p rojekto lyginamasis variantas
2021
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos taikomos daugiavaikiams motinai arba tėvui, jeigu daugiavaikei motinai iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirta Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai, išskyrus tuos atvejus, kai daugiavaikė motina, kuriai buvo paskirta ir mokama ši valstybinė pensija, mirė. “
3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu daugiavaikiai motina arba tėvas
pasinaudojo teise į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama, išskyrus tuos atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas, kuriam buvo paskirta ir mokama ši valstybinė pensija, mirė. “
įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. birželio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Teikia Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis
2021-02-02 Nr. XIVP-187 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-789 (šio įstatymo 4 straipsnį). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytu įstatymu buvo keičiamas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730, pakeitimas buvo priimtas 2017 m. lapkričio 21 d. ir įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Taigi, šis pakeitimas yra inkorporuotas į Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą Nr. I-730. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti keičiamas ne Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-789, kurio 4 straipsnyje nustatytos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos, o Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730, jame nustatant naujas valstybinių pensijų daugiavaikiams tėvams skyrimo taisykles bei šių taisyklių taikymą. 2. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad „ mirus daugiavaikei motinai, kuriai buvo paskirta ir mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija, ši pensija būtų mokama tėvui“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-730 3 straipsnio 2 dalį, a smeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, gavėją ir socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba valstybinė našlių pensija, arba socialinio draudimo našlių pensija. Asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, gavėją ir socialinio draudimo našlaičių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba valstybinė našlaičių pensija, arba socialinio draudimo našlaičių pensija. Atsižvelgiant į tai, pagal siūlomą teisinį reguliavimą būtų sudaryta teisė vienam ir tam pačiam asmeniui gauti valstybinę pensiją tiek kaip daugiavaikiam tėvui (motinai), tiek ir kaip našliui (našlei) asmens, kuris jau pasinaudojo teise gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip daugiavaikis tėvas ar motina. Taigi, vienam asmeniui būtų mokamos dvi valstybinės pensijos, siejamos su ta pačia aplinkybe, t. y. 5 ir daugiau vaikų išauginimu. 3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Peticijų komisija 2020 m. rugsėjo 23 d. posėdyje <...> priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą inicijuoti įstatymą, kad nebūtų skriaudžiami daugiavaikių šeimų tėvai, likę našliais, tai yra kad mirus daugiavaikei motinai, kuriai buvo paskirta ir mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija, ši pensija būtų mokama tėvui.“ Taip pat nurodyta, kad „ Komisija mano, kad yra neteisinga nemokėti antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikiui našliui, nes ši valstybinė pensija nėra vien tik valstybės padėka už vaikų išauginimą. Tai yra ir piniginė parama asmeniui. Kaip ir visos valstybinės pensijos.” Argumentas, kad galiojantis teisinis reguliavimas yra neteisingas ar skriaudžiantis, yra vertinamojo pobūdžio.
Pavyzdžiui, našlė mama, viena užauginusi keturis vaikus, neturi teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, nors akivaizdu, kad jai vienai auginti keturis vaikus buvo sunkiau, nei abiem tėvam penkis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos
žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.205 straipsnyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Pastebėtina, kad konstitucinėje doktrinoje yra pasisakyta, kad įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti valstybinių pensijų gavėjų ratą, tačiau valstybinės pensijos negali tapti privilegija, o jas nustatant privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su nurodytais konstituciniais imperatyvais. Kartu šiame kontekste pastebėtina, kad valstybinės pensijos yra skiriamos už tam tikrus nuopelnus, eitas pareigas ar kaip kompensacijos (ne kaip piniginė/socialinė parama). 3. Įstatymo projektas tikslintinas, atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje tikslintina data, vietoj „birželio 31 d.“ įrašant „birželio 30 d.“;
2) prie pasirašančiojo įstatymą pareigų brauktini vardas ir pavardė. 4. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų biudžetinių metų viduryje, kartu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo paketimo įstatymo projektas ir dėl siūlomo teisinio reguliavimo gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Liudas Jonaitis, Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-02 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-789 (šio įstatymo 4 straipsnį). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytu įstatymu buvo keičiamas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730, pakeitimas buvo priimtas
pakeitimas yra inkorporuotas į Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą Nr. I-730. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti keičiamas ne Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-789, kurio 4 straipsnyje nustatytos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos, o Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730, jame nustatant naujas valstybinių pensijų daugiavaikiams tėvams skyrimo taisykles bei šių taisyklių taikymą. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-02 2.
Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad „mirus daugiavaikei motinai, kuriai buvo paskirta ir mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija, ši pensija būtų mokama tėvui“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio 2 dalį, asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, gavėją ir socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba valstybinė našlių pensija, arba socialinio draudimo našlių pensija. Asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, gavėją ir socialinio draudimo našlaičių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba valstybinė našlaičių pensija, arba socialinio draudimo našlaičių pensija. Atsižvelgiant į tai, pagal siūlomą teisinį reguliavimą būtų sudaryta teisė vienam ir tam pačiam asmeniui gauti valstybinę pensiją tiek kaip daugiavaikiam tėvui (motinai), tiek ir kaip našliui (našlei) asmens, kuris jau pasinaudojo teise gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip daugiavaikis tėvas ar motina. Taigi, vienam asmeniui būtų mokamos dvi valstybinės pensijos, siejamos su ta pačia aplinkybe, t. y. 5 ir daugiau vaikų išauginimu. Spręsti pagrindiniame komitete. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-02 3.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Peticijų komisija 2020 m. rugsėjo 23 d. posėdyje <...> priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą inicijuoti įstatymą, kad nebūtų skriaudžiami daugiavaikių šeimų tėvai, likę našliais, tai yra kad mirus daugiavaikei motinai, kuriai buvo paskirta ir mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija, ši pensija būtų mokama tėvui.“ Taip pat nurodyta, kad „Komisija mano, kad yra neteisinga nemokėti antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikiui našliui, nes ši valstybinė pensija nėra vien tik valstybės padėka už vaikų išauginimą. Tai yra ir piniginė parama asmeniui. Kaip ir visos valstybinės pensijos.” Argumentas, kad galiojantis teisinis reguliavimas yra neteisingas ar skriaudžiantis, yra vertinamojo pobūdžio. Pavyzdžiui, našlė mama, viena užauginusi keturis vaikus, neturi teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, nors akivaizdu, kad jai vienai auginti keturis vaikus buvo sunkiau, nei abiem tėvams penkis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos
žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.205 straipsnyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Pastebėtina, kad konstitucinėje doktrinoje yra pasisakyta, kad įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti valstybinių pensijų gavėjų ratą, tačiau valstybinės pensijos negali tapti privilegija, o jas nustatant privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su nurodytais konstituciniais imperatyvais.
Kartu šiame kontekste pastebėtina, kad valstybinės pensijos yra skiriamos už tam tikrus nuopelnus, eitas pareigas ar kaip kompensacijos (ne kaip piniginė/socialinė parama). Spręsti pagrindiniame komitete. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4Įstatymo projektas tikslintinas,
atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje tikslintina data, vietoj „birželio 31 d.“ įrašant „birželio 30 d.“;
2) prie pasirašančiojo įstatymą pareigų brauktini vardas ir pavardė. Spręsti pagrindiniame komitete. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliavimas įsigaliotų biudžetinių metų viduryje, kartu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir dėl siūlomo teisinio reguliavimo gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 28 d. nutarimas Nr. 597
teisės grupė, 2021-02-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-789 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-187 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021 m. liepos 28 d. nutarimas Nr.
597 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-90 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.11 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir
projekto Nr. XIVP-187 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui
Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją mirus daugiavaikei motinai (įmotei), kuriai buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto dėl toliau nurodytų priežasčių:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 98 punkte įtvirtintą siekį užtikrinti taiklesnes pensijas, išmokas ir kompensacijas, 2022 m. I ketvirtį pradės vykdyti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Planas), 3.3.9 papunkčio veiksmą „sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas“. Daugiavaikiams motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui) teikiamos papildomos valstybės garantijos bus vertinamos įgyvendinant nurodytą Plano veiksmą. Lietuvos Respublikos Seimui iki 2023 m.
II ketvirčio bus pateikti sisteminiai pasiūlymai dėl valstybinių pensijų ir kitų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, Įstatymo projektu siūlomai teisinio reguliavimo priemonei įgyvendinti kasmet papildomai reikėtų skirti apie 142 tūkst. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas
„Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja
susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“), kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“
atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsižvelgiant į neapibrėžtumą, susijusį su COVID-19 pandemija, ir Europos Komisijos 2021 m. birželio 2 d.
Lietuvos Respublikai pateiktas rekomendacijas vengti naujų ilgalaikių įsipareigojimų, kuriems vykdyti nebūtų numatyti nauji tvarūs pajamų šaltiniai, užtikrinantys neutralų šių įsipareigojimų poveikį valdžios sektoriaus finansams, į tai, kad, per COVID-19 pandemiją išaugus valdžios sektoriaus skolai, Europos Komisija Lietuvos valstybės ilgalaikio finansų tvarumo riziką įvertino kaip vidutinę, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta skirti papildomų lėšų Įstatymo projektu siūlomai teisinio reguliavimo priemonei įgyvendinti, prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų, susijusių su Įstatymo projektu siūlomos teisinio reguliavimo priemonės įgyvendinimu, galimybių nebus. Atsižvelgti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP - 187 ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Matas Maldeikis, Juozas Varžgalys. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Aušra Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinės politikos grupės patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Barauskaitė – Pensijų grupės patarėja, Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Svajūnė Gaidamavičienė – Pensijų grupės vyresnioji patarėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Martynas Šiurkus – viceministras; Finansų ministerijos atstovai: Daiva Kamarauskienė – Biudžeto departamento direktorė, Ramutė Petrošė
Kęstutis Čereška – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-02 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-789 (šio įstatymo 4 straipsnį). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytu įstatymu buvo keičiamas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730, pakeitimas buvo priimtas
pakeitimas yra inkorporuotas į Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą Nr. I-730. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti keičiamas ne Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-789, kurio 4 straipsnyje nustatytos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos, o Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730, jame nustatant naujas valstybinių pensijų daugiavaikiams tėvams skyrimo taisykles bei šių taisyklių taikymą. Įvertinta. Žr. Komiteto sprendimą. Ši pastaba nebeaktuali, kadangi Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3906 teikiamas nauja redakcija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
svarstytinas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad „mirus daugiavaikei motinai, kuriai buvo paskirta ir mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija, ši pensija būtų mokama tėvui“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-730 3 straipsnio 2 dalį, asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, gavėją ir socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba valstybinė našlių pensija, arba socialinio draudimo našlių pensija. Asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, gavėją ir socialinio draudimo našlaičių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba valstybinė našlaičių pensija, arba socialinio draudimo našlaičių pensija. Atsižvelgiant į tai, pagal siūlomą teisinį reguliavimą būtų sudaryta teisė vienam ir tam pačiam asmeniui gauti valstybinę pensiją tiek kaip daugiavaikiam tėvui (motinai), tiek ir kaip našliui (našlei) asmens, kuris jau pasinaudojo teise gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip daugiavaikis tėvas ar motina. Taigi, vienam asmeniui būtų mokamos dvi valstybinės pensijos, siejamos su ta pačia aplinkybe, t. y. 5 ir daugiau vaikų išauginimu. Įvertinta. Žr.. Komiteto sprendimą. Ši pastaba nebeaktuali, kadangi Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3906 teikiamas nauja redakcija. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-02 3.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Peticijų komisija 2020 m. rugsėjo 23 d. posėdyje <...> priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą inicijuoti įstatymą, kad nebūtų skriaudžiami daugiavaikių šeimų tėvai, likę našliais, tai yra kad mirus daugiavaikei motinai, kuriai buvo paskirta ir mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija, ši pensija būtų mokama tėvui.“ Taip pat nurodyta, kad „Komisija mano, kad yra neteisinga nemokėti antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikiui našliui, nes ši valstybinė pensija nėra vien tik valstybės padėka už vaikų išauginimą. Tai yra ir piniginė parama asmeniui. Kaip ir visos valstybinės pensijos.” Argumentas, kad galiojantis teisinis reguliavimas yra neteisingas ar skriaudžiantis, yra vertinamojo pobūdžio. Pavyzdžiui, našlė mama, viena užauginusi keturis vaikus, neturi teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, nors akivaizdu, kad jai vienai auginti keturis vaikus buvo sunkiau, nei abiem tėvams penkis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos
žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.205 straipsnyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Pastebėtina, kad konstitucinėje doktrinoje yra pasisakyta, kad įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti valstybinių pensijų gavėjų ratą, tačiau valstybinės pensijos negali tapti privilegija, o jas nustatant privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su nurodytais konstituciniais imperatyvais.
Kartu šiame kontekste pastebėtina, kad valstybinės pensijos yra skiriamos už tam tikrus nuopelnus, eitas pareigas ar kaip kompensacijos (ne kaip piniginė/socialinė parama). Įvertinta. Žr. Komiteto sprendimą. Ši pastaba nebeaktuali, kadangi Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3906 teikiamas nauja redakcija. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4Įstatymo projektas tikslintinas,
atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje tikslintina data, vietoj „birželio 31 d.“ įrašant „birželio 30 d.“;
2) prie pasirašančiojo įstatymą pareigų brauktini vardas ir pavardė. Įvertinta. Ši pastaba nebeaktuali, žr. Komiteto sprendimą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinis reguliavimas įsigaliotų biudžetinių metų viduryje, kartu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir dėl siūlomo teisinio reguliavimo gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 28 d. nutarimas Nr. 597. 6. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-02-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-789 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-187 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021 m. liepos 28 d. nutarimas Nr. 597 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-90 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.11 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir
projekto Nr. XIVP-187 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui
Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją mirus daugiavaikei motinai (įmotei), kuriai buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto dėl toliau nurodytų priežasčių:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 98 punkte įtvirtintą siekį užtikrinti taiklesnes pensijas, išmokas ir kompensacijas, 2022 m. I ketvirtį pradės vykdyti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Planas), 3.3.9 papunkčio veiksmą „sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas“.
Daugiavaikiams motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui) teikiamos papildomos valstybės garantijos bus vertinamos įgyvendinant nurodytą Plano veiksmą. Lietuvos Respublikos Seimui iki 2023 m. II ketvirčio bus pateikti sisteminiai pasiūlymai dėl valstybinių pensijų ir kitų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, Įstatymo projektu siūlomai teisinio reguliavimo priemonei įgyvendinti kasmet papildomai reikėtų skirti apie 142 tūkst. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“), kad
„teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...>
turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų“
atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsižvelgiant į neapibrėžtumą, susijusį su COVID-19 pandemija, ir Europos Komisijos 2021 m. birželio 2 d.
Lietuvos Respublikai pateiktas rekomendacijas vengti naujų ilgalaikių įsipareigojimų, kuriems vykdyti nebūtų numatyti nauji tvarūs pajamų šaltiniai, užtikrinantys neutralų šių įsipareigojimų poveikį valdžios sektoriaus finansams, į tai, kad, per COVID-19 pandemiją išaugus valdžios sektoriaus skolai, Europos Komisija Lietuvos valstybės ilgalaikio finansų tvarumo riziką įvertino kaip vidutinę, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta skirti papildomų lėšų Įstatymo projektu siūlomai teisinio reguliavimo priemonei įgyvendinti, prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų, susijusių su Įstatymo projektu siūlomos teisinio reguliavimo priemonės įgyvendinimu, galimybių nebus. Atsižvelgti. Žr. Komiteto sprendimą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2022-03-24 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP - 187 ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Pritarti. Žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir sujungti jį su Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektu Nr. XIVP-3906, ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą Nr. XIVP-3906(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Paulė Kuzmickienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta .
Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė SRDK biuro vedėja Ieva Kuodienė