ir atitinkamai PAV įstatymo nuostatų taikymas, todėl atsirado poreikis pakeisti ar patikslinti PAV įstatymo nuostatas.
Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai – nustatyti aiškų reikalavimą, kad visuomenė pastabas dėl PAV dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos teikia atsakingajai institucijai; nustatyti aiškius draudimus planuojamos ūkinės veiklos skaidymui, papildyti naujomis sąvokomis ar patikslinti sąvokų apibrėžtis, aiškiau apibrėžti poveikio aplinkai kompensacinius mechanizmus, patikslinti nuostatas, susijusias su tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo atlikimu ir jį supaprastinti, atsisakant poveikį patiriančios valstybės informavimo atrankos etape; detalizuoti reikalavimus dėl prievolės atlikti PAV gyvulininkystės srityje, urbanistiniams objektams, metalurgijos srityje, pramoninių teritorijų vystymui ir kitose srityse, patikslinti nuostatas dėl PAV įstatymo taikymo kai ūkinė veikla plečiama ar keičiama, atsižvelgiant į praktinio taikymo metu kylančius klausimus, siekiant PAV įstatymo struktūros aiškumo, patikslinti kai kurias įstatymo nuostatas arba perkelti jas į kitus straipsnius, atlikti redakcinius pakeitimus.
Rengiant PAV įstatymo pakeitimo projektą 2021 m. gruodžio mėnesį buvo vykdytos viešosios konsultacijos, kai kurie siūlomi pakeitimai suformuluoti atsižvelgiant į šių konsultacijų rezultatus. Siūlomi pakeitimai darbo tvarka buvo iš anksto aptarti su kai kuriomis valstybinėmis institucijomis ir suinteresuotais asmenimis. Nors Įstatymo projektu nekeičiamos ir neįvedamos naujos procedūros ir esminiai reikalavimai, tačiau dėl aukščiau nurodytu tikslu atliktų pakeitimų apimties (keičiama daugiau nei pusė straipsnių) PAV įstatymas dėstomas nauja redakcija. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (vadovas – Vitalijus Auglys, tel. 8 686 46087, el. p. [email protected] ) vyresnioji patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė (tel.
8 645 89487, el. p. [email protected] ), vyriausiasis specialistas Mindaugas Raulinaitis (tel. 8 695 41925, el. p. [email protected] ). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai PAV įstatymas reglamentuoja atrankos ir PAV procesus ir šių procesų dalyvių tarpusavio santykius. PAV įstatymu perkeliama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES , kuri yra suderinta ir su Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) . PAV įstatyme nustatyta, kokiais atvejais privaloma atlikti atranką arba PAV; atrankos ir PAV tikslai, apimtis ir taikomos procedūros; nustatomos procedūrose dalyvaujančios institucijos ir kiti dalyviai; nustatoma procedūrų dalyvių kompetencija, teisės, pareigos ir atsakomybė; nustatomi privalomi dokumentai, jų teikimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka; tarpvalstybinio PAV atlikimo tvarka; pateikiami veiklų rūšių, kurioms privaloma atlikti PAV arba atranką sąrašai. 4 .
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant aiškesnio reglamentavimo ir atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, siekiama nustatyti aiškų reikalavimą, kad visuomenė pastabas dėl PAV dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos teikia atsakingajai institucijai; nustatyti aiškius draudimus planuojamos ūkinės veiklos skaidymui, papildyti naujomis sąvokomis ar patikslinti sąvokų apibrėžtis, aiškiau apibrėžti poveikio aplinkai kompensacinius mechanizmus, patikslinti nuostatas, susijusias su tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo atlikimu ir jį supaprastinti, atsisakant poveikį patiriančios valstybės informavimo atrankos etape; detalizuoti reikalavimus dėl prievolės atlikti PAV gyvulininkystės srityje, urbanistiniams objektams, metalurgijos srityje, pramoninių teritorijų vystymui ir kitose srityse, patikslinti nuostatas dėl PAV įstatymo taikymo kai ūkinė veikla plečiama ar keičiama, atsižvelgiant į praktinio taikymo metu kylančius klausimus, siekiant PAV įstatymo struktūros aiškumo, patikslinti kai kurias įstatymo nuostatas arba perkelti jas į kitus straipsnius, atlikti redakcinius pakeitimus. 1 straipsnis Nekeičiamas, perkeliamos galiojančio PAV įstatymo nuostatos. 2 straipsnis Siūlomi pakeitimai. Siekiant tiksliau atspindėti poveikio švelninimo sekos [1] principus (poveikio vengimas, mažinimas, pažeistų elementų atkūrimas ir kompensavimas) siūloma papildyti 2 straipsnio 2 dalyje esančios sąvokos „Numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“ apibrėžtį, patikslinant galimų veiksmų seką, t. y. nustatant, kad visų pirma siekiama poveikio išvengti, jei tai neįmanoma – sumažinti ar kompensuoti arba atkurti, kas pažeista. Atitinkamai papildomos visos PAV įstatymo nuostatos, kuriose nurodomos atitinkamos poveikio išvengimo ar poveikį mažinančios priemonės.
Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš veiksnių, nuo kurio priklauso planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai reikšmingumas yra veiklos pobūdis ir siekiant suvienodinti nuostatą su kitomis PAV įstatymo nuostatomis (pvz., 3 straipsnio 1 ir dalimis, 8 straipsnio 4 dalimi ir t. t.) siūloma papildyti 2 straipsnio 2 dalyje esančios sąvokos „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka“ apibrėžtį, siejant galimą neigiamą poveikį ne tik su planuojamos ūkinės veiklos mastu, bet ir jos pobūdžiu. Atsižvelgiant į tai, kad nuolat sulaukiama klausimų, ką reiškia PAV įstatyme naudojama sąvoka „planuojamos ūkinės veiklos artima aplinka“ siūloma papildyti PAV įstatymo 2 straipsnį, pateikiant šią sąvoką su apibrėžtimi, kurioje nurodoma, kad „Planuojamos ūkinės veiklos artima aplinka – planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo vietovės, tiesiogiai su ja besiribojančios ir (ar) gamtiniais ryšiais susijusios vietovės aplinka, kuri dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio ir (ar) masto gali patirti reikšmingą neigiamą poveikį.“ Papildžius projektą nauja 5 dalimi, atitinkamai 2 straipsnio 5-15 dalys pernumeruojamos į 6-
privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą“ (PAV įstatymo 7 straipsnio 7 dalis), siekiant suvienodinti įstatymo nuostatas, siūloma patikslinti 2 straipsnio 6 dalies 1 punktą, papildant žodžiu „ privaloma
“. Atsižvelgiant į tai, kad tiek atranka, tiek poveikio aplinkai vertinimas yra procesai sudaryti iš įvairių procedūrų, siūloma patikslinti 2 straipsnio 7 dalį, žodį „
procedūrą “ pakeičiant „ procesą“ . Siūlomas redakcinis 2 straipsnio 10 dalis pakeitimas, patikslinant sąvokos „Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas“ apibrėžtį.
Šiuo metu išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai yra nustatyti PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kuriame nurodomi atrankos ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai, 4 punkte. Aplinkos ministerija periodiškai gauna pastabas, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nėra keliami kvalifikaciniai reikalavimai, nors jie yra nustatyti PAV įstatyme. Tikimasi, kad perkėlus šiuos reikalavimus iš 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto, į 2 straipsnio 10 dalyje esančią apibrėžį, šis reikalavimas bus geriau matomas ir atsiras aiškumas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad į nacionalinę teisę PAV įstatymu perkeliama 2011/92/ES direktyva, kurioje nustatyta, kad sutikimas dėl valstybės ir privačių projektų planuojamos veiklos, galinčios turėti žymų poveikį aplinkai, turėtų būti duodamas tik atlikus tokių projektų galimo reikšmingo poveikio aplinkai vertinimą, siūloma papildyti 2 straipsnio 14 dalyje esančią sąvokos „Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai“ apibrėžtį, nurodant, kad sprendime be to, kad nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, mastą, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat turi būti nurodoma, kad nebus daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai. Be to, siūlomas redakcinis pataisymas, įrašyti praleistą žodį „ mastas
“, kadangi planuojama ūkinė veikla vertinama, atsižvelgiant į jos pobūdį, mastą, vietą ir poveikį aplinkai. Po konsultacijos su Valstybine lietuvių kalbos komisija atlikti ir kiti sąvokų ir jų apibrėžčių redakcinio pobūdžio pataisymai. Laukiami rezultatai.
Laukiami rezultatai. Atlikus siūlomus 2 straipsnio pakeitimus numatomi tik teigiami rezultatai, kadangi bus aiškesnės sąvokų apibrėžtys, 2 straipsnio nuostatos bus suvienodintos su kitomis įstatymo nuostatomis, dalis informacijos atsiras jau įstatymo pradžioje (pvz., kvalifikaciniai reikalavimai), todėl bus sugaištama mažiau laiko ieškant tam tikrų reikalavimų, nekils klausimų, ar tam tikri skirtumai yra sąmoningi, ar tai redakcinė klaida. 3 straipsnio pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Siekiant aiškumo, siūloma trumpinti 3 straipsnio pavadinimą, išbraukiant perteklinę informaciją ir atsižvelgiant į nuostatų dėstymo tvarką straipsnyje pakeisti žodžių seką pavadinime. Siūloma papildyti 3 straipsnio 1 dalį 4 punktu, perkeliant į ją PAV įstatymo 7 straipsnio 11 dalies nuostatą dėl galimybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą neatliekant atrankos, kai ji yra privaloma. Kadangi šiuo metu ši nuostata yra PAV įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje, ne visi veiklos organizatoriai žino šią teisę ir net prognozuodami, kad greičiausiai reikės atlikti poveikio aplinkai vertinimą, gaišta laiką iš pradžių atlikdami atranką. Siūloma pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 2 dalį, kaip perteklinę, kadangi reikšmingumo nustatymo kriterijai nurodomi kituose teisės aktuose . Atsižvelgiant į tai, kad straipsnio pavadinime nurodoma ir atranka, ir poveikio aplinkai vertinimas, o šiuo metu straipsnyje yra tik nuostatos dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo, siekiant aiškumo siūloma į šį straipsnį perkelti nuostatą dėl atrankos atlikimo, kuri dabar yra PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, tuo tikslu papildant 3 straipsnį nauja 2 dalimi. 3 straipsnio 5 dalyje patikslinama nuostata dėl atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo neatlikimo saulės šviesos energijos elektrinių statybai, išskyrus atvejus, kai gali būti reikšmingas neigiamas poveikis „Natura 2000“ teritorijoms.
Nors PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose esančiuose ūkinės veiklos sąrašuose saulės šviesos energijos elektrinių statyba nėra nurodyta, tačiau saulės šviesos energijos elektrinių statyba priklausomai nuo planuojamos vietos gali būti priskiriama 2 priedo 1.6 ir 11.18 papunkčiams. Todėl, siekiant supaprastinti atsinaujinančių išteklių energijos objektų vystymą ir atsižvelgiant į 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos rekomendacijas (ES) 2022/822 dėl greitesnio leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų ir palankesnių sąlygų elektros energijos pirkimo sutartims , nustatoma išimtis dėl prievolės atlikti atranką ir PAV saulės šviesos energijos elektrinių statybai. Atsižvelgiant į tai, kad kyla klausimai, ką reiškia tiesioginis draudimas („ tiesiogiai uždrausta įstatymais“), ar, pvz., turi būti nurodoma, kad draudžiama konkrečios rūšies veikla, ar taikoma ir tuomet, kai veiklos metu draudžiama naudoti tam tikras medžiagas, ir atsižvelgiant į tai, kad, pvz., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 ir 192 straipsniuose nurodoma, kad paraiškos leidimams gauti nepriimamos ar leidimai neišduodami veiklai „ kuri uždrausta įstatymais“ , siūloma patikslinti 3 straipsnio 5 dalį, išbraukiant žodį „tiesiogiai“ ir pernumeruoti ją į 6 dalį Atsižvelgiant į tai, kad PAV įstatymo 1 priedo 10 punktas pernumeruojamas į 11, o 2 priedas papildomas 15 punktu, tikslinama 3 straipsnio 6 dalis, papildant ją nuoroda į PAV įstatymo 2 priedo 15 punktą ir pernumeruojama į 7 dalį.
PAV įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kokiais atvejais kai atsakingoji institucija yra priėmusi atrankos išvadą ir (ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama, plečiama reikia kartoti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, tačiau neretai kyla klausimų, ar konkrečiais atvejais pakartotinės procedūros privalomos ar ne. Siekiant aiškesnio reglamentavimo siūloma papildyti 3 straipsnį 8 dalimi, nurodant konkrečius atvejus, kuriais niekada nereikėtų kartoti PAV ar atrankos procedūrų.
Tokie atvejai būtų susiję su keitimu, kuriuo siekiama įgyvendinti sprendimo dėl poveikio aplinkai vertinimo sąlygas ir (ar) sprendime dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) atrankos išvadoje numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, arba keitimu, dėl kurio nesikeičia atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytas poveikis aplinkai, pvz., iki techninio projekto parengimo ar jo rengimo metu pasikeičia planuota technologija į pažangesnę, arba pakeičiami parametrai, nuo kurių nepriklauso poveikis aplinkai (pvz., planuojamas gyvulių perskirstymas ūkiuose, kuriuose jau vykdoma ūkinė veikla, tačiau nedidinama tarša; pakeičiami vėjo elektrinių modeliai, pakeičiant galią, tačiau nekeičiant vėjo elektrinių kitų parametrų, tokių kaip aukštis, rotoriaus dydis ar skleidžiamo triukšmo lygis) , ir atsakingoji institucija gali tuo įsitikinti peržiūrėjusi gamintojo parengtą techninį aprašymą ar kitą patikimą informaciją. Aplinkos apsaugos agentūra, atlikdama atsakingosios institucijos funkcijas, ne kartą pastebėjo, kad kai kurie planuojamos ūkinės veiklos organizatoriai dėl įvairių priežasčių skaido projektus į mažesnius, tokiu būdu išvengdami PAV arba atrankos procedūrų arba nevertindami jų suminio poveikio. Su Direktyva 2011/92/ES susijusioje praktikoje Europos Teisingumo Teismas (toliau – ETT) sistemingai pabrėžia, kad direktyvos tikslo negalima apeiti skaidant projektus į mažesnes dalis. Jei keli kartu paimti projektai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, kaip tai suprantama Direktyvos 2011/92/ES 2 straipsnio 1 dalyje, jų poveikį aplinkai reikia vertinti kaip visumą. Projektai turi būti nagrinėjami kartu, jei jie susiję, kyla vienas iš kito ar jų poveikis aplinkai sumuojasi [2] .
Lietuva jau yra gavusi Europos Komisijos paklausimą dėl galimo Direktyvos 2011/92/ES pažeidimo, skaidant planuojamą ūkinę veiklą, siekiant išvengti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir pateikė pagrindimą, kad visos procedūros buvo atliktos tinkamai, tačiau kol kas negavo EK išvados. Siekiant užkirsti kelią veiklų skaidymui ateityje ir, kad Direktyvos 2011/92/ES nuostatos būtų tinkamai perkeltos, bei būtų laikomasi ETT priimtų sprendimų, siūloma papildyti 3 straipsnį 9 ir 10 dalimis, nustatant, kad planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma, siekiant išvengti atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, o 10 dalyje nustatant, kad tos pačios planuojamos ūkinės veiklos objektai, kurie yra susiję tiek funkciškai, tiek chronologiškai, turi būti vertinami kartu. 10 dalimi taip pat siekiama nustatyti, kad atliekant vertinimą galimas poveikis sumuojamas tik su tomis ūkinėmis veiklomis, kurios jau vykdomos arba jų plėtra patvirtinta pagal teisės aktų reikalavimus . Atitinkama nuostata yra PAV įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose, tačiau tiek atsakingoji institucija, tiek veiklos organizatoriai pasigenda aiškumo, kuomet vertinant suminį poveikį aplinkai reikia atsižvelgti į kitas planuojamas ūkines veiklas. Papildžius PAV įstatymą šia nuostata būtų aišku, kad vertinant suminį poveikį, atsižvelgiama į tas ūkines veiklas, kurios jau vykdomos, ir į tas, dėl kurių jau yra priimti atitinkami sprendimai, pvz., atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba sprendimas, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Laukiami rezultatai. Didžioji dalis siūlomų straipsnio pakeitimų yra redakcinio pobūdžio arba susiję su kituose PAV įstatymo straipsniuose esančių nuostatų perkėlimu į 3 straipsnį, siekiant aiškesnės PAV įstatymo struktūros, leisiančios greičiau surasti reikalingas nuostatas ir jas lengviau suprasti.
Paprastesnės ir trumpesnės procedūros norint statyti saulės šviesos elektrines, nedarant žalos aplinkai. Mažinama administracinė našta, aiškiai nustatant kriterijus kuomet nereikia kartoti atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. 3 straipsnio papildymas 9 ir 10 dalimis sudarys pagrindus tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2011/92/ES nuostatas ir ETT sprendimus, užtikrins vienodas sąlygas visiems veiklos vykdytojams, padės aiškiau suprasti į kurias kitas planuojamas veiklas turi būti atsižvelgiama atliekant suminio poveikio vertinimą. 4 straipsnio pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Siūloma iš 7 straipsnio perkelti į 4 straipsnį nuostatą dėl atrankos tikslo, todėl papildomas 4 straipsnio pavadinimas. Atsižvelgiant į 2 straipsnio 14 dalyje siūlomą pakeitimą, siūloma atitinkamai papildyti ir 4 straipsnio 5 punktą, nurodant, kad nustatoma ne tik atitiktis teisės aktams, bet ir ar planuojama ūkinė veikla nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Be to, siūlomas redakcinis pataisymas įrašant praleistą žodį „ mastas
“, kadangi planuojama ūkinė veikla vertinama, atsižvelgiant į jos pobūdį, mastą, vietą ir poveikį aplinkai. Straipsnis papildomas 2 dalimi, į kurią perkeliama nuostata dėl atrankos tikslo. Laukiami rezultatai. Nurodyti prie 2 straipsnio pakeitimo. Aiškesnė įstatymo struktūra. 5 straipsnio pakeitimas
Siūlomi pakeitimai.
5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos yra poveikio aplinkai vertinimo subjektai tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. kai nustatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti reikšmingą poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, tačiau neretai atsakingajai institucijai atsiranda poreikis pasitelkti saugomų teritorijų institucijas ir kitais atvejais, pvz., kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį saugomoms teritorijoms, vertingiausiam kraštovaizdžiui, saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms, esančioms ne tik saugomų teritorijų ribose. Atsižvelgiant į tai, kad sulaukiama ūkinės veiklos organizatorių ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų priekaištų, kad nėra aišku, kada atsakingoji institucija gali kreiptis į saugomų teritorijų institucijas, pakviesdama jas poveikio aplinkai vertinimo subjektais, ir užtrunka procedūros, kadangi saugomų teritorijų institucija įtraukiama į procesą vėliau, o ne iš karto, siūloma papildyti 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatant baigtinį sąrašą atvejų, kuriais saugomų teritorijų institucijos gali būti kviečiamos. Siekiant išvengti galimo procedūrų pailgėjimo dėl to, kad kai kurios institucijos pakviečiamos į PAV subjektus tik atsakingajai institucijai pradėjus nagrinėti PAV dokumentus, siūloma papildyti privalomų PAV subjektų sąrašą, įrašant į jį Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją, kurios dalyvavimas būtinas atliekant PAV planuojamai ūkinei veiklai, susijusiai su branduolinės energetikos objektais. Atsakingoji institucija susiduria su situacijomis, kai ūkinė veikla planuojama ties savivaldybės teritorijos riba ir galimas jos poveikis besiribojančios savivaldybės aplinkai ir gyventojams.
Šiuo metu PAV įstatyme nustatyta, kad PAV subjektu yra savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla vykdomoji institucija, todėl trūksta teisinio pagrindo PAV subjektu būti ir gretimos savivaldybės, kuri galimai patirs poveikį dėl planuojamos ūkinės veiklos, vykdomajai institucijai. Siekiant sudaryti tokią galimybę ir užtikrinti savivaldybės teisę atstovauti jos gyventojams, siūloma papildyti 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatant, kad ne tik kitos valstybės institucijos, bet ir kitų savivaldybių vykdomosios institucijos gali būti poveikio aplinkai vertinimo subjektais. Taip pat siūloma 5 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, numatančia kitų savivaldybių vykdomųjų institucijų dalyvavimo galimybę (analogiškai 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto papildymui). Atsižvelgiant į tai, kad kvalifikaciniai reikalavimai, keliami poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams perkeliami į PAV įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, siekiant išvengti nuostatų dubliavimo, siūloma juos išbraukti 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Siekiant aiškesnės struktūros, siūloma atskirus subjektus ar jų grupes įrašyti atskiruose papunkčiuose. Laukiami rezultatai. Aiškesnės nuostatos, nustatančios kas ir kokiais atvejais papildomai gali būti poveikio aplinkai vertinimo subjektais. Aiškus reglamentavimas, nustatantis, kad ir savivaldybės institucijos gali būti papildomai kviečiamos dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procedūrose, tuo užtikrinant geresnį juose gyvenančių gyventojų informavimą apie gretimybėse planuojamą ūkinę veikla, kuri galimai darys poveikį jų gyvenamosioms teritorijoms. 6 straipsnio pakeitimas Siūlomi pakeitimai.
Atsižvelgiant į tai kad 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatoma atsakingosios institucijos teisė, o ne funkcija, siūloma papildyti 6 straipsnio pavadinimą, o 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą perkelti į atskirą dalį. 6 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 3 dalyje siūlomi redakcinio pobūdžio pakeitimai, ištaisomos aptiktos gramatinės klaidos, netikslumai, nuostatos supaprastinamos išdėstant jas punktais, išbraukiant perteklinę, pridėtinės vertės nesuteikiančią informaciją, dubliuojančią kitas PAV įstatymo nuostatas. Siūloma papildyti 6 straipsnio 4 dalį nuostata, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją nagrinėja ne tik suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, bet ir pačius pasiūlymus, kadangi siekiant tinkamai išnagrinėti suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, būtina išnagrinėti ir pačius pasiūlymus. Taip pat siūloma nuostatą supaprastinti, išbraukiant perteklinę, pridėtinės vertės nesuteikiančią informaciją, dubliuojančią kitas PAV įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į pasiūlytą PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto papildymą, atitinkamai siūloma papildyti 6 straipsnio 5 dalies 4 punktą, nustatant saugomų teritorijų institucijos teikiamų išvadų apimtį, taip pat nurodant, kad ši institucija teikia išvadas tik dėl valstybės saugomų teritorijų. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 25 dalimi viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra „savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, apsauga ir tvarkymas“, ir į tai, kad saugomų teritorijų institucija teikia išvadas tik dėl valstybės saugomų teritorijų, siūloma papildyti 6 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatytą kompetenciją, nurodant, kad savivaldybės vykdomoji institucija teikia išvadą ir dėl galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio savivaldybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms. Laukiami rezultatai.
