Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 59 dalį ir ją išdėstyti taip:
„59. Specialiojo statuso subjektai – Lietuvos Respublikos
specialiųjų tyrimų tarnyba, krašto apsaugos sistemos institucijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai suteiktos teisės ir pareigos, nustatytos šio įstatymo 451 straipsnyje, vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos šaulių sąjunga, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos, Lietuvos Respublikos muitinė (ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme), taip pat Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba.“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualių praktinių įgūdžių tobulinimui
dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Šaulio tarnybai A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, duslintuvus, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.
Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualių praktinių įgūdžių tobulinimui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti profesinės karo tarnybos kariai , kariai savanoriai ar kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, turintys teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, pateikę specialiojo statuso subjekto pažymą, patvirtinančią, kad jie turi teisę tarnybos metu nešioti šaunamąjį ginklą, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus taip pat suteikia teisę nešiotis savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus taip, kad kiti asmenys jų nematytų.“
2Pakeisti 13 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 14.
Sportui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai, kurie per paskutinius 12 mėnesių iki nuo prašymo dėl leidimo laikyti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, pateikimo dienos, reguliariai užsiėmė šaudymo sportu (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto varžybose) bei aktyviai treniravosi (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto pratybose) rengdamiesi šaudymo sporto varžyboms ir dalyvavo šaudymo sporto varžybose, kurias yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, kai ginklas atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, gavę leidimą laikyti ginklus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
A kategorijos ginklą, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ar C kategorijos ginklą gali perleisti naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis A kategorijos ginklą, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ar C kategorijos ginklą. Ginklas turi būti laikomas fizinio asmens, perleidusio jam priklausantį A kategorijos ginklą, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ar C kategorijos ginklą naudoti kartu gyvenančiam šeimos nariui, būste. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gavęs leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.“5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nepateikęs sveikatos patikrinimo išvados, patvirtinančios, kad jis neserga sergantis kai kuriomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar neturi turintis šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo trukdančių tinkamai elgtis su ginklu ;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatos netaikomos specialiojo statuso subjektų pareigūnams , ir (ar) profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą (pateikiama šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta pažyma) ir norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus savigynai . Šio straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos netaikomos buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams , ir (ar) profesinės karo tarnybos kariams , kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus savigynai ir pateikusiems specialiojo statuso subjekto pažymą (raštą) , patvirtinančią, kad jie specialiojo statuso subjektų vadovų nustatyta tvarka yra išlaikę egzaminą (įskaitą) dėl tarnybinio ginklo nešiojimo (priskyrimo) turėjo teisę tarnybos metu nešioti šaunamąjį ginklą .“ 6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 2.
Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15
dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ;
7) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;
8) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–4 punktuose;
nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;
šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;
psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;
panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“
Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15
dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ;
7) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;
8) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–4 punktuose;
nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;
šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;
psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;
panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 8 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) nustatoma, kad pareiškėjui (Europos fiziniam asmeniui, Europos juridiniam asmeniui, Europos juridinį asmenį kontroliuojantiesiems asmenims ar Europos juridinio asmens administracijos vadovui) buvo panaikintas licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas šio straipsnio1615 dalies 2, 3, 6, 8, 9, 10 punktuose nustatytais pagrindais ir nuo to laiko nepraėjo 3 metai;“.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
skirtus šaudmenis ir ginklų priedėlius fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, išskyrus specialiojo statuso subjektus, profesinės karo tarnybos karius, karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karius, šaulius, nepaprastosios ar karo padėties atvejais.“
pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
tarnybai, leidimo laikyti ginklus ir leidimo nešiotis ginklus galiojimas panaikinamas netekus narystės Lietuvos šaulių sąjungoje. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualių praktinių įgūdžių tobulinimui leidimo laikyti ginklus ir leidimo nešiotis ginklus galiojimas panaikinamas karį atleidus iš tarnybos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto (2) lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 59 dalį ir ją išdėstyti taip: „59. Specialiojo statuso subjektai
Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai suteiktos teisės ir pareigos, nustatytos šio įstatymo 451 straipsnyje, vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos šaulių sąjunga, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos, Lietuvos Respublikos muitinė (ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme), taip pat Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba.“2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualių praktinių įgūdžių tobulinimui individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti
straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Šaulio tarnybai A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, duslintuvus, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis , gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.
Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualių praktinių įgūdžių tobulinimui individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti profesinės karo tarnybos kariai , kariai savanoriai ar kiti aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, turintys teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, pateikę specialiojo statuso subjekto pažymą, patvirtinančią, kad jie turi teisę tarnybos metu nešioti šaunamąjį ginklą, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus taip pat suteikia teisę nešiotis savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus taip, kad kiti asmenys jų nematytų.“
2Pakeisti 13 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 14.
Sportui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai, kurie per paskutinius 12 mėnesių iki nuo prašymo dėl leidimo laikyti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, pateikimo dienos, reguliariai užsiėmė šaudymo sportu (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto varžybose) bei ir aktyviai treniravosi (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto pratybose) rengdamiesi šaudymo sporto varžyboms ir dalyvavo šaudymo sporto varžybose, kurias yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, kai ginklas atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, gavę leidimą laikyti ginklus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
A kategorijos ginklą, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ar C kategorijos ginklą gali perleisti naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis A kategorijos ginklą, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ar C kategorijos ginklą. Ginklas turi būti laikomas fizinio asmens, perleidusio jam priklausantį A kategorijos ginklą, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ar C kategorijos ginklą naudoti kartu gyvenančiam šeimos nariui, būste. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gavęs leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.“5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nepateikęs sveikatos patikrinimo išvados, patvirtinančios, kad jis neserga sergantis kai kuriomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar neturi turintis šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo trukdančių tinkamai elgtis su ginklu ;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punkt o ų nuostatos netaikomos specialiojo statuso subjektų pareigūnams , ir (ar) profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą (pateikiama šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta pažyma) ir norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus savigynai . Šio straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos netaikomos esamiems (pateikiama šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta pažyma) ir buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams , ir (ar) profesinės karo tarnybos kariams , kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus savigynai ir pateikusiems specialiojo statuso subjekto pažymą (raštą) , patvirtinančią, kad jie specialiojo statuso subjektų vadovų nustatyta tvarka yra išlaikę egzaminą (įskaitą) dėl tarnybinio ginklo nešiojimo (priskyrimo) turėjo teisę tarnybos metu nešioti šaunamąjį ginklą .“ 6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;21 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus , bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;32 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos B audžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;43 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos B audžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija
kuris padarytas kurį padarė naudojant naudodamas sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;54 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Lietuvos Respublikos b B audžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;65 ) turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo požymius;76 ) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–54 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ;87 ) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;98 ) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–4 5 punktuose;109 ) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;1110 ) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;1211 ) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;1312 ) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“
Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;21 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus , bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;32 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos B audžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;43 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos B audžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija
kuris padarytas kurį padarė naudojant naudodamas sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;54 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Lietuvos Respublikos b B audžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;65 ) turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo požymius;76 ) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–54 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ;87 ) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;98 ) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–4 5 punktuose;109 ) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;1110 ) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;1211 ) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;1312 ) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“
pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 8 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
asmeniui, Europos juridinį asmenį kontroliuojantiesiems asmenims ar Europos juridinio asmens administracijos vadovui) buvo panaikintas licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas šio straipsnio1615 dalies 2, 3, 6, 8, 9, 10 punktuose nustatytais pagrindais ir nuo to laiko nepraėjo 3 metai;“.
21 straipsnio 10 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas bus tiesiogiai susijęs su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, pateikti teritorinei policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir medicininio sveikatos patikrinimo išvadą išvadas , patvirtinanč ią ias , kad jis neserga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar neturi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo “. 2. Pakeisti
21 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, pateikti teritorinei policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir medicininio sveikatos patikrinimo išvadą išvadas , patvirtinanč ią ias , kad jis neserga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar neturi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo “. 9 straipsnis.
9 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 4) B ir C kategorijų ginklus, jiems skirtus šaudmenis ir ginklų priedėlius fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, išskyrus specialiojo statuso subjektus, profesinės karo tarnybos karius, karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karius, šaulius, nepaprastosios ar karo padėties atvejais.“ 10 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
5Fizinio asmens, turinčio ginklą šaulio tarnybai, leidimo laikyti ginklus ir leidimo nešiotis ginklus galiojimas panaikinamas netekus narystės Lietuvos šaulių sąjungoje. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualių praktinių įgūdžių tobulinimui individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti leidimo laikyti ginklus ir leidimo nešiotis ginklus galiojimas panaikinamas karį atleidus iš tarnybos.“ 11 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
5) kai asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą š io įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, ir 4 ir 5 punktuose;
“ . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 24 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
02 -02 Nr. XIVP-192 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje žodžiai „ Specialiojo statuso subjektai “ rašytini paryškintomis raidėmis. 2. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnyje numatomus keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimus, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir galiojančios redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 8 punktas, vietoje žodžių „ trukdančių tinkamai elgtis su ginklu “ įrašant žodžius „ dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo “. 3. Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime, kurį įgyvendina teikiamas įstatymo projektas, pažymėjo, jog „ Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami “. Manytina, kad šis aspektas turėtų atsispindėti ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p.
[email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 40 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
04 -28 Nr. XIVP-192(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pavadinimą žodžiai
„Lietuvos Respublikos“ yra pertekliniai, kadangi šio teisės akto pilnas
pavadinimas yra nurodytas galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. 2. Projekto
nepriekaištingos reputacijos asmeniu nebūtų laikomas asmuo, „turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo požymius“. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas šiais aspektais. 2.1. Kai kurie nusikalstamų veikų sudėčių požymiai yra įtvirtinti ne BK specialiojoje, o BK bendrojoje dalyje (tokie kaip amžius, pakaltinamumas ir pan.), todėl pacituotoje projekto formuluotėje nuoroda į BK turėtų būti teikiama neišskiriant kurios nors vienos BK dalies. 2.2. Siekiant projekte vartojamų sąvokų suderinamumo su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju BK, siūlytina prieš žodį „požymius“ įrašyti žodį „sudėties“ [1] . 3. Projekto
pateikiama nuoroda ne į keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o į keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Analogiška pastaba dėl nuorodos į keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą taikytina ir galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto atžvilgiu. 4. Projekto
keisti, yra numatytas ne keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 dalies 7 punkte, o keičiamo įstatymo 25 straipsnio 10 dalies 7 punkte. 5. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 1 dalyje ir projekto 8 straipsnyje numatomus pakeitimus, kartu turėtų būti keičiamas ir galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punktas bei 41 straipsnio 1 dalies 6 punktas. 6. Jeigu būtų atsižvelgta į šios išvados 4 ir 5 pastabas, tuomet projekto pavadinime turėtų būti nurodyta, jog projektu keičiami, be kita ko, ir 25 bei 30 keičiamo įstatymo straipsniai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Pvz., BK 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog „Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis “.
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
2, 11, 13, 16, 17, 18, 19,
pakeitimo
: Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Alvydas Tumasonis, Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūly mai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-02-021 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje žodžiai „ Specialiojo statuso subjektai “ rašytini paryškintomis raidėmis. Pritarti
departamentas 2021-02-025 2.
Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnyje numatomus keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimus, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir galiojančios redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 8 punktas, vietoje žodžių „ trukdančių tinkamai elgtis su ginklu “ įrašant žodžius „ dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo “. Pritarti
departamentas
įgyvendina teikiamas įstatymo projektas, pažymėjo, jog „ Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami
“. Manytina, kad šis aspektas turėtų atsispindėti ir projekto 6 straipsniu
keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl Konstitucinio Teismo nutarime konstitucinio proporcingumo principo išaiškinimo ir įgyvendinimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, siūloma leidimų ginklams asmenims neišduoti:
1) visą gyvenimą, jeigu jie padarė itin pavojingą tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 str. 5, 6 d.), t. y. sunkų nusikaltimą, už kurį BK nustatyta bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;
2) tol kol galioja teistumas, o teistumui išnykus, dar 15 metų po teistumo išnykimo neišduodamas leidimas ginklui įsigyti, jeigu asmuo padarė tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta bausmė nuo 3 iki 6 metų laisvės atėmimo;
3) tol kol galioja teistumas;
4) 3 metus, jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus, už kurį BK numatyta bausmė yra iki 3 metų laisvės atėmimo ir asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: Pasiūlymas:6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;21 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus , bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;32 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;43 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;54 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;65 ) turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo
arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ;87 ) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;98 ) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–45 punktuose;109 ) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;1110 ) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;1211 ) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;1312 ) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“ 3.
Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;21 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus , bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;32 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;43 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;54 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;65 ) turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo
arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ;87 ) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;98 ) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–45 punktuose;109 ) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;1110 ) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;1211 ) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;1312 ) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai : Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos medžiotojų asociacija 2021-02-086 Mūsų nuomone, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas iš esmės nesuderintas ar netgi galima sakyti prieštarauja Konstitucijos 3 straipsnio daliai: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“ Lietuvos Respublikos Prezidentė 2019 m. birželio 20 d. dekretu Nr. 1K-1667
„Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2164 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ (TAR, 2019-06-20, Nr. 2019-09937) šiek tiek sušvelnino nesuderinamumą tarp Konstitucijos 3 str. ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, tačiau, mūsų nuomone, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir toliau rodo, kad Seimas, galimai, nepasitiki Tauta ir kiekvienu piliečiu (jo nuosaikumu), taip kaip siūlė Konstitucijos autoriai. Dabar turime naujų patirčių, kurie išdėstyti net Seimo dokumentuose: 1. 2018 m. gruodžio 10 d. rezoliucija „Dėl paramos Ukrainai Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje“ (TAR, 2018-12-12, Nr. 2018-20323) 2. 2014 m. balandžio 24 d. rezoliucija „Dėl padėties Ukrainoje“ (TAR, 2014-04-25, Nr. 2014-04752) 3. 2018 m. birželio 27 d. rezoliucija „Dėl Olego Sencovo ir kitų politinių kalinių“ (TAR, 2018-06-29, Nr. 2018-10880) Atsižvelgus į šias aplinkybes Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas negali būti dviprasmiškas kai kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Seimo kanceliarijoje GAUTA 2021-02-08 Nr.
G-2021-1379 Mūsų nuomone, kai kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustoja galioti ta prasme, kad: „laisvos valstybės saugumui, žmonių teisė laikyti ir nešiotis ginklus, neturi būti pažeidžiama.“ Kai kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai Lietuvos Respublikos piliečiams nebereikia nei psichiatro pažymos, nei seifo ginklui, nei policijos leidimo laikyti ir nešiotis ginklus. Taip yra pagal Konstituciją, ką benumatytų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Po Gruzijos ir Ukrainos pamokų, mūsų nuomone, net dabartinius metu Lietuvos Respublikos įstatymai negali būti griežtesni nei ES direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės1 , t.y. A kategorija – Uždrausti šaunamieji ginklai ir B kategorija. – Šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia leidimo neturėtų būti išplėsta Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Nepritarti 2020 m. birželio 5 d. Konstitucinio teismo nutarime pasisakyta: „Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d. nutarimai)“.
