Projekto lyginamasis variantas
2022
Papildyti 6 straipsnį 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„14. Kiekvienam asmeniui jo asmens tapatybės
kortelės ir paso išdavimo ir keitimo metu sudaroma galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gauti donoro kortelę.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narės Agnė Širinskienė Asta Kubilienė
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO NR. XII-1519 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnį 14 dalimi:
„14. Kiekvienam veiksniam asmeniui jo asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ir keitimo metu sudaroma galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei teisės aktų nustatyta tvarka gauti donoro kortelę.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narės Agnė Širinskienė Asta Kubilienė
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuva pagal donorystės mastą yra beveik pasiekusi ES vidurkį ir milijonui gyventojų tenka 18.6 efektyvių donorų. Tačiau donoro kortelė, kuri reikšmingai padeda artimiesiems apsispręsti dėl mirusiojo organų dovanojimo, nėra populiari. Ją turi vos per 38 tūkst. 18-50 metų Lietuvos gyventojų ir tik beveik 3 tūkst. vyresnei amžiaus grupei priklausančių asmenų. Iš dalies tai sąlygoja ribotas kortelės išdavimo vietų skaičius, nes jis apribotas sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, kurių darbuotojai pasižymi dideliu užimtumu ir dažnai tiesiog vengia pasiūlyti iš anksto išreikšti sutikimą donorystei po mirties. Sutikimą, kad donorystei būtų paimami jo organai ar audiniai po jo mirties asmuo gali pasirašyti elektroninėmis ryšio priemonėmis per ntb.lrv.lt, tačiau jos mažiau patrauklios vyresniems Lietuvos gyventojams. Daugelyje Europos šalių, turinčių išankstinio sutikimo donorystei pareiškimo galimybę, didžiojoje dalyje JAV valstijų, Naujojoje Zelandijoje sutikimo išreiškimo vietų skaičius yra platesnis. Čia sutikimą galima duoti išsiimant ar keičiant vairuotojo pažymėjimą, o dažnai – ir asmens dokumentus. Todėl teikiamų įstatymų projektų tikslas – įstatymu įtvirtinti donoro kortelės sąvoką bei išplėsti jos išdavimo vietų skaičių, taip įgalinant kuo didesnį kiekį Lietuvos piliečių išreikšti savo valią dovanoti organus po jų mirties. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Šį projektą parengė Seimo narės Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė. 3.
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Lietuvoje asmuo, norintis tapti organų donoru po mirties, raštu išreiškia savo sutikimą. Sutikimas registruojamas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, o asmeniui išduodama donoro kortelė, kurios egzistavimas bei išdavimo tvarka numatyta tik poįstatyminiame reguliavime. Sutikimą, kad donorystei būtų paimami jo organai ar audiniai po jo mirties asmuo gali pasirašyti elektroninėmis ryšio priemonėmis, prisijungęs prie sistemos per Elektroninės valdžios vartus svetainėje ntb.lrv.lt. Pasirašyti nustatytos formos sutikimą galima ir kontaktiniu būdu, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar vaistinėje. Bet kuriuo atveju, po asmens mirties dėl sutikimo donorytei atsiklausiama asmens artimųjų. Įstatymas leidžia asmeniui, išreiškusiam sutikimą būti donoru po mirties, bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą. Tačiau šiuo metu Lietuvoje asmenys neturi galimybės išreikšti sutikimo būti donorais po jų mirties tuomet, kai jiems išduodama arba keičiama vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė arba pasas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Siūlomas reguliavimas, įgalinant donoro kortelės gavimą tuo metu, kai išduodami keičiami asmens dokumentai (asmens tapatybės kortelė, pasas) bei vairuotojo pažymėjimas, išplėstų donoro kortelės išdavimo vietų skaičių. Paminėtieji dokumentai išduodami daugeliui žmonių ir pastoviai atnaujinami juos keičiant, tad, remiantis kitų valstybių patirtimi, galima prognozuoti nuoseklų sutikimų donorystei po mirties skaičiaus augimą. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje įvedus sutikimą išduodant vairuotojo pažymėjimą, sutikimų donorystei skaičius išaugo 53 procentais (šaltinis: Discussion paper: Registers for deceased organ donation. AOC 2020). Asmenys, kaip ir šiuo metu, taip ir toliau išlaikytų galimybę bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą donorystei.
Taip pat išlaikoma šiuo metu galiojančiame reguliavime įtvirtintą artimųjų teisę išreikšti savo sutikimą/nesutikimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių nekils. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Siekiant užtikrinti donoro kortelės naudojimo plėtrą, kartu keičiami Žmogaus autinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas, asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas, saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos.
Sąvoka „donoro kortelė“, nors ir šiuo metu naudojama poįstatyminiame reguliavime, nėra įvertinta Terminų bando įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Sveikatos apsaugos ministras bei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki
aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Donoro kortelės sistema yra sukurta, tad sukūrimui papildomos sąnaudos nebus reikalingos. Tačiau „Regitra“ bei Migracijos departamentas, įgiję papildomą funkciją, patirs didesnes sąnaudas vairuotojo pažymėjimo, tapatybės kortelės bei paso išdavimui. Dėl to, turėtų būti gauta Vyriausybės išvada, įvertinant jiems skirtų asignavimų didinimą. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Donorystė“, „transplantacija“,
„donoro kortelė“, „asmens tapatybės kortelė“, „pasas“, „vairuotojo pažymėjimas“. 16. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo narės Agnė Širinskienė Asta Kubilienė
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuva pagal donorystės mastą yra beveik pasiekusi ES vidurkį ir milijonui gyventojų tenka 18.6 efektyvių donorų. Tačiau donoro kortelė, kuri reikšmingai padeda artimiesiems apsispręsti dėl mirusiojo organų dovanojimo, nėra populiari. Ją turi vos per 38 tūkst. 18-50 metų Lietuvos gyventojų ir tik beveik 3 tūkst. vyresnei amžiaus grupei priklausančių asmenų. Iš dalies tai sąlygoja ribotas kortelės išdavimo vietų skaičius, nes jis apribotas sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, kurių darbuotojai pasižymi dideliu užimtumu ir dažnai tiesiog vengia pasiūlyti iš anksto išreikšti sutikimą donorystei po mirties. Sutikimą, kad donorystei būtų paimami jo organai ar audiniai po jo mirties asmuo gali pasirašyti elektroninėmis ryšio priemonėmis per ntb.lrv.lt, tačiau jos mažiau patrauklios vyresniems Lietuvos gyventojams. Daugelyje Europos šalių, turinčių išankstinio sutikimo donorystei pareiškimo galimybę, didžiojoje dalyje JAV valstijų, Naujojoje Zelandijoje sutikimo išreiškimo vietų skaičius yra platesnis. Čia sutikimą galima duoti išsiimant ar keičiant vairuotojo pažymėjimą, o dažnai – ir asmens dokumentus. Kita problema – donorystės skatinimui (reklamai) Lietuvoje iš esmės neskiriama dėmesio, donorystės skatinimas nėra laikomas valstybės prioritetu.
Laikinai vykdanti nacionalinio transplantacijos biuro (Biuras) prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pareigas Ieva Grybauskienė 2022 m. gruodžio 21 d. savo rašte Seimo nariams atsakydama į klausimą dėl tikslinių lėšų donorystės skatinimui/reklamai nurodė, kad „Tikslinių lėšų, kurios bus skiriamos donorystės viešinimui ir reklamai, nebuvo. Biuras viešinimo ir reklamos funkcijas vykdė iš sutaupytų lėšų, kurios buvo skirtos kitoms išlaidoms ar darbo užmokesčiui. Tačiau pernai klipų transliacijoms per LRT buvo išleisti 2000,13 Eur., 2021 m. – 7686,16 Eur., 2020 m. – 2904 Eur. Taip pat nuo 2020 metų po 2500 Eur. iš darbo užmokesčio fondo buvo skiriama žurnalistų konkurso rengimui ir jiems skirtiems apdovanojimams.“ Taigi, biuras gavo ne tik kad negavo tikslinių lėšų, bet ir donorystės skatinimo tikslu naudojo darbo užmokesčio fondą, tam aukodamas darbuotojų pajamas. Biuras taip pat nurodė, kad yra paramos gavėjas ir gali gauti 1,2 proc. GPM. Visgi,
„šie pinigai skiriami kitoms sritims, o ne viešinimui ir reklamai.“ Viešinimui
buvo gauta lėšų tik pritraukus privačius rėmėjus, 2022 m. „Eurovaistinė“ apmokėjo NTB TV klipų gamybos ir transliavimo kaštus. Jų bendra suma buvo – 6517,67 Eur. Taip pat šiemet prie Europos organų donorystės dienos organizavimo prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė ir projekto įgyvendinimui skyrė 10 000 Eur., VŠĮ Nacionalinis kraujo centras apmokėjo su renginiu susijusiąs sąskaitas už 1550 Eur. Biuro teikimu, iki 2020 m. viešinimo skleidėjai buvo tik NTB darbuotojai – važiavo skaitė paskaitas, dalyvavo akcijose , įvairių Lietuvos miestų šventėse, kur kvietė ten ir važiavome su žalia palapine. Menkas ne tik koordinatorių atlyginimas, kaip Biuras nurodo „ Šiuo metu NTB dirba 6 koordinatoriai, užimta 4,45 etato.
Jų vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių apie 2472, į rankas su priedais už naktinius budėjimus apie 1495 Eur. Įprastai jų atlygis siekia apie 1080 Eur. į rankas.“ Tačiau yra problemų ir su komunikacijos skyriumi. Tai neįtikėtinai didelė personalo kaita. Komunikacijos skyriuje nuo 2018 metų sausio mėnesio iki 2022 metų gruodžio mėnesio buvo įdarbinti 23 darbuotojai. 20 iš jų išėjo iš Biuro. Panašus nestabilumas ir kitur: Biuro duomenimis, Teisės ir veiklos skyriuje minėtu laikotarpiu buvo įdarbintos 7 darbuotojos, 4 iš jų išėjo iš Biuro. Transplantacijų koordinavimo skyriuje buvo įdarbinti 22 darbuotojai, 16 iš jų išėjo iš Biuro. Per 5 metus buvo įdarbinti 4 darbuotojai, kuriems konkretus skyrius nebuvo priskirtas. 2 iš jų išėjo iš Biuro, tarp jų – įstaigos vadovas. Biure likusios darbuotojos yra buhalterė ir administratorė. Vadovas nėra paskirtas. Visa tai rodo, kad būtinas atidesnis požiūris į organų donorystės skatinimą (reklamą), ką užtikrintų tikslinis finansavimas per donorystės skatinimo programą. Todėl teikiamų įstatymų projektų tikslas – įstatymu įtvirtinti donoro kortelės sąvoką, išplėsti jos išdavimo vietų skaičių, taip įgalinant kuo didesnį kiekį Lietuvos piliečių išreikšti savo valią dovanoti organus po jų mirties ir nustatyti, kad valstybė kuria donorystės skatinimo programą bei skiria jai biudžeto lėšų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Šį projektą parengė Seimo narės Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Lietuvoje asmuo, norintis tapti organų donoru po mirties, raštu išreiškia savo sutikimą.
Sutikimas registruojamas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, o asmeniui išduodama donoro kortelė, kurios egzistavimas bei išdavimo tvarka numatyta tik poįstatyminiame reguliavime. Sutikimą, kad donorystei būtų paimami jo organai ar audiniai po jo mirties asmuo gali pasirašyti elektroninėmis ryšio priemonėmis, prisijungęs prie sistemos per Elektroninės valdžios vartus svetainėje ntb.lrv.lt. Pasirašyti nustatytos formos sutikimą galima ir kontaktiniu būdu, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar vaistinėje. Bet kuriuo atveju, po asmens mirties dėl sutikimo donorytei atsiklausiama asmens artimųjų. Įstatymas leidžia asmeniui, išreiškusiam sutikimą būti donoru po mirties, bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą. Tačiau šiuo metu Lietuvoje asmenys neturi galimybės išreikšti sutikimo būti donorais po jų mirties tuomet, kai jiems išduodama arba keičiama vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė arba pasas. Donorystės skatinimas (reklama) valstybiniu lygmeniu iš esmės nekoordinuojama, tam, žinant medijų įkainius, neskiriama tikslinių lėšų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Siūlomas reguliavimas, įgalinant donoro kortelės gavimą tuo metu, kai išduodami keičiami asmens dokumentai (asmens tapatybės kortelė, pasas) bei vairuotojo pažymėjimas, išplėstų donoro kortelės išdavimo vietų skaičių. Paminėtieji dokumentai išduodami daugeliui žmonių ir pastoviai atnaujinami juos keičiant, tad, remiantis kitų valstybių patirtimi, galima prognozuoti nuoseklų sutikimų donorystei po mirties skaičiaus augimą. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje įvedus sutikimą išduodant vairuotojo pažymėjimą, sutikimų donorystei skaičius išaugo 53 procentais (šaltinis: Discussion paper: Registers for deceased organ donation. AOC 2020).
AOC 2020). Asmenys, kaip ir šiuo metu, taip ir toliau išlaikytų galimybę bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą donorystei. Taip pat išlaikoma šiuo metu galiojančiame reguliavime įtvirtintą artimųjų teisę išreikšti savo sutikimą/nesutikimą. Taip pat siūloma nustatyti, kad Valstybė įgyvendina donorystės skatinimo programą. Tuo tikslu Vyriausybė parengia donorystės skatinimo programą, paskira ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos vykdymo finansavimą valstybės lėšomis. Kaip Seimo tyrimų skyrius savo analizėje pastebi, moksliniai tyrimai rodo, kad, kad „didesnis dėmesys švietimui ir plačiosios visuomenės informavimui apie transplantacijos naudą yra geriausias būdas pasiekti organų donorystės skaičių didėjimą“. Tad tikimasi, kad įgyvendinus valstybės programą, skatinant donorystę, šviečiant žmones sulauksime donorų skaičiaus augimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių nekils. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Siekiant užtikrinti donoro kortelės naudojimo plėtrą, kartu keičiami Žmogaus autinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas, asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas, saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos. Sąvoka „donoro kortelė“, nors ir šiuo metu naudojama poįstatyminiame reguliavime, nėra įvertinta Terminų bando įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Sveikatos apsaugos, užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai bei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Donoro kortelės sistema yra sukurta, tad sukūrimui papildomos sąnaudos nebus reikalingos.
Tačiau „Regitra“ bei Migracijos departamentas, įgiję papildomą funkciją, patirs didesnes sąnaudas vairuotojo pažymėjimo, tapatybės kortelės bei paso išdavimui. Taip pat valstybinės programos finansavimui. Dėl to, turėtų būti gauta Vyriausybės išvada, įvertinant jiems skirtų asignavimų didinimą. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Donorystė“, „transplantacija“,
„donoro kortelė“, „asmens tapatybės kortelė“, „pasas“, „vairuotojo pažymėjimas“,
„ valstybinė programa“, „donorystės skatinimas“. 16. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo narės Agnė Širinskienė Asta Kubilienė
2022-07-01 Nr. XIVP-1875 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnį papildyti 14 dalimi, kurioje būtų nustatyta, kad kiekvienam asmeniui asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo ir keitimo metu sudaroma galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gauti donoro kortelę. Ši nuostata tikslintina keliais aspektais. 1.1. Siūlymas sudaryti galimybę
„kiekvienam asmeniui“, kuriam išduodama arba keičiama asmens tapatybės kortelė
ar pasas, išreikšti sutikimą dėl audinių, organų donorystės po mirties tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad pagal Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą šie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai išduodami ir nepilnamečiams piliečiams (nuo pat jų gimimo), taip pat neveiksniems ir ribotai veiksniems pilnamečiams piliečiams, o pagal Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymą tokį sutikimą gali išreikšti tik veiksnūs asmenys (4 straipsnio 1 dalis). 1.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai nebūtinai yra išduodami arba keičiami kartu, todėl tarp žodžių „kortelės“ ir „paso“ jungtukas
„ir“ keistinas jungtukais „ir (ar)“. 1.3.
dėl galimybės sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gauti donoro kortelę atsisakytina kaip perteklinės, nes teisinius padarinius sukelia asmens sutikimo tapti audinių, organų donoru po mirties įregistravimas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, o ne donoro kortelės, turinčios tik simbolinę reikšmę, išdavimas. Be to, siūloma nuostatos formuluotė suponuoja, kad asmeniui išreiškus sutikimą dėl donorystės, jam iš karto būtų sudaroma galimybė gauti donoro kortelę (nors ši kortelė būtų išduota tik po tam tikro laiko, įregistravus asmens pareikštą sutikimą minėtame registre). Pažymėtina ir tai, kad ministrų pareigų pavadinimai rašomi mažąja raide. 2. Projekto 1 straipsnyje nurodytoje pakeitimo esmėje išbrauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „Sveikatos apsaugos ministerija“ reikėtų įrašyti
„Sveikatos apsaugos ministras“. Be to, neaišku, kokius šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šią nuostatą turėtų priimti „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, nes asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai išduodami ir keičiami vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka (Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). 4. Projekto 2 straipsnio 1 ir
nuostatų dėstymo eiliškumą, sukeistinos vietomis – 1 dalyje nustatytinas įstatymo įsigaliojimas (tokiu atveju joje turėtų būti numatyta 2 daliai taikytina išimtis), o 2 dalyje – pavedimas priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
2023-02-07 Nr. XIVP-1875(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnį papildyti 14 dalimi, kurioje būtų nustatyta, kad kiekvienam veiksniam asmeniui asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ir keitimo metu sudaroma galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei teisės aktų nustatyta tvarka gauti donoro kortelę. Mūsų nuomone, siūlomos nuostatos dalis dėl galimybės teisės aktų nustatyta tvarka gauti donoro kortelę yra perteklinė, nes teisinius padarinius sukelia asmens sutikimo tapti audinių, organų donoru po mirties įregistravimas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, o ne donoro kortelės, turinčios tik simbolinę reikšmę, išdavimas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnį sudaro 15 dalių, jeigu šis straipsnis būtų papildomas nauja 14 dalimi, projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodant pakeitimo esmę prieš skaičių „14“ reikėtų įrašyti žodį „nauja“, o 1 straipsnio 2 dalyje pernumeruoti buvusias 14 ir 15 dalis. Kartu apsvarstytina ir tai, ar siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti išdėstytas kaip nauja įstatymo 6 straipsnio 12 dalis arba kaip šio straipsnio
tapatybės kortelės ir paso išsiuntimas saugiu būdu ir su tokiu išsiuntimu susiję santykiai. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]