P rojekto lyginamasis variantas
2022
pakeitimas
1Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Trejų metų Programos finansavimo lėšų
naudojimo sąmatoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms veikloms numatoma 67 procentai Programos finansavimo lėšų , iš kurių iki 5 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti.“
taip:
„6. Trejų metų Programos finansavimo lėšų
naudojimo sąmatoje šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms veikloms, taip pat skoloms (jeigu jų yra) sumokėti ir išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma 33 procentai Programos finansavimo lėšų , iš kurių iki 9 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskirstoma taip:“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia
DĖL
KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti iš 67 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau - KPP programa) lėšų naudojimo sąmatoje numatytų Lietuvos automobilių kelių direkcijai iki 5 proc. nustatyti rezervą ir jį paskirstyti Vyriausybės nustatyta tvarka atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams. Šiuo metu rezervas formuojamas iš 33 proc. lėšų, skiriamų savivaldybėms (tai 2022 m. sudarė daugiau nei 16 mln. Eurų). Kelių ar jų atkarpų, kurių teisinis statusas yra "vietinės reikšmės kelias" ir yra svarbūs visai valstybei, yra nedaug. Tik kelios savivaldybės pagal nustatytus kriterijus gali pretenduoti į rezervo lėšas, nors rezervas suformuotas mažinant lėšas visoms savivaldybėms. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas savivaldybėms numato tik 1/3 visų KPP programos lėšų, todėl siūloma vietinės reikšmės keliams - valstybei svarbiems objektams, rezervą formuoti iš 67 proc. KPP programos finansavimo lėšų skiriamų Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Siūloma nustatyti iki 5 procentų rezervą, kas atitinka šiuo metu įstatyme numatytą sumą, t.y. apie 18 mln. Eurų. Tokiu būdu savivaldybėms atiteks visa 33 proc.
KPP programos finansavimo lėšų dalis, kuri bus pakirstyta pagal šiuo metu įstatyme galiojančius kriterijus: "1) vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse – 2 procentai, iš kurių 50 procentų šioms savivaldybėms paskirstoma po lygiai ir 50 procentų – pagal per paskutinius 12 mėnesių suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.); lėšos paskirstomos toms savivaldybėms, kurių savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, patvirtino savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus);
2) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 98 procentai, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) –
iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų. Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų." Visoms savivaldybėms vietinės reikšmės keliams skiriama suma didės 9 proc. Ją paskirsčius visoms savivaldybėms būtų pagerinta vietinės reikšmės kelių infrastruktūra.
Valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių objektams taip pat būtų užtikrintas finansavimas iš iki 5 proc. lėšų skiriamų Lietuvos automobilių kelių direkcijai rezervo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo nariai: Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu KPP programos 9 proc. rezervas valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams formuojamas iš savivaldybėms skiriamų 33 proc. lėšų. Trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms veikloms, taip pat skoloms (jeigu jų yra) sumokėti ir išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma 33 procentai Programos finansavimo lėšų, iš kurių iki 9 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma iki 5 procentų KPP programos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams skirti iš trejų metų KPP programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos 9 straipsnio 1 dalyje nustatytoms veikloms, t.y. iš numatytų 67 procentų KPP programos finansavimo lėšų dalies. Tokiu būdu bus užtikrintas valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių objektams finansavimas, o visa, 33 proc. skiriamų lėšų suma, atiteks savivaldai ir bus paskirstyta pagal galiojančius kriterijus. Savivaldybėms skiriama lėšų dalis didės, bus pagerinta vietinės reikšmės kelių būklė, jų priežiūra bei užtikrintas saugesnis eismas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, reikės patikslinti Aprašą. 10. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos bus suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymą, reikės patikslinti Aprašą. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
specialistų vertinimų ir išvadų negauta
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „kelias“, „vietinės reikšmės kelias“. 16. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Parašas
2022-09-12 Nr. XIVP-1953 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 9 straipsnio 5 dalį, joje numatant, kad „t rejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms veikloms numatoma 67 procentai Programos finansavimo lėšų, iš kurių iki 5 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti“ . Tuo pačiu projektu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo
šiuo metu esančio reglamentavimo, jog „t rejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms veikloms, <...> numatoma 33 procentai Programos finansavimo lėšų, iš kurių iki 9 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti
“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, kuri minima
projektu siūlomoje keisti 9 straipsnio 5 dalyje, yra numatyta, kad „p rogramos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų“. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, kuri minima projektu siūlomoje keisti 9 straipsnio 6 dalyje, yra numatyta, kad „p rogramos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų“.
9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių objektų finansavimo nedera sistemiškai, nes šioje dalyje yra kalbama apie valstybinės reikšmės kelių tinklo finansavimą. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo oficialaus jų paskelbimo, t. y. biudžetinių metų pabaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo Vyriausybės patvirtintą trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas nuostatomis su vėlesne įsigaliojimo data, nes Vyriausybės patvirtintoje lėšų naudojimo sąmatoje gali nebūti patvirtintų lėšų projektu siūlomiems projektams finansuoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnis numato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. 3.
iūlytina papildyti projektą baigiamosiomis nuostatomis dėl jo įgyvendinimo, nes dėl teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimo turės būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai (turės būti keičiami dabar galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarką), bei taikymo, kuriose būtų aptartas iki įstatymo įsigaliojimo pradėtų projektų finansavimas. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė nustato Kelių priežiūros ir plėtros programos naudojimo tvarką, o Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programas, Lietuvos kelių projektavimo normatyvinius dokumentus, bei į tai, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]