Projekto lyginamasis variantas
4,
1Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 8 punktu:
„8) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis;“. 2. Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 9 punktu:
„9) Šaulių žvaigždė;“. 3. Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 10 punktu:
„10) Šaulių žvaigždės medalis;“. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 28 punktu:
„28) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis;“. 2. Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 29 punktu:
„29) Šaulių žvaigždė;“. 3. Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 30 punktu:
„30) Šaulių žvaigždės medalis;“. 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) krašto apsaugos ministras – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių
medaliu asmenis, nurodytus šio įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktuose, šalių žvaigžde asmenis nurodytus šio įstatymo 41³ straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, šaulių žvaigždės medaliu asmenis, nurodytus 41⁵straipsnyje;“. 2. Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 45 punktu:
„5) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
direktorius – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu asmenis, nurodytus šio įstatymo 41¹straipsnio 1 dalies 2 punkte.“
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 36 punktą ir jį išdėstyti taip:
„36) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (apdovanoja krašto apsaugos ministras);“. 2. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip: „39) Šaulių žvaigždė (apdovanoja krašto apsaugos ministras);“. 3. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 40 punktą ir jį išdėstyti taip: „40) Šaulių žvaigždės medalis (apdovanoja krašto apsaugos ministras);“. 5 straipsnis. Įstatymo III skyriaus pakeitimas 1.
Papildyti Įstatymo III skyrių aštuntuoju skirsniu:
straipsnis. Apdovanojimas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu
savanorių medaliu apdovanojami asmenys, turintys reikšmingų nuopelnų Lietuvos valstybei, kuriems pasiekti buvo reikalingos ypatingos pastangos ar net pasiaukojimas:
1) asmenys, 1918–1920 metais priimti į Lietuvos kariuomenę ir partizanų būrius, dalyvavusius kovose su priešais, ir ištarnavę kariuomenėje ne mažiau kaip vienus metus, o partizanų būriuose – 6 mėnesius: mobilizuojami asmenys ir šauktiniai – iki jiems nustatyto mobilizacijų ar šaukimų termino, karo kapelionai ir dvasinių seminarijų auklėtiniai, buvę svetimų kariuomenių karininkai, karo valdininkai ir puskarininkiai, asmenys, buvę laisvi nuo mobilizacijų ir šaukimų, asmenys, atvykę iš priešų okupuotų Lietuvos sričių iki pirmojo jų nuolatinių gyvenamųjų vietų išvadavimo iš okupantų. Mobilizacijų ir šaukimų, kiti priėmimo į tarnybą terminai, okupuotos Lietuvos teritorijos ir jų išvadavimo laikas reglamentuojami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos teisės aktuose;
2) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai, Įstatymo nustatyta tvarka pripažinti kariais savanoriais;
3) Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės etatiniai darbuotojai, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kariai savanoriai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriaus darbuotojai, priimti į tarnybą nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir ištarnavę ne mažiau kaip 6 mėnesius;
4) asmenys, priimti į Lietuvos šaulių sąjungą iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir išbuvę šios sąjungos nariais ne mažiau kaip vienus metus, gynę ir saugoję svarbius valstybinius, ūkio ir kitus civilius objektus laikotarpiu nuo 1991 m. sausio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. 2.
jo neištarnavo dėl svarbių, ne nuo jų priklausančių aplinkybių. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir
neapdovanojami, jeigu jie buvo pabėgę, pasišalinę iš tarnybos vietos arba buvo vado nušalinti nuo pareigų. 4. Asmenys, apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, vadinami Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais. 41²straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį sudaro:
1) medalis – žalvarinis, 36 mm skersmens. Priekinėje medalio pusėje – dviejų sukryžiuotų rankose laikomų kardų, kurių vienas perkirstas, atvaizdas; tolumoje – Gedimino pilis, nuo kurios įstrižai medalio vaizduojama perkirsta grandinė. Kitoje pusėje – ąžuolo (kairėje) ir lauro (dešinėje) šakelės ir įrašas „LIETUVOS SAVANORIUI“;
2) kaspinėlis – žalio muaro, 32 mm pločio, su trimis raudonomis juostelėmis kraštuose ir viduryje.“
2Papildyti Įstatymo III skyrių devintuoju skirsniu:
sąjungos nariams Lietuvos Respublikos piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsieniečiams, ypač nusipelniusiems Lietuvos valstybei ir Lietuvos šaulių sąjungai. 2. Šaulių žvaigžde apdovanojami Lietuvos šaulių sąjungos nariai, pasižymėję organizaciniais darbais, ypatingu uolumu, sąžiningumu ir ištvermingumu. 3. Asmenys, apdovanoti Šaulių žvaigžde, turi teisę ją nešioti tiek dėvėdami uniformą, tiek civilius drabužius. 41⁴ straipsnis. Šaulių žvaigždės struktūra Šaulių žvaigždę sudaro:
1) žvaigždė – trys trikampiai, sujungti valstybiniu Vyčiu, apsuptu spinduliais su šaulių emblema, kryžmai sudėti šautuvas ir senovės lietuvių trimitas. Žvaigždė – balto metalo. Trikampių viršus žaliai emaliuotas.
Vytis sidabrinis apskritame, raudonai emaliuotame dugne. Viršutinio trikampio vidury – šaulių skydas. Trikampio spindulių ir dugno apskritimo kraštai ornamentuoti. Žvaigždės skersmuo – 44 mm. Kitoje žvaigždės pusėje įrašas „Už nuopelnus“, Šaulių sąjungos inicialai ir Šaulių sąjungos ir Šaulių žvaigždės įsteigimo metai „1919–1930“;
2) kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose ir raudona viduryje. 41⁵ straipsnis. Apdovanojimas Šaulių žvaigždės medaliu Šaulių žvaigždės medalis yra skiriamas pasižymėjusiems Lietuvos šaulių sąjungos nariams Lietuvos Respublikos piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsieniečiams, nusipelniusiems Lietuvos valstybei ir Lietuvos šaulių sąjungai. 41⁶straipsnis. Šaulių žvaigždės medalis Šaulių žvaigždės medalį sudaro:
1) medalis – bronzinis. Priekinėje medalio pusėje yra: ąžuolo lapų vainike šaulių ženklas su sukryžiuotais šautuvu ir trimitu; viršuje – Šaulių žvaigždė, o apačioje – pelėda ant knygos. Kitoje medalio pusėje yra: viršuje – skaičiai „1919-1939“, apačioje – laurų vainike sodyba; viduryje – saulės spindulių fone įrašas „Dirbk ir budėk Lietuvos garbei“;
2) kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 42 straipsnį. „42 straipsnis. Apdovanojimo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu tvarka Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Respublikos Prezidentas iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Paulė Kuzmickienė Vytautas Juozapaitis Andrius Vyšniauskas Eugenijus Jovaiša
rengimą paskatinusios priežastys Projektą rengti paskatino ne vienerius metus vykusios diskusijos su Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais bei Šaulių sąjungos nariais apdovanojimų Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių bei šaulių apdovanojimais klausimu. Šiuo metu susiduriama su problema, skirtingu metu gauti tų pačių pavadinimų apdovanojimai, nėra vienodai traktuojami. Nepaisant to, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymu atkuriant Lietuvos valstybės apdovanojimus, buvo atkurti 1930 ir 1939 m. įstatymu įtvirtinti valstybiniai apdovanojimai, tarp kurių buvo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Šaulių žvaigždė, Šaulių žvaigždės medalis. Jų statusas buvo pakeistas, Seimui
įstatymą, kurio IV skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ 42 str. nustatyta, kad
„Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių
žvaigždės medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras“. Taip šie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvę Lietuvos valstybės apdovanojimai buvo išbraukti iš valstybinių apdovanojimų (kuriais apdovanoja Respublikos Prezidentas) sąrašo. Atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių nuopelnus Lietuvos valstybingumui bei Šaulių sąjungos narių indėlį, ugdant mūsų tautos pilietiškumą bei stiprinant visuomenės atsparumą ir pasirengimą gintis, siekiama sugrąžinti galimybę nusipelniusius asmenis apdovanoti valstybiniais apdovanojimais (kuriais apdovanoja Respublikos Prezidentas). 2.
tikslai Siekiama atkurti galimybę nusipelniusius Lietuvos kariuomenės kūrėjus savanorius bei Šaulių sąjungos narius apdovanoti valstybiniais apdovanojimais (kuriais apdovanoja Respublikos Prezidentas). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo IV skyriaus „Baigiamosiose nuostatose“ 42 straipsnyje nustatyta, kad „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Projekte siūloma pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 4, 7, 11, 16, 19 ir 42 straipsnius, įstatymo III skyrių papildyti aštuntuoju ir devintuoju skirsniais. Pagal naujas įstatymo nuostatas:
1) atkuriamas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio, Šaulių žvaigždės ir Šaulių žvaigždės medalio iki 2002 m. pabaigos galiojęs valstybinių apdovanojimų teisinis statusas; šie apdovanojimai grąžinami į valstybinių apdovanojimų, kuriais apdovanoja Respublikos Prezidentas, sąrašą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Respublikos Prezidentas iki 2022 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta Seimo nariai:
Paulė Kuzmickienė Vytautas Juozapaitis Andrius Vyšniauskas Eugenijus Jovaiša
2022-06-30 Nr. XIVP–1873 Vilnius Įvertinę teikiamo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies punktų turinį bei siekiant šios dalies punktuose dėstomų nuostatų sistemiškumo ir nuoseklumo, siūlome projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nedetalizuoti asmenų grupių, kurias apdovanojimui teikia atitinkamai krašto apsaugos ministras bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius. Kad būtent šie subjektai teikia atitinkamų asmenų grupes apdovanojimui gauti, reikėtų nurodyti projektu keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalies punktuose (po punkto teksto įrašant žodžius „Šių asmenų kandidatūras apdovanojimui gauti teikia krašto apsaugos ministras (arba - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius)“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad ministrai yra valstybės politikai, o ne pareigūnai, o taip pat į tai, kad subjektų, įgaliotų teikti kandidatūras apdovanojimams gauti, ratas pildomas įstaigos vadovu, turėtų būti keičiama ir įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, ją išdėstant taip: „Šio straipsnio
kandidatus apdovanojimui gauti gali įmonės, įstaigos, organizacijos ir piliečiai“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 4 dalis. 3.
straipsnio 1 dalis tikslintina dėl šių priežasčių:
dvitaškio, nustatančioje, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu apdovanojami asmenys, turintys reikšmingų nuopelnų Lietuvos valstybei, kuriems pasiekti buvo reikalingos ypatingos pastangos ar net pasiaukojimas, yra įtvirtinta kumuliatyvi sąlyga, kurią papildomai turi atitikti šios dalies 1-4 punktuose nurodyti asmenys, ar, vis dėlto, tai yra labiau deklaratyvi nuostata, o pakankami pagrindai apdovanojimui gauti yra išvardinti pačių punktų tekste. Kitaip sakant, neaišku, ar, pvz., šios dalies 1 punkte nurodyti asmenys, 1918–1920 metais priimti į Lietuvos kariuomenę ir partizanų būrius, dalyvavusius kovose su priešais, ir ištarnavę kariuomenėje ne mažiau kaip vienus metus, gali būti teikiami apdovanojimui gauti, ar, jie privalo papildomai turėti reikšmingų nuopelnų Lietuvos valstybei, kuriems pasiekti buvo reikalingos ypatingos pastangos ar net pasiaukojimas.
Pirmuoju atveju, reikėtų aiškiau atskleisti visų sąlygų apdovanojimui gauti turinį bei tikslinti visos dalies nuostatų dėstymą, antruoju atveju – atsisakyti perteklinės ir deklaratyvios nuostatos;
neaišku, ar visų šiame punkte nurodytų asmenų aktyvaus dalyvavimo išvardintuose įvykiuose laikotarpis būtų 1918-1920 metai, ar, vis dėlto, šis laikotarpis taikomas tik 1918–1920 metais priimtiems į Lietuvos kariuomenę ir partizanų būrius;
įtvirtinimas yra netikslingas, nes akivaizdu, kad nėra nei vieno gyvo žmogaus, atitinkančio šiame punkte nurodytą reikalavimą - 1918-1920 aktyviai veikė kariuomenėje ar partizanų būriuose, o po mirties šiuo apdovanojimu neapdovanojama;
asmenų kategorijos turi būti tikslinamos, nes iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, nei kokie asmenys, nei kokiu laikotarpiu, nei tiksliai už kokias veikas galėtų būti teikiami apdovanojimui. Pvz., nėra aišku, kodėl Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu turėtų būti apdovanojami buvę svetimų kariuomenių karininkai, karo valdininkai ir puskarininkiai arba asmenys, buvę laisvi nuo mobilizacijos ir šaukimų (t.y. šiose sąlygose nematyti ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei);
atitinkamą tvarkos aprašą tvirtina ne Krašto apsaugos ministerija, o krašto apsaugos ministras;
įstatymo nustatyta tvarka asmenys pripažinti kariais savanoriais. 4.
keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „nustatytas tarnybos laikas netaikomas“ įrašytini žodžiai „minimalaus ištarnauto laiko reikalavimas netaikomas“. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio 3 dalyje brauktinas perteklinis žodis „pabėgę“. 6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 41³ straipsnio 1 ir 2 dalis reikėtų sujungti, nes jose abejose nurodyti pagrindai, kuriems esant Lietuvos šaulių sąjungos nariai gali būti apdovanojami Šaulių žvaigžde. 7. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiu laikomas asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios, tikslintinos keičiamo įstatymo 41³ straipsnio 1 dalies bei 41⁵ straipsnio formuluotės. 8. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
aštuntuoju“ įrašytini žodžiai „III skyriaus“;
skirsniais turi būti pildomas atskirais straipsniais, o ne dvejomis vieno straipsnio struktūrinėmis dalimis. Šių straipsnių pavadinimai turėtų būti dėstomi taip: „Įstatymo III skyriaus papildymas aštuntuoju (arba devintuoju) skirsniu“;
„įstatymas“ įrašytini skaičius ir žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;
poįstatyminius teisės aktus turi būti nustatytas ir krašto apsaugos ministrui. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]