Projekto lyginamasis variantas
SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO Nr. VIII-1212 1, 2, 3, 8, 14, 21, 32, 35, 36, 41, 49, 56, 57, 58, 58¹, 58², 59 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
2022 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms valdymo
įmonėms, valdančioms papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus pagal priežiūros institucijos išduotą licenciją. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo Tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondus valdančioms įmonėms šis įstatymas taikomas taip, kaip tai nustato šiuos santykius reglamentuojantys įstatymai.“
2Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valdymo įmonėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau –
Akcinių bendrovių įstatymas) ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.“
3Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šiuo įstatymu įgyvendinamas įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktas
aktai, nurodytas nurodyti šio įstatymo priede.“
1Papildyti 2 straipsnį 2¹–2³ dalimis:
„2¹. Europos asmeninės pensijos produktas – kaip ši sąvoka apibrėžta Reglamento (ES)
2019/1238 2 straipsnio 2 dalyje. 2². Europos asmeninės pensijos produkto platintojas
2Pakeisti 2 straipsnio 24¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„24¹.
Rizikos kapitalo, privataus kapitalo ir kitų alternatyvių turto klasių rinka (toliau – alternatyvių turto klasių rinka) – rinka, kurioje investuojama į subjektus, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus, atitinkančius bent vieną iš šių sąlygų:
ir (arba) Lietuvos Respublikos lėšų, kurių panaudojimas administruojamas Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL 2011 L 174, p. 1), su paskutiniais visais pakeitimais (OL 2014 L 173, p. 349), įskaitant subjektų valdytojus, veikiančius pagal 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų su visais pakeitimais (OL 2013 L 115, p. 1) ar 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL 2015 L 123, p. 98).“
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valdymo įmonės taip pat turi teisę
valdyti Lietuvos Respublikos pensijų Pensijų kaupimo įstatyme (toliau
Pensijų kaupimo įstatymo nustatytus reikalavimus.“
Pakeisti 8 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) pensijų fondų taisyklių tvirtinimo ir jų pakeitimų suderinimo tvarką;“. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 14 straipsnį 8¹ dalimi:
„8¹. Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos
produkto platintojų darbuotojai, teikiantys konsultacijas dėl Europos asmeninės pensijos produkto, turi turėti žinių ir gebėjimų, susijusių su šiuo produktu, kad galėtų paaiškinti produkto pagrindines savybes ir riziką bei kitą informaciją, įskaitant informaciją, susijusią su šio produkto kaina ir kliento sumokamais mokesčiais. Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojai turi užtikrinti, kad jų darbuotojai šias žinias nuolat atnaujintų. Priežiūros institucija detalizuoja kriterijus, kuriais remiantis įvertinamos Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojų žinios ir gebėjimai.“
2Papildyti 14 straipsnį 12 dalimi:
„12. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys mutatis mutandis taikomos ir Europos
asmeninės pensijos produkto teikėjams.“
1Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valdymo įmonė privalo raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje arba
elektroniniu paštu būdu elektroninių ryšių priemonėmis pranešti kiekvienam jos valdomo pensijų fondo dalyviui apie atitinkamus pensijų fondo taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo. Pranešimo būdą turi teisę pasirinkti pats dalyvis. Pensijų fondo taisyklių pakeitimai įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jų patvirtinimo suderinimo su priežiūros institucijoje institucija dienos. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi pensijų fondų taisyklėse pateiktos informacijos atnaujinimui.“
taip: „7.
Pensijų fondo taisyklėse esančios informacijos atnaujinimui nėra taikomi šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai gauti priežiūros institucijos patvirtinimą ir raštu pranešti dalyviams apie taisyklių pakeitimus, tačiau valdymo Valdymo įmonė turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo valdymo įmonės valdybos sprendimo dėl pensijų fondų taisyklėse esančios informacijos atnaujinimo pateikti priežiūros institucijai valdymo įmonės valdybos sprendimą dėl pensijų fondo taisyklių atnaujinimo, atnaujintas pensijų fondo taisykles ir nurodyti atliktus taisyklių atnaujinimus. Atvejus, kurie yra laikomi pensijų fondo taisyklėse pateiktos informacijos atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudžiama jungti papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondą (fondus) su valstybinio
socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondų (fondais) ir (ar) pensijų turto išsaugojimo pensijų fondu (fondais).“
Papildyti 35 straipsnį 6 dalimi:
„6. Šio straipsnio 1–5 dalys mutatis mutandis taikomos ir Europos asmeninės
pensijos produkto teikėjams.“
Papildyti 36 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šis straipsnis mutatis mutandis taikomas ir Europos asmeninės pensijos
produkto teikėjams.“
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Depozitoriumo teisės ir pareigos Depozitoriumo teisės, pareigos ir depozitoriumui taikomi reikalavimai nustatyti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/438, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų, su visais pakeitimais (OL 2016 L 78, p.
11) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/438), jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.“
Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra licencijuoti valstybėje narėje arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narėje ar tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta, negu numatyta pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2009 L 302, p. 32) (su paskutiniais visais pakeitimais (OL 2014 L 257, p. 186) (toliau – Direktyva 2009/65/EB) nustatytas taisykles, o priežiūros institucija bendradarbiauja su atitinkama užsienio priežiūros institucija. Tuo atveju, kai valstybė, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas yra licencijuotas, nėra valstybė narė arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė, būtinas priežiūros institucijos ir tokios valstybės atitinkamos priežiūros institucijos bendradarbiavimas dvišalių ar daugiašalių susitarimų, paskelbtų priežiūros institucijos interneto svetainėje, pagrindais;“. 12 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Priežiūros institucija
ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų veiklą prižiūri priežiūros institucija. 2. Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymu, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu, šiuo įstatymu, Reglamentu (ES) 2019/1238 ir kitais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos prižiūrint valdymo įmonių, ir depozitoriumų, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų veiklą Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:
pripažįsta pensijų fondų taisykles netekusiomis galios;
asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų veiklą;
Reglamente (ES) 2020/852 kompetentingai institucijai nustatytas funkcijas;
1Pakeisti 58 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„3.
Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus arba valdymo įmonės, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, investuotojų ir (arba) pensijų kaupimo dalyvių interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka valdymo įmonei, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjui ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojui duoda šiuos privalomus nurodymus:“. 2. Pakeisti 58 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valdymo įmonės privalo vykdyti šio straipsnio 3 ir 5 dalyse, o
Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojai šio straipsnio 3 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamos nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.“
straipsnio pakeitimas
58¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) valdymo įmonės, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų akcininko balsavimo teisę;“. 2. Pakeisti 58¹ straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) įpareigoja pakeisti valdymo įmonės, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjo ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojo vadovą ir (arba) sprendimus dėl turto valdymo priimantį asmenį;“. 16 straipsnis. 58² straipsnio pakeitimas Pakeisti 58² straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) pažeidžiami Reglamente (ES) Nr.
1286/2014, Reglamente (ES) 2019/1238, Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai;“. 17 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Papildyti 59 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Už Reglamento (ES) 2019/1238 pažeidimus priežiūros institucija skiria
baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1238 67 straipsnyje.“
1Papildyti Įstatymo priedą nauju 2 punktu:
„2. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(ES) 2019/1238 dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP).“
2Buvusius Įstatymo priedo 2 ir 3 punktus laikyti atitinkamai 3 ir 4 punktais. 19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos bankas iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1941(2) lyginamasis variantas
SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO Nr. VIII-1212 1, 2, 3, 8, 14, 21, 32, 35, 36, 41, 49, 56, 57, 58, 58¹, 58², 59 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis
savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką valdymo įmonės valdomuose pensijų fonduose. Šio įstatymo tikslas – nustatyti būtinus priežiūros standartus ir pensijų fondų valdymo taisykles, kad būtų apsaugoti pensijų fondų dalyvių interesai. 2. Šis įstatymas taikomas visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms valdymo įmonėms, valdančioms papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus pagal priežiūros institucijos išduotą licenciją. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo Tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondus valdančioms įmonėms šis įstatymas taikomas taip, kaip tai nustato šiuos santykius reglamentuojantys įstatymai.“
pensiniu gyventojų aprūpinimu susijusių santykių, išskyrus šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytus santykius. 4. Valdymo įmonėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 5. Šiuo įstatymu įgyvendinamas įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktas aktai, nurodytas nurodyti šio įstatymo priede.“
1Papildyti 2 straipsnį 2¹, 2² ir 2³ dalimis:
„2¹. Europos asmeninės pensijos produktas – kaip ši sąvoka apibrėžta Reglamento (ES)
2019/1238 2 straipsnio 2 dalyje. 2².
2². Europos asmeninės pensijos produkto platintojas
2Pakeisti 2 straipsnio 24¹dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jų valdytojas yra licencijuotas pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL 2011 L 174, p. 1), (su paskutiniais visais pakeitimais) (OL 2014 L 173, p. 349), įskaitant subjektų valdytojus, veikiančius pagal 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų su visais pakeitimais (OL 2013 L 115, p. 1) ar
dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL 2015 L 123, p. 98).“
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valdymo įmonės taip pat turi teisę
valdyti Lietuvos Respublikos pensijų Pensijų kaupimo įstatyme (toliau
Pensijų kaupimo įstatymo nustatytus reikalavimus.“
Pakeisti 8 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) pensijų fondų taisyklių tvirtinimo ir jų keitimo suderinimo tvarką;“. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 14 straipsnį 8¹ dalimi:
„8¹.
Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojai, teikiantys konsultacijas dėl Europos asmeninės pensijos produkto, turi turėti žinių ir gebėjimų, susijusių su šiuo produktu, kad galėtų paaiškinti pagrindines produkto savybes ir riziką bei kitą informaciją, įskaitant informaciją, susijusią su šio produkto kaina ir investuotojo faktiškai patiriamais mokesčiais ir mokėjimais. Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojai turi užtikrinti, kad jų darbuotojai šias žinias nuolat atnaujintų. Priežiūros institucija detalizuoja kriterijus, kuriais remiantis įvertinamos Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojų žinios ir gebėjimai.“
2Papildyti 14 straipsnį 12 dalimi:
„12. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir
Europos asmeninės pensijos produkto teikėjams.“
1Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valdymo įmonė privalo raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje arba
elektroniniu paštu būdu elektroninių ryšių priemonėmis pranešti kiekvienam jos valdomo pensijų fondo dalyviui apie atitinkamus pensijų fondo taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo. Pranešimo būdą turi teisę pasirinkti pats dalyvis. Pensijų fondo taisyklių pakeitimai įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jų patvirtinimo suderinimo su priežiūros institucijoje institucija dienos. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi pensijų fondų taisyklėse pateiktos informacijos atnaujinimui.“
išdėstyti taip: „7.
Pensijų fondo taisyklėse esančios informacijos atnaujinimui nėra taikomi šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai gauti priežiūros institucijos patvirtinimą ir raštu pranešti dalyviams apie taisyklių pakeitimus, tačiau valdymo Valdymo įmonė turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo valdymo įmonės valdybos sprendimo dėl pensijų fondų taisyklėse esančios informacijos atnaujinimo pateikti priežiūros institucijai valdymo įmonės valdybos sprendimą dėl pensijų fondo taisyklių atnaujinimo, atnaujintas pensijų fondo taisykles ir nurodyti atliktus taisyklių atnaujinimus. Atvejus, kurie yra laikomi pensijų fondo taisyklėse pateiktos informacijos atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudžiama jungti papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondą (fondus) su valstybinio
socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondų (fondais) ir (ar) pensijų turto išsaugojimo pensijų fondu (fondais).“
Papildyti 35 straipsnį 6 dalimi:
„6. Šio straipsnio 1–5 dalys mutatis mutandis taikomos ir Europos asmeninės
pensijos produkto teikėjams.“
Papildyti 36 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šis straipsnis mutatis mutandis taikomas ir Europos asmeninės pensijos
produkto teikėjams.“
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Depozitoriumo teisės ir pareigos Depozitoriumo teisės, pareigos ir depozitoriumui taikomi reikalavimai nustatyti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/438, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų, su visais pakeitimais (OL 2016 L 78, p.
11) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/438), jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.“
Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra licencijuoti valstybėje narėje arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narėje ar tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta, negu numatyta pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2009 L 302, p. 32) (su paskutiniais visais pakeitimais (OL 2014 L 257, p. 186) (toliau – Direktyva 2009/65/EB) nustatytas taisykles, o priežiūros institucija bendradarbiauja su atitinkama užsienio priežiūros institucija. Tuo atveju, kai valstybė, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas yra licencijuotas, nėra valstybė narė arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė, būtinas priežiūros institucijos ir tokios valstybės atitinkamos priežiūros institucijos bendradarbiavimas dvišalių ar daugiašalių susitarimų, paskelbtų priežiūros institucijos interneto svetainėje, pagrindais;“. 12 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Priežiūros institucija
ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų veiklą prižiūri priežiūros institucija. 2. Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymu, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu, šiuo įstatymu, Reglamentu (ES) 2019/1238 ir kitais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos prižiūrint valdymo įmonių, ir depozitoriumų, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų veiklą Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:
pripažįsta pensijų fondų taisykles netekusiomis galios;
asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų veiklą;
Reglamente (ES) 2020/852 kompetentingai institucijai nustatytas funkcijas;
1Pakeisti 58 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„3.
Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus arba valdymo įmonės, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, investuotojų ir (arba) pensijų kaupimo dalyvių interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka valdymo įmonei, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjui ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojui duoda šiuos privalomus nurodymus:“. 2. Pakeisti 58 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valdymo įmonės privalo vykdyti šio straipsnio 3 ir 5 dalyse
nustatytus, o Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojai šio straipsnio 3 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamos nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.“
straipsnio pakeitimas
58¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) valdymo įmonės, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų akcininko balsavimo teisę;“. 2. Pakeisti 58¹ straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) įpareigoja pakeisti valdymo įmonės, Europos asmeninės pensijos produkto teikėjo ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojo vadovą ir (arba) sprendimus dėl turto valdymo priimantį asmenį;“. 16 straipsnis. 58² straipsnio pakeitimas Pakeisti 58² straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) pažeidžiami Reglamente (ES) Nr.
1286/2014, Reglamente (ES) 2019/1238, Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai;“. 17 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Papildyti 59 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Už Reglamento (ES) 2019/1238 pažeidimus priežiūros institucija skiria
baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1238 67 straipsnyje.“
1Papildyti Įstatymo priedą nauju 2 punktu:
„2. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(ES) 2019/1238 dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP).“
2Buvusius Įstatymo priedo 2 ir 3 punktus laikyti atitinkamai 3 ir 4 punktais. 19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos bankas iki 2022 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Finansų ministerija parengė Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 11, 21¹, 42 straipsnių, 1, 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2¹ priedu įstatymo projektą (toliau – LBĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 101 straipsnių, VI skyriaus, priedo pakeitimo ir įstatymo V¹ skyriumi įstatymo projektą (toliau – FTĮ projektas), Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 3, 8, 14, 21, 32, 35, 36, 41, 49, 56, 57, 58, 581, 582, 59 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – PSPKĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 93, 111 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projektą (toliau – FPRĮ projektas), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 27 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – VPĮ projektas), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – JANĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – FUSĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje projektas), Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr.
X-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – VVRPRABJĮ projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – LBĮPĮ projektas). Įstatymų projektai (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti siekiant įgyvendinti
dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (toliau – Reglamentas 2021/23) ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1238 dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) (toliau – Reglamentas 2019/1238), nuostatas. Įstatymų projektų tikslas – patikslinti Lietuvos banko priežiūros ir pertvarkymo funkcijų apimtį atitinkamai jas papildant PEPP paslaugų teikėjų ir platintojų priežiūros ir PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo įgaliojimais. Pagrindinis Reglamento 2021/23 tikslas – užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys (toliau – PSŠ), susidūrusios su ekonominiais sunkumais ar kilus jų žlugimo grėsmei, nesutrikdytų Europos Sąjungos (toliau – ES) finansų sistemos ir nekeltų grėsmės finansiniam stabilumui. PSŠ yra vienas svarbiausių pasaulinių finansų rinkų elementų, nes jose sutelkta reikšminga dalis ES finansų sistemos finansinės rizikos. Todėl įprastinės įmonių nemokumo procedūros joms yra netinkamos, jos galėtų sutrikdyti ekonomikos funkcionavimui ypač svarbias funkcijas.
Reglamentu 2021/23 buvo įtvirtinta speciali PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo sistema. Ši sistema papildo ES 2014 metais nustatytą bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemą. PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo sistema sudaryta iš trijų elementų: · Pasirengimas. PSŠ ir pertvarkymo institucijos privalės parengti gaivinimo ir pertvarkymo planus, kaip įveikti bet kokios formos finansinius sunkumus, kai nepakanka PSŠ turimų išteklių. · Ankstyvoji intervencija. PSŠ turės rengti ir, priežiūros institucijos reikalavimu, atnaujinti gaivinimo planą, per nustatytą laikotarpį įgyvendinti vieną ar daugiau gaivinimo plane numatytų procedūrų ar priemonių, sušaukti savo akcininkų susirinkimą, nušalinti valdybos narį, pakeisti verslo strategiją, pakeisti teisinę ar veiklos struktūrą, laiku papildyti savo finansinius išteklius siekiant atitikti kapitalo ir prudencinius reikalavimus ir kt. Priežiūros institucijos turės galimybę įsikišti ankstyvuoju etapu, t. y. prieš tai, kai problemos tampa kritinės, o finansinė padėtis nepataisomai pablogėja. · Pertvarkymas. Jei PSŠ žlunga arba gali žlugti artimiausiu metu, nacionalinės pertvarkymo institucijos turės galimybę taikyti pertvarkymo priemones, kurios apimtų pozicijų ir nuostolių paskirstymo, nurašymo ir konvertavimo, verslo pardavimo, laikinos PSŠ priemones.
Siekiant įgyvendinti Reglamento 2021/23 nuostatas, teikiamuose įstatymų projektuose numatoma įgyvendinti šiuos uždavinius:
galiojančiuose įstatymuose įtvirtintus pertvarkymo ir priežiūros institucijos įgaliojimus, susijusius su PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo sistema;
poveikio priemones asmenims, pažeidžiantiems Reglamente 2021/23 nustatytus reikalavimus;
PSŠ priežiūros ir pertvarkymo funkcijų finansavimo priemonę Lietuvos banke;
kitus būtinus galiojančių įstatymų keitimus, siekiant užtikrinti sklandų PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo įgyvendinimą pagal Reglamentą 2021/23 ir suderinimą su nemokumą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagrindinis Reglamento 2019/1238 tikslas ‒ sukurti naujos rūšies asmeninės pensijos produktą (angl. Pan-European Personal Pension Product) (toliau – PEPP), kuris būtų paprastas, saugus, nebrangus, skaidrus ir patrauklus vartotojams bei perkeliamas Europos Sąjungos mastu, o kartu suteiktų santaupų turėtojams daugiau galimybių pasirinkti, kaip taupyti lėšas senatvei, nukreiptų vartotojų santaupas į ilgalaikes investicijas į kapitalo rinkas ir tokiu būdu skatintų Europos Sąjungos ekonomika. Reglamentas 2019/1238 nustato, kad PEPP galės siūlyti įvairūs teikėjai, tokie kaip draudimo įmonės, bankai, profesinių pensijų fondai, finansų maklerio įmonės ir turto valdytojai. Pažymėtina, kad PEPP atsiradimas nepakeis ir nesuvienodins nacionalinių asmeninių pensijų sistemų, tačiau šis produktas papildys esamas valstybines, profesines ir nacionalines asmeninių pensijų sistemas.
Teikiamų įstatymų projektų tikslas – įgyvendinti Reglamentą 2019/1238, taip pat, siekiant teisinio aiškumo, patikslinti tam tikras Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PSPKĮ) nuostatas. Siekiant įgyvendinti Reglamento nuostatas, numatoma įgyvendinti šiuos uždavinius:
kompetentingai institucijai nustatytas teises ir pareigas;
kompetentingos institucijos funkcijas pagal Reglamentą 2019/1238, papildyti galiojančiuose įstatymuose nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus;
asmenims, pažeidžiantiems Reglamente 2019/1238 nustatytus reikalavimus, bei poveikio priemonių tokiems asmenims taikymo pagrindus ir kt. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė (tel. (8 5) 239 0174), vyresnioji patarėja Lora Gogelytė (tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected]), Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja Ramunė Radvilienė (tel. (8 5) 239 0170, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Ieva Vaštakaitė (tel. (8 5) 239 0128, el. p. [email protected]) kartu su Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento Teisės taikymo ir teisėkūros skyriaus (viršininkė Eglė Lukošienė, tel. +370 699 85 923) vyriausiąja specialiste Romena Urbonaite (tel. +370
Sačilkiene (el. p. [email protected]), Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus (vadovas Audrius Šilgalis, tel. +370 652 61 643, el. p. [email protected]) vyriausiąja specialiste Viktorija Dičpinigaitiene (el. p. [email protected]) bei Finansinio stabilumo departamento Bankų pertvarkymo skyriaus (vadovė Ingrida Večerskytė (el. p. [email protected]) vyriausiąja specialiste Agne Grigaite (el. p. [email protected])
aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo reguliavimo. Nustatytas tik bankų, centrinių kredito unijų ir kitų tam tikrų finansų sektoriaus subjektų gaivinimo ir pertvarkymo reguliavimas. Šių įstaigų pertvarkymo institucijos funkcijas atlieka Lietuvos bankas pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ). Šiuo metu papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką bei šios veiklos valstybinės priežiūros standartus nustato PSPKĮ.
PSPKĮ, be kita ko, nustato priežiūros institucijos funkcijas ir teises prižiūrint papildomo savanoriško pensijų kaupimo produktus teikiančių subjektų veiklą, poveikio priemones už PSPKĮ pažeidimus bei šių poveikio priemonių taikymo pagrindus ir kt. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Su Reglamento 2021/23 įgyvendinimu susiję pakeitimai Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimai LBĮ projekto tikslas - patikslinti Lietuvos banko priežiūros ir pertvarkymo funkcijų apimtį atitinkamai jas papildant PEPP paslaugų teikėjų ir platintojų priežiūros ir PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo įgaliojimais. Siūloma papildyti Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnį nustatant, kad Lietuvos bankas atlieka PSŠ pertvarkymo institucijai paskirtas funkcijas pagal Reglamentą 2021/23. LBĮ projektu siūloma papildyti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnyje nurodytą Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašą, įtraukiant į jį PSŠ. Taip pat Lietuvos banko įstatymo 1 priedą, nustatantį finansų rinkos dalyvius, mokančius įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazę ir maksimalius įmokų dydžius, siūloma papildyti įtraukiant į jį PSŠ ir nustatant maksimalų įmokos dydį – 25 000 Eur. Siekiant užtikrinti PSŠ pertvarkymo institucijos veiklos finansavimą, siūloma papildyti Lietuvos banko įstatymo 21¹ straipsnį nuostata, kad PSŠ pertvarkymo institucijos su vidaus administravimu susijusi veikla finansuojama Lietuvos banko lėšomis. Tokiu būdu būtų sprendžiama problema, kai, nesant nė vienos Lietuvoje įsisteigusios PSŠ, Lietuvos bankas negalėtų susirinkti įmokų, reikalingų PSŠ pertvarkymo institucijos vidaus administravimo išlaidoms padengti.
Nors šiuo metu Lietuvoje nėra įsisteigusių PSŠ, vis dėlto būtina įtvirtinti reguliavimą, kuris būtų taikomas, jei Lietuvoje bent viena PSŠ įsisteigtų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo tęstinumo, siūloma Lietuvos banko įstatymo 21¹ straipsnį papildyti 7 dalimi, nustatant, kad 21¹ straipsnio nuostatos, nustatančios finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklos finansavimą, mutatis mutandis būtų taikomos PSŠ pertvarkymo institucijai. Taip pat siūloma papildyti Lietuvos banko įstatymą 2¹ priedu, nustatančiu finansų rinkos dalyvius (tai būtų PSŠ), mokančius įmokas PSŠ pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, ir maksimalų jų mokamų įmokų dydį (25 000 Eur). Pažymėtina, kad siūlomas nustatyti įmokų finansų rinkos priežiūros išlaidoms ir pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti dydis (25 000 Eur) pasirinktas atsižvelgiant į tikėtinas priežiūros institucijos preliminariai apskaičiuotas sąnaudas, kurias patirtų priežiūros ir pertvarkymo institucija. Kadangi PSŠ priežiūra (ir jos sąnaudos) būtų analogiška ar labiausiai artima kitų Lietuvoje veikiančių rinkos infrastruktūros subjektų (reguliuojamos rinkos, centrinio vertybinių popierių depozitoriumo) priežiūrai (ir sąnaudoms), siūloma nustatyti fiksuotą maksimalų 25 000 eurų įmokos už priežiūrą dydį. Remiantis išdėstytais argumentais siūloma nustatyti PSŠ analogiško dydžio įmokas už pertvarkymo funkcijas (sąnaudas). Atitinkamai siūloma nustatyti, kad minėtas reguliavimas įsigaliotų kitą darbo dieną po Lietuvos banko pranešimo apie pirmąjį Lietuvos banko pagrindinei sandorio šaliai išduotą veiklos leidimą Teisės aktų registro tvarkytojui. Patikslinamas LBĮ 3 priedas įtraukiant į jį Reglamentą 2021/23.
Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo pakeitimai Siekiant įgyvendinti Reglamento 2021/23 nuostatas, siūloma FTĮ papildyti nauju V¹ skyriumi, kuriame išdėstomos specialios nuostatos dėl PSŠ: Lietuvos bankas, turintis bankų ir kitų finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos įgaliojimus, paskiriamas PSŠ pertvarkymo institucija, Finansų ministerija paskiriama kompetentinga ministerija. Šiame skyriuje taip pat detalizuojama PSŠ pertvarkymo institucijos sprendimų apskundimo tvarka, PSŠ pertvarkymo institucijos ir jos darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo tvarka ir kt. Siekiant įgyvendinti Reglamento 2021/23 nuostatas dėl atsakomybės už jo nuostatų pažeidimus, siūloma FTĮ atitinkamus straipsnius papildyti nuorodomis į Reglamentą 2021/23, taip nustatant priežiūros ir pertvarkymo institucijoms teisinį pagrindą nagrinėti Reglamento 2021/23 nuostatų pažeidimus ir taikyti poveikio priemones už nustatytus pažeidimus – viešai paskelbti apie pažeidimą ir jį padariusį asmenį, įspėti dėl pažeidimo ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti pažeidimą, laikinai nušalinti ar nušalinti PSŠ ar kito Reglamente 2021/23 nurodyto subjekto valdymo organo narį, vyresniosios vadovybės narį arba bet kurį kitą fizinį asmenį, kuris laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą, nuo pareigų ar skirti jam baudą. Baudos, kurias būtų galima skirti už pažeidimus, nustatytos FTĮ 119 straipsnyje (juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 5 milijonų eurų; baudų dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrųjų metinių pajamų dydį, taip pat kitas aplinkybes, nurodytas minėtame straipsnyje).
FTĮ 117 straipsnį siūloma papildyti nustatant priežiūros ir pertvarkymo institucijoms teisę reikalauti, kad PSŠ ir kiti Reglamente 2021/23 nurodyti subjektai (tarpuskaitos nariai) joms teiktų visą informaciją, reikalingą FTĮ arba Reglamento 2021/23 pažeidimams tirti. Taip pat nustatoma teisė atlikti Reglamento 2021/23 pažeidimams tirti reikalingus patikrinimus. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimai Siekiant įgyvendinti Reglamento 2021/23 nuostatas FPRĮ siūloma papildyti nauju VI¹ skyriumi, reglamentuojančiu PSŠ veiklos ir bankroto proceso ypatumus – informavimo apie PSŠ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ypatumus, sąlygas pripažinti PSŠ nemokia, PSŠ kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę (taikant Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę mutatis mutandis), PSŠ laikinojo administratoriaus skyrimo tvarką ir ankstyvosios intervencijos priemonių PSŠ taikymo tvarką. Taip pat siūloma papildyti FPRĮ 93 straipsnį, nustatant, kad priežiūros institucija PSŠ išduoda licencijas (veiklos leidimus) ar panaikina jų galiojimą, stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri PSŠ veiklą, atlieka priežiūros institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente 2021/23, bei turi kitokių įgaliojimų ir teisių, nustatytų šiame reglamente. FPRĮ projektu siūloma papildyti FPRĮ 111 straipsnyje nurodytą priežiūros institucijos taikomų poveikio priemonių sąrašą, nustatant priežiūros institucijos teisę paskirti PSŠ laikinąjį administratorių.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ ir Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo pakeitimai Įstatymo dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje ir VVRPRABJĮ projektais atliekami pakeitimai į įstatymų netaikymo sritį įtraukiant PSŠ, kurioms taikomos Reglamento 2021/23 V antraštinės dalies nuostatos. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo pakeitimai VPĮ projektu siūloma papildyti Vertybinių popierių įstatymo 27 straipsnį nustatant, kad pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą netaikoma, kai balsų riba peržengiama taikant Reglamentą 2021/23. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimai JANĮ projektu siūloma papildyti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 1 straipsnį, nurodant, kad šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą, netaikomos PSŠ. Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo pakeitimai Siekiant įtvirtinti šio įstatymo taikymą PSŠ, FUSĮ projektu siūloma papildyti Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 3 straipsnio 8 dalį nustatant, kad įstatymas PSŠ taikomas tiek, kiek FTĮ nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 43¹, 43², 43³, 43⁷ straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 pakeitimas Siekiant teisinio aiškumo, LBĮPĮ projektu siūloma papildyti šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalį į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašą įtraukiant PSŠ.
Su Reglamento 2019/1238 įgyvendinimu susiję pakeitimai Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai Reglamentu įtvirtinamas PEPP pagal savo pobūdį ir savybes priskirtinas savanoriškam pensijos kaupimo produktui, todėl siūloma Reglamento nuostatas nacionalinėje teisėje įgyvendinti jas įtvirtinant PSPKĮ, kuris reglamentuoja PEPP analogišką Lietuvoje vykdomą vadinamosios III pakopos pensijų kaupimo produktų teikimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūloma papildyti galiojančio PSPKĮ
teikėjas“ ir „Europos asmeninės pensijos produkto platintojas“. Įgyvendinant Reglamento 34 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl kvalifikacinių reikalavimų konsultacijas dėl PEPP teikiantiems asmenims, siūloma papildyti PSPKĮ 14 straipsnio 7 dalį nustatant, kad priežiūros institucijai suteikiama teisė nustatyti asmenų, veikiančių kaip PEPP teikėjai ir platintojai, kvalifikacinius reikalavimus. Reglamento 37 straipsniu numatoma galimybė valstybėms narėms nustatyti, kad PEPP teikėjai pateiktų santaupų turėtojams papildomas pensijų išmokų prognozes. Atsižvelgiant į tai, kad analogiškos nuostatos įtvirtintos PSPKĮ, siūloma pasinaudoti tokia galimybe ir PSPKĮ 14 straipsnį papildyti nustatant, kad šio straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos nuostatos mutatis mutandis taikomos ir PEPP teikėjams. Pagal Reglamento 62 straipsnį valstybės narės įpareigojamos užtikrinti kompetentingų institucijų priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kurių reikia jų funkcijoms vykdyti.
PSPKĮ įtvirtintos priežiūros institucijos funkcijos ir teisės prižiūrint pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, įskaitant teisę skirti poveikio priemones, bei šių poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Įgyvendinant Reglamento nuostatas, siūloma papildyti PSPKĮ 56 straipsnį ir nustatyti, kad priežiūros institucija atlieka ir PEPP teikėjų bei PEPP platintojų priežiūrą, taip pat papildyti šio straipsnio 2 dalį nustatant, kad priežiūros institucija jai pavestas funkcijas atlieka vadovaudamasi ir Reglamentu. Analogiški papildymai siūlomi ir PSPKĮ 57 straipsnyje. Taip pat siūloma papildyti PSPKĮ 58 straipsnį, reglamentuojantį priežiūros institucijos teises nagrinėjant pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, ir nustatyti, kad priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir PEPP teikėjams bei platintojams, jei nustatomi šiame straipsnyje nurodyti pažeidimai. Pagal Reglamento 67 straipsnį valstybės narės įpareigojamos suteikti įgaliojimus priežiūros institucijoms taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias administracines sankcijas ir kitas administracines priemones už šio Reglamento nuostatų pažeidimus, taip pat nurodomi atvejai, kada taikomos atitinkamos poveikio priemonės, nustatomos baudos ir jų dydžiai. PSPKĮ 58¹, 58²ir 59 straipsniuose įtvirtinta priežiūros institucijos teisė skirti asmenims poveikio priemones (sankcijas) ir baudas už įstatymo pažeidimus, taip pat nustatyti atvejai, kada taikomos atitinkamos poveikio priemonės.
Siekiant įgyvendinti Reglamento nuostatas, siūloma papildyti PSPKĮ 58¹ straipsnį ir nustatyti poveikio priemones bei priežiūros institucijos teisę laikinai sustabdyti (apriboti) PEPP teikėjų ir platintojų akcininko balsavimo teisę, taip pat papildyti 58²straipsnio nuostatas ir nustatyti priežiūros institucijos teisę skirti poveikio priemones ir už Reglamento pažeidimus. Taip pat siūloma papildyti PSPKĮ 59 straipsnį, reglamentuojantį baudų skyrimo principus, nustatant, kad už Reglamento pažeidimus priežiūros institucija skiria Reglamento 67 straipsnyje nustatyto dydžio baudas. Taip pat siūloma papildyti PSPSKĮ priedą įtraukiant į jį Reglamentą. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimai Siūloma papildyti galiojantį LBĮ 42 straipsnį, jame papildant prižiūrimų rinkos dalyvių sąrašą PEPP teikėjais bei platintojais, taip pat papildant teisės aktų, nustatančių Lietuvos banko funkcijas atliekant atitinkamų rinkos dalyvių priežiūrą, sąrašą nuoroda į Reglamentą. Taip pat papildomas LBĮ 1 priedas, nustatant maksimalų už priežiūrą mokamų įmokų dydį, kuris būtų taikomas kitiems PEPP teikėjams ir platintojams, išleidžiantiems ar platinantiems produktus, nepatenkančius į šiame priede nurodytą įmokų bazę. Siūlomas nustatyti įmokos dydis – 1 000 eurų – pasirinktas atsižvelgiant į tikėtinas priežiūros sąnaudas, kurias patirtų priežiūros institucija. Patikslinamas LBĮ 3 priedas įtraukiant į jį Reglamentą 2019/1238. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 43¹, 43², 43³, 43⁷ straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 pakeitimas Siekiant teisinio aiškumo, LBĮPĮ projektu siūloma papildyti šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalį į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašą įtraukiant PEPP teikėjus ir platintojus.
Kiti Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai PSPKĮ 1 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 4 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies pakeitimai yra techninio pobūdžio, t. y. keičiamas II pakopos pensijų fondų pavadinimas: iš valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies pensijų fondų į tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondus (dėl
Respublikos pensijų kaupimo įstatyme). PSPKĮ 8 straipsnio 10 punkto, 21 straipsnio 6, 7 dalių ir 57 straipsnio 2 punkto pakeitimai atliekami siekiant patikslinti, kad pensijų fondų taisyklių pakeitimai ne tvirtinami, o suderinami su priežiūros institucija, tokiu būdu siekiant supaprastinti procesą, taip pat papildoma, kokia informacija apie atliktus pensijų fondų taisyklių atnaujinimus turi būti pateikiama priežiūros institucijai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pakeitimais nėra sumažinama valdymo įmonės atsakomybė ar pensijų fondų dalyvių apsauga, nes tuo atveju, kai pensijų fondo taisyklės tvirtinamos pirmą kartą, išliktų ta pati šiuo metu galiojanti jų tvirtinimo procedūra. Tačiau, siekiant supaprastinti procesą, vėliau tikslinant ir keičiant taisykles, būtų taikoma nauja derinimo tvarka, pagal kurią, jei Lietuvos bankas per nustatytą terminą nepareikštų prieštaravimo, taisyklių pakeitimai būtų laikomi suderintais. Lietuvos bankas ir toliau analizuos visus pensijų fondų taisyklių pakeitimus, tačiau atsisakys perteklinio jų pakeitimų tvirtinimo proceso, nesumažinant priežiūros lygio ar valdymo įmonės atsakomybės.
Kiti pakeitimai: Siūlomi ir kiti bendri visiems įstatymų projektams techninio pobūdžio patikslinimai, pvz., papildytos, išbrauktos ar patikslintos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus ir pan. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, nes jų nuostatomis siekiama užtikrinti visišką Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų suderinamumą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymų projektus, bus efektyviau sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria PSŠ, neperkeliant finansinės naštos mokesčių mokėtojams, išvengiant neigiamo poveikio finansų sektoriuje ir išsaugant finansinį stabilumą. Įgyvendinus Reglamentą 2021/23 bus sustiprintas investuotojų ir verslo pasitikėjimas finansų rinka. Taip pat reglamentavimas bus labiau pritaikytas PEPP teikimui ir platinimui Lietuvoje. Suvienodinus sąlygas ir reikalavimus, galimybė perkelti šį produktą iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės į kitą sudarys palankesnes sąlygas gyventojų mobilumui darbo ir profesiniais tikslais, taip pat prisidės prie investicijų į kapitalo rinkas kuriant ilgalaikius investicinius produktus ‒ savanoriško ilgalaikio pensijų kaupimo sistemas. 8.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos bus suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai. Lietuvos bankas Lietuvos banko valdybos nutarimu nustatytą prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką bei įmokų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti mokėjimo tvarką pakeis Lietuvos Respublikoje pradėjus veiklą PSŠ. 13.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Pagrindinės sandorio šalys“, „pertvarkymo institucija“, „kompetentinga ministerija“, „Europos asmeninės pensijos produktas“, „Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai“,
„Europos asmeninės pensijos produkto platintojai“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nereikalingi.
1, 2, 3, 8, 14, 21, 32, 35, 36, 41, 49, 56, 57, 58, 58¹, 58²,
2022-09-08 Nr. XIVP-1941 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 8¹ dalyje nustatyti, kad Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojai, teikiantys konsultacijas dėl Europos asmeninės pensijos produkto, turi turėti žinių ir gebėjimų, susijusių su šiuo produktu, kad galėtų paaiškinti produkto pagrindines savybes ir riziką bei kitą informaciją, įskaitant informaciją, susijusią su šio produkto kaina ir kliento sumokamais mokesčiais. Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojai turi užtikrinti, kad jų darbuotojai šias žinias nuolat atnaujintų. Priežiūros institucija detalizuoja kriterijus, kuriais remiantis įvertinamos Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojų žinios ir gebėjimai.“ (Čia ir toliau – išskirta mūsų). Šioje dalyje reikėtų tiksliau apibrėžti kliento sumokamų mokesčių sampratą, nes neaišku apie kokius kliento sumokamus mokesčius čia kalbama (produkto teikėjų nustatytus mokesčius, ar asmens, kaip rezidento, mokesčius valstybei, pavyzdžiui, gyventojo pajamų ar kitą mokestį). Pažymėtina, kad šios sampratos turinys aktualus ir priežiūros institucijai detalizuojant kriterijus, kuriais remiantis įvertinamos Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojų žinios. 2.
dalyje siūloma nustatyti, kad valdymo įmonė privalo raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis pranešti kiekvienam jos valdomo pensijų fondo dalyviui apie atitinkamus pensijų fondo taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apibrėžiant dokumentų ir informacijos tinkamus pateikimo būdus yra vartojama formuluotė „Informacinės ir elektroninių ryšių technologijos“ (žiūr.: Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnį, kuriuose įgyvendinta 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje), todėl svarstytina, ar įstatymo projekte teikiama formuluotė neturėtų būti patikslinta, ypač, jeigu čia kalbama apie tas pačias technologijas bei priemones. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
1, 2, 3, 8, 14, 21, 32, 35, 36, 41, 49, 56, 57, 58, 58¹, 58²,
2022-10-13 Nr. XIVP-1941(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
1, 2, 3, 8, 14, 21, 32,
2022-09-28
dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Justas Džiugelis, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Vilma Mačerauskienė – Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė, Audrius Šilgalis
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos
atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1.
savanoriško pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 8¹ dalyje nustatyti, kad Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojai, teikiantys konsultacijas dėl Europos asmeninės pensijos produkto, turi turėti žinių ir gebėjimų, susijusių su šiuo produktu, kad galėtų paaiškinti produkto pagrindines savybes ir riziką bei kitą informaciją, įskaitant informaciją, susijusią su šio produkto kaina ir kliento sumokamais mokesčiais. Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojai turi užtikrinti, kad jų darbuotojai šias žinias nuolat atnaujintų. Priežiūros institucija detalizuoja kriterijus, kuriais remiantis įvertinamos Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojų žinios ir gebėjimai.“ (Čia ir toliau – išskirta mūsų). Šioje dalyje reikėtų tiksliau apibrėžti kliento sumokamų mokesčių sampratą, nes neaišku apie kokius kliento sumokamus mokesčius čia kalbama (produkto teikėjų nustatytus mokesčius, ar asmens, kaip rezidento, mokesčius valstybei, pavyzdžiui, gyventojo pajamų ar kitą mokestį). Pažymėtina, kad šios sampratos turinys aktualus ir priežiūros institucijai detalizuojant kriterijus, kuriais remiantis įvertinamos Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojų žinios. Pritarti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Papildyti 14 straipsnį 8¹ dalimi: „8¹.
Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojai, teikiantys konsultacijas dėl Europos asmeninės pensijos produkto, turi turėti žinių ir gebėjimų, susijusių su šiuo produktu, kad galėtų paaiškinti produkto pagrindines savybes ir riziką bei kitą informaciją, įskaitant informaciją, susijusią su šio produkto kaina ir investuotojo faktiškai patiriamais kliento sumokamais mokesčiais ir mokėjimais. Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojai turi užtikrinti, kad jų darbuotojai šias žinias nuolat atnaujintų. Priežiūros institucija detalizuoja kriterijus, kuriais remiantis įvertinamos Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojų žinios ir gebėjimai.“
įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valdymo įmonė privalo raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis pranešti kiekvienam jos valdomo pensijų fondo dalyviui apie atitinkamus pensijų fondo taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apibrėžiant dokumentų ir informacijos tinkamus pateikimo būdus yra vartojama formuluotė
„Informacinės ir elektroninių ryšių technologijos“ (žiūr.: Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnį,
kuriuose įgyvendinta 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje), todėl svarstytina, ar įstatymo projekte teikiama formuluotė neturėtų būti patikslinta, ypač, jeigu čia kalbama apie tas pačias technologijas bei priemones. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymo projekte vartojama sąvoka „elektroninių ryšių priemonės“ yra suderinta su kituose finansų rinkas reglamentuojančiuose LR įstatymuose (Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme, Finansinių priemonių rinkų įstatyme ir kt.) vartojamomis sąvokomis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
1, 2, 3, 8, 14, 21, 32, 35, 36, 41, 49, 56, 57, 58, 58¹, 58²,
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis,
Vytautas Gapšys, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 8¹ dalyje nustatyti, kad Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojai, teikiantys konsultacijas dėl Europos asmeninės pensijos produkto, turi turėti žinių ir gebėjimų, susijusių su šiuo produktu, kad galėtų paaiškinti produkto pagrindines savybes ir riziką bei kitą informaciją, įskaitant informaciją, susijusią su šio produkto kaina ir kliento sumokamais mokesčiais. Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojai turi užtikrinti, kad jų darbuotojai šias žinias nuolat atnaujintų.
Priežiūros institucija detalizuoja kriterijus, kuriais remiantis įvertinamos Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojų žinios ir gebėjimai.“ (Čia ir toliau – išskirta mūsų). Šioje dalyje reikėtų tiksliau apibrėžti kliento sumokamų mokesčių sampratą, nes neaišku apie kokius kliento sumokamus mokesčius čia kalbama (produkto teikėjų nustatytus mokesčius, ar asmens, kaip rezidento, mokesčius valstybei, pavyzdžiui, gyventojo pajamų ar kitą mokestį). Pažymėtina, kad šios sampratos turinys aktualus ir priežiūros institucijai detalizuojant kriterijus, kuriais remiantis įvertinamos Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojų žinios. Pritarti
pakeitimas
1Papildyti 14 straipsnį 8¹ dalimi:
„8¹. Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojai, teikiantys konsultacijas dėl Europos asmeninės pensijos produkto, turi turėti žinių ir gebėjimų, susijusių su šiuo produktu, kad galėtų paaiškinti produkto pagrindines savybes ir riziką bei kitą informaciją, įskaitant informaciją, susijusią su šio produkto kaina ir investuotojo faktiškai patiriamais kliento sumokamais mokesčiais ir mokėjimais. Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojai turi užtikrinti, kad jų darbuotojai šias žinias nuolat atnaujintų. Priežiūros institucija detalizuoja kriterijus, kuriais remiantis įvertinamos Europos asmeninės pensijos produkto teikėjų ir Europos asmeninės pensijos produkto platintojų darbuotojų žinios ir gebėjimai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-0861 2.
Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valdymo įmonė privalo raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis pranešti kiekvienam jos valdomo pensijų fondo dalyviui apie atitinkamus pensijų fondo taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apibrėžiant dokumentų ir informacijos tinkamus pateikimo būdus yra vartojama formuluotė
„Informacinės ir elektroninių ryšių technologijos“ (žiūr.: Darbo kodekso 25
straipsnio 2 dalį, 227 straipsnį, kuriuose įgyvendinta 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje), todėl svarstytina, ar įstatymo projekte teikiama formuluotė neturėtų būti patikslinta, ypač, jeigu čia kalbama apie tas pačias technologijas bei priemones. Nepritarti Įstatymo projekte vartojama sąvoka „elektroninių ryšių priemonės“ yra suderinta su kituose finansų rinkas reglamentuojančiuose LR įstatymuose (Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymas, Finansinių priemonių rinkų įstatymas ir kt.) vartojamomis sąvokomis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo narys Gintautas Kindurys,
1 Argumentai: Projekto iniciatorių aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatyme pakeitimai atliekami siekiant patikslinti, kad pensijų fondų taisyklių pakeitimai ne tvirtinami, o suderinami su priežiūros institucija.
Be to, nurodoma, kad siekiant supaprastinti procesą, vėliau tikslinant ir keičiant taisykles, būtų taikoma nauja derinimo tvarka, pagal kurią, jei Lietuvos bankas per nustatytą terminą nepareikštų prieštaravimo, taisyklių pakeitimai būtų laikomi suderintais. Atkreiptinas dėmesys, kad neprieštaravimas (nepateikiant jokio atsakymo ar informacijos) tiesiogiai nereiškia suderinimo. Gali susidaryti situacija (pvz., dėl žmogiškojo faktoriaus klaidos, nepastebėjus gauto prašymo ar dėl kitų priežasčių), kad neatsakius į prašymą derinti, gali būti įteisintas netinkamas taisyklių pakeitimas. Siekiant išvengti neaiškumo dėl derinimo procedūros atlikimo, siūlau papildyti projektą. Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valdymo įmonė privalo raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje
laikmenoje arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis pranešti kiekvienam jos valdomo pensijų fondo dalyviui apie atitinkamus pensijų fondo taisyklių pakeitimus ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo. Pranešimo būdą turi teisę pasirinkti pats dalyvis. Pensijų fondo taisyklių pakeitimai įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jų suderinimo elektroninių ryšių priemonėmis su priežiūros institucija dienos. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi pensijų fondų taisyklėse pateiktos informacijos atnaujinimui.“ Nepritarti. Įstatymo projekto pakeitimai atliekami siekiant atsisakyti perteklinių pensijų fondų taisyklių pakeitimo proceso dalių, mažinti administracinę naštą, tačiau nesumažinti valdymo įmonės atsakomybės ir pensijų fondų dalyvių apsaugos.
Visi gaunami dokumentai priežiūros institucijoje yra registruojami dokumentų valdymo sistemoje ir paskirstomi atsakingiems padaliniams vertinimui, todėl klaidos tikimybė eliminuojama. Priežiūros institucija atlikdama priežiūrą turi įvairių priemonių reaguoti, jeigu vėliau būtų pastebėta, kad taisyklės neatitinka reikalavimų - gali duoti privalomus nurodymus patikslinti pensijų fondų taisykles ir pan. Pažymėtina, kad tokia (suderinimo) tvarka jau galioja ir taikoma ir kitais atvejais, pavyzdžiui su priežiūros institucija derinant II pakopos pensijų fondų investavimo strategijų pakeitimus ir (ar) nustatytų mokesčių ir atskaitymų iš pensijų turto pakeitimus, t.y. jei Lietuvos bankas, įvertinęs šių pakeitimų atitiktį teisės aktams, per numatytą terminą nepateikia motyvuoto prieštaravimo, laikoma, kad jis pensijų fondo investavimo strategijos ir (ar) nustatytų mokesčių ir atskaitymų iš pensijų turto pakeitimams neprieštarauja ir jie yra suderinti. Tokia tvarka galioja ir kituose finansų rinkos sektoriuose - pavyzdžiui kolektyvinio investavimo subjektų taisyklių pakeitimų derinimas ir kt. Taigi, šią pasiteisinusią praktiką siekiama įdiegti savanoriško kaupimo pensijų fondų (III pakopos fondai) taisyklių pakeitimo procesui: panaikinant perteklinius reikalavimus, tačiau išsaugant tokį patį priežiūros ir dalyvių apsaugos lygį. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-0-28 Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė.
Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-10-0519 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų projektų svarstymo procedūras, siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą: nustatyti, kad įstatymas įsigalioja ne 2022 m. lapkričio 1 d., o 2022 m. gruodžio 1 d. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsnį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. lapkričio gruodžio 1 d. 2. Lietuvos bankas iki 2022 m. spalio 31 lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė