Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ekstremalioji energetikos padėtis – dėl ekstremaliojo įvykio energetikos sektoriuje susidariusi padėtis ekstremalioji situacija, kai yra sutrikęs normalus energijos išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams ir šis tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku prognozuoti ir valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota valstybės institucija ir (ar) savivaldybės administracijos direktorius pagal kompetenciją turi reguliuoti energijos išteklių ar energijos tiekimą energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams.“
2Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip:
„45. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme ir Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose energetikos sektorių veiklą.“
Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 3) skelbia valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;
Pakeisti 6 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ekonomikos ir inovacijų ministerija nustato šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų įrenginių efektyvumo reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;“. 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 3 punktą. 3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;
2Pakeisti 13 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą patvirtintame vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais planą tvarkos apraše nustatytas funkcijas ir atlieka kituose ekstremaliųjų situacijų valdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus, užtikrina kitų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimų įgyvendinimą;“. 5 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Ekstremalioji energetikos padėtis
1Ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama, kai elektros energijos, gamtinių dujų, ar naftos produktų ar šilumos tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai. 2. Valstybės lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be atskiro Vyriausybės nutarimo skelbiama ir ekstremalioji energetikos padėtis. 3. Savivaldybės lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. 42.
42Energetikos įmonės, susidarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti Energetikos ministerijai ir savivaldybės administracijos direktoriui apie energijos tiekimo sumažėjimą ir priemones energijos tiekimui atnaujinti. 53. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, energijos ir (ar) energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Ekstremaliosios energetikos padėties metu energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus, už vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo apribojimo ar nutraukimo neatsako. 6. Ekstremaliosios energetikos padėties metu vartotojai aprūpinami energijos ištekliais naudojant įstatymų nustatyta tvarka sudarytas naftos produktų valstybės atsargas. 74. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios, skirstančios, transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, kurą, elektros energiją ir (ar) šilumos energiją, pirmiausia privalo tenkinti Lietuvos Respublikos vidaus vartotojų poreikius, pirmenybę teikdamos civilinės saugos sistemos pajėgų, taip pat nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų poreikiams. 8. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, asmenys privalo vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus. Jeigu ekstremaliosios energetikos padėties metu energetikos įmonės nevykdo nurodymų, Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę laikotarpiu, kol tęsis ekstremalioji energetikos padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai paskirti savo atstovus.
Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, atlikdami energetikos įmonių valdymo organų funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, veikdami pagal jiems suteiktus įgaliojimus, įgyja teises, pareigas ir atsakomybę, kurias Lietuvos Respublikos įstatymai nustato energetikos įmonių valdymo organams, jeigu šiame įstatyme ar kituose ekstremaliąją energetikos padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip. 9. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos valstybės institucijos turi teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas, apriboti naftos produktų, parduodamos energijos, energijos išteklių ir teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos. 105. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, ūkio subjektams taikomos taikomi ūkinės veiklos laisvės apribojimai energetikos sektoriaus reguliavimo ir kitos poveikio priemonės, tarp jų ir lemiančios rinkos apribojimus, turi kuo mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą ir neturi būti taikomos taikomi platesniu mastu, negu yra būtina kilusioms grėsmėms suvaldyti. 116. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija apie taikomas priemones paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Europos Komisija gali nuspręsti, kad taikomos priemonės turi būti iš dalies pakeistos ar panaikintos, jeigu jos iškreipia konkurenciją ir neigiamai veikia prekybą tokiu būdu, kuris neatitinka Europos Sąjungos interesų. 127.
127Ekstremaliosios energetikos padėties paskelbimo ir atšaukimo, taip pat kitus su tuo susijusius teisinius ir organizacinius pagrindus, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1824(2) lyginamasis variantas
2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ekstremalioji energetikos padėtis – dėl ekstremaliojo įvykio energetikos
sektoriuje susidariusi padėtis ekstremalioji situacija, kai yra sutrikęs normalus energijos išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams ir šis tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku prognozuoti ir valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota valstybės institucija ir (ar) savivaldybės administracijos direktorius pagal kompetenciją turi reguliuoti energijos išteklių ar energijos tiekimą energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams.“
2Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip:
„45. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme ir Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose energetikos sektorių veiklą.“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 3) skelbia valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;
Pakeisti 6 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ekonomikos ir inovacijų ministerija nustato šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų įrenginių efektyvumo reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;“. 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 13 straipsnio 3 punktą. 3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;
išdėstyti taip: „4) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą patvirtintame vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais planą tvarkos apraše nustatytas funkcijas ir atlieka kituose ekstremaliųjų situacijų valdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus, užtikrina kitų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimų įgyvendinimą;“. 5 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Ekstremalioji energetikos padėtis
skelbiama, kai elektros energijos, gamtinių dujų, ar naftos produktų ar šilumos tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai. 2. Valstybės lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be atskiro Vyriausybės nutarimo skelbiama ir ekstremalioji energetikos padėtis. 3. Savivaldybės lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. 42.
42Energetikos įmonės, susidarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti Energetikos ministerijai ir savivaldybės administracijos direktoriui apie energijos tiekimo sumažėjimą ir priemones energijos tiekimui atnaujinti. 53. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, energijos ir (ar) energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Ekstremaliosios energetikos padėties metu energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus, už vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo apribojimo ar nutraukimo neatsako. 6. Ekstremaliosios energetikos padėties metu vartotojai aprūpinami energijos ištekliais naudojant įstatymų nustatyta tvarka sudarytas naftos produktų valstybės atsargas. 74. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios, skirstančios, transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, kurą, elektros energiją ir (ar) šilumos energiją, pirmiausia privalo tenkinti Lietuvos Respublikos vidaus vartotojų poreikius, pirmenybę teikdamos civilinės saugos sistemos pajėgų, taip pat nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų poreikiams. 8. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, asmenys privalo vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus. Jeigu ekstremaliosios energetikos padėties metu energetikos įmonės nevykdo nurodymų, Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę laikotarpiu, kol tęsis ekstremalioji energetikos padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai paskirti savo atstovus.
Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, atlikdami energetikos įmonių valdymo organų funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, veikdami pagal jiems suteiktus įgaliojimus, įgyja teises, pareigas ir atsakomybę, kurias Lietuvos Respublikos įstatymai nustato energetikos įmonių valdymo organams, jeigu šiame įstatyme ar kituose ekstremaliąją energetikos padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip. 9. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos valstybės institucijos turi teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas, apriboti naftos produktų, parduodamos energijos, energijos išteklių ir teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos. 105. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, ūkio subjektams taikomos taikomi ūkinės veiklos laisvės apribojimai energetikos sektoriaus reguliavimo ir kitos poveikio priemonės, tarp jų ir lemiančios rinkos apribojimus, turi kuo mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą ir neturi būti taikomos taikomi platesniu mastu, negu yra būtina kilusioms grėsmėms suvaldyti. 116. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija apie taikomas priemones paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį taikomas priemones nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Europos Komisija gali nuspręsti, kad taikomos priemonės turi būti iš dalies pakeistos ar panaikintos, jeigu jos iškreipia konkurenciją ir neigiamai veikia prekybą tokiu būdu, kuris neatitinka Europos Sąjungos interesų. 127.
tuo susijusius teisinius ir organizacinius pagrindus, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas.“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu Komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO
2022-06-20 Nr. XIVP-1824 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą – Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nuorodos į kitus įstatymus yra dėstomos abėcėlės tvarka, siūlytina šioje dalyje įrašomą įstatymo pavadinimą dėstyti po žodžių „Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Jarmakovič, tel. (8
5) 239 6055, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS
2022-11-23 Nr. XIVP-1824(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2022-11-09
dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Justas Gaidys, Gediminas Kazėnas. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai Jurgita Meškienė, Edvinas Mušinskis, Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Nortautas Statkus, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo grupės vadovas Darius Domarkas, Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Darius Vasaris, Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Dainius Vasaris, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Vidaus reikalų ministerijos migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas, Valstybės Saugumo Departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Krupauskas, Nacionalinė NVO koalicijos Iniciatyvų koordinatorė Laura Tatarėlytė, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Reagavimo ir parengties skyriaus vyriausiasis tyrėjas Raimundas Budreika, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Mindaugas Kanapickas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma 2.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai Jurgita Meškienė, Edvinas Mušinskis, Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Nortautas Statkus, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo grupės vadovas Darius Domarkas, Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Darius Vasaris, Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Dainius Vasaris, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Vidaus reikalų ministerijos migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas, Valstybės Saugumo Departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Krupauskas, Nacionalinė NVO koalicijos Iniciatyvų koordinatorė Laura Tatarėlytė, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Reagavimo ir parengties skyriaus vyriausiasis tyrėjas Raimundas Budreika, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Mindaugas
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-20 Nr.
tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nuorodos į kitus įstatymus yra dėstomos abėcėlės tvarka, siūlytina šioje dalyje įrašomą įstatymo pavadinimą dėstyti po žodžių „Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme“ Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip:
„45. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip
jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme ir Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose energetikos sektorių veiklą.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1824(2) ir komiteto išvadai.. 7.2. Pasiūlymai: nėra
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-1824(2), jo lyginamasis variantas..
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas NSGK biuro patarėjas Gediminas Kazėnas