Projekto lyginamasis variantas
dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo V¹
skyrių, taikomas šiems finansų sektoriaus subjektams:“. 2. Papildyti 1 straipsnį 2¹ ir 2² dalimis: „2¹. Šio įstatymo V¹ir VI skyrių nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims. 2². Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems finansų sektoriaus subjektams, kuriems taip pat suteiktas veiklos leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, taikomos tik šio įstatymo V¹, VI ir VII skyrių nuostatos.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo V¹
skyrių, taikomos atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas.“
Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Bankų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 806/2014 ir 2012 m. liepos
ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų.“
pakeitimas Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Byloje, kurioje nagrinėjamas ieškinys ar skundas (prašymas) dėl pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti krizių valdymo priemonę, negali būti taikomos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 12 punktuose numatytos ar kitos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ribotų su pertvarkymo priemonių taikymu susijusių veiksmų atlikimą (kai byla nagrinėjama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka), arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 7170 straipsnio 3 dalyje numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (kai byla nagrinėjama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka).“
Papildyti Įstatymą V¹ skyriumi:
institucija
institucija – Lietuvos bankas. 2. Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucija savo funkcijas atlieka vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2021/23, jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, kitais taikytinais ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. 3. Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucija taip pat atlieka Reglamento (ES) 2021/23 VI antraštinėje dalyje nustatytas atitinkamai nacionalinei institucijai priskirtas funkcijas. 115² straipsnis. Kompetentinga ministerija Reglamente (ES) 2021/23 nustatytas kompetentingai ministerijai priskirtas funkcijas atlieka Finansų ministerija. 115³straipsnis. Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos sprendimų apskundimas ir teisė prašyti sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus
institucijos priimtas sprendimas ar veiksmas (neveikimas) gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo arba Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2.
sandorio šalių pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti pertvarkymo veiksmus pagal Reglamentą (ES) 2021/23, negali būti taikomos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 12 punktuose nurodytos ar kitos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ribotų su pertvarkymo priemonių taikymu susijusių veiksmų pagal Reglamentą (ES) 2021/23 atlikimą (kai byla nagrinėjama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka), arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (kai byla nagrinėjama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka). 3. Teismas ieškinį ar skundą (prašymą) dėl pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti pertvarkymo veiksmus pagal Reglamentą (ES) 2021/23 turi išnagrinėti ir sprendimą pirmosios instancijos teisme priimti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos. Prireikus motyvuota teismo nutartimi minėtas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui. 4. Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucija turi teisę prašyti antstolio, kad šis visiškai ar iš dalies sustabdytų vykdomąją bylą ar atidėtų vykdymo veiksmus, kai skolininkui ar išieškotojui yra atliekami pertvarkymo veiksmai pagal Reglamentą (ES) 2021/23. Tokiu atveju antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. 115⁴ straipsnis.
115⁴ straipsnis. Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų taikymas Taikant Reglamento (ES) 2021/23 V antraštinės dalies nuostatas netaikomos:
1) Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ nuostatos;
2) Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nuostatos, ribojančios pertvarkymo veiksmų taikymą pagal Reglamento (ES) 2021/23 V antraštinę dalį. 115⁵ straipsnis. Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos ir jos darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas ir kompensacija pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos darbuotojams dėl išlaidų, susijusių su jiems iškeltomis bylomis arba pareikštais ieškiniais Žalai, atsiradusiai dėl pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos arba jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, susijusių su pertvarkymo veiksmų pagal Reglamentą (ES) 2021/23 vykdymu ar kitų pagal šį įstatymą ir Reglamentą (ES) 2021/23 priskirtų funkcijų atlikimu, atlyginti ir išlaidoms, susijusioms su pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos darbuotojams iškeltomis bylomis ar pareikštais ieškiniais, susijusiais su pertvarkymo veiksmų pagal Reglamentą (ES) 2021/23 vykdymu ar kitų pagal šį įstatymą ar Reglamentą (ES) 2021/23 priskirtų funkcijų atlikimu, kompensuoti mutatis mutandis taikomos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio nuostatos.“
Pakeisti VI skyrių ir jį išdėstyti taip:
nagrinėjančios institucijos 1.
Šio įstatymo, Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimus tiria ir šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones už juos taiko priežiūros arba, pertvarkymo ir pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos (toliau šiame skyriuje kartu – priežiūros ir pertvarkymo institucijos). 2. Priežiūros institucija tiria šio įstatymo 118 straipsnio
pažeidimus ir taiko poveikio priemones. 3. Pertvarkymo institucija tiria šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 4 ir 69 punktuose nurodytus pažeidimus ir taiko poveikio priemones. 4. Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucija tiria šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus pažeidimus ir taiko poveikio priemones. 45. Šiame skirsnyje nustatytomis teisėmis priežiūros ir pertvarkymo institucijos naudojasi:
1) tiesiogiai;
2) bendradarbiaudamos su kitomis priežiūros ir pertvarkymo institucijomis, vykdančiomis šiame įstatyme priežiūros ir pertvarkymo institucijoms nustatytas analogiškas funkcijas;
3) pasitelkdamos kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;
4) pasitelkdamos teisėsaugos institucijas. 56. Tirdamos šio įstatymo pažeidimus ir taikydamos poveikio priemones, priežiūros ir pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje. 117 straipsnis. Teisė reikalauti pateikti informaciją ir teisė atlikti patikrinimus
turi teisę reikalauti, kad įstaigos, ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai, taip pat pagrindinės sandorio šalys ir kiti Reglamente (ES) 2021/23 nurodyti subjektai joms teiktų visą informaciją, reikalingą šio įstatymo arba Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimams tirti. 2.
reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro banko paslaptį arba ar kitą paslaptį, kuriai taikomi banko paslapties reikalavimai, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. 3. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę atlikti šio įstatymo arba Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimams tirti reikalingus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius patikrinimus. Patikrinimų atlikimą reglamentuoja Lietuvos banko įstatymas. 118 straipsnis. Poveikio priemonės, jų taikymo pagrindai ir tvarka
institucijos turi teisę asmenims taikyti šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbti apie šio įstatymo, ar jo įgyvendinamojo teisės akto arba Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
2) įspėti dėl šio įstatymo, ar jo įgyvendinamojo teisės akto arba Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimo ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų;
3) laikinai nušalinti ar nušalinti įstaigos, arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto, o jeigu pažeidžiamas Reglamentas (ES) 2021/23, – pagrindinės sandorio šalies ar kito Reglamente (ES) 2021/23 nurodyto subjekto valdymo organo narį, vyresniosios vadovybės narį arba bet kurį kitą fizinį asmenį, kuris laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą, nuo įstaigoje, šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte ar Reglamente (ES) 2021/23 nurodytame subjekte einamų pareigų. Šiame punkte nurodytų asmenų nušalinimui nuo pareigų mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos:;
4) skirti šio įstatymo 119 straipsnyje nustatytas baudas. 2.
taikomos, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) neparengiamas ar netinkamai parengiamas, neatnaujinamas ar laiku nepateikiamas gaivinimo planas ar grupės gaivinimo planas, taip pažeidžiant šio įstatymo 4, 5 ar 8 straipsnio nuostatas;
2) nepateikiamas pranešimas pagal šio įstatymo 36 straipsnį;
3) įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto valdymo organas nepateikia priežiūros institucijai šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo;
4) nepateikiama šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija, būtina pertvarkymo planui parengti ir atnaujinti;
5) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalį duoti privalomi nurodymai;
6) pažeidžiami Reglamento (ES) 2021/23 9 straipsnyje nustatyti reikalavimai;
7) pažeidžiami Reglamento (ES) 2021/23 13 straipsnyje nustatyti reikalavimai;
8) pažeidžiami Reglamento (ES) 2021/23 70 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai;
69) pažeidžiamos kitos šio įstatymo ar jo įgyvendinamojo teisės akto nuostatos. 3. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. 4. Priežiūros ar pertvarkymo institucija informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus, išskyrus informaciją, susijusią su Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimais, pateikia Europos bankininkystės institucijai. 119 straipsnis. Baudos
1Priežiūros ir pertvarkymo institucijos skiria baudas:
1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų;
2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 5 milijonų eurų. 2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis.
Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 3. Jeigu dėl šio įstatymo 118 straipsnyje nurodytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 4 arba 5 dalyje nurodytą baudos dydį, priežiūros ir pertvarkymo institucijos gali skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija ir pertvarkymo institucijos turi teisę vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skirti juridiniam asmeniui baudą iki 5 milijonų eurų. 5. Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros ir pertvarkymo institucija institucijos vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų baudą. 6. Šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų. 7. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnyje nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu: „4.
2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132.“
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio
Projekto Nr. XIVP-1940(2) lyginamasis variantas
dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo V¹
skyrių, taikomas šiems finansų sektoriaus subjektams:“. 2. Papildyti 1 straipsnį 2¹ ir 2² dalimis: „2¹. Šio įstatymo V¹ir VI skyrių nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims. 2². Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems finansų sektoriaus subjektams, kuriems taip pat suteiktas veiklos leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, taikomos tik šio įstatymo V¹, VI ir VII skyrių nuostatos.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo V¹
skyrių, taikomos atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas.“
Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Bankų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 806/2014 ir 2012 m. liepos
ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų.“
pakeitimas Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Byloje, kurioje nagrinėjamas ieškinys ar skundas (prašymas) dėl pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti krizių valdymo priemonę, negali būti taikomos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 12 punktuose numatytos ar kitos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ribotų su pertvarkymo priemonių taikymu susijusių veiksmų atlikimą (kai byla nagrinėjama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka), arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 7170 straipsnio 3 dalyje numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (kai byla nagrinėjama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka).“
Papildyti Įstatymą V¹ skyriumi:
institucija
institucija – Lietuvos bankas. 2. Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucija savo funkcijas atlieka vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2021/23, jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, kitais taikytinais ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. 3. Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucija taip pat atlieka Reglamento (ES) 2021/23 VI antraštinėje dalyje nustatytas nacionalinei institucijai priskirtas funkcijas. 115² straipsnis. Kompetentinga ministerija Reglamente (ES) 2021/23 nustatytas kompetentingai ministerijai priskirtas funkcijas atlieka Finansų ministerija. 115³straipsnis. Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos sprendimų apskundimas ir teisė prašyti sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus
sprendimas ar veiksmas (neveikimas) gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo arba Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2.
sandorio šalių pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti pertvarkymo veiksmus pagal Reglamentą (ES) 2021/23, negali būti taikomos Civilinio proceso kodekso
apsaugos priemonės, kurios ribotų su pertvarkymo priemonių taikymu susijusių veiksmų pagal Reglamentą (ES) 2021/23 atlikimą (kai byla nagrinėjama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka), arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (kai byla nagrinėjama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka). 3. Ieškinys ar skundas (prašymas) dėl pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti pertvarkymo veiksmus pagal Reglamentą (ES) 2021/23 turi būti išnagrinėtas ir sprendimas pirmosios instancijos teisme priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos. Prireikus motyvuota teismo nutartimi šioje dalyje nurodytas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui. 4. Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucija turi teisę prašyti antstolio, kad šis visiškai ar iš dalies sustabdytų vykdomąją bylą ar atidėtų vykdymo veiksmus, kai skolininkui ar išieškotojui yra atliekami pertvarkymo veiksmai pagal Reglamentą (ES) 2021/23. Tokiu atveju antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti. 115⁴ straipsnis.
115⁴ straipsnis. Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų taikymas Taikant Reglamento (ES) 2021/23 V antraštinės dalies nuostatas, netaikomos:
1) Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ nuostatos;
2) Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nuostatos, ribojančios pertvarkymo veiksmų taikymą pagal Reglamento (ES) 2021/23 V antraštinę dalį. 115⁵ straipsnis. Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos ir jos darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas ir kompensacijos pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos darbuotojams dėl išlaidų, susijusių su jiems iškeltomis bylomis arba pareikštais ieškiniais Atlyginant žalą, atsiradusią dėl pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos arba jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, susijusių su pertvarkymo veiksmų pagal Reglamentą (ES) 2021/23 ar kitų pagal šį įstatymą ir Reglamentą (ES) 2021/23 priskirtų funkcijų atlikimu, atlyginimui ir kompensuojant išlaidas, susijusias su pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos darbuotojams iškeltomis bylomis ar pareikštais ieškiniais, susijusiais su pertvarkymo veiksmų pagal Reglamentą (ES) 2021/23 ar kitų pagal šį įstatymą ar Reglamentą (ES) 2021/23 priskirtų funkcijų atlikimu, kompensavimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio nuostatos.“
Pakeisti VI skyrių ir jį išdėstyti taip:
nagrinėjančios institucijos 1.
Šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimus tiria ir šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones už juos taiko priežiūros arba, pertvarkymo ir pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos (toliau šiame skyriuje kartu – priežiūros ir pertvarkymo institucijos). 2. Priežiūros institucija tiria šio įstatymo 118 straipsnio
pažeidimus ir taiko poveikio priemones. 3. Pertvarkymo institucija tiria šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 4 ir 69 punktuose nurodytus pažeidimus ir taiko poveikio priemones. 4. Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucija tiria šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus pažeidimus ir taiko poveikio priemones. 45. Šiame skirsnyje nustatytomis teisėmis priežiūros ir pertvarkymo institucijos naudojasi:
1) tiesiogiai;
2) bendradarbiaudamos su kitomis priežiūros ir pertvarkymo institucijomis, vykdančiomis šiame įstatyme priežiūros ir pertvarkymo institucijoms nustatytas analogiškas funkcijas;
3) pasitelkdamos kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;
4) pasitelkdamos teisėsaugos institucijas. 56. Tirdamos šio įstatymo pažeidimus ir taikydamos poveikio priemones, priežiūros ir pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje. 117 straipsnis. Teisė reikalauti pateikti informaciją ir teisė atlikti patikrinimus
turi teisę reikalauti, kad įstaigos, ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai, taip pat pagrindinės sandorio šalys ir kiti Reglamente (ES) 2021/23 nurodyti subjektai joms teiktų visą informaciją, reikalingą šio įstatymo arba Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimams tirti. 2.
reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu kai tokia informacija sudaro banko paslaptį arba ar kitą paslaptį, kuriai taikomi banko paslapties reikalavimai, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. 3. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę atlikti šio įstatymo arba Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimams tirti reikalingus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius patikrinimus. Patikrinimų atlikimą reglamentuoja Lietuvos banko įstatymas. 118 straipsnis. Poveikio priemonės, jų taikymo pagrindai ir tvarka
institucijos turi teisę asmenims taikyti šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbti apie šio įstatymo, ar jo įgyvendinamojo teisės akto arba Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
2) įspėti dėl šio įstatymo, ar jo įgyvendinamojo teisės akto arba Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimo ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų;
3) laikinai nušalinti ar nušalinti įstaigos, arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto, o kai pažeidžiamas Reglamentas (ES) 2021/23, – pagrindinės sandorio šalies ar kito Reglamente (ES) 2021/23 nurodyto subjekto valdymo organo narį, vyresniosios vadovybės narį arba bet kurį kitą fizinį asmenį, kuris laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą, nuo įstaigoje, šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte ar Reglamente (ES) 2021/23 nurodytame subjekte einamų pareigų. Šiame punkte nurodytų asmenų nušalinimui nuo pareigų mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos:;
4) skirti šio įstatymo 119 straipsnyje nustatytas baudas. 2.
taikomos, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) neparengiamas ar netinkamai parengiamas, neatnaujinamas ar laiku nepateikiamas gaivinimo planas ar grupės gaivinimo planas, taip kai pažeidžiantmos šio įstatymo 4, 5 ar 8 straipsnio nuostataos;
2) nepateikiamas pranešimas pagal šio įstatymo 36 straipsnį;
3) įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto valdymo organas nepateikia priežiūros institucijai šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo;
4) nepateikiama šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija, būtina pertvarkymo planui parengti ir atnaujinti;
5) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalį duoti privalomi nurodymai;
6) pažeidžiami Reglamento (ES) 2021/23 9 straipsnyje nustatyti reikalavimai;
7) pažeidžiami Reglamento (ES) 2021/23 13 straipsnyje nustatyti reikalavimai;
8) pažeidžiami Reglamento (ES) 2021/23 70 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai;
69) pažeidžiamos kitos šio įstatymo ar jo įgyvendinamojo teisės akto nuostatos. 3. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. 4. Priežiūros ar pertvarkymo institucija informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus, išskyrus su Reglamento (ES)
institucijai. 119 straipsnis. Baudos
1Priežiūros ir pertvarkymo institucijos skiria baudas:
1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų;
2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 5 milijonų eurų. 2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis.
Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 3. Jeigu dėl šio įstatymo 118 straipsnyje nurodytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 4 arba 5 dalyje nurodytą baudos dydį, priežiūros ir pertvarkymo institucijos gali skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija ir pertvarkymo institucijos turi teisę vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skirti juridiniam asmeniui baudą iki 5 milijonų eurų. 5. Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros ir pertvarkymo institucija institucijos vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų baudą. 6. Šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų. 7. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnyje nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu: „4.
2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132.“
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. gruodžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Finansų ministerija parengė Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 11, 21¹, 42 straipsnių, 1, 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2¹ priedu įstatymo projektą (toliau – LBĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 101 straipsnių, VI skyriaus, priedo pakeitimo ir įstatymo V¹ skyriumi įstatymo projektą (toliau – FTĮ projektas), Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 3, 8, 14, 21, 32, 35, 36, 41, 49, 56, 57, 58, 581, 582, 59 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – PSPKĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 93, 111 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projektą (toliau – FPRĮ projektas), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 27 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – VPĮ projektas), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – JANĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – FUSĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje projektas), Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr.
X-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – VVRPRABJĮ projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – LBĮPĮ projektas). Įstatymų projektai (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti siekiant įgyvendinti
dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (toliau – Reglamentas 2021/23) ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1238 dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) (toliau – Reglamentas 2019/1238), nuostatas. Įstatymų projektų tikslas – patikslinti Lietuvos banko priežiūros ir pertvarkymo funkcijų apimtį atitinkamai jas papildant PEPP paslaugų teikėjų ir platintojų priežiūros ir PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo įgaliojimais. Pagrindinis Reglamento 2021/23 tikslas – užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys (toliau – PSŠ), susidūrusios su ekonominiais sunkumais ar kilus jų žlugimo grėsmei, nesutrikdytų Europos Sąjungos (toliau – ES) finansų sistemos ir nekeltų grėsmės finansiniam stabilumui. PSŠ yra vienas svarbiausių pasaulinių finansų rinkų elementų, nes jose sutelkta reikšminga dalis ES finansų sistemos finansinės rizikos. Todėl įprastinės įmonių nemokumo procedūros joms yra netinkamos, jos galėtų sutrikdyti ekonomikos funkcionavimui ypač svarbias funkcijas.
Reglamentu 2021/23 buvo įtvirtinta speciali PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo sistema. Ši sistema papildo ES 2014 metais nustatytą bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemą. PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo sistema sudaryta iš trijų elementų: · Pasirengimas. PSŠ ir pertvarkymo institucijos privalės parengti gaivinimo ir pertvarkymo planus, kaip įveikti bet kokios formos finansinius sunkumus, kai nepakanka PSŠ turimų išteklių. · Ankstyvoji intervencija. PSŠ turės rengti ir, priežiūros institucijos reikalavimu, atnaujinti gaivinimo planą, per nustatytą laikotarpį įgyvendinti vieną ar daugiau gaivinimo plane numatytų procedūrų ar priemonių, sušaukti savo akcininkų susirinkimą, nušalinti valdybos narį, pakeisti verslo strategiją, pakeisti teisinę ar veiklos struktūrą, laiku papildyti savo finansinius išteklius siekiant atitikti kapitalo ir prudencinius reikalavimus ir kt. Priežiūros institucijos turės galimybę įsikišti ankstyvuoju etapu, t. y. prieš tai, kai problemos tampa kritinės, o finansinė padėtis nepataisomai pablogėja. · Pertvarkymas. Jei PSŠ žlunga arba gali žlugti artimiausiu metu, nacionalinės pertvarkymo institucijos turės galimybę taikyti pertvarkymo priemones, kurios apimtų pozicijų ir nuostolių paskirstymo, nurašymo ir konvertavimo, verslo pardavimo, laikinos PSŠ priemones.
Siekiant įgyvendinti Reglamento 2021/23 nuostatas, teikiamuose įstatymų projektuose numatoma įgyvendinti šiuos uždavinius:
galiojančiuose įstatymuose įtvirtintus pertvarkymo ir priežiūros institucijos įgaliojimus, susijusius su PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo sistema;
poveikio priemones asmenims, pažeidžiantiems Reglamente 2021/23 nustatytus reikalavimus;
PSŠ priežiūros ir pertvarkymo funkcijų finansavimo priemonę Lietuvos banke;
kitus būtinus galiojančių įstatymų keitimus, siekiant užtikrinti sklandų PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo įgyvendinimą pagal Reglamentą 2021/23 ir suderinimą su nemokumą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagrindinis Reglamento 2019/1238 tikslas ‒ sukurti naujos rūšies asmeninės pensijos produktą (angl. Pan-European Personal Pension Product) (toliau – PEPP), kuris būtų paprastas, saugus, nebrangus, skaidrus ir patrauklus vartotojams bei perkeliamas Europos Sąjungos mastu, o kartu suteiktų santaupų turėtojams daugiau galimybių pasirinkti, kaip taupyti lėšas senatvei, nukreiptų vartotojų santaupas į ilgalaikes investicijas į kapitalo rinkas ir tokiu būdu skatintų Europos Sąjungos ekonomika. Reglamentas 2019/1238 nustato, kad PEPP galės siūlyti įvairūs teikėjai, tokie kaip draudimo įmonės, bankai, profesinių pensijų fondai, finansų maklerio įmonės ir turto valdytojai. Pažymėtina, kad PEPP atsiradimas nepakeis ir nesuvienodins nacionalinių asmeninių pensijų sistemų, tačiau šis produktas papildys esamas valstybines, profesines ir nacionalines asmeninių pensijų sistemas.
Teikiamų įstatymų projektų tikslas – įgyvendinti Reglamentą 2019/1238, taip pat, siekiant teisinio aiškumo, patikslinti tam tikras Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PSPKĮ) nuostatas. Siekiant įgyvendinti Reglamento nuostatas, numatoma įgyvendinti šiuos uždavinius:
kompetentingai institucijai nustatytas teises ir pareigas;
kompetentingos institucijos funkcijas pagal Reglamentą 2019/1238, papildyti galiojančiuose įstatymuose nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus;
asmenims, pažeidžiantiems Reglamente 2019/1238 nustatytus reikalavimus, bei poveikio priemonių tokiems asmenims taikymo pagrindus ir kt. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė (tel. (8 5) 239 0174), vyresnioji patarėja Lora Gogelytė (tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected]), Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja Ramunė Radvilienė (tel. (8 5) 239 0170, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Ieva Vaštakaitė (tel. (8 5) 239 0128, el. p. [email protected]) kartu su Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento Teisės taikymo ir teisėkūros skyriaus (viršininkė Eglė Lukošienė, tel. +370 699 85 923) vyriausiąja specialiste Romena Urbonaite (tel. +370
Sačilkiene (el. p. [email protected]), Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus (vadovas Audrius Šilgalis, tel. +370 652 61 643, el. p. [email protected]) vyriausiąja specialiste Viktorija Dičpinigaitiene (el. p. [email protected]) bei Finansinio stabilumo departamento Bankų pertvarkymo skyriaus (vadovė Ingrida Večerskytė (el. p. [email protected]) vyriausiąja specialiste Agne Grigaite (el. p. [email protected])
aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo reguliavimo. Nustatytas tik bankų, centrinių kredito unijų ir kitų tam tikrų finansų sektoriaus subjektų gaivinimo ir pertvarkymo reguliavimas. Šių įstaigų pertvarkymo institucijos funkcijas atlieka Lietuvos bankas pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (toliau – FTĮ). Šiuo metu papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką bei šios veiklos valstybinės priežiūros standartus nustato PSPKĮ.
PSPKĮ, be kita ko, nustato priežiūros institucijos funkcijas ir teises prižiūrint papildomo savanoriško pensijų kaupimo produktus teikiančių subjektų veiklą, poveikio priemones už PSPKĮ pažeidimus bei šių poveikio priemonių taikymo pagrindus ir kt. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Su Reglamento 2021/23 įgyvendinimu susiję pakeitimai Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimai LBĮ projekto tikslas - patikslinti Lietuvos banko priežiūros ir pertvarkymo funkcijų apimtį atitinkamai jas papildant PEPP paslaugų teikėjų ir platintojų priežiūros ir PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo įgaliojimais. Siūloma papildyti Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnį nustatant, kad Lietuvos bankas atlieka PSŠ pertvarkymo institucijai paskirtas funkcijas pagal Reglamentą 2021/23. LBĮ projektu siūloma papildyti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnyje nurodytą Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašą, įtraukiant į jį PSŠ. Taip pat Lietuvos banko įstatymo 1 priedą, nustatantį finansų rinkos dalyvius, mokančius įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, įmokų bazę ir maksimalius įmokų dydžius, siūloma papildyti įtraukiant į jį PSŠ ir nustatant maksimalų įmokos dydį – 25 000 Eur. Siekiant užtikrinti PSŠ pertvarkymo institucijos veiklos finansavimą, siūloma papildyti Lietuvos banko įstatymo 21¹ straipsnį nuostata, kad PSŠ pertvarkymo institucijos su vidaus administravimu susijusi veikla finansuojama Lietuvos banko lėšomis. Tokiu būdu būtų sprendžiama problema, kai, nesant nė vienos Lietuvoje įsisteigusios PSŠ, Lietuvos bankas negalėtų susirinkti įmokų, reikalingų PSŠ pertvarkymo institucijos vidaus administravimo išlaidoms padengti.
Nors šiuo metu Lietuvoje nėra įsisteigusių PSŠ, vis dėlto būtina įtvirtinti reguliavimą, kuris būtų taikomas, jei Lietuvoje bent viena PSŠ įsisteigtų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo tęstinumo, siūloma Lietuvos banko įstatymo 21¹ straipsnį papildyti 7 dalimi, nustatant, kad 21¹ straipsnio nuostatos, nustatančios finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklos finansavimą, mutatis mutandis būtų taikomos PSŠ pertvarkymo institucijai. Taip pat siūloma papildyti Lietuvos banko įstatymą 2¹ priedu, nustatančiu finansų rinkos dalyvius (tai būtų PSŠ), mokančius įmokas PSŠ pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, ir maksimalų jų mokamų įmokų dydį (25 000 Eur). Pažymėtina, kad siūlomas nustatyti įmokų finansų rinkos priežiūros išlaidoms ir pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti dydis (25 000 Eur) pasirinktas atsižvelgiant į tikėtinas priežiūros institucijos preliminariai apskaičiuotas sąnaudas, kurias patirtų priežiūros ir pertvarkymo institucija. Kadangi PSŠ priežiūra (ir jos sąnaudos) būtų analogiška ar labiausiai artima kitų Lietuvoje veikiančių rinkos infrastruktūros subjektų (reguliuojamos rinkos, centrinio vertybinių popierių depozitoriumo) priežiūrai (ir sąnaudoms), siūloma nustatyti fiksuotą maksimalų 25 000 eurų įmokos už priežiūrą dydį. Remiantis išdėstytais argumentais siūloma nustatyti PSŠ analogiško dydžio įmokas už pertvarkymo funkcijas (sąnaudas). Atitinkamai siūloma nustatyti, kad minėtas reguliavimas įsigaliotų kitą darbo dieną po Lietuvos banko pranešimo apie pirmąjį Lietuvos banko pagrindinei sandorio šaliai išduotą veiklos leidimą Teisės aktų registro tvarkytojui. Patikslinamas LBĮ 3 priedas įtraukiant į jį Reglamentą 2021/23.
Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo pakeitimai Siekiant įgyvendinti Reglamento 2021/23 nuostatas, siūloma FTĮ papildyti nauju V¹ skyriumi, kuriame išdėstomos specialios nuostatos dėl PSŠ: Lietuvos bankas, turintis bankų ir kitų finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos įgaliojimus, paskiriamas PSŠ pertvarkymo institucija, Finansų ministerija paskiriama kompetentinga ministerija. Šiame skyriuje taip pat detalizuojama PSŠ pertvarkymo institucijos sprendimų apskundimo tvarka, PSŠ pertvarkymo institucijos ir jos darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo tvarka ir kt. Siekiant įgyvendinti Reglamento 2021/23 nuostatas dėl atsakomybės už jo nuostatų pažeidimus, siūloma FTĮ atitinkamus straipsnius papildyti nuorodomis į Reglamentą 2021/23, taip nustatant priežiūros ir pertvarkymo institucijoms teisinį pagrindą nagrinėti Reglamento 2021/23 nuostatų pažeidimus ir taikyti poveikio priemones už nustatytus pažeidimus – viešai paskelbti apie pažeidimą ir jį padariusį asmenį, įspėti dėl pažeidimo ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti pažeidimą, laikinai nušalinti ar nušalinti PSŠ ar kito Reglamente 2021/23 nurodyto subjekto valdymo organo narį, vyresniosios vadovybės narį arba bet kurį kitą fizinį asmenį, kuris laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą, nuo pareigų ar skirti jam baudą. Baudos, kurias būtų galima skirti už pažeidimus, nustatytos FTĮ 119 straipsnyje (juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 5 milijonų eurų; baudų dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrųjų metinių pajamų dydį, taip pat kitas aplinkybes, nurodytas minėtame straipsnyje).
FTĮ 117 straipsnį siūloma papildyti nustatant priežiūros ir pertvarkymo institucijoms teisę reikalauti, kad PSŠ ir kiti Reglamente 2021/23 nurodyti subjektai (tarpuskaitos nariai) joms teiktų visą informaciją, reikalingą FTĮ arba Reglamento 2021/23 pažeidimams tirti. Taip pat nustatoma teisė atlikti Reglamento 2021/23 pažeidimams tirti reikalingus patikrinimus. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimai Siekiant įgyvendinti Reglamento 2021/23 nuostatas FPRĮ siūloma papildyti nauju VI¹ skyriumi, reglamentuojančiu PSŠ veiklos ir bankroto proceso ypatumus – informavimo apie PSŠ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ypatumus, sąlygas pripažinti PSŠ nemokia, PSŠ kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę (taikant Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę mutatis mutandis), PSŠ laikinojo administratoriaus skyrimo tvarką ir ankstyvosios intervencijos priemonių PSŠ taikymo tvarką. Taip pat siūloma papildyti FPRĮ 93 straipsnį, nustatant, kad priežiūros institucija PSŠ išduoda licencijas (veiklos leidimus) ar panaikina jų galiojimą, stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri PSŠ veiklą, atlieka priežiūros institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente 2021/23, bei turi kitokių įgaliojimų ir teisių, nustatytų šiame reglamente. FPRĮ projektu siūloma papildyti FPRĮ 111 straipsnyje nurodytą priežiūros institucijos taikomų poveikio priemonių sąrašą, nustatant priežiūros institucijos teisę paskirti PSŠ laikinąjį administratorių.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ ir Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo pakeitimai Įstatymo dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje ir VVRPRABJĮ projektais atliekami pakeitimai į įstatymų netaikymo sritį įtraukiant PSŠ, kurioms taikomos Reglamento 2021/23 V antraštinės dalies nuostatos. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo pakeitimai VPĮ projektu siūloma papildyti Vertybinių popierių įstatymo 27 straipsnį nustatant, kad pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą netaikoma, kai balsų riba peržengiama taikant Reglamentą 2021/23. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimai JANĮ projektu siūloma papildyti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 1 straipsnį, nurodant, kad šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą, netaikomos PSŠ. Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo pakeitimai Siekiant įtvirtinti šio įstatymo taikymą PSŠ, FUSĮ projektu siūloma papildyti Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 3 straipsnio 8 dalį nustatant, kad įstatymas PSŠ taikomas tiek, kiek FTĮ nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 43¹, 43², 43³, 43⁷ straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 pakeitimas Siekiant teisinio aiškumo, LBĮPĮ projektu siūloma papildyti šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalį į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašą įtraukiant PSŠ.
Su Reglamento 2019/1238 įgyvendinimu susiję pakeitimai Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai Reglamentu įtvirtinamas PEPP pagal savo pobūdį ir savybes priskirtinas savanoriškam pensijos kaupimo produktui, todėl siūloma Reglamento nuostatas nacionalinėje teisėje įgyvendinti jas įtvirtinant PSPKĮ, kuris reglamentuoja PEPP analogišką Lietuvoje vykdomą vadinamosios III pakopos pensijų kaupimo produktų teikimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūloma papildyti galiojančio PSPKĮ
teikėjas“ ir „Europos asmeninės pensijos produkto platintojas“. Įgyvendinant Reglamento 34 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl kvalifikacinių reikalavimų konsultacijas dėl PEPP teikiantiems asmenims, siūloma papildyti PSPKĮ 14 straipsnio 7 dalį nustatant, kad priežiūros institucijai suteikiama teisė nustatyti asmenų, veikiančių kaip PEPP teikėjai ir platintojai, kvalifikacinius reikalavimus. Reglamento 37 straipsniu numatoma galimybė valstybėms narėms nustatyti, kad PEPP teikėjai pateiktų santaupų turėtojams papildomas pensijų išmokų prognozes. Atsižvelgiant į tai, kad analogiškos nuostatos įtvirtintos PSPKĮ, siūloma pasinaudoti tokia galimybe ir PSPKĮ 14 straipsnį papildyti nustatant, kad šio straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos nuostatos mutatis mutandis taikomos ir PEPP teikėjams. Pagal Reglamento 62 straipsnį valstybės narės įpareigojamos užtikrinti kompetentingų institucijų priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kurių reikia jų funkcijoms vykdyti.
PSPKĮ įtvirtintos priežiūros institucijos funkcijos ir teisės prižiūrint pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, įskaitant teisę skirti poveikio priemones, bei šių poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Įgyvendinant Reglamento nuostatas, siūloma papildyti PSPKĮ 56 straipsnį ir nustatyti, kad priežiūros institucija atlieka ir PEPP teikėjų bei PEPP platintojų priežiūrą, taip pat papildyti šio straipsnio 2 dalį nustatant, kad priežiūros institucija jai pavestas funkcijas atlieka vadovaudamasi ir Reglamentu. Analogiški papildymai siūlomi ir PSPKĮ 57 straipsnyje. Taip pat siūloma papildyti PSPKĮ 58 straipsnį, reglamentuojantį priežiūros institucijos teises nagrinėjant pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, ir nustatyti, kad priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir PEPP teikėjams bei platintojams, jei nustatomi šiame straipsnyje nurodyti pažeidimai. Pagal Reglamento 67 straipsnį valstybės narės įpareigojamos suteikti įgaliojimus priežiūros institucijoms taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias administracines sankcijas ir kitas administracines priemones už šio Reglamento nuostatų pažeidimus, taip pat nurodomi atvejai, kada taikomos atitinkamos poveikio priemonės, nustatomos baudos ir jų dydžiai. PSPKĮ 58¹, 58²ir 59 straipsniuose įtvirtinta priežiūros institucijos teisė skirti asmenims poveikio priemones (sankcijas) ir baudas už įstatymo pažeidimus, taip pat nustatyti atvejai, kada taikomos atitinkamos poveikio priemonės.
Siekiant įgyvendinti Reglamento nuostatas, siūloma papildyti PSPKĮ 58¹ straipsnį ir nustatyti poveikio priemones bei priežiūros institucijos teisę laikinai sustabdyti (apriboti) PEPP teikėjų ir platintojų akcininko balsavimo teisę, taip pat papildyti 58²straipsnio nuostatas ir nustatyti priežiūros institucijos teisę skirti poveikio priemones ir už Reglamento pažeidimus. Taip pat siūloma papildyti PSPKĮ 59 straipsnį, reglamentuojantį baudų skyrimo principus, nustatant, kad už Reglamento pažeidimus priežiūros institucija skiria Reglamento 67 straipsnyje nustatyto dydžio baudas. Taip pat siūloma papildyti PSPSKĮ priedą įtraukiant į jį Reglamentą. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimai Siūloma papildyti galiojantį LBĮ 42 straipsnį, jame papildant prižiūrimų rinkos dalyvių sąrašą PEPP teikėjais bei platintojais, taip pat papildant teisės aktų, nustatančių Lietuvos banko funkcijas atliekant atitinkamų rinkos dalyvių priežiūrą, sąrašą nuoroda į Reglamentą. Taip pat papildomas LBĮ 1 priedas, nustatant maksimalų už priežiūrą mokamų įmokų dydį, kuris būtų taikomas kitiems PEPP teikėjams ir platintojams, išleidžiantiems ar platinantiems produktus, nepatenkančius į šiame priede nurodytą įmokų bazę. Siūlomas nustatyti įmokos dydis – 1 000 eurų – pasirinktas atsižvelgiant į tikėtinas priežiūros sąnaudas, kurias patirtų priežiūros institucija. Patikslinamas LBĮ 3 priedas įtraukiant į jį Reglamentą 2019/1238. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 43¹, 43², 43³, 43⁷ straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 pakeitimas Siekiant teisinio aiškumo, LBĮPĮ projektu siūloma papildyti šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalį į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašą įtraukiant PEPP teikėjus ir platintojus.
Kiti Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai PSPKĮ 1 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 4 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies pakeitimai yra techninio pobūdžio, t. y. keičiamas II pakopos pensijų fondų pavadinimas: iš valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies pensijų fondų į tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondus (dėl
Respublikos pensijų kaupimo įstatyme). PSPKĮ 8 straipsnio 10 punkto, 21 straipsnio 6, 7 dalių ir 57 straipsnio 2 punkto pakeitimai atliekami siekiant patikslinti, kad pensijų fondų taisyklių pakeitimai ne tvirtinami, o suderinami su priežiūros institucija, tokiu būdu siekiant supaprastinti procesą, taip pat papildoma, kokia informacija apie atliktus pensijų fondų taisyklių atnaujinimus turi būti pateikiama priežiūros institucijai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pakeitimais nėra sumažinama valdymo įmonės atsakomybė ar pensijų fondų dalyvių apsauga, nes tuo atveju, kai pensijų fondo taisyklės tvirtinamos pirmą kartą, išliktų ta pati šiuo metu galiojanti jų tvirtinimo procedūra. Tačiau, siekiant supaprastinti procesą, vėliau tikslinant ir keičiant taisykles, būtų taikoma nauja derinimo tvarka, pagal kurią, jei Lietuvos bankas per nustatytą terminą nepareikštų prieštaravimo, taisyklių pakeitimai būtų laikomi suderintais. Lietuvos bankas ir toliau analizuos visus pensijų fondų taisyklių pakeitimus, tačiau atsisakys perteklinio jų pakeitimų tvirtinimo proceso, nesumažinant priežiūros lygio ar valdymo įmonės atsakomybės.
Kiti pakeitimai: Siūlomi ir kiti bendri visiems įstatymų projektams techninio pobūdžio patikslinimai, pvz., papildytos, išbrauktos ar patikslintos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus ir pan. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, nes jų nuostatomis siekiama užtikrinti visišką Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų suderinamumą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymų projektus, bus efektyviau sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria PSŠ, neperkeliant finansinės naštos mokesčių mokėtojams, išvengiant neigiamo poveikio finansų sektoriuje ir išsaugant finansinį stabilumą. Įgyvendinus Reglamentą 2021/23 bus sustiprintas investuotojų ir verslo pasitikėjimas finansų rinka. Taip pat reglamentavimas bus labiau pritaikytas PEPP teikimui ir platinimui Lietuvoje. Suvienodinus sąlygas ir reikalavimus, galimybė perkelti šį produktą iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės į kitą sudarys palankesnes sąlygas gyventojų mobilumui darbo ir profesiniais tikslais, taip pat prisidės prie investicijų į kapitalo rinkas kuriant ilgalaikius investicinius produktus ‒ savanoriško ilgalaikio pensijų kaupimo sistemas. 8.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos bus suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai. Lietuvos bankas Lietuvos banko valdybos nutarimu nustatytą prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką bei įmokų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti mokėjimo tvarką pakeis Lietuvos Respublikoje pradėjus veiklą PSŠ. 13.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Pagrindinės sandorio šalys“, „pertvarkymo institucija“, „kompetentinga ministerija“, „Europos asmeninės pensijos produktas“, „Europos asmeninės pensijos produkto teikėjai“,
„Europos asmeninės pensijos produkto platintojai“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nereikalingi.
2022-09-08 Nr. XIVP-1940 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
2022-10-13 Nr. XIVP-1940(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis,
Vytautas Gapšys, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-08 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-10-057 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų projektų svarstymo procedūras, siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą: nustatyti, kad įstatymas įsigalioja ne 2022 m. lapkričio 1 d., o 2022 m. gruodžio 1 d.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2022 m. lapkričio gruodžio 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė