Projekto lyginamasis variantas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 21¹, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 565¹ IR 574¹ STRAIPSNIAIS BEI 591 IR 677 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Pakeisti 21¹ straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) aktyviai padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, ir“. 3 straipsnis. 373 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 373 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„373 straipsnis. Geležinkelių transporto eismo saugos bendrųjų reikalavimų pažeidimas Elgesio geležinkeliuose taisyklių pažeidimas
1.
Šiukšlių ir kitų daiktų išmetimas iš geležinkelių riedmenų, taip pat teisės būti pavojingojoje geležinkelio zonoje neturinčių asmenų vaikščiojimas, važinėjimas geležinkelio keliais ar buvimas pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose šiukšlinimas traukiniuose užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Neteisėtas važiavimas traukiniais, įlipimas Įlipimas ir išlipimas važiuojant traukiniui, važiavimas ant vagonų laiptelių ir stogų ir kitose tam neskirtose traukinio vietose, teisės būti pavojingojoje geležinkelio zonoje neturinčių asmenų buvimas šioje zonoje tam neskirtose vietose užtraukia baudą nuo trisdešimt devyniasdešimt iki vieno šimto dešimt vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3. Daiktų, dėl kurių gali sutrikti geležinkelių transporto eismas, dėjimas ant geležinkelių infrastruktūros objektų, geležinkelių infrastruktūros objektų, geležinkelių riedmenų ir konteinerių tyčinis gadinimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 4. Neteisėtas traukinio stabdymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
Pakeisti 374 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Rūkymas, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, arba alkoholinių gėrimų vartojimas tam nenustatytose vietose vietinio ir, išskyrus tarptautinio susisiekimo arba siaurojo geležinkelio traukinius, traukiniuose (taip pat nenurodytose geležinkelio krovinių rajono vietose), kibimas prie keleivių ir kiti viešąją tvarką ir keleivių rimtį pažeidžiantys veiksmai (triukšmavimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais), važiavimas traukiniuose nešvariais drabužiais, kurie gali sutepti vagonų vidaus apdailą ar keleivių drabužius, šiukšlinimas traukiniuose ir geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose traukiniuose užtraukia baudą nuo dešimt iki keturiolikos eurų.“
Pakeisti 375 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„375 straipsnis. Geležinkelių transporto eismo saugą saugos reglamentuojančiuose ir geležinkelių sistemos teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas
1Geležinkelių transporto eismo saugą saugos reglamentuojančiuose ir geležinkelių sistemos teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas
užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. 2. Geležinkelių transporto riktą sukėlęs geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų –,
3Geležinkelių transporto eismo įvykį sukėlęs geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas
užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 376 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „376 straipsnis.
Nustatytos geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ar riktų tyrimo tvarkos pažeidimas ir nepranešimas Nepranešimas apie geležinkelių transporto katastrofą, eismo įvykį ar riktą
1Nustatytos geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ar riktų tyrimo tvarkos pažeidimas
užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 2. Nepranešimas nustatyta tvarka kompetentingai institucijai apie geležinkelių transporto katastrofą, eismo įvykį ar riktą užtraukia baudą geležinkelių infrastruktūros valdytojams –fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.“
Pakeisti 377 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„377 straipsnis. Mokymo pajėgumų teikimo reikalavimų pažeidimas
Mokymo pajėgumų teikimą geležinkelių infrastruktūros valdytojams, fizinių asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, fizinių asmenų, pageidaujančių atlikti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas, ir (arba) traukinio mašinistų mokymo ar egzaminavimo veiklą vykdantiems asmenims, geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir kitoms įmonėms (juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, juridinių asmenų, kitų organizacijų filialams), kurios atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja neįgijusios geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos naudojasi geležinkelių infrastruktūra, važiuodamos į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir ar iš jos ir (arba) manevruodamos joje, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
Pakeisti 378 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „378 straipsnis.
Stacionariųjų Geležinkelių geležinkelių posistemių naudojimas ir geležinkelių riedmenų pateikimas rinkai neturint leidimo Stacionariųjų Geležinkelių geležinkelių posistemių naudojimas ir geležinkelių riedmenų pateikimas rinkai neturint leidimo užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt trijų šimtų iki trijų šimtų penkių šimtų penkiasdešimt eurų.“
Pakeisti 380 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„380 straipsnis. Geležinkelių riedmenų ir, jų ženklinimo ir registravimo reikalavimų nesilaikymas
„1. Netinkamai paženklintų geležinkelių riedmenų naudojimas
užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. 2.1. Techniškai netvarkingų Teisės aktų reikalavimų neatitinkančių geležinkelių riedmenų naudojimas užtraukia baudą geležinkelių riedmenis valdantiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3.2. Geležinkelių riedmenų naudojimas, neatlikus techninės priežiūros ar remonto, jų nepaženklinus teisės aktų nustatyta tvarka ar juos paženklinus netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, užtraukia baudą geležinkelių riedmenų naudotojams nuo septyniasdešimt trijų šimtų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 4.3. Teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimas, išskyrus šio kodekso 378 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, užtraukia baudą geležinkelių riedmenų naudotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt trijų šimtų iki trijų šimtų keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Geležinkelių transporto eismo įvykį sukėlęs geležinkelių riedmenų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 381 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „381 straipsnis.
Geležinkelių infrastruktūros reikalavimų nesilaikymas Techniškai netvarkingos Teisės aktų reikalavimų neatitinkančios geležinkelių infrastruktūros naudojimas arba geležinkelių geležinkelio infrastruktūros statinių naudojimas neatlikus jos jų techninės priežiūros užtraukia baudą nuo šešiasdešimt trijų šimtų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių šimtų penkiasdešimt eurų.“
Pakeisti 382 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„382 straipsnis. Traukinio mašinisto sertifikatų išdavimo tvarkos pažeidimas
Traukinio mašinisto sertifikato išdavimas asmeniui, kuris neturi traukinio mašinisto pažymėjimo arba kurio pažymėjimas nebegalioja, arba asmeniui, kuris nelaikė ar neišlaikė geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės (vežėjo) ar kitos įmonės (juridinio asmens, kitos organizacijos, juridinių asmenų, kitų organizacijų filialo), kuri atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja neįgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos naudojasi geležinkelių infrastruktūra, važiuodama į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir ar iš jos arba manevruodama joje, nustatytus reikalavimus atitinkančio egzamino, užtraukia baudą traukinio mašinisto sertifikatą išdavusiam asmeniui nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.“
Pakeisti 421 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt trijų šimtų šešiasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
Pakeisti 484 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius, siaurojo geležinkelio traukinius ir laivus, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat orlaivius, skrendančius už Lietuvos Respublikos ribų, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų.“ 14 straipsnis. Kodekso papildymas 565¹ straipsniu:
Papildyti Kodeksą 565¹ straipsniu: „565¹ straipsnis.
Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai:
1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ar sudėties;
2) priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo;
3) padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas;
4) yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta aplinkybė;
5) priimamas amnestijos aktas, kuriuo panaikinamas administracinės nuobaudos paskyrimas;
6) panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;
7) iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas;
8) dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas;
9) mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.“ 15 straipsnis. Kodekso papildymas 574¹straipsniu: Papildyti Kodekso XXVII skyrių 574¹ straipsniu:
„574¹ straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas administracinių nusižengimų teisenoje
1Kai neįmanoma užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo šiame kodekse nustatyta įprasta tvarka, taip pat siekiant, kad teisenos procesas būtų operatyvesnis, šio kodekso nustatytais atvejais gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (per vaizdo konferencijas). Informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (per vaizdo konferencijas) naudojamos, kai yra tam tinkamos techninės galimybės ir kai pagrįstai manoma, kad taip administracinis nusižengimas bus ištirtas greičiau ir ekonomiškiau.
2Naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) administracinių nusižengimų teisenoje mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. 3. Administracinių nusižengimų teisenos duomenys vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti tvarkomi elektronine forma Administracinių nusižengimų registre.“
Pakeisti 576 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Kai bylą nagrinėja institucijos vadovas, sprendimą dėl nušalinimo priima šios institucijos kolegialus organas.“
Pakeisti 577 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją arba dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas).“
Pakeisti 579 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją arba dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas).“
Pakeisti 581 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismo, institucijos, kurios pareigūnas tiria administracinį nusižengimą arba nagrinėja administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku arba dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas), duoti teisingus parodymus, pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus.“
Pakeisti 584 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „584 straipsnis. Atstovai pagal įstatymą
1Kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir ar nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija). 2.
2Administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimu gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarauja nepilnamečio ar dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčio pačiam pasinaudoti savo teisėmis asmens interesams arba gali pakenkti administracinių nusižengimų teisenai. Tokiu atveju, taip pat – kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nėra žinoma, nepilnamečiui atstovauti gali jo pasirinktas ir administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pripažintas tinkamu būti atstovu asmuo. Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas atstovauti nepilnamečiui, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, atsižvelgdami į nepilnamečio interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui.“
Pakeisti 587 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ekspertas ir specialistas privalo atvykti pagal šaukimą arba dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje naudodamiesi informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas) ir duoti objektyvią išvadą ar paaiškinimus pateiktais klausimais.“
Pakeisti 588 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, administracinį nusižengimą tiriančio ar bylą nagrinėjančio pareigūno ar teismo pakviestas dalyvauti byloje šio kodekso nustatytais atvejais.
Vertėjas gali dalyvauti procese jo dalyvavimą užtikrinant informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas), išskyrus atvejus, kai būtinas tiesioginis vertėjo dalyvavimas tam, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstančią teiseną.“
1.
1Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip:
„49) policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 209¹, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234² straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6, 11, 12, 15, 16 dalyse, 373 straipsnio 2 dalyje, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 484¹, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 494¹, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 4¹, 5, 6 dalyse, 508, 510¹, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 3 dalyje, 527, 528, 530, 534, 535, 538, 540, 546, 553, 555¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2.
2Pakeisti 589 straipsnio 55 punktą ir jį išdėstyti taip:
„55) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 47 straipsnio 3 dalyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 115, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 256, 266 straipsniuose, 282 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 374 straipsnyje, 406 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 408 straipsnyje, 410 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnyje, 416 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 417 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7 dalyse, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 421, 422, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 432, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 481, 484, 491 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 4¹ dalyse, 508, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 3 dalyje, 536, 537, 538, 539, 540, 541, 543 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3. Pakeisti 589 straipsnio 92 punktą ir jį išdėstyti taip:
„92) geležinkelių transporto katastrofų ar katastrofos, eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, įvykio ar rikto tyrimo vadovas (vadovai) – dėl šio kodekso 376 straipsnio 2 dalyje, 413¹, 505 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 24 straipsnis. 591 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu gailios 591 straipsnį. 591 straipsnis.
Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai:
1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių;
2) priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo;
3) padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas;
4) yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta aplinkybė;
5) priimamas amnestijos aktas, kuriuo panaikinamas administracinės nuobaudos skyrimas;
6) panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;
7) iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas;
8) dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas;
9) mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. 25 straipsnis. 594 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 594 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, liudytojo apklausa gali būti atliekama naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas). Kai apklausa atliekama naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas), privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą, kuris pridedamas prie apklausos protokolo. Apklausos protokole parodymai nefiksuojami, o nurodomi apklausos atlikimo laikas, apklausą atlikęs pareigūnas ir apklausto asmens duomenys.“
2Buvusias 594 straipsnio 2–6 dalis laikyti atitinkamai 3–7 dalimis. 3. Pakeisti 594 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Tyrimo veiksmo protokolą pasirašo tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti atliekant tyrimo veiksmą dalyvavę asmenys. Apie tai, kad dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmą asmuo atsisako pasirašyti tyrimo veiksmo protokolą arba dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali jo pasirašyti, pažymima protokole ir tyrimo veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina parašu. Jeigu tyrimo veiksmas atliktas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, protokolą pasirašo tik jį surašęs asmuo.“
4Pakeisti 594 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso ir vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai, o šio straipsnio 6 7 dalyje numatytu atveju – administracinio nusižengimo protokolo priedai.“
Pakeisti 608 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„608 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas
1Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Prieš rašydamas surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas patikrina, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, yra pripažintas nukentėjusiuoju. Nustatęs, kad šis asmuo nukentėjusiuoju nepripažintas, pareigūnas jį pripažįsta nukentėjusiuoju ir šį sprendimą įrašo į administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimu jo dalyvavimas surašant administracinio nusižengimo protokolą gali būti užtikrinamas informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas). 2.
2Administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant šiais atvejais:
1) kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą;
2) dėl šio kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais;
3) dėl šio kodekso 130 straipsnio 3 ir 9 dalyse, 185 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 223 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 236 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 236¹ straipsnio 2 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 2 dalyje, 243¹ straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 31 dalyje, 248 straipsnio 1 dalyje, 249 straipsnio 1 ir 11 dalyse, 250 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 252 straipsnio 2 ir 9 dalyse, 254 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 255 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 293 straipsnio 2 dalyje, 435 straipsnio 1 dalyje, 545 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ataskaitų, deklaracijų ar kitų dokumentų, kurių pateikimo kompetentingoms institucijoms periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, nepateikimą nustatytais terminais. 3. Dėl šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, be šio kodekso 589 straipsnyje nurodytų pareigūnų, protokolą turi teisę surašyti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas arba nutarimą administracinio nusižengimo byloje vykdančios institucijos pareigūnas. Jeigu šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas paaiškėja bylą nagrinėjant teisme, teisėjas neskundžiama nutartimi apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. 4.
4Administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius Surašytas administracinio nusižengimo protokolas nedelsiant įteikiamas, o šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, kai jis surašytas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas), taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jeigu administracinio nusižengimo protokolas pasirašomas elektroniniu parašu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui siunčiamas elektroninis administracinio nusižengimo protokolo nuorašas. Administracinio nusižengimo protokolo kopija (nuorašas), laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įteikiama arba siunčiama nukentėjusiajam. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnametis, apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą pranešama nepilnamečio atstovui pagal įstatymą. 5. Jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. 6. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 591 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. 7. Prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama šio kodekso 591 565¹ straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.“
Pakeisti 609 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; sprendimas pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju; nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, E. pristatymo dėžučių adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.
Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; sprendimas pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju; nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, E. pristatymo dėžučių adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Kai administracinio nusižengimo protokolas surašomas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas), privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą, kuris yra administracinio nusižengimo protokolo priedas.
Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, kai protokolas surašytas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas), ir šio kodekso 608 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.“
1Pakeisti 616 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, – per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.“
2Papildyti 616 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Žodinis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas gali vykti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims, kurie turi teisę dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime. Kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas), privaloma daryti šio nagrinėjimo garso ir vaizdo įrašą. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis prieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), ji nagrinėjama įprasta žodinio proceso nagrinėjimo tvarka.“
3Buvusią 616 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 29 straipsnis. 617 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 617 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.“
Pakeisti 619 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 591 565¹ straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.“
Pakeisti 620 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos išsiunčiama šio kodekso 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ar išduodama asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, nukentėjusiajam, o šio kodekso 615 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais – ir institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Jeigu įgaliota institucija nutraukė šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną kopija (nuorašas) išsiunčiama ir prokurorui, surašiusiam nutarimą perduoti turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.
Šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodyto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną šio kodekso 591 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu kopija (nuorašas) išsiunčiama ir asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.“
Pakeisti 621 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„621 straipsnis. Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 591 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.“
Pakeisti 627 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„627 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą
1.
Rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia šiuos klausimus:
1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautą administracinio nusižengimo bylą ir ar neturėtų būti ši byla nagrinėjama šio kodekso 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka;
2) ar nėra šio kodekso 591 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima;
3) ar reikia į teismo posėdį iškviesti specialistą, ekspertą ir liudytojus;
4) nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai;
5) nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, duoda nurodymą šių teisių ir pareigų išaiškinimą išsiųsti asmeniui kartu su teismo šaukimu;
6) šalių prašymu arba savo iniciatyva išreikalauja įrodymų, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti;
7) ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotųjų atstovų prašymai ir nušalinimai;
8) ar nėra pagrindo atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. 2. Šio kodekso 591 565¹ straipsnyje numatytais atvejais teismas nutraukia administracinio nusižengimo teiseną nutarimu. 3. Rengdamasis nagrinėti šio kodekso 614 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų bylas ir nustatęs, kad yra šio kodekso 610 straipsnyje nustatyti pagrindai, teismas surašo asmeniui administracinį nurodymą. Asmeniui laiku neįvykdžius šio administracinio nurodymo, byla nagrinėjama teisme šiame kodekse nustatyta tvarka.“
Pakeisti 644 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „644 straipsnis.
Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka Apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus išnagrinėjus administracinių nusižengimų bylas pirmosios instancijos teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nukentėjusysis (ar jų atstovai), taip pat šio kodekso 591 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtą šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą apskundęs asmuo, pranešęs apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui.“
Pakeisti 666 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.“
Pakeisti 671 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„671 straipsnis. Nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo nutraukimas
1.
Nutarimą Nutarimo skirti administracinę nuobaudą priėmęs teismas ar institucija (pareigūnas) nutarimo vykdymą vykdymas nutraukia nutraukiamas savo nutarimu šiais atvejais:
1) kai paaiškėja, kad priešingą teisei veiką padarė nepakaltinamas asmuo;
2) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;
3) kai miršta asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas;
4) kai sueina nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatis. 2. Nutrauktas vykdymo procesas gali būti pradėtas iš naujo tik tuo atveju, kai paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės buvimas buvo konstatuotas klaidingai. 3. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais administracinės nuobaudos vykdymas, kai vykdomieji veiksmai buvo pradėti, nutraukiamas toje dalyje, kuri yra likusi neįvykdyta. 4. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą nutraukia šio kodekso 673 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas Administracinių nusižengimų registre automatiškai gavus duomenis apie mirties faktą iš Gyventojų registro.“
Pakeisti 673 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutarimo skirti baudą vykdymo, išskyrus, kiek tai susiję su šio kodekso 671 straipsnyje straipsnio 1, 2, 3 dalyse ir 675 straipsnio 4 dalyje nurodytais veiksmais, kontrolė pavedama Valstybinei mokesčių inspekcijai. Su nutarimo skirti baudą vykdymu susijusius klausimus, išskyrus numatytuosius šio kodekso 671 straipsnyje straipsnio 1, 2, 3 dalyse ir 675 straipsnio 4 dalyje, sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija.“
1Pakeisti 675 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus.“
2Pakeisti 675 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais.
Asmens prašymas pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.“
1Pakeisti 676 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui.“
2Pakeisti 676 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai. Šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos nurodyta institucija teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka, –pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu prašymu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.“
3Pripažinti netekusia galios 676 straipsnio 6 dalį. 6.
6Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo byloje klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais buvo išspręstas neigiamai ar asmeniui paskirti viešieji darbai buvo atkeisti į baudą. 40 straipsnis. 677 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 677 straipsnį. 677 straipsnis. Nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo proceso pabaiga Nutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su žyma apie įvykdymą per septynias darbo dienas grąžinamas institucijai, kurios pareigūnas šį nutarimą priėmė. 41 straipsnis. 678 straipsnio pakeitimas Pakeisti 678 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nutarimai dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais išsiunčiami vykdyti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo dienos. Nutarimus dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais vykdo policija ir savivaldybės vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti Kodekso priedo 94 punktą ir jį išdėstyti taip:
„94. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 25 d. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/700 reglamentu (ES) 2020/1530.“
Nutarimų administracinių nusižengimų bylose, priimtų iki 2015 m. liepos 1 d. pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir tebevykdomų šio įstatymo įsigaliojimo dieną, vykdymą vadovaudamasi šio kodekso 672 straipsnio 3 dalimi nutraukia institucija, priėmusi nutarimą, o jeigu nutarimą priėmė teismas, – institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-1869(2) lyginamasis variantas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 21¹, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 422¹, 565¹, 574¹ STRAIPSNIAIS IR 591, 677 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 85 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 86 straipsnyje, 88 straipsnio 1 dalyje, 89 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 93 straipsnio 1, 3, 5, 7, 8 ir 9 dalyse, 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 217²straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 544 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 545 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 85 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 86 straipsnyje, 88 straipsnio 1 dalyje, 89 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 92 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 93 straipsnio 1, 3, 5, 7, 8 ir 9 dalyse, 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 217²straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 258 straipsnyje, 261 straipsnio 1 dalyje, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 325 straipsnyje, 327 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 333 straipsnio 1 dalyje, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 544 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 545 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“
Pakeisti 21¹ straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) aktyviai padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, ir“.
Pakeisti 373 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„373 straipsnis. Geležinkelių transporto eismo saugos bendrųjų reikalavimų pažeidimas Elgesio geležinkeliuose taisyklių pažeidimas
1Šiukšlių ir ar kitų daiktų išmetimas iš geležinkelių riedmenų, taip pat teisės būti pavojingojoje geležinkelio zonoje neturinčių asmenų vaikščiojimas, važinėjimas geležinkelio keliais ar buvimas pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose šiukšlinimas traukiniuose
užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Neteisėtas važiavimas traukiniais, įlipimas Įlipimas ir ar išlipimas važiuojant traukiniui, važiavimas ant vagonų laiptelių ir ar stogų arba kitose tam neskirtose traukinio vietose, teisės būti pavojingojoje geležinkelio zonoje neturinčių asmenų buvimas šioje zonoje tam neskirtose vietose užtraukia baudą nuo trisdešimt devyniasdešimt iki vieno šimto dešimt vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3. Daiktų, dėl kurių gali sutrikti geležinkelių transporto eismas, dėjimas ant geležinkelių infrastruktūros objektų, geležinkelių infrastruktūros objektų, geležinkelių riedmenų ir konteinerių tyčinis gadinimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 4. Neteisėtas traukinio stabdymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
Pakeisti 374 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Rūkymas, išskyrus rūkymą tolimojo susisiekimo traukiniuose, kuriuose numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, arba alkoholinių gėrimų vartojimas tam nenustatytose vietose vietinio ir, išskyrus šių gėrimų vartojimą tarptautinio susisiekimo arba siaurojo geležinkelio traukiniuose, traukiniuose (taip pat nenurodytose geležinkelio krovinių rajono vietose), kibimas prie keleivių ir kiti viešąją tvarką ir keleivių rimtį pažeidžiantys veiksmai (triukšmavimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais), važiavimas traukiniuose nešvariais drabužiais, kurie gali sutepti vagonų vidaus apdailą ar keleivių drabužius, šiukšlinimas traukiniuose ir geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose traukiniuose užtraukia baudą nuo dešimt iki keturiolikos eurų.“
Pakeisti 375 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„375 straipsnis. Geležinkelių transporto eismo saugą saugos reglamentuojančiuose ar geležinkelių sistemos teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas
1Geležinkelių transporto eismo saugą saugos reglamentuojančiuose ar geležinkelių sistemos teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas
užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 2. Geležinkelių transporto riktą sukėlęs geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų –,
3Geležinkelių transporto eismo įvykį sukėlęs geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas
užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 376 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „376 straipsnis.
Nustatytos geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ar riktų tyrimo tvarkos pažeidimas ir nepranešimas Nepranešimas apie geležinkelių transporto katastrofą, eismo įvykį ar riktą
1Nustatytos geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ar riktų tyrimo tvarkos pažeidimas
užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 2. Nepranešimas teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingai institucijai apie geležinkelių transporto katastrofą, eismo įvykį ar riktą užtraukia baudą geležinkelių infrastruktūros valdytojams –fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.“
Pakeisti 377 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„377 straipsnis. Mokymo pajėgumų teikimo reikalavimų pažeidimas
Mokymo pajėgumų teikimą geležinkelių infrastruktūros valdytojams, asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, asmenų, pageidaujančių atlikti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovo funkcijas, ir (arba) traukinio mašinistų mokymo ar egzaminavimo veiklą vykdantiems asmenims, geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir kitoms įmonėms (juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, juridinių asmenų, kitų organizacijų filialams), kurios atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja neįgijusios geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos naudojasi geležinkelių infrastruktūra važiuodamos į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir ar iš jos ir (arba) manevruodamos joje, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
Pakeisti 378 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „378 straipsnis.
Stacionariųjų Geležinkelių geležinkelių posistemių naudojimas ar geležinkelių riedmenų pateikimas rinkai neturint leidimo Stacionariųjų Geležinkelių geležinkelių posistemių naudojimas ar geležinkelių riedmenų pateikimas rinkai neturint leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt trijų šimtų iki trijų šimtų penkių šimtų penkiasdešimt eurų.“
Pakeisti 380 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„380 straipsnis. Geležinkelių riedmenų ir, jų ženklinimo ar registravimo reikalavimų nesilaikymas
„1. Netinkamai paženklintų geležinkelių riedmenų naudojimas
užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. 2.1. Techniškai netvarkingų Teisės aktų reikalavimų neatitinkančių geležinkelių riedmenų naudojimas užtraukia baudą geležinkelių riedmenis valdantiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3.2. Geležinkelių riedmenų naudojimas neatlikus techninės priežiūros ar remonto, jų nepaženklinus teisės aktų nustatyta tvarka ar juos paženklinus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia baudą geležinkelių riedmenų naudotojams nuo septyniasdešimt trijų šimtų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 4.3. Teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimas, išskyrus šio kodekso 378 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai geležinkelių riedmenys pateikti rinkai neturint pagal teisės aktus reikalingo leidimo, užtraukia baudą geležinkelių riedmenų naudotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt trijų šimtų iki trijų šimtų keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Geležinkelių transporto eismo įvykį sukėlęs geležinkelių riedmenų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 381 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„381 straipsnis. Geležinkelių infrastruktūros reikalavimų nesilaikymas
Techniškai netvarkingos Teisės aktų reikalavimų neatitinkančios geležinkelių infrastruktūros naudojimas arba geležinkelių geležinkelio infrastruktūros statinių naudojimas neatlikus jos jų techninės priežiūros užtraukia baudą nuo šešiasdešimt trijų šimtų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių šimtų penkiasdešimt eurų.“
Pakeisti 382 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„382 straipsnis. Traukinio mašinisto sertifikatų išdavimo tvarkos pažeidimas
Traukinio mašinisto sertifikato išdavimas asmeniui, kuris neturi traukinio mašinisto pažymėjimo arba kurio pažymėjimas nebegalioja, arba asmeniui, kuris nelaikė ar neišlaikė geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės (vežėjo) ar kitos įmonės (juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų filialo), kuri atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja neįgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos naudojasi geležinkelių infrastruktūra važiuodama į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir ar iš jos arba manevruodama joje, nustatytus reikalavimus atitinkančio egzamino, užtraukia baudą traukinio mašinisto sertifikatą išdavusiam asmeniui nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.“
Pakeisti 421 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt trijų šimtų šešiasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
Papildyti Kodeksą 422¹ straipsniu: 422¹ straipsnis. Neteisėtas alkoholio produktų vartojimas ir gabenimas transporto priemonėse
1Alkoholio produktų vartojimas, laikymas ir gabenimas atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus transporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos,
užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki vieno šimto eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
Pakeisti 484 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Alkoholinių gėrimų ir ar kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius, siaurojo geležinkelio traukinius ir laivus, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat orlaivius, skrendančius už Lietuvos Respublikos ribų, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių institucijų leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų.“
Papildyti Kodeksą 565¹ straipsniu: „565¹ straipsnis.
Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai:
1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių;
2) priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo;
3) padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas;
4) yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta ar kita šiame kodekso nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė;
5) priimamas amnestijos aktas, kuriuo panaikinamas administracinės nuobaudos paskyrimas;
6) panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;
7) iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas;
8) dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas;
9) mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.“ 16 straipsnis. Kodekso papildymas 574¹straipsniu: Papildyti Kodekso XXVII skyrių 574¹ straipsniu:
„574¹ straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas administracinių nusižengimų teisenoje
1Kai neįmanoma užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo šiame kodekse nustatyta įprasta tvarka, taip pat siekiant, kad administracinių nusižengimų teisenos procesas būtų operatyvesnis, šio kodekso nustatytais atvejais gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip).
Informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip) naudojamos, kai yra tam tinkamos techninės galimybės ir kai pagrįstai manoma, kad taip administracinis nusižengimas bus ištirtas, o administracinio nusižengimo byla bus išnagrinėta greičiau ir ekonomiškiau. 2. Naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), administracinių nusižengimų teisenoje mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. 3. Administracinių nusižengimų teisenos duomenys vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti tvarkomi elektronine forma Administracinių nusižengimų registre.“
Pakeisti 576 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Kai bylą nagrinėja institucijos vadovas, sprendimą dėl nušalinimo priima šios institucijos kolegialus organas.“
Pakeisti 577 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją arba dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip).“
Pakeisti 579 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją arba dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip).“
Pakeisti 581 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismo, institucijos, kurios pareigūnas tiria administracinį nusižengimą arba nagrinėja administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku arba dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), duoti teisingus parodymus, pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus.“
Pakeisti 584 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „584 straipsnis. Atstovai pagal įstatymą 1.
1Kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir ar nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija). 2. Administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimu gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje kaip atstovui, jeigu tai prieštarauja nepilnamečio ar asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis, interesams. Šiais atvejais, taip pat kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečiui ar asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis, atstovauti gali jo pasirinktas ir administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pripažintas tinkamu būti atstovu asmuo. Jeigu nepilnametis ar asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis, nepasirinko kito atstovo arba jo pasirinktas atstovas nėra tinkamas atstovauti nepilnamečiui ar asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, atsižvelgdami į nepilnamečio ar asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis, interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui ar asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teisėmis.“
Pakeisti 587 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ekspertas ir specialistas privalo atvykti pagal šaukimą arba dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje naudodamiesi informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip) ir duoti objektyvią išvadą ar paaiškinimus pateiktais klausimais.“
Pakeisti 588 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, administracinį nusižengimą tiriančio ar bylą nagrinėjančio pareigūno ar teismo pakviestas dalyvauti byloje šio kodekso nustatytais atvejais. Vertėjas gali dalyvauti administracinio nusižengimo teisenoje naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), išskyrus atvejus, kai būtinas tiesioginis vertėjo dalyvavimas tam, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstančią teiseną.“
1.
1Pakeisti 589 straipsnio 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) Lietuvos Respublikos švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos – dėl šio kodekso 80, 98¹, 226¹, 505, 507, 549 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip:
„49) policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 131¹, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 209¹, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234² straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 282, 290, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6, 11, 12, 15, 16 dalyse, 373 straipsnio 2 dalyje, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 422¹, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse, 451, 452, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474, 474¹ straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 484¹, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 494¹, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 4¹, 5, 6 dalyse, 508, 510¹, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 3 dalyje, 527, 528, 530, 534, 535, 538, 540, 546, 553, 555¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3.
3Pakeisti 589 straipsnio 55 punktą ir jį išdėstyti taip:
„55) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 47 straipsnio 3 dalyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 115, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 256, 266 straipsniuose, 282 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 374 straipsnyje, 406 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 408 straipsnyje, 410 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnyje, 416 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 417 straipsnio 1, 2, 2¹, 3, 4, 6, 7 dalyse, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 421, 422, 422¹, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 432, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse, 481, 484, 491 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 4¹ dalyse, 507, 508, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 3 dalyje, 526¹, 536, 537, 538, 539, 540, 541, 543 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4. Pakeisti 589 straipsnio 92 punktą ir jį išdėstyti taip:
„92) geležinkelių transporto katastrofų ar katastrofos, eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, įvykio ar rikto tyrimo vadovas (vadovai) – dėl šio kodekso 376 straipsnio 2 dalyje, 413¹, 505 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 25 straipsnis. 591 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu gailios 591 straipsnį. 591 straipsnis.
Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai:
1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių;
2) priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo;
3) padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas;
4) yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta aplinkybė;
5) priimamas amnestijos aktas, kuriuo panaikinamas administracinės nuobaudos skyrimas;
6) panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;
7) iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas;
8) dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas;
9) mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. 26 straipsnis. 594 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 594 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, liudytojo apklausa gali būti atliekama naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip). Kai apklausa atliekama naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą, kuris pridedamas prie apklausos protokolo. Apklausos protokole parodymai nefiksuojami, o nurodomi apklausos atlikimo laikas, apklausą atlikęs pareigūnas ir apklausto asmens duomenys.“
2Buvusias 594 straipsnio 2–6 dalis laikyti atitinkamai 3–7 dalimis. 3. Pakeisti 594 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Tyrimo veiksmo protokolą pasirašo tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti atliekant tyrimo veiksmą dalyvavę asmenys. Apie tai, kad dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmą asmuo atsisako pasirašyti tyrimo veiksmo protokolą arba dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali jo pasirašyti, pažymima protokole ir tyrimo veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina parašu. Tyrimo veiksmo, kuris atliktas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, protokolą pasirašo tik jį surašęs asmuo.“
4Pakeisti 594 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso ir vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai, o šio straipsnio 6 7 dalyje numatytu atveju – administracinio nusižengimo protokolo priedai.“
Pakeisti 608 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„608 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas
1Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Prieš rašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas patikrina, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, yra pripažintas nukentėjusiuoju. Nustatęs, kad šis asmuo nukentėjusiuoju nepripažintas, pareigūnas jį pripažįsta nukentėjusiuoju ir šį sprendimą įrašo į administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimu jo dalyvavimas surašant administracinio nusižengimo protokolą gali būti užtikrinamas informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip). 2.
2Administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant šiais atvejais:
1) kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą;
2) dėl šio kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais;
3) dėl šio kodekso 130 straipsnio 3 ir 9 dalyse, 185 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 223 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 236 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 236¹ straipsnio 2 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 2 dalyje, 243¹ straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 31 dalyje, 248 straipsnio 1 dalyje, 248¹straipsnio 2 ir 4 dalyse, 249 straipsnio 1 ir 11 dalyse, 250 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 252 straipsnio 2 ir 9 dalyse, 254 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 255 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 293 straipsnio 2 dalyje, 435 straipsnio 1 dalyje, 545 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ataskaitų, deklaracijų ar kitų dokumentų, kurių pateikimo kompetentingoms institucijoms periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, nepateikimą nustatytais terminais. 3. Dėl šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, be šio kodekso 589 straipsnyje nurodytų pareigūnų, protokolą turi teisę surašyti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas arba nutarimą administracinio nusižengimo byloje vykdančios institucijos pareigūnas. Jeigu šio kodekso 224 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas paaiškėja bylą nagrinėjant teisme, teisėjas neskundžiama nutartimi apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. 4.
4Administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius Surašytas administracinio nusižengimo protokolas nedelsiant įteikiamas, o šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, kai jis surašytas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jeigu administracinio nusižengimo protokolas pasirašomas elektroniniu parašu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui siunčiamas elektroninis administracinio nusižengimo protokolo nuorašas. Administracinio nusižengimo protokolo kopija (nuorašas), laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įteikiama arba siunčiama nukentėjusiajam. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnametis, apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą pranešama nepilnamečio atstovui pagal įstatymą. 5. Jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. 6. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 591 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. 7. Prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama šio kodekso 591 565¹ straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.“
Pakeisti 609 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; sprendimas pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju; nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, E. pristatymo dėžučių adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.
Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; sprendimas pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju; nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, E. pristatymo dėžučių adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Kai administracinio nusižengimo protokolas surašomas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą, kuris yra administracinio nusižengimo protokolo priedas.
Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, kai protokolas surašytas naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), ir šio kodekso 608 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.“
1Pakeisti 616 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, – per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos.
Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.“
2Papildyti 616 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Žodinis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas gali vykti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip). Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims, kurie turi teisę dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), privaloma daryti šio nagrinėjimo garso ir vaizdo įrašą.
Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis prieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip), byla nagrinėjama įprasta žodinio proceso tvarka.“
3Buvusią 616 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 30 straipsnis. 617 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 617 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.“
Pakeisti 619 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 591 565¹ straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.“
Pakeisti 620 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos išsiunčiama šio kodekso 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ar išduodama asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, nukentėjusiajam, o šio kodekso 615 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais – ir institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Jeigu įgaliota institucija nutraukė šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną kopija (nuorašas) išsiunčiama ir prokurorui, surašiusiam nutarimą perduoti turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodyto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną šio kodekso 591 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu kopija (nuorašas) išsiunčiama ir asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.“
Pakeisti 621 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„621 straipsnis. Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras.
Šio kodekso 591 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.“
Pakeisti 627 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„627 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą
1.
Rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia šiuos klausimus:
1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautą administracinio nusižengimo bylą ir ar neturėtų būti ši byla nagrinėjama šio kodekso 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka;
2) ar nėra šio kodekso 591 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima;
3) ar reikia į teismo posėdį iškviesti specialistą, ekspertą ir liudytojus;
4) nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai;
5) nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, duoda nurodymą šių teisių ir pareigų išaiškinimą išsiųsti asmeniui kartu su teismo šaukimu;
6) šalių prašymu arba savo iniciatyva išreikalauja įrodymų, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti;
7) ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotųjų atstovų prašymai ir nušalinimai;
8) ar nėra pagrindo atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą;
9) ar nėra pagrindo atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą;
10) ar galima užtikrinti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip). 2. Šio kodekso 591 565¹ straipsnyje numatytais atvejais teismas nutraukia administracinio nusižengimo teiseną nutarimu. 3. Rengdamasis nagrinėti šio kodekso 614 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų bylas ir nustatęs, kad yra šio kodekso 610 straipsnyje nustatyti pagrindai, teismas surašo asmeniui administracinį nurodymą.
Asmeniui laiku neįvykdžius šio administracinio nurodymo, byla nagrinėjama teisme šiame kodekse nustatyta tvarka.“
Pakeisti 644 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„644 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka
Apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus išnagrinėjus administracinių nusižengimų bylas pirmosios instancijos teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nukentėjusysis (ar jų atstovai), taip pat šio kodekso 591 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtą šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą apskundęs asmuo, pranešęs apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui.“
Pakeisti 666 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.“
Pakeisti 671 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„671 straipsnis. Nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo nutraukimas
1Nutarimą Nutarimo skirti administracinę nuobaudą priėmęs teismas ar institucija (pareigūnas) nutarimo vykdymą vykdymas nutraukia nutraukiamas savo nutarimu šiais atvejais:
1) kai paaiškėja, kad priešingą teisei veiką padarė nepakaltinamas asmuo;
2) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;
3) kai miršta asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas;
4) kai sueina nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatis. 2. Nutrauktas nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo procesas gali būti pradėtas iš naujo tik tuo atveju, kai paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės buvimas buvo konstatuotas klaidingai. 3. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais nutarimo skirti administracinės nuobaudos administracinę nuobaudą vykdymas, kai vykdomieji veiksmai buvo pradėti, nutraukiamas toje dalyje, kuri yra likusi neįvykdyta. 4. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą nutraukia šio kodekso 673 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas Administracinių nusižengimų registre automatiškai gavus duomenis apie mirties faktą iš Gyventojų registro.“
Pakeisti 673 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Nutarimo skirti baudą vykdymo, išskyrus, kiek tai susiję su šio kodekso 671 straipsnyje straipsnio 1, 2, 3 dalyse ir 675 straipsnio 4 dalyje nurodytais veiksmais, kontrolė pavedama Valstybinei mokesčių inspekcijai. Su nutarimo skirti baudą vykdymu susijusius klausimus, išskyrus numatytuosius šio kodekso 671 straipsnyje straipsnio 1, 2, 3 dalyse ir 675 straipsnio 4 dalyje, sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija.“
1Pakeisti 675 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus.“
2Pakeisti 675 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Asmens prašymas pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.“
1Pakeisti 676 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui.“
2Pakeisti 676 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai. Šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos nurodyta institucija teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka, –pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu prašymu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.“
3Pripažinti netekusia galios 676 straipsnio 6 dalį. 6.
6Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo byloje klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais buvo išspręstas neigiamai ar asmeniui paskirti viešieji darbai buvo atkeisti į baudą. 41 straipsnis. 677 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 677 straipsnį. 677 straipsnis. Nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo proceso pabaiga Nutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su žyma apie įvykdymą per septynias darbo dienas grąžinamas institucijai, kurios pareigūnas šį nutarimą priėmė. 42 straipsnis. 678 straipsnio pakeitimas Pakeisti 678 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nutarimai dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais išsiunčiami vykdyti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo dienos. Nutarimus dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais vykdo policija ir savivaldybės vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti Kodekso priedo 94 punktą ir jį išdėstyti taip:
„94. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 25 d. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/700 reglamentu (ES) 2020/1530.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 2 d. 2. Nutarimų administracinių nusižengimų bylose, priimtų iki 2015 m. liepos 1 d. pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir tebevykdomų šio įstatymo įsigaliojimo dieną, vykdymą, vadovaudamasi šio kodekso 672 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo nutraukia institucija, priėmusi nutarimą, o jeigu nutarimą priėmė teismas, – institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 21¹, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 565¹ IR 574¹ STRAIPSNIAIS BEI 591 IR 677 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO Nr. IX-2112 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
I. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengti įstatymų pakeitimai:
1Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotas ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos parengtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 627, 630, 661 ir 662 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-570, kuriuo siūloma įtvirtinti galimybę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo procese naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas). Teikiamo projekto iniciatorių manymu yra poreikis sudaryti teisines prielaidas naudotis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas) ne tik nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas teisme, bet ir jas nagrinėjant ne teismo tvarka institucijose, o taip pat ir tiriant administracinius nusižengimus. Tokiam teisiniam reguliavimui pritaria absoliuti dauguma institucijų, kurių pareigūnai pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą, surašo administracinių nusižengimų protokolus, o taip pat nagrinėjančių administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka.
Siūlomas proceso veiksmų atlikimas ir bylų nagrinėjimas pasitelkus informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) paremtas diskretiškumu – informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (per vaizdo konferencijas) būtų naudojamos tik esant techninėms galimybėms ir jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu administracinis nusižengimas bus ištirtas greičiau ir ekonomiškiau. Poreikis atlikti procesinius veiksmus ir nagrinėti bylas nuotoliniu būdu ypač aktualus specialiųjų situacijų – karantino, ekstremaliosios situacijos ir pan. metu, bet ne mažiau aktualus, kai asmuo nori dalyvauti procese (atvykti į apklausą, dalyvauti bylos nagrinėjime ar surašant protokolą), tačiau negali dėl objektyvių priežasčių – gyvena ar dirba užsienyje, yra neįgalusis ir pan., o taip pat kai atvykimas į instituciją jam yra susijęs su didelėmis finansinėmis ar laiko sąnaudomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) (BPK 8² straipsnis) numato galimybę atlikti asmens apklausą, užtikrinti dalyvavimą bylos nagrinėjime naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijos (per vaizdo konferencijas). 2. ANK 672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo termino baudai sumokėti pabaigos, o išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, – nuo išdėstymo termino pabaigos. Tačiau ANK 671 straipsnio 1 dalyje, tarp nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo nutraukimo pagrindų toks pagrindas nenumatytas. Todėl yra poreikis šią spragą užpildyti.
Kartu, siekiant, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kaip institucija, sprendžianti su nutarimų dėl baudų skyrimo vykdymu susijusius klausimus (ANK 673 straipsnis), galėtų taikyti ANK 671 straipsnio 1 dalies 4 punktą, reikia papildyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 14 straipsnio 7 dalį (sąrašas MAĮ straipsnių, taikytinu baudoms pagal ANK) nuorodą į MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punktą (mokestinės prievolės pasibaigimas suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui). 3. Siūlytina supaprastinti viešųjų darbų skyrimo ir atlikimo mechanizmą vykdant priverstinį nutarimų skirti baudą vykdymą. Šiuo metu viešieji darbai, kaip alternatyvi baudai administracinė nuobauda, institucijų skiriami labai retai (2021 m. policija 703 kartus pakeitė baudas į viešuosius darbus, o tai sudaro 4,1 proc. visų išieškomų baudų, 2020 metais į viešuosius darbus pakeistos 334 baudos (2,31 proc.); 2019 metais – 938 (7,72 proc.) baudos; 2018 metais – 770 (6,97 proc.) baudų; 2017 metais – 867 (12,17 proc.) baudos; kitos institucijos, remiantis iš jų gauta informacija, baudas į viešuosius darbus per visą ANK galiojimo laikotarpį pakeitė tik kelis kartus (Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos – 1 kartą, Panevėžio m. savivaldybės administracija – 3 kartus), o priverstinio nutarimų skirti baudą vykdymas (baudų išieškojimas) šiuo metu apsunkintas reikalavimais spręsti viešųjų darbų klausimą. ANK 676 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas antstoliui per metus neradus asmens pajamų ar turto, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, grąžinti sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo mokesčių administratoriui. Tokiu atveju nutarimą skirti baudą priėmusi institucija savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu baudą pakeičia viešaisiais darbais.
Be to, ANK 676 straipsnio 6 dalyje nustatytas draudimas pakartotinai perduoti nesumokėtą baudą antstoliui (atsiradus pajamoms ar turtui, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda), jei administracinio nusižengimo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas atsakomybėn traukiamiems asmenims piktnaudžiauti procesu, tikintis sulaukti nutarimo vykdymo senaties – asmuo gali bandyti išvengti oficialių pajamų vienų metų laikotarpiu nuo priverstinio nutarimo vykdymo pradžios, o toliau vilkinti institucijos inicijuotą nuobaudų pakeitimo procesą, institucijos priverstos ieškoti asmens, kviesti į instituciją, kad gautų sutikimą/nesutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Šios situacijos būtų galima išvengti, jei baudos pakeitimas viešaisiais darbais būtų leidžiamas tik asmeniui pageidaujant ir pateikus prašymą. 4. ANK 586 straipsnyje nustatyta, kad kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą. Tačiau, atstovas pagal įstatymą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už tam tikrus administracinius nusižengimus, kurių tyrimo ir nagrinėjimo procese jo interesai gali prieštarauti ar nesutapti su vaiko ar globojamo asmens interesais, pvz., už ANK 73 ir 74 straipsniuose numatytus tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams ir vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams. Tokiems atvejams turėtų būti nustatytas atskiras teisinis reguliavimas. 5.
5Pagrindai, kuriems esant administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nustatyti ANK 591 straipsnyje, t. y. ANK XXIX skyriuje „Administracinių nusižengimų teisenos pradžia ir administracinių nusižengimų tyrimas“. Tačiau akivaizdu, kad šie pagrindai aktualūs ne tik nusižengimų tyrimo stadijoje, bet ir kitose administracinių nusižengimų teisenos stadijose – nagrinėjant bylas ne teismo tvarka, o taip pat ir teisme (nagrinėjant nusižengimus, skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų ir apeliacinius skundus). Todėl ANK 591 straipsnio nuostatos perkeltinos į ANK XXVII skyrių „Administracinių nusižengimų teisenos bendrosios nuostatos“. 6. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. lapkričio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą (toliau – PAĮ), kuris įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu buvo sukurtas ir teisiškai sureguliuotas pranešėjų apsaugos institutas, kurio atsiradimas ir taikymas neabejotinai paskatino informacijos apie neteisėtą ir neetišką veiklą atskleidimą bei veiksmingesnę viešųjų interesų apsaugą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. 2019 m. spalio 23 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (toliau – Direktyva (ES) 2019/1937). Sisteminė minėto Europos Sąjungos teisės akto ir Lietuvos nacionalinės teisės aktų nuostatų analizė leidžia teigti, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje tik iš dalies atitinka Direktyvoje (ES) 2019/1937 keliamus reikalavimus. Todėl buvo būtina kompleksiškai tobulinti PAĮ nuostatas, tokiu būdu užtikrinant Lietuvos nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų visišką suderinamumą. 2021 m. gruodžio 16 d. Seimas pritarė PAĮ naujos redakcijos projektui.
Nors esminės pranešėjų apsaugą reglamentuojančios teisės normos yra sukoncentruotos viename teisės akte – PAĮ, tačiau šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą, būtina pakeisti ir sureguliuoti kitus galiojančius teisės aktus. ANK 21¹ straipsnio pakeitimo tikslas – reglamentuoti galimybę atleisti nuo atsakomybės asmenis, kurie aktyviai padeda atskleisti ne tik kito asmens padarytą administracinį nusižengimą, o aktyviai padeda atskleisti visus pažeidimus. PAĮ 15 straipsnyje įtvirtinta viena veiksmingiausių pranešėjų apsaugos priemonių – nustatyta pranešėjo aktyvios atgailos galimybė, t. y. pranešėjai, dalyvavę darant pažeidimus ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka pranešę kompetentingai institucijai, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleidžiami nuo atsakomybės už dalyvavimą darant šiuos pažeidimus. ANK 21¹ straipsnyje kaip viena iš būtinųjų pranešėjo atleidimo nuo administracinės atsakomybės sąlygų numatyta tai, jog pranešėju pripažintas asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės tik tuo atveju, jeigu jis aktyviai padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą. Vertinant sistemiškai, atleidimo nuo atsakomybės už pažeidimus (kaip jie suprantami PAĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme) galimybė ANK 21¹ straipsnio 3 punkte riboja PAĮ 15 straipsnio išlygą ir turi būti ištaisyta. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus manytina, kad siekiant tinkamai įgyvendinti PAĮ 15 straipsnį būtina ANK reglamentuoti galimybę atleisti nuo atsakomybės asmenis, kurie aktyviai padeda atskleisti tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas. II.
II. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengti ANK pakeitimai: ANK 12, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 589 straipsnių ir priedo pakeitimai parengti, Susisiekimo ministerijai atlikus sisteminę ANK įtvirtintų administracinių nusižengimų geležinkelių transporto srityje sudėčių ir taikomų baudų už geležinkelių transporto reikalavimus nustatančių teisės aktų pažeidimus analizę. Susisiekimo ministerija gauna pasiūlymų griežtinti administracinę atsakomybę už geležinkelių transporto eismo saugos (toliau – eismo sauga) reikalavimų nesilaikymą, kadangi šiuo metu ANK nustatytos baudos neužtikrina efektyvios nusižengimų prevencijos. Analizės metu nustatyta, kad dalis ANK straipsniuose nustatytų baudų už teisės aktuose įtvirtintų eismo saugos ir geležinkelių sistemos reikalavimų nesilaikymą yra pernelyg mažos ir neleidžia pasiekti administracinių nuobaudų tikslų. Atvejų, kai asmenys nesilaiko eismo saugos reikalavimų, skaičius tolydžio auga. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims ir fiziniams asmenims, veikiantiems savo verslo interesais, taikytinos baudos yra tokios nedidelės, kad jiems būtų finansiškai naudingiau sumokėti baudas, nei vykdyti teisės aktų reikalavimus. Pagrindinis pakeitimų tikslas – užtikrinti efektyvių ir atgrasančių nuobaudų taikymą administracinius nusižengimus padariusiems asmenims, siekiant sumažinti asmenų daromų administracinių nusižengimų geležinkelių transporto srityje skaičių. Be to, analizuojant ANK įtvirtintų administracinių nusižengimų geležinkelių transporto srityje sudėtis, nustatyta, kad dalis jų dubliuoja kituose ANK straipsniuose įtvirtintas sudėtis. ANK projektu yra siūloma pavesti administracinę atsakomybę už nusižengimus taikyti tiems viešojo administravimo subjektams, kurie pagal kompetenciją taiko atsakomybę už panašius ANK nustatytus administracinius nusižengimus, arba panaikinti administracinę atsakomybę už tam tikras veikas, kai ji nustatyta netikslingai. 2.
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (grupės vadovė – Simona Mesonienė, tel. 8 (618) 51147, el. paštas [email protected]) vyresnysis patarėjas Germanas Politika tel. 8 (602) 56238, el. paštas [email protected], patarėja Sonata Gendvilaitė, el. paštas [email protected], tel. 8 (645) 79296; Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyr. specialistė Dovilė Baroli, tel. 8 (600) 37621, el. paštas [email protected]; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės (vadovas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3888, el. paštas [email protected]) patarėja Monika Žilinskaitė-Veželienė (tel. 239 3997, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas I. 1. Šiuo metu ANK nenumato galimybės atlikti procesinių veiksmų ar dalyvauti bylos nagrinėjime naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas). 2. Šiuo metu suėjusi nutarimo skirti baudą vykdymo senatis (kuri yra nustatyta ANK 672 straipsnio 3 dalyje) nėra įtraukta į ANK 671 straipsnio 1 dalyje nustatytą nutarimų skirti baudą vykdymo nutraukimo pagrindų sąrašą, ir tai iš esmės yra teisinio reguliavimo spraga, sudaranti prielaidas skirtingam teisės normų interpretavimui. 3. Šiuo metu ANK 676 straipsnio 3 dalis nustato pareigą antstoliui per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui neradus asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių galima būtų priverstinai išieškoti baudą, grąžinti mokesčių administratoriui sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas.
VMI apie šią aplinkybę praneša institucijai, kuri priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o ši savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu (jei nutarimą priėmė teismas sutikimo nereikia) pakeičia baudą viešaisiais darbais. ANK 676 straipsnio 6 dalis nustato, kad nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo byloje klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais buvo išspręstas neigiamai ar asmeniui paskirti viešieji darbai buvo atkeisti į baudą. 4. ANK 584 straipsnyje nustatyta, kad kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą. Tačiau, neaišku, kas turėtų atstovauti vaikui, ar globojamam asmeniui, kai jų teisėti interesai nesutampa su tėvų ar globėjų interesais. 5. Pagrindai, kuriems esant administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nustatyti ANK XXIX skyriuje „Administracinių nusižengimų teisenos pradžia ir administracinių nusižengimų tyrimas“, ANK 591 straipsnyje. 6. PAĮ nustato esminius pranešėjų apsaugos principus, įtvirtina pagrindines priemones, garantuosiančias, kad pranešėjai būtų apsaugoti, skatinami ir jiems būtų teikiamos įstatyme numatytos pagalbos priemonės. Tačiau kituose teisės aktuose trūksta nuostatų, tiesiogiai skirtų pranešėjams teikiamoms garantijoms užtikrinti, PAĮ nuostatoms veiksmingai įgyvendinti.
PAĮ 15 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad pranešėjai, dalyvavę darant pažeidimus ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka pranešę kompetentingai institucijai, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleidžiami nuo atsakomybės už dalyvavimą darant šiuos pažeidimus. Pažymėtina, kad PAĮ 15 straipsnis neišskiria konkrečių pažeidimų pobūdžio „Pranešėjai, dalyvavę darant pažeidimus ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka pranešę kompetentingai institucijai, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleidžiami nuo atsakomybės už dalyvavimą darant šiuos pažeidimus“. Pažeidimo sąvoka apibrėžiama PAĮ 2 straipsnio 7 dalyje, nurodant, kad pažeidimas yra „įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas, mėginimas nuslėpti minėtą pažeidimą ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų iki sutartinių santykių metu“. PAĮ 3 straipsnis reglamentuoja sritis, kuriose galimai padaryti pažeidimai yra PAĮ objektas. Pažymėtina, kad PAĮ 3 straipsnyje nurodytas sričių sąrašas nėra baigtinis. Vertinant sistemiškai, PAĮ 15 straipsnis numato galimybę atleisti nuo atsakomybės dėl visų pažeidimų, nurodytų PAĮ 3 straipsnio 5 dalyje, padarytų bet kurioje iš sričių, nurodytų PAĮ 3 straipsnio 2 dalyje. PAĮ 15 straipsnyje numatyta, kad pranešėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už pažeidimus teisės aktų nustatyta tvarka.
Tai blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose reglamentuota atleidimo nuo atsakomybės galimybė. Šiuo metu galiojančio ANK 21¹ straipsnyje, kaip viena iš būtinųjų pranešėjo atleidimo nuo administracinės atsakomybės sąlygų, numatyta tai, kad pranešėju pripažintas asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės tik tuo atveju, jeigu jis aktyviai padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą. Į ANK 21¹ straipsnio taikymo sritį nepatenka atvejai, kai pranešėjas, padaręs administracinį nusižengimą, aktyviai padeda išaiškinti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką. T. y. ANK nenustatytas atleidimas nuo atsakomybės, jeigu pranešėjas padėjo išaiškinti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką, todėl nesant atleidimo nuo tokios atsakomybės yra sunku pasiekti PAĮ nustatytus tikslus. Šiuo metu galiojančios ANK nuostatos nesudaro galimybių pilna apimtimi taikyti PAĮ 15 straipsnio nuostatas, t. y. pranešėjas, dalyvavęs darant nusikalstamas veikas ir apie tai pranešęs PAĮ nustatyta tvarka kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai), neturėtų galimybės būti atleistas nuo atsakomybės už dalyvavimą darant minėtas veikas. Būtinos atleidimo nuo administracinės atsakomybės sąlygos yra, pirma, jis pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, antra, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, trečia, aktyviai padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą, ir ketvirta, administracinis nusižengimas, kurį asmuo padėjo išaiškinti, dėl savo pobūdžio laikytinas pavojingesniu už jo paties padarytą administracinį nusižengimą.
Apibendrinant galima teigti, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato pakankamai veiksmingų priemonių, kurios leistų tinkamai taikyti PAĮ 15 straipsnį suteikti pranešėjui tiek viešąjį interesą, tiek ir jo paties interesus atitinkančias nuolaidas. II. 1. Dėl ANK 373 straipsnyje nustatytos administracinės atsakomybės
ANK 373 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos tokios veikų sudėtys: 1) „Šiukšlių ir kitų daiktų išmetimas iš geležinkelių riedmenų, <...>“ ir 2) „<...> teisės būti pavojingojoje geležinkelio zonoje neturinčių asmenų vaikščiojimas, važinėjimas geležinkelio keliais ar buvimas pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose <...>“. Už šiuos administracinius nusižengimus gali būti skiriama bauda nuo 60 iki 140 eurų, baudos vidurkis – 100 eurų. ANK 373 straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, atsižvelgiant į teisės normų saugomas vertybes, padarinius ir pavojingumą, yra skirtingi. Neteisėtas asmenų buvimas pavojingojoje geležinkelio zonoje kelia grėsmę jų pačių gyvybei ir sveikatai bei eismo saugai. Šiukšlinimas geležinkeliuose, visų pirma, yra nepriimtinas dėl neigiamo poveikio aplinkai ir tik tam tikrais atvejais gali sukelti grėsmę eismo saugai (pavyzdžiui, išmetus didžiagabaritį daiktą iš geležinkelių riedmenų).
ANK 373 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas – „<...> teisės būti pavojingojoje geležinkelio zonoje neturinčių asmenų vaikščiojimas, važinėjimas geležinkelio keliais ar buvimas pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose <...>“ veikos sudėtimi ir pavojingumu yra panašus į ANK 460 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą – „Antžeminių ir požeminių komunikacijų klojimas, kasinėjimo ir bet kokių statybos darbų vykdymas automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, tarp jų sankryžų ir nuovažų įrengimas, medžiagų ir krovinių sandėliavimas, nesuderinus nustatyta tvarka, važinėjimas kelio šlaitais, <...>“, t. y. abiem atvejais asmenys neteisėtai atsiduria gyvybei ir sveikatai pavojingose vietose. Minimalus baudos dydis už ANK 373 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą yra 60 eurų, o už ANK 460 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą – 90 eurų. Remiantis ANK 589 straipsnio 63 punktu, administracinę atsakomybę už visus ANK 373 straipsnyje nustatytus nusižengimus yra pavesta taikyti tik Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pareigūnams. 1.2. Dėl ANK 373 straipsnio 2 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės ANK 373 straipsnio 2 dalyje nustatyta veikos sudėtis: „Neteisėtas važiavimas traukiniais, įlipimas ir išlipimas važiuojant traukiniui, važiavimas ant vagonų laiptelių ir stogų <...>“. Už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 110 eurų, baudos vidurkis – 70 eurų.
Taigi už ANK 373 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą yra taikomos šiek tiek mažesnės baudos nei už draudimo asmenims, neturintiems teisės būti pavojingojoje geležinkelio zonoje, vaikščioti, važinėti geležinkelio keliais ar būti pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose pažeidimą (ANK 373 straipsnio 1 dalis). Abu paminėti administraciniai nusižengimai pavojingumu nesiskiria – pirma, asmuo, nesilaikantis draudimo važiuoti traukiniu keleiviams neskirtose vietose ar be pateisinamos priežasties būti pavojingojoje geležinkelio zonoje, kelia pavojų savo sveikatai ir gyvybei, antra, dėl savo neteisėtų veiksmų gali sutrikdyti geležinkelių transporto eismą ir sukelti pavojų eismo saugai. 1.3. Dėl ANK 373 straipsnio 3 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės ANK 373 straipsnio 3 dalyje nustatytos veikų sudėtys:
1) „Daiktų, dėl kurių gali sutrikti geležinkelių transporto eismas, dėjimas ant geležinkelių infrastruktūros objektų, <...>“ ir
2) „<...> geležinkelių infrastruktūros objektų, geležinkelių riedmenų ir konteinerių tyčinis gadinimas <...>“. Už šiuos administracinius nusižengimus gali būti skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų, baudos vidurkis – 220 eurų. Pirmasis ANK 373 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusižengimas – „Daiktų, dėl kurių gali sutrikti geležinkelių transporto eismas, dėjimas ant geležinkelių infrastruktūros objektų, <...>“ yra susijęs su galimu pavojumi eismo saugai, o administracinė atsakomybė taikytina nepriklausomai nuo to, ar buvo sukelta žala.
Antrasis ANK 373 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusižengimas – „<...> geležinkelių infrastruktūros objektų, geležinkelių riedmenų ir konteinerių tyčinis gadinimas <...>“ yra labiau susijęs su geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių riedmenų naudotojo, konteinerių savininko turto apsauga ir atsakomybė kyla, esant žalai – apgadintiems geležinkelių infrastruktūros objektams, geležinkelių riedmenims, konteineriams. ANK 115 straipsnyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto niokojimą – „Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, <...>“ užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų, baudos vidurkis – 400 eurų. Jeigu nukentėjusiajam padaryta žala viršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį („Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“) arba 3 dalį („Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“). Taigi atsakomybė už tyčinį turto niokojimą yra visiškai reglamentuota ANK 115 straipsnyje ir BK 187 straipsnyje. 1.4.
ANK 373 straipsnio pavadinimas yra toks: „ Geležinkelių transporto eismo saugos bendrųjų reikalavimų pažeidimas“, ANK 375 straipsnio – „Geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas“, todėl neaišku, kuo skiriasi ANK 373 ir 375 straipsniuose nustatyti administraciniai nusižengimai. 2. Dėl ANK 374 straipsnio 1 dalyje ir ANK 484 straipsnio 1 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės ANK 374 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikų sudėtys: 1) „Rūkymas arba alkoholinių gėrimų vartojimas tam nenustatytose vietose vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniuose (taip pat nenurodytose geležinkelio krovinių rajono vietose), <...>“, 2) „<...> kibimas prie keleivių ir kiti viešąją tvarką ir keleivių rimtį pažeidžiantys veiksmai (triukšmavimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais), <...>“, 3) „<...> važiavimas traukiniuose nešvariais drabužiais, kurie gali sutepti vagonų vidaus apdailą ar keleivių drabužius, <...>“, 4) „<...> šiukšlinimas traukiniuose ir geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose <...>“. Už šiuos administracinius nusižengimus gali būti skiriama bauda nuo 10 iki 14 eurų, baudos vidurkis – 12 eurų. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama „<...> visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems“.
Taigi ANK 374 straipsnio 1 dalyje nustatyta veikos sudėtis – „Rūkymas tam nenustatytose vietose vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniuose (taip pat nenurodytose geležinkelio krovinių rajono vietose), <...>“ yra nesuderinta su Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatomis ir netiksli. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama „<...> visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius, siaurojo geležinkelio traukinius ir laivus, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat orlaivius, skrendančius už Lietuvos Respublikos ribų, <...>“. Vadinasi, ANK 374 straipsnio 1 dalyje nustatyta veikos sudėtis – „<...> alkoholinių gėrimų vartojimas tam nenustatytose vietose vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniuose (taip pat nenurodytose geležinkelio krovinių rajono vietose), <...>“ yra nesuderinta su Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis ir netiksli.
ANK 484 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta tokia veikos sudėtis: „Alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimas <...> visų rūšių viešajame transporte, <...>“ taip pat nesuderinta su Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad draudimas vartoti alkoholinius gėrimus nėra taikomas tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat orlaiviuose, skrendančiuose už Lietuvos Respublikos ribų. ANK 481 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta tokia veikos sudėtis: „Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, <...>“. Taigi ANK 374 straipsnio 1 dalyje nustatyta veikos sudėtis – „<...> kibimas prie keleivių ir kiti viešąją tvarką ir keleivių rimtį pažeidžiantys veiksmai <...>“ dubliuoja sudėtį, nustatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybę už ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusižengimus yra įgaliota taikyti, be kita ko, policija (ANK 589 straipsnio 49 punktas) ir VSAT (ANK 589 straipsnio 55 punktas). ANK 374 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas – „<...> važiavimas traukiniuose nešvariais drabužiais, kurie gali sutepti vagonų vidaus apdailą ar keleivių drabužius, <...>“ veikos sudėtimi ir pavojingumu yra panašus į ANK 439 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą – „<...> važiavimas autobusu arba troleibusu nešvariais drabužiais, kurie gali sutepti autobuso, troleibuso vidaus apdailą ar keleivių drabužius, <...>“.
Atsakomybė už šiukšlinimą traukiniuose ir geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose yra 8 kartus mažesnė, nei taikoma bauda už šiukšlių ir kitų daiktų išmetimą iš geležinkelių riedmenų (ANK 373 straipsnio 1 dalis), nors tai pavojingumu ir sukeliamais padariniais panašūs nusižengimai. ANK 366 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus, o ANK 367 straipsnio 1 dalyje – atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus. Minėtose savivaldybių tarybų tvirtinamose taisyklėse yra draudimai šiukšlinti, mėtyti nuorūkas, teršti atliekomis savivaldybės miestų[¹] ir bendrojo naudojimo[²] teritorijose. Už šiukšlinimą savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai (ANK 589 straipsnio 82 punktas) administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui gali skirti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų (baudos vidurkis 80 eurų), o padarius nusižengimą pakartotinai – baudą nuo 140 iki 600 eurų (baudos vidurkis 370 eurų). ANK 374 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta atsakomybė už šiukšlinimą geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, yra specialioji teisės norma.
Taigi, nors šiukšlinimas geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose yra šiukšlinimas įprastine reikšme taip pat, kaip šiukšlinimo veiksmai, nurodyti savivaldybių tarybų patvirtintose tvarkymo ir švaros taisyklėse, savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai neturi įgaliojimų patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn, išaiškinę šiukšlinimo geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose veiką. Kaip jau minėta, atsakomybę už ANK 374 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusižengimus taiko tik LTSA ir VSAT. Be to, minimalios baudos dydis už ANK 374 straipsnyje nustatytus nusižengimus yra perpus mažesnis nei baudos, taikomos už ANK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą, minimalusis dydis. 3. Dėl ANK 375 straipsnyje nustatytos administracinės atsakomybės ir ANK 12 straipsnyje nustatyto mažai pavojingų veikų sąrašo ANK 375 straipsnio 1 dalyje nustatyta veikos sudėtis: „Geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas <...>“ (už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 20 iki 50 eurų, baudos vidurkis – 35 eurai), ANK 375 straipsnio 2 dalyje – veikos sudėtis „Geležinkelių transporto riktą sukėlęs geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas <...>“ (už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 60 iki 200 eurų, baudos vidurkis – 130 eurų), o ANK 375 straipsnio 3 dalyje – veikos sudėtis „Geležinkelių transporto eismo įvykį sukėlęs geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas <...>“ (už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 90 iki 300 eurų, baudos vidurkis – 195 eurai).
ANK 375 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika yra įtraukta į ANK 12 straipsnyje nustatytą administracinių nusižengimų, kurie gali būti pripažinti mažai pavojingomis administracinio nusižengimo požymių turinčiomis veikomis, sąrašą. 3.1.
Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad geležinkelių transporto riktas (toliau – riktas) – tai „<...> nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis, išskyrus katastrofas arba eismo įvykius, turintis arba galintis turėti neigiamą įtaką eismo saugos kontrolei ar eismo saugos valdymui.“ Palyginimui, vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 25 dalimi, geležinkelių transporto eismo įvykis (toliau – eismo įvykis) – tai „<...> nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis arba tam tikra tokių įvykių seka, sukeliantys mažesnio masto nei geležinkelių transporto katastrofa žalingus padarinius.“ Taigi, pirma, riktą gali sukelti tik geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas, padarytas netyčia, antra, riktas – tai įvykis, nesukėlęs žalos, tik pavojų eismo saugai. ANK 375 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo atveju realios žalos taip pat gali nebūti, kadangi atsakomybė nustatyta tiesiog už eismo saugos reikalavimų pažeidimą. Kitose transporto srityse administracinė atsakomybė už eismo saugos taisyklių pažeidimą, sukėlusį įvykį, prilygstantį riktui ar pagal požymius panašų į riktą, nenustatyta. 3.2. Dėl ANK 375 straipsnio 3 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės Remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3-79 „Dėl Geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ir riktų klasifikavimo, pranešimų ir informacijos apie juos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto atitinkamo aprašo 6 punktu, „saugos tyrimų vadovas priskiria įvykį, įvykusį geležinkelių infrastruktūroje, eismo įvykiui, jeigu jis atitinka Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nustatytus eismo įvykio požymius (t. y.
„nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis arba tam tikra tokių įvykių seka, sukeliantys mažesnio masto nei geležinkelių transporto katastrofa žalingus padarinius“) ir riedant geležinkelių riedmenims: <...> 6.2. geležinkelių riedmenys susiduria su statiniais ar įrenginiais, šalia geležinkelio kelio ar ant jo esančiais laikinaisiais objektais (balastu, medžiais ar jų dalimis, gyvūnais ir kitais panašiais objektais), kai susidūrimas su laikinaisiais objektais sukelia didelę žalą geležinkelių riedmenims, geležinkelių infrastruktūrai ir (ar) aplinkai, <...>.“ Šiuo atveju didelė žala geležinkelių riedmenims, geležinkelių infrastruktūrai ir (arba) aplinkai – tai ne mažesnė kaip 150 000 eurų žala. (Geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ir riktų klasifikavimo, pranešimų ir informacijos apie juos teikimo tvarkos aprašo 4.5 papunktis). Įvykis taip pat priskiriamas eismo įvykiui, jeigu: „<...> geležinkelių riedmenys kliudo asmenis, įskaitant atvejus, kai jie sužalojami objektu, atsiskyrusiu nuo traukinio ar geležinkelių riedmenų; <...>“ (Geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ir riktų klasifikavimo, pranešimų ir informacijos apie juos teikimo tvarkos aprašo 6.5 papunktis).
Vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, geležinkelių transporto katastrofa (toliau – katastrofa) – tai „<...> traukinių susidūrimas ar traukinių nuriedėjimas nuo bėgių, dėl kurių žūsta bent vienas asmuo ar sunkiai sužalojami penki ar daugiau asmenų arba padaroma didelė žala (geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto saugos tyrimų vadovo iš karto įvertinta ne mažesne kaip 2 milijonų eurų suma) geležinkelių riedmenims, geležinkelių infrastruktūrai arba aplinkai, taip pat kitas tokias pačias pasekmes sukėlęs eismo įvykis, kurio poveikis eismo saugos kontrolei ar eismo saugos valdymui yra akivaizdus.“ Taigi ANK 375 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už netyčiniais veiksmais, pažeidžiant eismo saugos taisykles, sukeltą eismo įvykį, kurio metu yra sužalojama iki 5 asmenų arba padaroma nuo 150 000 eurų iki 2 000 000 eurų žala geležinkelių riedmenims, geležinkelių infrastruktūrai ir (arba) aplinkai. Katastrofai priskiriami atvejai, kai netyčiniais veiksmais yra sukeliamas eismo įvykis, kurio metu žūsta asmuo ar yra sužalojami 5 ir daugiau asmenų arba padaroma nuo 2 000 000 eurų žala geležinkelių riedmenims, geležinkelių infrastruktūrai ir (arba) aplinkai. Administracinė atsakomybė už eismo saugos taisyklių pažeidimą, sukėlusį katastrofą, ANK nėra nustatyta. Kitose transporto srityse administracinė atsakomybė už eismo saugos taisyklių pažeidimą, sukėlusį įvykį, analogišką katastrofai ar eismo įvykiui, nenustatyta.
ANK 401 straipsnio 17 dalyje nustatyta atsakomybė už saugios laivybos reikalavimų pažeidimą, sukėlusį avariją, taip pat ANK 393 straipsnyje nustatyta atsakomybė už skrydžių saugos taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą incidentą. Avarijos ir pavojingo incidento požymiai sutampa su eismo įvykio požymiais tik iš dalies. BK XVIII skyriuje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tiek už nesunkų asmens sveikatos sutrikdymą, tiek už sužalojimą. BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės turto tyčinį sunaikinimą, o 188 straipsnio 2 dalyje – atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, kuris padaromas pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles (tik esant nukentėjusio asmens skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ar prokuroro reikalavimui), BK XXXVIII skyriuje – baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus aplinkai. Taigi BK jau yra nustatyta atsakomybė už eismo įvykio (taip pat katastrofos) padarinių sukėlimą. 4. Dėl ANK 376 straipsnyje nustatytos administracinės atsakomybės ANK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta veikos sudėtis: „Nustatytos geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ar riktų tyrimo tvarkos pažeidimas <...>“. 2021 m. kovo 29 d. priėmus susisiekimo ministro įsakymą Nr. 3-176 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymo Nr.
3-79 „Dėl Pranešimų apie geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius ir riktus teikimo, geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ir riktų tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir išdėsčius nauja redakcija Geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ir riktų klasifikavimo, pranešimų ir informacijos apie juos teikimo tvarkos aprašą, neliko anksčiau galiojusios nuostatos, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas nuostatų nustatyta tvarka renka medžiagą apie geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius ir riktus bei pateikia LTSA katastrofos, eismo įvykio ir rikto aktą. Geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmus (tyrimo bei analizavimo procedūrų eigą), įvykus katastrofai, eismo įvykiui ir riktui, nusistato pats geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo eismo saugos valdymo sistemoje (Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemų reikalavimų aprašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3-297 „Dėl Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 11.17 papunktis). 5. Dėl ANK 377 straipsnyje nustatytos administracinės atsakomybės ANK 377 straipsnyje nustatyta veikos sudėtis: „Mokymo pajėgumų teikimą geležinkelių infrastruktūros valdytojams, traukinio mašinistų mokymo ar egzaminavimo veiklą vykdantiems asmenims, geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir kitoms įmonėms, kurios atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas <...>“. Atsakomybė už šį nusižengimą taikoma „<...> juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims <...>“.
Vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, geležinkelių infrastruktūros valdytojai, kurie, remiantis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 10 dalimi, gali būti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjai), kitos įmonės (juridiniai asmenys, kitos organizacijos, juridinių asmenų, kitų organizacijų filialai), kurios neįgijusios geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos naudojasi geležinkelių infrastruktūra, manevruodamos ir (ar) važiuodamos į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ar iš jos (toliau – kita įmonė), ir turinčios mokymo pajėgumus, privalo juos taip pat suteikti asmenims, vykdantiems fizinių asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, fizinių asmenų, pageidaujančių atlikti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas, mokymo ir (ar) egzaminavimo veiklą. 6. Dėl ANK 378 straipsnyje nustatytos administracinės atsakomybės ANK 378 straipsnyje nustatyta veikos sudėtis: „Geležinkelių posistemių naudojimas neturint leidimo <...>“. Atsakomybė už šį nusižengimą taikoma „<...> juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims <...>“. Už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų, baudos vidurkis – 220 eurų.
Vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 14–15 dalimis, 11 straipsnio 2 dalimi, geležinkelių posistemiai yra skirstomi į struktūrinius stacionariuosius geležinkelių posistemius (geležinkelių infrastruktūros, energijos, geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos), struktūrinius mobiliuosius geležinkelių posistemius (geležinkelių riedmenų kontrolės, valdymo ir signalizacijos, geležinkelių riedmenų) ir funkcinius geležinkelių posistemius (traukinių eismo organizavimo ir valdymo, geležinkelių techninės priežiūros, geležinkeliuose taikomų telematikos priemonių). Geležinkelių riedmenis sudaro vienas ar keli struktūriniai mobilieji geležinkelių posistemiai ir funkciniai geležinkelių posistemiai. Remiantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, geležinkelių infrastruktūros valdytojai (fiziniai arba juridiniai asmenys) gali pradėti naudoti struktūrinius stacionariuosius geležinkelių posistemius, kai jiems išduotas leidimas pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius. Geležinkelių riedmenų naudotojai, kurie, vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, yra geležinkelių riedmenų savininkai arba teisę naudoti geležinkelių riedmenis turintys fiziniai asmenys, geležinkelio įmonės (vežėjai), kitos įmonės, naudojančios geležinkelių riedmenis pagal paskirtį, gali pateikti rinkai geležinkelių riedmenis, tik gavę leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) ar leidimą pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) (Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis).
Taigi ANK 378 straipsnyje nurodytą nusižengimą gali padaryti tiek juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys, tiek fiziniai asmenys – geležinkelių infrastruktūros valdytojai, geležinkelių riedmenų naudotojai. ANK 378 straipsnyje nurodytas nusižengimas – „<...> geležinkelių posistemių naudojimas neturint leidimo <...>“ veikos sudėtimi ir pavojingumu yra panašus į ANK 394 straipsnio 8 dalyje nustatytą pažeidimą – „Orlaivio skrydis valdomoje oro erdvėje be atitinkamo leidimo, kai leidimas reikalingas <...>“, kadangi lėktuvais ir traukiniais gali keliauti daug keleivių ir reikalavimo atlikti lėktuvo ar traukinio tinkamumo naudoti patikrą, kurios atlikimą oficialiai patvirtina leidimo išdavimas, nesilaikymas kelia didelę grėsmę saugai. Minimalus baudos dydis už ANK 394 straipsnio 8 dalyje nustatytą nusižengimą tik prasideda nuo 300 eurų, o maksimalus dydis – 550 eurų, baudos vidurkis – 425 eurai. 7.
ANK 380 straipsnio 1 dalyje nustatyta veikos sudėtis: „Netinkamai paženklintų geležinkelių riedmenų naudojimas <...>“ (už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 50 eurų, baudos vidurkis – 40 eurų), ANK 380 straipsnio 2 dalyje – veikos sudėtis „Techniškai netvarkingų geležinkelių riedmenų naudojimas <...>“ (už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 60 iki 140 eurų, baudos vidurkis – 100 eurų), ANK 380 straipsnio 3 dalyje – veikos sudėtis „Geležinkelių riedmenų naudojimas neatlikus techninės priežiūros ar remonto <...>“ (už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 70 iki 140 eurų, baudos vidurkis – 105 eurai), ANK 380 straipsnio 4 dalyje – veikos sudėtis „Teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimas <...>“ (už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 150 iki 300 eurų, baudos vidurkis – 225 eurai), o ANK 380 straipsnio 5 dalyje – veikos sudėtis „Geležinkelių transporto eismo įvykį sukėlęs geležinkelių riedmenų reikalavimų pažeidimas <...>“ (už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 150 iki 300 eurų, baudos vidurkis – 225 eurai). 7.1. Dėl ANK 380 straipsnio 1, 3–4 dalyse nustatytos administracinės atsakomybės Geležinkelių riedmenis registruoja geležinkelių riedmenų naudotojai[³]. Vadovaujantis 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/700 (toliau – Sąveikos direktyva), 46 straipsnio 1 dalimi ir 2007 m. lapkričio 9 d.
Komisijos sprendimo 2007/756/EB, kuriuo priimama bendra nacionalinio geležinkelių riedmenų registro specifikacija, kaip numatyta Direktyvų 96/48/EB ir 2001/16/EB 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1614, 4.1.1 punkto b) papunkčiu, geležinkelių riedmenys paženklinami po jų registracijos. Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta geležinkelių riedmenų naudotojų pareiga užtikrinti jų naudojamų geležinkelių riedmenų atitiktį esminiams reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje – geležinkelių riedmenų naudotojų pareiga paskirti geležinkelių riedmenų techninį prižiūrėtoją. Apibendrinant galima teigti, kad ANK 375 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta geležinkelių riedmenų naudotojo – jų savininko ar teisėtai geležinkelių riedmenis pagal paskirtį naudojančio fizinio asmens, geležinkelio įmonės (vežėjo), kitos įmonės administracinė atsakomybė už geležinkelių riedmenų ženklinimo, naudojimo (techninės priežiūros ir remonto) bei įregistravimo reikalavimų nesilaikymą. ANK 380 straipsnio 1, 3–4 dalyse nurodyti nusižengimai sudėtimi ir pavojingumu yra panašūs į nustatytus ANK 393 straipsnio 6 dalyje – „Nustatyta tvarka neįregistruoto orlaivio, orlaivio be atpažinimo ženklų arba su padirbtais atpažinimo ženklais naudojimas, galiojančio tinkamumo skraidyti pažymėjimo neturinčio orlaivio skrydžiai (išskyrus nustatyta tvarka bandomuosius skrydžius atliekančius orlaivius), orlaivio, žinant, kad jis neatitinka tinkamumo skraidyti reikalavimų, naudojimas <...>“. Minimalus baudos dydis už ANK 394 straipsnio 6 dalyje nustatytus nusižengimus prasideda nuo 300 eurų, o maksimalus dydis – 450 eurų, baudos vidurkis – 375 eurai. 7.2.
Geležinkelio įmonė turi nustatyti, ką reikia patikrinti ar išbandyti (pvz., duris, krovinį, stabdžius), kad būtų užtikrintas saugus traukinio išvykimas[⁴]. Geležinkelių riedmenų patikrinimus, prieš traukiniui išvykstant, atlieka traukinio mašinistas (Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemų reikalavimų aprašo I priedo 2.1.2–2.1.3 papunkčiai, 2.1.5 papunktis, 2.4 papunktis). Taigi ANK 375 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta traukinio mašinisto administracinė atsakomybė už techniškai netvarkingų (teisės aktų reikalavimų neatitinkančių) geležinkelių riedmenų valdymą ir šiuo aspektu veika skiriasi nuo ANK 375 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo – „Geležinkelių riedmenų naudojimas neatlikus techninės priežiūros ar remonto <...>“. 7.3. Dėl ANK 380 straipsnio 5 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės ANK 380 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už geležinkelių riedmenų reikalavimų nesilaikymą, sukėlusį eismo įvykį, yra analogiška ANK 375 straipsnio 3 dalyje nustatytai administracinei atsakomybei už geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų nesilaikymą, sukėlusį eismo įvykį. Atitinkamų teisinių santykių teisinis reguliavimas apibūdintas šios aiškinamojo rašto dalies 3 punkte. 8. Dėl ANK 381 straipsnyje nustatytos administracinės atsakomybės ANK 381 straipsnyje nustatyta veikos sudėtis: „Techniškai netvarkingos geležinkelių infrastruktūros naudojimas arba geležinkelių infrastruktūros naudojimas neatlikus jos techninės priežiūros <...>“. Už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 60 iki 140 eurų, baudos vidurkis – 100 eurų. Pažymėtina, kad vadovaujantis Geležinkelio statinių techninės priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis susisiekimo ministro 2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.
3-88(1.5 E) „Dėl Geležinkelio statinių techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo“, turi būti atliekama ne geležinkelių infrastruktūros, kuri vadovaujantis Geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 9 dalimi yra ne tik geležinkelio keliai, kiti statiniai, bet ir geležinkelių infrastruktūros objektų užimama žemė, įranga ir įrenginiai, techninė priežiūra, tačiau geležinkelių infrastruktūros statinių techninė priežiūra. Už techninės priežiūros organizavimą yra atsakingas geležinkelių infrastruktūros statinio naudotojas – juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys geležinkelių infrastruktūrą (geležinkelių infrastruktūros valdytojas, kaip nustatyta Geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 10 dalyje). ANK 381 straipsnyje nustatyti nusižengimai „techniškai netvarkingos geležinkelių infrastruktūros naudojimas arba geležinkelių infrastruktūros naudojimas neatlikus jos techninės priežiūros“ sudėtimi ir pavojingumu yra panašūs į nustatytus ANK 380 straipsnio 2–3 dalyse: „Techniškai netvarkingų geležinkelių riedmenų naudojimas <...>“ ir „Geležinkelių riedmenų naudojimas neatlikus techninės priežiūros ar remonto <...>“. Už visus šiuos nusižengimus gali būti skiriamos iš esmės vienodo dydžio baudos. 9.
ANK 382 straipsnyje nustatyta veikos sudėtis: „Traukinio mašinisto sertifikato išdavimas asmeniui, kuris neturi traukinio mašinisto pažymėjimo arba kurio pažymėjimas nebegalioja, arba asmeniui, kuris nelaikė ar neišlaikė geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės (vežėjo) ar kitos įmonės, kuri atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, nustatytus reikalavimus atitinkančio egzamino,<...>“. Naujos redakcijos Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo[⁵] 1 straipsnio 3 dalyje įmonės, kurios atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, yra nurodomos kaip „<...> kitos įmonės (juridiniai asmenys, kitos organizacijos, juridinių asmenų, kitų organizacijų filialai), kurios neįgijusios geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos naudojasi geležinkelių infrastruktūra, manevruodamos ir (ar) važiuodamos į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ar iš jos <...>“, t. y. šios aiškinamojo rašto dalies 5 punkte nurodyta kita įmonė. 10.
ANK 421 straipsnio 1 dalyje nustatyta veikos sudėtis: „Važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas <...>.“ Už šiuos administracinius nusižengimus gali būti skiriama bauda nuo 180 iki 280 eurų, baudos vidurkis – 230 eurų. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai I. 1. ANK siūloma papildyti nauju 574¹ straipsniu, nustatančiu bendrus procesinių veiksmų atlikimo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuotoliniu būdu pagrindus – kai neįmanoma užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ANK nustatyta įprasta tvarka (taigi ir specialiųjų režimų situacijų, – karantino, ekstremalios situacijos ir pan., metu ir kitais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti asmens dalyvavimą), taip pat siekiant teisenos operatyvumo, ir pagrindines sąlygas – jei yra tam tinkamos techninės galimybės ir jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu administracinis nusižengimas bus ištirtas greičiau ir ekonomiškiau. Taigi technines galimybes dalyvauti procese nuotoliniu būdu turi turėti tiek institucija, tiek ir teisenoje dalyvaujantis asmuo.
Taip pat pabrėžiamas administracinių nusižengimų teisenos operatyvumo principas, kad prašymas atlikti veiksmą ar nagrinėti bylą per vaizdo konferencijas nepavirstų proceso vilkinimo instrumentu. Toks teisinis reguliavimas iš esmės atitinka BPK 8² straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Todėl siekiant išvengti teisės spragų ir turint omeny, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėja teismų baudžiamųjų skyrių teisėjai, ANK projekte siūloma nustatyti, kad informacinių ir elektroninių ryšių technologijų (per vaizdo konferencijas) panaudojimui administracinių nusižengimų teisenoje mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Šiuo bus išspręsti ir kiti klausimai – 1) sprendimų atlikti tyrimo veiksmą ar bylos nagrinėjimą nuotoliniu būdu formos – pareigūnas ne priima atskiro sprendimo, o tik informuoja teisenoje dalyvaujančius asmenis (o teismas priima nutartį); 2) teisenoje dalyvaujančio asmens sutikimo klausimas, pvz. žodinio nagrinėjimo metu asmens nesutikimas dalyvauti nagrinėjime nuotoliniu būdu yra lemiantis. Naujo, bendrus procesinių veiksmų ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuotoliniu būdu pagrindus nustatančio straipsnio (ANK 574¹ straipsnis) teisinis reguliavimas taip pat yra suderintas su šiuo metu Seime svarstomo ANK 627, 630, 661 ir 662 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-570 siūlomu administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuotoliniu būdu teismuose teisiniu reguliavimu. Taip pat ANK projekte siūloma atitinkamai papildyti ir kitus ANK straipsnius, suteikiant galimybę dalyvauti procese per vaizdo konferencijas atskiroms teisenoje dalyvaujančių asmenų kategorijoms – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 577 straipsnis), nukentėjusiajam (ANK 579 straipsnis), liudytojui (581 straipsnis), ekspertui ir specialistui (587 straipsnis), vertėjui (588 straipsnis).
ANK 594 straipsnį siūloma papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia specialų teisinį reguliavimą atliekant teisenoje dalyvaujančio asmens apklausą nuotoliniu būdų per vaizdo konferencijas, o ANK 608 straipsnio 1 ir 4 dalis siūlytina papildyti nuostatomis, leidžiančiomis užtikrinti atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimą nuotoliniu būdu surašant administracinio nusižengimo protokolą. ANK 616 straipsnis siūlomas pildyti nauja 4 dalimi, reglamentuojančia asmens dalyvavimą naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas) administracinių nusižengimų bylos žodiniame nagrinėjime ne teismo tvarka: nustatyta pareiga daryti garso ir vaizdo įrašą, pabrėžiamas visų teisenoje dalyvaujančių asmenų diskretiškumas. Naujas teisinis reguliavimas leistų vykdyti nusižengimų teiseną ir specialių režimų situacijų metu, o taip pat paspartinti procesą ir tais atvejais, kai asmuo teisenoje dalyvaujančių asmenų atvykimas į instituciją bylos nagrinėjimui ar procesiniams veiksmams atlikti yra apsunkintas ar neįmanomas. Tuo pačiu siūloma patikslinti ANK 616 straipsnio 3 dalį nustatant terminus, per kuriuos asmuo turi teisę pareikalauti žodinio nagrinėjimo institucijoje. Šis pakeitimas daromas siekiant išvengti piktnaudžiavimo procesu ir proceso vilkinimo. 2. ANK 671 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti nutarimų skirti baudą vykdymo nutraukimo pagrindai, siūloma papildyti 4 punktu – nutarimo skirti baudą vykdymas nutraukiamas suėjus nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senačiai.
Baudos išieškojimo nutraukimo teisinis mechanizmas numatytas kituose įstatymuose – Mokesčių administravimo įstatyme ir Civilinio proceso kodekse (ANK 675 straipsnio 1 dalis). Patikslinama, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą nutraukia ANK 673 straipsnyje nurodytos institucijos, t. y. nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas), o jei nutarimu yra paskirta bauda – tai Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM (toliau – VMI). Taip pat siūloma ANK 671 straipsnį papildyti 4 dalimi, kuri leistų asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, mirties atveju šio nutarimo vykdymą nutraukti automatiškai, gavus informaciją iš Gyventojų registro. Remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikta informacija, jau dabar Administracinių nusižengimų registre yra sukurtas funkcionalumas, galintis automatiškai nutraukti nutarimo vykdymą asmens mirties atveju. Kartu teikiamas lydimasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. MAĮ 14 straipsnio 7 dalyje pateiktas MAĮ straipsnių, taikytinų baudoms už administracinius nusižengimus, sąrašas. Siūloma MAĮ straipsnių, kurie mutatis mutandis taikytini baudoms už administracinius nusižengimus, sąrašą papildyti nuorodą į MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kurioje nustatyta, kad mokestinė prievolė pasibaigia, kai suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Šiuo būtų nuosekliai laikomasi baudų už administracinius nusižengimus priverstinio vykdymo prilyginimo mokestinių nepriemokų priverstiniam vykdymui modelio, kuris buvo įdiegtas Lietuvos teisėje dar 2015 m. liepos 1 d., priėmus Įstatymą Nr. XII-601.
XII-601. Padarius siūloma MAĮ pakeitimą, VMI būtų sudaryta galimybę praktiškai taikyti priverstinio vykdymo senatį baudoms už administracinius nusižengimus ir priimti sprendimą pripažinti mokestinę prievolę pasibaigusią ir nurašyti ją iš apskaitos duomenų. Be to, ANK projekte siūloma nustatyti, kad nutarimų administracinių nusižengimų bylose, priimtų iki 2015 m. liepos 1 d. pagal galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) ir tebevykdomų teikiamo ANK projekto įsigaliojimo dieną, vykdymą vadovaujantis ANK 672 straipsnio 3 dalimi nutraukia institucija, priėmusi nutarimą, o jeigu nutarimą priėmė teismas – institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Būtent 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo Įstatymas Nr. XII-601, kuriuo buvo nustatytas nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai ir teisė spręsti klausimus, susijusius su nutarimo skirti baudą vykdymu, perduota VMI. Iki 2015 m. liepos 1 d. ATPK nebuvo nustatyta nutarimo vykdymo senaties ir vykdymo senaties klausimai buvo sprendžiami pagal teismų praktiką. Teikiamo ANK projekto 26 straipsnio tikslas – suteikti galimybę institucijoms, kontroliuojančioms senų, iki 2015 m. liepos 1 d. priimtų ir iki šiol tebevykdomų nutarimų vykdymą nutraukti pritaikius ANK 672 straipsnio 3 dalyje nustatytą penkerių metų nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminą. 3. ANK 675 straipsnyje siūloma atsisakyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimo, kaip sąlygos institucijai pakeisti šiam asmeniui baudą viešaisiais darbais, tuo atveju, kai jis neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti baudą. ANK 676 straipsnyje, kaip sąlyga baudai pakeisti viešaisiais darbais išieškojimo stadijoje, siekiamas įtvirtinti pažeidėjo prašymas.
Esamas reguliavimas, kai baudos pakeitimo viešaisiais darbais procedūros iniciatore turi būti institucija, priėmusi nutarimą, kuri privalo gauti asmens sutikimą baudos pakeitimui viešaisiais darbais, sudaro prielaidas asmenims vilkinti priverstinį baudos išieškojimą, piktnaudžiauti procesu, vengti šių procedūrų ir t. t. Todėl ANK projekte siūloma baudos pakeitimo viešaisiais darbais iniciatyvą priverstinio nutarimų skirti baudą vykdymo metu perduoti pačiam pažeidėjui. Pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, asmuo pats turės prašyti pakeisti jam paskirtą baudą viešaisiais darbais, jei tam yra pagrindas ir jis mano, kad tokiu būdu greičiau ir lengviau įvykdys nutarimą skirti baudą. Priešingu atveju bus tęsiamos išieškojimo iš lėšų ir turto procedūros. Šis ANK pakeitimas leis išvengti nereikalingų ir beprasmių teisinių procedūrų su tais pažeidėjais, kurie linkę vilkinti ar piktnaudžiauti vykdymo procesu, pvz., jų paieška, tam, kad būtų gautas sutikimas viešiesiems darbams. Taip pat atsisakoma nereikalingų apribojimų vykdyti baudų išieškojimą, susijusių su viešųjų darbų institutu: siūloma pripažinti netekusia galios 676 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo byloje klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais buvo išspręstas neigiamai ar asmeniui paskirti viešieji darbai buvo atkeisti į baudą; siūloma pripažinti netekusia galios ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatą, draudžiančią nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimą išdėstyti dalimis asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus.
Kartu siūloma išbraukti policiją iš institucijų, vykdančių nutarimus dėl baudų pakeitimo viešaisiais darbais, kadangi realiai policija nedalyvauja viešųjų darbų administracinės nuobaudos vykdyme, o šią funkciją atlieka savivaldybės ir jų subjektai. ANK 676 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti vienų metų termino, kuriam suėjus antstolis, neradęs turto ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti baudą, privalo grąžinti sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo mokesčių administratoriui. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu ANK projektu siūloma aiškiai nustatyti, kad suėjusi nutarimo skirti baudą vykdymo senatis yra pagrindas nutraukti nutarimo vykdymą, o baudos pakeitimas viešaisiais darbais nėra privalomas priverstinio nutarimo vykdymo procese, aptariamas vienų metų terminas praranda savo prasmę. Antstolis, stebėdamas asmens turtinę ir finansinę padėtį, turi turėti diskreciją ir pats spręsti, ar bus įmanoma ateityje išieškoti iš konkretaus pažeidėjo jam paskirtą baudą. Todėl, nepažeisdamas penkių metų nutarimo vykdymo senaties termino, jis galės grąžinti sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo mokesčių administratoriui ir vėliau, ir anksčiau nei po vienų metų.
Taip pat ANK projekte siūloma ANK 677 straipsnį pripažinti netekusiu galios, kaip nereikalingą ir iš esmės neveikiantį. 4. Siūlytina ANK 584 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimu gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčio pačiam pasinaudoti savo teisėmis asmens interesams ar pakenktų administracinei teisenai. Tokiu atveju, taip pat kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečiui atstovauti gali būti jo pasirinktas ir administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pripažintas tinkamas atstovu asmuo. Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas atstovauti nepilnamečiui, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, atsižvelgdama į nepilnamečio interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui. Toks teisinis reguliavimas iš esmės atitinka BPK 53 straipsnio 3 dalį. Taip pat, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalį, ANK 584 straipsnio 1 dalyje patikslintas galimų atstovų pagal įstatymą sąrašas. 5. ANK projekte siūloma ANK 591 straipsnį pripažinti netekusiu galios, o šio straipsnio nuostatas perkelti į ANK XXVII skyrių „Administracinių nusižengimų teisenos bendrosios nuostatos“, suteikiant 565¹ straipsnio numerį.
Dėl šio pakeitimo tikslinami ANK 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666 straipsniai. Tuo pačiu patikslinama ANK 565¹ straipsnio 1 punkto formuluotė. 6. Siekiant tinkamai įgyvendinti teikiamu ANK 21¹ straipsnio pakeitimo projektu siūlomą pranešėjams atleidimo nuo atsakomybės garantiją, būtina imtis tokių priemonių, kurios užtikrintų PAĮ 15 straipsnio tinkamą įgyvendinimą. ANK 21¹ straipsnio pakeitimo projektu siūlomos nuostatos sudarytų galimybę tokį asmenį atleisti nuo administracinės atsakomybės ne tik tuo atveju, jeigu jis aktyviai padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą. Priėmus ANK projektą, į ANK 21¹ straipsnio taikymo sritį patektų ir atvejai, kai pranešėjas, padaręs administracinį nusižengimą, aktyviai padeda išaiškinti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad asmuo, apsisprendęs pranešti apie korupcinio pobūdžio pažeidimus, su kuriomis jis yra susijęs, bendradarbiaudamas jas atskleidžiant, nuo tokio viešąjį interesą atitinkančio sprendimo nebebus atgrasomas dėl jam pačiam gresiančios atsakomybės. Esminė ANK 21¹ straipsnio taikymo sąlyga – asmens, kuris pretenduoja būti atleistas nuo administracinės atsakomybės, aktyvus padėjimas atskleisti kitų asmenų korupcinio pobūdžio pažeidimus. Tai reiškia, kad asmeniui, pretenduojančiam į atleidimą nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 21¹ straipsnį, keliama daugiau reikalavimų. Skirtingai nei pastaruoju atveju, tam, kad asmuo būtų laikomas aktyviai padėjusiu atskleisti korupcinio pobūdžio pažeidimą, nepakanka pranešti šį faktą – asmuo turi bendradarbiauti su teisėsauga viso proceso metu ir aktyviai padėti išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą. Atleidimas nuo administracinės atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
Net ir tuo atveju, kai situacija byloje formaliai atitinka ANK 21¹ straipsnio taikymo sąlygas, teismas gali kritiškai įvertinti asmens indėlį atskleidžiant nusikalstamas veikas ir tikruosius jo ketinimus ir atsisakyti atleisti jį nuo administracinės atsakomybės. Todėl siūlomas teisinis reglamentavimas leis aiškiau identifikuoti atvejus, kai pranešėjas yra iš tiesų vertas atleidimo nuo administracinės atsakomybės, o jam teikiamos nuolaidos atitinka viešąjį interesą. Siekiant, kad siūlomomis nuostatomis nebūtų pasinaudota priešingai jų tikslams ir nebūtų sudarytos prielaidos pažeisti visuotinai pripažintą vertybių hierarchiją, ANK nėra keičiamos numatytos papildomos atleidimo nuo administracinės atsakomybės būtinosios sąlygos. II. 1. Dėl ANK 373 straipsnyje nustatytos administracinės atsakomybės
Atsižvelgiant į tai, kad ANK 373 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų pavojingumas skiriasi, ANK projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis siūloma diferencijuoti administracinę atsakomybę, taikomą už šiukšlių išmetimą iš traukinio ar šiukšlinimą traukinyje ir neteisėtą asmenų buvimą pavojingojoje geležinkelio zonoje. ANK projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma normos dispozicija apima ANK 373 straipsnio 1 dalyje ir ANK 374 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusižengimus: „Šiukšlių ir kitų daiktų išmetimas iš geležinkelių riedmenų, šiukšlinimas traukiniuose <...>“, skiriama tokio paties dydžio bauda kaip šiuo metu nustatyta už šiukšlių išmetimo iš geležinkelių riedmenų nusižengimą – nuo 60 iki 140 eurų (baudos vidurkis – 100 eurų). Administracinė atsakomybė už šiukšlių ir kitų daiktų išmetimą iš geležinkelių riedmenų sulyginama su administracine atsakomybe, taikoma už šiukšlinimą traukiniuose, nes tai pavojingumu ir sukeliamais padariniais panašūs nusižengimai.
ANK projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma normos dispozicija apima ANK 373 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nurodytus nusižengimus: „Įlipimas ir išlipimas važiuojant traukiniui, važiavimas ant vagonų laiptelių ir stogų ir kitose tam neskirtose traukinio vietose, teisės būti pavojingojoje geležinkelio zonoje neturinčių asmenų buvimas pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose <...>“, bauda nuo 90 iki 140 eurų (baudos vidurkis – 115 eurų). Šių nusižengimų pavojingumas nesiskiria, o ANK 373 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti baudos dydžiai nedideli, kadangi su pažeidimu susiję materialiniai ir nematerialiniai nuostoliai yra gerokai didesni. Eurostato duomenimis[⁶], 2019 m. Europos Sąjungos valstybėse narėse įvyko 1516 didelių geležinkelių transporto eismo įvykių, 802 asmenys šiuose įvykiuose žuvo ir 612 asmenų buvo sunkiai sužeisti. 2019 m. didžiausia dalis – daugiau nei pusė (61 procentas) žuvusiųjų dideliuose eismo įvykiuose sudarė pašaliniai asmenys, t. y. asmenys, kurie neteisėtai buvo ant geležinkelių bėgių arba vadinamoje pavojingojoje geležinkelio zonoje. Ši tendencija, Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (toliau – Agentūra) duomenimis[⁷], vyrauja jau ne vienus metus (žr. 1 pav.). 1 pav. 2019 m. Lietuvoje įvyko 9 dideli eismo įvykiai, 4 asmenys juose žuvo, 5 buvo sužeisti[⁸]. 2020 m. fiksuota 10 didelių eismo įvykių, palyginti su 2019 m., žuvusių asmenų skaičius padidėjo iki 6, sunkiai sužeistų sumažėjo 1 asmeniu. Kaip ir nurodoma LTSA 2020 m. eismo saugos ataskaitoje[⁹], pastaraisiais metais pastebimas situacijos stabilizavimasis – bendras didelių eismo įvykių skaičius toliau svyruoja apie 10 įvykių per metus.
Vis dėlto pagrindinė eismo saugos problema išlieka eismo įvykiai, susiję su pašaliniais asmenimis (pažeidėjais) ant geležinkelio bėgių. 2019 m. Lietuva ir Airija išsiskyrė iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių tuo, kad visi šiais metais geležinkeliuose žuvę ar sunkiai sužaloti asmenys sužalojimus patyrė dėl neteisėto buvimo pavojingojoje geležinkelio zonoje. 2020 m. ant geležinkelio bėgių žuvo 5 asmenys, sunkiai sužeisti – 3. Žuvusių ir sunkiai sužalotų asmenų skaičius Lietuvoje nėra didelis, tačiau ekonominis poveikis skaičiuojamas šimtais tūkstančių – 4 040 000 eurų žalos dėl asmenų žūčių, 697 818 eurų žalos dėl sunkiai sužalotų asmenų ir 11 024 eurų žalos, kurią dėl traukinių vėlavimų patyrė keleiviai ir (ar) krovinių siuntėjai (gavėjai) 2019 m.[¹⁰] 2020 m. patirta 20 836 996 eurų žalos dėl asmenų žūčių, 2 006 834 eurų žalos dėl sunkiai sužalotų asmenų ir 318 771 euras žalos dėl traukinių vėlavimų[¹¹]. Išvengtos aukos vertė kiekvienais metais auga (palyginimui nuo 556 250 eurų 2007 m. iki 3 472 833 eurų 2020 m.)[¹²], o valstybė privalo saugoti kiekvieno asmens gyvybę. Nerimą kelia AB „Lietuvos geležinkeliai“ Susisiekimo ministerijai pateikta informacija apie smarkiai išaugusį asmenų, išprašytų iš pavojingosios zonos, skaičių – 2019 m. išprašyti 222 asmenys, 2020 m. net 7609 asmenys, o per 2021 m. pirmuosius 5 mėnesius – jau 4172 asmenys. Nepaisant vykdomų saugaus elgesio propagavimo kampanijų ir taikomų švietimo priemonių, skatinančių asmenų atsakingą požiūrį į saugaus elgesio taisyklių laikymąsi geležinkelių transporte, piniginės baudos ir toliau išlieka svarbi priemonė, sulaikanti asmenis nuo nusižengimų darymo bei galinčia paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų reikalavimų.
Pažymėtina, kad Naujojoje Zelandijoje atliktas asmenų elgesio tyrimas dėl neteisėto geležinkelio kelių kirtimo (angl. trespassing) parodė, kad bausmių taikymas pažeidėjams už neteisėtą elgesį, jiems kertant geležinkelio kelius, turėjo didelį poveikį teigiamiems elgesio pokyčiams ir sumažino pažeidimų skaičių daug labiau nei švietimas ar saugos kampanijos[¹³]. Reikšmingai didinti atsakomybę už neteisėto geležinkelio kelių kirtimą šiuo metu svarstoma Australijoje ir Kanadoje[¹⁴]. Pažymėtina, kad daugumoje analizuotų[¹⁵] Europos valstybių teisės aktuose yra nustatytos griežtos bausmės už neteisėtą buvimą pavojingojoje geležinkelio zonoje. Jungtinėje Karalystėje už neteisėtą geležinkelio kelio kirtimą gali būti taikoma apie 1163 eurų (£1000) bauda, Belgijoje – iki 1200 eurų (baudos vidurkis nuo 600 eurų), Estijoje – iki 400 eurų (baudos vidurkis nuo 200 eurų), Čekijoje – iki 390 eurų (baudos vidurkis nuo 195 eurų). Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Danijoje už šį pažeidimą taip pat gresia laisvės atėmimo bausmė. Neteisėtas važiavimas traukiniais, kuris turėtų būti suprantamas kaip važiavimas tam neskirtose traukinio vietose (ne važiavimo be bilieto nusižengimas, už kurį administracinė atsakomybė yra nustatyta ANK 442 straipsnio 1 dalyje), yra uždraustas beveik visose pasaulio šalyse ir sukelia problemų ne tik valstybėse, kuriose keliavimo geležinkeliais paklausa yra labai didelė, tačiau taip pat populiarus kaip pramoga (angl. train-surffing)[¹⁶]. Remiantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ duomenimis, neteisėto važiavimo atvejų skaičius auga: 2020 m. fiksuoti 62 atvejai, o per 2021 m. pirmuosius 5 mėnesius – 65 atvejai.
Latvijoje už neteisėtą važiavimą traukiniais taikomos baudos vidurkis yra 2,5 karto didesnis nei Lietuvoje, Estijoje – 4 kartus. Jungtinėje Karalystėje už šį nusižengimą gali būti skiriama apie 2326 eurų (£2000) bauda. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ANK projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma griežtinti administracinę atsakomybę ir už neteisėto buvimo pavojingojoje geležinkelio zonoje, ir neteisėto važiavimo traukiniais nusižengimą bei nustatyti minimalų baudos dydį – 90 eurų, t. y. tokį, koks yra nustatytas už panašų nusižengimą ANK 460 straipsnio 1 dalyje (automobilių kelio apsaugos zonos naudojimo sąlygų pažeidimas). Kadangi, remiantis LTSA pateiktais duomenimis, ANK 373 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo pakartotinumo atvejų nenustatoma, o vadovaujantis ANK 33 straipsnio 1 dalimi, pirmą kartą asmeniui padarius nusižengimą yra siūloma sumokėti pusę minimalios baudos, reali bauda asmenims didėtų nuo 30 eurų iki 45 eurų už neteisėtą buvimą pavojingojoje geležinkelio zonoje ir nuo 15 eurų iki 45 eurų už neteisėtą važiavimą traukiniais. Tikimasi, kad baudų didinimas paskatins atsakingesnį asmenų požiūrį į eismo ir savo pačių saugą. 1.2. Dėl ANK 373 straipsnio 3 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės Siūloma panaikinti administracinio nusižengimo sudėtį „<...> geležinkelių infrastruktūros objektų, geležinkelių riedmenų ir konteinerių tyčinis gadinimas <...>“.
Administracinė atsakomybė už tyčinį turto gadinimą jau yra nustatyta ANK 115 straipsnyje ir BK 187 straipsnyje, o geležinkelių infrastruktūros objektai, geležinkelių riedmenys, konteineriai yra geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių riedmenų naudotojų, konteinerių savininkų – fizinių asmenų ir privačių juridinių asmenų turtas, jiems turi būti garantuojama ne mažesnė jų turto apsauga nei bet kurių kitų privačių subjektų turtui. Be to, ANK 373 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusižengimas nėra tiesiogiai susijęs su eismo sauga, kadangi nustato atsakomybę už tyčinį objektų gadinimą – piktavališkais veiksmais sukeliamą žalą objektų savininkui, tačiau nebūtinai grėsmę eismo saugai. LTSA per pastaruosius 5 metus nėra nė karto skyrusi ANK 373 straipsnio 3 dalyje nustatytos baudos už geležinkelių infrastruktūros objektų, geležinkelių riedmenų ir konteinerių tyčinį gadinimą. 1.3. Dėl administracinę atsakomybę už ANK 373 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusižengimus taikančių subjektų Siekiant didesnio administracinio proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, siūloma pakeisti ANK 589 straipsnio 49 punktą ir pavesti policijai taikyti administracinę atsakomybę už įlipimą ir išlipimą važiuojant traukiniui, važiavimą ant vagonų laiptelių, stogų ir kitose tam neskirtose traukinio vietose, teisės būti pavojingojoje geležinkelio zonoje neturinčių asmenų buvimą pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose (ANK 373 straipsnio 1 dalis). Priėmus pasiūlymą, policijos pareigūnai, nustatę nusižengimą, galėtų patys patraukti pažeidėjus administracinėn atsakomybėn.
Šiuo metu policijos pareigūnai, užfiksavę nusižengimo padarymo faktą ir apklausę administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis bei liudininkus, visą medžiagą, vadovaudamiesi ANK 589 straipsnio 63 punkto nuostatomis, turi persiųsti LTSA, kuri gali paskirti baudą. LTSA išliktų pagrindinė institucija, tirianti minėtus nusižengimus, todėl jai turėtų būti teikiami piliečių skundai, geležinkelių transporto darbuotojų turima informacija dėl neteisėto važiavimo traukiniais ar buvimo pavojingojoje zonoje. Vis dėlto, siekiant efektyvesnio administracinių nusižengimų tyrimo, policijos pareigūnai, kaip šiuo metu VSAT pareigūnai, galėtų patraukti kaltus asmenis administracinėn atsakomybėn tais atvejais, kai nustato administracinio nusižengimo faktą, vykdydami savo įprastas funkcijas. Remiantis LTSA duomenimis, praktikoje neteisėto buvimo pavojingojoje geležinkelio zonoje nusižengimus dažniausiai (apie 90 procentų atvejų) užfiksuoja policijos pareigūnai. Analizuojant Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už administracinius nusižengimus geležinkelių transporto srityje, pastebėta, kad neretai administracinę atsakomybę už ANK 373 straipsnio 2 dalyje nustatytus nusižengimus taiko tik policija arba ir policija[¹⁷]. 1.4. Dėl ANK 373 straipsnio pavadinimo Siūloma pakeisti ANK 373 straipsnio pavadinimą į „Elgesio geležinkeliuose taisyklių pažeidimas“, kadangi šis pavadinimas, manytina, geriau atspindi straipsnyje nustatytų veikų specifiką.
ANK 373 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už veikas, kurias padaro asmenys, netinkamai elgdamiesi geležinkeliuose, nes: 1) nesilaiko naudojimosi geležinkelių transporto priemonėmis taisyklių (šiukšlina, nepagrįstai panaudoja traukinio avarinį stabdą, važiuoja traukiniais tam neskirtose vietose, išlipa ar įlipa į traukinį jam važiuojant), 2) nesilaiko saugaus elgesio normų geležinkeliuose (važiuoja traukiniais arba eina per geležinkelio bėgius tam neskirtose vietose, išlipa ar įlipa į traukinį, jam važiuojant, deda daiktus ant geležinkelio bėgių), 3) nesilaiko eismo saugos reikalavimų (nepagrįstai panaudoja traukinio avarinį stabdą, važiuoja traukiniais arba eina per geležinkelio bėgius tam neskirtose vietose, išlipa ar įlipa į traukinį jam važiuojant, padeda daiktą ant geležinkelio bėgių ar išmeta didžiagabaritį daiktą iš geležinkelio riedmenų). ANK 375 straipsnyje nustatytus nusižengimus – eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus padaro geležinkelių transporto darbuotojai, susiję su eismo saugos užtikrinimu ir eismo saugos užduočių vykdymu. Atsakomybė šiems darbuotojams taikoma, kai nesilaikoma eismo saugos reikalavimų, įtvirtintų Reglamente (ES) 2019/773[¹⁸], Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose[¹⁹] (toliau – TNN), Geležinkelių eismo taisyklėse[²⁰], Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklėse[²¹] ir pan. Kadangi šie reikalavimai yra įvairūs ir jų visų privalo laikytis geležinkelių transporto darbuotojai, siekdami užtikrinti eismo saugą, ANK 375 straipsnyje suformuluota bendresnio pobūdžio nusižengimo sudėtis, neįvardijant konkrečių elgesio taisyklių. 2.
2Dėl ANK 374 straipsnyje ir ANK 484 straipsnio 1 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės
Siūloma: 1) patikslinti ANK 374 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad administracinę atsakomybę užtraukia rūkymas, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, arba alkoholinių gėrimų vartojimas traukiniuose, išskyrus tarptautinio susisiekimo arba siaurojo geležinkelio traukinius, kaip tai nustatyta Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2) atsisakyti administracinių nusižengimų sudėčių – „<...> kibimas prie keleivių ir kiti viešąją tvarką ir keleivių rimtį pažeidžiantys veiksmai <...>“, „<...> važiavimas traukiniuose nešvariais drabužiais, kurie gali sutepti vagonų vidaus apdailą ar keleivių drabužius <...>“, <...> šiukšlinimas <...> geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose <...>“, 3) veikos sudėtį – „<...> šiukšlinimas traukiniuose <...>“ inkorporuoti į ANK projekto 3 straipsnio 1 dalyje keičiamo ANK 373 straipsnio sudėtį dėl priežasčių, nurodytų aiškinamajame rašte aptariant ANK 373 straipsnio keitimo motyvus. Be to, siūloma patikslinti ANK 484 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimo sudėtį – nurodyti, kad administraciniu nusižengimu laikoma: „Alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimas <...> visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius, siaurojo geležinkelio traukinius ir laivus, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat orlaivius, skrendančius už Lietuvos Respublikos ribų,<...>“, ir taip ją suderinti su Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 1 dalimi, ANK nustatomos tik sankcijos už veikas, kurios yra uždraustos kituose teisės aktuose.
Kaip jau minėta, ANK 374 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veikos sudėtis „kibimas prie keleivių ir kiti viešąją tvarką ir keleivių rimtį pažeidžiantys veiksmai“ dubliuoja veikos sudėtį, nustatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir atsakomybės už ją taikymas susijęs ne su eismo saugos užtikrinimu ir LTSA, kaip Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos Lietuvos Respublikos eismo saugos institucijos, veiklos tikslais užtikrinti eismo saugos lygį ir didinti geležinkelių sistemos sąveiką, tačiau su asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimu, taigi policijos veiklos uždaviniais[²²]. ANK 374 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas – „<...> važiavimas traukiniuose nešvariais drabužiais, kurie gali sutepti vagonų vidaus apdailą ar keleivių drabužius <...>“, nors veikos sudėtimi bei pavojingumu yra analogiškas nusižengimui kelių transporto srityje (ANK 439 straipsnio 1 dalis), tačiau iš esmės skiriasi galimybe užkirsti kelią jo padarymui. Važiavimas nešvariais drabužiais yra uždraustas UAB „LTG Link“ bendrosiose keleivių vežimo taisyklėse[²³]. UAB „LTG Link“ darbuotojai tikrina, ar asmenys turi bilietus, prieš įlipant į traukinį. Kadangi važiavimas nešvariais drabužiais yra bendrovės keleivių vežimo taisyklių pažeidimas, asmenys gali būti neįleisti į traukinį arba išlaipinti. Priešingai nei, pavyzdžiui, neteisėto važiavimo traukiniais atveju, kai asmenys kelionę traukiniais važiavimui neskirtose vietose pradeda slapčia, geležinkelio įmonė (vežėjas) gali užkardyti ANK 374 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą.
Panaikinus ANK 374 straipsnio 1 dalyje nurodytą veikos sudėtį –„<...> šiukšlinimas geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose <...>“, atsakomybę už šiukšlinimą geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose taikytų savivaldybių tarybų viešosios tvarkos pareigūnai, kurie jau taiko atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių, draudžiančių šiukšlinti visose bendrojo naudojimo vietose, pažeidimus (ANK 366 straipsnis). Toks ANK pakeitimas eliminuotų nelogiškumą, kai, nustačius šiukšlinimo geležinkelio kelių ir įrenginių apsaugos zonoje veiką, asmeniui gali būti paskirta mažesnė bauda (nuo 10 iki 14 eurų), nei nustačius šiukšlinimo bet kurioje kitoje bendrojo naudojimo vietoje veiką (nuo 20 iki 140 eurų, padarius pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų). Taip pat savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnų įgaliojimai taikyti atsakomybę už šiukšlinimą „nesibaigtų“ ties geležinkelio kelių ir įrenginių apsaugos zonomis. Šiuo metu savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnai patenka į kuriozines situacijas, kai, asmenims išvertus šiukšles netoli geležinkelio kelių ar jų įrenginių, svarbu nustatyti, ar šiukšlės nėra išverstos apsaugos zonoje[²⁴], kadangi, kaip jau minėta, tokiais atvejais jie neturi teisės patraukti asmenų administracinėn atsakomybėn. 3.
3Dėl ANK 375 straipsnyje ir ANK 380 straipsnio 5 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės
Siūloma: 1) panaikinti ANK 375 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinio nusižengimo sudėtį „Geležinkelių transporto riktą sukėlęs geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas <...>“, 2) panaikinti ANK 375 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinio nusižengimo sudėtį „Geležinkelių transporto eismo įvykį sukėlęs geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas <...>“, 3) panaikinti ANK 380 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinio nusižengimo sudėtį „Geležinkelių transporto eismo įvykį sukėlęs geležinkelių riedmenų reikalavimų pažeidimas <....>“, 4) nustatyti naują administracinio nusižengimo sudėtį „Geležinkelių transporto eismo saugos ir geležinkelių sistemos reikalavimų pažeidimas <...>“ ir baudą už šį nusižengimą nuo 60 iki 200 eurų. 3.1. Dėl ANK 375 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir ANK 380 straipsnio 5 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės panaikinimo Administracinės atsakomybės taikymas už eismo saugos taisyklių pažeidimą, sukėlusį riktą (toliau – administracinė atsakomybė už riktą), ir administracinės atsakomybės taikymas už eismo saugos taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį (toliau – administracinė atsakomybė už eismo įvykį), nedera su 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1530 (toliau – Saugos direktyva), nustatytu geležinkelių transporto eismo katastrofų, eismo įvykių ir riktų tyrimų (toliau – saugos tyrimas) teisiniu reglamentavimu. Remiantis Saugos direktyvos 20 straipsnio 1 dalimi, saugos tyrimo tikslas – pagerinti, kai tai įmanoma, padidinti geležinkelių saugą ir pagerinti avarijų prevenciją.
Tyrimo metu renkama ir analizuojama informacija, daromos išvados, įskaitant priežasčių ir papildomų veiksnių nustatymą, ir prireikus rengiamos saugos rekomendacijos[²⁵]. Tyrimas nėra niekaip susijęs su kaltininkų ar atsakomybės nustatymu (Saugos direktyvos 20 straipsnio 4 dalis). Tyrimo įstaigos išleista saugos rekomendacija nėra pagrindas apkaltinti ar nustatyti atsakomybę dėl avarijos arba rikto (Saugos direktyvos 26 straipsnio 1 dalis). Saugos tyrimas yra nepriklausomas nuo jokio teisminio ar administracinio proceso, su juo nesusijęs ir neturi jam poveikio (Saugos direktyvos 24 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, įvykiai, įvykę geležinkelių infrastruktūroje, yra klasifikuojami kaip riktai ar eismo įvykiai ir jie tiriami, tikintis prieiti reikšmingas saugos atžvilgiu išvadas. Ne visų eismo saugos taisyklių pažeidimo sukelti įvykiai geležinkelių infrastruktūroje patenka į klasifikaciją, kuri yra nustatyta Geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ir riktų klasifikavimo, pranešimų ir informacijos apie juos teikimo tvarkos apraše. Dar daugiau, reikšminga dalis įvykių, įvykstančių geležinkelių infrastruktūroje, negali būti riktais ar eismo įvykiais Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 25 ir 28 dalių nuostatų prasme, kai įvykį sukelia tyčia (tiesiogine ar netiesiogine) įvykdytas eismo saugos taisyklių pažeidimas. Tai lemia, kad atsakomybės diferencijavimas pagal padarinius (administracinė atsakomybė už riktą ir administracinė atsakomybė už eismo įvykį) ne visuomet yra teisingas ir tikslingas, siekiant administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Pavyzdžiui, traukinys išvyksta, sugedus abiejų langų valytuvams[²⁶], ir kelionės metu pradeda lyti.
Dėl prasto matomumo geležinkelių riedmenys susiduria su šalia geležinkelio kelio ar ant jo esančiu laikinuoju objektu, tačiau susidūrimas nepadaro didesnės kaip 150 000 eurų žalos geležinkelių riedmenims, geležinkelių infrastruktūrai ar aplinkai. Toks įvykis nėra klasifikuojamas nei kaip riktas, nei kaip eismo įvykis (Geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ir riktų klasifikavimo, pranešimų ir informacijos apie juos teikimo tvarkos aprašo 4.5 papunktis), taigi asmeniui, kuris turėjo užtikrinti, kad valytuvai veiktų, taikytina ANK 375 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė. Tačiau, jeigu traukinys kliudytų objektą ir susidūrimas su juo sukeltų didesnę kaip 150 000 eurų žalą, įvykis būtų klasifikuojamas kaip eismo įvykis ir galimai asmeniui būtų taikoma ANK 375 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė. Vis dėlto, siekiant pritaikyti ANK 375 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinę atsakomybę, reikia nepamiršti, kad eismo saugos taisyklių pažeidimas – šiuo atveju neužtikrinta, kad valytuvai veiktų – turi būti padarytas netyčia. Vadinasi, jeigu atsakingas už patikrą asmuo, nepatikrindamas valytuvų, suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas netiesioginės tyčios apibrėžimas), atsakomybė jam už ANK 375 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusižengimą negalėtų būti pritaikyta ir jis atsakytų pagal ANK 375 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, jeigu atsakingas už patikrą asmuo, nepatikrindamas valytuvų, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas nepagrįsto pasitikėjimo apibrėžimas), jis jau atsakytų pagal ANK 375 straipsnio 3 dalį.
Pažymėtina, kad ANK 375 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos vidurkis yra 5,5 karto mažesnis nei ANK 375 straipsnio 3 dalyje nustatytos baudos vidurkis, o abiem atvejais padarytos veikos pavojingumas vienodas – nesilaikyta reikalavimo užtikrinti, kad abu lokomotyvo valytuvai veiktų. Be to, tuo atveju, jeigu traukinys būtų kliudęs ir mirtinai sužalojęs žmogų, atsakingam asmeniui vėlgi galėtų būti pritaikyta tik atsakomybė pagal ANK 375 straipsnio 1 dalį, nes įvykis prilygtų katastrofai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ANK 375 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už eismo saugos taisyklių pažeidimą, nesiejant jos su kilusiais padariniais, o, kai jie kyla, – taikoma administracinė atsakomybė už eismo įvykį. Kadangi riktas – tai įvykis, taip pat nesukėlęs eismo saugos atžvilgiu reikšmingų padarinių, tik pavojų jiems kilti, ANK 375 straipsnio 1 dalyje yra tarsi nustatyta administracinė atsakomybė už eismo saugos taisyklių pažeidimą, kuris nesukelia nei padarinių eismo saugai, nei pavojaus jiems kilti. Tai vertintina kaip teisinis alogizmas – teisėje nėra teisės normų, kurias pažeidus nekyla nei nepageidautini padariniai, nei pavojus jiems kilti, kadangi teisės normomis saugomi tam tikri teisiniai gėriai nuo potencialių grėsmių. Atsakomybė už riktus ir eismo įvykius nėra nustatyta Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Čekijos, Graikijos, Airijos, Kroatijos, Jungtinės Karalystės teisės aktuose.
Vienintelė šalis, kurioje analizės metu nustatyta, kad atsakomybė yra taikoma bendrai už avarijos (eismo įvykio ir katastrofos) sukėlimą, – tai Slovakija, tačiau avarijos sukėlimas nurodomas kaip nusikaltimas[²⁷]. Pažymėtina, kad, panaikinus administracinę atsakomybę už riktą ir eismo įvykį, asmenys netaps nebaudžiami už eismo saugos taisyklių nesilaikymą. Jie ir toliau atsakys už eismo saugos taisyklių pažeidimus pagal ANK projektu keičiamą ANK 375 straipsnį arba ANK specialiuosius straipsnius[²⁸], o esant nusikaltimo sudėčiai, įrodytai asmens kaltei baudžiamojo proceso metu – pagal BK. Bendrai įstatymuose atsakomybė išliktų diferencijuota – asmuo būtų baudžiamas administracine atsakomybe už eismo saugos taisyklių pažeidimą ir savo veiksmais sukeltus eismo įvykio ar katastrofos padarinius pagal BK. Papildomas nubaudimas, taikant administracinę atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą, yra netikslingas, nes teistumo grėsmė už galimą nusikaltimo padarymą, manytina, yra labiau atgrasanti nuo teisės aktų pažeidimų darymo nei keliasdešimt eurų didesnė (ANK 375 straipsnio 3 dalyje nustatyta) administracinė bauda. Dėl nurodytų priežasčių taip pat naikintina ANK 380 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis „Geležinkelių transporto eismo įvykį sukėlęs geležinkelių riedmenų reikalavimų pažeidimas <...>“. 3.2.
3.2. Dėl naujosios sudėties administracinio nusižengimo nustatymo ir ANK 12 straipsnyje nustatyto mažai pavojingų veikų sąrašo patikslinimo Siūloma administracinio nusižengimo sudėtis apima ne tik eismo saugos taisyklių pažeidimus (ANK 375 straipsnio 1–3 dalys), geležinkelių riedmenų reikalavimų pažeidimus (ANK 380 straipsnio 5 dalis), tačiau ir geležinkelių sistemos reikalavimų, kurių tik dalis yra reikalavimai geležinkelių riedmenims, pažeidimus. Geležinkelių sistemos reikalavimai yra įtvirtinti Sąveikos direktyvos nuostatas įgyvendinančiuose Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto srities teisės aktuose. Šiuos teisės aktus, taip pat eismo saugos taisykles gali pažeisti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys – geležinkelių sistemos naudotojai. Už ANK projekte keičiamame ANK 375 straipsnyje numatomo nusižengimo padarymą siūloma nustatyti tokią pačia atsakomybę, kokia šiuo metu nustatyta galiojančio ANK 375 straipsnio 2 dalyje, nes šioje dalyje yra įtvirtinta atsakomybė (baudos dydis), kuri taikytina asmeniui, pažeidusiam eismo saugos taisykles ir dėl to sukėlusiam pavojų eismo saugai. Remiantis LTSA pateiktais duomenimis, per 5 pastaruosius metus ANK 375 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo pakartotinumo atvejų nenustatyta, o per metus nustatomų nusižengimų skaičius svyruoja, tačiau nedidėja. Atsakomybė už pažeidimo sukeltus padarinius, kaip jau minėta, yra įtvirtinta BK. Priėmus pasiūlymus, reikia patikslinti ANK 12 straipsnyje nustatytą administracinių nusižengimų, kurie gali būti pripažinti mažai pavojingomis administracinio nusižengimo požymių turinčiomis veikomis, sąrašą – išbraukti ANK 375 straipsnio 1 dalį, kurią atitiktų naujoji administracinio nusižengimo sudėtis. 4. Dėl ANK 376 straipsnyje nustatytos administracinės atsakomybės Siūloma pripažinti netekusia galios ANK 376 straipsnio 1 dalį, kadangi 2021 m. kovo 29 d. priėmus susisiekimo ministro įsakymą Nr. 3-176 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymo Nr.
3-79 „Dėl Pranešimų apie geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius ir riktus teikimo, geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ir riktų tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ neliko teisinio pagrindo administracinei atsakomybei taikyti (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Taip pat ANK projekte keičiamamo ANK 376 straipsnio sankcijoje siūloma išbraukti žodžių junginį „geležinkelių infrastruktūros valdytojams – fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“, kadangi, vadovaujantis Geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ir riktų klasifikavimo, pranešimų ir informacijos apie juos teikimo tvarkos aprašo 10.9 papunkčiu, apie įvykį, įvykusį geležinkelių infrastruktūroje, saugos tyrimų vadovui ir LTSA praneša geležinkelio įmonės (vežėjai), kitos įmonės, kurių geležinkelių riedmenys pateko į įvykį, ir apie jį sužinoję geležinkelių infrastruktūros valdytojai (fiziniai asmenys, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys). Taigi atsakomybė taikytina visiems minėtiems asmenims. 5. Dėl ANK 377 straipsnyje nustatytos administracinės atsakomybės Siūloma patikslinti ANK 377 straipsnio normos dispoziciją – nustatyti, kad administracinė atsakomybė taip pat yra taikoma už mokymo pajėgumų nesuteikimą asmenims, vykdantiems fizinių asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, fizinių asmenų, pageidaujančių atlikti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas, mokymo ir (ar) egzaminavimo veiklą, ir suderinti su Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Be to, ANK projekto keičiamoje ANK 377 straipsnio sankcijoje siūloma išbraukti žodžių junginį „juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“, kadangi administracinė atsakomybė už ANK 377 straipsnyje nurodytą nusižengimą turi būti taikoma visiems asmenims, kurie privalo vykdyti Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus: tiek geležinkelių infrastruktūros valdytojams – fiziniams, tiek ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų), kitų įmonių – juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. 6.
Siūloma: 1) patikslinti ANK 378 normos dispoziciją ir nustatyti, kad nusižengimu laikomas stacionariųjų geležinkelių posistemių naudojimas ir geležinkelių riedmenų pateikimas rinkai neturint leidimo, 2) griežtinti administracinę atsakomybę, didinant minimalią baudą nuo 140 eurų iki 300 eurų ir maksimalią baudą nuo 300 eurų iki 550 eurų (baudos vidurkis didėtų nuo 220 eurų iki 425 eurų) ir suvienodinant ją su ANK 394 straipsnio 8 dalyje nustatyta bauda už orlaivio naudojimą be atitinkamo leidimo, 3) sankcijoje išbraukti žodžių junginį „juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“, kadangi administracinė atsakomybė už ANK 378 straipsnyje nustatytą administracinį nusižengimą turi būti taikoma visiems asmenims, kurie gali pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ar pateikti rinkai geležinkelių riedmenis, tik turėdami atitinkamą leidimą: geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelių riedmenų naudotojams – fiziniams asmenims, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų), kitų įmonių – juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Saugos direktyvos 30 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, nediskriminacinės ir atgrasomos. Saugos direktyva ir Sąveikos direktyva yra neatskiriamai susijusios ir nuostatos dėl reikalavimų geležinkelių posistemiams, geležinkelių riedmenims, geležinkelių infrastruktūrai yra įtvirtintos abiejose direktyvose. Išanalizavus Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus, pažymėtina, kad visose analizuotose teisės aktuose yra nustatytos didesnės sankcijos nei ANK 378 straipsnyje.
Vidurkiu panašiausia bauda yra skiriama fiziniam asmeniui Estijoje už geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių riedmenų, geležinkelių posistemių – bendrai techninio naudojimo reikalavimų pažeidimą ir ji yra 3 kartus didesnė nei ANK 378 straipsnyje nustatytos baudos vidurkis (fiziniam asmeniui nuo 12 eurų[²⁹] iki 1200 eurų, baudos vidurkis 606 eurai). Slovakijoje, kurioje bendrojo vidaus produkto dalis, tenkanti vienam gyventojui, yra mažesnė nei Lietuvoje, skiriamos baudos vidurkis yra 79 kartus didesnis nei Lietuvoje. Čekijoje už geležinkelių riedmenų naudojimą be leidimo skiriama bauda maždaug iki 392 245 eurų (CZK 10,000,000), Airijoje priklausomai nuo nusižengimo kvalifikavimo bauda iki 5000 eurų (kai atvejis artimas administraciniam nusižengimui (angl. on summary conviction) arba iki 250 000 eurų (kai atvejis artimesnis baudžiamajam nusikaltimui (angl. on conviction on indictment). Vokietijoje už viešųjų geležinkelių eksploatacinės saugos reikalavimų nesilaikymą gali būti skirta iki 10 000 eurų bauda. Švedijoje už geležinkelių posistemių naudojimą be leidimo gali būti taikoma netgi baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki vienų metų. Pripažintina, kad paminėtos valstybės skiriasi pragyvenimo jose lygiu, teisinėmis tradicijomis ir sistema, tačiau Lietuva išsiskiria itin mažomis baudomis. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar Lietuva, nustačiusi tokius mažus baudos dydžius už stacionariųjų geležinkelių posistemių naudojimą ir geležinkelių riedmenų pateikimą rinkai neturint leidimo, tinkamai įgyvendina Saugos ir Sąveikos direktyvas.
Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 378 straipsnyje nurodytą nusižengimą gali atlikti tik ūkio subjektai, t. y. juridinių asmenų geležinkelių įmonių (vežėjų), kitų įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys ir geležinkelių infrastruktūros valdytojai – juridinių asmenų vadovai, kiti atsakingi asmenys arba geležinkelių infrastruktūros valdytojai – fiziniai asmenys, veikiantys savo verslo interesais. 2021 m. birželio 23 d. duomenimis, LTSA buvo išdavusi saugos leidimą tik trims individualioms įmonėms – geležinkelių infrastruktūros valdytojams iš 242 geležinkelių infrastruktūros valdytojų, kuriems išduotas saugos leidimas[³⁰] (vadovaujantis Geležinkelių transporto saugo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, saugos leidimas yra teisėtos ir saugios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos vykdymo pagrindas). Valstybės rinkliava už leidimo pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ar pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimą nėra didelė[³¹], tačiau, siekiant gauti šiuos leidimus, yra būtina atlikti Europos Bendrijos ir (arba) Lietuvos Respublikos patikras, kurias atlieka komerciniai subjektai. Netolimoje ateityje planuojama didinti mokesčius už prašymo išduoti leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) pateikimą Agentūrai[³²], todėl leidimo gavimo kaštai neabejotinai augs[³³]. Daugeliu atvejų asmenims būtų finansiškai nuostolingiau vykdyti teisės aktų reikalavimus dėl leidimo gavimo, nei sumokėti baudą.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, poveikio priemones, taikomas ūkio subjektams už geležinkelių transporto saugos ir sąveikos reikalavimų pažeidimus, būtina efektyvinti, siekiant, kad jos turėtų realiai atgrasantį nuo administracinių nusižengimų darymo poveikį ir būtų pasiekti administracinės atsakomybės taikymo tikslai. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.[³⁴] LTSA nėra nustačiusi ANK 378 straipsnyje nurodyto nusižengimo padarymo atvejų. 7. Dėl ANK 380 straipsnyje nustatytos administracinės atsakomybės Siūloma: 1) sujungti ANK 380 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų nusižengimų sudėtis, jas patikslinti ir nustatyti, kad administraciniu nusižengimu laikoma: „Geležinkelių riedmenų naudojimas neatlikus techninės priežiūros ar remonto, jų nepaženklinus teisės aktų nustatyta tvarka ar paženklinus netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus <...>“, 2) patikslinti ANK 380 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą normos dispoziciją ir nustatyti, kad sankcijoje nurodytą baudą užtraukia teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimas, išskyrus ANK 378 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, t. y. atvejus, kai asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už geležinkelių riedmenų pateikimą rinkai, neturint registracijai būtino leidimo, 3) nustatyti, jog už ANK 380 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytus nusižengimus taikoma bauda geležinkelių riedmenų naudotojams ir kad 4) baudos dydis – nuo 300 eurų iki 450 eurų (baudos vidurkis – 375 eurai), 5) patikslinti ANK 380 straipsnio 2 dalies dispoziciją ir nustatyti, kad administracinis nusižengimas yra „Teisės aktų reikalavimų neatitinkančių geležinkelių riedmenų naudojimas <...>“, o už jo padarymą atsako geležinkelių riedmenis valdantis asmuo, 6) panaikinti ANK 380 straipsnio 5 dalį dėl priežasčių, nurodytų šios aiškinamojo rašto dalies 3.1 papunktyje.
Dėl ANK 380 straipsnyje nustatytos administracinės atsakomybės Siūloma: 1) sujungti ANK 380 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų nusižengimų sudėtis, jas patikslinti ir nustatyti, kad administraciniu nusižengimu laikoma: „Geležinkelių riedmenų naudojimas neatlikus techninės priežiūros ar remonto, jų nepaženklinus teisės aktų nustatyta tvarka ar paženklinus netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus <...>“, 2) patikslinti ANK 380 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą normos dispoziciją ir nustatyti, kad sankcijoje nurodytą baudą užtraukia teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimas, išskyrus ANK 378 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, t. y. atvejus, kai asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už geležinkelių riedmenų pateikimą rinkai, neturint registracijai būtino leidimo, 3) nustatyti, jog už ANK 380 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytus nusižengimus taikoma bauda geležinkelių riedmenų naudotojams ir kad 4) baudos dydis – nuo 300 eurų iki 450 eurų (baudos vidurkis – 375 eurai), 5) patikslinti ANK 380 straipsnio 2 dalies dispoziciją ir nustatyti, kad administracinis nusižengimas yra „Teisės aktų reikalavimų neatitinkančių geležinkelių riedmenų naudojimas <...>“, o už jo padarymą atsako geležinkelių riedmenis valdantis asmuo, 6) panaikinti ANK 380 straipsnio 5 dalį dėl priežasčių, nurodytų šios aiškinamojo rašto dalies 3.1 papunktyje. ANK 380 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse yra nustatyta administracinė atsakomybė už teisėto geležinkelių riedmenų naudojimo sąlygų pažeidimą, t. y. formalius teisės (teisinės tvarkos) pažeidimus. Neįregistravus, nepaženklinus geležinkelių riedmenų, neatlikus jų techninės periodinės patikros ne visuomet sukeliami žalingi padariniai, tačiau kyla pavojus jiems atsirasti. Yra sudėtinga įvertinti, ar ši grėsmė ir galima reali žala yra didesnė tais atvejais, kai geležinkelių riedmenys nepaženklinami, neįregistruojami ar neatliekama jų periodinė techninė priežiūra ir remontas.
Pavyzdžiui, dėl Lietuvos Respublikos geležinkelio tinklo ypatumų (didžioji dalis tinklo yra 1520 mm pločio vėžės, taigi tokio paties pločio kaip kaimyninėse trečiosiose šalyse) Lietuvoje važinėja nemažai geležinkelių riedmenų, kuriems, vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 11 straipsnio 14 dalimi, Geležinkelių transporto kodekso 13 straipsnio 2 dalimi, nėra taikomas reikalavimas gauti leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis, įregistruoti geležinkelių riedmenis Europos Sąjungos transporto priemonių registre ir paskirti jų techninį prižiūrėtoją. Taigi tinkamas geležinkelių riedmenų paženklinimas yra taip pat svarbi jų teisėto naudojimo sąlyga ir pagal turinį, manytina, artimiausia registracijai. Neatlikus techninės priežiūros, konkretūs geležinkelių riedmenys nebūtinai yra techniškai netvarkingi ir netinkami naudoti. Ženklinimas, registracija, techninė priežiūra yra teisės aktuose nustatytos privalomos procedūros. Kadangi nėra diferencijavimą pagrindžiančių argumentų, tikslingiausia būtų nustatyti vienodą ir efektyvią sankciją už ANK 380 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus pažeidimus. Analizuojant Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus, pastebėta, kad dalyje jų atsakomybė už ANK 380 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus nusižengimus nėra diferencijuojama[³⁵], t. y. nustatomi tokie patys baudų dydžiai už geležinkelių riedmenų neįregistravimą, nepriežiūrą, nepaženklinimą.
Taip pat atsakomybė nėra diferencijuota ANK 393 straipsnio 6 dalyje – taikoma to paties dydžio bauda už orlaivio neįregistravimą, nepaženklinimą, galiojančio tinkamumo skraidyti pažymėjimo neturinčio orlaivio skrydžius, ANK 429 straipsnyje, kuriame nustatyta bauda už leidimą važiuoti transporto priemone, kuri turi gedimų, dėl kurių draudžiama ją eksploatuoti, yra pertaisyta be reikiamo leidimo, neįregistruota nustatyta tvarka, kurios privalomoji techninė apžiūra neatlikta, kuri neparuošta žmonėms ir kroviniams vežti. Siekiant teisinio nuoseklumo ANK 380 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti baudą, kuri yra taikoma už panašų nusižengimą ANK 394 straipsnio 6 dalyje („Nustatyta tvarka neįregistruoto orlaivio, orlaivio be atpažinimo ženklų arba su padirbtais atpažinimo ženklais naudojimas, galiojančio tinkamumo skraidyti pažymėjimo neturinčio orlaivio skrydžiai <...>“). Kaip ir ANK 378 straipsnyje nustatyto nusižengimo atveju, ANK 380 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus nusižengimus padaro juridiniai asmenys (juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys) arba fiziniai asmenys, veikiantys kaip verslo subjektai. Vertinant Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus, taip pat nustatyta, kad nė vienos iš analizuotų šalių teisės aktuose nustatytos baudos už atitinkamus nusižengimus vidurkis nėra toks mažas kaip šiuo metu ANK 380 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų baudų vidurkiai. Palyginimui, už geležinkelio infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų priežiūros reikalavimų, nustatytų geležinkelių techninio naudojimo taisyklėse, pažeidimą Estijoje gresiančios baudos fiziniam asmeniui vidurkis yra 606 eurai.
Čekijoje už teisės aktų reikalavimų neatitinkančių geležinkelių riedmenų naudojimą gali būti skiriama maždaug iki 392 245 eurų (CZK 10,000,000) bauda. Vokietijoje už ženklinimo reikalavimų nesilaikymą gresia bauda iki 50 000 eurų. Vėlgi kyla abejonių dėl tinkamo Saugos ir Sąveikos direktyvų įgyvendinimo. Pažymėtina, kad ANK 380 straipsniu nėra siūloma didinti baudos už techniškai netvarkingų, t. y. teisės aktų reikalavimų neatitinkančių geležinkelių riedmenų, naudojimą, atsižvelgiant į aplinkybę, kad šį nusižengimą padaro geležinkelio įmonės (vežėjo), kitos įmonės, geležinkelių infrastruktūros valdytojo įdarbintas asmuo – traukinio mašinistas, kuris prieš išvykdamas patikrina tik tam tikras geležinkelių riedmenų dalis, įsitikina geležinkelių riedmenų saugumu, bet nevykdo išsamios techninės patikros. Bauda, nustatyta ANK 380 straipsnio 2 dalies normos sankcijoje, vertintina kaip pakankama. Nuo 2017 m. LTSA nustatė ir pritaikė atsakomybę (2018 m.) vieną kartą už ANK 380 straipsnio 3 dalyje ir vieną kartą už ANK 380 straipsnio 4 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus. 8.
Siūloma patikslinti ANK 381 straipsnio: 1) dispoziciją ir nustatyti, kad nusižengimu laikoma „Teisės aktų reikalavimų neatitinkančios geležinkelių infrastruktūros naudojimas arba geležinkelio statinių naudojimas neatlikus jų techninės priežiūros <...>“, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, turi būti atliekama būtent geležinkelio statinių, bet ne geležinkelių infrastruktūros bendrai priežiūra, 2) sankciją ir nustatyti baudą nuo 300 iki 450 eurų (baudos vidurkis – 375 eurai), t. y. tokią, kokią siūloma taikyti už geležinkelių riedmenų naudojimą, neatlikus jų techninės priežiūros (ANK 380 straipsnio 3 dalis). Remiantis Agentūros duomenimis, daugeliu atvejų pavojų eismo saugai galinčius sukelti įvykius nulemia geležinkelių infrastruktūros trūkumai – lūžta bėgis, bėgių sandūros tvarslė ar išmetama geležinkelio kelio vėžė (angl. track buckes, broken rails)[³⁶] (žr. 2 pav.). 2 pav. Remiantis LTSA eismo saugos metinės ataskaitos duomenimis, Lietuvoje 2019 m. 10 iš 15 riktų buvo susiję su lūžusiais bėgiais[³⁷], 2020 m. ši tendencija išliko[³⁸] (žr. 3 pav.). 3 pav. Lietuvoje ypač rimta problema yra netvarkomi privažiuojamieji geležinkelio keliai. Remiantis Lietuvos Respublikos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pateiktais duomenimis, dėl privažiuojamųjų geležinkelio kelių nepriežiūros įvyksta didžioji dalis eismo įvykių bendrai (t. y. ne tik didelių eismo įvykių), į kuriuos patenka AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės narės (žr. 4–5 pav.). Eismo įvykių priežastys
5 pav. Apibendrinant galima teigti, kad geležinkelių infrastruktūros nepriežiūra yra pavojinga veika, kelianti grėsmę eismo saugai, nuostolius geležinkelio įmonėms (vežėjams), kitoms įmonėms.
Pažymėtina, kad vėlgi geležinkelių infrastruktūros valdytojai, kurie gali padaryti ANK 381 straipsnyje nustatytą nusižengimą, yra tik juridiniai asmenys (atsako juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys) arba fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ANK 381 straipsnio sankcijoje nustatytos baudos vidurkis yra 100 eurų, pirmą kartą padarius nusižengimą siūloma sumokėti pusę minimalios baudos (30 eurų), o tinkama geležinkelio kelių priežiūra apima kompleksą priemonių, tarp kurių yra nuolat privalomi atlikti darbai, pavyzdžiui, piktžolių naikinimas, sniego valymas ir pan., teigtina, kad ANK 381 straipsnyje nustatyta bauda neatgraso asmenų nuo nusižengimo padarymo ir neskatina laikytis teisės aktų reikalavimų. Estijoje už geležinkelių infrastruktūros priežiūros reikalavimų, numatytų geležinkelių techninio naudojimo taisyklėse, pažeidimą taikomos baudos vidurkis fiziniam asmeniui yra 606 eurai, Čekijoje už geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareigų užtikrinti eismo saugą nesilaikymą skiriama maždaug iki 392 245 eurų (CZK 10,000,000) bauda, o Slovakijoje geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kuris eksploatuodamas bėgius naudoja paskirtą techninę įrangą, netinkamą eksploatuoti ar neatitinkančią nurodytų sąlygų ir reikalavimų, užtikrinančių eksploatavimo saugumą, arba neatlieka techninės priežiūros ir reguliarių patikrinimų bei remonto darbų, skiriama bauda, kurios vidurkis yra 8000 eurų. Nuo 2017 m. LTSA nustatė du ANK 381 straipsnyje nurodytus nusižengimus (2020 m.). Pabrėžtina, kad mažas nustatomų administracinių nusižengimų skaičius nebūtinai reiškia, jog veikos nėra padaromos. Nustatomų nusižengimų skaičius priklauso ir nuo vykdomos kontrolės intensyvumo.
LTSA suformavimo procesai užtruko – institucijų reorganizacija prasidėjo 2017 m. ir baigėsi 2019 m. Be to, 2020 m. ir 2021 m. smarkiai sumažėjo ūkio subjekto veiklos vietoje vykdomų patikrinimų skaičius dėl šalyje įvestų karantino apribojimų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ statistika pagrindžia, kad geležinkelių infrastruktūros, ypač privažiuojamųjų geležinkelio kelių, būklė Lietuvoje yra nepatenkinama. Atsižvelgdama į tai, LTSA ketina vykdyti intensyvesnę ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Siekiant nešvaistyti valstybės išteklių ir užtikrinti eismo saugą, būtina nustatyti ir taikyti realų poveikį teisės aktų reikalavimų nesilaikantiems subjektams turinčias sankcijas. Kadangi teisės aktų reikalavimų neatitinkančios geležinkelių infrastruktūros naudojimo arba geležinkelio statinių naudojimo neatlikus jų techninės priežiūros veikos ir geležinkelių riedmenų naudojimo neatlikus jų techninės priežiūros veikos pavojingumu yra labai panašios, siūloma nustatyti vienodus baudų dydžius už šių administracinių nusižengimų padarymą. 9. Dėl ANK 382 straipsnyje nustatytos administracinės atsakomybės Keičiant ANK 382 straipsnį siekiama suderinti traukinio mašinisto sertifikatą išdavusios kitos įmonės, kuri atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, sąvoką su Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta kitos įmonės sąvoka („kita įmonė (juridinis asmuo, kitos organizacijos, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas), kuri neįgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos naudojasi geležinkelių infrastruktūra, manevruodama ir (ar) važiuodama į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ar iš jos“). 10.
Siūloma griežtinti administracinę atsakomybę už ANK 421 straipsnyje nurodytus važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimus, didinant minimalią baudą nuo 180 eurų iki 360 eurų ir maksimalią baudą nuo 280 eurų iki 560 eurų (baudos vidurkis didėtų nuo 230 eurų iki 460 eurų). Eurostato duomenimis[³⁹], 2019 m. apie trečdalis (33 procentai) didelių eismo įvykių Europos Sąjungos valstybėse narėse įvyko geležinkelio pervažose. Nors Agentūros eismo saugos apžvalgoje[⁴⁰] nurodoma, kad nuo 2010 m. bendras eismo saugos lygis geležinkeliuose gerokai išaugo (per 9 metus net 32 procentais sumažėjo didelių eismo įvykių), tačiau žuvusių, sunkiai sužeistų asmenų geležinkelio pervažose skaičius pastaraisiais metais išlieka labai panašus (žr. 6 pav.). 6 pav. Remiantis policijos skelbiamais duomenimis[⁴¹], važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais gerokai išaugo: 2017 m. nustatyti 223 ANK 421 straipsnyje nurodyti nusižengimai, 2018 m. – 386 nusižengimai, 2019 m. – 524 nusižengimai, 2020 m. – 1095 nusižengimai. 2019 m. Lietuvoje geležinkelio pervažose didelių eismo įvykių neįvyko[⁴²], tačiau 2020 m. vienas asmuo įvykio pervažoje metu žuvo, 9 asmenys buvo sunkiai sužeisti[⁴³]. Jau yra žinoma, kad per 2021 m. pirmuosius 5 mėnesius vienas asmuo įvykių pervažose metu žuvo, 5 asmenys buvo sunkiai sužeisti. Remiantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikta informacija, 2021 m. vasario mėnesį įvykusio įvykio pervažoje metu geležinkelio riedmenys nuriedėjo nuo bėgių, o pervažos naudotojas buvo sunkiai sužeistas.
Taigi ANK 421 straipsnyje nustatyto nusižengimo pavojingumas yra didelis, kadangi susidarius tam tikroms aplinkybėms eismo įvykių pervažose metu gali žūti ar sužalojimus patirti ne tik pervažų naudotojai, pažeidėjai, bet ir geležinkelio įmonių (vežėjų) traukinio mašinistai, traukinius lydintis personalas, keleiviai, taip pat gali kilti didelė žala geležinkelių infrastruktūrai, aplinkai, būti suniokotas geležinkelio įmonės (vežėjo) turtas (geležinkelio riedmenys). Saugiausi geležinkelio keliai pagal žuvusių asmenų skaičių Europoje yra Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Airijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Liuksemburge[⁴⁴]. Daugiausia žmonių geležinkeliuose žūsta Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Estijoje (žr. 7 pav.). 7 pav. Mažiausiai didelių eismo įvykių pervažose įvyksta vėlgi Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Airijoje, Danijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, o daugiausia – Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje[⁴⁵] (žr. 8 pav.). 8 pav. Jungtinėje Karalystėje už saugaus elgesio taisyklių nesilaikymą geležinkelio pervažose gali būti taikoma bauda maždaug iki 1163 eurų (£1,000) ir įkalinimo bausmė iki 6 mėnesių. Griežtos bausmės už saugaus elgesio taisyklių nesilaikymą geležinkelio pervažose nustatytos ir kitose Vakarų Europos valstybėse. Vokietijoje už pervažų naudojimo pažeidimus gali būti skiriama bauda iki 700 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu iki 3 mėnesių. Belgijoje už pervažų naudojimo pažeidimus gali būti taikoma 300 eurų administracinė bauda ir kalėjimo bausmė iki 5 metų. Danijoje taip pat gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 4 mėnesių.
Palyginimui, kaimyninėje Latvijoje skiriama bauda tik iki 125 eurų. Pažymėtina, kad, be administracinių nuobaudų, svarbiomis nusižengimų geležinkelio pervažose prevencijos priemonėmis yra nurodomos pervažų rekonstrukcijos ir vairuotojų kultūros ugdymas[⁴⁶]. Tačiau kultūros keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, o apsaugos įrenginiai pervažose, deja, ne visuomet padeda pasiekti saugos atžvilgiu geriausių rezultatų. Agentūros duomenimis[⁴⁷], didžiausia eismo sauga užtikrinama, kai geležinkelių riedmenys ir motorinės transporto priemonės prasilenkia viadukais arba tiltais. Vis dėlto jų statyba yra ir pati brangiausia saugos priemonė, todėl pervažose taikomos naudotojus įspėjančios priemonės. Efektyviausiomis laikomos rankinės (angl. manual) ir geležinkelio kelio pusėje taikomos apsaugos (angl. rail-side protection)[⁴⁸] priemonės. Kitos priimtinos apsaugos priemonės yra atitvarai, šviesoforai, o mažiausią apsaugą garantuojančios arba jokios – pasyviosios priemonės, t. y. stacionarieji ženklai, įspėjantys apie pervažą. Vis dėlto pabrėžtina, kad Norvegija, Jungtinė Karalystė, Airija yra vienos iš šalių, kuriose daugiausia taikomos pasyviosios priemonės. Lietuvoje daugiausia taikomos automatinės įspėjančios ir apsaugančios priemonės naudotojo pusėje (angl. automatic user-side waning, automatic user side protection) (žr. 9 pav.). 9 pav. Siekiant užkardyti didelius eismo įvykius, būtina didinti baudas už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių nesilaikymą, kadangi dabar galiojančios baudos yra palyginti nedidelės ir neleidžia pasiekti administracinių nuobaudų tikslų, o eismo įvykių metu kylanti materialinė ir nematerialinė žala gali būti daug didesnė nei asmeniui skiriama bauda. Siūlomas baudos už saugaus elgesio taisyklių nesilaikymą geležinkelio pervažose padidinimas du kartus siekiant, kad bauda nebūtų tik deklaratyvi, o reali ir atgrasanti.
Gerokai padidintas baudos dydis turėtų stipresnį drausminį poveikį bei didesnį prevencinį efektą. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nėra atliekamas. Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus ANK projektą bus sukurtos prielaidos sklandžiai ir veiksmingai įgyvendinti PAĮ, o tai ženkliai prisidės prie korupcijos prevencijos tikslų siekimo. Pranešėjų apsaugos sistema bus tinkamai subalansuota, taip bus sudarytos galimybės atskleisti daugiau pažeidimų atvejų, taip pat ir korupcinio pobūdžio, o tai prisidės mažinant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų bei pažeidimų paplitimą ir neabejotinai turės teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas ANK projektas prisidės skatinat skaidresnį verslą, kuriant geresnes sąlygas darbuotojams. Verslo subjektai turėtų būti suinteresuoti tinkamu PAĮ įgyvendinimu, kontroliuoti pažeidimų rizikas organizacijoje. Neteisėtai besielgiantiems verslo subjektams sulaukus teisinių pasekmių, sąžiningi verslo subjektai, konkuruojantys efektyvumu ir inovacijomis bei rezultatyviu PAĮ įgyvendinimu, galės veikti sąžiningos konkurencijos aplinkoje. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant inkorporuoti priimtus įstatymus į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektų nereikia įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų (per vaizdo konferencijas) naudojimas teisenoje remsis diskretiškumu, t. y. jos bus naudojamos tik esant techninėms galimybėms.
Be to, institucijos, naudodamos informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) sutaupys lėšas, kurios dabar skiriamos pašto išlaidoms ir pan., o administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujantys asmenys išvengs transporto ir kitų išlaidų. Įgyvendinant ANK pakeitimų dalį, susijusią su senaties nutraukimu, bus reikalingas Administracinių nusižengimų registro tobulinimas. Reikės tobulinti Administracinių nusižengimų registro ir Mokesčių apskaitos informacinės sistemos sąsają, tam kad būtų sukurtas funkcionalumas, kuris perduotų pranešimą, jog vykdymas nuraukiamas suėjus senaties terminui. Reikės tobulinti Administracinių nusižengimų registrą, kad gebėtų tinkamai apdoroti naujus pranešimus. Preliminarus Administracinių nusižengimų registro tobulinimui būtinų lėšų poreikis – apie 30 000 eurų. Šiam tikslui bus naudojami Vidaus reikalų ministerijos Administracinių nusižengimų registro priežiūrai skiriami asignavimai. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „administracinis kodeksas“, „administracinių nusižengimų teisena“, „administracinis nusižengimas“, „administracinė atsakomybė“, „sankcija“, „protokolo surašymas“, „informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (per vaizdo konferencijas)“, „atleidimas nuo administracinės atsakomybės“, „nusikalstama veikla“, „geležinkelių transportas“, „geležinkelių transporto eismo sauga“. 16.
Nėra. [¹] Pavyzdžiui, Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2011 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-326 „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“, 15.1 papunktis, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“, 25.8, 25.9, 25.13 ir kt. 25 punkto papunkčiai, Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2017 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“, 37.2 papunktis. [²] Bendrojo naudojimo teritorija – vieša teritorija, skirta vietovės gyventojų poreikiams tenkinti (parkai, skverai, aikštės, gatvės, pėsčiųjų takai, poilsiavietės, kiemai, kapinės, viešojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės, viešojo transporto stotelės ir t. t.), kuri nėra išnuomota arba suteikta kitiems asmenims, arba jų valdoma nuosavybės teise. (Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2017 m. kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu T3-127 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“, 5.2 papunktis). Šiukšlinimas bendrojo naudojimo teritorijose yra uždraustas Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 47.9 papunktyje, Kauno rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS- 18-11774 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“, 4.71 papunktyje ir kt. [³] Geležinkelių riedmenų registravimo taisyklių, patvirtintų susisiekimo ministro 2005 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3-71 „Dėl Geležinkelių riedmenų registravimo taisyklių patvirtinimo“, 3 punktas. [⁴] 2019 m. gegužės 16 d.
Europos Komisijos reglamento (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES, 4.2.3.3.1 papunktis. [⁵] 2020 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 pakeitimo įstatymas Nr.
[⁶] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Railway_safety_statistics_in_the_EU [⁷] https://www.era.europa.eu/sites/default/files/library/docs/annual-overview-safety-2021_en.pdf [⁸] https://ltsa.lrv.lt/uploads/ltsa/documents/files/Eismo%20saugos%20ataskaita%202019.pdf [⁹] https://ltsa.lrv.lt/uploads/ltsa/documents/files/Eismo%20saugos%20ataskaita%202020.pdf [¹⁰] Bendrieji saugos rodikliai už 2019 m. https://ltsa.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/gelezinkeliu-transporto-eismo-sauga-ir-saveika/saugos-ataskaita [¹¹] Bendrieji saugos rodikliai už 2020 m. https://ltsa.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/gelezinkeliu-transporto-eismo-sauga-ir-saveika/saugos-ataskaita [¹²] Susisiekimo ministerijos turimi Agentūros duomenys. [¹³]https://www.researchgate.net/publication/10775093_An_evaluation_of_four_types_of_railway_pedestrian_crossing_safety_intervention [¹⁴] Daugiau informacijos: https://www.newswire.ca/news-releases/canadians-face-increased-fine-amounts-for-trespassing-onto-railway-property-and-interfering-with-the-safe-operations-of-the-railway-system-822017019.html, https://pta.wa.gov.au/news/media-statements/new-legislation-to-significantly-increase-rail-trespass-penalties, https://www.mediastatements.wa.gov.au/Pages/McGowan/2021/09/Rail-trespass-legislation-reintroduced-to Parliament.aspx [¹⁵] Analizės metu vertinti Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Čekijos, Graikijos, Airijos, Kroatijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Slovakijos, Italijos, Vengrijos teisės aktai. [¹⁶] Daugiau informacijos: https://www.surfertoday.com/surfing/what-is-train-surfing [¹⁷] Pavyzdžiui, Vengrijoje, Čekijoje, Švedijoje, Slovakijoje, Italijoje. [¹⁸] 2019 m. gegužės 16 d.
[⁶] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Railway_safety_statistics_in_the_EU [⁷] https://www.era.europa.eu/sites/default/files/library/docs/annual-overview-safety-2021_en.pdf [⁸] https://ltsa.lrv.lt/uploads/ltsa/documents/files/Eismo%20saugos%20ataskaita%202019.pdf [⁹] https://ltsa.lrv.lt/uploads/ltsa/documents/files/Eismo%20saugos%20ataskaita%202020.pdf [¹⁰] Bendrieji saugos rodikliai už 2019 m. https://ltsa.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/gelezinkeliu-transporto-eismo-sauga-ir-saveika/saugos-ataskaita [¹¹] Bendrieji saugos rodikliai už 2020 m. https://ltsa.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/gelezinkeliu-transporto-eismo-sauga-ir-saveika/saugos-ataskaita [¹²] Susisiekimo ministerijos turimi Agentūros duomenys. [¹³]https://www.researchgate.net/publication/10775093_An_evaluation_of_four_types_of_railway_pedestrian_crossing_safety_intervention [¹⁴] Daugiau informacijos: https://www.newswire.ca/news-releases/canadians-face-increased-fine-amounts-for-trespassing-onto-railway-property-and-interfering-with-the-safe-operations-of-the-railway-system-822017019.html, https://pta.wa.gov.au/news/media-statements/new-legislation-to-significantly-increase-rail-trespass-penalties, https://www.mediastatements.wa.gov.au/Pages/McGowan/2021/09/Rail-trespass-legislation-reintroduced-to Parliament.aspx [¹⁵] Analizės metu vertinti Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Čekijos, Graikijos, Airijos, Kroatijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Slovakijos, Italijos, Vengrijos teisės aktai. [¹⁶] Daugiau informacijos: https://www.surfertoday.com/surfing/what-is-train-surfing [¹⁷] Pavyzdžiui, Vengrijoje, Čekijoje, Švedijoje, Slovakijoje, Italijoje. [¹⁸] 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/773 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio sąveikos techninės specifikacijos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2012/757/ES. [¹⁹] TNN patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr.
297 „Dėl Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo“. [²⁰] Patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 452 „Dėl Geležinkelių eismo taisyklių patvirtinimo“. [²¹] Patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 174 „Dėl Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių tvirtinimo“. [²²] Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai. [²³] Skelbiama: https://www.traukiniobilietas.lt/portal/info/bendrosios [²⁴] Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 21 straipsniu, geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos, priklausomai nuo vietovės, yra 20, 45, 70 metrų į abi puses nuo kraštinių geležinkelio kelių ašių ir pan. [²⁵] 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr.
996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB, 2 straipsnis, Saugos direktyvos 3 straipsnis. [²⁶] Draudimas išleisti lokomotyvus traukiniams traukti, sugedus abiejų langų valytuvams, yra nustatytas TNN 14.2.3 papunktyje. [²⁷] „Nusikaltimą padaro tas, kuris <...> kelia pavojų ir sutrikdo geležinkelių transporto eismo saugumą ar sklandumą arba pažeidžia šiame įstatyme numatytas pareigas, sukelia avariją <...>.“ https://www.slov-lex.sk/pravne-predpisy/SK/ZZ/2009/513/20201201 108 straipsnio 1 dalies h punktas. [²⁸] Pavyzdžiui, ANK 373 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą buvimą pavojingojoje geležinkelio zonoje, kurios pagrindas yra Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 13 straipsnyje nustatytas draudimas fiziniams asmenims vaikščioti, važinėti geležinkelio keliais ir būti pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose. [²⁹] Minimali administracinė bauda Estijoje fiziniam asmeniui. [³⁰] https://ltsa.lrv.lt/lt/paslaugos/administraciniu-paslaugu-sarasas/gelezinkeliu-transporto-2/saugos-leidimas-1 [³¹] Vadovaujantis Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr.
996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB, 2 straipsnis, Saugos direktyvos 3 straipsnis. [²⁶] Draudimas išleisti lokomotyvus traukiniams traukti, sugedus abiejų langų valytuvams, yra nustatytas TNN 14.2.3 papunktyje. [²⁷] „Nusikaltimą padaro tas, kuris <...> kelia pavojų ir sutrikdo geležinkelių transporto eismo saugumą ar sklandumą arba pažeidžia šiame įstatyme numatytas pareigas, sukelia avariją <...>.“ https://www.slov-lex.sk/pravne-predpisy/SK/ZZ/2009/513/20201201 108 straipsnio 1 dalies h punktas. [²⁸] Pavyzdžiui, ANK 373 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą buvimą pavojingojoje geležinkelio zonoje, kurios pagrindas yra Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 13 straipsnyje nustatytas draudimas fiziniams asmenims vaikščioti, važinėti geležinkelio keliais ir būti pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose. [²⁹] Minimali administracinė bauda Estijoje fiziniam asmeniui. [³⁰] https://ltsa.lrv.lt/lt/paslaugos/administraciniu-paslaugu-sarasas/gelezinkeliu-transporto-2/saugos-leidimas-1 [³¹] Vadovaujantis Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, 4.395 papunkčiu, valstybės rinkliava už leidimo pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius išdavimą yra 53 eurai, o už pirmojo leidimo pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) – 129 eurai. [³²] Vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) ar leidimą pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) išduoda: 1) Agentūra, kai numatoma geležinkelių riedmenų naudojimo vieta yra tik Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikoje ir kitoje (kitose) Europos Sąjungos valstybėje (valstybėse) narėje (narėse); 2) eismo saugos institucija, kai numatoma geležinkelių riedmenų naudojimo vieta yra tik Lietuvos Respublikoje. [³³] 2018 m. gegužės 2 d.
Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/764 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai mokamų mokesčių bei rinkliavų ir jų mokėjimo sąlygų 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas 130 eurų valandinis Agentūros tarifas už paraiškų gauti atitinkamus leidimus nagrinėjimą. Šiuo metu ekspertų lygiu yra pritarta Komisijos pasiūlymui didinti valandinį įkainį iki 239 eurų, tai pat taikyti papildomą 400 eurų mokestį už naudojimąsi Agentūros tvarkoma vieno langelio sistema, teikiant paraiškas išduoti leidimus. [³⁴] LTSA buvo suformuota, 2017 m. rugsėjo 1 d. Valstybinę geležinkelių inspekciją prie Susisiekimo ministerijos prijungus prie Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, 2017 m. gruodžio 1 d. prijungus Lietuvos saugios laivybos administraciją, o 2019 m. sausio 2 d. Civilinės aviacijos administraciją, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr.
297 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. 402 „Dėl sutikimo reorganizuoti Lietuvos saugios laivybos administraciją“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 269 „Dėl sutikimo reorganizuoti Civilinės aviacijos administraciją“. [³⁵] Pavyzdžiui, Vokietijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Čekijoje. [³⁶] Ibidem 8. [³⁷] Ibidem 9. [³⁸] Ibidem 10, p. 9. [³⁹] Ibidem 7. [⁴⁰] Ibidem 8. [⁴¹] https://lkpt.policija.lrv.lt/lt/statistika/keliu-eismo-taisykliu-pazeidimu-statistika [⁴²] Ibidem 9. [⁴³] Ibidem 10. [⁴⁴] Ibidem 8. [⁴⁵] Ibidem 8. [⁴⁶] Ibidem 9, p. 7. [⁴⁷]https://www.era.europa.eu/sites/default/files/library/docs/safety_interoperability_progress_reports/report_on_railway_safety_and_interoperability_in_the_eu_2020_en.pdf , p. 52–53. [⁴⁸] Geležinkelio pervažoje įrengiama signalinė ar kita traukinio apsaugos sistema, leidžianti traukiniui važiuoti, tik kai geležinkelio pervaža yra visiškai apsaugota nuo naudotojo pusės ir traukinys joje neįsibėgėja.
12, 21¹, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620,
2022-06-29 Nr. XIVP-1869 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Konstruojant administracinių nusižengimų sudėtis,
alternatyvūs šių sudėčių požymiai tarpusavyje turėtų būti atskiriami vartojant kablelius, taip pat jungtukus „ar“, „arba“. Būtent tokia juridinė technika labiausiai atitinka principo nullum crimen sine lege certa reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projektu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) specialiosios dalies straipsnių dispozicijas, kuriose alternatyvūs administracinių nusižengimų sudėčių požymiai atskiriami vartojant jungtuką „ir“, atitinkamai tikslinti (pvz., įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 373 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Šiukšlių ir kitų daiktų išmetimas” vietoje jungtuko „ir” turėtų būti vartojamas jungtukas „ar” ir t. t.). 2. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 376 straipsnyje reikėtų nurodyti, kad atsakomybė pagal šį ANK straipsnį kyla tik tuo atveju, jeigu kompetentingai institucijai apie geležinkelių transporto katastrofą, eismo įvykį ar riktą nepranešama pažeidžiant ne bet kokią, o teisės aktuose nustatytą tvarką. 3. Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 2 dalies formuluotėje „Geležinkelių riedmenų naudojimas <…> juos paženklinus netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus” žodis „netinkamai” dubliuoja žodžius „pažeidžiant teisės aktų reikalavimus”.
Nors šių žodžių tekstinė išraiška skirtinga, tačiau jų turinys yra toks pat – abi šios žodžių grupės išreiškia administracinio nusižengimo sudėties blanketiškumą (t. y. nukreipia į kitus teisės aktus, kurių pažeidimas yra būtinas norint inkriminuoti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 2 dalį). 4. Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimas, išskyrus šio kodekso 378 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, užtraukia baudą <…>”. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio gramatinė konstrukcija, prasidedanti žodžiu
„išskyrus”, ANK specialiojoje dalyje paprastai vartojama nukreipiant iš
bendrosios į specialiąją normą (pvz., žr. ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 556 straipsnio 3 dalį). Išanalizavus įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK
straipsnį kyla abejonių, ar šių dviejų straipsnių tarpusavio santykis galėtų būti apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos. Antai įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimą, o įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 378 straipsnis – už geležinkelių riedmenų pateikimą rinkai neturint leidimo[[1]].
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžiamas „pateikimo rinkai” terminas – tai yra „pirmasis geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalies, geležinkelių posistemio, įskaitant geležinkelių riedmenis, kurie gali veikti esant projektinei veikimo būklei (normalaus veikimo režimu ir numatomomis suprastėjusiomis sąlygomis (įskaitant nusidėvėjimą) pagal techninėse ir techninės priežiūros bylose nustatytą intervalą ir naudojimo sąlygas), jų serijos tiekimas Europos Sąjungos geležinkelių transporto paslaugų rinkai”. Iš šio apibrėžimo nematyti, kad geležinkelių riedmenų pateikimas rinkai būtų kaip nors susijęs su jų naudojimu (t. y. jų naudingųjų savybių pritaikymu pagal paskirtį). Tuo tarpu būtina sąlyga norint dvi teisės normas traktuoti kaip bendrąją ir specialiąją yra ta, kad specialioji norma privalo turėti visus bendrojoje normoje nurodytus požymius[[2]]. 5. Tiek galiojančioje ANK redakcijoje, tiek įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo ANK 484 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą automobilių salonuose. Mūsų nuomone, ši administracinio nusižengimo sudėtis turėtų būti dėstoma atskirame ANK straipsnyje, kadangi ANK 484 straipsnio pavadinimas „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose” akivaizdžiai suponuoja, jog šiame straipsnyje numatytos veikos gali būti padaromos išimtinai tik viešosiose vietose.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys be kaltininko leidimo, taip pat tai viešoji erdvė, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems[[3]]. ANK 484 straipsnio 1 dalyje minimas automobilio salonas išvardintų viešosios vietų kriterijų neatitinka. 6. Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 565¹ straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai „padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ar sudėties”. Svarstytina, ar atvejai, kuomet veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, ir atvejai, kuomet veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, nėra tapatūs. Šiame kontekste pastebėtina, jog administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusižengimą, visuma. Pateiktas administracinio nusižengimo sudėties apibrėžimas leidžia manyti, kad asmens veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių visumos, kartu nenustatoma ir administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi kyla abejonių, ar įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 565¹ straipsnio 1 punkte žodžiai „ar sudėties” nėra pertekliniai.
Taip pat paminėtina, jog pagal galiojančios redakcijos ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu „padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių”, t. y. šiuo atveju papildomai nėra išskiriamas teisenos nepradėjimo (nutraukimo) pagrindas, kai padaryta veika neturi „administracinio nusižengimo sudėties”. Iš esmės analogiškai galiojančios redakcijos ANK 591 straipsnio 1 punktui formuluojamas ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, „jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių”. 7. Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnyje numatoma galimybė administracinių nusižengimų teisenoje naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės atitinka BPK 8² straipsnį, reglamentuojantį
„nuotolinį“ baudžiamąjį procesą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo
projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnyje, priešingai negu BPK 8² straipsnyje, nėra expressis verbis suformuluoto reikalavimo informacines ir elektroninių ryšių technologijas administracinių nusižengimų teisenoje naudoti tik išimtiniais atvejais. Svarstytina galimybė analogišką nuostatą įtvirtinti ir vertinamame įstatymo projekte. 8. Pastebėtina, jog įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnio turinys ir įstatymo projekto aiškinamasis raštas nevisiškai koreliuoja dėl informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo apimties (taikymo atvejų).
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „nuotolinis“ procesas galėtų vykti tada, kai, pvz., asmuo gyvena ar dirba užsienyje, taip pat kai atvykimas į instituciją jam yra susijęs su didelėmis finansinėmis ar laiko sąnaudomis ir pan. Tuo tarpu įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnio 1 dalyje kalbama apie situacijas, kai neįmanoma užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo šiame kodekse nustatyta įprasta tvarka, t. y. šioje dalyje vartojamas žodis „neįmanoma” suponuoja objektyvių galimybių procesui vykti įprasta tvarka nebuvimą. Mūsų nuomone, toks teisinis reguliavimas negalėtų būti taikomas esant įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytoms aplinkybėms, kadangi asmens buvimas užsienyje, didelės finansinės ar laiko sąnaudos yra tokios aplinkybės, kurios didesniu ar mažesniu laipsniu apsunkina asmens dalyvavimą administracinio nusižengimo teisenoje, tačiau nedaro jo neįmanomu. 9. Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje turėtų būti nustatyta, kad informacinės ir elektroninių ryšių technologijos naudojamos ne tik tada, kai pagrįstai manoma, kad taip administracinis nusižengimas bus ištirtas greičiau ir ekonomiškiau, bet ir tada, kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu bus greičiau bei ekonomiškiau išnagrinėta administracinio nusižengimo byla.
Toks teisinis reguliavimas derėtų su įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, kuriame numatoma, kad informacinės ir elektroninių ryšių technologijos gali būti naudojamos abiejose šiose administracinio nusižengimo teisenos stadijose (t. y. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą). 10. Įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo ANK 584 straipsnio 2 dalyje trūksta nuostatų, kurios reglamentuotų atstovo pagal įstatymą pakeitimo procedūrą, kuomet administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija neleidžia fizinių ar psichinių trūkumų turinčio asmens atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese. Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, kad, pvz., BPK 53 straipsnio 3 dalyje toks teisinis reguliavimas yra įtvirtintas: „Kai atsisakyta leisti asmeniui dalyvauti baudžiamajame procese kaip neveiksnaus asmens atstovui pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą”. Priešingu atveju galėtų būti keliamas klausimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties teisingo proceso principo reikalavimams, kadangi nurodytose situacijose fizinių ar psichinių trūkumų turintys asmenys, nesinaudodami atstovo pagal įstatymą pagalba, turėtų ribotas galimybes įgyvendinti savo procesines teises.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas gali būti atsisakyta leisti dalyvauti procese atstovui pagal įstatymą, jei tai ,,gali pakenkti administracinių nusižengimų teisenai”. Nors panašius teisinius santykius reguliuojančioje BPK
atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese <…>, jeigu tai <…> pakenktų baudžiamajam procesui”), tačiau pažymėtina, kad ji yra pernelyg abstrakti, t. y. nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų daroma išvada, kad vienas ar kitas įstatyminis atstovas gali pakenkti administracinio nusižengimo teisenai. Svarstytina, ar teikiamame įstatymo projekte tokių kriterijų (bent jau pavyzdinio jų sąrašo) nereikėtų nustatyti. 11. Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo ANK 616 straipsnio 3 dalyje po žodžių „protokolas su“ įrašytinas žodis
„administraciniu“. 12. Įstatymo projekto 43 straipsnyje turėtų būti
nurodyta, jog pagal šio straipsnio nuostatas nutraukiamas nutarimų, priimtų ne administracinių nusižengimų, o administracinių teisės pažeidimų bylose, vykdymas. Analizuojamame įstatymo projekto straipsnyje minimi nutarimai buvo priimti galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, kuriame „administracinio nusižengimo bylos“ sąvoka dar nebuvo vartojama. 13. Seime yra užregistruoti šie įstatymų projektai, kuriais irgi siūloma keisti tas pačias ANK struktūrines dalis kaip ir vertinamu įstatymo projektu:
450, 451, 452, 453, 454, 456, 459, 463, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIVP-1595(2));
415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1446(2));
straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 526¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1820);
pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1802);
pakeitimo, Kodekso papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1766);
90, 92, 93, 94, 223, 544 ir 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 85¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1281(2));
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1670);
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1292(4)). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] Šiame straipsnyje atsakomybė nustatyta ir už stacionariųjų geležinkelių posistemių naudojimą neturint leidimo, tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ANK 380 straipsnio 3 dalyje teikiant nuorodą į ANK 378 straipsnį omenyje turimas būtent neteisėtas geležinkelių riedmenų pateikimas. [2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2015. [3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467-976/2015.
373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673,
2023-04-28 Nr. XIVP-1869(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
kodeksas) 374 straipsnyje vartojamas terminas „tolimojo susisiekimo traukinys”, kurio turinys keičiamame kodekse nėra atskleistas. Pažymėtina, kad termino
„tolimojo susisiekimo traukinys” samprata nėra atskleista ir Geležinkelių
transporto kodekse. Šis terminas vartojamas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, bet jo turinys pastarajame įstatyme taip pat nėra atskleistas. Lieka neaišku, kokie konkrečiai (kokio ilgio) traukinių maršrutai Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų laikomi tolimojo susisiekimo maršrutais (traukiniais). Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei siekiant išvengti galimo nevienodo termino „tolimojo susisiekimo traukinys” aiškinimo taikant keičiamo kodekso nuostatas, svarstytina, ar šis terminas neturėtų būti paaiškinamas keičiamame kodekse arba jo turinys atskleistas Geležinkelių transporto kodekse, teikiant atitinkamą pastarojo kodekso pakeitimo įstatymo projektą. 2. Projekto
„geležinkelio statinys”, kurio turinys keičiamame kodekse nėra atskleistas. Taikant kodeksą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Pažymėtina, kad termino
„geležinkelio statinys” samprata nėra atskleista ir Geležinkelių transporto
kodekse. Tuo atveju, jeigu projekte turimi omenyje statiniai, kurie yra geležinkelių transporto infrastruktūros, kaip ji yra apibrėžta Geležinkelių transporto kodekso 2 straipsnio 9 dalyje, dalis, tai svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 10 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 381 straipsnyje nuostatos
„geležinkelio statinių” nereikėtų pakeisti nuostata „geležinkelio
infrastruktūros statinių”. 3. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 16 straipsniu keičiamo kodekso 574¹ straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti naują teisinį reguliavimą administracinių nusižengimų teisenos duomenys elektronine forma Administracinių nusižengimų registre būtų tvarkomi vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 44 straipsnį nereikėtų papildyti
vidaus reikalų ministrui iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Tokiu atveju atitinkamai reikėtų papildyti projekto 44 straipsnio pavadinimą. Projekto 44 straipsnio 3 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl projekto 44 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti išimtį dėl projekto 44 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 42 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 678 straipsnio 1 dalyje atsisakius nuostatos, kad policija vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka vykdo nutarimus dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, minėta vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turėtų būti keičiama atsižvelgiant į projekto 42 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 678 straipsnio
iki įstatymo įsigaliojimo turėtų pakeisti ir antrąjį įstatymui įgyvendinantį reikalingą teisės aktą. 4. Projekto 44 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 2 d. Atsižvelgiant į teisės aktuose numatytų projekto svarstymo, priėmimo, pasirašymo bei promulgacijos procedūrų trukmę, projekto 44 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620,
Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
administracinių nusižengimų sudėtis, alternatyvūs šių sudėčių požymiai tarpusavyje turėtų būti atskiriami vartojant kablelius, taip pat jungtukus
„ar“, „arba“. Būtent tokia juridinė technika labiausiai atitinka
principo nullum crimen sine lege certa reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projektu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) specialiosios dalies straipsnių dispozicijas, kuriose alternatyvūs administracinių nusižengimų sudėčių požymiai atskiriami vartojant jungtuką „ir“, atitinkamai tikslinti (pvz., įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 373 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Šiukšlių ir kitų daiktų išmetimas” vietoje jungtuko „ir” turėtų būti vartojamas jungtukas „ar” ir t. t.). Pritarti
projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 376 straipsnyje reikėtų nurodyti, kad atsakomybė pagal šį ANK straipsnį kyla tik tuo atveju, jeigu kompetentingai institucijai apie geležinkelių transporto katastrofą, eismo įvykį ar riktą nepranešama pažeidžiant ne bet kokią, o teisės aktuose nustatytą tvarką. Pritarti
projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 2 dalies formuluotėje
„Geležinkelių riedmenų naudojimas <…> juos paženklinus netinkamai,
pažeidžiant teisės aktų reikalavimus” žodis „netinkamai” dubliuoja žodžius
„pažeidžiant teisės aktų reikalavimus”. Nors šių žodžių tekstinė išraiška
skirtinga, tačiau jų turinys yra toks pat – abi šios žodžių grupės išreiškia administracinio nusižengimo sudėties blanketiškumą (t. y. nukreipia į kitus teisės aktus, kurių pažeidimas yra būtinas norint inkriminuoti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 2 dalį). Pritarti
projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimas, išskyrus šio kodekso 378 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, užtraukia baudą <…>”.
Pažymėtina, jog tokio pobūdžio gramatinė konstrukcija, prasidedanti žodžiu „išskyrus”, ANK specialiojoje dalyje paprastai vartojama nukreipiant iš bendrosios į specialiąją normą (pvz., žr. ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 556 straipsnio 3 dalį). Išanalizavus įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalį ir įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 378 straipsnį kyla abejonių, ar šių dviejų straipsnių tarpusavio santykis galėtų būti apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos. Antai įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimą, o įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 378 straipsnis – už geležinkelių riedmenų pateikimą rinkai neturint leidimo[[¹]]. Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžiamas „pateikimo rinkai” terminas – tai yra „pirmasis geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalies, geležinkelių posistemio, įskaitant geležinkelių riedmenis, kurie gali veikti esant projektinei veikimo būklei (normalaus veikimo režimu ir numatomomis suprastėjusiomis sąlygomis (įskaitant nusidėvėjimą) pagal techninėse ir techninės priežiūros bylose nustatytą intervalą ir naudojimo sąlygas), jų serijos tiekimas Europos Sąjungos geležinkelių transporto paslaugų rinkai”. Iš šio apibrėžimo nematyti, kad geležinkelių riedmenų pateikimas rinkai būtų kaip nors susijęs su jų naudojimu (t. y. jų naudingųjų savybių pritaikymu pagal paskirtį). Tuo tarpu būtina sąlyga norint dvi teisės normas traktuoti kaip bendrąją ir specialiąją yra ta, kad specialioji norma privalo turėti visus bendrojoje normoje nurodytus požymius[[²]]. Pritarti 5.
galiojančioje ANK redakcijoje, tiek įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo ANK 484 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą automobilių salonuose. Mūsų nuomone, ši administracinio nusižengimo sudėtis turėtų būti dėstoma atskirame ANK straipsnyje, kadangi ANK 484 straipsnio pavadinimas „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose” akivaizdžiai suponuoja, jog šiame straipsnyje numatytos veikos gali būti padaromos išimtinai tik viešosiose vietose. Teismų praktikoje pripažįstama, jog viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys be kaltininko leidimo, taip pat tai viešoji erdvė, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems[[³]]. ANK 484 straipsnio 1 dalyje minimas automobilio salonas išvardintų viešosios vietų kriterijų neatitinka. Pritarti
projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 565¹ straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai „padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ar sudėties”. Svarstytina, ar atvejai, kuomet veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, ir atvejai, kuomet veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, nėra tapatūs. Šiame kontekste pastebėtina, jog administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusižengimą, visuma.
Pateiktas administracinio nusižengimo sudėties apibrėžimas leidžia manyti, kad asmens veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių visumos, kartu nenustatoma ir administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi kyla abejonių, ar įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 565¹ straipsnio 1 punkte žodžiai „ar sudėties” nėra pertekliniai. Taip pat paminėtina, jog pagal galiojančios redakcijos ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu „padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių”, t. y. šiuo atveju papildomai nėra išskiriamas teisenos nepradėjimo (nutraukimo) pagrindas, kai padaryta veika neturi „administracinio nusižengimo sudėties”. Iš esmės analogiškai galiojančios redakcijos ANK 591 straipsnio 1 punktui formuluojamas ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, „jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių”. Pritarti
projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnyje numatoma galimybė administracinių nusižengimų teisenoje naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės atitinka BPK 8² straipsnį, reglamentuojantį „nuotolinį“ baudžiamąjį procesą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnyje, priešingai negu BPK 8² straipsnyje, nėra expressis verbis suformuluoto reikalavimo informacines ir elektroninių ryšių technologijas administracinių nusižengimų teisenoje naudoti tik išimtiniais atvejais.
įtvirtinti ir vertinamame įstatymo projekte. Pritarti
8Pastebėtina,
jog įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnio turinys ir įstatymo projekto aiškinamasis raštas nevisiškai koreliuoja dėl informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo apimties (taikymo atvejų). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „nuotolinis“ procesas galėtų vykti tada, kai, pvz., asmuo gyvena ar dirba užsienyje, taip pat kai atvykimas į instituciją jam yra susijęs su didelėmis finansinėmis ar laiko sąnaudomis ir pan. Tuo tarpu įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnio 1 dalyje kalbama apie situacijas, kai neįmanoma užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo šiame kodekse nustatyta įprasta tvarka, t. y. šioje dalyje vartojamas žodis „neįmanoma” suponuoja objektyvių galimybių procesui vykti įprasta tvarka nebuvimą. Mūsų nuomone, toks teisinis reguliavimas negalėtų būti taikomas esant įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytoms aplinkybėms, kadangi asmens buvimas užsienyje, didelės finansinės ar laiko sąnaudos yra tokios aplinkybės, kurios didesniu ar mažesniu laipsniu apsunkina asmens dalyvavimą administracinio nusižengimo teisenoje, tačiau nedaro jo neįmanomu. Pritarti
2022-06-2915 9.
Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje turėtų būti nustatyta, kad informacinės ir elektroninių ryšių technologijos naudojamos ne tik tada, kai pagrįstai manoma, kad taip administracinis nusižengimas bus ištirtas greičiau ir ekonomiškiau, bet ir tada, kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu bus greičiau bei ekonomiškiau išnagrinėta administracinio nusižengimo byla. Toks teisinis reguliavimas derėtų su įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnio
ryšių technologijos gali būti naudojamos abiejose šiose administracinio nusižengimo teisenos stadijose (t. y. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą). Pritarti
projekto 20 straipsniu keičiamo ANK 584 straipsnio 2 dalyje trūksta nuostatų, kurios reglamentuotų atstovo pagal įstatymą pakeitimo procedūrą, kuomet administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija neleidžia fizinių ar psichinių trūkumų turinčio asmens atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese. Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, kad, pvz., BPK 53 straipsnio 3 dalyje toks teisinis reguliavimas yra įtvirtintas:
„Kai atsisakyta leisti asmeniui dalyvauti baudžiamajame procese kaip
neveiksnaus asmens atstovui pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą”. Priešingu atveju galėtų būti keliamas klausimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties teisingo proceso principo reikalavimams, kadangi nurodytose situacijose fizinių ar psichinių trūkumų turintys asmenys, nesinaudodami atstovo pagal įstatymą pagalba, turėtų ribotas galimybes įgyvendinti savo procesines teises.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas gali būti atsisakyta leisti dalyvauti procese atstovui pagal įstatymą, jei tai ,,gali pakenkti administracinių nusižengimų teisenai”. Nors panašius teisinius santykius reguliuojančioje BPK 53 straipsnio 3 dalyje irgi įtvirtinta tokia pati taisyklė (,,gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese <…>, jeigu tai <…> pakenktų baudžiamajam procesui”), tačiau pažymėtina, kad ji yra pernelyg abstrakti, t. y. nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų daroma išvada, kad vienas ar kitas įstatyminis atstovas gali pakenkti administracinio nusižengimo teisenai. Svarstytina, ar teikiamame įstatymo projekte tokių kriterijų (bent jau pavyzdinio jų sąrašo) nereikėtų nustatyti. 11. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 28 straipsniu keičiamo ANK 616 straipsnio 3 dalyje po žodžių
„protokolas su“ įrašytinas žodis „administraciniu“. Pritarti
projekto 43 straipsnyje turėtų būti nurodyta, jog pagal šio straipsnio nuostatas nutraukiamas nutarimų, priimtų ne administracinių nusižengimų, o administracinių teisės pažeidimų bylose, vykdymas. Analizuojamame įstatymo projekto straipsnyje minimi nutarimai buvo priimti galiojant Lietuvos
„administracinio nusižengimo bylos“ sąvoka dar nebuvo vartojama. Pritarti
2022-06-29 13.
Seime yra užregistruoti šie įstatymų projektai, kuriais irgi siūloma keisti tas pačias ANK struktūrines dalis kaip ir vertinamu įstatymo projektu:
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
8Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas,
Vytautas Gapšys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609,
2023-04-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė
Širinskienė, komiteto nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Danielė Morgana, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Andrių Vyšniauską pavaduojantis Linas Slušnys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Martynas Dobrovolskis, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės patarėja Monika Žilinskaitė-Veželienė, Policijos departamento prie VRM atstovė Eglė Maziliauskienė, LRS Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sudėtis, alternatyvūs šių sudėčių požymiai tarpusavyje turėtų būti atskiriami vartojant kablelius, taip pat jungtukus „ar“, „arba“. Būtent tokia juridinė technika labiausiai atitinka principo nullum crimen sine lege certa reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projektu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) specialiosios dalies straipsnių dispozicijas, kuriose alternatyvūs administracinių nusižengimų sudėčių požymiai atskiriami vartojant jungtuką „ir“, atitinkamai tikslinti (pvz., įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 373 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Šiukšlių ir kitų daiktų išmetimas” vietoje jungtuko „ir” turėtų būti vartojamas jungtukas „ar” ir t. t.). Pritarti Atitinkamai tikslintinos įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 373 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotės, įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 375 straipsnio pavadinimo ir dispozicijos formuluotės, įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 378 straipsnio pavadinimo ir dispozicijos formuluotės, įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio pavadinimo formuluotė, įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo ANK 484 straipsnio 1 dalies formuluotė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-296
ANK 376 straipsnyje reikėtų nurodyti, kad atsakomybė pagal šį ANK straipsnį kyla tik tuo atveju, jeigu kompetentingai institucijai apie geležinkelių transporto katastrofą, eismo įvykį ar riktą nepranešama pažeidžiant ne bet kokią, o teisės aktuose nustatytą tvarką. Pritarti Projekto 6 straipsniu keičiamame ANK 376 straipsnyje įrašyti žodžius „teisės aktų“. 3.
departamentas 2022-06-299
ANK 380 straipsnio 2 dalies formuluotėje „Geležinkelių riedmenų naudojimas <…> juos paženklinus netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus” žodis „netinkamai” dubliuoja žodžius „pažeidžiant teisės aktų reikalavimus”. Nors šių žodžių tekstinė išraiška skirtinga, tačiau jų turinys yra toks pat – abi šios žodžių grupės išreiškia administracinio nusižengimo sudėties blanketiškumą (t. y. nukreipia į kitus teisės aktus, kurių pažeidimas yra būtinas norint inkriminuoti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 2 dalį). Pritarti
departamentas 2022-06-299
ANK 380 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimas, išskyrus šio kodekso
<…>”. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio gramatinė konstrukcija, prasidedanti žodžiu „išskyrus”, ANK specialiojoje dalyje paprastai vartojama nukreipiant iš bendrosios į specialiąją normą (pvz., žr. ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 556 straipsnio 3 dalį). Išanalizavus įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalį ir įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 378 straipsnį kyla abejonių, ar šių dviejų straipsnių tarpusavio santykis galėtų būti apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos. Antai įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimą, o įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 378 straipsnis – už geležinkelių riedmenų pateikimą rinkai neturint leidimo[[¹]].
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo
„pirmasis geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalies, geležinkelių
posistemio, įskaitant geležinkelių riedmenis, kurie gali veikti esant projektinei veikimo būklei (normalaus veikimo režimu ir numatomomis suprastėjusiomis sąlygomis (įskaitant nusidėvėjimą) pagal techninėse ir techninės priežiūros bylose nustatytą intervalą ir naudojimo sąlygas), jų serijos tiekimas Europos Sąjungos geležinkelių transporto paslaugų rinkai”. Iš šio apibrėžimo nematyti, kad geležinkelių riedmenų pateikimas rinkai būtų kaip nors susijęs su jų naudojimu (t. y. jų naudingųjų savybių pritaikymu pagal paskirtį). Tuo tarpu būtina sąlyga norint dvi teisės normas traktuoti kaip bendrąją ir specialiąją yra ta, kad specialioji norma privalo turėti visus bendrojoje normoje nurodytus požymius[[²]]. Pritarti iš dalies Geležinkelių riedmenys, kuriems nėra išduotas leidimas pateikti rinkai geležinkelių riedmenis, kai šis leidimas reikalingas pagal teisės aktus, visuomet bus ir neįregistruoti, kadangi siekiant įregistruoti šiuos geležinkelių riedmenis, būtina pateikti atitinkamą leidimą. Tačiau Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 11 straipsnio 14 dalies 2 punkte nustatyta, kad reikalavimas įgyti leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis yra netaikomas, kai geležinkelių riedmenys naudojami tik privažiuojamuosiuose geležinkelių keliuose, kurie nepriskiriami viešajai geležinkelių infrastruktūrai.
Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 13 straipsnio nuostatomis šie geležinkelių riedmenys turi būti įregistruoti Europos Sąjungos transporto priemonių registre. Taigi asmenys, kurie naudoja geležinkelių riedmenis, neįgiję leidimo pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (kai jis reikalingas pagal teisės aktus) ir atitinkamai neįregistravę geležinkelių riedmenų, turėtų atsakyti pagal įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą ANK 378 straipsnį. Asmenys, kurie naudoja neįregistruotus geležinkelių riedmenis, kuriems netaikomas reikalavimas įgyti leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis, turėtų atsakyti pagal įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą ANK 378 straipsnį, nurodant, kad asmenys atsako už geležinkelių riedmenų pateikimą rinkai neturint leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas ir įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad baudą užtraukia: ,,Teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimas, išskyrus šio kodekso
riedmenys pateikti rinkai neturint pagal teisės aktus reikalingo leidimo,<...>“
departamentas 2022-06-2914
įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo ANK 484 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą automobilių salonuose.
Mūsų nuomone, ši administracinio nusižengimo sudėtis turėtų būti dėstoma atskirame ANK straipsnyje, kadangi ANK 484 straipsnio pavadinimas „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose” akivaizdžiai suponuoja, jog šiame straipsnyje numatytos veikos gali būti padaromos išimtinai tik viešosiose vietose. Teismų praktikoje pripažįstama, jog viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys be kaltininko leidimo, taip pat tai viešoji erdvė, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems[[³]]. ANK
vietų kriterijų neatitinka. Pritarti Iš ANK 484 straipsnio 1 dalies išbraukti žodžius „automobilių salonuose“. ANK papildyti nauju 422¹straipsniu:
vartojimas ir gabenimas transporto priemonėse
salonuose, išskyrus transporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki vieno šimto eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“ Taip pat reikėtų papildyti ANK 589 straipsnį, nustatant, kam pavedama pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Be to, VRM parengė ANK pakeitimo projektą, kuriuo siūloma Kodeksą papildyti atitinkamu 422¹ straipsniu (TAIS Nr. 23-703(2).
23-703(2). 484 str. buvo priskirtas Probacijos tarnybai, Policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM, savivaldybių administracijoms. Šiuo atveju priskirti 422-1 str. ne visoms institucijoms tiktų – tik policijos pareigūnams ir valstybės sienos apsaugos tarybai, kaip ir numatyta LRV parengtame naujame projekte. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-2915 (565¹)
ANK 565¹ straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai „padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ar sudėties”. Svarstytina, ar atvejai, kuomet veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, ir atvejai, kuomet veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, nėra tapatūs. Šiame kontekste pastebėtina, jog administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusižengimą, visuma. Pateiktas administracinio nusižengimo sudėties apibrėžimas leidžia manyti, kad asmens veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių visumos, kartu nenustatoma ir administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi kyla abejonių, ar įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 565¹ straipsnio 1 punkte žodžiai „ar sudėties” nėra pertekliniai. Taip pat paminėtina, jog pagal galiojančios redakcijos ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu „padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių”, t. y. šiuo atveju papildomai nėra išskiriamas teisenos nepradėjimo (nutraukimo) pagrindas, kai padaryta veika neturi „administracinio nusižengimo sudėties”.
Iš esmės analogiškai galiojančios redakcijos ANK 591 straipsnio 1 punktui formuluojamas ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, „jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių”. Pritarti Išbraukti žodžius „ar sudėties“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-2916 (574¹)
574¹ straipsnyje numatoma galimybė administracinių nusižengimų teisenoje naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės atitinka BPK 8² straipsnį, reglamentuojantį „nuotolinį“ baudžiamąjį procesą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnyje, priešingai negu BPK 8² straipsnyje, nėra expressis verbis suformuluoto reikalavimo informacines ir elektroninių ryšių technologijas administracinių nusižengimų teisenoje naudoti tik išimtiniais atvejais. Svarstytina galimybė analogišką nuostatą įtvirtinti ir vertinamame įstatymo projekte.
Nepritarti Skirtingai, nei baudžiamajame procese (kuriame teisiamojo asmeninis dalyvavimas procese labai svarbus, kartais vyksta ilgas žodinis nagrinėjimas, proceso dalyvių kalbos paremtos rungtyniškumo principu, kuriame ypatingai svarbus asmeninis jų dalyvavimas ir bendravimas), administracinių nusižengimų procese procesinių veiksmų atlikimas ar bylos nagrinėjimas nuotoliniu būdu atlieptų proceso savybes – operatyvumą, mažus proceso kaštus, patogumą visiems proceso dalyviams. Todėl siūlome palikti įstatymo projekte pateiktą ANK 574¹ str. redakciją, kuri apima visus atvejus: 1) Kai neįmanoma užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo šiame kodekse nustatyta įprasta tvarka (pvz., asmuo užsienyje ir neturi jokių galimybių atvykti į Lietuvos Respubliką, – kaip tai buvo karantino metu, dabar – Rusijos piliečiams ar Ukrainos piliečiams-vyrams ir pan.), 2) taip pat siekiant, kad teisenos procesas būtų operatyvesnis (asmuo yra užsienyje, serga ir pan., t. y. jo betarpiškas dalyvavimas procese gal ir yra (ar bus) įmanomas, tačiau susijęs su didelėmis laiko, darbo, finansinėmis sąnaudomis. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-2916 (574¹)
straipsniu keičiamo 574¹ straipsnio turinys ir įstatymo projekto aiškinamasis raštas nevisiškai koreliuoja dėl informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo apimties (taikymo atvejų). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „nuotolinis“ procesas galėtų vykti tada, kai, pvz., asmuo gyvena ar dirba užsienyje, taip pat kai atvykimas į instituciją jam yra susijęs su didelėmis finansinėmis ar laiko sąnaudomis ir pan.
Tuo tarpu įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnio
nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo šiame kodekse nustatyta įprasta tvarka, t. y. šioje dalyje vartojamas žodis
„neįmanoma” suponuoja objektyvių galimybių procesui vykti įprasta tvarka
nebuvimą. Mūsų nuomone, toks teisinis reguliavimas negalėtų būti taikomas esant įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytoms aplinkybėms, kadangi asmens buvimas užsienyje, didelės finansinės ar laiko sąnaudos yra tokios aplinkybės, kurios didesniu ar mažesniu laipsniu apsunkina asmens dalyvavimą administracinio nusižengimo teisenoje, tačiau nedaro jo neįmanomu. Nepritarti Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamojo rašto 4 dalyje nurodyta, jog „ANK siūloma papildyti nauju 574¹ straipsniu, nustatančiu bendrus procesinių veiksmų atlikimo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuotoliniu būdu pagrindus – kai neįmanoma užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ANK nustatyta įprasta tvarka (taigi ir specialiųjų režimų situacijų, – karantino, ekstremalios situacijos ir pan., metu ir kitais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti asmens dalyvavimą), taip pat siekiant teisenos operatyvumo <...> ir jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu administracinis nusižengimas bus ištirtas greičiau ir ekonomiškiau.
Aiškinamojo rašto 1 dalyje pažymima, kad „nuotolinio“ proceso poreikis „ypač aktualus specialiųjų situacijų – karantino, ekstremaliosios situacijos ir pan. metu, bet ne mažiau aktualus, kai asmuo nori dalyvauti procese (atvykti į apklausą, dalyvauti bylos nagrinėjime ar surašant protokolą), tačiau negali dėl objektyvių priežasčių – gyvena ar dirba užsienyje, yra neįgalusis ir pan., o taip pat kai atvykimas į instituciją jam yra susijęs su didelėmis finansinėmis ar laiko sąnaudomis“. Situacijos, kai atvykimas iš užsienio gali tapti neįmanomu, minimos argumentuose dėl 7 pastabos. Projekto siūlomo ANK 574¹ straipsnio 1 dalyje numatoma, kad informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (per vaizdo konferencijas) gali būti naudojamos kai neįmanoma užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo šiame kodekse nustatyta įprasta tvarka, taip pat siekiant, kad teisenos procesas būtų operatyvesnis. Pažymėtina, kad tiek ANK projekte, tiek aiškinamajame rašte nurodomos dvi aplinkybės, kurioms esant galimas „nuotolinis“ procesas: kai neįmanoma užtikrinti įprasto proceso ir siekiant, kad procesas būtų operatyvesnis. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-2916 (574¹)
Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje turėtų būti nustatyta, kad informacinės ir elektroninių ryšių technologijos naudojamos ne tik tada, kai pagrįstai manoma, kad taip administracinis nusižengimas bus ištirtas greičiau ir ekonomiškiau, bet ir tada, kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu bus greičiau bei ekonomiškiau išnagrinėta administracinio nusižengimo byla. Toks teisinis reguliavimas derėtų su įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 574¹ straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, kuriame numatoma, kad informacinės ir elektroninių ryšių technologijos gali būti naudojamos abiejose šiose administracinio nusižengimo teisenos stadijose (t. y. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą). Pritarti Papildyti žodžiais „o administracinio nusižengimo byla bus išnagrinėta...“,
departamentas 2022-06-2921
ANK 584 straipsnio 2 dalyje trūksta nuostatų, kurios reglamentuotų atstovo pagal įstatymą pakeitimo procedūrą, kuomet administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija neleidžia fizinių ar psichinių trūkumų turinčio asmens atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese. Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, kad, pvz., BPK 53 straipsnio 3 dalyje toks teisinis reguliavimas yra įtvirtintas: „Kai atsisakyta leisti asmeniui dalyvauti baudžiamajame procese kaip neveiksnaus asmens atstovui pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą”.
Priešingu atveju galėtų būti keliamas klausimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties teisingo proceso principo reikalavimams, kadangi nurodytose situacijose fizinių ar psichinių trūkumų turintys asmenys, nesinaudodami atstovo pagal įstatymą pagalba, turėtų ribotas galimybes įgyvendinti savo procesines teises. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas gali būti atsisakyta leisti dalyvauti procese atstovui pagal įstatymą, jei tai ,,gali pakenkti administracinių nusižengimų teisenai”. Nors panašius teisinius santykius reguliuojančioje BPK 53 straipsnio 3 dalyje irgi įtvirtinta tokia pati taisyklė (,,gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese <…>, jeigu tai <…> pakenktų baudžiamajam procesui”), tačiau pažymėtina, kad ji yra pernelyg abstrakti, t. y. nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų daroma išvada, kad vienas ar kitas įstatyminis atstovas gali pakenkti administracinio nusižengimo teisenai. Svarstytina, ar teikiamame įstatymo projekte tokių kriterijų (bent jau pavyzdinio jų sąrašo) nereikėtų nustatyti. Pritarti ANK 584 str. 2 d. antrame sakinyje po žodžio „nepilnamečiui“ įrašyti žodžius „ar dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčiam pačiam pasinaudoti savo teisėmis asmeniui“. Trečiame sakinyje po žodžių „nepilnametis (-čiui, -čio)“ įrašyti žodžius „ar dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintis (-čiam, -čio) pasinaudoti savo teisėmis asmuo“.
Atsižvelgtina, tačiau nustatyti konkrečius kriterijus būtų pakankamai sudėtinga, todėl siūlytina šią nuostatatą išbraukti, nes administracinių nusižengimų procese būtų neproporcinga suteikti pernelyg didelę diskreciją pareigūnui. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„administraciniu“. Pritarti
departamentas 2022-06-2944 12.Įstatymo projekto 43 straipsnyje turėtų būti nurodyta, jog pagal šio straipsnio nuostatas nutraukiamas nutarimų, priimtų ne administracinių nusižengimų, o administracinių teisės pažeidimų bylose, vykdymas. Analizuojamame įstatymo projekto straipsnyje minimi nutarimai buvo priimti galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, kuriame „administracinio nusižengimo bylos“ sąvoka dar nebuvo vartojama. Pritarti Klausymų metu, atsižvelgiant į Policijos departamento atstovo pasiūlymus, pakoreguota projekto 44 straipsnio 2 dalis, nustatant vienerių metų terminą, per kurį turėtų būti nutraukiamas nutarimų vykdymas. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-29 12, 24, 27,
projektai, kuriais irgi siūloma keisti tas pačias ANK struktūrines dalis kaip ir vertinamu įstatymo projektu:
Nr. XIVP-1446(2));
įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1820);
Projektas derintinas su Seimo jau priimtais įstatymų įstatymų nuostatomis – Nr. XIV-1358, XIV-1446, XIV-1641, XIV-1773, XIV-1382, XIV-1567. Projektai Nr. XIVP-1776 ir XIVP-1670 dar yra svarstomi komitete. 14. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė 1, 24 Projekto 1 straipsniu dėstoma ANK 12 straipsnio 1 d. redakcija derintina su priimtomis Įstatymo Nr. XIV-1660 nuostatomis. Jos įsigalios 2023-05-01. Taip pat projekto 23 straipsnio 1 d. nuostatos derintinos su galiojančia redakcija bei Seimo priimto įstatymo projekto Nr. XIIIP-4857, kuriame taip pat keičiamas ANK 589 str. 49 punktas, nuostatomis, Jos įsigalios taip pat 2023-05-01. Dėl to svarstytina, ar nereikėtų projekte atitikamai nustatyti vėlesnės nei
15 Komitete svarstant Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIVP-1766 buvo gauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastaba: „71¹ straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti atleidimo nuo administracinės atsakomybės galimybę asmeniui, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes (jų dalis), kanapių aliejų, kanapių dervas, kanapių ekstraktus ar tinktūras. Svarstytina, ar su šia (kaip, beje, ir su šiuo metu galiojančia ANK 71 straipsnio 4 dalies, kurioje iš esmės įtvirtintas tapatus atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindas) nuostata neturėtų būti atitinkamai suderintos ir ANK 608 straipsnio 6 dalies,
sprendimo priėmimą esant pagrindui nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.“ ANK 608 str. 6 d. kalbama tik apie aplinkybes, nurodytas ANK 591 str., o 619 str. – dar papildomai ir apie 592 str. nurodytas aplinkybes. Tokių atsakomybę šalinančių aplinkybių (asmuo yra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės arba netraukiamas administracinėn atsakomybėn) yra ne viena: 11 str. 2 d., 71 str. 4 d., 487 str. 4 d. Todėl Komitetas atkreipė dėmesį, kad labiau tikslinga būtų koreguoti ANK 591 straipsnio 4 punktą, o ne ANK 608 ir 619 straipsnius, kaip siūlė LAT. Šiuo metu ANK 591 straipsnio 4 punkte numatyta, kad teisena nepradedama, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu yra ANK IV skyriuje nurodyta aplinkybė. Šiame skyriuje nustatytos aplinkybės, šalinančios administracinę atsakomybę. Buvo pasiūlyta svarstyti, ar nebūtų tikslinga keisti ANK 591 straipsnio 4 punktą nustatant jame, kad „yra šiame kodekse numatyta administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė“ arba nurodant konkrečius straipsnius.
Šiame projekte yra keičiama ANK 591 straipsnio vieta kodekse, t.y. sprendžiami šie klausimai plačiau. Pagrindai, kuriems esant administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nustatyti ANK
teisenos pradžia ir administracinių nusižengimų tyrimas“. Tačiau akivaizdu, kad šie pagrindai aktualūs ne tik nusižengimų tyrimo stadijoje, bet ir kitose administracinių nusižengimų teisenos stadijose – nagrinėjant bylas ne teismo tvarka, o taip pat ir teisme (nagrinėjant nusižengimus, skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų ir apeliacinius skundus). Todėl ANK 591 straipsnio nuostatos perkeliamos į ANK XXVII skyrių „Administracinių nusižengimų teisenos bendrosios nuostatos“. Atsižvelgiant į tai siūlytina LAT pastabas nagrinėti šio projekto kontekste, svarstant projekto 14 straipsniu pildomo ANK 565¹ straipsnio nuostatas. Pritarti
L.Zdanavičienė 16, 18, 19, 20, 22, 23, 26, 28, 29 Svarstytina, ar projekto 15 straipsniu dėstomame ANK 574¹ straipsnyje skliausteliuose esantis patikslinimas, atsižvelgiant į kitus ANK straipsnius (624, 627, 661, 661) neturėtų būti papildytas ir dėstomas taip: „(per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip)“. Ta pati pastaba galioja ir projekto 17, 18, 19, 21, 22, 25, 26, 27, 28 straipsniams. Pritarti Reikėtų derinti su dabar galiojančiomis normomis, kuriose yra plačiau vartojamas. Tos pataisos priimtos įstatymu Nr. XIV-1572 (22.11.24) 17.
XIV-1572 (22.11.24)
L.Zdanavičienė 18, 19, 20, 21,22 Projekto 17, 18, 19, 20, 21 straipsniuose yra vartojami skirtingi išsireiškimai, kalbant apie tą patį: „administracinio nusižengimo byla“, „administracinio nusižengimo teisena“, „procesas“ ir tiesiog „teisena“. Svarstytina, ar vartojamas formuluotes nederėtų suderinti tarpusavyje ir su kitais straipsniais. Pritarti ANK 584 1 d. vartoti „administracinio nusižengimo teisenos“ sąvoką. Procesas ir teisena yra tapačios sąvokos. „Administracinio nusižengimo bylos“ sąvoka Kodekse vartojama teisenos stadijai, kai tyrimas baigtas, ir protokolas su medžiaga perduodami nagrinėjimui. 18. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
24 Kadangi projektu yra keičiamas ANK 589 straipsnis, siūlytina pataisyti ir šio straipsnio 21 punktą, kuriame yra likęs nepakeistas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavadinimas. Projekto 24 straipsnis pildytinas 1 dalimi, kurioje keistinas ANK 589 straipsnio 21 punktas, jame išdėstant galiojantį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavadinimą: „21) Lietuvos Respublikos švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos – dėl šio kodekso 80, 98¹, 226¹, 505, 507, 549 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2022-09-29 * Pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr.
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė