1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Ekstremaliųjų situacijų, susijusių su 2020 m. koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimo, 2019 m. spalio 16 d. Alytaus miesto padangų perdirbimo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ekologistika“ kilusiu gaisru, valdymas atskleidė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (toliau – CSĮ) reglamentuoto civilinės saugos sistemos ir jos subjektų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, prevencijos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmo organizavimo ir veikimo trūkumus. Taip pat, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto audito „Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas“ 2022 m. vasario 9 d. ataskaitoje Nr. VAE-1, atskleista, kad šiuo metu reglamentuotas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo mechanizmas veikia neefektyviai, nepakankamai koordinuojama civilinės saugos sistemos subjektų veikla civilinės saugos srityje. Nepakankamai ir neaiškiai reglamentuotas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms organizavimo ir kontrolės mechanizmas, institucijų funkcijos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms organizavimo ir kontrolės procese, neaiškus atsakomybės paskirstymas ir kt. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme (toliau – NSPĮ) nustatyta, kad krizių valdymo sistema kuriama ir plėtojama grėsmę nacionaliniam saugumui keliantiems reiškiniams prognozuoti, stebėti, prevencinėms priemonėms parengti ir vykdyti, krizėms nustatyti bei valdyti, padariniams pašalinti, tačiau krizių valdymo mechanizmas įstatymuose neišplėtotas. Civilinė sauga yra labai svarbi nacionalinės krizių valdymo sistemos dalis.
Nesuvaldytos arba didelio masto, sudėtingos ir daug resursų reikalaujančios ekstremaliosios situacijos (pavyzdžiui dideli migrantų srautai, branduolinė avarija, didelio masto ar pavojingų objektų gaisrai, teroro aktai ir kt.) gali eskaluotis į krizes ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Galimi kompleksiniai įvykių scenarijai, kai į krizės sprendimą vienu metu turėtų įsitraukti ir civilinės, ir krašto apsaugos sistemos institucijos. Valstybė turi būti pasirengusi reaguoti į įvairias grėsmes ir bet kokiomis sąlygomis užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymo tęstinumą. Tam reikalingas aiškiai valdomas, gerai koordinuotas grėsmių vertinimo, prevencijos ir atsako į jas mechanizmas, kuriame dalyvautų visos valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė. Itin svarbu užtikrinti, kad pasirengimas reaguoti į grėsmes taptų integralia institucijų veiklos dalimi, – tam būtų planuojami veiksmai, skiriami ištekliai. Todėl kyla poreikis pertvarkyti (integruojant) krizių valdymo ir civilinės saugos sistemas ir įgyvendinti visuotinio saugumo principą, grindžiamą bendrais krizių valdymo ir civilinės saugos sistemų suderinamumo ir plėtojimo pagrindais ir principais. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5261 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 38 ir 39 straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 45, 46, 57, 62 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884 2, 5, 6, 13 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 18 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 3, 6, 7,12, 13, 14, 16, 20, 21, 22, 24, 27, 28, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9, 14, 15, 18, 33 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 3, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 21 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22, 23, 37 ir 441 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo NR.
VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektai parengti siekiant:
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-163 sudaryta darbo grupė. Įstatymų projektų derinimą su suinteresuotais subjektais ir visuomene organizavo ir koordinavo Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės (vadovas Darius Domarkas, tel. (8 5) 271 8881, el. p. [email protected] ) vyresnysis patarėjas Darius Vasaris, tel. (8 5) 271 7138, el. p. [email protected] ). 3 .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai CSĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad Civilinė sauga, tai veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Šiuo metu CSĮ nereglamentuota sąveika su krizių valdymo sistema, o krizės sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme (toliau – NPĮ). CSĮ 3 straipsnyje nustatyta, kokie subjektai sudaro civilinės saugos sistemą, CSĮ 9–14, 16 ir 19 straipsniuose reglamentuotos civilinės saugos sistemos subjektų funkcijos. Civilinės saugos sistemos subjektų funkcijos reglamentuotos neišsamiai, neaiškiai apibrėžtos civilinės saugos sistemos subjektų kompetencijos, todėl praktinėje veikloje kyla veiklos organizavimo problemų. CSĮ 12 straipsnyje nustatyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) kompetencija civilinės saugos srityje. NSPĮ ir CSĮ civilinės saugos organizavimo ir koordinavimo funkcija priskirta Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) valdymo sričiai ir PAGD. Pagal NSPĮ VRM valdymo sričiai priklausanti viešąjį saugumą užtikrinanti įstaiga – PAGD – organizuoja ir koordinuoja civilinę saugą, priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus. Pagal CSĮ, VRM koordinuoja civilinės saugos sistemos subjektų, išskyrus Vyriausybę, veiklą įgyvendinant jų kompetencijai priskirtus civilinės saugos sistemos uždavinius. PAGD yra civilinės saugos sistemos institucija, pagal kompetenciją vadovaujanti civilinės saugos sistemos veiklai; koordinuojanti ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymą; planuojanti valstybės pasirengimą įgyvendinti civilinės saugos sistemos uždavinius ekstremaliųjų situacijų metu.
Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos paskirtis – apsaugoti gyventojus nuo nelaimių karo ir taikos metu, jiems patiems šioje veikloje aktyviai dalyvaujant. Nors CSĮ nustatyta, kad PAGD yra civilinės saugos sistemos institucija, pagal kompetenciją vadovaujanti civilinės saugos sistemos veiklai, tačiau PAGD nesuteikta pakankamai įgaliojimų vadovauti civilinės saugos sistemai, dėl to ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema valstybės lygmeniu yra neefektyvi ir nepritaikyta veiksmingai ir operatyviai reaguoti į valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas, pasižyminčias kompleksiškumu ir poveikiu įvairioms sritims vienu metu. Tam daro įtaką ir tai, kad pasirengimo didelio ir kompleksinio poveikio ekstremaliosioms situacijoms koordinavimas PAGD lygmeniu yra fragmentuotas ir neefektyvus (koordinavimas netinkamu lygmeniu). CSĮ 11 straipsnyje yra reglamentuotas savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos ir VESK sudarymas, jų funkcijos ir įgaliojimai. VESK, į kurios sudėtį įeina visi ministrai (komisijos pirmininkas –vidaus reikalų ministras), Vyriausybės kancleris, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo, policijos, PAGD, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM ir Valstybės saugumo departamento vadovai, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ar atšaukimo, valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo, priima sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti.
Taip pat VESK aptaria šalies civilinės saugos sistemos būklę, vertina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir imasi priemonių jam gerinti; priima sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti; teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų naudojimo, atlieka kitas Vyriausybės nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. Savivaldybės ekstremalių situacijų komisija aptaria savivaldybės civilinės saugos sistemos būklę, vertina savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir imasi priemonių jam gerinti, priima sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti, teikia PAGD siūlymus dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų naudojimo ekstremaliųjų situacijų metu, teikia visuomenei informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, padarinių šalinimą ir vykdomas priemones gyventojų ir turto apsaugai užtikrinti ir kt.
Šios CSĮ nuostatos nepakankamai aiškiai ir išsamiai reglamentuoja minėtų komisijų veiklos ribas ir atsakomybes, nors joms suteikti įgaliojimai priimti sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti, tačiau praktikoje dėl komisijas sudarančių didelio skaičiaus narių, jos negali nuolat ir skubiai susirinkti, todėl neužtikrinamas skubių sprendimų priėmimas. Taip pat, minėtos komisijos savo sprendimus įformina posėdžių protokolais, kurie nepriskiriami teisės aktams, neaiškus jų galiojimo ir kontrolės mechanizmas, todėl nuolat kyla problemų su minėtų komisijų sprendimų privalomumu ir vykdymo užtikrinimu. CSĮ 13 straipsnyje nustatyta ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija civilinės saugos srityje. Tačiau CSĮ nustatyta tik ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos pareiga gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai užtikrinti jų kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymą. Todėl praktikoje civilinės saugos sistemos parengčiai ministrų valdymo srityse užtikrinti skiriamas fragmentuotas ir nepakankamas dėmesys. Šiuo metu nustatyta, kad ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų veiklai civilinės saugos srityje vadovauja jų vadovai arba įgalioti asmenys.
Ministerijose ir kitose valstybės institucijose ir įstaigose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, steigiami operacijų centrai, tačiau civilinės saugos stiprinimui ir kompetencijoms neskiriamas pakankamas dėmesys. To pavyzdys – civilinės saugos funkcijos valstybės ir savivaldos institucijose bei įstaigose priskiriamos žemesnio (specialistų) lygio tarnautojams, kurie, paprastai, turi ir papildomų funkcijų. Tai lemia fragmentuotą, nepakankamą požiūrį į civilinę saugą ir neužtikrina tinkamos civilinės saugos sistemos parengties tiek savivaldybėse, tiek ministerijose ir kitose valstybės institucijose. CSĮ 14 straipsnyje nustatyta savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija civilinės saugos srityje. Praktikoje pastebimas didelis atotrūkis ir nesuformuoti funkciniai ryšiai tarp savivaldos ir valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo lygmenų. Savivaldybės ne visada sulaukia reikiamos pagalbos iš valstybės institucijų. CSĮ 15–16 straipsniuose nustatytos ūkio subjektų ir kitų įstaigų teisės ir pareigos, funkcijos civilinės saugos srityje. CSĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui, visi ūkio subjektai ir kitos įstaigos savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu teikia turimus materialinius išteklius. Neatidėliotinų atvejų samprata įstatyme neatskleidžiama, todėl praktikoje kyla neaiškumų dėl šios nuostatos taikymo. Kartu nėra aiškiai nustatytas ir materialinių išteklių pasitelkimo mechanizmas, kai galimų pasitelkti savivaldybės materialinių išteklių nepakanka. Tai kliudo efektyviai sutelkti materialinius išteklius, reikalingus ekstremaliosioms situacijoms likviduoti.
CSĮ 19 straipsnyje nurodyta, kas priskiriama civilinės saugos sistemos pajėgoms, tačiau šioms pajėgoms nėra priskirtos aplinkos apsaugos pajėgos, kurių reagavimas, susidarius ekstremaliosioms situacijoms, yra svarbus, taip pat nustatyta, kad parengtų savanorių ir asociacijų pajėgos gali dalyvauti, kai atliekami gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotini darbai, tačiau lieka neaišku, kaip ir kas juos pasitelkia minėtiems darbams. Taip pat į civilinės saugos sistemos pajėgų sudėtį neįtrauktos nevyriausybinės organizacijos. CSĮ 23 straipsnyje yra reglamentuotas civilinės saugos mokymas, tačiau nuostatoms dėl atskirų kategorijų asmenų mokymo trūksta aiškumo. Nors CSĮ 19 straipsnyje numatyta galimybė parengtų savanorių ir asociacijų pajėgoms dalyvauti, kai atliekami gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotini darbai, tačiau CSĮ nereglamentuotas savanorių ir asociacijų pajėgų mokymas gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti. CSĮ 25 straipsnio 3 dalis nėra suderinta su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis. CSĮ 26 straipsnyje reglamentuojami ekstremaliųjų situacijų lygiai. Nustatyti du ekstremaliųjų situacijų valdymo lygiai – valstybės ir savivaldybių, atitinkamai ekstremaliosios situacijos skirstomos į savivaldybės ir valstybės lygio. Savivaldybės valdymo lygis skirtas valdyti tokioms ekstremaliosioms situacijoms, kurių padariniai šalinami savivaldybėje esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojami savivaldybėje ar valstybės rezerve turimi arba iš kitų savivaldybių gauti materialiniai ištekliai, o ekstremaliosios situacijos padarinių išplitimo ribos neviršija trijų savivaldybių teritorijų ribų. Praktika rodo, kad daugiau nei 90 proc. per metus skelbiamų ekstremaliųjų situacijų yra savivaldybės lygio (nekeliančios didelio pavojaus valstybės mastu).
Civilinės saugos sistema valdant nedidelio masto ekstremalias situacijas veikia pakankamai sklandžiai. Vis dėlto kai kuriais atvejais ir savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai valdyti, padariniams likviduoti gali būti tikslingas veiksmų, išteklių pasitelkimo, komunikacijos koordinavimas aukštesniu nei savivaldybės lygmeniu (pvz., per kompetentingų ministerijų įsitraukimą). Tačiau, nustatant koordinavimą aukštesniu lygmeniu, neketinama pašalinti savivaldybės atsakomybės už ekstremaliosios situacijos suvaldymą. Valstybės ekstremaliosios situacijos valdymo lygis skirtas valdyti tokiai ekstremaliajai situacijai, kurios padariniai šalinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis, naudojami savivaldybėse arba valstybės rezerve turimi materialiniai ištekliai, o ekstremaliosios situacijos padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas, arba kai savivaldybės lygio ekstremali situacija trunka ilgiau kaip 6 mėnesius. Nuo 2010 m. Lietuvoje iš viso buvo paskelbtos 7 valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo praktiką (ypač dėl Alytaus miesto padangų perdirbimo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ekologistika“ kilusio gaisro) parodė , kad savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos kriterijus dėl padarinių išplitimo ribos neviršijančios trijų savivaldybių teritorijų ribų yra nepagrįstas, nes ekstremaliajai situacijai išplitus į daugiau nei vieną savivaldybę, savivaldybės negeba tinkamai koordinuoti veiksmų suvaldydamos ekstremaliąją situaciją, nes didžiausią dėmesį kiekviena iš jų kreipia tik į ekstremaliosios situacijos padarinius savo savivaldybės teritorijoje. Be to, kilus didesnei ekstremaliajai situacijai net ir vienoje savivaldybėje, savivaldybė dažnai kreipiasi pagalbos į Vyriausybę.
CSĮ 27 straipsnyje reglamentuojamas ekstremaliųjų situacijų valdymas yra nepakankamas ir neaiškus. Neaišku, kaip organizuojami neatidėliotini darbai gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, kas už juos atsakingas, kaip ir kas organizuoja ekstremaliosios situacijos paskelbimą, kas ir už ką atsakingas paskelbus ekstremaliąją situaciją ir kt. Be to, Valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmas (institucinė sąranga) nelankstus, neužtikrina būtinų sprendimų priėmimo. Pavyzdžiui Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (toliau – VESOC), kurį sudaro apie 60 narių (valstybės institucijų įvairių lygių vadovai, specialistai), ir kuris valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų metu turėtų koordinuoti valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą valdant ekstremaliąją situaciją – neveikia. VESOC sudaromas iš institucijų deleguojamų narių, kurie nuolatos nedirba ir yra įgalioti susirinkti tik kai sušaukiamas VESOC. Praktika parodė, kad toks valstybės operacijų centro modelis nepasiteisino. CSĮ 28 straipsnyje reglamentuojamas vadovavimas gelbėjimo, paieškos, įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos likvidavimo, padarinių šalinimo ir neatidėliotiniems darbams ir šių darbų organizavimas. Šiame straipsnyje reglamentuojamas gelbėjimo darbų vadovo ir ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo (toliau – OV) institutas, civilinės saugos sistemos pajėgų teisės ir funkcijos. COVID-19 situacijos valdymas parodė, kad operaciniu lygmeniu jis yra geras instrumentas operatyviems sprendimams priimti, tačiau jam būtini įgaliojimai duoti privalomus pavedimus ne tik civilinės saugos sistemos subjektams.
Taip pat, šiame straipsnyje reglamentuotos iš esmės tapačios gelbėjimo darbų vadovo ir OV funkcijos, tačiau kadangi šie subjektai veikia skirtingomis aplinkybėmis (žiūrėti CSĮ 2 straipsnyje nustatytas sąvokas), tai ir tenka iš esmės skirtingos atsakomybė, todėl šių subjektų funkcijos turėtų būti atitinkamai tikslinamos, OV suteikiant platesnius įgaliojimus. CSĮ 30 straipsnyje reglamentuojamas gyventojų evakavimas. Nustatyta, kad atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, sprendimus dėl gyventojų evakavimo Vyriausybės nustatyta tvarka priima savivaldybių administracijų direktoriai, kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai, o įvykio ar ekstremaliojo įvykio metu sprendimą dėl skubaus gyventojų iškeldinimo iš ekstremaliosios situacijos židinio priima gelbėjimo darbų vadovas. Gyventojų evakavimą savivaldybėje organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija, kuriai vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo. Taip pat, kas ir iš kokių institucijų atstovų sudaro gyventojų evakavimo ir priėmimo komisiją ir kt. CSĮ301 straipsnyje nustatytas prekybos ir paslaugų teikimo reguliavimas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu. Nustatyta, kad Vyriausybė, gavusi šiame straipsnyje nurodytą Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuomonę, turi teisę CSĮ 9 straipsnio 20 punkto pagrindu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu imtis konkrečių prekių ir (ar) paslaugų tiekimą ir prieinamumą didinančių priemonių.
CSĮ 31 ir 32 straipsniuose reglamentuotas kompensacijos už materialinių išteklių teikimą, būtinų užduočių atlikimą ir žalos atlyginimas, tai pat valstybės paramos teikimas. Šiuo metu savivaldybių patirtos materialinių išteklių teikimo išlaidos kompensuojamos iš valstybės finansinių išteklių, nes galiojančiame CSĮ nėra aiškiai reglamentuota, iš kokio lėšų šaltinio, ar tik iš valstybės biudžeto, ar ir iš savivaldybių biudžetų turėtų būti kompensuojamos išlaidos už savivaldybių materialinių išteklių teikimą. Esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai savivaldybės privalo teikti materialinius išteklius, tačiau įstatyminis reguliavimas dėl materialinių išteklių teikimo išlaidų kompensavimo finansinių šaltinių nėra aiškiai reglamentuotas. CSĮ 34 ir 35 straipsniuose reglamentuotas tarptautinis bendradarbiavimas civilinės saugos srityje, Civilinės saugos tarptautinė pagalba. Šiuose straipsniuose reglamentuotos nuostatos veikia ir praktikoje dažnai taikomos. CSĮ 37 ir 38 straipsniuose reglamentuoti civilinės saugos sistemos finansavimo ir civilinės saugos sistemos materialinio ir techninio aprūpinimo pagrindai, kurie yra neišsamūs ir daugiau deklaratyvūs. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme (toliau – NSPĮ) nustatyta, kad krizių valdymo sistema kuriama ir plėtojama grėsmę nacionaliniam saugumui keliantiems reiškiniams prognozuoti, stebėti, prevencinėms priemonėms parengti ir vykdyti, krizėms nustatyti bei valdyti, padariniams pašalinti. Grėsmių nacionaliniam saugumui prevencijos ir krizių valdymo koordinavimo klausimus pavesta svarstyti Vyriausybės sudaromai Nacionalinio saugumo komisijai (toliau – NSK).
NSK vadovauja Ministras Pirmininkas. Vyriausybės nutarimu NSK suformuluotos užduotys: svarstyti grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių nacionaliniam saugumui, apibrėžtų Nacionalinio saugumo strategijoje, pokyčius ir teikti Vyriausybei, institucijoms pasiūlymus dėl veiksmų ir priemonių, kurių reikia grėsmėms ir galimiems žalingiems jų padariniams sumažinti ar jų išvengti; teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl grėsmių prevencijos prioritetų ir priemonių, vertinti jų įgyvendinimo rezultatus; vertinti valstybės institucijų ir įstaigų pasirengimą valdyti krizes; teikti Vyriausybei, valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl veiksmų ir priemonių krizei valdyti ir (ar) krizės padariniams sumažinti ar šalinti; koordinuoti veiksmų ir priemonių krizei valdyti ir (ar) krizės padariniams sumažinti ar šalinti įgyvendinimą; teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl teroro akto grėsmės lygio pakeitimo; svarstyti kitus klausimus, susijusius su grėsmių prevencija ir krizių valdymo koordinavimu. NSK veiklą organizuoja NSK sekretorius (Vyriausybės kanceliarijos (toliau – LRVK) Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas). Pagal NSPĮ, prireikus NSK, atsižvelgdama į krizės pobūdį, siūlo Vyriausybei paskirti už krizės valdymą atsakingą instituciją, kuri kartu su Jungtine grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupe (pirmininkas – Vyriausybės kancleris, pavaduotojai – Ministro Pirmininko patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir LRVK Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas; grupę sudaro LRVK, atitinkamų ministerijų ir kitų valstybės institucijų bei įstaigų atstovai imasi krizės valdymo ir jos padarinių likvidavimo koordinavimo veiksmų.
Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės kompetencijos klausimams detaliau nagrinėti sudarytos trys ekspertinės darbo grupės – Nacionalinio saugumo būklės stebėsenos ir vertinimo darbo grupė; Grėsmių užkardymo ir krizių valdymo darbo grupė; Strateginės komunikacijos koordinavimo darbo grupė. Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės ir ekspertinių grupių veiklą organizuoja LRVK Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupė. Krizės valdymo schema išsamiau nereglamentuota (operacinis lygmuo). LRVK kartu su Jungtine grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupe pavesta koordinuoti Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų grėsmių prevenciją ir pasirengimą. Vis tik šiuo metu nepakankamai aiškiai reglamentuoti institucijų įgaliojimai ir veikimas pasirengimo krizėms ir krizės metu. Nors LRVK kartu su Jungtine grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupe pavesta koordinuoti Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų grėsmių prevenciją ir pasirengimą valdyti krizes, koordinuoti grėsmių prevencijos bei krizių valdymo planų ir priemonių rengimą, tačiau tam reikalingi instituciniai pajėgumai ir suteikti įgaliojimai nepakankami, nesukurtos teisinės prielaidos pasitelkti šioms funkcijoms atlikti reikalingas kompetencijas. NPĮ 2 straipsnyje reglamentuota „Krizės“ ir „Ekstremalios situacijos“ sąvokos.
K rizė apibrėžta kaip išorės arba vidaus įvykių ar procesų nulemta situacija, kuri kelia grėsmę gyvybiniams ar pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams . Atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžti nacionalinio saugumo interesai (valstybės suverenitetas, teritorinis vientisumas ir demokratinė konstitucinė santvarka; taika, piliečių gerovė ir saugi aplinka valstybės raidai; euroatlantinės bendrijos gyvybingumas ir vieningumas), neskirstant jų į pirmaeilius ir gyvybinius. Be to, tikslinga krizės sąvoką sukonkretinti ir ją perkelti į Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektą. „Ekstremalios situacijos“ sąvoka skiriasi nuo CSĮ reglamentuotos „Ekstremaliosios situacijos“ sąvokos. NPĮ nustatyta, kad nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir šiame įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 144 straipsnyje numatyta, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Todėl NPĮ nurodytos tokios grėsmės atsiradimo sąlygos (dėl susidariusios ekstremalios situacijos arba krizės) galėtų būti vertinamos kaip papildomos ar perteklinės. NPĮ 6 straipsnyje reglamentuotas sprendimo įvesti nepaprastąją padėtį priėmimas, tačiau šiame straipsnyje nėra reglamentuota, kaip informacija apie poreikį priimti sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje patenka į Seimą ar Respublikos Prezidentui.
Pagal NPĮ Seimas, tvirtindamas Respublikos Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, gali pakeisti jo nuostatas, sumažindamas ar padidindamas teritoriją, kurioje įvedama nepaprastoji padėtis, nepaprastosios padėties trukmę, nustatytų konstitucinių teisių ir laisvių apribojimus bei nepaprastųjų priemonių, kurios gali būti taikomos, mastą. Vyriausybei nenustatyta teisė argumentuotai siūlyti Seimui ar Respublikos Prezidentui priimti sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, nors pagal Konstituciją Vyriausybė atsakinga už krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką. Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nepaprastosios padėties metu savivaldybės teritorijoje (savivaldybių teritorijose), kurioje (kuriose) nepaprastoji padėtis įvesta, gali būti įvestas tiesioginis valdymas, o kai būtina, sudarytos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros. NPĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad nepaprastosios padėties įstatymo vykdymą tiesiogiai užtikrina ir kontroliuoja institucija, atsakinga už ekstremalios situacijos ar krizės valdymą. NPĮ nustato ir daugiau įvairių funkcijų institucijai (ar jos vadovui), atsakingai už ekstremalios situacijos ar krizės valdymą, tačiau šios nuostatos nesuderintos su CSĮ, nes CSĮ nėra reglamentuota jokių funkcijų institucijai (ar jos vadovui), atsakingai už ekstremalios situacijos valdymą.
Pagal NPĮ 14 straipsnio nuostatas, šios institucijos įgaliojimus ir funkcijas nustato šis Įstatymas ir šios institucijos nuostatai; institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, steigėja yra Vyriausybė; ši institucija veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Tačiau toks reguliavimas nėra aiškus. Tokios specialios institucijos nėra, taip pat nėra skiriama atsakinga institucija už ekstremaliosios situacijos valdymą. Praktikoje nepaprastosios padėties metu Seimo nutarimu yra paskirta institucija, atsakinga už nepaprastosios padėties įvedimo tikslo pasiekimą. Pagal CSĮ nuostatas VESK priima sprendimus reikalingus susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti, o ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovas atsako už paieškos, gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų organizavimą ir vadovavimą jiems. Pagal NPĮ savivaldybių administracijų direktoriai, jeigu viešosios tvarkos apsaugos komendantūros nėra steigiamos, išduoda specialius leidimus, suteikiančius asmeniui ar transporto priemonei teisę būti tam tikru nustatytu laiku ir (ar) tam tikroje teritorijoje nepaprastosios padėties metu, nustato privalomuosius darbus, išduoda leidimus pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat kontroliuoja, kaip laikomasi NPĮ 21 straipsnyje nustatytų teisės reikšti savo įsitikinimus, ieškoti informacijos ir ją gauti ar skleisti apribojimų. Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nenustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo ir kitų nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, taip pat ANK 589 straipsnyje nenustatyti institucijų įgaliojimai tirti minėtus administracinius nusižengimus.
Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo (toliau – LŠSĮ) 18 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) gali padėti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms šalinti ekstremalių įvykių padarinius ir teikti pagalbą nukentėjusiesiems, taip pat padėti vykdyti atskiras užduotis ekstremalių situacijų metu. LŠSĮ nenumatyta galimybė LŠS padėti vykdyti atskiras užduotis nepaprastosios padėties metu ir kas šios pagalbos teikimo metu LŠS padaliniams vadovauja. Taip pat LŠS atliekamas funkcijas ir pagalbą policijai bei kitoms įstaigoms prie VRM (ypač pastaruosius pora metų visoje šalyje ar jos atskirose teritorijose paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, įvedus nepaprastąją padėtį ir kt.), praktikoje susiduria su keblumais dėl galiojančio teisinio reguliavimo perduodant LŠS valstybės turtą, nes vadovaujantis galiojančio LŠSĮ 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, turtas LŠS patikėjimo teise gali būti perduodamas atitinkamai krašto apsaugos ministro sprendimu (tik „Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą“) arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu (tik „kariuomenės patikėjimo teise valdomas trumpalaikis ir ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas LŠS LŠSĮ įstatymo 8 straipsnyje numatytiems LŠS uždaviniams įgyvendinti. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, esant poreikiui ir faktinei galimybei, VRM ar įstaigų prie VRM jų patikėjimo teise valdomą valstybės turtą perduoti LŠS pagal panaudos sutartį ar patikėjimo teise tiesiogiai LŠS (be perdavimo kariuomenei kaip tarpininkei) nėra teisinio pagrindo.
Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsniu ir Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 „Dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn“, galimas tik turto perdavimas kariuomenei patikėjimo teise, tuo tikslu, kad gavusi valdyti turtą patikėjimo teise kariuomenė jį patikėjimo teise toliau perduotų LŠS patikėjimo teise, vadovaujantis LŠSĮ 41 straipsnio 3 dalimi. Valstybės turto perdavimo LŠS tvarka, įtvirtinta LŠSĮ 41 straipsnyje, neatitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje – ypač efektyvumo ir racionalumo. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) III skyriaus trečiame skirsnyje reglamentuotos bendrosios užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonės. ŽULPKĮ 21 straipsnyje reglamentuotas karantinas.
21 straipsnio 8 dalyje nurodyti tokie riboto karantino objektai:1 ) žaliava, produktai, prekės, pašto siuntos, transporto priemonės, konteineriai, kai jie įvežami į Lietuvos Respubliką ar vežami tranzitu per Lietuvos Respubliką iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų užsienio šalyse arba iš užkrėstų šių ligų sukėlėjais teritorijų Lietuvos Respublikoje į neužkrėstą teritoriją Lietuvos Respublikoje;2 ) asmenys, įvažiuojantys į Lietuvos Respubliką ar pervažiuojantys per Lietuvos Respubliką tranzitu iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų;3 ) vietiniai gamintojai ir paslaugų teikėjai, jų naudojamos žaliavos ir medžiagos bei pagaminama ir realizuojama produkcija. ŽULPKĮ neįgalioja sveikatos apsaugos ministro nustatyti fiziniams ar juridiniams asmenims privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus, taip pat būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas, kai iškyla pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimo pavojus. ŽULPKĮ neįgalioja karantino metu sveikatos apsaugos ministrą nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų teikimo tvarką asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pasitelkiant infrastruktūrą ir materialinius bei žmogiškuosius išteklius nepaisant asmens sveikatos priežiūros įstaigų pavaldumo ir teisinės formos. ŽULPKĮ nustatyta, kad karantino metu gali būti laikinai apribota tik asmens judėjimo laisvė ir galimybė nustatyti ūkinės veiklos apribojimus siekiant išvengti pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo. ŽULPKĮ nenustatyta galimybė riboti ūkinės veiklos laisvę, privataus gyvenimo neliečiamumą ir nustatyti viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus siekiant išvengti pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo.
ŽULPKĮ nėra nuostatų, kad riboto karantino objektais gali būti ne tik asmenys, įvažiuojantys į Lietuvos Respubliką ar pervažiuojantys per Lietuvos Respubliką tranzitu iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų, bet ir iš užsienio šalies, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užkrečiamosios ligos paveiktų šalių sąrašą . Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo (toliau – VRĮ) 2 straipsnyje reglamentuotos įstatymo sąvokos, 13 straipsnyje reglamentuotas valstybės rezervo, naftos produktų ir naftos valstybės atsargų naudojimas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – KASOKTĮ) 18 straipsnyje yra reglamentuojamas karių pasitelkimas teikiant pagalbą kitoms valstybės institucijoms, numatomas karinių vienetų pasitelkimas teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, tačiau šiame įstatyme nereglamentuota galimybė profesinės karo tarnybos karius pasitelkti kitu, greitesniu būdu. Šiuo metu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 2, 5, 13 ir 33 straipsniuose pateikiamas ekstremaliosios energetikos padėties apibrėžimas, šią padėtį skelbti įgalioti subjektai, šios padėties valdymo principai, taikomos priemonės, apribojimai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (toliau – BEĮ) 8 straipsnis nustato VESK kompetenciją. 38 straipsnis 3 dalis nustato Vyriausybės atsakomybę reaguoti į susidariusią ekstremaliąją situaciją branduolinės ar radiologinės avarijos atvejais. 39 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis atliekami branduolinių ir radiologinių avarijų ir jų padarinių likvidavimo darbai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – GDĮ) 2 straipsnyje nėra pateikti Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo plano ir Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų valdymo plano apibrėžimai. GDĮ 45 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 45 straipsnio 6 dalyje, 46 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 46 straipsnio 6 dalyje, 46 straipsnio 7 dalyje, 57 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte nekorektiškai vartojamos sąvokos. Šiuo metu Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo (toliau – NPNVAĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, veikiančios ekstremaliosios energetikos padėties metu ir nurodyti teisės aktai, kurie reglamentuoja institucijų veiksmus. NPVVAĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nurodytos institucijos imasi Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarkoje nustatytų priemonių. 17 straipsnio 7 dalyje nustatyti bendrieji naftos produktų tiekimo ir vartojimo apribojimų taikymo principai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 3 straipsnyje nurodyta, kad mobilizaciją ir karo padėtį reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti nustatytos kitokios, negu nustato šis kodeksas, darbo santykius reglamentuojančios normos. Nuorodos į specialųjį krizių valdymo ir civilinės saugos srities reguliavimą DK nėra. Vyriausybės įstatyme (toliau – VĮ) yra numatyta Vyriausybės kompetencija, Vyriausybės posėdžių organizavimo tvarka, taip pat išdėstytos esminės Vyriausybės kanceliarijai skirtos nuostatos, kurios turėtų būti tikslinamos ir keičiamos atsižvelgiant į projektais siekiamus tikslus.
Atitinkamai Valstybės tarnybos (toliau – VTĮ) įstatymo 1 priede, kuriame nustatomi valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, pateikiamos Viešojo administravimo įstatyme nurodytų administracijos padalinių pagrindu pagrįstos karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupės arba pareigybės. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama sukurti bendrą (integruotą) krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą, o valstybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, branduolinėms ar kitoms galimoms nelaimėms labiau koordinuoti. Siūloma įsteigti nacionalinį krizių valdymo centrą, kuriame, siekiant laiku reaguoti ir šalinti galimas grėsmes, pasitelkiant visų reikiamų sričių specialistus ir ekspertus dvidešimt keturias valandas per parą būtų vykdoma situacijų stebėsena ir analizė, atliekami vertinimai ir daromos įvykių prognozės. Siūloma iš esmės koreguoti CSĮ, išdėstyti jį nauja redakcija bei pakeisti CSĮ pavadinimą į Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą (toliau – KVCSĮ). Atsižvelgiant į tai, kad KVCSĮ reglamentuojama bendra krizių valdymo ir civilinės saugos sistema, atitinkamai KVCSĮ papildomas naujomis sąvokomis „krizė; krizių valdymas; krizių valdymo planas; civilinės saugos ir krizių valdymo mokymas; krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencija“, priedanga, tikslinamos CSĮ reglamentuotos sąvokos „ekstremalioji situacija; ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas“. Nepaprastosios padėties įstatyme krizė apibrėžta kaip išorės arba vidaus įvykių ar procesų nulemta situacija, kuri kelia grėsmę gyvybiniams ar pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.
Galiojančioje Nacionalinio saugumo strategijoje šiuo metu neišskiriami ir atskirai apibrėžiami gyvybiniai ar pirmaeiliai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesai, o tiesiog – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesai, kuriuos pažeidus kiltų grėsmė valstybės suverenumui (teritorijos vientisumui ir demokratinei konstitucinei santvarkai, taikai, gyventojų gerovė ir saugiai valstybės raidai, euroatlantinės bendrijos gyvybingumui ir vieningumui). Šiuo atveju, galiojantis krizės apibrėžimas, apimantis pirmaeilius nacionalinio saugumo interesus, vertintinas kaip neaiškus, nes tokių interesų nėra reglamentuota ir todėl tikslintinas. Tikslinant krizės sampratą, įvertinta ir tai, kad praktikoje jau pastebėta, jog nepavykus greitai likviduoti didesnio masto valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų, jos užsitęsia, jų padariniai paliečia didžiąją dalį gyventojų, sutrikdo įvairių gyvenimo sektorių veiklą ir tai virsta krize. Todėl krizės sampratą siūloma papildyti ir nuostatomis dėl nesuvaldytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Taip pat siekiant visapusiškumo, siūloma krizės sampratoje išskirti grėsmės gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms kriterijų. Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų įtraukimas į krizės apibrėžimą jį sukonkretintų ir užtikrintų sąsają su mobilizacijos sistema. Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme gyvybiškai svarbi valstybės funkcija apibrėžta kaip valstybės funkcija, kurios neatliekant kyla grėsmė valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui. Šiuo metu gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašas nustatytas Vyriausybės nutarime ir taikomas tik mobilizacijos sistemai.
Įtraukiant gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas į krizės apibrėžimą, jų turinys turėtų būti taikomas abiem sistemoms krizių ir mobilizacijos aspektu. Taip pat skubaus valdymo sprendimo nacionaliniu lygmeniu gali prireikti dėl staigaus įvykio ar netikėtai susidariusių aplinkybių, sukėlusių pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, užsienio valstybėje esančių Lietuvos Respublikos piliečių gyvybei ar saugumui, nacionalinę priklausomybę turintiems laivams ar orlaiviams. Tokie įvykiai ar aplinkybės, galintys turėti reikšmingų neigiamų padarinių ir (ar) reikalaujantys skubaus koordinuoto sprendimo nacionaliniu lygmeniu apibrėžiami kaip ypatingi įvykiai atspindėti krizės sampratoje. Tad krizės sąvoka iš NPĮ perkelta į KVCSĮ ir patikslinta taip, kad jos turinys apimtų paminėtus esminius kriterijus dėl kurių gali susidaryti krizė:
Ekstremaliosios situacijos sąvoka išplėsta, numatant, kad ekstremalioji situacija, tai dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti ar sukelia staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms , turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą. Remiantis ekstremaliųjų situacijų valdymo praktika, kuri parodė, kad ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo įgaliojimai vadovauti tik civilinės saugos sistemos subjektams yra nepakankami, todėl ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sąvoką siūloma atitinkamai tikslinti ir nustatyti, kad Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, tai valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos ar įstaigos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams , dalyvaujantiems likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius ir pagal kompetenciją priimantis sprendimus, būtinus siekiant likviduoti ekstremaliąją situaciją ir pašalinti jos padarinius . KVCSĮ 3 straipsnyje siūloma reglamentuoti labai aiškius krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinius, kurie siejami su esminiais naujos sistemos veiklos rezultatais:
KVCSĮ 4 straipsnyje siūloma nustatyti esminius principus, kurie užtikrintų tinkamą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos veikla organizavimą. KVCSĮ 5 straipsnyje siūloma nustatyti asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus. Analogiškos galiojančiam CSĮ 8 straipsniui nuostatos, atsižvelgiant į praktikoje iškilusius poreikius, patikslintos ir papildytos. Siūloma nustatyti, kad v ykdant paieškos, gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas. KVCSĮ 6 straipsnyje reglamentuojama krizių valdymo ir civilinės saugos sistema, nurodoma kokie subjektai ją sudaro. Siekiant mažinti Vyriausybės lygmeniu veikiančių ir sprendimus priimančių subjektų skaičių , siūloma atsisakyti VESK, kurio funkcijas politiniu sprendimų derinimo lygmeniu atliktų Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisija (toliau – NSK), administraciniu lygmeniu – steigiamas nacionalinio lygmens krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo subjektas Nacionalinis krizių valdymo centras (toliau – NKVC).
NSK svarstytų grėsmių nacionalinio saugumo interesams pokyčius, jų poveikį nacionaliniam saugumui, teiktų Vyriausybei, valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl veiksmų ir priemonių šioms grėsmėms sumažinti ar jų išvengti, priimtų sprendimus dėl krizių ir valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo ir jų likvidavimo prioritetų ir priemonių, aptartų krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms būklę, vertintų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, priimtų sprendimus dėl pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms gerinimo (KVCSĮ 8 straipsnis). NSK vadovauja Ministras Pirmininkas, sudaro krašto apsaugos, ekonomikos ir inovacijų, energetikos, finansų, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai, žvalgybos institucijų vadovai, Respublikos Prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui ir Vyriausybės kancleris. Savivaldybių ekstremaliųjų situacijų komisijų siūloma atsisakyti kaip perteklinių, jų funkcijas iš esmės perduodant savivaldybės administracijos direktoriui. KVCSĮ 7–17 straipsniuose reglamentuojamos krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų kompetencijos.
KVCSĮ 7 straipsnyje reglamentuojama Vyriausybės kompetencija tvirtinti, nustatyti grėsmių nacionalinio saugumo interesams stebėjimo, vertinimo ir perspėjimo apie šias grėsmes tvarką (šiuo metu teisinis pagrindas šiai tvarkai nustatytas NSPĮ), priimti kitus poįstatyminius teisės aktus, kuriais bus detalizuota KVCSĮ reglamentuotos krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos veiklos organizavimas. Vyriausybė taip pat nustatytų galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo tvarką, įgyvendinant
[1] (toliau – sprendimas Nr. 1313/2013/ES), kuriuo valstybės narės įpareigotos kas 3 metus parengti rizikos vertinimus nacionaliniu lygiu ir pateikti Europos Komisijai. Nors PAGD kartu su ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis, vadovaudamasis sprendimu Nr. 1313/2013/ES parengė Nacionalinę rizikos analizę ir ją kas tris metus atnaujindavo, tačiau Lietuvoje nėra patvirtintos šios analizės atlikimo metodikos, modelio ar metodų, kurie būtų pritaikyti šalies poreikiams ir valdymo struktūroms, kaip rekomenduoja Europos Komisija šalims narėms [2] . Atsižvelgiant į KVCSĮ 9 straipsnyje nustatytą NKVC kompetenciją, kad
atlieka grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vertinimą ir perspėjimą apie šias grėsmes, analizuoja krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo duomenis, teikia pasiūlymus Nacionalinio saugumo komisijai (toliau – NSK) ir Vyriausybei dėl situacijos valdymo priemonių, Vyriausybei pavedama nustatyti pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarką. KVCSĮ 8 straipsnyje nustatyta NSK kompetencija. NSK iš esmės tampa svarbių sprendimų paieškos, derinimo, veiklos prioritetų nustatymo subjektu.
Numatoma, kad NSK svarstytų grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams pokyčius, jų poveikį ir teiktų Vyriausybei, valstybės institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl veiksmų ir priemonių šioms grėsmėms sumažinti ar jų išvengti; teiktų Vyriausybei siūlymus dėl grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams šalinimo ar mažinimo prioritetų nustatymo, vertintų šių prioritetų įgyvendinimo rezultatus; priimtų sprendimus dėl krizių ir valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo ir jų likvidavimo prioritetų; krizės metu teiktų siūlymus Vyriausybei dėl poreikio taikyti KVCSĮ nurodytus apribojimus ir (ar) priemones, už krizės valdymą atsakingą ministeriją ar kitą valstybės instituciją ar įstaigą, svarstytų siūlymus dėl valstybinių pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduočių skyrimo valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir kt. KVCSĮ 9 straipsnyje nustatyta NKVC kompetencija. NKVC iš esmės tampa svarbiausia operacinio lygmens institucija, atliekančia nuolatinę grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vykdančia situacijų centro funkcijas (informuojančia Nacionalinio saugumo komisijos pirmininką apie ypatingus įvykius, gręsiančias ar susidariusias krizes ir ekstremaliąsias situacijas, analizuojančia krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo duomenis ir teikiančia pasiūlymus Nacionalinio saugumo komisijai ir Vyriausybei dėl situacijos valdymo priemonių). NKVC valstybės mastu koordinuotų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją, reagavimą į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo priemones.
NKVC taip pat suteikiami įgaliojimai pagal kompetenciją dalyvauti valdant krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir šalinant jų padarinius. NKVC teiktų valstybės operacijų vadovui informaciją ir siūlymus dėl paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimo darbų, koordinuotų ir kontroliuotų valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą ir kt. NKVC taip pat, organizuos valstybės ir tarptautinio lygio krizių valdymo pratybas, pagal kompetenciją koordinuos valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, koordinuos tarptautinį bendradarbiavimą krizių valdymo srityje ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. Europos Komisija rekomendavo paskirti instituciją atsakingą už Nacionalinės rizikos analizės atlikimo koordinavimą, tačiau Lietuvoje tokia institucija nėra paskirta. Atsižvelgiant į sprendimo Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (su 2019 m. kovo 13 d. sprendimu (ES)2019/420 priimtais pakeitimais) nuostatas, reguliuojančias rizikos vertinimo ir rizikos valdymo gebėjimų vertinimo atlikimą ir siekiant reglamentuoti instituciją atsakingą už minėtame sprendime numatytą rizikos vertinimą Lietuvoje, siūloma įgalioti NKVC atlikti nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą. Ši nuostata įrašoma aiškumo dėlei nacionalinio civilinės saugos institucinio mechanizmo prasme, tačiau ji nelaikytina minėto sprendimo įgyvendinimu, nes sprendimo nuostatos nereikalauja valstybių narių suteikti atitinkamus įgaliojimus.
Atitinkamos procedūros bus nustatytos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (Vyriausybei patvirtinus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo tvarką) – jų nuostatų pagrindu ir bus užtikrintas sprendimo nuostatų veikimas. Atsižvelgiant į tai, kad NKVC operaciniu lygmeniu suteikiami įgaliojimai planuoti krizių valdymo priemones, koordinuoti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą, NKVC vadovui suteikiama teisė teikti siūlymus Vyriausybei dėl krizių valdymo ir civilinės saugos teisinio reguliavimo tobulinimo. KVCSĮ 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad VRM formuoja krizių valdymo ir civilinės saugos srities politiką, rengia ir (ar) dalyvauja rengiant krizių valdymo ir civilinės saugos srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus. Taip pat, koordinuos ir kontroliuos įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos veiklą įgyvendinant krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinius. Vidaus reikalų ministrui taip pat suteikiami įgaliojimai tvirtinti tvarką, kuria vadovaudamiesi PAGD direktorius ar jo įgaliotas asmuo duos privalomus nurodymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams gerinti civilinės saugos būklę, tvarką, kuria vadovaudamasis PAGD vertins valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, išskyrus žvalgybos institucijas, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir valstybinės reikšmės objektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, nustatyti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarką, tvirtinti valstybės lygio civilinės saugos pratybų planą, nustatys tarptautinės pagalbos teikimo komandos sudarymo ir aprūpinimo tvarką. KVCSĮ 11 straipsnyje reglamentuojama ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija.
Siūloma stiprinti ministerijų vaidmenį, užtikrinant atitinkamo sektoriaus (ministro valdymo srities) atsparumą ir reikiamą parengtį bei įsitraukimą į krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą, atitinkamai stiprinti ministerijų kompetencijas ir atsakomybę civilinės parengties srityje. Akcentuotina, kad didesnis valstybės įsitraukimas neeliminuoja savivaldos atsakomybės – tvarūs civilinės saugos mechanizmai ir kompetencijos turi būti sukurti savivaldos lygmeniu, valstybės institucijų parama pasireikštų visų pirma koordinacine, metodine pagalba. Paminėtina Suomijos praktika, kurioje civilinės parengties funkcijos ministerijose koncentruojamos aukščiausio karjeros valstybės tarnautojo lygmeniu, tai užtikrina tinkamą dėmesį grėsmių prevencijai ir pasirengimui krizinėms situacijoms, o prireikus – ir sprendimų privalomumą bei operatyvumą. Todėl atsakomybė už civilinės parengties užtikrinimą turėtų būti priskirta ministerijų vadovų lygmens pareigūnui, kuris koordinuotų civilinės parengties ir atsparumo grėsmėms pagal ministerijai priskirtą kompetenciją stiprinimo klausimus, įtraukiant ir glaudžiai bendradarbiaujant su savivaldybėmis, prireikus ekstremaliosios situacijos atitinkamame sektoriuje valdymo veiksmus. Taigi siekiant tinkamo dėmesio grėsmių prevencijai ir pasirengimui krizinėms situacijoms, siektina ministerijose civilinės saugos sistemos parengties funkcijas priskirti aukšto lygmens valstybės tarnautojui, kuris būtų ir Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės narys.
Atitinkamai siūloma nustatyti, kad ministras ar jo įgaliotas asmuo skiria ministerijos parengties pareigūną – valstybės tarnautoją, kuris organizuos ministerijos veiklą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje, koordinuos ministerijos ir ministro valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, koordinuos savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ministro valdymo srityse. Atitinkamai siekiant išvengti praktikoje pasitaikančių situacijų, kai rengiantis ekstremaliosioms situacijoms ar jų metu atsiranda institucijų ar įstaigų, kurios nežino kas turi organizuoti atitinkamą veiklą, 11 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad institucijos ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos vadovas priima sprendimus reikalingus ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijai, pasirengimui krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms organizuoti ir (ar) reagavimui krizės ir ekstremaliosios situacijos metu užtikrinti. KVCSĮ 12 straipsnyje siūloma nustatyti PAGD kompetenciją. PAGD be įprastų CSĮ nustatytų funkcijų, siūloma pavesti savivaldybių pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms priežiūrą, civilinės saugos įgyvendinimo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, koordinavimo, gyventojų švietimo civilinės saugos klausimais, koordinavimo šalies mastu ir civilinės saugos mokymo organizavimo funkcijas.
Siekiant sustiprinti savivaldybių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, kaip ir ministerijų atveju, KVCSĮ 13 straipsnyje nustatoma prievolė s avivaldybės administracijos direktoriui skirti parengties pareigūną – valstybės tarnautoją, kuris koordinuos savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, bei užtikrinti savivaldybės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais. Nustatoma aiški prievolė nustatyti kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, jas parinkti, pažymėti ir užtikrinti, kad jos būtų parengtos. Kitos savivaldybės administracijos direktoriui pavedamos funkcijos atitinka esančias CSĮ. KVCSĮ 14 straipsnyje nustatoma kitų įstaigų ir ūkio subjektų kompetencija, kuri beveik atitinka esančias CSĮ, tačiau pats nuostatų dėstymas patikslintas ir labiau struktūrizuojamas. KVCSĮ 15 straipsnyje reglamentuojami Operacijų centrų veiklos tikslai ir kompetencija, kurie anksčiau CSĮ nebuvo reglamentuoti. Numatoma, kad valstybės institucijose ir įstaigose, savivaldybėse, ūkio subjektuose sudaryti operacijų centrai turės vykdyti ekstremaliųjų situacijų prevenciją; organizuoti ir koordinuoti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, jų padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą; valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pavedimu atlikti civilinės mobilizacijos institucijos mobilizacijos valdymo grupės funkcijas.
Kokiose valstybės institucijose ir įstaigose ar ūkio subjektuose bus privaloma sudaryti operacijų centrus nustatys Vyriausybė. Operacijų centrai turės būti sudaromi visose savivaldybėse. KVCSĮ 16 straipsnyje nurodyta, kas priskiriama civilinės saugos pajėgoms. Siūloma šioms pajėgoms papildomai priskirti aplinkos apsaugos pajėgomis, kurias sudaro Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra ir valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija. Atitinkamai KVCSĮ 37 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos pajėgos atlieka aplinkos tyrimus, būtinus valdant ekstremaliąją situaciją ir organizuojant jos padarinių šalinimą, prognozuoja teršalų sklaidą, organizuoja miškų gaisrų gesinimą, vertina poveikį aplinkai, koordinuoja aplinkos būklės atkūrimą ir veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Taip pat, siekiant stiprinti nevyriausybinių organizacijų įtraukimą į ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, siūloma 16 straipsnyje nustatyti, kad be parengtų savanorių ir asociacijų pajėgų, civilinės saugos pajėgomis laikomos ir tarptautinių humanitarinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų pajėgos.
Siūlymas KVCSĮ nurodyti ir tarptautines humanitarines organizacijas, grįstas tuo, kad pavyzdžiui Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacija priklauso Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimui ir veikia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ir Raudonojo Kristalo emblemos ir pavadinimo įstatymo pagrindu. Siekiant nustatyti aiškų ir išsiskiriantį savanorių, nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų (toliau – NVO) pajėgų pasitelkimo reguliavimą, siūloma tai reglamentuoti atskirame KVCSĮ 17 straipsnyje. Jame siūloma numatyti, kokiems darbams gali būti pasitelkiamos NVO pajėgos, aiškiai nustatyti, kad NVO pajėgos pasitelkiamos pagal pagalbos sutartis, sudarytas iš anksto su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitomis įstaigomis ir ūkio subjektais arba operacijų vadovo ar už krizės valdymą atsakingos ministerijos ar kitos valstybės institucijos ar įstaigos sprendimu ne ilgiau, nei būtina likviduoti krizės ar ekstremaliosios situacijos padarinius ir (ar) atlikti nurodytus darbus, funkcijas, teikti pagalbą, paslaugas, kurioms jie pasitelkiami, kai minėtų sutarčių nebuvo sudaryta.
Siekiant išankstinio pasirengimo panaudoti NVO pajėgas ir numatyti konkrečius darbus joms, siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai, pasirengimo krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms metu su savanoriais ar NVO, įvertinę savanorio ar NVO galimybes, patirtį ir (ar) turimus išteklius atlikti numatomus darbus, funkcijas, teikti pagalbą ir paslaugas, užtikrinti numatomų atlikti darbų, funkcijų, teiktinos pagalbos ir paslaugų prieinamumą visoje numatomų atlikti darbų, funkcijų, teiktinos pagalbos ir paslaugų valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, kitos įstaigos ar ūkio subjekto koordinuojamoje teritorijoje, sudaro pagalbos sutartis pagal kurias, gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai sutartyje numatytomis sąlygomis, savanorių ar NVO pajėgos pasitelkiamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Savanorių ar NVO atrankos nuostatus ir konkrečius papildomus atrankos kriterijus tvirtintų krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų vadovai. NVO pajėgų pasitelkimas ir dalyvavimas vykdant 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus ir funkcijas numatomas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų rengiamuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose ar ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose.
Taip pat, siekiant, kad NVO pasirengimo ir pasitelkimo veikla būtų koordinuojama valstybės mastu, numatoma, kad NVO pajėgų pasitelkimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras, o NVO pajėgų narių pasirengimas vykdyti 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus ir funkcijas būtų tikrinamas civilinės saugos ir krizių valdymo pratybose. Siekiant užtikrinti NVO pajėgų, su kuriomis sudarytos pagalbos sutartys, pasirengimą vykdyti 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus ir funkcijas, siūloma nustatyti, kad šių darbų ir funkcijų vykdymas ir NVO pajėgų mokymas galės būti kompensuojamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Vyriausybės nustatyta tvarka. KVCSĮ 18 straipsnyje siūloma įtvirtinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, išskyrus kitas įstaigas ir ūkio subjektus, teisę neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir kitų asmenų informaciją, kurios reikia su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusioms funkcijoms atlikti. Taip pat nustatyti, kad su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusiems duomenims, įskaitant asmens duomenis, tarp jų ir specialių kategorijų asmens duomenis, tvarkyti naudojama Valstybės duomenų valdysenos informacinė sistema, bei registrų ir informacinių sistemų valdytojų ir (ar) tvarkytojų prievolę užtikrinti reikalingų duomenų iš registrų ir informacinių sistemų teikimą Valstybės duomenų valdysenos informacinei sistemai.
KVCSĮ 19 straipsnyje reglamentuojamos iš esmės tapačios buvusioms CSĮ gyventojų teisės ir pareigos, išskyrus 2 dalies 3 punkte nustatytą prievolę pasirengti ekstremaliosioms situacijoms, vadovaudamiesi valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų viešai skelbiamomis rekomendacijomis gyventojams. Nuolat atliekamos visuomenės apklausos rodo, kad didžioji dalis gyventojų nežino kam jie turi ruoštis ir nesirengia galimoms ekstremaliosioms situacijoms, nežino ar ir jiems privaloma pasiruošti galimoms nelaimėms, nors tiek pavyzdžiui PAGD, VRM, tiek Radiacinės saugos centras, kitos institucijos viešai skelbia rekomendacijas gyventojams. Tad siekiant stiprinti ir visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, tikslinga aiškiai reglamentuoti, kad gyventojai taip pat privalo pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. KVCSĮ 20–21straipsniuose siūloma reglamentuoti krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos bendrąsias nuostatas bei pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms bendrąsias nuostatas. Dabar galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta kaip organizuojama krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencija ir kas sudaro pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. KVCSĮ 20 straipsnio 1–3 dalyse labai aiškiai reglamentuojama kokiose veiklos srityse ir kokią prevenciją vykdo ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybės administracijos direktorius, kitos įstaigos ir ūkio subjektai.
Siekiant išspręsti praktikoje pasitaikančias situacijas, kai valstybės ar savivaldybių institucijos dėl įvairių priežasčių negeba pačios nustatyti atitinkamų krizių ar ekstremaliųjų situacijų prevencijos poreikių arba, kai reikia kelių institucijų bendros veiklos platesnėms prevencinėms veikloms organizuoti valstybės mastu, KVCSĮ 20 straipsnyje siūloma reglamentuoti, kad Vyriausybė skiria valstybines krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, o savivaldybių administracijų direktoriams, – valstybines ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis. Atkreiptinas dėmesys, kad KVCSĮ 20 straipsnyje ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms pavedama vykdyti krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją jų kompetencijai priskirtose veiklos sritys, o savivaldybės administracijos direktoriui pavedama vykdyti tik ekstremaliųjų situacijų prevenciją savivaldybės teritorijoje, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams – ekstremaliųjų situacijų prevenciją jų veiklos srityse. ministerijos turėtų pareigą teikti NKVC siūlymus dėl šių užduočių skyrimo šioje dalyje nurodytiems subjektams, o NKVC juos įvertinęs organizuos atitinkamų pasiūlymų pateikimą Vyriausybei. Taigi savivaldybėms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams nedidinama našta ir iš esmės paliekamos panašios funkcijos, kaip ir galiojančiame CSĮ. Siekiant užtikrinti kryptingą pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, KVCSĮ 21 straipsnyje siūloma aiškiai nustatyti kas sudaro pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms.
Konkretaus pasirengimo turinio reglamentavimas sudarys galimybę visiems krizių valdymo ir civilinės saugos subjektams tinkamai planuoti pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. KVCSĮ 23–32 straipsniuose išsamiau reglamentuojami atitinkami pasirengimo elementai. KVCSĮ 23 straipsnyje siūloma reglamentuoti kokie krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai privalo būti rengiami ir kas juos tvirtina. Siūloma kad valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą, kurioms tikslinga rengti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus pavesti nustatyti Vyriausybei. Taip pat Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavedama patvirtinti kriterijus kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, kurių vadovai privalės organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą. Vidaus reikalų ministrui pavedama nustatyti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarką. Siekiant užtikrinti vieno pagrindinių pasirengimo elementų koordinavimą, siūloma šio straipsnio 9 dalyje nustatyti, kad NKVC pagal kompetenciją koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą. Krizių ir ekstremaliųjų situacijų planai derinami su NKVC, kuris vertina jų atitiktį valstybiniams krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planams. Savivaldybių, ūkio subjektų ir kitų įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai derinami su Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija. KVCSĮ 24 straipsnyje reglamentuojama perspėjimo sistema ir pagrindiniai jos parengties principai. Šio straipsnio nuostatos beveik tapačios galiojančiam CSĮ ir esmingai nesikeičia. KVCSĮ 25 straipsnyje reglamentuojamas krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas ir gyventojų švietimas. Dėstomos nuostatos iš dalies tapačios galiojančiam CSĮ, tačiau didesnis dėmesys skiriamas gyventojų švietimui.
Siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą, į kurį yra integruotas pasirengimo karinėms ir hibridinėms grėsmėms mokymo turinys. Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas vykdomas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir (ar) bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas bendrąsias programas, kriterijus ar gaires, į kurias yra integruotas su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu suderintas mokymo turinys. Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas aukštosiose mokyklose vykdomas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Konkrečią krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei. Šiame straipsnyje taip pat skiriamas dėmesys ir g yventojų švietimo civilinės saugos klausimais reglamentavimui. Siūloma nustatyti, kad gyventojų švietimas civilinės saugos klausimais vykdomas PAGD nustatyta tvarka. PAGD koordinuotų gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais, teiktų savivaldybėms metodinę pagalbą. Taip pat, siekiant užtikrinti šio švietimo prieinamumą asmenims su negalia, siūloma nustatyti, kad gyventojų švietimas turi būti atliekamas prieinamais asmenims su negalia bendravimo būdais (pavyzdžiui, žodiniu, rašytiniu, garsiniu ir (ar) vaizdiniu informacijos perdavimo ir (ar) gavimo būdais naudojant Brailio raštą, multimedijos priemones, garsines priemones, lengvai suprantamą (paprastą ir aiškiai struktūrizuotą) kalbą, gestų kalbą, taip pat patobulintus ir (ar) alternatyvius bendravimo būdus, priemones ir formas, įskaitant, bet neapsiribojant, prieinamas informacijos ir ryšių technologijas).
Atsižvelgiant į ypač didelę pratybų svarbą pasirengimui krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, KVCSĮ 26 straipsnyje siūloma išsamiau reglamentuoti civilinės saugos ir krizių valdymo pratybas. Siūloma nustatyti kokie subjektai, kokias pratybas organizuoja ir kokiose pratybose privalo dalyvauti. Taip pat siekiant užtikrinti NVO pasirengimą, siūloma nustatyti, kad NVO pajėgų narių pasirengimas vykdyti KVCSĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus ir funkcijas tikrinamas civilinės saugos ir krizių valdymo pratybose. Civilinės saugos ir krizių valdymo pratybų organizavimo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei, o koordinuoti civilinės saugos pratybų organizavimą savivaldybėse, teikti metodinę pagalbą civilinės saugos pratybų organizavimo klausimais valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pavedama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms. KVCSĮ 27 straipsnyje siūloma reglamentuoti veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių ir asmeninės apsaugos priemonių (toliau – būtinos priemonės) atsargų kaupimą. Būtinų priemonių atsargų kaupimo prievolė valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms nėra nauja ir yra reglamentuota galiojančiame CSĮ įvairiuose straipsniuose. KVCSĮ siūloma visas nuostatas susijusias su minėta prievole reglamentuoti viename straipsnyje.
KVCSĮ 28 straipsnyje siūloma reglamentuoti nuostatas susijusias su slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymu, žymėjimu ir jų parengties organizavimu. Kaip ir galiojančiam CSĮ, KVCSĮ reglamentuojama kam skirtos slėptuvės ir kolektyvinės apsaugos statiniai (toliau – KAS), tačiau papildomai atsiranda priedangos, kurių sąvoka reglamentuota KVCSĮ 2 straipsnyje. Vyriausybei pavedama nustatyti slėptuvių, KAS ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo ir jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarką, o savivaldybės administracijos direktoriui užtikrinti, kad KAS ir priedangos būtų pažymėti ir parengti. Atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką, KAS dažniausiai parenkami statiniai ar patalpos, kurios nepritaikytos gyventojų apsaugai karo atveju, nes esamų pastatų ar patalpų, kurios būtų tinkamos gyventojų apsaugai karo atveju nepakanka. 2022 m. inventorizavus savivaldybių numatytus KAS, nustatyta 1937 tokių statinių, tinkamų laikinai apgyvendinti 950 028 (34 proc.) šalies gyventojus teritorijoje, kurioje tiesiogiai negresia karo pavojingi veiksniai. Tik 9 proc. KAS, kurie numatyti rūsyje ar cokoliniame aukšte, gali gyventojus apsaugoti nuo dalies pavojingų veiksnių karo metu (netiesioginio bombardavimo sukelto viršslėgio bangos ar skeveldrų poveikio). Esant tokiai situacijai ir kilus karui žmonės neturėtų kur saugiai slėptis nuo sprogimų grėsmės, oro antskrydžių ir kitų panašių pavojų. Pavyzdžiui Suomijoje ir Švedijoje pastatuose, kur nuolat būna, dirba ar mokosi žmonės turi būti įrengtos slėptuvės, kuriose galėtų pasislėpti gyventojai karo atveju. Jų įrengimui nustatyti tam tikri reikalavimai. Be to, Rusijos karas prieš Ukrainą iš principo pakeitė situaciją ir supratimą apie pasiruošimą galimam karui.
Atsižvelgiant į tai KVCSĮ 28 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad statant naują visuomenės poreikiams naudojamą pastatą (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, arba aukštybinį (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutį gyvenamąjį namą, jame ar jo priklausiniuose (-iai) turi būti turi būti suprojektuota (-os) ir įrengta (-os) priedangos sąvoką atitinkanti patalpa (-os). Visuomenės poreikiams naudojamo pastato (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, arba aukštybinio (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučio gyvenamojo namo kriterijus pasirinktas atsižvelgiant į Statybos įstatyme nustatyto ypatingojo statinio sąvoką ir jam taikomus didesnius projektavimo ir statybos reikalavimus. Tokiais kriterijais siekiama protingo balanso tarp viso statinio statybos ir priedangos įrengimo. Tokių priedangų projektavimo ir įrengimo reikalavimai bus nustatyti KVCSĮ 28 straipsnio 7 dalyje nurodytoje Vyriausybės tvarkoje. Atsižvelgiant į KVCSĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu kitos įstaigos ir ūkio subjektai, kurių turimų materialinių išteklių teikimas ekstremaliųjų situacijų atvejais yra tikslingas, atsižvelgiant į atliktą savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą, privalo dalyvauti rengiant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, su savivaldybės administracijos direktoriumi sudaryti sutartis dėl šiame plane nurodytų užduočių vykdymo, KVCSĮ 29 straipsnyje siūloma reglamentuoti materialinių išteklių teikimo sutarčių sudarymą ir administravimą. Šiame straipsnyje nustatomi bendrieji tokių sutarčių sudarymo pagrindai, sutarties turinio reikalavimai.
Taip pat siekiant užtikrinti, kad sudaryta sutartis atitinka joje nustatytus įsipareigojimus, nustatoma pareiga įstaigai ir ūkio subjektui sudaryti sąlygas savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems asmenims patikrinti, ar yra tinkamai pasirengę vykdyti jiems šioje sutartyje nustatytus sutartinius įsipareigojimus, bei pagal kompetenciją (veiklos sritį) dalyvauti civilinės saugos mokymuose. Siekiant užtikrinti tinkamą NKVC uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą KVCSĮ 31 straipsnyje siūloma nustatyti, kad NKVC, jam nustatytoms funkcijoms atlikti, turi teisę laikinai, bet ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui pasitelkti atitinkamas kompetencijas turinčius valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ir (ar) darbuotojus, profesinės karo tarnybos karius ir žvalgybos pareigūnus. Siūloma nustatyti tokį mechanizmą: pasitelkti valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai, žvalgybos pareigūnai pasitelkimo laikotarpiu yra pavaldūs ir atskaitingi NKVC vadovui arba jo įgaliotam asmeniui ir pagal kompetenciją atlieka jų pavestas užduotis, tačiau n ustatytą darbo užmokestį pasitelktiems valstybės tarnautojams ir (ar) darbuotojams, profesinės karo tarnybos kariams, žvalgybos pareigūnams moka ir kitas socialines garantijas užtikrina valstybės institucija ar įstaiga, iš kurios jie pasitelkiami. Tokiu būdu NKVC būtų neapkraunamas papildoma administracine našta, o turimus resursus galėtų nukreipti savo tiesioginėms funkcijoms vykdyti. Pasitelktiems pirmiau nurodytiems darbuotojams garantuojamos valstybės institucijoje ar įstaigoje einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis.
Siūlomas nustatyti valstybės tarnautojų pasitelkimo mechanizmas skiriasi nuo Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnyje numatyto valstybės tarnautojo laikino perkėlimo į kitą įstaigą instituto, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, diplomatų, žvalgybos pareigūnų ir profesinės karo tarnybos karių – nuo laikino perkėlimo į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tarnybinio būtinumo atveju instituto pagal atitinkamai Vidaus tarnybos statutą, Diplomatinės tarnybos įstatymą, Žvalgybos įstatymą ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą. Valstybės tarnautoją, vidaus tarnybos sistemos pareigūną, diplomatą, žvalgybos pareigūną ir profesinės karo tarnybos karį laikinai perkėlus į kitą įstaigą, jų darbdavys yra įstaiga, į kurią jie yra perkelti, o pasitelkimo atveju - darbdaviu lieka įstaiga, tačiau darbo sukuriamos naudos gavėju išimtinai yra tik NKVC. Pasitelkimo institutas yra greitesnis ir nepriklausantis nuo įstaigos vadovo valios – NKVC direktoriaus prašymu įstaigos valstybės tarnautojai, darbuotojai pagal darbo sutartį pasitelkiami neatsižvelgiant į įstaigos vadovo valią, o pagal VTĮ 21 straipsnio 7 dalį – valstybės tarnautoją laikinai perkeliant į kitas pareigas reikia įstaigos vadovo valios (nereikia valstybės tarnautojo sutikimo būti laikinai perkeltam į kitas valstybės tarnautojo pareigas nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais).
Minėtame straipsnyje siūloma nustatyti, kad gavęs NKVC vadovo rašytinį prašymą, įstaigos vadovas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atleidžia valstybės tarnautojus, darbuotojus, profesinės karo tarnybos karius ir žvalgybos pareigūnus nuo pareigos vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dirbti ar tarnybos (funkcijų) vykdymo ir paveda jiems vykdyti NKVC vadovo arba jo įgalioto asmens pavestas užduotis tik esant 31 str. 3 d. nustatytoms sąlygoms. Pagal 31 str. 3 d. valstybės tarnautojai, darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai ir žvalgybos pareigūnai pasitelkiami tik esant šioje dalyje nustatytoms sąlygoms, t. y. jei yra jų sutikimas būti pasitelktiems (šis sutikimas nereikalingas, kai gresia ar susidaro krizė ar ekstremalioji situacija, taip pat paskelbiama ekstremalioji situacija) ir kai NKVC vadovas jų pasitelkimo klausimą suderina su valstybės institucijų ir įstaigų vadovais. Taip pat, papildomai parengtas Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma nustatyti, kad krizių valdymą ir civilinę saugą reglamentuojančiame įstatyme gali būti nustatytos kitokios, negu nustato Darbo kodeksas, darbo santykius reglamentuojančios normos.
Akivaizdu, kaip yra gyvybiškai svarbu užtikrinti reikiamas kompetencijas žmogiškuosius išteklius krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms valdyti, todėl KVCSĮ nustatoma, kad pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms sudaro ir valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų ir kitų asmenų pasitelkimas. Pagal KVCSĮ 31 straipsnio 7 dalies nuostatas mokslo ir studijų institucijų atstovai, kiti reikalingas kompetencijas turintys asmenys, verslą vienijančios organizacijos ar jų nariai, taip pat galės būti pasitelkti padėti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams vykdyti funkcijas, susijusias su krizių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų prevencija, valdymu ir jų padarinių šalinimu, bendradarbiavimo sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Kartu yra keičiamas ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, kurio normos detaliai reglamentuoja profesinės karo tarnybos karių pasitelkimo atvejus ir tvarką ir nenumato jų pasitelkimo NKVC uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti galimybės. Atsižvelgiant į galimą poreikį pasitelkti profesinės karo tarnybos karių turimas kompetencijas krizių valdymo klausimais, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo projektu nustatomas profesinės karo tarnybos karių pasitelkimas NKVC uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti.
Taip pat KVCSĮ 32 straipsnyje siūloma numatyti galimybę gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų valstybės tarnautojams ir darbuotojams pavesti/nurodyti dirbti viršvalandinį darbą, taip pat dirbti poilsio ir švenčių dienomis, atšaukti iš kasmetinių atostogų be darbuotojų sutikimo, kai būtina:1 ) likviduoti įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją ar šalinti jų padarinius;2 ) gelbėti žmonių gyvybę ar sveikatą;3 ) užkirsti kelią įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, krizei ar ekstremaliajai situacijai;4 ) užkirsti kelią grėsmei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ar gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui . KVCSĮ 32 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma sureguliuoti kasmetinių ar kitų atostogų, išskyrus nėštumo, gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros, nemokamų atostogų nukėlimą, pridėjimą prie kitų metų kasmetinių ar kitų atostogų sąlygas ir tvarką, o to paties straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms valstybės tarnautojoms ir darbuotojoms, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ir neįgalųjį slaugantiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams pavesti dirbti viršvalandžius, dirbti poilsio ar švenčių dieną ar atšaukti iš kasmetinių ar kitų atostogų galima tik jų rašytiniu sutikimu.
Taip pat, KVCSĮ 32 straipsnio 5 dalyje reglamentuojamas vidutinis darbo laikas per savaitę, minimalus poilsio trukmė, kai pavedama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų valstybės tarnautojams ir darbuotojams dirbti viršvalandinį darbą, taip pat dirbti poilsio ir švenčių dienomis. Nuostatos atitinka darbo teisės praktiką. KVCSĮ 33 straipsnyje tobulinamas savivaldybės ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimo reguliavimas, tikslinant savivaldybės ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimo sąlygas, siekiant didesnio jų aiškumo ir paprastesnio taikymo. Siūloma numatyti didesnį valstybės įsitraukimą į ekstremaliųjų situacijų valdymą ir nustatyti, kad ekstremaliosios situacijos, kurių padarinių išplitimo ribos neviršija vienos savivaldybės teritorijos ribų, laikomos savivaldybės lygio ekstremaliosiomis situacijomis. Ekstremaliosios situacijos padariniams išplitus daugiau nei vienos savivaldybės teritorijoje, ji bus laikoma valstybės lygio.
Toks pasiūlymas teikiamas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės savo teritorijoje realizuoja savitvarką ir savaveiksmiškumą, todėl įgaliojimai valdyti ekstremaliąją situaciją savo teritorijoje yra pagrįsti. Juolab kad esant dabartiniam reguliavimui, kai savivaldybės lygio ekstremalioji situacija siejama su trijų savivaldybių teritorijomis, praktikoje pastebėta taikymo problemų – ypač dėl savivaldybių bendradarbiavimo. Ekstremaliajai situacijai išplitus ir į kitų savivaldybių teritorijas, turėtų būti aktyvuojamas pagrindinis lygmuo – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas. Taip pat, susidarius ekstremaliosioms situacijoms, gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbų operatyvumui įtaką daro galimybė skubos tvarka pasitelkti minėtiems darbams įgyvendini būtinus materialinius išteklius, tad ekstremaliųjų situacijų priskyrimui atitinkamam lygiui turėtų daryti įtaką ir materialinių išteklių patelkimo šaltinis. Sprendžiamas valdymo klausimas ir dėl ekstremaliųjų situacijų, kilusių Baltijos jūroje. Be to, papildomai numatoma galimybė savivaldybės administracijos direktoriui teikti pasiūlymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, kurį įvertinęs NKVC teiktų siūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją arba nusprendęs, kad savivaldybės administracijos direktoriaus prašymas yra nepagrįstas, apie šį sprendimą informuos savivaldybės administracijos direktorių ir pateiks siūlymus dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimo. Taip pat KVCSĮ 33 straipsnyje siekiama spręsti ir ekstremaliosios situacijos galiojimo įvertinimo proceso reglamentavimo klausimą. Teisės aktuose nėra numatytas ekstremaliosios situacijos galiojimo įvertinimo procesas, tai yra, ar faktinė situacija atitinka ekstremaliosios situacijos paskelbimo sąlygas ir kriterijus.
Neįvertinus, ar šios situacijos tolesnis veikimas būtinas grėsmėms suvaldyti ir padariniams šalinti, ji gali būti tęsiama nepagrįstai. Atitinkamai, KVCSĮ 33 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ekstremaliosios situacijos galiojimo trukmė siejama su ekstremaliosios situacijos likvidavimu – grėsmės šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytiems objektams išnykimu ir jos padarinių pašalinimu. Ekstremaliąją situaciją paskelbęs subjektas privalo reguliariai Vyriausybės nustatyta tvarka vertinti ekstremaliosios situacijos galiojimo poreikį ir likvidavus ekstremaliąją situaciją bei pašalinus jos padarinius, inicijuoti ekstremaliosios situacijos atšaukimą. KVCSĮ 34 ir 35 straipsniuose reglamentuojami ekstremaliųjų situacijų valdymo principai, siekiama užtikrinti veiksmingą ir greitą ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimą atsisakius perteklinių valdymo grandžių (VESK ir VESOC). Ekstremaliųjų situacijų valdymas minėtuose straipsniuose reglamentuojamas atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos lygį (savivaldybės ar valstybės) ir jos grėsmę. Taip pat, atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus dėl veiksmų eiliškumo, institucijų kompetencijos aiškiai reglamentuojami esminiai subjektų veiksmai gresiant ekstremaliajai situacijai iki ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir ją paskelbus.
Atsižvelgiant į šiuo metu kylančias diskusijas VESK posėdžiuose skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar dar neskelbti (kai kyla jos grėsmė) ir siekiant operatyvumo, nustatoma pareiga teikti pasiūlymą Vyriausybei dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir imsis kitų veiksmų, kurie bus reglamentuoti po įstatymo priėmimo pakeistame Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1243 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėtame apraše bus siūloma nustatyti, kad NKVC kartu su pasiūlymu Vyriausybei dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, teiks ministerijai, kurios valdymo srityje yra susidariusi ekstremalioji situacija, pasiūlymą parengti sprendimų projektus, reikalingus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai paskelbti. Toks reguliavimas leis žymiai operatyviau ir profesionaliau organizuoti reikalingų sprendimų parengimą, nes visos reikalingos iniciatyvos bus sukoncentruotos NKVC, kuri visada turės atitinkamą patirtį ir sprendimams priimti reikalingą informaciją. Taip pat jau paminėtu tikslu KVCSĮ 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad kol nepaskirtas valstybės operacijų vadovas, NKVC organizuoja ir koordinuoja neatidėliotinus darbus ir veiksmus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams pašalinti .
Taip pat siekiant tinkamai atliepti kompetentingo situacijų valdymo poreikį, kad būtų paskirtas atitinkamai ekstremaliajai situacijai tinkamas valstybės operacijų vadovas, siūloma nustatyti, kad valstybės operacijų vadovu skiriamas Vyriausybės narys, valstybės institucijos arba įstaigos, kurios veiklos srityje susidarė valstybės lygio ekstremalioji situacija, vadovas arba, kai valstybės lygio ekstremalioji situacija apima kelias valdymo (veiklos) sritis, valstybės operacijų vadovu gali būti skiriamas Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas. Siekiant pašalinti praktikoje pastebėtą teisinio reguliavimo trūkumą ir valstybės institucijų ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms kylančius klausimus dėl to, kokių veiksmų jos turi imtis gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, reglamentuojamas pakankamai aiškus algoritmas, kad krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai vykdo savo krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose pagal jų kompetenciją numatytas priemones ir veiksmus, užtikrina valstybės operacijų vadovo sprendimų ir Nacionalinio krizių valdymo centro siūlymų įgyvendinimą. Paprastai krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai turės būti pasirengę nustatytiems pavojams, suplanavę priemones ir veiksmus, kurių ir imsis. Tačiau jeigu valdant ekstremaliąsias situacijas reikės veiksmų ar priemonių kurios nebuvo suplanuotos ir (ar) kurioms pasiruošta nebuvo, arba reikės valdymo ir veiksmų koordinavimo sprendimų, tuomet sprendimus priims valstybės operacijų vadovas arba veiklos koordinavimo siūlymus teiks Nacionalinio krizių valdymo centras.
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės ar tarptautinio lygio ekstremaliosios situacijos gali turėti poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir jų valdymui gali būti svarbus ir stiprus politinis vertinimas, atitinkamų prioritetų ar valdymo krypčių nustatymas, siūloma nustatyti, kad valstybės ir tarptautinio lygio ekstremaliųjų situacijų, apibrėžtų Nacionalinio saugumo strategijoje kaip keliančių ar galinčių sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, valdymo koordinavimo klausimai gali būti svarstomi Nacionalinio saugumo komisijoje ar kitoje šiems klausimams svarstyti Vyriausybės sudarytoje komisijoje ar komitete. Nacionalinio saugumo komisijos ar kitų Vyriausybės sudarytų komisijų ar komitetų priimti sprendimai privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. KVCSĮ 36 straipsnyje reglamentuojamas vadovavimas paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams, įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos likvidavimo, padarinių šalinimo ir šių darbų organizavimas. Išskiriami du subjektai, tai gelbėjimo darbų vadovas ir operacijų vadovas, kuriems yra suteikiami įgaliojimai vadovauti gelbėjimo, paieškos, įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos likvidavimo, padarinių šalinimo ir neatidėliotiniems darbams, organizuoti šiuos darbus. Skirtingai nei galiojančiame CSĮ, šių subjektų įgaliojimai nėra tapatūs ir buvo patikslinti atsižvelgiant į praktikoje kilusius poreikius.
Gelbėjimo darbų vadovas tai civilinės saugos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas ekstremaliosios situacijos židinyje vadovaujantis paieškos, gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams, taip pat įvykio, ekstremaliojo įvykio likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbams. Paprastai gelbėjimo darbų vadovo funkcijas likviduojant įvykį ar ekstremalųjį įvykį ir šalinant jo padarinius atlieka pirmas atvykęs į įvykio vietą civilinės saugos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atsižvelgdamas į įvykio pobūdį, Tai gali būti policijos pareigūnas atvykęs į įvykio vietą arba PAGD pareigūnas atvykęs į gaisro vietą, kuris imasi organizuoti gyventojų ir turto gelbėjimą. Operacijų vadovas, tai valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos ar įstaigos darbuotojas, valstybės tarnautojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams, dalyvaujantiems likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius ir pagal kompetenciją priimantis sprendimus, būtinus siekiant likviduoti ekstremaliąją situaciją ir pašalinti jos padarinius. Gelbėjimo darbų vadovui yra pavaldžios tik į ekstremaliosios situacijos židinį atvykusios civilinės saugos pajėgos, o operacijų vadovui suteikti įgaliojimai vadovauti visiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams, dalyvaujantiems likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius.
Taip pat atsižvelgiant, kad operacijų vadovai, paprastai skiriami visam ekstremaliosios situacijos laikui ir jų sprendimai gali galioti visą ekstremaliosios situacijos laiką ir gali būti skirti daugiau nei vienam subjektui, KVCSĮ 36 straipsnio 6 dalyje nustatoma operacijų vadovo sprendimų, įforminami ir įsigaliojimo pagrindai, bei subjektai atsakingi už savivaldybės operacijų vadovo ir valstybės operacijų vadovo sprendimų, įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę. Taip pat KVCSĮ 36 straipsnyje reglamentuojamos civilinės saugos subjektų pagrindinės funkcijos, atsakomybės. Toliau KVCSĮ 37–42 straipsniuose detaliau reglamentuojami svarbiausi veiksmai ar priemonės, tokios kaip perspėjimas ir informavimas, gyventojų evakavimas, materialinių išteklių teikimas, būtinų užduočių atlikimas, asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų nustatymas, prekybos ir paslaugų teikimo reguliavimas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, kurie atliekami gresiant ekstremaliajai situacijai ar ją paskelbus. KVCSĮ 40 straipsnyje siūloma ne tik nustatyti kaip skiriamos būtinos užduotys, bet ir įtraukti nuostatas, nustatančias atitinkamas garantijas pažeidžiamų asmenų grupėms bei kitu reguliavimu, analogišku nustatytam Karo padėties įstatymo 14 straipsnio 3-6 dalyse. KVCSĮ 41 straipsnyje nustato galimybę Vyriausybės nutarimu nustatyti asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje įtvirtinta galimybė įstatyme nustatyti atitinkamus konstitucinių teisių ir laisvių ribojimus tik „kai reikia garantuoti viešąją tvarką, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, ar kai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą, KVCSĮ 41 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinis krizių valdymo centras, vertindamas gautus siūlymus nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti ar teikdamas Vyriausybei analogišką savo siūlymą turi surinkti informaciją apie pagrįstą poreikį garantuoti viešąją tvarką, gelbėti ar apsaugoti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu. KVCSĮ 43 straipsnyje reglamentuojamas krizės valdymas. Atsižvelgiant į siekį reglamentuoti bendrą ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo modelį siūloma KVCSĮ 43 straipsnyje reglamentuoti krizės valdymą. Atsižvelgiant į NKVC organizacinę ir koordinacinę paskirtį, siūlome nustatyti, kad s usidariusios krizės valdymą organizuoja ir koordinuoja NKVC. Vyriausybei priėmus sprendimą imtis krizių valdymo veiksmų ir paskyrus už krizės valdymą atsakingą ministeriją ar kitą valstybės instituciją ar įstaigą, Nacionalinis krizių valdymo centras pagal kompetenciją imasi krizės valdymo ir jos padarinių šalinimo koordinavimo veiksmų kartu su Vyriausybės paskirta atsakinga už krizės valdymą ministerija ar kita valstybės institucija ar įstaiga.
Taip pat siekiant nustatyti atsakingas už krizės valdymą institucijas, jų įgaliojimus ir veikimą krizės metu, siūloma reglamentuoti, kad k rizių valdymas yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio. Strateginiu lygmeniu Vyriausybė ir NSK pagal kompetenciją priima strateginius sprendimus dėl krizių valdymo ir jos padarinių šalinimo. Operaciniu lygmeniu NKVC planuoja krizių valdymo priemones, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Taktiniu lygmeniu veikia ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos, vykdydamos valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose jų kompetencijai priskirtas ir ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas priemones, taip pat atsižvelgdamos į Nacionalinio saugumo komisijos sprendimus dėl krizės valdymo ir jos padarinių šalinimo prioritetų.. KVCSĮ 43 straipsnio 6–8 dalyse siūloma nustatyti Vyriausybės, NSK ir NKVC įgaliojimus krizės metu. Siekiant užtikrinti galimybę efektyviai likviduoti krizę ir pašalinti jos padarinius tais atvejais kai krizė susidaro dėl ypatingo įvykio, taip pat išorės arba vidaus įvykių ar procesų, keliančių grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, siūloma suteikti įgaliojimus Vyriausybei nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus.
Taip pat atsiradus su krize susijusiam būtinų prekių ir (ar) paslaugų trūkumui ar ribotam prieinamumui, suteikti įgaliojimus Vyriausybei imtis šių prekių ir (ar) paslaugų tiekimo ir prieinamumą didinančių priemonių. KVCSĮ 44–46 straipsniuose detaliau reglamentuojami svarbiausi veiksmai ar priemonės, tokios kaip perspėjimas ir informavimas, asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų nustatymas, prekybos ir paslaugų teikimo reguliavimas krizės metu. Atsižvelgiant į tai, kad krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų finansiniai poreikiai pasirengti krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, natūraliai priklauso nuo kilusių grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ar kitų pavojų, KVCSĮ 47 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti, kad krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams finansavimas planuojamas ir skiriamas atsižvelgiant į grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, kitus pavojus bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. KVCSĮ 48 straipsnyje siūloma aiškiai nurodyti galimus materialinio ir techninio aprūpinimo, skirto gyventojų apsaugai organizuoti, paieškos, gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti, krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, šaltinius.
KVCSĮ 49 straipsnyje siūloma aiškiai apibrėžti, iš kokių finansinių išteklių kompensuojamos savivaldybių patirtos materialinių išteklių teikimo išlaidos. Kai paskelbta konkreti valstybės lygio ekstremalioji situacija, esant poreikiui, konkrečias kompensuotinas išlaidas ir (ar) jų grupes nustato ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas savo sprendimu. Siūloma, kad kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, materialinių išteklių teikimo išlaidas dengia pati savivaldybė iš savo finansinių išteklių. O kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybių patirtos materialinių išteklių teikimo išlaidos kompensuojamos 70 procentų iš valstybės finansinių išteklių. Šiame įstatymo projekte siūloma naštos pasidalijimo tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų proporcija preliminariai atitiktų savivaldybių biudžetams tenkančių konsoliduotos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumos proporcijas, kurios išlieka maždaug tokios jau keletą metų iš eilės. Tai sudarys prielaidas greičiau ir lanksčiau reaguoti į ekstremaliąją situaciją ir priimti tikslesnius sprendimus. KVCSĮ 50 straipsnyje reglamentuojamos analogiškos galiojančiame CSĮ valstybės paramos teikimo nuostatos. KVCSĮ 51 straipsnyje reglamentuojami tarptautinio bendradarbiavimo krizių valdymo ir civilinės saugos srityje pagrindiniai principai.
Atsižvelgiant į PAGD ir NKVC KVCSĮ nustatytą kompetenciją, siūloma reglamentuoti, kad PAGD koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą civilinės saugos srityje ir atstovauja Lietuvos Respublikos interesams tarptautinėse institucijose ir organizacijose, taip pat bendradarbiauja su Europos Komisijos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir Jungtinių Tautų reagavimo į nelaimes monitoringo ir koordinaciniais centrais. Atitinkamai NKVC koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą krizių valdymo srityje, konsultuoja Užsienio reikalų ministeriją ir teikia pagalbą diplomatinei tarnybai atstovaujant Lietuvos Respublikos interesams tarptautinėse institucijose ir organizacijose, teikiant informaciją Lietuvoje akredituotų užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, ES įstaigoms, tarptautinių organizacijų atstovybėms, kitoms atstovybėms, akredituotiems jų nariams, atstovauja Lietuvos Respublikos interesams tarptautinėse institucijose ir organizacijose, vykdo nacionalinių krizių valdymo procedūrų atitikties Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir Europos Sąjungos institucijų nustatytoms procedūroms priežiūrą. KVCSĮ 52 straipsnyje reglamentuojami civilinės saugos tarptautinės pagalbos teisiniai pagrindai iš esmės analogiški, kaip ir galiojančiame CSĮ. Atsižvelgiant į KVCSĮ 9 straipsnyje nustatytą NKVC kompetenciją, siūloma KVCSĮ 53 straipsnyje nustatyti, kad kilus krizei, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, dėl kurios gali kilti pavojus kaimyninių valstybių gyventojams ir aplinkai, NKVC kaimyninėms valstybėms teikia informaciją apie krizę, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir dėl jos kilusius pavojus.
Atsižvelgiant į tai, kad ANK 526 straipsnyje siūloma nustatyti atsakomybę už Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo ir kitų krizių valdymą ir civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, siūloma KVCSĮ 54 straipsnyje aiškiai nurodyti, kad asmenys, pažeidę KVCSĮ reikalavimus, atsako ANK nustatyta tvarka. Parengtas projektų paketas skirtas sukurti vieningą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą, kurios paskirtis NSPĮ apibrėžiama taip: krizių valdymo ir civilinės saugos sistema kuriama ir plėtojama grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui keliantiems reiškiniams prognozuoti, stebėti, prevencinėms priemonėms parengti ir vykdyti, krizėms nustatyti bei valdyti, padariniams pašalinti, siekiant apsaugoti gyventojus nuo nelaimių karo ir taikos metu, jiems patiems šioje veikloje aktyviai dalyvaujant. Ši sistema užtikrina visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų, savanorių parengtį ir prevencinius veiksmus, o ekstremaliųjų situacijų, kitų krizių ir ginkluoto užpuolimo atvejais – krašto gyventojų perspėjimą ir informavimą, jų gyvybės ir turto apsaugą, reikalingą neatidėliotiną pagalbą ir evakuaciją iš pavojingų rajonų. NSPĮ siūloma reglamentuoti, kad NSK ir NKVC padeda Vyriausybei įgyvendinti uždavinius nacionalinio saugumo srityje (šiais subjektais plečiamas ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatytas nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų sąrašas).
NSK, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas, spręstų strateginius klausimus dėl Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionalinio saugumo interesams prevencijos, pasirengimo valdyti krizes ir krizių valdymo. Nustatoma, kad NKVC koordinuoja rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionalinio saugumo interesams stebėseną, atlieka grėsmių vertinimą ir prognozavimą, koordinuoja grėsmių prevenciją ir pasirengimą valdyti krizes (koordinuoja prevencijos bei krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų ir priemonių rengimą); kartu su Vyriausybės paskirta už krizės valdymą atsakinga institucija (jeigu pagal krizės pobūdį tokia būtų skiriama), imasi krizės valdymo ir jos padarinių šalinimo koordinavimo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinė teisė gali nustatyti aukštesnius žmogaus teisių standartus, nei tarptautinė teisė, dėl teisinio aiškumo tikslinga atitinkamai patikslinti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 4 skyriaus „Vidaus saugumo užtikrinimo politika“ skirsnio pirmos pastraipos paskutinį sakinį. Siekiant suderinti NSPĮ priedėlio 20 skyriaus antros pastraipos nuostatą, kurioje reglamentuojami Valstybės saugumo departamento uždaviniai su 9 straipsnyje numatyta NKVC kompetencija, taip pat suderinti su Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nuostatomis, siūloma NSPĮ priedėlio 20 skyriaus antroje pastraipoje nustatyti, kad Valstybės saugumo departamento tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes.
Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. NPĮ siūloma nepaprastosios padėties įvedimui netaikyti papildomų sąlygų, kad grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai turi būti kilusi dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės. Krizės ir ekstremalios situacijos sąvokas pripažinti netekusiomis galios, šias sąvokas apibrėžti KVCSĮ. Siūloma nustatyti, kad Seimas, tvirtindamas Respublikos Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, gali pakeisti teritoriją, kurioje įvedama nepaprastoji padėtis, nepaprastosios padėties trukmę, nustatytus konstitucinių teisių ir laisvių apribojimus ir nepaprastąsias priemones, kurios gali būti taikomos, arba jų taikymo mastą. Siūloma nustatyti, kad Vyriausybė motyvuotu sprendimu gali Seimui arba Respublikos Prezidentui siūlyti priimti sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, o įvedus nepaprastąją padėtį paskiria už nepaprastosios padėties valdymą atsakingą instituciją.
Patikslinti šios institucijos ir jos vadovo funkcijas nepaprastosios padėties metu ir įgaliojimus išduoti specialius leidimus, suteikiančius asmeniui ar transporto priemonei teisę būti tam tikru nustatytu laiku ir (ar) tam tikroje teritorijoje nepaprastosios padėties metu, nustatyti privalomuosius darbus, išduoti leidimus pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą, jeigu viešosios tvarkos apsaugos komendantūros nėra steigiamos, kontroliuoti, kaip laikomasi NPĮ 21 straipsnyje nustatytų teisės reikšti savo įsitikinimus, ieškoti informacijos ir ją gauti ar skleisti apribojimų (šiuo metu šios funkcijos ir įgaliojimai suteikti savivaldybių administracijų direktoriams). ANK siūloma papildyti nauju5261 straipsniu ir nenustatyti atsakomybę už Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo ir kitų nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, o straipsnio turinį dėl nurodyto pažeidimo pakartotinumo ir kitų atsakomybę sunkinančių pažeidimo padarymo aplinkybių, dėstyti analogiškai ANK 526 straipsniui. ANK5261 straipsnio 1 ir 2 dalyje siūloma nustatyti iki 100 proc. didesnes sankcijas nei ANK 526 straipsnyje, nes Nepaprastosios padėties įstatymo nuostatos skirtos apsaugoti labai svarbius gėrius: valstybės konstitucinę santvarką, užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei žmogaus teisių apsaugą nepaprastosios padėties metu. ANK5261 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris sukėlė pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, nustatyti tokias pat sankcijas, kaip ir ANK 526 straipsnio 3 dalyje.
5261 straipsnyje nustatytus administracinius nusižengimus. Šiuos įgaliojimus siūloma nustatyti policijai, PAGD, VSAT, Viešojo saugumo tarnybai prie VRM, savivaldybių administracijoms, Karo policijai ir Lietuvos Respublikos muitinei, t. y. toms institucijoms, kurioms tektų ne tik tiesiogiai dalyvauti nepaprastosios padėties valdyme, bet ir kontroliuoti kaip vykdomos nepaprastosios priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės lygiu nuspręsta, kad valstybės rezervo koordinatoriaus funkcijos iš Lietuvos respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos perduodamos Nacionaliniam krizių valdymo centrui, atsižvelgiant į jo visą apimančią koordinavimo funkciją pasirengimo procese, siūloma VRĮ 2 straipsnyje nurodyti, kad valstybės rezervo koordinatorius yra Nacionalinis krizių valdymo centras. VRĮ 13 straipsnyje siūloma reglamentuoti aiškesnę ir operatyvesnę valstybės rezervo, naftos produktų ir naftos valstybės atsargų naudojimo procedūrą. Taip pat, siekiant pasirūpinti Lietuvos Respublikos piliečiais užsienyje, kai jiems reikia pagalbos dėl jų buvimo šalyje kilusios krizės ar ekstremaliosios situacijos, siūloma įteisinti galimybę valstybės rezervą skirti pagalbai Lietuvos Respublikos piliečiams užsienyje krizės ar ekstremaliosios situacijos atveju. Valstybės rezervo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatoma aiški ir skubaus sprendimo panaudoti valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas priėmimo procedūra bei terminas. Taip pat, atsižvelgiant į KVCSĮ nuostatas, atliekami kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai.
EĮ 2 straipsnio 5 dalies pakeitimu siekiama prilyginti ekstremaliąją energetikos padėtį Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo projekte apibrėžtai ekstremaliajai situacijai. 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 13 straipsnio 3 dalies, 33 straipsnio 2 dalies ir 33 straipsnio 3 dalies pakeitimais siekiama panaikinti perteklinį ekstremaliosios energetikos padėties skelbimo reglamentavimą. Prilyginus ekstremaliąją energetikos padėtį ekstremaliajai situacijai, jos paskelbimą reglamentuotų KVCSĮ. EĮ 13 straipsnio 4 punkto pakeitimu siekiama suvienodinti vartojamus teisės aktų pavadinimus. 33 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma papildyti ekstremalios energetikos padėties paskelbimo pagrindą papildoma šilumos tiekimo sumažėjimo sąlyga. Siūloma pripažinti netekusiomis galios EĮ 33 straipsnio 2 ir 3 dalis, nes prilyginus ekstremaliąją energetikos padėtį ekstremaliajai situacijai, pirmosios paskelbimą ir atšaukimą reglamentuotų KVCSĮ. Siūloma pripažinti netekusia galios EĮ 33 straipsnio 6 dalį kaip perteklinę, nes vartotojų aprūpinimą naudojant naftos produktų valstybės atsargas reglamentuoja Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas. Siūloma pripažinti netekusiomis galios EĮ 33 straipsnio 8 ir 9 dalis kaip perteklines, nes KVCSĮ reglamentuoja ūkinės veiklos laisvių apribojimus, būtinus valstybės lygios ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. EĮ 33 straipsnio 10 dalyje siekiama suvienodinti sąvokas, naudojamas KVCSĮ ir Energetikos įstatyme. Siūloma pripažinti netekusiu galios BEĮ 8 straipsnį, nes VESK yra naikinama. 39 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma atsisakyti nuostatos, kad branduolinių ir radiologinių avarijų ir jų padarinių likvidavimo darbų organizavimas aprašomas institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose ir taip atsisakant nereikalingos teisinės konkurencijos su KVCSĮ ir jį įgyvendinančiais teisės aktais.
GDĮ 2 straipsnyje naujomis 541 ir 542 dalimis siekiama tiksliai apibrėžti GDĮ ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas. GDĮ 45 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 45 straipsnio 6 dalies, 46 straipsnio 1 dalies, 46 straipsnio 3 dalies, 46 straipsnio 6 dalies, 46 straipsnio 7 dalies, 57 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimais siekiama patikslinti ir suvienodinti vartojamas sąvokas. GDĮ 45 straipsnio 2 dalies pakeitimu siekiama atsisakyti nuorodos susijusios su gamtinių dujų tiekimo kontrolės ir finansavimo tvarkomis. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pagal Gamtinių dujų įstatymo suteiktus įgaliojimus gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo srityje prižiūri gamtinių dujų tiekimo įmonių taikomų priemonių veiksmingumą, užtikrinant patikimą gamtinių dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams, taip pat Taryba yra patvirtinusi Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodiką, Prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis priežiūros taisykles ir kitus teisės aktus, kurių gamtinių dujų įmonių priežiūrai pakanka. Todėl siūloma atsisakyti Vyriausybei Gamtinių dujų įstatymo suteiktų įgaliojimų nustatyti gamtinių dujų tiekimo kontrolės ir finansavimo tvarkas, nes tai perteklinis reikalavimas. NPNVAĮ 17 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma papildyti institucijų, kurios imasi veiksmų ekstremaliosios energetikos padėties metu, sąrašą institucijomis, kurios nurodytos Energetikos įstatyme, o Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisiją pakeisti Nacionaliniu krizių valdymo centru.
Siūloma pripažinti netekusia galios NPNVAĮ 17 straipsnio 2 dalį, nes nuostata pakartoja NPNVAĮ 17 straipsnio 1 dalį. 17 straipsnio 5 dalies pakeitimu siūloma VESK funkcijas priskirti NKVC. Atsižvelgiant į KVCSĮ 16 straipsnyje reglamentuotos civilinės saugos pajėgos, siūloma koreguoti LŠSĮ vartojamą civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų apibrėžimą. Taip pat atsižvelgiant į praktikoje (paskelbus nepaprastąją padėtį) iškilusį poreikį pasitelkti LŠS, siūloma LŠSĮ 18 straipsnyje nustatyti galimybę LŠS padėti civilinės saugos pajėgoms vykdyti atskiras užduotis nepaprastosios padėties metu bei reglamentuoti, kad šios pagalbos teikimo metu LŠS padaliniams vadovauja institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovas.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, LŠS patikėjimo teise gali būti perduodamas atitinkamai tik krašto apsaugos ministro sprendimu, tik Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomas trumpalaikis materialusis turtas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu tik kariuomenės patikėjimo teise valdomas trumpalaikis ir ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas LŠS LŠSĮ įstatymo 8 straipsnyje numatytiems LŠS uždaviniams įgyvendinti ir siekiant sudaryti galimybę perduoti LŠS patikėjimo teise ir kitą valstybės ar savivaldybių turtą siūloma LŠSĮ
dalimi ir nustatyti, kad LŠS uždaviniams įgyvendinti LŠS laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos pagrindais Vyriausybės ar jos įgaliotų turto valdytojų sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas valstybės turtas, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotų institucijų sprendimu savivaldybės tarybos nustatyta tvarka – savivaldybės turtas. Siekiant užtikrinti pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimo prevenciją siūloma ŽULPKĮ papildyti nauju181 straipsniu ir nustatyti, kad sveikatos apsaugos ministras Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu turi teisę nustatyti fiziniams ar juridiniams asmenims privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus, taip pat būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas, kai iškyla pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimo pavojus, taip siekiant suvaldyti pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimą dar iki karantino paskelbimo.
Asmenų srautų valdymas, kaukių dėvėjimas, saugaus atstumo bei higienos reikalavimų laikymasis, vėdinimo užtikrinimas yra pagrindinės pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų valdymui taikomos ir Pasaulio sveikatos organizacijos, ir Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro rekomenduojamos priemonės. Nei viena iš taikomų prevencijos priemonių atskirai nėra absoliučiai efektyvi užkertant kelią pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui. Veiksmingiausi rezultatai pasiekiami, kai visos pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo riziką mažinančios prevencijos priemonės yra įgyvendinamos kompleksiškai. Atsižvelgiant į tai siūloma ŽULPKĮ 21 straipsnyje nustatyti, kad karantino metu gali būti laikinai apribota ne tik asmens judėjimo laisvė, bet ir ūkinės veiklos laisvė, privataus gyvenimo neliečiamumas ir nustatyti ne tik ūkinės veiklos, bet ir viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimai siekiant išvengti pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo.
Atitinkamai siekiant įteisinti ir kitus žmogaus ir visuomenės sveikatą efektyviai apsaugančius ribojimus, ŽULPKĮ 21 straipsnyje siūloma įtvirtinti teisę Vyriausybei karantino metu:
1. riboti ar laikinai uždrausti ūkinę veiklą, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą, išskyrus atvejus, kai valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse atitinkamas funkcijas (darbus) būtina atlikti darbo vietoje, bei nustatyti šių paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką;
2. riboti susibūrimus privačiose vietose;
3. nustatyti atvykimo ir grįžimo į Lietuvos Respubliką sąlygas. Taip pat, siekiant užtikrinti karantino priemonių visapusišką ir efektyvų įgyvendinimą, ŽULPKĮ 21 straipsnyje siūloma nustatyti, kad karantino metu sveikatos apsaugos ministras gali nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų teikimo tvarką asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pasitelkiant infrastruktūrą ir materialinius bei žmogiškuosius išteklius nepaisant asmens sveikatos priežiūros įstaigų pavaldumo ir teisinės formos. Konstitucinis Teismas (toliau – KT) nutarimuose yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų:
Asmens teisių ir laisvių ribojimo pagrįstumo vertinimo kriterijai - sveiko proto ir akivaizdžios būtinybės kriterijai. Tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagristą visuotinai reikšmingą interesą, išimtys turi būti proporcingos siekiamam konstituciškai pagristam tikslui ir neriboti subjektų teisių daugiau, nei būtina. Žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinta, kad esant būtinybei demokratinėje visuomenėje užtikrinti, be kita ko, visuomenės saugumą ir žmonių sveikatos apsaugą, valstybės institucijos turi teisę apriboti naudojimąsi tam tikromis asmens teisėmis ir laisvėmis. KT yra konstatavęs, jog žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija. Valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai, pagerinti žmogaus, visuomenės gebėjimą įveikti kilusį pavojų sveikatai, susirgus užtikrinti medicininių paslaugų prieinamumą. Konstitucijoje numatyta, kad Vyriausybė „vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai“. Vyriausybės veikla yra ne tik vykdomojo, bet ir tvarkomojo pobūdžio.
Vykdydama įstatymus ir Seimo nutarimus, Vyriausybė pati leidžia norminius ir individualius teisės aktus, užtikrina jų vykdymą. Todėl, kaip minėta, Konstitucijoje yra įtvirtinti tik svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai ir nustatoma, kad Vyriausybė vykdo ne tik Konstitucijoje, bet ir kituose įstatymuose nurodytas pareigas (Konstitucijos 94 straipsnio 7 punktas). ŽULPKĮ 21 straipsnį siūloma papildyti nuostata, kad riboto karantino objektais gali būti ne tik asmenys, įvažiuojantys į Lietuvos Respubliką ar pervažiuojantys per Lietuvos Respubliką tranzitu iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų, bet ir iš užsienio šalies, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užkrečiamosios ligos paveiktų šalių sąrašą. ŽULPKĮ sąvokos ribotas karantinas apibrėžime numatyta, kad karantino objektai yra konkreti žaliava ir (ar) produktas arba konkreti paslauga, atsižvelgiant į tai, būtina patikslinti, kad riboto karantino objektai gali būti ne tik vietiniai gamintojai ir paslaugų teikėjai, jų naudojamos žaliavos ir medžiagos bei pagaminama ir realizuojama produkcija, bet ir įmonės, įstaigos ar organizacijos bei jų teikiamos paslaugos. ŽULPKĮ sąvokos ribotas karantinas apibrėžime numatyta, kad karantino objektu gali būti ribota teritorija, atsižvelgiant į tai, ŽULPKĮ būtina papildyti nuostata, kad riboto karantino objektai taip pat gali būti ir fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantys statiniai ar jų teritorijos.
Atsižvelgiant į tai, kad KVCSĮ 31 straipsnio 3 dalyje numatomas naujas profesinės karo tarnybos karių pasitelkimo būdas neatitinka KASOKTĮ 18 straipsnyje reglamentuotų karių pasitelkimo būdų, jo uždavinių ir funkcijų ir siekiant tarpusavyje suderinti šiuo du įstatymus, KASOKTĮ 42 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nustatyta atvejais, tvarka ir sąlygomis profesinės karo tarnybos kariai gali būti laikinai pasitelkti Nacionalinio krizių valdymo centro funkcijoms atlikti. Taip pat KASOKTĮ projekte atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai susiję su VESK pavadinimo keitimu ar išbraukimu, nuorodų į sąvokas pateikimu ir kt. KJNS projekte atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai susiję su VESK pavadinimo keitimu ar išbraukimu, nuorodų į sąvokas pateikimu ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kad KVCSĮ 32 straipsnyje siūloma reglamentuoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų valstybės tarnautojų ir darbuotojų prievolę vykdyti juos į pareigas priimančio asmens arba jo įgalioto asmens įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, taip pat dirbti poilsio ir švenčių dienomis, kai būtina likviduoti įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją ar šalinti jų padarinius, gelbėti žmonių gyvybę ar sveikatą, užkirsti kelią įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, krizei ar ekstremaliajai situacijai ir kt. ir, kad šis reglamentavimas kai kuriais atvejais gali neatitikti DK nuostatų, todėl DK projektu siūloma patikslinti DK 3 straipsnio nuostatą numatant, kad kitokios, negu nustato šis kodeksas, darbo santykius reglamentuojančios normos, gali būti nustatytos ne tik mobilizaciją ir karo padėtį, bet ir krizių valdymą ir civilinę saugą reglamentuojančiuose įstatymuose. VĮ pakeitimais siekiama keleto tikslų. VĮ 22 straipsnis, kuriame numatyti Vyriausybės įgaliojimai, keičiamas ir šio straipsnio 9 punkte siūloma numatyti, kad Vyriausybė priima sprendimą įsteigti Vyriausybės kanceliarijoje struktūrinį padalinį centrą. Kaip minėta, centro veikla būtų skirta ne tik viešojo administravimo subjekto „vidaus“ uždaviniams spręsti, todėl sprendimus dėl tokio centro steigimo Vyriausybės kanceliarijoje turėtų priimti Vyriausybė. VĮ 441 straipsnio pakeitimu siekiama dviejų tikslų.
Visų pirma juo siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybės kanceliarijoje Vyriausybės sprendimu gali būti steigiamas (steigiami) centrai, tarpinstitucinėms funkcijoms vykdyti (bendriems ministerijų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmams koordinuoti, viešojo administravimo subjektams reikiamoms kompetencijoms sutelkti, padėti Vyriausybei ir kitiems viešojo administravimo subjektams valdyti valstybės lygio situacijas ar procesus). Ši nuostata leistų Vyriausybei priimti sprendimą dėl NKVC įsteigimo Vyriausybės kanceliarijoje. Antra, siūloma numatyti, kad Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtam centrui vadovautų centro vadovas (centro direktorius) arba Vyriausybės kanclerio paskirtas Vyriausybės kanclerio pavaduotojas (atitinkamai, įsteigus centrą ir nusprendus, kad jam turėtų vadovauti Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kancleris galėtų turėti papildomą pavaduotoją – karjeros valstybės tarnautoją). Priklausomai nuo centrui, įsteigtam Vyriausybės kanceliarijoje, numatytų uždavinių Vyriausybės kancleris galėtų paskirti centro vadovą arba, prireikus, pavesti vienam iš savo pavaduotojų vadovauti tokiam centrui atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės kancleris vadovauja visai Vyriausybės kanceliarijai su visais administracijos padaliniais ir turi teisę deleguoti vienam iš savo pavaduotojų vadovauti konkrečiam administracijos padaliniui (centrui). Toks pavedimas užtikrintų, kad centrui vadovaujantis kanclerio pavaduotojas turėtų daugiau galimybių koordinuoti atitinkamam centrui pavestų uždavinių įgyvendinimą tiek Vyriausybės kanceliarijoje, tiek bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis. VĮ 37 pakeitimu siūloma numatyti lankstesnes Vyriausybės posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu galimybes.
Šiuo metu tokie posėdžiai gali būti organizuojami, jei atitinka keletą 37 straipsnyje numatytų sąlygų, kurios iš esmės visiškai nėra būdingos ir reikalingos dėl Covid-19 pandemijos įprasta tapusiai posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu formai (būtina valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, jeigu šiais atvejais teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, ir pan.). Tokio nuotolinio posėdžio metu išlaikomi visi Vyriausybei kaip kolegialiai institucijai ir jos darbui keliami reikalavimai (Vyriausybės narių ir kitų asmenų dalyvavimas, viešumas ir pan.), todėl nėra tikslinga apriboti galimybes Vyriausybei posėdžiauti nuotoliniu būdu tik siekiant spręsti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas ir jei teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą. Priešingai, nuotolinio būdu organizuojamas posėdis suteiktų daugiau galimybių tiek Vyriausybės nariams, tiek kitiems asmenims, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai ir Vyriausybės darbo reglamentas, dalyvavimą posėdyje. Be to, galimybė tokiu būdu organizuoti posėdžius išlieka ypač svarbi nepaprastosios padėties, karantino, ekstremaliosios situacijos ir pan. atvejais, kaip tai pasimatė Covid-19 pandemijos metu. VĮ 23 straipsnį siūloma p apildyti 3 punktu ir numatyti, kad įstatymų nustatytais atvejais Vyriausybė gali skirti savivaldybėms užduotis ir koordinuoti su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių jų funkcijų vykdymą. Šis pakeitimas siūlomas atsižvelgiant į siūlomas KVCSĮ nuostatas ir juose numatytą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą bei savivaldybių vaidmenį.
Siūlant papildyti VĮ 201 straipsniu siekiama įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybė, netgi nesant tuo tikslu pavedimų ar įgaliojimų konkrečiame įstatyme, turi užtikrinti veiksmingą įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų vykdymą priimdama jiems įgyvendinti reikalingus teisės aktus arba įgaliodama juos priimti kompetentingą ministeriją, Vyriausybės įstaigą ar įstaigą prie ministerijos. Ši nuostata atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pagal kurią „<...> iš Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktų, kuriuose yra įtvirtinti Vyriausybės, kaip vykdomosios valdžios institucijos, įgaliojimai, iš konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų Vyriausybei kyla pareiga užtikrinti veiksmingą įstatymų vykdymą, inter alia tais atvejais, kai įstatymu jai nėra nustatyta konkretaus pavedimo. Ši Vyriausybės pareiga apima inter alia pareigą priimti poįstatyminius aktus <...>“ ) (Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarimas). Ši nuostata suteiktų bendrą įgaliojimą ir pareigą Vyriausybei visais atvejais priimti visus būtinus įstatymų įgyvendinamuosius aktus arba įgalioti juos priimti kitą, jai atskaitingą, instituciją. Atitinkamai turi būti keičiamas VTĮ 1 priedas, kuriame nustatomi valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, numatant naują pareigybę – centro vadovą. Siūloma šią pareigybę įtraukti į 3.1 papunktį, prilyginant Respublikos Prezidento patarėjui, Seimo Pirmininko patarėjui ir Ministro Pirmininko patarėjui bei taikant pareiginės algos koeficientą 18,7–20. Tokiu būdu centro vadovas pareigybių grupėje būtų žemiau nei Vyriausybės kanclerio pavaduotojas (18,7–20,5) ar ministerijos kancleris (19,5–21,5), bet aukščiau nei grupės vadovas ar departamento direktorius (11,5–18,5).
Įstatymų įsigaliojimo data siejama su poreikiu laiku parengti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ir tinkamai pasirengti naujo krizių valdymo ir civilinės saugos mechanizmo taikymui. Vyriausybės nutarimo, kuriuo Seimui teikiami įstatymų projektai, projekto 1 punkte siūloma atšaukti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 22, 25, 26, 27, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4555 (toliau – projektas Nr. XIIIP-4555), pateiktą Lietuvos Respublikos Seimui 2020 m. vasario 26 d. 2020 m. kovo viduryje prasidėjus COVID 19 pandemijai ir sutrikus Seimo darbui, 2020 m. vasario 26 d nespėta pristatyti Seime ir jis liko nesvarstytas. Vėliau, 2020 m. balandžio 28 d., Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2864 (Vyriausybė Seimui pateikė 2020 m. kovo 25 d.), kuriame buvo įtraukta dalis projekto Nr. XIIIP-4555 nuostatų. Taip pat Vyriausybės nutarimo, kuriuo Seimui teikiami įstatymų projektai, projekto 1 punkte siūloma atšaukti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5332 pateiktą Lietuvos Respublikos Seimui 2020 m. spalio 30 d., kurio dėl prasidėjusių rinkimų į Seimą nespėta pristatyti Seime ir jis liko nesvarstytas. Priėmus įstatymų projektus bus sukurta integruota krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema, sudarytos prielaidos užtikrinti koordinuotą ir efektyvų pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas, jų prevenciją, nuolatinę situacijų stebėseną, vertinimą ir veiksmingą krizių bei ekstremaliųjų situacijų valdymą.
Sprendimai dėl taikomų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonių, padarinių šalinimo, žalos mažinimo bus greitesni, paremti ekspertų ir specialistų vertinimu. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teigiamos įstatymo projekto priėmimo pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų pasekmių nenumatoma, nebent asmenų nepasitenkinimas nustatytais laikinais apribojimais siekiant išvengti pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo, tačiau, kaip minėta aiškinamojo rašto 4 punkte, tokiu reguliavimu siekiama viešojo visos visuomenės saugumo intereso, todėl dėl aiškinamojo rašto 4 punkte nurodytų priežasčių yra būtina ir proporcinga priemonė, ja nėra paneigiama žmogaus teisių ir laisvių esmė, o užtikrinamas konstituciškai pagristas visuotinai reikšmingas interesas, kadangi žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių. 6 . Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų nuostatos nesusijusios su kriminogenine situacija ir korupcija. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siekiant įteisinti žmogaus ir visuomenės sveikatą efektyviai apsaugančius ribojimus, ŽULPKĮ 21 straipsnyje siūloma įtvirtinti teisę Vyriausybei karantino metu riboti ar laikinai uždrausti ūkinę veiklą bei nustatyti šių paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką.
Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinta, kad esant būtinybei demokratinėje visuomenėje užtikrinti, be kita ko, visuomenės saugumą ir žmonių sveikatos apsaugą, valstybės institucijos turi teisę nustatyti tam tikrus ribojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija. Valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai, pagerinti žmogaus, visuomenės gebėjimą įveikti kilusį pavojų sveikatai. Ūkinės veiklos ribojimais kaip ik siekiama sudaryti galimybes vykdyti veiklą saugesnėmis veiklos organizavimo sąlygomis ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą, o laikinas ūkinės veiklos uždraudimas laikytina kaip Ultima ratio priemonė, kuri galėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užtikrinus minėtus ribojimus bei kitų užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonių organizavimą sudaromos palankesnės sąlygos pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos suvaldymui. 8 .
8. Ar įstatymų ir Seimo nutarimų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais įgyvendinama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano [3] , 11.7.2 papunkčio priemonė – parengti ir priimti Civilinės saugos įstatymo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimus, nustatančius pasirinkto bendro ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo modelio teisinį reglamentavimą ir 11.7.3 papunkčio priemonė – įsteigti nacionalinio lygmens ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centrą pagal pasirinktą modelį. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymus inkorporuoti į teisinę sistemą, reikės pakeisti kitus įstatymus, kuriuose vartojama sąvoką „ekstremali situacija“ į sąvoka „ekstremalioji situacija“. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Ar į statymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, turės būti keičiami šie teisės aktai:1 .
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1243 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 286 „ Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo , L ietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo atitinkamų nuostatų įgyvendinimo“ ;
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 551 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 1386 „Dėl Pavojingų Lietuvos ūkio objektų registro reorganizavimo į Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrą“ pakeitimo“;
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 680 „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos reikalų koordinavimo civilinės saugos srityje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 717 „Dėl Objektų pripažinimo valstybinės reikšmės objektais tvarkos aprašo patvirtinimo“;
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1171 „Dėl Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr.1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“;
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. Nr. 501 nutarimas „Dėl Civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 99 „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju patvirtinimo“;
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimas Nr.
718 „Dėl Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 1028 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimas Nr. 1295 „Dėl Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 241
„Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“;
14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. 700-9 „Dėl Grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stebėjimo, vertinimo ir perspėjimo apie grėsmes tvarkos aprašo patvirtinimo“
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašą ir priskyrimo kriterijų aprašo patvirtinimo“
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 12 „Dėl Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarkos patvirtinimo“;
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis“;
18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 200 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą“;
19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“;
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 254 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų patvirtinimo“;
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimas Nr.
291 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“. Priėmus įstatymus, Vyriausybė turės patvirtinti:
1. Nacionalinio galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo tvarką;
2. Pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarką;
3. Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarką;
4. priimti sprendimą dėl NKVC steigimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje. Priėmus įstatymus, turės būti pripažinti netekusiais galios:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 723 „Dėl Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatų patvirtinimo“;
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“;
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 1212 „Dėl Gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. Nr. nutarimas 1108 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos sistemos parengties lygių skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 96 „Dėl slėptuvių poreikio nustatymo“;
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr.
529 „Dėl Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Priėmus įstatymų projektus, vidaus reikalų ministras, sveikatos apsaugos ministras, PAGD direktorius iki įstatymų įsigaliojimo turėtų pripažinti netekusiais galios arba pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su įstatymų projektuose keičiamomis nuostatomis, o taip pat pagal kompetenciją priimti naujus teisės aktus. Vyriausybės kancleris turės priimti Nacionalinio krizių valdymo centro veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašymus ir pan.). 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės biudžeto lėšų poreikis Vyriausybės kanceliarijai Nacionaliniam krizių valdymo centrui įsteigti 2022–2023 m. sudaro 1150 tūkst. eurų. Šio centro pajėgumams sukomplektuoti reikalingi papildomi (22 etatai) – 750 tūkst. eurų (iš jų darbo užmokesčiui (toliau – DU) - 739 tūkst. eurų, socialiniam draudimui (toliau – SD) – 11 tūkst. eurų). 1 pareigybei skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis 2800 eurų. Per metus vienai pareigybei – 33 600 eurų. Pilni operaciniai pajėgumai (30 pareigybių, įskaičiuojant esamas Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės pareigybes) būtų pasiekti iki 2023 m. gruodžio, nuosekliai didinant pajėgumus. 5 etatus numatyta įsteigti 2022 m. (2022 m. suplanuota 203 tūkst. eurų, iš jų DU – 200 tūkst. eurų, SD – 3 tūkst. eurų.). Likusiems 17 etatų 2023 m. reikės 547 tūkst. eurų (iš jų DU – 439 tūkst. eurų, SD – 8 tūkst. eurų.). Nuo 2024 m. personalo išlaikymui reikės 1023 tūkst. eurų per metus (iš jų DU – 1 008 tūkst. eurų, SD – 15 tūkst. eurų).
Materialinei bazei (infrastruktūra, techninis aprūpinimas) sukurti, įrengiant darbo vietas Vyriausybės kanceliarijos patalpose, numatomas valstybės biudžeto lėšų poreikis 2023 m. – 400 tūkst. eurų. Įstatymo projekto 13 straipsnyje numatytam parengties pareigūno etatui savivaldybėse įsteigti, valstybės biudžeto lėšų poreikis (viso 60 pareigybių) sudaro 2 128 tūkst. eurų 2023 m. (iš jų darbo užmokesčiui –
tūkst. eurų, socialinio draudimo įmokoms – 26 tūkst. eurų, pareigybių išlaikymo išlaidos – 278 tūkst. eurų). 14 . Rengiant į statymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus, negauta specialistų vertinimų. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„ekstremalioji situacija“, „civilinė sauga“, „krizė“, „krizių valdymas“
. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Ministro Pirmininko 2021 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr. 11 buvo sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl krizių ir ekstremalių situacijų valdymo modelio ir jo įdiegimo veiksmų plano parengti, kuri išanalizavusi esamą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo situaciją, santykį su mobilizacijos ir kitomis sistemomis, taip pat kitų šalių praktiką, pasiūlymus dėl krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo modelio pateikė Vyriausybei (2021 m. birželio 29 d. Nr. LV-290). Darbo grupės parengtiems pasiūlymams Vyriausybė pritarė 2021 m. liepos 28 d. pasitarime (protokolas Nr. 41, 1 klausimas). [1] Europos Parlamento ir Tarybos 2013-12-17 sprendimas Nr.
1313/2013/ES, 6 str. [2] EK pranešimas „Rizikos valdymo gebėjimų vertinimo gairės“ (2015/C 261/03), 4.1 d., Europos Komisijos pranešimas „ Duomenų apie nelaimių rizikos valdymą teikimo gairės“ (2019/C 428/07), 1 d. 1.2 p. [3] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“.
DĖL
2022-06-22 Nr. XIVP-1819 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 ir 16 dalyse pateiktų sąvokų apibrėžčių, nei iš kitų keičiamo įstatymo nuostatų nėra atskleistas „kokybinis“ ekstremaliojo įvykio ir ypatingojo įvykio atskyrimo kriterijus, t. y. nėra aišku, kokiais atvejais įvykis, sukėlęs ar keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai, būtų laikomas ekstremaliuoju, o kuriais atvejais – ypatinguoju. Nėra aišku, ar ekstremalusis įvykis apima ypatingąjį įvykį (kuris yra tiesiog „aukštesnė“ jo forma pagal pavojingumo laipsnį ir galinčias kilti pasekmes), ar, vis dėlto, ypatingasis įvykis jo reglamentavimo požiūriu iš esmės skiriasi nuo ekstremaliojo įvykio. Tokiu atveju siūlytina aiškiau atskleisti įvykių pripažinimo ekstremaliuoju arba ypatinguoju teisines pasekmes, t. y. galimus jų numanomai sukeliamų padarinių valdymo skirtumus ir sąlygas. 2. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme vartojamos formuluotės „susidariusi ekstremalioji situacija“ (2 straipsnio 5 dalis ir kt.) ar „gresianti ekstremalioji situacija“ (2 straipsnio 24, 30 dalys ir kt.) yra tikslios ir teisingai apibrėžia galimą situaciją. Mūsų nuomone, keičiamo įstatymo nuostatų visuma suponuoja, kad ekstremalioji situacija, skirtingai nuo ekstremaliojo įvykio, yra ne susidarančių faktinių aplinkybių išraiška, o būtent teisinė kategorija (teisinis režimas), kuri gali būti skelbiama esant tam tikroms sąlygoms.
Kitaip sakant, ekstremalioji situacija negali susidaryti, kol ji oficialiai nepaskelbta (gali susidaryti aplinkybės, kurios būtų pagrindas skelbti ekstremaliąją situaciją), tuo labiau – negali grėsti (kaip negali grėsti administravimo akto priėmimo faktas). Todėl ekstremalioji situacija turėtų būti apibrėžiama ir reguliuojama ne kaip gresiančios ar susidariusios faktinės aplinkybės, o būtent kaip viešojo administravimo subjekto sprendimu skelbiamas teisinis režimas, įvedamas esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms (t. y., esant atitinkamus kriterijus atitinkančiam ekstremaliajam įvykiui, kai gresia ar susidaro neigiami ir žalingi padariniai). Atitinkamai ekstremalioji situacija negali būti ir likviduojama; likviduojami būtent ekstremaliojo įvykio padariniai, kurių nelikus ar juos pakankamai sumažinus ekstremalioji situacija gali būti atšaukiama. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, keičiamo įstatymo nuostatos vis tiek turėtų būti revizuojamos ir tikslinamos, aiškiai atskiriant ekstremaliąją situaciją kaip įvedamą teisinį režimą (kuris negali grėsti ar susidaryti), nuo ekstremaliosios situacijos kaip faktinių aplinkybių visumos, kurių susidarymas ar grėsmė susidaryti gali būti pagrindas įvesti teisinį režimą – skelbti ekstremaliąją situaciją (nors, mūsų nuomone, toks dualistinis ekstremaliosios situacijos reglamentavimas būtų ydingas, neaiškus ir klaidinantis). 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5, 10 ir 15 dalyse yra vartojama „gyventojų socialinių sąlygų“ samprata, tačiau nei iš šių, nei iš kitų keičiamo įstatymo bei galiojančių įstatymų nuostatų nėra aiškus šios sampratos turinys ir jos santykis su 3 straipsnio 5 punkte vartojama samprata „būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos“. 4.
reguliavimo dalykas, t. y. jis apibrėžia ne pačios sąvokos „ekstremaliųjų situacijų valdymo planas“ turinį, o jau galimus šio plano rengimo ypatumus
paskirtis). Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio22 daliai. 5. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11, 25 ir 26 dalys neturėtų būti papildytos nurodant, kad atitinkamai gelbėjimo, neatidėliotini ir paieškos darbai yra vykdomi esant ne tik ekstremaliesiems, tačiau ir ypatingiesiems įvykiams. 6. Atsižvelgiant į susiformavusią teisėkūros praktiką ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje pateikiamas nuorodas į kitus įstatymus dėstyti abėcėlės tvarka. 7. Manytina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 punkte apibrėžto proporcingumo principo turinį reikėtų patikslinti, nurodant, kad šis principas reiškia, kad asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų apimtis yra ne didesnė, nei būtina, atsižvelgiant į krizių ar ekstremaliųjų situacijų pavojingumą ir galimus padarinius . 8. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 punkte, 6 straipsnio 5 punkte bei toliau keičiamo įstatymo tekste ministerijos yra išskiriamos iš kitų valstybės institucijų ir įstaigų rato. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo nuostatose nėra jokių normų, suponuojančių kažkokį kitokį ministerijų statusą ar kitokias jų teises ir pareigas krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo srityje, pagrindžiančias tokį jų išskyrimą iš valstybės institucijų ir įstaigų grupės. Be to, akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu ministerijos statusas lemtų kitokias jos funkcijas, teises ar pareigas įstatymo objekto reguliavimo požiūriu, tas galėtų ir turėtų būti nustatyta būtent konkrečioje keičiamo įstatymo nuostatoje (o ne vartojamas perteklinis išskyrimas visame įstatymo tekste).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į vieną esminių teisėkūros principų, nustatančių, kad teisės akto tekstas turėtų būti glaustas ir aiškus, siūlytina ministerijų neišskirti iš valstybės institucijų ir įstaigų rato. 9. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė savo iniciatyva arba Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu nusprendžia imtis krizės valdymo veiksmų, tačiau daugiau apie krizės pradžios konstatavimą, skelbimą ar nustatymą, keičiamo įstatymo tekste nėra užsimenama. Mūsų nuomone, toks reguliavimas nėra pakankamas, kad būtų aiškiai atskleisti šio teisinio režimo (jeigu tai apskritai yra atskiras teisinis režimas) ar situacijos konstatavimo pagrindai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad vienas iš krizės atvejų yra valstybės lygio ekstremalioji situacija, kurios nepavyksta likviduoti ir (ar) pašalinti jos padarinių taikant šiame įstatyme nustatytas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo priemones. Todėl sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas, nėra aiškus, pvz., paskelbtos ekstremaliosios situacijos „virtimas“ krize momentas, administracinė tokio momento konstatavimo forma, tokio krizės konstatavimo teisinės pasekmės paskelbtos ekstremaliosios situacijos požiūriu (ar būtų taikomos naujos savo pobūdžiu priemonės, kurios keistų anksčiau nustatytas, ar, vis dėlto būtų taikomos tik papildomos priemonės). Atsižvelgiant į tai, reikėtų plačiau atskleisti kilusios krizės konstatavimo sąlygas, t. y. teisinius pagrindus, kuriems esant galima konstatuoti, kad Lietuvos Respublikoje kilo atitinkama krizė ir atsirado sąlygos taikyti krizės valdymo priemones ir imtis atitinkamų veiksmų.
Pvz., iš keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nėra aišku, kada krizės valdymo veiksmų imasi Nacionalinis krizių valdymo centras, o kada – jau pati Vyriausybė. 10. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkto nuostatas, kurių viena numato, kad Vyriausybė nusprendžia imtis krizės valdymo veiksmų , o kita – kad Vyriausybė skiria už krizės valdymą atsakingą instituciją ar įstaigą, kuri kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru pagal kompetenciją imasi krizės valdymo veiksmų, reikėtų šias nuostatas suderinti tarpusavyje. 11. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatas siūlome patikslinti, nurodant, kad Vyriausybė gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus nustato būtent krizės ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu. 12. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9, 10, 11 punktų bei kitų atitinkamų keičiamo įstatymo nuostatų formuluotės tikslintinos nustatant, kad viešojo administravimo subjektai tvirtina ne atitinkamas tvarkas, o tvarkų aprašus. 13. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte (arba bent 8 straipsnio nuostatoje iki dvitaškio) siūlome nurodyti, kad Nacionalinio saugumo komisija yra Vyriausybės (sudaroma) komisija. 14.
į Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos statusą, jos sudėtį bei veiklos principus, ginčytinos keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatos, nustatančios, kad ši komisija priima sprendimus dėl veiksmų ir priemonių grėsmėms nacionaliniam saugumui sumažinti ar jų išvengti bei priima sprendimus dėl krizių valdymo prioritetų. Nebūtų aiškus nei tokių priimamų sprendimų pobūdis, nei privalomumas, nei adresatų ratas. Pažymėtina, kad ir pačiame Vyriausybės nutarime, kuriuo sudaryta ši komisija, nustatyta, kad jos užduotis yra teikti Vyriausybei, valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl veiksmų ir priemonių, kurių reikia grėsmėms ir galimiems žalingiems jų padariniams sumažinti ar jų išvengti bei teikti Vyriausybei, valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl veiksmų ir priemonių krizei valdyti ir (ar) krizės padariniams sumažinti ar šalinti. Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti aukščiau nurodytas keičiamo įstatymo nuostatas, apibrėžiančias Nacionalinio saugumo komisijos įgaliojimų jai nepavaldiems subjektams turinį. 15. Derinant keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, 8 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių
„ar jų išvengti“ įrašytini žodžiai „ar jas šalinti“. 16. Nėra aišku,
kodėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 punkte nėra nurodoma, kad į Nacionalinio saugumo komisijos kompetenciją patenka ne tik ūkio subjektų, tačiau ir veiklos vykdytojų pasirengimo krizėms bei ekstremaliosioms situacijos vertinimas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies
ir kitoms įstatymo nuostatoms. 17. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis Nacionalinio krizių valdymo centro statusą, jo veiklos, finansavimo bei vadovavimo jam principus. Kadangi kartu su šiuo projektu teikiamame Vyriausybės įstatymo Nr.
I-464 22, 23, 37 ir 44(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20(1) straipsniu įstatymo projekte Nr. XIVP-1833 yra įtvirtinamos abstrakčios nuostatos, suteikiančios teisę Vyriausybei priimti sprendimą įsteigti Vyriausybės kanceliarijoje struktūrinį padalinį centrą bendriems ministerijų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmams koordinuoti, viešojo administravimo subjektams reikiamoms kompetencijoms sutelkti, padėti Vyriausybei ir kitiems viešojo administravimo subjektams valdyti valstybės lygio situacijas ar procesus, neįvardinant šio centro pavadinimo, keičiamame įstatyme turi būti įtvirtintos sąsajos su Vyriausybės įstatymu, kurios leistų suprasti, kad keičiamame įstatyme minimas Nacionalinis krizių valdymo centras yra būtent tas, kurį pagal Vyriausybės įstatymą įsteigia Vyriausybė. 18. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktis tikslintinas, nes jis suponuoja, kad Nacionalinio saugumo komisija pati priima sprendimą dėl poreikio imtis krizės valdymo veiksmų ir skiria už krizės valdymą atsakingą ministeriją ar kitą valstybės instituciją ar įstaigą. 19. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto e papunkčio nuostatos, nustatančios, kad ši funkcija vykdoma tik paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, turinys bei jos santykis su kituose papunkčiuose įtvirtintomis Nacionalinio krizių valdymo centro funkcijomis, nes, mūsų nuomone, ir šio punkto c, d, g ir f papunkčiuose nurodytos funkcijos taip pat vykdomos tik tada, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija (ir atitinkamai paskirtas valstybės operacijų vadovas). 20. Derinant keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto d papunktyje formuluotėje „valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui“ brauktini žodžiai „lygio ekstremaliosios situacijos“. 21.
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 11 punkte reikėtų nurodyti, kam teikiama parengta ataskaita apie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą. 22. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte reikėtų atskleisti, kokiems subjektams ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos teikia informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 daliai. 23. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatoje iki dvitaškio skliaustai turi užsidaryti ne po žodžio „perduotą“, o po žodžio „savivaldybei“. 24. Kadangi savivaldybės yra valstybės teritorijos administraciniai vienetai, kurių vardu įvairias sutartis gali sudaryti tik jų valdymo institucijos, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 punkte vietoj žodžių „su kitomis savivaldybėmis“ įrašytini žodžiai „su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis“. 25. Keičiamo įstatymo
veiklos tikslai yra valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pavedimu atlikti civilinės mobilizacijos institucijos mobilizacijos valdymo grupės funkcijas, suponuoja, kad operacijų centras gali būti sudaromas ne vienoje savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (ir tokiu atveju šios institucijos ar įstaigos vadovas duoda jai pavedimus), tačiau šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad kiekvienoje savivaldybėje sudaromas savivaldybės operacijų centras, o jo nuostatus tvirtina bei atitinkamai pavedimus duoda tik savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlome patikslinti. 26. Keičiamo įstatymo
pajėgas sudaro ne tik nurodyti juridiniai asmenys, tačiau ir juose dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai. 27.
neturėtų būti patikslinta keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus , nes atvejai, kada gali būti pasitelkiami savanoriai ir NVO pajėgos, nurodyti tik šio straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nustatyta tik jų pasitelkimo tvarka. 28. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies redakcija tikslintina, nurodant, kad savivaldybės administracijos direktorius leidžia čia nuro dyto turinio įsakymus (o ne pri ima, kaip siūloma projekte), nes įsakymas yra vienasmenis aktas. 29. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį reikėtų patikslinti, nes valstybinės reikšmės objektai (t. y. ūkio, energetikos, transporto, telekomunikacijų ar kiti infrastruktūros objektai) ne patys, o juos valdančios ar kontroliuojančios institucijos ar įmonės gali vykdyti ekstremaliųjų situacijų prevenciją (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 daliai). Be to, ši dalis pildytina, nustatant, kad ekstremaliųjų situacijų prevenciją vykdo ir veiklos vykdytojai. 30. Keičiamo įstatymo
reikšmės objektų ar šiuos objektus valdančių ar kontroliuojančių institucijų ir įmonių bei veiklos vykdytojų vykdomą ekstremaliųjų situacijų prevenciją. 31. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 3 dalies 3 punkte po žodžio „mokymas“ įrašytini žodžiai „ir gyventojų švietimas“. 32. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta funkcija – pavedimas dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio ir švenčių dienomis, atšaukimas iš kasmetinių ar kitų atostogų, gali būti laikoma pasirengimo krizei sudėtine dalimi, nes tokie pavedimai duodami ne rengiantis, o jau gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją (keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis).
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punktui. 33. Keičiamo įstatymo
ministerijų parengties pareigūnai skiriami šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (reikėtų palikti tik nuostatą, kad šie pareigūnai kartu yra ir Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės nariai). 34. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje pateikta sąvokos „krizių valdymo plano” apibrėžtis suponuoja, kad gali būti rengiami ir atskiri krizių valdymo planai, o bendri krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai gali būti rengiami šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies
ekstremaliųjų situacijų valdymo planai (valstybiniai krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai bei valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai). Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 35. Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo, siūlome keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies nuostatą, nustatančią, kad valstybinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus tvirtina Vyriausybė, dėstyti iš karto po šio straipsnio1 dalies, kurioje nurodytos visos valdymo planų rūšys. 36.
institucija nustato kriterijus, kuriuos atitinkančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą“. 37. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai bei jų rengimas yra išskiriami iš kitų įstaigų rengiamų planų. Jeigu tai yra kažkoks specifinis imperatyvas, galbūt reikėtų papildyti ir šio straipsnio 1 dalį, atskiru punktu išskiriant šių įstaigų rengiamus ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. 38. Keičiamo įstatymo
vidaus reikalų ministro įgaliota“. 39. Keičiamo įstatymo
„direktoriaus“. Be to, šioje dalyje vietoj formuluotės „įskaitant prieinamas
informacijos ir ryšių technologijas, bet jomis neapsiribojant“ siūlytina vartoti formuluotę „informacijos ir ryšių technologijas, kuriomis disponuojama“, nes, mūsų nuomone, tai ir siekiama nustatyti. Analogiškai tikslintina 3
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 26 straipsnis pildytinas nurodant subjektą, įgaliotą organizuoti valstybės lygio civilinės saugos pratybas (nes siūlomose nuostatose nurodyta tik kas tvirtina tokio lygio civilinės saugos pratybų planus). 41.
41Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje tikslinga detaliai apibrėžti krizių valdymo ir (ar) civilinės saugos pratybų turinį, nurodant, kad jose “<…> tariamomis ekstremaliosios situacijos ar krizės sąlygomis tikrinami veiksmai ir procedūros, numatytos ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose ar krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, tobulinami sprendimų priėmimo įgūdžiai, mokomasi praktiškai organizuoti ir atlikti krizių valdymą, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduoti įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ar ekstremaliąsias situacijas ir šalinti jų padarinius“, nes, viena vertus, tai savaime suprantama; kita vertus, pagal šio straipsnio 8 dalį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius tvirtina civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodines rekomendacijas, o pagal11 dalį – k rizių valdymo ir civilinės saugos pratybos organizuojam os Vyriausybės nustatyta tvarka. 42. Siekiant teisės akto glaustumo bei išvengti pasikartojančių perteklinių nuostatų, siūlome atsisakyti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies, nes joje įtvirtinta nuostata iš esmės tik pakartoja 17 straipsnio 6 dalyje bei šio straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimą. 43. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis yra klaidinančio turinio, nes šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos jokios konkrečios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai, kaip galima būtų suprasti iš 1 dalies. Sistemiškai vertinant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, manome, kad 1 dalis apskritai yra perteklinė bei netikslinga, nes visos būtinų priemonių atsargų kaupimo principinės nuostatos įtvirtintos būtent 2 dalyje. 44. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „pagal šio straipsnio
nustatytus reikalavimus“. 45.
įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje brauktinas perteklinis žodis „kiti“, o 4 dalyje vietoj žodžių „kuriame vienu metu būna“ įrašytini žodžiai „kuriame vienu metu gali būti“. Taip pat pažymime, kad šios dalies formuluotė tikslintina dar ir tuo aspektu, kad patalpa turi atitikti ne priedangos sąvoką, o priedangai keliamus reikalavimus. 46. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „be šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytų bendrųjų ir atitinkamos rūšies sutartims keliamų reikalavimų“ įrašytini žodžiai „be Civiliniame kodekse nustatytų bendrųjų šios rūšies sutartims keliamų reikalavimų“. 47. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti patikslinta, kokiuose civilinės saugos mokymuose, t. y. kokio subjekto organizuojamuose mokymuose (derinant su keičiamo įstatymo 25 straipsniu), turi dalyvauti kita įstaiga ar ūkio subjektas (be to, turbūt nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kad mokymuose turi dalyvauti atitinkami šių įstaigų ar ūkio subjektų darbuotojai). 48. Kadangi sąlyga, dėl keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje išdėstytų sąlygų privalomumo, taikoma visiems 31 straipsnio 2 dalies punktams, siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, siūlome visuose trijuose 31 straipsnio 2 dalies punktuose braukti žodžius skliaustuose „(esant šio straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms)“, o 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžio
„laikotarpį“ įrašyti žodžius „ir esant šio straipsnio 3 dalyje nustatytoms
sąlygoms”. 49. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „valstybės tarnautojams
“, o šios dalies 2 punkte – žodis „darbuotojams“. 50. Keičiamo
įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio atsisakytina perteklinės nuorodos į jos 1 ir 2 punktus, nes šioje dalyje tėra du punktai.
Siūlome nuostatoje iki dvitaškio tiesiog nurodyti, kad „Valstybės tarnautojai, darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai ir žvalgybos pareigūnai pasitelkiami tik esant šioms sąlygoms:“. 51. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje reikėtų patikslinti, ar pasitelktiems asmenims garantuojamos visos iki pasitelkimo priklausiusios socialinės garantijos, ar, vis dėlto, turimos omenyje ne turėtos socialinės garantijos, o susijusios su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo arba jo įgalioto asmens pavestų užduočių vykdymo specifika. 52. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje įvardijamos šio straipsnio
nenurodomos, tik nustatyta, kad pavedama vykdyti Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo arba jo įgalioto asmens pavestas užduotis. Analogiško turinio pastaba pareikština
antrajam sakiniui. 53. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje ir su Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei tikslintinos, aiškiai nurodant, kokias asmenų kategorijas galima atšaukti iš kasmetinių ar kitų atostogų be jų sutikimo, kokias – ne. Atitinkamai formuluotinos nuostatos dėl pavedimo dirbti viršvalandinį darbą, poilsio ar švenčių dienomis. 54. Projekto 32 straipsnio 5 dalies 1 punkte žodžiai „ per darbo dieną (pamainą)“ turėtų būti dėstomi po žodžių „13 valandų“, šios dalies 2 punkte prieš žodžius „suteikiama pietų pertrauka“ įrašytini žodžiai „kiekvieną darbo dieną turi būti“, o 4 punkte prieš žodį „suteikiama“ – žodžiai „po budėjimo“. 55.
keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams keistis informacija apie ekstremaliąją situaciją, t. y. apie nustatyta tvarka paskelbtą ir paviešintą informaciją , susijusią su ekstremalios situacijos valdymu, tikslas ir paskirtis. 56. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio brauktini pertekliniai žodžiai
„savivaldybės ir valstybės“. 57. Keičiamo įstatymo 33
straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų formuluotės tikslintinos, nes ne ekstremaliųjų situacijų padariniai pasiekia ekstremaliųjų įvykių kriterijus , o atvirkščiai – atitinkamus kriterijus atitinkantys ekstremalieji įvykiai sukelia tokius padarinius, kad gali būti skelbiama ekstremalioji situacija (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). 58. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos lygį” įrašytini žodžiai „Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas“. 59. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje tikslintina dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 2 straipsnio 6 dalį, nes minėtoje dalyje jokie objektai, kuriems kyla grėsmė, nenurodyta. Be to, tikslingiau būtų ne pateikti nuorodą į sąvokas apibrėžiantį straipsnį, o pačiame 33 straipsnyje išdėstyti objektus, kuriems kylanti grėsmė lemia ekstremaliosios situacijos skelbimą ir atšaukimą. 60. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje po žodžių „esant savivaldybės“ įrašytini žodžiai „kurios teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija“, nes šioje dalyje siekiama reglamentuoti būtent situaciją, kada atsiranda pagrindas savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją
„perkvalifikuoti“ į valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. 61.
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nustatančios, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės operacijų vadovu gali paskirti kitos valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautoją, darbuotoją ar valstybės politiką , nes minėtieji asmenys nėra pavaldūs savivaldybės administracijos direktoriui, todėl jokių privalomų pavedimų iš jo gauti negali. 62. Svarstytina, ar siekiant teisės akto aiškumo ir nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalių punktai neturėtų būti dėstomi taip, kad būtų aiškiai atskirtos savivaldybės administracijos direktoriaus bei operacijų centro funkcijos ir veiksmai iki savivaldybės ekstremaliosios situacijos paskelbimo (t. y., kai atsiranda sąlygos, kurios gali būti traktuojamos kaip pakankamas pagrindas tokiai situacijai skelbti) ir funkcijos, kurios vykdomos jau paskelbus ekstremaliąją situaciją. Atitinkamai turėtų būti revizuojamos ir šio straipsnio 3 dalies nuostatos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio nuostatoms, nes jos išdėstytos neaiškiai ir klaidinančiai. Pvz., keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio nustatyta, kad „Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus , Nacionalinis krizių valdymo centras:“, o 2 šios dalies punkte nurodyta, kad Nacionalinis krizių valdymo centras vertina valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Todėl, atsižvelgiant į teisėkūros aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, reikėtų aiškiai išdėstyti savivaldybės bei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo priemones, aiškiai nurodant kokie subjektai, kada ir kokiu būdu vykdo jiems priskirtas funkcijas. 63.
savivaldybės operacijų centras organizuoja paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo ir jų padarinių šalinimo darbus ir juos koordinuoja , siūlome sujungti su šios dalies
planuoja paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo darbus (mūsų nuomone, šiose nuostatose turimos omenyje analogiškos funkcijos). 64. Keičiamo įstatymo
nustatoma tik jokio teisinio krūvio neturinti dispozicinė nuoroda į kitą įstatymą, arba ją tikslinti, nurodant, kad kariniai vienetai gali būti pasitelkiami (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais tvarka) paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją jos padariniams šalinti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo
ar kitų Vyriausybės sudarytų komisijų ar komitetų priimti sprendimai privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nedera su Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad Vyriausybės komitetai yra Vyriausybės patariamosios institucijos, o Vyriausybės komisijos sudaromos tik Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti. 66. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad operacijų vadovo sprendimai, skirti organizuoti neatidėliotinus darbus, likviduoti ekstremaliąją situaciją ir pašalinti jos padarinius, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti sprendimai įforminami specialiame blanke elektroniniu būdu ir įsigalioja nuo jų pasirašymo momento.
Svarstytina, ar esant paieškos, gelbėjimo, neatidėliotiniems darbams, įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos valdymo, padarinių šalinimo ir šių darbų organizavimo atvejams, visada bus įmanoma operacijų vadovui pasinaudoti elektroninėmis priemonėmis. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad ir operacijų vadovo sprendimai, esant tam tikroms ypatingoms aplinkybėms, gali būti įforminami ir paskelbiami kitą dieną. Be to, šioje nuostatoje nurodoma, kad „<...> gelbėjimo darbų vadovo priimti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip kitą dieną privalo būti įforminti ir paskelbti šioje dalyje nustatyta tvarka“, tačiau keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje jokia skelbimo tvarka nenustatyta, tik nurodoma, kad ją nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, todėl aptariama keičiamo įstatymo nuostata tikslintina. 67. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje turėtų būti pateikta dispozicinė nuoroda ne į šio straipsnio 6 dalį, o į 5 dalį, nes būtent šioje dalyje nurodytos galimų priimti sprendimų turinys. 68. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalis tikslintina, ne pateikiant nuorodą į sąvokas apibrėžiantį straipsnį, o pačioje nuostatoje apibrėžiant visas būtinas materialinių išteklių teikimo sąlygas. Be to, ši nuostata turi būti suderinta su29 straipsniu, numatančiu materialinių išteklių teikimo sutarčių sudarymą. 69.
straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotė tikslintina nurodant, kad Nacionalinis krizių valdymo centras Vyriausybei pasiūlymus dėl apribojimų teikia savo iniciatyva arba valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, dalyvaujančių valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdyme ir jos padarinių šalinime, siūlymu. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio2 dalies formuluotė. 70. Keičiamo įstatymo
dalyje nėra nurodyto jokio Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimo, o antra, reikia pateikti nuorodą ne į šio įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 1 punktą, o į šio straipsnio 1 dalį (o dar teisingiau yra tiesiog išvardinti galimus apribojimus). Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai. 71. Keičiamo įstatymo
projekto 47 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad ir ūkio subjektų veikla šioje dalyje numatytais atvejais gali būti finansuojama ne tik iš savo sukauptų lėšų, bet ir iš kitų teisėtų finansavimo šaltinių. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5)
@lrs.lt E. Mušinsk is, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
DĖL
2022-11-30 Nr. XIVP-1819(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
4Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 punkte vietoj žodžio „krizių“ neturėtų būti įrašytas žodis „krizės“, nes šiame punkte numatyti Nacionalinės saugumo komisijos teikiami pasiūlymai dėl konkrečios krizės, o ne dėl krizių, kaip socialinio reiškinio, valdymo prioritetų. 5. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nustatančio, kad Nacionalinis krizių valdymo centras organizuoja ir koordinuoja krizės valdymą, santykis su šios dalies 6 punkto b papunkčiu, įtvirtinančiu, kad krizės metu Nacionalinis krizių valdymo centras koordinuoja ir kontroliuoja krizės valdymo priemonių įgyvendinimą. Jeigu šių nuostatų turinys iš esmės yra tapatus, perteklinio 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto siūlome arba atsisakyti, o jeigu šių nuostatų turinys, vis dėlto, implikuoja skirtingas centro funkcijas, reikėtų šiuos skirtumus aiškiau apibrėžti. Jeigu 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą būtų nuspręsta palikti, siūlome ją dėstyti vis tik šios dalies 6 punkte, nustatančiame Nacionalinio krizių valdymo centro funkcijas būtent krizės metu. 6. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktyje reikėtų atskleisti šiame papunktyje nurodytos Nacionalinio krizių valdymo centro funkcijos - krizės valdymo priemonių planavimo - turinį, nes nėra aiškus šios funkcijos santykis su kita šiame papunktyje įtvirtinta funkcija - pasiūlymų Nacionalinio saugumo komisijai dėl krizės valdymo prioritetų teikimu. Kitaip sakant, nėra aišku, ar turimas omenyje Nacionalinio krizių valdymo centro atliekamas kitų atsakingų už krizės valdymą subjektų nustatomų priemonių poreikio planavimas, ar, vis dėlto, Nacionalinis krizių valdymo centras planuotų jo kompetencijai priklausančias krizės valdymo priemones (tačiau tokią galimybę iš dalies paneigia šio punkto b papunktis, nustatantis, kad krizės metu šis centras tik koordinuoja ir kontroliuoja krizės valdymo priemonių įgyvendinimą).
Jeigu turimas omenyje kitų atsakingų už krizės valdymą subjektų nustatomų priemonių planavimas, nėra atskleistas tokio planavimo tikslas, t. y. neaišku, ar suplanuotų priemonių pagrindu būtų teikiami pasiūlymai dėl krizės valdymo prioritetų, ar, vis dėlto, tai yra savarankiškos ir tarpusavyje nesusijusios Nacionalinio krizių valdymo centro funkcijos. Jeigu tai savarankiškos savo turiniu funkcijos, keičiamame įstatyme nėra atskleistos tolesnės procedūros dėl suplanuotų priemonių praktinio taikymo, suplanuotų priemonių privalomumas, galimi atsakingų institucijų sprendimai dėl suplanuotų ir jiems siūlomų (ar privalomų) krizės valdymo priemonių. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 daliai, kurioje taip pat numatyta Nacionalinio krizių valdymo centro atliekama krizės valdymo priemonių planavimo funkcija. 7. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 42 straipsnio 9 dalyje numatyta papildoma Nacionalinio krizių valdymo centro funkcija krizės metu (valstybės operacijų vadovo sprendimų derinimas), atitinkamai turėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktas. 8.
aiškiau apibrėžti bei atskirti už ekstremalios situacijos valdymą atsakingų institucijų kompetenciją, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto g papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti, kokia forma ir būdais Nacionalinis krizių valdymo centras gali padėti valstybės operacijų vadovui organizuoti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymą. Jeigu šios pagalbos turinys yra apibrėžtas tolesnėje šio papunkčio nuostatoje, t.y. teikia valstybės operacijų vadovui informaciją ir pasiūlymus dėl paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo darbų, reikėtų išbraukti klaidinančius ir perteklinius žodžius „padeda valstybės operacijų vadovui organizuoti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymą ir jos padarinių šalinimą“. Jeigu, vis dėlto, numatyta pagalba implikuoja kažkokius papildomus veiksmus ar sprendimus, tą reikėtų aiškiai nurodyti. Be to, šiame papunktyje nurodyta pagalbos teikimo sąlyga – „prireikus“ yra neapibrėžta ir gana subjektyvaus pobūdžio. Mūsų nuomone, reikėtų nurodyti, kad ši pagalba teikiama arba paties valstybės operacijų vadovo prašymu, arba kompetentingam, ekstremalios situacijos valdymo priemonių įgyvendinimą kontroliuojančiam subjektui priėmus atitinkamą sprendimą dėl pagalbos teikimo. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo
papunkčiai. 9. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje brauktinas perteklinis sakinys „Ši centrą privalo sudaryti nurodytų ūkio subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys“, nes identiška nuostata nustatyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte. 10. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalies trečiajame sakinyje po žodžių „operacijų vadovo sprendimai“ įrašytini žodžiai „negali būti“. 11.
įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos, nes, atsižvelgiant į Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos statusą bei veiklos principus, ginčytini šioje dalyje įtvirtinti komisijos įgaliojimai duoti privalomus pavedimus viešojo administravimo subjektui – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Pažymėtina, kad ir pačiame Vyriausybės nutarime, kuriuo sudaryta ši komisija, nustatyta, kad jos užduotis yra teikti Vyriausybei, valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl veiksmų ir priemonių, kurių reikia grėsmėms ir galimiems žalingiems jų padariniams sumažinti ar jų išvengti bei teikti Vyriausybei, valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl veiksmų ir priemonių krizei valdyti ir (ar) krizės padariniams sumažinti ar šalinti. Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti aukščiau nurodytą keičiamo įstatymo nuostatą, apibrėžiančią Nacionalinio saugumo komisijos įgaliojimus dėl būtino prekių sąrašo nustatymo ir pavedimų davimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. 12. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės operacijų vadovas ir ministras, kuriam pavestose valdymo srityse yra susidariusi ar paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, krizės, kilusios dėl nesuvaldytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, valdymo laikotarpiu priimamus sprendimus derina su Nacionaliniu krizių valdymo centru. Vertinant šios nuostatos turinį, nėra aišku, kokia forma ir kokia apimtimi turėtų vykti valstybės operacijų vadovo sprendimų derinimo su Nacionaliniu krizės valdymo centru procedūra ir kaip turėtų būti įforminimas šio derinimo faktas. Galbūt turima omenyje, kad sprendimai turi būti suderinti su Nacionaliniu krizių valdymo centro vadovu, t. y. dėl kiekvieno valstybės operacijų centro vadovo sprendimo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas turi aiškiai išreikšti savo pritarimą ir šis pritarimas turi būti įforminamas nustatyta tvarka.
Atitinkamai nesuderinti valstybės operacijų vadovo sprendimai negalėtų būti priimami ir negaliotų. Tačiau tokiu atveju, liktų neaiškus šios Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo funkcijos santykis su šio straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta bendrąja Nacionalinio krizių valdymo centro funkcija krizės metu – (tik) koordinuoti ir kontroliuoti krizės valdymo priemonių įgyvendinimą. Tai yra 8 dalyje apskritai nenumatyta jokia Nacionalinio krizių valdymo centro funkcija, betarpiškai susijusi su sprendimų dėl pačių krizės valdymo priemonių krizės laikotarpiu priėmimu ar dalyvavimu tokių sprendimų priėmime. Galų gale, liktų neaišku, kuris subjektas, vis dėlto, būtų tokiu atveju atsakingas už krizės valdymo organizavimą. Galbūt tikslinga, siekiant teisinio aiškumo, apibrėžiant už krizės valdymą atsakingų institucijų kompetencijos ribas, nustatyti, kad dėl nesuvaldytos valstybės ekstremaliosios situacijos kilusios krizės laikotarpiu valstybės operacijos vadovu skiriamas būtent Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas, kuris ir būtų atsakingas už krizės valdymo organizavimą, koordinavimą bei jo paties priimtų sprendimų dėl krizės valdymo priemonių įgyvendinimą.
Vertinant aukščiau išdėstytą nuostatą, taip pat nėra aišku, kokius sprendimus su Nacionaliniu krizių valdymo centru turėtų derinti ministras, kuriam pavestose valdymo srityse buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, nes vienintelė šio ministro funkcija yra numatyta keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje, t. y. jis yra atsakingas už Vyriausybės kompetencijai priskirtų sprendimų, būtinų valstybės lygio ekstremaliajai situacijai paskelbti, valdyti, jos padariniams šalinti, parengimą ir pateikimą Vyriausybei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 9 dalies nuostata implikuoja, kad ministras su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovu turės derinti Vyriausybei teikiamų sprendimų projektus. Svarstytina, ar būtent toks ir yra šios nuostatos tikslas. 13. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad kompetentingų subjektų sprendimai, priimti nesuvaldytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo laikotarpiu (iki krizės pradžios), galioja, jei neprieštarauja sprendimams, kuriais reglamentuoti krizės valdymo veiksmai. Tinkamas šios nuostatos taikymas būtų neaiškus dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra atskleisti subjektai, kurių priimti sprendimai ekstremaliosios situacijos valdymo laikotarpiu, galėtų būti keičiami ir pripažįstami netekusiais galios aukštesnės už krizių valdymą atsakingų institucijų hierarchinėje sistemoje esančios institucijos sprendimu.
Akivaizdu, kad į šių subjektų ratą nepatenka nei Vyriausybė (nes jos kompetencijai priklausančių sprendimų krizės valdymo srityje keisti neturi įgaliojimų joks viešojo administravimo subjektas), nei Nacionalinio saugumo komisija (nes ji privalomos galios sprendimų apskritai nepriima), nei Nacionalinio krizių valdymo centras (nes pagal keičiamo įstatymo
ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių patvirtinimo priėmimas nėra priskirtas). Tai implikuoja, kad turimi omenyje būtent valstybės operacijų vadovo sprendimai, priimti valdant paskelbtą valstybės ekstremaliąją situaciją. Jeigu tai ir turima omenyje, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Jeigu, vis dėlto, turimi omenyje ir kažkurie kiti už ekstremaliosios situacijos valdymą atsakingi subjektai, tą taip pat reikėtų konkrečiai reglamentuoti. Antra, iš keičiamo įstatymo nuostatų apskritai nėra aiški ta aukštesnė už krizių valdymą atsakingų institucijų hierarchinėje sistemoje esanti institucija, kuriai būtų suteikti įgaliojimai krizės metu keisti ar naikinti valstybės ekstremaliosios situacijos valdymui reikalingus sprendimus, kuriuos buvo priėmęs valstybės operacijų vadovas (ir galbūt kiti už valstybės ekstremaliosios situacijos valdymą atsakingi subjektai). Pažymėtina, kad tokia aukštesne institucija Nacionalinį krizių valdymo centrą negalima būtų laikyti, nes jam tokio pobūdžio įgaliojimai keičiamame įstatyme nėra suteikti – jam suteikti įgaliojimai tik valstybės operacijų vadovo spendimų derinimo srityje.
Todėl nelogiškas ir neprotingas būtų toks reguliavimas, pagal kurį Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas, norėdamas pakeisti valstybės operacijų vadovo anksčiau priimtą sprendimą, turėtų inicijuoti kito valstybės operacijų vadovo sprendimo, kuris su juo būtų derinamas, priėmimą. Akivaizdu, kad esant tokiam reguliavimui, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas realiai neturėtų jokių įgaliojimų pakeisti valstybės operacijų vadovo sprendimų, kurių keitimui pats valstybės operacijų vadovas nepritartų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų aiškiau reglamentuoti sprendimų dėl krizės valdymo priėmimo tvarką ir aiškiau apibrėžti už tai atsakingų institucijų kompetenciją bei įgaliojimų vienas kito atžvilgiu turinį. 14. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad parengties pareigūnų finansavimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė, turinys bei jos paskirtis. Pažymėtina, kad parengties pareigūnai yra valstybės tarnautojai, todėl jiems pareiginė alga mokama pagal bendrąsias Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo nuostatas iš ministerijai ar kitai valstybės ar savivaldybės biudžetinei įstaigai skirtų asignavimų. 15. Projekto 2 straipsnio 29 dalies, nustatančios, kad Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registras bus likviduotas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, reikėtų atsisakyti kaip perteklinės ir jokių reguliacinio pobūdžio normų nenustatančios nuostatos.
Pažymėtina, kad, vadovaudamasi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 21 straipsniu, Vyriausybė ir taip bus įpareigota iki įstatymo įsigaliojimo nustatyti Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro likvidavimo tvarką, todėl įstatyme įtvirtinti siūlomą jokio teisinio krūvio neturinčią (o tik būsimą teisinę procedūrą konstatuojančią) nuostatą nėra jokio būtinumo. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5)
@lrs.lt E. Mušinsk is, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
DĖL lietuvos respublikos CIVILINĖS SAUGOS
2022-09-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė ir iniciatyvų koordinatorė Laura Tatarėlytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-222 10,16 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Nei iš projektu nauja redakcija dėstomo Civilinės saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 ir 16 dalyse pateiktų sąvokų apibrėžčių, nei iš kitų keičiamo įstatymo nuostatų nėra atskleistas „kokybinis“ ekstremaliojo įvykio ir ypatingojo įvykio atskyrimo kriterijus, t. y. nėra aišku, kokiais atvejais įvykis, sukėlęs ar keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai, būtų laikomas ekstremaliuoju, o kuriais atvejais – ypatinguoju. Nėra aišku, ar ekstremalusis įvykis apima ypatingąjį įvykį (kuris yra tiesiog „aukštesnė“ jo forma pagal pavojingumo laipsnį ir galinčias kilti pasekmes), ar, vis dėlto, ypatingasis įvykis jo reglamentavimo požiūriu iš esmės skiriasi nuo ekstremaliojo įvykio. Tokiu atveju siūlytina aiškiau atskleisti įvykių pripažinimo ekstremaliuoju arba ypatinguoju teisines pasekmes, t. y. galimus jų numanomai sukeliamų padarinių valdymo skirtumus ir sąlygas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Ekstremalusis įvykis nuo ypatingojo įvykio skiriasi tuo, kad ekstremalusis įvykis yra nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis. Minėti kriterijai yra išmatuojami dydžiai. Ypatingas įvykis neatitinka minėtų kriterijų, tačiau reikalingas jo vertinimo ir reagavimo koordinavimas aukščiausiu lygiu. Atsižvelgiant į tai, tikslintina ypatingo įvykio apibrėžtis. Ekstremaliojo įvykio apibrėžtį paliekant nepakeistą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16.
Ypatingas įvykis
staigus įvykis ar netikėtai susidariusios aplinkybės, sukėlę pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, užsienio valstybėje esančių Lietuvos Respublikos piliečių gyvybei ar saugumui, nacionalinę priklausomybę turintiems laivams ar orlaiviams, kai staigus įvykis ar netikėtai susidariusios aplinkybės turi ar gali turėti reikšmingų neigiamų padarinių ir (ar) reikia skubaus valdymo sprendimo nacionaliniu lygmeniu.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-06-222 5,
2Svarstytina,
ar keičiamame įstatyme vartojamos formuluotės „susidariusi ekstremalioji situacija“ (2 straipsnio 5 dalis ir kt.) ar „gresianti ekstremalioji situacija“ (2 straipsnio 24, 30 dalys ir kt.) yra tikslios ir teisingai apibrėžia galimą situaciją. Mūsų nuomone, keičiamo įstatymo nuostatų visuma suponuoja, kad ekstremalioji situacija, skirtingai nuo ekstremaliojo įvykio, yra ne susidarančių faktinių aplinkybių išraiška, o būtent teisinė kategorija (teisinis režimas), kuri gali būti skelbiama esant tam tikroms sąlygoms. Kitaip sakant, ekstremalioji situacija negali susidaryti, kol ji oficialiai nepaskelbta (gali susidaryti aplinkybės, kurios būtų pagrindas skelbti ekstremaliąją situaciją), tuo labiau – negali grėsti (kaip negali grėsti administravimo akto priėmimo faktas). Todėl ekstremalioji situacija turėtų būti apibrėžiama ir reguliuojama ne kaip gresiančios ar susidariusios faktinės aplinkybės, o būtent kaip viešojo administravimo subjekto sprendimu skelbiamas teisinis režimas, įvedamas esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms (t. y., esant atitinkamus kriterijus atitinkančiam ekstremaliajam įvykiui, kai gresia ar susidaro neigiami ir žalingi padariniai).
Atitinkamai ekstremalioji situacija negali būti ir likviduojama; likviduojami būtent ekstremaliojo įvykio padariniai, kurių nelikus ar juos pakankamai sumažinus ekstremalioji situacija gali būti atšaukiama. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, keičiamo įstatymo nuostatos vis tiek turėtų būti revizuojamos ir tikslinamos, aiškiai atskiriant ekstremaliąją situaciją kaip įvedamą teisinį režimą (kuris negali grėsti ar susidaryti), nuo ekstremaliosios situacijos kaip faktinių aplinkybių visumos, kurių susidarymas ar grėsmė susidaryti gali būti pagrindas įvesti teisinį režimą – skelbti ekstremaliąją situaciją (nors, mūsų nuomone, toks dualistinis ekstremaliosios situacijos reglamentavimas būtų ydingas, neaiškus ir klaidinantis). Nepritarti Analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir dabar galiojančiame Civilinės saugos įstatyme. Praktikoje yra neįmanoma situacija, kai ekstremalioji situacija nustatyta tvarka būtų paskelbta tuo pačiu metu, kai kyla jos grėsmė ar kai ji susidaro. Paprastai įvykis (pvz. prasidėjęs potvynis) tik po kurio laiko pasiekia ekstremalaus įvykio kriterijų arba tokį mastą, kad susidaro teisinės prielaidos skelbti ekstremaliąją situaciją. Tačiau tai nereiškia, kad gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai (t. y. iki jos paskelbimo nustatyta tvarka) krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai neturi imtis veiksmų. Priešingai, jie privalo imtis veiksmų, kad ekstremalioji situacija nesusidarytų, arba, jei ji susidarė, siekti, kad jos padariniai būtų kuo mažesni.
Vadinasi, ir iki paskelbiant ekstremaliąją situaciją krizių valdymo ir civilinės saugos subjektai turi turėti teisinį pagrindą imtis veiksmų ir naudoti išteklius. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 5,
įstatymo 2 straipsnio 5, 10 ir 15 dalyse yra vartojama „gyventojų socialinių sąlygų“ samprata, tačiau nei iš šių, nei iš kitų keičiamo įstatymo bei galiojančių įstatymų nuostatų nėra aiškus šios sampratos turinys ir jos santykis su 3 straipsnio 5 punkte vartojama samprata „būtiniausios gyvenimo
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-06-222 9,22
įstatymo 2 straipsnio 9 dalies antrasis sakinys nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, t. y. jis apibrėžia ne pačios sąvokos „ekstremaliųjų situacijų valdymo planas“ turinį, o jau galimus šio plano rengimo ypatumus (kas, savo ruožtu, jau yra toliau įstatymo tekste dėstomų reguliuojančių normų paskirtis). Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 22 daliai. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-06-222 11,
5Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11, 25 ir 26 dalys neturėtų būti papildytos nurodant, kad atitinkamai gelbėjimo, neatidėliotini ir paieškos darbai yra vykdomi esant ne tik ekstremaliesiems, tačiau ir ypatingiesiems įvykiams. Nepritarti Ypatingas įvykis yra viena iš krizės priežasčių. Jos valdymui numatomos kitos priemonės, išvardytos projekto 43 straipsnyje. Projekte apibrėžti gelbėjimo, neatidėliotini ir paieškos darbai yra vykdomi tik įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
36 6.
Atsižvelgiant į susiformavusią teisėkūros praktiką ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje pateikiamas nuorodas į kitus įstatymus dėstyti abėcėlės tvarka. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 7. Manytina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 punkte apibrėžto proporcingumo principo turinį reikėtų patikslinti, nurodant, kad šis principas reiškia, kad asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų apimtis yra ne didesnė, nei būtina, atsižvelgiant į krizių ar ekstremaliųjų situacijų pavojingumą ir galimus padarinius
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
685
8Nėra aišku,
kodėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 punkte, 6 straipsnio 5 punkte bei toliau keičiamo įstatymo tekste ministerijos yra išskiriamos iš kitų valstybės institucijų ir įstaigų rato. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo nuostatose nėra jokių normų, suponuojančių kažkokį kitokį ministerijų statusą ar kitokias jų teises ir pareigas krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo srityje, pagrindžiančias tokį jų išskyrimą iš valstybės institucijų ir įstaigų grupės. Be to, akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu ministerijos statusas lemtų kitokias jos funkcijas, teises ar pareigas įstatymo objekto reguliavimo požiūriu, tas galėtų ir turėtų būti nustatyta būtent konkrečioje keičiamo įstatymo nuostatoje (o ne vartojamas perteklinis išskyrimas visame įstatymo tekste). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į vieną esminių teisėkūros principų, nustatančių, kad teisės akto tekstas turėtų būti glaustas ir aiškus, siūlytina ministerijų neišskirti iš valstybės institucijų ir įstaigų rato. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 9.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė savo iniciatyva arba Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu nusprendžia imtis krizės valdymo veiksmų, tačiau daugiau apie krizės pradžios konstatavimą, skelbimą ar nustatymą, keičiamo įstatymo tekste nėra užsimenama. Mūsų nuomone, toks reguliavimas nėra pakankamas, kad būtų aiškiai atskleisti šio teisinio režimo (jeigu tai apskritai yra atskiras teisinis režimas) ar situacijos konstatavimo pagrindai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad vienas iš krizės atvejų yra valstybės lygio ekstremalioji situacija, kurios nepavyksta likviduoti ir (ar) pašalinti jos padarinių taikant šiame įstatyme nustatytas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo priemones. Todėl sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas, nėra aiškus, pvz., paskelbtos ekstremaliosios situacijos
„virtimas“ krize momentas, administracinė tokio momento konstatavimo forma,
tokio krizės konstatavimo teisinės pasekmės paskelbtos ekstremaliosios situacijos požiūriu (ar būtų taikomos naujos savo pobūdžiu priemonės, kurios keistų anksčiau nustatytas, ar, vis dėlto būtų taikomos tik papildomos priemonės). Atsižvelgiant į tai, reikėtų plačiau atskleisti kilusios krizės konstatavimo sąlygas, t. y. teisinius pagrindus, kuriems esant galima konstatuoti, kad Lietuvos Respublikoje kilo atitinkama krizė ir atsirado sąlygos taikyti krizės valdymo priemones ir imtis atitinkamų veiksmų. Pvz., iš keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nėra aišku, kada krizės valdymo veiksmų imasi Nacionalinis krizių valdymo centras, o kada – jau pati Vyriausybė. Nepritarti Projekto rengėjų pasirinkta tokia teisinio reguliavimo koncepcija, kad dar vienas teisinis rėžimas nėra tikslingas, nes krizė, kaip matyti iš jos sąvokos gali susidaryti jau esant kitiems teisiniams režimams.
Susidariusią krizę signalizuos Nacionalinis krizių valdymo centras, Vyriausybė priims sprendimą imtis veiksmų dėl krizės valdymo ir paskirs atsakingą instituciją. Šios nuostatos yra numatytos įstatymo projekto 9 straipsnio 2 punkte, 11 straipsnio
pakeitimo įstatymo projekte. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 7 straipsnio 3 punkto nuostatas, kurių viena numato, kad Vyriausybė nusprendžia imtis krizės valdymo veiksmų , o kita – kad Vyriausybė skiria už krizės valdymą atsakingą instituciją ar įstaigą, kuri kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru pagal kompetenciją imasi krizės valdymo veiksmų, reikėtų šias nuostatas suderinti tarpusavyje. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatas siūlome patikslinti, nurodant, kad Vyriausybė gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus nustato būtent krizės ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-06-227 9,
įstatymo 7 straipsnio 9, 10, 11 punktų bei kitų atitinkamų keičiamo įstatymo nuostatų formuluotės tikslintinos nustatant, kad viešojo administravimo subjektai tvirtina ne atitinkamas tvarkas, o tvarkų aprašus. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
82 13.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte (arba bent 8 straipsnio nuostatoje iki dvitaškio) siūlome nurodyti, kad Nacionalinio saugumo komisija yra Vyriausybės (sudaroma) komisija. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-06-228 1,3
sudėtį bei veiklos principus, ginčytinos keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir
priima sprendimus dėl veiksmų ir priemonių grėsmėms nacionaliniam saugumui sumažinti ar jų išvengti bei priima sprendimus dėl krizių valdymo prioritetų. Nebūtų aiškus nei tokių priimamų sprendimų pobūdis, nei privalomumas, nei adresatų ratas. Pažymėtina, kad ir pačiame Vyriausybės nutarime, kuriuo sudaryta ši komisija, nustatyta, kad jos užduotis yra teikti Vyriausybei, valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl veiksmų ir priemonių, kurių reikia grėsmėms ir galimiems žalingiems jų padariniams sumažinti ar jų išvengti bei teikti Vyriausybei, valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl veiksmų ir priemonių krizei valdyti ir (ar) krizės padariniams sumažinti ar šalinti. Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti aukščiau nurodytas keičiamo įstatymo nuostatas, apibrėžiančias Nacionalinio saugumo komisijos įgaliojimų jai nepavaldiems subjektams turinį. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo terminiją tarpusavyje, 8 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių „ar jų išvengti“ įrašytini žodžiai „ar jas šalinti“. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kodėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 punkte nėra nurodoma, kad į Nacionalinio saugumo komisijos kompetenciją patenka ne tik ūkio subjektų, tačiau ir veiklos vykdytojų pasirengimo krizėms bei ekstremaliosioms situacijos vertinimas.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir kitoms įstatymo nuostatoms. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis Nacionalinio krizių valdymo centro statusą, jo veiklos, finansavimo bei vadovavimo jam principus. Kadangi kartu su šiuo projektu teikiamame Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22, 23, 37 ir 44(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20(1) straipsniu įstatymo projekte Nr. XIVP-1833 yra įtvirtinamos abstrakčios nuostatos, suteikiančios teisę Vyriausybei priimti sprendimą įsteigti Vyriausybės kanceliarijoje struktūrinį padalinį centrą bendriems ministerijų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmams koordinuoti, viešojo administravimo subjektams reikiamoms kompetencijoms sutelkti, padėti Vyriausybei ir kitiems viešojo administravimo subjektams valdyti valstybės lygio situacijas ar procesus, neįvardinant šio centro pavadinimo, keičiamame įstatyme turi būti įtvirtintos sąsajos su Vyriausybės įstatymu, kurios leistų suprasti, kad keičiamame įstatyme minimas Nacionalinis krizių valdymo centras yra būtent tas, kurį pagal Vyriausybės įstatymą įsteigia Vyriausybė. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktis tikslintinas, nes jis suponuoja, kad Nacionalinio saugumo komisija pati priima sprendimą dėl poreikio imtis krizės valdymo veiksmų ir skiria už krizės valdymą atsakingą ministeriją ar kitą valstybės instituciją ar įstaigą. Pritarti 19.
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto e papunkčio nuostatos, nustatančios, kad ši funkcija vykdoma tik paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, turinys bei jos santykis su kituose papunkčiuose įtvirtintomis Nacionalinio krizių valdymo centro funkcijomis, nes, mūsų nuomone, ir šio punkto c, d, g ir f papunkčiuose nurodytos funkcijos taip pat vykdomos tik tada, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto d papunktyje formuluotėje „valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui“ brauktini žodžiai „lygio ekstremaliosios situacijos“. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
111
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 11 punkte reikėtų nurodyti, kam teikiama parengta ataskaita apie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13342
įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte reikėtų atskleisti, kokiems subjektams ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos teikia informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 13 straipsnio nuostatoje iki dvitaškio skliaustai turi užsidaryti ne po žodžio „perduotą“, o po žodžio „savivaldybei“. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10 24.
Kadangi savivaldybės yra valstybės teritorijos administraciniai vienetai, kurių vardu įvairias sutartis gali sudaryti tik jų valdymo institucijos, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 punkte vietoj žodžių „su kitomis savivaldybėmis“ įrašytini žodžiai „su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis“. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, nustatanti, kad operacijų centro veiklos tikslai yra valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pavedimu atlikti civilinės mobilizacijos institucijos mobilizacijos valdymo grupės funkcijas, suponuoja, kad operacijų centras gali būti sudaromas ne vienoje savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (ir tokiu atveju šios institucijos ar įstaigos vadovas duoda jai pavedimus), tačiau šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad kiekvienoje savivaldybėje sudaromas savivaldybės operacijų centras, o jo nuostatus tvirtina bei atitinkamai pavedimus duoda tik savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlome patikslinti. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
įstatymo 16 straipsnio 9 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad aplinkos apsaugos pajėgas sudaro ne tik nurodyti juridiniai asmenys, tačiau ir juose dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus , nes atvejai, kada gali būti pasitelkiami savanoriai ir
tik jų pasitelkimo tvarka. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 28.
Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies redakcija tikslintina, nurodant, kad savivaldybės administracijos direktorius leidžia čia nurodyto turinio įsakymus (o ne priima, kaip siūloma projekte), nes įsakymas yra vienasmenis aktas. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2234
įstatymo 20 straipsnio 3 dalį reikėtų patikslinti, nes valstybinės reikšmės objektai (t. y. ūkio, energetikos, transporto, telekomunikacijų ar kiti infrastruktūros objektai) ne patys, o juos valdančios ar kontroliuojančios institucijos ar įmonės gali vykdyti ekstremaliųjų situacijų prevenciją (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 daliai). Be to, ši dalis pildytina, nustatant, kad ekstremaliųjų situacijų prevenciją vykdo ir veiklos vykdytojai. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
įstatymo 20 straipsnio 6 dalį reikėtų papildyti nurodant, kas koordinuoja valstybinės reikšmės objektų ar šiuos objektus valdančių ar kontroliuojančių institucijų ir įmonių bei veiklos vykdytojų vykdomą ekstremaliųjų situacijų prevenciją. Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2333
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 3 dalies 3 punkte po žodžio „mokymas“ įrašytini žodžiai „ir gyventojų švietimas“. Pritarti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2367
numatyta funkcija – pavedimas dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio ir švenčių dienomis, atšaukimas iš kasmetinių ar kitų atostogų, gali būti laikoma pasirengimo krizei sudėtine dalimi, nes tokie pavedimai duodami ne rengiantis, o jau gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją (keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis).
įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punktui. Pritarti
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje brauktina perteklinė nuostata, numatanti, kad ministerijų parengties pareigūnai skiriami šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (reikėtų palikti tik nuostatą, kad šie pareigūnai kartu yra ir Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės nariai). Pritarti
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 1,2
įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje pateikta sąvokos „krizių valdymo plano” apibrėžtis suponuoja, kad gali būti rengiami ir atskiri krizių valdymo planai, o bendri krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai gali būti rengiami šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose imperatyviai nustatyta, kad rengiami tik bendri krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai (valstybiniai krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai bei valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai). Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 35.
Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo, siūlome keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies nuostatą, nustatančią, kad valstybinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus tvirtina Vyriausybė, dėstyti iš karto po šio straipsnio 1 dalies, kurioje nurodytos visos valdymo planų rūšys. Pritarti
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatymo 23 straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato kriterijus, kuriuos atitinkančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą“. Pritarti
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
37Nėra aišku,
kodėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai bei jų rengimas yra išskiriami iš kitų įstaigų rengiamų planų. Jeigu tai yra kažkoks specifinis imperatyvas, galbūt reikėtų papildyti ir šio straipsnio
situacijų valdymo planus. Nepritarti Asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo organizavimą ir tvirtinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Tai yra specifinė sritis, kuriai reikalinga specifinė tvarka. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „ar jos įgaliota“ įrašytini žodžiai
„ar vidaus reikalų ministro įgaliota“. Pritarti
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3741
įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje po žodžio „departamento“ įrašytinas žodis „direktoriaus“.
Be to, šioje dalyje vietoj formuluotės „įskaitant prieinamas informacijos ir ryšių technologijas, bet jomis neapsiribojant“ siūlytina vartoti formuluotę „informacijos ir ryšių technologijas, kuriomis disponuojama“, nes, mūsų nuomone, tai ir siekiama nustatyti. Analogiškai tikslintina 37 straipsnio 1 dalies redakcija. Pritarti
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 26 straipsnis pildytinas nurodant subjektą, įgaliotą organizuoti valstybės lygio civilinės saugos pratybas (nes siūlomose nuostatose nurodyta tik kas tvirtina tokio lygio civilinės saugos pratybų planus). Pritarti
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
apibrėžti krizių valdymo ir (ar) civilinės saugos pratybų turinį, nurodant, kad jose “<…> tariamomis ekstremaliosios situacijos ar krizės sąlygomis tikrinami veiksmai ir procedūros, numatytos ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose ar krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, tobulinami sprendimų priėmimo įgūdžiai, mokomasi praktiškai organizuoti ir atlikti krizių valdymą, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduoti įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ar ekstremaliąsias situacijas ir šalinti jų padarinius“, nes, viena vertus, tai savaime suprantama; kita vertus, pagal šio straipsnio 8 dalį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius tvirtina civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodines rekomendacijas, o pagal 11 dalį – krizių valdymo ir civilinės saugos pratybos organizuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepritarti Įstatymo projekte detalizuojant civilinės saugos pratybų turinį siekiama akcentuoti svarbiausius veiksmus ir įgūdžius, kurie reikalingi ekstremaliosios situacijos ir krizės sąlygomis.
Civilinės saugos pratybos yra kritinės svarbos elementas, siekiant įgyti reikiamas kompetencijas, todėl įstatyme turi būti atskleisti pagrindiniai pratybų tikslai ir principai. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
akto glaustumo bei išvengti pasikartojančių perteklinių nuostatų, siūlome atsisakyti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies, nes joje įtvirtinta nuostata iš esmės tik pakartoja 17 straipsnio 6 dalyje bei šio straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimą. Pritarti
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 27 straipsnio 1 dalis yra klaidinančio turinio, nes šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos jokios konkrečios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai, kaip galima būtų suprasti iš 1 dalies. Sistemiškai vertinant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, manome, kad 1 dalis apskritai yra perteklinė bei netikslinga, nes visos būtinų priemonių atsargų kaupimo principinės nuostatos įtvirtintos būtent 2 dalyje. Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „pagal šio straipsnio 1 dalį“ įrašytini žodžiai „pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus“. Pritarti
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-06-2228 2,4
įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje brauktinas perteklinis žodis „kiti“, o 4 dalyje vietoj žodžių „kuriame vienu metu būna“ įrašytini žodžiai „kuriame vienu metu gali būti“. Taip pat pažymime, kad šios dalies formuluotė tikslintina dar ir tuo aspektu, kad patalpa turi atitikti ne priedangos sąvoką, o priedangai keliamus reikalavimus. Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 46.
Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „be šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytų bendrųjų ir atitinkamos rūšies sutartims keliamų reikalavimų“ įrašytini žodžiai „be Civiliniame kodekse nustatytų bendrųjų šios rūšies sutartims keliamų reikalavimų“. Pritarti
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
patikslinta, kokiuose civilinės saugos mokymuose, t. y. kokio subjekto organizuojamuose mokymuose (derinant su keičiamo įstatymo 25 straipsniu), turi dalyvauti kita įstaiga ar ūkio subjektas (be to, turbūt nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kad mokymuose turi dalyvauti atitinkami šių įstaigų ar ūkio subjektų darbuotojai). Pritarti
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 1,
sąlyga, dėl keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje išdėstytų sąlygų privalomumo, taikoma visiems 31 straipsnio 2 dalies punktams, siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, siūlome visuose trijuose 31 straipsnio 2 dalies punktuose braukti žodžius skliaustuose „(esant šio straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms)“, o 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžio
„laikotarpį“ įrašyti žodžius „ir esant šio straipsnio 3 dalyje nustatytoms
sąlygoms“. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 1,2
įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai
„valstybės tarnautojams“, o šios dalies 2 punkte – žodis „darbuotojams“. Pritarti
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio atsisakytina perteklinės nuorodos į jos 1 ir 2 punktus, nes šioje dalyje tėra du punktai.
Siūlome nuostatoje iki dvitaškio tiesiog nurodyti, kad „Valstybės tarnautojai, darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai ir žvalgybos pareigūnai pasitelkiami tik esant šioms sąlygoms:“. Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje reikėtų patikslinti, ar pasitelktiems asmenims garantuojamos visos iki pasitelkimo priklausiusios socialinės garantijos, ar, vis dėlto, turimos omenyje ne turėtos socialinės garantijos, o susijusios su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo arba jo įgalioto asmens pavestų užduočių vykdymo specifika. Pritarti
52Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
įstatymo 31 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje įvardijamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos užduotys, tačiau jokios konkrečios užduotys 2 dalyje nenurodomos, tik nustatyta, kad pavedama vykdyti Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo arba jo įgalioto asmens pavestas užduotis. Analogiško turinio pastaba pareikština 31 straipsnio 5 dalies antrajam sakiniui. Pritarti
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-06-2232 2,4
įstatymo 32 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje ir su Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei tikslintinos, aiškiai nurodant, kokias asmenų kategorijas galima atšaukti iš kasmetinių ar kitų atostogų be jų sutikimo, kokias – ne. Atitinkamai formuluotinos nuostatos dėl pavedimo dirbti viršvalandinį darbą, poilsio ar švenčių dienomis. Pritarti
54Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 1, 2, 4 54.
Projekto 32 straipsnio 5 dalies 1 punkte žodžiai „per darbo dieną (pamainą)“ turėtų būti dėstomi po žodžių „13 valandų“, šios dalies 2 punkte prieš žodžius
„suteikiama pietų pertrauka“ įrašytini žodžiai „kiekvieną darbo dieną turi
būti“, o 4 punkte prieš žodį „suteikiama“ – žodžiai „po budėjimo“. Pritarti
55Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
55Nėra aišku,
koks keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams keistis informacija apie ekstremaliąją situaciją, t. y. apie nustatyta tvarka paskelbtą ir paviešintą informaciją , susijusią su ekstremalios situacijos valdymu, tikslas ir paskirtis. Pritarti Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymo projekto straipsniuose nustatant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pareigas jau yra nurodyta, kad keičiasi informacija ir teikia pranešimus apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarką. Tai, kad Vyriausybė nustato pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarką yra nustatyta įstatymo projekto 7 straipsnio 14 punkte. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalis yra perteklinė ir jos siūlytina atsisakyti. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalį išbraukti, o šio straipsnio 3-7 dalis laikyti atitinkamai 2‑6 dalimis: „
subjektai Vyriausybės nustatyta tvarka praneša ir keičiasi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją. “
56Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio brauktini pertekliniai žodžiai „savivaldybės ir valstybės“.
57Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 1,2
įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų formuluotės tikslintinos, nes ne ekstremaliųjų situacijų padariniai pasiekia ekstremaliųjų įvykių kriterijus , o atvirkščiai – atitinkamus kriterijus atitinkantys ekstremalieji įvykiai sukelia tokius padarinius, kad gali būti skelbiama ekstremalioji situacija (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Pritarti
58Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„Atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos lygį“ įrašytini žodžiai
„Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas
sąlygas“. Pritarti
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje tikslintina dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 2 straipsnio 6 dalį, nes minėtoje dalyje jokie objektai, kuriems kyla grėsmė, nenurodyta. Be to, tikslingiau būtų ne pateikti nuorodą į sąvokas apibrėžiantį straipsnį, o pačiame 33 straipsnyje išdėstyti objektus, kuriems kylanti grėsmė lemia ekstremaliosios situacijos skelbimą ir atšaukimą. Pritarti
60Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje po žodžių
„esant savivaldybės“ įrašytini žodžiai „kurios teritorijoje paskelbta
savivaldybės lygio ekstremalioji situacija“, nes šioje dalyje siekiama reglamentuoti būtent situaciją, kada atsiranda pagrindas savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją „perkvalifikuoti“ į valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Pritarti
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 61.
Ginčytinas keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nustatančios, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės operacijų vadovu gali paskirti kitos valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautoją, darbuotoją ar valstybės politiką , nes minėtieji asmenys nėra pavaldūs savivaldybės administracijos direktoriui, todėl jokių privalomų pavedimų iš jo gauti negali. Pritarti
62Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
35 1,
įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalių punktai neturėtų būti dėstomi taip, kad būtų aiškiai atskirtos savivaldybės administracijos direktoriaus bei operacijų centro funkcijos ir veiksmai iki savivaldybės ekstremaliosios situacijos paskelbimo (t. y., kai atsiranda sąlygos, kurios gali būti traktuojamos kaip pakankamas pagrindas tokiai situacijai skelbti) ir funkcijos, kurios vykdomos jau paskelbus ekstremaliąją situaciją. Atitinkamai turėtų būti revizuojamos ir šio straipsnio 3 dalies nuostatos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio nuostatoms, nes jos išdėstytos neaiškiai ir klaidinančiai. Pvz., keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio nustatyta, kad „Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus , Nacionalinis krizių valdymo centras:“, o 2 šios dalies punkte nurodyta, kad Nacionalinis krizių valdymo centras vertina valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Todėl, atsižvelgiant į teisėkūros aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, reikėtų aiškiai išdėstyti savivaldybės bei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo priemones, aiškiai nurodant kokie subjektai, kada ir kokiu būdu vykdo jiems priskirtas funkcijas. Pritarti
63Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, numatančią, kad savivaldybės operacijų centras organizuoja paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo ir jų padarinių šalinimo darbus ir juos koordinuoja , siūlome sujungti su šios dalies 3 punkto nuostata, numatančia, kad šis centras planuoja paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo darbus (mūsų nuomone, šiose nuostatose turimos omenyje analogiškos funkcijos). Pritarti
64Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3548
įstatymo 34 straipsnio 4 dalies arba reikėtų atsisakyti kaip perteklinės, nes joje nustatoma tik jokio teisinio krūvio neturinti dispozicinė nuoroda į kitą įstatymą, arba ją tikslinti, nurodant, kad kariniai vienetai gali būti pasitelkiami (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais tvarka) paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją jos padariniams šalinti.
įstatymo 35 straipsnio 8 dalies nuostatai. Pritarti
65Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
įstatymo 35 straipsnio 7 dalies nuostata, numatanti, kad Nacionalinio saugumo komisijos ar kitų Vyriausybės sudarytų komisijų ar komitetų priimti sprendimai privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nedera su Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad Vyriausybės komitetai yra Vyriausybės patariamosios institucijos, o Vyriausybės komisijos sudaromos tik Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti. Pritarti
66Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad operacijų vadovo sprendimai, skirti organizuoti neatidėliotinus darbus, likviduoti ekstremaliąją situaciją ir pašalinti jos padarinius, taip pat šio straipsnio
elektroniniu būdu ir įsigalioja nuo jų pasirašymo momento. Svarstytina, ar esant paieškos, gelbėjimo, neatidėliotiniems darbams, įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos valdymo, padarinių šalinimo ir šių darbų organizavimo atvejams, visada bus įmanoma operacijų vadovui pasinaudoti elektroninėmis priemonėmis. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad ir operacijų vadovo sprendimai, esant tam tikroms ypatingoms aplinkybėms, gali būti įforminami ir paskelbiami kitą dieną.
Be to, šioje nuostatoje nurodoma, kad „<...> gelbėjimo darbų vadovo priimti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip kitą dieną privalo būti įforminti ir paskelbti šioje dalyje nustatyta tvarka“, tačiau keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje jokia skelbimo tvarka nenustatyta, tik nurodoma, kad ją nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, todėl aptariama keičiamo įstatymo nuostata tikslintina. Pritarti
67Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje turėtų būti pateikta dispozicinė nuoroda ne į šio straipsnio 6 dalį, o į 5 dalį, nes būtent šioje dalyje nurodytos galimų priimti sprendimų turinys. Pritarti
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 39 straipsnio 1 dalis tikslintina, ne pateikiant nuorodą į sąvokas apibrėžiantį straipsnį, o pačioje nuostatoje apibrėžiant visas būtinas materialinių išteklių teikimo sąlygas. Be to, ši nuostata turi būti suderinta su 29 straipsniu, numatančiu materialinių išteklių teikimo sutarčių sudarymą. Pritarti
69Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
122
įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotė tikslintina nurodant, kad Nacionalinis krizių valdymo centras Vyriausybei pasiūlymus dėl apribojimų teikia savo iniciatyva arba valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, dalyvaujančių valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdyme ir jos padarinių šalinime, siūlymu. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 2 dalies formuluotė. Pritarti
70Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-06-2241 4,5 70.
Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies nuostatą reikėtų tikslinti, nes, pirma, šio straipsnio 2 dalyje nėra nurodyto jokio Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimo, o antra, reikia pateikti nuorodą ne į šio įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 1 punktą, o į šio straipsnio 1 dalį (o dar teisingiau yra tiesiog išvardinti galimus apribojimus). Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai. Pritarti
71Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 46 straipsnio vienintelė dalis neturi būti numeruojama. Pritarti
72Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
tikslinga projekto 47 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad ir ūkio subjektų veikla šioje dalyje numatytais atvejais gali būti finansuojama ne tik iš savo sukauptų lėšų, bet ir iš kitų teisėtų finansavimo šaltinių. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija,
13232 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII 971 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1819 (toliau vadinama – KVCSĮ). Teikiame savo pastabas ir pasiūlymus:
straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad ministras ar jo įgaliotas asmuo skiria ministerijos parengties pareigūną – valstybės tarnautoją, kuris koordinuoja savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ministro valdymo srityse. Manome, jog ministerijoms pavestas savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, savivaldybių administracijų direktorių vykdomos ekstremaliųjų situacijų prevencijos koordinavimas pareikalaus papildomų savivaldybių žmogiškųjų ir kitų resursų. Atsižvelgti 2.
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
straipsnio 2 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius skiria parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Nėra aiškus jo statusas (ar tai bus papildomai priimtas valstybės tarnautojas, kam jis bus pavaldus), įgaliojimai ir pan. Pastebėtina, kad siūloma nustatyti, kad savivaldybės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais užtikrina savivaldybės administracijos direktorius. Pritarti Argumentai:
Tikslinga numatyti, kad direktorius tik organizuoja koordinavimą (pvz., paskirdamas parengties pareigūną), o patį koordinavimą užtikrins parengties pareigūnas. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 13 straipsnio nuostatą iki dvitaškio ir 1 punktą ir juos išdėstyti taip:
„Savivaldybės administracijos direktorius,
vykdydamas valstybinę (valstybės perduotą ) savivaldybei ) civilinės saugos funkciją:
1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje ir šios veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais ;“ Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 punktą, buvusius 4-16 punktus laikyti atitinkamai 3-15 punktais. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybės materialinių išteklių teikimo išlaidoms padengti naudojami savivaldybės finansavimo ištekliai. Kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybėms iš valstybės finansavimo išteklių kompensuojama 70 procentų išlaidų pagal valstybės operacijų vadovo nustatytas kompensuotinas išlaidas ir (ar) jų grupes .
Atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos mastą ir pobūdį (ekologinė katastrofa ir pan.), savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo išlaidoms padengti gali būti reikalingi labai dideli finansiniai ištekliai. Savivaldybė gali būti nepajėgi šių išlaidų padengti. Tai aktualu ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju. Savivaldybėms numatytas finansavimas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju yra nepakankamas. Siūlome KVCSĮ nustatyti, kad savivaldybės materialinių išteklių teikimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pritarti Argumentai:
Savivaldybių rizikos ir ekstremalių įvykių sukeltos pasekmės skirsis priklausomai nuo jų geografinės padėties, jų teritorijose veikiančių pramonės ar pavojingų objektų veiklos pobūdžio ir skaičiaus. Įstatymu nustatyti visais atvejais vienodą išlaidų atlyginimo dydžio proporciją neįvertinus kiekvienos konkrečios situacijos, savivaldybei tektų neproporcinga finansinė našta, kurios ji būtų nepajėgi pakelti. Tai turėtų neigiamos įtakos ir ekstremalių įvykių ar ekstremalių situacijų likvidavimui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti įstatyminės nuostatos dėl išlaidų atlyginimo dydžio proporcijų ir numatyti, kad išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 49 straipsnio2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybėms, K k itoms įstaigoms, ūkio subjektams, kurie teikė materialinius išteklius, išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybės materialinių išteklių teikimo išlaidoms padengti naudojami savivaldybės finansavimo ištekliai.
Kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybėms iš valstybės finansavimo išteklių kompensuojama 70 procentų išlaidų pagal valstybės operacijų vadovo nustatytas kompensuotinas išlaidas ir (ar) jų grupes. “
4Nacionalinė NVO koalicija,
3 Argumentai: Nors dabartinė siūlomo įstatymo projekto redakcija numato nevyriausybinių organizacijų įtraukimą į krizių valdymo ir civilinės saugos procesus, NVO atstovus numatoma pasitelkti tik jau instituciniu lygmeniu priimtų sprendimų įgyvendinimui. Dabartinis įstatymo projektas nenumato NVO atstovų pasitelkimo ekspertiniu ar patariamuoju lygmeniu priimant sprendimus. Siūlomos pataisos padėtų užtikrinti tinkamą pilietinės visuomenės įtraukimą bei skaidrų ir efektyvų valstybės institucijų ir NVO sektoriaus bendradarbiavimą krizių valdymo ir civilinės saugos srityse. NVO atstovas galėtų būti deleguojamas per NVO Tarybą (detali tvarka nustatoma poįstatyminiuose teisės aktuose). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų , nevyriausybinių organizacijų , gyventojų ir kitų šiame įstatyme nurodytų asmenų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų valdymą ir jų padarinių šalinimą.“
5Nacionalinė NVO koalicija,
3 Argumentai: Žr. argumentus prie 4 pasiūlymo. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nacionaliniam krizių valdymo centrui nustatytas funkcijas padeda atlikti iš atitinkamų valstybės institucijų , ir įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaryta Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė, kurios sudėtį, uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.“
6Nacionalinė NVO koalicija,
5 Argumentai: Žr. argumentus prie 4 pasiūlymo. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
usybinių organizacijų atstovai.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, 2022-07-01 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD), įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektus (toliau kartu – Projektai) bei nepritardamas Projektų rengėjo motyvams, išdėstytiems derinimo pažymoje „Dėl Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo ir susijusių įstatymų projektų“ (toliau – derinimo pažyma), kuriais remiantis neatsižvelgta į dalį VSD pateiktų argumentų dėl Projektų tikslinimo poreikio, teikia toliau išdėstytus pastebėjimus ir pasiūlymus. 1. VSD nepritaria Projektų rengėjo motyvams, išdėstytiems derinimo pažymoje, pagal kuriuos neatsižvelgta į VSD 2022-05-16 rašto Nr.
18-4295 „Dėl įstatymų projekto derinimo“ 1 pastaboje pateiktus siūlymus Civilinės saugos įstatymo pakeitimo projekte nustatyti, kokiu tikslu sudaromas Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registras (toliau – Registras) bei įvertinti galimybę parengti ir tuo pačiu Projektų rinkiniu teikti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, kuriame būtų numatyta, kad detalūs Registro duomenys sudaro tarnybos paslaptį. VSD vertinimu, Registras turėtų būti tvarkomas pagrįstais ir labai aiškiai įstatyme apibrėžtais tikslais, nes tik jo pridėtine verte būtų galima pateisinti tokių jautrių duomenų centralizuoto kaupimo ir tvarkymo keliamas rizikas nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad derinimo pažymoje priežastys, dėl kurių į šį VSD siūlymą neatsižvelgiama, nėra nurodytos. Be to, VSD nesutinka su derinimo pažymoje nurodytu motyvu, pagal kurį neatsižvelgiama į VSD siūlymą įvertinti galimybę parengti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, kuriame būtų numatyta, kad detalūs Registro duomenys sudaro tarnybos paslaptį. VSD nuomone, Registro duomenys turėtų sudaryti valstybės arba tarnybos paslaptį, nes:
duomenų praradimas keltų pavojų ar padarytų didelę žalą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Registro duomenų apimtis yra didelė, jie yra išsamūs, įvairūs ir svarbūs valstybės funkcijų užtikrinimui ir tai įtvirtinta Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr.
1386
„Dėl Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro nuostatų
patvirtinimo“, 13 punkte, kuriame nustatyta, kad Registre tvarkomi duomenys apie objektų vykdomą veiklą, dirbančių asmenų skaičių, galimas pasekmes avarijų atveju, slėptuves ir kolektyvinės apsaugos statinius, taip pat objektų teritorijos planai bei schemos su pažymėtais ir įvardytais statiniais ar stacionariais įrenginiais.VSD vertinimu, neatmestina, kad Registro duomenys gali būti panaudoti siekiant sutrikdyti valstybinės reikšmės ar pavojingų objektų funkcionavimą. Pažymėtina, kad Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio
objektai yra tokie, „kurių kontrolės ar funkcionavimo sutrikimas arba sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų didelę žalą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui – sutrikdytų valstybės valdymą, ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą arba kuris karo, antpuolių ar teroro aktų metu gali būti pasirinktas kaip taikinys ir dėl to tapti ekstremaliosios situacijos židiniu.“;
pobūdžio teisėkūros precedentai egzistuoja Lietuvos Respublikos teisėkūros praktikoje.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 28 punktas: tarnybos paslaptį sudaro detalūs duomenys apie ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojus todėl, kad ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme apibrėžiama kaip sistema, „kurioje įvykęs kibernetinis incidentas gali padaryti didelį neigiamą poveikį nacionaliniam saugumui, valstybės ūkiui, valstybės ir visuomenės interesams“, t. y. dėl sistemoje saugomų duomenų svarbos siekiama juos apsaugoti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytomis priemonėmis;
duomenų neįslaptinus, Registro tvarkytojui nekiltų pareiga imtis teisės aktuose numatytų priemonių Registro duomenų apsaugai, o Registro duomenų perdavimas priešiškų interesų turintiems asmenims neužtrauktų atsakomybės, t. y. efektyviai neatgrasytų nuo veiksmų, kurie gali sukelti žalą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Tuo tarpu, derinimo pažymoje nurodyta, kad Registro duomenų įslaptinimas nepadidintų saugumo, tačiau labai apsunkintų pasirengimo ekstremalioms situacijoms veiklą.
Šis teiginys, VSD nuomone, nėra pagrįstas, nes:
apsunkintos ir kaip toks apsunkinimas pasireikštų;
Respublikos atžvilgiu nusiteikusiems asmenims;
Registro duomenis, jiems būtų taikomi įslaptintos informacijos apsaugai nustatyti reikalavimai ir asmenų atsakomybė už tokios informacijos praradimą, taigi, atsižvelgiant į tai, kad Registro duomenys laikytini galinčiais sukelti žalą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, tokios priemonės turėtų teigiamą įtaką užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą. Atsižvelgdamas į tai, VSD laikosi nuomonės, kad detalūs Registro duomenys turėtų sudaryti valstybės arba tarnybos paslaptį, kuri būtų įtvirtinta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnyje, o Registro tikslas turėtų būti aiškiai įtvirtintas Civilinės saugos įstatyme, todėl siūlo Projektų rinkinį atitinkamai patikslinti ir papildyti. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, siūlome Projektus tobulinti. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1819 ir siūlyti jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Nacionalinės NVO koalicijos pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
16 Argumentai: Ekstremalusis įvykis nuo ypatingojo įvykio skiriasi tuo, kad ekstremalusis įvykis yra nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis. Minėti kriterijai yra išmatuojami dydžiai. Ypatingas įvykis neatitinka minėtų kriterijų, tačiau reikalingas jo vertinimo ir reagavimo koordinavimas aukščiausiu lygiu. Atsižvelgiant į tai, tikslintina ypatingo įvykio apibrėžtis. Ekstremaliojo įvykio apibrėžtį paliekant nepakeistą. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Ypatingas įvykis
staigus įvykis ar netikėtai susidariusios aplinkybės, sukėlę pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, užsienio valstybėje esančių Lietuvos Respublikos piliečių gyvybei ar saugumui, nacionalinę priklausomybę turintiems laivams ar orlaiviams, kai staigus įvykis ar netikėtai susidariusios aplinkybės turi ar gali turėti reikšmingų neigiamų padarinių ir (ar) reikia skubaus valdymo sprendimo nacionaliniu lygmeniu.“
komitetas,
1 Argumentai: Tikslinga numatyti, kad direktorius tik organizuoja koordinavimą (pvz., paskirdamas parengties pareigūną), o patį koordinavimą užtikrins parengties pareigūnas. Pasiūlymas: Papildyti keičiamo Įstatymo 13 straipsnio nuostatą iki dvitaškio ir 1 punktą ir juos išdėstyti taip: „Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas valstybinę (valstybės perduotą ) savivaldybei ) civilinės saugos funkciją:
1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje ir šios veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais ;“ Pritarti 3.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
3 Argumentai: Numačius, kad savivaldybės administracijos direktorius tik organizuoja veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais, turi būti išbrauktas 13 straipsnio 3 punktas. Pasiūlymas:
įstatymo 13 straipsnio 3 punktą. 3) užtikrina savivaldybės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais;
13 straipsnio 4-16 punktus laikyti atitinkamai 3-15 punktais. Pritarti
komitetas,
2 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymo projekto straipsniuose nustatant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pareigas jau yra nurodyta, kad keičiasi informacija ir teikia pranešimus apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarką. Tai, kad Vyriausybė nustato pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarką yra nustatyta įstatymo projekto 7 straipsnio 14 punkte. Be to, ši dalis neatitinka straipsnio pavadinimo, apibrėžiančio straipsnio turinį, t. y. ji nėra susijusi su ekstremalių situacijų skelbimu ir atšaukimu. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalis yra perteklinė ir jos siūlytina atsisakyti. Pasiūlymas:
įstatymo 33 straipsnio 2 dalį. 2.
ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai Vyriausybės nustatyta tvarka praneša ir keičiasi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją. 2. Keičiamo Įstatymo33 straipsnio 3-7 dalis laikyti atitinkamai 2‑6 dalimis. Pritarti
komitetas,
2 Argumentai: Savivaldybių rizikos ir ekstremalių įvykių sukeltos pasekmės skirsis priklausomai nuo jų geografinės padėties, jų teritorijose veikiančių pramonės ar pavojingų objektų veiklos pobūdžio ir skaičiaus. Įstatymu nustatyti visais atvejais vienodą išlaidų atlyginimo dydžio proporciją neįvertinus kiekvienos konkrečios situacijos, savivaldybei tektų neproporcinga finansinė našta, kurios ji būtų nepajėgi pakelti. Tai turėtų neigiamos įtakos ir ekstremalių įvykių ar ekstremalių situacijų likvidavimui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti įstatyminės nuostatos dėl išlaidų atlyginimo dydžio proporcijų ir numatyti, kad išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Civilinės saugos įstatyme (31 straipsnio 2 dalis). Pasiūlymas:
įstatymo 49 straipsnio2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybėms, K k itoms įstaigoms, ūkio subjektams, kurie teikė materialinius išteklius, išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybės materialinių išteklių teikimo išlaidoms padengti naudojami savivaldybės finansavimo ištekliai. Kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybėms iš valstybės finansavimo išteklių kompensuojama 70 procentų išlaidų pagal valstybės operacijų vadovo nustatytas kompensuotinas išlaidas ir (ar) jų grupes. “
komitetas, 2022-09-21 2P 2-19N Argumentai: Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.
XIV-1268 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad meras - savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą. To paties įstatymo 34 straipsnio
vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai merui atsako už įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Atsižvelgiant į pasikeitusį mero ir administracijos direktoriaus statusą, atitinkamai turi būti peržiūrimos ir jiems nustatytos funkcijos kituose įstatymuose. Naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, numatančios mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus statuso pasikeitimą, įsigalios 2023 m. balandžio 1 d., o konkrečioje savivaldybėje bus pradėtos taikyti, kai naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirinks į pirmąjį posėdį. Atsižvelgiant į tai įstatymo projekto 2 straipsnis turi būti papildytas naujomis dalimis, numatančiomis atitinkamų įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamų nuostatų redakcijas nuo 2023 m. balandžio 1 d. Pasiūlymas:
įstatymo projekto2 straipsnį 2-19 dalimis: „ 2.
2023 m. balandžio1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 4 straipsnio 8 punkto redakcija: „8) institucinės atsakomybės – ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina pasirengimą krizėms, ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų vykdymą jų veiklos srityse, savivaldybės meras (toliau – meras) ir savivaldybės administracijos direktorius užtikrina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų vykdymą savivaldybėje.“
1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies2 punkto redakcija: „2) pagal kompetenciją vykdo įvykių, ekstremaliųjų įvykių likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, koordinuoja mero, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų šio įstatymo nustatyta tvarka atliekamą gyventojų evakavimą;“
1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio redakcija: „13 straipsnis. Mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija 1.
Meras, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją:
įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją teikimą;
3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria savivaldybės operacijų vadovą;
priedangų poreikį;
subjektuose vykdomi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniai, laikomasi šio įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
atlikti sanitarinį švarinimą, ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones, organizuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, gyventojų, žuvusių krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu ir nesant už laidojimą atsakingo asmens, laidojimą;
7) sudaro su kitomis savivaldybėmis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo;
8) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus civilinės saugos klausimais;
departamento pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento privalomų nurodymų įgyvendinimą;
10) pagal kompetenciją leidžia potvarkius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos savivaldybėje ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais;
11) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
Meras, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją:
įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją teikimą;
3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria savivaldybės operacijų vadovą;
priedangų poreikį;
subjektuose vykdomi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniai, laikomasi šio įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
atlikti sanitarinį švarinimą, ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones, organizuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, gyventojų, žuvusių krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu ir nesant už laidojimą atsakingo asmens, laidojimą;
7) sudaro su kitomis savivaldybėmis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo;
8) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus civilinės saugos klausimais;
departamento pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento privalomų nurodymų įgyvendinimą;
10) pagal kompetenciją leidžia potvarkius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos savivaldybėje ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais;
11) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 2.
perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją:
1) skiria parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrina savivaldybės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais;
3) renka iš visų savivaldybėje esančių krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, gyventojų duomenis, reikalingus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniams įgyvendinti, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka šiuos duomenis kaupia, tvarko ir teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui;
civilinės saugos mokymą;
5) pagal kompetenciją leidžia įsakymus civilinės saugos klausimais;
6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.“
1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies2 punkto redakcija: „2) vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo, Vyriausybės, mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, krizei ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, jų padariniams šalinti.“ 6.
2023 m. balandžio1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio
2 punkto redakcija: „2) savivaldybėse – operacijų centrą sudaro, jo nuostatus tvirtina meras, operacijų centro patalpų ir darbo vietų įrengimą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai;“
1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 19 straipsnio2 dalies4 punkto redakcija: „4) vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo, Vyriausybės, mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, krizei ir ekstremaliajai situacijai likviduoti, jų padariniams šalinti.“
m. balandžio1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 20 straipsnio4 dalies redakcija:
„4. Vyriausybė skiria valstybines krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos
užduotis ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, o merams, – valstybines ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis. Šios užduotys yra sudėtinė krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos dalis.“
m. balandžio1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 20 straipsnio6 dalies redakcija: „6.
Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų vykdomą krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras. Merų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų, vykdomą ekstremaliųjų situacijų prevenciją koordinuoja ministrai jiems pavestose valdymo srityse.“
m. balandžio1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 23 straipsnio5 dalies redakcija:
„5. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės
ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą ir teikia jį tvirtinti merui. Rengiant šį planą, privalo dalyvauti šio įstatymo
pat Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre įregistruoti ūkio subjektai.“
1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 33 straipsnio4 dalies redakcija:
„4. Atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos lygį, Vyriausybės nustatyta
tvarka skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija arba valstybės lygio ekstremalioji situacija. Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia meras visoje arba dalyje savivaldybės teritorijos. Valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė visoje arba dalyje valstybės teritorijos.“
m. balandžio1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 33 straipsnio7 dalies redakcija: „7.
Esant motyvuotam mero prašymui skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir atsižvelgdamas į gresiančios ar susidariusios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį ir (ar) mastą, Nacionalinis krizių valdymo centras, bendradarbiaudamas su ministerija ir (ar) kita institucija ir įstaiga, kurios veiklos sričiai priskirtina gresianti ar susidariusi ekstremalioji situacija, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną po mero motyvuoto prašymo gavimo, teikia pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Tuo atveju, kai Nacionalinis krizių valdymo centras nusprendžia, kad mero prašymas skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją yra nepagrįstas, apie šį sprendimą nedelsdamas informuoja merą ir pateikia pasiūlymus dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimo.“1
3. 2023 m. balandžio1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
straipsnio1 dalies iki dvitaškio redakcija: „1. Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, meras:“
m. balandžio1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 34 straipsnio2 dalies 1 punkto redakcija: „1) vertina ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo merui skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją;“
m. balandžio1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 34 straipsnio3 dalies 2 punkto redakcija: „2) meras vykdo šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytas funkcijas ir kitas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas priemones;“ 16.
2023 m. balandžio1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 35 straipsnio5 dalies 7 punkto redakcija: „7) meras nedelsdamas sušaukia savivaldybės operacijų centrą, organizuoja valstybės tarnautojų ir darbuotojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, išplatina savivaldybės teritorijoje informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, užtikrina Nacionalinio saugumo komisijos, valstybės operacijų vadovo sprendimų ir Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo pavedimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;“
m. balandžio1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 36 straipsnio 7 dalies redakcija:
„7. Savivaldybės operacijų vadovo arba valstybės operacijų vadovo sprendimų,
nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja, atitinkamai meras, arba Nacionalinis krizių valdymo centras arba jų siūlymu, atitinkamas operacijų centras.“
m. balandžio1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 38 straipsnio redakcija: „
1.
pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, sprendimus dėl gyventojų evakavimo Vyriausybės nustatyta tvarka priima meras, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir ūkio subjektų vadovai, o ekstremaliosios situacijos židinyje sprendimą dėl skubaus gyventojų iškeldinimo iš ekstremaliosios situacijos židinio priima gelbėjimo darbų vadovas. 2. Gyventojų evakavimą savivaldybėje organizuoja savivaldybės operacijų centras. 3. Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai branduolinės energetikos objekte, esančiame Lietuvos Respublikoje ar kaimyninėje valstybėje, kai jo avarinės parengties zonos ir (ar) avarinio planavimo atstumai patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją, Lietuvos Respublikos gyventojai evakuojami pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju. Pagal šį planą šiame plane nurodytų savivaldybių merai tvirtina savivaldybių administracijų direktorių parengtus detaliuosius gyventojų evakavimo planus, šių savivaldybių administracijų direktoriai evakuojamų gyventojų apgyvendinimo klausimus derina su savivaldybių, į kurias evakuojami gyventojai, administracijų direktoriais, organizuojančiais evakuotų gyventojų apgyvendinimą.“
m. balandžio1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 48 straipsnio 3 punkto redakcija: „3) naudojamas Vyriausybės rezervas ir mero rezervas Biudžeto sandaros įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;“.“
projekto 2 straipsnio 2-4 dalis laikyti atitinkamai 20-22 dalimis. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rita Tamašunienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2022-11-09
dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Justas Gaidys, Gediminas Kazėnas. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai Jurgita Meškienė, Edvinas Mušinskis, Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Nortautas Statkus, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo grupės vadovas Darius Domarkas, Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Darius Vasaris, Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Dainius Vasaris, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Vidaus reikalų ministerijos migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas, Valstybės Saugumo Departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Krupauskas, Nacionalinė NVO koalicijos Iniciatyvų koordinatorė Laura Tatarėlytė, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Reagavimo ir parengties skyriaus vyriausiasis tyrėjas Raimundas Budreika, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Mindaugas Kanapickas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma 2.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai Jurgita Meškienė, Edvinas Mušinskis, Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Nortautas Statkus, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo grupės vadovas Darius Domarkas, Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Darius Vasaris, Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Dainius Vasaris, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Vidaus reikalų ministerijos migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas, Valstybės Saugumo Departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Krupauskas, Nacionalinė NVO koalicijos Iniciatyvų koordinatorė Laura Tatarėlytė, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Reagavimo ir parengties skyriaus vyriausiasis tyrėjas Raimundas Budreika, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Mindaugas
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
1016 Nei iš projektu nauja redakcija dėstomo Civilinės saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 ir 16 dalyse pateiktų sąvokų apibrėžčių, nei iš kitų keičiamo įstatymo nuostatų nėra atskleistas
„kokybinis“ ekstremaliojo įvykio ir ypatingojo įvykio atskyrimo kriterijus,
t. y. nėra aišku, kokiais atvejais įvykis, sukėlęs ar keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai, būtų laikomas ekstremaliuoju, o kuriais atvejais – ypatinguoju. Nėra aišku, ar ekstremalusis įvykis apima ypatingąjį įvykį (kuris yra tiesiog „aukštesnė“ jo forma pagal pavojingumo laipsnį ir galinčias kilti pasekmes), ar, vis dėlto, ypatingasis įvykis jo reglamentavimo požiūriu iš esmės skiriasi nuo ekstremaliojo įvykio. Tokiu atveju siūlytina aiškiau atskleisti įvykių pripažinimo ekstremaliuoju arba ypatinguoju teisines pasekmes, t. y. galimus jų numanomai sukeliamų padarinių valdymo skirtumus ir sąlygas. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad projekte yra apibrėžtos įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ypatingo įvykio sąvokos. Ekstremalusis įvykis aiškiai atribojamas nuo ypatingo įvykio, nustatant, kad tai nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis . Ypatingais įvykiais bus laikomi visi kiti įvykiai, keliantys, sąvokoje nurodytus pavojus. Siekiant labiau išryškinti ypatingojo įvykio skirtumą nuo kitų įvykių, siūlytina tikslinti krizės sąvoką . Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 2 str. 18 d. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
5, 24, 30 Svarstytina, ar keičiamame įstatyme vartojamos formuluotės „susidariusi ekstremalioji situacija“ (2 straipsnio 5 dalis ir kt.) ar „gresianti ekstremalioji situacija“ (2 straipsnio 24, 30 dalys ir kt.) yra tikslios ir teisingai apibrėžia galimą situaciją. Mūsų nuomone, keičiamo įstatymo nuostatų visuma suponuoja, kad ekstremalioji situacija, skirtingai nuo ekstremaliojo įvykio, yra ne susidarančių faktinių aplinkybių išraiška, o būtent teisinė kategorija (teisinis režimas), kuri gali būti skelbiama esant tam tikroms sąlygoms. Kitaip sakant, ekstremalioji situacija negali susidaryti, kol ji oficialiai nepaskelbta (gali susidaryti aplinkybės, kurios būtų pagrindas skelbti ekstremaliąją situaciją), tuo labiau – negali grėsti (kaip negali grėsti administravimo akto priėmimo faktas). Todėl ekstremalioji situacija turėtų būti apibrėžiama ir reguliuojama ne kaip gresiančios ar susidariusios faktinės aplinkybės, o būtent kaip viešojo administravimo subjekto sprendimu skelbiamas teisinis režimas, įvedamas esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms (t. y., esant atitinkamus kriterijus atitinkančiam ekstremaliajam įvykiui, kai gresia ar susidaro neigiami ir žalingi padariniai). Atitinkamai ekstremalioji situacija negali būti ir likviduojama; likviduojami būtent ekstremaliojo įvykio padariniai, kurių nelikus ar juos pakankamai sumažinus ekstremalioji situacija gali būti atšaukiama.
Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, keičiamo įstatymo nuostatos vis tiek turėtų būti revizuojamos ir tikslinamos, aiškiai atskiriant ekstremaliąją situaciją kaip įvedamą teisinį režimą (kuris negali grėsti ar susidaryti), nuo ekstremaliosios situacijos kaip faktinių aplinkybių visumos, kurių susidarymas ar grėsmė susidaryti gali būti pagrindas įvesti teisinį režimą – skelbti ekstremaliąją situaciją (nors, mūsų nuomone, toks dualistinis ekstremaliosios situacijos reglamentavimas būtų ydingas, neaiškus ir klaidinantis) Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad toks reguliavimas nustatytas ir dabar galiojančiame Civilinės saugos įstatyme (toliau – CSĮ), nes realybėje yra neįmanoma situacija, kai ekstremalioji situacija nustatyta tvarka būtų paskelbta tą pačią minutę, kai atsiranda grėsmė. Labai dažnai, kažkokia grėsmė ar įvykis (pvz. prasidėjęs potvynis) tik po kurio laiko pasiekia ekstremalaus įvykio kriterijų arba tokį mastą, kad susidaro teisinės prielaidos skelbti ekstremaliąją situaciją. Tačiau tai nereiškia, kad tuo metu krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai neturi imtis atitinkamų veiksmų. Priešingai – tikslas yra imtis reikalingų veiksmų, kad ekstremalioji situacija nesusidarytų, arba jei vis tik susidarė, tai kad būtų kuo mažesni jos padariniai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr. XIVP-18192 5, 10, 15 Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5, 10 ir 15 dalyse yra vartojama
„gyventojų socialinių sąlygų“ samprata, tačiau nei iš šių, nei iš kitų
keičiamo įstatymo bei galiojančių įstatymų nuostatų nėra aiškus šios sampratos turinys ir jos santykis su 3 straipsnio 5 punkte vartojama samprata
„būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos“. Pritarti
Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr.
XIVP-1819(2) 2 straipsnio 5, 10 ir 15 dalis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr. XIVP-18192 9,22 Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies antrasis sakinys nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, t. y. jis apibrėžia ne pačios sąvokos „ekstremaliųjų situacijų valdymo planas“ turinį, o jau galimus šio plano rengimo ypatumus (kas, savo ruožtu, jau yra toliau įstatymo tekste dėstomų reguliuojančių normų paskirtis). Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 22 daliai. Pritarti
ir 22 dalis
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-06-22 Nr. XIVP-18192 11, 25, 26 Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11, 25 ir 26 dalys neturėtų būti papildytos nurodant, kad atitinkamai gelbėjimo, neatidėliotini ir paieškos darbai yra vykdomi esant ne tik ekstremaliesiems, tačiau ir ypatingiesiems įvykiams Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 2 str. 11, 25, 26 d. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
36 Atsižvelgiant į susiformavusią teisėkūros praktiką ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje pateikiamas nuorodas į kitus įstatymus dėstyti abėcėlės tvarka. Pritarti Techninė pastaba. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Manytina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 punkte apibrėžto proporcingumo principo turinį reikėtų patikslinti, nurodant, kad šis principas reiškia, kad asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų apimtis yra ne didesnė, nei būtina, atsižvelgiant į krizių ar ekstremaliųjų situacijų pavojingumą ir galimus padarinius Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 4 str. 5 p. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
685 Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 punkte, 6 straipsnio 5 punkte bei toliau keičiamo įstatymo tekste ministerijos yra išskiriamos iš kitų valstybės institucijų ir įstaigų rato. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo nuostatose nėra jokių normų, suponuojančių kažkokį kitokį ministerijų statusą ar kitokias jų teises ir pareigas krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo srityje, pagrindžiančias tokį jų išskyrimą iš valstybės institucijų ir įstaigų grupės. Be to, akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu ministerijos statusas lemtų kitokias jos funkcijas, teises ar pareigas įstatymo objekto reguliavimo požiūriu, tas galėtų ir turėtų būti nustatyta būtent konkrečioje keičiamo įstatymo nuostatoje (o ne vartojamas perteklinis išskyrimas visame įstatymo tekste). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į vieną esminių teisėkūros principų, nustatančių, kad teisės akto tekstas turėtų būti glaustas ir aiškus, siūlytina ministerijų neišskirti iš valstybės institucijų ir įstaigų rato Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, projektu siūloma stiprinti valstybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms ir tai siūloma daryti per ministerijas, nes ministrams priskirtos valdymo sritys iš esmės apima beveik visas svarbiausias valstybinio valdymo sritis. Pagal Konstituciją Vyriausybė tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką. Tad ministerijoms nustatoma atsakomybė už pasirengimą t.t. per parengties pareigūną (projekto 11 straipsnio 2 dalis). 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė savo iniciatyva arba Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu nusprendžia imtis krizės valdymo veiksmų, tačiau daugiau apie krizės pradžios konstatavimą, skelbimą ar nustatymą, keičiamo įstatymo tekste nėra užsimenama.
Mūsų nuomone, toks reguliavimas nėra pakankamas, kad būtų aiškiai atskleisti šio teisinio režimo (jeigu tai apskritai yra atskiras teisinis režimas) ar situacijos konstatavimo pagrindai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad vienas iš krizės atvejų yra valstybės lygio ekstremalioji situacija, kurios nepavyksta likviduoti ir (ar) pašalinti jos padarinių taikant šiame įstatyme nustatytas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo priemones. Todėl sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas, nėra aiškus, pvz., paskelbtos ekstremaliosios situacijos „virtimas“ krize momentas, administracinė tokio momento konstatavimo forma, tokio krizės konstatavimo teisinės pasekmės paskelbtos ekstremaliosios situacijos požiūriu (ar būtų taikomos naujos savo pobūdžiu priemonės, kurios keistų anksčiau nustatytas, ar, vis dėlto būtų taikomos tik papildomos priemonės). Atsižvelgiant į tai, reikėtų plačiau atskleisti kilusios krizės konstatavimo sąlygas, t. y. teisinius pagrindus, kuriems esant galima konstatuoti, kad Lietuvos Respublikoje kilo atitinkama krizė ir atsirado sąlygos taikyti krizės valdymo priemones ir imtis atitinkamų veiksmų. Pvz., iš keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nėra aišku, kada krizės valdymo veiksmų imasi Nacionalinis krizių valdymo centras, o kada – jau pati Vyriausybė Nepritarti Projekto rengėjų pasirinkta tokia koncepcija, jog dar vienas teisinis rėžimas nėra tikslingas, nes krizė, kaip matyti iš jos sąvokos gali susidaryti jau esant kitiems teisiniams režimams. Susidariusią krizę signalizuos Nacionalinis krizių valdymo centras, konstatuos Vyriausybė, apie tai bus nustatyta tvarka informuojama visuomenė.
Tai nustatyta projekto 9 str. 2 p., 11 str. 3 d. 2 p. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projekte. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkto nuostatas, kurių viena numato, kad Vyriausybė nusprendžia imtis krizės valdymo veiksmų , o kita – kad Vyriausybė skiria už krizės valdymą atsakingą instituciją ar įstaigą, kuri kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru pagal kompetenciją imasi krizės valdymo veiksmų, reikėtų šias nuostatas suderinti tarpusavyje Pritarti iš dalies Vyriausybės valinis sprendimas perimti krizės valdymą yra esminis koncepcinis siūlomų pakeitimų elementas. Tikslintinas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punktas. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 7 str. 3 p. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatas siūlome patikslinti, nurodant, kad Vyriausybė gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus nustato būtent krizės ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 7 str. 6 p. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr. XIVP-18197 9, 10, 11 Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9, 10, 11 punktų bei kitų atitinkamų keičiamo įstatymo nuostatų formuluotės tikslintinos nustatant, kad viešojo administravimo subjektai tvirtina ne atitinkamas tvarkas, o tvarkų aprašus Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 7 str. 9, 10, 11 p. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
82 Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte (arba bent 8 straipsnio nuostatoje iki dvitaškio) siūlome nurodyti, kad Nacionalinio saugumo komisija yra Vyriausybės (sudaroma) komisija Atsižvelgti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 8 str. iki dvitaškio
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-06-22 Nr. XIVP-18198 1,3 Atsižvelgiant į Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos statusą, jos sudėtį bei veiklos principus, ginčytinos keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatos, nustatančios, kad ši komisija priima sprendimus dėl veiksmų ir priemonių grėsmėms nacionaliniam saugumui sumažinti ar jų išvengti bei priima sprendimus dėl krizių valdymo prioritetų. Nebūtų aiškus nei tokių priimamų sprendimų pobūdis, nei privalomumas, nei adresatų ratas. Pažymėtina, kad ir pačiame Vyriausybės nutarime, kuriuo sudaryta ši komisija, nustatyta, kad jos užduotis yra teikti Vyriausybei, valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl veiksmų ir priemonių, kurių reikia grėsmėms ir galimiems žalingiems jų padariniams sumažinti ar jų išvengti bei teikti Vyriausybei, valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl veiksmų ir priemonių krizei valdyti ir (ar) krizės padariniams sumažinti ar šalinti. Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti aukščiau nurodytas keičiamo įstatymo nuostatas, apibrėžiančias Nacionalinio saugumo komisijos įgaliojimų jai nepavaldiems subjektams turinį Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 8 str. 1 ir 3 p. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Derinant keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, 8 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių „ar jų išvengti“ įrašytini žodžiai „ar jas šalinti“. Pritarti Redakcinė pastaba. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 punkte nėra nurodoma, kad į Nacionalinio saugumo komisijos kompetenciją patenka ne tik ūkio subjektų, tačiau ir veiklos vykdytojų pasirengimo krizėms bei ekstremaliosioms situacijos vertinimas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir kitoms įstatymo nuostatoms Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-1819(2). 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis Nacionalinio krizių valdymo centro statusą, jo veiklos, finansavimo bei vadovavimo jam principus. Kadangi kartu su šiuo projektu teikiamame Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22, 23, 37 ir 44(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20(1) straipsniu įstatymo projekte Nr. XIVP-1833 yra įtvirtinamos abstrakčios nuostatos, suteikiančios teisę Vyriausybei priimti sprendimą įsteigti Vyriausybės kanceliarijoje struktūrinį padalinį centrą bendriems ministerijų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmams koordinuoti, viešojo administravimo subjektams reikiamoms kompetencijoms sutelkti, padėti Vyriausybei ir kitiems viešojo administravimo subjektams valdyti valstybės lygio situacijas ar procesus, neįvardinant šio centro pavadinimo, keičiamame įstatyme turi būti įtvirtintos sąsajos su Vyriausybės įstatymu, kurios leistų suprasti, kad keičiamame įstatyme minimas Nacionalinis krizių valdymo centras yra būtent tas, kurį pagal Vyriausybės įstatymą įsteigia Vyriausybė Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 9 str. 1 d. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
1 7c Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktis tikslintinas, nes jis suponuoja, kad Nacionalinio saugumo komisija pati priima sprendimą dėl poreikio imtis krizės valdymo veiksmų ir skiria už krizės valdymą atsakingą ministeriją ar kitą valstybės instituciją ar įstaigą Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-1819(2). 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 7e Nėra aiškus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto e papunkčio nuostatos, nustatančios, kad ši funkcija vykdoma tik paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, turinys bei jos santykis su kituose papunkčiuose įtvirtintomis Nacionalinio krizių valdymo centro funkcijomis, nes, mūsų nuomone, ir šio punkto c, d, g ir f papunkčiuose nurodytos funkcijos taip pat vykdomos tik tada, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija (ir atitinkamai paskirtas valstybės operacijų vadovas). Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-1819(2). 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 7d Derinant keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto d papunktyje formuluotėje „valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui“ brauktini žodžiai „lygio ekstremaliosios situacijos“. Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-1819(2). 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
111 Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 11 punkte reikėtų nurodyti, kam teikiama parengta ataskaita apie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-1819(2) 9 str. 1 d. 11 p. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
13342 Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte reikėtų atskleisti, kokiems subjektams ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos teikia informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 daliai Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 11 str. 3 d. 2 p. ir 13 str. 2 p (4 p. tapo 2 p.)23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr. XIVP-181913 Keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatoje iki dvitaškio skliaustai turi užsidaryti ne po žodžio
„perduotą“, o po žodžio „savivaldybei“. Pritarti
Techninė pastaba. 24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10 Kadangi savivaldybės yra valstybės teritorijos administraciniai vienetai, kurių vardu įvairias sutartis gali sudaryti tik jų valdymo institucijos, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 punkte vietoj žodžių „su kitomis savivaldybėmis“ įrašytini žodžiai „su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis“ Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 13 str. 7 p. (10 p. tapo 7 p.)25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14 Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, nustatanti, kad operacijų centro veiklos tikslai yra valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pavedimu atlikti civilinės mobilizacijos institucijos mobilizacijos valdymo grupės funkcijas, suponuoja, kad operacijų centras gali būti sudaromas ne vienoje savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (ir tokiu atveju šios institucijos ar įstaigos vadovas duoda jai pavedimus), tačiau šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad kiekvienoje savivaldybėje sudaromas savivaldybės operacijų centras, o jo nuostatus tvirtina bei atitinkamai pavedimus duoda tik savivaldybės administracijos direktorius.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlome patikslinti Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 15 str. 1 d. 4 p. 26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Keičiamo įstatymo 16 straipsnio
tik nurodyti juridiniai asmenys, tačiau ir juose dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 16 str. 9 d. 27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus , nes atvejai, kada gali būti pasitelkiami savanoriai ir NVO pajėgos, nurodyti tik šio straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nustatyta tik jų pasitelkimo tvarka Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 17 str. 4 d. 28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
2 Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies redakcija tikslintina, nurodant, kad savivaldybės administracijos direktorius leidžia čia nurodyto turinio įsakymus (o ne priima, kaip siūloma projekte), nes įsakymas yra vienasmenis aktas Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 20 str. 2 d. 29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2234 Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį reikėtų patikslinti, nes valstybinės reikšmės objektai (t. y. ūkio, energetikos, transporto, telekomunikacijų ar kiti infrastruktūros objektai) ne patys, o juos valdančios ar kontroliuojančios institucijos ar įmonės gali vykdyti ekstremaliųjų situacijų prevenciją (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 daliai). Be to, ši dalis pildytina, nustatant, kad ekstremaliųjų situacijų prevenciją vykdo ir veiklos vykdytojai Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 20 str. 3 d. ir 22 str. 4 d. 30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalį reikėtų papildyti nurodant, kas koordinuoja valstybinės reikšmės objektų ar šiuos objektus valdančių ar kontroliuojančių institucijų ir įmonių bei veiklos vykdytojų vykdomą ekstremaliųjų situacijų prevenciją Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 20 str. 6 d. 31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
212333 Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 3 dalies 3 punkte po žodžio „mokymas“ įrašytini žodžiai „ir gyventojų švietimas“. Pritarti Redakcinė pastaba. 32 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
212367 Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta funkcija – pavedimas dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio ir švenčių dienomis, atšaukimas iš kasmetinių ar kitų atostogų, gali būti laikoma pasirengimo krizei sudėtine dalimi, nes tokie pavedimai duodami ne rengiantis, o jau gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją (keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punktui Pritarti Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-1819(2) 21 str. 33 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje brauktina perteklinė nuostata, numatanti, kad ministerijų parengties pareigūnai skiriami šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (reikėtų palikti tik nuostatą, kad šie pareigūnai kartu yra ir Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės nariai). Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 22 str. 3 d. 34 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22 Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje pateikta sąvokos „krizių valdymo plano” apibrėžtis suponuoja, kad gali būti rengiami ir atskiri krizių valdymo planai, o bendri krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai gali būti rengiami šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose imperatyviai nustatyta, kad rengiami tik bendri krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai (valstybiniai krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai bei valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai). Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 2 str.
XIVP-1819(2) 2 str. 20 d. (22 d. tampa 20 d.)35 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo, siūlome keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies nuostatą, nustatančią, kad valstybinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus tvirtina Vyriausybė, dėstyti iš karto po šio straipsnio 1 dalies, kurioje nurodytos visos valdymo planų rūšys. Pritarti Techninė pastaba. 36 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1542 Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato kriterijus, kuriuos atitinkančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą“. Pritarti iš dalies Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 23 str. 5 d. (4 d. tampa 5 d.) ir 15 str. 2 d. 37 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai bei jų rengimas yra išskiriami iš kitų įstaigų rengiamų planų. Jeigu tai yra kažkoks specifinis imperatyvas, galbūt reikėtų papildyti ir šio straipsnio 1 dalį, atskiru punktu išskiriant šių įstaigų rengiamus ekstremaliųjų situacijų valdymo planus Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad taip pat reglamentuota ir galiojančiame CSĮ, taip pat į tai, kad per eilę metų susiklostė tokia praktika, kad asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo organizavimą ir tvirtinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Tai yra labai specifinė sritis, kuriai reikalinga specifinė tvarka. 38 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „ar jos įgaliota“ įrašytini žodžiai „ar vidaus reikalų ministro įgaliota“.
39 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3741 Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje po žodžio „departamento“ įrašytinas žodis „direktoriaus“. Be to, šioje dalyje vietoj formuluotės „įskaitant prieinamas informacijos ir ryšių technologijas, bet jomis neapsiribojant“ siūlytina vartoti formuluotę „informacijos ir ryšių technologijas, kuriomis disponuojama“, nes, mūsų nuomone, tai ir siekiama nustatyti. Analogiškai tikslintina 37 straipsnio 1 dalies redakcija. Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 25 str. 4 d. ir 36 str. 1 d. (37 str. tampa 36 str.)40 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr. XIVP-181926 Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 26 straipsnis pildytinas nurodant subjektą, įgaliotą organizuoti valstybės lygio civilinės saugos pratybas (nes siūlomose nuostatose nurodyta tik kas tvirtina tokio lygio civilinės saugos pratybų planus). Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 26 str. 8 d. 41 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
2 Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje tikslinga detaliai apibrėžti krizių valdymo ir (ar) civilinės saugos pratybų turinį, nurodant, kad jose “<…> tariamomis ekstremaliosios situacijos ar krizės sąlygomis tikrinami veiksmai ir procedūros, numatytos ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose ar krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, tobulinami sprendimų priėmimo įgūdžiai, mokomasi praktiškai organizuoti ir atlikti krizių valdymą, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduoti įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ar ekstremaliąsias situacijas ir šalinti jų padarinius“, nes, viena vertus, tai savaime suprantama; kita vertus, pagal šio straipsnio 8 dalį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius tvirtina civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodines rekomendacijas, o pagal 11 dalį – krizių valdymo ir civilinės saugos pratybos organizuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepritarti Nurodytomis projekto nuostatomis siekiama daugiau aiškumo, nes pratybos yra kritinės svarbos elementas kompetencijų kūrimo prasme, todėl pagrindiniai pratybų tikslai ir principai turi būti atskleisti įstatyme. 42 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Siekiant teisės akto glaustumo bei išvengti pasikartojančių perteklinių nuostatų, siūlome atsisakyti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies, nes joje įtvirtinta nuostata iš esmės tik pakartoja 17 straipsnio 6 dalyje bei šio straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimą. Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 26 str. 43 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
1 Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis yra klaidinančio turinio, nes šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos jokios konkrečios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai, kaip galima būtų suprasti iš 1 dalies. Sistemiškai vertinant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, manome, kad 1 dalis apskritai yra perteklinė bei netikslinga, nes visos būtinų priemonių atsargų kaupimo principinės nuostatos įtvirtintos būtent 2 dalyje. Pritarti iš dalies Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 27 str. 1 d. 44 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „pagal šio straipsnio 1 dalį“ įrašytini žodžiai „pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus“. Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 27 str. 3 d. 45 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2824 Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje brauktinas perteklinis žodis „kiti“, o 4 dalyje vietoj žodžių „kuriame vienu metu būna“ įrašytini žodžiai „kuriame vienu metu gali būti“. Taip pat pažymime, kad šios dalies formuluotė tikslintina dar ir tuo aspektu, kad patalpa turi atitikti ne priedangos sąvoką, o priedangai keliamus reikalavimus Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 28 str. 2 ir 4 dalis. 46 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „be šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytų bendrųjų ir atitinkamos rūšies sutartims keliamų reikalavimų“ įrašytini žodžiai „be Civiliniame kodekse nustatytų bendrųjų šios rūšies sutartims keliamų reikalavimų“. Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 29 str. 2 d. 47 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
4 Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti patikslinta, kokiuose civilinės saugos mokymuose, t. y. kokio subjekto organizuojamuose mokymuose (derinant su keičiamo įstatymo 25 straipsniu), turi dalyvauti kita įstaiga ar ūkio subjektas (be to, turbūt nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kad mokymuose turi dalyvauti atitinkami šių įstaigų ar ūkio subjektų darbuotojai). Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 29 str. 4 d. 48 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Kadangi sąlyga, dėl keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje išdėstytų sąlygų privalomumo, taikoma visiems 31 straipsnio 2 dalies punktams, siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, siūlome visuose trijuose 31 straipsnio 2 dalies punktuose braukti žodžius skliaustuose „(esant šio straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms)“, o 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžio
„laikotarpį“ įrašyti žodžius „ir esant šio straipsnio 3 dalyje
nustatytoms sąlygoms”. Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 30 str. 2 d. (31 str. tapo 30 str.)49 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
312212 Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „valstybės tarnautojams“, o šios dalies 2 punkte – žodis „darbuotojams“. Pritarti Redakcinė pastaba. 50 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio atsisakytina perteklinės nuorodos į jos 1 ir 2 punktus, nes šioje dalyje tėra du punktai. Siūlome nuostatoje iki dvitaškio tiesiog nurodyti, kad „Valstybės tarnautojai, darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai ir žvalgybos pareigūnai pasitelkiami tik esant šioms sąlygoms:“. Pritarti Redakcinė pastaba. 51 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
4 Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje reikėtų patikslinti, ar pasitelktiems asmenims garantuojamos visos iki pasitelkimo priklausiusios socialinės garantijos, ar, vis dėlto, turimos omenyje ne turėtos socialinės garantijos, o susijusios su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo arba jo įgalioto asmens pavestų užduočių vykdymo specifika. Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 30 str. 4 d. (31 str. tampa 30 str.)52 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje įvardijamos šio straipsnio
nenurodomos, tik nustatyta, kad pavedama vykdyti Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo arba jo įgalioto asmens pavestas užduotis. Analogiško turinio pastaba pareikština
Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 30 str. 5 d. (31 str. tampa 30 str.)53 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr. XIVP-181932 2,4 Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje ir su Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei tikslintinos, aiškiai nurodant, kokias asmenų kategorijas galima atšaukti iš kasmetinių ar kitų atostogų be jų sutikimo, kokias – ne. Atitinkamai formuluotinos nuostatos dėl pavedimo dirbti viršvalandinį darbą, poilsio ar švenčių dienomis Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 3 str. 2 ir 4 d. (32 str. tampa 31 str.)54 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
5 1, 2, 4 Projekto 32 straipsnio
per darbo dieną (pamainą)“ turėtų būti dėstomi po žodžių „13 valandų“, šios dalies 2 punkte prieš žodžius „suteikiama pietų pertrauka“ įrašytini žodžiai
„kiekvieną darbo dieną turi būti“, o 4 punkte prieš žodį „suteikiama“ –
žodžiai „po budėjimo“. Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 31 str. 5 d. (32 str. tampa 31 str.). 55 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Nėra aišku, koks keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams keistis informacija apie ekstremaliąją situaciją, t. y. apie nustatyta tvarka paskelbtą ir paviešintą informaciją , susijusią su ekstremalios situacijos valdymu, tikslas ir paskirtis Nepritarti Projekto 33 straipsnio 2 dalyje valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams nustatyta pareiga Vyriausybės nustatyta tvarka pranešti ir keistis informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją. Pranešti Nacionaliniam krizių valdymo centrui apie ekstremaliąją situaciją (t. y. jos susidarymą, tendencijas) yra labai svarbu siekiant nuspręsti dėl ekstremaliosios situacijos skelbimo. 56 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio brauktini pertekliniai žodžiai „savivaldybės ir valstybės“. Pritarti Redakcinė pastaba. 57 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
3 1,2 Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų formuluotės tikslintinos, nes ne ekstremaliųjų situacijų padariniai pasiekia ekstremaliųjų įvykių kriterijus , o atvirkščiai – atitinkamus kriterijus atitinkantys ekstremalieji įvykiai sukelia tokius padarinius, kad gali būti skelbiama ekstremalioji situacija (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 32 str. 3 d. 1 ir 2 p. (33 str. tampa 32 str.)58 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„Atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos lygį” įrašytini žodžiai
„Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas
sąlygas“. Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 32 str. 4 d. (33 str. tampa 32 str.)59 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje tikslintina dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 2 straipsnio 6 dalį, nes minėtoje dalyje jokie objektai, kuriems kyla grėsmė, nenurodyta. Be to, tikslingiau būtų ne pateikti nuorodą į sąvokas apibrėžiantį straipsnį, o pačiame 33 straipsnyje išdėstyti objektus, kuriems kylanti grėsmė lemia ekstremaliosios situacijos skelbimą ir atšaukimą Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 32 str. 5 d. (33 str. tampa 32 str.)60 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
7 Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje po žodžių „esant savivaldybės“ įrašytini žodžiai „kurios teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija“, nes šioje dalyje siekiama reglamentuoti būtent situaciją, kada atsiranda pagrindas savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją „perkvalifikuoti“ į valstybės lygio ekstremaliąją situaciją Pritarti Redakcinė pastaba. 61 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 Ginčytinas keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nustatančios, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės operacijų vadovu gali paskirti kitos valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautoją, darbuotoją ar valstybės politiką , nes minėtieji asmenys nėra pavaldūs savivaldybės administracijos direktoriui, todėl jokių privalomų pavedimų iš jo gauti negali. Pritarti iš dalies Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 33 str. 1 d. 2 p. (34 str. tampa 33 str.)62 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
35 1, 2, 3 Svarstytina, ar siekiant teisės akto aiškumo ir nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalių punktai neturėtų būti dėstomi taip, kad būtų aiškiai atskirtos savivaldybės administracijos direktoriaus bei operacijų centro funkcijos ir veiksmai iki savivaldybės ekstremaliosios situacijos paskelbimo (t. y., kai atsiranda sąlygos, kurios gali būti traktuojamos kaip pakankamas pagrindas tokiai situacijai skelbti) ir funkcijos, kurios vykdomos jau paskelbus ekstremaliąją situaciją. Atitinkamai turėtų būti revizuojamos ir šio straipsnio 3 dalies nuostatos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio nuostatoms, nes jos išdėstytos neaiškiai ir klaidinančiai.
Pvz., keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio nustatyta, kad „Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus , Nacionalinis krizių valdymo centras:“, o 2 šios dalies punkte nurodyta, kad Nacionalinis krizių valdymo centras vertina valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Todėl, atsižvelgiant į teisėkūros aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, reikėtų aiškiai išdėstyti savivaldybės bei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo priemones, aiškiai nurodant kokie subjektai, kada ir kokiu būdu vykdo jiems priskirtas funkcijas Pritarti iš dalies Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 33 ir 34 str. (atitinkamai 34 ir 35 str. tampa 33 ir 34 str.) Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalių punktai kaip tik siekiant siūlomo teisinio reguliavimo aiškumo, nuoseklumo ir tikslumo, dėstomi taip, kad būtų aiškiai atskirtos savivaldybės administracijos direktoriaus bei operacijų centro funkcijos ir veiksmai iki savivaldybės ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir funkcijos, kurios vykdomos jau paskelbus ekstremaliąją situaciją, nes minėtų subjektų vykdomos funkcijos ir jų kompetencija skiriasi priklausomai nuo to ar paskelbta ekstremalioji situacija ir paskirtas operacijų vadovas ar ne. Atsižvelgiant į pastabą patikslintos keičiamo įstatymo 33 ir 34 straipsnių nuostatos. 63 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr.
2 2,3 Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, numatančią, kad savivaldybės operacijų centras organizuoja paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo ir jų padarinių šalinimo darbus ir juos koordinuoja , siūlome sujungti su šios dalies 3 punkto nuostata, numatančia, kad šis centras planuoja paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo darbus (mūsų nuomone, šiose nuostatose turimos omenyje analogiškos funkcijos). Pritarti Žr. 33 straipsnio siūlomą naują išdėstymą ties Teisės departamento pastaba Nr. 62. 64 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3548 Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies arba reikėtų atsisakyti kaip perteklinės, nes joje nustatoma tik jokio teisinio krūvio neturinti dispozicinė nuoroda į kitą įstatymą, arba ją tikslinti, nurodant, kad kariniai vienetai gali būti pasitelkiami (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais tvarka) paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją jos padariniams šalinti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 8 dalies nuostatai. Pritarti Žr. 33 ir 34 straipsnių siūlomą naują išdėstymą ties Teisės departamento pastaba Nr. 62. 65 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies nuostata, numatanti, kad Nacionalinio saugumo komisijos ar kitų Vyriausybės sudarytų komisijų ar komitetų priimti sprendimai privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nedera su Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad Vyriausybės komitetai yra Vyriausybės patariamosios institucijos, o Vyriausybės komisijos sudaromos tik Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti Pritarti Žr.
Teisės departamento pastaba Nr. 62. 66 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad operacijų vadovo sprendimai, skirti organizuoti neatidėliotinus darbus, likviduoti ekstremaliąją situaciją ir pašalinti jos padarinius, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti sprendimai įforminami specialiame blanke elektroniniu būdu ir įsigalioja nuo jų pasirašymo momento. Svarstytina, ar esant paieškos, gelbėjimo, neatidėliotiniems darbams, įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos valdymo, padarinių šalinimo ir šių darbų organizavimo atvejams, visada bus įmanoma operacijų vadovui pasinaudoti elektroninėmis priemonėmis. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad ir operacijų vadovo sprendimai, esant tam tikroms ypatingoms aplinkybėms, gali būti įforminami ir paskelbiami kitą dieną. Be to, šioje nuostatoje nurodoma, kad
„<...> gelbėjimo darbų vadovo priimti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti
sprendimai ne vėliau kaip kitą dieną privalo būti įforminti ir paskelbti šioje dalyje nustatyta tvarka“, tačiau keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje jokia skelbimo tvarka nenustatyta, tik nurodoma, kad ją nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, todėl aptariama keičiamo įstatymo nuostata tikslintina. Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 35 str.
XIVP-1819(2) 35 str. 6 d. (36 str. tampa 35 str.)67 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje turėtų būti pateikta dispozicinė nuoroda ne į šio straipsnio
sprendimų turinys. Pritarti Techninė pastaba. 68 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalis tikslintina, ne pateikiant nuorodą į sąvokas apibrėžiantį straipsnį, o pačioje nuostatoje apibrėžiant visas būtinas materialinių išteklių teikimo sąlygas. Be to, ši nuostata turi būti suderinta su 29 straipsniu, numatančiu materialinių išteklių teikimo sutarčių sudarymą. Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 38 str. 1 d. (39 str. tampa 38 str.)69 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
41122 Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotė tikslintina nurodant, kad Nacionalinis krizių valdymo centras Vyriausybei pasiūlymus dėl apribojimų teikia savo iniciatyva arba valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, dalyvaujančių valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdyme ir jos padarinių šalinime, siūlymu. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 2 dalies formuluotė Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 40 str. 1 ir 2 d. (41 str. tampa 40 str.)70 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr. XIVP-181941 3,4 Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies nuostatą reikėtų tikslinti, nes, pirma, šio straipsnio 2 dalyje nėra nurodyto jokio Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimo, o antra, reikia pateikti nuorodą ne į šio įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 1 punktą, o į šio straipsnio 1 dalį (o dar teisingiau yra tiesiog išvardinti galimus apribojimus). Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio
iš dalies Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-22 Nr. XIVP-181946 Keičiamo įstatymo 46 straipsnio vienintelė dalis neturi būti numeruojama Pritarti Techninė pastaba. 72 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Galbūt tikslinga projekto 47 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad ir ūkio subjektų veikla šioje dalyje numatytais atvejais gali būti finansuojama ne tik iš savo sukauptų lėšų, bet ir iš kitų teisėtų finansavimo šaltinių. Pritarti
47 str. tampa46 str.)
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos savivaldybių asociacija,
23 KVCSĮ 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad ministras ar jo įgaliotas asmuo skiria ministerijos parengties pareigūną – valstybės tarnautoją, kuris koordinuoja savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ministro valdymo srityse. Manome, jog ministerijoms pavestas savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, savivaldybių administracijų direktorių vykdomos ekstremaliųjų situacijų prevencijos koordinavimas pareikalaus papildomų savivaldybių žmogiškųjų ir kitų resursų. Pritarti iš dales Projekto aiškinamajame rašte numatytas finansavimas papildomai savivaldybės parengties pareigūno pareigybei visose
deleguotai civilinės saugos funkcijai paskaičiuojami ir skiriami Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas: Papildyti 46 str. 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Parengties pareigūnų finansavimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė .“2 Lietuvos savivaldybių asociacija,
2 KVCSĮ 13 straipsnio 2 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius skiria parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Nėra aiškus jo statusas (ar tai bus papildomai priimtas valstybės tarnautojas, kam jis bus pavaldus), įgaliojimai ir pan. Pastebėtina, kad siūloma nustatyti, kad savivaldybės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais užtikrina savivaldybės administracijos direktorius. Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 13 str. 3 Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-09-13, Reg. 492 KVCSĮ 49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybės materialinių išteklių teikimo išlaidoms padengti naudojami savivaldybės finansavimo ištekliai. Kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybėms iš valstybės finansavimo išteklių kompensuojama 70 procentų išlaidų pagal valstybės operacijų vadovo nustatytas kompensuotinas išlaidas ir (ar) jų grupes . Atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos mastą ir pobūdį (ekologinė katastrofa ir pan.), savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo išlaidoms padengti gali būti reikalingi labai dideli finansiniai ištekliai. Savivaldybė gali būti nepajėgi šių išlaidų padengti. Tai aktualu ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju. Savivaldybėms numatytas finansavimas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju yra nepakankamas.
Siūlome KVCSĮ nustatyti, kad savivaldybės materialinių išteklių teikimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgti Siekiant padidinti savivaldybės administracijos direktoriaus (dabar mero) rezervą, kurio lėšos gali būti skirtos ekstremaliųjų situacijų likvidavimui, 2022 m. pavasarį buvo pakeistas Biudžeto sandaros įstatymas. Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1099, numatyta galimybė savivaldybėms daugiau lėšų planuoti savivaldybės administracijos direktoriaus rezerve. Projekte siūloma naštos pasidalijimo tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų proporcija preliminariai atitiktų savivaldybių biudžetams tenkančių konsoliduotos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumos proporcijas, kurios išlieka maždaug tokios jau keletą metų iš eilės. Finansų ministerijos atlikta analizė rodo, kad metų gale beveik visose savivaldybėse lieka nemažas nepanaudotų lėšų likutis. Komitetas siūlo, kad savivaldybėms iš valstybės finansavimo išteklių būtų kompensuojama ne mažiau kaip
Nr. XIVP-1819(2) 48 str. 2 d. (49 str. tampa 48 str.)4
3 Nors dabartinė siūlomo įstatymo projekto redakcija numato nevyriausybinių organizacijų įtraukimą į krizių valdymo ir civilinės saugos procesus, NVO atstovus numatoma pasitelkti tik jau instituciniu lygmeniu priimtų sprendimų įgyvendinimui. Dabartinis įstatymo projektas nenumato NVO atstovų pasitelkimo ekspertiniu ar patariamuoju lygmeniu priimant sprendimus. Siūlomos pataisos padėtų užtikrinti tinkamą pilietinės visuomenės įtraukimą bei skaidrų ir efektyvų valstybės institucijų ir NVO sektoriaus bendradarbiavimą krizių valdymo ir civilinės saugos srityse. NVO atstovas galėtų būti deleguojamas per NVO Tarybą (detali tvarka nustatoma poįstatyminiuose teisės aktuose). Siūloma : 2 str.
Siūloma : 2 str. 3 d. išdėstyti taip:
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų , gyventojų ir kitų šiame įstatyme nurodytų asmenų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų valdymą ir jų padarinių šalinimą. Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto
3 9 str. 3 d. išdėstyti taip:
nustatytas funkcijas padeda atlikti iš atitinkamų valstybės institucijų , ir įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaryta Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė, kurios sudėtį, uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybė. Nepritarti Projekte nevyriausybinės organizacijos (NVO) priskirtos civilinės saugos pajėgoms, kurių paskirtis yra paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti. NVO įtraukimas Tad NVO neturėtų dalyvauti Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės veikloje, kaip siūloma. 6
5 Papildyti 15 str. nauja 5 dalimi:
įtraukiami ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pritarti7
Siūloma 2 str. 3 d. išdėstyti taip:
Pagrindimas: Siūlomos pataisos padės užtikrinti tinkamą pilietinės visuomenės įtraukimą bei skaidrų ir efektyvų valstybės institucijų ir NVO sektoriaus bendradarbiavimą krizių valdymo ir civilinės saugos srityse. Dabartinė siūlomo įstatymo projekto redakcija numato nevyriausybinių organizacijų (NVO) įtraukimą į krizių valdymo ir civilinės saugos procesus daugiau formaliai, kadangi NVO atstovus numatoma pasitelkti tik jau instituciniu lygmeniu priimtų sprendimų įgyvendinimui. Dabartinis įstatymo projektas nenumato NVO atstovų pasitelkimo ekspertiniu ar sprendimo priėmimo lygmeniu, nes sąvokos „kitos įstaigos“ ir „ūkio subjektai“ neapima nevyriausybinių organizacijų bei kitų pelno nesiekiančių subjektų (pvz. verslo asociacijų, profsąjungų, religinių bendruomenių). Atsižvelgiant į svarų ir svarbų NVO indėlį sprendžiant COVID-19, pabėgėlių ir kt. kriziniu laikotarpiu kylančius klausimus, tik įrodomas poreikis užtikrinti bendradarbiavimą reglamentuojant tai ir iš šiame įstatymo projekte. Pritarti8 Nacionalinė NVO koalicija, 2022-11-043 4,5 Siūloma 3 str.
4 ir 5 p. išdėstyti taip:
4) perspėti ir informuoti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir nevyriausybines organizacijas apie gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją, išplatinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti;
5) susidarius įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms, užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimo tęstinumą, organizuoti ir vykdyti priemones, kuriomis siekiama atkurti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, nevyriausybinėms organizacijoms ir gyventojams būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas. Pagrindimas:
Pagal esamą straipsnio formuluotę yra susidariusi teisinio reguliavimo spraga, nes nevyriausybinės organizacijos nėra įtraukiamos į krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą. Nevyriausybinių organizacijų neįtraukimas į sistemą neleistų pasiekti vieno iš šio įstatymo tikslų - reglamentuoti nevyriausybinių organizacijų (NVO) pasitelkimą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymui. Pažymėtina, jog pagal esamą įstatymo redakciją NVO nėra expressis verbis įtraukti tarp civilinės saugos subjektų. Kadangi tolesnėmis nuostatomis įstatymas reglamentuoja civilinės saugos subjektų funkcijas, teises ir pareigas, dabartinis reglamentavimas sukelia neaiškumų, kurios jų prisikiriamos NVO bei skėtinėms NVO organizacijoms. Siekiant išvengti neaiškumų, pagal juridinę techniką, yra tikslinga papildyti šią įstatymo dalį, taip pat visas kitas nuostatas, reglamentuojančias civilinės saugos sistemos funkcijas, uždavinius bei teises ir pareigas, įtraukiant ir nevyriausybines organizacijas.
9
12 Papildyti 6 straipsnį „ Krizių valdymo ir civilinės saugos sistema “ 12 punktu „12) nevyriausybinės organizacijos.“ Nepritarti Pagal Įstatymo projekto 6 straipsnį Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemai priskiriamos civilinės saugos pajėgos, kurios apima ir NVO. 10
5 Papildyti 15 straipsnį 5 d. „5. Į Operacijų centrą turi būti įtraukiami ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.“ Pagrindimas: NVO įtraukimas į Operacijų centrą padės užtikrinti tinkamą organizuotos pilietinės visuomenės įtraukimą bei skaidrų ir efektyvų valstybės institucijų ir NVO sektoriaus bendradarbiavimą krizių valdymo ir civilinės saugos srityse. NVO atstovas galėtų būti deleguojamas per NVO Tarybą, veikiančią prie LR Vyriausybės (detali tvarka nustatoma poįstatyminiuose teisės aktuose). Nepritarti Tikslingiau yra įtvirtinti ne imperatyviai, o kaip galimybę NVO įtraukti į operacijų centrą, kaip buvo teikta NVO koalicijos pasiūlyme Nr. 6, kuriam komitetas pritaria. 11
210 Argumentai: Kadangi savanorių pajėgos yra pasitelkiamos ir koordinuojamos būtent per NVO, atskiras gyventojų savanorių išskyrimas šalia NVO savanorių yra perteklinis ir keliantis teisinių bei loginių neaiškumų. Pasiūlymas: Siūloma 16 str. 2 d. 10 p. išdėstyti taip: „10) savanorių ir NVO pajėgos.“ Pagrindimas:
Kadangi savanorių pajėgos yra pasitelkiamos ir koordinuojamos būtent per NVO, atskiras gyventojų savanorių išskyrimas šalia NVO savanorių, yra perteklinis ir keliantis teisinių bei loginių neaiškumų. Nepritarti Siūlymu nepagrįstai siaurinamas asmenų, kurie gali būti pasitelkiami į civilinės saugos pajėgas, ratas.
12
12 Argumentai: Kadangi savanorių pajėgos yra pasitelkiamos ir koordinuojamos būtent per NVO, atskiras gyventojų savanorių išskyrimas šalia NVO savanorių yra perteklinis ir keliantis teisinių bei loginių neaiškumų. Pasiūlymas: Siūloma 16 str. 12 d. išdėstyti taip: „12. Savanorių ir NVO pajėgas sudaro gyventojai savanoriai, NVO nariai, darbuotojai ir savanoriai.“ Pagrindimas:
Kadangi savanorių pajėgos yra pasitelkiamos ir koordinuojamos būtent per NVO, atskiras gyventojų savanorių išskyrimas šalia NVO savanorių, yra perteklinis ir keliantis teisinių bei loginių neaiškumų. Nepritarti Siūlymu nepagrįstai siaurinamas asmenų, kurie gali būti pasitelkiami į civilinės saugos pajėgas, ratas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės saugumo departamentas, 2022-07-01 Nr. 18-5690 VSD nepritaria Projektų rengėjo motyvams, išdėstytiems derinimo pažymoje, pagal kuriuos neatsižvelgta į VSD 2022-05-16 rašto Nr. 18-4295 „Dėl įstatymų projekto derinimo“ 1 pastaboje pateiktus siūlymus Civilinės saugos įstatymo pakeitimo projekte nustatyti, kokiu tikslu sudaromas Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registras (toliau – Registras) bei įvertinti galimybę parengti ir tuo pačiu Projektų rinkiniu teikti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, kuriame būtų numatyta, kad detalūs Registro duomenys sudaro tarnybos paslaptį. VSD vertinimu, Registras turėtų būti tvarkomas pagrįstais ir labai aiškiai įstatyme apibrėžtais tikslais, nes tik jo pridėtine verte būtų galima pateisinti tokių jautrių duomenų centralizuoto kaupimo ir tvarkymo keliamas rizikas nacionaliniam saugumui.
Pažymėtina, kad derinimo pažymoje priežastys, dėl kurių į šį VSD siūlymą neatsižvelgiama, nėra nurodytos. Be to, VSD nesutinka su derinimo pažymoje nurodytu motyvu, pagal kurį neatsižvelgiama į VSD siūlymą įvertinti galimybę parengti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, kuriame būtų numatyta, kad detalūs Registro duomenys sudaro tarnybos paslaptį. VSD nuomone, Registro duomenys turėtų sudaryti valstybės arba tarnybos paslaptį, nes:
Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Registro duomenų apimtis yra didelė, jie yra išsamūs, įvairūs ir svarbūs valstybės funkcijų užtikrinimui ir tai įtvirtinta Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro nuostatų patvirtinimo“, 13 punkte, kuriame nustatyta, kad Registre tvarkomi duomenys apie objektų vykdomą veiklą, dirbančių asmenų skaičių, galimas pasekmes avarijų atveju, slėptuves ir kolektyvinės apsaugos statinius, taip pat objektų teritorijos planai bei schemos su pažymėtais ir įvardytais statiniais ar stacionariais įrenginiais.VSD vertinimu, neatmestina, kad Registro duomenys gali būti panaudoti siekiant sutrikdyti valstybinės reikšmės ar pavojingų objektų funkcionavimą.
Pažymėtina, kad Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 35 dalies teksto, kuriame siūloma nustatyti, kad valstybinės reikšmės objektai yra tokie, „...kurių kontrolės ar funkcionavimo sutrikimas arba sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų didelę žalą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui – sutrikdytų valstybės valdymą, ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą arba kuris karo, antpuolių ar teroro aktų metu gali būti pasirinktas kaip taikinys ir dėl to tapti ekstremaliosios situacijos židiniu.“;
Respublikos teisėkūros praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 28 punktas: tarnybos paslaptį sudaro detalūs duomenys apie ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojus todėl, kad ypatingos svarbos informacinė infrastruktūra Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme apibrėžiama kaip sistema, „... kurioje įvykęs kibernetinis incidentas gali padaryti didelį neigiamą poveikį nacionaliniam saugumui, valstybės ūkiui, valstybės ir visuomenės interesams“, t. y. dėl sistemoje saugomų duomenų svarbos siekiama juos apsaugoti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytomis priemonėmis; 1.3.
Registro duomenų neįslaptinus, Registro tvarkytojui nekiltų pareiga imtis teisės aktuose numatytų priemonių Registro duomenų apsaugai, o Registro duomenų perdavimas priešiškų interesų turintiems asmenims neužtrauktų atsakomybės, t. y. efektyviai neatgrasytų nuo veiksmų, kurie gali sukelti žalą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Tuo tarpu, derinimo pažymoje nurodyta, kad Registro duomenų įslaptinimas nepadidintų saugumo, tačiau labai apsunkintų pasirengimo ekstremalioms situacijoms veiklą.
Šis teiginys, VSD nuomone, nėra pagrįstas, nes:
procedūros būtų apsunkintos ir kaip toks apsunkinimas pasireikštų;
būtinybei užtikrinti nacionalinį saugumą, VSD vertinimu, yra pateisinami, nes pasirengimo ekstremalioms situacijoms procedūros visiškai arba iš dalies prarastų savo vertę, jeigu būtų žinomos potencialiems agresoriams ar priešiškai Lietuvos Respublikos atžvilgiu nusiteikusiems asmenims;
informacijos apsaugai nustatyti reikalavimai ir asmenų atsakomybė už tokios informacijos praradimą, taigi, atsižvelgiant į tai, kad Registro duomenys laikytini galinčiais sukelti žalą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, tokios priemonės turėtų teigiamą įtaką užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą. Atsižvelgdamas į tai, VSD laikosi nuomonės, kad detalūs Registro duomenys turėtų sudaryti valstybės arba tarnybos paslaptį, kuri būtų įtvirtinta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo
saugos įstatyme, todėl siūlo Projektų rinkinį atitinkamai patikslinti ir papildyti. Pritarti Argumentai: Valstybinės reikšmės objektų (toliau – VRO) sąvoka yra plati ir apima ir pavojingus objektus (toliau – PO). Tačiau PO yra atskira objektų kategorija, nes kildinama iš 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB.
Nors projekte apibrėžta VRO sąvoka, o projekto 30 straipsnyje reglamentuotas Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registras (toliau – Registras), tačiau įpareigojimai VRO projekte yra analogiški kitiems ūkio subjektams ar institucijoms (rengti ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir valdymo planus, steigti operacijų centrą). Atsižvelgiant į tai nėra poreikio VRO išskirti projekte, atitinkamai netenka prasmės ir registras, nes tampa neaiškūs registre kaupiamos tik dalies informacijos apie ūkio subjektus ir institucijas tikslai. Toks projekto siūlomas reguliavimas neatitinka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 17 straipsnyje nurodytų registro steigimo pagrindų. Pasiūlymas :
reglamentuota valstybinės reikšmės objekto sąvoka. 2. išbraukti projekto 30 straipsnį „Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registras“. 3. išbraukti projekto tekste nuostatas susijusias su valstybinės reikšmės objekto sąvoka arba Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registru. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Argumentai: Pasiūlymas:
komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2022-09-21 Iš esmės pritarti Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-1819 ir siūlyti jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Nacionalinės NVO koalicijos pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir
komitetas,
16 Argumentai : Ekstremalusis įvykis nuo ypatingojo įvykio skiriasi tuo, kad ekstremalusis įvykis yra nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis. Minėti kriterijai yra išmatuojami dydžiai. Ypatingas įvykis neatitinka minėtų kriterijų, tačiau reikalingas jo vertinimo ir reagavimo koordinavimas aukščiausiu lygiu. Atsižvelgiant į tai, tikslintina ypatingo įvykio apibrėžtis. Ekstremaliojo įvykio apibrėžtį paliekant nepakeistą. Pasiūlymas :
Papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Ypatingas įvykis
įvykio kriterijų neatitinkantis staigus įvykis ar netikėtai susidariusios aplinkybės, sukėlę pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, užsienio valstybėje esančių Lietuvos Respublikos piliečių gyvybei ar saugumui, nacionalinę priklausomybę turintiems laivams ar orlaiviams, kai staigus įvykis ar netikėtai susidariusios aplinkybės turi ar gali turėti reikšmingų neigiamų padarinių ir
(ar) reikia skubaus valdymo sprendimo nacionaliniu lygmeniu.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad projekte yra apibrėžtos įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ypatingo įvykio sąvokos. Ekstremalusis įvykis aiškiai atribojamas nuo ypatingo įvykio, nustatant, kad tai nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis . Ypatingais įvykiais bus laikomi visi kiti įvykiai, keliantys, sąvokoje nurodytus pavojus. Siekiant labiau išryškinti ypatingojo įvykio skirtumą nuo kitų įvykių, siūlytina tikslinti krizės sąvoką.
Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 2 str. 18 d. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai : Tikslinga numatyti, kad direktorius tik organizuoja koordinavimą (pvz., paskirdamas parengties pareigūną), o patį koordinavimą užtikrins parengties pareigūnas. Pasiūlymas : Papildyti keičiamo Įstatymo 13 straipsnio nuostatą iki dvitaškio ir 1 punktą ir juos išdėstyti taip: „Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas valstybinę (valstybės perduotą ) savivaldybei ) civilinės saugos funkciją:
1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje ir šios veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais ;“
komitetas,
3 Argumentai : Numačius, kad savivaldybės administracijos direktorius tik organizuoja veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais, turi būti išbrauktas 13 straipsnio 3 punktas. Pasiūlymas :
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 punktą. 3) užtikrina savivaldybės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais;
komitetas,
2 Argumentai : Atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymo projekto straipsniuose nustatant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pareigas jau yra nurodyta, kad keičiasi informacija ir teikia pranešimus apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarką. Tai, kad Vyriausybė nustato pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarką yra nustatyta įstatymo projekto 7 straipsnio 14 punkte.
Be to, ši dalis neatitinka straipsnio pavadinimo, apibrėžiančio straipsnio turinį, t. y. ji nėra susijusi su ekstremalių situacijų skelbimu ir atšaukimu. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto
:
keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalį. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai Vyriausybės nustatyta tvarka praneša ir keičiasi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją. 2. Keičiamo Įstatymo 33 straipsnio 3-7 dalis laikyti atitinkamai 2‑6 dalimis. Nepritarti Ta pati argumentacija kaip ir atsakant į TD pastabą Nr. 55. Projekto 33 straipsnio 2 dalyje valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams nustatyta pareiga Vyriausybės nustatyta tvarka pranešti ir keistis informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją. Pranešti Nacionaliniam krizių valdymo centrui apie ekstremaliąją situaciją (t. y. jos susidarymą, tendencijas) yra labai svarbu siekiant nuspręsti dėl ekstremaliosios situacijos skelbimo. 6. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai : Savivaldybių rizikos ir ekstremalių įvykių sukeltos pasekmės skirsis priklausomai nuo jų geografinės padėties, jų teritorijose veikiančių pramonės ar pavojingų objektų veiklos pobūdžio ir skaičiaus. Įstatymu nustatyti visais atvejais vienodą išlaidų atlyginimo dydžio proporciją neįvertinus kiekvienos konkrečios situacijos, savivaldybei tektų neproporcinga finansinė našta, kurios ji būtų nepajėgi pakelti. Tai turėtų neigiamos įtakos ir ekstremalių įvykių ar ekstremalių situacijų likvidavimui.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti įstatyminės nuostatos dėl išlaidų atlyginimo dydžio proporcijų ir numatyti, kad išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Civilinės saugos įstatyme (31 straipsnio 2 dalis). Pasiūlymas : Pakeisti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybėms, K k itoms įstaigoms, ūkio subjektams, kurie teikė materialinius išteklius, išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybės materialinių išteklių teikimo išlaidoms padengti naudojami savivaldybės finansavimo ištekliai. Kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybėms iš valstybės finansavimo išteklių kompensuojama 70 procentų išlaidų pagal valstybės operacijų vadovo nustatytas kompensuotinas išlaidas ir (ar) jų grupes. “ Nepritarti Ta pati argumentacija kaip ir atsakant į Savivaldybių asociacijos pasiūlymą Nr. 3. Siekiant padidinti savivaldybės administracijos direktoriaus (dabar mero) rezervą, kurio lėšos gali būti skirtos ekstremaliųjų situacijų likvidavimui, 2022 m. pavasarį buvo pakeistas Biudžeto sandaros įstatymas. Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1099, numatyta galimybė savivaldybėms daugiau lėšų planuoti savivaldybės administracijos direktoriaus rezerve. Projekte siūloma naštos pasidalijimo tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų proporcija preliminariai atitiktų savivaldybių biudžetams tenkančių konsoliduotos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumos proporcijas, kurios išlieka maždaug tokios jau keletą metų iš eilės. Finansų ministerijos atlikta analizė rodo, kad metų gale beveik visose savivaldybėse lieka nemažas nepanaudotų lėšų likutis. 7.
komitetas, 2022-09-21 2P 2-19N Argumentai: Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad meras - savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą. To paties įstatymo 34 straipsnio
vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai merui atsako už įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Atsižvelgiant į pasikeitusį mero ir administracijos direktoriaus statusą, atitinkamai turi būti peržiūrimos ir jiems nustatytos funkcijos kituose įstatymuose. Naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, numatančios mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus statuso pasikeitimą, įsigalios 2023 m. balandžio 1 d., o konkrečioje savivaldybėje bus pradėtos taikyti, kai naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirinks į pirmąjį posėdį. Atsižvelgiant į tai įstatymo projekto 2 straipsnis turi būti papildytas naujomis dalimis, numatančiomis atitinkamų įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamų nuostatų redakcijas nuo 2023 m. balandžio 1 d. Pasiūlymas:
2 straipsnį 2-19 dalimis: „2.
2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 4 straipsnio 8 punkto redakcija: „8) institucinės atsakomybės – ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina pasirengimą krizėms, ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų vykdymą jų veiklos srityse, savivaldybės meras (toliau – meras) ir savivaldybės administracijos direktorius užtikrina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų vykdymą savivaldybėje.“ 3. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija: „2) pagal kompetenciją vykdo įvykių, ekstremaliųjų įvykių likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, koordinuoja mero, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų šio įstatymo nustatyta tvarka atliekamą gyventojų evakavimą;“ 4. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio redakcija: „13 straipsnis. Mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija 1.
Meras, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją:
įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją teikimą;
3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria savivaldybės operacijų vadovą;
priedangų poreikį;
subjektuose vykdomi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniai, laikomasi šio įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
atlikti sanitarinį švarinimą, ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones, organizuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, gyventojų, žuvusių krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu ir nesant už laidojimą atsakingo asmens, laidojimą;
7) sudaro su kitomis savivaldybėmis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo;
8) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus civilinės saugos klausimais;
departamento pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento privalomų nurodymų įgyvendinimą;
10) pagal kompetenciją leidžia potvarkius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos savivaldybėje ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais;
11) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.
Meras, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją:
įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją teikimą;
3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria savivaldybės operacijų vadovą;
priedangų poreikį;
subjektuose vykdomi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniai, laikomasi šio įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
atlikti sanitarinį švarinimą, ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones, organizuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, gyventojų, žuvusių krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu ir nesant už laidojimą atsakingo asmens, laidojimą;
7) sudaro su kitomis savivaldybėmis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo;
8) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus civilinės saugos klausimais;
departamento pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento privalomų nurodymų įgyvendinimą;
10) pagal kompetenciją leidžia potvarkius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos savivaldybėje ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais;
11) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 2.
perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją:
1) skiria parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrina savivaldybės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais;
3) renka iš visų savivaldybėje esančių krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, gyventojų duomenis, reikalingus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniams įgyvendinti, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka šiuos duomenis kaupia, tvarko ir teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui;
civilinės saugos mokymą;
5) pagal kompetenciją leidžia įsakymus civilinės saugos klausimais;
6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.“ 5. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija: „2) vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo, Vyriausybės, mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, krizei ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, jų padariniams šalinti.“ 6.
2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija: „2) savivaldybėse – operacijų centrą sudaro, jo nuostatus tvirtina meras, operacijų centro patalpų ir darbo vietų įrengimą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai;“ 7. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcija: „4) vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo, Vyriausybės, mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, krizei ir ekstremaliajai situacijai likviduoti, jų padariniams šalinti.“ 8. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Vyriausybė skiria valstybines krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos
užduotis ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, o merams, – valstybines ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis. Šios užduotys yra sudėtinė krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos dalis.“ 9. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies redakcija: „6.
Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų vykdomą krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras. Merų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų, vykdomą ekstremaliųjų situacijų prevenciją koordinuoja ministrai jiems pavestose valdymo srityse.“ 10. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies redakcija:
„5. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės
ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą ir teikia jį tvirtinti merui. Rengiant šį planą, privalo dalyvauti šio įstatymo
pat Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre įregistruoti ūkio subjektai.“ 11. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 33 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos lygį, Vyriausybės nustatyta
tvarka skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija arba valstybės lygio ekstremalioji situacija. Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia meras visoje arba dalyje savivaldybės teritorijos. Valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė visoje arba dalyje valstybės teritorijos.“ 12. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies redakcija: „7.
Esant motyvuotam mero prašymui skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir atsižvelgdamas į gresiančios ar susidariusios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį ir (ar) mastą, Nacionalinis krizių valdymo centras, bendradarbiaudamas su ministerija ir (ar) kita institucija ir įstaiga, kurios veiklos sričiai priskirtina gresianti ar susidariusi ekstremalioji situacija, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną po mero motyvuoto prašymo gavimo, teikia pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Tuo atveju, kai Nacionalinis krizių valdymo centras nusprendžia, kad mero prašymas skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją yra nepagrįstas, apie šį sprendimą nedelsdamas informuoja merą ir pateikia pasiūlymus dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimo.“ 13. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies iki dvitaškio redakcija: „1. Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, meras:“ 14. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija: „1) vertina ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo merui skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją;“ 15. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija: „2) meras vykdo šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytas funkcijas ir kitas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas priemones;“ 16.
2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 7 punkto redakcija: „7) meras nedelsdamas sušaukia savivaldybės operacijų centrą, organizuoja valstybės tarnautojų ir darbuotojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, išplatina savivaldybės teritorijoje informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, užtikrina Nacionalinio saugumo komisijos, valstybės operacijų vadovo sprendimų ir Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo pavedimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;“ 17. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 36 straipsnio 7 dalies redakcija:
„7. Savivaldybės operacijų vadovo arba valstybės operacijų vadovo sprendimų,
nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja, atitinkamai meras, arba Nacionalinis krizių valdymo centras arba jų siūlymu, atitinkamas operacijų centras.“ 18. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 38 straipsnio redakcija: „
1.
pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, sprendimus dėl gyventojų evakavimo Vyriausybės nustatyta tvarka priima meras, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir ūkio subjektų vadovai, o ekstremaliosios situacijos židinyje sprendimą dėl skubaus gyventojų iškeldinimo iš ekstremaliosios situacijos židinio priima gelbėjimo darbų vadovas. 2. Gyventojų evakavimą savivaldybėje organizuoja savivaldybės operacijų centras. 3. Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai branduolinės energetikos objekte, esančiame Lietuvos Respublikoje ar kaimyninėje valstybėje, kai jo avarinės parengties zonos ir (ar) avarinio planavimo atstumai patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją, Lietuvos Respublikos gyventojai evakuojami pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju. Pagal šį planą šiame plane nurodytų savivaldybių merai tvirtina savivaldybių administracijų direktorių parengtus detaliuosius gyventojų evakavimo planus, šių savivaldybių administracijų direktoriai evakuojamų gyventojų apgyvendinimo klausimus derina su savivaldybių, į kurias evakuojami gyventojai, administracijų direktoriais, organizuojančiais evakuotų gyventojų apgyvendinimą.“ 19. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 48 straipsnio 3 punkto redakcija: „3) naudojamas Vyriausybės rezervas ir mero rezervas Biudžeto sandaros įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;“.“
straipsnio 2-4 dalis laikyti atitinkamai 20-22 dalimis. Atsižvelgti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 2 straipsnį. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo projektui Nr. XIVP-1819(2) (nauja redakcija) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
5 Argumentai : Siekiant užtikrinti tvarią ir sklandžią priedangų tinklo plėtrą, tikslinga keičiamos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje įteisinti galimybę neatlygintinai naudotis kolektyvinės apsaugos statiniais ir priedangomis. Pasiūlymas : Papildyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos,
kitos įstaigos , ir ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis apie jų valdomus ir savivaldybėje esančius kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, taip pat informaciją apie statinius ir patalpas, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti parenkami kolektyvinės apsaugos statiniams ir priedangoms įrengti, ir sudaro galimybes neatlygintinai jomis naudotis.“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai : Siekiant įstatyminiu lygiu įteisinti būtiną finansavimo planavimą ir skyrimą programai, kuria siekiama užtikrinti civilinės saugos stiprinimą ir plėtrą, siūlytina atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas : Papildyti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams finansavimas planuojamas ir skiriamas atsižvelgiant į grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka rengiamą programą, skirtą užtikrinti civilinės saugos stiprinimą ir plėtrą, taip pat skirtas valstybines pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduotis, bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų , ir ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. “
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2022-11-0950 Argumentai : Projekto 50 str., kaip ir šiuo metu galiojančiame Civilinės saugos įstatyme, numatyta, kad prašymai dėl žalos atlyginimo teikiami Vyriausybei . Vyriausybė, kaip kolegiali institucija tokių prašymų nenagrinėja, todėl juos gavusi, Vyriausybės kanceliarija persiunčia juos savivaldybių administracijoms, kurios vertina ir teikia medžiagą dėl žalos atlyginimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Siūlomu reguliavimu sukuriamas papildomas prašymų nagrinėjimo etapas, kurio metu gauti prašymai tiesiog mechaniškai persiunčiami kompetentingai institucijai. Siekiant atsisakyti neefektyvaus reguliavimo siūloma jį keisti. Pasiūlymas :
Papildyti keičiamo įstatymo 49 (buvusį 50) straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės parama gali būti teikiama gyventojams, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams , kurie dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos patyrė žalą.
Gyventojai, kitos įstaigos , ir ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai , kurie dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę kreiptis į Vyriausybę Vyriausybės įgaliotą instituciją su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.“
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
26 Argumentai : Siūloma atsižvelgti į Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos
nuostatas dėl krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos būklės vertinimo remiantis sistemos būklę apibūdinančiais rodikliais – indikatoriais, kuriuos tvirtintų Vyriausybė. Pasiūlymas : Papildyti keičiamo įstatymo 7 straipsnį nauju 26 punktu, atitinkamai pakeičiant likusių punktų numeraciją, ir šį punktą išdėstyti taip: „
26) tvirtina krizių valdymo ir civilinės saugos būklės įvertinimo, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, veiklos vykdytojų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms vertinimo tvarkos aprašą ;“ Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 7 str. 26 punktą. 5. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
7 Argumentai : Tie patys kaip ir prieš tai teikiamo pasiūlymo.
Pasiūlymas : Papildyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „
7) ne rečiau kaip kartą per metus aptaria Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą ir pagal Vyriausybės nustatytus indikatorius krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms būklę, vertina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms ir teikia pasiūlymus dėl pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms gerinimo;“ Pritarti Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) 8 str. 7 p. 6. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
17 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos TD ir kitas klausymų metu pateiktas pastabas, siūloma naujai išdėstyti 9 str. 1 d. 7 p. papunkčius, kuriuose nustatoma Nacionalinio krizių valdymo centro kompetencija. Pasiūlymas : Pakeisti 9 str. 1 d.
1 d. 7 p. ir jį išdėstyti taip:
7) gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus:
a) vertina valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
b) renka informaciją apie susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, kartu su valstybės operacijų vadovu rengia ekstremaliosios situacijos vystymosi prognozes, koordinuoja tarpinstitucinių priemonių parengimą, siekiant laiku reaguoti į galimas naujas grėsmes, vertina poreikį imtis krizės valdymo veiksmų;
c) valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo motyvuotu pasiūlymu arba savo iniciatyva teikia pasiūlymą Nacionalinio saugumo komisijai dėl poreikio imtis krizės valdymo veiksmų ir skirti už krizės valdymą atsakingą ministeriją ar kitą valstybės instituciją ar įstaigą;
d) prireikus padeda valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui organizuoti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymą;
e) šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka rengia pasiūlymus Vyriausybei nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti (ši funkcija vykdoma tik paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją);
f) kol nepaskirtas valstybės operacijų vadovas, organizuoja ir koordinuoja neatidėliotinus darbus ir veiksmus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams pašalinti;
g) koordinuoja ir kontroliuoja valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą ;
„7) gresiant ar susidarius valstybės lygio
ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus:
a) vertina valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio
ekstremaliąją situaciją;
b) organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
c) renka informaciją apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, rengia jos vystymosi prognozes ir planuoja tarpinstitucines priemones, siekdamas laiku reaguoti į galimas naujas grėsmes, vertina poreikį imtis krizės valdymo veiksmų;
d) išplatina valstybės institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, arba koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų veiklą platinant tokią informaciją;
e) koordinuoja ir kontroliuoja valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytų priemonių įgyvendinimą valstybės mastu;
f) kol nepaskirtas valstybės operacijų vadovas, organizuoja ir koordinuoja neatidėliotinus darbus ir kitus veiksmus, būtinus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmei likviduoti;
g) prireikus padeda valstybės operacijų vadovui organizuoti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymą ir jos padarinių šalinimą, teikia valstybės operacijų vadovui informaciją ir pasiūlymus dėl paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo darbų;
h) koordinuoja ir kontroliuoja valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą;
i) vertina papildomų išteklių poreikį valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymui ir jos padarinių šalinimui, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą;
j) valstybės operacijų vadovo motyvuotu pasiūlymu arba savo iniciatyva teikia pasiūlymą Nacionalinio saugumo komisijai dėl poreikio siūlyti Vyriausybei priimti sprendimus, jog būtų imtasi krizės valdymo veiksmų ir paskirti už krizės valdymą atsakingą ministeriją ar kitą valsty
bės instituciją ar įstaigą;
k) šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengia pasiūlymus Vyriausybei nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti;“ Pritarti 8.
7 p. ir jį išdėstyti taip:
7) gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus:
a) vertina valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
b) renka informaciją apie susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, kartu su valstybės operacijų vadovu rengia ekstremaliosios situacijos vystymosi prognozes, koordinuoja tarpinstitucinių priemonių parengimą, siekiant laiku reaguoti į galimas naujas grėsmes, vertina poreikį imtis krizės valdymo veiksmų;
c) valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo motyvuotu pasiūlymu arba savo iniciatyva teikia pasiūlymą Nacionalinio saugumo komisijai dėl poreikio imtis krizės valdymo veiksmų ir skirti už krizės valdymą atsakingą ministeriją ar kitą valstybės instituciją ar įstaigą;
d) prireikus padeda valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui organizuoti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymą;
e) šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka rengia pasiūlymus Vyriausybei nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti (ši funkcija vykdoma tik paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją);
f) kol nepaskirtas valstybės operacijų vadovas, organizuoja ir koordinuoja neatidėliotinus darbus ir veiksmus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams pašalinti;
g) koordinuoja ir kontroliuoja valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą ;
„7) gresiant ar susidarius valstybės lygio
ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus:
a) vertina valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekst
remaliąją situaciją;
b) organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;
c) renka informaciją apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, rengia jos vystymosi prognozes ir planuoja tarpinstitucines priemones, siekdamas laiku reaguoti į galimas naujas grėsmes, vertina poreikį imtis krizės valdymo veiksmų;
d) išplatina valstybės institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, arba koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų veiklą platinant tokią informaciją;
e) koordinuoja ir kontroliuoja valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytų priemonių įgyvendinimą valstybės mastu;
f) kol nepaskirtas valstybės operacijų vadovas, organizuoja ir koordinuoja neatidėliotinus darbus ir kitus veiksmus, būtinus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmei likviduoti;
g) prireikus padeda valstybės operacijų vadovui organizuoti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymą ir jos padarinių šalinimą, teikia valstybės operacijų vadovui informaciją ir pasiūlymus dėl paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimo darbų;
h) koordinuoja ir kontroliuoja valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą;
i) vertina papildomų išteklių poreikį valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymui ir jos padarinių šalinimui, organizuoja ir koordinuoja šių išteklių skyrimą ir panaudojimą;
j) valstybės operacijų vadovo motyvuotu pasiūlymu arba savo iniciatyva teikia pasiūlymą Nacionalinio saugumo komisijai dėl poreikio siūlyti Vyriausybei priimti sprendimus, jog būtų imtasi krizės valdymo veiksmų ir paskirti už krizės valdymą atsakingą ministeriją ar kitą valstybės i
nstituciją ar įstaigą;
k) šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengia pasiūlymus Vyriausybei nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti;“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu.
paskirti pranešėjai:
nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-1819(2), nauja redakcija. Komiteto pirmininkas (Parašas) Laurynas Kasčiūnas NSGK biuro patarėjas Gediminas Kazėnas