Todėl galima teigti, kad įstatymo leidėjas pagrįstai nustatė sąlygas (policijos leidimai, seifas, medicininis patikrinimas) asmenims, kurie pageidauja turėti ginklų. Be to, pripažinus, kad asmenims, kurie ginklus turi su tikslu ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, nereikalingas leidimas ginklams, reikėtų panaikinti ir baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 253 straipsnį už neteisėtą disponavimą ginklais. Nes tarp teisėto ir neteisėto disponavimo ginklais skirtumas yra - ar asmuo turi policijos leidimą. Bet kuris asmuo, kuris laikytų ginklą be leidimo galėtų teigti, kad tokį ginklą laiko Lietuvos valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinę santvarkos gynimui. 2. Lietuvos ginklų savininkų asociacija 2021-03-186 Susipažinome su 2021-03-16 Seimui pateiktu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIVP-192, kuris parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr.
KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo
Konstitucijai“. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projekto 6 straipsnyje dėl LR GŠKĮ 18 straipsnio pakeitimo, įtvirtinant ir nustatant anksčiau teisto asmens teisės įgyti leidimą šaunamajam ginklui įgyvendinimo sąlygas, yra būtina racionaliai diferencijuoti tokią teisę ribojančius terminus pagal nusikalstamų veikų pavojingumo rūšis. Šiuo tikslu keliame du klausimus:
asmeniui, įvykdžiusiam teroro aktą, žmogžudystę, sunkų kūno sužalojimą, turto prievartavimą arba plėšimą, ar kitą smurtinę veiką, panaudojant ginklą , iš vis galėtų būti teisinga, protinga ir pateisinama suteikti teisę kada nors įsigyti ir turėti šaunamąjį ginklą? Tačiau, jei yra būtina tokį terminą šiai asmenų kategorijai nustatyti, tai jis turėtų būti tiek maksimalus, kad tokie asmenys negalėtų panaudoti šaunamojo ginklo naujiems nusikaltimams net ir po to, kai išnyks jų teistumas. 2. Ar asmeniui, padariusiam KET pažeidimą, kurio metu sunkiai nukentėjo žmogus (LR BK 281 str. 3 d.), ir už tai nuteistam 5 m. realaus laisvės atėmimo bausme, išnykus teistumui, tikrai būtų racionalu nustatyti net 15 m. terminą? ) Pritarti Siekiant nustatyti aiškų teisinį reglamentavimą pagal kurį asmenims padariusiems itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami, Komitete pritarta tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnį, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (3 p.). 3. Lietuvos ginklų savininkų asociacija 2021-03-181 2020 m. birželio 30 d. Seimas priėmė naują Karo padėties įstatymo Nr. XIII-3229 redakciją, kurios 2 str.
straipsniuose Valstybės ginkluotosioms pajėgoms ,,priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje“. Todėl, vadovaujantis logikos bei racionalumo principais, ir taupant Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo laiką, siūlome papildyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projekto (Nr. XIVP-192) 1 straipsnyje teikiamą LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 59 dalį, jos pabaigą papildant šiais žodžiais: ,,taip pat Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai.“ ir tokiu būdu nustatyti bendrąjį jos turinį, taip:
Pakeisti 2 straipsnio 59 dalį ir ją išdėstyti taip:
„59. Specialiojo statuso subjektai – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnyba, krašto apsaugos sistemos institucijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai suteiktos teisės ir pareigos, nustatytos šio įstatymo 451 straipsnyje, vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos šaulių sąjunga, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos, Lietuvos Respublikos muitinė (ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme), taip pat Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba , taip pat Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai .“ Maloniai sutinkame dalyvauti komitetų posėdžiuose, svarstant šias įstatymo pataisas.
Juose galėtume pateikti platesnius savo pasiūlymų argumentus. Spręsti pagrindiniame komitete
2021-03-291 Prašome Tamstų papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų (LKKSS ir LiGSA) 2021-03-18 pateikto dėl LR GŠKĮ 2 str. 59 d. redakcijos papildymo būtinumą sąlygoja ir pagrindžia: Teleologiniai pagrindai : Įstatymų leidėjas įtraukdamas LŠS į šio įstatymo specialiųjų subjektų sąrašą, pagrįstai ir teisingai vadovaujasi neišvengiama būtinybe ir neabejotinu poreikiu sudaryti Lietuvos Šaulių sąjungai, t.y. struktūriniam vienetui, bei jų nariams individualiai galimybes laiku, t.y. iš anksto tinkamai pasirengti A kategorijai priskiriamų ginklų ir jų priedėlių bei šaudmenų įgūdžiams lavinti bei suformuoti juos tinkamus hipotetiškai galimai situacijai spręsti, t.y. realiai veiksmingam praktiniam panaudojimui.
Todėl, atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo pagrindų, Pasipriešinimo užsienio agresijai, Krašto apsaugos sistemos ir Karo padėties įstatymus, o taip pat atsižvelgiant į rengiamą ir visuomenėje jau dabar plačią diskusija bei rezonansą keliančią, atsakingai rengiamos " L ietuvos R espublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos", numatančios visuotinį aktyvų ginkluotą pilietinį pasipriešinimą ir visų gyventojų įtraukimą, projektą mūsų pasiūlytas LR GŠKĮ 2 str. 59 d. redakcijos patikslinimas pilnai atitinka Įstatymų leidėjų nubrėžtus tikslus bei šiems tikslams pasiekti būtinas priemones, veiksmus ir metodą. Dėl to nėra jokio pagrindo laikyti šį pasiūlymą pertekliniu. Teisės aktų harmonizavimo principas reikalauja tiksliai suderinti rengiamo LR GŠKĮ pataisų projekto nuostatų redakcijas su Lietuvos Respublikos Konstitucija,
parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/853 , o taip pat su nesenai priimtu Karo padėties įstatymu bei pagaliau to paties Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis įtvirtinančiomis piliečių teisę, o svarbiausia-pareigą ginti valstybę. Todėl LR GŠKĮ atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui mūsų teikiamas pasiūlymas papildyti LR GŠKĮ 2 str. 59 d normos redakciją neturi deramai būtino pagrindo būti pripažintas pertekliniu.
Tikimės sulauksią pritarimo bendru sutarimu, jog "perteklinis" nėra tolygus prieštaravimo konstatavimui? Be to, Konstitucijai, ES Direktyvai bei visai eilei aukščiau paminėtų įstatymų normų reikalavimams prieštaraujantis išvadų rengėjų siūlymas pripažinti mūsų pateiktą pasiūlymą dėl LR GŠKĮ 2 str. 59 d normos redakcijos patikslinimo pertekliniu ne tik pasižymi, bet ir pabrėžtinai išsiskiria skirtingų visuomenės sluoksnių Lietuvos piliečių konstitucinės teisės ginti Valstybę diskriminacijos požymiais, o tuo pačiu ir sąmoningu kenkimu tinkamai pasirengti vykdyti konstitucinę Valstybės gynybos pareigą. Spręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-192 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir Komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymas:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021-03-316 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl Konstitucinio Teismo nutarime konstitucinio proporcingumo principo išaiškinimo ir įgyvendinimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, siūloma leidimų ginklams asmenims neišduoti:
1) visą gyvenimą, jeigu jie padarė itin pavojingą tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 str.
5, 6 d.), t. y. sunkų nusikaltimą, už kurį BK nustatyta bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;
2) tol kol galioja teistumas, o teistumui išnykus, dar 15 metų po teistumo išnykimo neišduodamas leidimas ginklui įsigyti, jeigu asmuo padarė tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta bausmė nuo 3 iki 6 metų laisvės atėmimo;
3) tol kol galioja teistumas;
4) 3 metus, jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus, už kurį BK numatyta bausmė yra iki 3 metų laisvės atėmimo ir asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
Pasiūlymas:6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;21 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus , bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;32 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;43 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;54 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;65 ) turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo
arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ;87 ) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;98 ) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–45 punktuose;109 ) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;1110 ) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;1211 ) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;1312 ) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“ Pritarti 7.
Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;21 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus , bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;32 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;43 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;54 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;65 ) turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo
arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ;87 ) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;98 ) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–45 punktuose;109 ) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;1110 ) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;1211 ) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;1312 ) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“
7Balsavimo rezultatai:
už
8Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
dalyvavo : komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Dovilė Šakalienė; Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestiniai:
KAM viceministras Žilvinas Tomkus, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, LK Teisės departamento direktorius plk. ltn. Darius Senikas, Gynybos štabo Valdybos viršininkas plk. Gintaras Ažubalis, Lietuvos Policijos, Viešosios policijos valdybos, Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Alvydas Tumasonis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-021 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Specialiojo statuso subjektai
“ rašytini paryškintomis raidėmis. Pritarti
2.
Teisės departamentas, 2021-02-025 Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnyje numatomus keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimus, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir galiojančios redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 8 punktas, vietoje žodžių „ trukdančių tinkamai elgtis su ginklu “ įrašant žodžius „ dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo “. Pritarti
Teisės departamentas, 2021-02-026 Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime, kurį įgyvendina teikiamas įstatymo projektas, pažymėjo, jog „ Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami “. Manytina, kad šis aspektas turėtų atsispindėti ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos medžiotojų draugija 2021-02-06 Mūsų nuomone, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas iš esmės nesuderintas ar netgi galima sakyti prieštarauja Konstitucijos 3 straipsnio daliai: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką." Lietuvos Respublikos Prezidentė
priimto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo Nr. XMI-2164 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti" (TAR, 2019-06-20, Nr.
2019-09937) šiek tiek sušvelnino nesuderinamumą tarp Konstitucijos 3 str. ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, tačiau, mūsų nuomone, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir toliau rodo, kad Seimas, galimai, nepasitiki Tauta ir kiekvienu piliečiu (jo nuosaikumu), taip kaip siūlė Konstitucijos autoriai. Dabar turime naujų patirčių, kurie išdėstyti net Seimo dokumentuose:
m. gruodžio 10 d. rezoliucija „Dėl paramos Ukrainai Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje" (TAR, 2018-12-12, Nr. 2018-20323)
m. balandžio 24 d. rezoliucija „Dėl padėties Ukrainoje" (TAR, 2014-04-25, Nr. 2014-04752)
m. birželio 27 d. rezoliucija „Dėl Olego Sencovo ir kitų politinių kalinių" (TAR, 2018-06-29, Nr. 2018-10880) Atsižvelgus į šias aplinkybes Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas negali būti dviprasmiškas kai kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Mūsų nuomone, kai kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustoja galioti ta prasme, kad: „laisvos valstybės saugumui, žmonių teisė laikyti ir nešiotis ginklus, neturi būti pažeidžiama.“ Kai kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai Lietuvos Respublikos piliečiams nebereikia nei psichiatro pažymos, nei seifo ginklui, nei policijos leidimo laikyti ir nešiotis ginklus. Taip yra pagal Konstituciją, ką benumatytų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Nepritarti LR Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimo Nr.
KT103-N7/2020 15 punkte yra pasisąkęs taip:
"Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali
kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario
Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, kad įstatymo leidėjas pagrįstai nustatė sąlygas (policijos leidimai, seifas, medicininis patikrinimas) asmenims, kurie pageidauja turėti ginklų. Be to pripažinus, kad asmenims, kurie ginklus turi su tikslu ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, nereikalingas leidimas ginklams reikėtų panaikinti ir baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 253 straipsnį už neteisėtą disponavimą ginklais. Nes skirtumas tarp teisėto ir neteisėto disponavimo ginklais yra požymis ar asmuo turi policijos leidimą. Bet kuris asmuo, kuris laikytų ginklą be leidimo galėtų teigti, kad tokį ginklą laiko Lietuvos valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinę santvarkos gynimui. 2.
2021-02-06 Po Gruzijos ir Ukrainos pamokų, mūsų nuomone, net dabartinius metu Lietuvos Respublikos įstatymai negali būti griežtesni nei ES direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės [1] , t.y. A kategorija - Uždrausti šaunamieji ginklai ir B kategorija. - Šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia leidimo neturėtų būti išplėsta Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Nepritarti ES direktyva 91/477 nedraudžia turėti tokių ginklų priedėlių A kategorijos ginklų priedėlius - duslintuvus ir naktinius taikiklius, o mūsų nacionalinis įstatymas draudžia. Įstatymo leidėjas siekdamas visuomenės saugumo gali uždrausti tam tikrų daiktų apyvartą. Argumentus žr. aukščiau paminėtas Konstitucinio Teismo nutarimas. Pažymėtina, kad Seime jau buvo svarstyta ne kartą dėl ribojimų panaikinimo duslintuvams ir naktiniams taikikliams, tačiau visais atvejais buvo nuspręsta drausti jų civilinę apyvartą. 3. Signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu; advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2021-03-186 Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projekto 6 straipsnyje dėl LR GŠKĮ 18 straipsnio pakeitimo, įtvirtinant ir nustatant anksčiau teisto asmens teisės įgyti leidimą šaunamajam ginklui įgyvendinimo sąlygas, yra būtina racionaliai diferencijuoti tokią teisę ribojančius terminus pagal nusikalstamų veikų pavojingumo rūšis. Šiuo tikslu keliame du klausimus:
sužalojimą, turto prievartavimą arba plėšimą, ar kitą smurtinę veiką, panaudojant ginklą , iš vis galėtų būti teisinga, protinga ir pateisinama suteikti teisę kada nors įsigyti ir turėti šaunamąjį ginklą?
Tačiau, jei yra būtina tokį terminą šiai asmenų kategorijai nustatyti, tai jis turėtų būti tiek maksimalus, kad tokie asmenys negalėtų panaudoti šaunamojo ginklo naujiems nusikaltimams net ir po to, kai išnyks jų teistumas. Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo
Konstitucijai“ (toliau – KT nutarimas). KT nutarimu pripažinta, kad Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio
laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Įstatymo projektu siūloma diferencijuoti teisę įsigyti šaunamąjį ginklą ribojančius terminus pagal nusikalstamų veikų pavojingumo rūšis. Pavyzdžiui už teroro aktą BK 250 str. 1 d. nustatyta iki 8 metų laivės atėmimo bausmė. Taigi už teroro aktą nuteistam asmeniui teisė įsigyti šaunamąjį ginklą būtų ribojama pagal Įstatymo projektu keičiamo 18 str, 2 d. 1 p. - visam gyvenimui, neatsižvelgiant į tai kad teistumas bus išnykęs.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 6 str. taisomas atsižvelgiant į LRS TD pastabą, siekiant nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;21 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija
, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;32 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;43 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;54 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;65 ) turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo požymius;76 ) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–54 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ;87 ) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;98 ) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–45 punktuose;109 ) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;1110 ) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;1211 ) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;1312 ) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“ 4.
Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;21 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija
, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;32 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;43 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;54 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;65 ) turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo požymius;76 ) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–54 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ;87 ) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;98 ) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–45 punktuose;109 ) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;1110 ) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;1211 ) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;1312 ) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“
Saulius Pečeliūnas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu; advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2021-03-186 Ar asmeniui, padariusiam KET pažeidimą, kurio metu sunkiai nukentėjo žmogus (LR BK 281 str.
teistumui, tikrai būtų racionalu nustatyti net 15 m. terminą? ) Nepritarti Pagal Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą asmuo, nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. (neatsargus nusikaltimas) 5 m. laivės atėmimo bausme, neturės teisės įsigyti šaunamąjį ginklą iki išnyks teistumas t. y., iki kol pasibaigs bausmės atlikimo laikotarpis. Aptariamu atveju bus taikomas Įstatymo projektu keičiamo 18 str. 2 d. 5 p. 5. Signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu; advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2021-03-181
30 d. Seimas priėmė naują Karo padėties įstatymo Nr. XIII-3229 redakciją, kurios 2 str. 1 d. ir atitinkamai kituose šio įstatymo straipsniuose Valstybės ginkluotosioms pajėgoms ,,priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje". Todėl, vadovaujantis logikos bei racionalumo principais, ir taupant Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo laiką, siūlome papildyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projekto (Nr. XIVP-192) 1 straipsnyje teikiamą LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 59 dalį, jos pabaigą papildant šiais žodžiais: ,,taip pat Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai.“ ir tokiu būdu nustatyti bendrąjį jos turinį, taip:
Pakeisti 2 straipsnio 59 dalį ir ją išdėstyti taip:
„59. Specialiojo statuso subjektai – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnyba, krašto apsaugos sistemos institucijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai suteiktos teisės ir pareigos, nustatytos šio įstatymo 451 straipsnyje, vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos šaulių sąjunga, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos, Lietuvos Respublikos muitinė (ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme), taip pat Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba , taip pat Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai .“ Maloniai sutinkame dalyvauti komitetų posėdžiuose, svarstant šias įstatymo pataisas. Juose galėtume pateikti platesnius savo pasiūlymų argumentus. Nepritarti Karo padėties įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad Krašto apsaugos ministras vadovaudamasis ginkluotųjų pajėgų vado nustatytu aprūpinimo ginkluote, kitais materialiniais ir finansiniais ištekliais poreikiu, organizuoja ginkluotųjų pajėgų aprūpinimą, todėl specialaus subjekto statuso suteikimas koviniams asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetams ir partizanų vienetams yra netikslingas.
Lietuvos kariuomenė karo padėties metu centralizuotai aprūpins kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir partizanų vienetus ginkluotųjų pajėgų vado priskirtus ginkluotosioms pajėgoms reikalinga ginkluote ir amunicija. Centralizuotas aprūpinimas būtinas siekiant užtikrinti standartizuotos ginkluotės ir amunicijos naudojimą ginkluotose pajėgose . 6. Signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas ryšiams su Seimu; advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas 2021-03-291 Prašome Tamstų papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų (LKKSS ir LiGSA) 2021-03-18 pateikto dėl LR GŠKĮ 2 str. 59 d. redakcijos papildymo būtinumą sąlygoja ir pagrindžia:
Teleologiniai pagrindai: Įstatymų leidėjas įtraukdamas LŠS į šio įstatymo specialiųjų subjektų sąrašą, pagrįstai ir teisingai vadovaujasi neišvengiama būtinybe ir neabejotinu poreikiu sudaryti Lietuvos Šaulių sąjungai, t.y. struktūriniam vienetui, bei jų nariams individualiai galimybes laiku, t.y. iš anksto tinkamai pasirengti A kategorijai priskiriamų ginklų ir jų priedėlių bei šaudmenų įgūdžiams lavinti bei suformuoti juos tinkamus hipotetiškai galimai situacijai spręsti, t.y. realiai veiksmingam praktiniam panaudojimui.
Todėl, atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo pagrindų, Pasipriešinimo užsienio agresijai, Krašto apsaugos sistemos ir Karo padėties įstatymus, o taip pat atsižvelgiant į rengiamą ir visuomenėje jau dabar plačią diskusija bei rezonansą keliančią, atsakingai rengiamos "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos", numatančios visuotinį aktyvų ginkluotą pilietinį pasipriešinimą ir visų gyventojų įtraukimą, projektą mūsų pasiūlytas LR GŠKĮ 2 str. 59 d. redakcijos patikslinimas pilnai atitinka Įstatymų leidėjų nubrėžtus tikslus bei šiems tikslams pasiekti būtinas priemones, veiksmus ir metodą. Dėl to nėra jokio pagrindo laikyti šį pasiūlymą pertekliniu. Teisės aktų harmonizavimo principas reikalauja tiksliai suderinti rengiamo LR GŠKĮ pataisų projekto nuostatų redakcijas su Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2017 m. gegužės 17 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/853, o taip pat su nesenai priimtu Karo padėties įstatymu bei pagaliau to paties Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis įtvirtinančiomis piliečių teisę, o svarbiausia-pareigą ginti valstybę. Todėl LR GŠKĮ atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui mūsų teikiamas pasiūlymas papildyti LR GŠKĮ 2 str. 59 d normos redakciją neturi deramai būtino pagrindo būti pripažintas pertekliniu.
Tikimės sulauksią pritarimo bendru sutarimu, jog "perteklinis" nėra tolygus prieštaravimo konstatavimui? Be to, Konstitucijai, ES Direktyvai bei visai eilei aukščiau paminėtų įstatymų normų reikalavimams prieštaraujantis išvadų rengėjų siūlymas pripažinti mūsų pateiktą pasiūlymą dėl LR GŠKĮ 2 str. 59 d normos redakcijos patikslinimo pertekliniu ne tik pasižymi, bet ir pabrėžtinai išsiskiria skirtingų visuomenės sluoksnių Lietuvos piliečių konstitucinės teisės ginti Valstybę diskriminacijos požymiais, o tuo pačiu ir sąmoningu kenkimu tinkamai pasirengti vykdyti konstitucinę Valstybės gynybos pareigą. Maloniai sutinkame dalyvauti komiteto posėdyje, svarstant šią įstatymo pataisą. Nepritarti Karo padėties įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad Krašto apsaugos ministras vadovaudamasis ginkluotųjų pajėgų vado nustatytu aprūpinimo ginkluote, kitais materialiniais ir finansiniais ištekliais poreikiu, organizuoja ginkluotųjų pajėgų aprūpinimą, todėl specialaus subjekto statuso suteikimas koviniams asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetams ir partizanų vienetams yra netikslingas. Lietuvos kariuomenė karo padėties metu centralizuotai aprūpins kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir partizanų vienetus ginkluotųjų pajėgų vado priskirtus ginkluotosioms pajėgoms reikalinga ginkluote ir amunicija. Centralizuotas aprūpinimas būtinas siekiant užtikrinti standartizuotos ginkluotės ir amunicijos naudojimą ginkluotose pajėgose . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr.
ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir Komiteto pasiūlymą. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
6 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl Konstitucinio Teismo nutarime konstitucinio proporcingumo principo išaiškinimo ir įgyvendinimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, siūloma leidimų ginklams asmenims neišduoti:
1) visą gyvenimą, jeigu jie padarė itin pavojingą tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 str. 5, 6 d.), t. y. sunkų nusikaltimą, už kurį BK nustatyta bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;
2) tol kol galioja teistumas, o teistumui išnykus, dar 15 metų po teistumo išnykimo neišduodamas leidimas ginklui įsigyti, jeigu asmuo padarė tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta bausmė nuo 3 iki 6 metų laisvės atėmimo;
3) tol kol galioja teistumas;
4) 3 metus, jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus, už kurį BK numatyta bausmė yra iki 3 metų laisvės atėmimo ir asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
Pasiūlymas:6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;21 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija
, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;32 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;43 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;54 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;65 ) turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo požymius;76 ) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–54 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ;87 ) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;98 ) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–45 punktuose;109 ) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;1110 ) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;1211 ) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;1312 ) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“ Pritarti 7.
Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;21 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija
, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;32 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;43 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;54 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo , ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų ;65 ) turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo požymius;76 ) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–54 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai ;87 ) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;98 ) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–45 punktuose;109 ) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;1110 ) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;1211 ) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;1312 ) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“
ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam projektui atsižvelgiant į Komiteto siūlymus ir komiteto išvadai.
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-03-315 2 Argumentai: Ištaisyti techninę klaidą 17 str. 5 d. – projekto 17 str. nustatyta, kad esantiems pareigūnams ir kariškiams nereiks pateikti sveikatos pažymos tik tuo atveju, jeigu jie nori leidimo ginklui savigynai. Turėtų būti, kad esantys pareigūnai ir kariškiai neteikia sveikatos pažymos dėl bet kokio leidimo ginklui (tai apimtų ir medžioklę, ir sportą, ir šaulio tarnybą ir.t.t.). Pasiūlymas:
Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punkt o ų nuostatos netaikomos specialiojo statuso subjektų pareigūnams , ir (ar) profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą (pateikiama šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta pažyma) ir norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus savigynai . Šio straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos netaikomos esamiems (pateikiama šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta pažyma) ir buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams , ir (ar) profesinės karo tarnybos kariams , kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus savigynai ir pateikusiems specialiojo statuso subjekto pažymą (raštą) , patvirtinančią, kad jie specialiojo statuso subjektų vadovų nustatyta tvarka yra išlaikę egzaminą (įskaitą) dėl tarnybinio ginklo nešiojimo (priskyrimo) turėjo teisę tarnybos metu nešioti šaunamąjį ginklą .“ Pritarti 2.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-03-318 Argumentai: Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnyje numatomus keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimus, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir galiojančios redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai, vietoje žodžių „ trukdančių tinkamai elgtis su ginklu “ įrašant žodžius „ dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo “. Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
21 straipsnio 10 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas bus tiesiogiai susijęs su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, pateikti teritorinei policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir medicininio sveikatos patikrinimo išvadą išvadas , patvirtinanč ią ias , kad jis neserga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar neturi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo “. 2.
2Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, pateikti teritorinei policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir medicininio sveikatos patikrinimo išvadą išvadas , patvirtinanč ią ias , kad jis neserga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar neturi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo “. Esamus projekto 8 ir 9 straipsnius atitinkamai laikyti 9 ir 10 straipsniu. Pritarti
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-03-3110 Argumentai:
Atsižvelgiant, kad papildyta 18 straipsnio 2 dalis 1 punktu (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo) būtina patikslinti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo pagrindus numatytus įstatymo 41 straipsnyje. Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju 10 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kai asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 ir
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-03-31 Argumentai:
Atsižvelgiant, kad įstatymas pildomas 21 ir 41 straipsnių pakeitimu būtina pakeisti projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ”LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19,
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Jarutis, A. Pocius.
Pocius. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas