Projekto lyginamasis variantas
m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
20 straipsnio pirmąją dalį ją išdėstyti taip: „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu
einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių suma, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių). 12 MMA – 0,29 x (GMP – dvylika MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).”
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 400 eurų lygus MMA dydžiui;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
taikytinas mėnesio NPD = MMA – 0,29 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).”
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 645 eurai1,5 MMA dydžio. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 600 eurų 1.25 MMA dydžio.
Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2021 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Gintautas Paluckas Algirdas Sysas Rasa Budbergytė Algirdas Butkevičius Algirdas Stončaitis Arvydas Nekrošius Zenonas Streikus Remigijus Žemaitaitis Agnė Širinskienė Vytautas Gapšys Valentinas Bukauskas Aušrinė Norkienė Linas Kukuraitis Jonas Pinskus Deividas Labanavičius Artūras Skardžius Valius Ąžuolas Dainius Kepenis Zigmantas Balčytis Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Stasys Tumėnas Robertas Šarknickas Gintautas Kindurys Asta Kubilienė Dainius Gaižauskas Juozas Varžgalys Rimantė Šalaševičiūtė Ligita Girskienė Laima Nagienė Laima Mogenienė Rita Tamašunienė Česlav Olševski Vidmantas Kanopa Petras Gražulis Antanas Vinkus Orinta Leiputė Tomas Bičiūnas Liudas Jonaitis Eugenijus Sabutis Linas Jonauskas Julius Sabatauskas
Projekto lyginamasis variantas
m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
20 straipsnio pirmąją dalį ją išdėstyti taip: „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu
einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių suma, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių). 12 MMA – 0,29 x (GMP – dvylika MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).”
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 400 eurų lygus MMA dydžiui;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
taikytinas mėnesio NPD = MMA – 0,29 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).”
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 645 eurai1,5 MMA dydžio. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 600 eurų 1.25 MMA dydžio.
Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2022 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Auganti infliacija, vis išliekantis dirbančiųjų skurdas, ypač regionuose verčia persvarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo diapazoną. 2021 metų liepą Lietuvos bankas savo analizėje pateikė siūlymą pakelti NPD ir prilyginti jį minimaliai mėnesio algai (MMA). Minimalų atlyginimą Lietuvoje 2021 m. pavasarį uždirbdavo apie 170 tūkstančių šalies gyventojų. Minimalus atlyginimas Lietuvoje leidžia patenkinti minimalius tik poreikius ir neleidžia taupyti didesnėms išlaidoms, taigi žmones įtraukia į žemų pajamų spąstus, nes ištikus netikėtoms išlaidoms būtent mažiausias pajamas gaunantys žmonės yra verčiami skolintis. Parengtas įstatymo projektas siekia prilyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį minimalios mėnesio algos dydžiui. Tokiu būtu gaunantys mažiausias darbo pajamas žmonės nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio ir tai padidintų jų pajamas. Šiuo momentu, augant infliacijai, šildymo, elektros ir dujų kainoms, tokie pokyčiai būtų labai aktualūs ir padėtų mažiausiai uždirbantiems šalies gyventojams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo nariai Gintautas Paluckas, Rasa Budbergytė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme taikomas 400 eurų mėnesinis ir
dydį uždirbant daugiau nei minimalias pajamas numatanti formulė.
Šiuo metu galiojantis reguliavimas numato 645 eurų NPD dydį asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, o 600 eurų NPD dydis taikomas asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu NPD yra prilyginamas einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną galiojančiam MMA dydžiui. Įstatymo projektu koreguojama NPD dydžio nykimo formulė, naudojant koeficientą 0,29, kuris reikštų, kad NPD dydis projektuojant 2022 metų duomenis nebegaliotų nuo apytiksliai 30 000 eurų metinių darbo pajamų, taigi apytiksliai 1,5 vidutinių mėnesio atlyginimo, taigi įtrauktų ir dalį vidurinės klasės atstovų. Įstatymo projektu koreguojami ir atskirties grupėms taikomi NPD dydžiai.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra prilyginamas 1,5 MMA dydžiui, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra prilyginamas 1,25 MMA dydžio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Įstatymo projekto poveikio vertinimo negauta. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos smulkiam verslui ir vartojimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymo įgyvendinimui nereikės priimti kitų teisės aktų. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Centrinis mokesčių administratorius iki 2021 m. gruodžio 30 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Šie įstatymo pakeitimai biudžeto pajamas gali kainuoti biudžetui apie 200 milijonų eurų suma, tačiau didžioji pinigų paliekamų mažiausius atlyginimus gaunančių asmenų šeimų biudžetuose bus išleista vartojimui (per mėnesį, lyginant su 2021 m. galiojusiu mokestiniu režimu - 70 eurų), o netiesioginę naudą, kaip pavyzdžiui išmokas, valstybės paramą, kurios nereikės teikti, per vartojimo mokesčius grįžtančias pajamas suskaičiuoti neturint viešai prieinamo ekonometrinio modelio yra neįmanoma. Taip pat šios lėšos yra tiesioginė kova su dirbančiųjų skurdu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu nėra gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai:
„pajamų mokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Gintautas Paluckas Algirdas Sysas Rasa Budbergytė Algirdas Butkevičius Algirdas Stončaitis Arvydas Nekrošius Zenonas Streikus Remigijus Žemaitaitis Agnė Širinskienė Vytautas Gapšys Valentinas Bukauskas Aušrinė Norkienė Linas Kukuraitis Jonas Pinskus Deividas Labanavičius Artūras Skardžius Valius Ąžuolas Dainius Kepenis Zigmantas Balčytis Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Stasys Tumėnas Robertas Šarknickas Gintautas Kindurys Asta Kubilienė Dainius Gaižauskas Juozas Varžgalys Rimantė Šalaševičiūtė Ligita Girskienė Laima Nagienė Laima Mogenienė Rita Tamašunienė Česlav Olševski Vidmantas Kanopa Petras Gražulis Antanas Vinkus Orinta Leiputė Tomas Bičiūnas Liudas Jonaitis Eugenijus Sabutis Linas Jonauskas Julius Sabatauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Auganti infliacija, vis išliekantis dirbančiųjų skurdas, ypač regionuose verčia persvarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo diapazoną. 2021 metų liepą Lietuvos bankas savo analizėje pateikė siūlymą pakelti NPD ir prilyginti jį minimaliai mėnesio algai (MMA). Minimalų atlyginimą Lietuvoje 2021 m. pavasarį uždirbdavo apie 170 tūkstančių šalies gyventojų. Minimalus atlyginimas Lietuvoje leidžia patenkinti minimalius tik poreikius ir neleidžia taupyti didesnėms išlaidoms, taigi žmones įtraukia į žemų pajamų spąstus, nes ištikus netikėtoms išlaidoms būtent mažiausias pajamas gaunantys žmonės yra verčiami skolintis. Parengtas įstatymo projektas siekia prilyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį minimalios mėnesio algos dydžiui. Tokiu būtu gaunantys mažiausias darbo pajamas žmonės nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio ir tai padidintų jų pajamas. Šiuo momentu, augant infliacijai, šildymo, elektros ir dujų kainoms, tokie pokyčiai būtų labai aktualūs ir padėtų mažiausiai uždirbantiems šalies gyventojams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo nariai Gintautas Paluckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme taikomas 540 eurų mėnesinis ir
dydį uždirbant daugiau nei minimalias pajamas numatanti formulė.
Šiuo metu galiojantis reguliavimas numato 870 eurų NPD dydį asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, o
darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu NPD yra prilyginamas einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną galiojančiam MMA dydžiui. Įstatymo projektu koreguojama NPD dydžio nykimo formulė, naudojant koeficientą 0,29, kuris reikštų, kad NPD dydis projektuojant 2022 metų duomenis nebegaliotų nuo apytiksliai 30 000 eurų metinių darbo pajamų, taigi apytiksliai 1,5 vidutinių mėnesio atlyginimo, taigi įtrauktų ir dalį vidurinės klasės atstovų. Įstatymo projektu koreguojami ir atskirties grupėms taikomi NPD dydžiai.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra prilyginamas 1,5 MMA dydžiui, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra prilyginamas 1,25 MMA dydžio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Įstatymo projekto poveikio vertinimo negauta. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos smulkiam verslui ir vartojimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymo įgyvendinimui nereikės priimti kitų teisės aktų. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Centrinis mokesčių administratorius iki 2022 m. gruodžio 30 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Šie įstatymo pakeitimai biudžeto pajamas gali kainuoti biudžetui apie 200 milijonų eurų suma, tačiau didžioji pinigų paliekamų mažiausius atlyginimus gaunančių asmenų šeimų biudžetuose bus išleista vartojimui (per mėnesį, lyginant su 2021 m. galiojusiu mokestiniu režimu - 70 eurų), o netiesioginę naudą, kaip pavyzdžiui išmokas, valstybės paramą, kurios nereikės teikti, per vartojimo mokesčius grįžtančias pajamas suskaičiuoti neturint viešai prieinamo ekonometrinio modelio yra neįmanoma. Taip pat šios lėšos yra tiesioginė kova su dirbančiųjų skurdu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu nėra gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „pajamų mokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai
2022-06-20 Nr. XIVP-1818 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022 m. birželio 1 d. įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Nr. XIV-1098), kuriuo buvo pakeistos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys. Pažymėtina, jog projekto 1 straipsnyje dėstomi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių pakeitimai parengti neaktualios keičiamo įstatymo redakcijos pagrindu. Atsižvelgus į tai, projektas tikslintinas. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis ir nustatyti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį. Projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad „mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, <...> įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai bei įvertinus įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, projektu siūloma įstatymo įsigaliojimo data koreguotina. 3.
3Atsižvelgus į tai,
kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, bei į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Atsižvelgus į projektu siūlomas nuostatas, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo apskaičiuojant ir deklaruojant tam tikrų mokestinių laikotarpių pajamas, konkrečiai nurodant mokestinius laikotarpius, kuriais taikomas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ bei „ĮSTATYMAS“ rašytini naujoje eilutėje, o prieš formuluotę „IX-1007“ įrašytinas trumpinys „NR.“;
straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė dėstytina taip: „Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:“;
straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 sakinyje po formuluotės „negali būti didesnis“ vietoj žodžio „nei“ įrašytinas žodis „negu“.
Atitinkamai tikslintinas projekto lyginamasis variantas – tame pačiame sakinyje po formuluotės „negali būti didesnis“ įrašytinas žodis „negu“; 5.4. projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies
sutrumpinimas „MMA“; 5.5. projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje dėstomoje formulėje vietoj skaičiaus „12“ įrašytinas žodis „dvylika“;
projekto 2 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinime esantis žodis
„taikymas“ keistinas žodžiu „įgyvendinimas“.
Pritarus šios išvados 3 pastabai, projekto 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“;
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o skaičius „2021“ keistinas skaičiumi „2023“;
straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Centrinis mokesčių administratorius iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“; 5.9. atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2022-09-06 Nr. XIVP-1818(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022 m. birželio 1 d. įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Nr. XIV-1098), kuriuo buvo pakeistos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys. Pažymėtina, jog projekto 1 straipsnyje dėstomi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių pakeitimai parengti neaktualios keičiamo įstatymo redakcijos pagrindu. Atsižvelgus į tai, projektas tikslintinas. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis ir nustatyti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį. Projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos“. 3.
sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Atsižvelgus į projektu siūlomas nuostatas, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo apskaičiuojant ir deklaruojant tam tikrų mokestinių laikotarpių pajamas, konkrečiai nurodant mokestinius laikotarpius, kuriais taikomas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ bei „ĮSTATYMAS“ rašytini naujoje eilutėje, o prieš formuluotę „IX-1007“ įrašytinas trumpinys „NR.“;
straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė dėstytina taip: „Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:“;
straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 sakinyje po formuluotės „negali būti didesnis“ vietoj žodžio „nei“ įrašytinas žodis
„negu“. Atitinkamai tikslintinas projekto lyginamasis variantas – tame pačiame
sakinyje po formuluotės „negali būti didesnis“ įrašytinas žodis „negu“; 5.4. projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje dėstomoje formulėje vietoj skaičiaus „12“ įrašytinas žodis „dvylika“;
projekto 2 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinime esantis žodis
„taikymas“ keistinas žodžiu „įgyvendinimas“.
Pritarus šios išvados 4 pastabai, projekto 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“;
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;
straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Centrinis mokesčių administratorius iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“; 5.8. atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]