Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimo, įstatymo
1253
2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsn io 3 dal į 9 punktu: „9) iki 2023 m. gegužės 1 d. buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms ir suskystintoms naftos dujoms balionuose bei kituose slėginiuose induose.“ 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 1253 straipsniu Papildyti Įstatymą 1253 straipsniu: „125
1Iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
“ 3 straipsnis. 1253 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 1253 straipsnį. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šio įstatymo 1 ir 2 straipsniai įsigalioja 2022 m. spalio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 1253 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šis įstatymas taikomas nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
1253
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Atsižvelgiant į nevaldomai augančią infliaciją šalyje ir besitęsiantį energetinių žaliavų kainų augimą pasaulio rinkose, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 1253 straipsniu ir 1253 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams artėjančio šildymo sezonu teksiančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą, karštą vandenį, dujas bei malkas ir medienos produktus, skirtas kūrenimui. Pažymėtina, kad šiuo metu šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui, karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti ( toliau – šilumos energija ir karštas vanduo) , bei buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui (toliau
PVM lengvatinis tarifas nėra taikomas. Nepaisant Energetikos įstatymu Nr. XIV-1094 numatytų subsidijų, prognozuojamas apie
ženkliai padidins namų ūkių, besišildančių dujomis, išlaidas . Tuo tarpu suskystintų naftos dujų (SND) balionuose kaina nereguliuojama ir subsidijos joms įsigyti nėra taikomis. 2 .
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Lukas Savickas. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, šilumos energijai ir karštam vandeniui
19 str. 3 d. 1 p.) bei malkoms kūrenimui (Įstatymo
d. 5 p.) taikomas 9 proc. PVM tarifas, kuris nėra dengiamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. PVM buvo kompensuojamas už šilumos energiją ir karštą vandenį, faktiškai patiekt ą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Šiuo metu tokia kompensacija nėra numatyta. Buitiniams energijos vartotojams šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms ir suskystintoms naftos dujoms balionuose bei kituose slėginiuose induose PVM lengvatinis tarifas nėra taikomas. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma iki 2023 m. gegužės 1 d. nustatyti 9 proc. lengvatinį PVM tarifą buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms ir suskystintoms naftos dujoms balionuose bei kituose slėginiuose induose. Taip pat siūloma laikinai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dengti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, dujas bei malkas kūrenimui, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas). Tokia tvarka būtų taikoma nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Atsižvelgiant į tai, kad siūloma PVM dengimo tvarka būtų taikoma nuo 2022 m. spalio 1 d. faktiškai patiektoms prekėms, nereikės patikslinti už praėjusius laikotarpius išrašytų apskaitos dokumentų. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8 . Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10 . Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11 . Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12 .
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. rugsėjo 30 d. turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Pridėtinės vertės mokestis“, „šilumos energija“, „malkos ir medienos produktai“, „gamtinės dujos“, „suskystintos naftos dujos“ . 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai:
1253
2022-09-19 Nr. XIVP-1965 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 3 dalį 9 punktu bei nustatyti, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas būtų taikomas iki 2023 m. gegužės 1 d. buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms ir suskystintoms naftos dujoms balionuose bei kituose slėginiuose induose . Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau
negu 5 procentai ir jis gali būti taikomas tik Direktyvos III priede išvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui (Direktyvos III priedo 22 punkte numatytas gamtinių dujų tiekimas ). Energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslais energijai priskiriamos gamtinės dujos ir centralizuotai tiekiamos suskystintos naftos dujos, o pagal to paties straipsnio 32 dalį, suskystintomis naftos dujomis laikomas sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių mišinys, išgautas perdirbant naftos produktus, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą gamtinių dujų apibrėžtį, suskystintos naftos dujos nėra priskiriamos gamtinėms dujoms.
Pažymėtina, jog Direktyvos III priedo 22 punkte įtrauktas tik gamtinių dujų (iki 2030 m. sausio
lengvatinį 9 procentų PVM tarifą centralizuotai tiekiamoms suskystintoms naftos dujoms neatitinka Direktyvos reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kad aptariama nuostata neatitinka Direktyvos reikalavimų, lengvatinio 9 procentų PVM tarifo nustatymas suskystintoms naftos dujoms galimai laikytinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama valstybės pagalba, kuri galėtų būti suderinama tik laikantis minėtos sutarties 108 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 2. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma nustatyti lengvatinio 9 procentų PVM tarifą iki 2023 m. balandžio 30 d., projekto
vietoj „gegužės 1 d.“ įrašant „balandžio 30 d.“. 3. Projekto
1253 straipsniu bei jame nustatyti, kad „i š valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio
punktų tarifo dydžio“ . Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, k artu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu „ siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams artėjančio šildymo sezonu teksiančią finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą, karštą vandenį, dujas bei malkas ir medienos produktus, skirtas kūrenimui.“.
Pastebėtina, kad šildymui gali būti naudojama ir elektros energija ir kiti energijos šaltiniai, (kuriems taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas), tačiau projekto rengėjai siūlo iš valstybės biudžeto kompensuoti tik lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, apskaičiuotą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms ir suskystintoms naftos dujoms balionuose bei kituose slėginiuose induose bei buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas vienos ar kitos rūšies energijos apmokestinimas, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tam tikrų energijos šaltinių išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis.
Antra, p rojektu siūlomas įvesti kompensacinis mechanizmas galėtų būtų prilygintas lengvatinių tarifų taikymui, nes savo esme atitinka tuos pačius tikslus ir siekiamą poveikį visuomenei, kurie galėtų būti pasiekti nustatant lengvatinius tarifus. Direktyvos 105a straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima taikyti lengvatinį PVM tarifą, mažesnį negu 5 procentai, arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, tačiau tai leidžiama tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios 2021 m. sausio 1 d. buvo taikomos kitose valstybėse narėse. Atsižvelgus į Direktyvoje nustatytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad siūlomų nuostatų atitikčiai Direktyvos reikalavimams įvertinti būtina papildoma informacija dėl kitų valstybių narių taikytų lengvatinių PVM tarifų, bei į tai, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, dėl siūlomų projekto nuostatų gautina Vyriausybės išvada. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad p rojekto 1 straipsnio nuostatos įsigaliotų 2022 m. spalio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto nuostatos prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsniui, kuris numato, kad „mokesčių įstatymai <...> bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. 5. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo 1 ir 2 straipsniai įsigalioja 2022 m. spalio 1 d., o projekto 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė iki 2022 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 1253 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į įstatymų priėmimo procedūras bei terminus, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse neturėtų būti nustatytos vėlesnės datos. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]