2022-08-31 Nr. XIVP-1926 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos) 35 punktu sąvokas įvardijantys terminai rašomi iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo Koncesijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 9 dalį tikslinti ir sąvoką apibrėžiantį terminą paryškinti. Analogiško turinio pastabos teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10, 13,18, 20, 23 ir 28¹ dalių. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu yra keičiamas visas keičiamo įstatymo 5 straipsnis, nurodytinas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio ir dėl projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje sąvoka ,,ūkinė komercinės veikla” keičiama sąvoka ,,ekonominė veikla”. Atkreipiame dėmesį, kad kituose projekto straipsniuose, pavyzdžiui, projekto 4 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio ir 12¹ straipsnio atitinkamose struktūrinėse dalyse, taip pat kituose projekte dėstomuose keičiamo įstatymo straipsniuose vartojama sąvoka ,,veikla”. Svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. 4.
dėstomame keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte vartojama nuostata ,,investicijų subsidija“, kurios turinys nei keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 3 straipsnio 30 dalyje nurodytuose teisės aktuose nėra apibrėžtas. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti šios sąvokos turinio. 5. Projekto 5 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje yra vartojami pilni Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pavadinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 112 punktu, jei institucijos ar teisės akto pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
„Lietuvos Respublikos“. 6. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje
dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už koncesijos sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į koncesijos dalyko ir šio įstatymo
tvarka vertintų, bei kokiais vertinimo kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad asmuo išmano keičiamo įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 7.
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto paskutinis sakinys pildytinas nuostata, kad, esant interesų konflikto situacijai, pareigą nusišalinti turi ne tik suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikime ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, bet ir iniciatoriai. 8. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnis yra pildomas 6 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 23 straipsnis turi 6 dalį. 9. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo ir ekonomiškumo, siūlytina projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktus apjungti į vieną punktą ir jame visas nusikalstamas veikas išvardinti pagal šių nusikalstamų veikų eiliškumą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiojoje dalyje. 10. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“ yra netiksli. BK 206 straipsnyje ši nusikalstama veika įvardijama kaip „Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“, t. y. jos dalykas yra ne tik kreditas, paskola ar tikslinė parama, bet ir subsidija ar dotacija. Dėl to projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas turėtų būti tikslinamas. Be to, atitinkamai tikslintina ir tame pačiame punkte esanti formuluotė „apgaulingą apskaitos tvarkymą“, kadangi ši nusikalstama veika BK
tvarkymas ir (arba) organizavimas“. 11.
dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatoma, kad koncesijos dalyvis pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu paaiškėja, kad jis yra nuteistas už „teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą“. Pažymėtina, kad „teroristiniai nusikaltimai“ bei
„su teroristine veikla susiję nusikaltimai“ BK 252¹ straipsnio 1 ir
loginė šios projekto nuostatos bei BK 252¹ straipsnio 1 ir 2 dalių analizė suponuoja išvadą, kad koncesijos dalyvio pašalinimą iš koncesijos suteikimo procedūros turėtų sąlygoti bet kurio, o ne abiejų nurodytų nusikaltimų padarymas. Atsižvelgiant į tai, projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. 12. Neaišku, kokia konkreti nusikalstama veika turima omenyje projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojant konstrukciją „nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar legalizavimą“. Visame BK žodis „legalizavimas“ vartojamas apibrėžiant vienintelę nusikalstamą veiką – nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (BK 216 straipsnis). Visgi tai, jog vartojant nurodytą formuluotę kalbama ne apie BK 216 straipsnį, suponuoja tolimesnis projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkto tekstas, kuriame BK 216 straipsnyje įvardintą nusikalstamą veiką bandoma apibrėžti kaip
„nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą“ (past. – ši formuluotė
irgi nedera su BK 216 straipsniu). Keltina prielaida, jog šiame punkte siekiama išvardinti dvi pagrindines pinigų plovimo nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamąją atsakomybę numato BK 189 ir 216 straipsniai.
Jeigu taip, tuomet projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą“. 13. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte koncesijos dalyvis laikomas „nuteistu“ už atitinkamą nusikalstamą veiką, kai dėl „dalyvio, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“. Šiame punkte tiek per pastaruosius 5 metus priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, tiek neišnykęs ar nepanaikintas teistumas dėstoma kaip dvi kumuliatyvios sąlygos (t. y. jos abi būtinos), reikalingos norint asmenį pripažinti „nuteistu“ (past. – tokį teisės aiškinimo rezultatą lemia šiame punkte vartojamas antrasis jungtukas „ir“). Jeigu nėra vienos iš šių sąlygų, tuomet asmuo laikytinas „nenuteistu“. Svarstytinas tokio teisinio reguliavimo pagrįstumas. 13.1. Pažymėtina, kad projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vardijama daug nusikaltimų, kurių padarymas užtraukia ženkliai ilgesnius teistumo terminus nei 5 metai. Antai projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte minimas dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, kad jį padariusiam asmeniui teistumo terminas trunka dar 8 metus po bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktis).
Taip pat pabrėžtina, kad tyčinių nusikaltimų padarymo atveju BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a-d papunkčiuose nurodyti teistumo terminai skaičiuojami ne nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo momento. Pastaroji aplinkybė sudaro prielaidas situacijoms, kai, praėjus 5 metams nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a-d papunkčiuose išvardinti teistumo terminai nusikaltimą padariusiam asmeniui dar net nebus pradėti skaičiuoti (jeigu toks asmuo bus nebaigęs atlikti bausmės). Taigi projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas ne visais atvejais užkirstų kelią tam, kad teistumą už tam tikrus projekte nurodytus itin pavojingus nusikaltimus turintys asmenys netaptų koncesijų dalyviais. 13.2. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad ne visos projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos užtraukia teistumą. Pvz., projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas kyšininkavimas apima, be kita ko, kyšininkavimą, kai kyšio vertė yra mažesnė nei 1 MGL, - ši veika kvalifikuojama kaip teistumo neužtraukiantis baudžiamasis nusižengimas (BK 225 straipsnio 4 dalis).
Dabartinė projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija suformuluota taip, kad tokią nusikalstamą veiką padaręs asmuo projekto nuostatų kontekste būtų laikomas „nenuteistu“ nepriklausomai nuo to, koks laiko tarpas būtų praėjęs po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo bei įsiteisėjimo (past. – kadangi nėra būtinos asmens pripažinimo „nuteistu“ sąlygos – neišnykusio ar nepanaikinto teistumo). Apibendrinus pažymėtina, kad projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas akivaizdžiai nedera su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje pateiktu nusikaltimų sąrašu, t. y. vienais atvejais lieka teisiškai neįvertinti ilgi teistumo terminai, o kitais atvejais keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas apskritai net teoriškai negali nulemti koncesijos dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros. Mūsų nuomone, išvardintas teisinio reguliavimo problemas būtų galima išspręsti, jeigu projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte asmens pripažinimą „nuteistu“ apibrėžtų 2 alternatyvios, o ne kumuliatyvios aplinkybės: per pastaruosius 5 metus priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba neišnykęs ar nepanaikintas teistumas. Jeigu asmuo neatitiktų nei vienos iš jų, tuomet jis būtų laikomas „nenuteistu“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punkto atžvilgiu. 14.
straipsnyje dėstomu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu, juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys turėtų „nuteisto“ asmens statusą, jeigu dėl šio asmens padarytos nusikalstamos veikos „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“. Ši nuostata visas juridinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas – baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius nusikaltimus, nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – traktuoja vienodai, nepaisant to, kad skirtingų rūšių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis yra skirtingas. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas dera su proporcingumo principu, įpareigojančiu įstatymų leidėją nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas). Dėl to siūlytina projekto 12 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą papildyti bent vienu papildomu „nuteisimą“ liudijančiu kriterijumi, skirtu situacijoms, kai juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys yra padarę labai sunkų nusikaltimą, – tokiu atveju koncesijos dalyvis galėtų būti laikomas „nuteistu“
teisinis reguliavimas iš esmės derėtų su BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje nustatytu teistumo terminu, skirtu asmenims, padariusiems labai sunkų nusikaltimą).
Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas turėtų būti dėstomas taip: „dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba dėl šio dalyvio padaryto labai sunkaus nusikaltimo per pastaruosius 8 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba <...>“. 15. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies
vieneto pavadinimas turėtų būti rašomas vadovaujantis Rekomendacijų 120 punktu. 16. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies
koncesijos suteikimo procedūros ,,jeigu koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 22 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 22 straipsnyje siūloma reglamentuoti interesų konfliktą suteikiančiojoje organizacijoje, bet tai neapima koncesijų dalyvių interesų konflikto atvejų.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 22 straipsnį yra tiksli, o atvejai, kuomet gali kilti koncesijų dalyvių interesų konfliktai, neturėtų būti apibrėžti atskirai. 17. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies
aspektu, kad neaišku, iki kokio įvykio turėtų būti skaičiuojamas vienų metų terminas. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais reiktų patikslinti projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas, kuriose vartojamos nuostatos ,,per pastaruosius 3 metus“. 18. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostata ,,ankstesnė sutartis buvo nutraukta prieš laiką“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku koks ,,laikas“ turimas omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad ankstesnė sutartis buvo nutraukta nepasibaigus jos galiojimo terminui, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų patikslinti vietoj nuostatos ,,prieš laiką“ įrašyti nuostatą ,,prieš terminą“. 19. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 8 punkte“ keistini žodžiais „išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 dalies 8 punkte“. 20.
dėstomos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 9 dalies nuostatas suteikiančioji institucija dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros gali pašalinti bet kuriame koncesijos suteikimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš koncesijos suteikimo procedūrą ar jos metu jis atitinka koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų. Atkreiptinas dėmesys, kad koncesijos dalyvių pašalinimo pagrindus teikiamu projektu siūloma nustatyti ir pačiame keičiamame įstatyme, todėl projekto nuostata, pagal kurį koncesijos dalyvis galėtų būti šalinamas bet kuriame koncesijos suteikimo etape vien tik koncesijos dokumentuose nustatytais pašalinimo pagrindais kelia abejonių. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti tikslinamas. 21. Iš projekto 12 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies nuostatos iki dvitaškio matyti („<...> jeigu yra visos šios sąlygos kartu:“), kad koncesijos dalyvis iš koncesijos suteikimo procedūros galėtų būti nepašalinamas tik tuo atveju, jeigu egzistuoja visos projekto 12 straipsnyje dėstomuose keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 1 punkto a-c papunkčiuose išvardintos sąlygos. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. 21.1. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 1 punkto a papunktyje nurodyta sąlyga – savanoriškas nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimas, pašalinimas – įmanoma tik tuo atveju, jeigu padarytu teisės pažeidimu tokia žala apskritai buvo padaryta. Tuo tarpu padarius projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas žala gali ir nekilti (pvz., jei asmens veika nutrūko kėsinimosi stadijoje). Dėl to siūlytina aptariamą papunktį dėstyti taip: „savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą, pašalinimą (jeigu žala buvo padaryta)“. 21.2.
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 1 punkto c papunktyje nurodytos techninės, organizacinės, personalo valdymo priemonės, skirtos tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai, gali būti pritaikomos tik tada, kai koncesijos dalyvis yra juridinis asmuo (past. – būtent tokio pobūdžio priemonių taikymas po nusikalstamos veikos padarymo laikomas teisiškai reikšmingu baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiamas juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas[[1]]). Jeigu taip, tuomet šį papunktį siūlytina formuluoti taip: „technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai (jeigu dalyvis yra juridinis asmuo)“. 22. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 2 punkto formuluotėje „nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą <...>“ žodis „rimtumą“ keistinas žodžiu
„pavojingumą“. Nusikalstamas veikas apibūdina ne rimtumo, o būtent pavojingumo
kriterijus (BK 11, 12 straipsniai). 23. Projekto 12 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 12 dalies nuostatos „Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu dalyviui yra nustatytas šio straipsnio 1, 2 <...> dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, suteikiančioji institucija šalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros teismo sprendime nurodytą laikotarpį“ turinys neaiškus. Projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vardijamos nusikalstamos veikos, kurių padarymas sąlygoja arba gali sąlygoti koncesijos dalyvio pašalinimą iš koncesijos suteikimo procedūros, o šio straipsnio 2 dalyje – atvejai, kada asmuo laikomas „nuteistu“ už šių nusikalstamų veikų padarymą.
Konkretūs laikotarpiai, kurių trukmės metu ribojama koncesijos dalyvio teisė dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje, numatomi pačioje projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas baudžiamojoje byloje jokio atskiro sprendimo dėl „pašalinimo pagrindo laikotarpio“ nepriima. Galbūt projekte minimas „pašalinimo pagrindų laikotarpis“ galėtų būti suprantamas kaip, pvz., baudžiamojoje byloje paskirtos terminuotos bausmės, de facto užkertančios asmeniui kelią dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose, laikotarpis (pvz., laisvės atėmimo bausmės trukmę atitinkantis laikotarpis). Kita vertus, net ir tokiu atveju siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų tikslus, nes projekto nuostatų kontekste asmens laikymas „nuteistu“ ir, atitinkamai, asmens teisės dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose ribojimas siejamas ne vien tik su bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir po bausmės atlikimo sekančiu teistumu (projekto 12 straipsnyje dėstomi keičiamo įstatymo
projekto 12 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 12 dalį revizuoti iš esmės ir ją suderinti su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1, 2 dalimis. 24. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 14 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nereikėtų nurodyti subjekto, kuriam suteikiančioji institucija privalėtų išsiųsti sugrupuotus skelbimus. 25. Vadovaujantis rekomendacijų
straipsnis dėstytinas nauja redakcija, kadangi keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių. 26.
dėstomame keičiamo įstatymo 51 straipsnyje yra numatoma, kad „Jeigu yra gautas tik vienas išsamus įsipareigojamasis pasiūlymas, kuris atitinka koncesijos dokumentų reikalavimus, suteikiančioji institucija kviečia dalyvį dalyvauti derybose šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu nepasinaudoja teise nutraukti koncesijos suteikimo procedūrų, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi“. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, kas nepasinaudoja teise nutraukti koncesijos suteikimo procedūrų, atsižvelgiant į tai projekto 27 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 51 straipsnis tikslintinas. 27. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nurodoma, kad ,,Jeigu papildomos su koncesijos dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, suteikiančioji institucija ją pateikia visiems ekonominės veiklos vykdytojams ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos”. Formuluotė „informacijos paprašoma laiku” nėra pakankamai tiksli ir aiški. Jeigu turima omenyje, kad papildomos informacijos paprašoma teisės aktų nustatytais terminais ar nepraleidus nustatytų terminų, vertinamąją projekto formuluotę reikėtų patikslinti. 28. Projekto 30 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje atsisakytina įvedamo skliaustuose trumpinio „(toliau – Viešojo administravimo įstatymas)“ kaip perteklinio, kadangi vadovaujantis rekomendacijų 112 punktu, jei teisės akto pavadinimas, prasidedantis žodžiais
„Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą,
toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 29. Projekto 32 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 7 punkto numerį reikėtų žymėti skaičiumi su skliausteliu. 30.
dėstomos keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalies konstrukcijoje „<...> atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“ vartojamas jungtukas „ar“ suponuoja, kad asmuo už tą pačią veiką gali būti traukiamas tik vienos rūšies atsakomybėn. Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas yra netikslus. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, jog principas non bis in idem nereiškia, kad asmuo už tą patį teisės pažeidimą negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Pvz., už tą pačią veiką asmuo gali būti patrauktas tarnybinėn ir administracinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas). Dėl to pacituotoje projekto nuostatoje šalia jungtuko „ar“ skliausteliuose įrašytinas jungtukas „(ir)“. 31. Projekto 42 straipsnio 2 dalyje dėstomas pavedimas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimti poįstatyminius teisės aktus yra teisiškai neįgyvendinamas, kadangi šį pavedimą nustatanti teisės norma įsigaliotų kartu su kitomis įstatymo nuostatomis. Kitaip tariant, ji taptų teisiškai įpareigojanti tik tada, kai jau būtų įsigaliojęs pats įstatymas. Siekiant išspręsti šią problemą, svarstytina, ar projekto 42 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti konkrečios viso įstatymo, išskyrus 16 straipsnį, įsigaliojimo datos, šioje dalyje taip pat įtvirtinant, kad nuostata dėl pavedimo priimti poįstatyminius teisės aktus įsigalioja anksčiau nei visos kitos įstatymo nuostatos. Viešosios teisės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti departamento direktoriaus funkcijas Jurgita Meškienė M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012.
2022-12-05 Nr. XIVP-1926(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 18 dalyje siūloma apibrėžti sąvokos ,,nepriekaištinga reputacija” turinį. Iš sąvokos turinio nėra pakankamai aišku, ar asmuo būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis vienu metu atitiktų visas tris keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalies pirmosios pastraipos nereikėtų patikslinti, nurodant, kad ,,nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo, atitinkantis visas šias sąlygas:”. 2. Projekto 10 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio
straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytus ekonominės veiklos vykdytojo ar dalyvio pašalinimo pagrindus. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą, bet ne ekonominės veiklos vykdytojo pašalinimo pagrindą. Atsižvelgiant į tai, projekto
reikėtų patikslinti. 3. Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte koncesijos dalyvis laikomas „nuteistu“ už atitinkamą nusikalstamą veiką, kai dėl „dalyvio, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“.
Toks dėstymas suponuoja išvadą, kad nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, asmuo laikomas neteistu. Reiktų įvertinti, kad padarytos nusikalstamos veikos skiriasi savo pavojingumu ir jų padarymas užtraukia skirtingas teisines pasekmes. Teistumo išnykimo terminus ir trukmę nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) normos. Ir nors teistumo terminai gali būti ilgesni nei 5 metai, tačiau pasibaigus Direktyvoje 2014/23/ES įtvirtintam 5 metų sprendimo priėmimo terminui, nepriklausomai nuo to ar asmuo turėtų neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, jis būtų laikomas neteistu. Tokia situacija leistų asmenimis, turintiems teistumą už tam tikrus projekte nurodytus itin pavojingus nusikaltimus, tapti koncesijų dalyviais. Pastebėtina, kad Direktyvoje 2014/23/ES numatytas 5 metų pašalinimo terminas skaičiuojamas nuo galutinio teismo sprendimo dėl nuteisimo dienos, nėra atsižvelgiama į tai, ar asmuo turi neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Atsižvelgiant į tai, mūsų vertinimu, projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio
aplinkybėms: per pastaruosius 5 metus priimtas arba įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Analogiško turinio pastaba teiktina ir projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punkto atžvilgiu. 4.
straipsnio 2 dalies 3 punktu, juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys turėtų „nuteisto“ asmens statusą, jeigu dėl šio asmens padarytos nusikalstamos veikos „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“. Kaip ir minėta, teistumo išnykimo terminus ir trukmę nustato BK normos. Veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms ir negali būti traktuojamos vienodai. Dėl to siūlytina projekto 12 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą papildyti bent vienu papildomu „nuteisimą“ liudijančiu kriterijumi, skirtu situacijoms, kai juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys yra padarę labai sunkų nusikaltimą, – tokiu atveju koncesijos dalyvis galėtų būti laikomas „nuteistu“ 8 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo. Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas turėtų būti dėstomas taip: „dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba dėl šio dalyvio padaryto labai sunkaus nusikaltimo per pastaruosius 8 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba <...>“. 5. Projekto 23 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 4 dalies nuostata ,,Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą funkciją <...>“ tikslintina, nes projekto 35 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 11 punkte siūloma nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija yra nesusijusi su projekto 23 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 46¹ straipsnyje siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 23 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 4 dalies nuostata ,,atlikdama šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą funkciją“ neturėtų būti pakeista nuostata ,,atlikdama šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą funkciją“. 6. Projekto 41 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. lapkričio 14 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 41 straipsnio 1 dalies nuostatas projekto 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad projekto 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis įsigalioja anksčiau nei visas įstatymas, bei siekiant projekto nuostatų suderinamumo, projekto 41 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta išimtis dėl projekto 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, projekto 41 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,išskyrus“ įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio
projekto 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas keičiamo įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo data, kadangi ši data yra praėjusi.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, D.Labanavičius, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-311
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos) 35 punktu sąvokas įvardijantys terminai rašomi iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo Koncesijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 9 dalį tikslinti ir sąvoką apibrėžiantį terminą paryškinti. Analogiško turinio pastabos teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Išsamus įsipareigojamasis pasiūlymas – ekonominės veiklos vykdytojo raštu teikiamas siūlymas atlikti darbus ir (ar) teikti paslaugas pagal suteikiančiosios institucijos nustatytas koncesijos suteikimo sąlygas.“ 1.
Pakeisti 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Koncesija – suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymą ir sudaromą sutartį suteikiamas leidimas vykdyti ekonominę veiklą, apimančią paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą, kai koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o jo atlygį už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos arba tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlygiu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką.“
2Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Koncesijos sutarties sudarymo atidėjimo
terminas (toliau – atidėjimo terminas) – pagal šio įstatymo reikalavimus nustatytas laikotarpis, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti koncesijos sutartį išsiuntimo suteikiančiosios institucijos suinteresuotiems dalyviams dienos ir kuriam pasibaigus sudaroma koncesijos sutartis.“
4Pakeisti 3 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18.
Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo:
1) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas;
2) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti jį pažeidusiu šį įstatymą priimtas anksčiau kaip prieš vienus metus iki Komisijos sudarymo dienos;
3) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus iki Komisijos sudarymo dienos.“
taip: „20. Netinkama paraiška – paraiška, kurią pateikęs dalyvis atitinka suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nustatytą ekonominės veiklos vykdytojo pašalinimo pagrindą arba neatitinka šiuose dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų.“
straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „23. Pasiūlymas – dalyvio raštu teikiamų dokumentų ir duomenų visuma, apimanti preliminarų neįsipareigojamąjį pasiūlymą ir išsamų įsipareigojamąjį pasiūlymą ir paaiškinimus.“
7Papildyti 3 straipsnį 28¹ dalimi:
„28¹. Supaprastinta koncesija – koncesija, kurios vertė yra mažesnė už
šio įstatymo 3 straipsnio 29 dalyje nurodytą vertę.“2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-312
yra keičiamas visas keičiamo įstatymo 5 straipsnis, nurodytinas ir keičiamo straipsnio pavadinimas.
Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio ir dėl projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio. Pritarti3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje sąvoka ,,ūkinė komercinės veikla” keičiama sąvoka ,,ekonominė veikla”. Atkreipiame dėmesį, kad kituose projekto straipsniuose, pavyzdžiui, projekto 4 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo
dalyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio ir 12¹ straipsnio atitinkamose struktūrinėse dalyse, taip pat kituose projekte dėstomuose keičiamo įstatymo straipsniuose vartojama sąvoka ,,veikla”. Svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. Nepritarti Koncesijų įstatymo 3 str. 10 d. sąvoka „ekonominė veikla“ perkelia ir paaiškina Direktyvos nuostatą, kad koncesija yra piniginės naudos sutartis. Kituose pastaboje išvardintuose straipsniuose jau kalbama apie koncesijos sutarčių ypatumus, todėl netikslinga identiškai atkartoti koncesijos sutarties sąvoką, o žodis „veikla“ naudojamas bendrąja prasme. 4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-312
įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte vartojama nuostata ,,investicijų subsidija“, kurios turinys nei keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 3 straipsnio 30 dalyje nurodytuose teisės aktuose nėra apibrėžtas. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti šios sąvokos turinio. Nepritarti Nuostata įgyvendina Direktyvos 8 str. 3 d. c punktą. Vienaip ar kitaip apibrėžus šią sąvoką rizikuotume išplėsti ar susiaurinti nuostatos taikymą.
5
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-315
įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje yra vartojami pilni Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pavadinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 11 punktu, jei institucijos ar teisės akto pavadinimas, prasidedantis žodžiais
„Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą
pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
„12. Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl Lietuvos Respublikos vViešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies nuostatos taikymo, suteikiančioji institucija paraiškos ar pasiūlymo vertinimui ir sutarties nutraukimui mutatis mutandis gali taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies ir 90 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.“6
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3184
įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už koncesijos sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į koncesijos dalyko ir šio įstatymo 62 ir
tvarka vertintų, bei kokiais vertinimo kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad asmuo išmano keičiamo įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Nepritarti Koncesijų įstatymo 71 str. 1 d. nurodyta, kad už suteikiančiosios institucijos suteikiamas koncesijas atsako suteikiančiosios institucijos vadovas. Todėl vadovas, kaip ir skirdamas Komisijos narius procedūroms atlikti, taip ir skirdamas asmenį ar komisiją, atsakingą už koncesijos sutarties vykdymą, įvertins, kas kompetentingai gali atlikti nustatytas užduotis. Nuostata dėl Komisijos narių skyrimo jau yra galiojanti („Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų koncesijas reguliuojančių teisės aktų išmanymą.“). 7
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3110
dėstomą keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą su keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto paskutinis sakinys pildytinas nuostata, kad, esant interesų konflikto situacijai, pareigą nusišalinti turi ne tik suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikime ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, bet ir iniciatoriai. Pritarti Nuostatą papildyti žodžiu „iniciatorius“: „2. Suteikiančioji institucija, siekdama užkirsti kelią koncesijose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo koncesijos suteikime dalyvautų ar su koncesija susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – pasirašę Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją.
Suteikiančiosios institucijos ar įgaliotosios institucijos darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, dalyvaujantys koncesijos suteikime ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkama koncesija susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo;“8
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3111
straipsnis yra pildomas 6 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 23 straipsnis turi 6 dalį. Pritarti Vietoj skaičiau „6“ įrašyti skaičių „7“. 9
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
ekonomiškumo, siūlytina projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktus apjungti į vieną punktą ir jame visas nusikalstamas veikas išvardinti pagal šių nusikalstamų veikų eiliškumą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiojoje dalyje. Nepritarti Viešųjų pirkimų įstatyme ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme yra išvardinta punktais. Todėl siekiant sistemiškumo ir patogaus teisės aktų naudojimo siūloma neapjungti į punktus. Atitinkamai dėstomas ir eiliškumas. 10 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112 10.
Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“ yra netiksli. BK 206 straipsnyje ši nusikalstama veika įvardijama kaip „Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką“, t. y. jos dalykas yra ne tik kreditas, paskola ar tikslinė parama, bet ir subsidija ar dotacija. Dėl to projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas turėtų būti tikslinamas. Be to, atitinkamai tikslintina ir tame pačiame punkte esanti formuluotė „apgaulingą apskaitos tvarkymą“, kadangi ši nusikalstama veika BK 222 straipsnyje apibrėžta kaip „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“. Pritarti „3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, ar tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;“11
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatoma, kad koncesijos dalyvis pašalinamas iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu paaiškėja, kad jis yra nuteistas už „teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą“.
Pažymėtina, kad „teroristiniai nusikaltimai“ bei „su teroristine veikla susiję nusikaltimai“ BK 252¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse išskiriami kaip dvi savarankiškos teisinės kategorijos. Sisteminė ir loginė šios projekto nuostatos bei BK 252¹ straipsnio 1 ir 2 dalių analizė suponuoja išvadą, kad koncesijos dalyvio pašalinimą iš koncesijos suteikimo procedūros turėtų sąlygoti bet kurio, o ne abiejų nurodytų nusikaltimų padarymas. Atsižvelgiant į tai, projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. Pritarti
„4) teroristinį ir ar su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;“
12
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
turima omenyje projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojant konstrukciją „nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar legalizavimą“. Visame BK žodis „legalizavimas“ vartojamas apibrėžiant vienintelę nusikalstamą veiką – nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (BK 216 straipsnis). Visgi tai, jog vartojant nurodytą formuluotę kalbama ne apie BK 216 straipsnį, suponuoja tolimesnis projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkto tekstas, kuriame BK 216 straipsnyje įvardintą nusikalstamą veiką bandoma apibrėžti kaip „nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą“ (past.
Jeigu taip, tuomet projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą“. Pritarti iš dalies Formuluotę patikslinti taip:
„5) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą“;. 13
įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte koncesijos dalyvis laikomas
„nuteistu“ už atitinkamą nusikalstamą veiką, kai dėl „dalyvio, kuris yra
fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“. Šiame punkte tiek per pastaruosius 5 metus priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, tiek neišnykęs ar nepanaikintas teistumas dėstoma kaip dvi kumuliatyvios sąlygos (t. y. jos abi būtinos), reikalingos norint asmenį pripažinti „nuteistu“ (past. – tokį teisės aiškinimo rezultatą lemia šiame punkte vartojamas antrasis jungtukas
„ir“). Jeigu nėra vienos iš šių sąlygų, tuomet asmuo laikytinas „nenuteistu“. Svarstytinas tokio teisinio reguliavimo pagrįstumas. Nepritarti
Koncesijų įstatyme koncesijos dalyvis laikomas teistu 5 metus (pagal Direktyvą 2014/23/ES), tačiau teistumas pagal BK gali būti ilgesnis, todėl būtinos nurodytos dvi kumuliatyvios sąlygos. 13.1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vardijama daug nusikaltimų, kurių padarymas užtraukia ženkliai ilgesnius teistumo terminus nei 5 metai.
Antai projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte minimas dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis, 249 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, kad jį padariusiam asmeniui teistumo terminas trunka dar 8 metus po bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktis). Taip pat pabrėžtina, kad tyčinių nusikaltimų padarymo atveju BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a-d papunkčiuose nurodyti teistumo terminai skaičiuojami ne nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo momento. Pastaroji aplinkybė sudaro prielaidas situacijoms, kai, praėjus 5 metams nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a-d papunkčiuose išvardinti teistumo terminai nusikaltimą padariusiam asmeniui dar net nebus pradėti skaičiuoti (jeigu toks asmuo bus nebaigęs atlikti bausmės). Taigi projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas ne visais atvejais užkirstų kelią tam, kad teistumą už tam tikrus projekte nurodytus itin pavojingus nusikaltimus turintys asmenys netaptų koncesijų dalyviais. Nepritarti Terminai nustatyti įgyvendinant Direktyvos 2014/23/ES 38 str. 10 d. nuostatas. 13.2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
tai, kad ne visos projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos užtraukia teistumą.
Pvz., projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas kyšininkavimas apima, be kita ko, kyšininkavimą, kai kyšio vertė yra mažesnė nei 1 MGL, - ši veika kvalifikuojama kaip teistumo neužtraukiantis baudžiamasis nusižengimas (BK 225 straipsnio 4 dalis). Dabartinė projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio
veiką padaręs asmuo projekto nuostatų kontekste būtų laikomas „nenuteistu“ nepriklausomai nuo to, koks laiko tarpas būtų praėjęs po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo bei įsiteisėjimo (past. – kadangi nėra būtinos asmens pripažinimo „nuteistu“ sąlygos – neišnykusio ar nepanaikinto teistumo). Apibendrinus pažymėtina, kad projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas akivaizdžiai nedera su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje pateiktu nusikaltimų sąrašu, t. y. vienais atvejais lieka teisiškai neįvertinti ilgi teistumo terminai, o kitais atvejais keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas apskritai net teoriškai negali nulemti koncesijos dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros. Mūsų nuomone, išvardintas teisinio reguliavimo problemas būtų galima išspręsti, jeigu projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte asmens pripažinimą „nuteistu“ apibrėžtų 2 alternatyvios, o ne kumuliatyvios aplinkybės: per pastaruosius 5 metus priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba neišnykęs ar nepanaikintas teistumas. Jeigu asmuo neatitiktų nei vienos iš jų, tuomet jis būtų laikomas
„nenuteistu“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir projekto 12 straipsnyje
dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punkto atžvilgiu.
Nepritarti
14
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu, juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys turėtų „nuteisto“ asmens statusą, jeigu dėl šio asmens padarytos nusikalstamos veikos „per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“. Ši nuostata visas juridinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas – baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius nusikaltimus, nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – traktuoja vienodai, nepaisant to, kad skirtingų rūšių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis yra skirtingas. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas dera su proporcingumo principu, įpareigojančiu įstatymų leidėją nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas).
Dėl to siūlytina projekto 12 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą papildyti bent vienu papildomu „nuteisimą“ liudijančiu kriterijumi, skirtu situacijoms, kai juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys yra padarę labai sunkų nusikaltimą, – tokiu atveju koncesijos dalyvis galėtų būti laikomas „nuteistu“ 8 metus po apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo (toks teisinis reguliavimas iš esmės derėtų su BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje nustatytu teistumo terminu, skirtu asmenims, padariusiems labai sunkų nusikaltimą). Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet projekto 12 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas turėtų būti dėstomas taip:
„dalyvio, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per
pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba dėl šio dalyvio padaryto labai sunkaus nusikaltimo per pastaruosius 8 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba <...>“. Nepritarti Koncesijų įstatymo 26 straipsnio
terminai įgyvendinant Direktyvą 2014/23/ES
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte piniginio vieneto pavadinimas turėtų būti rašomas vadovaujantis Rekomendacijų 120 punktu.
Pritarti
„2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt) eurų);“
16
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiančioji institucija pašalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros ,,jeigu koncesijos suteikimo procedūrų metu dalyvis pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 22 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
reglamentuoti interesų konfliktą suteikiančiojoje organizacijoje, bet tai neapima koncesijų dalyvių interesų konflikto atvejų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo
tiksli, o atvejai, kuomet gali kilti koncesijų dalyvių interesų konfliktai, neturėtų būti apibrėžti atskirai. Nepritarti Koncesijų įstatymo 22 str. apima tuos atvejus, kai suteikiančiosios institucijos darbuotojams, iniciatoriams, Komisijos nariams, ekspertams ir kitiems, dalyvaujantiems koncesijos suteikime gali kilti interesų konfliktai su dalyviais. Tokį apibrėžimą ir pašalinimo pagrindą nustato Direktyvos 2014/23/ES 38 str. 7 d. d) punktas. 17
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 4 punkte vartojama nuostata ,,per pastaruosius vienus metus“ nėra aiški tuo aspektu, kad neaišku, iki kokio įvykio turėtų būti skaičiuojamas vienų metų terminas.
Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais reiktų patikslinti projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas, kuriose vartojamos nuostatos ,,per pastaruosius 3 metus“. Pritarti iš dalies Praktika yra tokia, kad tiekėjo atitiktis vertinama susipažinimo su pasiūlymais momentui ir nustačius laimėtoją. Tačiau tiek ES, tie nacionalinis reguliavimas leidžia suteikiančiajai institucijai (kaip ir perkančiajai organizacijai atliekant pirkimą) dalyvį patikrinti bet kuriuo procedūros metu (26 str. 9 d.). Todėl įrašius tikslų momentą, iki kokio įvykio skaičiuojamas terminas, nuostata neatitiktų ES reguliavimo ir kitų įstatymo nuostatų. Tikslintina redakciniu požiūriu:
“4) <…> šiuo pagrindu dalyvis taip pat pašalinamas iš
koncesijos suteikimo procedūros, kai, vadovaudamasis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš koncesijos suteikimo ar pirkimo procedūrų, arba taikomos kitos panašios sankcijos;“18
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostata ,,ankstesnė sutartis buvo nutraukta prieš laiką“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku koks ,,laikas“ turimas omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad ankstesnė sutartis buvo nutraukta nepasibaigus jos galiojimo terminui, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų patikslinti vietoj nuostatos ,,prieš laiką“ įrašyti nuostatą ,,prieš terminą“.
Pritarti
„6) <…> nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais
trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko prieš terminą, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos;“19
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 3 punkte žodžiai „išskyrus nurodytą šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalies 8 punkte“ keistini žodžiais
„išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 dalies 8 punkte“. Pritarti
„3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio įstatymo 26 straipsnio
suteikiančioji institucija abejoja koncesininko sąžiningumu, ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu suteikiančioji institucija gali pašalinti dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai “. 20
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 9 dalies nuostatas suteikiančioji institucija dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros gali pašalinti bet kuriame koncesijos suteikimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš koncesijos suteikimo procedūrą ar jos metu jis atitinka koncesijos dokumentuose nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų.
Atkreiptinas dėmesys, kad koncesijos dalyvių pašalinimo pagrindus teikiamu projektu siūloma nustatyti ir pačiame keičiamame įstatyme, todėl projekto nuostata, pagal kurį koncesijos dalyvis galėtų būti šalinamas bet kuriame koncesijos suteikimo etape vien tik koncesijos dokumentuose nustatytais pašalinimo pagrindais kelia abejonių. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti tikslinamas. Nepritarti Koncesijų įstatymo projekte 31 str. 2 d. 2 p. (keičiamas 17 str.) pašalinimo pagrindai nurodomi koncesijos dokumentuose. Be to, įstatymas nustato ne tik privalomus pašalinimo pagrindus. 21
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 10 dalies nuostatos iki dvitaškio matyti („<...> jeigu yra visos šios sąlygos kartu:“), kad koncesijos dalyvis iš koncesijos suteikimo procedūros galėtų būti nepašalinamas tik tuo atveju, jeigu egzistuoja visos projekto 12 straipsnyje dėstomuose keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 1 punkto a-c papunkčiuose išvardintos sąlygos. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. Pritarti Projektu norima pasakyti, kad turi būti sąlygos nurodytos 1 ir 2 punktuose, o ne 1 punkto a-c papunkčiuose. „10. Jeigu dalyvis atitinka šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatytus pašalinimo pagrindus, suteikiančioji institucija gali jo nepašalinti iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu yra visos abi šios sąlygos kartu: <...>“. 21.1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112 21.1.
Projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 1 punkto a papunktyje nurodyta sąlyga – savanoriškas nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimas, pašalinimas – įmanoma tik tuo atveju, jeigu padarytu teisės pažeidimu tokia žala apskritai buvo padaryta. Tuo tarpu padarius projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas žala gali ir nekilti (pvz., jei asmens veika nutrūko kėsinimosi stadijoje). Dėl to siūlytina aptariamą papunktį dėstyti taip:
„savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą,
pašalinimą (jeigu žala buvo padaryta)“. Nepritarti a-c papunkčiuose nurodyti atvejai yra pavyzdiniai ir taikytini, jei aktualūs. 21.2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
projekto 12 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 26 straipsnio 10 dalies 1 punkto c papunktyje nurodytos techninės, organizacinės, personalo valdymo priemonės, skirtos tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai, gali būti pritaikomos tik tada, kai koncesijos dalyvis yra juridinis asmuo (past.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
pažeidimo rimtumą <...>“ žodis „rimtumą“ keistinas žodžiu „pavojingumą“.
Nusikalstamas veikas apibūdina ne rimtumo, o būtent pavojingumo kriterijus (BK 11, 12 straipsniai). Pritarti Baudžiamojo kodekso 11 ir 12 str. apibūdina tik nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijus. Tikslintina: „2) suteikiančioji institucija įvertino dalyvio informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi dalyvis, siekdamas įrodyti savo sąžiningumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Suteikiančioji institucija turi pateikti dalyviui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos dalyvio informacijos gavimo.“23
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3112
įstatymo 26 straipsnio 12 dalies nuostatos „Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu dalyviui yra nustatytas šio straipsnio 1, 2 <...> dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, suteikiančioji institucija šalina dalyvį iš koncesijos suteikimo procedūros teismo sprendime nurodytą laikotarpį“ turinys neaiškus. Projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vardijamos nusikalstamos veikos, kurių padarymas sąlygoja arba gali sąlygoti koncesijos dalyvio pašalinimą iš koncesijos suteikimo procedūros, o šio straipsnio 2 dalyje – atvejai, kada asmuo laikomas „nuteistu“ už šių nusikalstamų veikų padarymą. Konkretūs laikotarpiai, kurių trukmės metu ribojama koncesijos dalyvio teisė dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje, numatomi pačioje projekto 12 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas baudžiamojoje byloje jokio atskiro sprendimo dėl „pašalinimo pagrindo laikotarpio“ nepriima.
Galbūt projekte minimas „pašalinimo pagrindų laikotarpis“ galėtų būti suprantamas kaip, pvz., baudžiamojoje byloje paskirtos terminuotos bausmės, de facto užkertančios asmeniui kelią dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose, laikotarpis (pvz., laisvės atėmimo bausmės trukmę atitinkantis laikotarpis). Kita vertus, net ir tokiu atveju siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų tikslus, nes projekto nuostatų kontekste asmens laikymas „nuteistu“ ir, atitinkamai, asmens teisės dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose ribojimas siejamas ne vien tik su bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir po bausmės atlikimo sekančiu teistumu (projekto 12 straipsnyje dėstomi keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1,
straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 26 straipsnio 12 dalį revizuoti iš esmės ir ją suderinti su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1, 2 dalimis. Nepritarti Koncesijų įstatymo 26 str. 12 d. neturi būti derinama su 1 ir 2 dalimis, nes 12 dalyje kalbama apie atskirą atvejį, kuomet nebus taikomi 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai. T. y., jei teismas nustato, kad dėl išvardintų nusikaltimų ar pažeidimų ekonominės veiklos subjektas negali dalyvauti koncesijose tam tikrą laikotarpį, tai ir bus atsižvelgiama į teismo sprendimą. Toks reguliavimas nustatomas atsižvelgiant į Direktyvos 2014/23/ES 38 str. 10 d. nuostatas. Pastebėtina, kad pagal Direktyvos 2014/23/ES 38 str. 9 d. nuostatas, jei teismas nustato, kad dėl išvardintų nusikaltimų ar pažeidimų ekonominės veiklos subjektas negali dalyvauti koncesijose tam tikrą laikotarpį, jis taip pat negali pasinaudoti direktyvoje ir įstatymo 26 str.
patikslinti Projekto
nuorodą: „11. Šio straipsnio 9
įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų teismo sprendime numatytą laikotarpį.“24
straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nereikėtų nurodyti subjekto, kuriam suteikiančioji institucija privalėtų išsiųsti sugrupuotus skelbimus. Nepritarti Pagal Koncesijų įstatymo 30 str. 4 dalį visi skelbtini skelbimai yra teikiami Viešųjų pirkimų tarnybai. 25
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3125
25Vadovaujantis rekomendacijų 141 punktu,
projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnis dėstytinas nauja redakcija, kadangi keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių. Pritarti26
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3127
įstatymo 51 straipsnyje yra numatoma, kad „Jeigu yra gautas tik vienas išsamus įsipareigojamasis pasiūlymas, kuris atitinka koncesijos dokumentų reikalavimus, suteikiančioji institucija kviečia dalyvį dalyvauti derybose šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu nepasinaudoja teise nutraukti koncesijos suteikimo procedūrų, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi“. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, kas nepasinaudoja teise nutraukti koncesijos suteikimo procedūrų, atsižvelgiant į tai projekto 27 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 51 straipsnis tikslintinas.
Pritarti „Jeigu yra gautas tik vienas išsamus įsipareigojamasis pasiūlymas, kuris atitinka koncesijos dokumentų reikalavimus, suteikiančioji institucija kviečia dalyvį dalyvauti derybose šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu suteikiančioji institucija nepasinaudoja teise nutraukti koncesijos suteikimo procedūrų, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi.“27
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-31183
įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nurodoma, kad ,,Jeigu papildomos su koncesijos dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, suteikiančioji institucija ją pateikia visiems ekonominės veiklos vykdytojams ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos”. Formuluotė „informacijos paprašoma laiku” nėra pakankamai tiksli ir aiški. Jeigu turima omenyje, kad papildomos informacijos paprašoma teisės aktų nustatytais terminais ar nepraleidus nustatytų terminų, vertinamąją projekto formuluotę reikėtų patikslinti. Nepritarti Nuostata perkelia Direktyvos 2014/23/ES 34 str. 3 d.:
Su sąlyga, kad papildomos informacijos, susijusios su koncesijos dokumentais, prašoma tinkamu laiku, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai ar kompetentingi padaliniai ją pateikia visiems koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujantiems paraiškų teikėjams ar konkurso dalyviams ne vėliau likus šešioms dienoms iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Šioje nuostatoje žodį „laiku“ reikia suprasti taip, kad informacijos paprašoma tuo metu, kai suteikiančioji institucija gali pateikti informaciją likus 6 dienom. T. y., jei informacijos bus paprašyta likus 5 dienoms iki pasiūlymų termino pabaigos, tai jau nebus laiku.
28
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3130
įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje atsisakytina įvedamo skliaustuose trumpinio
„(toliau – Viešojo administravimo įstatymas)“ kaip perteklinio, kadangi
vadovaujantis rekomendacijų 112 punktu, jei teisės akto pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti „6. Tais atvejais, kai šis įstatymas neleidžia atskleisti su koncesija susijusios informacijos, su ja gali susipažinti tik Komisijos nariai ir suteikiančiosios institucijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų bei įstaigų, pagal kompetenciją atliekančių koncesijų priežiūrą, atstovai, suteikiančiosios institucijos vadovas, jo įgalioti asmenys bei kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta tvarka.“29
įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 7 punkto numerį reikėtų žymėti skaičiumi su skliausteliu. Pritarti „7) šalių teisės į turtą, kuris bus sukuriamas, naudojamas, keičiamas, valdomas, prižiūrimas ar perduodamas arba kuriuo bus naudojamasi teikiant paslaugas ar atliekant darbus pagal koncesijos sutartį, ir iš to kylančios pareigos;“. 30 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-3138 30.
Projekto 38 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalies konstrukcijoje „<...> atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“ vartojamas jungtukas „ar“ suponuoja, kad asmuo už tą pačią veiką gali būti traukiamas tik vienos rūšies atsakomybėn. Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas yra netikslus. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, jog principas non bis in idem nereiškia, kad asmuo už tą patį teisės pažeidimą negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Pvz., už tą pačią veiką asmuo gali būti patrauktas tarnybinėn ir administracinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas). Dėl to pacituotoje projekto nuostatoje šalia jungtuko „ar“ skliausteliuose įrašytinas jungtukas „(ir)“. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad dėl analogiškos nuostatos Viešųjų pirkimų įstatymo projekte pateikta pastaba, kad vardinamos atsakomybės rūšys vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, siūlytina jų atsisakyti ir Koncesijų įstatyme. „2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti koncesijos suteikime dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jo rezultatams asmenys atsako už savo veiką pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.“31
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-31422
pavedimas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimti poįstatyminius teisės aktus yra teisiškai neįgyvendinamas, kadangi šį pavedimą nustatanti teisės norma įsigaliotų kartu su kitomis įstatymo nuostatomis.
Kitaip tariant, ji taptų teisiškai įpareigojanti tik tada, kai jau būtų įsigaliojęs pats įstatymas. Siekiant išspręsti šią problemą, svarstytina, ar projekto 42 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti konkrečios viso įstatymo, išskyrus 16 straipsnį, įsigaliojimo datos, šioje dalyje taip pat įtvirtinant, kad nuostata dėl pavedimo priimti poįstatyminius teisės aktus įsigalioja anksčiau nei visos kitos įstatymo nuostatos. Pritarti Siūlytina nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – 2023 m. sausio
atsisakoma. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
24
didintų funkcijų koncentracijos prielaidas. VPĮ projekto Nr. 1919 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis siūloma keisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, papildyti šį straipsnį 7 dalimi ir išplėsti viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimus, kad ji galėtų (numatoma diskrecija) veikti ne tik pirkimo atlikimo etape, bet ir iniciavimo ir (ar) sutarties vykdymo. Iš aiškinamajame rašte pateikiamos informacijos darytina išvada, kad tokiu pakeitimu siekiama, kad organizuojant pirkimo procesą didesnis dėmesys būtų skiriamas iniciavimo ir sutarties vykdymo etapams.
Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, nekvestionuojame pasirengimo pirkimui ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo svarbos pirkimo procedūrose. Tačiau laikomės pozicijos, kad kontrolės galimybės didėja ir neskaidrių susitarimų tikimybė mažėja, kai pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijos yra kaip įmanoma labiau atskirtos. Ir atvirkščiai, kai šios funkcijos sutelkiamos vieno asmens ar vienos asmenų grupės (komisijos) rankose, išauga korupcijos pasireiškimo ir neskaidrių sprendimų tikimybė. Manome, kad aiškinamajame rašte nurodomas šio pakeitimo siekis gali būti pasiekiamas be galimybių koncentruoti pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijas įtvirtinimo įstatyminiame lygmenyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atsakyti nurodyto pakeitimo ir įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti prikimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo funkcijų atskyrimą. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 1.1.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 4 straipsnio 2 ir 4 dalims;
dalims;
Įstatymo projekte siekiama didesnį dėmesį skirti dviem labai svarbiems koncesijų suteikimo etapams – koncesijos pasirengimui ir sutarties vykdymui – kurie daro didelę įtaką tinkamam suteikiančiosios institucijos poreikio patenkinimui. Įstatymo projekte nesiekiama visų sprendimų sukoncentruoti vienose rankose. Suteikiančioji institucija galėtų sudaryti skirtingas komisijas atskiriems koncesijos suteikimo etapams, jeigu matytų, kad tai yra reikalinga.
Tačiau gali būti atvejų, kai koncesijos pobūdis reikalauja, kad procedūras vykdytų tie patys asmenys, kurie dalyvavo pasirengiant koncesijos procedūrai (arba sutartį vykdytų tie patys asmenys, kurie vykdė procedūras) ir sukaupė tam tikras žinias. Toks koncesijų suteikimo būdas gali padėti profesionaliau atlikti koncesijų suteikimo procedūras ir sutarties vykdymą. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
3
arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis būtų sudaromos sąlygos tendencingai vertinti tiekėjų pateiktus dokumentus ar duomenis Pagal esamą reglamentavimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tuo tarpu VPĮ projekto Nr. 1919 17 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti ne pareigą prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, o teisę. Manome, kad tokios diskrecijos nustatymas sudarys sąlygas šia teise naudotis nesąžiningai, t. y. galimos situacijos, kai tam tikrais atvejais dėl asmeninio suinteresuotumo nebus prašoma patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, bet pasiūlymai bus iš karto atmetami ar nepalankiai įvertinami pagal akivaizdžiai netikslius dokumentus ar duomenis (neobjektyviai dėl akivaizdžių netikslumų). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio pakeitimo motyvai nenurodomi aiškinamajame rašte.
Siekdami neišbalansuoti esamo reglamentavimo, siūlome atsisakyti minėto pakeitimo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 1.2.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 16 straipsnio 1 daliai; 1.2.2. VPGSĮ projekto Nr. 1925 28 straipsniui;
Įstatymo projektu iš esmės keičiamas reguliavimas, kuriuo galima tikslinti pasiūlymą – siūloma suteikiančiajai institucijai suteikti daugiau diskrecijos. Tokiu keitimu siekiama užtikrinti, kad nebūtų atmesti pasiūlymai, kai padaromos ne tik įstatyme išvardintos klaidos. Pažymėtina, kad ES direktyvose taip pat numatyta teisė, o ne pareiga, suteikiančiajai institucijai prašyti patikslinti pasiūlymą. Kadangi nebelieka griežtų taisyklių, kuomet galima tikslinti pasiūlymus, tikėtina, dalyviai gali tuo piktnaudžiauti ir pateikę netvarkingus pasiūlymus reikalauti leisti juos patikslinti. Sudarant sąlygas suteikiančiajai institucijai pačiai spręsti, kada ji leidžia tikslinti pasiūlymus, siekiama, kad dalyviai atsakingai rengtų pasiūlymus ir dirbtinai nevilkintų koncesijos suteikimo procedūrų. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2
reglamentuojama. VPĮ projekto Nr. 1919 9 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu, be kita ko, „<...> pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.“ Manome, kad formuluotė „esminė klaida, dėl kurios perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties“ yra abstrakti bei neinformatyvi, ir dėl to ji gali būti plačiai interpretuojama.
Siekdami mažinti galimybes piktnaudžiauti nepagrįstais procedūrų nutraukimais, ir tuo pačiu sudaryti galimybę nutraukti procedūras, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebima, kad pirkimo dokumentuose yra esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kada pirkimo dokumentų klaida laikoma esmine. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 2.1.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 8 straipsnio 2 daliai;
Nr. 1925 4 straipsniui;
Siekiant aiškumo, kada suteikiančioji institucija gali nutraukti koncesijos procedūrą, siūlytina taip tikslinti Įstatymo projekto nuostatą:
„3. Suteikiančioji institucija bet kuriuo metu
iki koncesijos sutarties sudarymo turi teisę nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba koncesijos dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių suteikiančioji institucija negali sudaryti koncesijos sutarties koncesijos suteikimas tampa nebetikslingas ar ją suteikus sutarties dalykas būtų ne toks, kokio reikia suteikiančiajai institucijai.“
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo Ekonomikos komitetas,
3 Argumentai: Įstatymo projekte nustatoma, kad jeigu dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį koncesijos dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, suteikiančioji institucija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tačiau kartu nustatoma taisyklė, kad tikslinant galutinius pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Įvertinus tai, kad tokios taisyklės atsisakoma Viešųjų pirkimų įstatyme, tikslinga jos atsisakyti ir Koncesijų įstatyme. Tačiau kartu reikėtų nustatyti, kad pasiūlymai gali būti tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis (taip kaip siūloma nustatyti Viešųjų pirkimų įstatyme. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 36 straipsnį 9 dalimi:
„9. Jeigu dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar
duomenis apie atitiktį koncesijos dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, suteikiančioji institucija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą.
Tikslinant galutinius pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.“ Pritarti. 2 Ekonomikos komitetas, 2022-10-26 16, 42 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 31 siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2023 m. sausio 1 d. Pagal dėstomą įstatymo įsigaliojimo straipsnį 16 straipsnis, kuris keitė įstatymo 15 straipsniu keičiamą Koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, turėjo įsigalioti vėliau (2022 m. lapkričio 14 d.) nei visas įstatymas (planuota, kad įstatymas įsigalios iki 2022 m. lapkričio 14 d.). Nukėlus įstatymo įsigaliojimo datą, 16 straipsnis tampa nebetikslingu, tačiau svarbu, kad įstatymo 15 straipsniu keičiama Koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis įgyvendintų 2019 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1780 ir įsigaliotų 2022 m. lapkričio 14 d. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamą Koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, išbraukti įstatymo projekto 16 straipsnį atitinkamai pakeičiant įstatymo projekto straipsnių numeraciją bei įstatymo įsigaliojimo nuostatas. 15 straipsniu keičiamo Koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimas: „1.
Informacija, kuri turi būti nurodyta šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytuose skelbimuose, skelbimų standartinės formos, klaidų ištaisymo formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti 2015 m. lapkričio 11 d. 2019 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986 2019/1780, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (ES) 2015/1986 (e. formos).“ „16 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Informacija, kuri turi būti nurodyta šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytuose skelbimuose, skelbimų standartinės formos, klaidų ištaisymo formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti 2019 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos).“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2023 m. sausio 1 d. 12. Šio įstatymo 16 straipsnis įsigalioja 2022 m. lapkričio 14 d. 15 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. lapkričio 14 d. 23. Viešųjų pirkimų tarnyba iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 34. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos koncesijų suteikimo procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatas. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas, L.Savickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo
projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris