Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 321 straipsnio 4 dalies pakeitimas Pakeisti 321 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje
nustatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones ar neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones.“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Romualdas Vaitkus
Projekto Nr. XIVP-1905(2) lyginamasis variantas
ir 322 straipsniŲ PAKEITIMO
20 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 321 straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pati imtis būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, būtinų veiksmų, užtikrinančių šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją ir (arba) valstybės instituciją pagal kompetenciją apie būtinybę taikyti būtinas žalos aplinkai prevencijos priemones ir (ar) veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio arba aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. priemones .“
321 straipsnio 4 dalį ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų
taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones ar neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas nenustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, arba atsakingas už žalą aplinkai juridinis asmuo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ar fizinis asmuo miręs, savivaldybės vykdomoji institucija ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo taiko būtinas priemones.
Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti aplinkos atkūrimo priemones ar neprivalo atlyginti aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nenustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, arba atsakingas už žalą aplinkai juridinis asmuo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ar fizinis asmuo miręs, savivaldybės vykdomoji institucija pati ar per trečiuosius asmenis organizuoja ir (arba) taiko būtinas aplinkos atkūrimo priemones. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 322 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Visas žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją (pačios ar per trečiuosius asmenis). Savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iš ūkio subjekto, padariusio žalą aplinkai arba sukėlusio neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, susigrąžina išlaidas, kurias jos patyrė dėl žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Jeigu ūkio subjektas pateikia prievolės atlyginti minėtas išlaidas ir nuostolius užtikrinimą, savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją šias išlaidas ir nuostolius susigrąžina pasinaudodamos pateiktomis prievolės užtikrinimo priemonėmis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Romualdas Vaitkus
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai Esamas teisinis reguliavimas neužtikrina tinkamo ir efektyvaus žalos aplinkai prevencijos priemonių ir pažeistos aplinkos būklės atkūrimo priemonių įgyvendinimo, tais atvejais, kai padaręs žalą asmuo nėra nustatytas arba, kai atsakingas už žalą aplinkai asmuo netaiko žalos aplinkai prevencijos ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių, nevykdo būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir
(arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą. Projekto tikslas – išplėsti savivaldybių įgaliojimus savarankiškai ir savalaikiai imtis reikalingų priemonių užtikrinant gerą aplinkos būklę ir gyventojų saugumą savo administruojamoje teritorijoje. Pakeitimas siūlomas įvertinus savivaldybėms suteiktų įgaliojimų apimtis, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytas funkcijas. Savivaldybėms suteiktų įgaliojimų apimtis nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis bei jį detalizuojantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – Vietos savivaldos įstatymas). Tiek valstybinių, tiek savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimas įpareigoja savivaldybes veikti pagal Konstituciją ir įstatymų suteiktą kompetenciją, ir išimtinai bendruomenės interesams. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nustatyta viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų – aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Romualdas Vaitkus. 3.
santykiai Šiuo metu atvejais, kai padaręs žalą asmuo nėra nustatytas arba, kai atsakingas už žalą aplinkai asmuo netaiko žalos aplinkai prevencijos ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių, nevykdo būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir
(arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones. Nėra teisės akto apibrėžiančio „valstybės įgaliotos institucijos“ sąvokos ar įgaliojančio atskiras institucijas organizuoti žalos aplinkai prevencijos ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimą, todėl kiekvienu konkrečiu taršos atveju nesant žalą padariusio asmens ar jam nevykdant būtinų priemonių, yra gaištamas laikas siekiant nustatyti atsakingą instituciją, taip neužtikrinant operatyvaus reagavimo į žalos aplinkai valdymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais kai savivaldybės administruojamoje teritorijoje atsiranda žala aplinkai arba kyla tokios žalos grėsmė, o žalą sukėlę asmenys nesiima būtinų priemonių žalai išvengti/sumažinti ar pažeistos aplinkos būklei atstatyti, savivaldybės pačios ar per trečiuosius asmenis vykdytų įstatymu numatytas būtinas žalos suvaldymo priemones. Toks reglamentavimas sudarytų prielaidas operatyviau reaguoti ir išvengti neigiamo poveikio gyventojų sveikatai ir aplinkai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priimtas įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės keisti susijusių teisės aktų ar priimti naujų. 9. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams . 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 15.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„žala aplinkai“, „aplinkos būklė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo narys Romualdas Vaitkus
DĖL
2022-08-22 Nr. XIVP-1905 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
yra siūloma pakeisti Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 321 straipsnio 4 dalį, nustatant, kad j eigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones ar neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, būtinas priemones pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo ne savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją , o pačios savivaldybės. Šis siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projektu siūlomas pakeitimas nėra suderintas su keičiamo įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatomis, pagal kurias Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą pati imtis būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais .
Taip pat projektu siūlomas pakeitimas nėra suderintas ir su keičiamo įstatymo 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios yra susijusios su keičiamo įstatymo 321 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir, kuriose taip pat yra vartojama formuluotė
„savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos (pačios ar per trečiuosius
asmenis)“. Antra, manytina, kad šis pakeitimas nėra tikslingas dėl to, kad pačios savivaldybės neturi reikiamų išteklių ir priemonių būtinų priemonių vykdymui. Tai reiškia, kad visais tokiais atvejais turėtų būti pasitelkiamos tam tikros kitos įgaliotos institucijos pagal jų kompetenciją arba netgi tretieji asmenys, kai įgaliotų institucijų kompetencijos nepakanka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį „ Aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos
“, o ne „pačios savivaldybės“. 2. Atsižvelgiant
į keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nurodytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos ir kitų įgaliotų valstybės institucijų kompetenciją aplinkos apsaugos valdymo srityje, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. 3.
teisės technikos taisyklėmis: 3.1. projekto pavadinime ir 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „4 dalies“; 3.2. projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiros eilutės centre; 3.3. projekte neturėtų būti nurodoma konkreti įstatymo priėmimo data; 3.4. siūlytina projektą papildyti 2 straipsniu, nustatančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą ir pasiūlymą atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Viešosios teisės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti departamento direktoriaus funkcijas Jurgita Meškienė N. Azguridienė, tel. (8
5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS
2022-12-21 Nr. XIVP-1905(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N . Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO aplinkos apsaugos komitetas
NR. I-2223 321
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, vyr. patarėja Toma Leonova. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p.
1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-08-22 Projektu yra siūloma pakeisti Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 321 straipsnio 4 dalį, nustatant, kad j eigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir
(arba) aplinkos atkūrimo priemones ar neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, būtinas priemones pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo ne savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją , o pačios savivaldybės. Šis siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projektu siūlomas pakeitimas nėra suderintas su keičiamo įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatomis, pagal kurias Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą pati imtis būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir
(arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais .
Taip pat projektu siūlomas pakeitimas nėra suderintas ir su keičiamo įstatymo 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios yra susijusios su keičiamo įstatymo 321 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir, kuriose taip pat yra vartojama formuluotė „savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos (pačios ar per trečiuosius asmenis)“. Antra, manytina, kad šis pakeitimas nėra tikslingas dėl to, kad pačios savivaldybės neturi reikiamų išteklių ir priemonių būtinų priemonių vykdymui. Tai reiškia, kad visais tokiais atvejais turėtų būti pasitelkiamos tam tikros kitos įgaliotos institucijos pagal jų kompetenciją arba netgi tretieji asmenys, kai įgaliotų institucijų kompetencijos nepakanka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį „ Aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos “, o ne „pačios savivaldybės“. Pritarti iš dalies Pritariama dėl 32-1 str. 3 d. 5 p. ir 32-1 str. 4 ir 32-2 str. 1 d. nuostatų tarpusavio derinimo ir savivaldybės institucijos išskyrimo.
Įstatymo projektas koreguojamas, nustatant kad vietos savivaldos institucija ir valstybės institucijos pagal kompetenciją taiko žalos aplinkai prevencines ir suvaldymo priemones, o vietos savivaldos institucija –aplinkos atkūrimo priemones, kai susiklosto įstatyme įtvirtintos aplinkybės. Nepritariama teiginiui, kad pačios savivaldybės neturi reikiamų išteklių ir priemonių vykdyti aptariamą funkciją. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 28 p. įtvirtinta savarankiškoji savivaldybių funkcija – aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Aplinkos apsauga suprantama kaip aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 2 p.). Savivaldybės funkcijos, susijusios su aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimu, tiesiogiai kyla iš Vietos savivaldos įstatymo ir sistemiškai įtvirtintos specialiuosiuose teisės aktuose, pvz., Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 6 str. 6 d., 15 str., 19-1 str. ir kt., Aplinkos monitoringo įstatymo 8 str., 12 ir 13 str., Aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 str., 7 str., 9, str., 10 str. ir kt., Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 21 str., 22 str., 23 str. ir kituose teisės aktuose. Specialieji įstatymai įtvirtina valstybės ir savivaldybės institucijų funkcijas žalą aplinkai darančių įvykių pirminio likvidavimo ir suvaldymo srityse, priklausomai nuo įvykio pobūdžio ir masto (pvz., gaisras, statinio griūtis, avarija kelyje, jūros užteršimas ir pan.). Aiškiai reglamentuotos funkcijos
a) žalos aplinkai prevencijos priemonių; b) būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą srityse, tačiau tikslinga detalizuoti reglamentavimą dėl c) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo.
Pažymėtina, kad aplinkos atkūrimo priemonės taikomos po žalą aplinkai darančio įvykio suvaldymo, todėl negali būti priskiriamos prie įvykio suvaldymo priemonių. Valstybės kompetentingų institucijų funkcijos prevencijos priemonių ir (ar) žalos aplinkai įvykių suvaldymo srityje nekeičiamos. Tikslinga atsisakyti perteklinių formuluočių ir nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija turėtų organizuoti ir (arba) taikyti aplinkos atkūrimo priemones, jeigu ūkio subjektas nevykdo pareigų taikyti aplinkos atkūrimo priemones ar neprivalo atlyginti aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nenustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, arba atsakingas už žalą aplinkai juridinis asmuo pasibaigęs ar fizinis asmuo miręs. Pažymėtina, kad pirmiausiai AAĮ nustato pareigą aplinką užteršusiam asmeniui taikyti prevencines, suvaldymo ar aplinkos atkūrimo priemones, o savivaldybės ir valstybės institucijoms veikia, kai pareigų nevykdo kaltas asmuo arba jis nežinomas, arba jis neprivalo* atlyginti išlaidų (*pvz., karo veiksmai, vykdė institucijų pavedimus ir dėl jų kilo žala aplinkai). Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas A tliekų tvarkymo įstatymo 25 str. [1] , Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje [2] . AAĮ 30 str. nustatyta, kad aplinkos apsaugos priemones pagal atitinkamus norminius aktus finansuoja gamtos išteklių naudotojai, valstybė ir savivaldybės. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos yra papildomi aplinkos apsaugos finansavimo šaltiniai.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 str. įtvirtinta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įskaitymo tvarka: 20 procentų mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, 50 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, 10 procentų didesnio tarifo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą ir teisės aktuose nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad 70 procentų mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų ir mobiliųjų taršos šaltinių įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje yra stacionarusis taršos objektas (įrenginys), o teršiant iš mobiliojo taršos šaltinio – į savivaldybės, kurios teritorijoje registruotas mokesčio mokėtojas, eksploatuojantis (naudojantis) mobilųjį taršos šaltinį, biudžetą. Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatytoms priemonėms finansuoti. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, kad šios programos lėšos naudojamos ir aplinkos atkūrimo priemonėms. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 1 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad šios programos lėšos gali būti naudojamos priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala. Valstybės rezervo įstatymo 13 str. 4 d. nustatyta, valstybės rezervo lėšos gali būti naudojamos susidarius ekstremaliajai situacijai.
Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymais nustatytas nuoseklus reglamentavimas, kuriuo užtikrinamas savivaldybėms priskirtų funkcijų įgyvendinimo finansavimas, apimantis pastovių pajamų užtikrinimą ir galimo alternatyvaus finansavimo, kai susiklosto išskirtinės situacijos. Taip pat galima pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis. AAĮ įtvirtina aplinkybes, kai kyla pareiga imtis veiksmų savivaldybės ir valstybės institucijoms, tačiau praktikoje pasitaiko atvejų,, kai žalą aplinkai sukėlęs juridinis asmuo yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (t. y. pasibaigęs), o fizinis asmuo miręs, siūloma papildyti AAĮ šia nauja aplinkybe. AAĮ 321 ir 322 straipsniuose vartojama formuluotė „valstybės įgaliota institucija“. Pažymėtina, kad valstybė per se įgaliojimų nesuteikia, todėl AAĮ 321 ir 322 str. vietoje formuluotės
„valstybės įgaliota institucija“ siūloma vartoti formuluotę „valstybės
institucija pagal kompetenciją“. Taip pat, įvertinus tai, kad savivaldybės institucijų įgaliojimai įgyvendinant įstatymus yra skirtingi, siūloma AAĮ 322 straipsnyje vietoje formuluotės „savivaldybės institucijos“ vartoti formuluotę „savivaldybės vykdomoji institucija“. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus:
1Siūloma AAĮ 32-1 str.
Siūloma AAĮ 32-1 str. 4 d. išdėstyti taip: „ Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir
(arba) aplinkos atkūrimo priemones ar neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas nenustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, arba atsakingas už žalą aplinkai juridinis asmuo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ar fizinis asmuo miręs, savivaldybės vykdomoji institucija ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo taiko būtinas priemones. Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti aplinkos atkūrimo priemones ar neprivalo atlyginti aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nenustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, arba atsakingas už žalą aplinkai juridinis asmuo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ar fizinis asmuo miręs, savivaldybės vykdomoji institucija pati ar per trečiuosius asmenis organizuoja ir (arba) taiko būtinas aplinkos atkūrimo priemones.“
2Siūloma AAĮ 32-1 str. 3 d.
taip: „5 ) pati imtis būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, būtinų veiksmų, užtikrinančių šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją ir
(arba) valstybės instituciją pagal kompetenciją apie būtinybę taikyti būtinas žalos aplinkai prevencijos priemones ir (ar) veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio arba aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. priemones.“
vartojamus terminus 32-1 ir 32-2 straipsniuose. Siūloma 32-2 str. 1 d. išdėstyti taip: „ Visas žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir
(arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs neišvengiamą
(realią) žalos aplinkai grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją (pačios ar per trečiuosius asmenis).
Savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iš ūkio subjekto, padariusio žalą aplinkai arba sukėlusio neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, susigrąžina išlaidas, kurias jos patyrė dėl žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Jeigu ūkio subjektas pateikia prievolės atlyginti minėtas išlaidas ir nuostolius užtikrinimą, savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją šias išlaidas ir nuostolius susigrąžina pasinaudodamos pateiktomis prievolės užtikrinimo priemonėmis .“
ir išdėstyti jį taip: „
NR.
I-2223 321 ir 322 straipsniŲ PAKEITIMO
“2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-08-22 Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nurodytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos ir kitų įgaliotų valstybės institucijų kompetenciją aplinkos apsaugos valdymo srityje, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-08-22 Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis: projekto pavadinime ir 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „4 dalies“; projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiros eilutės centre; projekte neturėtų būti nurodoma konkreti įstatymo priėmimo data; siūlytina projektą papildyti 2 straipsniu, nustatančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą ir pasiūlymą atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti iš dalies Pritariama dėl juridinės technikos siūlymų. Nepritariama dėl vėlesnio įsigaliojimo : atsižvelgiant į 1 pastabos argumentus, kad siūlomu įstatymo pakeitimu ne nustatomas naujas reglamentavimas, o siekiant sisteminio teisės normų aiškumo juridinės technikos aspektu tikslinamos formuluotės, netikslinga numatyti vėlesnio įstatymo įsigaliojimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 LR Specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-10-05 Atlikę antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Pritarus Projektui būtų apribotos galimybės valstybės įgaliotai institucijai įgyvendinant pareigas taikyti skubias gamtosaugines priemones siekiant sumažinti ar išvengti žalos aplinkai. Projektu siūloma valstybės įgaliotąją instituciją pašalinti iš subjektų galinčių vykdyti būtinas gamtosaugines ir žalos gamtai pašalinimo priemones, paliekant tokią prievolę jas taikyti tik savivaldybei pačiai ar per trečiuosius asmenis tais atvejais, kai ūkio subjektas nevykdo nustatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didelės žalos aplinkai, taip pat kai ūkio subjektas neprivalo atlyginti aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo. Įstatymo Projekto iniciatorius Projekto aiškinamojo rašto 3 punkte, kuriame apibūdinamas esamas teisinių santykių reglamentavimas, klaidinamai nurodo, kad tik valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis gali vykdyti būtinas gamtosaugines priemones, kadangi galiojančiame teisniame reglamentavime analogiškos teisės taikyti reikalingas gamtosaugines priemones numatytos ir savivaldybėms, kurias savivaldybės gali taikyti savarankiškai (kadangi galiojančiame įstatyme, nėra jokio analizuojamoje nuostatoje nurodytų būtinų gamtosauginių priemonių taikymo apribojimo) be valstybės įgaliotosios institucijos sutikimo ir leidimo, todėl dabartinis teisinis reglamentavimas niekaip neriboja savivaldybių savarankiškumo gamtosaugos srityje, kaip nurodo įstatymo Projekto iniciatorius rengėjai. Atsižvelgdami į tai, manome, kad siūlomas įstatymo pakeitimas yra netikslingas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dėl siūlomo teisinio reglamentavimo Specialiųjų tyrimų tarnyba įžvelgia grėsmę, kad gali susidaryti situacijos, kai gamtai žalą padarę ūkio subjektai, norėdami išvengti gamtai padarytos žalos dalinio ar visiško atlyginimo, siūlydami įvairius būdus ir priemones, kurie realiai neatlygintų nustatytos žalos gamtai ir nepašalintų padarytos žalos gamtai padarinių, stengtųsi susitarti su savivaldybėmis dėl žalos atlyginimo eliminuojant valstybės įgaliotas institucijas, kurios tiesiogiai atsakingos už nustatytos žalos gamtai atlyginimo ir padarinių pašalinimo kontrolę, o tai didina galimybes pasireikšti korupcijai. Tokiu būdu, pritarus siūlomoms Projekto nuostatoms, būtų siaurinamos valstybės įgaliotosios institucijos galimybės įgyvendinti savo kompetenciją, operatyviai reaguojant į pramonines avarijas ar kitus žalą gamtai darančius ūkio subjektų veiksmus, imtis būtinų gamtosauginių priemonių, kad būtų sumažinta žala ar išvengta didesnės žalos gamtai. 2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu pateiktus argumentus, manome, kad Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai – netikslingi, kadangi savivaldybės ir pagal esamą teisinį reglamentavimą savarankiškai gali įgyvendinti Projektu siūlomas gamtosaugines priemones, o pritarus Projekto pasiūlymams būtų siaurinami valstybės įgaliotosios institucijos įgaliojimai ir taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasireikšti korupcijai, todėl siūlome svarstyti galimybę nepritarti Projekto nuostatoms. Pritarti iš dalies Pritariama siūlymui nekeisti nuostatų. dėl valstybės institucijų funkcijų aplinkos prevencinių ir žalos aplinkai suvaldymo priemonių taikymo srityje.
Įstatymo projektas patikslintas išskiriant, kad savivaldybės vykdomoji institucija ir (ar) valstybės institucijos pagal kompetenciją, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms (kaltas asmuo nevykdo pareigų, jis yra nenustatytas arba neprivalo atlyginti išlaidų) aplinkos prevencines arba žalos palinkai suvaldymo priemones taikytų savivaldybės vykdomoji institucija ir valstybės institucijos pagal kompetenciją. Aplinkos atkūrimo priemonių taikymo organizavimą ir (ar) vykdymą, kai kyla įstatyme nustatytos aplinkybės, vykdytų savivaldybės vykdomoji institucija. Toks reglamentavimas sistemiškai atitinka specialiuosiuose įstatymuose nustatytas savivaldybių institucijų ir valstybės institucijų funkcijas. Pažymėtina, kad aplinkos atkūrimo priemonės negali būti tapatinamos su žalos palinkai įvykių suvaldymo priemonėmis. Aplinkos atkūrimo priemonės taikomos po suvaldymo priemonių įgyvendinimo. Patikslintas įstatymo projektas neturi įtakos institucijų funkcijoms, įtvirtintoms specialiuosiuose įstatymuose, pvz., Civilinės saugos įstatyme, Jūros aplinkos apsaugos įstatyme ir kt.). Nepritariama teiginiui, kad žalą aplinkai sukėlę asmenys, siekdami išvengti atsakomybės bandytų „tartis“ su savivaldybių institucijų atstovais. Nuostatos dėl aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo ir derinimo nekeičiamos. Pažymėtina, kad
bus savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės patikėtinėmis, todėl pareiga taikyti aplinkos atkūrimo priemones kils ne tik iš AAĮ, tačiau ir žemės valdytojo funkcijų. Siūlomas formuluotes žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos argumentuose. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-12-07 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 321 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1905 (toliau – projektas) tikslui apibrėžti savivaldybių įgaliojimus savarankiškai ir laiku imtis reikalingų priemonių užtikrinant gerą aplinkos būklę ir gyventojų saugumą savo administruojamoje teritorijoje ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti projektą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
įvykių valdymą su išlyga galima suskirstyti į du etapus: operatyvus įvykio likvidavimas (žalą darančių veiksnių nutraukimas) ir pažeistos aplinkos atkūrimas (įvykio padarinių likvidavimas). Žalą aplinkai darančių įvykių pirminis likvidavimas ir (ar) valdymas, atsižvelgiant į jų pobūdį (gaisras, statinio griūtis, laivo avarija ar kitoks jūros užteršimas, avarija kelyje, technologinė pramonės įrenginio avarija ir pan.) ir mastą (ar atitinka ekstremalaus įvykio kriterijus) reglamentuojamas ir kituose įstatymuose, pvz., Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas, pagal kuriuos pirminiame likvidavimo etape, be ūkio subjektų ir savivaldybių institucijų, dalyvauja ir valstybės kompetentingos institucijos, pvz., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenė ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad su žala aplinkai susijusių įvykių pirminio suvaldymo procesai pakankamai aiškiai reglamentuoti, tačiau problemų kyla siekiant efektyviai pašalinti žalos aplinkai padarinius (atkurti pažeistą aplinką). Šioje srityje funkcijos aiškiai neatskirtos, todėl dažnai kyla tarpinstitucinių ginčų, stringa šių padarinių valdymo procesai.
Atsižvelgiantį tai, siūlytina teršalų ir (arba) kitokių žalą aplinkai darančių veiksnių skubios kontrolės, sulaikymo, pašalinimo ar kitokio valdymo reglamentavimo nekeisti (palikti prievolę savivaldybių institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją pačioms ar per trečiuosius asmenis vykdyti būtinus veiksmus), tačiau pritariame projekto iniciatorių siūlymui nustatyti aiškią pareigą savivaldybių institucijoms, kurios, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, vykdo aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose, organizuoti būtinų aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimą, jeigu to laiku nepadaro žalą padaręs subjektas. Pažymėtina, kad ši pareiga savivaldybėms numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte, kuriame nustatytos savarankiškosios funkcijos – aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga;
Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad specialiosios programos lėšos naudojamos <...> aplinkos atkūrimo priemonėms. Aplinkos apsaugos įstatymo 321 straipsnio
taiko žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones, kai ūkio subjektas nevykdo 321 straipsnyje nustatytų pareigų, neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų ar atsakingas už žalą aplinkai asmuo nenustatytas, tačiau praktikoje pasitaiko situacijų, kai žalą padariusio asmens nėra, pvz., ūkio subjektas pasibaigęs ar fizinis asmuo miręs.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti įrašant šias aplinkybes į keičiamą Aplinkos apsaugos įstatymo 321 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymai: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina projektu keičiamą Aplinkos apsaugos įstatymo 321 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ar neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos priemonių išlaidų arba nenustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, arba atsakingas už žalą aplinkai juridinis asmuo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ar fizinis asmuo miręs, savivaldybės vykdomoji institucija ir (arba) valstybės institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis taiko būtinas priemones.
Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti aplinkos atkūrimo priemones ar neprivalo atlyginti aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nenustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, arba atsakingas už žalą aplinkai juridinis asmuo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ar fizinis asmuo miręs, savivaldybės vykdomoji institucija pati ar per trečiuosius asmenis organizuoja ir (arba) taiko būtinas aplinkos atkūrimo priemones.“
straipsnio
institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą pati imtis būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir
(arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.
Tačiau esant Aplinkos apsaugos įstatymo 321 straipsnio
įstatymo 321 straipsnio 4 dalimi, savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis taiko būtinas priemones. Siekiant Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų suderinamumo, siūlytina pakeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 321 straipsnio
institucija informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ir (arba) valstybės instituciją pagal kompetenciją apie būtinybę taikyti Aplinkos apsaugos įstatymo 321 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones ir šį punktą išdėstyti taip: „5) šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją ir (arba) valstybės instituciją pagal kompetenciją apie būtinybę taikyti būtinas žalos aplinkai prevencijos priemones ir (ar) veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai arba aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones.“
ir 322 straipsniuose vartojama formuluotė „valstybės įgaliota institucija“.
Pažymėtina, kad valstybė per se įgaliojimų nesuteikia, todėl siūlytina Aplinkos apsaugos įstatymo 321 ir 322 straipsniuose vietoje formuluotės „valstybės įgaliota institucija“ vartoti formuluotę „valstybės institucija pagal kompetenciją“. Taip pat, įvertinus tai, kad savivaldybės institucijų įgaliojimai įgyvendinant įstatymus yra skirtingi, todėl turi būti aiškiai nustatyti atitinkamas visuomeninių santykių sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, siūlytina Aplinkos apsaugos įstatymo 322 straipsnyje vietoje formuluotės „savivaldybės institucijos“ vartoti formuluotę „savivaldybės vykdomoji institucija“. Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos argumentuose. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 321 straipsnio
. 7.2. Pasiūlymai: nėra
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 321 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1905(2) projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas Audrius Želvys, [email protected] [1]
Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. [2] 3.
Kai cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai neturi savininko arba kurių savininkas nežinomas , savivaldybių vykdomosios institucijo s Vyriausybės nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją privalo organizuoti tokių cheminių medžiagų – atskirų ir esančių cheminių mišinių ar gaminių sudėtyje – ir cheminių mišinių tvarkymą.