Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį papildant 2 punktu ir jį išdėstyti taip: „5. 0 procentų PVM tarifas taikomas:
1) šio Įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais.;
2) iki 2023 m. gegužės 31 d. kurui, kuris naudojamas elektros ir šilumos energijos gamybos įrenginiuose.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Arvydas Nekrošius Aušrinė Norkienė Valius Ąžuolas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektą parengti paskatino išaugusios elektros energijos ir dujų kainos. Prognozuojama, kad tokia situacija išsilaikys gana ilgai. Tad, siūlomas lengvatinis 0 proc. tarifas kurui, kuris naudojamas elektros ir šilumos energijos gamybos įrenginiuose. Šio įstatymo projekto pakeitimo tikslas – pritaikyti 0 proc. PVM tarifą žaliavoms iš kurių gaminama energija: biomasei, gamtinėms dujoms ir t.t. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į dabartinę padėtį – siekiama sumažinti energetinį skurdą ir finansinę naštą gyventojams iki 2023 m. gegužės 31 d. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Nekrošius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu pridėtinės vertės mokesčio lengvata nėra taikoma žaliavoms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma taikyti nulinį pridėtinės vertės tarifą kurui, kuris naudojamas elektros ir šilumos energijos gamybos įrenginiuose
rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtos įstatymo pataisos neigiamos įtakos verslo plėtrai neturės. 8.
lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų teisės aktų papildomai priimti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų poreikio vertinimas nebuvo atliktas. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Pridėtinės vertės mokestis“, „PVM“, „PVM lengvata“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Arvydas Nekrošius Aušrinė Norkienė Valius Ąžuolas
2022-09-20 Nr. XIVP-1970 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 5 dalį 2 punktu bei nustatyti, kad 0 procentų PVM tarifas būtų taikomas iki 2023 m. gegužės 1 d. kurui, kuris naudojamas elektros ir šilumos energijos gamybos įrenginiuose. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. 1.1. Projekto formuluote
„kurui, kuris naudojamas elektros ir šilumos energijos gamybos įrenginiuose“
yra nustatomos ne prekės, kurių tiekimui būtų taikomas 0 procentų PVM tarifas, o nustatomas tik tokių prekių požymis (naudojimas tam tikruose įrenginiuose). Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> įstatymo projekto pakeitimo tikslas – pritaikyti 0 proc. PVM tarifą žaliavoms iš kurių gaminama energija: biomasei, gamtinėms dujoms ir t. t.“ Taigi iš aiškinamojo rašto sektų, jog kalbama apie įprastinio kuro rūšis, tačiau iš projekto formuluotės tokiu kuru galėtų būti bet kokios prekės, jei jos naudojamos atitinkamuose įrenginiuose (pavyzdžiui, dyzeliniai degalai, naudojami elektros generatoriuje). Be to, nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip projekto nuostatos būtų taikomos. Pastebėtina, jog tos pačios prekės gali būti naudojamos skirtingiems tikslams – tiek projekte nurodytiesiems, kai būtų naudojamos elektros ar šilumos energijos gamybos įrenginiuose, tiek ir kitiems tikslams (pavyzdžiui, jau minėtieji dyzeliniai degalai). Nėra aišku kas ir kokia tvarka nustatytų, kam iš tiesų būtų naudojamos šios prekės (kuras).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir
suderinamumo su teisinio aiškumo ir mokesčių nustatymo tik įstatymu principais, projektas tobulintinas nustatant baigtinį atitinkamų prekių (kuro), kurių tiekimui būtų taikomas 0 procentų PVM tarifas, sąrašą bei aiškiai nustatant, kaip projektu siūlomos nuostatos būtų taikomos, kai prekės (kuras) gali būti naudojamos ne tik elektros ar šilumos energijos gamybos įrenginiuose. 1.2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau
negu 5 procentai ir jis gali būti taikomas tik Direktyvos III priede išvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui. Pažymėtina, jog projekte neįvardintos konkrečios prekės (kuras), kurioms būtų taikomas 0 procentų PVM, taigi tarp jų gali būti ir prekės (kuras), kurioms negali būti taikomas lengvatinis PVM tarifas pagal Direktyvos III priedą. Direktyvos 105a straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima taikyti lengvatinį PVM tarifą, mažesnį negu 5 procentai arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, tačiau tai leidžiama tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios 2021 m. sausio 1 d. buvo taikomos kitose valstybėse narėse.
Atsižvelgus į Direktyvoje nustatytą teisinį reguliavimą, siūlomų nuostatų atitikčiai Direktyvos reikalavimams įvertinti būtina projekte nustatyti baigtinį atitinkamų prekių (kuro), kurių tiekimui būtų taikomas 0 procentų PVM tarifas, sąrašą. 1.3. Projekto 1 straipsniu dėstomame keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 2 punkte vartojama formuluotė „elektros ir šilumos energijos gamybos įrenginiai“. Atsižvelgus į tai, kad įrenginiai gali būti gaminantys tik elektros, tik šilumos energiją arba abi kartu, siūlytina vietoje jungtuko „ir“ vartoti jungtukus
„ir (ar)“. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu
teikiamos nuostatos įsigaliotų 2022 m. spalio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto nuostatos prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsniui, kuris numato, kad „mokesčių įstatymai <...> bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Atsižvelgus į tai bei į įstatymų priėmimo procedūras bei terminus, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 3.
straipsnis pildytinas nuostatomis dėl įstatymo taikymo, nurodant nuo kokios konkrečios datos patiektoms prekėms yra taikomos įstatymo nuostatos. 4. Atsižvelgus į tai, kad projekto nuostatų atitikčiai Direktyvos reikalavimams įvertinti reikalinga gauti papildomą informaciją dėl kitų valstybių narių 2021 m. sausio 1 d. taikytų lengvatinių PVM tarifų (dėl priežasčių, nurodytų šios išvados 1.2 pastaboje), bei į tai, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, dėl siūlomų projekto nuostatų gautina Vyriausybės išvada. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje yra 3 punktai, tad ši dalis pildytina 4 punktu, o projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Papildyti 19 straipsnio 5 dalį 4 punktu:“;
jo taikymo, projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas formuluotę „ir taikymas“ išbraukiant kaip perteklinę, o vienintelės dalies nenumeruojant. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]