Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3408 pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII‑1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3408 su visais pakeitimais ir papildymais. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1370 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija: „2) eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3408 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama išlaikyti tokį teisinį reglamentavimą, kuris šiuo metu yra įtvirtintas galiojančioje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje (toliau – Įstatymas). Pabrėžtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja nuostata, jog Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) pareigas gali eiti pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Toks įsigaliosiantis teisinis reguliavimas yra nelygiateisis ir diskriminuojantis vienus valstybės tarnautojus kitų atžvilgiu, nes nuostata bus taikoma tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, einantiems pareigas Seimo kanceliarijoje, bet ne kitose institucijose. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitus dabartiniam reguliavimui, galimai bus pažeidžiami po 2020 m. Seimo rinkimų įdarbintų Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų lūkesčiai t.y. praėjus pusei šios kadencijos laikui, įsigaliosiančia nuostata būtų nubrėžiamas naujas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo reguliavimas, dėl ko gali nukentėti šių darbuotojų socialinės garantijos. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Eugenijus Sabutis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatyme šiuo metu nurodyta, kad Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas tą patį Seimo narį ar skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 60 valandų per savaitę. Tačiau, nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja redakcija, kuri numato, kad Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siekiama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3408, kuriuo Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo darbo laikas mažinimas nuo 60 valandų iki 40 valandų per savaitę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Projektui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įgyvendinant projektu siūlomas nuostatas, papildomų lėšų nereikės, sutaupyti nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra gauta. 15.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Seimas“, „valstybės tarnyba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai
2022-07-29 Nr. XIVP-1904 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio
pasitikėjimo valstybės tarnautojams, kurie eina ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eina Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, būtų nustatytas maksimalus 40 valandų per savaitę darbo laikas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1370 buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis dėl jų galimybės dirbti iki 60 valandų per savaitę iki 2023 m. sausio 1 d., o nuo šios datos, kaip ir visiems valstybės tarnautojams, nustatoma bendra taisyklė, kad darbo laikas einant visas aukščiau minėtas pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Toks reguliavimas nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 3 dalyje nustatytą leidžiamą darbo laiko normą, t. y. 40 valandų per savaitę.
nurodytas argumentas, kad toks ,,teisinis reguliavimas yra nelygiateisis ir diskriminuojantis vienus valstybės tarnautojus kitų atžvilgiu, nes nuostata bus taikoma tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, einantiems pareigas Seimo kanceliarijoje, bet ne kitose institucijose“ nėra pagrįstas, kadangi ne ilgesnio kaip 40 valandų darbo laiko per savaitę reikalavimas taikomas visiems valstybės tarnautojams be išimties. 2. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, turėtų būti ne pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3408, bet keičiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnis, kuriuo turėtų būti pripažįstama netekusia galios šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis. 3. Pažymime, kad tais atvejais, kai dar neįsigaliojusio teisės akto pakeitimai yra priimami anksčiau nei įsigalios keičiamas neįsigaliojęs teisės aktas, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas, t.y. anksčiau priimtas neįsigaliojusio teisės akto pakeitimas įsigalios nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis brauktinas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
ĮSTATYMo projekto Nr. XIVP-1904
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-07-29 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma pripažinti netekusia galios nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją, pagal kurią Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, kurie eina ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eina Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, būtų nustatytas maksimalus 40 valandų per savaitę darbo laikas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1370 buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis dėl jų galimybės dirbti iki 60 valandų per savaitę iki 2023 m. sausio 1 d., o nuo šios datos, kaip ir visiems valstybės tarnautojams, nustatoma bendra taisyklė, kad darbo laikas einant visas aukščiau minėtas pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Toks reguliavimas nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso
valandų per savaitę. Pastebėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad toks ,,teisinis reguliavimas yra nelygiateisis ir diskriminuojantis vienus valstybės tarnautojus kitų atžvilgiu, nes nuostata bus taikoma tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, einantiems pareigas Seimo kanceliarijoje, bet ne kitose institucijose“ nėra pagrįstas, kadangi ne ilgesnio kaip 40 valandų darbo laiko per savaitę reikalavimas taikomas visiems valstybės tarnautojams be išimties. Įvertinta Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2015 m. vasario 6 d. nutarimai).
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai. Politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo ir karjeros valstybės tarnautojo teisinė padėtis nėra identiška, jiems taikomi skirtingi priėmimo į tarnybą, tarnybinės veiklos vertinimo ir kt. reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia lygiateisiškumo principo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, turėtų būti ne pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3408, bet keičiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnis, kuriuo turėtų būti pripažįstama netekusia galios šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3. Pažymime, kad tais atvejais, kai dar neįsigaliojusio teisės akto pakeitimai yra priimami anksčiau nei įsigalios keičiamas neįsigaliojęs teisės aktas, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas, t.y. anksčiau priimtas neįsigaliojusio teisės akto pakeitimas įsigalios nuo jo paskelbimo
4Teisingumo ministerija,
2022-08-23 Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3408 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1904 (toliau – Projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma pripažinti netekusia galios nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją, pagal kurią Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, kurie eina ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eina Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, būtų nustatytas maksimalus 40 valandų per savaitę darbo laikas. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (toliau - Direktyva 2003/88/EB) nustato būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus dėl darbo laiko organizavimo[¹]. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismo) suformuotą jurisprudenciją Direktyva 2003/88/EB siekiama nustatyti būtiniausius reikalavimus, skirtus darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti derinant nacionalinės teisės aktus dėl darbo laiko trukmės[²]. Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad šiuo darbo laiko organizavimo taisyklių suderinimu Europos Sąjungos lygmeniu siekiama užtikrinti geresnę darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą, suteikiant jiems minimalius poilsio laikotarpius, ypač dienos poilsį[³]. Taip pat, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją darbuotoją reikia laikyti silpnesniąja darbo santykių šalimi, todėl būtina užtikrinti, kad darbdavys neturėtų galimybės apriboti jo teisių[⁴].
Direktyvos 2003/88/EB 6 straipsnis nustato maksimalų savaitės darbo laiką - valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad, atsižvelgiant į būtinybę garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą <...> vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį nebūtų ilgesnis kaip 48 valandos. Tokia direktyvos nuostata, visų pirma, reiškia, kad maksimalus darbo laikas negali viršyti 48 valandų per savaitę, visų antra, kad maksimalus darbo laikas per savaitę skaičiuojamas įskaičiuojant viršvalandžius. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad pagal Direktyvos 2003/88/EB 6 straipsnio b punktą valstybės narės privalo numatyti 48 valandų maksimalų vidutinį savaitės darbo laiką, įskaitant viršvalandžius, kaip tai aiškiai patikslinta minėtoje nuostatoje, nuo kurios, nesant šios direktyvos 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos prielaidos[⁵], kuri šiuo atveju nesvarbi, negalima nukrypti, net jeigu atitinkamas darbuotojas yra davęs sutikimą[⁶]. Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktiką, Direktyvos 2003/88/EB reikalavimai yra taikomi visoms su tuo pačiu darbdaviu sudarytoms sutartims, t. y. taip pat ir visoms darbovietėje einamoms pareigoms. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 1 punktą ir 3 straipsnį reikia aiškinti taip, kad kai darbuotojas su tuo pačiu darbdaviu yra sudaręs kelias darbo sutartis, tame 3 straipsnyje numatytą minimalų kasdienio poilsio laiką reikia taikyti visoms toms darbo sutartimis bendrai, o ne kiekvienai iš jų atskirai[⁷]. Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad Direktyva 2003/88/EB nustato ir kitus darbo ir poilsio laiko reikalavimus.
Direktyvos 2003/88/EB 3 straipsnis nustato, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą. Direktyvos 2003/88/EB 5 straipsnis nustato, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad per kiekvieną septynių dienų laikotarpį kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 24 valandų nepertraukiamo poilsio laiką ir 3 straipsnyje nurodomas 11 kasdienio poilsio valandų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti užtikrintas Direktyvos 2003/88/EB reikalavimų taikymas, reguliuojant Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kurie eina ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas darbo laiką. Įvertinta Direktyva nėra tiesiogiai taikomas Europos Sąjungos teisės aktas. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų įgyvendinama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis. Darbo kodekso 114 straipsnyje nustatomi maksimalaus darbo laiko reikalavimai. Šio straipsnio 2 punkte numatyta, kad darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Įstatymo projektu siekiama palikti galioti teisinį reguliavimą, kuris aiškiai apibrėžia situacijas, kada politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas gali dirbti iki 60 valandų per savaitę, t. y. kai jis eina ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas tą patį Seimo narį ar skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eina Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas neįpareigoja politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo visais atvejais dirbti 60 valandų per savaitę. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui suteikiama galimybė dirbti 60 valandų per savaitę ir ji realizuojama tik esant valstybės tarnautojo aiškiai išreikštai valiai. Situacija, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas eina pareigas pas tą patį Seimo narį ar skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eina Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, prilygintina Darbo kodekse numatytam susitarimui dėl papildomo darbo. Vadinasi, tokiu atveju maksimalus darbo laikas per savaitę gali būti 60 valandų (įskaitant viršvalandžius ir susitarimą dėl papildomo darbo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reguliuojant politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kurie eina ne vienas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas Seimo kanceliarijoje, darbo laiką, užtikrinamas Direktyvos 2003/88/EB reikalavimų dėl darbo laiko taikymas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
pritarti įstatymo projektui ir sujungti jį su įstatymo projektu Nr. XIVP-1917. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 9 Komiteto nariai). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė