1962 Įstatymo projektas Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 6(2), 8, 10(1), 10(3), 10(4), 19, 20, 22, 22(1), 24, 27(1), 28, 34, 46, 60, 62 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 28(2) straipsniu ir VII skyriumi ir 9, 10, 10(2) straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Parengė

Lyginamasis variantas

2022-07-11 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

NOTARIATO

ĮSTATYMO NR. I-2882 3, 4, 6, 6²

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 28²

STRAIPSNIU IR

VII SKYRIUMI

BEI 9, 10 IR 10²

STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „

7) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Viešame konkurse eiti notaro pareigas turi teisę dalyvauti ne vyresni kaip 60 metų asmenys. Notaras ar asmuo, laimėjęs viešą konkursą eiti notaro pareigas ir nepradėjęs vykdyti notaro veiklos, dalyvauti konkurse kitoje savivaldybėje gali ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo laimėto konkurso eiti notaro pareigas dienos. Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;“. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų

kvalifikaciją ir profesines žinias. Notarų atestavimą organizuoja ir vykdo Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaryta Notarų atestacijos komisija. Ji sudaroma ketveriems metams iš penkių notarų. Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys, Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. “

3 straipsnis.

6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti

6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą tvirtinamą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijos nustatymo metodiką. Konkrečias notarų veiklos teritorijoje esančias gyvenamąsias vietoves ir (ar) adresus turto paveldėjimo atvejais priskiria Notarų rūmai pagal Notarų rūmų prezidiumo patvirtintą tvarką. Notarų skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių konkrečioje savivaldybėje ir praėjusių dvejų kalendorinių metų notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinį vidurkį. Poreikį, susijusį su notarų skaičiumi ir jų veiklos teritorija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įvertina kiekvienais kalendoriniais metais iki spalio 1 dienos. “

4 straipsnis. 6²

straipsnio pakeitimas

Pakeisti

6² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Notarai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami sudarant notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Notarų rūmai. N otarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam notarui kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Notarų profesinės civilinės atsakomybės už vykdant notaro profesinę veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą privalomojo draudimo įmoką sudaro draudžiamų notarų mokamos įmokos. Šios įmokos neįskaitomos į šio įstatymo 67 straipsnio antrojoje dalyje numatytą Notarų rūmams notarų mokamą mokestį.

Draudikui draudžiamojo įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų . . “

5 straipsnis. 8

straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka Informacijos apie notarinius veiksmus viešas skelbimas Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje. Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys. Notarų rūmai yra juridinis asmuo. Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai savo interneto svetainėse skelbia:

1) notarų atliekamų notarinių veiksmų sąrašą ir informaciją apie notarinio veiksmo atlikimo privalomumą;

2) informaciją apie tai, kokie notariniai veiksmai gali būti atliekami nuotoliniu būdu;

• 3) notarų atlyginimo už

notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžius (įkainius) ir informaciją apie atvejus, kai atlyginimo dydžiai gali būti mažinami arba nuo atlyginimo mokėjimo atleidžiama;

4) notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarką . Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo interneto svetainėje taip pat skelbia:

1) konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliekamų notarinių veiksmų sąrašą;

• 2) konsulinio mokesčio už

konsulinių pareigūnų atliekamus notarinius veiksmus dydžius ir informaciją apie atvejus, kai konsulinis mokestis neimamas;

3) informaciją apie tai, kad seniūnai notarinius veiksmus atlieka neatlygintinai ;

4) konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliktų notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarką. “

6 straipsnis. 9 ir 10 straipsnių pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios 9 ir 10 straipsnius.

9 straipsnis. Notarų

rūmų uždaviniai Svarbiausieji Notarų rūmų uždaviniai yra:

1) koordinuoti notarų veiklą;

2) rūpintis notarų kvalifikacijos kėlimu;

3) ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios ir valdymo institucijose;

4) rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;

5) suvienodinti notarinę praktiką;

6) prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas, laikosi profesinės etikos reikalavimų;

7) užtikrinti notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą;

8) užtikrinti notaro praktikos atlikimą;

• 9) įgyvendinti

kitus kituose įstatymuose ir Notarų rūmų statute numatytus uždavinius . Šio straipsnio pirmosios dalies 6 punkte nurodytiems uždaviniams įgyvendinti Notarų rūmai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis). 10 straipsnis. Notarų rūmų funkcijos Notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius:

1) kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų savo pareigas;

2) organizuoja kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai kelti;

3) teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos klausimais;

4) skiria lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms;

5) nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Notarų profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, privalomojo draudimo įmoką sudaro draudžiamų notarų įmokos.

Šios įmokos neįskaitomos į šio straipsnio antrojoje dalyje numatytą Notarų rūmams notarų mokamą mokestį;

6) gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus;

7) imasi priemonių notarinei praktikai suvienodinti;

8) kontroliuoja, kaip notarai organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų;

9) kontroliuoja, kaip notarai tvarko ir saugo savo profesinės veiklos metu sudaromus dokumentus;

10) organizuoja notaro praktikos atlikimą;

• 11) atlieka

kitas kituose įstatymuose ir Notarų rūmų statute numatytas funkcijas . Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas. 7 straipsnis. 10¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „¹⁰¹ straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas Notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų priimtų ir

• (ar) kitų

notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų , reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas). Iškelti notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras , kandidatas į notarus (asesorius) dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro , kandidato į notarus (asesoriaus) pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.

Drausmės bylos notarams , kandidatams į notarus (asesoriams) keliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notarų , kandidatų į notarus (asesorių) drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas. Subjektas, turintis teisę iškelti notarui drausmės bylą, prieš ją keldamas, Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka privalo pasiūlyti notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Notaro drausmės Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos. Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti notaras , kandidatas į notarus (asesorius) , kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu notaras , kandidatas į notarus (asesorius) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Notarų garbės teismas nusprendžia, kad notaro , kandidato į notarus (asesoriaus) dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti notaro , kandidato į notarus (asesoriaus) , kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.

Šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Notarų garbės teismo nariams, pasisakyti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, Notarų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Notarų garbės teismo sprendimus.“

8 straipsnis. 10²

straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios

10² straipsnį. 10² straipsnis. Notarų garbės teismas Notarų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Notarų garbės teismas susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:

1) penki nariai renkami iš notarų;

2) du nariai renkami iš šešių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Notarų garbės teismo narius. Notarų garbės teismo nariu renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ( bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdami kaip Notarų garbės teismo nariai, visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir notarai. Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Notarų garbės teismas iš narių notarų išsirenka Notarų garbės teismo pirmininką.

Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus. Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Notarų garbės teismo nariai – notarai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas. Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Notarų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas. Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Notarų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras jį atšaukia iš Notarų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris naujas visuomenės atstovų kandidatūras. 9 straipsnis. 10³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 10³ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10³ straipsnis. Notarų garbės teismo sprendimai Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, sprendimu gali:

1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba kai paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

2) atleisti notarą, kandidatą į notarus (asesorių) nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;

3) paskirti notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) drausminę nuobaudą;

4) teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų.

Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) paskirtas drausmines nuobaudas. Pažeidimas laikomas mažareikšmiu, jeigu padarytas smulkus, formalus šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo nepadaryta esminės žalos, ir notaras, kandidatas į notarus (asesorius) nutraukė pažeidimą. Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai notaro drausmės bylos kėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo. Notarų garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų, įsiteisėja jų priėmimo dieną. Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Notarų garbės teismo sprendimas paliktas galioti.

Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų.“

10 straipsnis. 10⁴

straipsnio pakeitimas Pakeisti 10⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10⁴ straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų galiojimo terminas Notarų garbės teismas notarui gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų:

1) pareikšti pastabą;

2) pareikšti papeikimą;

3) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių. Notarų garbės teismas kandidatui į notarus (asesoriui) gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų:

1) pareikšti pastabą;

2) pareikšti papeikimą. Notarui ir kandidatui į notarus (asesoriui) papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka. Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja jos paskyrimo dieną ir galioja vienus metus. Notarų garbės teismas notaro ar kandidato į notarus (asesoriaus) prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo.

Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar notaras ar kandidatas į notarus (asesorius) neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui ar kandidatui į notarus (asesoriui) nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.“

11 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją

išdėstyti taip: „ Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal savo tvirtinamą notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką atsižvelgdamas į šio įstatymo¹⁹¹ straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus ir suderinęs su Lietuvos Respublikos finansų ministru . Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Notaras dėl mediacijos ir aukcionų organizavimo bei vykdymo paslaugų kainų ir apmokėjimo tvarkos susitaria su klientais, sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. 2. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Atsižvelgdamas į kliento turtinę padėtį, notaras gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo atlyginimo mokėjimo .

Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką, atsižvelgdama į šio įstatymo 19¹ straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus. N otaras visiškai ar iš dalies atleidžia klientą nuo atlyginimo mokėjimo , vadovaudamasis notarų atlyginimo dydžių ( įkainių) nustatymo metodika . “

3Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Atlyginimo dydis nurodomas notariniame registre

ir notaro patvirtintame dokumente .“

12 straipsnis. 20

straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Notaras nevaržomai dalyvauja notarų savivaldos ir kitų renkamų institucijų veikloje. Kitų renkamų institucijų veikloje notaras gali dalyvauti ne ilgiau kaip penkerius metus . Notaras, eidamas savo pareigas, kartu gali eiti renkamas pareigas notarų savivaldos institucijose. Jeigu notaras eina renkamas pareigas kitose institucijose, jo įgaliojimai turi būti sustabdomi šio įstatymo²²

1 straipsnio nustatyta tvarka.“

13 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Notaro atstovavimas ir pavadavimas

Jeigu notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali eiti notaro pareigų, skiriamas notaro atstovas arba pavaduojantis notaras šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Notaras, negalintis ilgiau kaip tris darbo dienas eiti savo pareigų dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių, privalo apie tai informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus. Jeigu notaras negali eiti savo pareigų dėl iš anksto numatytų aplinkybių, apie tai jis turi informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus iki atostogų ar dėl kitų priežasčių nebuvimo darbe pradžios.

Jeigu notaras neatliko savo pareigų tris darbo dienas ir apie tai neinformavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Notarų rūmų, šių institucijų reikalavimu jis turi pateikti informaciją apie priežastis, dėl kurių jis negalėjo eiti savo pareigų. Notaro atstovu gali būti kandidatas į notarus (asesorius), kuris yra atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką ir yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų. Notaro atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis eiti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo ar jį pavaduojančio notaro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidentas , atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio eiti notaro pareigų notaro biuro veiklą. Notaro atstovo skyrimas įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Notarų rūmų prezidento sprendimu nurodant laiką, kurį skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas, arba nurodant aplinkybes, kurioms esant skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas. Šiuo atveju notaro atstovas skiriamas vienerių vienų metų terminui. Asmuo gali būti skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro atstovo pareigas gali eiti asmuo, paskirtas notaro atstovu ir prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką šio įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia.

Atstovaujamasis notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti šio įstatymo 20² ir 20³ straipsniuose nurodytų paslaugų. Atstovaujamasis notaras su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo pradžios sudaro sutartį dėl notaro atstovo pareigų atlikimo apmokėjimo, notaro biuro darbo organizavimo. Tais atvejais, kai notaro atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Notarų rūmų prezidento iniciatyva, su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo šioje straipsnio dalyje numatytą sutartį sudaro Notarų rūmai. Notaro atstovas iš pareigų atleidžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Notarų rūmų prezidento sprendimu :

1) pasibaigus atstovavimo terminui;

2) kai notaro atstovo pareigos atliekamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Notarų rūmų prezidento sprendime nenurodytais atvejais;

3) atstovaujamojo notaro reikalavimu;

4) kitais šio įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais. Notaro atstovas turi visas notaro teises ir pareigas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Notaro atstovui taikomi šiame įstatyme nustatyti notaro veiklos apribojimai. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro vardu, atliekamus notarinius veiksmus tvirtina arba liudija savo parašu ir atstovaujamojo notaro antspaudu. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro biure, išskyrus šio įstatymo

28 straipsnyje nustatytus atvejus, kai notarinius veiksmus galima atlikti ne

notaro biuro patalpose. Už notaro atstovo padarytą žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdant notaro profesinę veiklą, atsako atstovaujamasis notaras. Notaro atstovo atsakomybė notarui už notaro atstovo padarytą ir notaro fiziniams ar juridiniams asmenims atlygintą žalą nustatoma šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodytoje sutartyje.

Pavaduojantį notarą skiria Notarų rūmai pagal notaro, negalinčio eiti notaro pareigų, ir notaro, kuris sutinka jį pavaduoti, prašymus. Pavaduojantis notaras skiriamas ne ilgesniam kaip trisdešimt dienų terminui. Jei pasibaigus šiam terminui pavaduojamas notaras ir toliau negali eiti notaro pareigų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras skiria skiriamas notaro atstovą atstovas . Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigų, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu pavaduojamas notaras negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti šio įstatymo 20² ir 20³ straipsniuose nurodytų paslaugų. Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamo notaro sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamo notaro biure, išdavimu šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo biure. Pavaduojamas notaras ir pavaduojantis notaras raštu susitaria dėl pavaduojamo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų naudojimo pavadavimo metu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie paskirtą notaro atstovą informuoja Notarų rūmus . Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia notarų atstovų ir pavaduojančių notarų sąrašą. Šiame sąraše nurodoma atstovaujamo ar pavaduojamo notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas, atstovavimo ar pavadavimo terminas, notaro atstovo vardas ir pavardė arba atstovaujančio ar pavaduojančio notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas.

Šiame sąraše duomenys skelbiami tol, kol baigsis notaro atstovavimas ar pavadavimas.“ 14 straipsnis. 22¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti²² 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ Šio straipsnio pirmojoje pirmosios dalies 2–3 punktuose ir antrojoje dalyse dalyje nurodytais atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi tol, kol išnyksta pagrindai, dėl kurių buvo sustabdyti notaro įgaliojimai. Šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodytais atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi ne ilgiau kaip penkeriems metams.

“ 15 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 24 straipsnis. Notaro veiklos tęstinumas Pasibaigus notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras priima sprendimą dėl tolesnės notaro biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo, Europos vykdomojo rašto išdavimo pagal įgaliojimus baigusio notaro išduotą vykdomąjį įrašą, dokumentų ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo bei kitų tęstinų veiksmų . Notaro depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo pasibaigus notaro įgaliojimams tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.“ 16 straipsnis. 27¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti

27 1 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms , išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti ar viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti ;“. 17 straipsnis.

17 straipsnis. 28

straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet

kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Notarų veiklos teritoriją šiais atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. “

18 straipsnis. Įstatymo papildymas

straipsnis. Notarų mišriuoju būdu atliekami notariniai veiksmai Tais atvejais, kai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka notaro  biure, o kitas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28¹ straipsnio nustatyta tvarka nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas), notaras privalo sudaryti sąlygas visiems notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti su notaru ir tarpusavyje. Atliekant notarinius veiksmus mišriuoju būdu, notarinio veiksmo dalyvių fizinė buvimo vieta, notarinio veiksmo dalyvių, notaro pasirašytinų, tvirtintinų ir liudytinų dokumentų vieta, laikas, formatas ir laikmenos gali nesutapti. Tais atvejais, kai notarinis veiksmas atliekamas mišriuoju būdu, notaras kiekvieno sandorio dalyvio pasirašytus atskirus sandorio dokumentus saugo teisės aktų, reguliuojančių dokumentų apskaitą, tvarkymą ir saugojimą, nustatyta tvarka, o sandorio šalims išduoda notaro patvirtintą sandorio dokumentą be notarinio veiksmo dalyvių parašų. Toks notaro patvirtintas sandorio dokumentas išduodamas elektroniniu formatu. Notaras taip pat gali išduoti notaro patvirtinto sandorio elektroninio dokumento popierinį nuorašą. “

19 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse , išskyrus atvejus, kai šios sutartys tvirtinamos šio įstatymo 28¹ ar 28² straipsniuose numatyta tvarka , notaras nurodo sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes).

Šiose Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgijėjui pereina nuo daikto perdavimo momento, o sutarties šalys prieš trečiuosius asmenis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartį gali panaudoti tik tuo atveju, jei nuosavybės teisės perėjimo faktas daikto priėmimo-perdavimo perdavimo–priėmimo akto ar kito dokumento pagrindu įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Duomenis apie patvirtintą sutartį notaras perduoda viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka.“

2Pakeisti 46 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Tvirtindamas hipotekos (įkeitimo) sandorius , išskyrus atvejus, kai šios sutartys tvirtinamos šio įstatymo 28¹ ar 28² straipsniuose numatyta tvarka , notaras nurodo sandorio sudarymo laiką (valandą ir minutes) . Patvirtinęs hipotekos (įkeitimo) sandorį, hipotekos (įkeitimo) pabaigą, nustatęs priverstinę hipoteką (įkeitimą), notaras duomenis apie hipoteką (įkeitimą) perduoda priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registrui arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registrui įregistruoti šio registro nuostatų nustatyta tvarka.“

20 straipsnis. 60

straipsnio pakeitimas Papildyti 60 straipsnį 2 dalimi: „ Atlikdami savo funkcijas, kandidatai į notarus (asesoriai) atsako šio įstatymo 10¹ , 10³ ir 10⁴ straipsnių nustatyta tvarka. “

21 straipsnis.

62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Kandidatui į notarus (asesoriui) neleidžiama dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla (išskyrus mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą, arbitro funkcijų atlikimą, mediacijos paslaugų teikimą , darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose). Kandidatas į notarus (asesorius) gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame jis atlieka praktiką, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka būti notaro atstovu .“

22 straipsnis. Įstatymo

papildymas VII skyriumi Papildyti Įstatymą VII skyriumi „

VII SKYRIUS

NOTARŲ SAVIVALDA

65 straipsnis. Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo

tvarka Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje. Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys. Notarų rūmai yra juridinis asmuo. Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų narių susirinkimas (toliau – Notarų rūmų susirinkimas) ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. 66 straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai Notarų rūmų uždaviniai yra:

1) įgyvendinti notarų savivaldą ir atstovauti notarų interesams;

2) koordinuoti ir prižiūrėti notarų veiklą;

3) rūpintis notarų teisinės kultūros ir kvalifikacijos kėlimu;

4) vienodinti notarinę praktiką;

• 5) įgyvendinti kitus šiame įstatyme,

Notarų rūmų statute ir kituose teisės aktuose nustatytus uždavinius . Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodytam uždaviniui įgyvendinti Notarų rūmai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis ), taip pat gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus. 67 straipsnis.

67 straipsnis. Notarų rūmų funkcijos

Notarų rūmai, įgyvendindami savo uždavinius, atlieka šias funkcijas:

1) atstovauja notarų interesams ir juos gina valstybinės valdžios ir valdymo, užsienio valstybių institucijose, tarptautinėse ir kitose organizacijose;

2) bendradarbiauja su Lietuvos, užsienio valstybių ir tarptautinėmis organizacijomis;

3) rengia norminių teisės aktų, susijusių su notarų veikla, projektus ir teikia juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, taip pat teikia pasiūlymus dėl notarų veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo valstybės institucijoms ir įstaigoms;

4) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl notarų ir kandidatų į notarus (asesorių) skaičiaus, jų priėmimo, atleidimo ir veiklos teritorijos;

5) organizuoja notaro praktikos atlikimą;

6) kontroliuoja, kaip notarai atlieka savo funkcijas, organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų;

7) organizuoja notarų, kandidatų į notarus (asesorių) kvalifikacijos kėlimą;

8) vykdo notarų atestavimą;

9) imasi priemonių notarinei praktikai suvienodinti;

10) organizuoja ir kontroliuoja notarų profesinės veiklos metu rengiamų dokumentų valdymą, užtikrina jų saugojimą ir naudojimą pasibaigus notaro įgaliojimams;

11) nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

• 12) įgyvendina

bendros Notarų rūmų informacinių technologijų platformos savininko teises ir turi pareigas;

13) išduoda notaro pažymėjimus;

• 14) atlieka kitas šiame įstatyme, Notarų rūmų

statute ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas. Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas. 68 straipsnis. Notarų rūmų organai Notarų rūmų pagrindiniai organai yra:

1) Notarų rūmų susirinkimas;

• 2) Notarų rūmų

prezidiumas;

3) Notarų rūmų prezidentas;

4) Notarų garbės teismas;

5) Notarų atestacijos komisija. Notarų rūmai gali turėti ir kitų organų, nurodytų Notarų rūmų statute.

Notarų rūmų valdymo organai yra Notarų rūmų prezidiumas ir Notarų rūmų prezidentas. 69 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimas Notarų rūmų susirinkimas šaukiamas Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ne rečiau kaip du kartus per metus. Neeilinis Notarų rūmų susirinkimas gali būti sušauktas bet kuriuo metu Notarų rūmų prezidiumo nutarimu arba reikalaujant ne mažiau kaip 1/5 visų Notarų rūmų narių. Notarų rūmų susirinkimas:

1) priima Notarų rūmų statutą, jį keičia;

2) nustato pagrindines Notarų rūmų veiklos perspektyvas ir kryptis;

3) Notarų rūmų statute nustatyta tvarka skiria

(renka) ir atšaukia Notarų rūmų organus;

4) tvirtina, keičia ir pildo Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodeksą;

5) sprendžia kitus Notarų rūmų statute numatytus klausimus. Notarų rūmų susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Notarų rūmų narių. 70 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumas Notarų rūmų prezidiumas yra Notarų rūmų kolegialus valdymo organas. Notarų rūmų prezidiumą sudaro aštuoni nariai, kuriuos iš notarų ketveriems metams renka (skiria) Notarų rūmų susirinkimas. Šis įstatymas, Notarų rūmų statutas ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamentas nustato Notarų rūmų prezidiumo įgaliojimus ir darbo tvarką. Notarų rūmų prezidiumo nariai tuo pačiu metu negali būti Notarų garbės teismo, Notarų atestacijos komisijos ar Notarų rūmų statute nustatytais atvejais kitų Notarų rūmų organų nariais.

Notarų rūmų prezidiumas, atlikdamas Notarų rūmams priskirtas funkcijas:

1) užtikrina tinkamą Notarų rūmų funkcijų atlikimą;

2) užtikrina Notarų rūmų susirinkimo nutarimų vykdymą;

3) valdo, naudoja Notarų rūmų turtą ir disponuoja juo neviršydamas Notarų rūmų susirinkimo patvirtintos pajamų ir išlaidų sąmatos;

4) tvirtina Notarų rūmų administracijos darbo reglamentą, struktūrą, darbuotojų skaičių, jų funkcijas ir atlyginimus;

5) atlieka kitas Notarų rūmų statute ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente nustatytas funkcijas. Vykdydamas savo funkcijas, Notarų rūmų prezidiumas priima nutarimus. 71 straipsnis. Notarų rūmų prezidentas Notarų rūmų prezidentas yra vienasmenis Notarų rūmų valdymo organas. Notarų rūmų prezidentą renka Notarų rūmų susirinkimas ketverių metų laikotarpiui. Išrinktu Notarų rūmų prezidentu laikomas asmuo, už kurį balsavo daugiau negu 1/2 susirinkime dalyvavusių Notarų rūmų narių. Notarų rūmų prezidento įgaliojimai pasibaigia pasibaigus Notarų rūmų prezidiumo įgaliojimams. Notarų rūmų prezidentas:

1) atstovauja Notarų rūmams;

2) užtikrina Notarų rūmų susirinkimų ir Notarų rūmų prezidiumo nutarimų vykdymą;

3) Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaro sandorius Notarų rūmų vardu;

4) vadovauja Notarų rūmų administracijos personalui;

5) vykdo kitas šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente jam pavestas funkcijas. Vykdydamas savo funkcijas, Notarų rūmų prezidentas priima sprendimus . 72 straipsnis. Notarų garbės teismas Notarų garbės teismas sudaromas Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ketveriems metams iš septynių narių, iš kurių:

1) šeši nariai renkami Notarų rūmų susirinkime iš notarų;

2) vieną narį – visuomenės atstovą skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Notarų garbės teismo nariu renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo nariu skiriamas visuomenės atstovas turi būti teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdamas kaip Notarų garbės teismo narys, visuomenės atstovas turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir notarai. Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Notarų garbės teismas iš narių notarų išsirenka Notarų garbės teismo pirmininką. Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip keturi Notarų garbės teismo nariai. Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Notarų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas. Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Notarų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras jį atšaukia iš Notarų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka skiria naują visuomenės atstovą. 73 straipsnis.

73 straipsnis. Notarų atestacijos komisija

Notarų atestacijos komisija sudaroma Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ketveriems metams iš septynių narių, iš kurių šešis narius

• notarus skiria Notarų rūmai, vieną narį – Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

skiriamas narys turi būti teisės krypties socialinių mokslų daktaras. Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys, Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. “ 23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas,

išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis įsigalioja

2023 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir teisingumo ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus , išskyrus šio straipsnio

4 dalyje nurodytą

teisės aktą . 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. birželio 30 d. patvirtina šio įstatymo

11 straipsnio 1 dalyje nurodytą

įgyvendinamąjį teisės aktą . 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos ir veikiančios Notarų atestacijos komisijos įgaliojimai tęsiasi iki jos kadencijos pabaigos. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Notarų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi iki jo kadencijos pabaigos. 7.

7. Šiame įstatyme nustatytas reguliavimas taikomas priimant sprendimus

dėl notaro įgaliojimų sustabdymo Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 22¹ straipsnio

1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu po šio įstatymo įsigaliojimo. Priimant

pagal šį įstatymą sprendimus dėl notaro įgaliojimų sustabdymo yra įvertinami ir notaro įgaliojimo sustabdymo laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2022-12-01 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

NOTARIATO

ĮSTATYMO NR. I-2882 3, 4, 6, 6²

62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 28²

STRAIPSNIU IR

VII SKYRIUMI

IR 9, 10, 10²

STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „

7) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Viešame konkurse eiti notaro pareigas turi teisę dalyvauti ne vyresni kaip 60 metų asmenys. Notaras ar viešą konkursą eiti notaro pareigas  laimėjęs ir nepradėjęs vykdyti notaro veiklos asmuo, dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas gali ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo laimėto konkurso eiti notaro pareigas dienos. Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;“. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų

kvalifikaciją ir profesines žinias. Notarų atestavimą organizuoja ir vykdo Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaryta Notarų atestacijos komisija. Ji sudaroma ketveriems metams iš penkių notarų. Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys, Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. “

3 straipsnis.

6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti

6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą tvirtinamą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijos nustatymo metodiką. Konkrečias notaro veiklos teritorijoje esančias gyvenamąsias vietoves ir (ar) adresus turto paveldėjimo atvejais priskiria Notarų rūmai pagal Notarų rūmų prezidiumo patvirtintą tvarką. Notarų skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių konkrečioje savivaldybėje ir praėjusių dvejų kalendorinių metų notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinį vidurkį. Poreikį, susijusį su notarų skaičiumi ir jų veiklos teritorija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įvertina kiekvienais kalendoriniais metais iki spalio 1 dienos. “

4 straipsnis. 6²

straipsnio pakeitimas

Pakeisti

6² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Notarai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami sudarant notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Notarų rūmai. N otarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam notarui kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Notarų profesinės civilinės atsakomybės už vykdant notaro profesinę veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą privalomojo draudimo įmoką sudaro draudžiamų notarų mokamos įmokos. Šios įmokos neįskaičiuojamos į šio įstatymo 67 straipsnio antrojoje dalyje numatytą Notarų rūmams notarų mokamą mokestį.

Draudikui draudžiamojo įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų . . “

5 straipsnis. 8

straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka Informacijos apie notarinius veiksmus viešas skelbimas Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje. Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys. Notarų rūmai yra juridinis asmuo. Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai savo interneto svetainėse skelbia:

1) notarų atliekamų notarinių veiksmų sąrašą ir informaciją apie notarinių atlikimo privalomumą;

2) informaciją apie tai, kokie notariniai veiksmai gali būti atliekami nuotoliniu būdu;

• 3) notarų atlyginimo už

notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžius (įkainius) ir informaciją apie atvejus, kuriais notarų atlyginimo dydžiai gali būti mažinami arba nuo notarų atlyginimo mokėjimo atleidžiama;

4) notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarką . Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo interneto svetainėje skelbia:

1) konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliekamų notarinių veiksmų sąrašą;

• 2) konsulinio mokesčio už

konsulinių pareigūnų atliekamus notarinius veiksmus dydžius ir informaciją apie atvejus, kuriais konsulinis mokestis neimamas;

3) informaciją apie tai, kad seniūnai notarinius veiksmus atlieka neatlygintinai ;

4) konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliktų notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarką. “

6 straipsnis.

9 ir 10 straipsnių pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios 9 ir 10 straipsnius. 9 straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai Svarbiausieji Notarų rūmų uždaviniai yra:

1) koordinuoti notarų veiklą;

2) rūpintis notarų kvalifikacijos kėlimu;

3) ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios ir valdymo institucijose;

4) rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;

5) suvienodinti notarinę praktiką;

6) prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas, laikosi profesinės etikos reikalavimų;

7) užtikrinti notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą;

8) užtikrinti notaro praktikos atlikimą;

• 9) įgyvendinti

kitus kituose įstatymuose ir Notarų rūmų statute numatytus uždavinius . Šio straipsnio pirmosios dalies 6 punkte nurodytiems uždaviniams įgyvendinti Notarų rūmai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis). 10 straipsnis. Notarų rūmų funkcijos Notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius:

1) kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų savo pareigas;

2) organizuoja kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai kelti;

3) teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos klausimais;

4) skiria lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms;

5) nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Notarų profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, privalomojo draudimo įmoką sudaro draudžiamų notarų įmokos. Šios įmokos neįskaitomos į šio straipsnio antrojoje dalyje numatytą Notarų rūmams notarų mokamą mokestį;

6) gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus;

7) imasi priemonių notarinei praktikai suvienodinti;

8) kontroliuoja, kaip notarai organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų;

9) kontroliuoja, kaip notarai tvarko ir saugo savo profesinės veiklos metu sudaromus dokumentus;

10) organizuoja notaro praktikos atlikimą;

• 11) atlieka

kitas kituose įstatymuose ir Notarų rūmų statute numatytas funkcijas . Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas. 7 straipsnis. 10¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „¹⁰¹ straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas Notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų priimtų ir

• (ar) kitų

notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų , reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas). Iškelti notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas.

Drausmės byla notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras , kandidatas į notarus (asesorius) dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro , kandidato į notarus (asesoriaus) pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai. Drausmės bylos notarams , kandidatams į notarus (asesoriams) keliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notarų , kandidatų į notarus (asesorių) drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas. Subjektas, turintis teisę iškelti notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, prieš ją keldamas, Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka privalo pasiūlyti notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Notaro drausmės Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos. Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti notaras , kandidatas į notarus (asesorius) , kurio drausmės byla nagrinėjama.

Jeigu notaras , kandidatas į notarus (asesorius) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Notarų garbės teismas nusprendžia, kad notaro , kandidato į notarus (asesoriaus) dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti notaro , kandidato į notarus (asesoriaus) , kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas. Šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Notarų garbės teismo nariams, pasisakyti kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, Notarų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Notarų garbės teismo sprendimus.“

8 straipsnis. 10²

straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios

10² straipsnį. 10² straipsnis. Notarų garbės teismas Notarų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Notarų garbės teismas susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:

1) penki nariai renkami iš notarų;

2) du nariai renkami iš šešių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Notarų garbės teismo narius. Notarų garbės teismo nariu renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų.

Notarų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ( bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdami kaip Notarų garbės teismo nariai, visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir notarai. Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Notarų garbės teismas iš narių notarų išsirenka Notarų garbės teismo pirmininką. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus. Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Notarų garbės teismo nariai – notarai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas. Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Notarų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas. Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Notarų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras jį atšaukia iš Notarų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris naujas visuomenės atstovų kandidatūras. 9 straipsnis. 10³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 10³ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10³ straipsnis.

Notarų garbės teismo sprendimai Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, sprendimu gali:

1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba kai paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

2) atleisti notarą, kandidatą į notarus (asesorių) nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;

3) paskirti notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) drausminę nuobaudą;

4) teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų. Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui , kandidatui į notarus (asesoriui) paskirtas drausmines nuobaudas. Pažeidimas laikomas mažareikšmiu, jeigu tai yra smulkus, formalus šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo nepadaryta esminės žalos, ir notaras, kandidatas į notarus (asesorius) nutraukė pažeidimą. Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai notaro drausmės bylos kėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo. Notarų garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų, įsiteisėja jų priėmimo dieną. Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Notarų garbės teismo sprendimas paliktas galioti.

Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą , kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų.“

10 straipsnis. 10⁴

straipsnio pakeitimas Pakeisti 10⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10⁴ straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų galiojimo terminas Notarų garbės teismas gali skirti notarui vieną iš šių drausminių nuobaudų:

1) pareikšti pastabą;

2) pareikšti papeikimą;

3) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių. Notarų garbės teismas gali skirti kandidatui į notarus (asesoriui) vieną iš šių drausminių nuobaudų:

1) pareikšti pastabą;

2) pareikšti papeikimą. Notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka. Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja jos paskyrimo dieną ir galioja vienus metus. Notarų garbės teismas notaro, kandidato į notarus (asesoriaus) prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo.

Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar notaras, kandidatas į notarus (asesorius) neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.“

11 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją

išdėstyti taip: „ Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą ,. kurio Šio atlyginimo dydį (įkainius) ir atleidimo nuo jo mokėjimo atvejus nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal savo tvirtinamą notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką atsižvelgdamas į šio įstatymo¹⁹¹ straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus ir suderinęs su Lietuvos Respublikos finansų ministru . Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Notaras dėl mediacijos ir aukcionų organizavimo bei vykdymo paslaugų kainų ir apmokėjimo tvarkos susitaria su klientais, sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. 2. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Atsižvelgdamas į kliento turtinę padėtį, notaras gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo atlyginimo mokėjimo .

Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką, atsižvelgdama į šio įstatymo 19¹ straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus. “

3Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ Notarų A a tlyginimo dydis nurodomas notariniame registre ir notaro patvirtintame dokumente .“

12 straipsnis. 20

straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio

1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Notaras nevaržomai dalyvauja notarų savivaldos ir kitų renkamų institucijų veikloje. Kitų renkamų institucijų veikloje notaras gali dalyvauti ne ilgiau kaip penkerius metus . Notaras, eidamas savo pareigas, kartu gali eiti renkamas pareigas notarų savivaldos institucijose. Jeigu notaras eina renkamas pareigas kitose institucijose, jo įgaliojimai turi būti sustabdomi šio įstatymo²²¹ straipsn yje io nustatyta tvarka.“

13 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Notaro atstovavimas ir pavadavimas

Šiame straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas notaro atstovas arba pavaduojantis notaras, Jeigu jeigu notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali eiti atlikti notaro pareigų , skiriamas notaro atstovas arba pavaduojantis notara s šiame straipsnyje nustatyta tvarka . Notaras, negalintis ilgiau kaip tris darbo dienas eiti atlikti savo pareigų dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių, privalo apie tai informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus. Jeigu notaras negali eiti atlikti savo pareigų dėl iš anksto numatytų aplinkybių, apie tai jis turi informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus iki atostogų ar dėl kitų priežasčių nebuvimo darbe pradžios.

Jeigu notaras neatliko savo pareigų tris darbo dienas ir apie tai neinformavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Notarų rūmų, šių institucijų reikalavimu jis turi pateikti informaciją apie priežastis, dėl kurių jis negalėjo eiti atlikti savo pareigų. Notaro atstovu gali būti kandidatas į notarus (asesorius), kuris yra atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką ir yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų. Notaro atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis eiti atlikti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo ar jį pavaduojančio notaro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidentas , atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio eiti atlikti notaro pareigų notaro biuro veiklą. Notaro atstovo skyrimas įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Notarų rūmų prezidento sprendimu nurodant laiką, kurį skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas, arba nurodant aplinkybes, kurioms esant skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas. Šiuo atveju notaro atstovas skiriamas vienerių vienų metų terminui. Asmuo gali būti skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro atstovo pareigas gali eiti asmuo, paskirtas notaro atstovu ir prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką šio įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia.

Atstovaujamasis notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti šio įstatymo 20² ir 20³ straipsniuose nurodytų paslaugų. Atstovaujamasis notaras su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo pradžios sudaro sutartį dėl notaro atstovo pareigų atlikimo apmokėjimo, notaro biuro darbo organizavimo. Tais atvejais, kai notaro atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Notarų rūmų prezidento iniciatyva, su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo šioje straipsnio dalyje numatytą sutartį sudaro Notarų rūmai. Notaro atstovas iš pareigų atleidžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Notarų rūmų prezidento sprendimu :

1) pasibaigus atstovavimo terminui;

2) kai notaro atstovo pareigos atliekamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Notarų rūmų prezidento sprendime nenurodytais atvejais;

3) atstovaujamojo notaro reikalavimu;

4) kitais šio įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais. Notaro atstovas turi visas notaro teises ir pareigas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Notaro atstovui taikomi šiame įstatyme nustatyti notaro veiklos apribojimai. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro vardu, atliekamus notarinius veiksmus tvirtina arba liudija savo parašu ir atstovaujamojo notaro antspaudu. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro biure, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus, kai notarinius veiksmus galima atlikti ne notaro biuro patalpose. Už fiziniams ar juridiniams asmenims notaro atstovo padarytą žalą fiziniams ar juridiniams asmenims , vykdant notaro profesinę veiklą atsako atstovaujamasis notaras.

Notaro atstovo atsakomybė notarui už notaro atstovo padarytą ir notaro fiziniams ar juridiniams asmenims atlygintą žalą nustatoma šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodytoje sutartyje. Pavaduojantį notarą skiria Notarų rūmai pagal notaro, negalinčio eiti notaro pareigų, ir notaro, kuris sutinka jį pavaduoti, prašymus. Pavaduojantis notaras skiriamas ne ilgesniam kaip trisdešimt dienų terminui. Jei gu pasibaigus šiam terminui pavaduojamas notaras ir toliau negali eiti notaro pareigų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras skiria skiriamas notaro atstovą atstovas . Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigų, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu pavaduojamas notaras negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti šio įstatymo 20² ir 20³ straipsniuose nurodytų paslaugų. Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamo notaro sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamo notaro biure, išdavimu šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo biure. Pavaduojamas notaras ir pavaduojantis notaras raštu susitaria dėl pavaduojamo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų naudojimo pavadavimo metu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie paskirtą notaro atstovą informuoja Notarų rūmus . Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia notarų atstovų ir pavaduojančių notarų sąrašą.

Šiame sąraše nurodoma atstovaujamo ar pavaduojamo notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas, atstovavimo ar pavadavimo terminas, notaro atstovo vardas ir pavardė arba atstovaujančio ar pavaduojančio notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas. Šiame sąraše duomenys skelbiami tol, kol baigsis notaro atstovavimas ar pavadavimas.“

14 straipsnis. 22¹

straipsnio pakeitimas

Pakeisti

22¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Šio straipsnio pirmojoje pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose ir antrojoje dalyse dalyje nurodytais atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi tol, kol išnyksta pagrindai, dėl kurių buvo sustabdyti notaro įgaliojimai. Šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodytais atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi ne ilgiau kaip penkeriems metams. “

15 straipsnis. 24

straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

24 straipsnis. Notaro veiklos

tęstinumas Pasibaigus notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras priima sprendimą dėl tolesnės notaro biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo, Europos vykdomojo rašto išdavimo pagal notaro, kurio įgaliojimai baigėsi , išduotą vykdomąjį įrašą, dokumentų ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo bei kitų tęstinų veiksmų . Notaro depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo pasibaigus notaro įgaliojimams tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.“

16 straipsnis.

27¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti

27¹ straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti tvirtina fizinių asmenų duodamus įgaliojimus gauti korespondenciją, darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, pensijas, pašalpas, stipendijas ar viešąsias ir administracines paslaugas ;“. 17 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį

notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Notarų veiklos teritoriją šiais atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. “

18 straipsnis. Įstatymo papildymas

straipsnis. Notarų mišriuoju būdu atliekami notariniai veiksmai Tais atvejais, kai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka notaro biure, o kitas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28¹ straipsnyje nustatyta tvarka nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas), notaras privalo sudaryti sąlygas visiems notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti su notaru ir tarpusavyje ir sudaryti galimybes notarinio veiksmo dalyviams pasirašyti dokumentus per kuo trumpesnį laiką. Atliekant notarinius veiksmus mišriuoju būdu, notarinio veiksmo dalyvių fizinė buvimo vieta, notarinio veiksmo dalyvių, notaro dokumentų pasirašymo, tvirtinimo ir liudijimo vieta ir laikas, formatas ir laikmenos gali nesutapti.

Tais atvejais, kai notarinis veiksmas atliekamas mišriuoju būdu, notaras kiekvieno sandorio dalyvio pasirašytus atskirus sandorio dokumentus saugo teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų apskaitą, tvarkymą ir saugojimą, nustatyta tvarka, o sandorio šalims išduoda notaro patvirtintą sandorio dokumentą be notarinio veiksmo dalyvių parašų. Toks notaro patvirtintas sandorio dokumentas išduodamas elektroninės formos. Notaras taip pat gali išduoti notaro patvirtinto sandorio elektroninio dokumento popierinį nuorašą. “

19 straipsnis. 34

straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Notaras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Informacija, dokumentai ir duomenys turi būti pateikti per notaro nurodytą terminą.“

20 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

46 straipsnis. Sandorių

tvirtinimas ir registravimas Nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei Civilinio kodekso nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas.

Sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir tas daiktas priskirtas šeimos turtui, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo notaras tvirtina tik tada, kai yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai sutuoktiniai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (dokumentus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), kad dėl tokio sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti. Prieš tvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, notaras Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje patikrina duomenis apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus,  tėvų valdžios ribojimą bei apie tai, ar šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir (ar) nepilnamečiam vaikui nustatytą globą (rūpybą). Jeigu yra nustatytas bent vienas iš šioje dalyje nurodytų atvejų, notaras kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašo pateikti informaciją, su kokiais galimais vaiko teisių pažeidimais yra susijęs tas atvejis.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija šioje dalyje nurodytą informaciją notarui pateikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo kreipimosi gavimo dienos. Gavęs informaciją iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, notaras įvertina, ar sudarius šį sandorį bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, Civilinio kodekso nustatytais atvejais notaras tvirtina tik tada, kai tėvai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (dokumentus, patvirtinančius vaiko turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie vaiko turtą, dėl kurio sudaromas sandoris, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), kad toks sandoris atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Prieš tvirtindamas Civilinio kodekso

3.188 straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorį, notaras Socialinės paramos šeimai

informacinėje sistemoje patikrina duomenis apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, tėvų valdžios ribojimą bei apie tai, ar šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir (ar) nepilnamečiam vaikui nustatytą globą (rūpybą). Jeigu yra nustatytas bent vienas iš šioje dalyje nurodytų atvejų, notaras kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašo pateikti informaciją, su kokiais galimais vaiko teisių pažeidimais yra susijęs tas atvejis. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija šioje dalyje nurodytą informaciją notarui pateikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo kreipimosi gavimo dienos.

Gavęs informaciją iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, notaras įvertina, ar sudarius šį sandorį bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Notaras, nustatęs, kad sudarius šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus sandorius nebus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, atsisako atlikti notarinį veiksmą šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą registruojamas Notarų rūmų informacinių technologijų platformoje. Asmuo turi teisę notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą apskųsti teismui Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neatima iš asmens teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į notarinį veiksmą atsisakiusį atlikti notarą dėl to paties notarinio veiksmo atlikimo. Notaras, atsisakęs tvirtinti šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus sandorius, Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 3 dalyje ar 3.250 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą informuoja apie tai valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse, išskyrus atvejus, kai šios sutartys tvirtinamos šio įstatymo 28¹ ar 28² straipsnyje nustatyta tvarka , notaras nurodo sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes).

Šiose Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgijėjui pereina nuo daikto perdavimo momento, o sutarties šalys prieš trečiuosius asmenis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartį gali panaudoti tik tuo atveju, jei nuosavybės teisės perėjimo faktas daikto priėmimo-perdavimo perdavimo–priėmimo akto ar kito dokumento pagrindu įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Duomenis apie patvirtintą sutartį notaras perduoda viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka. Tvirtindamas hipotekos (įkeitimo) sandorius, išskyrus atvejus, kai šie sandoriai tvirtinami šio įstatymo 28¹ ar 28² straipsnyje nustatyta tvarka , notaras nurodo sandorio sudarymo laiką (valandą ir minutes). Patvirtinęs hipotekos (įkeitimo) sandorį, hipotekos (įkeitimo) pabaigą, nustatęs priverstinę hipoteką (įkeitimą), notaras duomenis apie hipoteką (įkeitimą) perduoda priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registrui arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registrui įregistruoti šio registro nuostatų nustatyta tvarka.“

21 straipsnis. 60

straipsnio pakeitimas Papildyti 60 straipsnį 2 dalimi: „ Atlikdami savo funkcijas, kandidatai į notarus (asesoriai) atsako šio įstatymo 10¹ , 10³ ir 10⁴ straipsniuose nustatyta tvarka. “

22 straipsnis.

62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Kandidatui į notarus (asesoriui) neleidžiama dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla (išskyrus mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos atlikimą, arbitro funkcijų atlikimą, mediacijos paslaugų teikimą , darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose). Kandidatas į notarus (asesorius) gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame jis atlieka praktiką, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka būti notaro atstovu .“

23 straipsnis. Įstatymo

papildymas VII skyriumi Papildyti Įstatymą VII skyriumi „

VII SKYRIUS

NOTARŲ SAVIVALDA

65 straipsnis. Notarų rūmai. Notarų rūmų statuto

priėmimo tvarka Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus. Notarų rūmai yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje. Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys. Notarų rūmai yra juridinis asmuo. Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų narių susirinkimas (toliau – Notarų rūmų susirinkimas) ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. 66 straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai Notarų rūmų uždaviniai yra:

1) įgyvendinti notarų savivaldą ir atstovauti notarų interesams;

2) koordinuoti ir prižiūrėti notarų veiklą;

3) rūpintis notarų teisinės kultūros ir kvalifikacijos kėlimu;

4) vienodinti notarinę praktiką;

• 5) įgyvendinti kitus šiame įstatyme,

Notarų rūmų statute ir kituose teisės aktuose nustatytus uždavinius .

Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodytam uždaviniui įgyvendinti Notarų rūmai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis ), taip pat gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus. 67 straipsnis.

67 straipsnis. Notarų rūmų funkcijos

Notarų rūmai, įgyvendindami savo uždavinius, atlieka šias funkcijas:

1) atstovauja notarų interesams ir juos gina Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios ir valdymo, užsienio valstybių institucijose, tarptautinėse ir kitose organizacijose;

2) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių ir tarptautinėmis organizacijomis;

3) rengia norminių teisės aktų, susijusių su notarų veikla, projektus ir teikia juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, taip pat teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl notarų veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo;

4) teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pasiūlymus dėl notarų ir kandidatų į notarus (asesorių) skaičiaus, notarų ir kandidatų į notarus (asesorių) skyrimo, atleidimo ir veiklos teritorijos;

5) organizuoja notaro praktikos atlikimą;

6) kontroliuoja, kaip notarai atlieka savo funkcijas, organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų;

7) organizuoja notarų, kandidatų į notarus (asesorių) kvalifikacijos kėlimą;

8) vykdo notarų atestavimą;

9) imasi notarinės praktikos vienodinimo priemonių;

10) organizuoja ir kontroliuoja notaro profesinės veiklos metu rengiamų dokumentų valdymą, užtikrina jų saugojimą ir naudojimą pasibaigus notaro įgaliojimams;

11) nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

• 12) įgyvendina

bendros Notarų rūmų informacinių technologijų platformos savininko teises ir atlieka šios platformos savininko pareigas;

13) išduoda notaro pažymėjimus;

• 14) atlieka kitas šiame įstatyme, Notarų rūmų

statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas. 68 straipsnis. Notarų rūmų organai Pagrindiniai Notarų rūmų organai yra:

1) Notarų rūmų susirinkimas;

• 2) Notarų rūmų

prezidiumas;

3) Notarų rūmų prezidentas;

4) Notarų garbės teismas;

5) Notarų atestacijos komisija.

Notarų rūmai gali turėti ir kitų organų, nurodytų Notarų rūmų statute. Notarų rūmų valdymo organai yra Notarų rūmų prezidiumas ir Notarų rūmų prezidentas. 69 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimas Notarų rūmų susirinkimas šaukiamas Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ne rečiau kaip du kartus per metus. Neeilinis Notarų rūmų susirinkimas gali būti sušauktas bet kuriuo metu Notarų rūmų prezidiumo nutarimu arba kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 visų Notarų rūmų narių. Notarų rūmų susirinkimas:

1) priima Notarų rūmų statutą, jį keičia;

2) nustato pagrindines Notarų rūmų veiklos perspektyvas ir kryptis;

3) Notarų rūmų statute nustatyta tvarka skiria

(renka) ir atšaukia Notarų rūmų organus;

4) tvirtina ir keičia Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodeksą;

5) sprendžia kitus Notarų rūmų statute numatytus klausimus. Notarų rūmų susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Notarų rūmų narių. 70 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumas Notarų rūmų prezidiumas yra kolegialus Notarų rūmų valdymo organas. Notarų rūmų prezidiumą sudaro aštuoni nariai, kuriuos iš notarų ketveriems metams renka (skiria) Notarų rūmų susirinkimas. Notarų rūmų prezidiumo įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente. Notarų rūmų prezidiumo nariai tuo pačiu metu negali būti Notarų garbės teismo, Notarų atestacijos komisijos, o Notarų rūmų statute nustatytais atvejais ir kitų Notarų rūmų organų nariais.

Notarų rūmų prezidiumas, atlikdamas Notarų rūmams priskirtas funkcijas:

1) užtikrina tinkamą Notarų rūmų funkcijų atlikimą;

2) užtikrina Notarų rūmų susirinkimo nutarimų vykdymą;

3) valdo, naudoja Notarų rūmų turtą ir disponuoja juo neviršydamas Notarų rūmų susirinkimo patvirtintos pajamų ir išlaidų sąmatos;

4) tvirtina Notarų rūmų administracijos darbo reglamentą, struktūrą, darbuotojų skaičių, jų funkcijas ir atlyginimus;

5) atlieka kitas Notarų rūmų statute ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente nustatytas funkcijas. Atlikdamas savo funkcijas, Notarų rūmų prezidiumas priima nutarimus. 71 straipsnis. Notarų rūmų prezidentas Notarų rūmų prezidentas yra vienasmenis Notarų rūmų valdymo organas. Notarų rūmų prezidentą renka Notarų rūmų susirinkimas iš notarų ketverių metų laikotarpiui. Išrinktu Notarų rūmų prezidentu laikomas asmuo, už kurį balsavo daugiau negu pusė Notarų rūmų susirinkime dalyvavusių Notarų rūmų narių. Notarų rūmų prezidento įgaliojimai pasibaigia pasibaigus Notarų rūmų prezidiumo įgaliojimams. Notarų rūmų prezidentas:

1) atstovauja Notarų rūmams;

2) užtikrina Notarų rūmų susirinkimų nutarimų ir Notarų rūmų prezidiumo nutarimų vykdymą;

3) Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaro sandorius Notarų rūmų vardu;

4) atlieka Notarų rūmų administracijos personalo darbdavio funkcijas;

5) atlieka kitas šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente jam paskirtas funkcijas. Atlikdamas savo funkcijas, Notarų rūmų prezidentas priima sprendimus . 72 straipsnis. Notarų garbės teismas Notarų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Notarų garbės teismas susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:

1) penki nariai renkami iš notarų;

2) du nariai renkami iš šešių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Notarų garbės teismo narius. Notarų garbės teismo nariu renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdami kaip Notarų garbės teismo nariai, visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir notarai. Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Notarų garbės teismas iš narių notarų išsirenka Notarų garbės teismo pirmininką. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus. Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Notarų garbės teismo nariai – notarai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas. Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Notarų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas. Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis susijusią informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Notarų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą.

Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras jį atšaukia iš Notarų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris naujas visuomenės atstovų kandidatūras. 73 straipsnis. Notarų atestacijos komisija Notarų atestacijos komisija sudaroma Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ketveriems metams iš penkių notarų. Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys, Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. “ 24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas,

išskyrus 11 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 31 d. 2. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis įsigalioja

2023 m. spalio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir teisingumo ministras iki 2023 m. sausio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus , išskyrus šio straipsnio

4 dalyje nurodytą

teisės aktą . 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinamąjį teisės aktą . 5.

5. Šio įstatymo 12 ir 14 straipsnių

nuostatos, susijusios su notaro įgaliojimų sustabdymo Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu taikomas po šio įstatymo įsigaliojimo. 6. Po šio įstatymo įsigaliojimo priimant sprendimus dėl notaro įgaliojimų sustabdymo Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 22¹ straipsnio

1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, į penkerių metų laikotarpį įskaitomi

notaro įgaliojimų sustabdymo laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2022-07-11 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 3, 4, 6, 6²

, 8, 10¹ , 10³ , 10⁴ , 19, 20, 22, 22¹ ,

24, 27¹

, 28, 46, 60 IR 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO

28²

STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI BEI 9, 10 IR 10²

STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo

projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6,⁶² , 8, 10¹ , 10³ , 10⁴ , 19, 20, 22,²²¹ , 24, 27¹ , 28, 46, 60 ir 62 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 28² straipsniu ir VII skyriumi bei 9, 10 ir¹⁰² straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. gruodžio 14  d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ (toliau

• Valstybės kontrolės ataskaita) pateiktos rekomendacijos : 1.1. priimti sprendimus dėl notaro atlyginimo įkainių nustatymo Vyriausybės lygmeniu tikslingumo;

1.2. nustatyti reikalavimus elektroninėje erdvėje skelbti

informaciją apie notarinius veiksmus; 1.3. priimti sprendimus dėl kitų institucijų atstovų įtraukimo į notarų atestavimo komisiją tikslingumo. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindamos Valstybės kontrolės ataskaitos rekomendacijų įgyvendinimo plane pateiktą priemonę įvertinti, ar notaro atlyginimo įkainiai ir įkainių nustatymo tvarka, atsižvelgiant į įstatymuose nustatytus kriterijus, turėtų būti tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priėjo bendros išvados, kad tiek notaro atlyginimo įkainių nustatymo metodika , tiek patys įkainiai turėtų būti nustatomi Vyriausybės. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma keisti notarų įkainių teisinį reguliavimą, perkeliant įkainių nustatymą į Vyriausybės lygmenį.

Siekiant didesnio visuomenės informavimo apie notarų, seniūnų ir konsulinių pareigūnų atliekamus notarinius veiksmus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti reikalavimus el. erdvėje skelbiamai informacijai . Įvertinus Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktas audito išvadas, Įstatymo projektu siūloma į Notarų atestavimo komisiją įtraukti teisingumo ministro skiriamą teisės krypties socialinių mokslų daktarą , kartu siūloma pakeisti Notarų garbės teismo sudarymo tvarką, suvienodinant ją su Notarų atestavimo komisijos sudarymo tvarka. Įstatymo projektu taip pat siūloma:

• 1) Nustatyti notarų skaičiaus ir jų veiklos

teritorijos nustatymo stebėsenos priemones. Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir tvarumo, siūloma nustatyti įpareigojimą Teisingumo ministerijai kartą per metus vertinti notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos nustatymo poreikį. Kartu siūloma nustatyti, kad notaras ar asmuo, laimėjęs viešą konkursą eiti notaro pareigas ir nepradėjęs vykdyti notaro veiklos, dalyvauti konkurse kitoje savivaldybėje gali ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo laimėto konkurso eiti notaro pareigas dienos. Toks teisinis reguliavimas užtikrins patikimą poreikio dėl notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos vertinimą ir pagrįstą prognozavimą. Siekiant užtikrinti tinkamą notaro atliekamų funkcijų prieinamumą ir galimybę prognozuoti notarų skaičių kiekvienoje savivaldybėje, Įstatymo projektu siūloma nustatyti trukmės ribojimus notarams dalyvauti kitų institucijų veikloje , tais atvejais, kai dėl tokių veiklų notaras privalo stabdyti savo veiklą. 2) Panaikinti apribojimą dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas asmenims virš 60 m.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2021-06-03 sprendime byloje C-914/19 (GN prieš Italiją) išaiškino, kad valstybės narės turi plačią diskreciją ne tik nuspręsti siekti vieno konkretaus socialinės ir užimtumo politikos tikslo, bet ir nustatyti priemones, kuriomis jo sieks. Tačiau dėl naudojimosi šia diskrecija nediskriminavimo dėl amžiaus principas negali netekti prasmės. 3) Kandidatai į notarus (asesoriai) yra asmenys, kurie Notariato įstatymo nustatyta tvarka rengiasi notaro profesinei veiklai ir kuriems yra keliami analogiški reikalavimai kaip notarams – taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, Notarų garbės etikos kodekso nuostatos, v eiklos apribojimai ir kt., todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo , siūloma įteisinti taip pat kandidatų į notarus (asesorių) drausminę atsakomybę . 4) Tikslinti notarų savivaldos teisinį reguliavimą, suteikiant Lietuvos notarų rūmams naujas funkcijas notarų atstovavimo, teritorijų turto paveldėjimo atvejams nustatymo ir kt. srityse, taip pat tikslinant šiuo metu nustatytų funkcijų formuluotes. 5) Tikslinti notarinių veiksmų atlikimo būdų teisinį reguliavimą ir nustatyti pagrindinius reikalavimus notarinių veiksmų atlikimui tais atvejais, k ai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka notaro biure , o kitas to paties notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka nuotoliniu būdu (toliau

• mišrusis notarinių veiksmų atlikimo būdas). 6)

Įstatymo projektu taip pat sprendžiamos teisinio reguliavimo spragos, formuluočių suderinamumas, šalinami netikslumai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. 3.1.

3.1. Dėl notaro atlyginimo įkainių

reguliavimo Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, u ž notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į šio įstatymo 19¹ straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus ir suderinęs su Lietuvos Respublikos finansų ministru. 3.2. Dėl reikalavimo el. erdvėje skelbti informaciją Notariato įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos notarų sąrašą, tačiau Valstybės kontrolė konstatavo, kad šios informacijos paskelbimas el. erdvėje visuomenei nepakankamas [1] . Reikalavimų, keliamų notarų biurams ir notarų darbo laikui, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1R-119, 8.8 ir 8.9 papunkčiuose nustatyta, kokia informacija turi būti pateikiama notaro (notarų) biuro patalpose, su kuria galima susipažinti tik nuvykus į vietą. Atsižvelgiant į tai, Valstybės kontrolė pateikė rekomendaciją nustatyti reikalavimus el. erdvėje skelbiamai informacijai: kokia, kokiu būdu ir kur turi būti skelbiama [2] bei rekomendacijų įgyvendinimo plane numatė priemonę parengti Notariato įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų nustatyti reikalavimai el. erdvėje skelbiamai informacijai apie notarinius veiksmus [3] . 3.3. Dėl Notarų atestacijos komisijos ir Notarų garbės teismo sudėčių 3.3.1. Vadovaujantis Notariato įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Notarų atestacijos komisija sudaroma Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ketveriems metams tik iš penkių notarų. Valstybės kontrolės nuomone , taip sudarant Notarų atestavimo komisiją gali būti nepakankamai užtikrinamas kvalifikacijos vertinimo proceso skaidrumas ir objektyvumas [4] . 3.3.2.

3.3.2. Pagal Notariato įstatymo 10²

straipsnį, Notarų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Notarų garbės teismas susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:

1) penki nariai renkami iš notarų;

2) du nariai renkami iš šešių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Notarų garbės teismo narius. Notarų garbės teismo nariu renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdami kaip Notarų garbės teismo nariai, visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir notarai. Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Notarų garbės teismas iš narių notarų išsirenka Notarų garbės teismo pirmininką. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus. Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Notarų garbės teismo nariai – notarai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas. Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Notarų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas. Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Notarų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą.

Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras jį atšaukia iš Notarų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris naujas visuomenės atstovų kandidatūras. 3.4. Dėl apribojimo dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas Notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad viešame konkurse eiti notaro pareigas turi teisę dalyvauti ne vyresni kaip 60 metų asmenys. 3.5. Dėl įpareigojimo kartą per metus vertinti notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos poreikį Notariato įstatymo 6 straipsnis nustato du notarų skaičiaus nustatymo kriterijus

• gyventojų skaičius

konkrečioje savivaldybėje ir praėjusių dvejų kalendorinių metų notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinis vidurkis . Šie kriterijai leidžia tinkamai įvertinti tiek notarinių paslaugų paklausą konkrečioje savivaldybėje, tiek šios savivaldybės ekonominį pajėgumą ir galimybę notarui išsilaikyti bei sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus . Šiame kontekste pažymėtina, kad būtinumą kartu vertinti šiuos du notarų skaičiaus nustatymo kriterijus patvirtina ir praktika, įrodanti, kad nuo gyventojų skaičiaus nebūtinai priklauso notarinių paslaugų poreikis ir gaunamos pajamos už notarinių veiksmų atlikimą, pvz., panašaus dydžio savivaldybėse, kuriose vienas notaras aptarnauja apie

10 000

gyventojų, vienoje savivaldybėje notarų pajamų vidurkis yra apie⁵²⁰⁰⁰ eurų, kitoje

• apie 134 300 eurų, arba

savivaldybėse, kuriose vienas notaras aptarnauja apie 15 000 gyventojų, notarų pajamų vidurkis vienu atveju yra apie

112 300 eurų, kitu

• apie

200 180 eurų

[5] .

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šiuo metu nustatytas notarų skaičiaus nustatymo mechanizmas vertintinas kaip tinkamas ir atitinkantis taip pat užsienio valstybių gerąją praktiką, pagal kurią notarų skaičius nustatomas įvertinus ne tik gyventojų skaičių, bet taip pat ir notarų gaunamas pajamas bei tam tikros vietovės ekonominį pajėgumą (pvz., Austrijos, Čekijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Latvijos, Liuksemburgo, Vokietijos). Notariato įstatymas įpareigoja teisingumo ministrą notarų skaičių patvirtinti remiantis teisingumo ministro patvirtinta metodika ir atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintus šiuos kriterijus, tačiau nėra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas stebėti ir periodiškai peržiūrėti notarų skaičių ir jų veiklos teritorijos nustatymo poreikį pagal nustatytus kriterijus. 3.6. Dėl ribojimo notarams dalyvauti kitų institucijų veikloje

Notariato įstatymo

20 straipsnio 1 dal yje nustatyta, kad n otaras nevaržomai dalyvauja notarų savivaldos ir kitų renkamų institucijų veikloje. Jeigu notaras eina renkamas pareigas kitose institucijose, jo įgaliojimai turi būti sustabdomi šio įstatymo²²¹ straipsnio nustatyta tvarka ( sustabdomi tol, kol išnyksta pagrindai, dėl kurių buvo sustabdyti notaro įgaliojimai [6] ).

Pagal šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą nėra nustatyti jokie terminai, ribojantys notarų dalyvavimą kitose institucijose, kas praktikoje sukuria tokias situacijas, kai asmenys yra skiriami eiti notaro pareigas, tačiau jų nevykdo daugiau nei 10 metų. 3.7. Dėl kandidatų į notarus (asesorių) drausminės atsakomybės Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nereglamentuoja kandidatų į notarus (asesorių) drausminės atsakomybės. 3.8. Dėl notarų savivaldos teisinio reguliavimo

3.8.1. Notariato įstatymo 9 straipsnyje

įtvirtinti s varbiausieji Notarų rūmų uždaviniai, šio įstatymo 10 straipsnyje išvardintos Notarų rūmų funkcijos. Pastebėtina, kad dalis uždavinių sutampa su funkcijomis, neįtvirtinamas pagrindinis Notarų rūmų uždavinys – įgyvendinti notarų savivaldą, taip pat neįvardintos naujos aktualios Notarų rūmų funkcijos. Taip pat Notariato įstatyme neįtvirtinti svarbiausi Notarų rūmų organai, jų kompetencijos ir sudarymo principai, o yra paminėti tik epizodiškai. 3.8.2. Šiuo metu notaro atstovus skiria ir atleidžia teisingumo ministras. Notariato įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad notaro atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis eiti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo ar jį pavaduojančio notaro, teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio eiti notaro pareigų notaro biuro veiklą.

Pastebėtina, kad notaro atstovo skyrimas yra formalaus pobūdžio administracinis veiksmas, kuris apsiriboja įsakymo priėmimu, kuriame nurodomas notaro bei skiriamo atstovo vardai ir pavardės, atstovavimo laikas, kurį skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas arba nurodomos aplinkybės, kurioms esant skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas. 3.8.3. Vadovaujantis Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, n otarų veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką. Notariato įstatymo²⁸ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad n otariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Notarų veiklos teritoriją šiais atvejais nustato teisingumo ministras. Vadovaujantis Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos, patvirtintos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481, 12 punktu, notaro (notarų) veiklos teritorija turto paveldėjimo atvejams nustatoma atsižvelgiant į savivaldybėje įsteigtų notaro (notarų) biurų ir juose dirbančių notarų skaičių, savivaldybės gyvenamąsias vietoves ir jų gyventojų skaičių. Minėtos metodikos 15 punkte įtvirtinta, kad suinteresuoto asmens prašymu Notarų rūmų prezidentas arba jį pavaduojantis viceprezidentas gali nuspręsti turto paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui, neatsižvelgdamas į teisingumo ministro nustatytą notaro (notarų) veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams. 3.9. Dėl mišriojo notarinių veiksmų atlikimo būdo Vadovaujantis Notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Nuo 2021 m. liepos 1 d.

Nuo 2021 m. liepos 1 d. Notariato įstatymo

28¹ straipsnyje nustatyta galimybė notarinius veiksmus, išskyrus testamentų tvirtinimą ir šio

veiksmus, atlikti nuotoliniu būdu. Notarai nuotoliniu būdu atlieka notarinius veiksmus vadovaudamiesi tomis pačiomis notarų veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis, kaip ir juos atlikdami šio įstatymo

28 straipsnio

2 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau Notariato įstatyme nėra aptarta, kaip notarinis veiksmas gali būti atliktas mišriuoju būdu, t. y. kai vienas sandorio dalyvis pas notarą atvyksta fiziškai, o kitas sandorio dalyvis pasirenka sandorį sudaryti ir pasirašyti nuotoliniu būdu. 3.10. Dėl teisinio reguliavimo spragų, formuluočių suderinamumo

3.10.1. Lietuvos Respublikos

civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kuris notaras ir per kokį terminą yra kompetentingas išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą [7] . Notariato įstatymo 24 straipsnis nustato, kad pasibaigus notaro įgaliojimams, teisingumo ministras priima sprendimą dėl tolesnės notaro biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo, dokumentų ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo. Tačiau Notariato įstatymas nenustato, kas turėtų išduoti Europos vykdomąjį raštą, jeigu vykdomąjį įrašą padaręs notaras įgaliojimus baigė. 3.10.2. Šiuo metu yra nesuderintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

2.139 straipsnio 1 dalies

ir Notariato įstatymo²⁷¹ straipsnio 1 punkto nuostatų, nustatančių seniūnų tvirtinamus įgaliojimus, formuluotės.

Vadovaujantis Civilinio kodekso

2.139 straipsnio 1 dalimi, įgaliojimą, kurį fizinis

asmuo duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir pašto siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms ar viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti , gali patvirtinti <...> seniūnijos, kuriai priskirtoje teritorijoje gyvena fizinis asmuo, seniūnas

<...>. Notariato įstatymo

27

1 straipsnio

1 punkte nustatyta, kad

seniūnai neatlygintinai seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti . 3.10.3. Notariato įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti notaro veiklos apribojimai, pagal kuriuos notaras negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro atlyginimą, atlygį už arbitro funkcijų atlikimą, atlyginimą už mediacijos paslaugų teikimą, atlyginimą už aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugų teikimą, atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, kompensaciją už darbą Notarų rūmuose, užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Notariato įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyti k andidatų į notarus (asesorių) veiklos ribojimai, išlyga teikti mediacijos paslaugas nėra įtvirtinta. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1.

4.1. Dėl notaro atlyginimo įkainių reguliavimo

Valstybės kontrolė ataskaitoje konstatavo, kad Notariato įstatymuose įtvirtinti notarų atlyginimo įkainių nustatymo kriterijai yra abstraktūs, bendro pobūdžio. Įstatyme nėra numatyta, kaip nustatant notarų atlyginimo įkainius šie kriterijai turi būti taikomi, todėl sukonkretinti ir aiškinti įstatymų nuostatas, nurodyti įstatymų normų taikymo praktikoje tvarkas tam tikrose veiklos srityse ir konkrečiose situacijose turėtų poįstatyminiai teisės aktai. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pateiktą pastabą ir  siekiant, kad nustatytais notaro atlyginimo įkainiais būtų tinkamai įgyvendinama valstybės politika finansų, socialinės apsaugos, teisingumo ir kitose srityse, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybė taip pat patvirtins notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką , atsižvelgdama į Notariato įstatymo 19¹ straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus. Toks reguliavimas labiau atitiks teisinio reguliavimo aiškumo ir sistemiškumo principus, nustatys Notariato įstatyme įtvirtintų įkainių nustatymo kriterijų taikymo taisykles ir panaikins įkainių nustatymo kriterijų skirtingo interpretavimo galimybę, taip pat padidins viešojo valdymo procesų skaidrumą, aiškumą bei atvirumą visuomenei. Be to, įkainių tvirtinimas Vyriausybės lygmeniu sudarys prielaidas sistemiškesniam, įvertinančiam platesnius reguliavimo aspektus, labiau atliepiančiam skirtingų socialinių grupių poreikius įkainių nustatymui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įkainių mažinimo atvejai ar atleidimas nuo mokėjimo už paslaugas yra labai svarbus aspektas apsaugant socialiai jautrių visuomenės grupių interesus ir garantuojant notarų ekonominį paslaugų prieinamumą, todėl įkainių mažinimo ar atleidimo nuo mokėjimo už paslaugas atvejų nustatymas Vyriausybės lygmeniu sudarys geresnes sąlygas užtikrinti, kad teisinis reguliavimas būtų geriau įvertintas socialinės politikos aspektu. 4.2. Dėl reikalavimo el. erdvėje skelbti informaciją Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai savo interneto svetainėse skelbia:

1. notarų atliekamų notarinių

veiksmų sąrašą ir informaciją apie notarinio veiksmo atlikimo privalomumą,

2. informaciją apie tai, kokie

notariniai veiksmai gali būti atliekami nuotoliniu būdu,

3. notarų atlyginimo už notarinių

veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžius (įkainius), atvejus, kai atlyginimo dydžiai gali būti mažinami arba nuo atlyginimo apmokėjimo atleidžiama,

4. notarinių veiksmų ar atsisakymo

juos atlikti apskundimo tvarką. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo interneto svetainėje taip pat skelbs informaciją apie konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliekamus notarinius veiksmus, informaciją apie konsulinio mokesčio už konsulinių pareigūnų atliekamus notarinius veiksmus dydžius ir atvejus, kai konsulinis mokestis neimamas, informaciją apie tai, kad seniūnai notarinius veiksmus atlieka neatlygintinai, konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliktų notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarką .

Toks teisinis reguliavimas užtikrintų, kad asmenys, norintys atlikti notarinius veiksmus, gaus reikiamą informaciją apie subjektus, galinčius atlikti notarinius veiksmus (t. y. asmenys bus informuoti, kad atlikti notarinius veiksmus gali ne tik notaras, kuriam už šio veiksmo atlikimą reikia mokėti, bet ir seniūnas neatlygintinai, o esant užsienio valstybėje – konsulinis pareigūnas už nustatytą mokestį), apie paslaugos teikimo būdą (galimybę atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu), mokėtinus įkainių dydžius. Taip pat informacijos apie notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarką skelbimas padidins visuomenės informuotumą ir sumažins Teisingumo ministerijoje ir Notarų rūmų ne pagal kompetenciją gaunamų skundų skaičių [8] . 4.3. Dėl Notarų atestacijos komisijos ir Notarų garbės teismo sudėčių Siekiant užtikrinti didesnį notarų kvalifikacijos vertinimo proceso skaidrumą ir objektyvumą, Įstatymo projektu siūloma keisti Notarų atestacijos komisijos sudarymo tvarką ir į komisijos sudėtį įtraukti teisingumo ministro skiriamą teisės krypties socialinių mokslų daktarą .

Kartu, siekiant nustatyti nelyginį komisijos narių skaičių, kad būtų kuo retesnės situacijos, kuomet sprendimą, balsams pasiskirsčius po lygiai, priimtų vienas asmuo – pirmininkas (ar jo pavaduotojas), siūloma padidinti komisijos skaičių iki septynių narių ir Notarų atestacijos komisiją sudaryti taip: šešis narius – notarus skiria Notarų rūmai, vieną narį (teisės krypties socialinių mokslų daktarą) – Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, siūloma suvienodinti Notarų atestacijos komisijos ir Notarų garbės teismo sudarymo tvarkas ir nustatyti, kad N otarų garbės teismas sudaromas Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ketveriems metams iš septynių narių, iš kurių:

1) šeši nariai renkami Notarų rūmų susirinkime iš notarų;

2) vieną narį – visuomenės atstovą skiria teisingumo ministras. Notarų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi būti teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Atsižvelgiant į praktikoje kilusias problemas dėl Notarų garbės teismo kvorumo užtikrinimo, tais atvejais, kai vienas visuomenės atstovas dėl pateisinamų priežasčių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, o kitas nusišalino ir dėl to negalima buvo išnagrinėti notaro drausmės bylos, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nagrinėti bylas Notarų garbės teismas gali, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip keturi Notarų garbės teismo nariai. 4.4.

4.4. Dėl apribojimo dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kurios tikslas – saugoti pagrindines žmogaus teises, atitinkančias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas teises, III antraštinėje dalyje, skirtoje lygybei, įtvirtintas lygybės prieš įstatymą principas (20 straipsnis), taip pat įtvirtintas bet kokios diskriminacijos draudimas, ypatingai dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos (21 straipsnis). 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau – Direktyva)

6 straipsnio „Skirtingo požiūrio dėl amžiaus pateisinimas“

1 dalyje numatyta: „Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. <...>.“ ESTT, sprendime byloje C-914/19 , išaiškino, kad valstybės narės turi plačią diskreciją ne tik nuspręsti siekti vieno konkretaus socialinės ir užimtumo politikos tikslo, bet ir nustatyti priemones, kuriomis jo sieks. Tačiau dėl naudojimosi šia diskrecija nediskriminavimo dėl amžiaus principas negali netekti prasmės. Todėl ESTT nusprendė, kad draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kuria asmenims, norintiems dalyvauti konkurse, kad galėtų užsiimti notaro profesija, nustatomas maksimalaus 50 metų amžiaus apribojimas, <...> viršijama tai, kas būtina pasiekti, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Atsižvelgiant į ESTT sprendimą byloje C-914/19 Įstatymo projektu siūloma atsisakyti diskriminuojančios nuostatos amžiaus pagrindu, kad dalyvauti Viešame konkurse eiti notaro pareigas gali ne vyresni kaip 60 metų asmenys. 4.5. Dėl įpareigojimo kartą per metus vertinti notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos poreikį N otarų teritorinio pasiskirstymo politika turi užtikrinti notarų ir jų biurų prieinamumą visoje šalies teritorijoje, notaro paslaugų teikimas konkrečioje savivaldybėje būtų prognozuojamos ilgesnėje perspektyvoje, o viešame konkurse eiti notaro pareigas dalyvautų asmenys, kurie turi rimtus ketinimus eiti notaro pareigas laimėtoje vietoje ilgesnį laiką. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pareigą Teisingumo ministerijai kiekvienais kalendoriniais metais iki spalio 1 d. įvertinti poreikį dėl notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos nustatymo. Šia nuostata siekiama sistemiškai spręsti notarų skaičiaus nustatymo konkrečioje savivaldybėje klausimą, tinkamai įgyvendinant pareigą užtikrinti notarinių paslaugų prieinamumą ir tęstinumą. Atsižvelgiant į tai, kad notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos nustatymo reguliavimas susijęs su notarų, kaip valstybės įgaliotų asmenų, veiklos reguliavimu ir neapima tų atvejų, kai notaras vykdo Notariato įstatyme nustatytas mediacijos,  turto pardavimo ir nuomos viešųjų aukcionų organizavimo bei vykdymo paslaugas bei atlieka arbitro funkcijas, siūloma tikslinti iki šiol vartojamą formuluotę „notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką“, įtvirtinant „ notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijų nustatymo metodiką“.

Kartu, siekiant užtikrinti neformalų, patikimą notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikį dėl notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos vertinimą ir pagrįstą notarų skaičiaus nustatymo konkrečioje savivaldybėje prognozavimą , Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad notaras ar asmuo, laimėjęs viešą konkursą eiti notaro pareigas ir nepradėjęs vykdyti notaro veiklos, dalyvauti konkurse kitoje savivaldybėje gali ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo laimėto konkurso eiti notaro pareigas dienos. Penkerių metų laikotarpis pasirinktas siekiant sudaryti sąlygas užtikrinti stabilų notarinių veiksmų teikimą konkrečioje teritorijoje, ilgalaikius darbo santykius su galimais notaro biuro darbuotojais, garantuoti tinkamą notarinių veiksmų tęstinumo užtikrinimą. 4.6. Dėl ribojimo notarams dalyvauti kitų institucijų veikloje Pagal siūlomas Notariato įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir 22¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, n otaras renkamų institucijų veikloje galės dalyvauti ne ilgiau kaip 5 metus . Toks ribojimas siūlomas siekiant užtikrinti tinkamą notarų paslaugų prieinamumą visose savivaldybėse ir nesudaryti sąlygų formaliai užimti notaro vietą, neturint tikslo vykdyti profesinės notaro veiklos. 4.7. Dėl kandidatų į notarus (asesorių) drausminės atsakomybės Kandidato į notarus (asesoriaus) instituto pagrindinis tikslas yra Notariato įstatymo nustatyta tvarka rengtis notaro profesinei veiklai.

Notariato įstatymo nustatyta tvarka pasirengimas notaro profesinei veiklai turėtų apimti ne tik formalių kvalifikacinių reikalavimų įgyvendinimą, bet taip pat ir visapusišką pasirengimą, apimantį ir įpareigojimą laikytis notarų profesinės etikos reikalavimų bei dėl šių reikalavimų pažeidimo kylančią atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti kandidatų į notarus (asesorių) drausminę atsakomybę. Kandidatams į notarus (asesoriams) būtų taikomos analogiškos drausminės atsakomybės nuostatos, kurios taikomos notarams, išskyrus drausminių nuobaudų rūšis – kandidatams į notarus (asesoriams) nebus sustabdoma notaro profesinė veikla nuo vieno iki trijų mėnesių. Kartu, s iekiant teisinio reglamentavimo išsamumo, nedviprasmiškumo, atsparumo korupcijai, Įstatymo projektu siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 10³ straipsnio

2 dalies nuostatas, detalizuojant sąlygas ir aplinkybes, kurioms esant

notaro ar kandidato į notarus (asesoriaus) pažeidimas galėtų būti pripažintas mažareikšmiu. Pastebėtina, kad Lietuvoje drausminė atsakomybė yra įtvirtinta taip pat advokatų ir antstolių padėjėjams. 4.8. Dėl notarų savivaldos teisinio reguliavimo

4.8.1. Įstatymo projektu siūloma tikslinti Notarų

rūmų uždavinius ir funkcijas, taip pat įstatymo lygmeniu reguliuoti Notarų rūmų valdymo ir kitų pagrindinių organų sudarymo tvarką ir kompetencijas. Detalesnis Notarų rūmų savivaldos teisinis reguliavimas svarbus atsižvelgiant į šios savivaldos teisinio statuso ir vykdomų funkcijų ypatumus.

Lietuvoje notarai yra valstybės kontroliuojama profesija, kas reiškia, kad, kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą. Konstitucinis Teismas taip pat akcentavo, kad valstybės kontroliuojamos profesijos statusas suponuoja atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę [9] . Taigi, Konstitucinis Teismas įvardino svarbiausias valstybės kontroliuojamų atstovų savivaldos funkcijas, kurios apima tiek privačių, tiek ir tam tikrų viešųjų funkcijų vykdymą. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktą išaiškinimą, Įstatymo projektu siūloma tikslinti Notarų rūmų uždavinių sąrašą, įtvirtinant šiuos pagrindinius uždavinius: notarų savivaldos įgyvendinimas, notarų veiklos koordinavimas ir priežiūra, rūpinimasis teisine kultūra ir kvalifikacijos kėlimu,  notarinės praktikos vienodinimas, ir kt. Kartu Įstatymo projektu siūloma tikslinti iki šiol nustatytų Notarų rūmų funkcijų formuluotes bei įtvirtinti naujas funkcijas, pvz., notaro pažymėjimų išdavimo funkciją.

Vadovaujantis Notariato įstatymo 28¹ straipsnio

5 dalimi, Notarų rūmai užtikrina notarams galimybę naudojantis bendra informacinių

technologijų platforma, kurioje yra atliekami notariniai veiksmai nuotoliniu būdu, todėl siūloma įtvirtinti, kad viena iš Notarų rūmų funkcijų yra ben dros Notarų rūmų informacinių technologijų platformos savininko teisių ir pareigų įgyvendinimas. Patikslintas Notarų savivaldos teisinis reguliavimas labiau atitiks valstybės pareigą efektyviai užtikrinti valstybės kontroliuojamų asmenų veiklos vykdymą bei kontrolę. Paminėtina, kad detalesnis savivaldos reguliavimas taip pat yra nustatytas Lietuvos Respublikos antstolių ir advokatūros įstatymuose. 4.8.2. Įstatymo projektu siūloma notarų atstovų skyrimo įforminimą perduoti Notarų rūmų prezidentui, kaip vienasmeniam Notarų rūmų valdymo organui, kuris pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus priimtų sprendimą dėl atstovo skyrimo. Jeigu notaras, negalintis eiti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo ar jį pavaduojančio notaro, Notarų rūmų prezidentas, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turės teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio eiti notaro pareigų notaro biuro veiklą. Pastebėtina, kad notarų atstovais gali būti tik griežtai apibrėžtas asmenų ratas, kurių tinkamumas būti notarų atstovais yra patikrintas teisingumo ministrui skiriant juos notarais arba kandidatais į notarus (asesoriais) ir išlaikant notaro kvalifikacinį egzaminą. Taip pat paminėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Notarų rūmai skiria pavaduojantį notarą. 4.8.3.

4.8.3. Įstatymo projektu siūloma pakeisti

iki šiol galiojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį teisingumo ministras nustatydavo ne tik notarų veiklos teritoriją, kurioje notaras vykdo savo funkcijas, bet ir teritoriją turto pavedėjimo atvejams, nurodant konkrečias miesto gatves ir pastatų numerius. Teritorijos turto paveldėjimo atvejams nustatymas yra svarbus užtikrinant, kad nebūtų užvestos kelios paveldėjimo bylos pas skirtingus notarus ir išvengta ginčų tarp įpėdinių dėl paveldėjimo tvarkymo pas konkretų notarą, todėl nauju teisiniu reguliavimu nesiūloma visiškai panaikinti teritorijų paskirstymą turto paveldėjimo atvejams. Kartu ke ičiamo Notariato įstatymo

6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad k

onkrečias notarų veiklos teritorijoje esančias gyvenamąsias vietoves ir (ar) adresus turto paveldėjimo atvejams priskiria Notarų rūmai pagal Notarų rūmų prezidiumo patvirtintą tvarką. Gyvenamųjų vietovių ir (ar) konkrečių adresų paskirstymas notarams yra formalus veiksmas, kurį galėtų atlikti notarų savivalda. Paminėtina, kad Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481 , bus palikta galimybė suinteresuoto asmens prašymu turto paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui, neatsižvelgiant į nustatytą notaro (notarų) veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams. 4.9. Dėl mišraus notarinių veiksmų atlikimo būdo Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projektu siūloma aptarti pagrindinius notarinių veiksmų atlikimo mišriuoju būdu, t. y. kai vienas sandorio dalyvis pas notarą atvyksta fiziškai, o kitas sandorio dalyvis pasirenka sandorį sudaryti ir pasirašyti nuotoliniu būdu, principus.

Įstatymo projektu

siūloma Notariato įstatymo²⁸² straipsniu nustatyti, kad tais atvejais, kai notarinis veiksmas atliekamas mišriuoju būdu, notaras privalo sudaryti sąlygas visiems notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti su notaru ir tarpusavyje, o notarinio veiksmo dalyvių fizinė buvimo vieta, notarinio veiksmo dalyvių, notaro pasirašytinų, tvirtintinų ir liudytinų dokumentų vieta, laikas, formatas ir laikmenos gali nesutapti . Kai notarinis veiksmas atliekamas mišriuoju būdu, notaras kiekvieno sandorio dalyvio pasirašytus atskirus sandorio dokumentus saugo teisės aktų nustatyta tvarka, o sandorio šalims išduoda notaro patvirtintą sandorio dokumentą be notarinio veiksmo dalyvių parašų. Toks notaro patvirtintas sandorio dokumentas bus išduodamas elektroniniu formatu. Notaras taip pat galės išduoti notaro patvirtinto sandorio elektroninio dokumento popierinę kopiją arba nuorašą. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant notarinius veiksmus nuotoliniu arba mišriuoju būdu elektroninių dokumentų metaduomenyse, be kita ko, yra nurodomas dokumento pasirašymo laikas, o atliekant notarinį veiksmą mišriuoju būdu, dokumento pasirašymo laikas gali nesutapti, siūloma tikslinti Notariato įstatymo

46 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas, nustatant, kad

notaras sandorio sudarymo laiko nenurodo, jeigu n uosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartys ir hipotekos (įkeitimo) sandoriai tvirtinami Notariato įstatymo 28¹ ar 28² straipsniuose numatyta tvarka.

Galimybė notarinius veiksmus atlikti mišriuoju būdu sudarys sąlygas pa didinanti notarų paslaugų teikimą el. būdu, nes net ir tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių viena iš sandorio šalių nenorėtų arba negalėtų notarinio veiksmo atlikti nuotoliniu būdu, kitai sandorio šaliai tokia galimybė nebus apribota. Pažymėtina, kad užsienio valstybių teisėje ir praktikoje yra reglamentuotas ir taikomas mišriojo notarinių veiksmų atlikimo būdas, šiuo metu mišriuoju būdu notarinius veiksmus galima atlikti Latvijoje ir Estijoje, nuo rugpjūčio 1 d. tokios paslaugos bus prieinamos ir Vokietijoje. 4.10. Dėl teisinio reguliavimo spragų, formuluočių suderinamumo

4.10.1. Įstatymo projektu siūloma

tikslinti Notariato įstatymo 24 straipsnio nuostatas įtvirtinant nebaigtinį atvejų sąrašą, kai pasibaigus notaro įgaliojimams, teisingumo ministras turėtų priimti sprendimą dėl tęstinių veiksmų atlikimo. Kartu, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į praktikoje pasitaikiusius atvejus, siūloma numatyti atvejį, kad ministras turi priimti sprendimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo pagal įgaliojimus baigusio notaro padarytą vykdomąjį įrašą. 4.10.2.

4.10.2. Siekiant C

ivilinio kodekso

2.139 straipsnio 1 dalies ir Notariato įstatymo

27¹ straipsnio 1 punktų suderinamumo, Įstatymo projektu siūloma tikslinti seniūnų tvirtinamų įgaliojimų formuluotę, nustatant, kad tvirtinami įgaliojim ai, kuriuos fiziniai asmenys duoda ne išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti, o viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti. 4.10.3. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą notarai turi teisę teikti mediacijos paslaugas, todėl tokia teisė turėtų būti suteikta ir kandidatams į notarus (asesoriams). Atsižvelgiant į tai, Notariato įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatomi kandidatų į notarus (asesorių) veiklos ribojimai, siūloma įtvirtinti išlygą teikti mediacijos paslaugas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projekto siūlomus pakeitimus, būtų pašalinti Valstybės kontrolės ataskaitoje konstatuoti notariato teisinio reguliavimo trūkumai: būtų nustatytas teisinis pagrindas Vyriausybei patvirtinti notarų įkainių nustatymo metodiką, kurioje būtų įtvirtintas aiškaus ir skaidraus notarų atlyginimo nustatymo mechanizmas, nustatytas kiekvieno Notariato įstatyme įtvirtinto kriterijaus turinys ir įvertis bei kuria vadovaujantis bus galima nustatyti ekonomiškai pagrįstus notaro atlyginimo įkainius, atitinkamai ir objektyviai įvertinti, ar nustatyti įkainiai atitinka Notariato įstatyme nustatytus kriterijus. Taip pat būtų įtvirtintas skaidresnis Notarų atestacijos komisijos sudarymas, kas sudarys prielaidas objektyviau vykdyti notarų atestavimą ir bus įtvirtintas informacijos apie notarinius veiksmus išviešinimas, kas užtikrins notarų atliekamų notarinių veiksmų geresnį prieinamumą.

Kitos Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto siūlomi pakeitimai sukurs teisines prielaidas nustatyti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus notaro atlyginimo įkainius, o tai darys teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus. Įstatymo projektu prisidedama prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72,

197.5 punkte numatyto siekio – notarų įkainių reguliavimas

bus paremtas planavimu, skaidrumu, objektyviai pagrįstomis sąnaudomis, bus užtikrinta, kad visi įkainiai ir jų sandara būtų maksimaliai vieši ir suprantami visuomenei . 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas.

Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektas nevertintinas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės atitinkamai pakeisti, papildyti ar patikslinti šiuos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus:

1. Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo

metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481;

2Įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą,

konsultacijas ir technines paslaugas sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57;

3Notarų atestavimo nuostatus,

patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 30 įsakymu Nr. 1R-226;

4Notarų garbės teismo nuostatus,

patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-184;

5Notaro pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1R-316; Taip pat prireikus bus keičiami ar priimami ir kiti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.

Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „notaras“, „notaro atlyginimo įkainiai“, „ kandidatai į notarus (asesoriai) “, „Notarų rūmai“, „drausminė atsakomybė“, „Notarų garbės teismas“, „Notarų atestavimo komisija“, „ notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikį“, „notaro atstovavimas“, „ teritorija turto paveldėjimo atvejams“, „mišrusis notarinių veiksmų atlikimo būdas“ . 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Valstybės kontrolės ataskaita, 27-28 psl. [2] Valstybės kontrolės ataskaita, 4.4. rekomendacija, 57 psl. [3] Valstybės kontrolės ataskaita, 4.4. rekomendacijos 9 priemonė, 58

• psl. [4]

Valstybės kontrolės ataskaita, 49 psl. [5] 2021 m. duomenys. [6] Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 3 dalis [7] Pagal Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, k reditoriaus prašymu Europos vykdomąjį raštą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų autentiškų dokumentų išduoda vykdomąjį įrašą padaręs notaras. Europos vykdomąjį raštą notaras išduoda ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo gavimo dienos. [8] Valstybės kontrolė konstatavo, kad daugiau kaip 90 proc.

Teisingumo ministerijoje ir Notarų rūmų gautų skundų buvo pateikti ne pagal kompetenciją, t. y. skundai dėl notarų veiksmų teisėtumo, nors tokių skundų nagrinėjimas yra teismo kompetencija (Valstybės kontrolės ataskaita, 28 psl.) [9] Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimas "Dėl privalomos narystės Lietuvos antstolių rūmuose"

Teisės departamento išvada

2022-07-11 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 3, 4, 6, 6²

, 8, 10¹ , 10³ , 10⁴ , 19, 20, 22, 22¹ ,

24, 27¹

, 28, 46, 60 IR 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO

28²

STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI BEI 9, 10 IR 10²

STRAIPSNIŲ

PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-08-04 Nr. XIVP-1888 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 12 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 20

straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ribojimą notarui dalyvauti kitų renkamų institucijų veikloje: „ Kitų renkamų institucijų veikloje notaras gali dalyvauti ne ilgiau kaip penkerius metus .“ Svarstytina, ar siūlomas notarų teisės dalyvauti kitų renkamų institucijų veikloje ribojimas yra būtinas ir atitinka proporcingumo principą. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Pagal šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą nėra nustatyti jokie terminai, ribojantys notarų dalyvavimą kitose institucijose, kas praktikoje sukuria tokias situacijas, kai asmenys yra skiriami eiti notaro pareigas, tačiau jų nevykdo daugiau nei 10 metų.“ Tačiau nėra pateikta statistika, kiek notarų yra sustabdę įgaliojimus nurodytu pagrindu ir kokiam terminui, kokiose „renkamose institucijose“ jie eina pareigas. Pastebėtina ir tai, kad pritarus projektui ir panaikinus neterminuotą notarų įgaliojimų sustabdymą dėl jų išrinkimo į kitas renkamas institucijas, notarai turėtų  mažiau garantijų nei kai kurių kitų teisinių profesijų atstovai.

Pvz., pagal Teismų įstatymo 61 straipsnio 2 dalį, buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į 61 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas (Seimo ar Respublikos Prezidento skiriami įstaigų vadovai, valstybės pareigūnai, tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose teisinį darbą dirbantys asmenys), gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis Teismų įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Pagal Advokatūros įstatymą, advokatas, kuris buvo išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo dėl to, kad pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, baigęs eiti šias pareigas, gali būti be jokių apribojimų vėl įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Projektu nesiūloma papildyti Notariato įstatymą, suteikiant atitinkamas garantijas buvusiems notarams, kurie atsisakė notaro profesinės veiklos dėl jų išrinkimo į renkamas institucijas, paskyrimo į svarbias pareigas valstybės, tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta ir nekvestionuodami projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo „užtikrinti tinkamą notarų paslaugų prieinamumą visose savivaldybėse ir nesudaryti sąlygų formaliai užimti notaro vietą, neturint tikslo vykdyti profesinės notaro veiklos“, siūlytume apsvarstyti ir kitus nei projektu siūlomas šio tikslo įgyvendinimo būdus. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 46 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.

XIV-1347, kuriuo Notariato įstatymo 46 straipsnis papildytas naujomis 5 ir 6 dalimis ir kuris įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.  redakcija. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 19 straipsnis ir projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo data, kad būtų išvengta situacijos, kai du įstatymai, keičiantys tą patį straipsnį, tačiau kitaip, įsigalioja tą pačią dieną. 3. Projekto 18 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 28² straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad tais atvejais, kai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka notaro  biure, o kitas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28¹ straipsnio nustatyta tvarka nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas), notaras privalo sudaryti sąlygas visiems notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti su notaru ir tarpusavyje . Atkreiptinas dėmesys, kad notaro prievolė sudaryti sąlygas notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti tarpusavyje bei su notaru yra nepakankama, nes iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar notarinius veiksmus atliekant nuotoliniu ar mišriuoju būdu, sandorio šalys bei notaras privalo virtualiai „susitikti“ vienu metu (pavyzdžiui telekonferencijos ar kitų elektroninių priemonių pagalba), ar vis tik procesas nuo sandorio inicijavimo gali užtrukti laike ir skirtingų šalių pasirašymas bei notarinis sandorio tvirtinimas (o kartu ir netrukdomas bendravimas, susirašinėjimas, susiskambinimas) gali užtrukti ir kelias dienas, šalims skirtingu laiku išreiškiant savo valią. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. 4.

4. Projekto 19 straipsnyje

dėstomoje keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „ Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse , išskyrus atvejus, kai šios sutartys tvirtinamos šio įstatymo 28¹ ar 28² straipsniuose numatyta tvarka, notaras nurodo sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes).“ Taigi galima manyti, jog tuo atveju, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartys sudaromos nuotoliniu ar mišriuoju būdu, sutarties sudarymo laikas nenurodomas. Svarstyta, ar projektu siūloma išimtis nuotolinio ar mišraus notarinių veiksmų atlikimo atveju yra pagrįsta ir tikslinga. Pastebėtina, kad nuotolinio ar mišraus notarinių veiksmų atlikimo atveju, notarui tvirtinant šalių pasirašytą sandorį, sandorio notarinio tvirtinimo laikas bet kokiu atveju yra sudėtinė notaro pasirašomo elektroninio dokumento metaduomenų dalis, taigi nors keičiamame įstatyme ir yra nurodoma išimtis sandorio patvirtinimo laiko nenurodyti, minėtas laikas bet kokiu atveju yra fiksuojamas. Taigi nurodomas „de facto“. Be to, nors keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūlomu teisiniu reguliavimu nuotoliniu ar mišriuoju būdu sudaromose nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse sudarymo laikas nenurodomas, tačiau projekto 18 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 28² straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Atliekant notarinius veiksmus mišriuoju būdu, notarinio veiksmo dalyvių fizinė buvimo vieta, notarinio veiksmo dalyvių, notaro pasirašytinų, tvirtintinų ir liudytinų dokumentų vieta, laikas , formatas ir laikmenos gali nesutapti.“ Nurodytos projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog keičiamoje įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta: „ Duomenis apie patvirtintą sutartį notaras perduoda viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka“.

Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostata, kas laikoma „sutarties patvirtinimo momentu“, kai sutartis sudaroma mišriuoju būdu, t. y., kai sandorio dalyviai pasirašo atskirus dokumentus skirtingu laiku.“

5Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d.

buvo priimtas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 20 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1362, kuriuo pakeista Notariato įstatymo 62 straipsnio 2 dalies redakcija. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 21 straipsnis. 6. Svarstytina, ar projekto

22 straipsniu keičiamo Notariato įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nereikėtų

nustatyti, kad Notarų rūmų prezidentą Notarų rūmų susirinkimas renka iš notarų , kaip analogiškai įtvirtinta keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje. 7. Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo

71 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, jog Notarų rūmų prezidentas

„vadovauja Notarų rūmų administracijos personalui“. Pastebėtina, kad

„vadovavimas“ administracijos personalui savaime nereiškia, jog asmuo turi

darbdavio įgaliojimus, t. y. priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis. Projektas tobulintinas, nustatant, kas vykdo Notarų rūmų administracijos personalo darbdavio funkcijas. Jeigu būtų nustatyta, jog darbdavio funkcijas vykdo kitas asmuo nei Notarų rūmų prezidentas, projekte reikėtų atskleisti „vadovavimo administracijos personalui“ turinį. 8. Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo

72 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog Notarų garbės teismas sudaromas

iš šešių notarų, kurie renkami Notarų rūmų susirinkime, ir vieno visuomenės atstovo, kurį skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Notarų garbės teismas sudaromas iš penkių narių notarų ir dviejų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų. Pastebėtina, kad visuomenės atstovų dalyvavimas padeda užtikrinti veiklos skaidrumą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, siūloma suvienodinti Notarų atestacijos komisijos ir Notarų garbės teismo sudarymo tvarkas. Pritariame siekiui suvienodinti šių dviejų savivaldos organų sudarymo tvarkas, tačiau, atsižvelgdami į skirtingą jų paskirtį ir funkcijas, manytume, kad narių sudėtis gali skirtis. Taip pat svarstytina, ar dėl to, jog kartą negalima buvo išnagrinėti drausmės bylos dėl to, kad vienas visuomenės atstovas negalėjo dalyvauti posėdyje dėl pateisinamų priežasčių, o kitas nusišalino, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, būtina atsisakyti nuostatos dėl privalomo visuomenės atstovo dalyvavimo nagrinėjant drausmės bylą. Pastebėtina, kad analogiškos nuostatos dėl visuomenės atstovo dalyvavimo nagrinėjant drausmės bylas yra įtvirtintos ir Teismų bei Antstolių įstatymuose. Manytume, kad šią problemą galima spręsti kitu būdu, pvz., paliekant bendrąją visuomenės atstovo privalomo dalyvavimo nagrinėjant drausmės bylą taisyklę ir nustatant, kokia tvarka priimamas sprendimas, jeigu visuomenės atstovas nusišalina arba negali dalyvauti posėdyje dėl ilgalaikės komandiruotės, ligos ir pan. 9. Projekto 23 straipsniu siūloma nustatyti vėlesnę projektu teikiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo datą.

Pastebėtina, kad projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamos Notariato įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl neaišku, kodėl atidedamas tik 11 straipsnio 1 dalies įsigaliojimas. 10. Projekto 23 straipsnio 7 dalies nuostatos tobulintinos, nes pirmojo sakinio nuostata nustato įstatymo galiojimą į priekį, o antrojo sakinio – galiojimą atgal. Privatinės teisės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti departamento direktoriaus funkcijas                                      Daina Petrauskaitė M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. milda.masteikienė@lrs.lt D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2022-12-01 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 3, 4, 6, 6² , 8, 10¹ , 10³

, 10⁴ , 19, 20, 22, 22¹ , 24, 27¹ , 28, 34, 46, 60, 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 28² STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI IR 9, 10, 10²

STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-12-07 Nr. XIVP-1888(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte tarp žodžių „notarinių“ ir „atlikimo“ įrašytinas žodis „veiksmų“. 2. Projekto 24 straipsnio 5 dalyje vietoje formuluotės „ Šio įstatymo 12 ir 14 straipsnių nuostatos“ įrašytina formuluotė „ Šio įstatymo 12 ir 14 straipsni uose išdėstytos Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir 22¹ straipsnio 3 dalies nuostatos“, po žodžio „pagrindu“ dėtinas kablelis, o vietoje žodžio „taikomas“ įrašytinas žodis „taikomos“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p.

[email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt

Komiteto išvada

2022-07-11 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL  LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO

NR. I-2882 3, 4, 6, 6² , 8, 10¹ , 10³ , 10⁴ , 19, 20, 22, 22¹ , 24, 27¹ , 28, 46, 60 IR 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 28² STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI BEI 9, 10 IR 10²

STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1888

2022-10-05  Nr. 109-P-42 Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo:

Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė,  padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-08-04¹² Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1Projekto 12 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ribojimą notarui dalyvauti kitų renkamų institucijų veikloje: „ Kitų renkamų institucijų veikloje notaras gali dalyvauti ne ilgiau kaip penkerius metus .“ Svarstytina, ar siūlomas notarų teisės dalyvauti kitų renkamų institucijų veikloje ribojimas yra būtinas ir atitinka proporcingumo principą.

Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Pagal šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą nėra nustatyti jokie terminai, ribojantys notarų dalyvavimą kitose institucijose, kas praktikoje sukuria tokias situacijas, kai asmenys yra skiriami eiti notaro pareigas, tačiau jų nevykdo daugiau nei 10 metų.“ Tačiau nėra pateikta statistika, kiek notarų yra sustabdę įgaliojimus nurodytu pagrindu ir kokiam terminui, kokiose

„renkamose institucijose“ jie eina pareigas. Pastebėtina ir tai, kad pritarus

projektui ir panaikinus neterminuotą notarų įgaliojimų sustabdymą dėl jų išrinkimo į kitas renkamas institucijas, notarai turėtų  mažiau garantijų nei kai kurių kitų teisinių profesijų atstovai. Pvz., pagal Teismų įstatymo 61 straipsnio 2 dalį, buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į 61 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas (Seimo ar Respublikos Prezidento skiriami įstaigų vadovai, valstybės pareigūnai, tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose teisinį darbą dirbantys asmenys), gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis Teismų įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai.

Pagal Advokatūros įstatymą, advokatas, kuris buvo išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo dėl to, kad pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, baigęs eiti šias pareigas, gali būti be jokių apribojimų vėl įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Projektu nesiūloma papildyti Notariato įstatymą, suteikiant atitinkamas garantijas buvusiems notarams, kurie atsisakė notaro profesinės veiklos dėl jų išrinkimo į renkamas institucijas, paskyrimo į svarbias pareigas valstybės, tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta ir nekvestionuodami projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo „užtikrinti tinkamą notarų paslaugų prieinamumą visose savivaldybėse ir nesudaryti sąlygų formaliai užimti notaro vietą, neturint tikslo vykdyti profesinės notaro veiklos“, siūlytume apsvarstyti ir kitus nei projektu siūlomas šio tikslo įgyvendinimo būdus. Nepritarti Visų pirma atkreiptinas dėmesys į notariato reguliavimo specifiką bei esminius skirtumus nuo teismų ir advokatūros teisinio reguliavimo. Notariato įstatymu yra įtvirtinta pareiga valstybei (t.y. teisingumo ministrui, o Įstatymo projektu ir  Vyriausybei) nustatyti notarų skaičių ir įkainius už notarinių veiksmų atlikimą .

Vadovaujantis Notariato įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, n otaras skiriamas eiti notaro pareigas konkrečioje savivaldybėje. Tai reiškia, kad skiriant asmenį eiti notaro pareigas konkrečioje teritorijoje yra siekiama viešojo intereso – užtikrinti notaro paslaugų prieinamumą tose šalies teritorijose, kur jos yra objektyviai būtinos. Įstatymo projektu siūloma nustatyti notarų įgaliojimų ribojimą laike, siekiant užkirsti kelią tokiems atvejams, kai notaro pareigos yra nevykdomos labai ilgą laiką ir dėl to yra pažeidžiamas piliečių interesas turėti prieinamas notaro pareigas bei valstybės interesas tinkamai prognozuoti notarų paslaugų teikimą visoje šalies teritorijoje. Šiame kontekste paminėtina, kad Projekto rengimo metu įgaliojimus buvo sustabdę du notarai, kurie veiklos nevykdo nuo 2011 m. Taip pat realiai veiklą vykdančių notarų skaičius yra svarbus ne tik prognozuojant notarų paslaugų teikimą konkrečioje šalies savivaldybėje, bet taip pat ir vertinant notarų gaunamų pajamų dydį (kas svarbu sprendžiant dėl notaro ekonominio nepriklausomumo užtikrinimo) bei nustatant notarų atlyginimą už notarinių veiksmų atlikimo. Siūlomas reguliavimas pagal kurį būtų leidžiama notarams eiti renkamas pareigas tam tikrą įstatyme nustatytą laiką ir vėliau grįžti į paskirtą veiklos teritoriją be jokių papildomų apribojimų yra proporcinga priemonė siekiamiems viešojo intereso tikslams. 2. LRS Kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-08-04

2. Atkreiptinas

dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 46 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1347, kuriuo Notariato įstatymo 46 straipsnis papildytas naujomis 5 ir 6 dalimis ir kuris įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.  redakcija.

Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 19 straipsnis ir projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo data, kad būtų išvengta situacijos, kai du įstatymai, keičiantys tą patį straipsnį, tačiau kitaip, įsigalioja tą pačią dieną. Pritarti

3. LRS Kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-08-04¹⁸

3. Projekto

18 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 28²

straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad tais atvejais, kai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka notaro  biure, o kitas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28¹ straipsnio nustatyta tvarka nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas), notaras privalo sudaryti sąlygas visiems notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti su notaru ir tarpusavyje . Atkreiptinas dėmesys, kad notaro prievolė sudaryti sąlygas notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti tarpusavyje bei su notaru yra nepakankama, nes iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar notarinius veiksmus atliekant nuotoliniu ar mišriuoju būdu, sandorio šalys bei notaras privalo virtualiai „susitikti“ vienu metu (pavyzdžiui telekonferencijos ar kitų elektroninių priemonių pagalba), ar vis tik procesas nuo sandorio inicijavimo gali užtrukti laike ir skirtingų šalių pasirašymas bei notarinis sandorio tvirtinimas (o kartu ir netrukdomas bendravimas, susirašinėjimas, susiskambinimas) gali užtrukti ir kelias dienas, šalims skirtingu laiku išreiškiant savo valią. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. Pritarti

4. LRS Kanceliarijos

Teisės departamentas 2022-08-04¹⁹ 4.

Projekto

19 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma

nustatyti: „ Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse , išskyrus atvejus, kai šios sutartys tvirtinamos šio įstatymo 28¹ ar 28² straipsniuose numatyta tvarka, notaras nurodo sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes).“ Taigi galima manyti, jog tuo atveju, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartys sudaromos nuotoliniu ar mišriuoju būdu, sutarties sudarymo laikas nenurodomas. Svarstyta, ar projektu siūloma išimtis nuotolinio ar mišraus notarinių veiksmų atlikimo atveju yra pagrįsta ir tikslinga. Pastebėtina, kad nuotolinio ar mišraus notarinių veiksmų atlikimo atveju, notarui tvirtinant šalių pasirašytą sandorį, sandorio notarinio tvirtinimo laikas bet kokiu atveju yra sudėtinė notaro pasirašomo elektroninio dokumento metaduomenų dalis, taigi nors keičiamame įstatyme ir yra nurodoma išimtis sandorio patvirtinimo laiko nenurodyti, minėtas laikas bet kokiu atveju yra fiksuojamas. Taigi nurodomas „de facto“. Be to, nors keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūlomu teisiniu reguliavimu nuotoliniu ar mišriuoju būdu sudaromose nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse sudarymo laikas nenurodomas, tačiau projekto 18 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 28² straipsnio

2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Atliekant notarinius veiksmus mišriuoju

būdu, notarinio veiksmo dalyvių fizinė buvimo vieta, notarinio veiksmo dalyvių, notaro pasirašytinų, tvirtintinų ir liudytinų dokumentų vieta, laikas , formatas ir laikmenos gali nesutapti.“ Nurodytos projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog keičiamoje įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta: „Duomenis apie patvirtintą sutartį notaras perduoda viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka“.

Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostata, kas laikoma „sutarties patvirtinimo momentu“, kai sutartis sudaroma mišriuoju būdu, t. y., kai sandorio dalyviai pasirašo atskirus dokumentus skirtingu laiku.“

Apsispręsti pagrindiniame komitete

5. LRS Kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-08-04

5. Atkreiptinas

dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 20 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1362, kuriuo pakeista Notariato įstatymo 62 straipsnio 2 dalies redakcija. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 21 straipsnis. Pritarti

6. LRS Kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-08-04

6Svarstytina,

ar projekto 22 straipsniu keičiamo Notariato įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti, kad Notarų rūmų prezidentą Notarų rūmų susirinkimas renka iš notarų , kaip analogiškai įtvirtinta keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje. 7. LRS Kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-08-04²²

7. Projekto

22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 4 punkte

siūloma nustatyti, jog Notarų rūmų prezidentas „vadovauja Notarų rūmų administracijos personalui“. Pastebėtina, kad „vadovavimas“ administracijos personalui savaime nereiškia, jog asmuo turi darbdavio įgaliojimus, t. y. priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis. Projektas tobulintinas, nustatant, kas vykdo Notarų rūmų administracijos personalo darbdavio funkcijas. Jeigu būtų nustatyta, jog darbdavio funkcijas vykdo kitas asmuo nei Notarų rūmų prezidentas, projekte reikėtų atskleisti

„vadovavimo administracijos personalui“ turinį. Apsispręsti pagrindiniame komitete

8. LRS Kanceliarijos

Teisės departamentas 2022-08-04²² 8.

Projekto

22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje siūloma

nustatyti, jog Notarų garbės teismas sudaromas iš šešių notarų, kurie renkami Notarų rūmų susirinkime, ir vieno visuomenės atstovo, kurį skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Notarų garbės teismas sudaromas iš penkių narių notarų ir dviejų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų. Pastebėtina, kad visuomenės atstovų dalyvavimas padeda užtikrinti veiklos skaidrumą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, siūloma suvienodinti Notarų atestacijos komisijos ir Notarų garbės teismo sudarymo tvarkas. Pritariame siekiui suvienodinti šių dviejų savivaldos organų sudarymo tvarkas, tačiau, atsižvelgdami į skirtingą jų paskirtį ir funkcijas, manytume, kad narių sudėtis gali skirtis. Taip pat svarstytina, ar dėl to, jog kartą negalima buvo išnagrinėti drausmės bylos dėl to, kad vienas visuomenės atstovas negalėjo dalyvauti posėdyje dėl pateisinamų priežasčių, o kitas nusišalino, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, būtina atsisakyti nuostatos dėl privalomo visuomenės atstovo dalyvavimo nagrinėjant drausmės bylą. Pastebėtina, kad analogiškos nuostatos dėl visuomenės atstovo dalyvavimo nagrinėjant drausmės bylas yra įtvirtintos ir Teismų bei Antstolių įstatymuose. Manytume, kad šią problemą galima spręsti kitu būdu, pvz., paliekant bendrąją visuomenės atstovo privalomo dalyvavimo nagrinėjant drausmės bylą taisyklę ir nustatant, kokia tvarka priimamas sprendimas, jeigu visuomenės atstovas nusišalina arba negali dalyvauti posėdyje dėl ilgalaikės komandiruotės, ligos ir pan. Apsispręsti pagrindiniame komitete

9. LRS Kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-08-04²³

9. Projekto

23 straipsniu siūloma nustatyti vėlesnę projektu teikiamo įstatymo 11

straipsnio 1 dalies įsigaliojimo datą.

Pastebėtina, kad projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamos Notariato įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl neaišku, kodėl atidedamas tik 11 straipsnio 1 dalies įsigaliojimas. Apsispręsti pagrindiniame Komitete

10. LRS Kanceliarijos

Teisės departamentas

2022-08-04²³

7

10. Projekto

23 straipsnio 7 dalies nuostatos tobulintinos, nes pirmojo sakinio nuostata

nustato įstatymo galiojimą į priekį, o antrojo sakinio – galiojimą atgal. Apsispręsti pagrindiniame Komitete

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

6. Komiteto sprendimas. Pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-1888 ir

pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Vytautas Gapšys . 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė

Komiteto išvada

2022-12-01 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 3, 4, 6, 6²

, 28, 46, 60 IR 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 28²

STRAIPSNIU

IR VII SKYRIUMI BEI 9, 10 IR 10²

STRAIPSNIŲ

PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO   NR. XIVP-1888

2022-11-23

Nr. 102-P-49

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Teisingumo ministerijos l. e. p. Teisinių paslaugų grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų grupės patarėja Božena Rus, Notarų rūmų administracijos konsultantė Eglė Čaplinskienė, Notarų rūmų administracijos teisininkė Sima Sakalauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto autorių nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-08-04¹² Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.

Projekto 12 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ribojimą notarui dalyvauti kitų renkamų institucijų veikloje: „ Kitų renkamų institucijų veikloje notaras gali dalyvauti ne ilgiau kaip penkerius metus .“ Svarstytina, ar siūlomas notarų teisės dalyvauti kitų renkamų institucijų veikloje ribojimas yra būtinas ir atitinka proporcingumo principą. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Pagal šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą nėra nustatyti jokie terminai, ribojantys notarų dalyvavimą kitose institucijose, kas praktikoje sukuria tokias situacijas, kai asmenys yra skiriami eiti notaro pareigas, tačiau jų nevykdo daugiau nei 10 metų.“ Tačiau nėra pateikta statistika, kiek notarų yra sustabdę įgaliojimus nurodytu pagrindu ir kokiam terminui, kokiose „renkamose institucijose“ jie eina pareigas. Pastebėtina ir tai, kad pritarus projektui ir panaikinus neterminuotą notarų įgaliojimų sustabdymą dėl jų išrinkimo į kitas renkamas institucijas, notarai turėtų  mažiau garantijų nei kai kurių kitų teisinių profesijų atstovai. Pvz., pagal Teismų įstatymo 61 straipsnio 2 dalį, buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į 61 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas (Seimo ar Respublikos Prezidento skiriami įstaigų vadovai, valstybės pareigūnai, tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose teisinį darbą dirbantys asmenys), gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis Teismų įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai.

Pagal Advokatūros įstatymą, advokatas, kuris buvo išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo dėl to, kad pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, baigęs eiti šias pareigas, gali būti be jokių apribojimų vėl įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Projektu nesiūloma papildyti Notariato įstatymą, suteikiant atitinkamas garantijas buvusiems notarams, kurie atsisakė notaro profesinės veiklos dėl jų išrinkimo į renkamas institucijas, paskyrimo į svarbias pareigas valstybės, tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta ir nekvestionuodami projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo „užtikrinti tinkamą notarų paslaugų prieinamumą visose savivaldybėse ir nesudaryti sąlygų formaliai užimti notaro vietą, neturint tikslo vykdyti profesinės notaro veiklos“, siūlytume apsvarstyti ir kitus nei projektu siūlomas šio tikslo įgyvendinimo būdus. Nepritarti Visų pirma atkreiptinas dėmesys į notariato reguliavimo specifiką bei esminius skirtumus nuo teismų ir advokatūros teisinio reguliavimo. Notariato įstatymu yra įtvirtinta pareiga valstybei (t.y. teisingumo ministrui, o Įstatymo projektu ir  Vyriausybei) nustatyti notarų skaičių ir įkainius už notarinių veiksmų atlikimą .

Vadovaujantis Notariato įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, n otaras skiriamas eiti notaro pareigas konkrečioje savivaldybėje. Tai reiškia, kad skiriant asmenį eiti notaro pareigas konkrečioje teritorijoje yra siekiama viešojo intereso – užtikrinti notaro paslaugų prieinamumą tose šalies teritorijose, kur jos yra objektyviai būtinos. Įstatymo projektu siūloma nustatyti notarų įgaliojimų ribojimą laike, siekiant užkirsti kelią tokiems atvejams, kai notaro pareigos yra nevykdomos labai ilgą laiką ir dėl to yra pažeidžiamas piliečių interesas turėti prieinamas notaro pareigas bei valstybės interesas tinkamai prognozuoti notarų paslaugų teikimą visoje šalies teritorijoje. Šiame kontekste paminėtina, kad Projekto rengimo metu įgaliojimus buvo sustabdę du notarai, kurie veiklos nevykdo nuo 2011 m. Taip pat realiai veiklą vykdančių notarų skaičius yra svarbus ne tik prognozuojant notarų paslaugų teikimą konkrečioje šalies savivaldybėje, bet taip pat ir vertinant notarų gaunamų pajamų dydį (kas svarbu sprendžiant dėl notaro ekonominio nepriklausomumo užtikrinimo) bei nustatant notarų atlyginimą už notarinių veiksmų atlikimo. Siūlomas reguliavimas pagal kurį būtų leidžiama notarams eiti renkamas pareigas tam tikrą įstatyme nustatytą laiką ir vėliau grįžti į paskirtą veiklos teritoriją be jokių papildomų apribojimų yra proporcinga priemonė siekiamiems viešojo intereso tikslams. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-08-04²⁰

2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. buvo priimtas

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882

46 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1347, kuriuo Notariato įstatymo 46

straipsnis papildytas naujomis 5 ir 6 dalimis ir kuris įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.  redakcija.

Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 19 straipsnis ir projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo data, kad būtų išvengta situacijos, kai du įstatymai, keičiantys tą patį straipsnį, tačiau kitaip, įsigalioja tą pačią dieną. Pritarti

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2022-08-04¹⁸

3. Projekto 18 straipsnyje dėstomoje

keičiamo įstatymo 28² straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad tais atvejais, kai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka notaro  biure, o kitas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28¹ straipsnio nustatyta tvarka nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas), notaras privalo sudaryti sąlygas visiems notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti su notaru ir tarpusavyje . Atkreiptinas dėmesys, kad notaro prievolė sudaryti sąlygas notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti tarpusavyje bei su notaru yra nepakankama, nes iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar notarinius veiksmus atliekant nuotoliniu ar mišriuoju būdu, sandorio šalys bei notaras privalo virtualiai „susitikti“ vienu metu (pavyzdžiui telekonferencijos ar kitų elektroninių priemonių pagalba), ar vis tik procesas nuo sandorio inicijavimo gali užtrukti laike ir skirtingų šalių pasirašymas bei notarinis sandorio tvirtinimas (o kartu ir netrukdomas bendravimas, susirašinėjimas, susiskambinimas) gali užtrukti ir kelias dienas, šalims skirtingu laiku išreiškiant savo valią. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos.

Pritarti Projekto 18 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 28² straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „ kai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka notaro biure, o kitas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28¹ straipsnio nustatyta tvarka nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas), notaras privalo sudaryti sąlygas visiems notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti su notaru ir tarpusavyje bei sudaryti galimybes notarinio veiksmo dalyviams pasirašyti dokumentus per kuo trumpesnį laiką . 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-08-04²⁰

4. Projekto 19 straipsnyje dėstomoje

keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „ Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse , išskyrus atvejus, kai šios sutartys tvirtinamos šio įstatymo 28¹ ar 28² straipsniuose numatyta tvarka, notaras nurodo sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes).“ Taigi galima manyti, jog tuo atveju, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartys sudaromos nuotoliniu ar mišriuoju būdu, sutarties sudarymo laikas nenurodomas. Svarstyta, ar projektu siūloma išimtis nuotolinio ar mišraus notarinių veiksmų atlikimo atveju yra pagrįsta ir tikslinga. Pastebėtina, kad nuotolinio ar mišraus notarinių veiksmų atlikimo atveju, notarui tvirtinant šalių pasirašytą sandorį, sandorio notarinio tvirtinimo laikas bet kokiu atveju yra sudėtinė notaro pasirašomo elektroninio dokumento metaduomenų dalis, taigi nors keičiamame įstatyme ir yra nurodoma išimtis sandorio patvirtinimo laiko nenurodyti, minėtas laikas bet kokiu atveju yra fiksuojamas. Taigi nurodomas „de facto“.

Taigi nurodomas „de facto“. Be to, nors keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūlomu teisiniu reguliavimu nuotoliniu ar mišriuoju būdu sudaromose nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse sudarymo laikas nenurodomas, tačiau projekto 18 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 28² straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Atliekant notarinius veiksmus mišriuoju būdu, notarinio veiksmo dalyvių fizinė buvimo vieta, notarinio veiksmo dalyvių, notaro pasirašytinų, tvirtintinų ir liudytinų dokumentų vieta, laikas , formatas ir laikmenos gali nesutapti.“ Nurodytos projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog keičiamoje įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta: „ Duomenis apie patvirtintą sutartį notaras perduoda viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka“. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostata, kas laikoma

„sutarties patvirtinimo momentu“, kai sutartis sudaroma mišriuoju būdu, t.

y., kai sandorio dalyviai pasirašo atskirus dokumentus skirtingu laiku.“ Nepritarti Notariato įstatymo 46 straipsnio 5 dalis nustato n uosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutarčių turinio reikalavimus, kuriuos turi įgyvendinti notaras, t.y. notarui nustatoma pareiga sutarties tekste nurodyti sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes). Kaip nurodyta Teisės departamento išvadoje, e l. dokumento sudarymo atveju, el. dokumento metaduomenyse, be kita ko, yra automatiškai nurodomas el. dokumento pasirašymo laikas. Atsižvelgiant į tai tampa beprasmė notaro pareiga sandoryje nurodyti sutarties sudarymo laiko nurodymas. Kartu pastebėtina, kad el. dokumento sudarymo atveju iš pradžių pasirašo dokumentą sandorio dalyviai, o tik po to jį patvirtina notaras, todėl prognozuoti ir numatyti iš anksto minučių tikslumu dokumento sudarymo laiką, kuris galėtų būti nurodytas sandoryje, yra sudėtinga.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pasirašomo dokumento turinys negali būti keičiamas, todėl notaras negalėtų po dokumento pasirašymo papildyti sutartį, nurodant tikslų sandorio sudarymo laiką. Pasisakydami dėl galimybės papildyti Notariato įstatymą nuostata, kas laikoma „sutarties tvirtinimo momentu“, turėtų būti atkreiptinas dėmesys į tai, kad Notariato įstatymas aiškiai reglamentuoja tiek dokumento notarinį tvirtinimą, liudijimą ir išdavimą. Notariato įstatymo 36 straipsnis detaliai reglamentuoja n otaro tvirtinamuose, liudijamuose ar išduodamuose dokumentuose tvirtinamojo ar liudijimo įrašą atlikimą ir dokumento pasirašymą. Notariato įstatymo 37 straipsnis nustato dokumentų registravimo reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, nurodyta, kad visi notariniai veiksmai registruojami viename notariniame registre, kuriam nurodoma notarinio veiksmo registracijos numeris, atlikimo data it kiti duomenys. Notarinio veiksmo registracijos numeris įrašomas notaro tvirtinamame, liudijamame ar išduodamame dokumente. Įrašas notariniame registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Atsižvelgiant į tai, sandorio tvirtinimo reguliavimas yra pakankamas, taip pat pastebėtina, kad neaiškumų ar skirtingo interpretavimo dėl sandorio patvirtinimo momento nustatymo ar supratimo praktikoje nėra. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-08-04²²

5. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. buvo priimtas

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882

20 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1362, kuriuo pakeista

Notariato įstatymo 62 straipsnio 2 dalies redakcija. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 21 straipsnis. Pritarti

22 straipsnis.

Pritarti

22 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Kandidatui į notarus (asesoriui) neleidžiama dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla (išskyrus mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos atlikimą, arbitro funkcijų atlikimą, mediacijos paslaugų teikimą , darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose). Kandidatas į notarus (asesorius) gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame jis atlieka praktiką, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka būti notaro atstovu .“

6. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2022-08-04²³

6. Svarstytina, ar projekto 22 straipsniu

keičiamo Notariato įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti, kad Notarų rūmų prezidentą Notarų rūmų susirinkimas renka iš notarų , kaip analogiškai įtvirtinta keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje. Pritarti Projekto 23 straipsniu papildomo Notariato įstatymo 71 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„Notarų rūmų prezidentas yra vienasmenis Notarų

rūmų valdymo organas. Notarų rūmų prezidentą renka Notarų rūmų susirinkimas iš notarų ketverių metų laikotarpiui. Išrinktu Notarų rūmų prezidentu laikomas asmuo, už kurį balsavo daugiau negu 1/2 susirinkime dalyvavusių Notarų rūmų narių. Notarų rūmų prezidento įgaliojimai pasibaigia pasibaigus Notarų rūmų prezidiumo įgaliojimams.“

7. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2022-08-04²³

7. Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2

dalies 4 punkte siūloma nustatyti, jog Notarų rūmų prezidentas „vadovauja Notarų rūmų administracijos personalui“. Pastebėtina, kad „vadovavimas“ administracijos personalui savaime nereiškia, jog asmuo turi darbdavio įgaliojimus, t. y. priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis. Projektas tobulintinas, nustatant, kas vykdo Notarų rūmų administracijos personalo darbdavio funkcijas.

Jeigu būtų nustatyta, jog darbdavio funkcijas vykdo kitas asmuo nei Notarų rūmų prezidentas, projekte reikėtų atskleisti „vadovavimo administracijos personalui“ turinį. Pritarti Koreguoti keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

• 4) vadovauja

atlieka Notarų rūmų administracijos personalui personalo darbdavio funkcijas;

8. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2022-08-04²³

8. Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1

dalyje siūloma nustatyti, jog Notarų garbės teismas sudaromas iš šešių notarų, kurie renkami Notarų rūmų susirinkime, ir vieno visuomenės atstovo, kurį skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Notarų garbės teismas sudaromas iš penkių narių notarų ir dviejų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų. Pastebėtina, kad visuomenės atstovų dalyvavimas padeda užtikrinti veiklos skaidrumą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, siūloma suvienodinti Notarų atestacijos komisijos ir Notarų garbės teismo sudarymo tvarkas. Pritariame siekiui suvienodinti šių dviejų savivaldos organų sudarymo tvarkas, tačiau, atsižvelgdami į skirtingą jų paskirtį ir funkcijas, manytume, kad narių sudėtis gali skirtis. Taip pat svarstytina, ar dėl to, jog kartą negalima buvo išnagrinėti drausmės bylos dėl to, kad vienas visuomenės atstovas negalėjo dalyvauti posėdyje dėl pateisinamų priežasčių, o kitas nusišalino, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, būtina atsisakyti nuostatos dėl privalomo visuomenės atstovo dalyvavimo nagrinėjant drausmės bylą. Pastebėtina, kad analogiškos nuostatos dėl visuomenės atstovo dalyvavimo nagrinėjant drausmės bylas yra įtvirtintos ir Teismų bei Antstolių įstatymuose.

Manytume, kad šią problemą galima spręsti kitu būdu, pvz., paliekant bendrąją visuomenės atstovo privalomo dalyvavimo nagrinėjant drausmės bylą taisyklę ir nustatant, kokia tvarka priimamas sprendimas, jeigu visuomenės atstovas nusišalina arba negali dalyvauti posėdyje dėl ilgalaikės komandiruotės, ligos ir pan. Pritarti Siūloma nekeisti Notarų atestacijos komisijos ir Notarų garbės teismo sudarymo tvarkos, o reguliavimo klausimą spręsti horizontaliai su antstolių ir advokatūros analogiškų organų pakeitimais

9. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas

2022-08-04²⁴

9. Projekto 23 straipsniu siūloma nustatyti vėlesnę projektu teikiamo

įstatymo 11 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo datą. Pastebėtina, kad projekto

11 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamos Notariato įstatymo 19 straipsnio 1 ir

2 dalių nuostatos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl neaišku, kodėl

atidedamas tik 11 straipsnio 1 dalies įsigaliojimas. Nepritarti Projektu siūloma atidėti keičiamo 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad įkainius už notarų paslaugas tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nes visų pirma turi būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl įkainių už notarų paslaugas nustatymo metodikos patvirtinimo (19 straipsnio 2 dalis, įsigaliojimas iki 2023 m. sausio 31 d.), o tik įsigaliojus metodikai pagal ją turėtų būti Vyriausybės nutarimu patvirtinti nauji įkainiai (įsigaliojimas

2023 m. liepos 1 d.)

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas notarų įkainių nustatymo metodika turėtų būti patvirtinta iki 2023 m. IV ketvirčio, o nauji notarų įkainiai – iki 2024 m. IV ketvirčio. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-08-04²⁴ 10.

Projekto 23 straipsnio 7 dalies nuostatos tobulintinos, nes pirmojo sakinio nuostata nustato įstatymo galiojimą į priekį, o antrojo sakinio – galiojimą atgal. Pritarti Siūloma 24 straipsnio 5 ir 6 dalis išdėstyti taip:

„5. Šiame įstatyme nustatytas reguliavimas

taikomas priimant sprendimus dėl notaro įgaliojimų sustabdymo Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu taikomas po šio įstatymo įsigaliojimo. 6. Įsigaliojus šiam įstatymui, priimant sprendimus dėl notaro įgaliojimų sustabdymo Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 22¹ straipsnio

1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, į penkerių metų laikotarpį įskaitomi

notaro įgaliojimo sustabdymo laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo.“

11. Komiteto biuro vedėja

Dalia Komparskienė

19 N Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis subjektų, iš kurių notaras turi teisę gauti informaciją, dokumentus, duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti, sąrašas. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad informaciją, dokumentus, duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti notaras „turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų“. Draudimo įmonės tarp minėtų subjektų nėra įvardintos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą draudimo įmonė nėra finansų įstaiga. Tuo tarpu Lietuvoje draudimo veiklą vykdančios draudimo bendrovės dažnai gauna paklausimus iš notarų dėl informacijos pateikimo apie asmens sudarytas draudimo sutartis, gyvybės draudimo sutartyje sukauptas bei paveldėtojams mokėtinas sumas. Pasitaiko atvejų, kai notaras kartu prašo pateikti ir draudimo sutarties dokumentus, kurie jiems reikalingi paveldėjimo bylai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.995 straipsnis „Informacijos konfidencialumas“ draudžia draudikui atskleisti informaciją, gautą jam vykdant draudimo veiklą, apie draudėją, apdraustąjį asmenį ar naudos gavėją, jų sveikatos būklę ir turtinę padėtį bei atskleisti kitą draudimo sutartyje nustatytą konfidencialią informaciją, išskyrus įstatymais nustatytas išimtis. Draudikas, pažeidęs šią pareigą, privalo atlyginti draudėjui, apdraustam asmeniui ar naudos gavėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Ankstesnėje Notariato įstatymo redakcijoje buvo numatyta, kad notaras turi teisę gauti informaciją iš visų įstaigų, organizacijų (kas apėmė ir draudimo bendroves). Taigi, pasikeitus įstatymo nuostatoms ir susiaurinus subjektų, kurie turi teikti notarams Notariato įstatymo 34 str. 2 d nurodytą informaciją, ratą, draudimo įmonės atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje - iš vienos pusės informacijos teikimas notarams neturi teisinio pagrindo ir gali sukelti draudimo bendrovių atsakomybę už tokios informacijos atskleidimo padarinius, iš kitos pusės draudimo sutartyje sukauptos lėšos neretai yra paveldimos ir jų įtraukimas į paveldėjimą yra būtinas. Pritarti Siūlytina 34 straipsnio 2 dalį keisti taip:

19 straipsnis. 34

straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Notaras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų, ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Informacija, dokumentai ir duomenys turi būti pateikti per notaro nurodytą terminą.“

12. Teisingumo ministerija

11 Koreguojamos keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

Vietoje 19 straipsnio 2 dalies nuostatos „ n otaras visiškai ar iš dalies atleidžia klientą nuo atlyginimo mokėjimo, vadovaudamasis notarų atlyginimo dydžių ( įkainių) nustatymo metodika “ siūloma 19 straipsnio 1 dalyje formuluoti, kad „Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) ir atleidimo nuo atlyginimo mokėjimo atvejus nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal savo tvirtinamą notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką. Pritarti

3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2022-10-05 Pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-1888 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Pritarti

7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:

Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase, Julius Sabatauskas

10Komiteto narių atskiroji nuomonė:

negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė