Projekto lyginamasis variantas
IR 1252
2022 m. d. Nr. Vilnius
papildymas 1252 straipsniu Papildyti Įstatymą 1252 straipsniu: „
biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytoms prekėms apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Iš valstybės biudžeto kompensuojamas elektros energijai ir gamtinėms dujoms apskaičiuotas PVM – nuo 21 procentinio punkto tarifo dydžio iki 9 procentinių punktų tarifo dydžio (12 procentų skirtumas). 3. Šis straipsnis taikomas buitiniams energijos vartotojams taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme. 4. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 1252 straipsnį. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnis įsigalioja 2022 m. spalio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. rugsėjo 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 1252 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šis įstatymas taikomas nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Eugenijus Sabutis Kęstutis Vilkauskas Vidmantas Kanopa Algirdas Butkevičius Laima Nagienė Valentinas Bukauskas Remigijus Žemaitaitis Kęstutis Mažeika Agnė Širinskienė Aušrinė Norkienė Robertas Šarknickas Stasys Tumėnas Algirdas Sysas Juozas Varžgalys Eugenijus Jovaiša Guoda Burokienė Rimantė Šalaševičiūtė Ligita Girskienė Laima Mogenienė Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Valdemaras Valkiūnas Petras Gražulis Deividas Labanavičius Zenonas Streikus Česlav Olševski Jonas Pinskus Artūras Skardžius Aidas Gedvilas Rita Tamašunienė Valius Ąžuolas Dainius Kepenis Gintautas Kindurys Arvydas Nekrošius Algimantas Dumbrava Algirdas Stončaitis Rasa Budbergytė Vytautas Gapšys Liudas Jonaitis Zigmantas Balčytis Antanas Vinkus Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Orinta Leiputė Tomas Bičiūnas Linas Jonauskas Julius Sabatauskas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 PAPILDYMO 1253 STRAIPSNIU IR 1253 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 1253 straipsniu Papildyti Įstatymą 1253 straipsniu: „125
1Iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Iš valstybės biudžeto kompensuojamas už Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodytas prekes apskaičiuota PVM dalis, viršijanti 9 procentus. 3. Šis straipsnis taikomas buitiniams energijos vartotojams taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme. 4. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
“ 2 straipsnis. 1253 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 1253 straipsnį. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 1253 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šis įstatymas taikomas nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Eugenijus Sabutis Gintautas Paluckas Kęstutis Vilkauskas Vidmantas Kanopa Tomas Bičiūnas Liudas Jonaitis Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas Orinta Leiputė Algirdas Sysas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 PAPILDYMO 1255 STRAIPSNIU IR 1255 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 1255 straipsniu Papildyti Įstatymą 1255 straipsniu: „125
1Iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
“ 2 straipsnis. 1253 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 1255 straipsnį. 1255 straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto
1Iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2024 m. spalio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d.
faktiškai patiektoms prekėms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Eugenijus Sabutis Rasa Budbergytė Matas Skamarakas Vidmantas Kanopa Tomas Bičiūnas Julius Sabatauskas Liudas Jonaitis Orinta Leiputė Gintautas Paluckas Vigilijus Jukna Kęstutis Vilkauskas Linas Jonauskas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 PAPILDYMO 1255 STRAIPSNIU IR 1255 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 1255 straipsniu Papildyti Įstatymą 1255 straipsniu: „125
1Iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
“ 2 straipsnis. 1253 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 1255 straipsnį. 1255 straipsnis. PVM kompensavimas iš biudžeto
1Iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. 2. Šio straipsnio nuostatų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d.
faktiškai patiektoms prekėms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Eugenijus Sabutis Rasa Budbergytė Kęstutis Vilkauskas Orinta Leiputė Julius Sabatauskas Matas Skamarakas Gintautas Paluckas Vidmantas Kanopa Linas Jonauskas Tomas Bičiūnas
IR 1252
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Atsižvelgiant į rekordiškai augančias energetinių žaliavų kainas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 1252 straipsniu ir 1252 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama sumažinti buitiniams vartotojams tenkančią finansinę naštą, numatant nulinio PVM tarifo taikymą šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai ir lengvatinio 9 proc. taikymą elektrai ir dujoms. Tokia tvarka būtų taikoma nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Svarbu pabrėžti, kad asmenims, turintiems nuosavybės teise butą, esantį daugiabutyje name, šiuo metu taikomas lengvatinis PVM mokesčio tarifas apšildymui, o individualių namų savininkams bei daugiabučių namų gyventojams, naudojantiems apšildymui elektros energiją ar gamtines dujas, vis dar taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Siekiant nesukelti situacijos, kai šie subjektai atsidurtų dar didesnėje diskriminacinėje padėtyje, kyla būtinybė lengvatinį PVM tarifą laikinai taikyti elektrai ir dujoms. Šis Įstatymo projektas ne tik mažiau diferencijuotų energijos vartotojų grupes, bet ir spręstų visų energijos kainų mažėjimą. Akcentuotina, kad rekordinės energijos žaliavų kainos daro vieną didžiausių įtakų metinei infliacijai, kuri šiuo metu siekia 18,9 proc. ir yra aukščiausia nuo 1996 m., todėl būtina imtis papildomų priemonių, kurios leistų ne tik amortizuoti šilumos, elektros, dujų ir malkinės medienos kainas, bet ir padėtų valdyti infliaciją, kuri, kaip prognozuojama, iki 2022 m. pabaigos gali pasiekti daugiau kaip 20 proc.
Taip pat būtina pabrėžti, kad ateinantį šildymo sezoną išaugusias žaliavų kainas jaus ne tik tie asmenys, kurie gyvenamąsias patalpas šildosi dujomis, elektra ar naudoja centralizuotą šilumą, tačiau ir ta vartotojų grupė, kuri šildymui naudoja malkinę medieną, todėl šiuo pasiūlymu siekiama papildyti kompensacinį mechanizmą ir numatyti, kad iš valstybės biudžeto būtų dengiama PVM dalis, kurią sumoka vartotojai, įsigydami malkas ir medienos produktus, skirtus kūrenimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Eugenijus Sabutis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme PVM tarifo kompensavimas nenumatytas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nauju straipsniu, kuriuo būtų nustatyta, kad PVM mokestis laikinai nebūtų taikomas centriniam šildymui, tiekiamam karštam vandeniui ir malkinei medienai, o 9 proc. PVM tarifas būtų taikomas elektros energijai ir gamtinėms dujoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšų poreikis gali būti finansuojamas didesnėmis nei planuota surenkamomis Lietuvos Respublikos biudžeto pajamomis. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra gauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„PVM“, „centrinis šildymas“, “„lengvata“, „elektros energija“, „gamtinės dujos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Eugenijus Sabutis Kęstutis Vilkauskas Orinta Leiputė Vidmantas Kanopa Algirdas Butkevičius Laima Nagienė Zigmantas Balčytis Antanas Vinkus Valentinas Bukauskas Remigijus Žemaitaitis Kęstutis Mažeika Agnė Širinskienė Aušrinė Norkienė Robertas Šarknickas Stasys Tumėnas Algirdas Sysas Juozas Varžgalys Eugenijus Jovaiša Guoda Burokienė Rimantė Šalaševičiūtė Ligita Girskienė Laima Mogenienė Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Valdemaras Valkiūnas Petras Gražulis Deividas Labanavičius Zenonas Streikus Česlav Olševski Jonas Pinskus Artūras Skardžius Aidas Gedvilas Rita Tamašunienė Valius Ąžuolas Dainius Kepenis Gintautas Kindurys Arvydas Nekrošius Algimantas Dumbrava Algirdas Stončaitis Rasa Budbergytė Vytautas Gapšys Liudas Jonaitis Linas Jonauskas Julius Sabatauskas Tomas Bičiūnas Ieva Kačinskaitė-Urbonienė
IR 1253
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Atsižvelgiant į rekordiškai augančias energetinių žaliavų kainas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 1253 straipsniu ir 1253 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama sumažinti buitiniams vartotojams tenkančią finansinę naštą, numatant nulinio PVM tarifo taikymą šildymui, karštam vandeniui ir lengvatinio 9 proc. taikymą elektrai, gamtinėms ir suskystintoms dujoms. Tokia tvarka būtų taikoma nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Svarbu pabrėžti, kad asmenims, turintiems nuosavybės teise butą, esantį daugiabutyje name, šiuo metu taikomas lengvatinis PVM mokesčio tarifas apšildymui, o individualių namų savininkams bei daugiabučių namų gyventojams, naudojantiems apšildymui elektros energiją ar gamtines dujas, vis dar taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Siekiant nesukelti situacijos, kai šie subjektai atsidurtų dar didesnėje diskriminacinėje padėtyje, kyla būtinybė lengvatinį PVM tarifą laikinai taikyti elektrai ir dujoms. Šis Įstatymo projektas ne tik mažiau diferencijuotų energijos vartotojų grupes, bet ir spręstų visų energijos kainų mažėjimą. Akcentuotina, kad rekordinės energijos žaliavų kainos daro vieną didžiausių įtakų metinei infliacijai, kuri šiuo metu siekia 21 proc. ir yra aukščiausia nuo 1996 m., todėl būtina imtis papildomų priemonių, kurios leistų ne tik amortizuoti šilumos, elektros ir dujų kainas, bet ir padėtų valdyti infliaciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Eugenijus Sabutis. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojančiame įstatyme PVM tarifo kompensavimas nenumatytas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nauju straipsniu, kuriuo būtų nustatyta, kad PVM mokestis laikinai nebūtų taikomas centriniam šildymui ir tiekiamam karštam vandeniui, o 9 proc. PVM tarifas būtų taikomas elektros energijai, gamtinėms ir suskystintoms dujoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Atsižvelgiant į tai, kad PVM kompensavimo tvarka būtų taikoma nuo 2022 m. spalio 1 d. faktiškai patiektoms prekėms, o įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., PVM mokėtojams, tiekiantiems šilumos energiją, karštą vandenį, elektros energiją, gamtines ir suskystintas dujas, reikės patikslinti už praėjusius laikotarpius išrašytus apskaitos dokumentus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams: Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšų poreikis gali būti finansuojamas didesnėmis nei planuota surenkamomis Lietuvos Respublikos biudžeto pajamomis. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„PVM“, „centrinis šildymas“, „karštas vanduo“, „lengvata“,
„elektros energija“, „dujos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Eugenijus Sabutis Gintautas Paluckas Kęstutis Vilkauskas Vidmantas Kanopa Tomas Bičiūnas Liudas Jonaitis Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas Orinta Leiputė Algirdas Sysas
IR 1255
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 1255 straipsniu ir 1255 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama sumažinti buitiniams vartotojams teksiančią finansinę naštą ir atkurti iki 2024 m. balandžio 30 d. galiojusį reglamentavimą, numatantį nulinio PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui. Nepaisant to, kad energetikos krizės sukeltas energetinių žaliavų kainų šokas pasaulio rinkose stabilizuojasi, energijos kainos yra vis dar aukštos. Statistiniai duomenys rodo, kad vidutinė šilumos kaina Lietuvoje praėjusį sezoną 2023/24 m. per metus sumažėjo tik 16 proc. Būtina pabrėžti, kad prieš tai buvęs 2022/23 m. šildymo sezonas buvo rekordiškai brangiausias per paskutinius 10 metų. Todėl galima konstatuoti, kad šilumos kainos Lietuvos gyventojams ir toliau laikosi aukštame lygyje ir į prieškrizinio periodo lygį jos negrįžo. Palyginus su laikotarpiu, kuris buvo stebėtas prieš 3 metus t.y. 2021 m. gegužės mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina 2024 m. gegužės mėn. Lietuvoje yra didesnė daugiau nei
vandens kainų būtina atstatyti reguliavimą ir papildyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, siekiant, kad finansinė parama per mokestinės naštos mažinimą pasiektų žmones, kuriems sunkiau apmokėti už šias paslaugas. Tokios priemonės pasiteisino anksčiau, todėl valstybė ir toliau turėtų prisiimti atsakomybę, o ne perkelti ją vartotojams.
Pabrėžtina, kad kompensavimo priemonė, laikinai iš valstybės biudžeto kompensuojanti 9 procentinius punktus pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), apskaičiuoto už šilumos energiją ir karštą vandenį buvo taikoma 2022 m. sausio 1 d. Akcentuotina, kad dauguma šalies gyventojų, gaunančių mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo pajamų vis dar turi skirti būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti, todėl PVM lengvata leistų palengvinti sudėtingą finansinę situaciją vartotojams, ypatingai tiems, kurie susiduria su skurdo rizika. Naujausi šiuo metu prieinami skurdo ir nelygybės rodikliai atskleidė, kad skurdo rizikos lygis 2023 m. Lietuvoje sudarė 20,6 proc. ir, palyginti su 2022 m., šis rodiklis praktiškai nepakito. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 589 tūkst. šalies gyventojų. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, patiriantys finansinį nepriteklių, tiesiogiai susiduria ir su vadinamuoju energetiniu skurdu. Analizės ir tyrimai rodo, kad skurdo lygis šalyje nustatomas remiantis šešiais pagrindiniais ekonominiais rodikliais. Verta išskirti, kad net du iš jų yra tiesiogiai susiję su energijos kainomis – gyventojai, neišgalintys susimokėti komunalinių mokesčių ar nepajėgūs tinkamai šildyti savo namų ūkio, rizikuoja susidurti su piniginiais sunkumais ir atsidurti ties skurdo rizika. Akcentuotina, kad Lietuvoje nekintant bendrai skurdo rizikai, nemažėja ir energetinis skurdas. Energetinis skurdas, dar vadinamas energetiniu nepritekliumi, reiškia situaciją, kai asmenys yra nepajėgūs pakankamai šildyti būsto ar gauti reikalingų su energijos tiekimu susijusių paslaugų už prieinamą kainą. Statistikos duomenimis, praktiškai ketvirtadalis mūsų namų ūkių yra nepajėgūs pakankamai šildyti būsto, nes energijos kainos tiesiog yra neįperkamos.
Tokia situacija žmones stumia į įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Šie gyventojai dėl menkų pajamų negali sau leisti pakankamai šildytis, o prasčiau yra tik keliose kitose Europos Sąjungos (ES) narėse ir net keturis kartus viršija Bendrijos vidurkį. Energetinis skurdas yra itin opi Lietuvos problema, o dabartinė situacija ir aukštos šilumos kainos tuos žmones pastatys į dar keblesnę situaciją. Be kita ko, 2024 m. metų vasario mėnesio Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (toliau – NSMOT) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad vis daugiau gyventojų susiduria su sunkumais apmokėti būsto išlaikymo mokesčius. Šių metų duomenimis, 19,5 proc. Lietuvos gyventojų trūko lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. NSMOT pastebi, kad gyventojų skaičiaus, susiduriančių su sunkumais susimokėti už būsto išlaikymą, augimas tiesiogiai sietinas su palūkanų normų kilimu. Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba vis dar nekeičia nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Toks ligšiolinis ECB sprendimas ir mūsų šalies rinkoje vyraujančios kintamosios palūkanų normos bei didelė koncentracija bankų sektoriuje lemia tai, kad vidutinis būsto paskolų palūkanų normos dydis Lietuvoje tarp kitų euro zonos valstybių yra vienas didžiausių ES ir ženkliai viršija euro zonos vidurkį. ECB paskelbti 2024 m. kovo mėn. duomenys rodo, kad iki vienerių metų trukmės (kintamosios) palūkanų normos, skolinantis būstui, Lietuvoje buvo vienos didžiausių euro zonoje (5,68 proc.). Išliekant tokiems rodikliams, galima teigti, kad gyventojai ir šiais metais toliau bus priversti mokėti praktiškai didžiausias paskolas už būstą. Jos kiek didesnės tik Latvijoje ir Estijoje. Situaciją apsunkina ir neapibrėžtumas dėl ECB sprendimo pradėti mažinti Europos tarpbankinės rinkos palūkanų (EURIBOR) normą.
Verta atkreipti dėmesį, kad ECB priėmus sprendimą bazinę palūkanų normą pradėti mažinti dar šiais metais, tokį palūkanų kritimą būsto paskolų turėtojai pajustų ne iš karto, nes Lietuvos komerciniai bankai paskolas perskaičiuotų tik po kelių mėnesių ar pusmečio, tad realaus palengvėjimo gyventojai sulauktų tik kitais metais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad Lietuvos gyventojai patiria finansinę naštą ne tik dėl vis dar aukštų energijos kainų, bet ir dėl didelių būsto paskolų palūkanų normų, todėl lengvatinis PVM tarifas turėtų būti pratęstas 2024/2025 m. šildymo sezonui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Nuo 2024 m. gegužės 1 d. Lietuvoje nebetaikoma kompensuojamas PVM ar jo dalis už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamą karštą vandenį arba šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti ir šilumos energiją, sunaudotą šiam vandeniui pašildyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma laikinai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kompensuoti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas). Tokia tvarka būtų taikoma nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Pažymėtina, kad tokia pat kompensavimo priemonė buvo taikoma ir nuo 2022 m. sausio 1 d. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams: Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nustatantį PVM kompensavimo iš valstybės biudžeto tvarką. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„PVM“, „centrinis šildymas“, „karštas vanduo“, „lengvata“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Eugenijus Sabutis Rasa Budbergytė Matas Skamarakas Vidmantas Kanopa Tomas Bičiūnas Julius Sabatauskas Liudas Jonaitis Orinta Leiputė Gintautas Paluckas Vigilijus Jukna Kęstutis Vilkauskas Linas Jonauskas
IR 1255
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 1255 straipsniu ir 1255 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama sumažinti buitiniams vartotojams teksiančią finansinę naštą ir atkurti iki 2024 m. balandžio 30 d. galiojusį reglamentavimą, numatantį nulinio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui. Nepaisant to, kad energetikos krizės sukeltas energetinių žaliavų kainų šokas pasaulio rinkose stabilizuojasi, energijos kainos yra vis dar aukštos. Statistiniai duomenys rodo, kad vidutinė šilumos kaina Lietuvoje praėjusį 2023/24 m. sezoną per metus sumažėjo tik apie 16 proc. Būtina pabrėžti, kad prieš tai buvęs 2022/23 m. šildymo sezonas buvo rekordiškai brangiausias per paskutinius 10 metų. Todėl galima konstatuoti, kad šilumos kainos Lietuvos gyventojams ir toliau laikosi aukštame lygyje ir į prieškrizinio periodo lygį jos negrįžo. Dėl vis dar aukštų šildymo ir karšto vandens kainų būtina atstatyti reguliavimą ir papildyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, siekiant, kad finansinė parama per mokestinės naštos mažinimą pasiektų žmones, kuriems sunkiau apmokėti už šias paslaugas. Tokios priemonės pasiteisino anksčiau, todėl valstybė ir toliau turėtų prisiimti atsakomybę, o ne perkelti ją vartotojams. Pabrėžtina, kad kompensavimo priemonė, laikinai iš valstybės biudžeto kompensuojanti 9 procentinius punktus PVM, apskaičiuoto už šilumos energiją ir karštą vandenį, buvo taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d.
Akcentuotina, kad dauguma šalies gyventojų, gaunančių mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo pajamų vis dar turi skirti būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti, todėl PVM lengvata leistų palengvinti sudėtingą finansinę situaciją vartotojams, ypatingai tiems, kurie susiduria su skurdo rizika. Naujausi šiuo metu prieinami skurdo ir nelygybės rodikliai atskleidė, kad skurdo rizikos lygis 2023 m. Lietuvoje sudarė 20,6 proc. ir, palyginti su 2022 m., šis rodiklis praktiškai nepakito. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 589 tūkst. šalies gyventojų. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, patiriantys finansinį nepriteklių, tiesiogiai susiduria ir su vadinamuoju energetiniu skurdu. Analizės ir tyrimai rodo, kad skurdo lygis šalyje nustatomas remiantis šešiais pagrindiniais ekonominiais rodikliais. Verta išskirti, kad net du iš jų yra tiesiogiai susiję su energijos kainomis – gyventojai, neišgalintys susimokėti komunalinių mokesčių ar nepajėgūs tinkamai šildyti savo namų ūkio, rizikuoja susidurti su piniginiais sunkumais ir atsidurti ties skurdo rizika. Akcentuotina, kad Lietuvoje nekintant bendrai skurdo rizikai, nemažėja ir energetinis skurdas. Energetinis skurdas, dar vadinamas energetiniu nepritekliumi, reiškia situaciją, kai asmenys yra nepajėgūs pakankamai šildyti būsto ar gauti reikalingų su energijos tiekimu susijusių paslaugų už prieinamą kainą. Statistikos duomenimis, praktiškai ketvirtadalis mūsų namų ūkių yra nepajėgūs pakankamai šildyti būsto, nes energijos kainos tiesiog yra neįperkamos. Tokia situacija žmones stumia į įsiskolinimus už komunalines paslaugas.
Šie gyventojai dėl menkų pajamų negali sau leisti pakankamai šildytis, o prasčiau yra tik keliose kitose Europos Sąjungos (ES) narėse ir net keturis kartus viršija Bendrijos vidurkį. Energetinis skurdas yra itin opi Lietuvos problema, o dabartinė situacija ir aukštos šilumos kainos tuos žmones pastatys į dar keblesnę situaciją. Be kita ko, 2024 m. metų vasario mėnesio Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (toliau – NSMOT) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad vis daugiau gyventojų susiduria su sunkumais apmokėti būsto išlaikymo mokesčius. Šių metų duomenimis, 19,5 proc. Lietuvos gyventojų trūko lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. NSMOT pastebi, kad gyventojų skaičiaus, susiduriančių su sunkumais susimokėti už būsto išlaikymą, augimas tiesiogiai sietinas su palūkanų normų kilimu, kurios Lietuvoje yra vienos didžiausių Europos sąjungoje ir ženkliai viršija euro zonos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad Lietuvos gyventojai patiria finansinę naštą ne tik dėl vis dar aukštų energijos kainų, bet ir dėl didelių būsto paskolų palūkanų normų, todėl lengvatinis PVM tarifas turėtų būti pratęstas 2024/2025 m. šildymo sezonui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Nuo 2024 m. gegužės 1 d. Lietuvoje nebetaikoma kompensuojamas PVM ar jo dalis už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamą karštą vandenį arba šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti ir šilumos energiją, sunaudotą šiam vandeniui pašildyti. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekte siūloma laikinai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kompensuoti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas). Tokia tvarka būtų taikoma nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms. Pažymėtina, kad tokia pat kompensavimo priemonė buvo taikoma ir nuo 2022 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nustatantį PVM kompensavimo iš valstybės biudžeto tvarką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„PVM“, „centrinis šildymas“, „karštas vanduo“, „lengvata“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Eugenijus Sabutis Rasa Budbergytė Kęstutis Vilkauskas Orinta Leiputė Julius Sabatauskas Matas Skamarakas Gintautas Paluckas Vidmantas Kanopa Linas Jonauskas Tomas Bičiūnas
2022-06-20 Nr. XIVP-1835 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą 1252 straipsniu ir jame nustatyti pridėtinės vertės mokesčio kompensavimo iš valstybės biudžeto tvarką tam tikroms prekėms. Atkreiptinas dėmesys, jog p rojekto
straipsniu įsigaliotų 2022 m. spalio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad „mokesčių įstatymai <...> bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo nuostatų įsigaliojimo data, be to, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas atitinkamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 2.
1252 straipsniu bei jame nustatyti, kad „i š valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio
punktų tarifo dydžio“ bei „ iš valstybės biudžeto kompensuojamas elektros energijai ir gamtinėms dujoms apskaičiuotas PVM – nuo 21 procentinio punkto tarifo dydžio iki 9 procentinių punktų tarifo dydžio (12 procentų skirtumas)“. A tkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini
vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu. Taigi, atsižvelgus į projektu siūlomas nuostatas, svarstytina, ar Lietuvos Respublika, siekdama įvesti ar keisti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą (įvedant kompensacinį mechanizmą), neprivalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai. 3. Siekiant teisinio aiškumo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1252 straipsnio 1 dalies formuluotė „nurodytoms prekėms“ keistina formuluote „nurodytas prekes“. 4. Siekiant teisinio aiškumo 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1252 straipsnio 2 dalis tikslintina ir išdėstytina taip: „2. Iš valstybės biudžeto kompensuojama už elektros energiją ir gamtines dujas apskaičiuoto PVM dalis, viršijanti 9 procentus.“. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 6.
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais: 6.1. projektas turėtų būti pildomas ne 1252 , o 1253 straipsniu. Atsižvelgus į tai, koreguotinas visas projektas;
straipsnis tikslintinas jame išdėstant visą keičiamo įstatymo 1252 straipsnį (su pavadinimu). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2022-08-19 Nr. XIVP-1835(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 1253 straipsniu ir jo 1 dalyje nustatyti, kad iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio. Pažymėtina, jog projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) reikalavimai. Direktyvos
būti mažesnis negu 5 procentai ir jis gali būti taikomas tik Direktyvos III priede išvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui (Direktyvos III priedo 22 punkte numatytas ir centralizuotas šilumos tiekimas). Direktyvos 105a straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima taikyti lengvatinį PVM tarifą, mažesnį negu 5 procentai, arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, tačiau tai leidžiama tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios 2021 m. sausio 1 d. buvo taikomos kitose valstybėse narėse.
Atsižvelgus į Direktyvoje nustatytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad siūlomų nuostatų atitikčiai Direktyvos reikalavimams įvertinti būtina papildoma informacija dėl kitų valstybių narių taikytų lengvatinių PVM tarifų, bei į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, dėl siūlomų projekto nuostatų gautina Vyriausybės išvada. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 1253 straipsniu ir jo 2 dalyje nustatyti, kad iš valstybės biudžeto kompensuojama už Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodytas prekes apskaičiuota PVM dalis, viršijanti 9 procentus. Energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad energija laikoma elektros energija, šilumos energija ir (ar) vėsumos energija ir kad šio įstatymo tikslais energijai priskiriamos gamtinės dujos ir centralizuotai tiekiamos suskystintos naftos dujos, o pagal to paties straipsnio 32 dalį, suskystintomis naftos dujomis laikomas sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių mišinys, išgautas perdirbant naftos produktus, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą gamtinių dujų apibrėžtį, suskystintos naftos dujos nėra priskiriamos gamtinėms dujoms.
Pažymėtina, jog projekto nuostatų atžvilgiu taikytini Direktyvos reikalavimai ir pagal Direktyvos 98 straipsnio 1 dalį lengvatiniai PVM tarifai gali būti taikomi tik Direktyvos III priede išvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui. Direktyvos III priedo 22 punkte įtrauktas tik gamtinių dujų (iki 2030 m. sausio 1 d.) tiekimas, todėl projekto nuostata tiek, kiek ja siūloma kompensuoti 9 procentus viršijančią PVM dalį centralizuotai tiekiamoms suskystintoms naftos dujoms neatitinka Direktyvos reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kad aptariama nuostata neatitinka Direktyvos reikalavimų, kompensacinio mechanizmo valstybės biudžeto lėšomis nustatymas daliai PVM už centralizuotai tiekiamas suskystintas naftos dujas galimai laikytinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama valstybės pagalba, kuri galėtų būti suderinama tik laikantis minėtos sutarties 108 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Be to, projektu siūlomoje nuostatoje žodis
„kompensuojamas“ keistinas žodžiu „kompensuojama“. 3. Atkreiptinas dėmesys, jog p
rojekto
straipsniu įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo nuostatų įsigaliojimo data. Privatinės teisės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti departamento direktoriaus funkcijas Daina Petrauskaitė R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A.
Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2024-05-27 Nr. XIVP-1835(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. P rojekto
mokesčio įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 1255 straipsniu bei jame nustatyti, kad „iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu „siekiama sumažinti buitiniams vartotojams teksiančią finansinę naštą ir atkurti iki 2024 m. balandžio 30 d. galiojusį reglamentavimą, numatantį nulinio PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui “. Pastebėtina, kad šildymui gali būti naudojama ir elektros energija, gamtinės dujos (kuriems taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas), malkos ir medienos produktai (kuriems taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas), tačiau projekto rengėjai siūlo iš valstybės biudžeto kompensuoti tik lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, apskaičiuotą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas vienos ar kitos rūšies energijos apmokestinimas, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai.
Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokios energijos išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau
Atsižvelgus į Direktyvoje nustatytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad siūlomų nuostatų atitikčiai Direktyvos reikalavimams įvertinti būtina papildoma informacija dėl kitų valstybių narių taikytų lengvatinių PVM tarifų, bei į tai, kad pagal Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“,
mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą , dėl siūlomų projekto nuostatų gautina Vyriausybės išvada. 2. Atkreiptinas dėmesys, jog p rojekto
straipsniu įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Pastebėtina, jog ši taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, jeigu šiais pakeitimais nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis. Be to, projekto nuostatų įsigaliojimas
dalimi, nustatančia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos vadovaujantis minėtais reikalavimais. 3. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio
įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka
„neįgalusis“ pakeista sąvoka „asmuo su negalia“. Pagal Teisės aktų projektų
rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. Atsižvelgus į tai, projektu turėtų būti pakeistas ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas sąvoką „neįgalusis“ keičiant sąvoka „asmuo su negalia“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2024-10-03 Nr. XIVP-1835(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. P rojekto
mokesčio įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 1255 straipsniu bei jame nustatyti, kad „iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu „siekiama sumažinti buitiniams vartotojams teksiančią finansinę naštą ir atkurti iki 2024 m. balandžio 30 d. galiojusį reglamentavimą, numatantį nulinio PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui “. Pastebėtina, kad šildymui gali būti naudojama ir elektros energija, gamtinės dujos (kuriems taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas), malkos ir medienos produktai (kuriems taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas), tačiau projekto rengėjai siūlo iš valstybės biudžeto kompensuoti tik lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, apskaičiuotą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas vienos ar kitos rūšies energijos apmokestinimas, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai.
Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokios energijos išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau
Atsižvelgus į Direktyvoje nustatytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad siūlomų nuostatų atitikčiai Direktyvos reikalavimams įvertinti būtina papildoma informacija dėl kitų valstybių narių taikytų lengvatinių PVM tarifų, bei į tai, kad pagal Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“,
mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą , dėl siūlomų projekto nuostatų gautina Vyriausybės išvada. 2. Atkreiptinas dėmesys, jog p rojekto
straipsniu įsigaliotų 2024 m. lapkričio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Pastebėtina, jog ši taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, jeigu šiais pakeitimais nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis. Be to, projekto nuostatų įsigaliojimas
dalimi, nustatančia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos vadovaujantis minėtais reikalavimais. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]