Laukiami rezultatai. Suderintos PAV įstatymo atskirų straipsnių nuostatos, aiškesnis atsakomybės ir kompetencijų paskirstymas tarp poveikio aplinkai vertinimo subjektų, atitinkantis kitų įstatymų nuostatas. 7 straipsnio pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, kad nuostata dėl atrankos tikslo ir nuostata dėl to, kada privaloma atlikti atranką, perkeliama į PAV įstatymo 3 ir 4 straipsnius, siekiant išvengti nuostatų dubliavimo, siūloma p ripažinti netekusia galios 7 straipsnio 1 ir 2 dalis . Atitinkamai pernumeruojamos kitos 7 straipsnio dalys. 7 straipsnio 2-7 dalyse siūlomi redakcinio pobūdžio pakeitimai, ištaisomi aptikti netikslumai, nuostatos supaprastinamos, išbraukiant perteklinę, pridėtinės vertės nesuteikiančią informaciją, dubliuojančią kitas PAV įstatymo nuostatas, patikslinamos sąvokos (pvz., „gamtosauginius tikslus“ keičiant į „apsaugos tikslus“). Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos, sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti pasirengimo vykdyti ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapais.“ Tačiau vadovaujantis PAV įstatymu atrankos išvados galiojimas yra 3 metai, todėl siekiant užtikrinti Aplinkos apsaugos įstatymo ir PAV įstatymo nuostatų suderinamumo ir reikalavimų taikymo aiškumo, siūloma papildyti Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad tai atvejais, kai vykdoma veikla, atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti privalo būti įvykdytos ir tuo atveju, jeigu išvados galiojimo terminas yra pasibaigęs.
Atsižvelgiant į PAV įstatymo 9 straipsnio (Įstatymo projekto 10 straipsnis) pakeitimus, susijusius su sprendimu atsisakyti užsienio valstybės notifikavimo atrankos etape kaip tarptautinių teisės aktų reikalavimais nepagrįstos ir praktikoje nepasiteisinusios procedūros, siūloma pripažinti netekusia galios 7 straipsnio 10 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad nuostata dėl to, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas gali pradėti poveikio aplinkai vertinimą be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros perkeliama į PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, siekiant išvengti nuostatų dubliavimo, siūloma p ripažinti netekusia galios 7 straipsnio 11 dalį .
Nors PAV įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įrašyta nuostata, kad t ais atvejais, kai planuojamą ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją turi kreiptis į saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo ir nustačius, kad planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, įgyvendinimas gali daryti reikšmingą poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos, neretai pasitaiko situacijų, kai planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nesulaukęs poveikio reikšmingumo nustatymo išvados teikia atsakingajai institucijai informaciją atrankai arba teikia informaciją atrankai, kuri savo forma ir turiniu neatitinka nustatytų reikalavimų (pvz., parengiama laisva forma, užsienio kalba ir pan.). Atsižvelgiant į tai siūloma papildyti 7 straipsnį nauja 8 dalimi, kurioje būtų nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, kokias atvejais atsakingoji institucija turi teisę neatlikti atrankos ir apie tai informuoti. Laukiami rezultatai. Aiškesnės ir suderintos PAV įstatymo atskirų straipsnių nuostatos, aiškūs kriterijai dėl ko gali būti neatliekama atranka. 8 straipsnio pakeitimas Siūlomi pakeitimai.
siūloma trumpinti, išbraukiant perteklinę, pridėtinės vertės nesuteikiančią informaciją, dubliuojančią kitas PAV įstatymo nuostatas. Siekiant aiškumo, siūloma straipsnio 3 dalį padalinti į dvi dalis, atskiriant poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir atsakingosios institucijos veiksmus. Atitinkamai dalis 3 dalies perkeliama 5 naują 4 dalį, o 8 straipsnio 4-5 dalys pernumeruojamos į 5-6 dalis. Atsižvelgiant į strateginio planavimo sistemos Lietuvoje pokyčius ir į tai, kad Vyriausybė netvirtina valstybės strateginių planų pataisyta 6 dalis. Siekiant tinkamai įgyvendinti Orhuso konvencijos 6 straipsnio reikalavimus ir PAV įstatyme aiškiai nustatyti visuomenės teisę teikti pastabas ir pasiūlymus programai, siūloma papildyti 8 straipsnį nauja 7 dalimi. Šia nuostata neįvedama nauja procedūra, kadangi šiuo metu nuostata dėl visuomenės teisės teikti pastabas programai yra PAV įstatymą įgyvendinančiame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tačiau šis PAV įstatymo 8 straipsnio papildymas 61 dalimi siūlomas, siekiant užtikrinti, kad visų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių teisės ir pareigos būtų nustatytos ir reglamentuotos PAV įstatyme, o ne jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Atitinkamai 8 straipsnio 6-11 dalys pernumeruojamos į 8-13 dalis. Siūloma papildyti 8 straipsnio 11 dalies nuostatą, nurodant, kad atsakingoji institucija nagrinėja ne tik suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, bet ir pačius pasiūlymus, kadangi siekiant tinkamai išnagrinėti suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, būtina išnagrinėti ir pačius pasiūlymus.
Pataisyta
ai planuojamai ūkinei veiklai taikomos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Programa galės būti tvirtinama sulaukus koordinuojančios institucijos išvados dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros taikymo, tačiau nelaukiant poveikį patiriančios (-ių) valstybės (-ių) atsakymo dėl dalyvavimo tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose. T. y. PAV ataskaitos rengimas ir poveikį patiriančios (-ių) valstybės (-ių) notifikavimas galės vykti lygiagrečiai. Laukiami rezultatai. Aiškesnės PAV įstatymo 8 straipsnio nuostatos, įstatyme įtvirtinta visuomenės teisė teikti pastabas programai, lygiagrečiai vykdant PAV ataskaitos rengimo ir tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras neišsitęs bendra PAV proceso trukmė. 81 straipsnio pakeitimas Siūlomi pakeitimai. 81 pernumeruojamas į 9 straipsnį. Atsižvelgiant į Orhuso konvencijos šalių narių susitikimo, įvykusio 2021 m. spalio 18–21 d., metu patvirtintame sprendime Nr. VII/8I [3] (toliau – sprendimas Nr. VII/8I) dėl pažeidimo byloje prieš Lietuvos Respubliką pateiktą rekomendaciją nustatyti aiškius reikalavimus, kad visuomenė teikia pastabas atsakingajai institucijai, siūloma patikslinti 9 straipsnio 4 dalį, nurodant, kad visuomenė turi teisę teikti pastabas visų pirma atsakingajai institucijai. Visuomenei paliekama teisė teikti pastabas ir tiesiogiai planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.
Aplinkos ministras nustatys tvarką kaip atsakingosios institucijos gautos visuomenės pateiktos pastabos ir pasiūlymai bus perduodami planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Atsisakoma perteklinės 6 dalies. Laukiami rezultatai. Prisidedama prie sprendime Nr. VII/8I dėl pažeidimo byloje prieš Lietuvos Respubliką pateiktos rekomendacijos gyvendinimo. 9 straipsnio pakeitimas Siūlomi pakeitimai. 9 straipsnis pernumeruojamas į 10 straipsnį. Pastaruoju metu žymiai padaugėjo planuojamų ūkinių veiklų, apie kurias Lietuva notifikuoja kitas užsienio valstybes, galinčias patirti poveikį aplinkai, arba apie kurias užsienio valstybės notifikuoja Lietuvą, kaip galinčią patirti poveikį. Vykdant tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras tiek planuojamos veiklos organizatoriai, tiek valstybinės institucijos pasigenda detalesnių ir aiškesnių nuostatų, be to, praktika parodė, kad notifikavimo atrankos etape praktika kitose valstybėse netaikoma, jo nenumato Espo konvencija ir 2011/92/ES direktyva, jis yra neefektyvus. Todėl siūloma atsisakyti notifikavimo atrankos procedūros metu, tačiau palikti galimybę atsakingajai institucijai kreiptis dėl išvados į Vyriausybės įgaliotą instituciją. Atkreiptinas dėmesys, kad beveik visos veiklos rūšys, nurodytos Espo konvencijos I priede, t. y. veiklos kurios pagal Espo konvenciją laikomos galinčiomis daryti reikšmingą neigiamą poveikį kitos valstybės aplinkai ir gyventojams, yra įrašytos į PAV įstatymo 1 priedą, išskyrus dvi: didelius vėjo elektrinių parkus (iki 2022-07-08) ir didelių miško plotų iškirtimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal paskutiniųjų metų patirtį dažniausiai atrankos etape buvo notifikuojama būtent dėl planuojamos vėjo elektrinių statybos ūkinės veiklos, manytina, kad notifikavimo atrankos metu išbraukimas supaprastins procedūras. Siekiant aiškiau išdėstyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus ir procedūras, siūloma į 10 straipsnio 1 dalį perkelti galiojančio PAV įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatą, nurodančią, kad atliekant tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą, be PAV įstatymo dar vadovaujamasi Espo konvencija ir tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios. Siūloma 10 straipsnio 2 dalyje nustatyti atsakingosios institucijos kreipimosi dėl išvados, susijusios su tarpvalstybiniu PAV, į Vyriausybės įgaliotą aplinkos apsaugos instituciją, koordinuojančią tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą atrankos etape tvarką. Siekiant aiškumo siūloma įvesti naują Vyriausybės įgaliotos aplinkos apsaugos institucijos, koordinuojančios tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, trumpinį – koordinuojančioji institucija. 10 straipsnio 3 dalyje išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, išskyrus atsakingosios institucijos kreipimosi dėl išvados, susijusios su tarpvalstybiniu PAV, į koordinuojančiąją instituciją atrankos etape tvarką.
10 straipsnio 4 dalyje išdėstoma dalis dabar galiojančio PAV įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, papildant ją reikalavimais, nustatančiais kaip atsakingoji institucija turi kreiptis į koordinuojančiąją instituciją, kai paaiškėja, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikis gali būti reikšmingas poveikį aplinkai patiriančiai valstybei. Tai nėra naujas reikalavimas, tačiau šiuo metu PAV įstatymo 9 straipsnyje pasigendama kai procedūros etapų aprašymų ir institucijų tarpusavio sąveikos aprašymo, todėl siūlomi pakeitimai, detaliau aprašantys procedūrą. 10 straipsnio 5 dalyje išdėstoma kita dalis dabar galiojančio PAV įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šioje dalyje paliekamas reikalavimas dėl tolimesnių veiksmų tais atvejais, kai koordinuojančioji institucija pateikia išvadą, kad reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Taip pat patikslinama, kad, kai poveikį aplinkai patirianti valstybė to prašo, dokumentai jai pateikiami ne jos nacionaline, bet jos valstybine kalba. 10 straipsnio 6 dalyje, atlikus redakcinius pataisymus, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata. 10 straipsnio 7 dalyje išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje detalizuojama atsakingosios institucijos, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informavimo apie tai, kad poveikį aplinkai patirianti valstybė nedalyvaus poveikio aplinkai vertinime arba nepateikė atsakymo, tvarka. 10 straipsnio 8 dalyje, atlikus redakcinius pataisymus, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostata.
Taip pat kaip ir 5 dalyje patikslinama, kad, k ai poveikį aplinkai patirianti valstybė to prašo, dokumentai jai pateikiami ne jos nacionaline, bet jos valstybine kalba. 10 straipsnio 9 dalyje siūloma įrašyti naują nuostatą dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo teisės kreiptis į koordinuojančiąją instituciją, kuri tarpininkautų siekiant gauti informaciją iš poveikį patiriančios valstybės, kai šios informacijos reikia rengiant ataskaitą, siekiant įvertinti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį kitos valstybės aplinkai ir gyventojams. 10 straipsnio 10 dalyje, atlikus redakcinius pataisymus, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostata. 10 straipsnio 11 dalyje, atlikus redakcinius pataisymus, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostata ir papildoma nuostata dėl atsakingosios institucijos, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informavimo apie tarpvalstybinių konsultacijų pabaigą. Siekiant aiškesnio reikalavimų PAV įstatyme išdėstymo ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Espo konvenciją tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pasibaigia, kai poveikį sukelianti valstybė pateikia sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikį patiriančiai valstybei, siūloma nuostatą dėl sprendimo pateikimo poveikį patiriančiai valstybei perkelti iš galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 12 dalies į 10 straipsnio 12 dalį. Atsižvelgiant į, kad 10 straipsnio 5 ir 8 dalyse detalizuojama, kokia kalba turi būti teikiama informacija ir atitinkami dokumentai poveikį patiriančiai šaliai, siūloma detalizuoti ir kokia kalba poveikį patiriančiai šaliai yra teikiamas sprendimas. 10 straipsnio 13 ir 14 dalyse, atlikus redakcinius pataisymus, išdėstomos dabar galiojančio PAV įstatymo 9 straipsnio 9 ir 10 dalies nuostatos.
Siekiant teisinio aiškumo atsisakoma nuostatos, kad „ Informacijai, gautai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės apie jos teritorijoje planuojamą ūkinę veiklą, viešinti taikomi tokie apribojimai, kurie galioja toje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje .“. Laukiami rezultatai. Atsisakius notifikavimo atrankos metu, nebus stabdomas atrankos atlikimas ir išvada bus priimama nacionalinėms procedūroms nustatytais terminais, supaprastės atrankos procedūros. Aiškiau detalizavus tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras visiems poveikio aplinkai vertinimo dalyviams bus aiškesnė jų tvarka ir eiga. Teisė kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl tarpininkavimo gaunant ataskaitos rengimui reikalingą informaciją iš kitos poveikį patiriančios valstybės gali būti labai naudinga poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams, leisianti gauti tikslią ir patikimą informaciją, įvertinti galimą tarpvalstybinį poveikį, pateikti kokybiškus dokumentus, kas leistų greičiau baigti tarpvalstybines konsultacijas, išvengiant pakartotinių klausimų gavimo ir atsakymų teikimo. 10 straipsnio pakeitimas Siūlomi pakeitimai. 10 straipsnis pernumeruojamas į 11 straipsnį. Siekiant aiškiau išdėstyti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo ir derinimo procedūrų reikalavimus, detalizuojamos 11 straipsnio nuostatos, papildant jas sąsajomis su kitais PAV įstatymo straipsniais. Siekiant tinkamai įgyvendinti Orhuso konvencijos 6 straipsnio reikalavimus ir PAV įstatyme aiškiai nustatyti visuomenės teisę teikti pastabas ir pasiūlymus ataskaitai, siūloma papildyti nuostatomis dėl visuomenės teisių.
Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu kyla daug klausimų dėl to, kaip ir kada taikoma galiojančio PAV įstatymo 10 straipsnio 10 ir 11 dalys, t. y. kas laikoma esminiu ataskaitos pakeitimu, dėl kurio privalomas pakartotinis ataskaitos viešinimas ir derinimas su subjektais, siūloma patikslinti šias nuostatas. 11 straipsnio 1 dalyje, atlikus redakcinius pataisymus, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata. 10 straipsnio 2 dalis atitinka dabar galiojančio PAV įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, ja perkeliama Direktyvos 2011/92/ES
Siekdamas išvengti dvigubo vertinimo užsakovas, rengdamas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, gali atsižvelgti į jam prieinamų kitų svarbių vertinimų, atliktų pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus, rezultatus“ 11 straipsnio 3 dalyje, atlikus redakcinius pataisymus, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostata, siekiant tinkamai įgyvendinti Orhuso konvencijos 6 straipsnio reikalavimus, papildant ją nuostata dėl visuomenės teisės teikti pastabas ir pasiūlymus ataskaitai. Tai nėra nauja procedūra, šiuo metu ji nustatyta aplinkos ministro, tačiau manytina, kad ji turėtų būti aiškiai įtvirtinta įstatyme. 11 straipsnio 4 dalyje, atlikus redakcinius pataisymus, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata. 11 straipsnio 5 dalyje, atlikus redakcinius pataisymus ir papildžius nuorodomis į kitus PAV įstatymo straipsnius, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostata. Patikslinama nuostata dėl pritarimo alternatyvoms. Šiuo metu galiojančioje nuostatoje nurodoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti, kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria.
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai požiūriu yra priimtina daugiau nei viena alternatyva, o projekto įgyvendinimo metu, pvz., projektavimo metu, detaliau įvertinus esamas sąlygas arba tuo metu prieinamas technologijas, gali susidaryti situacija, kad vienintelė nurodyta alternatyva negalės būti įgyvendinama ir tokiu atveju visos poveikio aplinkai vertinimo procedūros turėtų būti atliekamos iš naujo, siūloma neapsiriboti vienos alternatyvos pasirinkimu, o įtvirtinti galimybę pritarti kelioms alternatyvoms, jeigu jos atitinka teisės aktus ir nedarys reikšmingo poveikio aplinkai. 11 straipsnio 6 dalyje, atlikus redakcinį pataisymą, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 10 straipsnio 51 dalies nuostata, susiejant ją su 8 straipsnio 6 dalimi ir išbraukiant pasikartojančią nuostatą. Atitinkamai pernumeruojamos 6-12 dalys į 7-13 dalis. 11 straipsnio 7 dalyje išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata su redakciniais pataisymais ir patikslinant, kad pakartotinai ataskaita teikiama tik pastabas ir (ar) pasiūlymus pateikusiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šis pakeitimas siūlomas siekiant sumažinti administracinę naštą tiek planuojamos ūkinės veiklos vykdytojams, tiek poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai teikia pastabas pagal jiems priskirtą kompetenciją, todėl daroma prielaida, kad taisant ataskaitą pagal kitų subjektų pateiktas pastabas, neatsiras naujų aplinkybių, susijusių su poveikio aplinkai vertinimo subjektais, kurie neturėjo pastabų ir (ar) pasiūlymų pirmą kartą pateikus ataskaitą. 11 straipsnio 8 dalyje išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 10 straipsnio 61 dalies nuostata.
11 straipsnio 9 dalyje siūlomas nedidelis patikslinimas nurodant, kad, jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai nepateikia išvadų, laikoma, kad jie pritaria ne tik ataskaitai, bet ir planuojamai ūkinei veiklai, kadangi atsakingoji institucija, atsižvelgdama į atlikto PAV rezultatus, priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos. 11 straipsnio 10 ir 11 dalyse išdėstomos dabar galiojančio PAV įstatymo 10 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatos. 11 straipsnio 12 dalyje išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 10 straipsnio 10 dalis, nurodant kas laikoma ataskaitos esminiu pakeitimu ar tikslinimu. Šiuo metu galiojanti nuostata nustato, kad „ jeigu ataskaita iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma (siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos) dėl gautų poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotų išvadų ir (ar) atsakingosios institucijos motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą, atsakingoji institucija turi įpareigoti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją organizuoti pakartotinį viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita .“ Praktinio taikymo metu kyla klausimų ar visi trys veiksmai: keitimas, taisymas ir papildymas, yra susiję su skliaustuose nurodytu naujų vietos ir technologijų alternatyvų siūlymu, ar tik papildymas; ar žodžiai „iš esmės“ siejami tik su keitimu, ar ir su taisymu bei papildymu, be to, kyla klausimų, ką reiškia iš esmės keisti, taisyti ar papildyti. Siekiant užtikrinti, kad nuostata būtų aiški ir jos taikymo metu nekiltų ginčų, nes nuostatos taikymas susijęs su eilės procedūrų pakartotiniu atlikimu, kas sudaro papildomą administracinę ir finansinę naštą visiems poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams, siekiama ją patikslinti, nurodant kas laikytina ataskaitos esminiu keitimu ar taisymu, atsisakoma papildymo veiksmo, kadangi manytina, kad papildymas yra keitimo arba taisymo sudėtinė dalis.
Taip pat papildoma nurodant, kad pats planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, nelaukdamas atsakingosios institucijos įpareigojimo gali inicijuoti pakartotinį PAV ataskaitos viešinimą. 11 straipsnio 12 dalyje, suderinus jį su Įstatymo projekto 11 straipsnio 11 dalimi, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 10 straipsnio 11 dalies nuostata. Laukiami rezultatai. Aiškiau detalizavus ataskaitos teikimo ir derinimo procedūras visiems poveikio aplinkai vertinimo dalyviams bus aiškesnė jų tvarka ir eiga. Galimybė pritarti daugiau nei vienai alternatyvai, atitinkančiai teisės aktus ir nedarančiai reikšmingo poveikio aplinkai, ir aiškesnis ataskaitos esminio keitimo ar taisymo apibrėžimas sumažins administracinę naštą visiems poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams ir padės išvengti ginčų dėl įstatymo nuostatų taikymo. Aiškesnis visuomenės teisių nustatymas prisidės prie tinkamo Orhuso konvencijos 6 straipsnio reikalavimų įgyvendinimo. 11 straipsnio pakeitimas Siūlomi pakeitimai. 11 straipsnis pernumeruojamas į 12 straipsnį.
Siekiant aiškiau išdėstyti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo procedūros reikalavimus detalizuojamos galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio nuostatos, papildant jas sąsajomis su kitais PAV įstatymo straipsniais, suvienodinant vartojamas sąvokas; detalizuojama atsakingosios institucijos susitikimų organizavimo tvarka esant nesutarimams, gavus visuomenės pasiūlymus ar kilus abejonėms dėl planuojamos ūkinės veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams arba galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai; atsižvelgiant į veiksmų eiliškumą, kai kurios nuostatos perkeliamos į kitas straipsnio dalis. Siūloma detalizuoti prievolę įgyvendinti sprendime nustatytas sąlygas, papildant, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius privalo įgyvendinti ir sprendime numatytas priemones. 12 straipsnio 1 dalyje, patikslinus, kad atsakingoji institucija nagrinėja ne tik visuomenės pasiūlymų įvertinimą, bet ir pačius pasiūlymus, o priimdama sprendimą atsižvelgia ir į organizuotų susitikimų su poveikio aplinkai vertinimo subjektais, visuomenės atstovais, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėju, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata. 12 straipsnio 2 dalyje išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostata. 12 straipsnio 3 dalyje, atlikus redakcinį pataisymą ir suderinus ją su 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. išbraukus apribojimą kviesti konsultantus tik ataskaitai nagrinėti, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pirmoji nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad atsakingoji institucija nagrinėja ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, visuomenės pasiūlymus ir jų įvertinimą, manytina, kad gali prireikti kviestis konsultantus ne tik ataskaitos, bet ir kitų susijusių dokumentų nagrinėjimui, todėl siūloma atsisakyti šio perteklinio apribojimo.
12 straipsnio 4 dalyje išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 2 dalies antroji nuostata. Siekiant aiškumo siūloma dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 2 dalį padalinti į dvi dalis, išdėstant jas 3 ir 4 dalyse, kadangi dabar nėra aišku, ar numatyta galimybė pratęsti sprendimo priėmimo terminą yra siejama tik su tais atvejais, kuomet atsakingoji institucija pasitelkia konsultantus, ar ji gali būti taikoma ir kitais atvejais. 12 straipsnio 5 dalyje, , atlikus redakcinius pataisymus ir patikslinus, kad terminas skaičiuojamas nuo pataisytos ir papildytos ataskaitos gavimo dienos, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostata. 12 straipsnio 6 dalyje, suvienodinus sąvokas su Įstatymo projekto 10 straipsniu, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostata. 12 straipsnio 7 dalyje, patikslinus nuorodas į kitus PAV įstatymo straipsnius ar straipsnių dalis ir atlikus redakcinius pataisymus, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostata. 12 straipsnio 8–9 dalyse, atsižvelgus į pasikeitusią situaciją dėl pandemijos ir galimas tokias situacijas ateityje, patikslinus, kad atsakingoji institucija organizuoja susitikimą, o ne kviečia atvykti, ir padalinus į atskiras dalis nuostatas dėl susitikimo, kai gaunamos prieštaraujančios viena kitai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados arba išvados pateiktos ne pagal nustatytą kompetenciją, ir susitikimo, kuris rengiamas gavus visuomenės pasiūlymus, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostata.
12 straipsnio 10 dalyje siūloma nauja nuostata, numatanti papildomą priežastį, dėl kurios atsakingoji institucija galėtų organizuoti susitikimą. Praktinio PAV įstatymo taikymo metu susiduriama su situacijomis, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams kyla klausimai ir abejonės, kurias reikėtų aptarti bendro susitikimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad galioja principas, jog viešajam subjektui leidžiami tik tie veiksmai, kurie yra numatyti teisės aktuose, ir siekiant, kad atsakingoji institucija turėtų aiškų teisinį pagrindą tokių susitikimų organizavimui, o planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas žinotų tokią savo teisę, siūloma papildyti PAV įstatymą nuostata, kad atsakingoji institucija, kai jai kyla abejonių dėl planuojamos ūkinės veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams arba galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, galėtų organizuoti susitikimą svarstyti planuojamos ūkinės veiklos masto ar vietos keitimą arba sąlygas ir priemones, leisiančias išvengti galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. 12 straipsnio 11 dalyje, suvienodinus nuostatas su 11 straipsnio 7 ir 8 dalimi, t. y. įvertinus, kad susitikimas gali vykti nuotoliniu būdu neatvykstant į jį, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostata.
12 straipsnio 12 dalyje, suvienodinus sąvokas, su vartojamomis kituose PAV įstatymo straipsniuose: „reikšmingų neigiamų padarinių“ keičiami į „reikšmingą neigiamą poveikį“, analogiškai kaip PAV įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje papildžius, kad kompensacinės priemonės turi būti lygiavertės, papildžius, kad lygiaverčių kompensacinių priemonių poveikis gali būti ne tik proporcingas, bet ir didesnis, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata. Atkreiptinas dėmesys, kad ši dalis yra susijusi su Buveinių direktyvos
4Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 vientisumui apsaugoti. Apie patvirtintas kompensacines priemones ji praneša Komisijai.“ Komisijos
pranešime Planų ir projektų poveikio „Natura 2000“ teritorijoms vertinimas.
Buveinių direktyvos 92/43/EEB
[5] nurodyta, kad „reikėtų atsižvelgti į tai, kad įpareigojančios viršesnio viešojo intereso priežastys, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, yra susijusios su tokia padėtimi, kai įrodyta, jog numatyti planai ar projektai yra būtini: - kaip veiksmų ar politikos priemonių, kurių tikslas yra apsaugoti pagrindines piliečių gyvenimo vertybes (sveikatą, saugumą, aplinką), dalis; - kaip valstybės ir visuomenės pagrindinės politikos dalis; - kaip ekonominio ar socialinio pobūdžio veiklos, kuria vykdomos konkrečios viešųjų paslaugų teikimo prievolės, dalis.“ Pažymėtina, kad p agal Buveinių direktyvos 6 straipsnio nuostatų išaiškinimą: „ Plačiai pripažįstama, kad paprastai šis santykis turėtų būti gerokai didesnis nei 1:1. Todėl kompensacinės priemonės, kurių taikymo santykis yra 1:1 arba mažesnis, turėtų būti svarstomos tik tada, kai įrodoma, kad tokiu mastu taikomos priemonės bus visiškai veiksmingos atkuriant teritorijos struktūrą ir funkcionalumą per trumpą laikotarpį (pvz., nepakenkiant pagrindinių rūšių buveinių ar populiacijų, kurias gali paveikti planas ar projektas, apsaugai ir nekeliant pavojaus jų apsaugos tikslams).“, todėl didesnio kompensacinių priemonių poveikio nustatymas prisidės prie Buveinių direktyvos 6 straipsnio įgyvendinimo.
12 straipsnio 13 dalyje išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatos pirmoji dalis dėl to, kaip atsakingoji institucija informuoja apie priimtą sprendimą poveikio aplinkai vertinimo subjektus, planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, atsižvelgiant į veiksmų eiliškumą, siūloma papildyti nuostata dėl visuomenės ir Vyriausybės įgaliotos institucijos, kai atliktas tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas, informavimo apie priimtą sprendimą, kuri šiuo metu yra PAV įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje. Dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatos antrąją dalį, kurioje įtvirtinta nuostata dėl priimto sprendimo privalomumo, siūloma perkelti į 11 straipsnio 16 dalį, kadangi ši nuostata aktuali jau vykdant veiklą, t. y. baigus visas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. 12 straipsnio 14 ir 15 dalyje, patikslinus nuorodą į kitą šio straipsnio dalį, išdėstoma dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, atskiriant nuostatas dėl sprendimo galiojimo ir sprendimo galiojimo pratęsimo.
Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos, sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti pasirengimo vykdyti ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapais.“ Tačiau vadovaujantis PAV įstatymu sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimas yra 5 metai, todėl siekiant užtikrinti Aplinkos apsaugos įstatymo ir PAV įstatymo nuostatų suderinamumo ir reikalavimų taikymo aiškumo, siūloma papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnio 13 dalį ir nustatyti, kad tais atvejais, kai vykdoma veikla, sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir (ar) priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti privalo būti įvykdytos ir tuo atveju, jeigu sprendimo galiojimo terminas yra pasibaigęs. Į 12 straipsnio 18 dalį perkeliama dabar galiojančio PAV įstatymo 11 straipsnio 9 dalies antroji nuostata, kurioje nustatomi reikalavimai dėl priimto sprendimo privalomumo, kadangi ši nuostata aktuali jau vykdant veiklą, t. y. baigus visas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Siūloma šią nuostatą papildyti nurodant, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius privalo įgyvendinti ne tik sprendime nustatytas sąlygas, bet ir numatytas poveikio sumažinimo ar kompensavimo priemones, bei papildyti kokiais veiklos etapais tas turi būti atlikta, taip suderinant šią nuostatą su Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi.
Be to, siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad yra veiklų, kurioms nėra išduodami leidimai ir sprendime nustatytos sąlygos ar numatytos priemonės neperkeliamos į leidimus, arba sąlygos ir priemonės, kurios turi būti įgyvendintos pasirengimo vykdyti veiklą etape, taip pat ne visada perkeliamos į leidimus, ir gautas sprendimas prilyginamas leidimui arba yra vienintelis dokumentas, kuriame nurodytos sąlygos arba priemonės, siūloma nustatyti, kad šios sąlygos ir priemonės privalomos visais veiklos etapais: pasirengimo vykdyti ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo, ir jas planuojamos veiklos organizatorius privalo įgyvendinti. Laukiami rezultatai. Aiškiau detalizavus sprendimo priėmimo procedūrą bus aiškesnė jos tvarka ir eiga. Galimybė atsakingajai institucijai prieš priimant sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai organizuoti susitikimą, kai jai kyla abejonių dėl planuojamos ūkinės veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams arba galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, leis išvengti ginčų dėl priimto sprendimo pagrįstumo. Patikslinus kompensacijų poveikio dydį sudaroma prielaida tinkamai įgyvendinti Buveinių direktyvos 6 straipsnį. Aiškiai nustatomi reikalavimai dėl sprendime nustatytų sąlygų ir priemonių privalomumo visuose veiklos etapuose. Atitinkamai 12-13 straipsniai pernumeruojami į 13-14 straipsnius. Šių straipsnių nuostatos nekeičiamos. 14 straipsnio pakeitimas Siūlomi pakeitimai. 14 straipsnis pernumeruojamas į 15 straipsnį.
15 straipsnio nuostata papildoma nuorodomis į konkrečius teisės aktus, kurių nustatyta tvarka atrankos ir PAV procesų dalyviai atsako už PAV įstatymo nuostatų pažeidimą. Laukiami rezultatai. Aiškesnis reglamentavimas. 15 straipsnio pakeitimas Siūlomi pakeitimai. 15 straipsnis pernumeruojamas į 16 straipsnį. 16 straipsnis papildomas 3 dalimi, kurioje nurodoma atsakingosios institucijos priimtų sprendimų apskundimo tvarka. Atitinkamai siūloma pakeisti ir šio straipsnio pavadinimą. Laukiami rezultatai. Aiškesnis reglamentavimas. 1 priedo pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Atlikus pakartotinę Direktyvos 2011/92/ES I ir II priedų, kuriuose nurodyti projektai, kuriems atitinkamai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba atranką, Europos Komisijos parengto „PAV direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinimo“ ir Europos Teisingumo Teismo sprendimų, susijusių su Direktyvos 2011/92/ES taikymu, analizę ir atsižvelgiant į tai, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams kyla klausimų dėl jų planuojamų veiklų atitikties tam tikrai PAV įstatymo 1 priede nurodytai planuojamos ūkinės veiklos rūšiai, siūloma tikslinti kai kurių veiklos rūšių pavadinimus ir suvienodinti sąvokas su naudojamomis kituose specialiuose teisės aktuose. 1 priedo 1 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Direktyvoje 2011/92/ES nurodomas intensyvus auginimas įrenginiuose, t. y. reikalavimas nėra taikomas auginant gyvūnus lauko sąlygomis, be to dideliuose ūkiuose 1 punkte nurodyti gyvūnai: kiaulės, paršavedės, broileriai ir vištos, auginami tik statiniuose, siūloma papildyti 1 priedo 1.1–1.3 papunkčius, nustatant, kad reikalavimas atlikti PAV taikomas tik gyvūnų auginimui statiniuose.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkiuose vienu metu gali būti auginami skirtingų rūšių gyvūnai, kurių auginimui reikalingų vietų kiekio negalima tiesiogiai susumuoti dėl skirtingo atskiro skirtingų rūšių gyvūno poveikio aplinkai, siūloma papildyti pastaba, kuri paaiškintų kaip vertinamas įrenginio pajėgumas, kai planuojama auginti skirtingų rūšių gyvūnus, nustatant, kad jeigu planuojama auginti skirtingų rūšių gyvūnus ir atskiros rūšies planuojamų vietų kiekis yra mažesnis nei jai nustatytas ribinis dydis, poveikio aplinkai vertinimas privalomas, jei perskaičiavus į kažkurią gyvūnų rūšį, gautas vietų kiekis yra lygus ar didesnis nei jai nustatytas ribinis dydis, pateikiama perskaičiavimo formulė. Laukiami rezultatai. Nustačius, kad nuostatos taikomos gyvūnų auginimui statiniuose bus aiškesnis nuostatų taikymas. Sumavimo taisyklės nustatymas labai svarbus ir planuojamos ūkinės veiklos vykdytojams, kadangi dėl besikeičiančių aplinkybių, jiems atsiranda poreikis performuoti ūkį, tokiais atvejais skaičiavimo taisyklės įvedimas jiems leistų sumažinti administracinę naštą, supaprastinant ūkio pertvarkymo procedūras, atitinkant nustatytas sąlygas, nebereikėtų kartoti poveikio palinkai vertinimo ar atrankos procedūrų, keisti leidimų. 1 priedo 2 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Siūloma tikslinti 2.5 ir 2.6 papunkčius, atsižvelgiant į tai, kad Žemės gelmių įstatyme yra įtvirtinta sąvoka „kasybos sklypas“, r ibinio dydžio nustatyme naudojama sąvoka „kasybos plotas“, o pati veiklos rūšis įvardinama kaip gavyba, todėl siūloma „gavyba“ pakeisti į „kasyba“. Laukiami rezultatai.
Laukiami rezultatai. Suvienodintos sąvokos, aiškesnis reikalavimo taikymas. 1 priedo 3 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Siūloma tikslinti su branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu susijusių veiklos rūšių pavadinius, atsižvelgiant į šių veiklų suskirstymą Direktyvoje 2011/92/ES , Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymuose vartojamas sąvokas. Siūloma patikslinti 3.2–3.4 papunkčius ir papildyti naujais 3.5–3.8 papunkčiais, atskiriant veiklas, susijusias su branduoliniu kuru ir jau apšvitintu branduoliniu kuru, radioaktyviųjų atliekų tvarkymu. Siekiant aiškesnio PAV įstatymo nuostatų taikymo, siūloma į 3.8 papunktį perkelti patikslintą 9.5 papunkčio nuostatą, nes dėl jos priskyrimo PAV įstatymo 1 priedo 9 punktui „Kita planuojama ūkinė veikla“ kyla klausimų, pvz., ar laboratorijos ir medicinos įstaigos, kuriose susidaro nedideli radioaktyviųjų atliekų – panaudotų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ar medicinos preparatų, kiekiai, kurie iki perdavimo radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui yra saugomi jų susidarymo vietoje, reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Atkreiptinas dėmesys, kad į 9.5 papunkčio nuostatą perkeliamas Direktyvos 2011/92/ES
2011/92/ES siejamas su energetikos sritimi, todėl ši nuostata neturėtų būti taikoma kitoms nei energetikos sritims. Laukiami rezultatai. Su kitais teisės aktais suvienodintos sąvokos, aiškesnės PAV įstatymo nuostatos ir jų taikymas. 1 priedo 6 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai. 6.1 ir 6.2 papunkčiuose atliekami redakciniai pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, kad 1 priedo 6.4 papunkčiu perkeliama 2011/92/ES direktyvos 1 priedo 6 d) papunkčio nuostata [6] , siūloma jį papildyti, nurodant, kad poveikio aplinkai vertinimo reikia ne tik biocidų, bet ir cheminių augalų apsaugos produktų gamybai.
Nors šiuo metu Lietuvoje cheminių augalų apsaugos produktai nėra gaminami, tačiau ateityje nusprendus pradėti tokią gamybą ir neatlikus poveikio aplinkai vertinimo tokiai planuojamai ūkinei veiklai, būtų pažeista Direktyva 2011/92/ES . Atsižvelgiant į Direktyvos 2011/92/ES
[7] , siūloma patikslinti 1 priedo 6.6 papunktį, nurodant, kad reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą taikomas ne naftos produktų, bet naftos chemijos produktų saugojimui, o siekiant sąvokas suvienodinti su Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymu chemines medžiagas papildyti ir cheminiais mišiniais Laukiami rezultatai. Priėmus pasiūlytus pakeitimus bus užtikrinta konkrečių veiklos rūšių pavadinimų atitiktis Direktyvai 2011/92/ES . 1 priedo 7 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai. 7.2 papunkčio nuostata patikslinta atsižvelgiant į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Laukiami rezultatai. Aiškesnis reglamentavimas. 1 priedo 8 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, kad gali kilti abejonių, ar 8.4 papunktyje nurodomas kelio rekonstravimas susijęs su esamo kelio, turinčio mažiau nei keturias juostas išplėtimu keturiomis juostomis, ar išplėtimu iki keturias juostas turinčio kelio, ir į Direktyvos 2011/92/ES
[8] , siūloma 8.4 papunktį patikslinti, nurodant, kad poveikio aplinkai vertinimo reikia, kai planuojamas rekonstravimas įrengiant keturias ar daugiau eismo juostų turintį kelią . Patikslinama, kad nuostata taikoma automobilių keliams.
Atsižvelgiant į tai, kad jokiuose teisės aktuose ar standartuose nevartojamas žodis „slėginė“ kaip daiktavardis, o angliškame Direktyvos 2011/92/ES variante vartojamas terminas „booster station“ [9] , reiškia įrenginį, kurio pagalba sukeliamas slėgis ir perduodama vamzdynuose esanti medžiaga, įvertinus, kad priklausomai nuo dujų agregatinės būsenos, tai gali būti siurblys arba kompresorius, siūloma tikslinti 8.9 papunktį nurodant, kad reikalavimas taikomas ne „slėginėms“, bet su geologiniam saugojimui skirto anglies dioksido (CO2 ) tiekimo vamzdynais susijusių slėginių įrenginių įrengimui. Laukiami rezultatai. Priėmus pasiūlytus pakeitimus bus užtikrinta konkrečių veiklos rūšių pavadinimų atitiktis Direktyvai 2011/92/ES ir aiškesnės PAV įstatymo nuostatos. 1 priedo 9 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Siūloma atskirti veiklas, susijusias su atliekų tvarkymu, jas paliekant 9 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma į 3.9 papunktį perkelti patikslintą 9.5 papunkčio nuostatą, siūloma panaikinti 9.5 papunktį. Laukiami rezultatai. Aiškesnės PAV įstatymo nuostatos. Galiojančiame PAV įstatyme 1 priedo 9 punkte įrašytas veiklas, nesusijusias su atliekų tvarkymu, siūloma perkelti į naują 10 punktą, atitinkamai pakeičiant jų numeraciją. Siekiant aiškumo, siūloma patikslinti 10.6 papunktį, įrašant nurodą ne į 1 priedą, bet į konkretų jo papunktį. 1 priedo 10 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai. 10 punktas pernumeruojamas į 11 punktą.
Atsižvelgiant tai, kad pastebimi piktnaudžiavimo atvejai, siekiant išvengti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, veiklos plėtros projektai skaidomi į mažesnius nei PAV įstatymo 1 priede nustatyta riba, nuo kurios privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ir plėtros projektus numatoma įgyvendinti, pvz., kas metus, atsižvelgiant į kitų ES valstybių patirtį, pvz., Austrijos, siūloma nustatyti penkerių metų sumavimo kriterijų, t. y., nustatant veiklos pakeitimo ar išplėtimo dydį, būtų sumuojami per paskutinius penkis kalendorinius metus nuo paskutinio sprendimo priėmimo atlikti veiklos pakeitimai ar išplėtimai. Laukiami rezultatai. Užtikrintas Direktyvos 2011/92/ES tikslų įgyvendinimas, aiškesnės PAV įstatymo nuostatos, susijusios su prievolę atlikti poveikio aplinkai vertinimą, keičiant ar plečiant veiklą. 2 priedo pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Atlikus pakartotinę Direktyvos 2011/92/ES veiklos rūšių sąrašų, Europos Komisijos parengto „PAV direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinimo“ ir Europos Teisingumo Teismo sprendimų analizę ir atsižvelgiant į tai, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams kyla klausimų dėl jų planuojamų veiklų atitikties tam tikrai PAV įstatymo 2 priede nurodytai planuojamos ūkinės veiklos rūšiai, siūloma tikslinti kai kurių veiklos rūšių pavadinimus ir suvienodinti sąvokas su naudojamomis kituose specialiuose teisės aktuose. 2 priedo 1 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkiuose vienu metu gali būti auginami skirtingų rūšių gyvūnai, kurių auginimui reikalingų vietų kiekio negalima tiesiogiai susumuoti dėl skirtingo atskiro skirtingų rūšių gyvūno poveikio aplinkai, siūloma punktą papildyti pastaba, kuri paaiškintų kaip vertinamas įrenginio pajėgumas, kai planuojama auginti skirtingų rūšių gyvūnus, nustatant, kad jeigu planuojama auginti skirtingų rūšių gyvūnus ir atskiros rūšies planuojamų vietų kiekis yra mažesnis nei jai nustatytas ribinis dydis, poveikio aplinkai vertinimas privalomas, jei perskaičiavus į kažkurią gyvūnų rūšį, gautas vietų kiekis yra lygus ar didesnis nei jai nustatytas ribinis dydis, pateikiama perskaičiavimo formulė. Siekiant suvienodinti sąvokas su Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymu siūloma papildyti 2 priedo 1.2 papunktį, nurodant, kad prievolė atlikti atranką žuvų auginimui ar veisimui taikoma kai planuojama ūkinę veiklą vykdyti akvakultūros tvenkiniuose. Tokiu būdu bus aiškiai nustatyta, kad nuostata taikoma būtent tokiam žuvų auginimui, kurio metu siekiama gauti didesnę nei natūraliomis sąlygomis produkciją. Atsižvelgiant į tai, kad 2 priedo 1.5 papunkčiu perkeliama Direktyvoje 2011/92/ES
[10]  , siūloma jį patikslinti, nesukultūrintus natūraliai apaugusius žemės plotus, įvardinant kaip natūralias teritorijas ir papildant nuostatą įtraukiant pusiau natūralias gamtines teritorijas. Pusiau natūraliems žemės plotams priskiriamos teritorijos, kuriose buvo vykdoma tam tikro laipsnio ūkinė veikla (nepaisant to, kuriuo laiku ta veikla buvo vykdoma), dėl kurios plotas nebegali būti „natūralus“, bet išlaiko daug natūralių savybių. Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos valstybių, kuriose vyrauja lygumos, beveik nėra natūralių žemės plotų.
Taip pat siūloma 1.5 papunktį patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad aplinkosauginių sąvokų atveju žodis "areas" verčiamas ne kaip „plotas“, bet „teritorija“ (pvz., Protected areas). Atsižvelgiant į tai, kad 2 priedo 1.6 papunktyje nurodant jog atranka privaloma kaimo plėtros žemėtvarkos projektams, kai žemės ūkio naudmenos keičiamos į ne žemės ūkio naudmenas, siaurina Direktyvos 2011/92/ES taikymą [11] , siūloma patikslinti 2 priedo 1.6 papunkčio nuostatą, išbraukiant sąlygą, kad ji taikoma tik keičiant žemės ūkio naudmenas į kitas bei papildant ž emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais . Laukiami rezultatai. Nustačius, kad nuostatos taikomos gyvūnų auginimui statiniuose, bus aiškesnis nuostatų taikymas. Sumavimo taisyklės nustatymas labai svarbus ir planuojamos ūkinės veiklos vykdytojams, kadangi dėl besikeičiančių aplinkybių, jiems atsiranda poreikis performuoti ūkį, tokiais atvejais tokios skaičiavimo taisyklės įvedimas jiems leistų sumažinti administracinę naštą, supaprastinant ūkio pertvarkymo procedūras, atitinkant nustatytas sąlygas, nebereikėtų kartoti poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūrų, keisti leidimų. Sąvokos suvienodintos su kitomis specialiuose įstatymuose naudojamomis sąvokomis. Priėmus pasiūlytus 1.5 ir 1.6 papunkčių pakeitimus, bus užtikrinta konkrečių veiklos rūšių pavadinimų atitiktis Direktyvai 2011/92/ES . 2 priedo 2 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai. 2.4 papunktyje, atsižvelgiant į tai, kad Žemės gelmių įstatyme yra įtvirtinta sąvoka „kasybos sklypas“, r ibinio dydžio nustatyme naudojama sąvoka „kasybos plotas“, o pati veiklos rūšis įvardinama kaip gavyba, todėl siūloma „gavyba“ pakeisti į „kasyba“.. Laukiami rezultatai. Suvienodintos sąvokos, aiškesnis reikalavimo taikymas. 2 priedo 4 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai.
Atsižvelgiant į tai, kad 4 punkte nurodomos ne tik metalų perdirbimo, bet ir metalų gamybos ir apdirbimo veiklos, siūloma pakeisti 4 punkto pavadinimą į „Metalų gamybos, perdirbimo ir apdirbimo pramonė“. Atsižvelgiant į tai, kad PAV įstatymo 1 priedo 4.1 ir 4.2 papunkčiuose nurodytos veiklos rūšys panašios į nurodytąsias PAV įstatymo 2 priedo 4.2 ir 4.1, todėl siekiant aiškumo, kokiais atvejais privaloma atlikti PAV, o kuriais atranką, siūloma papildytu PAV įstatymo 2 priedo 4.2 ir 4.1 papunkčius, nurodant kaip jų taikymo išimtį PAV įstatymo 1 priedo 4.1 ir 4.2 papunkčiuose nurodytas veiklos rūšis. Nors 4 punkto pavadinime nurodyta, kad veikla siejama su pramone, tačiau planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams kyla klausimų dėl jo nuostatų taikymo, pvz., ar maža metalo skardos lankstymo dirbtuvė, stogdengys ar individualia kalvystės veikla užsiimantis asmuo privalo atlikti atranką, kadangi numatyta, kad atranka privaloma metalo kalimui ir profiliavimui. Siekiant PAV įstatymo nuostatų taikymo aiškumo, siūloma pakeisti 4.3 papunktį, jį išskaidant į atskirus papunkčius ir nustatant šioms veiklos rūšims taikomus ribinius dydžius. Ribiniai dydžiai apskaičiuoti pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) nustatytus dydžius, pritaikant 0,25 koeficientą. Laukiami rezultatai. Aiškesnės PAV įstatymo nuostatos ir jų taikymas. Sumažėjusi administracinė našta, rengiant paklausimus atsakingajai institucijai dėl PAV įstatymo nuostatų taikymo. 2 priedo 5 punkto pakeitimas Kaip 5.4 papunktyje nurodytos mineralinių medžiagų lydymo veiklos pavyzdys pateikiama asfalto gamyba. Europos Komisijos parengtame PAV direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinime, nurodoma, kad „natūralus asfaltas (bitumas) yra mineralinė medžiaga ir jo gamyba patenka į šios projektų kategorijos taikymo sritį.
Ši projektų kategorija neapima asfaltbetonio (asfalto ir užpildo mišinio), nes maišant nevyksta mineralinių medžiagų sodrinimas, kadangi gamybos temperatūra yra per žema.“, todėl asfalto gamyba kaip pavyzdys įrašyta į PAV įstatymo 2 priedo 5.4 papunktį, tačiau asfalto gamyklose nevisais atvejais vykdomas mineralinių medžiagų lydymas ar bitumo gamyba, neretai asfaltas gaminamas išdžiovinant inertines medžiagas ir jas sumaišant su bitumu, kuris atvežamas jau pagamintas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo taikant PAV įstatymo 2 priedo 5.4 papunktį, siūloma jį papildyti, nurodant, kad jis taikomas tik natūralaus asfalto (bitumo) gamybai iš gamtinių dervų arba perdirbant naftą. Laukiami rezultatai. Aiškesnės PAV įstatymo nuostatos ir jų taikymas. Sumažėjusi administracinė našta, rengiant paklausimus atsakingajai institucijai dėl PAV įstatymo nuostatų taikymo ar rengiant informaciją atrankai veiklai, kuri nėra priskirtina potencialiai galinčioms daryti neigiamą poveikį aplinkai veikloms. 2 priedo 6 punkto pakeitimas Atsižvelgiant į Direktyvos 2011/92/ES
[12] , siūloma patikslinti 2 priedo 6.6 papunktį, nurodant, kad reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą taikomas ne naftos produktų, bet naftos chemijos produktų saugojimui o siekiant sąvokas suvienodinti su Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymu chemines medžiagas papildyti ir cheminiais mišiniais. Atliekant PAV įstatymo analizę nustatyta, kad į jį nepilnai perkeltas Direktyvos 2011/92/ES
[13] , kadangi nėra reikalavimo atlikti atranką farmacinių produktų, nenurodytų PAV įstatymo 1 priede, gamybai.
Siekiant užtikrinti visišką 2011/92/ES direktyvos nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, siūloma papildyti 6.7 papunkčiu, nurodant, kad atranka privaloma farmacinių produktų gamybai, išskyrus PAV įstatymo 1 priedo 6.5 papunktyje nurodytą veiklą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą). Laukiami rezultatai. Priėmus pasiūlytus pakeitimus bus užtikrinta atitiktis 2011/92/ES direktyvai. 2 priedo 7 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Siūloma pakeisti 7 punkto pavadinimą, išbraukiant iš jo žodį „tabako“, kadangi šiame punkte išvardintos tik su maisto pramone susijusios veiklos rūšys. Laukiami rezultatai. Aiškesnės PAV įstatymo nuostatos. 2 priedo 10 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Atsižvelgiant į dažnai gaunamus paklausimus dėl 2 priedo 10.2 papunkčio taikymo ir kylančius ginčus dėl jo taikymo apimties, siūloma patikslinti jo formuluotę, nustatant, kad reikalavimas atlikti atranką taikomas, kai objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha. Atsižvelgiant į tai, kad 10.4 papunktyje nurodyta veiklos rūšis įvardinama kaip „statyba“, siūloma patikslinti ribinį dydį, nustatant, kad reikalavimas taikomas užstatomam, o ne įrengiamam plotui.
Atsižvelgiant į tai, kad 10.6 ir 10.7 papunkčiais perkeliama Direktyvos 2011/92/ES
[14] , t. y. nuostata turėtų būti taikoma kelių tiesimui išskyrus kelius nurodytus 1 priede, ir atsižvelgiant į tai, kad prievolė atlikti atranką tik rajoniniams keliams (10.6 papunktis) ir keliams, turintiems keturias ar daugiau juostų ir trumpesniems nei 10 km, bet ilgesniems nei 2 km, siaurina Direktyvos 2011/92/ES taikymą, siūloma patikslinti 2 priedo 10.6 papunktį, išbraukiant žodį „rajoninių“ ir papildant, kad šis papunktis netaikomas PAV įstatymo 1 priedo 8.3 ir 8.4 papunkčiuose nurodytai veiklai. Siūloma tikslinti 10.3 ir 10.6 papunktį nustatant išimtis, kad atranka neatliekama, kai įdiegiamos inžinerinės saugaus eismo ir aplinkos apsaugos priemonės bei atliekamas kelio techninių normatyvinių parametrų atstatymas kelio juostos ribose. Atsižvelgiant į tai, kad vandens kelių įrengimas neretai susijęs tik su gilinimo darbais, todėl kyla abejonių dėl 10.9 papunkčio taikymo, o taip pat kyla ginčai ar valymas iki projektinių matmenų priskirtinas vidaus vandens kelių įrengimui, siūloma papildyti 10.9 papunktį, nurodant, kad atranka privalomas gilinimui. Atsižvelgiant į tai, kad jokiuose teisės aktuose ar standartuose nevartojamas žodis „slėginė“ kaip daiktavardis, o angliškame Direktyvos 2011/92/ES tekste vartojamas terminas „booster station“ [15] reiškia įrenginį, kurio pagalba sukeliamas slėgis ir perduodama vamzdynuose esanti medžiaga, įvertinus, kad priklausomai nuo dujų agregatinės būsenos, tai gali būti siurblys arba kompresorius, siūloma tikslinti 10.20 papunktį, nurodant, kad reikalavimas taikomas ne „slėginėms“, bet su geologiniam saugojimui skirto anglies dioksido (CO2 ) tiekimo vamzdynais susijusių slėginių įrenginių įrengimui. Laukiami rezultatai.
Laukiami rezultatai. Priėmus pasiūlytus pakeitimus bus užtikrinta konkrečių veiklos rūšių pavadinimų atitiktis Direktyvai 2011/92/ES ir aiškesnės PAV įstatymo nuostatos. 2 priedo 11 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai atliekų tvarkymo įmonės nuolat didina atliekų tvarkymo įrenginio pajėgumus (ne kartais, o dešimtimis kartų), nedidindamos didžiausio vienu metu leidžiamo laikyti atliekų kiekio, tokiu būdu išvengdamos prievolės atlikti atranką ir neįvertindamos didėjančio neigiamo poveikio aplinkai (padidėja transporto, kuris įveža/išveža atliekas/produktą srautas, padidėja išmetamų teršalų kiekis kraunant, smulkinant, perdirbant atliekas, galimai ir triukšmas, nes ilginamos darbo valandos ir pan.), siūloma 11.5 ir 11.7 papunkčius papildyti dar vienu ribiniu dyžiu, kurį pasiekus bus privaloma atlikti atranką – paruošimo naudoti pajėgumu, nepavojingų atliekų atveju – 10, o pavojingųjų atliekų atveju 5 ar daugiau tonų per parą. Siekiant formuluotės aiškumo ir dvigubos išimties nustatymo, siūloma performuluoti 11.7 papunktį. Atsižvelgiant į tai, kad biodujos yra priskiriamos atsinaujinantiems ištekliams ir jų gamyba priskiriama viešuosius interesus atitinkančiai paslaugai, be to dabartinė rinka gali pasiūlyti įvairaus dydžio jėgainių (nuo mažų, skirtų individualaus ūkio poreikių tenkinimui, iki didelių), siūloma papildyti 11.8 p., nustatant kad atrankos nereikia biodujų gamybai 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrinėse. Siekiant suvienodinti PAV įstatymo ir specialiųjų atitinkamą sritį reguliuojančių teisės aktų [16] sąvokas, siūloma patikslinti 11.16 papunktį, pakeičiant sąvoką „kritusių ar sergančių gyvulių“ į „nereikalingų ar netinkamų naudoti gyvūnų“. Siekiant suvienodinti sąvokas su specialiaisiais teisės aktais [17] , siūloma patikslinti 11.10 papunktį, nustatant, kad jis taikomas dumblo laikymui, o ne saugojimui. Siūloma patikslinti 11.15 papunktį suderinant jį su Direktyva 2011/92/ES.
Siekiant suvienodinti sąvokas su specialiaisiais teisės aktais [18] , siūloma patikslinti 11.16 papunktį, nustatant, kad jis reikalavimas atlikti atranką taikomas nereikalingų ar netinkamų naudoti gyvūnų šalinimui ar naikinimui. Siūlomas redakcinis 11.17 papunkčio patikslinimas, nurodant, kad prievolė atlikti atranką taikoma, kai keičiamas upės krantas ar krantai. Atsižvelgiant į Europos Komisijos parengto „PAV direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinimo“ (toliau – EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimas) nuostatas [19] , planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams kylančius klausimus dėl 2 priedo 11.18 papunkčio taikymo ir kylančius ginčus dėl taikymo apimties, siūloma patikslinti jo formuluotę, nustatant, kad reikalavimas atlikti atranką taikomas gamybos, pramonės ir sandėliavimo objektų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, neįtrauktą į PAV įstatymo 1 priedą ir 2 priedą, statybai pramonės ar kitokio verslo tikslais suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendram naudojimuisi įmonėms, sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą, kai objekto ir jo priklausinių užimamas 1 ha ar didesnis plotas. Laukiami rezultatai. Užtikrinta atitiktis Direktyvai 2011/92/ES ir aiškesnės PAV įstatymo nuostatos. Sumažinama administracinė našta biodujų kaip atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui. 2 priedo 12 punkto pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, kad 2 priedo 12.3 papunkčiu perkeliama Direktyvos 2011/92/ES
[20] , siūloma jį papildyti, nurodant, kad atrankos reikia ne tik kempingų, bet ir stovyklaviečių įrengimui, taip pat nustatyti, kad ši nuostata taikoma tik nuolatinėms stovyklavietėms ir kempingams. Laukiami rezultatai. Užtikrinta atitiktis Direktyvai 2011/92/ES ir aiškesnės PAV įstatymo nuostatos. 2 priedo 14 punkto pakeitimas ir papildymas 15 punktu Siūlomi pakeitimai.
Atsakingajai institucijai, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams ir institucijoms, išduodančioms leidimus, kurios turi įsitikinti, kad iki leidimo išdavimo atliktos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, jeigu jos privalomos, neretai kyla klausimų dėl 2 priedo 14 punkto taikymo. Siekiant aiškumo, siūloma 14 punktą padalinti į dvi dalis, atskiriant nuostatą dėl atrankos privalomumo kai keičiama ar plečiama veikla, patenkanti į PAV įstatymo 1 priede esantį sąrašą (siūloma palikti 14 punkte), ir kai keičiama ar plečiama veikla, patenkanti į PAV įstatymo 2 priede esantį sąrašą (siūloma perkelti į naują – 15 punktą). Atitinkamai 14 punkto išnašas, susijusias su keitimu ar plėtimu veiklų, įrašytų į PAV įstatymo 2 priede esantį sąrašą, perkelti į 15 punkto papunkčius. Atsižvelgiant tai, kad pastebimi piktnaudžiavimo atvejai, siekiant išvengti atrankos procedūrų, veiklos plėtros projektai skaidomi į mažesnius nei PAV įstatymo 2 priede nustatyti ribiniai dydžiai, nuo kurių privaloma atlikti atranką, ir plėtra atliekama, pvz., kas metus, atsižvelgiant i į kitų ES valstybių pvz., Austrijos, pavyzdį, siūloma nustatyti penkerių metų sumavimo kriterijų, t. y., nustatant veiklos pakeitimo ar išplėtimo dydį, būtų sumuojami per paskutinius penkis kalendorinius metus nuo paskutinio PAV sprendimo ar atrankos išvados priėmimo atlikti veiklos pakeitimai ar išplėtimai. Laukiami rezultatai. Užtikrintas Direktyvos 2011/92/ES tikslų įgyvendinimas, aiškesnės PAV įstatymo nuostatos, susijusios su prievole atlikti atranką keičiant ar plečiant veiklą. 3 priedo pakeitimas Siūlomi pakeitimai. Siūlomi redakciniai pakeitimai, atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.
1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ reikalavimus. Išbraukiamos nuorodos į direktyvų paskelbimo šaltinius. Laukiami rezultatai. PAV įstatyme pateiktos direktyvų nuorodos atitiks teisės aktų reikalavimus. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, bus išspręstos šio aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytos problemos. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymą tikėtinas teigiamas poveikis aplinkai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
Numatomas teigiamas poveikis verslo sąlygoms:
Įstatymo projektas ne tik neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams, bet ir paspartintų šių dokumentų įgyvendinimą. 9 . Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 .
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte pateikta nauja sąvoka „planuojamos ūkinės veiklos artima aplinka“ ir keičiamos ar tikslinamos kitos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti turės būti parengti ir iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo aplinkos ministro priimti šių teisės aktų pakeitimo projektai:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo “; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. D1-845 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo “. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektu priėmus siūlomą pakeitimą, jam įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14 .
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „ ekonomikos planavimas“, „aplinkos apsauga“, „poveikis aplinkai“, „ūkinė veikla“, „aplinkos politika“, „ūkio augimas“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Švelninimo seka – tai sprendimų priėmimo sistema, apimanti veiksmų seką, pradedant nuo poveikio vengimo (angl. avoid), tuomet neišvengiamo poveikio sumažinimo iki minimumo (angl. minimise), atkūrimo vietoje (angl. restore, rehabilitate) ir galiausiai, kai tai būtina, biologinės įvairovės, ekosistemų ir jų paslaugų kompensavimo (angl. offset/compensate; https://www.iucn.org/sites/dev/files/biodiversity_offset_issues_briefs_final.pdf) [2] Byla C-147/07 Ecologistas en Acción-CODA, 44 punktas; byla C-205/08 Alpe Adria 53 punktas [3] https://unece.org/env/pp/cc/decision-vii8l-concerning-lithuania [4] 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos [5] https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/pdf/methodological-guidance_2021-10/LT.pdf [6] 6.
Integruoti chemijos pramonės įrengimai (visų pirma pramoninės medžiagų gamybos įrengimai, sudaryti iš keleto funkciškai suderintų gamybinių vienetų ir naudojantys cheminius procesus), skirti: <...> d) pagrindinių augalininkystei naudojamų cheminių medžiagų, biocidų gamybai. [7] Naftos, naftos chemijos produktų ir cheminių produktų saugyklos, kurių talpa didesnė nei 200 000 t.
7<...> c) keturių ir daugiau eilių naujo kelio tiesimas arba dviejų ir mažiau eilių kelio pertvarkymo (platinimo) darbai, kai numatoma praplatinti tokį kelią iki keturių ar daugiau eilių, jei tiesimas ar minėti darbai numatyti ne trumpesniame nei 10 km ilgio nenutrūkstamo kelio ruože
16Pipelines with a diameter of more than 800 mm and a length of more than 40 km: <…> (b) for the transport of carbon dioxide (CO
2 ) streams for the purposes of geological storage, including associated booster stations. [10]
b) nedirbamų ar pusiau natūralių žemės plotų naudojimas intensyviai žemdirbystei;
a) kaimo valdų pertvarkymo projektai;
<...>
[12] Naftos, naftos chemijos produktų ir cheminių produktų saugyklos, kurių talpa didesnė nei 200 000 t.
b) farmacinių produktų, pesticidų, dažų ir lakų, elastomerų ir peroksidų gamyba; [14] 10.
<...> e) kelių tiesimas, uostų ir uostų įrengimų statyba, įskaitant žvejybos uostus (jei projektai neįtraukti į I priedą); I priedas 7. <...>
ir greitkelių tiesimas; c) keturių ir daugiau eilių naujo kelio tiesimas arba dviejų ir mažiau eilių kelio pertvarkymo (platinimo) darbai, kai numatoma praplatinti tokį kelią iki keturių ar daugiau eilių, jei tiesimas ar minėti darbai numatyti ne trumpesniame nei 10 km ilgio nenutrūkstamo kelio ruože.
16Pipelines with a diameter of more than 800 mm and a length of more than 40 km: <…> (b) for the transport of carbon dioxide (CO
2 ) streams for the purposes of geological storage, including associated booster stations. [16] Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. 3D-62
„Dėl Pripažintų nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti gyvūnų perdavimo (įskaitant perdavimą kitų asmenų nuosavybėn) ir nugaišinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
[17] Atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 349 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 20-2005 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai“ patvirtinimo“ [18] Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 4 d. įsakymas Nr.
3D-62 „ Dėl Pripažintų nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti gyvūnų perdavimo (įskaitant perdavimą kitų asmenų nuosavybėn) ir nugaišinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ [19] EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimo, 59 psl.:
„Bendrai šiai kategorijai galėtų priklausyti bet kokie projektai, skirti aukštųjų technologijų įmonėms, gamybos, prekybos ir platinimo ar transporto įmonėms. <...> Pramoninio objekto statybos projektą būtų galima suprasti kaip konkretų (žemės) plotą, skirtą pramonės ar bendriems pramonės ir verslo tikslams, kuriame yra reikiama infrastruktūra. Terminas „infrastruktūra“ aiškinamas plačiai ir gali apimti kelius, elektros ir kitus inžinerinius tinklus, kurie įrengti palengvinti įmonių augimą. Yra įprasta, kad pramoninių objektų statybos projektai yra skirti kelioms teritoriniu atžvilgiu arti esančioms įmonėms naudotis. Šioms įmonėms gali būti įrengta infrastruktūra, kuria jos bendrai naudotųsi pramonės ar verslo tikslais.“ (https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/PAV/PAV%20aiskinimo%20vadovas.pdf )
d) nuolatinės stovyklavietės ir kempingai;
DĖL
2022-09-20 Nr. XIVP-1985 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos apibrėžtyje vartojamas trumpinys „atrankos išvadą“, kuris yra įvestas tik projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 2 punkte. Siekiant aiškumo, įstatymo nuostatose, išdėstytuose iki toliau jo nuostatose įvesto termino trumpinio, reikėtų vartoti pilną terminą, o ne jo trumpinį. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra apibrėžta sąvoka „Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“, kuri nuosekliai yra vartojama ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo nuostatose (pvz., projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktyje ir kt.), išskyrus projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nuoseklaus įstatymuose apibrėžtų sąvokų vartojimo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą sąvoką (terminą ir jo apibrėžtį), nurodant joje pilną Saugomų teritorijų įstatyme apibrėžtą sąvoką, o ne jos trumpinį. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vartojamas terminas „planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo vietovė“, o šio straipsnio 5 dalyje vartojamas terminas „planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietovė“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme vartojamų terminų suvienodinimo, reikėtų šiose projekto nuostatose vartoti vieną kurį iš šių terminų. 4.
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąvokos apibrėžties turinys nėra aiškus, nes iš jos turinio nėra pakankamai aišku, ar planuojamos ūkinės veiklos artima aplinka yra planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietovės aplinka, ar su planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietove besiribojančios ir (ar) gamtiniais ryšiais susijusios vietovės aplinka. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąvokos apibrėžties turinyje nėra aiškus jame vartomos formuluotės „ kuri įtraukiama į planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesą “ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į keičiamo įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, svarstytina, ar vietoj minėtos formuluotės nereikėtų įrašyti formuluotę „kuriai privalo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo“. 6. Siekiant aiškumo ir atliekamų procedūrų pagal eiliškumą išdėstymo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 4 punkte vietoj jame vartojamos formuluotės „suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą“ siūlytina įrašyti formuluotę „suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir įvertinimą“. 7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatoma „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ sąvoka. Minėta sąvoka tikslinama iš Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies perkeliant kvalifikaciją nustatančias nuostatas į „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ apibrėžtį. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, tai daroma siekiant teisinio aiškumo, nes reikalavimai dokumentų rengėjams „bus geriau matomi ir atsiras aiškumas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui keliamų reikalavimų“.
Projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, abejotina, kad išsilavinimo reikalavimo įtvirtinimas apibrėžime galėtų turėti esminės įtakos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų kvalifikacijai, nes vadovaujantis projekto nuostatomis, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų išsilavinimo ar kvalifikacijos tinkamumas (atitikimas rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų specifikai) nėra nei nustatomi (detalizuojami), nei vertinami jokio kompetentingo subjekto. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas yra pasirenkamas ir įgaliojamas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taigi yra pasirenkamas subjektyviai ir vienašališkai, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui savo nuožiūra įsivertinant, ar jo pasirinkto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo kvalifikacija „atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatomas išsilavinimo reikalavimas yra deklaratyvaus pobūdžio, siūlytina minėtos nuostatos atsisakyti, arba nustatyti, koks subjektas, kokio teisės akto nustatyta tvarka tikrintų, ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo turimas išsilavinimas (kvalifikacija) atitinka tam tikrame teisės akte išvardintų konkrečių studijų krypčių ir krypčių grupių sąrašą.
Antra, nors projektu poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui yra nustatomas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką atitinkančio išsilavinimo reikalavimas, projekte nėra nustatoma, kokios pasekmės kiltų, jei būtų nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, parengęs poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, minėtų išsilavinimo reikalavimų neatitinka. Trečia, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, aukštasis koleginis ar universitetinis išsilavinimas apima ir „kompetentingos institucijos pripažintą jam lygiavertį išsilavinimą“, todėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatą „ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“ siūlytina braukti kaip perteklinę. 8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra aiškus formuluotės „saugomų teritorijų institucija , nurodyta Saugomų teritorijų įstatyme“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje yra apibrėžta sąvoka „saugomų teritorijų direkcija“, kuri pagal šios sąvokos apibrėžtį apsaugos ir tvarkymo priemones įgyvendina „Natura 2000“ teritorijose. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia „saugomų teritorijų institucija“ turima omenyje (saugomų teritorijų direkcija, ar kokia kita institucija). Siūlytina tikslinti projekto nuostatas.
Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tai atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunkčio, 6 straipsnio 5 dalies 4 punkto, 7 straipsnio 1 ir 8 dalių, 12 straipsnio 12 dalies nuostatas. 9. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „įrašytą į veiklų rūšių sąrašus“ siūlytina įrašyti formuluotę
„įrašytą į planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus“. 10. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo
įstatymo 3 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio nereikėtų patikslinti, nurodant, kokios konkrečiai planuojamos ūkinės veiklos ir kokių objektų statybai būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 11. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 ir 8 dalyse po žodžių „tačiau iki“ įrašytinas žodis „ūkinės“. 12. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 2 punkte nėra pakankamai aiškus formuluotės „pagrįstai nusprendžia“ turinys, t. y., iš šių nuostatų nėra aišku, ar atsakingoji institucija savo priimamą sprendimą turėtų pagrįsti kažkokiais tai sprendimo priėmimo motyvais, ar šios projekto nuostatos turėtų būti suprantamos kaip nors kitaip. 13. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jeigu būtų nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla yra išskaidyta. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 14.
nuostatose iki dvitaškio dėl žodžių eiliškumo nėra pakankamai aiškus formuluotės „įvertinti galimą (bendrą) suminį poveikį aplinkai“ turinys. Svarstytina, ar žodžio „bendrą“ nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. 15. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 14 dalyje apibrėžtą sąvoką ir siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suvienodinimo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalies nuostatas, jose vietoj sąvokos „sprendimas“ įrašant sąvoką
„sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai“. Analogiško
turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms. 16. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatose po žodžio „reikšmingo“ nereikėtų įrašyti žodį „neigiamo“, nes, būtent, apie reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai kalbama ir projekto aiškinamajame rašte aptariant keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto siūlomus pakeitimus. 17. Siekiant aiškumo ir atliekamų procedūrų pagal eiliškumą išdėstymo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj jame vartojamos formuluotės „suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus“ siūlytina įrašyti formuluotę „suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą“. 18. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte vartojama sąvoka ,,saugomų rūšių radavietės“, kurios turinys nei teikiamame įstatymo projekte, nei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytuose įstatymuose nėra apibrėžtas. Atsižvelgus į tai ir siekiant aiškumo, teikiamame įstatymo projekte reikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį arba projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodyti įstatymą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. 19.
įstatymo6 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad atlikdama jai priskirtas funkcijas atsakingoji institucija turi teisę prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka „pasitelkti konsultantus ataskaitai ir su ja pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamai ekspertinių žinių. Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu būtų vykdoma konsultantų atranka. Tuo atveju, jei minėtos paslaugos būtų įsigyjamos viešojo pirkimo būdu, pirmiausia turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, o ne tik „aplinkos ministro nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti. 20. Siekiant suderinti toje pačioje įstatymo struktūrinėje dalyje vartojamas formuluotes, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje brauktina nuoroda „(šio įstatymo 2 priedas)“. 21. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, nuo kurio momento – atrankos informacijos gavimo dienos, ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytų gautų pasiūlymų dienos – būtų skaičiuojamas 20 darbo dienų terminas, per kurį atsakingoji institucija turi priimti atrankos išvadą. Siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. 22. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda „šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje“ nėra aiški, nes projekto
nurodami. 23. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūlytina patikslinti atskaitos momentą, nuo kurio skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas: po žodžių „gautos informacijos“ įrašant žodžius „apie programą“. 24.
suderinimo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatose vietoj formuluotės „nuo informacijos atrankai gavimo dienos“ nereikėtų įrašyti formuluotės „nuo atrankos informacijos gavimo dienos“. 25. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatose nėra aiškus jose vartojamos sąvokos „nacionalinių procedūrų“ turinys. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose vartojamo žodžio
„nacionalinių“ nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. 26. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10
straipsnio 7 dalies nuostatos tikslintinos: formuluotėje „nurodo, kad vertinimas“ po žodžio „kad“ įrašytini žodžiai ‚poveikio aplinkai“. 27. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nurodyti, nuo kada yra pradedami skaičiuoti šioje dalyje nurodyti 10 darbo dienų ir 5 darbo dienų terminai. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 ir 11 dalių nuostatas, nurodant nuo kada pradedami skaičiuoti šiose dalyse siūlomi nustatyti terminai atitinkamiems veiksmams atlikti. 28. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies nuostatų nėra aišku, koks „reikšmingas tarpvalstybinis poveikis“ turimas omenyje (pvz., aplinkai ar koks kitas). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 29. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas poveikio aplinkai vertinimo subjektai vertina ne tik poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, bet ir pačius pasiūlymus.
Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, jas papildant, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas poveikio aplinkai vertinimo subjektams pateikia ne tik suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, bet ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Iš esmės analogiško turinio pastaba dėl suinteresuotos visuomenės pasiūlymų pateikimo atsakingajai institucijai taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatoms. 30. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies formuluotėje „per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos“ nėra aiškus atskaitos momentas, nuo kurio būtų skaičiuojamas terminas, nes šioje formuluotėje neaišku, kaip yra suprantamas žodis „jų“ (reikėtų nurodyti kokie dokumentai turimi omenyje). 31. Siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų sąvokų suvienodinimo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje vietoj formuluotės „šio straipsnio 6 dalyje nurodyto užsienio valstybės“ siūlytina įrašyti formuluotę „poveikį aplinkai patiriančios valstybės“. 32. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kurių subjektų ir kokioje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo stadijoje priimtus sprendimus apimtų projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje vartojama nuostata ,,sprendimai“. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, vertinamosios nuostatos nereikėtų patikslinti, aiškiai detalizuojant, kokie ūkinės veiklos poveikio aplinkai proceso metu priimami sprendimai turimi omenyje.
Kartu svarstytina, ar tikslinga projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyti konkretų vieno mėnesio apskundimo terminą, nes apskundimo terminai nurodyti šioje dalyje išvardintuose įstatymuose. Kartu, pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos , kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nereikėtų išvardinti visus atsakingos institucijos sprendimų ar veiksmų (neveikimo) terminus arba jų vardinimo atsisakyti, nes, kaip jau buvo minėta, jie yra nustatyti kituose įstatymuose. 33. Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedo 3.10.2 papunktyje nurodytas aukščio parametras, kai pagal ankstesnes šio punkto nuostatas statant vėjo elektrines atsižvelgiama tik į jų skaičių ir atstumą. 34. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedo 8.9 papunkčio ir keičiamo įstatymo 2 priedo 10.19 papunkčio nėra aišku, kokia poveikio aplinkai vertinimo procedūra (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas) privalėtų būti atliekama tuo atveju, kai planuojama ūkinė veikla būtų geologiniam saugojimui skirto dioksido (CO2 ) tiekimo vamzdynų tiesimas, kai vamzdžio skersmuo – 800 ar daugiau mm, o ilgis būtų lygiai 40 km . Siekiant teisinio aiškumo, šios projekto nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. 35.
35Nėra aiški projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedo 3.9.
papunktyje nurodyta nuoroda „1 priedo 9.12 papunktyje“, nes projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priede 9.12 papunkčio nėra. Atsižvelgiant į tai, ši projekto nuostata tikslintina. 36. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedo
atliekama ,,gamybos, pramonės ir sandėliavimo objektų, kuriuose planuojama vykdyti veiklą, neįtrauktą į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą ir šį priedą, statyba pramonės ar kitam verslui suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendrai naudoti įmonėms , sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą, kai objektas ir jo priklausiniai užima 1 ha ar didesnį plotą“. Manytina, kad atitinkamų objektų statybą pramonės ar kitam verslui suformuotose teritorijose galėtų vykdyti ne tik įmonės. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir jų padaliniai (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinius). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, išplečiant subjektų, kurie potencialiai galėtų vykdyti atitinkamą veiklą pramonės ar kitam verslui suformuotose teritorijose, kai turėtų vykdoma tokios planuojamos veiklos poveikio aplinkai atranka. 37. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
neįvedami“.
Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų, 8 dalies 1 punkto nuostatos tikslintinos. Patikslinus (atsisakius trumpinių) nurodytas projekto nuostatas, atitinkamai reikėtų tikslinti ir tas projekto nuostatas, kuriose šie trumpiniai yra vartojami (pvz., projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 2, 4 punktai, 9 dalis ir kt.). 37.2. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytina atsisakyti dalies nuostatų dėstymo skliaustuose ir vietoj formuluotės „(šio įstatymo 1 priedas)“ įrašyti formuluotę „nurodytą šio įstatymo 1 priede“ (kaip tai yra projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatose). 37.3. atsižvelgiant į tai, kad norminio pobūdžio nuostatos negali būti dėstomos skliaustuose, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas: jose nurodytas nuostatas dėstyti atskiru sakiniu be skliaustų. 37.4. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedo 5.2 papunktyje vartojama nuoroda „ šio įstatymo
įstatymo 2 priedo papunkčiuose, kalbant apie nuorodas į keičiamo įstatymo 1 priedo struktūrines dalis, vartojamas pilnas arba sutrumpintas keičiamo įstatymo pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priede reikėtų suvienodinti nuorodų į keičiamo įstatymo 1 priedą vartojimą. 37.5. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 priedo 1 punkte tikslintinas direktyvos numeris: vietoj „2013/17/“ įrašant „2013/17/ES“. 37.6. projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti išlygą „išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 38. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus.
Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
2022-11-21 Nr. XIVP-1985(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 straipsnis pildomas nauja 3 dalimi. Minėtas įstatymas įsigalioja 2022 m. gruodžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalį naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) įsigalioja 2023 m. sausio 1 d., tikslintas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnis, jame įtraukiant ir aukščiau minėto įstatymo nuostatas. 2. Atsisakius pirmojo projekto varianto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio
projekto 1 straipsnyje dėstomo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose vartojamos formuluotės „atrankos informacija“ turinys, kuri vartojama ir kitose projekto nuostatose. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų įrašyti nuostatų, paaiškinančių, kaip yra suprantamas trumpinys „atrankos informacija“ ir po jų įvesti minėtą trumpinį. 3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo5 straipsnio 3 dalies 1 punkto a papunktyje siūloma nustatyti, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi atitikti aplinkos ministro nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus .
Atkreipiame dėmesį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomi asmens teisių ir pareigų turinio elementai, turi būti įtvirtintas įstatyme, o ne aplinkos ministro įsakyme, kuris yra poįstatyminis teisės aktas. Nepriekaištinga reputacija yra viena iš svarbiausių žmogaus vertybių, todėl jos aiškinimas turėtų būti tiksliai apibrėžtas įstatymo lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, konkretūs ir aiškūs nepriekaištingos reputacijos kriterijai (reikalavimai nepriekaištingai reputacijai), kuriuos turi atitikti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas (fizinis asmuo), turi būti nustatyti projektu keičiamame įstatyme. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto a papunktyje siūloma nustatyti, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjai (juridiniai asmenys) taip pat turi atitikti aplinkos ministro nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, nepriekaištingos reputacijos kriterijai, kuriuos turėtų atitikti atitinkami juridiniams asmenys, taip pat turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo gali teikti ne tik poveikio aplinkai vertinimo subjektai, bet ir suinteresuota visuomenė. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies formuluotės „šio straipsnio 4 dalyje nurodytų poveikio aplinkai vertinimo subjektų pasiūlymų“ po žodžio „subjektų“ įrašant žodžius „ir (ar) suinteresuotos visuomenės“.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektO nR. XIVP-1985 2022-10-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento Išvada
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vertinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos apibrėžtyje vartojamas trumpinys „atrankos išvadą“, kuris yra įvestas tik projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies
nuostatose įvesto termino trumpinio, reikėtų vartoti pilną terminą, o ne jo trumpinį. Pritarti
3
yra apibrėžta sąvoka „Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“, kuri nuosekliai yra vartojama ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo nuostatose (pvz., projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant nuoseklaus įstatymuose apibrėžtų sąvokų vartojimo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą sąvoką
teritorijų įstatyme apibrėžtą sąvoką, o ne jos trumpinį. Pritarti
terminas „planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo vietovė“, o šio straipsnio 5 dalyje vartojamas terminas „planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietovė“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme vartojamų terminų suvienodinimo , reikėtų šiose projekto nuostatose vartoti vieną kurį iš šių terminų
5
nurodytos sąvokos apibrėžties turinys nėra aiškus , nes iš jos turinio nėra pakankamai aišku, ar planuojamos ūkinės veiklos artima aplinka yra planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietovės aplinka, ar su planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietove besiribojančios ir (ar) gamtiniais ryšiais susijusios vietovės aplinka. Pritarti
7
sąvokos apibrėžties turinyje nėra aiškus jame vartomos formuluotės „ kuri įtraukiama į planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesą “ turinys .
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į keičiamo įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, svarstytina, ar vietoj minėtos formuluotės nereikėtų įrašyti formuluotę „kuriai privalo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo“. Pritarti
84
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 4 punkte vietoj jame vartojamos formuluotės „suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą“ siūlytina įrašyti formuluotę „suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir įvertinimą “. Pritarti
10
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatoma „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ sąvoka. Minėta sąvoka tikslinama iš Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio
perkeliant kvalifikaciją nustatančias nuostatas į „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ apibrėžtį. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, tai daroma siekiant teisinio aiškumo, nes reikalavimai dokumentų rengėjams „bus geriau matomi ir atsiras aiškumas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui keliamų reikalavimų“. Projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, abejotina, kad išsilavinimo reikalavimo įtvirtinimas apibrėžime galėtų turėti esminės įtakos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų kvalifikacijai, nes vadovaujantis projekto nuostatomis, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų išsilavinimo ar kvalifikacijos tinkamumas (atitikimas rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų specifikai) nėra nei nustatomi (detalizuojami), nei vertinami jokio kompetentingo subjekto. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas yra pasirenkamas ir įgaliojamas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taigi yra pasirenkamas subjektyviai ir vienašališkai, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui savo nuožiūra įsivertinant, ar jo pasirinkto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo kvalifikacija „atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatomas išsilavinimo reikalavimas yra deklaratyvaus pobūdžio, siūlytina minėtos nuostatos atsisakyti, arba nustatyti, koks subjektas, kokio teisės akto nustatyta tvarka tikrintų, ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo turimas išsilavinimas (kvalifikacija) atitinka tam tikrame teisės akte išvardintų konkrečių studijų krypčių ir krypčių grupių sąrašą. Antra, nors projektu poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui yra nustatomas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką atitinkančio išsilavinimo reikalavimas, projekte nėra nustatoma, kokios pasekmės kiltų, jei būtų nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, parengęs poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, minėtų išsilavinimo reikalavimų neatitinka.
Trečia, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, aukštasis koleginis ar universitetinis išsilavinimas apima ir „kompetentingos institucijos pripažintą jam lygiavertį išsilavinimą“, todėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatą „ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“ siūlytina braukti kaip perteklinę. Spręsti pagrindiniam komitetui
13
nėra aiškus formuluotės „saugomų teritorijų institucija , nurodyta Saugomų teritorijų įstatyme“ turinys . Atkreiptinas dėmesys, kad Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje yra apibrėžta sąvoka „saugomų teritorijų direkcija“, kuri pagal šios sąvokos apibrėžtį apsaugos ir tvarkymo priemones įgyvendina „Natura 2000“ teritorijose. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia „saugomų teritorijų institucija“ turima omenyje (saugomų teritorijų direkcija, ar kokia kita institucija). Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tai atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunkčio, 6 straipsnio 5 dalies 4 punkto, 7 straipsnio 1 ir 8 dalių, 12 straipsnio 12 dalies nuostatas. Pritarti
3 9.
3
dalyje vietoj formuluotės „įrašytą į veiklų rūšių sąrašus“ siūlytina įrašyti formuluotę „įrašytą į planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus “. Pritarti
5
, nurodant, kokios konkrečiai planuojamos ūkinės veiklos ir kokių objektų statybai būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 ir 8 dalyse po žodžių „tačiau iki“ įrašytinas žodis „ūkinės“. Pritarti
82
nėra pakankamai aiškus formuluotės „pagrįstai nusprendžia“ turinys , t. y., iš šių nuostatų nėra aišku, ar atsakingoji institucija savo priimamą sprendimą turėtų pagrįsti kažkokiais tai sprendimo priėmimo motyvais, ar šios projekto nuostatos turėtų būti suprantamos kaip nors kitaip. Pritarti (t. p. žr. šios Išvados 4 d. STT past. Nr. 2.1. d.)
9
nustatyti, kad planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jeigu būtų nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla yra išskaidyta .
Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą
10
dvitaškio dėl žodžių eiliškumo nėra pakankamai aiškus formuluotės „įvertinti galimą (bendrą) suminį poveikį aplinkai“ turinys
10
dalyje apibrėžtą sąvoką ir siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suvienodinimo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalies nuostatas , jose vietoj sąvokos „sprendimas“ įrašant sąvoką „sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms. Pritarti
15
straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatose po žodžio „reikšmingo“ nereikėtų įrašyti žodį „neigiamo“, nes, būtent, apie reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai kalbama ir projekto aiškinamajame rašte aptariant keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto siūlomus pakeitimus. Pritarti
12 17.
12
17Siekiant aiškumo ir atliekamų procedūrų pagal eiliškumą išdėstymo,
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj jame vartojamos formuluotės „suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus“ siūlytina įrašyti formuluotę
„suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų
įvertinimą“. Pritarti
54
vartojama sąvoka ,,saugomų rūšių radavietės“, kurios turinys nei teikiamame įstatymo projekte , nei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
tai ir siekiant aiškumo, teikiamame įstatymo projekte reikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį arba projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodyti įstatymą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. Pritarti
7
atlikdama jai priskirtas funkcijas atsakingoji institucija turi teisę prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka „pasitelkti konsultantus ataskaitai ir su ja pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamai ekspertinių žinių. Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu būtų vykdoma konsultantų atranka . Tuo atveju, jei minėtos paslaugos būtų įsigyjamos viešojo pirkimo būdu, pirmiausia turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, o ne tik
„aplinkos ministro nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto
nuostatas atitinkamai tikslinti.
1
formuluotes, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje brauktina nuoroda „(šio įstatymo 2 priedas)“. Pritarti
5
nėra pakankamai aišku, nuo kurio momento – atrankos informacijos gavimo dienos, ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytų gautų pasiūlymų dienos – būtų skaičiuojamas 20 darbo dienų terminas, per kurį atsakingoji institucija turi priimti atrankos išvadą. Siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Spręsti pagrindiniam komitetui
6
pateikta nuoroda „šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje“ nėra aiški , nes projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje jokie leidimai nėra nurodami. Pritarti
7
dalyje siūlytina patikslinti atskaitos momentą, nuo kurio skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas: po žodžių „gautos informacijos“ įrašant žodžius „apie programą“. Pritarti
2
24Svarstytina, ar,
siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų terminų suderinimo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatose vietoj formuluotės „nuo informacijos atrankai gavimo dienos“ nereikėtų įrašyti formuluotės „nuo atrankos informacijos gavimo dienos “. Pritarti
3 25.
3
nėra aiškus jose vartojamos sąvokos „nacionalinių procedūrų“ turinys. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose vartojamo žodžio „nacionalinių“ nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti
7
dalies nuostatos tikslintinos : formuluotėje „nurodo, kad vertinimas“ po žodžio „kad“ įrašytini žodžiai ‚poveikio aplinkai“. Pritarti
9
27Svarstytina, ar,
siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nurodyti, nuo kada yra pradedami skaičiuoti šioje dalyje nurodyti 10 darbo dienų ir 5 darbo dienų terminai. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 ir 11 dalių nuostatas, nurodant nuo kada pradedami skaičiuoti šiose dalyse siūlomi nustatyti terminai atitinkamiems veiksmams atlikti. Pritarti
13
nėra aišku, koks „reikšmingas tarpvalstybinis poveikis“ turimas omenyje (pvz., aplinkai ar koks kitas). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos
11410
straipsnio 5 dalies nuostatas poveikio aplinkai vertinimo subjektai vertina ne tik poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, bet ir pačius pasiūlymus.
Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, jas papildant , kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas poveikio aplinkai vertinimo subjektams pateikia ne tik suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, bet ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Iš esmės analogiško turinio pastaba dėl suinteresuotos visuomenės pasiūlymų pateikimo atsakingajai institucijai taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatoms. Spręsti pagrindiniam komitetui
5
„per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos“ nėra aiškus atskaitos momentas, nuo kurio būtų skaičiuojamas terminas, nes šioje formuluotėje neaišku, kaip yra suprantamas žodis „jų“ (reikėtų nurodyti kokie dokumentai turimi omenyje). Pritarti
7
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje vietoj formuluotės „šio straipsnio 6 dalyje nurodyto užsienio valstybės“ siūlytina įrašyti formuluotę „poveikį aplinkai patiriančios valstybės“. Pritarti
3
nėra aišku, kurių subjektų ir kokioje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo stadijoje priimtus sprendimus apimtų projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje vartojama nuostata ,,sprendimai“ .
Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, vertinamosios nuostatos nereikėtų patikslinti , aiškiai detalizuojant, kokie ūkinės veiklos poveikio aplinkai proceso metu priimami sprendimai turimi omenyje . Kartu svarstytina, ar tikslinga projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyti konkretų vieno mėnesio apskundimo terminą, nes apskundimo terminai nurodyti šioje dalyje išvardintuose įstatymuose. Kartu, pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos , kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nereikėtų išvardinti visus atsakingos institucijos sprendimų ar veiksmų (neveikimo) terminus arba jų vardinimo atsisakyti, nes, kaip jau buvo minėta, jie yra nustatyti kituose įstatymuose. Pritarti
2022-09-20 Nr. XIVP–1985 1 Priedas 3. 10.2 p. 33. Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedo 3.10.2 papunktyje nurodytas aukščio parametras, kai pagal ankstesnes šio punkto nuostatas statant vėjo elektrines atsižvelgiama tik į jų skaičių ir atstumą. Pritarti
2022-09-20 Nr. XIVP–19851 Priedas 8.9 p.,
10.19 p. 34.
įstatymo 2 priedo 10.19 papunkčio nėra aišku, kokia poveikio aplinkai vertinimo procedūra (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas) privalėtų būti atliekama tuo atveju
ūkinė veikla būtų geologiniam saugojimui skirto dioksido (CO2 ) tiekimo vamzdynų tiesimas, kai vamzdžio skersmuo – 800 ar daugiau mm, o ilgis būtų lygiai 40 km
turėtų būti derinamos tarpusavyje. Pritarti
2022-09-20 Nr. XIVP–1985
3.9 p. 35. Nėra aiški projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedo 3.9. papunktyje nurodyta nuoroda
„1 priedo 9.12 papunktyje“, nes projekto 1
straipsniu keičiamo įstatymo 1 priede 9.12 papunkčio nėra. Atsižvelgiant į tai, ši projekto nuostata tikslintina. Pritarti
2022-09-20 Nr. XIVP–1985
papunktyje siūloma nustatyti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama ,,gamybos, pramonės ir sandėliavimo objektų, kuriuose planuojama vykdyti veiklą, neįtrauktą į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą ir šį priedą, statyba pramonės ar kitam verslui suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendrai naudoti įmonėms , sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą, kai objektas ir jo priklausiniai užima 1 ha ar didesnį plotą“. Manytina, kad atitinkamų objektų statybą pramonės ar kitam verslui suformuotose teritorijose galėtų vykdyti ne tik įmonės.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir jų padaliniai (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinius). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, išplečiant subjektų, kurie potencialiai galėtų vykdyti atitinkamą veiklą pramonės ar kitam verslui suformuotose teritorijose, kai turėtų vykdoma tokios planuojamos veiklos poveikio aplinkai atranka. Pritarti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau
nevartojami ir neįvedami“. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų, 8 dalies 1 punkto nuostatos tikslintinos. Patikslinus (atsisakius trumpinių) nurodytas projekto nuostatas, atitinkamai reikėtų tikslinti ir tas projekto nuostatas, kuriose šie trumpiniai yra vartojami (pvz., projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 2, 4 punktai, 9 dalis ir kt.).
37.2. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytina atsisakyti dalies nuostatų dėstymo skliaustuose ir vietoj formuluotės
„(šio įstatymo 1 priedas)“ įrašyti formuluotę „nurodytą šio įstatymo 1
priede“ (kaip tai yra projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatose). 37.3. atsižvelgiant į tai, kad norminio pobūdžio nuostatos negali būti dėstomos skliaustuose, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
: jose nurodytas nuostatas dėstyti atskiru sakiniu be skliaustų. 37.4. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
vartojama nuoroda „ šio įstatymo
įstatymo 2 priedo papunkčiuose, kalbant apie nuorodas į keičiamo įstatymo 1 priedo struktūrines dalis, vartojamas pilnas arba sutrumpintas keičiamo įstatymo pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priede reikėtų suvienodinti nuorodų į keičiamo įstatymo 1 priedą vartojimą. 37.5. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 priedo 1 punkte tikslintinas direktyvos numeris: vietoj „2013/17/“ įrašant „2013/17/ES“. 37.6. projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti išlygą
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį. Pritarti
atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus.
Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Išvada
8862
antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiama. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
priimant sprendimą dėl pakartotino atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo pasikeitus planuojamos ūkinės veiklos rodikliams atlikimo ar neatlikimo Projekto
institucija yra priėmusi atrankos išvadą ir (ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama , atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas , kai, be kita ko, atsakingoji institucija, įvertinusi keitimo pobūdį ir mastą pagrįstai nusprendžia , kad dėl planuojamos ūkinės veiklos keitimo nesikeičia atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytas poveikis aplinkai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projekte neatskleidžiant atsakingosios institucijos sprendimui ir jo pagrįstumui ar nepagrįstumui įvertinti privalomų kriterijų, aplinkybių, kurioms esant objektyviai būtų galima įvertinti, kad pasikeitus planuojamai ūkinei veiklai poveikis aplinkai nesikeis, teisės akto nuostatomis sukuriamos sąlygos per didelei sprendimą priimančio subjekto diskrecijai, kas gali padidinti ir korupcijos pasireiškimo tikimybę (pavyzdžiui, vienu atveju tam tikro planuojamos ūkinės veiklos rodiklio galimas pasikeitimas galėtų būti vertinamas kaip reikšmingas anksčiau nustatytam galimam poveikiui aplinkai, analogišku kito ūkio subjekto atveju – kaip nereikšmingas, t. y. palankesnis jo, bet ne aplinkos ar visuomenės interesams užtikrinti). Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 8 straipsnio 6 dalies nuostatoms dėl savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, sprendimo motyvuotumo aspektų, kurie Projekte nedetalizuojami .
Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekto rengėjams apsvarstyti jo atitinkamų nuostatų tikslinimo galimybę , pašalinant dviprasmiško taikymo galimybes atsakingajai institucijai priimant sprendimą dėl atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo pasikeitus planuojamos ūkinės veiklos rodikliams. Pritarti (t. p. žr. šios Išvados 2 d. TD 12 past.)
specialiųjų tyrimų tarnybos Išvada
9
atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas yra planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, bei nešališkumo reikalavimo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų atžvilgiu Projekto
institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas yra planuojamos ūkinės veiklos, kuriai atliekamos šio įstatymo 7 straipsnyje ir (ar) 8–12 straipsniuose nustatytos procedūros, organizatorius, atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas funkcijoms, nurodytoms šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, atlikti turi nusistatyti tvarką , pagal kurią funkcijos padalijamos tarp institucijos padalinių, kad vykdant šiame įstatyme jiems nustatytas pareigas būtų išvengta interesų konflikto .
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, aukščiau minėtos nuostatos galimai neužtikrintų visapusiškai objektyvaus bei skaidraus jomis siekiamų reguliuoti teisinių santykių įgyvendinimo, nes tiek poveikio aplinkai vertinimo subjektams, tiek atsakingajai institucijai priskirtos atitinkamai esminės ar lemiamos reikšmės ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui turinčios funkcijos, todėl suinteresuotumas palankiais vertinimo rezultatais negali visapusiškai užtikrinti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus intereso eliminavimą
specialiųjų tyrimų tarnybos Išvada
10
aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų atžvilgiu, nes Projektas nenumato apribojimo šias paslaugas teikti tam tikrais ryšiais su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi susijusiems ir palankaus vertinimo rezultatais galimai suinteresuotiems poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams – Projektu jiems įtvirtinami tik minimalūs išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai (Projekto 2 straipsnio 10 dalis).
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, siūlome svarstyti galimybę Projekto rengėjams tobulinti jo nuostatas, užtikrinant tinkamą subjektų, dalyvaujančių poveikio aplinkai vertinimo procedūrose, interesų konflikto prevenciją
specialiųjų tyrimų tarnybos Išvada
9
aplinkai vertinimo dokumentams galimybė Projekto
vertinimo subjektai ar savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba per <...> nustatytą terminą nepateikia išvadų dėl programos, laikoma, kad jie pritaria programai. Specialiųjų tyrimų tarnyba ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose [1] yra atkreipusi dėmesį, kad automatinio pritarimo galimybės įtvirtinimas teisės aktuose, reguliuojančiuose neigiamą poveikį saugiai ir sveikai aplinkai galinčių sukelti procedūrų ir procesų priežiūrą, yra ydingas antikorupciniu požiūriu, nes sukuria galimybę tam tikros atsakingos (-ų) institucijos (-ų) darbuotojams „nepastebėti“ analizuojamų dokumentų trūkumų pagal savo kompetenciją ar dėl tam tikrų priežasčių (ar suinteresuotumo) net tinkamai nepatikrinti pateiktų dokumentų bei duomenų ir vėliau tiesiog nepateikti atsakymo, tokiu būdu iš esmės pritariant galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančios ūkinės veiklos vykdymui.
Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę atitinkamų galimai ydingų nuostatų Projekte atsisakyti. Pritarti
specialiųjų tyrimų tarnybos Išvada
9
mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, siekiant išvengti poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, užkardymo tvarka Projektu keičiamo 3 straipsnio 9 dalyje siūloma įtvirtinti apribojimą, kad planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas , jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo , tačiau išsamiau nėra detalizuojama, kurio atsakingo subjekto ir kokiame Projektu reglamentuojamų procedūrų etape būtų vertinama ši aplinkybė , kokių teisinių pasekmių kiltų nustačius, kad planuojama ūkinė veikla skaidoma į mažesnio masto ūkines veiklas, siekiant išvengti teisės aktų reikalavimų. Siekdami teisinio reguliavimo tikslumo, nuoseklumo ir skaidrumo, siūlome svarstyti galimybę aukščiau minėtus aspektus detalizuoti Projekte
specialiųjų tyrimų tarnybos Išvada 2022-10-10 2.5.
Dalį subjektų teisėms ir pareigoms reikšmingų pasekmių poveikio aplinkai vertinimo procese galinčių sukelti procedūrų siūloma reglamentuoti žemesnės galios teisės aktuose, todėl gali būti neužtikrinamas jų atitikimas Projektu siekiamiems tikslams Projekto nuostatos nedetalizuoja kai kurių procedūrų įgyvendinimui reikšmingų aspektų (pavyzdžiui, Projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 5 straipsnio 2 dalis;
straipsnio 2 dalis, 5 dalis ir kt.), siūlant juos reglamentuoti žemesnės galios teisės aktuose – aplinkos ministro įsakymuose (Projekte neįvardijamuose), todėl iš Projekto nuostatų nėra galimybės įvertinti, ar numatomos procedūros bus pakankamos Projektu reguliuojamų teisinių santykių tikslams pasiekti, bus aiškios, vienareikšmiškai taikytinos, skaidrios ir atsparios korupcijai. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, žemesnės galios poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, i r gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, nes poįstatyminių teisės aktų teisėtumą lemia jų atitiktis įstatymams, kurių normas jie detalizuoja. Todėl esminiai aspektai, susiję su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus bei suinteresuotų subjektų teisėmis ir pareigomis, turėtų būti nustatyti Projektu siekiamame patvirtinti įstatyme. Spręsti pagrindiniam komitetui
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę,
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
narys Jurgis Razma 2022-09-28 Argumentai :
3 dalyje numatyta, kad „ Atsakingosios institucijos sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su sprendimo priėmimu, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai, kad priimtas administracinių ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas dar gali būti skundžiamas ir administraciniam teismui (žr. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 3 d.) ir įvertinus tai, kad ginčų dėl poveikio aplinkai nagrinėjimas yra sudėtingas (reikalingos specialios žinios), akivaizdu, kad ginčo sprendimas užsitęs laike, taip neišvengiamai atitolindamas planuojamų investicijų pradžią. Siekiant išvengti tokių neigiamų padarinių, siūlau atsisakyti 16 straipsnio 3 dalies. Taip pat manau, kad dėl aiškumo tikslinga būtų 16 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo rūšį – „ administracinį“ teismą. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomos naujos redakcijos Įstatymo 16 straipsnį taip: „16 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių teisė kreiptis į teismą
1Visuomenė turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jos prašymas,
pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, nustatyta tvarka buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus. 2.
administracinį teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą.“
komitetui
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas bei pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Viktoras Pranckietis. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė) [1] Pavyzdžiui, 2022 m. vasario 14 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl statybos dokumentų valdymą informacinėje sistemoje „Infostatyba“ reglamentuojančių teisės aktų“ Nr. 4-01-1246
Aplinkos apsaugos komitetas
44
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Petras Gražulis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Jurgis Razma, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Raminta Radavičienė, Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys, vyresn. patarėja Beata Vilimaitė- Šilobritienė, patarėjas Mindaugas Raulinaitis, STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09 -20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos apibrėžtyje vartojamas trumpinys „atrankos išvadą“, kuris yra įvestas tik projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 2 punkte. Siekiant aiškumo, įstatymo nuostatose, išdėstytuose iki toliau jo nuostatose įvesto termino trumpinio, reikėtų vartoti pilną terminą, o ne jo trumpinį. Pritarti Pakeisti 2 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Atsakingoji institucija
Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, koordinuojanti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, priimanti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra apibrėžta sąvoka
„Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“, kuri nuosekliai yra vartojama ir
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo nuostatose (pvz., projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktyje ir kt.), išskyrus projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nuoseklaus įstatymuose apibrėžtų sąvokų vartojimo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą sąvoką (terminą ir jo apibrėžtį), nurodant joje pilną Saugomų teritorijų įstatyme apibrėžtą sąvoką, o ne jos trumpinį. Pritarti Pakeisti 2 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Europos ekologinis tinklo „ Natura 2000“ teritorijos artima aplinka
Europos ekologinis tinklo „Natura 2000“ teritorija vietovės aplinka, jeigu dėl gamtinių ryšių tarp vietovių arba dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio ir (ar) masto tikėtina, kad planuojama ūkinė veikla gali neigiamai paveikti Europos ekologinis tinklo „Natura 2000“ teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09 -20 3.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vartojamas terminas „planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo vietovė“, o šio straipsnio 5 dalyje vartojamas terminas „planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietovė“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme vartojamų terminų suvienodinimo, reikėtų šiose projekto nuostatose vartoti vieną kurį iš šių terminų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąvokos apibrėžties turinys nėra aiškus, nes iš jos turinio nėra pakankamai aišku, ar planuojamos ūkinės veiklos artima aplinka yra planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietovės aplinka, ar su planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietove besiribojančios ir
(ar) gamtiniais ryšiais susijusios vietovės aplinka. Pritarti Pakeisti 2 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „
ūkinės veiklos artima aplinka – planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietovės aplinka , tiesiogiai su ja besiribojančios vietovės aplinka ir (ar) gamtiniais ryšiais susijusios vietovės aplinka, kuri dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio ir
(ar) masto gali patirti reikšmingą neigiamą poveikį.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąvokos apibrėžties turinyje nėra aiškus jame vartomos formuluotės „ kuri įtraukiama į planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesą
“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3
straipsnio 2 dalį atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į keičiamo įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, svarstytina, ar vietoj minėtos formuluotės nereikėtų įrašyti formuluotę „kuriai privalo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo“. Pritarti Pakeisti 2 str.
Pritarti Pakeisti 2 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip: „7 . Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius
procedūrų pagal eiliškumą išdėstymo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
„suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės
pasiūlymų nagrinėjimą“ siūlytina įrašyti formuluotę „suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir įvertinimą“. Pritarti Pakeisti 2 str. 8 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip: „
4) atsakingosios institucijos atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateiktos papildomos informacijos nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programos, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, jeigu toks atliktas, rezultatus;“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatoma „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ sąvoka.
Minėta sąvoka tikslinama iš Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies perkeliant kvalifikaciją nustatančias nuostatas į „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ apibrėžtį. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, tai daroma siekiant teisinio aiškumo, nes reikalavimai dokumentų rengėjams „bus geriau matomi ir atsiras aiškumas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui keliamų reikalavimų“. Projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, abejotina, kad išsilavinimo reikalavimo įtvirtinimas apibrėžime galėtų turėti esminės įtakos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų kvalifikacijai, nes vadovaujantis projekto nuostatomis, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų išsilavinimo ar kvalifikacijos tinkamumas (atitikimas rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų specifikai) nėra nei nustatomi (detalizuojami), nei vertinami jokio kompetentingo subjekto. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas yra pasirenkamas ir įgaliojamas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taigi yra pasirenkamas subjektyviai ir vienašališkai, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui savo nuožiūra įsivertinant, ar jo pasirinkto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo kvalifikacija „atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatomas išsilavinimo reikalavimas yra deklaratyvaus pobūdžio, siūlytina minėtos nuostatos atsisakyti, arba nustatyti, koks subjektas, kokio teisės akto nustatyta tvarka tikrintų, ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo turimas išsilavinimas (kvalifikacija) atitinka tam tikrame teisės akte išvardintų konkrečių studijų krypčių ir krypčių grupių sąrašą.
Antra, nors projektu poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui yra nustatomas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką atitinkančio išsilavinimo reikalavimas, projekte nėra nustatoma, kokios pasekmės kiltų, jei būtų nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, parengęs poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, minėtų išsilavinimo reikalavimų neatitinka. Trečia, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, aukštasis koleginis ar universitetinis išsilavinimas apima ir „kompetentingos institucijos pripažintą jam lygiavertį išsilavinimą“, todėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatą „ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“ siūlytina braukti kaip perteklinę. Pritarti iš dalies Pakeisti 2 str. 10 d. ir ją išdėstyti taip: „10 .
Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas
aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui nustatytas funkcijas. Reikalavimas dėl atitinkamos kvalifikacijos nėra naujas, tik perkeliamas iš PAV įstatymo 5 straipsnio. Aplinkos apsaugos agentūra, vykdydama atsakingosios institucijos funkcijas, vadovaudamasi aplinkos ministro įsakymu nustatyta tvarka ir šiuo metu tikrina kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Kvalifikaciją įrodantys dokumentai pateikiami kaip PAV dokumentų priedas. Neatitiktis reikalavimui dėl kvalifikacijos vertintinas kaip pateiktų dokumentų trūkumas ir jį nustačius yra teikiamos pastabos PAV dokumentų rengėjui. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra aiškus formuluotės „saugomų teritorijų institucija , nurodyta Saugomų teritorijų įstatyme“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje yra apibrėžta sąvoka „saugomų teritorijų direkcija“, kuri pagal šios sąvokos apibrėžtį apsaugos ir tvarkymo priemones įgyvendina „Natura 2000“ teritorijose. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia
„saugomų teritorijų institucija“ turima omenyje (saugomų teritorijų
direkcija, ar kokia kita institucija). Siūlytina tikslinti projekto nuostatas.
Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tai atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunkčio, 6 straipsnio 5 dalies 4 punkto, 7 straipsnio 1 ir 8 dalių, 12 straipsnio 12 dalies nuostatas. Pritarti Pakeisti 3 str. 1 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip: „
3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Saugomų teritorijų įstatyme (toliau – saugomų teritorijų institucija), aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis gali būti reikšmingas;“ Pakeisti 5 str. 1 d. 2 p. e) pp. ir jį išdėstyti taip: „
ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; <...> “ Pakeisti 6 str. 5 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip: „
saugomų teritorijų institucijos institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; <...>“ Pakeisti 7 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės
veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į aplinkos ministro įgaliotą saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. <...>“ Pakeisti 7 str. 8 d. ir ją išdėstyti taip: „8.
Kai planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta atrankos informacija neatitinka aplinkos ministro nustatyt ų reikalavimų ar kai planuojamą ūkinę veiklą numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, bet planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas nepateikia aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos išvados, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas nedarys reikšmingo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ar šių teritorijų artimai aplinkai, atsakingoji institucija neatlieka atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atrankos informacijos atrankai gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka apie tai informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir ( ar ) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją.“ Pakeisti 12 str. 12 d. ir ją išdėstyti taip:
„12. <...> Apie šias kompensacines priemones
aplinkos ministro įgaliota saugomų teritorijų institucija informuoja Europos Komisiją aplinkos ministro nustatyta tvarka. <...>“ Reikšmingumo nustatymo tvarka nustatyta aplinkos ministro įsakymu patvirtinta tvarka, ir įgaliojimų suteikimas reikšmingumo nustatymui nėra PAV įstatymo reguliavimo sritis
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės
„įrašytą į veiklų rūšių sąrašus“ siūlytina įrašyti formuluotę „įrašytą į
planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus“. Pritarti Pakeisti 3 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – poveikio aplinkai vertinimas) turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų leidimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą, įrašytą į planuojamos ūkinės veiklos veiklų , sąrašus, nurodytus šio įstatymo 1 ir
, išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
10Svarstytina, ar,
siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio nereikėtų patikslinti, nurodant, kokios konkrečiai planuojamos ūkinės veiklos ir kokių objektų statybai būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pritarti Pakeisti 3 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „
poveikio aplinkai vertinimo neatliekama saulės šviesos energijos elektrinių statybai. Poveikio aplinkai vertinimas saulės šviesos energijos elektrinių statybai atliekamas tik kai jis privalomas pagal šio straipsnio 1 dalies
eksploatuojamos laikantis aplinkos ministro nustatytų aplinkosauginių reikalavimų.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 ir 8 dalyse po žodžių „tačiau iki“ įrašytinas žodis „ūkinės“. Pritarti Pakeisti 3 str. 7 ir 8 d. ir ją išdėstyti taip: „7 .
Kai atsakingoji institucija yra priėmusi atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą (toliau – atrankos išvada) ir (ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama, plečiama ir šis keitimas ar plėtimas atitinka šio įstatymo 1 priedo 11 punkte ar 2 priedo 14 ir 15 punktuose nurodytus atvejus, tokiu atveju atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas. 8. Kai atsakingoji institucija yra priėmusi atrankos išvadą ir (ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas neatliekama, kai :“. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 2 punkte nėra pakankamai aiškus formuluotės
„pagrįstai nusprendžia“ turinys, t. y., iš šių nuostatų nėra aišku, ar
atsakingoji institucija savo priimamą sprendimą turėtų pagrįsti kažkokiais tai sprendimo priėmimo motyvais, ar šios projekto nuostatos turėtų būti suprantamos kaip nors kitaip. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad teisės akto nuostatomis sukuriamos sąlygos per didelei sprendimą priimančio subjekto diskrecijai, kas gali padidinti ir korupcijos pasireiškimo tikimybę atsisakyti 3 str. 8 d. nuostatos. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jeigu būtų nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla yra išskaidyta. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Pakeisti 3 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip: „9. Planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Jeigu nustatoma, kad planuojama ūkinė veikla suskaidyta į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, siekiant išvengti poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, neišduodamas ir ši planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma .“ Įstatymo projekto
atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas. Atsakomybė už veiklą neatlikus PAV ar atrankos, kai šie privalomi nustatyta ANK 235 str. 3 ir 4 d. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalies nuostatose iki dvitaškio dėl žodžių eiliškumo nėra pakankamai aiškus formuluotės „įvertinti galimą (bendrą) suminį poveikį aplinkai“ turinys. Svarstytina, ar žodžio „bendrą“ nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti Pakeisti 3 str. 10 d. ir ją išdėstyti taip: „10. Siekiant įvertinti galimą (bendrą) suminį poveikį aplinkai, įskaitant visuomenės sveikatą, atliekant poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti nagrinėjami:“. 15.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suvienodinimo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalies nuostatas, jose vietoj sąvokos „sprendimas“ įrašant sąvoką „sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms. Pritarti Pakeisti 3 str. 10 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip: „
3) kita planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje planuojama ūkinė veikla, dėl kurios priimtas ir yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai , kad veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus, ar priimta ir yra galiojanti atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.“ Pakeisti 7 str. 3 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip: „3 . Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi atrankos informaciją, atlieka atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo atsižvelgdama į:
1) planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį, jos sąveiką su kita vykdoma ūkine veikla ir (ar) kita planuojamos ūkinės veiklos artimoje aplinkoje planuojama ūkine veikla, dėl kurios priimtas ir yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai , kad veikla atitinka <...>“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatose po žodžio „reikšmingo“ nereikėtų įrašyti žodį „neigiamo“, nes, būtent, apie reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai kalbama ir projekto aiškinamajame rašte aptariant keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto siūlomus pakeitimus. Pritarti Pakeisti 4 str. 1 d.
1 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „
5) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį, mastą, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus, ar ji nedarys reikšmingo neigiamo poveikio šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems aplinkos elementams, visuomenės sveikatai ir jų tarpusavio sąveikai.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
atliekamų procedūrų pagal eiliškumą išdėstymo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj jame vartojamos formuluotės
„suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės
pasiūlymus“ siūlytina įrašyti formuluotę „suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą“. Pritarti Pakeisti 6 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „
2) nagrinėja atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo ir priima atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, nagrinėja, vertina ir tvirtina poveikio aplinkai vertinimo programas (toliau – programa) , nagrinėja ir vertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus , poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas (toliau – ataskaita) , priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, informuoja visuomenę. Šiame punkte nurodytų dokumentų nagrinėjimo tvarką nustato aplinkos ministras.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte vartojama sąvoka ,,saugomų rūšių radavietės“, kurios turinys nei teikiamame įstatymo projekte, nei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytuose įstatymuose nėra apibrėžtas.
Atsižvelgus į tai ir siekiant aiškumo, teikiamame įstatymo projekte reikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį arba projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodyti įstatymą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. Pritarti Pakeisti 1 str. 18 d. ir ją išdėstyti taip: „
įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme .“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad atlikdama jai priskirtas funkcijas atsakingoji institucija turi teisę prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka „pasitelkti konsultantus ataskaitai ir su ja pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamai ekspertinių žinių. Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu būtų vykdoma konsultantų atranka. Tuo atveju, jei minėtos paslaugos būtų įsigyjamos viešojo pirkimo būdu, pirmiausia turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, o ne tik „aplinkos ministro nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti.
Pritarti Pakeisti 6 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip:
„7. Atsakingoji institucija atlikdama šio straipsnio 1 dalyje
nustatytas funkcijas turi teisę prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka pasitelkti konsultantus ataskaitai ir su ja pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamai ekspertinių žinių. Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu .“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
pačioje įstatymo struktūrinėje dalyje vartojamas formuluotes, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje brauktina nuoroda „(šio įstatymo 2 priedas)“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad TG 37.2 pastaboje siūloma analogiškas nuostatas nebraukti, o išdėstyti atsisakant skliaustų, pataisymas atliktas ne išbraukiant nuorodą į priedą, bet ją išdėstant be skliaustų. Pakeisti 7 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. <...> Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos
ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą , nurodytą
šio įstatymo2 priede priedas) , įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09 -20 21.
Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, nuo kurio momento – atrankos informacijos gavimo dienos, ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytų gautų pasiūlymų dienos – būtų skaičiuojamas 20 darbo dienų terminas, per kurį atsakingoji institucija turi priimti atrankos išvadą. Siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti Pakeisti 7 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Atsakingoji institucija šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka, išnagrinėjusi atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir remdamasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytais reikalavimais, per2010 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų poveikio aplinkai vertinimo subjektų pasiūlymų informacijos atrankai atlikti gavimo dienos priima atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ir raštu ją pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams arba gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti. <...>“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda „šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje“ nėra aiški, nes projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
Pakeisti 7 str. 6 d. ir ją išdėstyti taip: „6. <...> Pasibaigus atrankos išvados galiojimo terminui, jeigu ja remiantis nebuvo išduotas leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio43 dalyje, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra atliekama iš naujo.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09 -20 23.
Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūlytina patikslinti atskaitos momentą, nuo kurio skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas: po žodžių „gautos informacijos“ įrašant žodžius „apie programą“. Pritarti Pakeisti 8 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip: „
visuomenė turi teisę teikti pasiūlymus dėl programos atsakingajai institucijai ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per nustatytą pasiūlymų teikimo terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų nuo atsakingos institucijos gautos informacijos apie programą paskelbimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
24Svarstytina, ar,
siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų terminų suderinimo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatose vietoj formuluotės „nuo informacijos atrankai gavimo dienos“ nereikėtų įrašyti formuluotės „nuo atrankos informacijos gavimo dienos“. Pritarti iš dalies
atrankai atlikti gavimo dienos <...>",todėl manytina, kad ir 9 str. 2 d. turi būti taip pat. Tačiau siekiant suvienodinimo, pakeista 7 str. 8 d. „8. <...> atsakingoji institucija neatlieka atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atrankos informacijos atrankai gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka apie tai informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir ( ar ) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatose nėra aiškus jose vartojamos sąvokos „nacionalinių procedūrų“ turinys. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose vartojamo žodžio „nacionalinių“ nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti Pakeisti 10 str.
Pritarti Pakeisti 10 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
„3. <...> be kitų šiame įstatyme nurodytų jai taikomų
nacionalinių procedūrų, taikomos ir šiame straipsnyje nurodytos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
26Siekiant aiškumo,
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatos tikslintinos: formuluotėje „nurodo, kad vertinimas“ po žodžio „kad“ įrašytini žodžiai ‚poveikio aplinkai“. Pritarti Pakeisti 10 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip: „
7. Jeigu poveikį aplinkai patirianti valstybė neatsako per pranešime nurodytą terminą arba praneša, kad nedalyvaus planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, koordinuojančioji institucija apie tai informuoja atsakingąją instituciją, planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, taip pat nurodo, kad poveikio aplinkai vertinimas tęsiamas vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
27Svarstytina, ar,
siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nurodyti, nuo kada yra pradedami skaičiuoti šioje dalyje nurodyti 10 darbo dienų ir 5 darbo dienų terminai. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 ir 11 dalių nuostatas, nurodant nuo kada pradedami skaičiuoti šiose dalyse siūlomi nustatyti terminai atitinkamiems veiksmams atlikti. Pritarti Pakeisti 10 str. 9, 10 ir 11 d. ir jas išdėstyti taip: „ 9.
Jeigu poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui rengiant ataskaitą paaiškėja, kad reikia papildomos informacijos apie poveikį aplinkai patiriančios valstybės aplinką, jis aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į koordinuojančiąją instituciją, kuri ne vėliau negu per 10 darbo dienų nuo prašymą prašymo gavimo dienos perduoda jį poveikį patiriančiai valstybei. Gavusi poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą dėl informacijos apie jos aplinką pateikimo, koordinuojančioji institucija ją perduoda poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos. 10 . Koordinuojančioji institucija, gavusi iš poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ataskaitą ir netechninio pobūdžio ataskaitos santrauką, per
santraukos gavimo dienos pateikia ją poveikį aplinkai patiriančiai valstybei, <...>. 11 . Gavusi poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą, koordinuojančioji institucija per 5 darbo dienas nuo atsakymo gavimo dienos perduoda jį poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui, <...>“. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies nuostatų nėra aišku, koks
„reikšmingas tarpvalstybinis poveikis“ turimas omenyje (pvz., aplinkai ar
koks kitas). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Pakeisti 10 str. 13 d. ir ją išdėstyti taip: „
13. Kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės, ne Europos Sąjungos valstybės narės, prisijungusios prie Konvencijos, teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai (toliau – poveikį daranti valstybė), vadovaudamasi Konvencijos nuostatomis, koordinuojančioji institucija, gali prašyti tarpvalstybinių konsultacijų.“
Teisės departamentas 2022-09 -20 29.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas poveikio aplinkai vertinimo subjektai vertina ne tik poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, bet ir pačius pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, jas papildant, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas poveikio aplinkai vertinimo subjektams pateikia ne tik suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, bet ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Iš esmės analogiško turinio pastaba dėl suinteresuotos visuomenės pasiūlymų pateikimo atsakingajai institucijai taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatoms. Pritarti Pakeisti 11 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su
planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi aplinkos ministro nustatyta tvarka įvertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, prireikus pagal juos patikslina ataskaitą ir pateikia ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams kartu su suinteresuotos visuomenės pasiūlymais ir šių pasiūlymų įvertinimu.“ Pakeisti 11 str. 10 d. ir ją išdėstyti taip:
„10. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas atsakingajai
institucijai pateikia pagal poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas pataisytą ir (ar) papildytą ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir pasiūlymų įvertinimą.“
Teisės departamentas 2022-09 -20 30.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies formuluotėje „per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos“ nėra aiškus atskaitos momentas, nuo kurio būtų skaičiuojamas terminas, nes šioje formuluotėje neaišku, kaip yra suprantamas žodis „jų“ (reikėtų nurodyti kokie dokumentai turimi omenyje). Pritarti Pakeisti 11 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „
vertinimo subjektai išnagrinėja, įvertina ataskaitą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą kompetenciją pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba pastabas ir pasiūlymus šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo jų ataskaitos gavimo dienos, o dėl ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – per 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
įstatyme vartojamų sąvokų suvienodinimo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje vietoj formuluotės „šio straipsnio 6 dalyje nurodyto užsienio valstybės“ siūlytina įrašyti formuluotę „poveikį aplinkai patiriančios valstybės“. Pritarti Pakeisti 12 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip: „ Atsakingoji institucija, atsižvelgusi į tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto užsienio poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymų įvertinimo gavimo dienos.
Jeigu buvo konsultuojamasi su Europos Komisija pagal šio straipsnio 12 dalį, atsakingoji institucija sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pasibaigus konsultacijoms.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
32Atkreiptinas dėmesys,
kad nėra aišku, kurių subjektų ir kokioje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo stadijoje priimtus sprendimus apimtų projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje vartojama nuostata ,,sprendimai“. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, vertinamosios nuostatos nereikėtų patikslinti, aiškiai detalizuojant, kokie ūkinės veiklos poveikio aplinkai proceso metu priimami sprendimai turimi omenyje. Kartu svarstytina, ar tikslinga projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyti konkretų vieno mėnesio apskundimo terminą, nes apskundimo terminai nurodyti šioje dalyje išvardintuose įstatymuose. Kartu, pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos , kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nereikėtų išvardinti visus atsakingos institucijos sprendimų ar veiksmų (neveikimo) terminus arba jų vardinimo atsisakyti, nes, kaip jau buvo minėta, jie yra nustatyti kituose įstatymuose.
Pritarti iš dalies Įstatymo projekto nuostatoje nurodyta, kad tai – atsakingosios institucijos sprendimai. Manytina, kad išvardinti būtų netikslinga, nes atsakingosios institucijos sprendimas yra galutinis, tad bet kuris sprendimas (PAV sprendimas, atrankos išvada, atsisakymas vykdyti procedūrą, procedūros nutraukimas ir t.t.) gali būti skundžiamas, išvardinus nebaigtinį sąrašą kiltų neaiškumų, ar kitiems neišvardintiems taikoma atsakomybė. Pakeisti 16 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
„3. Atsakingosios institucijos sprendimai ar veiksmai (neveikimas),
susiję su sprendimo sprendimų priėmimu, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo ar gavimo dienos ar pranešimo apie atsakingosios institucijos veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) gavimo dienos .“
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedo 3.10.2 papunktyje nurodytas aukščio parametras, kai pagal ankstesnes šio punkto nuostatas statant vėjo elektrines atsižvelgiama tik į jų skaičių ir atstumą. Pritarti Pakeisti 1 priedo 3.10.2 pp. ir jį išdėstyti taip: „
planuojama statyti 7 ar daugiau vėjo elektrinių ir atstumas nuo planuojamų statyti vėjo elektrinių iki pastatytų, statomų ar planuojamų statyti yra 5 km ar mažesnis (matuojant tarp stiebų centrų) arba kai šie skaičiaus , aukščio ir atstumo dydžiai pasiekiami įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti vėjo elektrines .“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09 -20 34.
Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedo 8.9 papunkčio ir keičiamo įstatymo 2 priedo 10.19 papunkčio nėra aišku, kokia poveikio aplinkai vertinimo procedūra (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas) privalėtų būti atliekama tuo atveju, kai planuojama ūkinė veikla būtų geologiniam saugojimui skirto dioksido (CO2 ) tiekimo vamzdynų tiesimas, kai vamzdžio skersmuo – 800 ar daugiau mm, o ilgis būtų lygiai 40 km . Siekiant teisinio aiškumo, šios projekto nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. Pritarti Pakeisti 2 priedo 10.19 pp. ir jį išdėstyti taip: „
saugojimui skirto anglies dioksido (CO2 ) tiekimo vamzdynų, tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau mm, ilgis – mažiau kaip
ar mažiau ), įskaitant funkciškai susijusių slėginių įrenginių įrengimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedo 3.9. papunktyje nurodyta nuoroda „1 priedo 9.12 papunktyje“, nes projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priede
Pakeisti 2 priedo 3.9 pp. ir jį išdėstyti taip: „ 3.9. įrenginių, naudojamų anglies dioksidui (CO2 ), kuris saugomas geologinėse saugyklose, surinkti iš įrenginių, nenurodytų Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 9.12 10.6 papunktyje, įrengimas.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09 -20 36.
Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedo 11.18 papunktyje siūloma nustatyti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama ,,gamybos, pramonės ir sandėliavimo objektų, kuriuose planuojama vykdyti veiklą, neįtrauktą į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą ir šį priedą, statyba pramonės ar kitam verslui suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendrai naudoti įmonėms , sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą, kai objektas ir jo priklausiniai užima 1 ha ar didesnį plotą“. Manytina, kad atitinkamų objektų statybą pramonės ar kitam verslui suformuotose teritorijose galėtų vykdyti ne tik įmonės. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir jų padaliniai (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinius). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, išplečiant subjektų, kurie potencialiai galėtų vykdyti atitinkamą veiklą pramonės ar kitam verslui suformuotose teritorijose, kai turėtų vykdoma tokios planuojamos veiklos poveikio aplinkai atranka. Pritarti Pakeisti 2 priedo 11.18 pp. ir jį išdėstyti taip: „ 11.18. gamybos, pramonės ir sandėliavimo objektų, kuriuose planuojama vykdyti veiklą, neįtrauktą į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo
ar kitam verslui suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendrai naudoti įmonėms, sudarančioms objektams, sudarantiems eksploatacinį ar funkcinį vienetą, kai objektas ir jo priklausiniai užima 1 ha ar didesnį plotą.“
Teisės departamentas 2022-09 -20 37.
Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau
nustatyta, kad „terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami“. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų, 8 dalies 1 punkto nuostatos tikslintinos. Patikslinus (atsisakius trumpinių) nurodytas projekto nuostatas, atitinkamai reikėtų tikslinti ir tas projekto nuostatas, kuriose šie trumpiniai yra vartojami (pvz., projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 2, 4 punktai, 9 dalis ir kt.). 37.2. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytina atsisakyti dalies nuostatų dėstymo skliaustuose ir vietoj formuluotės „(šio įstatymo 1 priedas)“ įrašyti formuluotę „nurodytą šio įstatymo 1 priede“ (kaip tai yra projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatose). 37.3. atsižvelgiant į tai, kad norminio pobūdžio nuostatos negali būti dėstomos skliaustuose, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas: jose nurodytas nuostatas dėstyti atskiru sakiniu be skliaustų. 37.4. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedo 5.2 papunktyje vartojama nuoroda „ šio įstatymo
apie nuorodas į keičiamo įstatymo 1 priedo struktūrines dalis, vartojamas pilnas arba sutrumpintas keičiamo įstatymo pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priede reikėtų suvienodinti nuorodų į keičiamo įstatymo 1 priedą vartojimą.
keičiamo įstatymo 3 priedo 1 punkte tikslintinas direktyvos numeris: vietoj
„2013/17/“ įrašant „2013/17/ES“. 37.6. projekto 2 straipsnio 1
dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti išlygą „išskyrus šio straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09
projektu siūloma reglamentuoti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2.1.
38
priimant sprendimą dėl pakartotino atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo pasikeitus planuojamos ūkinės veiklos rodikliams atlikimo ar neatlikimo Projekto
institucija yra priėmusi atrankos išvadą ir (ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama , atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas , kai, be kita ko, atsakingoji institucija, įvertinusi keitimo pobūdį ir mastą pagrįstai nusprendžia , kad dėl planuojamos ūkinės veiklos keitimo nesikeičia atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytas poveikis aplinkai. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projekte neatskleidžiant atsakingosios institucijos sprendimui ir jo pagrįstumui ar nepagrįstumui įvertinti privalomų kriterijų, aplinkybių, kurioms esant objektyviai būtų galima įvertinti, kad pasikeitus planuojamai ūkinei veiklai poveikis aplinkai nesikeis, teisės akto nuostatomis sukuriamos sąlygos per didelei sprendimą priimančio subjekto diskrecijai, kas gali padidinti ir korupcijos pasireiškimo tikimybę (pavyzdžiui, vienu atveju tam tikro planuojamos ūkinės veiklos rodiklio galimas pasikeitimas galėtų būti vertinamas kaip reikšmingas anksčiau nustatytam galimam poveikiui aplinkai, analogišku kito ūkio subjekto atveju – kaip nereikšmingas, t. y. palankesnis jo, bet ne aplinkos ar visuomenės interesams užtikrinti). Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad teisės akto nuostatomis sukuriamos sąlygos per didelei sprendimą priimančio subjekto diskrecijai, kas gali padidinti ir korupcijos pasireiškimo tikimybę atsisakyti 3 str. 8 d. nuostatos. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022 m. spalio 10 d.
86 Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 8 straipsnio 6 dalies nuostatoms dėl savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, sprendimo motyvuotumo aspektų, kurie Projekte nedetalizuojami. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekto rengėjams apsvarstyti jo atitinkamų nuostatų tikslinimo galimybę, pašalinant dviprasmiško taikymo galimybes atsakingajai institucijai priimant sprendimą dėl atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo pasikeitus planuojamos ūkinės veiklos rodikliams. Pritarti Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: „6 . Jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba , veikdama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų, kuriuose nustatoma savivaldybių kompetencija, nustatytos kompetencijos ribose , priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas neigiamas motyvuotas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra pripažinta valstybei svarbiu projektu ar yra regioninės svarbos projektas arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą motyvuotą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama – per 3 darbo dienas – informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir kartu pateikia neigiamą motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi šį savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka.“ Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: „6.
Jeigu nebuvo rengta programa ir jei iki sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba , veikdama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų, kuriuose nustatoma savivaldybių kompetencija, nustatytos kompetencijos ribose , priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka procedūros stabdomos, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytus išimties atvejus.“
3Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022 m. spalio 10 d. 2.2. Projekto nuostatos neužtikrina interesų konflikto prevencijos, kai atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas yra planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, bei nešališkumo reikalavimo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų atžvilgiu Projekto
institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas yra planuojamos ūkinės veiklos, kuriai atliekamos šio įstatymo 7 straipsnyje ir (ar) 8–12 straipsniuose nustatytos procedūros, organizatorius, atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas funkcijoms, nurodytoms šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, atlikti turi nusistatyti tvarką , pagal kurią funkcijos padalijamos tarp institucijos padalinių, kad vykdant šiame įstatyme jiems nustatytas pareigas būtų išvengta interesų konflikto .
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, aukščiau minėtos nuostatos galimai neužtikrintų visapusiškai objektyvaus bei skaidraus jomis siekiamų reguliuoti teisinių santykių įgyvendinimo, nes tiek poveikio aplinkai vertinimo subjektams, tiek atsakingajai institucijai priskirtos atitinkamai: „ esminės ar lemiamos reikšmės ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui turinčios funkcijos, todėl suinteresuotumas palankiais vertinimo rezultatais negali visapusiškai užtikrinti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus intereso eliminavimą. Nepritarti Komiteto argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad institucijos gali veikti tik joms nustatytos kompetencijos ribose mažai tikėtina, kad atsakingoji institucija, ar kuris nors iš PAV subjektų galėtų būti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi.
Ši įstatymo nuostata perkelia Direktyvos 2011/92/ES 9a straipsnio antrąją dalį: „Kai kompetentinga institucija yra ir užsakovas, valstybės narės savo administracinių kompetencijų sąrangoje vykdant pareigas, kylančias iš šios Direktyvos, tinkamai atskiria bent funkcijas, tarp kurių kyla konfliktas.“ Atkreiptinas dėmesys, kad visi Lietuvos Respublikoje veikiantys viešojo administravimo subjektai privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai, kuriais savo veikloje vadovaujasi viešojo administravimo subjektai. Tarp jų nustatyti ir tokie su principai, kaip 1) atsakomybės už priimtus sprendimus; 4) įstatymo viršenybės; 8) nepiktnaudžiavimo valdžia; 9) objektyvumo; 11) skaidrumo ir kt. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 1 dalies 3 punktu“
„1. Pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas
įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu:
<...>
3) pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.“
4Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2.2.1.
53
aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų atžvilgiu, nes Projektas nenumato apribojimo šias paslaugas teikti tam tikrais ryšiais su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi susijusiems ir palankaus vertinimo rezultatais galimai suinteresuotiems poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams – Projektu jiems įtvirtinami tik minimalūs išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai (Projekto 2 straipsnio 10 dalis). Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, siūlome svarstyti galimybę Projekto rengėjams tobulinti jo nuostatas, užtikrinant tinkamą subjektų, dalyvaujančių poveikio aplinkai vertinimo procedūrose, interesų konflikto prevenciją. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pagal šią pastabą ir SN J.Razmos pasiūlymą Nr. 4 siūloma reikalavimais PAV dokumentų rengėjui papildyti 5 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „
šiuos reikalavimus:
1) fizinis asmuo:
a) atitikti aplinkos ministro nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus;
b) turėti aukštąjį išsilavinimą srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;
c) turėti ne mažesnę kaip vienerių metų patirtį srityje, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;
2) juridinis asmuo:
a) atitikti aplinkos ministro nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus;
b) turėti specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;
c) turėti specialistų, turinčių ne mažesnę kaip vienerių metų patirtį srityje, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką. “ Atitinkamai pakeisti 2 str. 10 d. ir ją išdėstyti taip: „10.
Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas
5Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
7995
aplinkai vertinimo dokumentams galimybė Projekto
vertinimo subjektai ar savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba per <...> nustatytą terminą nepateikia išvadų dėl programos, laikoma, kad jie pritaria programai. Specialiųjų tyrimų tarnyba ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose [1] yra atkreipusi dėmesį, kad automatinio pritarimo galimybės įtvirtinimas teisės aktuose, reguliuojančiuose neigiamą poveikį saugiai ir sveikai aplinkai galinčių sukelti procedūrų ir procesų priežiūrą, yra ydingas antikorupciniu požiūriu, nes sukuria galimybę tam tikros atsakingos (-ų) institucijos (-ų) darbuotojams „nepastebėti“ analizuojamų dokumentų trūkumų pagal savo kompetenciją ar dėl tam tikrų priežasčių (ar suinteresuotumo) net tinkamai nepatikrinti pateiktų dokumentų bei duomenų ir vėliau tiesiog nepateikti atsakymo, tokiu būdu iš esmės pritariant galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančios ūkinės veiklos vykdymui. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę atitinkamų galimai ydingų nuostatų Projekte atsisakyti. Pritarti Siūloma atsisakyti 8 str. 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad 11 str. 9 d. yra analogiška nuostata dėl ataskaitos, atsisakyti 11 str. 9 d.
9 d. Atsižvelgiant į tai, kad:
1) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo atveju „automatinio pritarimo“ nuostata yra nustatytas Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 49 punkte ir jo taip pat reikės atsisakyti,
2) Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
Atsakingoji institucija <...> per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos priima atrankos išvadą <..>“, t. y. PAV subjektai, nurodyti šio straipsnio 4 dalyje informaciją atrankai nagrinėja lygiagrečiai su atsakingąja institucija,
3) atsisakius „automatinio pritarimo“ atsakingoji institucija dėl PAV subjektų vėlavimo negalės laiku priimti atrankos išvados, Siūloma pakeisti 7 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Atsakingoji institucija šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka, išnagrinėjusi atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir remdamasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytais reikalavimais, per2010 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų poveikio aplinkai vertinimo subjektų pasiūlymų informacijos atrankai atlikti gavimo dienos priima atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ir raštu ją pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams arba gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti.
<...>“
6Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2.4.
39
mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, siekiant išvengti poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, užkardymo tvarka Projektu keičiamo 3 straipsnio 9 dalyje siūloma įtvirtinti apribojimą, kad planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo , tačiau išsamiau nėra detalizuojama, kurio atsakingo subjekto ir kokiame Projektu reglamentuojamų procedūrų etape būtų vertinama ši aplinkybė, kokių teisinių pasekmių kiltų nustačius, kad planuojama ūkinė veikla skaidoma į mažesnio masto ūkines veiklas, siekiant išvengti teisės aktų reikalavimų. Siekdami teisinio reguliavimo tikslumo, nuoseklumo ir skaidrumo, siūlome svarstyti galimybę aukščiau minėtus aspektus detalizuoti Projekte. Pritarti Pakeisti 3 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip: „9. Planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Jeigu nustatoma, kad planuojama ūkinė veikla suskaidyta į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, siekiant išvengti poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, neišduodamas ir ši planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma .“ Įstatymo projekto 3 str. 3 d. ir Aplinkos apsaugos įstatymo 15 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas. Atsakomybė už veiklą neatlikus PAV ar atrankos, kai šie privalomi nustatyta ANK 235 str. 3 ir 4 d. 7. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022 m. spalio 10 d. 2.5.
vertinimo procese galinčių sukelti procedūrų siūloma reglamentuoti žemesnės galios teisės aktuose, todėl gali būti neužtikrinamas jų atitikimas Projektu siekiamiems tikslams Projekto nuostatos nedetalizuoja kai kurių procedūrų įgyvendinimui reikšmingų aspektų (pavyzdžiui, Projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 5 straipsnio 2 dalis;
straipsnio 2 dalis, 5 dalis ir kt.), siūlant juos reglamentuoti žemesnės galios teisės aktuose – aplinkos ministro įsakymuose (Projekte neįvardijamuose), todėl iš Projekto nuostatų nėra galimybės įvertinti, ar numatomos procedūros bus pakankamos Projektu reguliuojamų teisinių santykių tikslams pasiekti, bus aiškios, vienareikšmiškai taikytinos, skaidrios ir atsparios korupcijai. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, žemesnės galios poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, nes poįstatyminių teisės aktų teisėtumą lemia jų atitiktis įstatymams, kurių normas jie detalizuoja. Todėl esminiai aspektai, susiję su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus bei suinteresuotų subjektų teisėmis ir pareigomis, turėtų būti nustatyti Projektu siekiamame patvirtinti įstatyme. Nepritarti Komiteto argumentai:
Esminiai aspektai, susiję su atsakingosios institucijos, visuomenės, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus, PAV dokumentų rengėjų ir PAV subjektų teisėmis ir pareigomis, nustatyti Projektu siekiamame patvirtinti įstatyme, aplinkos ministro įsakymais siekiama juos detalizuoti PAV įstatymo nustatytose ribose. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2022-09-2816 Argumentai : Naujos redakcijos Įstatymo projekto 16 straipsnio
Atsakingosios institucijos sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su sprendimo priėmimu, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai, kad priimtas administracinių ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas dar gali būti skundžiamas ir administraciniam teismui (žr. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 3 d.) ir įvertinus tai, kad ginčų dėl poveikio aplinkai nagrinėjimas yra sudėtingas (reikalingos specialios žinios), akivaizdu, kad ginčo sprendimas užsitęs laike, taip neišvengiamai atitolindamas planuojamų investicijų pradžią. Siekiant išvengti tokių neigiamų padarinių, siūlau atsisakyti 16 straipsnio 3 dalies. Taip pat manau, kad dėl aiškumo tikslinga būtų 16 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo rūšį – „ administracinį“ teismą. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomos naujos redakcijos Įstatymo 16 straipsnį taip: „16 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių teisė kreiptis į teismą
mano, kad jos prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, nustatyta tvarka buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus. 2.
į administracinį teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą.“ Nepritarti Komiteto argumentai: Rengiant Įstatymo projektą buvo įvertinta, kad ne tik visuomenė, kaip nustatyta Įstatymo 16 str. 1 ir 2 d., bet teisę kreiptis į teismą, turi ir kiti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai, pvz., planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai ir kt., atsižvelgiant į tai papildytas Įstatymo
ar veiksmai (neveikimas) priskiriami viešojo administravimo subjekto priimtam administraciniam sprendimui arba veiksmui (neveikimui), kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, nepriklausomai nuo to, ar Įstatymo projekte bus įrašyta nuostata dėl skundimo tvarkos ar ne, sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatyme arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui. Be to, Orhuso konvencijos įgyvendinimo gairės, aiškindamos 9 str. įtvirtintą teisę kreiptis į teismus, mini, kad alternatyva teismui, kai tai yra nepriklausoma, nešališka ir įsteigta pagal įstatymą institucija, gali padėti greitam ir ne brangiam klausimo išsprendimui. Tad jei yra galimybė klausimą išspręsti ikiteisminėje administracinių ginčų nagrinėjimo institucijoje, tai ne tik gali pagreitinti procesą besikreipiančiajam, bet ir nuimti krūvį nuo teismų. Skundimo tvarkos įrašymas į Įstatymo projektą įrašytas siekiant teisinio aiškumo.
Suinteresuotai visuomenei neturėtų būti siaurinama teisė kreiptis į teismus, nustatant tik teisę kreiptis į administracinį teismą, kadangi 16 str. 2 d. yra įtvirtinta bendra teisė kreiptis į teismus, kylanti ir iš
11 Argumentai : Įstatymo projekto 11 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad iš esmės pataisius poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą vyksta pakartotinis viešas visuomenės supažindinimas su ataskaita. Tačiau nenumatoma, kaip, kad yra numatyta dėl vertinimo subjektų išvadų, jog pakartotinio supažindinimo metu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, jei tokie buvo gauti, dokumentų rengėjas turi įvertinti ir juos pateikti poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Tokia pareiga dokumentų rengėjui numatyta tik pirmą kartą vertinant ataskaitą (žr. Projekto 11 str. 4 dalį). Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus 11 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „13. Kai šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais ataskaita iš esmės keičiama, ar iš esmės taisoma, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas po pakartotinio viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita turi pateikti gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, jei tokie buvo gauti, bei jų įvertinimą , gauti naujas poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas šio straipsnio 4–7 dalyse nustatyta tvarka.“ Priėmus siūlomą reglamentavimą, manau, būtų pašalintas Komisijos pastebėjimas, jog neužtikrindama reikalavimo, kad kompetentinga valstybės institucija tinkamai atsižvelgtų į visuomenės dalyvavimo pasekmes, suinteresuota Šalis pažeidžia Konvencijos 6(8) straipsnį. (žr.
Economic commission for Europe (ECE); https://unece.org/sites/default/files/2022-10/AC_TF.PP-10_%28CC%29_Inf.2.pdf; 2022 m. spalio 10-11 d.) Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės teisė dalyvauti pakartotiniame viešajame svarstyme ir teikti pastabas nustatyta 11 str. 11 d. ir siekiant aiškumo, kad ir antro svarstymo metu visuomenė turi teisę pateikti pasiūlymus, į kuriuos privaloma atsižvelgti, pakeisti 11 str. 11 d. ir išdėstyti ją taip: „11. Jeigu ataskaita iš esmės keičiama (keičiamas ūkinės veiklos mastas, planuojamos naujos technologinės ir (ar) vietos alternatyvos) ar iš esmės taisoma (kai ataskaitoje netinkamai ar nepakankamai įvertintas galimas poveikis aplinkai) , poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, įpareigotas atsakingosios institucijos, arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus iniciatyva organizuoja pakartotinį viešą visuomenės supažindinimą su pakeista ataskaita šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka .“ 11 str. 12 d. yra nuoroda į 11 str. 4-7 dalį, o 11 str. 4 d. nustatyta, kad: „4.
4 d. nustatyta, kad:
„4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su
planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi aplinkos ministro nustatyta tvarka įvertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, prireikus pagal juos patikslina ataskaitą ir pateikia ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams kartu su suinteresuotos visuomenės pasiūlymais ir šių pasiūlymų įvertinimu .“ T. y. nustatoma prievolė įvertinti gautus visuomenės pasiūlymus ir pateikti jų įvertinimą, o taip pat ir esant poreikiui pataisyti PAV ataskaitą. 3. Seimo narys Jurgis Razma
14 Argumentai : Orhuso Konvencijos (Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog „kiekviena Šalis užtikrina, kad atitinkamame sprendime deramai atsispindėtų visuomenės dalyvavimo rezultatai“ o šio straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekviena Šalis pateikia visuomenei sprendimo tekstą kartu nurodydama priežastis ir motyvus, kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas.“ Siekiant išpildyti minėtas Konvencijos nuostatas bei ECE pastabą, kad atsakingoji institucija Sprendime turi atspindėti kokiu būdu buvo atsižvelgta į visuomenės dalyvavimo pasiūlymus, siūlau papildyti naujos redakcijos įstatymo projektą numatant, kad atsakingosios institucijos Sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turi būti nurodoma į kokius suinteresuotos visuomenės pasiūlymus buvo atsižvelgta ir/arba motyvai, kurias remiantis suinteresuotos visuomenės motyvai buvo atmesti.
Naujos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 14 dalyje numatyti atsakingosios institucijos priimamo sprendimo turinio pagrindiniai elementai: bet nėra jokios užuominos apie atsižvelgimą/neatsižvelgimą į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, o 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras, tačiau ministro patvirtintame apraše pagal Konvenciją reikalaujamas nurodymas priežasčių ir motyvų, kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas, įskaitant atsižvelgimo/neatsižvelgimo į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, nenumatytas, įvertinant ir tai, kad atitinkamais atvejais poveikio aplinkai vertinimo rezultatas gali būti konkrečių visuomenės subjektų nuosavybės teisės ribojimas, kas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įmanomas tik įstatymu, Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlau 2 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip: „14.
Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad 2 str.
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai apibrėžtis, tačiau nenustatomas jo turinys, tačiau sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai yra labai svarbus dokumentas ir jo turinys galimai turėtų būti nustatytas įstatymo lygmenyje, siūlome papildyti 12 str. nauja 13 d. ir ją išdėstyti taip: „13. Sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turi būti nurodoma: planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo kontaktiniai duomenys; planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, vieta, aprašymas; planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, kompensuoti, atkurti tai, kas pažeista; aplinkos stebėsenos (monitoringo) priemonių aprašymas, jei taikoma; poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų apibendrinimas ; informacija apie visuomenės informavimą ir dalyvavimą, įskaitant motyvų, kuriais remiantis visuomenės pasiūlymai buvo priimti ir (ar) atmesti, apibendrinimą ; informacija apie atliktas tarpvalstybines procedūras, jei taikoma, ir jų rezultatus; motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas; kokiai (-oms) konkrečiai (-oms) alternatyvai (-oms) pritariama ar nepritariama, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pobūdis; sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai apskundimo tvarka. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai formą nustato aplinkos ministras.“ 4.
10 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas yra samdomas suinteresuoto užsakovo, siekiant išvengti dokumentų rengėjų šališkumo, būtina nustatyti atitinkamą kontrolę parenkant reikšmingas funkcijas vykdančius dokumentų rengėjus. Tuo tikslu siūlau papildyti 2 straipsnio 10 dalį, kurioje numatytas tik vienas abstraktus reikalavimas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui – turėti aukštąjį išsilavinimą ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, papildomais kriterijais. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:
„10. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų
rengėjas – fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), turintis specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, rengiantys poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir atliekantys kitas šiame įstatyme poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui nustatytas funkcijas. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti ne mažesnę kaip vienerių metų praktinio darbo stažą poveikio aplinkai vertinimo srityje, būti įtrauktas į aplinkos ministro poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų sąrašą.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Siekiant aiškumo, siūloma reikalavimais PAV dokumentų rengėjui papildyti 5 str.
3 d. ir ją išdėstyti taip: „
šiuos reikalavimus:
1) fizinis asmuo:
a) atitikti aplinkos ministro nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus;
b) turėti aukštąjį išsilavinimą srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;
c) turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį srityje, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;
2) juridinis asmuo:
a) atitikti aplinkos ministro nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus;
b) turėti specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;
c) turėti specialistų, turinčių ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį srityje, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką. “ Atitinkamai pakeisti 2 str. 10 d . ir ją išdėstyti taip: „10.
Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas
Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų sąrašo sukūrimas yra licencijavimas. T. y. turėtų būti sukurtas aiškus mechanizmas, kas ir kaip tvarkys tokį sąrašą (registrą), kokia institucija (AM, AAA, nepriklausoma institucija) būtų įgaliota tai atlikti, kokiu pagrindu bus iš sąrašo išbraukiama ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad tai būtų papildoma administracinė našta tiek verslui, tiek valstybinėms institucijoms, o šiuo metu esamas patikrinimo mechanizmas yra pakankamas (kvalifikaciją įrodantys dokumentai teikiami kartu su ataskaita ir juos patikrina atsakingoji institucija), tokio sąrašo sukūrimas būtų perteklinis reikalavimas. 5. Seimo nariai Tomas Tomilinas, Laima Negienė,
7 Argumentai : Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, galimas rizikas, Seimo Aplinkos komitete vykusias diskusijas, formuluočių dviprasmiškumą, siūlome atsisakyti projekto 3 str. 8 dalies.
įrenginiais, jei norėtų vėl valytis savo įrenginiuose, o neatiduoti į Klaipėdos vandenų valyklą, turėtų atlikti Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą. Teikiamo įstatymo 8 str. 3 d. suteikia teorinę galimybė tokioms įmonėms kaip „Grigeo“ neatlikti PAV. Specialiųjų tyrimų tarnyba, pateikusi išvadas, nurodė, kad „ projekto nuostatos nenumato objektyvių kriterijų atsakingajai institucijai priimant sprendimą dėl pakartotino atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo pasikeitus planuojamos ūkinės veiklos rodikliams atlikimo ar neatlikimo. Projekto 3 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti, kad kai atsakingoji institucija yra priėmusi atrankos išvadą ir
(ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas, kai, be kita ko, atsakingoji institucija, įvertinusi keitimo pobūdį ir mastą pagrįstai nusprendžia, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos keitimo nesikeičia atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytas poveikis aplinkai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projekte neatskleidžiant atsakingosios institucijos sprendimui ir jo pagrįstumui ar nepagrįstumui įvertinti privalomų kriterijų, aplinkybių, kurioms esant objektyviai būtų galima įvertinti, kad pasikeitus planuojamai ūkinei veiklai poveikis aplinkai nesikeis, teisės akto nuostatomis sukuriamos sąlygos per didelei sprendimą priimančio subjekto diskrecijai, kas gali padidinti ir korupcijos pasireiškimo tikimybę (pavyzdžiui, vienu atveju tam tikro planuojamos ūkinės veiklos rodiklio galimas pasikeitimas galėtų būti vertinamas kaip reikšmingas anksčiau nustatytam galimam poveikiui aplinkai, analogišku kito ūkio subjekto atveju – kaip nereikšmingas, t. y. palankesnis jo, bet ne aplinkos ar visuomenės interesams užtikrinti).“ Pasiūlymas:
Išbraukti projekto 3 str. 8 dalį: „8.
8 dalį:
„8. Kai atsakingoji institucija yra priėmusi atrankos išvadą ir
(ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas, kai :
1) planuojamu ūkinės veiklos keitimu siekiama įgyvendinti sprendimo dėl poveikio aplinkai vertinimo sąlygas ir (ar) sprendime dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) atrankos išvadoje numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, atkurti, kas pažeista, ir (ar) jį kompensuoti;
2) atsakingoji institucija, gavusi iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus informaciją apie planuojamą ūkinės veiklos keitimą, įvertinusi keitimo pobūdį ir mastą pagrįstai nusprendžia, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos keitimo nesikeičia atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytas poveikis aplinkai.“
komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikal ų komitetas 2022-10-26 Pritarti pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal
pateiktas pastabas bei pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
. 7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
4 Argumentai : PA V įstatymu į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES 2011 m. gruodžio 13 d. dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo Projekto 1 straipsniu keičiamo PAV įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi perkeliamas direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad „Valstybės narės gali nuspręsti atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, jei taip numato nacionalinės teisės aktai, netaikyti šios direktyvos projektams arba projektų dalims, kurių vienintelis tikslas – gynyba, arba projektams, kurių vienintelis tikslas – atsakas į civilines avarijas, jei jos mano, kad toks taikymas turėtų neigiamą poveikį siekiant tų tikslų.“ Siekiant tikslaus direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 3 dalies nuostatos perkėlimo, siūlome papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo PAV įstatymo 3 straipsnio 4 dalį prieš žodį „tikslas“ įrašant žodį „vienintelis“. Pasiūlymas:
Siūloma papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
planuojamos ūkinės veiklos vienintelis tikslas – valstybės sienos apsauga, krašto apsauga, ar planuojama tokia ūkinė veikla, kuri būtų vykdoma atsitikus ekstremaliajam įvykiui, apibrėžtam Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, atsakingoji institucija, gavusi informaciją iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), gali priimti sprendimą neatlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo, jeigu procedūrų atlikimas tokiai veiklai gali turėti neigiamą poveikį valstybės gynybos, gaisrinės ar civilinės saugos tikslams.“ Pritarti 2.
Aplinkos apsaugos komitetas 2022-11-092 priedas 4.6 Argumentai: PAV įstatymu į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES 2011 m. gruodžio 13 d. dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo Projekto 1 straipsniu keičiamo PAV įstatymo 2 priedo 4.6 papunkčiu perkeliamas direktyvos 2011/92/ES II priedo 4 punkto f papunktis: „f) motorinių transporto priemonių ir jų variklių gamyba bei surinkimas:“. Siekiant tikslaus direktyvos 2011/92/ES 2 priedo 4.6 papunkčio nuostatos perkėlimo, siūlome papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo PAV įstatymo 2 priedo 4.6 papunktį, po žodžio „priemonių“ įrašant žodžius „ir jų variklių“. Pasiūlymas:
Siūloma papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo PAV įstatymo 2 priedo 4.6 papunktį ir jį išdėstyti taip: „4.6. variklinių transporto priemonių ir jų variklių gamyba ir surinkimas;“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas projektas Nr. XIIIP-1985 (2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė [1] Pavyzdžiui, 2022 m. vasario 14 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl statybos dokumentų valdymą informacinėje sistemoje „Infostatyba“ reglamentuojančių teisės aktų“ Nr. 4-01-1246