Projekto lyginamasis variantas
SMURTINIAIS NUSIKALTIMAIS PADARYTOS ŽALOS KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo (toliau – nukentėjęs asmuo) – Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantis asmuo ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodytais atvejais – kitas asmuo, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas, arba tokio asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, sutuoktinis, partneris, vaikas, įvaikis, tėvas, motina, įtėvis, įmotė, išlaikytinis, jeigu jie atitinka šioje dalyje nurodytus kriterijus. jei toks asmuo nužudytas – kitas šioje dalyje nurodytus kriterijus atitinkantis asmuo, kuris dėl to pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. “
2. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Smurtinis nusikaltimas – Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė , arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata , arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus ar sukeltas fizinis skausmas, arba kita nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika. Smurtinių nusikaltimų sąrašą tvirtina Fondo programos vykdytojas.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Fondo programos vykdytojas, siekdamas priimti sprendimą dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo, turi teisę tvarkyti šiuos nukentėjusio asmens ir už žalą atsakingo asmens duomenis: asmens vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, pilietybę, gyvenamąją vietą, giminystės ryšį, kontaktinius duomenis, mokėjimo sąskaitos rekvizitus, informaciją apie padarytą smurtinį nusikaltimą, informaciją apie asmens teistumą, informaciją apie nukentėjusiam asmeniui iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotą žalą ir kitą informaciją, reikalingą nustatyti, ar egzistuoja šiame įstatyme nustatytos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygos.“3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojamos turtinės žalos dydis negali viršyti:1 ) 100 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI), kai smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;2 ) 80 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba kitu, negu nurodyta šios dalies 1 ar 4 punkte, smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nepilnamečiui;3 ) 60 BSI, kai padarytas kitas, negu nurodyta šios dalies 1
) 40 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta nepilnamečio sveikata ar jam sukeltas fizinis skausmas;5 ) 30 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata ar jam sukeltas fizinis skausmas. “
2. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojamos neturtinės žalos dydis negali viršyti:1 ) 120 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;2 ) 100 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba kitu, negu nurodyta šios dalies 1 ar 4 punkte, smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nepilnamečiui;3 ) 80 BSI, kai padarytas kitas, negu nurodyta šios dalies 1
) 50 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta nepilnamečio sveikata ar jam sukeltas fizinis skausmas;5 ) 40 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata ar jam sukeltas fizinis skausmas. “
3. Pakeisti 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Kompensacija kartu su pagal šį įstatymą avansu kompensuotos žalos suma negali viršyti šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų dydžių. Kompensacija mažinama pagal šį įstatymą avansu kompensuotos, už žalą atsakingo asmens atlygintos ar iš jo išieškotos, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotos žalos suma.“4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad smurtinį nusikaltimą padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, arba nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies43 ar75 punkte, 31 straipsnio 1 dalyje arba 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė;“. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Fondo programos vykdytojas, siekdamas priimti sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu, turi teisę tvarkyti šiuos nukentėjusio asmens ir už žalą atsakingo asmens duomenis: asmens vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, pilietybę, gyvenamąją vietą, giminystės ryšį, kontaktinius duomenis, mokėjimo sąskaitos rekvizitus, informaciją apie padarytą smurtinį nusikaltimą, informaciją apie asmens teistumą, informaciją apie nukentėjusiam asmeniui iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotą žalą ir kitą informaciją, reikalingą nustatyti, ar egzistuoja šiame įstatyme nustatytos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu sąlygos.“6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo gavo ar turėjo teisę gauti asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, sutuoktinis, partneris, vaikas, įvaikis, tėvas, motina, įtėvis, įmotė, išlaikytinis mirusiajam esant gyvam.“
2. Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė ir teisę į tuo nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu turi daugiau negu vienas nukentėjęs asmuo, avansu dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo mokama kompensacija dalijama lygiomis dalimis visiems asmenims, turintiems teisę į žalos kompensavimą avansu.“7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 .
Fondo programos vykdytojas, siekdamas įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas valstybės reikalavimo teises, turi teisę tvarkyti šiuos nukentėjusio asmens ir už žalą atsakingo asmens duomenis: asmens vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, pilietybę, gyvenamąją vietą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietą, kontaktinius duomenis, mokėjimo sąskaitos rekvizitus, informaciją apie padarytą smurtinį nusikaltimą, informaciją apie dėl asmens priimtus sprendimus baudžiamosiose ir civilinėse bylose, susijusiose su smurtinio nusikaltimo padarymu ar juo padarytos žalos atlyginimu, informaciją apie asmens teistumą ir kitą įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas valstybės reikalavimo teises reikalingą informaciją.“8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnis, 5 straipsnis, 6 straipsnis ir 7 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2 . Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis bei 3 straipsnio 1 ir 2 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3 . Teisingumo ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio, 3 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio, 5 straipsnio, 6 straipsnio ir 7 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4 . Teisingumo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 1 ir 2 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus. 5 . Įstatymo nuostatos taikomos kompensuojant žalą, atsiradusią dėl po šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų. 6 . Prašymai kompensuoti dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusią žalą nagrinėjami ir sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo (toliau – nukentėjęs asmuo) – Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantis asmuo ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodytais atvejais – kitas asmuo, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas, arba
tokio asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, sutuoktinis, partneris, vaikas, įvaikis, tėvas, motina, įtėvis, įmotė, išlaikytinis, jeigu jie atitinka šioje dalyje nurodytus kriterijus. jei toks asmuo nužudytas – kitas šioje dalyje nurodytus kriterijus atitinkantis asmuo, kuris dėl to pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. “
2Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Smurtinis nusikaltimas – Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė
, arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata , arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus ar sukeltas fizinis skausmas, arba kita nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika. Smurtinių nusikaltimų sąrašą tvirtina Fondo programos vykdytojas.“
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Fondo programos vykdytojas, siekdamas priimti sprendimą dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo, turi teisę tvarkyti šiuos nukentėjusio asmens ir už žalą atsakingo asmens duomenis: asmens vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, pilietybę, gyvenamąją vietą, giminystės ryšį, kontaktinius duomenis, mokėjimo sąskaitos rekvizitus, informaciją apie padarytą smurtinį nusikaltimą, informaciją apie asmens teistumą, informaciją apie nukentėjusiam asmeniui iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotą žalą ir kitą informaciją, reikalingą nustatyti, ar egzistuoja šiame įstatyme nustatytos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygos.“
1Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojamos turtinės žalos dydis negali viršyti:
1) 100 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI), kai smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;
2) 80 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba kitu, negu nurodyta šios dalies 1 ar 4 punkte, smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nepilnamečiui;
3) 60 BSI, kai padarytas kitas, negu nurodyta šios dalies 1
4) 40 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta nepilnamečio sveikata ar jam sukeltas fizinis skausmas;
5) 30 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata ar jam sukeltas fizinis skausmas. “
2Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojamos neturtinės žalos dydis negali viršyti:
1) 120 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;
2) 100 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba kitu, negu nurodyta šios dalies 1 ar 4 punkte, smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nepilnamečiui;
3) 80 BSI, kai padarytas kitas, negu nurodyta šios dalies 1
4) 50 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta nepilnamečio sveikata ar jam sukeltas fizinis skausmas;
5) 40 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata ar jam sukeltas fizinis skausmas. “
3Pakeisti 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kompensacija kartu su pagal šį įstatymą avansu kompensuotos žalos suma negali viršyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų dydžių. Kompensacija mažinama
pagal šį įstatymą avansu kompensuotos, už žalą atsakingo asmens atlygintos ar iš jo išieškotos, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotos žalos suma.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad smurtinį nusikaltimą padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, arba nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies
43 ar75 punkte, 31 straipsnio 1 dalyje arba 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė;“. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Fondo programos vykdytojas, siekdamas priimti sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu, turi teisę tvarkyti šiuos nukentėjusio asmens ir už žalą atsakingo asmens duomenis: asmens vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, pilietybę, gyvenamąją vietą, giminystės ryšį, kontaktinius duomenis, mokėjimo sąskaitos rekvizitus, informaciją apie padarytą smurtinį nusikaltimą, informaciją apie asmens teistumą, informaciją apie nukentėjusiam asmeniui iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotą žalą ir kitą informaciją, reikalingą nustatyti, ar egzistuoja šiame įstatyme nustatytos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu sąlygos.“
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo gavo ar turėjo teisę gauti asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, sutuoktinis, partneris, vaikas, įvaikis, tėvas, motina, įtėvis, įmotė, išlaikytinis mirusiajam esant gyvam.“
2Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė ir teisę į tuo nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu turi daugiau negu vienas nukentėjęs asmuo, avansu dėl
turtinės ir neturtinės žalos padarymo mokama kompensacija dalijama lygiomis dalimis visiems asmenims, turintiems teisę į žalos kompensavimą avansu.“
Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Fondo programos vykdytojas, siekdamas įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas valstybės reikalavimo teises, turi teisę tvarkyti šiuos nukentėjusio asmens ir už žalą atsakingo asmens duomenis: asmens vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, pilietybę, gyvenamąją vietą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietą, kontaktinius duomenis, mokėjimo sąskaitos rekvizitus, informaciją apie padarytą smurtinį nusikaltimą, informaciją apie dėl asmens priimtus sprendimus baudžiamosiose ir civilinėse bylose, susijusiose su smurtinio nusikaltimo padarymu ar juo padarytos žalos atlyginimu, informaciją apie asmens teistumą ir kitą įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas valstybės reikalavimo teises reikalingą informaciją.“
1Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 3 straipsnio 3 dalis, 4, 5, 6 ir 7 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3. Teisingumo ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio, 3 straipsnio 3 dalies, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Teisingumo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Šiuo įstatymu pakeistos Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių nuostatos taikomos kompensuojant žalą, atsiradusią dėl po šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų, išskyrus šio straipsnio 7, 8, 9 ir 10 dalyse numatytus atvejus. 6.
6Prašymai kompensuoti dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusią žalą nagrinėjami ir sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką, išskyrus šio straipsnio 7, 8, 9 ir 10 dalyse numatytus atvejus. 7. Dėl nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. padarytų nesunkių smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala pagal šį įstatymą kompensuojama nuo 2025 m. sausio 1 d., jeigu asmuo neturėjo teisės į žalos kompensavimą. 8. Dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. padarytų nesunkių smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala pagal šį įstatymą kompensuojama nuo 2026 m. sausio 1 d., jeigu asmuo neturėjo teisės į žalos kompensavimą. 9. Dėl nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. padarytų nesunkių smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala pagal šį įstatymą kompensuojama nuo 2027 m. sausio 1 d., jeigu asmuo neturėjo teisės į žalos kompensavimą. 10. Dėl nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. padarytų nesunkių smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala pagal šį įstatymą kompensuojama nuo 2028 m. sausio 1 d., jeigu asmuo neturėjo teisės į žalos kompensavimą. 11. Šio straipsnio 7, 8, 9 ir 10 dalyse numatytais atvejais asmenys turi teisę paduoti prašymus ne vėliau kaip per 10 metų nuo šiose dalyse nustatytų datų. Jeigu šioje dalyje nurodytas prašymo padavimo terminas buvo praleistas, jo atnaujinimo klausimą sprendžia teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
SMURTINIAIS NUSIKALTIMAIS PADARYTOS ŽALOS KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Pirmoji priežastis, paskatinusi projekto rengimą, yra ta, kad šiuo metu dėl per siauros smurtinio nusikaltimo apibrėžties, kuri numatyta Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme (toliau - Įstatymas) , palyginus su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, ne visiems asmenims, tapusiems tyčinio smurtinio nusikaltimo aukomis, suteikiama teisė pretenduoti į žalos kompensavimą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų. Įstatymu įgyvendinta 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva Nr. 2004/80/EB dėl žalos kompensavimo nusikaltimų aukoms (toliau - Direktyva) . Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (bylos C-167/15, C-601/14, C-129/19), kiek tai susiję su Direktyvos nuostatų aiškinimu, iš esmės laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagal Direktyvą kiekvienai valstybei narei nustatoma pareiga numatyti kompensacijų nukentėjusiesiems nuo visų nusikaltimų, laikomų smurtiniais tyčiniais nusikaltimais ir padarytų jos teritorijoje, schemą. Pavyzdžiui, 2016 m. spalio 11 d. sprendime, priimtame byloje C-601/14, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) pasisakyta dėl ieškinio, kuriuo Europos Komisija prašė pripažinti, kad Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimo pagal Direktyvos 12 straipsnio 2 dalį, nes Italijos Respublika nesiėmė visų būtinų priemonių, skirtų užtikrinti kompensacijų visiems nukentėjusiesiems nuo smurtinių tyčinių nusikaltimų, padarytų Italijos Respublikos teritorijoje, schemai įgyvendinti.
Sprendime ESTT išaiškino, kad pagal Direktyvos 12 straipsnio 2 dalį „visos valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės taisyklės numatytų kompensacijų smurtinių tyčinių nusikaltimų, padarytų atitinkamose jų teritorijose, aukoms schemas, kurios garantuotų sąžiningą ir atitinkamą [teisingą ir tinkamą] kompensaciją aukoms“. Šioje nuostatoje nenumatyta, kad valstybės narės galėtų apriboti kompensacijų schemos, kurią privalo nustatyti pagal Direktyvą, taikymo sritį, į ją įtraukdamos tik dalį jų atitinkamose teritorijose padarytų smurtinių tyčinių nusikaltimų. Aptariamojoje byloje ESTT nustatė, kad ne visi tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, kaip jie apibrėžiami pagal Italijos teisę, patenka į Italijoje galiojančią kompensacijų schemą. Todėl sprendimu teismas pripažino, kad Italija tik iš dalies įgyvendino Direktyvos 12 straipsnio 2 dalį. ESTT, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad Italija tik iš dalies įgyvendino Direktyvos 12 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad Europos Komisijos pareikštas ieškinys yra pagrįstas.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančio Įstatymo redakcija numato, kad pagal Įstatymą nukentėjusiajam asmeniui kompensuojama žala tik dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - BK) numatytų nusikalstamų veikų, kuriomis buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta sveikata, arba kai padaroma kita apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika. Įstatymas nenumato galimybių pretenduoti ir gauti kompensaciją tais atvejais, kai žala padaroma, pavyzdžiui - tyčiniu nesunkiu smurtiniu nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo metu ne visi tyčiniai smurtiniai nusikaltimai patenka į Lietuvos Respublikoje galiojančią kompensacijų schemą, nustatyta Įstatymu, o tai reiškia, jog Direktyvos nuostatos įgyvendintos ne visa apimtimi. Parengtu projektu iš esmės siekiama įgyvendinti ESTT sprendimuose suformuluotą Direktyvos aiškinimo taisyklę, jog valstybė privalo numatyti kompensacijų nukentėjusiesiems nuo visų nusikaltimų, laikomų smurtiniais tyčiniais nusikaltimais ir padarytų jos teritorijoje, schemą. Kadangi projektu siūloma į Įstatymo taikymo sritį įtraukti tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus, tokius kaip - pavyzdžiui - fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnis), todėl taip pat siūloma pakoreguoti Įstatymo nuostatas dėl kompensacijų dydžių, nustatant skirtingus kompensacijų dydžius pagal nusikaltimų sunkumą.
Kita priežastis, paskatinusi projekto rengimą, tai, kad šiuo metu galiojančiame Įstatyme nustatytas pernelyg siauras nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens apibrėžimas, dėl ko dalis asmenų, kurie yra pripažinti nukentėjusiaisiais dėl kito asmens tyčinio nužudymo ir jiems teismo sprendimais dėl to priteistas žalos atlyginimas, nėra laikomi nukentėjusiaisiais Įstatymo prasme ir negali pretenduoti į žalos kompensavimą. Baudžiamajame procese nukentėjusiaisiais, kai nužudomas žmogus, gali būti pripažinti pastarojo šeimos nariai ir artimieji giminaičiai. Šie asmenys turi teisę reikšti civilinį ieškinį ir iš kaltųjų reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK)
nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. BPK 15 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, t. y. tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
BPK 38 straipsnyje reglamentuota, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusiu asmeniu, pagal šiuo metu galiojančią Įstatymo redakciją, pripažįstamas asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, sutuoktinis, partneris, vaikas, įvaikis, tėvas, motina, įtėvis, įmotė, išlaikytinis. Tai baigtinis sąrašas asmenų, kurie pagal Įstatymą gali kreiptis ir pretenduoti į žalos kompensavimą. Taigi, dalis asmenų, kurie baudžiamajame procese gali būti pripažinti nukentėjusiaisiais (pavyzdžiui - nužudytojo sesuo, brolis ir kt.), negali pretenduoti į žalos kompensavimą dėl šiuo metu Įstatyme įtvirtinto siauro nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens apibrėžimo. Todėl parengtu projektu siekiama praplėsti Įstatyme įtvirtintą nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų apibrėžimą, kas leis išlyginti nuo smurtinių nusikaltimų nuketėjusiųjų asmenų teisinę padėtį bei suteikti visiems asmenims, kurie pripažinti nukentėjusiaisiais dėl kito asmens tyčinio nužudymo , lygias ir vienodas galimybes pretenduoti ir gauti kompensaciją. Kiti projekte dėstomi pakeitimai yra techninio pobūdžio. Visų pirma, Įstatymo nuostatos nenustato poreikio, siekiant priimti sprendimą dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo ar kompensavimo avansu, arba įgyvendinant valstybės reikalavimo teises, rinkti informaciją apie nukentėjusio asmens ir už žalą atsakingo asmens teistumą.
Antra, pagal pirminę Įstatymo redakciją, vertinant tuo metu galiojusio BPK 3 straipsnio nuostatas, avansinė kompensacija buvo išmokama ir tais atvejais, kai baudžiamasis procesas negalimas bei yra nutraukiamas: (1) asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (4 punktas); (2) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (7 punktas). Dėl vėlesnių BPK 3 straipsnio pakeitimų minėti punktai pasislinko ir šiuo metu galiojančiame BPK minėtos aplinkybės reglamentuotos 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 5 punkte. Tad projektu siūlomas atitinkamas Įstatymo 8 straipsnio pakeitimas. Trečia, atsižvelgiant į tai, jog galimos ir tokios situacijos, kai keli asmenys turi teisę ne tik į neturtinės žalos, bet ir į turtinės žalos kompensavimą avansu, tad projektu siūlomas Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pakeitimas, nustatant reglamentavimą, kad ne tik neturtinės žalos avansinė kompensacija, bet ir avansu išmokama turtinės žalos kompensacija dalijama lygiomis dalimis visiems asmenims, turintiems teisę į žalos kompensavimą avansu. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjas Šarūnas Sabalevskis (tel. +3706 718 63 74, el. p. [email protected] ). Įstatymo projektu įgyvendinama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa (Priemonių plano
, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72. 3 .
3. Dabartinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Kaip jau minėta, kai kurių projekte dėstomų straipsnių pakeitimai yra tik techninio pobūdžio, todėl šio aiškinamojo rašto 3 ir 4 punktuose bus aptartos tik siūlomos esminės naujovės. Šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija nenumato galimybių nekentėjusiam asmeniui pretenduoti ir gauti kompensaciją tais atvejais, kai žala patirta dėl kaltininko padaryto tyčinio nesunkaus smurtinio nusikaltimo, tokio kaip - pavyzdžiui - fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnis). Pagal galiojančią Įstatymo redakciją žala kompensuojama tik dėl tų nusikalstamų veikų, kuriomis buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba kai padaroma kita apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).
Galiojantis Įstatymas nustato skirtingus kompensacijų dydžius pagal nusikaltimo sunkumą, subjektą ir žalos pobūdį, t. y.:
, kai smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė; (2) 80 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba kitu, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nepilnamečiui; (3) 60 BSI, kai padarytas kitas, negu nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose, smurtinis nusikaltimas;
Nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusiu asmeniu, pagal galiojančio Įstatymo redakcijos 2 straipsnio 3 dalį, pripažįstamas Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantis asmuo ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodytais atvejais - kitas asmuo, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas, arba tokio asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, sutuoktinis, partneris, vaikas, įvaikis, tėvas, motina, įtėvis, įmotė, išlaikytinis, jeigu jie atitinka šioje dalyje nurodytus kriterijus. Įstatyme pateiktas baigtinis sąrašas asmenų, kurie gali kreiptis ir pretenduoti į žalos kompensavimą.
Kaip jau buvo minėta, toks siauras nukentėjusiojo nuo smurtinio nusikaltimo asmens apibrėžiamas suponuoja, kad dalis asmenų, kurie baudžiamajame procese pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais (pavyzdžiui - nužudytojo sesuo, brolis ir kt.) dėl artimojo nužudymo, negali pretenduoti į žalos kompensavimą pagal Įstatymą. 4 . Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Projekte siūloma apibrėžti, kad smurtinis nusikaltimas
Projektu siūloma į Įstatymo taikymo sritį įtraukti tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus, tokius kaip - pavyzdžiui - fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnis), todėl būtina pakoreguoti Įstatymo nuostatas dėl išmokamų kompensacijų dydžių. Apie projektu nustatytiną kompensacijos dydį, visų pirma, sprendžiama įvertinus teismų praktiką dėl nukentėjusiesiems priteisiamos žalos dydžių tokio pobūdžio bylose. Teismų praktikos analizė rodo, jog nukentėjusiems nuo nežymaus sveikatos sutrikdymo ir (arba) sukelto fizinio skausmo priteisiamas nuo 150 Eur iki 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas:
Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir (arba) sukeltas fizinis skausmas
150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-100-493/2021, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-356-317/2020. Nukentėjusiajam priteista
neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-932/2021. Nukentėjusiajam priteista
neturtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-634/2021. Nukentėjusiajam priteista
neturtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-292-245/2021.
800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-954/2021. Nukentėjusiajam priteista
neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-626/2021. Nukentėjusiajam priteista
neturtinei žalai atlyginti. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-122-334/2020, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-744-954/2019. Nukentėjusiajam priteista
neturtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-216-919/2021, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-201-478/2020. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis Įstatymas nustato skirtingus kompensacijų dydžius pagal nusikaltimų sunkumą ir subjektą, bei turint omenyje aukščiau paminėtą teismų praktiką, projektu siūloma nustatyti, kad kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta sveikata ar sukeltas fizinis skausmas nepilnamečiui kompensuojamos turtinės ir neturtinės žalos dydis kartu negalės viršyti 90 BSI (4140 Eur). Tuo tarpu kai kitiems asmenims smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta sveikata ar sukeltas fizinis skausmas kompensuojamos turtinės ir neturtinės žalos dydis kartu negalės viršyti 70 BSI (3220 Eur).
Projekte siūloma apibrėžti, kad nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo - Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantis asmuo ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodytais atvejais - kitas asmuo, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas, arba jei toks asmuo nužudytas - kitas šioje dalyje nurodytus kriterijus atitinkantis asmuo, kuris dėl to pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Siūlomu pakeitimu siekiama praplėsti Įstatyme įtvirtintą nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų apibrėžimą, kas leis išlyginti nuo smurtinių nusikaltimų nuketėjusiųjų asmenų teisinę padėtį bei suteikti visiems asmenims, kurie pripažinti nukentėjusiais dėl artimojo nužudymo , lygias ir vienodas galimybes pretenduoti ir gauti kompensaciją. 5 . Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamo projekto įgyvendinimas nenumato įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 .
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymą, iki jo įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turės pakeisti:
1. Prašymų kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėjimo, sprendimų kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą priėmimo ir išmokėtų kompensacijų išieškojimo iš atsakingų už žalą asmenų ir asmenų, kurie neturėjo teisės į žalos kompensavimą, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1R-292 „Dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo įgyvendinimo“ (TAR, 2019-10-28, Nr. 2019-17071);
2. Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1R-292 „Dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo įgyvendinimo“ (TAR, 2019-10-28, Nr. 2019-17071).
2019-17071). 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus siūlomus pakeitimus lėšų poreikis padidės dėl į Įstatymo taikymo sritį papildomų smurtinių nusikaltimų įtraukimo. Papildomai į Smurtinių nusikaltimų sąrašą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vertinimu, turės būti įtrauktos 8 nusikalstamos veikos, įskaitant fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnis), viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis) bei kt. Preliminarus lėšų poreikis apskaičiuojamas analizuojant šiuos duomenis:
Per 2018 - 2021 m. laikotarpį užregistruota nusikalstamų veikų 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. Viso Nužudymas1289911076 413 Sveikatos sutrikdymai (nesunkūs ir sunkūs) 1536 1620 1310 1141 5607 Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas 11609 9970 9242 7647 38468 Viešosios tvarkos pažeidimas 2010 1842 1224 1129 6205 * Duomenys surinkti iš Informatikos ir ryšių departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos viešai skelbiamų duomenų bazių < https://www.ird.lt/lt/paslaugos/tvarkomu-valdomu-registru-ir-informaciniu-sistemu-paslaugos/nusikalstamu-veiku-zinybinio-registro-nvzr-atviri-duomenys-paslaugos >. 2018 - 2021 m. priimti sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. Priimta sprendimų306313230
250233159
568071 52 Taigi, iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad per 2018 - 2021 m. laikotarpį buvo užregistruota 413 nužudymų atvejų ir 5607 sveikatos sutrikdymo atvejai, t. y. iš viso 6020 nusikalstamų veikų. Dėl šių nusikalstamų veikų pagal galiojančią Įstatymo redakciją asmenys gali kreiptis ir gauti kompensaciją. Per 2018 - 2021 m. laikotarpį iš viso priimta 1016 sprendimų dėl prašymų kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą.
Pateikti duomenys suponuoja, kad iš esmės buvo gauta tik apie 16 proc. prašymų vien tik nuo registruoto nužudymų ir sveikatos sutrikdymų skaičiaus. Jeigu į skaičiavimą įtraukti ir kitus nusikaltimus, nes dalį iš gautų 1016 prašymų sudaro pasikreipimai dėl kitų nusikalstamų veikų, nesusijusių su nužudymu ir sveikatos sutrikdymu, tai gaunamų prašymų procentas nuo užregistruotų smurtinių nusikaltimų dar sumažės ir bus tik apie 10 proc. Kitaip tariant, dėl kompensacijos gavimo kreipiasi maždaug tik 10 proc. nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų. Vidutiniškai per metus užregistruojama 9617 (38468/4) atvejų dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir 1550 (6205/4) atvejų dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Jei šiuo metu dėl kompensacijos gavimo kreipiasi maždaug tik apie 10 proc. nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų, galima prognozuoti panašų pareiškėjų skaičių ir dėl naujai įtrauktų nusikaltimų, kuris atitinkamai būtų apie 1100 papildomų prašymų per metus. Pagal parengtą projektą siūloma nustatyti, kad nukentėjusiems asmenims, kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdyta sveikata ar sukeltas fizinis skausmas, kompensuojamos turtinės žalos dydis negalės viršyti 30 BSI (1380 Eur), o kompensuojamos neturtinės žalos dydis negalės viršyti 40 BSI (1840 Eur), t. y. iš viso 70 BSI (3220 Eur). Tokiu atveju galima prognozuoti, kad 1100 papildomų prašymų bendras lėšų poreikis siektų apie 3,5 mln. Eur. Pažymėtina, kad tikslaus lėšų poreikio numatyti iš esmės nėra galimybių, nes neįmanoma tiksliai prognozuoti nei kiek asmenų kreipsis, nei kokio dydžio kompensacijų bus prašoma. Apie 3,5 mln. Eur prireiktų esant sąlygoms, kad kreiptųsi apie 1100 pareiškėjų ir visiems jiems būtų išmokėta maksimalaus dydžio kompensacija.
Šioje vietoje verta pažymėti, kad vidutiniškai, kaip rodo praktika, pareiškėjams išmokama tik pusės maksimalaus dydžio kompensacija. Be to, kaip jau buvo minėta, teismų praktikos analizė rodo, jog nukentėjusiems nuo nežymaus sveikatos sutrikdymo ir (arba) sukelto fizinio skausmo priteisiamas nuo 150 Eur iki 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Galima prognozuoti, kad ne visais atvejais nukentėjusiesiems bus išmokamos maksimalaus dydžio kompensacijos, todėl lėšų poreikis potencialiai galėtų mažėti. Taigi, priėmus projektu siūlomą pakeitimą papildomų lėšų iš valstybės biudžeto poreikis turės būti skaičiuojamas kasmet, įvertinus įplaukas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (t. y. baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą surinkimą, lėšų surinkimą išieškant kompensacijas regreso tvarka iš už nusikaltimus atsakingų asmenų). Pavyzdžiui, 2021 m. į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą buvo surinkta 800 tūkst. Eur, o išmokėta tik 340 tūkst. Eur. Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo nepanaudotas likutis 2022 m. yra apie 2 mln. Eur. Planuojant papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikį Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo veiklai 2024 m., galima bus atsižvelgti į jau turimas sukauptas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšas, vėlesniais metais reikės atsižvelgti į lėšų išmokėjimo rodiklius (pagal besikreipiančių aukų skaičius ir išmokamų kompensacijų dydžius). Priklausomai nuo šios sukauptos statistikos gali kilti objektyvus poreikis skirti papildomas valstybės biudžeto lėšas.
Papildomų lėšų iš valstybės biudžeto poreikis Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo veiklai 2024 m. (bei vėlesniais metais) priklausys taip pat ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto bazinio socialinės išmokos dydžio, kuris pagal Įstatymą naudojamas nustatant smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensacijos dydį. Bazinis socialinės išmokos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymu ir iš esmės priklauso nuo atitinkamų metų metinės infliacijos prognozės, maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų kainų augimo. Pažymėtina, kad bazinis socialinės išmokos dydis gali būti tvirtinamas ir dažniau nei kartą per metus. Pavyzdžiui, 2022 m. bazinis socialinės išmokos dydis buvo didinamas du kartus ir dabar siekia 46 Eur (2021 m. - 40 Eur, 2022 m. iki gugužės 31 d. - 42 Eur, 2022 m. nuo birželio 1 d. - 46 Eur). Šiuo metu nėra jokių galimybių prognozuoti 2024 m. bazinio socialinės išmokos dydžio, todėl 2024 m. (bei vėlesniais metais) vertinant, be kita ko, ir šią aplinkybę gali kilti objektyvus poreikis skirti papildomas valstybės biudžeto lėšas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo veiklai. Be to, padidėjus gaunamų prašymų skaičiui turi būti sprendžiamas lėšų, skirtinų šias funkcijas vykdančių naujų darbuotojų darbo užmokesčiui, poreikis.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomone, vienam sprendimui parengti bei kitiems su tuo susijusiems veiksmams atlikti (patikrinti prašymo duomenis, padaryti užklausas kitoms institucijoms, atlikti patikras registruose, suformuoti ir atlikti mokėjimą, avansinio mokėjimo atveju stebėti baudžiamąją bylą, parengti valstybės regresinio reikalavimo ieškinį, atstovauti teismo procese, pateikti sprendimą vykdyti antstoliui, administruoti priverstinio išieškojimo procesą) pakaktų 1 darbo dienos. Taigi, jeigu per metus būtų gaunama apie 1100 papildomų prašymų, visiems veiksmams atlikti prireiktų 1100 darbo dienų. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-916 patvirtintas 2022 metų vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius yra 20,9 (suapvalinus - 21) dienos, t. y. 252 darbo dienos per metus. Vienas asmuo vidutiniškai dirba apie 220 darbo dienų (atėmus atostogas ir skaičiuojant vidutiniškai nedidelį nedarbingumo procentą). Padalinus papildomų prašymų skaičių (1100) iš vieno asmens darbo dienų per metus skaičiaus (220), gaunama, jog funkcijoms vykdyti prireiktų 5 naujų etatų. Vienai darbo vietai sukurti ir išlaikyti iš viso reikėtų 35 000 Eur per metus. Atitinkamai penkioms naujoms darbo vietoms sukurti ir išlaikyti prireiktų 175 000 Eur per metus. Projekte numatyta, kad Įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., todėl, siekiant veiksmingai suplanuoti biudžeto lėšų poreikį, naujos darbo vietos šiuo požiūriu steigtinos nuo 2024 m. Atitinkamą biudžeto lėšų poreikį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiks per 2024 m. valstybės biudžeto rengimo procesą. Papildomų valstybės lėšų siūlomam pakeitimui, kiek tai susiję su nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusiojo asmens apibrėžimo pakeitimu, nereikės.
Siūlomas pakeitimas aktualus tik išmokamoms kompensacijoms asmens nužudymo atvejais, o tais atvejais, kai bendra žalos nukentėjusiems suma viršija įstatyme numatytas kompensacijos už nužudymą dydžius, kiekvienam asmeniui išmokama tik kompensacijos dalis proporcinga jam priteistai žalos sumai. Todėl nepriklausomai nuo to, kiek asmenų pripažinta nukentėjusiaisiais, bendra pagal Įstatymą mokėtina suma išliks ta pati. Be to, Įstatymo nuostatas, numatančias platesnį nukentėjusių nuo smurtinio nusikaltimo asmenų sąrašą, siūloma taikyti kompensuojant žalą, atsiradusią dėl po įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „smurtinis nusikaltimas“, „žalos kompensavimas“, „nukentėjęs asmuo“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai dėl nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens apibrėžimo išplėtimo ir kiti techninio pobūdžio pakeitimai nepareikalaus papildomo pasiruošimo įstatymo taikymui, todėl šių pakeitimų įsigaliojimas numatytas nuo 2023 m. sausio 1 d. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai dėl smurtinio nusikaltimo apibrėžties ir kompensacijų apskaičiavimo tvarkos pareikalaus papildomo pasiruošimo. Pirma, kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 13 punkte, šie pakeitimai pareikalaus papildomų biudžeto lėšų, tuo tarpu valstybės biudžeto lėšų poreikio planavimas 2023 metams jau baigiamas.
Antra, techniniame lygmenyje reikės pasiruošti naujo reglamentavimo taikymui, t. y. įsteigti naujas darbo vietas, atlikti informacinės sistemos pakeitimus, patikslinti darbo tvarkas. Dėl šių priežasčių Įstatymo projekte minėtų pakeitimų įsigaliojimas numatytas nuo 2024 m. sausio 1 d.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SMURTINIAIS NUSIKALTIMAIS PADARYTOS ŽALOS KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-09-08 Nr. XIVP-1954 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 3 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje išbrauktina nuostata ,,įstatymo 7”. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
,
DĖL
2022-12-15 Nr. XIVP-1954(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas . 1. Projekto 8 straipsnio 5 dalies nuostata „šiuo įstatymu pakeistos“ tikslintina, nurodant konkrečius įstatymo projekto straipsnius, kuriuose dėstomos Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių nuostatos. 2. Projekto 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „ dėl nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. padarytų nesunkių smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala pagal šį įstatymą kompensuojama nuo 2025 m. sausio 1 d., jeigu asmuo neturėjo teisės į žalos kompensavimą.“ Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis išskiriamas padarytų nesunkių smurtinių nusikaltimų, kuriais asmeniui buvo padaryta žala, laikotarpis. Antra, sąlyga ,,jeigu asmuo neturėjo teisės į žalos kompensavimą“ nėra pakankamai aiški. Keičiamo įstatymo
padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą . Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nes nėra aišku, ar žala pagal šią nuostatą kompensuojama, jeigu teisė į ją atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. teismas asmeniui smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą priteisė jau įsigaliojus įstatymui, ar vertinamoji projekto nuostata turėtų būti aiškinama kitaip.
Pritarus šiai pastabai ir projekto 8 straipsnio 7 dalies nuostatas patikslinus, vadovaujantis tais pačiais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 8 straipsnio 8, 9 ir 10 dalių nuostatas. 3. Projekto 8 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 7, 8, 9 ir 10 dalyse numatytais atvejais asmenys turi teisę paduoti prašymus ne vėliau kaip per 10 metų nuo šiose dalyse nustatytų datų
“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 8 straipsnio 7, 8, 9 ir 10 dalyse yra
nurodomos dvi datos. Taigi, pagal projekto
dalies nuostatas šioje dalyje siūlomas nustatyti 10 metų terminas prašymams paduoti būtų skaičiuojamas arba nuo pirmosios datos, arba nuo antrosios datos, nes vertinamojoje projekto nuostatoje 10 metų laikotarpis nesiejamas su projekto 8 straipsnio 7, 8, 9 ir 10 dalyse siūlomu nustatyti smurtinių nusikaltimų padarymo laikotarpiu. Svarstytina, ar 10 metų terminas prašymams paduoti turėtų būti siejamas ne su atitinkamomis datomis, bet su projekto 8 straipsnio 7, 8, 9 ir 10 dalyse siūlomu nustatyti smurtinių nusikaltimų padarymo laikotarpiu, kurio metu buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, kuriuo padaryta žala ir būtų kompensuojama. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (85) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO žmogaus teisių komiteto PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SMURTINIAIS NUSIKALTIMAIS PADARYTOS ŽALOS KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. X-296 2, 6, 7, 8, 10,
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas, Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričard Dzikovič, Teisinio atstovavimo grupės patarėjas Šarūnas Sabalevskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-083 (7) 3 (6) Projekto 3 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje išbrauktina nuostata ,,įstatymo 7”
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
2022-10-196
straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, įtvirtinant joje nuostatą, kad tais atvejais, kai smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė ir teisę į tuo nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu turi daugiau negu vienas nukentėjęs asmuo, avansu mokama kompensacija ne tik dėl neturtinės žalos padarymo, bet ir dėl turtinės žalos padarymo, kuri dalijama lygiomis dalimis visiems asmenims, turintiems teisę į žalos kompensavimą avansu. Nors šia nuostata siekiama suteikti visiems asmenims lygias galimybes gauti kompensaciją, svarstytina, ar ji dera su Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad avansu kompensuojamos turtinės žalos dydis nustatomas pagal turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Administracijos vertinimu, aptariama Projekto nuostata neatitinka teisėkūros aiškumo principo, pagal kurį teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Svarstytina, ar patvirtinus siūlomus Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pakeitimus nesusidarytų situacija, kai skirtingi asmenys, turintys teisę į turtinės žalos kompensavimą avansu, pateiktų dokumentus, pagrindžiančius patirtas skirtingas išlaidas, tačiau dėl turtinės žalos padarymo kompensacija avansu būtų mokama lygiomis dalimis visiems asmenims, turintiems teisę į žalos kompensavimą avansu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 6 straipsnio 2 dalį tikslinti, suderinant ją su Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Nepritarti Projekto 6 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis yra aiški ir atspindi šio įstatymo normų sisteminio aiškinimo ir taikymo praktiką.
atimta žmogaus gyvybė“.
Šios išlaidos mažinamos gautos laidojimo pašalpos dydžiu; 4) negautos pajamos, kurias gavo ar turėjo teisę gauti asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, sutuoktinis, partneris, vaikas, įvaikis, tėvas, motina, įtėvis, įmotė, išlaikytinis mirusiajam esant gyvam“.
Įstatyme numatytos kompensacijos avansu dalijamos „krepšelio principu“, t. y. neviršijant maksimalios kompensacijų iš Fondo sumos visiems nukentėjusiesiems kartu, o Įstatymo 11 straipsnio dalys taikomos sistemiškai.
Tai reiškia, kad turtinė žala atlyginama tik pateikus ją pagrindžiančius dokumentus ir tik tai sumai, kuri pagrindžiama (laidojimo išlaidų atveju tik fiksuota suma). Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis reikalinga tam, kad “krepšelyje” galima būtų rezervuoti ir padalinti lėšas po lygiai visoms aukoms, kai yra žinoma, kad ikiteisminiame tyrime yra daugiau nei viena auka. Taigi, asmeniui mokama kompensacija avansu pagal pateiktą pagrindžiantį dokumentą, o jei aukų yra daugiau nei viena, neviršijant jam priklausančios dalies pagal Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. Tai reikalinga, nes aukų prašymai paprastai nagrinėjami atskirai ir skirtingais laikotarpiais. Siekiama, kad visas „krepšelis“ nebūtų išmokėtas tik vienai aukai. Jei vėliau išnagrinėjus visų aukų prašymus dėl kompensacijos ar išnagrinėjus baudžiamąją bylą paaiškėtų, kad kitos aukos neturi turtinių reikalavimų, asmens prašymu gali būti priimtas papildomas sprendimas dėl likusios sumos kompensavimo iš „krepšelio“. Todėl Projekto
praktiką. Teisingumo ministerijos praktikoje neaiškumų ar sunkumų dėl šių normų taikymo nebuvo. Turtinei ir neturtinei žalai atlyginti egzistuoja skirtingi „krepšeliai“, todėl aukos pretenduoja į tos žalos kompensaciją avansų, kurią patyrė ir dėl kurios pareiškė reikalavimą ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1954. 6.2.
6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Lietuvos Respublikos Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1954 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Nacionalinės teismų administracijos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu . 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andrius Navickas, Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius ŽTK biuro patarėja Inga Ališauskienė
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2022-10-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Simonas Gentvilas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje išbrauktina nuostata ,,įstatymo 7”. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Nacionalinė teismų administracija, 2022-10-19 Nacionalinėje teismų administracijoje (toliau – Administracija) 2022 m. spalio 10 d. gautas prašymas pateikti pastabas Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 (toliau – Įstatymas) 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1954 (toliau – Projektas).
Administracija, pagal kompetenciją įvertinusi Projektą, teikia pastabas dėl siūlomo teisinio reglamentavimo. Projekto 6 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, įtvirtinant joje nuostatą, kad tais atvejais, kai smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė ir teisę į tuo nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu turi daugiau negu vienas nukentėjęs asmuo, avansu mokama kompensacija ne tik dėl neturtinės žalos padarymo, bet ir dėl turtinės žalos padarymo , kuri dalijama lygiomis dalimis visiems asmenims, turintiems teisę į žalos kompensavimą avansu. Nors šia nuostata siekiama suteikti visiems asmenims lygias galimybes gauti kompensaciją, svarstytina, ar ji dera su Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad avansu kompensuojamos turtinės žalos dydis nustatomas pagal turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Administracijos vertinimu, aptariama Projekto nuostata neatitinka teisėkūros aiškumo principo, pagal kurį teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Svarstytina, ar patvirtinus siūlomus Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pakeitimus nesusidarytų situacija, kai skirtingi asmenys, turintys teisę į turtinės žalos kompensavimą avansu, pateiktų dokumentus, pagrindžiančius patirtas skirtingas išlaidas, tačiau dėl turtinės žalos padarymo kompensacija avansu būtų mokama lygiomis dalimis visiems asmenims, turintiems teisę į žalos kompensavimą avansu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 6 straipsnio 2 dalį tikslinti, suderinant ją su Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Spręsti pagrindiniame komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1954 ES. 7.
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Matas Maldeikis, Vytautas Gapšys. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2022-12-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas , Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė , Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai: kancleris Augustas Ručinskas, Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričard Dzikovič, Teisinio atstovavimo grupės patarėjas Šarūnas Sabalevskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio
BFK
Šiuo projektu įgyvendinama 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva Nr.
Tarybos direktyva Nr. 2004/80/EB dėl žalos kompensavimo nusikaltimų aukoms (toliau
, o galiojančio įstatymo 20 straipsnyje nuo pat pirmos įstatymo redakcijos parašyta, kad šis įstatymas įsigaliojo 2005 m. liepos 1 d. Kadangi įstatyme nuo pat pradžios nebuvo įgyvendinta Direktyva visa apimtimi, tos pačios Direktyvos nuostatų įgyvendinimas dalimis ir vis naujai nustatomos įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos daliai nukentėjusių asmenų neleidžia įgyvendinti savo teisės į kompensaciją . Apie tai pastebėjo ankstesnio šio įstatymo keitimo metu tuo metu buvęs Seimo ir komiteto narys V.G. Suprantama, kad sunku paskaičiuoti biudžetą, tačiau Aiškinamajame rašte paminėta, kad šiuo metu Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo nepanaudotas likutis 2022 m. yra apie 2 mln . Eur.
pastaraisiais metais kompensacijų buvo išmokėta340 tūkst. eurų, biudžetas skirtas išmokoms neišnaudotas, todėl svarstytina galimybė įgyvendinimo nuostatas koreguoti. Pritarti Klausymų metu išvadų rengėjai atkreipė dėmesį, kad ES teisės aktai turi būti įgyvendinti tinkamai, pagal nustatytus reikalavimus, o finansinė našta turi būti tinkamai išdėstyta laike, tačiau neužkirsti kelio asmenims įgyvendinti savo teises pagal įgyvendinamoje Direktyvoje suteiktas nuostatas ir galimybes. Taip pat valstybė neturi įtraukti asmenų į teisminius ginčus dėl netinkamo Direktyvos įgyvendinimo. Kartu teikiama ir nauja iniciatyva –Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo NR. X-296 pakeitimo įstatymo NR. XIII-1928 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-1954(2), patobulintos įstatymo įgyvendinamosios nuostatos, suderintos su rengėjais
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
administracija,
2 Nacionalinėje teismų administracijoje (toliau – Administracija) 2022 m. spalio 10 d. gautas prašymas pateikti pastabas Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 (toliau – Įstatymas) 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1954 (toliau – Projektas). Administracija, pagal kompetenciją įvertinusi Projektą, teikia pastabas dėl siūlomo teisinio reglamentavimo. Projekto 6 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, įtvirtinant joje nuostatą, kad tais atvejais, kai smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė ir teisę į tuo nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu turi daugiau negu vienas nukentėjęs asmuo, avansu mokama kompensacija ne tik dėl neturtinės žalos padarymo, bet ir dėl turtinės žalos padarymo , kuri dalijama lygiomis dalimis visiems asmenims, turintiems teisę į žalos kompensavimą avansu. Nors šia nuostata siekiama suteikti visiems asmenims lygias galimybes gauti kompensaciją, svarstytina, ar ji dera su Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad avansu kompensuojamos turtinės žalos dydis nustatomas pagal turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Administracijos vertinimu, aptariama Projekto nuostata neatitinka teisėkūros aiškumo principo, pagal kurį teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Svarstytina, ar patvirtinus siūlomus Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pakeitimus nesusidarytų situacija, kai skirtingi asmenys, turintys teisę į turtinės žalos kompensavimą avansu, pateiktų dokumentus, pagrindžiančius patirtas skirtingas išlaidas, tačiau dėl turtinės žalos padarymo kompensacija avansu būtų mokama lygiomis dalimis visiems asmenims, turintiems teisę į žalos kompensavimą avansu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 6 straipsnio 2 dalį tikslinti, suderinant ją su Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Nepritarti BFK
spręsti pagrindiniame komitete . ŽTK
nepritarti. ŽTK argumentai TM paaiškinimų pagrindu : Projekto 6 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis yra aiški ir atspindi šio įstatymo normų sisteminio aiškinimo ir taikymo praktiką.
2300 Eur.
Šios išlaidos mažinamos gautos laidojimo pašalpos dydžiu; 4) negautos pajamos, kurias gavo ar turėjo teisę gauti asmens, kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, sutuoktinis, partneris, vaikas, įvaikis, tėvas, motina, įtėvis, įmotė, išlaikytinis mirusiajam esant gyvam“.
Įstatymą avansu maksimaliai gali būti kompensuota 2300 Eur.
turtinės žalos ir tokių dokumentų nepateikė, tai jam turtinė žala nekompensuojama. Pažymėtina, kad Įstatyme numatytos kompensacijos avansu dalijamos „krepšelio principu“, t. y. neviršijant maksimalios kompensacijų iš Fondo sumos visiems nukentėjusiesiems kartu, o Įstatymo 11 straipsnio dalys taikomos sistemiškai.
Tai reiškia, kad turtinė žala atlyginama tik pateikus ją pagrindžiančius dokumentus ir tik tai sumai, kuri pagrindžiama (laidojimo išlaidų atveju tik fiksuota suma). Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis reikalinga tam, kad “krepšelyje” galima būtų rezervuoti ir padalinti lėšas po lygiai visoms aukoms, kai yra žinoma, kad ikiteisminiame tyrime yra daugiau nei viena auka. Taigi, asmeniui mokama kompensacija avansu pagal pateiktą pagrindžiantį dokumentą, o jei aukų yra daugiau nei viena, neviršijant jam priklausančios dalies pagal Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. Tai reikalinga, nes aukų prašymai paprastai nagrinėjami atskirai ir skirtingais laikotarpiais. Siekiama, kad visas „krepšelis“ nebūtų išmokėtas tik vienai aukai. Jei vėliau išnagrinėjus visų aukų prašymus dėl kompensacijos ar išnagrinėjus baudžiamąją bylą paaiškėtų, kad kitos aukos neturi turtinių reikalavimų, asmens prašymu gali būti priimtas papildomas sprendimas dėl likusios sumos kompensavimo iš „krepšelio“. Todėl Projekto 11 straipsnio 4 dalis nekeičia esamo reguliavimo ir atitinka įstatymo taikymo praktiką. Teisingumo ministerijos praktikoje neaiškumų ar sunkumų dėl šių normų taikymo nebuvo. Turtinei ir neturtinei žalai atlyginti egzistuoja skirtingi „krepšeliai“, todėl aukos pretenduoja į tos žalos kompensaciją avansu, kurią patyrė ir dėl kurios pareiškė reikalavimą ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje. 2. Generalinė prokuratūra, 2022-10-25 * Dėl teisės aktO projektO
Susipažinę su pateiktu Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1954, p astabų ar pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti 3.
departamentas prie VRM, 2022-10-20 *
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvertino Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1954 (toliau −
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1954 ES. Pritarti iš dalies Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-1954(2). 2. Žmogaus teisių komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1954. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-1954(2). 3. Žmogaus teisių komitetas, 2022-10-26 * 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Lietuvos Respublikos Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1954 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Nacionalinės teismų administracijos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-1954(2). 7. Komiteto sprendimas : pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1954(2) ES ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai : už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.
: Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė : negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIVP-1954(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė