Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
2022 m. rugpjūčio 11 d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 35 metų (įskaitytinai).“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Moksliniuose tyrimuose jaunas žmogus yra apibūdinamas, kaip asmuo, esantis pereinamojoje raidos fazėje link tapimo pilnai savarankišku suaugusiuoju. Tačiau tyrėjai neranda aiškaus sutarimo, kokio amžiaus asmuo turėtų būti laikomas jaunu žmogumi. Moksle vis labiau pabrėžiama, jog skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi rodikliai, nusakantys asmens virsmą suaugusiuoju. Amžiaus tarpsnis, kuriuo asmuo gali būti laikomas jaunu, stipriai priklauso nuo įvairių valstybės ekonominių, socialinių, istorinių, kultūrinių bei geografinių faktorių. Pabrėžtina, kad amžiaus tarpsnis, apibrėžiantis jauną žmogų, iš esmės yra socialinis susitarimas. Tyrimuose taip pat pastebima, kad šiuolaikiniai jauni žmonės gyvena kitaip, nei prieš beveik 20 metų, kuomet buvo priimta pirmoji Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymo redakcija ir įtvirtinta 14-29 metų jauno asmens amžiaus riba. Statistiškai, jauni žmonės Lietuvoje tuokiasi, kuria šeimas, priima sprendimus auginti vaikus ar įsigyti nuosavą būstą žymiai vėliau nei prieš kelis dešimtmečius. 1991 m. sutuoktinių amžiaus vidurkis Lietuvoje buvo 22 m., dabar šioje statistikoje vyrauja 30 m. ir vyresni žmonės. Įvairios Europos Sąjungos valstybės taiko skirtingas amžiaus ribas, reglamentuodamos jaunų žmonių apibrėžimą. Apatinė amžiaus riba daugumoje valstybių narių svyruoja tarp 12-16 metų, viršutinė - tarp 24 - 35 metų amžiaus. Tokios valstybės, kaip Graikija, Kipras, Rumunija, Ukraina, apibrėždamos jaunus asmenis savo įstatyminėse bazėse, taiko 35 metų amžiaus viršutinę ribą. Tokiu būdu šios valstybės siekia užtikrinti sklandesnę jaunų suaugusiųjų integraciją į darbo, būsto rinkas, sudaryti galimybes pasinaudoti didesne dalimi socialinės rūpybos paslaugų.
Atsižvelgiant į besikeičiančias socialines, kultūrines ir ekonomines jaunų suaugusiųjų gyvenimo realijas, gerąją užsienio valstybių praktiką, siūloma koreguoti amžiaus tarpsnį, kuriuo apibrėžiamas jaunas žmogus ir Lietuvoje. Įstatymo projekto tikslas – padidinti jaunų asmenų apibrėžime įtvirtintą amžiaus ribą iki 35 metų, vietoje dabar galiojančio 29 metų amžiaus cenzo, siekiant įtraukti daugiau jaunų suaugusiųjų į įvairias užimtumo ir socialinės rūpybos programas, taip užtikrinant sėkmingesnę jaunų asmenų integraciją į visuomenę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Andrius Bagdonas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymu šiuo metu įtvirtintas jauno žmogaus apibrėžimas, taikomas asmenims nuo 14 iki 29 metų (įskaitytinai). Pastebima, kad jauno žmogaus apibrėžimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra nevienareikšmis. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme jauna šeima yra apibrėžta, kaip šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki
augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų. Tuo tarpu, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paramos priemonėmis gali pasinaudoti jauni asmenys iki 29 metų.
Pavyzdžiui, subsidija savarankiškam užimtumui remti gali būti skiriama su Užimtumo tarnybos konsultantais sudarius individualios užimtumo veiklos planą, kuriame yra numatyta savarankiško užimtumo rėmimo priemonė, kai darbo vietą sau steigia bedarbiai iki 29 metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma išplėsti viršutinę jauno žmogaus apibrėžimo ribą vietoje dabar galiojančio 29 metų amžiaus cenzo iki 35. Tokiu pokyčiu siekiama atliepti gerąją Europos Sąjungos valstybių praktiką, besikeičiančias jaunų asmenų gyvenimo tendencijas ir išplėsti socialinės rūpybos galimybes jauniems suaugusiesiems. Tikimasi, kad išplėtus viršutinę jaunus asmenis apibrėžiančią amžiaus ribą iki 35 metų, šie asmenys sėkmingiau integruosis į darbo rinką, pradės savarankišką veiklą, pasinaudodami Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programomis, aktyviau naudosis valstybės lengvatomis įsigyjant pirmąjį būstą, įsitrauks į jaunimo mainų, stažuočių programas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus šį įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas turėtų teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai, kadangi sudarytų galimybes didesnei daliai žmonių, esančių socialinės rizikos grupėse, pasinaudoti jauniems asmenims skirtomis užimtumo programomis ir sumažinti nusikalstamo elgesio rizikas. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo projektas turėtų teigiamą poveikį verslo plėtrai, nes sudarytų galimybes didesnei daliai žmonių įsitraukti į Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programas, skirtas jauniems žmonėms, pradedantiems verslą. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. kovo 1 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „jaunas žmogus“, „jaunimo politika“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. IX-1871 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-08-25 Nr. XIVP-1916 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūlomas pakeitimas numatantis, kad jaunas žmogus yra asmuo nuo 14 iki 35 metų (įskaitytinai), vertintinas atsižvelgiant į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja jaunimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o jaunimo politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, „<...> kad išplėtus viršutinę jaunus asmenis apibrėžiančią amžiaus ribą iki 35 metų, šie asmenys sėkmingiau integruosis į darbo rinką, pradės savarankišką veiklą, pasinaudodami Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programomis, aktyviau naudosis valstybės lengvatomis įsigyjant pirmąjį būstą, įsitrauks į jaunimo mainų, stažuočių programas.“ Todėl, mūsų nuomone, projektu siūlomas teisinis reguliavimas, didinantis jauno žmogaus amžiaus ribą iki 35 metų, pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlytina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą dėl teikiamo projekto. Viešosios teisės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti departamento direktoriaus funkcijas Jurgita Meškienė A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2023-04-19
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys:
Andrius Bagdonas – Seimo narys, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vilma Augienė – viceministrė, Aida Kišūnaitė – Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėja; Jaunimo reikalų agentūros atstovai: Eglė Došienė – Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus vedėja, Jonas Laniauskas
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-251 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūlomas pakeitimas numatantis, kad jaunas žmogus yra asmuo nuo 14 iki 35 metų (įskaitytinai), vertintinas atsižvelgiant į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja jaunimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o jaunimo politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, „<...> kad išplėtus viršutinę jaunus asmenis apibrėžiančią amžiaus ribą iki 35 metų, šie asmenys sėkmingiau integruosis į darbo rinką, pradės savarankišką veiklą, pasinaudodami Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programomis, aktyviau naudosis valstybės lengvatomis įsigyjant pirmąjį būstą, įsitrauks į jaunimo mainų, stažuočių programas.“ Todėl, mūsų nuomone, projektu siūlomas teisinis reguliavimas, didinantis jauno žmogaus amžiaus ribą iki 35 metų, pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlytina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą dėl teikiamo projekto. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta (LRV nutarimas 2022-11-30 Nr. 1194). 2. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-01 * Įvertinę Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871
Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad esminių pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad nors Projektu siekiama skatinti jaunų žmonių užimtumą, tačiau, pvz., 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamente (ES) Nr.
Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintis asmuo apibrėžiamas kaip inter alia asmuo, kuris yra 15-24 metų. Todėl vien amžiaus padidinimas šiame įstatyme gali nepadėti pasiekti aiškinamajame rašte nurodytų tikslų. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2022-11-30 Nr. 1194 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1.6 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1916 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta,
kad vienas iš Įstatymo projekto tikslų – „įtraukti daugiau jaunų suaugusiųjų į įvairias užimtumo ir socialinės rūpybos programas, taip užtikrinant sėkmingesnę jaunų asmenų integraciją į visuomenę“, taip pat nurodyta, jog Įstatymo projektu siekiama, kad, „išplėtus viršutinę jaunus asmenis apibrėžiančią amžiaus ribą iki 35 metų, šie asmenys sėkmingiau integruosis į darbo rinką, pradės savarankišką veiklą, pasinaudodami Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programomis“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 25 straipsnio 8 punkte kaip darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupė išskiriama grupė „bedarbiai iki 29 metų“, bet tuo neapsiribojama. Šiame straipsnyje įvardytos ir kitos darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupės, atsižvelgiant į jų amžių, kvalifikaciją, negalią, nedarbo trukmę ir kitas aplinkybes, kitaip sakant, parama pagal Užimtumo įstatymą siekiant padidinti asmenų užimtumo galimybes, derinti darbo pasiūlą ir paklausą neteikiama, atsižvelgiant vien tik į asmens amžių. Pažymėtina, kad darbo rinkos paslaugos pagal Užimtumo įstatymo 20 straipsnio
asmenims, asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu bei savarankiškai dirbantiems asmenims nepriklausomai nuo jų amžiaus. Dalyvauti Užimtumo įstatyme reglamentuotose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (paramos mokymuisi priemonėse, paramos judumui priemonėse ir paramos darbo vietoms steigti priemonėse) gali būti siūloma Užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams, o tam tikrais atvejais – ir užimtiems asmenims nepriklausomai nuo jų amžiaus, todėl, išplėtus jauno žmogaus viršutinę amžiaus ribą iki 35 metų, kaip siūloma Įstatymo projekte, nepadidėtų šių priemonių prieinamumas.
Pagrindinis jaunimo politikos tikslas – jauno žmogaus integracija į švietimo sistemą ir (ar) darbo rinką, ir (ar) pilietinį gyvenimą. Vyresnis nei 29 metų asmuo jau yra integravęsis į švietimo sistemą ir (ar) darbo rinką, ir (ar) pilietinį gyvenimą, tačiau rinkoje siūlomos paslaugos, pavyzdžiui, neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugos, savanorystė, neribojamos pagal amžių, todėl yra laisvai prieinamos ir vyresniems nei 29 metų asmenims. Pritarti. 1.2
projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad, išplėtus viršutinę jauno žmogaus amžiaus ribą, bus pradėta aktyviau naudotis valstybės lengvatomis įsigyjant pirmąjį būstą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 3 straipsnį finansinė paskata teikiama pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, atitinkančioms šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Jaunų šeimų sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo
laikytina šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Įstatymo projektu siūlomas viršutinės jauno žmogaus amžiaus ribos išplėtimas neturės įtakos asmenų, atitinkančių minėtus Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme bei Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus, galimybei pasinaudoti nustatytomis lengvatomis, taip pat neišplės minėtos finansinės paskatos gavėjų rato. Pritarti. 1.3 LR Vyriausybės nutarimas 2022-11-30 Nr. 1194
įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų (įskaitytinai). Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, atviraisiais jaunimo centrais laikomi, be kita ko, juridiniai asmenys, atliekantys darbą su jaunimu, taigi šiuo metu darbo su jaunimu paslaugos yra atviros visiems 14–29 metų asmenims. Atvirųjų jaunimo centrų lankytojų tyrimas, atliktas 2021 m., parodė, kad šiuo metu vidutinis atvirojo jaunimo centro lankytojas (darbo su jaunimu paslaugos gavėjas) yra 16 metų asmuo. Projekto „Judam“ veiksmingumo tyrimas, atliktas 2020 m., parodė, kad vidutinis niekur nedirbantis, nesimokantis, mokymuose nedalyvaujantis asmuo, kuriam teikiamos darbo su jaunimu paslaugos, yra 22 metų.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, išplėtus amžiaus ribą, pagal kurią Įstatyme apibrėžiama, koks asmuo laikomas jaunu žmogumi, darbo su jaunimu sistema (tikslinės grupės požiūriu) nepasikeis ir pagrindinė tikslinė paslaugos gavėjų grupė toliau liks asmenys iki 22 metų. Pritarti. 1.4 LR Vyriausybės nutarimas 2022-11-30 Nr. 1194
4Pažymėtina,
kad nors Europos šalyse jauno žmogaus amžiaus riba apibrėžiama skirtingai, daugumoje jų viršutinė jauno žmogaus amžiaus riba – 29 metai ar mažiau (Vokietijoje – 14–26 metai, Jungtinėje Karalystėje – 15–29 metai, Estijoje – 7–26 metai, Latvijoje – 13–25 metai, Lenkijoje – 15–25 metai). Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Eurostato duomenų rinkimo metodika, Eurobarometro duomenų rinkimo metodika, laikoma, kad jauni žmonės yra nuo 15 iki 29 metų. Taigi šiuo metu Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas jauno žmogaus reglamentavimas iš esmės atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytą jauno žmogaus apibrėžtį. Pritarti. 1.5 LR Vyriausybės nutarimas 2022-11-30 Nr. 1194
5. 2020 m. spalio 30 d. Europos tarybos rekomendacijoje „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria keičiama 2013 m. balandžio
valstybėms narėms, rekomenduojama „užtikrinti, kad visi jaunesni nei 30 metų jaunuoliai per keturis mėnesius nuo darbo netekimo ar formaliojo mokymosi užbaigimo gautų kokybišką darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės pasiūlymą“. Pagal šią rekomendaciją paramą valstybėse narėse taip pat rekomenduojama teikti jaunuoliams iki 29 metų. Pritarti. 1.6 LR Vyriausybės nutarimas 2022-11-30 Nr. 1194 * 6.
1194
reguliavimui įgyvendinti, t. y. jauno žmogaus amžiaus ribai iki 35 metų išplėsti, reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, nes turėtų būti kuriamos naujos darbo su jaunimu formos, ypač 29–35 metų asmenims, planuojami papildomi etatai, tobulinamos su jaunimu dirbančių asmenų kompetencijos ir numatomi jų išlaikymo kaštai, plečiamos Jaunimo savanoriškos tarnybos, kuri šiuo metu skirta 14–29 metų asmenims, veiklos galimybės ir infrastruktūra, o padidėjus jaunimo organizacijų skaičiui, turi būti skiriamas didesnis finansavimas jaunimo dalyvavimo ir atstovavimo galimybėms remti. Preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) skaičiavimais, papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis jaunimo politikai įgyvendinti kasmet bus ne mažiau kaip 4,6 mln. Eur (pavyzdžiui, 2022 m. jaunimo politikai įgyvendinti SADM skirta 4,2 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų ir 3,4 mln. Eur savivaldybių biudžetų lėšų). Atsižvelgiant į valstybės prisiimtus finansinius įsipareigojimus, šiuo metu nebūtų tikslinga prisiimti naujų įsipareigojimų, nes jiems įvykdyti reikia papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų komisija, 2023-04-06 * Nepritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį atmesti. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIVP-1916 (toliau – Projektas) atmesti, atsižvelgiat į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvadą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, jog:
susilaikė – 5 (balsuota dėl pritarimo įstatymo projektui). 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vilija Aleknaitė-Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Patarėja Asta Kazlauskienė