Projekto lyginamasis variantas
SPORTO įstatymo NR. i-1151
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis, kuriuo kada bet kokiu būdu bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą. ir/arba gauti ir/arba suteikti tretiesiems asmenims, bet kokią turtinę arba neturtinę naudą. Manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis laikomas ir atitinkamų sporto šakų federacijų taisyklių, reglamentuojančių draudimą dalyvauti lošimuose ir lažybose pažeidimas. 2 straipsnis. 3 straipsnio 4 punkto pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 punktą jį išdėstyti taip:
1Sporto veikla grindžiama šiais principais:
4) manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo ir sportininkų nedalyvavimo lošimuose bei lažybose; šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti sporto varžybomis, o sportininkams dalyvauti lošimuose bei lažybose, kurios pažeidžia atitinkamų sporto šakų federacijų taisykles ir/arba bet kokiu būdu įtakoja ar gali įtakoti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą, rezultatą, ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis sporto varžybose;3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Kupčinskas
Projekto lyginamasis variantas
SPORTO įstatymo NR. i-1151
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, įskaitant,
bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis, kuriuo kada bet kokiu būdu bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą. ir/arba gauti ir/arba suteikti sau ar kitiems, bet kokią turtinę arba neturtinę naudą“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Kupčinskas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projekto rengimą paskatino opi, tačiau nepakankamai dėmesio sulaukianti problema, su kuria šiandien susiduria sporto pasaulis – manipuliavimas sporto varžymų rezultatais. Paskutinis atvejis, kai 2022-08-16 portalas 15min.lt pranešė, kad A lygoje „Jonavos“ klubo 4 futbolininkai už sportinių principų pažeidimus ir dalyvavimą sutartose rungtynėse sulaukė LFF Drausmės komiteto kirčių ir diskvalifikacijų. Pastebėta tendencija, kada kai kurie žaidėjai, jų artimieji ar draugai, koordinuotai vykdo statymus lošimų bendrovėse, to pasekoje, siekdami išlošti, sportininkai yra linkę manipuliuoti rungtynių pasiekimais. Šiandien ši problema nėra tinkamai reglamentuota, nėra atskiro padalinio, kuris dirbtų tik rezultatų manipuliacijos klausimu. Tad, siekiant atkreipti dėmesį ir padėti pirmuosius žingsnius kovos su manipuliacija sporto varžybomis link, šiuo projektu tikslinama manipuliavimo sporto varžybomis sąvokos reglamentacija. Projekto tikslas ir uždavinys – tiksliai apibrėžti manipuliacijos varžybų rezultatais sąvoką bei inicijuoti įstatyminės bazės sukūrimą skirtą tokios manipuliacijos prevencijai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Andrius Kupčinskas ir kolegos iš Jaunimo ir sporto komisijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Sporto įstatymas nurodo, jog manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis, tai "tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą“. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Tikslinama manipuliavimo sporto varžybomis sąvoka. Tenka pažymėti, kad kai kuriose aukšto meistriškumo sporto šakų federacijų taisyklėse manipuliavimas sporto varžybose įvardijamas kaip neteisėtos lažybos, lošimai. Siekiant kuo plačiau atspindėti įvairias situacijas, tikslinama ir įstatymo sąvoka. Įstatymo projektu tikimasi padėti pirmuosius žingsnius kovos su manipuliavimo varžybų rezultatais link. Tolimesniuose etapuose šią problematiką reiktų sugretinti su kova su dopingu bei sukurti atitinkamą padalinį Lietuvos antidopingo agentūroje (LAA), kuris būtų atsakingas už įstatymo nuostatų įgyvendinimą, informacijos manipuliavimo varžybų rezultatais rinkimą bei prevencijos vykdymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Tikimasi, kad įstatymas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, juolab korupcijai sporto šakose. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygomis ar plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Europos Tarybos parlamentinė asamblėja (PACE) 2020 metais paskelbė pranešimą dėl poreikio skirti daugiau politinio dėmesio manipuliavimo sporto varžybomis klausimui bei dėl būtinybės ratifikuoti Makolino (angl. Macolin) konvenciją, įsigaliojusią 2019 m. rugsėjo 1 d. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Teisės aktas parengtas laikantis visų išvardintų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų prireiks 2-3 etatams Lietuvos antidopingo agentūroje (LAA). 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: manipuliavimas sporto varžybomis, sportininkų nedalyvavimas lošimuose ir lažybose
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Andrius Kupčinskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO įstatymo NR. i-1151 2 STRAIPSNIO IR LIETUVOS RESPUBLIKO BAUDŽIAMOJO KODEKSO 182¹ STRAIPSNIO PAkeitimo ĮSTATYMo PROJEKTŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projektų rengimą paskatino opi, tačiau nepakankamai dėmesio sulaukianti problema, su kuria šiandien susiduria sporto pasaulis – manipuliavimas sporto varžymų rezultatais. Paskutinis atvejis, kai 2022-08-16 portalas 15min.lt pranešė, kad A lygoje „Jonavos“ klubo 4 futbolininkai už sportinių principų pažeidimus ir dalyvavimą sutartose rungtynėse sulaukė LFF Drausmės komiteto kirčių ir diskvalifikacijų. Pastebėta tendencija, kada kai kurie žaidėjai, jų artimieji ar draugai, koordinuotai vykdo statymus lošimų bendrovėse, to pasekoje, siekdami išlošti, sportininkai yra linkę manipuliuoti rungtynių pasiekimais. Šiandien ši problema nėra tinkamai reglamentuota, nėra atskiro padalinio, kuris dirbtų tik rezultatų manipuliacijos klausimu. Tad, siekiant atkreipti dėmesį ir padėti pirmuosius žingsnius kovos su manipuliacija sporto varžybomis link, šiuo projektu tikslinama manipuliavimo sporto varžybomis sąvokos reglamentacija bei tikslinamas Baudžiamasis kodeksas. Projektų tikslai ir uždaviniai – tiksliai apibrėžti manipuliacijos varžybų rezultatais sąvoką bei inicijuoti įstatyminės bazės sukūrimą skirtą tokios manipuliacijos prevencijai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Andrius Kupčinskas ir kolegos iš Jaunimo ir sporto komisijos. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Sporto įstatymas nurodo, jog manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis, tai "tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą“. Pastebėtina, jog Baudžiamajame kodekse aukšto meistriškumo sąvoka nevartojama, pastarajame tokio tipo rungtynės apibrėžiamos kaip „profesionalios sporto varžybos“
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Tikslinama manipuliavimo sporto varžybomis sąvoka. Tenka pažymėti, kad kai kuriose aukšto meistriškumo sporto šakų federacijų taisyklėse manipuliavimas sporto varžybose įvardijamas kaip neteisėtos lažybos, lošimai. Siekiant kuo plačiau atspindėti įvairias situacijas, tikslinama ir įstatymo sąvoka. Įstatymo projektu tikimasi padėti pirmuosius žingsnius kovos su manipuliavimo varžybų rezultatais link. Tolimesniuose etapuose šią problematiką reiktų sugretinti su kova su dopingu bei sukurti atitinkamą padalinį Lietuvos antidopingo agentūroje (LAA), kuris būtų atsakingas už įstatymo nuostatų įgyvendinimą, informacijos manipuliavimo varžybų rezultatais rinkimą bei prevencijos vykdymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Tikimasi, kad tikslinamieji Baudžiamojo kodekso pakeitimai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, juolab korupcijai sporto šakose. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygomis ar plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Europos Tarybos parlamentinė asamblėja (PACE) 2020 metais paskelbė pranešimą dėl poreikio skirti daugiau politinio dėmesio manipuliavimo sporto varžybomis klausimui bei dėl būtinybės ratifikuoti Makolino (angl. Macolin) konvenciją, įsigaliojusią 2019 m. rugsėjo 1 d. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Teisės aktas parengtas laikantis visų išvardintų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų prireiks 2-3 etatams Lietuvos antidopingo agentūroje (LAA). 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
manipuliavimas sporto varžybomis, sportininkų nedalyvavimas lošimuose ir lažybose
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Andrius Kupčinskas
2022-08-19 Nr. XIVP-1918 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje įtvirtintą manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis apibrėžimą, nustatant, kad manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis yra „tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis, kada bet kokiu būdu bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą ir/arba gauti ir/arba suteikti tretiesiems asmenims, bet kokią turtinę arba neturtinę naudą. Manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis laikomas ir atitinkamų sporto šakų federacijų taisyklių, reglamentuojančių draudimą dalyvauti lošimuose ir lažybose pažeidimas”. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. 1.1. Pastebėtina, kad manipuliavimo sporto varžybomis sąvoka yra apibrėžta Europos Tarybos konvencijoje dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis (toliau – Makolino konvencija) 3 straipsnio 4 dalyje. Remiantis Makolino konvencija, manipuliavimas sporto varžybomis suprantamas kaip „sąmoningas susitarimas, veiksmas arba neveikimas, kuriuo bandoma nederamai pakeisti sporto varžybų rezultatą arba sporto varžybų eigą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti minėtų sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau arba kitiems suteikti nepelnytą pranašumą”. Būtent šios kovencijos pagrindu Seimas 2016 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 15, 30, 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymą Nr.
XII-2591, kuriuo keičiamas įstatymas buvo papildytas Makolino konvencijoje pateiktą manipuliavimo sporto varžybomis sąvoką iš esmės pažodžiui atkartojančia „manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis” sąvoka. Nors Lietuva Makolino konvenciją yra tik pasirašiusi, bet neratifikavusi, tačiau, mūsų nuomone, siūlymas įstatymo lygmens teisės akte nukrypti net ir nuo neratifikuoto Europos Tarybos teisės akto turėtų būti itin gerai pagrįstas bei argumentuotas. Tuo tarpu įstatymo projekto aiškinamajame rašte siūlomi keičiamo įstatymo pakeitimai apskritai nėra analizuojami jų suderinamumo su Makolino konvencija atžvilgiu. 1.2. Keltina prielaida, jog, norint pasiekti įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojamą tikslą „padėti pirmuosius žingsnius kovos su manipuliavimo varžybų rezultatais link”, reikėtų ne tik tobulinti keičiamą įstatymą, bet ir kompleksiškai peržiūrėti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182¹ straipsnį „Manipuliavimas sporto varžybomis”. Pastarasis BK straipsnis praktikoje yra beveik netaikomas, nes jo konstrukcija pasižymi akivaizdžiais trūkumais[[1]]. Tik sisteminė keičiamo įstatymo ir BK 182¹ straipsnio revizija galėtų sudaryti sąlygas tam, kad įstatymo projektas iš tikrųjų turėtų teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai[[2]]. 1.3. Įstatymo projekte siekis „gauti ir/arba suteikti tretiesiems asmenims bet kokią turtinę arba neturtinę naudą” formuluojamas pernelyg siaurai, kadangi akivaizdu, jog manipuliavimo veika gali būti daroma turint tikslą gauti turtinę ar neturtinę naudą ne vien tik tretiesiems asmenims, bet ir sau pačiam. Kartu pažymėtina, kad sąvoka „tretiesiems asmenims” turėtų būti sistemiškai derinama su įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje vartojamu tą pačią prasmę turinčiu žodžiu „kitiems” (t. y. tie patys reiškiniai neturėtų būti įvardijami naudojant skirtingus žodžius). 1.4.
įstatymo projekto nuostatomis, manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis būtų laikoma ne tik įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
atitinkamų sporto šakų federacijų taisyklių, reglamentuojančių draudimą dalyvauti lošimuose ir lažybose, pažeidimas. Kitaip tariant, įstatymo projektu siūloma dalį manipuliavimo sąvokos turinio elementų reglamentuoti ne įstatymo lygmens teisės akte. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje pažymima, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte numatomas teisinis reguliavimas dubliuoja įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį (t. y. iš esmės siūloma pakartotinai apibrėžti, kad atitinkamų sporto šakų federacijų taisyklių, reglamentuojančių draudimą dalyvauti lošimuose ir lažybose, pažeidimas laikytinas manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis), todėl įstatymo projekto 2 straipsnio siūlytina atsisakyti kaip perteklinio ir nesukuriančio jokių naujų teisiškai reikšmingų taisyklių. 3. Atsižvelgiant į tai, jog pagal galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį valstybės sporto stebėseną vykdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siūlytina dėl šio įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados. 4.
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisinės technikos reikalavimais, įstatymo projektas tobulintinas: 4.1. įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS” rašytinas naujos eilutės centre; 4.2. įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktinas skaičius ir žodis „16 dalies”; 4.3. įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma keisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, o ne 1 dalį, todėl prieš žodį „Manipuliavimas” turėtų būti rašomas skaičius „16”; 4.4. įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies tekstas turėtų būti dėstomas kabutėse; 4.5. įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime brauktinas skaitmuo ir žodis „4 punkto”; 4.6. įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma keisti tik keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, o ne šį punktą kartu su keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostata iki dvitaškio, todėl įstatymo projekto 3 straipsnyje brauktinas perteklinis skaitmuo ir žodžiai “1. Sporto veikla grindžiama šiais principais”; 4.7. įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkto tekstas dėstytinas kabutėse. Privatinės teisės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti departamento direktoriaus funkcijas Daina Petrauskaitė J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Pvz., BK 182¹ straipsnio dispozicijoje vartojamos sąvokos „profesionalios sporto varžybos” turinys yra neaiškus, be to, neaiškus jos tarpusavio santykis su keičiamame įstatyme įtvirtinta „aukšto meistriškumo sporto varžybų” sąvoka, ir t. t. [2] Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Tikimasi, kad įstatymas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, juolab korupcijai sporto šakose”.
2022-09-06 Nr. XIVP-1918(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje įtvirtintą manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis apibrėžimą, nustatant, kad manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis yra „tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis, kada bet kokiu būdu bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą ir/arba gauti ir/arba suteikti sau ar kitiems, bet kokią turtinę arba neturtinę naudą”. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. 1.1. Pažymėtina, kad manipuliavimo sporto varžybomis sąvoka yra apibrėžta Europos Tarybos konvencijoje dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis (toliau – Makolino konvencija) 3 straipsnio 4 dalyje. Remiantis Makolino konvencija, manipuliavimas sporto varžybomis suprantamas kaip „sąmoningas susitarimas, veiksmas arba neveikimas, kuriuo bandoma nederamai pakeisti sporto varžybų rezultatą arba sporto varžybų eigą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti minėtų sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau arba kitiems suteikti nepelnytą pranašumą”. Būtent šios kovencijos pagrindu Seimas 2016 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 15, 30, 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymą Nr.
XII-2591, kuriuo keičiamas įstatymas buvo papildytas Makolino konvencijoje pateiktą manipuliavimo sporto varžybomis sąvoką iš esmės pažodžiui atkartojančia „manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis” sąvoka. Nors Lietuva Makolino konvenciją yra tik pasirašiusi, bet neratifikavusi, tačiau, mūsų nuomone, siūlymas įstatymo lygmens teisės akte nukrypti net ir nuo neratifikuoto Europos Tarybos teisės akto turėtų būti itin gerai pagrįstas bei argumentuotas. Tuo tarpu įstatymo projekto aiškinamajame rašte siūlomi keičiamo įstatymo pakeitimai apskritai nėra analizuojami jų suderinamumo su Makolino konvencija atžvilgiu. 1.2. Svarstytina, ar formuluotėje „tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis, kada bet kokiu būdu bandoma paveikti <…> varžybų eigą ar rezultatus” žodžiai „įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis” struktūriškai dera su su žodžiais „kada bet kokiu būdu bandoma paveikti <…> varžybų eigą ar rezultatus”. Nekyla abejonių dėl to, kad lošimai bei lažybos yra svarbi manipuliavimo veikos (plačiąja prasme) sudedamoji dalis, tačiau dalyvavimas lošimuose arba lažybose pats savaime kažin ar gali daryti kokį nors poveikį aukšto meistriškumo sporto varžybų eigai ar rezultatui. Šį poveikį, mūsų nuomone, paprastai bandoma padaryti dar iki dalyvavimo lažybose arba lošimuose, o dalyvavimas juose seka jau po atitinkamų sąžiningą aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą iškraipančių susitarimų ar kitokių veiksmų. 2. Atsižvelgiant į tai, jog pagal galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį valstybės sporto stebėseną vykdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siūlytina dėl šio įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados. 3.
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisinės technikos reikalavimais, įstatymo projektas tobulintinas: 3.1. įstatymo projekto pavadinime brauktini žodžiai ir skaitmuo „IR 3 STRAIPSNIŲ”, o vietoje jų įrašytinas žodis „STRAIPSNIO”, kadangi įstatymo projektu siūloma keisti tik keičiamo įstatymo 2 straipsnį; 3.2. įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje žodžiai „Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis” rašytini paryškintai; 3.3. įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies tekstas tikslintinas kalbine prasme (pvz., alternatyvūs jungtukai „ir” bei „arba” turėtų būti atskiriami ne pasviruoju brūkšniu, o naudojant skliaustelius, ir pan.). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
2024-05-22
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja I. Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Pietkiewicz, E. Pupinis, E. Rudelienė, J. Šiugždinienė, V. Targamadzė. Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, padėjėja G. Petrauskaitė. Kiti asmenys: Seimo nariai A. Kupčinskas, J. Sabatauskas, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė A. Zedelytė-Kaminskė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės patarėja G. Papartė, Lietuvos antidopingo agentūros direktorė R. Banytė, Lietuvos antidopingo agentūros vadybininkas A. Kovalenka, Lošimų priežiūros tarnybos patarėja S. Vitkevičiūtė, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Z. Burokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje įtvirtintą manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis apibrėžimą, nustatant, kad manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis yra „tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis, kada bet kokiu būdu bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą ir/arba gauti ir/arba suteikti sau ar kitiems, bet kokią turtinę arba neturtinę naudą”. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. 1.1. Pažymėtina, kad manipuliavimo sporto varžybomis sąvoka yra apibrėžta Europos Tarybos konvencijoje dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis (toliau – Makolino konvencija) 3 straipsnio 4 dalyje. Remiantis Makolino konvencija, manipuliavimas sporto varžybomis suprantamas kaip „sąmoningas susitarimas, veiksmas arba neveikimas, kuriuo bandoma nederamai pakeisti sporto varžybų rezultatą arba sporto varžybų eigą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti minėtų sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau arba kitiems suteikti nepelnytą pranašumą”. Būtent šios kovencijos pagrindu Seimas
įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 15, 30, 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-2591, kuriuo keičiamas įstatymas buvo papildytas Makolino konvencijoje pateiktą manipuliavimo sporto varžybomis sąvoką iš esmės pažodžiui atkartojančia „manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis” sąvoka.
Nors Lietuva Makolino konvenciją yra tik pasirašiusi, bet neratifikavusi, tačiau, mūsų nuomone, siūlymas įstatymo lygmens teisės akte nukrypti net ir nuo neratifikuoto Europos Tarybos teisės akto turėtų būti itin gerai pagrįstas bei argumentuotas. Tuo tarpu įstatymo projekto aiškinamajame rašte siūlomi keičiamo įstatymo pakeitimai apskritai nėra analizuojami jų suderinamumo su Makolino konvencija atžvilgiu. Pritarti
2022-09-061
susitarimas, veikimas arba neveikimas, įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis, kada bet kokiu būdu bandoma paveikti <…> varžybų eigą ar rezultatus” žodžiai „įskaitant, bet neapsiribojant lošimais ar lažybomis” struktūriškai dera su su žodžiais „kada bet kokiu būdu bandoma paveikti <…> varžybų eigą ar rezultatus”. Nekyla abejonių dėl to, kad lošimai bei lažybos yra svarbi manipuliavimo veikos (plačiąja prasme) sudedamoji dalis, tačiau dalyvavimas lošimuose arba lažybose pats savaime kažin ar gali daryti kokį nors poveikį aukšto meistriškumo sporto varžybų eigai ar rezultatui. Šį poveikį, mūsų nuomone, paprastai bandoma padaryti dar iki dalyvavimo lažybose arba lošimuose, o dalyvavimas juose seka jau po atitinkamų sąžiningą aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą iškraipančių susitarimų ar kitokių veiksmų. Pritarti
į tai, jog pagal galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį valstybės sporto stebėseną vykdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siūlytina dėl šio įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Pritarti LRV išvada priimta 2023 m. rugsėjo 6 d. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-06 3.
Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisinės technikos reikalavimais, įstatymo projektas tobulintinas:
projekto pavadinime brauktini žodžiai ir skaitmuo „IR 3 STRAIPSNIŲ”, o vietoje jų įrašytinas žodis „STRAIPSNIO”, kadangi įstatymo projektu siūloma keisti tik keičiamo įstatymo 2 straipsnį;
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje žodžiai „Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis” rašytini paryškintai;
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies tekstas tikslintinas kalbine prasme (pvz., alternatyvūs jungtukai „ir” bei „arba” turėtų būti atskiriami ne pasviruoju brūkšniu, o naudojant skliaustelius, ir pan.). Nesvarstyti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-09-05 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1918 atitiktį
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pilietis N. S. 2024-03-181 Siūlau manipuliavimo sporto varžybomis sąvokos nesiaurinti taip, kad ji būtų taikoma tik aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Makolino konvencija neišskiria, kad ji taikoma tik aukšto meistriškumo sporto varžyboms, todėl ir sporto įstatyme manipuliavimas turėtų apimti ne tik aukšto meistriškumo sporto varžybas. Pavyzdžiui, vaikų ir veteranų varžybos nelaikomos aukšto meistriškumo sporto varžybomis, bet tai nereiškia, kad reikia leisti jomis manipuliuoti.
Nepritarti Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis turinyje kalbama būtent apie aukšto meistriškumo sporto varžybas, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos sporto įstatymą. Konvencijos 3 straipsnyje yra pateiktos sąvokų apibrėžtys. Pagal konvenciją, sporto varžybos – bet kuris sporto renginys, organizuojamas pagal taisykles, kurias nustato sporto organizacija, Konvencijos įgyvendinimo stebėjimo komiteto įtraukta į sąrašą pagal 31 straipsnio 2 dalį, ir pripažintas tarptautinės sporto organizacijos arba, jei reikia, kitos kompetentingos sporto organizacijos. Sporto organizacija – bet kuri sporto sričiai arba vienai konkrečiai sporto šakai vadovaujanti organizacija, Konvencijos įgyvendinimo stebėjimo komiteto įtraukta į sąrašą pagal
padaliniai. Konvencijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konvencijos įgyvendinimo stebėjimo komitetas tvirtina ir keičia sporto organizacijų sąrašą, taip pat užtikrina, kad jis būtų tinkamai paskelbtas. Taigi, ne bet kokios sporto organizacijos ir ne bet koks sporto renginys patenka į konvencijos taikymo sritį. Atkreiptinas dėmesys, kad už manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis yra taikoma pati griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė. Tuo pačiu pabrėžtina, kad valstybė yra suinteresuota skatinti sąžiningas sporto varžybas visais lygmenimis. Tai turi vykti per visuomenės švietimą įvairių fizinio aktyvumo renginių, sporto varžybų metu ir kitomis priemonėmis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2023-09-06 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. SV-S-660 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. SV-S-669 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1951 (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1918(2) (toliau – Sporto įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto ir Sporto įstatymo projekto dėl šių priežasčių:
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182¹ straipsnio norma baudžiamosios atsakomybės atsiradimą sieja su nusikalstamos veikos padarymo faktu, o nusikalstamos veikos baigtumo momentas siejamas su kaltininko atliktais nusikalstamais veiksmais ir tam tikru šių veiksmų rezultatu – paveikta profesionalių sporto varžybų eiga arba rezultatu. Tad, siekiant patraukti kaltininką baudžiamojon atsakomybės, yra būtina, kad kaltininkas atliktų BK 182¹straipsnyje nurodytus veiksmus ir sporto varžybų rezultatams ar eigai būtų padarytas neteisėtas poveikis. Įstatymo projektu siūloma BK 182¹straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtimi yra smarkiai išplečiama šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sritis, kadangi Įstatymo projektas baudžiamosios atsakomybės atsiradimą sieja ne su nusikalstamo veikos padarymo faktu (baigtumo momentu), kuriuo reikalaujama, kad neteisėtu būdu būtų paveikta sporto varžybų eiga ar rezultatas, o tik su kaltininko bandymu padaryti poveikį sporto varžybų eigai ar rezultatams, t. y. siūloma kaip savarankišką nusikalstamą veiką kriminalizuoti galiojančio BK 182¹ straipsnio nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadiją.
Pirmiausia pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių įstatymu projektu siūlomo BK 182¹ straipsnio taikymo srities praplėtimo bei baudžiamosios atsakomybės griežtinimą pagrindžiančių argumentų, todėl siūlomas reglamentavimas laikytinas nepagrįstu. Antra, sisteminė BK normų analizė leidžia teigti, kad nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadija baudžiamajame įstatyme kriminalizuojama tik išimtinais atvejais, kai toks kriminalizavimas yra pagrįstas išskirtiniu kriminalizuojamos nusikalstamos veikos pavojingumu, pavyzdžiui, BK 115 straipsnis (Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę). Įvertinus Įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, pažymėtina, kad galiojančiame BK straipsnyje nurodytas nusikaltimas priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai, tai neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad aptariamos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis bei laipsnis yra toks didelis, kad reikalautų šios baudžiamojo įstatymo normos pasikėsinimo stadijos savarankiško kriminalizavimo.
Trečia, visos BK XXVIII skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) baudžiamojo įstatymo normos yra konstruojamos taip, kad nusikalstamų veikų baigtumo momentas yra neatsiejamas nuo nusikalstamo veikimo rezultato (pavyzdžiui, BK 178 straipsnis (Vagystė) – „pagrobė svetimą turtą“, BK 182 straipsnis (Sukčiavimas) – „įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę“ ir pan.), kuris reiškia, kad buvo pažeistas baudžiamuoju įstatymu saugomas teisinis gėris. Todėl, Įstatymo projektu siūloma BK norma, nusikalstamos veikos baigtumo momentą siedama su pasikėsinimo stadija, nepagrįstai išskiriama BK XXVIII skyriaus normų atžvilgiu, o siūlomos baudžiamosios atsakomybės ribos tampa plačiausiomis visame BK XXVIII skyriuje. Ketvirta, Įstatymo projektu siūloma norma apibrėžiama formalia nusikaltimo sudėtimi, t. y. Įstatymo projekto autoriai, kriminalizuodami nebaigtą nusikalstamą veiką (pasikėsinimo stadiją) kartu nenumato jokių papildomų tokios veikos pavojingumą didinančių požymių, pavyzdžiui, pavojingų padarinių ar pan. Kitaip tariant, asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (kaip už padarytą nusikalstamą veiką) už bandymą paveikti sporto varžybų rezultatą ar eigą (nors veika ir nebuvo padaryta, o sporto varžybų rezultatai ar eiga nebuvo paveikti), kai toks bandymas nesukėlė jokių neigiamų ar pavojingų padarinių (neatsirado turtinė žala, nebuvo neteisėtai gauta turtinė nauda ar pan.). Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad Įstatymo projektu siūlomos baudžiamosios atsakomybės ribos tampa neadekvačiomis atliekamų veiksmų pavojingumui.
Siūlomo reglamentavimo kontekste svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, BK nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai taip pat suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir suderinamos tarpusavyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018 ir Nr. 2K-261-489/2018). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu teikiamas siūlymas kaip savarankišką nusikalstamą veiką kriminalizuoti nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadiją, išreikštą formalia nusikaltimo sudėtimi, vertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, kaip sudėtinių ultima ratio principo dalių. 2. Nustatant baudžiamumą už nusikalstamas veikas turi būti ne tik laikomasi proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, reikalaujančių, kad baudžiamųjų priemonių intervencija į žmogaus teisių sritį būtų minimali, bet ir siekiama, kad BK įtvirtintos sankcijos sistemiškai derėtų tarpusavyje.
Įstatymo projektu siūloma kriminalizuoti nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadiją laikyti apysunkiu nusikaltimu, kuris būtų baudžiamas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Tai reiškia, kad Įstatymo projektu siūloma kriminalizuoti pasikėsinimo stadija būtų baudžiama griežčiau negu BK XXVIII skyriuje įtvirtintos nusikalstamos veikos, kurių dispozicijos reikalauja nusikalstamos veikos padarymo fakto (baigtumo momento) (pavyzdžiui, sukčiavimas, vagystė, turto išvaistymas, turto pasisavinimas), ir kurių pavojingumas aiškiai didesnis negu nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadijos. Siūlomo reglamentavimo kontekste svarbi ir teismų formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad „Baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad bausmė už rengimąsi ar kėsinimąsi gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu, reiškia ir tai, jog parengtinės nusikalstamos veikos stadijos vertinamos kaip mažiau pavojingos nei baigta nusikalstama veika“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462/2013). Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų, kuriais remiantis išdėstyta visa BK specialioji dalis, siūlymas nusikalstamo veikos pasikėsinimo stadiją laikyti pavojingesne ir griežčiau baudžiama nusikalstama veika negu baigtos (įvykdytos) nusikalstamos veikos vertintinas kaip neproporcinga ir neadekvati padarytų veiksmų pavojingumui priemonė, sistemiškai nederanti su kitomis BK specialiojoje dalyje numatytomis sankcijomis, gresiančiomis už pavojingesnes nusikalstamas veikas. 3.
nuostatomis, asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182¹ straipsnį tik tais atvejais, kai jis nusikalstamą veiką padarė tyčinio susitarimo pagrindu. Tai reiškia, kad be jokio susitarimo su kitais asmenimis (savarankiškai) manipuliavimo veiką padaręs asmuo nepatektų į Įstatymo projektu siūlomos normos taikymo sritį ir išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Siūlomo reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad galiojanti BK 182¹ straipsnio norma numato baudžiamąją atsakomybę ir tais atvejais, kad kaltininkas savarankiškai, t. y. be jokio išankstinio susitarimo su kitais asmenimis, padaro manipuliavimo sporto varžybomis nusikalstamą veiką. 4. Galiojanti BK 182¹ straipsnio norma yra blanketinio pobūdžio, o nusikalstamos veikos sudėtyje įtvirtintas požymis „neteisėtai paveikė“ suponuoja, jog teisinio santykio dalyviai privalo laikytis teisėtos sporto varžybų tvarkos ir nedaryti neteisėto poveikio varžybų eigai ar rezultatui – kitaip tariant, analizuojamos nusikalstamos veikos įvykdymas siejamas su atliktų veiksmų (neveikimo) neteisėtumu (priešingumu teisei) ir su Lietuvos Respublikos sporto įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų, reglamentuojančių sporto varžybų tvarką, pažeidimu. Įstatymo projektu siūlomoje įtvirtinti nusikalstamos veikos sudėtyje siekiama atsisakyti neteisėtumo elemento, numatant, kad manipuliavimo sporto varžybomis veika padaroma bet kokiu bandymu paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, nesiejant pavojingos veikos su sporto varžybų taisyklių pažeidimais (priešingumu teisei). Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas kritikuotinas, kadangi tokiu atveju būtų nepagristai išplėstos baudžiamosios atsakomybės ribos ir į nusikalstamos veikos sudėties reguliavimo dalyką galėtų patekti ir teisėti veiksmai, nesudarantys pagrindo kriminalizavimui. 5.
galiojančią BK 182¹ straipsnio normą nusikalstamos veikos sudėties subjektyviuoju požymiu – nusikalstamos veikos padarymo tikslais. Pažymėtina, kad, įtvirtinus šį nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį, nusikalstamos veikos padarymo tikslas taptų privalomai nustatomas ir įrodinėjamas nusikalstamos veikos požymis, siekiant kaltininkui sėkmingai inkriminuoti BK 182¹straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai (kaltė, tikslai, motyvai) sunkiai nustatomi ir įrodomi praktikoje, šių požymių įtvirtinimas nusikalstamų veikų sudėtyse turi būti visapusiškai įvertintas ir pagrįstas, priešingu atveju gali būti pakenkta baudžiamojo įstatymo normos sėkmingam praktiniam taikymui. Lyginamoji galiojančios BK 182¹ straipsnio normos ir Įstatymo projekto siūlomos normos analizė leidžia daryti išvadą, kad galiojanti BK 182¹straipsnio norma, nereikalaujanti papildomai nustatyti bei įrodyti nusikalstamos veikos padarymo tikslo, gali būti taikoma efektyviau, paprasčiau ir veiksmingiau. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad Įstatymo projektu siūlomas naujas privalomai įrodinėtinas nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis nepagrįstai apsisunkina galiojančios BK 182¹ straipsnio normos praktinį pritaikymą bei šios nusikalstamos veikos inkriminavimą. 6. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nusikalstamos veikos sudėtis taip pat prieštarauja pagrindiniams Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems teisėkūros principams, vienas kurių – aiškumo, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Šiuo aspektu pažymėtina, baudžiamojo įstatymo normos keliami itin aukšti teisinio aiškumo ir apibrėžtumo principų reikalavimai.
Įstatymo projektu siūlomo BK 182¹ straipsnio dispozicijoje yra vartojama daug neapibrėžto ir neaiškaus turinio formuluočių bei vertinamojo pobūdžio požymių (pavyzdžiui, „įskaitant, bet neapsiribojant“, „bet kokiu būdu [bandė]“, „panaikinti <...> nenuspėjamumą“ „suteikti nepelnytą pranašumą“ ir pan.), kurie nėra suderinami su baudžiamojo įstatymo normų konstravimo taisyklėmis bei prieštarauja teisino aiškumo ir apibrėžtumo principų turinio reikalavimams. 7. Įstatymo projekte siūlomi papildymai dėl kaltės formų nurodymo vertintini kaip pertekliniai ir yra nebūtini, įvertinus tai, kad poveikis sporto varžyboms, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 182¹straipsnyje, gali būti daromas tik tyčia. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai apsunkins manipuliavimo sporto varžybomis atskleidimą, duomenų rinkimą, tyrimą ir patį įrodymo procesą. Ši nusikalstama veika yra itin dinamiška – objektyviosios pusės požymiai nuolat kinta, o Įstatymo projektu siūlomos keisti BK 182¹straipsnio
alternatyvūs požymiai. 8. Sporto įstatymo projektu siūlomas Sporto įstatymo 2 straipsnio 16 punkte nustatytos sąvokos pakeitimas netikslingas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato Seimui pateikti Seimo rudens sesijoje svarstyti teisės aktų dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliacijų sporto varžybomis (kurią Lietuva patvirtino prisijungdama prie Išplėstinio dalinio susitarimo dėl sporto, patvirtinto 2010 m. spalio 13 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucija CM/Res(2010)11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr.
Išplėstinio dalinio susitarimo dėl sporto“) ratifikavimo projektus, o ratifikavus – sistemiškai peržiūrėti Sporto įstatymo, BK ir kitų su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis susijusių teisės aktų teisinį reguliavimą. Pritarti
pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti tuos pačius manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis klausimus reglamentuojantį Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18-1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-3592, atmesti Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1918(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Rudelienė, I. Kačinskaitė-Urbonienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas (Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)