NR. XIII-2166 66 STRAIPSNIO IR V SKYRIAUS šeŠtojo SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO įstatymas PAKEITIMO
2022 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“. 2 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo
sąlygos valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose
buferinės apsaugos zonoje draudžiama:
1) įrengti naujus karjerus;
2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas;
3) kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrų atstumu aplink rezervatą;
4) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
5) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus kaimo turizmo sodybas, kurios privalo turėti taršos leidimus tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų;
6) keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka turi pritarti už gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija. 2.
buferinėse apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;
2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;
3) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, tiesti inžinerinius tinklus;
4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą. 3. Už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame rezervate saugomas gamtos ar kultūros vertybes, trukdys jas apžvelgti arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.“
projektai Kernavės kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonoje baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reglamentavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO 66 STRAIPSNIO IR V SKYRIAUS šeŠtojo SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO įstatymas
projekto tikslai ir uždaviniai Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, kaip ir valstybiniai gamtiniai rezervatai, turi nustatytą buferinės apsaugos zoną. 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-982 buvo patvirtintos valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato ribų ir buferinės apsaugos zonos ribų planas, jis yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas. Iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. galiojusių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XLVI skyriuje „Rezervatų apsaugos zonos“ buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ne tik gamtinių, bet ir kultūrinių rezervatų buferinėms apsaugos zonoms. Patvirtinus ir įsigaliojus SŽNSĮ, 66 str. buvo įtvirtintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonoms, specialiųjų sąlygų valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonoms nebeliko, nors de facto buferinės apsaugos zona Valstybiniam Kernavės kultūriniam rezervatui nustatyta (kaip minėta aukščiau, LR Seimo patvirtintas ir galiojantis ribų planas), į įstatyminį lygmenį reglamentavimas nebuvo perkeltas. SŽNSĮ atskiro straipsnio, reguliuojančio žemės naudojimo sąlygas valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, nėra.
Peržiūrėjus kelis, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonoje esančių privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų, nekilnojamojo turto registro išrašus, nustatyta, kad įsigaliojus SŽNSĮ jiems yra klaidingai nustatytos specialiosios sąlygos: „Biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos (V skyrius, dvidešimt šeštasis skirsnis) ir Valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonos (V skyrius, šeštasis skirsnis)“, nors žemės sklypai yra valstybinio kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonoje. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo, įstatymo projektu siūloma pakeisti SŽNSĮ 66 straipsnį taip, kad jame nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos visų, t. y. tiek valstybinių gamtinių, tiek ir valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose esantiems žemės sklypams, atitinkamai iš straipsnio pavadinimo ir jo punktų siūloma išbraukti žodį „gamtinio“. Atkreiptinas dėmesys, kad galima teisinė situacija, jog galiojant SŽNSĮ įtvirtintam reguliavimui Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonoje suformuojami žemės sklypai, juose nenustatytos jokios specialiosios sąlygos, susijusios su žemės naudojimu kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonoje, nes tokio straipsnio ar skirsnio SŽNSĮ nėra. Pažymėtina, kad LR Seime yra registruotas SŽNSĮ Nr. XIII-2166 2, 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr.: XIIIP-5324(2)), kuriuo buvo siūlyta įtvirtinti (t.y. grąžinti į teisinį reguliavimą) įstatyminę normą, nustatančią, kad SŽNSĮ 66 str. nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ne tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, bet ir valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, tačiau šio įstatymo projekto svarstymas yra sustojęs.
Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti specialiąsias sąlygas valstybinio kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonoje Įstatymo projekto uždavinys – atstatyti iš buvusių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų į SŽNSĮ neperkeltas specialiąsias sąlygas, susijusias su veiklos reguliavimu kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, nustatant, kad SŽNSĮ 66 str. įtvirtintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ne tik valstybinių gamtinių, bet ir valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Justinas Urbanavičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Saugomų teritorijų įstatymo 19 str.1 p. įtvirtinta, kad siekiant sumažinti neigiamą veiklos poveikį valstybiniams rezervatams, išsaugoti šių teritorijų regimąją (vizualinę) aplinką, jiems nustatomos buferinės apsaugos zonos. Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas yra įsteigtas siekiant užtikrinti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše įrašytos vertybės – Kernavės archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 37320) ) ir kitų jo teritorijoje esančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimą, organizuoti nuolatinius mokslinius jų tyrimus, jas reikiamai tvarkyti, eksponuoti ir naudoti. Tai vienas vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo kompleksų, kurio apsaugai turi būti keliamos aiškios sąlygos. LR Seimo nutarimu Nr.
LR Seimo nutarimu Nr. IX-982 buvo patvirtintas valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato ribų ir buferinės apsaugos zonos ribų planas, kuriuo nustatyta buferinės apsaugos zona. 2020 m. įsigaliojus SŽNSĮ ir panaikinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XLVI skyriuje „Rezervatų apsaugos zonos“ įtvirtintų specialiųjų sąlygų kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonai nebeliko, jos į SŽNSĮ 66 str. nebuvo perkeltos ir paliktos tik gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonai. 4. Kokios siūlomos naujo teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad 66 str. įtvirtintos specialiosios sąlygos galioja ir valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonoms, tai yra išbraukti žodį „gamtinių“ ir atitinkamai pagal Saugomų teritorijų įstatymo 19 str. įtvirtintą teisinį reguliavimą patikslinti 66 str. 3 punktą. Priėmus projektą naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonoje esantiems žemės sklypams, iš esmės, nebus nustatytos. Tokiais pakeitimais siekiama panaikinti neapibrėžtą teisinę situaciją, kai Saugomų teritorijų įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtinta, kad siekiant sumažinti neigiamą veiklos poveikį valstybiniams rezervatams jiems nustatoma buferinės apsaugos zona, ji LR Seimo patvirtintu Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato ribų ir buferinės apsaugos zonos ribų planu nustatyta, tačiau jokių specialiųjų žemės naudojimo reikalavimų, susijusių su kultūrinio rezervato apsauga, formuojamiems žemės sklypams negali būti nustatoma, nes SŽNSĮ nenumato. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos rengia LR Saugomų teritorijų valstybės kadastro (toliau - STVK) duomenų rinkinius, kuriuos vadovaujantis SŽNSĮ 14 str.
registro tvarkytojui pagal techninę specifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-700 (toliau
pateikti tik po siūlomo įstatymo projekto patvirtinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Atvirkščiai, pateikus atnaujintus STVK duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, bus išvengta klaidingos informacijos suformuotų žemės sklypų nekilnojamojo turto registro dokumentuose ir išvengta teisinių spragų – naujai suformuotiems žemės sklypams Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonoje bus įrašyta tiesiogiai su ja susijusi specialioji sąlyga. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomas Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą, nereikės priimti, pakeisti ar panaikinti kitų įstatymų. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės priimti. Turės būti patikslintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 3D-700 „Dėl Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikacijos patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 3D-711 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo nekilnojamojo turo kadastre ir nekilnojamojo turto registre aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„buferinės apsaugos zona“, „saugomos teritorijos“ „kultūrinis rezervatas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Justinas Urbanavičius
2022-07-26 Nr. XIVP-1901 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau - keičiamas įstatymas) 66 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos naujose teritorijose - valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose. Galiojančiame keičiamo įstatymo 66 straipsnyje įtvirtinta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose. Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį turi teisę gauti kompensacijas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų šiame įstatyme nurodytose teritorijose taikymo. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti specialiąsias sąlygas valstybinio kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonoje“.
Pažymėtina, kad projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad keičiamame įstatyme projektu siūlomi nustatyti veiklos apribojimai, būtų taikomi ne tik po įstatymo įsigaliojimo nustatytose valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, bet ir minėtose zonose, kurios būtų nustatytos iki įstatymo įsigaliojimo. Asmuo, turintis teisę į kompensaciją, Vyriausybės nustatyta tvarka dėl jos kreipiasi į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, vykdymu, ar kai tokio nėra, – į instituciją, nustačiusią šią teritoriją. Kiek valstybės biudžeto lėšų gali reikėti tokių kompensacijų išmokėjimui projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, reikėtų įvertinti projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės biudžeto lėšų poreikio aspektu. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. galiojusių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XLVI skyriuje „Rezervatų apsaugos zonos“ buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ne tik gamtinių, bet ir kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonoms.
Patvirtinus ir įsigaliojus SŽNSĮ, 66 str. buvo įtvirtintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos tik valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonoms, specialiųjų sąlygų valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonoms nebeliko, nors de facto buferinės apsaugos zona Valstybiniam Kernavės kultūriniam rezervatui nustatyta (kaip minėta aukščiau, LR Seimo patvirtintas ir galiojantis ribų planas), į įstatyminį lygmenį reglamentavimas nebuvo perkeltas. <...> Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo, įstatymo projektu siūloma pakeisti SŽNSĮ 66 straipsnį taip, kad jame nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos visų, t. y. tiek valstybinių gamtinių, tiek ir valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose esantiems žemės sklypams <...>“. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiais argumentais remiantis valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonos, priešingai, nei valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonos, nebuvo įtvirtintos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Pastarojo įstatymo vienas iš tikslų ir buvo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reglamentavimą perkelti į įstatymo lygmenį.
Svarbu paminėti ir tai, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 11 dalies nuostatas tuo atveju, jeigu iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos Vyriausybės nutarimuose nurodyta teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo nustatyta ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme tokia teritorija nenurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kitą dieną po šio įstatymo įsigaliojimo dienos žemės sklypo, patenkančio į šioje dalyje nurodytą teritoriją, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją. Taigi, galimi atvejai, kai minėtuose registruose 2020 m. sausio 2 d. jau būtų panaikinti įrašai ir (ar) žymos apie teikiamame įstatymo projekte nurodytas teritorijas. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu minėtas teritorijas vėl siūloma pripažinti teritorijomis, kuriose būtų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taigi, teisinis reguliavimas, kai iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose buvo taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o, įsigaliojus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, tokiose zonose specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas nebuvo numatytas, o teikiamu įstatymo projektu valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose vėl siūloma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, vertintinas kaip nuolat besikeičiantis, nepastovus.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio
reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. 2. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatose vartojamoje formuluotėje „už rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija“ (atitinkamuose linksniuose) prieš žodį
„zonos“ reikėtų įrašyti žodį „apsaugos“, nes pagal Saugomų teritorijų įstatymo
nuostatas yra nustatomos buferinės apsaugos zonos, o ne buferinės zonos.
Pritarus šiai pastabai ir patikslinus nurodytas formuluotes, taip pat siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 2 ir 3 dalyse vartojamojoje formuluotėje „už rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija“ (atitinkamuose linksniuose) prieš žodį „rezervato“ įrašyti žodį „valstybinio“, kad iš įstatymo nuostatų būtų aišku, už kokio rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija turima omenyje. 3. Svarstytina, ar siekiant suderinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
žodžio „nekilnojamąsias“ (kaip tai yra keičiamo įstatymo 64, 67 ir kituose straipsniuose). 4. Tikslintina projekto straipsnių numeracija, nes yra du antruoju numeriu pažymėti straipsniai. 5. Projekto antrojo 2 straipsnio (turėtų būti 3 straipsnio) 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios įstatymo taikymą, nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kodėl šiose projekto nuostatose turimi omenyje tik žemės valdos projektai. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų baigiami rengti iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai ir kiti dokumentai (pvz., statinių projektai ir pan.), kurių rengimui yra taikomas keičiamas įstatymas. 6. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymui įgyvendinti turės būti patikslintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr.
3D-700 „Dėl Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikacijos patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 3D-711 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo nekilnojamojo turo kadastre ir nekilnojamojo turto registre aprašo patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto antrąjį 2 straipsnį (turėtų būti 3 straipsnį) nereikėtų papildyti nauja struktūrine dalimi, kurioje būtų įtvirtintos įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančios nuostatos, pasiūlant žemės ūkio ministrui iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Jeigu būtų pritarta šiai ir šios išvados 4 punkte nurodytai pastaboms, atitinkamai reikėtų papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimą, o projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti išlygą dėl naujos projekto 3 straipsnio struktūrinės dalies įsigaliojimo . 7. Atkreipiame dėmesį, kad Seime jau yra svarstomas panašaus turinio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-5324(2). Svarstytina, ar, atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas, projektai neturėtų būti sujungti. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]