Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse , išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigas mokslo ir studijų institucijose. 2. Teisėjas negali dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, įskaitant paslaugų teikimą verslo arba kitokioms privačioms įstaigoms ar įmonėms (įskaitant švietimo įstaigas, nesančias mokslo ir studijų institucijomis). Teisėjas taip pat negali užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą ar pažymą, kita versliškumo požymių turinčia veikla
teismų savivaldos institucijų veikloje. 3
įstatymų, tarptautinių sutarčių, taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu, jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas ir yra suderinama su teisėjo nepriklausomumu ir nešališkumu. Apie tai teisėjas praneša teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. Teisės aktų nustatyta tvarka teisėjas gali atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais teisėjas gali eiti ne visą darbo laiką dirbančio tarptautinio teismo teisėjo pareigas. 4
teisėjo (įskaitant ne visą darbo laiką dirbantį tarptautinio teismo teisėją) atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Teisėjui nemokamas Lietuvos teismo teisėjo atlyginimas už tarptautinio teismo teisėjo pareigų ėjimą, jei už tai jis gauna tarptautinio teismo teisėjo atlyginimą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Mykolas Majauskas Laurynas Kasčiūnas
DĖL
2021-02 -08 Nr. XIVP-184 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma Teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, išskyrus dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigas mokslo ir studijų institucijose.“ Pastebėtina, kad Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Nurodyta Konstitucijos nuostata suponuoja teisėjo teisę užsiimti pedagogine ar kūrybine veikla, Konstitucijoje nenurodyta, kokiose mokymo įstaigose teisėjas gali (ar negali) užsiimti pedagogine veikla. Be to, Konstitucijoje nėra vartojama sąvoka „mokslo ir studijų institucijos“. Konstitucijos 40 straipsnyje yra vartojama sąvoka „mokymo ir auklėjimo įstaigos“, kuri, mūsų nuomone, yra platesnė nei „mokslo ir studijų institucijos“. Mokslo ir studijų institucijos samprata yra pateikta Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje: “Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nurodytą įstatymą studijos – „asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas“, galima manyti, jog mokslo ir studijų institucijų pagrindinė veikla yra formalusis švietimas.
Taigi leidimas teisėjui dirbti tik mokslo ir studijų institucijose gali būti suprantamas kaip leidimas teisėjui užsiimti pedagogine veikla tik tose mokymo įstaigose, kurių pagrindinė veikla - teikti formaliojo švietimo paslaugas. Pastebėtina, jog neformalusis švietimas yra skirtas suaugusiųjų švietimui, kvalifikacijos tobulinimui, įskaitant ir teisėjų bei valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą. Pagal Neformaliojo švietimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, „Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (biblioteka, muziejus, trečiojo amžiaus universitetas ir kita įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi.“ Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną, išdėstytą Konstitucinio Teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendime Nr. KT16-S9/2016, kuriame Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog „pedagoginė veikla siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas)“. Ši veikla gali būti ir nuolatinė, profesinė, ir vienkartinė (epizodinė).
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo: „Tai, kad konstitucinė pedagoginės veiklos samprata siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas), paprastai suponuoja darbo, tarnybos ar kitokius santykius su atitinkamomis įstaigomis, taip pat su pedagogine veikla susijusių pareigų ėjimą, kartu ir teisę gauti atlyginimą už šią veiklą. Mokslinės veiklos vykdymas taip pat gali suponuoti darbo, tarnybos ar kitokius santykius atitinkamose mokymo ir mokslo įstaigose, kartu ir teisę gauti atlyginimą už šią veiklą. Kita vertus, su dėstymu, mokymu ir ugdymu susijusi pedagoginė veikla, taip pat mokslinė veikla, kuri gali būti ir vienkartinė (epizodinė), taip pat suponuoja, kad ši veikla nebūtinai kiekvienu atveju turi būti siejama su konkrečiais darbo, tarnybos ar kitokiais santykiais su atitinkamomis įstaigomis.“ (III dalies 5.2 ir 5.3 punktai). Taigi Konstitucinis Teismas, aiškindamas teisėjo teisę užsiimti pedagogine veikla, nesieja šios veiklos vien tik su dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigų ėjimu mokslo ir studijų institucijose, kaip siūloma projektu. Su mokslo įstaigomis Konstitucinis Teismas sieja mokslinės veiklos vykdymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektu teikiamas Teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatas suderinti su Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina. Tobulinant projektą taip pat atkreiptinas dėmesys į nurodytame Konstitucinio Teismo sprendimo IV dalyje minimas Europos teisėjų chartijos dėl teisėjų statuso, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. lapkričio 17 d. rekomendacijos Nr. (2010)12 „Dėl teisėjų: nepriklausomumas, veiksmingumas ir atsakomybė“ nuostatas, Konsultacinės Europos teisėjų tarybos nuomonę Nr. 3 (2002) „Dėl profesinio teisėjų elgesio, ypač etikos, teisėjo pareigoms netinkamo elgesio, nešališkumo principų ir taisyklių“. 2. Projektu siūloma Teismų įstatymo 48 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Teisėjas negali dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, įskaitant paslaugų teikimą verslo arba kitokioms privačioms įstaigoms ar įmonėms (įskaitant švietimo įstaigas, nesančias mokslo ir studijų institucijomis). <...>“ Projekto nuostatos tobulintinos. Pirma, projektu siekiama uždrausti teisėjui užsiimti pedagogine veikla (teikti paslaugas) privačiose švietimo įstaigose, kurios nėra mokslo ir studijų institucijomis. Pastebėtina, jog ši projekto nuostata neatitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos, išdėstytos Konstitucinio Teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. KT16-S9/2016 III dalies 7.2. punkte: „ Kaip minėta, Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą, kartu ir tinkamą pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnį, teismams priskirtos teisingumo funkcijos vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad draudimas teisėjui dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse netaikomas jo pedagoginei, kūrybinei, inter alia mokslinei, veiklai mokymo ar mokslo įstaigose, pagal Konstituciją ji yra leidžiama .“ (pabraukta mūsų). Siūlytina projekto nuostatas suderinti su Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina. Be to, pastebėtina, kad galiojančiuose įstatymuose nevartojama sąvoka „privačios švietimo įstaigos“. Švietimo įstatyme yra vartojama sąvoka „nevalstybinė mokykla“ (mokykla, kurios savininkė ar viena iš dalininkų nėra valstybė ar savivaldybė), Mokslo ir studijų įstatyme - nevalstybinė aukštoji mokykla (viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo, arba kunigų seminarija, veikianti kaip religinė bendruomenė).
Siekiant teisinio aiškumo, tobulinant įstatymo projektą reikėtų atsižvelgti į kituose įstatymuose vartojamas sąvokas. Antra, k yla abejonių, ar į siūlomus nustatyti teisėjui draudžiamus darbo santykius su verslo ar kitokiomis privačiomis įstaigomis ar įmonėmis galėtų būti įskaitytas draudimas teikti minėtiems subjektams ir atitinkamas paslaugas, nes paslaugų teikimas yra civiliniai santykiai. Todėl, svarstytina, ar draudimas teisėjui teikti paslaugas verslo ar kitokioms privačioms įstaigoms ar įmonėms neturėtų būti dėstomas atskirai. Kita vertus, neaišku, kokios paslaugos turimos omenyje. Pastebėtina, kad teisėjas turi teisę gauti užmokestį už kūrybinę veiklą, kaip tai nustatyta Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje ir kaip siūloma nustatyti šio projekto straipsnio 5 dalyje. Tačiau užmokesčio gavimui už kūrybinę veiklą turi būti teisinis pagrindas, paprastai toks užmokestis gaunamas pagal autorinę sutartį. Nustačius bet kokių darbo ar civilinių teisinių santykių draudimą tarp teisėjo ir privačių juridinių asmenų, teisėjas negalėtų sudaryti autorinių sutarčių dėl mokslinių, publicistinių straipsnių spausdinimo, grožinės literatūros kūrinių leidimo su leidyklomis, kurios paprastai yra privatūs juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, siūlytina padaryti išimtį autorinių sutarčių sudarymui. Kitu atveju būtų neproporcingai suvaržoma teisėjo teisė gauti užmokestį už kūrybinę veiklą ir tokia nuostata nederėtų ne tik su Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina, bet ir su Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje pateiktame keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,verslo ar kitokios privačios įstaigos ar įmonės“. Nėra pakankamai aišku, kokios įmonės ir įstaigos būtų laikomos privačiomis įmonėmis bei įstaigomis, t.y. ar tos, kurių visi dalininkai (savininkas) yra fiziniai asmenys, ar ir tos, kurių dalininkai (savininkas) yra fiziniai asmenys ir privatieji juridiniai asmenys, ar ir tos, kurių kontrolinio akcijų (dalių, pajų) paketo savininkai yra pastarieji subjektai, ar minėta sąvoka būtų suprantama kitaip. Nors pastaroji sąvoka yra vartojama ir Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje, svarstytina, ar jos keičiamame įstatyme nereikėtų detalizuoti. 3. Projektu siūloma Teismų įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad ,,<...> Teisėjas taip pat negali užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą ar pažymą, kita versliškumo požymių turinčia veikla”. Pastebėtina, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies
veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Ši veikla taip pat apima savarankišką kūrybą, mokslinę, profesinę ir kitą panašaus pobūdžio savarankišką veiklą. (pvz., Vertimo veikla, Kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla įrašytos į Veiklų, kurioms gali būti įsigyjami verslo liudijimai, rūšių klasifikatorių). Konstitucinis Teismas 2016 m. gegužės mėn. 16 d. sprendime Nr.
16 d. sprendime Nr. KT16-S9/2016 pažymėjo, kad pagal Konstituciją kūrybinė veikla – tai veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria siekiama sukurti kūrinį, t. y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę. Kūrybinė veikla gali būti ir nuolatinė, profesinė, ir vienkartinė (epizodinė). Minėtame Konstitucinio Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad su dėstymu, mokymu ir ugdymu susijusi pedagoginė veikla, taip pat mokslinė veikla, kuri gali būti ir vienkartinė (epizodinė), taip pat suponuoja, kad ši veikla nebūtinai kiekvienu atveju turi būti siejama su konkrečiais darbo, tarnybos ar kitokiais santykiais su atitinkamomis įstaigomis. Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teisėjui gauti užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą, reiškia, kad teisėjas pagal Konstituciją gali vykdyti pedagoginę ir kūrybinę veiklą. Tačiau siūloma projekto nuostata teisėjams būtų draudžiama vykdyti bet kurią individualią veiklą, tame tarpe ir savarankišką kūrybinę, mokslinę veiklą. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projekto nuostata atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad teisėjams nebūtų užkertamas kelias vykdyti pedagoginę ir kūrybinę veiklą individualiai, kai jie nėra susiję darbo, tarnybos ar kitokias santykiais su atitinkamomis įstaigomis. 4. Projektu siūloma atsisakyti galiojančio Teismų įstatymo 48 straipsnio 5 dalies ( Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų, kitų politinių organizacijų veikloje) ir 6 dalies (Teisėjas nešaukiamas į privalomąją karo tarnybą) nuostatų, tačiau iš projekto aiškinamojo rašto neaišku, kokiu tikslu jų atsisakoma. Pastebėtina, kad pagal Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalį teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veiklose.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nebūtų tikslinga palikti galiojančią Teismų įstatymo 48 straipsnio 5 dalies nuostatą, o šio straipsnio 6 dalies nuostatą suderinti su galiojančio Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama teisėjams, kurie yra karo prievolininkai, arba pateikti nuorodą į Karo prievolės įstatymą. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje siūloma dėstyti ne atskirų keičiamo įstatymo 48 straipsnio struktūrinių dalių pakeitimus, bet dėstomas visas straipsnis, projekto 1 straipsnyje reikėtų nurodyti keičiamo įstatymo straipsnio numerį ir pavadinimą. Be to, taisytinas projekto lyginamasis variantas, jame turi atsispindėti straipsnio dalys, kurių siūloma atsisakyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
DĖL
2021-11-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja E. Tamošiūnienė, Nacionalinės teismų administracijos atstovas J. Bagdžius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, išskyrus dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigas mokslo ir studijų institucijose.“ Pastebėtina, kad Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Nurodyta Konstitucijos nuostata suponuoja teisėjo teisę užsiimti pedagogine ar kūrybine veikla, Konstitucijoje nenurodyta, kokiose mokymo įstaigose teisėjas gali (ar negali) užsiimti pedagogine veikla.
Be to, Konstitucijoje nėra vartojama sąvoka
„mokslo ir studijų institucijos“. Konstitucijos 40 straipsnyje yra vartojama
sąvoka „mokymo ir auklėjimo įstaigos“, kuri, mūsų nuomone, yra platesnė nei
„mokslo ir studijų institucijos“. Mokslo ir studijų institucijos samprata yra
pateikta Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje: “Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nurodytą įstatymą studijos
Pagal Neformaliojo švietimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, „Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (biblioteka, muziejus, trečiojo amžiaus universitetas ir kita įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi.“ Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną, išdėstytą Konstitucinio Teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendime Nr. KT16-S9/2016, kuriame Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog „pedagoginė veikla siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas)“. Ši veikla gali būti ir nuolatinė, profesinė, ir vienkartinė (epizodinė). Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo: „Tai, kad konstitucinė pedagoginės veiklos samprata siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas), paprastai suponuoja darbo, tarnybos ar kitokius santykius su atitinkamomis įstaigomis, taip pat su pedagogine veikla susijusių pareigų ėjimą, kartu ir teisę gauti atlyginimą už šią veiklą. Mokslinės veiklos vykdymas taip pat gali suponuoti darbo, tarnybos ar kitokius santykius atitinkamose mokymo ir mokslo įstaigose, kartu ir teisę gauti atlyginimą už šią veiklą. Kita vertus, su dėstymu, mokymu ir ugdymu susijusi pedagoginė veikla, taip pat mokslinė veikla, kuri gali būti ir vienkartinė (epizodinė), taip pat suponuoja, kad ši veikla nebūtinai kiekvienu atveju turi būti siejama su konkrečiais darbo, tarnybos ar kitokiais santykiais su atitinkamomis įstaigomis.“ (III dalies 5.2 ir 5.3 punktai).
Taigi Konstitucinis Teismas, aiškindamas teisėjo teisę užsiimti pedagogine veikla, nesieja šios veiklos vien tik su dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigų ėjimu mokslo ir studijų institucijose, kaip siūloma projektu. Su mokslo įstaigomis Konstitucinis Teismas sieja mokslinės veiklos vykdymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektu teikiamas Teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatas suderinti su Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina. Tobulinant projektą taip pat atkreiptinas dėmesys į nurodytame Konstitucinio Teismo sprendimo IV dalyje minimas Europos teisėjų chartijos dėl teisėjų statuso, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. lapkričio 17 d. rekomendacijos Nr. (2010)12 „Dėl teisėjų: nepriklausomumas, veiksmingumas ir atsakomybė“ nuostatas, Konsultacinės Europos teisėjų tarybos nuomonę Nr. 3 (2002) „Dėl profesinio teisėjų elgesio, ypač etikos, teisėjo pareigoms netinkamo elgesio, nešališkumo principų ir taisyklių“. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
taip: „2. Teisėjas negali dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, įskaitant paslaugų teikimą verslo arba kitokioms privačioms įstaigoms ar įmonėms (įskaitant švietimo įstaigas, nesančias mokslo ir studijų institucijomis). <...>“ Projekto nuostatos tobulintinos. Pirma, projektu siekiama uždrausti teisėjui užsiimti pedagogine veikla (teikti paslaugas) privačiose švietimo įstaigose, kurios nėra mokslo ir studijų institucijomis.
Pastebėtina, jog ši projekto nuostata neatitinka Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos, išdėstytos Konstitucinio Teismo
Kaip minėta, Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą, kartu ir tinkamą pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnį, teismams priskirtos teisingumo funkcijos vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad draudimas teisėjui dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse netaikomas jo pedagoginei, kūrybinei, inter alia mokslinei, veiklai mokymo ar mokslo įstaigose, pagal Konstituciją ji yra leidžiama .“ (pabraukta mūsų). Siūlytina projekto nuostatas suderinti su Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina. Be to, pastebėtina, kad galiojančiuose įstatymuose nevartojama sąvoka „privačios švietimo įstaigos“. Švietimo įstatyme yra vartojama sąvoka „nevalstybinė mokykla“ (mokykla, kurios savininkė ar viena iš dalininkų nėra valstybė ar savivaldybė), Mokslo ir studijų įstatyme - nevalstybinė aukštoji mokykla (viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo, arba kunigų seminarija, veikianti kaip religinė bendruomenė). Siekiant teisinio aiškumo, tobulinant įstatymo projektą reikėtų atsižvelgti į kituose įstatymuose vartojamas sąvokas. Antra, k yla abejonių, ar į siūlomus nustatyti teisėjui draudžiamus darbo santykius su verslo ar kitokiomis privačiomis įstaigomis ar įmonėmis galėtų būti įskaitytas draudimas teikti minėtiems subjektams ir atitinkamas paslaugas, nes paslaugų teikimas yra civiliniai santykiai.
Todėl, svarstytina, ar draudimas teisėjui teikti paslaugas verslo ar kitokioms privačioms įstaigoms ar įmonėms neturėtų būti dėstomas atskirai. Kita vertus, neaišku, kokios paslaugos turimos omenyje. Pastebėtina, kad teisėjas turi teisę gauti užmokestį už kūrybinę veiklą, kaip tai nustatyta Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje ir kaip siūloma nustatyti šio projekto straipsnio 5 dalyje. Tačiau užmokesčio gavimui už kūrybinę veiklą turi būti teisinis pagrindas, paprastai toks užmokestis gaunamas pagal autorinę sutartį. Nustačius bet kokių darbo ar civilinių teisinių santykių draudimą tarp teisėjo ir privačių juridinių asmenų, teisėjas negalėtų sudaryti autorinių sutarčių dėl mokslinių, publicistinių straipsnių spausdinimo, grožinės literatūros kūrinių leidimo su leidyklomis, kurios paprastai yra privatūs juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, siūlytina padaryti išimtį autorinių sutarčių sudarymui. Kitu atveju būtų neproporcingai suvaržoma teisėjo teisė gauti užmokestį už kūrybinę veiklą ir tokia nuostata nederėtų ne tik su Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina, bet ir su Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje pateiktame keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,verslo ar kitokios privačios įstaigos ar įmonės“.
Nėra pakankamai aišku, kokios įmonės ir įstaigos būtų laikomos privačiomis įmonėmis bei įstaigomis, t.y. ar tos, kurių visi dalininkai (savininkas) yra fiziniai asmenys, ar ir tos, kurių dalininkai (savininkas) yra fiziniai asmenys ir privatieji juridiniai asmenys, ar ir tos, kurių kontrolinio akcijų (dalių, pajų) paketo savininkai yra pastarieji subjektai, ar minėta sąvoka būtų suprantama kitaip. Nors pastaroji sąvoka yra vartojama ir Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje, svarstytina, ar jos keičiamame įstatyme nereikėtų detalizuoti. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
siūloma Teismų įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad ,,<...> Teisėjas taip pat negali užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą ar pažymą, kita versliškumo požymių turinčia veikla”. Pastebėtina, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Ši veikla taip pat apima savarankišką kūrybą, mokslinę, profesinę ir kitą panašaus pobūdžio savarankišką veiklą. (pvz., Vertimo veikla, Kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla įrašytos į Veiklų, kurioms gali būti įsigyjami verslo liudijimai, rūšių klasifikatorių). Konstitucinis Teismas 2016 m. gegužės mėn. 16 d. sprendime Nr. KT16-S9/2016 pažymėjo, kad pagal Konstituciją kūrybinė veikla – tai veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria siekiama sukurti kūrinį, t. y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę.
Kūrybinė veikla gali būti ir nuolatinė, profesinė, ir vienkartinė (epizodinė). Minėtame Konstitucinio Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad su dėstymu, mokymu ir ugdymu susijusi pedagoginė veikla, taip pat mokslinė veikla, kuri gali būti ir vienkartinė (epizodinė), taip pat suponuoja, kad ši veikla nebūtinai kiekvienu atveju turi būti siejama su konkrečiais darbo, tarnybos ar kitokiais santykiais su atitinkamomis įstaigomis. Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teisėjui gauti užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą, reiškia, kad teisėjas pagal Konstituciją gali vykdyti pedagoginę ir kūrybinę veiklą. Tačiau siūloma projekto nuostata teisėjams būtų draudžiama vykdyti bet kurią individualią veiklą, tame tarpe ir savarankišką kūrybinę, mokslinę veiklą. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projekto nuostata atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad teisėjams nebūtų užkertamas kelias vykdyti pedagoginę ir kūrybinę veiklą individualiai, kai jie nėra susiję darbo, tarnybos ar kitokias santykiais su atitinkamomis įstaigomis. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
Teismų įstatymo 48 straipsnio 5 dalies ( Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų, kitų politinių organizacijų veikloje) ir 6 dalies (Teisėjas nešaukiamas į privalomąją karo tarnybą) nuostatų, tačiau iš projekto aiškinamojo rašto neaišku, kokiu tikslu jų atsisakoma.
Pastebėtina, kad pagal Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalį teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veiklose. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nebūtų tikslinga palikti galiojančią Teismų įstatymo 48 straipsnio 5 dalies nuostatą, o šio straipsnio 6 dalies nuostatą suderinti su galiojančio Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama teisėjams, kurie yra karo prievolininkai, arba pateikti nuorodą į Karo prievolės įstatymą. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tai, kad projekto 1 straipsnyje siūloma dėstyti ne atskirų keičiamo įstatymo 48 straipsnio struktūrinių dalių pakeitimus, bet dėstomas visas straipsnis, projekto 1 straipsnyje reikėtų nurodyti keičiamo įstatymo straipsnio numerį ir pavadinimą. Be to, taisytinas projekto lyginamasis 1variantas, jame turi atsispindėti straipsnio dalys, kurių siūloma atsisakyti. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 6. Teisingumo ministerija 2021-02-08 Įvertinę Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-184 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba 2021-05-201 Teisėjų taryba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-184 (toliau – Įstatymo projektas), teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo pokyčių. Galiojančio Teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisėjo veiklos ne teisme ribojimai: t eisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Šios įstatymo nuostatos loginiu ir teisiniu ryšiu susijusios su to paties straipsnio 4 dalimi, pagal kurią teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo (įskaitant ne visą darbo laiką dirbantį tarptautinio teismo teisėją) atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą . [...]. Teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo projektu siūloma išplėsti teisėjo veiklos ne teisme ribojimus, nustatant, kad ,, teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, išskyrus dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigas mokslo ir studijų institucijose, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, įskaitant paslaugų teikimą verslo arba kitokioms privačioms įstaigoms ar įmonėms (įskaitant švietimo įstaigas, nesančias mokslo ir studijų institucijomis). Teisėjas taip pat negali užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą ar pažymą, kita versliškumo požymių turinčia veikla .“ Teisėjų tarybos nuomone, siūlomi įstatymo pakeitimai nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu reglamentavimu ir jį aiškinančia oficialiąja konstitucine doktrina bei tarptautiniu mastu pripažįstamais teisėjų veiklos principais. Konstitucijos 113 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teisėjas negali užimti jokių renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Aiškinant šias Konstitucijos nuostatas Konstitucinio Teismo, be kita ko, yra nurodyta:
inter alia nustatyta, kad teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą […]. Pažymėtina ir tai, kad draudimas teisėjui dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse netaikomas jo pedagoginei, kūrybinei, inter alia mokslinei, veiklai mokymo ar mokslo įstaigose, pagal Konstituciją ji yra leidžiama (Konstitucinio Teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas).
ir kūrybinės veiklos konstitucinės sampratos nėra tapačios, kiekviena iš jų turi savarankišką turinį. Pedagoginė veikla siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas), tuo tarpu kūrybinė veikla yra veikla, kuria siekiama sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2011 m. vasario 23 d. sprendimas).
vienkartinė (epizodinė). Konstitucijoje įtvirtinta kūrybinės veiklos samprata yra viena, jos turinys nepriklauso inter alia nuo to, koks asmuo ja užsiima. Už kūrybinę veiklą autoriui gali būti sumokėtas atlyginimas. Visuotinai įprasta, kad atlyginimą už kūrybinę veiklą reguliuoja autorių teisės normos. Paskaita paprastai yra pedagoginės veiklos forma. Paskaitose siekiama suteikti žinių apie dėstomąjį dalyką, aiškinami probleminiai to dalyko klausimai.
Tačiau galimi atvejai, kai paskaita dėl to, kad yra itin originali, kokybiškai nauja, neturi analogų, gali būti vertinama kaip kūrinys, kurio išraiškos forma inter alia gali būti rašytinė arba žodinė“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2011 m. vasario 23 d. sprendimas).
nuolatinė, profesinė, ir vienkartinė (epizodinė). Tai, kad konstitucinė pedagoginės veiklos samprata siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas), paprastai suponuoja darbo, tarnybos ar kitokius santykius su atitinkamomis įstaigomis, taip pat su pedagogine veikla susijusių pareigų ėjimą, kartu ir teisę gauti atlyginimą už šią veiklą. Su dėstymu, mokymu ir ugdymu susijusi pedagoginė veikla, taip pat mokslinė veikla, kuri gali būti ir vienkartinė (epizodinė), ši veikla nebūtinai kiekvienu atveju turi būti siejama su konkrečiais darbo, tarnybos ar kitokiais santykiais su atitinkamomis įstaigomis ( Konstitucinio Teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas). Taigi, pagal oficialiąją doktriną Konstitucija leidžia teisėjui užsiimti pedagogine ar kūrybine veikla, neapibrėždama įstaigų, kuriose ši veikla yra galima, rato ir tokios veiklos formų; kūrybinė veikla apima inter alia mokslinę veiklą, todėl teisėjo paskaitų skaitymas ar seminarų vedimas gali atitikti tiek pedagoginės, tiek kūrybinės veiklos sampratą. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. lapkričio 17 d. rekomendacijos Nr. (2010)12 „Dėl teisėjų: nepriklausomumas, veiksmingumas ir atsakomybė“ II skyriaus 21 punkte nustatyta, kad teisėjai turi teisę užsiimti veikla, kuri nėra tarnybinių pareigų vykdymas; siekiant išvengti interesų konfliktų, ši veikla turėtų būti apribota iki veiksmų, kurie atitinka nešališkumą ir nepriklausomumą.
Europos teisėjų konsultacinės tarybos (CCJE) nuomone, teisėjų veiksmų laisvė vykdyti kitą – neteisminę – veiklą neturėtų būti ribojama, išskyrus atvejus, kai veikla ne darbo metu yra nesuderinama su visuomenės pasitikėjimu teisėju, jo nešališkumu ar nepriklausomumu. Pažymėtina, kad, remiantis Europos šalių praktika, akcentuojamos ne konkrečios veiklos, kurių teisėjas negali imtis, o veikiau tų veiklų poveikis teisėjo nepriklausomumui ir patikimumui. Visgi, remiantis užsienio šalių, pavyzdžiui, Austrijos, Suomijos, Vokietijos, Islandijos ir Nyderlandų, patirtimi, pagrindinė veikla, su kuria teisėjas gali derinti savo pareigas, yra pedagoginė ir kūrybinė veikla (nesvarbu, ar atlygintina, ar ne). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Albanijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Danijoje, Sakartvele, Norvegijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Makedonijoje teisėjams leidžiama mokyti tik jei už šią veiklą mokamas atlygis. Ispanijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Estijoje teisėjų pedagoginė veikla nėra siejama vien tik su dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigų ėjimu mokslo ir studijų institucijose. Mokyti leidžiama tiek valstybinėse, tiek privačiose įstaigose. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, kuriais teisėjams būtų draudžiama vykdyti bet kurią individualią veiklą, taip pat ir savarankišką kūrybinę, mokslinę veiklą.
Teismų įstatyme įtvirtinus teisinių (darbo ar civilinių) santykių draudimą tarp teisėjo ir privačių juridinių asmenų, teisėjas negalėtų sudaryti autorinių sutarčių dėl, pavyzdžiui, mokslinių, publicistinių straipsnių ar grožinės literatūros kūrinių leidimo, kadangi leidybos veikla užsiimantys juridiniai asmenys paprastai yra privatūs, o taip būtų neproporcingai suvaržoma teisėjo teisė gauti užmokestį už kūrybinę veiklą, ir tokia nuostata nederėtų ne tik su Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina, bet ir su Konstitucijos 113 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis. Teisėjų tarybos nuomone, Įstatymo projektu siekiami tikslai, t. y. aiškiau reglamentuoti teisėjams leidžiamą papildomą veiklą bei galimas papildomos veiklos formas, taip pat siekis išvengti galimų interesų konfliktų, gali būti įgyvendinti kitomis formomis. Teisėjų taryba, reaguodama į viešai kilusią diskusiją dėl teisėjų veiklos ne teisme galimumo, siekdama išsaugoti visuomenės pasitikėjimą teismais, teisėjų konstitucinę teisę užsiimti pedagogine ir kūrybine veikla, subalansuoti teisėjo užimtumą kitoje veikloje su konstituciniu teismo nepriklausomumo ir kitais konstituciniais principais bei normomis, apriboti interesų konflikto atsiradimo riziką teismams vykdant teisingumą, 2021 m. vasario 26 d. protokoliniu nutarimu patvirtino Rekomendacijas ,,Dėl teisėjų vykdomos pedagoginės ir kūrybinės veiklos“, kurios vertintinos kaip pakankamas saugiklis, leidžiantis teisėjams, užsiimantiems pedagogine ar kūrybine veikla, išvengti interesų konfliktų ar jų regimybės.
Dėl tokios teisėjų veiklos vertinimo yra pasisakiusi ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija, be kita ko, 2021 m. kovo 12 d. sprendime konstatuodama, jog veikla, susijusi su paskaitų teisine tematika rengimu ir skaitymu suteikia teisėjui galimybių gilinti profesines žinias ir tobulinti bendravimo su auditorija bei viešo kalbėjimo įgūdžius, taip pat kelti teisėjo profesijos prestižą, gerinti teisėjo vardą visuomenėje, taip prisidedant prie teismų, kaip atviros institucijos, vardo propagavimo. Teisėjų taryba ypač atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus siūlomus Teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalies pakeitimus būtų pakenkta pačių teisėjų ir kitų teismų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo procesui. Pagal Teismų įstatymo
darbuotojų centralizuotą mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, organizuoja Nacionalinė teismų administracija. Taigi Teismų įstatymas šiuo metu numato galimybę mokymus organizuoti ne tik mokslo ir studijų institucijoms, bet ir Nacionalinei teismų administracijai.
Jei būtų įgyvendinti siūlomi Teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalies pakeitimai, Nacionalinė teismų administracija, nebūdama mokslo ar studijų institucija, negalėtų pilna apimtimi įgyvendinti vienos iš savo veiklos krypčių, kadangi paprastai teisėjų, teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymams pasitelkiami teisėjai. Siūlomais pakeitimais būtų padaroma žala visai teismų sistemai, kadangi teisėjų ir kitų teismų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo mokymuose nebegalėtų dėstyti teisėjai. Papildomai pažymėtina, kad siūlomais pakeitimais teisėjams nebūtų leidžiama teikti neatlygintinų paslaugų – skaityti paskaitų, susitikti su visuomenės grupėmis, moksleiviais, senjorais, jei tokios paslaugos tarpininku ar iniciatoriumi nėra valstybinė, savivaldybių ar mokslo ir studijų institucija. Manytina, kad teisinio aiškumo stokoja ir Įstatymo projektu siūlomas draudimas užsiimti kita versliškumo požymių turinčia veikla. Siūlomas teisinis reglamentavimas gali kelti abejonių ar teisėjas gali nuomoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, įsigyti/turėti akcijų ir kt. Nors teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2014 m. kovo 13 d. konsultacijoje Nr. 14 pabrėžta, kad Komisijos nuomone, adekvačių pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos gavimas nėra negalimas pagal Konstitucijos 113 straipsnio 1dalį, nes tai nėra nurodytas atlyginimas ar užmokestis, kurį teisėjui draudžiama gauti. Papildomai pastebėtina, kad Įstatymo projektu siūloma atsisakyti galiojančios Teismų įstatymo 48 straipsnio 5 dalies, kurioje numatyta, jog teisėjas negali dalyvauti politinių partijų, kitų politinių organizacijų veikloje, ir 6 dalies, kurioje nurodyta, kad teisėjas nešaukiamas į privalomąją karo tarnybą.
Konstitucijos 113 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje, todėl nėra aišku, kuo remiantis Įstatymo projekte siūloma atsisakyti galiojančios Teismų įstatymo 48 straipsnio 5 dalies nuostatos. Taip pat svarstytina, ar Teismų įstatymo 48 straipsnio 6 dalis neturėtų būti suderinta su Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama teisėjams, kurie yra karo prievolininkai. Apibendrinus konstatuotina, kad Įstatymo projektas galimai nedera su Konstitucinio Teismo oficialiąja doktrina, kitomis Įstatymo nuostatomis. Teisėjų tarybos nuomone, šiuo Įstatymo projektu nebūtų įgyvendinti siekiami tikslai, o pokyčiai greičiau būtų žalingi, nei naudingi. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2. Apylinkių teismų teisėjų sąjunga 2021-05-241 Asociacija „Apylinkių teismų teisėjų sąjunga“ (toliau - Apylinkių teismų teisėjų sąjunga) 2021 m. balandžio 30 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštą dėl pastabų ir pasiūlymų teikimo dėl Teismų įstatymo Nr. I-480 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-184 (toliau – Įstatymo p rojektas). Apylinkių teismų teisėjų sąjunga minėtu klausimu teikia pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad „te isėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, išskyrus dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigas mokslo ir studijų institucijose“.
Įstatymo projekto straipsnio 2 dalimi norima įtvirtinti nuostatas, jog „t eisėjas negali dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, įskaitant paslaugų teikimą verslo arba kitokioms privačioms įstaigoms ar įmonėms (įskaitant švietimo įstaigas, nesančiomis mokslo ir studijų institucijomis). Teisėjas taip pat negali užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą ar pažymą, kita versliškumo požymių turinčia veikla
“. Manome, kad šiomis įstatymo nuostatomis
teisėjams būtų draudžiama vykdyti bet kurią individualią veiklą, taip pat ir savarankišką kūrybinę, mokslinę veiklą. Teisėjas negalėtų sudaryti autorinių sutarčių dėl, pavyzdžiui, mokslinių, publicistinių straipsnių ar grožinės literatūros kūrinių leidimo, tokiu būdu neproporcingai būtų suvaržoma teisėjo teisė gauti užmokestį už kūrybinę veiklą. Taip pat manome, kad pagal norimą įtvirtinti teisinį reguliavimą, būtų padaryta žala teismų sistemai, teisėjų ir teismų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo procesui. Pagal galiojančios redakcijos Teismų įstatymo 93 straipsnio 2 dalį, teisėjų mokymą, taip pat teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų centralizuotą mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, organizuoja Nacionalinė teismų administracija. Nacionalinė teismų administracija nėra mokslo ar studijų institucija, todėl, priėmus minėtas įstatymo pataisas, ji nebegalėtų vykdyti teisėjų, teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo. Pažymėtina, kad minėtų mokymų vedimui dažnai yra pasitelkiami didesnę patirtį turintys teisėjai, kurie nebegalėtų dėstyti Nacionalinės teismų administracijos organizuojamuose mokymuose teisėjams bei teismų darbuotojams.
Tuo pačiu teisėjai negalėtų atlygintinai ar neatlygintinai dalyvauti ir tarptautinių institucijų, organizacijų ar atskirų Europos Sąjungos šalių narių rengiamuose projektuose, taip pat dalijantis Lietuvos Respublikos teisės ir teismų sistemos gerąja praktika. Manome, kad Įstatymo projektu nepagrįstai būtų nustatyti ir nuosavybės teisės suvaržymai. Nėra aišku, ar teisėjui turint nekilnojamojo turto, jį būtų galima nuomoti. Neretai susiklosto aplinkybės, jog teisėjas turtą įgyja paveldėjimo būdu, taip pat asmeninės nuosavybės teise (iki santuokos sudarymo, gavus dovanų iš artimų giminaičių ar pan.) ir nori šį turtą išlaikyti savo žinioje, asmeninės nuosavybės teise, laukiant, pavyzdžiui savo vaikų pilnametystės, jų studijų pradžios ar kt. aplinkybių atsiradimo. Tokiu atveju, draudžiant šį turtą išnuomoti, teisėjas būtų priverstas patirti nekilnojamojo turto papildomas išlaikymo, tvarkymo išlaidas, kas esant ilgam laikotarpiui būtų visiškai finansiškai nenaudinga bei taptų prievartine priežastimi tokį turtą parduoti. Tokiu atveju galėtų susidaryti situacija, kad pardavus vieną nekilnojamąjį turtą, kitą įgyti taip pat būtų nuostolinga, nes jį taip pat reiktų išlaikyti, o laikyti pinigines lėšas taip pat būtų rizikinga bei ekonomiškai nenaudinga, vertinant tai, kad egzistuoja infliacijos tikimybė. Manome, kad tokiais atvejais visiškai neproporcingai būtų apribota asmens teisė į nuosavybę. Pažymėtina, kad teisėjo statusas sukuria ir taip gana didelius asmeninius, turtinius, veiklos galimybių apribojimus, o teisėjo gaunamas darbo užmokestis nėra adekvatus nei teisėjo darbo specifikai, nei darbo krūviui, nei asmeninio gyvenimo, turtinių, veiklos suvaržymų ribojimams.
Įstatymo projekte siūlomas įtvirtinti draudimas užsiimti kita versliškumo požymių turinčia veikla taip pat nėra teisiškai aiškus. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos nuomone, Įstatymo projektas nėra teisiškai aiškus ir apibrėžtas bei nepagrįstai išplečia teisėjo veiklos ne teisme ribojimus, suvaržant kitas teisėjo gyvenimo sritis. Apylinkių teismų teisėjų sąjunga mano, kad Įstatymo projekto nuostatos neprisidės prie teisėjų nešališkumo, veiklos skaidrumo ir pasitikėjimo teismais principų įgyvendinimo. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-07-07 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-90 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.10 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-184 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
dalimi, teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse.
Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimų nuostatų išaiškinimo“ (toliau – Sprendimas) išaiškinta, kad
„pedagoginės ir kūrybinės veiklos konstitucinės sampratos nėra tapačios, kad
kiekviena iš jų turi savarankišką turinį. Šios sąvokos negali būti sutapatinamos, jos nėra sinonimai ir nė viena iš jų neapima kitos. Konstitucijoje pedagoginė veikla yra atribota nuo kūrybinės veiklos: pedagoginė veikla siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas), o kūrybine veikla siekiama sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį.“ Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomais Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimais turi būti apibrėžta galimybė teisėjui užsiimti ne tik pedagogine, bet ir kūrybine veikla. Pritarti
2Sprendime pažymėta, kad kūrybinė veikla „gali būti ir nuolatinė,
profesinė, ir vienkartinė (epizodinė). Konstitucijoje įtvirtinta kūrybinės veiklos samprata yra viena, jos turinys nepriklauso inter alia nuo to, koks asmuo ja užsiima. Už kūrybinę veiklą autoriui gali būti sumokėtas atlyginimas. Visuotinai įprasta, kad atlyginimą už kūrybinę veiklą reguliuoja autorių teisės normos.“ Be to, Sprendime nurodyta, kad, kaip ir kūrybinė veikla, pedagoginė veikla „gali būti ir nuolatinė, profesinė, ir vienkartinė (epizodinė).
Tai, kad konstitucinė pedagoginės veiklos samprata siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas), paprastai suponuoja darbo, tarnybos ar kitokius santykius su atitinkamomis įstaigomis, taip pat su pedagogine veikla susijusių pareigų ėjimą, kartu ir teisę gauti atlyginimą už šią veiklą. Mokslinės veiklos vykdymas taip pat gali suponuoti darbo, tarnybos ar kitokius santykius atitinkamose mokymo ir mokslo įstaigose, kartu ir teisę gauti atlyginimą už šią veiklą. Kita vertus, su dėstymu, mokymu ir ugdymu susijusi pedagoginė veikla, taip pat mokslinė veikla, kuri gali būti ir vienkartinė (epizodinė), taip pat suponuoja, kad ši veikla nebūtinai kiekvienu atveju turi būti siejama su konkrečiais darbo, tarnybos ar kitokiais santykiais su atitinkamomis įstaigomis.“ Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomais Teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimais neturi būti diferencijuojama veiklos forma (užimamos nuolatinės pareigos, vienkartinė individuali veikla ar kt.), pagal kurią teisėjas gali užsiimti pedagogine ar kūrybine veikla. Be to, Įstatymo projekte vartojama formuluotė „kita versliškumo požymių turinti veikla“ yra nekonkreti, vertinamojo pobūdžio, taigi praktikoje kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti aiškinama atskirai. Tai sukeltų papildomų abejonių, kokia veikla yra suderinama su teisėjo statusu, ir lemtų teisinį neapibrėžtumą, todėl šios nuostatos Įstatymo projekte turėtų būti atsisakyta. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-07-07 3.
Sprendime nurodyta, kad Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu draudimu užimti kitas renkamas ar skiriamas pareigas, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse „siekiama užtikrinti teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą, kartu ir tinkamą pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnį, teismams priskirtos teisingumo funkcijos vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad draudimas teisėjui dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse netaikomas jo pedagoginei, kūrybinei, inter alia mokslinei, veiklai mokymo ar mokslo įstaigose, pagal Konstituciją ji yra leidžiama.“ Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomais Teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimais neturi būti ribojama teisėjo teisė užsiimti pedagogine ar kūrybine veikla ir privačiose įstaigose. Pritarti
straipsnio 12 dalimi, Lietuvos mokslo ir studijų institucija – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 22 dalis apibrėžia, kad studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas. Sprendime išaiškinta, kad „viena iš prielaidų veiksmingai kelti (tobulinti) teisėjų kvalifikaciją yra aukštesnę kvalifikaciją, didesnį teisėjo darbo stažą ar specialių tam tikros teisės srities žinių turinčių teisėjų dalijimasis žiniomis ir patirtimi su kitais teisėjais“.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūlomais Teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimais teisėjo teisė užsiimti pedagogine veikla siejama išimtinai su dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigomis mokslo ir studijų institucijose (t. y. su pareigomis aukštosiose mokyklose), laikytina, kad nepagrįstai apribojami tiek subjektai, kuriuose teisėjas gali užsiimti pedagogine veikla, tiek teisėjų mokymo galimybės. Taigi šių ribojimų turi būti atsisakyta. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, Teisės tarybos, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Teismų įstatymo Nr. I-480 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-184 grąžinti iniciatoriams patobulinti dėl šių priežasčių:
sampratos nėra tapačios, kad kiekviena iš jų turi savarankišką turinį. Šios sąvokos negali būti sutapatinamos, jos nėra sinonimai ir nė viena iš jų neapima kitos.
Konstitucijoje pedagoginė veikla yra atribota nuo kūrybinės veiklos: pedagoginė veikla siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas), o kūrybine veikla siekiama sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį.“ Atsižvelgiant į tai, tikslinga palikti šiuo metu galiojantį Teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalies teisinį reguliavimą;
sprendime taip pat nurodyta, kad „su dėstymu, mokymu ir ugdymu susijusi pedagoginė veikla, taip pat mokslinė veikla, kuri gali būti ir vienkartinė (epizodinė), taip pat suponuoja, kad ši veikla nebūtinai kiekvienu atveju turi būti siejama su konkrečiais darbo, tarnybos ar kitokiais santykiais su atitinkamomis įstaigomis.“ Tad, projektu siūlomais Teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimais neturi būti diferencijuojama veiklos forma (užimamos nuolatinės pareigos, vienkartinė individuali veikla ar kt.), pagal kurią teisėjas gali užsiimti pedagogine ar kūrybine veikla;
sprendime išaiškinta, kad „draudimas teisėjui dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse netaikomas jo pedagoginei, kūrybinei, inter alia mokslinei, veiklai mokymo ar mokslo įstaigose, pagal Konstituciją ji yra leidžiama.“ Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomais Teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimais neturi būti ribojama teisėjo teisė užsiimti pedagogine ar kūrybine veikla ir privačiose įstaigose;
aiškiau reglamentuoti teisėjams leidžiamą papildomą veiklą bei galimas papildomos veiklos formas, taip pat siekis išvengti galimų interesų konfliktų, gali būti įgyvendinti kitomis formomis.
Konstitucijoje pedagoginė veikla yra atribota nuo kūrybinės veiklos: pedagoginė veikla siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas), o kūrybine veikla siekiama sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį.“ Atsižvelgiant į tai, tikslinga palikti šiuo metu galiojantį Teismų įstatymo 48 straipsnio 1 dalies teisinį reguliavimą;
sprendime taip pat nurodyta, kad „su dėstymu, mokymu ir ugdymu susijusi pedagoginė veikla, taip pat mokslinė veikla, kuri gali būti ir vienkartinė (epizodinė), taip pat suponuoja, kad ši veikla nebūtinai kiekvienu atveju turi būti siejama su konkrečiais darbo, tarnybos ar kitokiais santykiais su atitinkamomis įstaigomis.“ Tad, projektu siūlomais Teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimais neturi būti diferencijuojama veiklos forma (užimamos nuolatinės pareigos, vienkartinė individuali veikla ar kt.), pagal kurią teisėjas gali užsiimti pedagogine ar kūrybine veikla;
sprendime išaiškinta, kad „draudimas teisėjui dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse netaikomas jo pedagoginei, kūrybinei, inter alia mokslinei, veiklai mokymo ar mokslo įstaigose, pagal Konstituciją ji yra leidžiama.“ Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomais Teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimais neturi būti ribojama teisėjo teisė užsiimti pedagogine ar kūrybine veikla ir privačiose įstaigose;
aiškiau reglamentuoti teisėjams leidžiamą papildomą veiklą bei galimas papildomos veiklos formas, taip pat siekis išvengti galimų interesų konfliktų, gali būti įgyvendinti kitomis formomis. Teisėjų taryba, reaguodama į viešai kilusią diskusiją dėl teisėjų veiklos ne teisme galimumo, siekdama išsaugoti visuomenės pasitikėjimą teismais, teisėjų konstitucinę teisę užsiimti pedagogine ir kūrybine veikla, subalansuoti teisėjo užimtumą kitoje veikloje su konstituciniu teismo nepriklausomumo ir kitais konstituciniais principais bei normomis, apriboti interesų konflikto atsiradimo riziką teismams vykdant teisingumą, 2021 m. vasario 26 d. protokoliniu nutarimu patvirtino Rekomendacijas ,,Dėl teisėjų vykdomos pedagoginės ir kūrybinės veiklos“, kurios vertintinos kaip pakankamas saugiklis, leidžiantis teisėjams, užsiimantiems pedagogine ar kūrybine veikla, išvengti interesų konfliktų ar jų regimybės;
Teismų įstatymo 48 straipsnio 5 dalies ( Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų, kitų politinių organizacijų veikloje) ir 6 dalies (Teisėjas nešaukiamas į privalomąją karo tarnybą) nuostatų, tačiau iš projekto aiškinamojo rašto neaišku, kokiu tikslu jų atsisakoma.
Pastebėtina, kad pagal Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalį teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veiklose. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė