Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vyriausybės nariai turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Minimaliosios kasmetinės atostogos Vyriausybės nariams nesuteikiamos, jeigu valstybėje yra paskelbta karo arba nepaprastoji padėtis. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, Vyriausybės nariams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos. Vyriausybės narys gali būti atleidžiamas nuo tarnybinių pareigų, kai tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti, šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Vyriausybės nariai turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Asta Kubilienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant papildyti Vyriausybės įstatymą, kuris šiuo metu nenumato specialaus darbo ir poilsio režimo esant valstybėje paskelbtai karo arba nepaprastajai padėčiai. Šiuo metu įstatymas nenumato jokių apribojimų dėl kasmetinių atostogų suteikimo Vyriausybės nariams net esant šalyje paskelbtai karo arba nepaprastajai padėčiai. Pažymėtina, kad teisė į poilsį yra kiekvieno asmens konstitucinė teisė, bet, kaip ir daugelis kitų konstitucinių teisių, ši teisė nėra absoliuti ir gali būti proporcingai ribojama įstatymu esant reikšmingoms aplinkybėms. Manytina, kad tokiomis reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos karo arba nepaprastosios padėties situacijos. Karo ir nepaprastosios padėties metu svarbu užtikrinti nepertraukiamą, aukščiausio sutelktumo Vyriausybės ir kompetentingų ministrų darbą siekiant apsaugoti valstybės nepriklausomybę, ūkio stabilumą, šalinant ir slopinant grėsmes, kurios yra karo ar nepaprastosios padėties įvedimo priežastimis. Šiuo metu Lietuvoje galioja Seimo įvesta nepaprastoji padėtis, kurios tikslas taikant ,,naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir nepaprastąsias priemones bei priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai“ [1] . Todėl naujuoju reguliavimu būtų išvengiama demoralizuojančių pavyzdžių [2] , kuomet visuomenei yra siunčiama dviprasmiška žinia, kad valstybė yra pakliuvusi į jos stabilumui ir išlikimui pavojingą situaciją, bet tai nėra priežastis ministrams atsisakyti kasmetinių atostogų. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Asta Kubilienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Vyriausybės įstatymas nenumato ypatingų sąlygų Vyriausybės nariams suteikiant arba ribojant kasmetines atostogas net karo arba nepaprastosios padėties atveju. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nariams kasmetinės atostogos nesuteikiamos, jeigu valstybėje yra paskelbta karo arba nepaprastoji padėtis. Tokiu teisiniu reguliavimu tikimasi užtikrinti aukščiausio sutelktumo Vyriausybės veiklą karo arba nepaprastosios padėties metu. Taip pat tikimasi pašalinti teisines prielaidas kurti demoralizuojantį visuomeninį klimatą, kai net karo ar nepaprastoji padėtis Vyriausybės nariams nėra priežastimi susilaikyti nuo kasmetinių atostogų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminologinei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą „atostogų suteikimo tvarka“, „karo padėtis“, „nepaprastoji padėtis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Asta Kubilienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/fbf15280f2bd11ecbfe9c72e552dd5bd [2] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/politologas-landsbergio-atostogos-tokiu-metu-yra-skandalas.d?id=90651679&fbclid=IwAR2VdhKy4XHn6xpulOzxOkTcJv1vM3JvRK0QH1CfrAgvtwGA09dLwiG_d_4
2022-07-07 Nr. XIVP-1886 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos karo padėties įstatymu bei Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymu, karo ar nepaprastoji padėtis yra įvedama, o ne paskelbiama. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 2. Projekte vartojamą terminologiją derinant su Nepaprastosios padėties bei Karo padėties įstatymais, projekto 1 straipsniu keičiamo Vyriausybės įstatymo
žodžiais “Lietuvos Respublikos teritorijoje”. 3. Atsižvelgiant į tai, kad nepaprastoji ar karo padėtis gali būti įvedama tiek visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir jos dalyje, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo Vyriausybės įstatymo
nuostatas, kuriuo iš šių atveju būtų nustatoma galimybė Vyriausybės nariams nesuteikti minimaliųjų kasmetinių atostogų. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]