priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Vietos savivaldos įstatymo projektas) (toliau abu kartu – Įstatymų projektai) yra iš esmės tapatūs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seimui pateiktiems Įstatymų projektams, tačiau Įstatymo projekte yra papildytas 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas, siekiant atliepti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-06-07 išvadoje Nr. XIVP-1747 pateiktą pirmąją pastabą dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – Įstatymas), jo įgyvendinamieji teisės aktai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ir Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programa, patvirtinta Vyriausybės 2017 m. vasario
srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“.
Vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, geriamojo vandens išgavimas, tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas savivaldybių teritorijose yra savivaldybių institucijų pareiga, o savivaldybių administracijos direktoriai vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas. Pažymėtina, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos – monopolinės paslaugos. Pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 priedo 10 punktą viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai yra pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, o vadovaujantis minėto įstatymo 4 priedo 2 dalies a punkto nuostatomis, viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra laikoma nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinti infrastruktūra. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų dalyviai Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas galimas šiais atvejais:
8 d., 13 str. 4 ir 10 d.);
asmeninėms, šeimos, namų ūkio reikmėms arba ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Pažymėtina, kad individualiai išgautas geriamasis vanduo negali būti skiriamas viešosioms geriamojo vandens tiekimo paslaugoms teikti. Ir (arba) individualiai tvarkomos nuotekos (Įstatymo 3 str. 19 ir 20 d.). Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gali tiekti tiek viešasis geriamojo vandens tiekėjas, tiek geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, tačiau geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (ne viešasis) tik tuo atveju, jeigu tiekė geriamąjį vandenį ir
(arba) teikė nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo, jo tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimus ir jis turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją. Pažymėtina, kad tiek viešieji geriamojo vandens tiekėjai, tiek geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai (neviešieji) turi turėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, išduotą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos[1] (toliau
9 d.). Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, toliau kartu – geriamojo vandens tiekėjai. Licencijavimas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gali teikti asmenys, kurie turi šių paslaugų teikimo licenciją. Licencijų išdavimas ir jų kontrolė pavesta Tarybai. Įstatymas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo licencijavimą, nustato geriamojo vandens tiekimo licencijos išdavimo, keitimo, licencijų įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą, licencijų galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo pagrindus (Įstatymo 27 – 30 str.). Dėl licencijos galiojimo sustabdymo iš pradžių gaunamas įspėjimas ir paskiriama 30 dienų, per kurias turi būti pašalintos įspėjime nurodytos aplinkybės arba pažeidimai, arba dėl objektyvių priežasčių gali būti nustatytas kitas terminas. Licencija sustabdoma kai:
1) paaiškėja, kad geriamojo vandens tiekėjas Tarybai pateikė neteisingus duomenis;
2) nustatoma, kad geriamojo vandens tiekėjas pažeidė Įstatyme įtvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygas;
3) geriamojo vandens tiekėjas nebeatitinka reikalavimų, taikomų geriamojo vandens tiekėjui, norint gauti licenciją. Taryba gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, tačiau ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, jeigu geriamojo vandens tiekėjas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir per įspėjime nurodytą terminą geriamojo vandens tiekėjas nepašalino įspėjime nurodytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas kai pateikiami dokumentai, įrodantys, kad licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimai pašalinti.
Taryba taip pat turi teisę nestabdyti licencijos galiojimo ir apsiriboti rašytine pastaba, jei licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimas nepadarė esminės žalos arba padaryta žala labai nežymi ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai arba padaryta žala labai nežymi ir geriamojo vandens tiekėjas nutraukė įstatymo nuostatas pažeidžiančius veiksmus, likvidavo padarinius ir atlygino žalą. Licencija panaikinama šiais atvejais:
1) geriamojo vandens tiekėjo prašymu;
2) kai geriamojo vandens tiekėjas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, nepašalina pažeidimų per Tarybos nustatytą terminą sustabdžius licencijos galiojimą;
3) kai licencijos galiojimas yra sustabdytas, o geriamojo vandens tiekėjas verčiasi licencijuojama veikla;
4) kai geriamojo vandens tiekėjas įgyja likviduojamo juridinio asmens statusą. Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Viešajam geriamojo vandens tiekėjui sustabdžius ar panaikinus veiklos licencijos galiojimą, garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje vykdo garantinis geriamojo vandens tiekėjas (savivaldybės institucija) iki kol bus paskirtas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas, tačiau ne ilgiau kaip vienus metus, su galimybe pratęsti garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpį dar vieniems metams apie tai informavus Aplinkos ministeriją, Tarybą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir nurodžius priežastis. Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kainą (toliau – garantinė paslaugų kaina) nustato savivaldybės taryba Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka.
Garantinė paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo veikla, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą ir turi būti užtikrinamas sąnaudų susigrąžinimo ir „teršėjas moka“ principai (Įstatymo 15 str., 17 str. 1 d., 33 str. 1 d.). Dėl netesybų, abonentų ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pareigų Įstatyme (32 str. 3 d.) numatyta, kad atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą (įskaitant netesybas) reglamentuota Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose[2] (toliau – Sutarties standartinės sąlygos), kuriose įtvirtinta netesybų apskaičiavimo tvarka. Pažymėtina, kad šiuo metu teisės aktuose nustatyta netesybų taikymo tvarka neužtikrina geriamojo vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų patiriamų nuostolių padengimo ir taršos prevencijos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas ir perėmimas Pagal Įstatymo nuostatas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui, išskyrus šiuos atvejus (Įstatymo 16 str. 4 d.):
kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše[3] nustatyta tvarka.
Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (Įstatymo 16 str. 6 d.);
naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas (Įstatymo
ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyti infrastruktūros objekto tinkamumo kriterijai (6 p.):
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;
Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-156 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša.
Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376 „Dėl statybos techninio reglamento STR.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR. 207.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus;
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio nuostatas;
Pažymėtina, kad minėto teisės akto 8 punkte numatyta, kad „infrastruktūros objektas išperkamas, jeigu atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus ir bent vieną Aprašo 6 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų. Jeigu juridinis asmuo negauna geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos ir todėl abonentai ir
(ar) vartotojai neturi kitokios galimybės būti aprūpinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis, geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimas ir perdavimas vykdomi Apraše nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į Aprašo 6 punkte ir 7.2 papunktyje įtvirtintus reikalingumo ir tinkamumo kriterijus“.
Veiklos planai Įstatyme numatyta, kad geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus, parengtus pagal Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles[4]. Geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir tvirtinami savivaldybės tarybos. Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisyklių 9 punkte numatyta, kad „<...> Kai geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą keliose savivaldybėse, parengtas veiklos projektas teikiamas derinti atskiriems savivaldybių administracijų direktoriams ar jų įgaliotiems asmenims“. Vadovaujantis minėto teisės akto 16 punktu „veiklos plano pakeitimai derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip veiklos planas“. Mėginių paėmimo tvarka Šiuo metu Sutarties standartinių sąlygų 65.13 papunktyje numatyta, kad abonentas geriamojo vandens tiekėjui privalo sudaryti sąlygas paimti išleidžiamų nuotekų mėginius tik abonento darbo metu ir tik sutartyje suderintoje mėginių paėmimo vietoje.
Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas leidžia abonentui piktnaudžiauti, nes praktikoje taršias nuotekas sukuriantys abonentai dažnu atveju nuotekų išleidimus į miesto centralizuotą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vykdo ne darbo metu, o geriamojo vandens tiekėjui, nustačius neteisėtus nuotekų išvadus ar kitus įrenginius, kuriais abonento nuotekos patenka į geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūrą, jo galimybės imti nuotekų mėginius iš vietų, nenurodytų sutartyje ir nedarbo metu yra neįmanomos. Dėl paviršinių nuotekų kiekio apskaičiavimo tvarkos ir patikrinimo akte nurodomos informacijos Įstatymo 16 straipsnio
išleistų nuotekų kiekis nustatomas ir nuostoliai išieškomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse[5] ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, toks reglamentavimas sukelia dviprasmybes.
Toje pačioje dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės siekiant sumažinti apskaitos prietaiso rodmenis, arba kad fizinis ar juridinis asmuo savavališkai prijungė nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius, geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas surašydamas pažeidimą turi nurodyti ir apskaičiuotą geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį, tačiau praktikoje geriamojo vandens tiekėjo darbuotojas įvykio vietoje neturi galimybės tiksliai ir teisingai, pagal nustatytus pažeidimo laikotarpį ir kitus duomenis, taikyti teisės akte nustatytą formulę, apskaičiuoti laikotarpį sekundžių tikslumu, be to, pagal teismų suformuotą praktiką, patikrinimo akte nenurodžius apskaičiuoto geriamojo vandens ir (ar) išleistų nuotekų kiekio, geriamojo vandens tiekėjo surašyti aktai teismų pripažįstami tinkamai surašytais ir be šių duomenų. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka Įstatymo 36 straipsnio
patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Kainodaros reglamentavimas Geriamojo vandens tiekėjai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir, suderinę su Taryba teikia savivaldybių taryboms tvirtinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Kartu su teikiamais derinti kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai, teikia kainų projektų pagrindimą ir įmonės veiklos planus (Įstatymo 34 str. 4 d.). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos nustatomos trejų metų reguliavimo laikotarpiui (Įstatymo 34 str. 6 d.), tačiau kiekvienais metais perskaičiuojamos (Įstatymo 34 str. 12 d.). Tarybai pavesta kontroliuoti, ar savivaldybių tarybų nustatytos ir geriamojo vandens tiekėjų taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, nustatytos pagal Tarybos patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo metodiką ir Įstatyme nustatytus kainų nustatymo principus, taip pat, ar kainos padengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitas susijusias būtinąsias sąnaudas. Jeigu savivaldybių tarybos nustato kitokias kainas, negu geriamojo vandens tiekėjai suderino su Taryba, pastaroji turi teisę pareikalauti, kad savivaldybės pateiktų nustatytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų apskaičiavimus.
Nustačiusi, kad savivaldybių tarybų nustatytos kainos neatitinka metodikos arba yra nustatytos pažeidžiant Įstatyme nustatytus kainų nustatymo principus, arba nepadengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitų susijusių būtinųjų sąnaudų, Taryba turi teisę pareikalauti, kad savivaldybių tarybos kainų nustatymo pažeidimus per 2 mėnesius pašalintų arba pateiktų derinti naujas kainas. Taryba turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui paslaugų kainas, kai savivaldybių tarybos nepašalina kainų nustatymo pažeidimų ilgiau kaip per 1 mėnesį nuo Tarybos priimto sprendimo, kad tokie pažeidimai padaryti, įsigaliojimo (Įstatymo 34 str. 15, 16 d.). Įstatyme įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas (užtikrinti sąnaudų susigrąžinimo principą), reikalingas geriamajam vandeniui tiekti ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, užtikrinti ilgalaikį geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą, sudaryti abonentams ir vartotojams priimtinas sąlygas naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius (Įstatymo 17 str.). Nuotekų transportavimas Nuotekų transportavimo paslaugas gali teikti geriamojo vandens tiekėjai ir kiti asmenys, kurie turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo nuotekoms transportuoti reikalingus įrenginius ir transportą (Įstatymo 21 str. 1 d.).
individualiai tvarkantys nuotekas turi užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir (arba) sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (Įstatymo 23 str. 2 d. 5 p.). Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte numatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Sąvokos Siekiant užtikrinti nuoseklesnį reglamentavimą, Įstatymo projektas papildomas naujomis sąvokomis: „Individualiojo nuotekų tvarkymo įrenginiai“, „Nuotekų tvarkymo informacinė sistema“,
„Pastatų vidaus vandentiekio sistema“, „Pažeidžiamos ir marginalizuotos grupės“, „Prioritetinės patalpos“,
„Teršiančios medžiagos“, „Teršėjas“, „Didelė tarša“. Sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Vietos
savivaldos įstatymo projekte naujų sąvokų nenustatoma.
Geriamojo vandens direktyvos nuostatų perkėlimas 2020 m. gruodžio 16 d. nauja redakcija išdėstytos Geriamojo vandens direktyvos tikslai yra apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo poveikio, kylančio dėl bet kokio žmonėms vartoti skirto vandens užterštumo, užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus, ir pagerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens. Pagal Geriamojo vandens direktyvos nuostatas, valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos „žmonėms vartoti skirtam vandeniui iš individualios vandens tiekimo sistemos, tiekiančios vidutiniškai mažiau nei 10 m³ vandens per dieną arba aprūpinančios vandeniu mažiau nei 50 asmenų, išskyrus atvejus, jei vandens tiekimas yra komercinės arba viešosios veiklos dalis”. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatas, „Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma ūkinė komercinė veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (arba) vartotojams.“. Atsižvelgiant į tai Įstatymo projekte (3 str. 21 d.) patikslinta sąvoka „Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu
Geriamojo vandens direktyvoje įtvirtinta pareiga imtis priemonių, kad pagerinti arba išlaikyti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens visiems gyventojams.
Atsižvelgiant į tai, patikslinamas Įstatymo projekto tikslas ir numatoma, kad būtų „sudarytos sąlygos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėti galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir
(arba) individualiai tvarkyti nuotekas.“ Pažymėtina, kad galiojančiame Įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad
„savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.“, todėl savivaldybės jau dabar įpareigotos užtikrinti prieigą prie vandens. Nepaisant to, kad Geriamojo vandens direktyvos nuostatomis siekiama pagerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens, tačiau taip pat siekiama, kad valstybės narės skirtų ypatingą dėmesį pažeidžiamų visuomenės grupių poreikiams.
Minėtoje direktyvoje numatyta, kad nedarant poveikio valstybių narių teisei, valstybėms narėms suteikta teisė apsibrėžti pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, tačiau svarbu, „kad tokios grupės apimtų pabėgėlius, klajoklių bendruomenes, benamius ir mažumų kultūras, kaip antai romus ir klajoklius, nepriklausomai nuo to, ar tų grupių atstovai praktikuoja sėslų ar nesėslų gyvenimo būdą“. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas (3 str. 40 str.) papildomas sąvoka „Pažeidžiamos ir marginalizuotos grupės – grupės žmonių, kurie bėga nuo karinių konfliktų ar persekiojimo, neturi gyvenamos vietos (pvz. pabėgėliai, benamiai).“. Pažymėtina, kad pabėgėlių, benamių socialinę globą reglamentuoja specialieji teisės aktai, pvz. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, atsižvelgiant į tai, savivaldybėms papildomų lėšų nereikės. Perkeliant Geriamojo vandens direktyvos nuostatas numatomos papildomos pareigos savivaldybėms užtikrinti pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms prieigą prie geriamojo vandens: informuoti apie galimybę prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros arba, užtikrinti geriamojo vandens apsirūpinimą iš alternatyvaus šaltinio (autocisternos, vandens kolonėlės) (Įstatymo projekto 10 str. 2 d.
p.); užtikrinti, kad gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, laiku būtų informuoti apie galimą pavojų sveikatai dėl naudojamo geriamojo vandens saugos, nurodo konkrečius veiksmus, kurių galima imtis siekiant apsaugoti sveikatą nuo neigiamo poveikio ir pateikia rekomendacijas tuo atveju, kai aišku, kad dėl tokio geriamojo vandens kokybės gali kilti potencialus pavojus žmonių sveikatai (Įstatymo projekto 10 str. 2 d. 13 p.). Geriamojo vandens direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad siekiant skatinti naudoti vandentiekio vandenį, valstybės narės turi užtikrinti, kad viešosiose erdvėse būtų įrengta lauko ir vidaus įranga, tačiau tik tokiu atveju, kai techniškai įmanoma ir atsižvelgus į konkrečias vietos sąlygas, kaip klimatas ir geografija. Atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad savivaldybės vykdomoji institucija koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje (Įstatymo 10 str. 2 d. 3 p.) siūloma Įstatymo projektu nustatyti, kad savivaldybių vykdomoji institucija, siekiant pagerinti prieigą prie geriamojo vandens užtikrina, kad viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose[6] būtų sudarytos galimybės gauti geriamojo vandens ir užtikrina reikalingų įrenginių įrengimą, eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą (10 str. 2 d. 12 p.). Pažymėtina, kad nors Įstatymo projektu numatoma pareiga užtikrinti viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose prieigą prie geriamojo vandens, tam tikros savivaldybės tai jau vykdo, pvz. Vilniaus miesto savivaldybė, 2020 metais[7] kartu su UAB „Vilniaus vandenys“ atvirose sostinės erdvėse įrengė 9, o mokyklose - 53 gertuves. UAB „Kauno vandenys“ šiais metais planuoja įvairiose miesto vietose įrengti 6 geriamojo vandens fontanėlius[8]. Priklausomai nuo rinkos situacijos ir vietovės ar objekto, kuriame įrenginėjama gertuvė, gertuvės įrengimo kaina gali svyruoti nuo 10000 iki maždaug 30000 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės nebūtinai turi įrenginėti stacionarias gertuves, nes jos taip pat gali skatinti gyventojus vartoti geriamąjį vandenį viešuose pastatuose iš čiaupo, prisipildant asmenines gertuves savarankiškai. Geriamojo vandens direktyva įpareigoja sukurti visos geriamojo vandens tiekimo grandinės integruotą kokybės valdymo sistemą – nuo vandens baseino, gavybos, valymo, saugojimo ir paskirstymo iki atitikties vietos, t. y. nuo šaltinio iki čiaupo. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte (20 str. 2 d. 15 p.) įtvirtinama geriamojo vandens tiekėjui pareiga vykdyti geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimą ir rizikos valdymą vadovaujantis sveikatos ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tokiu atveju, dvi institucijos, parengs Geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimo ir rizikos valdymo taisykles. Pažymėtina, kad rizikos vertinimas ir valdymas apims baseinų rizikos vertinimą ir rizikos vertinimą (direktyvos 8 straipsnis), vandens gavybos, ruošimo, laikymo ir paskirstymo iki tiekimo vietos (direktyvos 9 straipsnis) ir pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą (pagal direktyvos 10 straipsnį). Geriamojo vandens direktyvoje numatyta, kad nustatytų vandens kokybės parametrų verčių, būtina laikytis toje vietoje, kurioje vanduo teka iš vandentiekio čiaupų, paprastai naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui, tačiau žmonėms vartoti skirto vandens kokybei įtakos gali turėti pastatų vidaus vandentiekio sistemos. Kadangi vienašalė pareiga vykdyti visų privačių ar viešų patalpų stebėseną pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų, minėtoje direktyvoje numatyta, kad vykdant vidaus paskirstymo sistemų rizikos vertinimą, didžiausias dėmesys, turėtų būti teikiamas valstybių narių nustatytų prioritetinių patalpų rizikos vertinimui (Legionella bakterijos ir švinas).
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu įtvirtinama prioritetinių patalpų sąvoka (Įstatymo projekto 3 str. 41 d.), taip pat siūloma numatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas turėtų teisę vykdyti pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą (už papildomą mokestį), o prioritetinių patalpų valdytojai (savininkai) ar jų paskirti prižiūrėtojai būtų atsakingi už šių patalpų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą (Įstatymo projekto 22 str. 6 d.). Pažymėtina, kad Legionella bakterijų atsiradimas susijęs su pastato karšto vandens sistema. Karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pasirinkimo tvarka ir pareigos reglamentuotos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, karšto vandens sistemos prižiūrėtojas atsakingas už pastato karšto vandens sistemos priežiūrą, tačiau Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už papildomą mokestį tai galėtų atlikti ir geriamojo vandens tiekėjas. Įvertinant tai, kad geriamojo vandens tiekėjo tiekiamo geriamojo vandens kokybei gali turėti įtaką pastatų vidaus vandentiekis, už kurio priežiūrą atsakingi pastatų savininkai, siekiant stebėti geriamojo vandens kokybę, Įstatymo projekte (20 str. 2 d.
numatoma geriamojo vandens tiekėjui pareiga daugiabučio namo įvade, pastato vidaus vandentiekio sistemoje, įrengti geriamojo vandens mėginių paėmimo vietą, skirtą geriamojo vandens kokybės kontrolei, kad būtų galima įvertinti geriamojo vandens saugą ir kokybę ties tiekimo vartojimo riba ir atitikties vieta (vartotojo čiaupe). Atsižvelgiant į tai, kad Geriamojo vandens direktyva įpareigoja valstybės nares atlikti vandens nuotėkių savo teritorijoje lygio vertinimą naudojant infrastruktūros nuotėkio indeksą arba kitą tinkamą metodą ir įvertinat tai, kad Tarybos[9] vienas iš veiklos tikslų yra pagal kompetenciją atlikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos vykdymo priežiūrą ir kontrolę, Įstatymo projekte siūloma pavesti Tarybai vertinti geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų geriamojo vandens nuostolius (Įstatymo projekto 9 str. 18 p.).
perkelti Geriamojo vandens direktyvos nuostatas, kurios numato, kad vartotojai turi turėti galimybę susipažinti su monitoringo programų rezultatais; informacija apie taikomus vandens valymo ir dezinfekavimo būdus; informacija apie sveikatai aktualių parametrų verčių viršijimą; atitinkama informacija apie vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimą ir rizikos valdymą; rekomendacijomis, kaip sumažinti vandens suvartojimą ir išvengti stovinčio vandens keliamos rizikos sveikatai; informacija apie rodiklius, pavyzdžiui, geležies kiekį, kietumą, mineralinių medžiagų kiekį ir kt., kurie dažnai daro įtaką vartotojų nuomonei apie vandentiekio vandenį, Įstatymo projektas papildomas naujomis nuostatomis, kad informacija apie geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, geriamojo vandens saugą ir kokybę, taikomus geriamojo vandens valymo ir dezinfekavimo būdus, paviršinių nuotekų tvarkymą, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į sistemos plėtrą ir renovaciją, paslaugų kainas ir tarifus, jų struktūrą ir informacija, nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimuose, būtų vieša, skelbiama geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų interneto svetainėse (Įstatymo projekto 37 str.). Sumažinant savivaldybėms administracinę naštą Įstatymo projektu atsisakoma, kad minėta informacija būtų skelbiama ir savivaldybės interneto svetainėje. Numatoma papildoma pareiga geriamojo vandens tiekėjui savo interneto svetainėje pateikti rekomendacijas, kaip sumažinti geriamojo vandens suvartojimą ir išvengti stovinčio geriamojo vandens keliamos rizikos sveikatai (Įstatymo projekto 20 str. 2 d. 18 p.).
nurodytiems duomenų rinkiniams parengti naudojamasi erdvinių duomenų paslaugomis, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/2/EB 3 straipsnio 4 punkte“. Europos Komisijos pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra Nr. 2019/2026 dėl 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB, sukuriančios Europos Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (toliau – Direktyva 2007/2/EB), ir su ja susijusių Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, parodė, kad nėra aišku, kaip turi būti nustatomi ir tvarkomi geriamojo vandens tiekimo teritorijų erdviniai duomenys. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 1460 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų patvirtinimo“, kuris įgyvendina Direktyvos 2007/2/EB nuostatas, nėra aišku, kas atsakingas už vandens tiekimo teritorijų nustatymą ir tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas papildytas naujomis pareigomis taikomomis geriamojo vandens tiekėjui, t. y. tvarkyti vandens tiekimo teritorijų erdvinius duomenis (20 str. 2 d. 21 p.). Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjai turi informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ne tik apie visas jo valdomas vandenvietes, bet ir šių vandenviečių tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinamas geriamojo vandens tiekimo teritorijas (20 str. 2 d. 10 p.). Sąvoka „vandens tiekimo teritorija“ paaiškinama Geriamojo vandens direktyvos 2 priedo 1 lentelės 1 pastaboje, kurioje nurodyta, kad „vandens tiekimo teritorija yra geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vienos ar daugiau geriamojo vandens vandenviečių ir kurioje vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.“.
Pažymėtina, kad šiuo metu Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje įtvirtinta, kad „Geriamojo vandens tiekimo objekto teritorija – geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vienos ar daugiau geriamojo vandens vandenviečių ir kurioje vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.“. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktą informaciją, vadovaujantis Direktyvos 2007/2/EB nuostatomis, geriamojo vandens stebėsenos programos turi būti sudaromos atskiroms vandens tiekimo teritorijoms: minimalus atitikties stebėsenai skirtų mėginių ėmimo ir analizės dažnumas atskiroje vandens tiekimo teritorijoje nustatomas pagal šioje teritorijoje per dieną paskirstomo ar pagaminamo vandens tūrį. Taip pat pažymėtina, kad informacija apie geriamojo vandens stebėsenos rezultatus turi būti teikiama pagal atskiras vandens tiekimo teritorijas. Vandens tiekimo teritorijų erdviniai duomenys būtų reikalingi parengiant, o vėliau atnaujinant duomenų rinkinį, kuriame pateikiami geriamojo vandens stebėsenos rezultatai, naudojantis Direktyvos 2007/2/EB 3 straipsnio 4 punkte apibrėžtomis erdvinių duomenų paslaugomis, kaip tai nustatyta Direktyvos 2007/2/EB 18 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte tiek geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, viešiesiems vandens tiekėjams ir regioniniams viešiesiems vandens tiekėjams didžiąja dalimi taikomos tokios pačios pareigos ir teisės, įvedamas trumpinys „geriamojo vandens tiekėjai“.
Savivaldybės vykdomosios institucijos pareigos Siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą numatomos papildomos pareigos savivaldybėms, t. y. Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad savivaldybių vykdomoji institucija atlieka patikrinimus:
individualiųjų nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūra (eksploatacija) vykdoma Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos ir Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad iki šiol tam tikros savivaldybės vykdė minėtus patikrinimus, todėl tai nebus naujos pareigos. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkos apsaugos pareigūnai ir toliau liks atsakingi už kontrolę dėl nuotekų taršos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ne visas vandentvarkos ūkyje naudojamas turtas įrašytas į vandens tiekimo įmonių balansus, kad savivaldybės savo balansuose iki šiol dar turi nemažai turto, kuris suteiktas naudotis geriamojo vandens tiekėjams, tačiau nėra visiškai perleistas, todėl geriamojo vandens tiekėjai negali kaupti lėšų to turto atstatymui, Įstatymo projektu 16 str.
4-5 d. siūlome nustatyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui, nuosavybės teise turi priklausyti tik viešajam geriamojo vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui, o paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti paviršinių nuotekų tvarkytojui. Įstatymo projekto 10 straipsnis papildomas nuostatomis, kad savivaldybių tarybos iki 2027 m. gruodžio 31 d. vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teises ir pareigas, tai reiškia, kad iki šios datos, savivaldybei priklausanti infrastruktūra turi būti perduota geriamojo vandens tiekėjui. Įstatymo projektas (16 str. 11-12 d.) papildytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinkamumo ir reikalingumo kriterijais. Pažymėtina, kad šie kriterijai įtvirtinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6-7 punktuose.
Atsižvelgiant į tai, kad minėto aprašo 24 punkte buvo numatyta galimybė šalims susitarus, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą perduoti viešojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn neatlygintinai, siūloma tokia pat nuostata papildyti ir Įstatymo projektą (16 str. 9 d.). Įvertinant tai, kad pagal dabartinį reglamentavimą, dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo tenka tą patį ginčą spręsti dvejuose teisminiuose procesuose (pirmame sprendžiama dėl infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos, kitame – dėl atlyginimo dydžio), Įstatymo projektu (16 str. 18 d.) siūloma nustatyti, kad teismas, priėmęs sprendimą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, kai dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo, perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, tuo pačiu teismo sprendimu, atsižvelgdamas nepriklausomi turto arba verslo vertintojo nustatytą infrastruktūros objekto turto vertę, nustato minėtos infrastruktūros savininkui teisingo atlyginimo už jam nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros naudojimą dydį. Teisingo atlyginimo dydžio nustatymui viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo patirtos turto vertintojo išlaidos arba paskirtos teismo ekspertizės išlaidos, priteistos iš viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo, ir paviršinių nuotekų tvarkytojo, priskiriamos būtinosioms sąnaudoms.
Vietoj šiuo metu nustatytos pareigos savivaldybei, siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas bus tas asmuo, kuris nutiesęs infrastruktūrą, įrengęs vandentiekio įvadą, nuotekų išvadą iki turto ribos, taip pat ir kitu teisės aktuose nustatytu būdu įgijęs teisę į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, vandentiekio įvadą, nuotekų išvadą iki turto ribos privalės per
informuoti asmenį, nurodant 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi sudaryti sąlygas prijungti jam nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą prie geriamojo vandens tiekėjo nutiestos infrastruktūros (Įstatymo projektas 20 str. 2 d. 17 p.). Licencijavimas Šiuo metu nustatytos licencijuojamos veiklos sąlygos ir kriterijai bei jų vykdymo užtikrinimo tvarka neskatina įmonių veikti efektyviai. 2018 m. duomenimis šalies geriamojo vandens tiekimo įmonių personalo sąnaudų dydis siekė 68,62 mln. Eur, t. y. daugiau kaip 40,9 proc. visų sąnaudų. 2017 m. 54 aglomeracijose nebuvo išvystyta reikiama nuotekų surinkimo infrastruktūra ir nesudarytos sąlygos gyventojams gauti nuotekų tvarkymo paslaugas. Tik 72 proc. surenkamų nuotekų išvaloma iki nustatytų reikalavimų, 89 geriamojo vandens tiekimo vandenvietės neatitinka nustatytų reikalavimų, 48 proc. įmonių dirba nuostolingai ir neturi skolinimosi galimybių, neinvestuoja į infrastruktūros išlaikymą ir plėtrą, veiklos efektyvumo didinimą. Lietuvoje iki šiol dar nei karto nebuvo sustabdyta ar panaikinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencija.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą sustabdžius ar panaikinus licenciją garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą turėtų užtikrinti savivaldybės administracijos direktorius. Iš esmės, įmonės valdymas liktų tose pačiose rankose, todėl situacija nepasikeistų. Abejotina, ar savivaldybės administracijos direktorius turėtų reikiamos kompetencijos, galimybių ir pajėgumų teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas (29 str.) papildomas šiais naujais kriterijais, kurių neatitikus gaunamas įspėjimas apie licencijos panaikinimą, t. y.;
Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti konkrečius laikotarpius, per kuriuos geriamojo vandens tiekėjas gavęs įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą, turi laiko nustatytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų priežasčių pašalinimui (duomenims patikslinti ir (arba) papildyti skiriamas 20 darbo dienų laikotarpis, kitais atvejais skiriamas 12 mėnesių laikotarpis nustatytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų priežastims pašalinti). Pažymėtina, kad galiojančiame Įstatyme numatyta, kad Taryba, nustačiusi aplinkybes ir (arba) pažeidimus, per 5 darbo dienas įspėja geriamojo vandens tiekėją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus ir šis laikotarpis negalėjo būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių aplinkybėms ir (arba) pažeidimams pašalinti reikėjo ilgesnio laikotarpio. Taip pat šio Įstatymo projekto minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodomi, konkretūs dokumentai, dėl kurių neteisingų duomenų pateikimo galimas įspėjimas apie licencijos galiojimo panaikinimą. Įstatymo projekto 27 straipsnyje nurodomi konkretūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti juridinis asmuo siekiantis gauti licenciją. Vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, 20.1 papunkčio nuostatomis, Įstatymo projekte atsisakyta straipsnio, reglamentuojančio
„Procedūrų ir formalumų atlikimas naudojant elektronines
priemones“, nes tai turi būti nustatyta licencijavimo taisyklėse.
Įstatymo projekte pakoreguota „Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licencijos sąvoka“ (3 str. 15 d.), kai juridiniam asmeniui suteikiama teisė vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą. Šiuo metu Įstatyme buvo numatyta, kad išduodama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencija, tačiau praktikoje buvo išduodamos licencijos geriamojo vandens tiekimo veiklai, arba nuotekų tvarkymo veiklai, arba geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikloms. Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Siūlomu garantinio mechanizmo reguliavimu siekiama apsaugoti vartotojų interesus gauti nepertraukiamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Pažymėtina, kad savivaldybės turi visas teises ir laisves taip valdyti joms priklausančias vandens įmones, kad jos galėtų užtikrinti nacionalinių ir ES reikalavimų įgyvendinimą, kokybišką paslaugų teikimą ir šių paslaugų prieinamumo plėtrą. Įstatymo projektu siūloma, kad licencijos galiojimas gali būti panaikinamas, jei tinkamai neišvalomos nuotekos, jei vartotojams tiekiamas kokybės reikalavimų neatitinkantis geriamasis vanduo ir įmonė per įstatyme nustatytą terminą nesuplanuoja reikiamų veiksmų ir investicijų. Tokiu atveju, kai įmonės negebės vykdyti Įstatymo projekte nustatytų pareigų, jos pažeis tiek įstatymo nuostatas, tiek kitų asmenų teisę ir interesą turėti švarią aplinką ir/ar gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančias, nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad tik išskirtiniu atveju, kai savivaldybių valdomos vandens įmonės nebeužtikrina paslaugų teikimą ir tokiu būdu pažeidžia asmenų teisę į švarią aplinką ir nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, įsijungia garantinis mechanizmas ir savivaldybės privalo inicijuoti jų valdomų viešųjų vandens tiekėjų reorganizavimą skaidymo ir (arba) jungimo būdu. „Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota <...>, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės
Manome, kad Įstatymo projektu siūlomas modelis, konstituciškai yra pateisinamas, nes tai užtikrins naudą visuomenei ir užtikrins visuomenės poreikius ir interesus. Įstatymo projektu (15 str. 3 d.) siūloma nustatyti, kad viešajam vandens tiekėjui netekus licencijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vykdytų garantinis geriamojo vandens tiekėjas iki tol, kol jis bus paskirtas regioniniu viešuoju geriamojo vandens tiekėju, t. y. vadovaujantis Įstatymo projekto nuostatomis numatoma, kad garantinis vandens tiekimas užtruktų 1,5 metų (savivaldybių tarybos (viešojo vandens tiekėjo – licencijos netekusio ir garantinio vandens tiekėjo) per 6 mėnesius nuo Tarybos sprendimo panaikinti licenciją įsigaliojimo, turi patvirtinti valdomų įmonių reorganizavimo planą ir per vienerius metus jas jungti į regioninį geriamojo vandens tiekėją) (Įstatymo projekto 15 str.
18 d.). Taryba iki Įstatymo projekte įtvirtintos datos kiekviename regione (administracinis vienetas – apskritis) paskiria garantinį geriamojo vandens tiekėją. Taryba išrenka geriausius Įstatymo projekte nustatytus kriterijus turintį viešąjį geriamojo vandens tiekėją regione ir motyvuotu sprendimu paskiria jį garantiniu vandens tiekėju bei įpareigoja jį vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą to regiono savivaldybėse viešosiose geriamojo vandens tiekimo teritorijose.
Siekiant užtikrinti, kad garantinis vandens tiekėjas tinkamai galėtų vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad viešasis vandens tiekėjas, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, privalėtų visą jam nuosavybės teise priklausančią ar kitaip valdomą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kitą jam nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą turtą, reikalingą garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui vykdyti, neatlygintinai perduoti valdyti ir naudoti garantiniam vandens tiekėjui, kuris privalo jį priimti ir kuriam nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo momento pereina minėto turto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, o garantinis vandens tiekėjas, turėtų teisę naudoti minėtą infrastruktūrą (Įstatymo projektas 15 str. 5-6 d.) paslaugų teikimo užtikrinimui. Garantinis vandens tiekėjas skiriamas ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui. Taryba kiekvienais metais įvertina ar Tarybos sprendimu paskirtas garantinis vandens tiekėjas atitinka garantinio vandens teikėjui taikomus kriterijus, nustatytus šio straipsnio 11 dalyje. Jei Taryba nustato, kad garantinis vandens tiekėjas neatitinka garantiniam vandens teikėjui taikomų kriterijų, jį įpareigoja per 6 mėnesius pagerinti nustatytus rodiklius, per nustatytą terminą nepagerinus nustatytų rodiklių paskiria kitą garantinį vandens tiekėją iš kito regiono.
Garantinis vandens tiekėjas gautų garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą, o garantinė paslaugų kaina būtų taikoma tik licenciją praradusio geriamojo vandens tiekėjo vartotojams ir abonentams. Garantinis vandens tiekėjas privalėtų atskirai tvarkyti su garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla susijusią apskaitą. Garantinis vandens tiekėjas turėtų užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, prižiūrėti garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos vykdymo metu naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, o geriamojo vandens tiekėjas, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, turėtų pareigą sudaryti sąlygas paskirtam garantiniam vandens tiekėjui naudoti valdomą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (Įstatymo projekto 20 str. 2 d. 20 p.). Garantinis vandens tiekėjas, vykdydamas garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, vadovaudamasis Garantinio aprašo nuostatomis perimtų teises ir pareigas, tiesiogiai susijusias su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, pagal visas viešojo geriamojo vandens tiekėjo, kuriam panaikinta licencija, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąsias sutartis su abonentais ir vartotojais.
Apie pasikeitimus vartotojus ir abonentus garantinis vandens tiekėjas informuoja su pirmu mokėjimo dokumentu, kurį išsiunčia laišku, faksu ar elektroniniu būdu per 30 kalendorinių dienų nuo garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teikimo dienos. (Įstatymo projekto 15 str. 9 d.). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad regione esantys viešieji geriamojo vandens tiekėjai, Tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, turėtų mokėti per metus, kas ketvirtį 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau nei garantiniam vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui suskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 proc. vidutinės svertinės kapitalo kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimui. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad 2 procentų įmoka būtų įtraukiama į paslaugų kainą, nes tai mokestis vandens tiekimo įmonei, kuri paskirta garantiniam vandens tiekėjui už pasirengimą vykdyti veiklą kai jo paslaugų prireiks. Šiuos pinigus įmonė administruos savo nuožiūra, įsivertinusi, kad prireikus garantinio tiekimo paslaugos, papildomų pinigų nebus skirta. Vandens tiekimo įmonės, kurios moka šį mokestį, moka už garantinio tiekimo paslaugą, todėl šis mokestis pripažįstamas būtinosiomis sąnaudomis. Pažymėtina, kad panašus principas taikomas energetikos sektoriuje, kai per sisteminių (papildomų) paslaugų kainas dengiamos rezervinių elektrinių sąnaudos. Pritaikius siūlomą reglamentavimą pvz.
Klaipėdos regiono įmonėms kainos didėtų apie 0,04-0,07 Eur/m³, Tauragės apskrities - 0,02 Eur/m³. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas nelicencijuojamas, nes jei viešajam vandens tiekėjui panaikinamas licencijos galiojimas, pvz. dėl geriamojo vandens kokybės ar nuotekų tvarkymo paslaugų neužtikrinimo, kadangi reikia didelių investicijų į vandens gerinimo įrenginius ar nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, garantinis vandens tiekėjas finansiškai ir fiziškai nuo pirmos garantinių paslaugų teikimo dienos negalės investuoti į infrastruktūrą ar įrenginius, ją rekonstruoti ar atnaujinti ir užtikrinti paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančias paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad garantinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimas yra laikinas laikotarpis, kuriuo metu turi būti užtikrintas nepertraukiamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas (Įstatymo projekto 24 str. 2 d.). Susijus su garantinio geriamojo vandens tiekėjo parinkimu, numatoma papildoma pareiga Tarybai, t. y. skaičiuoti 2 procentų įmoką, kontroliuoti jos mokėjimą, ir pripažinti būtinosiomis sąnaudomis (9 str. 1 d. 21 p.; 33 str. 24 d.). Veiklos planai Siekiant sumažinti geriamojo vandens tiekėjams, paviršinių nuotekų tvarkytojams administracinę naštą derinant veiklos planus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir tvirtinami geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo valdybos (jei valdyba nesudaroma
Įstatymo projektas (35 str.
vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų (jeigu tokie įrengti, išskyrus, kai abonentai, savo lėšomis įsirengia teisės aktų reikalavimus atitinkančius nuotekų apskaitos prietaisus) rodmenis, jeigu sutartis nenustato kitaip. Kainodara Įstatymo projektu siekiama, kad vandentvarkos sektorius pereitų iš subsidijuojamo į išsilaikantį iš veiklos pajamų. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, ilgalaikiam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimui, renovacijai ir plėtrai užtikrinti, abonentams ir vartotojams priimtinomis sąlygomis naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat aplinkos taršai mažinti ir vandens ištekliams racionaliai naudoti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ne visas vandentvarkos ūkyje naudojamas turtas įrašytas į vandens tiekimo įmonių balansus, kad savivaldybės savo balansuose iki šiol dar turi nemažai turto, kuris suteiktas naudotis geriamojo vandens tiekėjams, tačiau nėra visiškai perleistas, todėl geriamojo vandens tiekėjai negali kaupti lėšų to turto atstatymui, Įstatymo projektu (10 str. 1 d. 5 p.; 16 str.
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui, nuosavybės teise turi priklausyti tik viešajam geriamojo vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui, o paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti paviršinių nuotekų tvarkytojui. Įvertinant tai, kad šiuo metu Įstatymo 9 str. 1 d. 5 p. numatyta, jog Taryba turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, kai savivaldybės taryba nenustato kainų arba Taryba nustato, kad savivaldybių tarybų nustatytos kainos neatitinka teisės aktų nuostatų, ir kad kainos nepadengia su paslaugomis susijusių būtinųjų sąnaudų, Įstatymo projektu siūloma keisti Įstatymo 34 str. nuostatas dėl savivaldybių institucijų kompetencijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje. Įstatymo projektu siūloma panaikinti Įstatymo 10 str. 7-8 p. įtvirtintas savivaldybių tarybos pareigas nustatyti geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojo tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkytojų teikiamų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, o paslaugų kainų nustatymo funkciją priskirti Tarybai (Įstatymo projekto 9 str., 33 str.). Atitinkamai tikslinamas ir Vietos savivaldos įstatymo projekto 16 straipsnis. Siekiant tolygiau planuoti geriamojo vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų pinigų srautus, kai dėl nenumatytų aplinkybių žymiai pasikeičia energetinių resursų, remonto ir kt. kainos, Įstatymu projektu (33 str.
jeigu bendras geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti naudojamų išorinių paslaugų teikėjų ir tiekėjų tarifų ir įkainių vidutinis pokytis viršija 30 proc., geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Tarybai papildomos kainų dedamosios dėl išorinių paslaugų teikėjų padidėjusių sąnaudų pagrindimą. Taryba, gavusi šį pagrindimą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nustato papildomą kainų dedamąją, kuri galioja iki atitinkamai bazinės ar kasmet perskaičiuojamos kainos galiojimo termino pabaigos. Bazines ir perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai Tarybos nustatyta tvarka teikia ne anksčiau kaip po 5 mėnesių nuo ankstesnio šių kainų įsigaliojimo dienos Siekiant užtikrinti geriamojo vandens tiekėjams finansinę pagalbą vykdant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjams, kuriems užtikrinant saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų vykdymą trūksta lėšų investicijoms vykdyti, gali būti skiriama papildoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos dedamoji. Geriamojo vandens tiekėjai turi pagrįsti lėšų trūkumą minėtoms investicijoms vykdyti ir Investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos apraše numatyta tvarka jas suderinti su Taryba (Įstatymo projekto 32 str. 1 d.).
įmonė individualiai spręs ar užtikrinant saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo vykdymą trūksta lėšų investicijoms vykdyti ir ar tokiu atveju bus poreikis papildomai kainos dedamajai, todėl apskaičiuoti įtakos kainai neįmanoma. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kainos būtų nustatomos penkerių metų reguliavimo laikotarpiui, apskaičiuotos pagal Tarybos patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, kitais jos galiojimo metais taikoma, perskaičiuojant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Pažymėtina, kad šiuo metu kaina buvo nustatoma 3 metų laikotarpiui. Siekiant tikslo, kad visos vandentvarkos įmonės vykdytų veiklą efektyviai ir išsilaikytų iš veiklos pajamų, Įstatymo projektas (33 str. 24 d.) papildomas naujomis nuostatomis, kad kai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba perdavimo viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta ir kai viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo iniciatyva sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos), minėtos infrastruktūros naudojimo sąnaudos priskiriamos būtinosiomis sąnaudomis. Dėl viešųjų geriamojo vandens tiekėjų skatinimo tapti regioniniais viešaisiais geriamojo vandens tiekėjais Įstatymo projektu (33 str.
tiekėjui nustatoma pereinamojo laikotarpio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, kai buvusiose atskirose įmonėse tos pačios kategorijos vartotojai ir abonentai moka skirtingą paslaugų kainą, tokią kuri buvo nustatyta viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams iki jų sujungimo, t.y. regioninio viešojo geriamojo vandens tiekėjo įsteigimo, kol bus įgyvendintos veiklos efektyvinimo priemonės, bet ne ilgiau nei 3 metus. Taip pat siekiant apsaugoti mažesniuosius akcininkus kai jungiasi dvi įmonės, Įstatymo projektu (33 str. 7 d.) siūloma nustatyti, kad įsteigtam regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui taikomi investicijų planavimo kriterijai:
Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalis papildyta, kad nuotekų transportavimo paslaugas gali teikti geriamojo vandens tiekėjai ir kiti asmenys, kurie šią veiklą įregistravę Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje aplinkos ministro nustatyta tvarka. Šiuo metu Įstatyme (23 str. 2 d.
tvarkantis nuotekas turi būti sudaręs viešąją sutartį su viešuoju geriamojo vandens tiekėju arba turėti sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo. Pažymėtina, kad praktikoje sudarytos sutarties turėjimas dar neužtikrina, kad nuotekos tinkamai atiduotos tvarkyti, be to, asmenys turi teisę rinktis paslaugos teikėją atsižvelgdami į paslaugų kainą, paslaugų suteikimo operatyvumą ir pan. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu (10 str. 2 str. 9 p.; 23 str. 2 d. 5-6 p.) siūlome nustatyti, asmuo, individualiai tvarkantis nuotekas turėtų arba viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu, arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiu asmeniu arba apmokėjimą už sukauptų nuotekų transportavimą patvirtinančius dokumentus, kurie turi būti saugomi 3 metus nuo jų išrašymo dienos. Pažymėtina, kad vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų[11]
užtikrinti, kad nuotekos ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančios atliekos (dumblas) būtų vežamos tik užpildžius važtaraštį <...>“. Šiame važtaraštyje turi būti nurodyta data, vieta, išvežto turinio kiekis ir t. t. Atsižvelgiant į tai, tokia pati informacija turės būti nurodyta nuotekų transportavimą patvirtinančiuose dokumentuose. Dėl Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos Įstatymo projekto 17 straipsniu numatoma steigti valstybės individualių nuotekų tvarkymo informacinę sistemą „Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS)“, kurios paskirtis sudaryti sąlygas tinkamai ir vieningai pateikti šiuo įstatymu reikalaujamą informaciją ir užtikrinti individualių nuotekų tvarkymo kokybės analizę ir kontrolę.
NTIS steigimo prielaidos yra tos, kad nepaisant didelių investicijų į nuotekų surinkimo infrastruktūrą, daugelyje aglomeracijų vis dar nepavyksta 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (toliau – Miesto nuotekų direktyva) reikalavimų. Europos Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuva neįvykdė įsipareigojimų surinkti visą aglomeracijose susidariusią nuotekų taršos apkrovą ir užtikrinti jos išvalymą pagal Miesto nuotekų direktyvoje nustatytus reikalavimus, todėl 2017 m. vasario 15 d. pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Pažymėtina, kad tinkamai įgyvendinat Miesto nuotekų valymo direktyva ir sukūrus NTIS, tam tikri asmenys privalės teikti informaciją į minėtą sistemą, tokiu atveju jiems padidės administracinė našta, tačiau administracinės naštos padidėjimas užtikrins aplinkos apsaugą nuo nevalytų nuotekų išleidimų į aplinką. Dėl abonentų pareigų ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo teisių Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės abonentų ir vartotojų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatyme, Įstatymo projekto 22 straipsnis papildytas abonentų ir vartotojų teisėmis ir pareigomis, kurios šiuo metu įtvirtintos Sutarties standartinėse sąlygose ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse.
Įvertinant tai, kad šiuo metu Sutarties standartinių sąlygų 65.13 punkte įtvirtinta, jog abonentas, geriamojo vandens tiekėjui privalo sudaryti sąlygas paimti išleidžiamų nuotekų mėginius tik abonento darbo metu ir tik sutartyje suderintoje mėginių paėmimo vietoje, o toks teisinis reguliavimas sudaro sąlygas abonentui piktnaudžiauti, todėl siekiant užkirsti piktnaudžiavimo atvejams, išvengti geriamojo vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros sugadinimo ir /ar geriamojo vandens tiekėjui galimų nuostolių patyrimo ir neigiamų padarinių gamtinei aplinkai, Įstatymo projektas (22 str. 2 d. 10 p.) papildomas naujomis pareigomis abonentui, kad geriamojo vandens tiekėjui turi būti sudarytos sąlygos bet kuriuo paros metu, geriamojo vandens tiekėjo pasirinkimu viešojoje sutartyje nurodytoje mėginių paėmimo vietoje arba ties nuotekų atidavimo riba paimti išleidžiamų nuotekų mėginius, taip pat prireikus sudaryti sąlygas pastatyti automatinį nuotekų mėginių semtuvą, kai geriamojo vandens tiekėjas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas. Jei nebūtų sudarytos galimybės, nuotekų mėginys galėtų būti paimtas tik tuo atveju jeigu nuotekų mėginio paėmime dalyvautų ir nuotekų mėginio paėmimo aktą kartu su geriamojo vandens tiekėjo atstovu pasirašytų, savivaldybės, policijos pareigūnas arba nuotekų mėginio paėmimo faktines aplinkybes konstatuotų antstolis, surašydamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
Pažymėtina, kad ne visi abonentai turi automatinius nuotekų mėginių semtuvus, o viršnorminė tarša, daranti didžiausią žalą nuotekų valymo įrenginių technologiniam procesui, būna ūmi, smūginė ir nesitęsia ilgą laiko tarpą, todėl Įstatymo projekte numatoma, kad siekiant nustatyti, ar neviršijama didelė tarša, gali būti imami momentiniai mėginiai ir jų tyrimų rezultatai naudojami skiriant šio įstatymo nustatytas baudas už sutartinių sąlygų, numatytų viešojoje sutartyje nesilaikymą. Taip pat numatoma, kad kai geriamojo vandens tiekėjas nustato didelę taršą, už mėginio paėmimą ir nuotekų mėginio tyrimų atlikimą apmoka abonentas. Siekiant užtikrinti abonentų išleidžiamų nuotekų kontrolę, Įstatymo projektas (32 str. 3 d.) papildomas nuostata, kad Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti reglamentuota ir nuotekų mėginių ėmimo tvarka. Įstatymo projektu (22 str. 2 d. 12 p.) taip pat siūloma įtvirtinti, kad kai abonentas nevykdo viešojoje sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir jam skiriama Įstatymo projekte (39 str. 20 d.) įtvirtinta geriamojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo bauda, atitinkamai geriamojo vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui pareikalavus, abonentas privalo parengti ir įgyvendinti taršos mažinimo planą, kuriame turi numatyti technines arba kitas su nuotekomis išleidžiamos taršos mažinimo priemones.
Abonentui per geriamojo vandens tiekėjo arba paviršinių nuotekų tvarkytojo nustatytą terminą nepateikus taršos mažinimo plano arba neįgyvendinus jame numatytų taršos mažinimo priemonių, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi teisę nutraukti arba laikinai sustabdyti nuotekų priėmimą iš abonento tol, kol bus įgyvendintos taršos mažinimo plane numatytos priemonės. Dėl baudų ir
(ar) delspinigių nustatymo ir taikymo Įvertinant tai, kad šiuo metu teisės aktuose nustatyta netesybų taikymo tvarka neužtikrina geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų patiriamų nuostolių padengimo ir taršos prevencijos ir pasitaiko atvejų, kai abonentas išleidžia į nuotakyną nuotekas, kurių užterštumas didesnis už nuotekų užterštumą, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių arba išleidžia nedeklaruotas medžiagas ar pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštas nuotekas, kurių išleidimas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešojoje sutartyje nebuvo nustatytas, todėl geriamojo vandens tiekėjo išleidžiamos į aplinką nuotekos neatitinka Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų ir tokiu atveju geriamojo vandens tiekėjui tenka mokėti mokestį už aplinkos teršimą.
Pasitaiko atvejų, kai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra neturi paviršinių nuotekų valymo įrenginių išleistuve į gamtinę aplinką, o ir įrenginiai pritaikyti valyti išimtinai tik nuotekų taršą skendinčiomis medžiagomis bei naftos produktais, todėl intensyvi tarša organinėmis, biogeninėmis medžiagomis ar savitosios taršos elementais ir prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis padaro didesnę žalą infrastruktūrai ir gamtinei aplinkai nei tokių nuotekų išleidimo į komunalinių nuotekų tinklus tvarkymo atveju. Taip pat, dažnu atveju netesybos nepadengia būtinųjų laboratorinės kontrolės sąnaudų, pvz. geriamojo vandens tiekėjas neturi galimybių vykdyti prioritetinių medžiagų laboratorinės kontrolės, tad jam tenka kreiptis į kitus šių paslaugų teikėjus, kas įtakoja didžiules papildomas išlaidas.
Pažymėtina, kad šiuo metu reglamentuota netesybų apskaičiavimo tvarka lemia, kad ekonominiu aspektu netesybos yra per mažos ir geriamojo vandens tiekėjas arba paviršinių nuotekų tvarkytojas neturi kitokių papildomų ekonominių svertų, kad abonentai vykdydami veiklą deklaruotų realią abonento gamybos procese susidarančią taršą, neišleistų pavojingų cheminių medžiagų ar neviršytų sutartyje nustatytų nuotekų užterštumo reikalavimų, todėl neužtikrinamas principo
„teršėjas moka“ įgyvendinimas, kyla grėsmė sugadinti geriamojo vandens tiekėjo
valdomą infrastruktūrą ir sukelti neigiamas pasekmes gamtinei aplinkai bei įtakoti paslaugų kitiems vartotojams ir abonentams teikimo tęstinumą. Siekiant padengti geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuostolius, išvengti neigiamų pasekmių gamtinei aplinkai ir atgrasyti abonentus nuo neleistino užterštų nuotekų išleidimo, siūloma Įstatymo projekte numatyti galimybę geriamojo vandens tiekėjui ir paviršinių nuotekų tvarkytojui taikyti baudas abonentui. Įstatymo projekte (39 str. 20 d.) diferencijuojami baudų apskaičiavimo taikymo principai. Taip pat Įstatymo projekte atliekami ir kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu tenkanti geriamojo vandens tiekėjams, nuotekų transportavimo paslaugas teikiantiems asmenims ir savivaldybėms, administracinė našta ir administracinės naštos pokytis apskaičiuotas vadovaujantis Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 706 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo pakeitimo“ nuostatomis Vyriausybei teikiant Įstatymų projektus Seimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomas nuostatas inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12.
kas ir kada juos turėtų priimti Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Vyriausybė, aplinkos ministras, sveikatos apsaugos ministras ir Taryba per teisės aktų nustatytus terminus turės priimti šiuos teisės aktus arba galiojančių teisės aktų pakeitimus dėl:
1) LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 126 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“;
2) LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) LR Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 88 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) LR Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
5) LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“;
6) LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-639 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“;
7) LR aplinkos ministro 2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. D1-11 „Dėl Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
8) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio
paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“;
9) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. vasario 13 d. nutarimo Nr.
O3-183 „Dėl Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“;
10) Geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimo ir rizikos valdymo taisyklės (Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija);
11) Geriamojo vandens įstatymas (Sveikatos apsaugos ministerija). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos įdiegimas vykdomas finansuojant iš ES struktūrinių fondų (projektas Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0014 „Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) sukūrimas ir įdiegimas“), tačiau planuojama, kad minėtos sistemos palaikymo etapui nuo 2023 metų iš valstybės biudžeto gali reikėti dvejiems metams apie 1,5 mln. Eur. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektams visi būtini vertinimai ir derinimai atlikti Vyriausybei teikiant Įstatymų projektus Seimui. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „viešasis geriamojo vandens tiekimas“, „vanduo“, „nuotekos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Vyriausybei teikiant Įstatymo projektą Seimui, atliktas didesnio poveikio vertinamas, kuris buvo paskelbtas e.pilietis.lt internetinėje platformoje:.https://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/viesoji-konsultacija-del-geriamojo-vandens-tiekimo-ir-nuoteku-tvarkymo-istatymo-pakeitimo-istatymo-projekto.
Viešųjų konsultacijų metu visuomenė buvo kviečiama išreikšti nuomonę dėl tinkamiausios vandentvarkos įmonių valdymo tobulinimo alternatyvos. Viešosios konsultacijos vyko e.pilietis platformoje 2021 m. rugsėjo 22-30 d. Taip pat, 2021 m. rugsėjo 22-29 d. polltix.co portale vyko apklausa visuomenės klausiant „Ar manote, kad reikia priemonių, kurios leis efektyvinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones?“. Apklausoje dalyvavo 504 respondentai, gauti atsakymai parodė, kad daugiausiai (36 proc.) respondentų pasiūlymą palaiko. [1] Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 221 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos“, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reorganizuota jungimo būdu ir prijungta prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kurios pavadinimas nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba [2] Vyriausybės
nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“. [3] Vyriausybės
nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [4] Aplinkos ministro 2015 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. D1-11 „Dėl Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisyklių patvirtinimo“. [5] LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ [6] Statybos įstatymo 2 str.
apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas“ [7] https://vilnius.lt/lt/2020/10/30/vilniaus-vandenys-baigia-vandens-gertuviu-viesose-miesto-erdvese-sezona-kitais-metais-gertuviu-tinkla-planuoja-plesti/ [8] https://www.kaunovandenys.lt/naujienos/SitePages/Kaune%20daug%C4%97ja%20lauko%20gertuvi%C5%B3.aspx [9] Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 1747 „Dėl Valstybines energetikos reguliavimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ [10] https://lrkt.lt/data/public/uploads/2017/05/konstituc-doktrinos-nuostatos-2010-2013.pdf [11] LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-639 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“
2022-06-16 Nr. XIVP-1805 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiros eilutės centre. 2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatose, kalbant apie geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, nurodoma, kad ši infrastruktūra gali priklausyti nuosavybės teise garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba būti kitaip jo valdoma ir (arba) naudojama (pvz., keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1, 28, 47, 53 dalys), o kitose šio straipsnio nuostatose tai nėra nurodoma (pvz., keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5, 6, 19, 27, 32 dalys). Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5, 6, 19, 27, 32 dalis nereikėtų atitinkamai patikslinti, nes, manytina, kad garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdydamas garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, naudoja jam nuosavybės teise priklausančią ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ir (arba) naudojamą minėtą infrastruktūrą. 3. Keičiamo
žodžio „garantinio“ įrašytinas žodis „geriamojo“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje apibrėžtą sąvoką „centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema“, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje prieš žodžius „nuotekų surinkimo sistemą“ nereikėtų įrašyti žodžio
„centralizuotąją“, nes projekto nuostatose nėra apibrėžta sąvoka „nuotekų
surinkimo sistema“. Pastaroji pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 47 daliai, 22 straipsnio 2 dalies 8 punktui. 4.
4Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų) 35 punktu, įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14, 23 ir 51 dalių numeracijos tikslintinos. 5. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje po žodžių „regioninio viešojo“ įrašytinas žodis
„geriamojo“. 6. Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos
norminiu, o ne pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamo įstatymo
dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17, 19, 23, 24, 25, 27, 36, 40, 44 ir 50 dalių, 9 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2,
straipsnio 7, 10, 17, 19 ir 25 dalių, 18 straipsnio, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, 21 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 23 straipsnio
straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų, 33 straipsnio 4 dalies, 7 dalies 1, 4 punktų, 10, 19, 22 ir 24 dalių, 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 dalies 2 punkto, 8 dalies, 35 straipsnio 1, 3, 11 ir 12 dalių, 37 straipsnio 3 dalies ir 38 straipsnio 1 dalies nuostatos. 7. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje kalbant apie Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos galiojimą atsisakytina neaiškaus pobūdžio žodžių junginio „kitais jos galiojimo metais“, kurį suprasti ir traktuoti galima įvairiai, pavyzdžiui, jog kaina turi būti perskaičiuojama tik antraisiais metais arba kiekvienais paskesniais metais. Manytina, jog turima omenyje antrieji ir visi sekantys galiojimo metai, todėl nuostatos turinys tikslintinas.
Analogiško pobūdžio pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 38 dalies. 8. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės sklypas“ ir siekiant įstatyme vartoti įstatymuose apibrėžtas sąvokas, tikslintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 dalis, vietoj žodžio „sklypo“ įrašant žodžius „žemės sklypo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 ir 37 dalims, 16 straipsnio 19 daliai ir
įstatymo 3 straipsnio 28 dalyje prieš žodį „regioniniam“ įrašytinas žodis „arba“, o po jo įrašytinas žodis „viešajam“. 10. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 41 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos „prioritetinės patalpos“ apibrėžtis nėra pakankamai aiški, nes neaišku, kokią riziką, susijusią su geriamuoju vandeniu (pvz., asmenų sveikatai ar pan.) gali patirti asmenys, kurie naudojasi viešuoju pastatu. Be to, su sąvoka „su geriamuoju vandeniu susijusi rizika“ įstatymo nuostatos imperatyviai sieja tam tikrų veiksmų atlikimą. Todėl teigtina, kad įstatyme turi būti pateikta šios sąvokos apibrėžtis arba nuoroda į kitą įstatymą, kuriame ši sąvoka apibrėžiama. 11. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 dalyje po žodžio „garantiniam“ įrašytinas žodis „geriamojo“. 12. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtis nėra aiški, nes iš jų neaišku, kodėl Valstybinė energetikos reguliavimo taryba motyvuotu sprendimu nustato reikalavimą tik geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui bei paviršinių nuotekų tvarkytojui, o viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ir garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui toks reikalavimas nėra nustatomas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 11 dalį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba motyvuotu sprendimu nustato reikalavimą geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, t. y. ne tik geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, bet ir viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui bei regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (nes sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“ pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą savo turiniu apima ir minėtus subjektus), tačiau minėtose projekto nuostatose nėra kalbama apie garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 dalies ir 32 straipsnio 9, 10, 11 bei 14 dalių nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje, aiškiai jose nurodant, kuriems subjektams šios nuostatos yra taikomos. Be to, dėl analogiškų priežasčių reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 49 dalies nuostatas. 13. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 44 dalyje po žodžio „garantinį“ įrašytinas žodis „geriamojo“. 14. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 46 dalyje vietoj žodžio „tiekiui“ įrašytinas žodis
„tiekėjui“, taip pat prieš žodžius „regioniniam“ ir „garantiniam“ įrašytini
žodžiai „arba“. 15. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 49 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos apibrėžtis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad: 15.1.
Rekomendacijų
trumpiniai nevartojami ir neįvedami, todėl šiose projekto nuostatose brauktina formuluotė „(toliau – profesiniai standartai)“ ir atitinkamai turėtų būti tikslinama keičiamo įstatymo 32 straipsnio 14 dalis, kurioje vartojamas šis trumpinys; 15.2. atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 ir 46 dalis reguliavimo apskaitos sistemos patikra ir reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra atliekama ir garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, šiose projekto nuostatose po žodžių „regioninių viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“ įrašytini žodžiai „arba garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“. 16. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 57 dalyje vietoj žodžių „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“ įrašytinas žodis „šio“. 17. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 58 dalies formuluotėje „Lietuvos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme“ po žodžio „Lietuvos“ įrašytinas žodis
„Respublikos“, taip pat šiose projekto nuostatose nurodytinas sutrumpintas
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pavadinimas (be žodžių
„Lietuvos Respublikos“), nes pilnas šio įstatymo pavadinimas pirmą kartą
nurodytas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje. 18. Siekiant nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas
„paskiria garantinį vandens tiekėją“ siūlytina išdėstyti atskirame šios dalies
punkte. 19. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkte po žodžio „garantinio“ įrašytinas žodis „geriamojo“. 20.
20Svarstytina,
ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kad yra nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atitinkamai nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų, po žodžių „reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“ įrašant žodį „paslaugų“. 21. Svarstytina, ar tikslinga keičiamo įstatymo 10 straipsnyje atsisakyti nuostatos, kad savivaldybių administracijų direktoriai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai. Pastebėtina, kad nuostatos naikinimas gali sukelti klausimų dėl šios atsakomybės perkėlimo kitiems asmenims ir trikdyti šios pareigos vykdymo procesą. 22. Keičiamo įstatymo
ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodika“ pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtina „Geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką“. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 straipsnio 6 punkte vartojamas metodikos pavadinimas. 23. Atsižvelgiant į Geriamojo vandens įstatyme ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme vartojamas sąvokas, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, po žodžio „esančių“ įrašant žodžius „požeminio vandens“. 24. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 ir 12 punktai kalbine prasme derintini su dalies esme, vietoje žodžio „siekdamos“ vartojant žodį „siekdama“. 25. Keičiamo įstatymo
taikymo reglamentą“.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 76 punktu, aukštesnės teisinės galios teisės akte taip pat turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus. Tokiu atveju gali būti formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nurodyti subjektą, kuris tvirtina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 straipsnio
pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 ir 9 dalių, 16 straipsnio 13 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir kitose projekto nuostatose, kuriose teikiamos nuorodos į aprašus, reglamentus ir taisykles. 26. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalį viena viešosios sutarties šalimi gali būti ir garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, po žodžių „geriamojo vandens tiekėju“ įrašant žodžius „ar garantiniu vandens tiekėju“, nes sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“ pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą savo turiniu neapima sąvokos
„garantinis vandens tiekėjas“. 27. Keičiamo įstatymo
institucija siekdama pagerinti prieigą prie geriamojo vandens užtikrina, kad viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose būtų sudarytos galimybės gauti geriamojo vandens ir užtikrina reikalingų įrenginių įrengimą, eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. santykyje su jos taikymo apimtimi kelia abejonių.
Pastebėtina, kad nuostatos turinys yra imperatyvus, įpareigojantis užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens visose viešosiose erdvėse ir visuose viešuosiuose pastatuose, ten įrengiant reikalingus įrenginius, užtikrinant jų eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą. Manytina, kad tokio pobūdžio reikalavimas yra neįgyvendinamas nei finansiniu, nei skirto jam atlikti laiko požiūriu. Todėl svarstytina, ar nuostata neturėtų būti tikslinama, nustatant, pavyzdžiui, kokius kriterijus turėtų atitikti viešosios erdvės ir viešieji pastatai, kuriuose turi būti užtikrina prieiga prie geriamojo vandens ir kt., kad šią nuostatą objektyviai būtų įmanoma įgyvendinti. Be to, šiose nuostatose žodis „pastatuos“ keistinas žodžiu „pastatuose“. 28. Siekiant įstatyme vienodų sąvokų vartojimo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 13 punkte reikėtų suvienodinti šio punkto nuostatose vartojamas sąvokas „sveikata“ ir
„žmonių sveikata“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo
įstatymo tekste yra vartojamos tokios sąvokos kaip „visuomenės sveikata“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnis), „žmonių sveikata“ (keičiamo įstatymo 1 straipsnis, 3 straipsnio 50 dalis ir kt.), „gyventojų sveikata“ (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalies 3 punktas), „sveikata“ (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 17 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 18 punktas), todėl, siekiant aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina peržiūrėti keičiamo įstatymo tekstą ir jame vartoti vieną kurią iš šių sąvokų. 29. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatose nėra aiškus formuluotės
„savivaldybių institucijos pagal joms suteiktus įgaliojimus“ turinys, t. y.
neaišku, kas tuos įgaliojimus minėtoms institucijoms suteikia.
Be to, šių projekto nuostatų formuluotėje „geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros plėtrą“ siūlytina atsisakyti padėto kablelio, nes kitu atveju ši formuluotė nėra pakankamai aiški minėtų projekto nuostatų kontekste. 30. Siekiant aiškumo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte po žodžių „deklaravusių gyvenamąją vietą“ siūlytina įrašyti žodį „toje“. 31. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimus, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatose vietoj sąvokos „viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione“ reikėtų vartoti šios sąvokos trumpinį, įvestą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje. 32. Keičiamo įstatymo
atitinka teisės aktų reikalavimus“. Vadovaujantis Rekomendacijų 76 punktu vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pavyzdžiui: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir panašiai. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pavyzdžiui, „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis tikslintina pagal Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus. Pritarus šiai pastaba, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 23 straipsnio
įstatymo 13 straipsnio 7 dalies formuluotėje „regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas“ brauktinas žodis „geriamojo“. 34.
34Siekiant aiškumo,
siūlytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje žodžius „visi jie“ pakeisti žodžiais „viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. 35. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies formuluotėje „viešojo geriamojo vandens tiekimo regione“ brauktinas žodis „geriamojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 15 daliai. 36. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „garantinis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymas pradedamas per 5 darbo dienas, įsigaliojus sprendimui panaikinti licencijos galiojimą“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą; taip pat nėra aišku, koks subjektas, įsigaliojus sprendimui panaikinti licencijos galiojimą, vykdytų geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą iki tol, kol bus pradėtas vykdyti garantinis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymas, nes įstatymu nustatomas ilgiausiai 5 darbo dienų terminas minėtai veiklai pradėti, o panaikinus licenciją, viešasis vandens tiekėjas šios veiklos vykdyti jau nebegalėtų. 37. Keičiamo įstatymo
garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą vykdo, kol pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas jis bus paskirtas regioniniu viešuoju vandens tiekėju“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas keletu aspektų. Pastebėtina, kad šio straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „garantinis vandens tiekėjas skiriamas 5 metų laikotarpiui“, todėl nuostatos derintinos tarpusavyje, kad būtų aišku kokiam terminui skiriamas garantinis vandens tiekėjas, ar galima garantinį vandens tiekėją skirti regioniniu viešuoju vandens tiekėju kol nėra suėjęs 5 metų terminas.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal pacituotą nuostatą, garantinis vandens tiekėjas būtų vieninteliu asmeniu, kurį būtų privaloma skirti regioniniu viešuoju vandens tiekėju. Svarstytina, ar regioniniu viešuoju vandens tiekėju negalėtų būti skiriamas kitas viešasis vandens tiekėjas, turintis atitinkamą licenciją, nei garantinis vandens tiekėjas. 38. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje, siekiant užtikrinti nuosavybės teisės apsaugą, siūlytina nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kito turto, reikalingo garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui vykdyti, neatlygintino perdavimo valdyti ir naudoti garantiniam vandens tiekėjui terminą, galimai jį susiejant su garantinio vandens tiekimo vykdymo laikotarpiu. 39. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nėra aiškus formuluotės „licencijos galiojimą praradusiam viešajam vandens tiekėjui“ turinys, nes paprastai subjektui yra panaikinamas licencijos galiojimas, o ne jis „praranda licencijos galiojimą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 19 daliai. 40. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nėra aiškus formuluotės „garantinio vandens tiekimo teritorijoje“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta projekto nuostatose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje vartojamos formuluotės
„viešųjų vandens tiekėjų aptarnaujamose teritorijose“. 41. Siekiant
aiškumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžio „turintį“ įrašytinas žodis „atitinkantį“. 42.
įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nėra aiškus sąvokos „regiono“ turinys, t. y. neaišku, ar turimas omenyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje apibrėžtas
„viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas“, ar koks kitas
regionas. Siekiant aiškumo, projekte reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtas sąvokas (ar įvestus jų trumpinius). Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 1 punkte, 14 dalyje bei projekto 2 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos „regionas“. 43. Keičiamojo įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje yra nurodoma, kad garantinis vandens tiekėjas turi atitikti nurodytus kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku, ar garantinis vandens tiekėjas turi atitikti visus nurodytus kriterijus, ar tik vieną iš jų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti keičiamojo įstatymo 15 straipsnio 11 dalį. 44. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 2 punkte nėra aiški pateikta nuoroda „šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje“, nes minėta dalis turi tik du punktus. 45. Nėra suprantamas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 3 punkto, nustatančio, kad „įsiskolinimo lygis turi būti ne didesnis kaip 5“ turinys. Nei iš keičiamo įstatymo nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku kaip šis lygis yra apskaičiuojamas, kas nustato šį lygį ar kur jis yra reglamentuotas. Siekiant aiškumo, siūlytina keičiamojo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 3 punktą atitinkamai patikslinti. 46. Keičiamo įstatymo
skiriamas 5 metų laikotarpiui. Pažymėtina, jog toks paskyrimo terminas nei įstatymo projekte, nei projekto aiškinamajame rašte nėra paaiškinamas ir motyvuojamas.
Pastebėtina, kad pagal galiojantį reguliavimą garantinis vandens tiekėjas skiriamas vieneriems metams su galimybe šį terminą pratęsti dar vienerių metų terminui, šiuos terminus siejant su būtinybe paskirti įprastu pagrindu veikiantį geriamojo vandens tiekėją. Svarstytina, ar šis 5 metų terminas pernelyg neapriboja savivaldybių teisės skirti viešąjį geriamojo vandens tiekėją įprasta tvarka, nes garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, pagal savo esmę, yra taikomas, kai tam yra objektyvi būtinybė, kai kitas viešasis vandens tiekėjas dėl tam tikrų priežasčių negali vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo nuostatos nenustato, kokie teisiniai veiksmai turėtų būti atlikti, kai pasibaigia šis terminui. 47. Iš keičiamo įstatymo 15 straipsnio 14 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl Valstybinė energetikos reguliavimo taryba vietoj rodiklių nepagerinusio garantinio vandens tiekėjo turėtų paskirti kitą garantinį vandens tiekėją iš kito regiono, o ne iš to paties regiono kitą viešąjį vandens tiekėją, kuris atitiktų garantiniam vandens tiekėjui įstatyme nustatytus kriterijus. Svarstytinas toks siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas. 48.
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 15 dalies nuostatos tuo aspektu, kad nėra aišku, kada viešieji vandens tiekėjai turėtų mokėti įstatyme nustatytą įmoką Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, t. y. neaišku, ar šios įmokos turi būti mokamos, kai garantinis vandens tiekėjas pradeda vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, ar nuo to momento, kai jis yra paskiriamas, bet minėtos veiklos nevykdo (iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų darytina išvada, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iš anksto turi paskirti garantinį vandens tiekėją, kuris veiklą vykdytų tik atsiradus keičiamame įstatyme nustatytoms aplinkybėms). 49. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 16 dalyje vietoj žodžių „įmonės, kuriai“ reikėtų įrašyti žodžius „viešojo vandens tiekėjo, kuriam“. Be to, šiose projekto nuostatose kalbiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą“ turinys, nes neaišku, ar turima omenyje, kad garantinis vandens tiekėjas turi teikti paslaugas už tokias pačias kainas kaip ir viešasis vandens tiekėjas, kuriam panaikintas licencijos galiojimas (tokiu atveju nėra aiškus šios projekto nuostatos tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 15 straipsnio
nuotekų tvarkymo paslaugų kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba), ar turimi omenyje abonentų ir vartotojų mokėjimai už jiems suteiktas paslaugas. 50.
teisės aktų glaustumo reikalavimais ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte jau yra įtvirtinta, jog savivaldybių tarybos tvirtina infrastruktūros plėtros planus, tikslintinos keičiamo įstatymo
tarybos patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“ kaip perteklinius. 51. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje įvestą šioje dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį, tikslintina keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotė „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane“, joje išbraukiant žodžius „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“. Be to, siekiant šiose nuostatose vartojamų formuluočių suderinamumo, šių nuostatų paskutiniajame sakinyje po žodžių „kitas pradėto geriamojo vandens tiekimo ir“ įrašytinas žodis skliaustuose „(arba)“. Analogiško turinio pirmoji pastaba dėl žodžių išbraukimo taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 daliai. 52. Keičiamo įstatymo
teikiant nuorodą į to paties straipsnio dalis, kuriame ir yra teikiama nuoroda, užtenka nurodyti šio straipsnio dalis, į kurias teikiama nuoroda. 53. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatose iki dvitaškio vietoj žodžio
„neviešajam“ įrašytini žodžiai „ne viešajam“, nes kitu atveju šios keičiamo
įstatymo nuostatos nėra aiškiai suprantamos. 54. Keičiamo įstatymo
tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimą ar perėmimą.
Pažymėtina, jog kalbant apie išpirkimą atliekamų veiksmų pobūdis yra aiškus, tačiau pažymime, kad terminas „perėmimas“ stokoja teisinio aiškumo, nes neaišku, apie kokio pobūdžio veiksmus kalbama, ar tai turėtų ir galėtų būti priverstinis, ar savanoriškas nuosavybės teisės perėmimas neatlygintinai, ar kalbama tik apie galimybę perimti infrastruktūros valdymą ir
(ar) naudojimą. Pažymėtina, jog šis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, su galimu nuosavybės teisės ribojimu, todėl nuostatos turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš poįstatyminio teisės akto turinio. Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jei nuostata apimtų ir priverstinį nuosavybės perėmimą, nenustačius teisingo atlygio už tokią nuosavybę, nuostata turėtų būti svarstoma dėl galimo prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės teisės apsaugos principui. 55. Keičiamo įstatymo
nėra aiški, nes neaišku, koks įstatymas aktualioje redakcijoje bus turimas omenyje. 56. Keičiamo įstatymo
straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus“ (6 dalies nuostatos iki dvitaškio), „šio straipsnio 11 ir 12 dalyse įtvirtintus tinkamumo ir reikalingumo kriterijus“ (8 dalis), „šio straipsnio 11 ir 12 dalyje nustatytais geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto tinkamumo ir reikalingumo kriterijais“ (9 dalis). 57. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 3 punkte vietoj žodžio „tiekiui“ įrašytinas žodis „tiekėjui“. 58.
suderinamumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje“ įrašytina formuluotė „viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 2 punktui. 59. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 16 dalyje vietoj žodžio „viešosiose“ įrašytinas žodis „viešojo“. 60. Keičiamo įstatymo
rašto, apie planuojamą teikti prašymą teismui dėl infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo, išsiuntimo dienos „negavus atsakymo iš geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko, laikoma, kad su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininku susitarti nepavyko“. Atkreipiame dėmesį, kad asmuo, kuriam buvo siųstas raštas gali ne tik neatsakyti, bet ir pateikti tam tikrą atsakymą, todėl siūlytina analizuojamoje nuostatoje aptarti ir tokius atvejus. 61. Keičiamo įstatymo
viešasis geriamojo vandens tiekėjas“ brauktinas žodis „geriamojo“; trečiajame sakinyje prieš žodį „paslaugomis“ įrašytini žodžiai „paviršinių nuotekų tvarkymo“. 62. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje vietoj žodžio „viešojoje“ įrašytinas žodis „viešojo“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvestą trumpinį, reikėtų įvertinti, ar tikslingai šiose projekto nuostatose vartojama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“. Pastaroji pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 23, 24, 25, 26 dalims. 63.
keičiamo įstatymo 16 straipsnio 20 dalyje vietoj formuluotės „prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą“ nereikėtų įrašyti formuluotės „viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio
nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis“. Atkreipiame dėmesį, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra garantiniam vandens tiekėjui yra perduodama valdyti ir naudoti, o garantinis vandens tiekėjas įpareigojamas tokią infrastruktūrą prižiūrėti. Pastebėtina, jog analizuojant tokį reguliavimą, gali kilti abejonė, kieno lėšomis turi būti atliekama infrastruktūros priežiūra ir remontas. Kartu pažymime, jog gali susiklostyti ir atvejai, kai infrastruktūros savininkas, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atveju, bus finansiškai nepajėgus atlikti infrastruktūros priežiūrą, ar nevykdys jos dėl kokių nors kitokių priežasčių. Todėl manytina, kad nuostata turėtų būti detalizuota, panaikinant jos taikymo neaiškumus. 65. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 22 dalyje vietoj žodžių „viešosioms“ įrašytinas žodis „viešojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktui. 66. Keičiamo įstatymo
apskaitos prietaisai“ reikėtų vartoti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 ir 26 dalyse apibrėžtas sąvokas ir šią formuluotę išdėstyti taip: „geriamojo vandens apskaitos prietaisai ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisai“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 25, 26 dalims, 22 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktams. 67. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 25 dalyje vartojamas sąvokas „geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas“, „geriamojo vandens tiekėjo atstovas“ ir „geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas“. 68. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 26 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio
„norint“ įrašytinas žodis „siekiant“. 69. Vadovaujantis
Rekomendacijų 112 punktu, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 26 dalyje prieš žodžius
„Civilinio proceso kodekse“ įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 70. Keičiamo
įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos tvarkytojas ir šios sistemos asmens duomenų tvarkytojas yra valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Vyriausybės pateiktas įstatymų projektų paketas (reg. Nr. XIVP-1165 – Nr. XIVP-1177), kuriais, kaip nurodyta jų aiškinamajame rašte, „siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių, t. y. sujungti 3 valstybės įmones: VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF, su jų šiuo metu vykdomomis funkcijomis, ir šių 3 valstybės įmonių pagrindu įsteigti vieną naują valstybės įmonę Žemės informacijos centrą“. Pažymėtina ir tai, kad Kaimo reikalų komitetas šių įstatymų projektų antruose variantuose pasiūlė pakeisti siūlomos įsteigti naujos valstybės įmonės pavadinimą į „Žemės ūkio duomenų centras“.
Atsižvelgiant į tai, minėtas projekto nuostatas reikėtų derinti su įstatymų projektų paketo, numatančio pertvarką, nuostatomis. 71. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „vandens ištekliams“ siūlytina įrašyti žodį „geriamojo“. 72. Pažymime, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata: „Šį mokėjimo dokumentą vartotojas privalo apmokėti per 10 darbo dienų nuo mokėjimo dokumento išsiuntimo vartotojui dienos“. Negali būti vertinama, kaip geriamojo vandens tiekėjo teisės dalis ir sistemiškai nedera nei su straipsnio dalies esme, nei su straipsnio pavadinimu. Todėl siūlytina šią nuostatą dėstyti keičiamo įstatymo 22 straipsnyje. 73. Vadovaujantis Rekomendacijų 112 punktu, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte prieš žodžius „Žemės gelmių įstatyme“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 74. Siekiant aiškumo, reikėtų suderinti keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas skirtingas formuluotes: „nuotekų transportavimo paslaugų tiekėją (tiekėjus)“ (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir „nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais asmenimis“ (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje vartojamų sąvokų „nuotekas transportuojančiam asmeniui“ ir „nuotekų transportavimo paslaugų tiekėjų“. 75. Atsižvelgiant į tai, kad Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra apibrėžta sąvoka
„geriamojo vandens vandenvietė“, siūlytina šią sąvoką vartoti keičiamo įstatymo
„vandenvietė“. 76. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 13 punkte po žodžių „centralizuotomis geriamojo vandens“ įrašytinas žodis „tiekimo“. 77.
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 15 punkto formuluotėje „sveikatos apsaugos ir aplinkos ministro“ vietoj žodžio „ministro“ įrašytinas žodis „ministrų“. 78. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 19 punkte reikėtų nurodyti, kad imamasi priemonių ne bet kokio vandens, o būtent geriamojo vandens saugai atkurti. Be to, šiose nuostatose vietoj žodžių „netinkančių paslaugų“, manytina, turėtų būti įrašyti žodžiai „neatitinkančių paslaugų“. 79. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 20 punkte siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas privalo sudaryti sąlygas paskirtam garantiniam vandens tiekėjui naudoti valdomą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kai priimtas sprendimas panaikinti geriamojo vandens tiekėjui išduotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimą. Manytina, kad sprendimo panaikinti licenciją priėmimas, kol dar jis nėra įsigaliojęs, dar nėra pagrindas valdyti kito asmens turtą, juolab, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 ir 18 dalyse taip pat kalbama apie tokio sprendimo įsigaliojimą. Be to, šioje nuostatoje reikėtų vartoti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį. 80. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 21 punkte, manytina, kad prieš žodžius „vandens tiekimo“ reikėtų įrašyti žodį „geriamojo“. 81. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje po skaičiaus „9“ brauktinas žodis „ir“. 82. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad paviršinių nuotekų tvarkytojai be kita ko turi vykdyti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte išvardytas pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto punkto nuostatose nėra nustatyta reguliavimo, susijusio su paviršinių nuotekų tvarkymu, todėl nėra aišku, kokią pareigą turėtų vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojai. 83.
įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatose nėra aišku, kokia „viešoji sutartis“ turima omenyje, ar prieš tai šiose nuostatose minima sutartis, ar viešoji sutartis, apibrėžta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje. 84. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 3 punkte po žodžio „įgyvendinamuosiuose“ brauktinas žodis „ir“. 85. Siekiant aiškumo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas 30 dienų terminas turėtų būti sietinas su kalendorinėmis arba darbo dienomis, kadangi kituose keičiamo įstatymo nuostatose dienos yra apibrėžiamos kaip kalendorinės ar darbo. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 39 straipsnio 16 ir 17 dalių. 86. Reikėtų tarpusavyje suderinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 25 dalyje vartojamą sąvoką „darbo pažymėjimas“ ir 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamą sąvoką
„darbuotojo pažymėjimas“. 87. Keičiamo įstatymo
22 straipsnio 2 dalies 5 punkte formuluotė „nedelsdami, ne vėliau per dieną“, tikslintina, nes pakanka nurodyti „ne vėliau kaip per dieną“. 88. Siekiant aiškumo, reikėtų tarpusavyje suderinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte vartojamas sąvokas „cheminės medžiagos ir preparatai“ ir „medžiagos ir preparatai“. 89. Keičiamo įstatymo
„įgaliotu“. 90. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2
dalies 11 punkte atsisakytina perteklinių žodžių „šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje“ ir įrašytini žodžiai „šios dalies“, nes teikiant nuorodą į to paties straipsnio dalis, kuriame ir yra teikiama nuoroda, užtenka nurodyti šio straipsnio dalis, į kurias teikiama nuoroda. 91. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 13 punkte nereikėtų nustatyti termino, nurodančio po kurio laikotarpio nuo pranešimo gavimo abonentui bus taikomos poveikio priemonės, nes poveikio priemonių taikymas yra susijęs su abonento teisių apribojimais.
Be to, manytina, kad šiose keičiamo įstatymo nuostatose yra dėstomos geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo teisės, susijusios su abonento keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytos pareigos nevykdymu ar netinkamu vykdymu, todėl šios projekto nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje. 92. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas siūlytina išskaidyti į atskirus atvejus, kai viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje asmenys turi teisę individualiai išgauti ir naudoti geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, ir juos išdėstyti atskiruose šio punkto papunkčiuose. 93. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies
siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, pagal kurias asmens vykdomas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu ir (ar) nuotekų tvarkymas turi atitikti ne tik teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimus, bet ir nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūros reikalavimus, nereikėtų atitinkamai patikslinti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto, po žodžių „kituose teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo“ įrašant žodžius „nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūros“. 95.
suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžių „nuosavybės teise“ įrašytinas žodis „priklausančius“, o po žodžio „valdomus“ įrašytini žodžiai „ir (arba) naudojamus“. Taip pat atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, po žodžių „prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią“ įrašant žodžius „ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą“. 96. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte po žodžių „jiems nuosavybės teise priklausančią“ įrašytini žodžiai „ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą“, o po žodžių „prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise“ įrašytinas žodis „priklausančios“. 97. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte žodis „pasirašę“ keistinas žodžiu „pasirašęs“. 98. Keičiamo įstatymo
„geriamojo“. 99. Tikslintina keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 punkte pateikta nuoroda „šio įstatymo 33 straipsnio 9 – 15 dalių“ , nes nurodytos keičiamo įstatymo nuostatos reglamentuoja kainų nustatymą, o ne šiose projekto nuostatose nurodytų patikrų atlikimo tvarką. 100. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto antrasis sakinys iki dvitaškio kalbiniu aspektu nėra aiškus, nes neaišku, ar šiose nuostatose siekiama nustatyti, kad juridinių asmenų technologiniai, finansiniai ir vadybiniai pajėgumai vertinami pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą tvarką, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytus kriterijus, ar turima omenyje kas kita. 101. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto e papunktyje po žodžio
„vartotojams“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir abonentams“, kad būtų informuojami
ir konsultuojami ne tik vartotojai, bet ir abonentai. 102.
į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje įvestą sąvokos trumpinį ir vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimais, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje po žodžių „siekiantis gauti“ išbrauktini žodžiai „geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo“. 103. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvestą trumpinį ir vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimais, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punkte po žodžių „neatitinkančius geriamojo vandens tiekėjus“ visa likusi sakinio dalis išbrauktina. 104. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti du skirtingi įspėjimo laikotarpiai, per kuriuos reikėtų arba duomenis patikslinti, arba nustatytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų priežastis pašalinti. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nes iš jų nėra pakankamai aišku, kokiu atveju (ar abiem atvejais) būtų naikinamas licencijos galiojimas. 105. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies formuluotė „nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas“ tikslintina, nes pakanka nurodyti „ne vėliau kaip per 2 darbo dienas“. 106. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodytos ir šalių teisės. Svarstytina ar šiose sutartyse neturėtų būti nurodytos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos. 107. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalies nuostatas, pagal kurias viešąsias sutartis gali sudaryti ir garantinis vandens tiekėjas, bei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvestą trumpinį, nereikėtų atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų toje apimtyje, kurioje minimas tik geriamojo vandens tiekėjas. 108.
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, viešųjų vandens tiekėjų ir regioninių viešųjų vandens tiekėjų (toliau kartu - geriamojo vandens tiekėjai), ir garantinių vandens tiekėjų teikiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo aštuntojo skirsnio, reglamentuojančio sąnaudų apskaitos ir kontrolės, kainų nustatymo ir atsiskaitymo tvarką, nuostatose minimas tik aukščiau minėtose keičiamo įstatymo nuostatose įvestas trumpinys „geriamojo vandens tiekėjai“, todėl nėra aišku, ar keičiamo įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytos nuostatos taikytinos ir garantiniams vandens tiekėjams, nustatant teikiamų paslaugų kainas, įvertinant sąnaudas ir pan. Svarstytina, ar minėtu aspektu keičiamo įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų nereikėtų tikslinti. Be to, reikėtų įvertinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojamas trumpinys „geriamojo vandens tiekėjai“ tuo aspektu, ar šios nuostatos turėtų būti taikytinos ir garantiniams vandens tiekėjams (pvz., keičiamo įstatymo devintasis skirsnis ir kt.) ir, jeigu reikia, atitinkamai jas patikslinti. 109. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nereikėtų nustatyti atskaitos momento, nuo kurio būtų skaičiuojamas 3 metų terminas (pvz., nuo regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo). 110. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalies 4 punkto formuluotėje „viešojo vandens tiekėjo prijungto viešojo vandens tiekėjo“ nereikėtų atsisakyti žodžių „viešojo vandens tiekėjo“, įrašytų prieš žodį „prijungto“. 111.
įstatymo 33 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatos dėl jose pateiktos nuorodos
„šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies“ nėra suprantamos (projekte pasikeitė
keičiamo galiojančio įstatymo kai kurių straipsnių numeracija, o ši nuoroda, manytina, liko nepatikslinta) Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti šios nuorodos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo
nuostatoje vartojamus terminus, tikslintina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 11 dalis, kurioje vietoj vartojamo termino „geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai“ įrašytinas terminas „geriamojo vandens tiekėjai“ (kaip tai yra šių keičiamo įstatymo pirmajame sakinyje). 113. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 15 dalyje yra minimas Lietuvos statistikos departamentas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymas (nauja redakcija) (reg. Nr. XIVP-1692), kurio nuostatomis įstaigos pavadinimas „Lietuvos statistikos departamentas“ keičiamas į pavadinimą „Valstybės duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamame projekte ir minėtame projekte siūloma nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą, abiejų projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. 114. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 34 straipsnio turinį, tikslintinas keičiamo įstatymo 34 straipsnio pavadinimas. Siūlytina jį išdėstyti taip: „Geriamojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos patikrinimai“. Be to, siekiant suderinti šiame straipsnyje vartojamas formuluotes, šio straipsnio 10 dalyje vietoj joje vartojamos formuluotės „tikrinamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės“ siūlytina įrašyti formuluotę „tikrinamo geriamojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo“. 115.
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlytina išbraukti žodžius „ar nelaikoma“ kaip perteklinius. 116. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pirmame sakinyje yra nurodyta, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę nekliudomai įeiti ne tik į geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, bet ir kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją. Tuo tarpu minimo punkto antrajame sakinyje yra įtvirtinta, kad į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti, tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, ar Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją gali patekti nekliudomai ar tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas atitinkamai tikslintinas. 117. Nėra aiški keičiamo įstatymo 34 straipsnio 13 dalyje pateikta nuoroda „Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje“, nes minėto įstatymo 34 straipsnis turi tik dvi struktūrines dalis. 118. Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijų 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis ir keičiamo įstatymo priedo 1 punktas tikslintini. 119.
suvienodinti įstatymo tekste vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje po žodžių „Geriamojo vandens apskaitos“ įrašytinas žodis
„prietaisus“; po žodžių „sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens“ įrašytini
žodžiai „apskaitos prietaisų“. Be to, šiose projekto nuostatose nurodytos metodikos pavadinimas derintinas su metodikos, nurodytos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte pavadinimu. 120. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „sistemos“ turinys. Siekiant aiškumo, siūlytina šiose nuostatose vartoti keičiamo įstatymo
suderinti vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies formuluotėje „geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“ brautini žodžiai
„ir nuotekų tvarkytojų“. Be to, siekiant šiose projekto nuostatose nustatyto
reguliavimo nuoseklumo, tikslintinas šių keičiamo įstatymo nuostatų trečiasis sakinys, jame nurodant, kad ne tik geriamojo vandens tiekėjas privalo pateikti reikiamą informaciją per nustatytą terminą, bet ir paviršinių nuotekų tvarkytojas. 122. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje vietoj termino
„institucijos“ nereikėtų įrašyti termino „valstybės institucijos“, kad keičiamo
įstatymo nuostatose nurodytą informaciją gautų būtent abonentų ir vartotojų teises ginančios valstybės institucijos, o ne ir kitos bet kurios institucijos. 123. Tikslintinas keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodyto įstatymo pavadinimas, nes neaišku, koks įstatymas turimas omenyje. 124. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio
reguliavimo nėra aišku, dėl kokių priežasčių ar kokiu pagrindu vartotojas gali kreiptis į teismą. Be to nėra aišku, kodėl ši teisė yra suteikta tik vartotojui, bet ši teisė nėra suteikiama abonentui.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 38 straipsnio pavadinimas numato, kad šio straipsnio nuostatos reglamentuoja vartotojų ar abonentų, geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų ginčų sprendimą ne teismo tvarka, todėl svarstytina, ar teisė kreiptis į teismą neturėtų būti perkeltą į keičiamo įstatymo 22 straipsnį reglamentuojanti abonentų ir vartotojų teises. 125. Siekiant projekto nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „ginčus“ įrašytini žodžiai „paviršinių nuotekų tvarkytojo“. Atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio pavadinimas. 126. Vadovaujantis Rekomendacijų 112 punktu, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius
„vartotojų teisių apsaugos įstatymą“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 127. Keičiamo įstatymo 38
straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja ir vartotojų skundus dėl nuotekų apskaitos, tuo tarpu aptariamoje nuostatoje tokio pobūdžio skundai nėra nurodyti. 128. Iš keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka nagrinėjami tik vartotojų ar abonentų skundai, pateikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį viešojo administravimo subjektų sistemą taip pat sudaro ir savivaldybių vykdomosios institucijos, todėl joms pateikti skundai, manytina, taip pat turėtų būti nagrinėjami minėto įstatymo nustatyta tvarka. 129.
straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nėra aiškios: pirma, paprastai nėra nurodoma, kad bauda skiriama už „pirmą“ pažeidimą; antra, turėtų būti nurodytas konkretus baudos dydis, t. y. skiriamos baudos dydžio minimumas ir maksimumas; trečia reikėtų atsisakyti nuobaudos - įspėjimo - skyrimo, nes įspėjimo taikymą reglamentuoja šio straipsnio 5 dalis. 130. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatose vietoj jose vartojamos formuluotės „tiekimo ir nuotekų tvarkymo ar paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės reguliuojamosios veiklos metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais“ įrašytina formuluotė „tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamosios veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio“, kuri vartojama ir šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. 131. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatose vietoj jose vartojamos formuluotės „tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonė“ įrašytina formuluotė „tiekėjas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas“. 132. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 6 dalies 4 punkto formuluotėje
„geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo“ brauktini žodžiai „ir nuotekų
tvarkytojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 39 straipsnio 7, 8, 10, 11, 21 dalims. 133. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 39 straipsnio 8 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. 134. Siekiant aiškumo siūlytina keičiamo įstatymo 39 straipsnio 14 dalyje po žodžių
„Sankcijos skyrimas neatleidžia“ įrašyti žodį „asmens“. 135.
dalies 4 punkto nuostatose vietoj sąvokos „apskaitos prietaisais“ įrašytina sąvoka „nuotekų apskaitos prietaisais“. 136. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje nustatytą šioje dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 20 dalies 5 ir 6 punktų formuluotėse „paviršinių nuotekų tvarkymo viešojoje sutartyje“ brauktini žodžiai „paviršinių nuotekų tvarkymo“. 137. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 39 straipsnio 21 dalyje vietoj joje vartojamo termino
„sutartyje“ nereikėtų įrašyti projekto nuostatose apibrėžtos sąvokos „viešojoje
sutartyje“. 138. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 40 straipsnio pavadinimą, nereikėtų tikslinti šio straipsnio 2 dalies nuostatų, formuluotėje „geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai“ išbraukiant žodžius „ir nuotekų tvarkytojai“. 139. Keičiamo įstatymo 41 straipsnis koreguotinas: 1 dalyje išbrauktini žodžiai „šiame straipsnyje“;
žodžio „dienos“ įrašytina santrumpa „d.“. 140. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki
vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaujantis Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų kiekviename regione paskirti garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, nes projekto nuostatos (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas), suteikiančios Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teisę skirti šiuos garantinius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus įsigalioja
teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
2022-10-24 Nr. XIVP-1805(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 dalies formuluotėje „garantiniam vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise“ po žodžio „garantiniam“ įrašytinas žodis „geriamojo“. 2. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje prieš formuluotę „o pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą“ nereikėtų įrašyti žodžių „garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui“, nes iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar išleidžiamos nuotekos atiduodamos minėtam subjektui ir, ar jam tenka atsakomybė už nuotekų tvarkymą. 3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 28 dalyje prieš žodį „regioniniam“ įrašytinas žodis „arba“. 4. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio
būtų aišku, jog šiose įstatymo nuostatose turimi omenyje, būtent, geriamojo vandens ruošimo ir kita su juo susijusi įranga. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės sklypas“ ir siekiant įstatyme vartoti įstatymuose apibrėžtas sąvokas, tikslintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 37 dalis, vietoj žodžio „sklypo“ įrašant žodžius „žemės sklypo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 19 daliai ir 23 straipsnio 2 dalies 4 punktui. 6.
įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje apibrėžtos sąvokos „viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas“ turinyje atsisakius nuostatų „atitinkanti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnįjį administracinį vienetą ir jo ribas“, šios sąvokos turinys yra iš esmės identiškas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 57 dalyje apibrėžtos sąvokos „viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija“ turiniui, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teritorijos pagal įstatymo nuostatas laikytinos viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionais, o kokios - viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijomis. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 ir 57 dalyse apibrėžtų sąvokų turinius. Be to, keičiamo įstatymo 3 straipsnio
administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnįjį administracinį vienetą ir jo ribas“, tikslintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 58 dalis: joje vietoj sutrumpinto įstatymo pavadinimo įrašytinas pilnas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pavadinimas. 7. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą sąvoką ir įvestą jos trumpinį, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punkte brauktinas žodis „geriamojo“. 8. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 22 punkte yra numatoma, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba apskaičiuoja šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nurodytą įmoką. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 14 dalis nereglamentuoja jokių įmokų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 22 punkte teikiama nuoroda tikslintina.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 33 straipsnio 25 daliai. 9. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniuose projekto variantuose keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos šiame projekto variante yra išskaidytos ir dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, manytina, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje pateikta nuoroda į „šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą“ turėtų būti atitinkamai patikslinta. 10. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad savivaldybių tarybos, kurioms priklauso garantinis vandens tiekėjas ir viešasis vandens tiekėjas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, vadovaudamosi šio įstatymo
vandens tiekėjų reorganizavimą skaidymo ir (arba) jungimo būdu, kai viešajam vandens tiekėjui jo veiklos teritorijoje panaikinamas licencijos galiojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 17 dalyje yra numatyta tik garantinio vandens tiekėjo pareiga atskirai tvarkyti su garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla susijusią apskaitą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje teikiama nuoroda tikslintina. 11. Keičiamo įstatymo
garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą vykdo, kol pagal šio straipsnio 17 dalies nuostatas jis bus paskirtas regioniniu viešuoju vandens tiekėju“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pacituotą nuostatą, garantinis vandens tiekėjas būtų vieninteliu asmeniu, kurį būtų privaloma skirti regioniniu viešuoju vandens tiekėju.
Svarstytina, ar regioniniu viešuoju vandens tiekėju negalėtų būti skiriamas ir kitas viešasis vandens tiekėjas, turintis atitinkamą licenciją, nei garantinis vandens tiekėjas. Be to, šiame straipsnyje teikiama nuoroda į šio straipsnio 17 dalį nėra tiksli, kadangi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 17 dalis reglamentuoja tik garantinio vandens tiekėjo pareigą atskirai tvarkyti su garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla susijusią apskaitą. 12. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžio „turintį“ įrašytinas žodis „atitinkantį“. 13. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 2 punkte nėra aiški pateikta nuoroda „šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 42 punkto d papunktyje“, nes minėta dalis turi tik du punktus. 14. Nėra suprantamas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 3 punkto, nustatančio, kad „įsiskolinimo lygis turi būti ne didesnis kaip 5“ turinys. Nei iš keičiamo įstatymo nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku kaip šis lygis yra apskaičiuojamas, kas nustato šį lygį ar kur jis yra reglamentuotas. Siekiant aiškumo, siūlytina keičiamojo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 3 punktą atitinkamai patikslinti. 15. Keičiamo įstatymo
administruoti priskiriamo savivaldybės viešojo vandens tiekėjo metinė apyvarta negali viršyti 10 procentų garantinio vandens tiekėjo metinės apyvartos“. Šių projekto nuostatų turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku kaip yra suprantamos nuostatos „garantiniam vandens tiekėjui administruoti priskiriamo savivaldybės viešojo vandens tiekėjo“, t. y. ar turima omenyje, kad savivaldybės priskiria kažkokį tai viešąjį vandens tiekėją, kuris administruotų garantinį vandens tiekėją, ar jos suprantamos kažkaip kitaip.
Be to, nėra aišku, kokios veiklos (pavyzdžiui, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ar kokios kitos veiklos) „metinė apyvarta“ turima omenyje. Projekto nuostatos tikslintinos. 16. Siekiant suderinti keičiamo įstatymo 15 straipsnyje vartojamas formuluotes, šio straipsnio 19 dalyje vietoj formuluotės „licenciją praradusio viešojo vandens tiekėjo“ siūlytina įrašyti formuluotę „viešojo vandens tiekėjo, kurio licencijos galiojimas panaikintas,“. 17. Keičiamo įstatymo
tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimą ar perėmimą. Pažymėtina, jog kalbant apie išpirkimą atliekamų veiksmų pobūdis yra aiškus, tačiau pažymime, kad terminas „perėmimas“ stokoja teisinio aiškumo, nes neaišku, apie kokio pobūdžio veiksmus kalbama, ar tai turėtų ir galėtų būti priverstinis, ar savanoriškas nuosavybės teisės perėmimas neatlygintinai, ar kalbama tik apie galimybę perimti infrastruktūros valdymą ir
(ar) naudojimą. Pažymėtina, jog šis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, su galimu nuosavybės teisės ribojimu, todėl nuostatos turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš poįstatyminio teisės akto turinio. Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jei nuostata apimtų ir priverstinį nuosavybės perėmimą, nenustačius teisingo atlygio už tokią nuosavybę, nuostata turėtų būti svarstoma dėl galimo prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės teisės apsaugos principui. 18.
nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis“. Atkreipiame dėmesį, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra garantiniam vandens tiekėjui yra perduodama valdyti ir naudoti, o garantinis vandens tiekėjas įpareigojamas tokią infrastruktūrą prižiūrėti. Pastebėtina, jog analizuojant tokį reguliavimą, gali kilti abejonė, kieno lėšomis turi būti atliekama infrastruktūros priežiūra ir remontas. Kartu pažymime, jog gali susiklostyti ir atvejai, kai infrastruktūros savininkas, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atveju, bus finansiškai nepajėgus atlikti infrastruktūros priežiūrą, ar nevykdys jos dėl kokių nors kitokių priežasčių. Todėl manytina, kad nuostata turėtų būti detalizuota, panaikinant jos taikymo neaiškumus. 19. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė eilę įstatymų, kuriuose numatytas tam tikrų valstybės įmonių reorganizavimas įsteigiant valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centras. Šie įstatymai įsigalioja 2023 m. sausio 3 d., t. y. pagal įstatymus minėta valstybės įmonė pradės veikti tik įsigaliojus šiems įstatymams. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose nustatoma, kad nuotekų tvarkymo informacinės sistemos tvarkytojas ir šios sistemos asmens duomenų tvarkytojas yra valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, nes priimtas įstatymas pagal projekto 2 straipsnį įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, t. y. anksčiau nei nurodyta valstybės įmonė pradėtų veiklą. 20.
tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo pareiga „užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytus keliamus“. Iš teikiamos nuostatos nėra aiškus žodžių
„nustatytus keliamus“ turinys. 21. Keičiamo įstatymo
(svarstytina, ar prieš žodžius „sudaryti sąlygas“ nereikėtų įrašyti žodį „privalo“). 22. Tikslintina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies punktų numeracija. 23. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „ir sudaryti sąlygas atlikti geriamojo vandens“ įrašytini žodžiai „apskaitos prietaisų“. 24. Keičiamo įstatymo
neišduodama, jeigu „dokumentai netinkamai įforminti ir (ar) neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų“, nėra aiški, nes keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti reikalavimai juridiniams asmenims, kurie siekia gauti licenciją, o ne reikalavimai dokumentams. Projekto nuostatos tikslintinos. 25. Keičiamo įstatymo
žodžiai „garantinio vandens tiekėjo“. 26. Keičiamo įstatymo
žodžiai „garantinio vandens tiekėjas“. 27. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 44 – 46 dalyse apibrėžtas sąvokas, nėra aiškus keičiamo įstatymo 32 straipsnio 14 dalyje vartojamos formuluotės „reguliuojamųjų įmonių veiklos ataskaitų patikros“ turinys. Projekto nuostatos tikslintinos. 28. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. liepos 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1396, kuris įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
Šiame įstatyme įstaigos pavadinimas
„Lietuvos statistikos departamentas“ pakeistas į įstaigos pavadinimą „Valstybės
duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 15 dalies nuostatos tikslintinos (manytina, kad projekto 2 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis atitinkamai patikslintos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 15 dalies nuostatų redakciją, kuri įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.). 29. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išdėstytų punktų pasikeitusią numeraciją (lyginant su ankstesniu projekto variantu), tikslintina keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 19 punktu“. 30. Siekiant suvienodinti įstatymo tekste vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje po žodžių „Geriamojo vandens apskaitos“ įrašytinas žodis „prietaisus“. 31. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti atsakomybę „kitiems fiziniams asmenims“ už šioje dalyje nurodytus pažeidimus ir skirti jiems įstatyme nustatyto dydžio baudas. Atkreiptinas dėmesys, kad fizinių asmenų atsakomybę už įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pažeidimų padarymą reglamentuoja Administracinių nusižengimų kodeksas, o specialiuosiuose įstatymuose paprastai nustatoma juridinių asmenų atsakomybė skiriant jiems ekonomines sankcijas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad fizinių asmenų atsakomybė už keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų duotų reikalavimų nevykdymą turėtų būti nustatyta, būtent, Administracinių nusižengimų kodekse, o ne keičiamame įstatyme. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 39 straipsnio 4 dalies nuostatos: vietoj žodžio „Asmenims“ įrašant žodžius „Juridiniams asmenims“. 32. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžio „tiekiui“ įrašytinas žodis „tiekėjui“. 33.
įstatymo 39 straipsnio 11 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „teisės aktų“ reikėtų įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos įstatymų“, nes asmenų atsakomybė nustatoma įstatymuose. 34. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 20 dalies 2 punkto ketvirtajame sakinyje po žodžių „raštu pranešti geriamojo vandens tiekėjui“ įrašytini žodžiai „garantiniam vandens tiekėjui“. 35. Projekto
Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras, sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 52.2. punktu, teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnyje turi būti reglamentuotos nuostatos dėl įstatymo vėlesnio įsigaliojimo bei nustatytas terminas iki kada turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Kitu atveju, projekto nuostatos nedera su Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytu teisėkūros sistemiškumo principu. Jeigu pastabai nebūtų pritarta ir projekto 2 straipsnis nebūtų papildytas nuostatomis dėl įstatymo įsigaliojimo, tai atitinkamai turėtų būti tikslinamas projekto 2 straipsnio pavadinimas, jame išbraukiant žodį „įsigaliojimas“. 36. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsnio 5 dalyje po žodžių
„regioniniai viešieji“ įrašytinas žodis „geriamojo“, o žodis „viešąsias“
perkeltinas prieš žodį „sutartis“. Be to, svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad ir paviršinių nuotekų tvarkytojai pasiūlytų nurodytiems subjektams sudaryti viešąsias sutartis, atitinkančias šio įstatymo nuostatas.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
DĖL lietuvos respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projekto (Nauja redakcija) nr. xivp-1805 2022-09-28
Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas
įstatymo pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiros eilutės centre. Pritarti
Teisės departamentas
įstatymo 3 straipsnio nuostatose, kalbant apie geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, nurodoma, kad ši infrastruktūra gali priklausyti nuosavybės teise garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba būti kitaip jo valdoma ir (arba) naudojama (pvz., keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1, 28, 47, 53 dalys), o kitose šio straipsnio nuostatose tai nėra nurodoma (pvz., keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5, 6, 19, 27, 32 dalys). Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5, 6, 19, 27, 32 dalis nereikėtų atitinkamai patikslinti, nes, manytina, kad garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdydamas garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, naudoja jam nuosavybės teise priklausančią ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ir (arba) naudojamą minėtą infrastruktūrą. Pritarti
32274728 3.
32274728
straipsnio 7 dalyje po žodžio „regioninio“ įrašytinas žodis „viešojo“, po žodžio „garantinio“ įrašytinas žodis „geriamojo“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje apibrėžtą sąvoką „centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema“, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje prieš žodžius „nuotekų surinkimo sistemą“ nereikėtų įrašyti žodžio
„centralizuotąją“, nes projekto nuostatose nėra apibrėžta sąvoka „nuotekų
surinkimo sistema“. Pastaroji pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 47 daliai, 22 straipsnio 2 dalies 8 punktui. Pritarti
Teisės departamentas 2022-06-16 Nr. XIVP-18053 14,
dėmesį, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų) 35 punktu, įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14, 23 ir 51 dalių numeracijos tikslintinos. Pritarti
14
įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje po žodžių „regioninio viešojo“ įrašytinas žodis „geriamojo“. Pritarti
18
dėmesį, kad teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos norminiu, o ne pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje atsisakyti nuostatos dalies dėstymo skliaustuose.
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17, 19, 23, 24, 25, 27, 36, 40, 44 ir 50 dalių, 9 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 12 straipsnio
straipsnio 6 dalies 1-2 punktų, 16 straipsnio 7, 10, 17, 19 ir 25 dalių, 18 straipsnio, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, 21 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio
punkto ir 2 punkto d papunkčio, 29 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų, 33 straipsnio 4 dalies, 7 dalies 1, 4 punktų, 10, 19, 22 ir 24 dalių, 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 dalies 2 punkto, 8 dalies, 35 straipsnio 1,
nuostatos. Pritarti
Teisės departamentas 2022-06-16 Nr. XIVP-18053 18,38
įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje kalbant apie Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos galiojimą atsisakytina neaiškaus pobūdžio žodžių junginio „kitais jos galiojimo metais“, kurį suprasti ir traktuoti galima įvairiai, pavyzdžiui, jog kaina turi būti perskaičiuojama tik antraisiais metais arba kiekvienais paskesniais metais. Manytina, jog turima omenyje antrieji ir visi sekantys galiojimo metai, todėl nuostatos turinys tikslintinas. Analogiško pobūdžio pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 38 dalies. Pritarti
į tai, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės sklypas“ ir siekiant įstatyme vartoti įstatymuose apibrėžtas sąvokas, tikslintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 dalis, vietoj žodžio „sklypo“ įrašant žodžius „žemės sklypo“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 ir 37 dalims,
28
įstatymo 3 straipsnio 28 dalyje prieš žodį „regioniniam“ įrašytinas žodis
„arba“, o po jo įrašytinas žodis „viešajam“. Pritarti
41
įstatymo 3 straipsnio 41 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos „prioritetinės patalpos“ apibrėžtis nėra pakankamai aiški, nes neaišku, kokią riziką, susijusią su geriamuoju vandeniu (pvz., asmenų sveikatai ar pan.) gali patirti asmenys, kurie naudojasi viešuoju pastatu. Be to, su sąvoka „su geriamuoju vandeniu susijusi rizika“ įstatymo nuostatos imperatyviai sieja tam tikrų veiksmų atlikimą. Todėl teigtina, kad įstatyme turi būti pateikta šios sąvokos apibrėžtis arba nuoroda į kitą įstatymą, kuriame ši sąvoka apibrėžiama. Pritarti
43
įstatymo 3 straipsnio 43 dalyje po žodžio „garantiniam“ įrašytinas žodis
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtis nėra aiški, nes iš jų neaišku, kodėl Valstybinė energetikos reguliavimo taryba motyvuotu sprendimu nustato reikalavimą tik geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui bei paviršinių nuotekų tvarkytojui, o viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ir garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui toks reikalavimas nėra nustatomas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 11 dalį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba motyvuotu sprendimu nustato reikalavimą geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, t. y. ne tik geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, bet ir viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui bei regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (nes sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“ pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio
projekto nuostatose nėra kalbama apie garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 dalies ir 32 straipsnio 9, 10, 11 bei 14 dalių nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje, aiškiai jose nurodant, kuriems subjektams šios nuostatos yra taikomos. Be to, dėl analogiškų priežasčių reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 49 dalies nuostatas. Pritarti
44
įstatymo 3 straipsnio 44 dalyje po žodžio „garantinį“ įrašytinas žodis „geriamojo“. Pritarti
46 14.
46
įstatymo 3 straipsnio 46 dalyje vietoj žodžio „tiekiui“ įrašytinas žodis
„tiekėjui“, taip pat prieš žodžius „regioniniam“ ir „garantiniam“ įrašytini
žodžiai „arba“. Pritarti
49
įstatymo 3 straipsnio 49 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos apibrėžtis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad:
neįvedami, todėl šiose projekto nuostatose brauktina formuluotė „(toliau – profesiniai standartai)“ ir atitinkamai turėtų būti tikslinama keičiamo įstatymo 32 straipsnio 14 dalis, kurioje vartojamas šis trumpinys;
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 ir 46 dalis reguliavimo apskaitos sistemos patikra ir reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra atliekama ir garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, šiose projekto nuostatose po žodžių „regioninių viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“ įrašytini žodžiai „arba garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“. Pritarti
departamentas
57
įstatymo 3 straipsnio 57 dalyje vietoj žodžių „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti
58
įstatymo 3 straipsnio 58 dalies formuluotėje „Lietuvos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme“ po žodžio „Lietuvos“ įrašytinas žodis
„Respublikos“, taip pat šiose projekto nuostatose nurodytinas sutrumpintas
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos“), nes pilnas šio įstatymo pavadinimas pirmą kartą nurodytas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje. Pritarti
18 18.
18
nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas
„paskiria garantinį vandens tiekėją“ siūlytina išdėstyti atskirame šios
dalies punkte. Pritarti
112
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkte po žodžio „garantinio“ įrašytinas žodis „geriamojo“. Pritarti
3
20Svarstytina,
ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kad yra nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atitinkamai nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir
nuotekų tvarkymo“ įrašant žodį „paslaugų“. Pritarti
21Svarstytina,
ar tikslinga keičiamo įstatymo 10 straipsnyje atsisakyti nuostatos, kad savivaldybių administracijų direktoriai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai. Pastebėtina, kad nuostatos naikinimas gali sukelti klausimų dėl šios atsakomybės perkėlimo kitiems asmenims ir trikdyti šios pareigos vykdymo procesą. Pritarti
16
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra vartojamas teisės akto
„Geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo,
įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodika“ pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtina „Geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką“.
Atsižvelgiant į tai, tikslintinas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 straipsnio 6 punkte vartojamas metodikos pavadinimas. Pritarti
24
į Geriamojo vandens įstatyme ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme vartojamas sąvokas, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, po žodžio „esančių“ įrašant žodžius „požeminio vandens“. Pritarti
2
įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 ir 12 punktai kalbine prasme derintini su dalies esme, vietoje žodžio „siekdamos“ vartojant žodį „siekdama“. Pritarti
29
įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra teikiama nuoroda į „Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentą“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 76 punktu, aukštesnės teisinės galios teisės akte taip pat turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus. Tokiu atveju gali būti formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nurodyti subjektą, kuris tvirtina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 straipsnio 9 punkte nurodytą reglamentą. Pritarus šiai pastabai, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 ir 9 dalių,
dalies 1 punkto ir kitose projekto nuostatose, kuriose teikiamos nuorodos į aprašus, reglamentus ir taisykles. Pritarti 26.
29
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalį viena viešosios sutarties šalimi gali būti ir garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, po žodžių „geriamojo vandens tiekėju“ įrašant žodžius
„ar garantiniu vandens tiekėju“, nes sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“
pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą savo turiniu neapima sąvokos „garantinis vandens tiekėjas“. Pritarti
212
įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija siekdama pagerinti prieigą prie geriamojo vandens užtikrina, kad viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose būtų sudarytos galimybės gauti geriamojo vandens ir užtikrina reikalingų įrenginių įrengimą, eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. santykyje su jos taikymo apimtimi kelia abejonių. Pastebėtina, kad nuostatos turinys yra imperatyvus, įpareigojantis užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens visose viešosiose erdvėse ir visuose viešuosiuose pastatuose, ten įrengiant reikalingus įrenginius, užtikrinant jų eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą. Manytina, kad tokio pobūdžio reikalavimas yra neįgyvendinamas nei finansiniu, nei skirto jam atlikti laiko požiūriu. Todėl svarstytina, ar nuostata neturėtų būti tikslinama, nustatant, pavyzdžiui, kokius kriterijus turėtų atitikti viešosios erdvės ir viešieji pastatai, kuriuose turi būti užtikrina prieiga prie geriamojo vandens ir kt., kad šią nuostatą objektyviai būtų įmanoma įgyvendinti. Be to, šiose nuostatose žodis „pastatuos“ keistinas žodžiu „pastatuose“. Pritarti
Teisės departamentas 2022-06-16 Nr.
213
įstatyme vienodų sąvokų vartojimo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies
„sveikata“ ir „žmonių sveikata“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai,
kad keičiamo įstatymo tekste yra vartojamos tokios sąvokos kaip „visuomenės sveikata“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnis), „žmonių sveikata“ (keičiamo įstatymo 1 straipsnis, 3 straipsnio 50 dalis ir kt.), „gyventojų sveikata“ (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalies 3 punktas), „sveikata“ (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 17 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 18 punktas), todėl, siekiant aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina peržiūrėti keičiamo įstatymo tekstą ir jame vartoti vieną kurią iš šių sąvokų. Pritarti
1
įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatose nėra aiškus formuluotės
„savivaldybių institucijos pagal joms suteiktus įgaliojimus“ turinys, t. y.
neaišku, kas tuos įgaliojimus minėtoms institucijoms suteikia. Be to, šių projekto nuostatų formuluotėje „geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros plėtrą“ siūlytina atsisakyti padėto kablelio, nes kitu atveju ši formuluotė nėra pakankamai aiški minėtų projekto nuostatų kontekste. Pritarti
51
aiškumo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte po žodžių
„deklaravusių gyvenamąją vietą“ siūlytina įrašyti žodį „toje“. Pritarti
1
į teisės aktų glaustumo reikalavimus, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatose vietoj sąvokos „viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione“ reikėtų vartoti šios sąvokos trumpinį, įvestą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje. Pritarti 32.
4
įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje yra nurodoma „<...> nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimus“. Vadovaujantis Rekomendacijų 76 punktu vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pavyzdžiui: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir panašiai. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pavyzdžiui, „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis tikslintina pagal Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus. Pritarus šiai pastaba, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 32 straipsnio
7
įstatymo 13 straipsnio 7 dalies formuluotėje „regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas“ brauktinas žodis „geriamojo“. Pritarti
7
aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje žodžius „visi jie“ pakeisti žodžiais „viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. Pritarti
1
įstatymo 14 straipsnio 1 dalies formuluotėje „viešojo geriamojo vandens tiekimo regione“ brauktinas žodis „geriamojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 15 daliai. Pritarti
2 36.
2
įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „garantinis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymas pradedamas per 5 darbo dienas, įsigaliojus sprendimui panaikinti licencijos galiojimą“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą; taip pat nėra aišku, koks subjektas, įsigaliojus sprendimui panaikinti licencijos galiojimą, vykdytų geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą iki tol, kol bus pradėtas vykdyti garantinis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymas, nes įstatymu nustatomas ilgiausiai 5 darbo dienų terminas minėtai veiklai pradėti, o panaikinus licenciją, viešasis vandens tiekėjas šios veiklos vykdyti jau nebegalėtų. Pritarti
3
įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „garantinis vandens tiekėjas garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą vykdo, kol pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas jis bus paskirtas regioniniu viešuoju vandens tiekėju“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas keletu aspektų. Pastebėtina, kad šio straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „garantinis vandens tiekėjas skiriamas 5 metų laikotarpiui“, todėl nuostatos derintinos tarpusavyje, kad būtų aišku kokiam terminui skiriamas garantinis vandens tiekėjas, ar galima garantinį vandens tiekėją skirti regioniniu viešuoju vandens tiekėju kol nėra suėjęs 5 metų terminas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal pacituotą nuostatą, garantinis vandens tiekėjas būtų vieninteliu asmeniu, kurį būtų privaloma skirti regioniniu viešuoju vandens tiekėju. Svarstytina, ar regioniniu viešuoju vandens tiekėju negalėtų būti skiriamas kitas viešasis vandens tiekėjas, turintis atitinkamą licenciją, nei garantinis vandens tiekėjas. Pritarti
5 38.
5
įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje, siekiant užtikrinti nuosavybės teisės apsaugą, siūlytina nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kito turto, reikalingo garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui vykdyti, neatlygintino perdavimo valdyti ir naudoti garantiniam vandens tiekėjui terminą, galimai jį susiejant su garantinio vandens tiekimo vykdymo laikotarpiu. Pritarti
6
įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nėra aiškus formuluotės „licencijos galiojimą praradusiam viešajam vandens tiekėjui“ turinys, nes paprastai subjektui yra panaikinamas licencijos galiojimas, o ne jis „praranda licencijos galiojimą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 19 daliai. Pritarti
8
įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nėra aiškus formuluotės „garantinio vandens tiekimo teritorijoje“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta projekto nuostatose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje vartojamos formuluotės „viešųjų vandens tiekėjų aptarnaujamose teritorijose“. Pritarti
10
aiškumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžio „turintį“ įrašytinas žodis „atitinkantį“. Pritarti
10
įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nėra aiškus sąvokos „regiono“ turinys, t. y. neaišku, ar turimas omenyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje apibrėžtas „viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas“, ar koks kitas regionas. Siekiant aiškumo, projekte reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtas sąvokas (ar įvestus jų trumpinius).
Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 1 punkte, 14 dalyje bei projekto 2 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos „regionas“. Pritarti
11
įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje yra nurodoma, kad garantinis vandens tiekėjas turi atitikti nurodytus kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku, ar garantinis vandens tiekėjas turi atitikti visus nurodytus kriterijus, ar tik vieną iš jų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti keičiamojo įstatymo 15 straipsnio 11 dalį. Pritarti
112
įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 2 punkte nėra aiški pateikta nuoroda
„šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje“, nes minėta dalis
turi tik du punktus. Pritarti
113
suprantamas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 3 punkto, nustatančio, kad „įsiskolinimo lygis turi būti ne didesnis kaip 5“ turinys. Nei iš keičiamo įstatymo nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku kaip šis lygis yra apskaičiuojamas, kas nustato šį lygį ar kur jis yra reglamentuotas. Siekiant aiškumo, siūlytina keičiamojo įstatymo 15 straipsnio
12
įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad garantinis vandens tiekėjas skiriamas 5 metų laikotarpiui. Pažymėtina, jog toks paskyrimo terminas nei įstatymo projekte, nei projekto aiškinamajame rašte nėra paaiškinamas ir motyvuojamas.
Pastebėtina, kad pagal galiojantį reguliavimą garantinis vandens tiekėjas skiriamas vieneriems metams su galimybe šį terminą pratęsti dar vienerių metų terminui, šiuos terminus siejant su būtinybe paskirti įprastu pagrindu veikiantį geriamojo vandens tiekėją. Svarstytina, ar šis 5 metų terminas pernelyg neapriboja savivaldybių teisės skirti viešąjį geriamojo vandens tiekėją įprasta tvarka, nes garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, pagal savo esmę, yra taikomas, kai tam yra objektyvi būtinybė, kai kitas viešasis vandens tiekėjas dėl tam tikrų priežasčių negali vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo nuostatos nenustato, kokie teisiniai veiksmai turėtų būti atlikti, kai pasibaigia šis terminui. Pritarti
14
įstatymo 15 straipsnio 14 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl Valstybinė energetikos reguliavimo taryba vietoj rodiklių nepagerinusio garantinio vandens tiekėjo turėtų paskirti kitą garantinį vandens tiekėją iš kito regiono, o ne iš to paties regiono kitą viešąjį vandens tiekėją, kuris atitiktų garantiniam vandens tiekėjui įstatyme nustatytus kriterijus. Svarstytinas toks siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas. Pritarti
15 48.
15
suprantamos keičiamo įstatymo 15 straipsnio 15 dalies nuostatos tuo aspektu, kad nėra aišku, kada viešieji vandens tiekėjai turėtų mokėti įstatyme nustatytą įmoką Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, t. y. neaišku, ar šios įmokos turi būti mokamos, kai garantinis vandens tiekėjas pradeda vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, ar nuo to momento, kai jis yra paskiriamas, bet minėtos veiklos nevykdo (iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų darytina išvada, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iš anksto turi paskirti garantinį vandens tiekėją, kuris veiklą vykdytų tik atsiradus keičiamame įstatyme nustatytoms aplinkybėms). Pritarti
16
suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 16 dalyje vietoj žodžių „įmonės, kuriai“ reikėtų įrašyti žodžius „viešojo vandens tiekėjo, kuriam“. Be to, šiose projekto nuostatose kalbiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą“ turinys, nes neaišku, ar turima omenyje, kad garantinis vandens tiekėjas turi teikti paslaugas už tokias pačias kainas kaip ir viešasis vandens tiekėjas, kuriam panaikintas licencijos galiojimas (tokiu atveju nėra aiškus šios projekto nuostatos tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba), ar turimi omenyje abonentų ir vartotojų mokėjimai už jiems suteiktas paslaugas. Pritarti
1 50.
1
teisės aktų glaustumo reikalavimais ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte jau yra įtvirtinta, jog savivaldybių tarybos tvirtina infrastruktūros plėtros planus, tikslintinos keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, jose išbraukiant žodžius
„savivaldybės tarybos patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo“ kaip perteklinius. Pritarti
2
į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje įvestą šioje dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį, tikslintina keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotė „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane“, joje išbraukiant žodžius „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“. Be to, siekiant šiose nuostatose vartojamų formuluočių suderinamumo, šių nuostatų paskutiniajame sakinyje po žodžių
„kitas pradėto geriamojo vandens tiekimo ir“ įrašytinas žodis skliaustuose
„(arba)“. Analogiško turinio pirmoji pastaba dėl žodžių išbraukimo taikytina ir keičiamo įstatymo
4 52.Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių
„įstatymo 16“, nes teikiant nuorodą į to paties straipsnio dalis, kuriame ir
yra teikiama nuoroda, užtenka nurodyti šio straipsnio dalis, į kurias teikiama nuoroda. Pritarti
6
aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatose iki dvitaškio vietoj žodžio „neviešajam“ įrašytini žodžiai „ne viešajam“, nes kitu atveju šios keičiamo įstatymo nuostatos nėra aiškiai suprantamos. Pritarti
166101 54.
166101
įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 dalyje kalbama apie geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimą ar perėmimą. Pažymėtina, jog kalbant apie išpirkimą atliekamų veiksmų pobūdis yra aiškus, tačiau pažymime, kad terminas
„perėmimas“ stokoja teisinio aiškumo, nes neaišku, apie kokio pobūdžio
veiksmus kalbama, ar tai turėtų ir galėtų būti priverstinis, ar savanoriškas nuosavybės teisės perėmimas neatlygintinai, ar kalbama tik apie galimybę perimti infrastruktūros valdymą ir (ar) naudojimą. Pažymėtina, jog šis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, su galimu nuosavybės teisės ribojimu, todėl nuostatos turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš poįstatyminio teisės akto turinio. Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jei nuostata apimtų ir priverstinį nuosavybės perėmimą, nenustačius teisingo atlygio už tokią nuosavybę, nuostata turėtų būti svarstoma dėl galimo prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės teisės apsaugos principui. Pritarti
61
įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ nėra aiški, nes neaišku, koks įstatymas aktualioje redakcijoje bus turimas omenyje. Pritarti
įstatymo 16 straipsnyje reikėtų suvienodinti skirtingai vartojamas formuluotes: „šio straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus“ (6 dalies nuostatos iki dvitaškio),
„šio straipsnio 11 ir 12 dalyse įtvirtintus tinkamumo ir reikalingumo
kriterijus“ (8 dalis), „šio straipsnio 11 ir 12 dalyje nustatytais geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto tinkamumo ir reikalingumo kriterijais“ (9 dalis). Pritarti 57.
113
įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 3 punkte vietoj žodžio „tiekiui“ įrašytinas žodis „tiekėjui“. Pritarti
121
suderinamumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje“ įrašytina formuluotė „viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 2 punktui. Pritarti
16
įstatymo 16 straipsnio 16 dalyje vietoj žodžio „viešosiose“ įrašytinas žodis „viešojo“. Pritarti
17
įstatymo 16 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad per 30 kalendorinių dienų po rašto, apie planuojamą teikti prašymą teismui dėl infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo, išsiuntimo dienos „negavus atsakymo iš geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko, laikoma, kad su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininku susitarti nepavyko“. Atkreipiame dėmesį, kad asmuo, kuriam buvo siųstas raštas gali ne tik neatsakyti, bet ir pateikti tam tikrą atsakymą, todėl siūlytina analizuojamoje nuostatoje aptarti ir tokius atvejus. Pritarti
17
įstatymo 16 straipsnio 17 dalis tikslintina: pirmojo sakinio formuluotėje „regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas“ brauktinas žodis „geriamojo“; trečiajame sakinyje prieš žodį „paslaugomis“ įrašytini žodžiai „paviršinių nuotekų tvarkymo“. Pritarti
Teisės departamentas 2022-06-16 Nr.
19
įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje vietoj žodžio „viešojoje“ įrašytinas žodis „viešojo“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvestą trumpinį, reikėtų įvertinti, ar tikslingai šiose projekto nuostatose vartojama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“. Pastaroji pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 23, 24, 25, 26 dalims. Pritarti
20
63Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 20 dalyje vietoj formuluotės „prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir
(arba) nuotekų tvarkymą“ nereikėtų įrašyti formuluotės „viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Pritarti
21
įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis“. Atkreipiame dėmesį, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra garantiniam vandens tiekėjui yra perduodama valdyti ir naudoti, o garantinis vandens tiekėjas įpareigojamas tokią infrastruktūrą prižiūrėti. Pastebėtina, jog analizuojant tokį reguliavimą, gali kilti abejonė, kieno lėšomis turi būti atliekama infrastruktūros priežiūra ir remontas. Kartu pažymime, jog gali susiklostyti ir atvejai, kai infrastruktūros savininkas, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atveju, bus finansiškai nepajėgus atlikti infrastruktūros priežiūrą, ar nevykdys jos dėl kokių nors kitokių priežasčių.
taikymo neaiškumus. Pritarti
22
įstatymo 16 straipsnio 22 dalyje vietoj žodžių „viešosioms“ įrašytinas žodis „viešojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktui. Pritarti
24
įstatymo 16 straipsnio 24 dalyje vietoj formuluotės „geriamojo vandens ir
(arba) nuotekų apskaitos prietaisai“ reikėtų vartoti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 ir 26 dalyse apibrėžtas sąvokas ir šią formuluotę išdėstyti taip: „geriamojo vandens apskaitos prietaisai ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 25, 26 dalims,
25
aiškumo, reikėtų suvienodinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 25 dalyje vartojamas sąvokas „geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas“, „geriamojo vandens tiekėjo atstovas“ ir „geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas“. Pritarti
17261
įstatymo 16 straipsnio 26 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio
„norint“ įrašytinas žodis „siekiant“. Pritarti
26
Rekomendacijų 112 punktu, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 26 dalyje prieš žodžius „Civilinio proceso kodekse“ įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti 70.
2
įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos tvarkytojas ir šios sistemos asmens duomenų tvarkytojas yra valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras
„GIS-Centras“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Vyriausybės
pateiktas įstatymų projektų paketas (reg. Nr. XIVP-1165 – Nr. XIVP-1177), kuriais, kaip nurodyta jų aiškinamajame rašte, „siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių, t. y. sujungti 3 valstybės įmones: VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF, su jų šiuo metu vykdomomis funkcijomis, ir šių 3 valstybės įmonių pagrindu įsteigti vieną naują valstybės įmonę Žemės informacijos centrą“. Pažymėtina ir tai, kad Kaimo reikalų komitetas šių įstatymų projektų antruose variantuose pasiūlė pakeisti siūlomos įsteigti naujos valstybės įmonės pavadinimą į „Žemės ūkio duomenų centras“. Atsižvelgiant į tai, minėtas projekto nuostatas reikėtų derinti su įstatymų projektų paketo, numatančio pertvarką, nuostatomis. Pritarti
1
aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „vandens ištekliams“ siūlytina įrašyti žodį „geriamojo“. Pritarti
12 72. Pažymime, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata: „Šį mokėjimo dokumentą vartotojas privalo apmokėti per 10 darbo dienų nuo mokėjimo dokumento išsiuntimo vartotojui dienos“. Negali būti vertinama, kaip geriamojo vandens tiekėjo teisės dalis ir sistemiškai nedera nei su straipsnio dalies esme, nei su straipsnio pavadinimu. Todėl siūlytina šią nuostatą dėstyti keičiamo įstatymo 22 straipsnyje. Pritarti
29 73.
29
Rekomendacijų 112 punktu, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte prieš žodžius „Žemės gelmių įstatyme“ įrašytini žodžiai „Lietuvos
2
aiškumo, reikėtų suderinti keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas skirtingas formuluotes: „nuotekų transportavimo paslaugų tiekėją (tiekėjus)“ (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir „nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais asmenimis“ (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje vartojamų sąvokų „nuotekas transportuojančiam asmeniui“ ir „nuotekų transportavimo paslaugų tiekėjų“. Pritarti
210
į tai, kad Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra apibrėžta sąvoka „geriamojo vandens vandenvietė“, siūlytina šią sąvoką vartoti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatose vietoj jose vartojamos sąvokos „vandenvietė“. Pritarti
213
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 13 punkte po žodžių „centralizuotomis geriamojo vandens“ įrašytinas žodis „tiekimo“. Pritarti
215
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 15 punkto formuluotėje „sveikatos apsaugos ir aplinkos ministro“ vietoj žodžio „ministro“ įrašytinas žodis „ministrų“. Pritarti
219
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 19 punkte reikėtų nurodyti, kad imamasi priemonių ne bet kokio vandens, o būtent geriamojo vandens saugai atkurti. Be to, šiose nuostatose vietoj žodžių „netinkančių paslaugų“, manytina, turėtų būti įrašyti žodžiai „neatitinkančių paslaugų“.
220
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 20 punkte siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas privalo sudaryti sąlygas paskirtam garantiniam vandens tiekėjui naudoti valdomą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kai priimtas sprendimas panaikinti geriamojo vandens tiekėjui išduotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimą. Manytina, kad sprendimo panaikinti licenciją priėmimas, kol dar jis nėra įsigaliojęs, dar nėra pagrindas valdyti kito asmens turtą, juolab, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 ir 18 dalyse taip pat kalbama apie tokio sprendimo įsigaliojimą. Be to, šioje nuostatoje reikėtų vartoti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį. Pritarti
221
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 21 punkte, manytina, kad prieš žodžius
„vandens tiekimo“ reikėtų įrašyti žodį „geriamojo“. Pritarti
3
įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje po skaičiaus „9“ brauktinas žodis „ir“. Pritarti
4
įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad paviršinių nuotekų tvarkytojai be kita ko turi vykdyti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte išvardytas pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto punkto nuostatose nėra nustatyta reguliavimo, susijusio su paviršinių nuotekų tvarkymu, todėl nėra aišku, kokią pareigą turėtų vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojai. Pritarti
2 83.
2
įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatose nėra aišku, kokia „viešoji sutartis“ turima omenyje, ar prieš tai šiose nuostatose minima sutartis, ar viešoji sutartis, apibrėžta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje. Pritarti
43
įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 3 punkte po žodžio „įgyvendinamuosiuose“ brauktinas žodis „ir“. Pritarti
12
aiškumo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas 30 dienų terminas turėtų būti sietinas su kalendorinėmis arba darbo dienomis, kadangi kituose keičiamo įstatymo nuostatose dienos yra apibrėžiamos kaip kalendorinės ar darbo. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 39 straipsnio 16 ir 17 dalių. Pritarti
21
tarpusavyje suderinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 25 dalyje vartojamą sąvoką „darbo pažymėjimas“ ir 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamą sąvoką „darbuotojo pažymėjimas“. Pritarti
25
įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte formuluotė „nedelsdami, ne vėliau per dieną“, tikslintina, nes pakanka nurodyti „ne vėliau kaip per dieną“. Pritarti
28
aiškumo, reikėtų tarpusavyje suderinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio
preparatai“ ir „medžiagos ir preparatai“. Pritarti
210
įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 10 punkte prieš žodį „atstovu“ įrašytinas žodis „įgaliotu“. Pritarti
211 90.
211
įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 11 punkte atsisakytina perteklinių žodžių
„šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje“ ir įrašytini žodžiai „šios dalies“, nes
teikiant nuorodą į to paties straipsnio dalis, kuriame ir yra teikiama nuoroda, užtenka nurodyti šio straipsnio dalis, į kurias teikiama nuoroda. Pritarti
213
91Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 13 punkte nereikėtų nustatyti termino, nurodančio po kurio laikotarpio nuo pranešimo gavimo abonentui bus taikomos poveikio priemonės, nes poveikio priemonių taikymas yra susijęs su abonento teisių apribojimais. Be to, manytina, kad šiose keičiamo įstatymo nuostatose yra dėstomos geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo teisės, susijusios su abonento keičiamo įstatymo 22 straipsnio
šios projekto nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 20 straipsnio
12
aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas siūlytina išskaidyti į atskirus atvejus, kai viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje asmenys turi teisę individualiai išgauti ir naudoti geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, ir juos išdėstyti atskiruose šio punkto papunkčiuose. Pritarti
12
suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies
12 94.
12
94Svarstytina,
ar siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, pagal kurias asmens vykdomas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu ir (ar) nuotekų tvarkymas turi atitikti ne tik teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimus, bet ir nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūros reikalavimus, nereikėtų atitinkamai patikslinti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto, po žodžių „kituose teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo“ įrašant žodžius „nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūros“. Pritarti
13
suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžių „nuosavybės teise“ įrašytinas žodis
„priklausančius“, o po žodžio „valdomus“ įrašytini žodžiai „ir (arba)
naudojamus“. Taip pat atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, po žodžių „prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią“ įrašant žodžius „ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą“. Pritarti
24
suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte po žodžių „jiems nuosavybės teise priklausančią“ įrašytini žodžiai „ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą“, o po žodžių „prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise“ įrašytinas žodis „priklausančios“. Pritarti
26
įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte žodis „pasirašę“ keistinas žodžiu „pasirašęs“. Pritarti
27
įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte po žodžio „viešojo“ brauktinas žodis „geriamojo“. Pritarti 99.
4
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 punkte pateikta nuoroda „šio įstatymo 33 straipsnio 9 – 15 dalių“ , nes nurodytos keičiamo įstatymo nuostatos reglamentuoja kainų nustatymą, o ne šiose projekto nuostatose nurodytų patikrų atlikimo tvarką. Pritarti
22
įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto antrasis sakinys iki dvitaškio kalbiniu aspektu nėra aiškus, nes neaišku, ar šiose nuostatose siekiama nustatyti, kad juridinių asmenų technologiniai, finansiniai ir vadybiniai pajėgumai vertinami pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą tvarką, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytus kriterijus, ar turima omenyje kas kita. Pritarti
22
101Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto e papunktyje po žodžio
„vartotojams“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir abonentams“, kad būtų informuojami
ir konsultuojami ne tik vartotojai, bet ir abonentai. Pritarti
3
į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje įvestą sąvokos trumpinį ir vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimais, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje po žodžių „siekiantis gauti“ išbrauktini žodžiai
„geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo“. Pritarti
24
į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvestą trumpinį ir vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimais, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies
sakinio dalis išbrauktina. Pritarti
12 104.
12
nustatyti du skirtingi įspėjimo laikotarpiai, per kuriuos reikėtų arba duomenis patikslinti, arba nustatytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų priežastis pašalinti. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nes iš jų nėra pakankamai aišku, kokiu atveju (ar abiem atvejais) būtų naikinamas licencijos galiojimas. Pritarti
2
įstatymo 30 straipsnio 2 dalies formuluotė „nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas“ tikslintina, nes pakanka nurodyti „ne vėliau kaip per 2 darbo dienas“. Pritarti
2
įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodytos ir šalių teisės. Svarstytina ar šiose sutartyse neturėtų būti nurodytos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos. Pritarti
Teisės departamentas
nuostatas, pagal kurias viešąsias sutartis gali sudaryti ir garantinis vandens tiekėjas, bei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvestą trumpinį, nereikėtų atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų toje apimtyje, kurioje minimas tik geriamojo vandens
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, viešųjų vandens tiekėjų ir regioninių viešųjų vandens tiekėjų (toliau kartu - geriamojo vandens tiekėjai), ir garantinių vandens tiekėjų teikiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo aštuntojo skirsnio, reglamentuojančio sąnaudų apskaitos ir kontrolės, kainų nustatymo ir atsiskaitymo tvarką, nuostatose minimas tik aukščiau minėtose keičiamo įstatymo nuostatose įvestas trumpinys „geriamojo vandens tiekėjai“, todėl nėra aišku, ar keičiamo įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytos nuostatos taikytinos ir garantiniams vandens tiekėjams, nustatant teikiamų paslaugų kainas, įvertinant sąnaudas ir pan. Svarstytina, ar minėtu aspektu keičiamo įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų nereikėtų tikslinti. Be to, reikėtų įvertinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojamas trumpinys
„geriamojo vandens tiekėjai“ tuo aspektu, ar šios nuostatos turėtų būti
taikytinos ir garantiniams vandens tiekėjams (pvz., keičiamo įstatymo devintasis skirsnis ir kt.) ir, jeigu reikia, atitinkamai jas patikslinti. Pritarti
6
nereikėtų nustatyti atskaitos momento, nuo kurio būtų skaičiuojamas 3 metų terminas (pvz., nuo regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo). Pritarti
departamentas
74
punkto formuluotėje „viešojo vandens tiekėjo prijungto viešojo vandens tiekėjo“ nereikėtų atsisakyti žodžių „viešojo vandens tiekėjo“, įrašytų prieš žodį „prijungto“. Pritarti 111.
83
įstatymo 33 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatos dėl jose pateiktos nuorodos „šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies“ nėra suprantamos (projekte pasikeitė keičiamo galiojančio įstatymo kai kurių straipsnių numeracija, o ši nuoroda, manytina, liko nepatikslinta) Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti šios nuorodos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 3 punkte pateiktos nuorodos. Pritarti
11
suderinti projekto nuostatoje vartojamus terminus, tikslintina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 11 dalis, kurioje vietoj vartojamo termino „geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai“ įrašytinas terminas „geriamojo vandens tiekėjai“ (kaip tai yra šių keičiamo įstatymo pirmajame sakinyje). Pritarti
15
departamentas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymas (nauja redakcija) (reg. Nr. XIVP-1692), kurio nuostatomis įstaigos pavadinimas „Lietuvos statistikos departamentas“ keičiamas į pavadinimą „Valstybės duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamame projekte ir minėtame projekte siūloma nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą, abiejų projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Pritarti
3410
įstatymo 34 straipsnio pavadinimas. Siūlytina jį išdėstyti taip: „Geriamojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos patikrinimai“.
Be to, siekiant suderinti šiame straipsnyje vartojamas formuluotes, šio straipsnio 10 dalyje vietoj joje vartojamos formuluotės „tikrinamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės“ siūlytina įrašyti formuluotę „tikrinamo geriamojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo“. Pritarti
13
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlytina išbraukti žodžius „ar nelaikoma“ kaip perteklinius. Pritarti
21
įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pirmame sakinyje yra nurodyta, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę nekliudomai įeiti ne tik į geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, bet ir kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją. Tuo tarpu minimo punkto antrajame sakinyje yra įtvirtinta, kad į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti, tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, ar Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją gali patekti nekliudomai ar tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą.
atitinkamai tikslintinas. Pritarti
13
keičiamo įstatymo 34 straipsnio 13 dalyje pateikta nuoroda „Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje“, nes minėto įstatymo 34 straipsnis turi tik dvi struktūrines dalis. Pritarti
1
teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis ir keičiamo įstatymo priedo 1 punktas tikslintini. Pritarti
3
suvienodinti įstatymo tekste vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje po žodžių „Geriamojo vandens apskaitos“ įrašytinas žodis
„prietaisus“; po žodžių „sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens“ įrašytini
žodžiai „apskaitos prietaisų“. Be to, šiose projekto nuostatose nurodytos metodikos pavadinimas derintinas su metodikos, nurodytos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte pavadinimu. Pritarti
1
įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos
„sistemos“ turinys. Siekiant aiškumo, siūlytina šiose nuostatose vartoti
keičiamo įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtas sąvokas. Pritarti
2 121.
2
suderinti vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies formuluotėje „geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“ brautini žodžiai „ir nuotekų tvarkytojų“. Be to, siekiant šiose projekto nuostatose nustatyto reguliavimo nuoseklumo, tikslintinas šių keičiamo įstatymo nuostatų trečiasis sakinys, jame nurodant, kad ne tik geriamojo vandens tiekėjas privalo pateikti reikiamą informaciją per nustatytą terminą, bet ir paviršinių nuotekų tvarkytojas. Pritarti
4
vietoj termino „institucijos“ nereikėtų įrašyti termino „valstybės institucijos“, kad keičiamo įstatymo nuostatose nurodytą informaciją gautų būtent abonentų ir vartotojų teises ginančios valstybės institucijos, o ne ir kitos bet kurios institucijos. Pritarti
5
keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodyto įstatymo pavadinimas, nes neaišku, koks įstatymas turimas omenyje. Pritarti
1
įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje yra numatoma vartotojo teisė kreiptis į teismą. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, dėl kokių priežasčių ar kokiu pagrindu vartotojas gali kreiptis į teismą. Be to nėra aišku, kodėl ši teisė yra suteikta tik vartotojui, bet ši teisė nėra suteikiama abonentui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 38 straipsnio pavadinimas numato, kad šio straipsnio nuostatos reglamentuoja vartotojų ar abonentų, geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų ginčų sprendimą ne teismo tvarka, todėl svarstytina, ar teisė kreiptis į teismą neturėtų būti perkeltą į keičiamo įstatymo 22 straipsnį reglamentuojanti abonentų ir vartotojų teises. Pritarti
1 125.
1
projekto nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „ginčus“ įrašytini žodžiai „paviršinių nuotekų tvarkytojo“. Atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio pavadinimas. Pritarti
2
dalyje prieš žodžius „vartotojų teisių apsaugos įstatymą“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
32
įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 punkto nuostatomis, nes pastarosiose nuostatose nurodyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja ir vartotojų skundus dėl nuotekų apskaitos, tuo tarpu aptariamoje nuostatoje tokio pobūdžio skundai nėra nurodyti. Pritarti
4
keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka nagrinėjami tik vartotojų ar abonentų skundai, pateikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį viešojo administravimo subjektų sistemą taip pat sudaro ir savivaldybių vykdomosios institucijos, todėl joms pateikti skundai, manytina, taip pat turėtų būti nagrinėjami minėto įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti
11 129.
11
įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nėra aiškios: pirma, paprastai nėra nurodoma, kad bauda skiriama už „pirmą“ pažeidimą; antra, turėtų būti nurodytas konkretus baudos dydis, t. y. skiriamos baudos dydžio minimumas ir maksimumas; trečia reikėtų atsisakyti nuobaudos - įspėjimo - skyrimo, nes įspėjimo taikymą reglamentuoja šio straipsnio 5 dalis. Pritarti
3
suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatose vietoj jose vartojamos formuluotės „tiekimo ir nuotekų tvarkymo ar paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės reguliuojamosios veiklos metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais“ įrašytina formuluotė
„tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamosios veiklos
pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio“, kuri vartojama ir šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Pritarti
5
suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatose vietoj jose vartojamos formuluotės „tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonė“ įrašytina formuluotė
„tiekėjas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas“. Pritarti
64
įstatymo 39 straipsnio 6 dalies 4 punkto formuluotėje „geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo“ brauktini žodžiai „ir nuotekų tvarkytojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 39 straipsnio 7, 8, 10, 11, 21 dalims. Pritarti
Teisės departamentas
įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais.
Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 39 straipsnio 8 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. Pritarti
14
aiškumo siūlytina keičiamo įstatymo 39 straipsnio 14 dalyje po žodžių
„Sankcijos skyrimas neatleidžia“ įrašyti žodį „asmens“. Pritarti
204
įstatyme apibrėžtų sąvokų vartojimo, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 20 dalies 4 punkto nuostatose vietoj sąvokos „apskaitos prietaisais“ įrašytina sąvoka „nuotekų apskaitos prietaisais“. Pritarti
20
dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 20 dalies
brauktini žodžiai „paviršinių nuotekų tvarkymo“. Pritarti
21
vartojamo termino „sutartyje“ nereikėtų įrašyti projekto nuostatose apibrėžtos sąvokos „viešojoje sutartyje“. Pritarti
2
138Svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 40 straipsnio pavadinimą,
nereikėtų tikslinti šio straipsnio 2 dalies nuostatų, formuluotėje „geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai“ išbraukiant žodžius „ir nuotekų tvarkytojai“. Pritarti
Teisės departamentas
įstatymo 41 straipsnis koreguotinas: 1 dalyje išbrauktini žodžiai „šiame straipsnyje“; 3 dalyje vietoj žodžio „penkeri“ įrašytinas skaičius „5“; 4 dalyje vietoj žodžio „dienos“ įrašytina santrumpa „d.“.
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. lapkričio 1 d. kiekviename regione turi paskirti garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaujantis Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų kiekviename regione paskirti garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, nes projekto nuostatos (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas), suteikiančios Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teisę skirti šiuos garantinius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. (projekto 2 straipsnio
Sąjungos teisės grupė
<...> Įvertinę derinti pateikto Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1805 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
neatsižvelgta į šias reikšmingas antikorupcines pastabas ir nepatobulintos GVNT projekto nuostatos, kurios dėl nepakankamai aiškaus ir detalaus teisinio reglamentavimo gali didinti galimybes pasireikšti korupcijai: 1.
projekto 9 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba „kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų“. Pagal GVNT projekto 33 straipsnio 15 dalį nustačiusi, kad vartotojų mokama suma už paslaugas pagal nustatytas naujas kainas viršys 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų, VERT gali pareikalauti, kad geriamojo vandens tiekėjas per 12 mėnesių pateiktų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sumažins sąnaudas, kad už jo teikiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojų mokama suma neviršytų 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Pritariame priemonėms, kuriomis siekiama, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos vartotojams būtų įperkamos ir mažintų finansinę naštą, tačiau, manome, kad dėl teisinio reglamentavimo trūkumų ši nuostata svarstytina šiais aspektais:
GVNT projekte VERT nustatyta teisė, o ne pareiga reikalauti, kad geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai imtųsi priemonių mažinti sąnaudoms, kad kainos už paslaugas neviršytų Projekte nustatyto lygio, todėl pagal siūlomą teisinį reglamentavimą lieka neaišku, kokiais atvejais ir kuo vadovaudamasi VERT nusprendžia, ar reikalauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo parengti planą, kuriame būtų numatytos priemonės sumažinti sąnaudoms, ar ne. 1.2.
nuostata diskutuotina ir tuo aspektu, kad skirtinguose regionuose esant skirtingam vidutiniam šeimos pajamų dydžiui, procentinė tokio dydžio dalis gali ženkliai skirtis. Pavyzdžiui, Vilniaus regione regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas galės taikyti didesnes kainas vartotojams, negu kito regiono regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar nuotekų tvarkytojas. Tokiu būdu skirtingų regionų vartotojams galėtų susidaryti ženklus paslaugų už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kainų skirtumas, o skirtingų regionų vartotojai gaunantys analogiškas paslaugas mokėtų skirtingo dydžio mokesčius, priklausančius ne nuo realių paslaugos teikimo sąnaudų ir kitų kainos dedamųjų, o nuo vidutinio šeimos pajamų lygio regione. Atitinkamai, vandentvarkos įmonės regionuose, kuriuose šeimos pajamų lygis yra didesnis, galėtų uždirbti ir didesnius pelnus, nes dėl didesnio vidutinio šeimos pajamų dydžio nereikėtų taikyti sąnaudų mažinimo priemonių. Dėl šios nuostatos būtų sudaromos palankesnės veiklos sąlygos tų regionų viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, kuriuose būtų didesnis vidutinis šeimos pajamų lygis. Pritarti
tarnyba 2022-07-04 Nr. Nr. 4-01-5550 (2022.07.22 g-2022-6377)123 2.
projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „kai aglomeracijoje centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, tokiose planu išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais.“ Nors šioje nuostatoje yra reglamentuoti pagrindai, kuriais vadovaujantis infrastruktūros plėtros planuose gali būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas, tačiau nėra nustatyta kriterijų ar rodiklių, kuriais vadovaujantis planuojant centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų plėtrą nustatoma, kad tai neduos naudos aplinkai. Projekte nenustatyti kriterijai leidžia šią nuostatą taikantiems subjektams traktuoti ją nevienareikšmiškai ir nustatyti subjektyvius naudą aplinkai išreiškiančius kriterijus. Tokiu būdu, pavyzdžiui, nors ir esant visiems GVNT projekto 12 straipsnio 5 dalyje nustatytiems kriterijams, pagal kuriuos savivaldybės teritorija privalo būti įtraukiama į viešąją geriamojo vandens tiekimo teritoriją, bei joje numatyta infrastruktūros plėtra, tačiau motyvuojant tuo, kad tai neduos naudos aplinkai, pareiga pasirūpinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti perkeliama teritorijos vystytojui, ar individualiai vartotojams.
Nenustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis priimami sprendimai neįtraukti tam tikrų teritorijų į centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų plėtros planus mažina centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų plėtros planavimo proceso skaidrumą, bei sudaro sąlygas savivaldybėms išvengti pareigos užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, ją perkeliant kitiems subjektams. Siūlome svarstyti galimybę tobulinti šias GVNT projekto nuostatas, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
asociacija, 2022-07-20 (pasiūlymai teikti
1016
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, tačiau funkcija nustatyti geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų, įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį palikta savivaldybių taryboms. Pastebime, kad geriamojo vandens tiekimas, nuotekų tvarkymas ir šių veiklų apskaita yra vienas gamybinis ciklas: pagaminau, suteikiau paslaugas, apskaičiavau ir pardaviau. Paslaugų kainų sąnaudos yra betarpiškai susijusios.
Toks paslaugų kainų nustatymo funkcijos padalinimas skirtingoms institucijoms (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir savivaldybių taryboms) yra nelogiškas, nepagrįstas, nepateisinamas. Dėl to siūlome Projektu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 (toliau – Įstatymo projektas) 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą funkciją pavesti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Tai leistų, nustatant geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų, įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį, įgyvendinti priežastingumo, skaidrumo, objektyvumo, pastovumo, patikimumo principus, bei sumažinti viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų biurokratinę naštą. Jei nebūtų pritarta šiam pasiūlymui, prašome nustatyti, kad geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų, įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta Geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodika, nustato geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdyba, o kai ji nesudaroma – įmonės vadovas. Visgi, įvertinant kainų nustatymo atsakomybės, teisingumo klausimus ir įgyvendinant aukščiau išvardintus teikiamų paslaugų ir geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų, įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio nustatymo principus bei pateisinant vartotojų ir abonentų lūkesčius, geriausias variantas būtų, kad aptariamą mokestį nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Pritarti
asociacija, 2022-07-20 (pasiūlymai teikti
1514 2.
Įstatymo projekto 15 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustačiusi, kad garantinis vandens tiekėjas neatitinka garantiniam vandens teikėjui taikomų kriterijų, nustatytų šio straipsnio 11 dalyje, įpareigoja garantinį vandens tiekėją per 6 mėnesius pagerinti nustatytus rodiklius, per nustatytą terminą nepagerinus nustatytų rodiklių paskiria kitą garantinį vandens tiekėją iš kito regiono. Šią nuostatą siūlome keisti, nustatant, kad kitu garantiniu vandens tiekėju skiriamas iš to paties ar kito regiono vandens tiekėjas. Pritarti
projekto 15 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esantys viešieji vandens tiekėjai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui per metus, kas ketvirtį, turi mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam vandens tiekėjui suskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti.
Iš aptariamos nuostatos nėra aišku:
sumokėtas per metus,
paslaugų teikimui) garantinis geriamojo vandens tiekėjas (priešingu atveju, garantinis vandens tiekėjas dar stiprės, o likusieji regiono tiekėjai silpnės),
projekto 15 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka iki garantinio vandens tiekimo vykdymo, koks surinktų iš regione veikiančių viešųjų vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų lėšų likimas (ar jos lieka buvusiam paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, ar jos perduodamos naujam paskirtam garantiniam vandens tiekėjui). Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekte nustatyta, kad mokamas 2 proc. dydis per metus. Įmokos garantiniam vandens tiekėjui siūlomos numatyti siekiant amortizuoti išlaidas, kurias garantinis vandens tiekėjas patirs vykdydamas garantinį vandens tiekimą. Siūloma nustatyti, kad įmokas mokėtų įmonės, kurioms, galimai, gali prireikti garantinių paslaugų. Siekiant aiškumo siūloma patikslinti 15 straipsnio 15 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 15 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esantys viešieji vandens tiekėjai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui per metus, kas ketvirtį, turi mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam vandens tiekėjui suskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti, įmokas mokant kas ketvirtį nuo garantinio vandens tiekėjo paskyrimo dienos.“
asociacija, 2022-07-20 (pasiūlymai teikti
1516
projekto 15 straipsnio 16 dalyje įtvirtinama, kad garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pradėjęs vykdyti garantinis vandens tiekėjas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą. Tuo tarpu Įstatymo projekto 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigtam regioniniam viešajam vandens tiekėjui nustatoma pereinamojo laikotarpio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, kai tos pačios kategorijos vartotojai ir abonentai moka skirtingą paslaugų kainą, kuri nustatyta reorganizuotiems viešiesiems vandens tiekėjams iki regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo, kol bus įgyvendintos veiklos efektyvinimo priemonės, bet ne ilgiau kaip 3 metus.
Visų pirma pastebėtina, kad paminėtos nuostatos nelogiškos, nes reiškia, kad garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu vartotojai ir abonentai pradėtų mokėti garantinio vandens tiekėjo paslaugų kainą, o sujungus garantinį vandens tiekėją su įmone, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, į regioninį vandens tiekėją, pagal Įstatymo projekto 33 straipsnio 6 dalį abonentai ir vartotojai vėl turėtų mokėti įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, paslaugų kainą. Dėl to, taip pat atsižvelgiant į tai, kad garantinio vandens tiekėjo paslaugų kaina bus mažesnė už viešojo vandens tiekėjo, kuriam panaikinta licencija, paslaugų kainą, o Įstatymo projekto 15 straipsnio 15 dalyje numatytų lėšų (per metus, kas ketvirtį, mokamų 2 procentų) gali nepakakti garantiniam vandens tiekimui vykdyti, siūlytina nustatyti, kad garantinis vandens tiekėjas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, paslaugų kainą už garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos vykdymą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projektu 33 straipsnio 6 dalis reglamentuoja savanorišką įmonių jungimąsi.
Tuo atveju įsteigtam regioniniam viešajam vandens tiekėjui nustatoma pereinamojo laikotarpio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, kai buvusiose atskirose įmonėse tos pačios kategorijos vartotojai ir abonentai moka skirtingą paslaugų kainą, tokią kuri buvo nustatyta viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams iki jų jungimo, t.y. iki regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo, kol bus įgyvendintos veiklos efektyvinimo priemonės, bet ne ilgiau nei 3 metus nuo regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo dienos. Įstatymo projekto 15 straipsnio 16 dalis reglamentuoja atvejus, kai garantinis vandens tiekėjas bus jungiamas su įmone, kuriai panaikintas licencijos galiojimas ir tuo atveju 33 straipsnio 6 dalies nuostatos nebus taikomos. Siekiant šių nuostatų atskyrimo, siūloma patikslinti projekto 15 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 15 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pradėjęs vykdyti garantinis vandens tiekėjas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą Viešojo vandens tiekėjo, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, vartotojai ir abonentai garantiniam vandens tiekėjui moka garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą.“
asociacija, 2022-07-20 (pasiūlymai teikti
1622 5.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta, kad bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Siūlome nekeisti šios nuostatos ir Projekto 16 straipsnio 22 dalį išdėstyti taip:
„22. Bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens
tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir viešieji vandens tiekėjai. Papildomų lėšų už bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimą ir remontą iš abonentų ir vartotojų neturi būti prašoma.“. Pritarti
asociacija, 2022-07-20 (pasiūlymai teikti
32
papildyti Projekto 32 straipsnį, kadangi esamos Projekto nuostatos iš esmės neišsprendžia praktikoje problema, teikiant naujos redakcijos sutartis vartotojams. Tačiau šiuo atveju terminuotų sutarčių pasirašymas nebūtų išeitis, kadangi vandentvarkos įmonės patirtų ženklių papildomų administracinių resursų dėl itin didelio vartotojų skaičiaus, tačiau siūlytume taip pat nustatyti aiškesnį sutarčių atnaujinimo ar persirašymo mechanizmą. Spręsti pagrindiniame komitete
7Lietuvos vandens tiekėjų asociacija,
2022-07-20 (pasiūlymai teikti
3251 N 7.
Siūlome papildyti Projekto 32 straipsnį nauja 51 dalimi, kurioje būtų nurodyta, kad: „Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas turi teisę vienašališkai nutraukti geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį bei pateikti abonentui naujos redakcijos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, jeigu: 1) galiojanti sutartis nebeatitinka teisės aktų reikalavimų dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo; 2) jeigu pasikeičia viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo paslaugų teikimo galimybės, pavyzdžiui, infrastruktūros galimybių ribos.“. Spręsti pagrindiniame komitete
2022-09-07 Nr. (6)-SD-580 (2022-09-08 Nr. G-2022-7324)341
nepritaria Projekto Nr. 1 3 str. 41 punkte pateiktos sąvokos Prioritetinės patalpos apibrėžimui. Teikiamas siūlymas: Prioritetinės patalpos – tai viešųjų pastatų, kuriuose lankytojų ar darbuotojų skaičius didesnis kaip 100-500 (pasirinkti dydį) žmonių per dieną, patalpos su vandens paėmimo įranga, kuria besinaudojantys lankytojai galės patirti su geriamuoju vandeniu susijusią riziką. Projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas vykdytų pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą prioritetinėse patalpose, tačiau geriamojo vandens tiekėjas pastatų vidaus vandentiekio sistemų neeksploatuoja, jas eksploatuoja kitos įmonės, todėl vandens tiekėjas rizikos vertinimo atlikti negali. Tai turėtų atlikti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui tikslinti kad Projekto 3 str. 41 d. pateiktos sąvokos „Prioritetinės patalpos“ apibrėžtį („viešasis pastatas, kuriuo naudojasi asmenys, galintys patirti su geriamuoju vandeniu susijusią riziką“). T. p. žr.
T. p. žr. TD 10 pastabą: „<...> sąvokos „prioritetinės patalpos“ apibrėžtis nėra pakankamai aiški <...>“; Tačiau nepritarti siūlymui, kad pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą prioritetinėse patalpose atliktų VMVT. Įstatymo projekto
(savininkai) ar jų paskirti prižiūrėtojai yra atsakingi už šių patalpų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą.“
asociacija
15
nepritaria Projekto Nr. 1 15 str. 15 punktui – ,,Visi viešieji vandens tiekėjai, išskyrus konkurso būdu nustatytus garantinius vandens tiekėjus, laimėjusiam konkursą garantiniam vandens tiekėjui, turi kas ketvirtį mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau nei garantiniam vandens tiekėjui suskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 proc. vidutinės svertinės kapitalo kainos, garantinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimui“. Savivaldybėms neaiški, nesuprantama ir nelogiška nuostata, kodėl atskirai veikianti įmonė privalo mokėti regioninei įmonei mokestį, taip sumažindama galimybes investicijoms į savą ūkį ar uždirbti pelną. Kyla klausimas kokiu tikslu bus mokamas šis mokestis ir kur bus panaudojamas. Nepritarti Siūlomu garantinio mechanizmo reguliavimu siekiama apsaugoti vartotojų interesus gauti nepertraukiamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
veterinarijos tarnyba
41
pritaria Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymui, kad Projekto 3 str.
„viešasis pastatas, kuriuo naudojasi asmenys, galintys patirti su geriamuoju
vandeniu susijusią riziką“) turi būti tikslinama. Ši sąvoka svarbi
2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (toliau – GVD) įgyvendinimui. VMVT atkreipia dėmesį, kad sąvokos „viešasis pastatas“ apibrėžties tikslas skiriasi nuo GVD sąvokos „prioritetinės patalpos“ apibrėžties tikslo. DVD pateikiamos sąvokos „prioritetinės patalpos“ apibrėžties tikslas apsaugoti gyventojus nuo rizikos jų -sveikatai dėl vandens taršos švinu ir legionelėmis pastatų vidaus vandentiekiuose. Todėl prioritetinėmis patalpomis laikytinos tik tam tikros viešojo naudojimo patalpos, kuriomis naudojasi daug žmonių, galinčių patirti su vandeniu susijusią riziką (pvz., viešbučiai, sporto kompleksai, baseinai, ligoninės, įkalinimo įstaigos ir pan.). Projektu numatyta, kad už vidaus paskirstymo sistemų rizikos vertinimą (ši prievolė nustatyta GVD) atsakingi prioritetinių patalpų valdytojai (savininkai) ar jų paskirti prižiūrėtojai. Taigi, jeigu valstybė narė tiksliai neapibrėš, kas laikoma prioritetinėmis patalpomis, pagal Projekto nuostatas šių patalpų savininkams bus sukelta didelė našta vykdyti vandens stebėseną visose viešosiose patalpose. VMVT siūlo patikslinti prioritetinių patalpų sąvoką, ją susiaurinant ir apibrėžiant prioritetinių patalpų paskirtį ir dydį, pvz.: pagal naudotojų /lankytojų / lovų skaičių, plotą ir /ar kitus kriterijus. 2. VMVT nepritaria Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymui, kad pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą prioritetinėse patalpose atliktų VMVT. VMVT atkreipia dėmesį, kad pagal Projekto 16 str.
patalpų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą yra atsakingi ne geriamojo vandens tiekėjai (kaip nurodo Lietuvos savivaldybių asociacija), o prioritetinių patalpų valdytojai (savininkai) ar jų paskirti prižiūrėtojai, kurie yra atsakingi už prioritetinių patalpų vandentiekio eksploatavimą. Projektu nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjas turi ne prievolę, o teisę už papildomą užmokestį atlikti pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą. Be to, VMVT pažymi, kad pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizika susijusi su legionelėmis Legionella ar švinu vidaus vandentiekio sistemoje. Legionella bakterijų atsiradimas susijęs su pastato karšto vandens sistema, o jomis užsikrečiama įkvepiant, pavyzdžiui, prausiantis duše. Tuo tarpu, VMVT įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybinę maisto kontrolę. Maistas (arba maisto produktas), kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 2 straipsnyje, „tai medžiaga arba produktas, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai tikimasi, kad nurys“. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus VMVT mano, kad netikslinga pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą priskirti VMVT. VMVT pritaria Projekto
sistemų rizikos vertinimą būtų atsakingi prioritetinių patalpų valdytojai (savininkai) ar jų paskirti prižiūrėtojai, o kontrolę, esant reikalui, vykdytų institucijos pagal kompetenciją (pvz., VMVT – maisto subjektuose, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – apgyvendinimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose). Pritarti 5.
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
56 Argumentai: Formuojant viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regioną, siūloma neapsiriboti teritorijomis, kurios numatytos Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, nes, siekiant ekonominio efektyvumo, ar net teritoriniu požiūriu gali būti naudingiau formuoti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regioną ne apskričių pagrindu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 56 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,56. Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas (toliau – viešojo vandens tiekimo regionas) – teritorija atitinkanti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnįjį administracinį vienetą ir jo ribas, kurioje savivaldybių institucijos privalo organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.“
10 Argumentai: Pasiūlymu nustatoma, kad Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai parenkant garantinį vandens tiekėją, kuris privalės vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, siekiant ekonominio efektyvumo, neliktų apribojimo paskirti garantinį vandens tiekėją tik iš konkretaus regiono (apskrities) teritorijos – 10 straipsnyje siūloma nenaudoti „regiono“ sąvokos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išrenka geriausius šio straipsnio 11 dalyje nustatytus kriterijus turintį viešąjį vandens tiekėją regione ir motyvuotu sprendimu paskiria jį garantiniu vandens tiekėju, ir įpareigoja jį vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą to regiono savivaldybių viešųjų vandens tiekėjų aptarnaujamose teritorijose.“
11 1-4 Argumentai: Siūloma koreguoti kriterijus, kuriuos turi atitikti garantinis vandens tiekėjas. Pasiūlymu keičiama nuostata, kad garantinis vandens tiekėjas turi būti paskirtas viešojo vandens tiekėju vienoje iš regiono savivaldybių, ir išbraukiama nuostata, kad garantinis vandens tiekėjas turi būti didžiausias pagal vandens tiekimo paslaugų pardavimą regione. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 11 dalies 1-4 punktus ir juos išdėstyti taip:
„11. Garantinis vandens tiekėjas turi atitikti
šiuos kriterijus:
1) turi būti paskirtas viešuoju vandens tiekėju vienoje iš regiono savivaldybių;
2) turi turėti pakankamą finansinį pajėgumą, kuris vertinamas šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje nustatyta tvarka;
3) įsiskolinimo lygis turi būti ne didesnis kaip 5;
4) didžiausias geriamojo vandens tiekimo paslaugų pardavimas regione (m3).“
12 Argumentai: Siekiant ekonominio efektyvumo ir kainų už vandens ir nuotekų tvarkymą savivaldybėse tolygumo, pasiūlymu nustatoma, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba garantiniu vandens tiekėju galėtų parinkti įmonę, kurios metinė apyvarta yra ženkliai didesnė už jai administruoti priskiriamą savivaldybės viešojo vandens tiekėjo įmonę. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12.
Garantiniam vandens tiekėjui administruoti priskiriamo savivaldybės viešojo vandens tiekėjo metinė apyvarta negali viršyti 10 procentų garantinio vandens tiekėjo metinės apyvartos.“
atitinkamai 13-20 dalimis. Pritarti
18 Argumentai: Savivaldybėse veikiančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės didelę dalį pajamų gauna už paslaugų teikimą abonentams. Stambūs abonentai, dėl išaugusių energijos sąnaudų padidėjus centralizuoto vandens tiekimo kainai, arba mažina gamybą, arba siekia individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir
(arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Dėl to svarbu didinti stambių abonentų suinteresuotumą naudotis centralizuotąja vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema – didžiųjų abonentų turėjimas leidžia vandentvarkos bendrovėms užtikrinti mažesnį vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų lygį visiems vartotojams (gyventojams). Pasiūlymu siekiama nustatyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos galėtų būti diferencijuojamos pagal suvartojamo vandens ir
(arba) pašalinamų nuotekų kiekį. Tokiu būdu vandentvarkos bendrovės galėtų taikyti mažesnę vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą abonentams, naudojantiems didesnį geriamojo vandens kiekį ar išleidžiantiems daugiau nuotekų. Tokia kainodara skatintų didžiuosius abonentus naudotis centralizuotąja vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema, o tai vandentvarkos įmonėms leistų užtikrinti mažesnę vandens tiekimo kainą savivaldybės gyventojams. Pažymėtina, kad panašus stambaus vartotojo statuso suteikimas ir su tuo susijęs kainų reguliavimas yra numatytas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymuose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją, suvartojamo vandens ir (arba) pašalinamų nuotekų kiekį. Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys.“
Simonas Gentvilas, 2022-09-2333
Argumentai: Geriamojo vandens išgavimo, ruošimo, teikimo ir nuotekų tvarkymo technologiniai procesai susiję su elektros energijos vartojimu, todėl viena iš pagrindinių geriamojo vandens tiekimo įmonių sąnaudų yra energetikos išteklių sąnaudos. Atsižvelgiant į geriamojo vandens tiekimo įmonių technologinius procesus ir apimtis, energetikos išteklių sąnaudos sudaro apie 10-20 proc. visų geriamojo vandens tiekimo įmonių sąnaudų. Pažymėtina, kad šiais metais elektros sąnaudos išaugo 3-5 kartus daugiau nei praeitais metais, o geriamojo vandens tiekimo įmonės savo vartotojams taiko kainas kurios buvo suskaičiuotos anksčiau, neįvertintus išaugusių energetinių resursų kainų. Atsižvelgiant į tai, geriamojo vandens tiekimo įmonės negauna pajamų, kurios būtinos padengti išaugusias elektros energijos kainas ir užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tęstinumą. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 33 straipsnio 23 dalį išdėstyti taip: „23.
Jeigu bendras geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti elektros ir (arba) dujų naudojamų išorinių paslaugų teikėjų ir tiekėjų tarifų ir įkainių vidutinis pokytis viršija 30 proc., geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai papildomos elektros ir (arba) dujų sąnaudų pokyčio kainų dedamosios dėl išorinių paslaugų teikėjų padidėjusių sąnaudų pagrindimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, gavusi šį pagrindimą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nustato papildomą kainų dedamąją dėl elektros ir (arba) dujų išorinių paslaugų teikėjų ir tiekėjų padidėjusių sąnaudų pokyčio, kuri galioja iki atitinkamai bazinės, ar kasmet perskaičiuojamos kainos galiojimo termino pabaigos. Bazines ir perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka teikia ne anksčiau kaip po 5 mėnesių nuo ankstesnio šių kainų įsigaliojimo dienos.“ Pritarti 7.
Seimo narys
2 Argumentai: Įvertinant tai, kad šiais metais elektros ir dujų sąnaudos išaugo 3-5 kartus daugiau nei praeitais metais, o geriamojo vandens tiekimo įmonių kainos gali būti peržiūrėtos tik kartą per metus t. y. dalis įmonių šiuo metu savo vartotojams taiko kainas, kurios buvo suskaičiuotos anksčiau, neįvertinus išaugusių energetinių resursų kainų, todėl geriamojo vandens tiekimo įmonės negauna pajamų, kurios būtinos padengti išaugusias elektros energijos ir dujų kainas ir užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tęstinumą, atsižvelgiant į Įstatymo projekto nuostatas, numatančias dažnesnį vandens paslaugų kainų peržiūrėjimą, siūloma nustatyti, kad Įstatymo projektas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras, sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. 2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. lapkričio 1 d. kiekviename regione paskiria garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją. 4. 3.
procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas. 5. 4. Savivaldybės institucijos iki 2027 m. gruodžio 31 d. perduoda viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.“
Simonas Gentvilas 2022-09-2133
N Argumentai: Siekiant padėti Ukrainos vandentvarkos sektoriui užtikrinti gyventojams saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, apsaugoti aplinką nuo žalingo poveikio, siūloma papildyti Įstatymo projektą nuostatomis, suteikiančiomis galimybę, savivaldybių taryboms pritarus, į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas įskaičiuoti 0,01 Eur/m3 lėšas, kurių paskirtis – suteikti paramą Ukrainos vandentvarkos ūkiui atstatyti ir palaikyti. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Įstatymo projekto 33 straipsnį nauja 26 dalimi:
„26. Savivaldybės tarybai pritarus, į geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines
nuotekas) tvarkymo paslaugų kainas įskaičiuojamos 0,01 Eur/m³lėšos, skirtos paramai Ukrainos vandentvarkos ūkiui atstatyti ir palaikyti. Viešieji geriamojo vandens tiekėjai, regioniniai viešieji geriamojo vandens tiekėjai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikdami perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą, kartu teikia savivaldybės tarybos sprendimą dėl paramos Ukrainos vandentvarkos ūkiui atstatyti ir palaikyti. Už paramos teikimą atsakingas viešasis geriamojo vandens tiekėjas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas.
Jei parama nebuvo suteikta ar suteikta nevisiškai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustatydama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir kiekvienais metais perskaičiuodama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, įvertina nesuteiktos paramos įtaką bazinei kainai ir ją koreguoja. Paramos Ukrainos vandentvarkos ūkiui atstatyti ir palaikyti teikimo tvarką nustato savivaldybės taryba“. Nebalsuota Posėdžio metu informuota, kad Pasiūlymas atsiimtas. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1805 (nauja redakcija) ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
išvados projektas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Judita Vaišnorienė, Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Donatas Jasas, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktorius Vaidotas Ramonas, AB
„Klaipėdos vanduo“ Teisės departamento direktorė Jūratė Šiaulienė, asociacijos
„Vandens jėga“ direktorius Marius Švaikauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
centre. Pritarti
departamentas 2022-06-163 1, 5, 6, 19, 27, 28, 32, 47, 53 2.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatose, kalbant apie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, nurodoma, kad ši infrastruktūra gali priklausyti nuosavybės teise garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba būti kitaip jo valdoma ir (arba) naudojama (pvz., keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1, 28, 47, 53 dalys), o kitose šio straipsnio nuostatose tai nėra nurodoma (pvz., keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5, 6, 19, 27, 32 dalys). Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5, 6, 19, 27, 32 dalis nereikėtų atitinkamai patikslinti, nes, manytina, kad garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdydamas garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, naudoja jam nuosavybės teise priklausančią ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ir
(arba) naudojamą minėtą infrastruktūrą. Pritarti
departamentas
7
dalyje po žodžio „regioninio“ įrašytinas žodis „viešojo“, po žodžio
„garantinio“ įrašytinas žodis „geriamojo“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo
įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje apibrėžtą sąvoką „centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema“, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje prieš žodžius „nuotekų surinkimo sistemą“ nereikėtų įrašyti žodžio
„centralizuotąją“, nes projekto nuostatose nėra apibrėžta sąvoka „nuotekų
surinkimo sistema“. Pastaroji pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 47 daliai, 22 straipsnio 2 dalies 8 punktui. Pritarti
departamentas 2022-06-163 14, 23,51
dėmesį, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14, 23 ir 51 dalių numeracijos tikslintinos. Pritarti
departamentas
14
straipsnio 14 dalyje po žodžių „regioninio viešojo“ įrašytinas žodis „geriamojo“. Pritarti
departamentas
18
dėmesį, kad teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos norminiu, o ne pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje atsisakyti nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17, 19, 23, 24, 25, 27, 36, 40, 44 ir 50 dalių, 9 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių, 15 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 6 dalies 1-2 punktų,
ir 2 dalių, 21 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir
dalies 1 punkto, 5 dalies 2 punkto, 8 dalies, 35 straipsnio 1, 3, 11 ir
pagrindiniame komitete
departamentas 2022-06-163 18,38
įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje kalbant apie Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos galiojimą atsisakytina neaiškaus pobūdžio žodžių junginio „kitais jos galiojimo metais“, kurį suprasti ir traktuoti galima įvairiai, pavyzdžiui, jog kaina turi būti perskaičiuojama tik antraisiais metais arba kiekvienais paskesniais metais.
Manytina, jog turima omenyje antrieji ir visi sekantys galiojimo metai, todėl nuostatos turinys tikslintinas. Analogiško pobūdžio pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 38 dalies. Pritarti
kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės sklypas“ ir siekiant įstatyme vartoti įstatymuose apibrėžtas sąvokas, tikslintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 dalis, vietoj žodžio
„sklypo“ įrašant žodžius „žemės sklypo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 ir 37 dalims, 16 straipsnio 19 daliai ir 23 straipsnio 2 dalies 4 punktui. Pritarti
departamentas
28
straipsnio 28 dalyje prieš žodį „regioniniam“ įrašytinas žodis „arba“, o po jo įrašytinas žodis „viešajam“. Pritarti
departamentas
41
siūlomos nustatyti sąvokos „prioritetinės patalpos“ apibrėžtis nėra pakankamai aiški, nes neaišku, kokią riziką, susijusią su geriamuoju vandeniu (pvz., asmenų sveikatai ar pan.) gali patirti asmenys, kurie naudojasi viešuoju pastatu. Be to, su sąvoka „su geriamuoju vandeniu susijusi rizika“ įstatymo nuostatos imperatyviai sieja tam tikrų veiksmų atlikimą. Todėl teigtina, kad įstatyme turi būti pateikta šios sąvokos apibrėžtis arba nuoroda į kitą įstatymą, kuriame ši sąvoka apibrėžiama. Pritarti
departamentas
43 11.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 dalyje po žodžio „garantiniam“ įrašytinas žodis
įstatymo 3 straipsnio 43 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtis nėra aiški, nes iš jų neaišku, kodėl Valstybinė energetikos reguliavimo taryba motyvuotu sprendimu nustato reikalavimą tik geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui bei paviršinių nuotekų tvarkytojui, o viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ir garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui toks reikalavimas nėra nustatomas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 11 dalį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba motyvuotu sprendimu nustato reikalavimą geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, t. y. ne tik geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, bet ir viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui bei regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (nes sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“ pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą savo turiniu apima ir minėtus subjektus), tačiau minėtose projekto nuostatose nėra kalbama apie garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 dalies ir 32 straipsnio 9, 10, 11 bei 14 dalių nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje, aiškiai jose nurodant, kuriems subjektams šios nuostatos yra taikomos. Be to, dėl analogiškų priežasčių reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio
departamentas
44
įstatymo 3 straipsnio 44 dalyje po žodžio „garantinį“ įrašytinas žodis „geriamojo“. Pritarti 14.
departamentas
46
įstatymo 3 straipsnio 46 dalyje vietoj žodžio „tiekiui“ įrašytinas žodis
„tiekėjui“, taip pat prieš žodžius „regioniniam“ ir „garantiniam“ įrašytini
įstatymo 3 straipsnio 49 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos apibrėžtis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad:
nustatyta, jog terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami, todėl šiose projekto nuostatose brauktina formuluotė „(toliau – profesiniai standartai)“ ir atitinkamai turėtų būti tikslinama keičiamo įstatymo 32 straipsnio 14 dalis, kurioje vartojamas šis trumpinys; 15.2. atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 ir 46 dalis reguliavimo apskaitos sistemos patikra ir reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra atliekama ir garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, šiose projekto nuostatose po žodžių „regioninių viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“ įrašytini žodžiai „arba garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“. Pritarti
departamentas
57
tvarkymo“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti
departamentas
58
įstatymo 3 straipsnio 58 dalies formuluotėje „Lietuvos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme“ po žodžio „Lietuvos“ įrašytinas žodis
„Respublikos“, taip pat šiose projekto nuostatose nurodytinas sutrumpintas
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos“), nes pilnas šio įstatymo pavadinimas pirmą kartą nurodytas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje. Pritarti
departamentas
18 18.
Siekiant nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas
„paskiria garantinį vandens tiekėją“ siūlytina išdėstyti atskirame šios
dalies punkte. Spręsti pagrindiniame komitete
departamentas
112
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkte po žodžio „garantinio“ įrašytinas žodis „geriamojo“. Pritarti
departamentas
3
20Svarstytina, ar,
atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kad yra nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atitinkamai nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų, po žodžių „reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“ įrašant žodį „paslaugų“. Pritarti
departamentas
nuostatos, kad savivaldybių administracijų direktoriai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai. Pastebėtina, kad nuostatos naikinimas gali sukelti klausimų dėl šios atsakomybės perkėlimo kitiems asmenims ir trikdyti šios pareigos vykdymo procesą. Pritarti
pasiūlymą Nr. 1
departamentas
16
akto „Geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodika“ pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo
tvirtina „Geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką“.
departamentas
24
Geriamojo vandens įstatyme ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme vartojamas sąvokas, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies
departamentas
2 8,12
derintini su dalies esme, vietoje žodžio „siekdamos“ vartojant žodį
„Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentą“. Atkreiptinas dėmesys, kad
vadovaujantis Rekomendacijų 76 punktu, aukštesnės teisinės galios teisės akte taip pat turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus. Tokiu atveju gali būti formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nurodyti subjektą, kuris tvirtina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 straipsnio 9 punkte nurodytą reglamentą. Pritarus šiai pastabai, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 ir 9 dalių, 16 straipsnio 13 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir kitose projekto nuostatose, kuriose teikiamos nuorodos į aprašus, reglamentus ir taisykles. Pritarti 26.
departamentas
29
tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalį viena viešosios sutarties šalimi gali būti ir garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio
„ar garantiniu vandens tiekėju“, nes sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“
pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą savo turiniu neapima sąvokos „garantinis vandens tiekėjas“. Pritarti
departamentas
212
27Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 12 punkte siūloma nustatyti,
kad savivaldybės vykdomoji institucija siekdama pagerinti prieigą prie geriamojo vandens užtikrina, kad viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose būtų sudarytos galimybės gauti geriamojo vandens ir užtikrina reikalingų įrenginių įrengimą, eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. santykyje su jos taikymo apimtimi kelia abejonių. Pastebėtina, kad nuostatos turinys yra imperatyvus, įpareigojantis užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens visose viešosiose erdvėse ir visuose viešuosiuose pastatuose, ten įrengiant reikalingus įrenginius, užtikrinant jų eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą. Manytina, kad tokio pobūdžio reikalavimas yra neįgyvendinamas nei finansiniu, nei skirto jam atlikti laiko požiūriu. Todėl svarstytina, ar nuostata neturėtų būti tikslinama, nustatant, pavyzdžiui, kokius kriterijus turėtų atitikti viešosios erdvės ir viešieji pastatai, kuriuose turi būti užtikrina prieiga prie geriamojo vandens ir kt., kad šią nuostatą objektyviai būtų įmanoma įgyvendinti. Be to, šiose nuostatose žodis
„pastatuos“ keistinas žodžiu „pastatuose“. Pritarti
departamentas
213 28.
Siekiant įstatyme vienodų sąvokų vartojimo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies
„sveikata“ ir „žmonių sveikata“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai,
kad keičiamo įstatymo tekste yra vartojamos tokios sąvokos kaip „visuomenės sveikata“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnis), „žmonių sveikata“ (keičiamo įstatymo 1 straipsnis, 3 straipsnio 50 dalis ir kt.), „gyventojų sveikata“ (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalies 3 punktas), „sveikata“ (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 17 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 18 punktas), todėl, siekiant aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina peržiūrėti keičiamo įstatymo tekstą ir jame vartoti vieną kurią iš šių sąvokų. Pritarti
departamentas
1
įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatose nėra aiškus formuluotės
„savivaldybių institucijos pagal joms suteiktus įgaliojimus“ turinys,
t. y. neaišku, kas tuos įgaliojimus minėtoms institucijoms suteikia. Be to, šių projekto nuostatų formuluotėje „geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros plėtrą“ siūlytina atsisakyti padėto kablelio, nes kitu atveju ši formuluotė nėra pakankamai aiški minėtų projekto nuostatų kontekste. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
51
žodžių „deklaravusių gyvenamąją vietą“ siūlytina įrašyti žodį „toje“. Pritarti
departamentas
1
teisės aktų glaustumo reikalavimus, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatose vietoj sąvokos „viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione“ reikėtų vartoti šios sąvokos trumpinį, įvestą keičiamo įstatymo
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje yra nurodoma „<...> nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimus“. Vadovaujantis Rekomendacijų 76 punktu vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pavyzdžiui:
„teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta
tvarka“ ir panašiai. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pavyzdžiui, „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis tikslintina pagal Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus. Pritarus šiai pastaba, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 32 straipsnio 2 ir 3 dalių. Pritarti
departamentas
7
įstatymo 13 straipsnio 7 dalies formuluotėje „regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas“ brauktinas žodis „geriamojo“. Pritarti
departamentas
7
antrajame sakinyje žodžius „visi jie“ pakeisti žodžiais „viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. Pritarti
departamentas
15115
įstatymo 14 straipsnio 1 dalies formuluotėje „viešojo geriamojo vandens tiekimo regione“ brauktinas žodis „geriamojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 15 daliai. Pritarti
departamentas
2 36.
Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „garantinis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymas pradedamas per 5 darbo dienas, įsigaliojus sprendimui panaikinti licencijos galiojimą“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą; taip pat nėra aišku, koks subjektas, įsigaliojus sprendimui panaikinti licencijos galiojimą, vykdytų geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą iki tol, kol bus pradėtas vykdyti garantinis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymas, nes įstatymu nustatomas ilgiausiai 5 darbo dienų terminas minėtai veiklai pradėti, o panaikinus licenciją, viešasis vandens tiekėjas šios veiklos vykdyti jau nebegalėtų. Pritarti
departamentas
3
vandens tiekėjas garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą vykdo, kol pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas jis bus paskirtas regioniniu viešuoju vandens tiekėju“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas keletu aspektų. Pastebėtina, kad šio straipsnio
aišku kokiam terminui skiriamas garantinis vandens tiekėjas, ar galima garantinį vandens tiekėją skirti regioniniu viešuoju vandens tiekėju kol nėra suėjęs 5 metų terminas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal pacituotą nuostatą, garantinis vandens tiekėjas būtų vieninteliu asmeniu, kurį būtų privaloma skirti regioniniu viešuoju vandens tiekėju. Svarstytina, ar regioniniu viešuoju vandens tiekėju negalėtų būti skiriamas kitas viešasis vandens tiekėjas, turintis atitinkamą licenciją, nei garantinis vandens tiekėjas. Pritarti
departamentas
5 38.
Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje, siekiant užtikrinti nuosavybės teisės apsaugą, siūlytina nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kito turto, reikalingo garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui vykdyti, neatlygintino perdavimo valdyti ir naudoti garantiniam vandens tiekėjui terminą, galimai jį susiejant su garantinio vandens tiekimo vykdymo laikotarpiu. Pritarti
departamentas 2022-06-1615 6,19
įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nėra aiškus formuluotės „licencijos galiojimą praradusiam viešajam vandens tiekėjui“ turinys, nes paprastai subjektui yra panaikinamas licencijos galiojimas, o ne jis „praranda licencijos galiojimą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 19 daliai. Pritarti
departamentas 2022-06-1615 8,10
įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nėra aiškus formuluotės „garantinio vandens tiekimo teritorijoje“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta projekto nuostatose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje vartojamos formuluotės „viešųjų vandens tiekėjų aptarnaujamose teritorijose“. Pritarti
departamentas
10
aiškumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžio
„turintį“ įrašytinas žodis „atitinkantį“. Pritarti
įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nėra aiškus sąvokos „regiono“ turinys, t. y. neaišku, ar turimas omenyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje apibrėžtas „viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas“, ar koks kitas regionas. Siekiant aiškumo, projekte reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtas sąvokas (ar įvestus jų trumpinius).
Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 1 punkte, 14 dalyje bei projekto 2 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos „regionas“. Pritarti
11
vandens tiekėjas turi atitikti nurodytus kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku, ar garantinis vandens tiekėjas turi atitikti visus nurodytus kriterijus, ar tik vieną iš jų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti keičiamojo įstatymo 15 straipsnio 11 dalį. Pritarti
departamentas
112
įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 2 punkte nėra aiški pateikta nuoroda
„šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje“, nes
minėta dalis turi tik du punktus. Pritarti
departamentas
113
turi būti ne didesnis kaip 5“ turinys. Nei iš keičiamo įstatymo nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku kaip šis lygis yra apskaičiuojamas, kas nustato šį lygį ar kur jis yra reglamentuotas. Siekiant aiškumo, siūlytina keičiamojo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies
departamentas
12
vandens tiekėjas skiriamas 5 metų laikotarpiui. Pažymėtina, jog toks paskyrimo terminas nei įstatymo projekte, nei projekto aiškinamajame rašte nėra paaiškinamas ir motyvuojamas.
Pastebėtina, kad pagal galiojantį reguliavimą garantinis vandens tiekėjas skiriamas vieneriems metams su galimybe šį terminą pratęsti dar vienerių metų terminui, šiuos terminus siejant su būtinybe paskirti įprastu pagrindu veikiantį geriamojo vandens tiekėją. Svarstytina, ar šis 5 metų terminas pernelyg neapriboja savivaldybių teisės skirti viešąjį geriamojo vandens tiekėją įprasta tvarka, nes garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, pagal savo esmę, yra taikomas, kai tam yra objektyvi būtinybė, kai kitas viešasis vandens tiekėjas dėl tam tikrų priežasčių negali vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo nuostatos nenustato, kokie teisiniai veiksmai turėtų būti atlikti, kai pasibaigia šis terminui. Pritarti Argumentai:
Įstatymo projekto 15 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad VERT kiekvienais metais vertina, ar garantinis vandens tiekėjas atitinka garantiniam vandens tiekėjui nustatytus kriterijus, siūloma atsisakyti nuostatos, kad garantinis vandens tiekėjas skiriamas 5 metams. Pasiūlymas: Išbraukti projekto 15 straipsnio 1 dalį:
„12. Garantinis vandens tiekėjas skiriamas 5 metų laikotarpiui“. 47. Seimo kanceliarijos Teisės
departamentas
14
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 14 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl Valstybinė energetikos reguliavimo taryba vietoj rodiklių nepagerinusio garantinio vandens tiekėjo turėtų paskirti kitą garantinį vandens tiekėją iš kito regiono, o ne iš to paties regiono kitą viešąjį vandens tiekėją, kuris atitiktų garantiniam vandens tiekėjui įstatyme nustatytus kriterijus. Svarstytinas toks siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 16 straipsnio 14 dalį: „14.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustačiusi, kad garantinis vandens tiekėjas neatitinka garantiniam vandens teikėjui taikomų kriterijų, nustatytų šio straipsnio 11 dalyje, įpareigoja garantinį vandens tiekėją per 6 mėnesius pagerinti nustatytus rodiklius, per nustatytą terminą nepagerinus nustatytų rodiklių paskiria kitą garantinį vandens tiekėją iš to paties arba kito viešojo vandens tiekimo regiono.“
15
suprantamos keičiamo įstatymo 15 straipsnio 15 dalies nuostatos tuo aspektu, kad nėra aišku, kada viešieji vandens tiekėjai turėtų mokėti įstatyme nustatytą įmoką Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, t. y. neaišku, ar šios įmokos turi būti mokamos, kai garantinis vandens tiekėjas pradeda vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, ar nuo to momento, kai jis yra paskiriamas, bet minėtos veiklos nevykdo (iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iš anksto turi paskirti garantinį vandens tiekėją, kuris veiklą vykdytų tik atsiradus keičiamame įstatyme nustatytoms aplinkybėms). Pritarti
departamentas
16
49Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes,
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 16 dalyje vietoj žodžių „įmonės, kuriai“ reikėtų įrašyti žodžius „viešojo vandens tiekėjo, kuriam“.
Be to, šiose projekto nuostatose kalbiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą“ turinys, nes neaišku, ar turima omenyje, kad garantinis vandens tiekėjas turi teikti paslaugas už tokias pačias kainas kaip ir viešasis vandens tiekėjas, kuriam panaikintas licencijos galiojimas (tokiu atveju nėra aiškus šios projekto nuostatos tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba), ar turimi omenyje abonentų ir vartotojų mokėjimai už jiems suteiktas paslaugas. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 15 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pradėjęs
vykdyti garantinis vandens tiekėjas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą Viešojo vandens tiekėjo, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, vartotojai ir abonentai garantiniam vandens tiekėjui moka garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą.“
departamentas
1 50.
Vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimais ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte jau yra įtvirtinta, jog savivaldybių tarybos tvirtina infrastruktūros plėtros planus, tikslintinos keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, jose išbraukiant žodžius
„savivaldybės tarybos patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo“ kaip perteklinius. Pritarti
departamentas
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje įvestą šioje dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį, tikslintina keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotė „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane“, joje išbraukiant žodžius „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“. Be to, siekiant šiose nuostatose vartojamų formuluočių suderinamumo, šių nuostatų paskutiniajame sakinyje po žodžių
„kitas pradėto geriamojo vandens tiekimo ir“ įrašytinas žodis skliaustuose
„(arba)“. Analogiško turinio pirmoji pastaba dėl
žodžių išbraukimo taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 daliai. Pritarti
departamentas
4
„įstatymo 16“, nes teikiant nuorodą į to paties straipsnio dalis, kuriame ir
yra teikiama nuoroda, užtenka nurodyti šio straipsnio dalis, į kurias teikiama nuoroda. Pritarti
departamentas
6
iki dvitaškio vietoj žodžio „neviešajam“ įrašytini žodžiai „ne viešajam“, nes kitu atveju šios keičiamo įstatymo nuostatos nėra aiškiai suprantamos. Pritarti
departamentas 2022-06-1616 6,101 54.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 dalyje kalbama apie geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimą ar perėmimą. Pažymėtina, jog kalbant apie išpirkimą atliekamų veiksmų pobūdis yra aiškus, tačiau pažymime, kad terminas
„perėmimas“ stokoja teisinio aiškumo, nes neaišku, apie kokio pobūdžio
veiksmus kalbama, ar tai turėtų ir galėtų būti priverstinis, ar savanoriškas nuosavybės teisės perėmimas neatlygintinai, ar kalbama tik apie galimybę perimti infrastruktūros valdymą ir (ar) naudojimą. Pažymėtina, jog šis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, su galimu nuosavybės teisės ribojimu, todėl nuostatos turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš poįstatyminio teisės akto turinio. Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jei nuostata apimtų ir priverstinį nuosavybės perėmimą, nenustačius teisingo atlygio už tokią nuosavybę, nuostata turėtų būti svarstoma dėl galimo prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės teisės apsaugos principui. Nepritarti Įstatymo projekto 16 straipsnyje minimas infrastruktūros perėmimas siejamas su infrastruktūros naudojimu sudarius sutartis (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) bei savanorišku infrastruktūros perdavimu. Minėto straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „<...> šalims susitarus, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti perduota viešojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn neatlygintinai.“ Atsižvelgiant į tai, tik šalims susitarus, infrastruktūra galės būti perimta neatlygintinai. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
61
įstatymo įsigaliojimo dienos“ nėra aiški, nes neaišku, koks įstatymas aktualioje redakcijoje bus turimas omenyje. Pritarti
departamentas 2022-06-1616 56.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnyje reikėtų suvienodinti skirtingai vartojamas formuluotes: „šio straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus“ (6 dalies nuostatos iki dvitaškio),
„šio straipsnio 11 ir 12 dalyse įtvirtintus tinkamumo ir reikalingumo
kriterijus“ (8 dalis), „šio straipsnio 11 ir 12 dalyje nustatytais geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto tinkamumo ir reikalingumo kriterijais“ (9 dalis). Pritarti
departamentas
113
departamentas
12 1,2
punkte vietoj formuluotės „viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje“ įrašytina formuluotė „viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 2 punktui. Pritarti
departamentas
16
įrašytinas žodis „viešojo“. Pritarti
departamentas
17
kalendorinių dienų po rašto, apie planuojamą teikti prašymą teismui dėl infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo, išsiuntimo dienos
„negavus atsakymo iš geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo,
paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko, laikoma, kad su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininku susitarti nepavyko“.
Atkreipiame dėmesį, kad asmuo, kuriam buvo siųstas raštas gali ne tik neatsakyti, bet ir pateikti tam tikrą atsakymą, todėl siūlytina analizuojamoje nuostatoje aptarti ir tokius atvejus. Pritarti
departamentas
17
formuluotėje „regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas“ brauktinas žodis „geriamojo“; trečiajame sakinyje prieš žodį „paslaugomis“ įrašytini žodžiai „paviršinių nuotekų tvarkymo“. Pritarti
departamentas 2022-06-1616 19,
įrašytinas žodis „viešojo“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvestą trumpinį, reikėtų įvertinti, ar tikslingai šiose projekto nuostatose vartojama sąvoka
„geriamojo vandens tiekėjas“. Pastaroji pastaba taikytina ir keičiamo
įstatymo 16 straipsnio 23, 24, 25, 26 dalims. Pritarti
departamentas
232013
„prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą
ir (arba) nuotekų tvarkymą“ nereikėtų įrašyti formuluotės „viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Pritarti 64.
departamentas
16721
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis“. Atkreipiame dėmesį, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra garantiniam vandens tiekėjui yra perduodama valdyti ir naudoti, o garantinis vandens tiekėjas įpareigojamas tokią infrastruktūrą prižiūrėti. Pastebėtina, jog analizuojant tokį reguliavimą, gali kilti abejonė, kieno lėšomis turi būti atliekama infrastruktūros priežiūra ir remontas. Kartu pažymime, jog gali susiklostyti ir atvejai, kai infrastruktūros savininkas, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atveju, bus finansiškai nepajėgus atlikti infrastruktūros priežiūrą, ar nevykdys jos dėl kokių nors kitokių priežasčių. Todėl manytina, kad nuostata turėtų būti detalizuota, panaikinant jos taikymo neaiškumus. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 15 straipsnio 7 dalį:
„7. Garantinis vandens tiekėjas, vykdydamas garantinį geriamojo
vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, turi užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, prižiūrėti ir remontuoti garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos vykdymo metu naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų
įrašytinas žodis „viešojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktui. Pritarti 66.
22 24,
vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisai“ reikėtų vartoti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 ir 26 dalyse apibrėžtas sąvokas ir šią formuluotę išdėstyti taip: „geriamojo vandens apskaitos prietaisai ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 25, 26 dalims, 22 straipsnio
departamentas
25
dalyje vartojamas sąvokas „geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas“,
„geriamojo vandens tiekėjo atstovas“ ir „geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų
tvarkytojo įgaliotas atstovas“. Pritarti
departamentas
17261
įstatymo 16 straipsnio 26 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio
„norint“ įrašytinas žodis „siekiant“. Pritarti
departamentas
26
dalyje prieš žodžius „Civilinio proceso kodekse“ įrašyti žodžiai „Lietuvos
departamentas
2
įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos tvarkytojas ir šios sistemos asmens duomenų tvarkytojas yra valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Vyriausybės pateiktas įstatymų projektų paketas (reg. Nr. XIVP‑1165 – Nr.
XIVP‑1165 – Nr. XIVP-1177), kuriais, kaip nurodyta jų aiškinamajame rašte, „siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių, t. y. sujungti 3 valstybės įmones: VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF, su jų šiuo metu vykdomomis funkcijomis, ir šių 3 valstybės įmonių pagrindu įsteigti vieną naują valstybės įmonę Žemės informacijos centrą“. Pažymėtina ir tai, kad Kaimo reikalų komitetas šių įstatymų projektų antruose variantuose pasiūlė pakeisti siūlomos įsteigti naujos valstybės įmonės pavadinimą į „Žemės ūkio duomenų centras“. Atsižvelgiant į tai, minėtas projekto nuostatas reikėtų derinti su įstatymų projektų paketo, numatančio pertvarką, nuostatomis. Pritarti
departamentas
1
aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „vandens ištekliams“ siūlytina įrašyti žodį „geriamojo“. Spręsti pagrindiniame komitete
departamentas
2212
mokėjimo dokumentą vartotojas privalo apmokėti per 10 darbo dienų nuo mokėjimo dokumento išsiuntimo vartotojui dienos“. Negali būti vertinama, kaip geriamojo vandens tiekėjo teisės dalis ir sistemiškai nedera nei su straipsnio dalies esme, nei su straipsnio pavadinimu. Todėl siūlytina šią nuostatą dėstyti keičiamo įstatymo 22 straipsnyje. Pritarti
departamentas
29
dalies 9 punkte prieš žodžius „Žemės gelmių įstatyme“ įrašytini žodžiai
Siekiant aiškumo, reikėtų suderinti keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas skirtingas formuluotes: „nuotekų transportavimo paslaugų tiekėją (tiekėjus)“ (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir „nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais asmenimis“ (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje vartojamų sąvokų
„nuotekas transportuojančiam asmeniui“ ir „nuotekų transportavimo paslaugų
tiekėjų“. Pritarti
departamentas
210
yra apibrėžta sąvoka „geriamojo vandens vandenvietė“, siūlytina šią sąvoką vartoti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatose vietoj jose vartojamos sąvokos „vandenvietė“. Pritarti
departamentas
213
„centralizuotomis geriamojo vandens“ įrašytinas žodis „tiekimo“. Pritarti
departamentas
215
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 15 punkto formuluotėje „sveikatos apsaugos ir aplinkos ministro“ vietoj žodžio „ministro“ įrašytinas žodis „ministrų“. Pritarti
departamentas
219
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 19 punkte reikėtų nurodyti, kad imamasi priemonių ne bet kokio vandens, o būtent geriamojo vandens saugai atkurti. Be to, šiose nuostatose vietoj žodžių „netinkančių paslaugų“, manytina, turėtų būti įrašyti žodžiai „neatitinkančių paslaugų“. Pritarti
departamentas
220 79.
Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 20 punkte siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas privalo sudaryti sąlygas paskirtam garantiniam vandens tiekėjui naudoti valdomą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kai priimtas sprendimas panaikinti geriamojo vandens tiekėjui išduotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimą. Manytina, kad sprendimo panaikinti licenciją priėmimas, kol dar jis nėra įsigaliojęs, dar nėra pagrindas valdyti kito asmens turtą, juolab, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 ir 18 dalyse taip pat kalbama apie tokio sprendimo įsigaliojimą. Be to, šioje nuostatoje reikėtų vartoti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 20 straipsnio 2 dalies 20 punktą:
„20) sudaryti sąlygas paskirtam garantiniam vandens
tiekėjui naudoti valdomą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kai įsigalioja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos priimtas sprendimas panaikinti geriamojo vandens tiekėjui išduotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimą;“. 80. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
221
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 21 punkte, manytina, kad prieš žodžius
„vandens tiekimo“ reikėtų įrašyti žodį „geriamojo“. Pritarti
departamentas
3
įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje po skaičiaus „9“ brauktinas žodis „ir“. Pritarti
departamentas
4
įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad paviršinių nuotekų tvarkytojai be kita ko turi vykdyti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte išvardytas pareigas.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėto punkto nuostatose nėra nustatyta reguliavimo, susijusio su paviršinių nuotekų tvarkymu, todėl nėra aišku, kokią pareigą turėtų vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojai. Pritarti
departamentas
2
įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatose nėra aišku, kokia „viešoji sutartis“ turima omenyje, ar prieš tai šiose nuostatose minima sutartis, ar viešoji sutartis, apibrėžta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje. Pritarti
departamentas
43
įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 3 punkte po žodžio „įgyvendinamuosiuose“
numatytas 30 dienų terminas turėtų būti sietinas su kalendorinėmis arba darbo dienomis, kadangi kituose keičiamo įstatymo nuostatose dienos yra apibrėžiamos kaip kalendorinės ar darbo. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 39 straipsnio 16 ir 17 dalių. Pritarti
departamentas
162251
sąvoką „darbo pažymėjimas“ ir 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamą sąvoką „darbuotojo pažymėjimas“. Pritarti
departamentas
25
87Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte formuluotė „nedelsdami,
ne vėliau per dieną“, tikslintina, nes pakanka nurodyti „ne vėliau kaip per dieną“. Pritarti
departamentas
28 88.
Siekiant aiškumo, reikėtų tarpusavyje suderinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte vartojamas sąvokas „cheminės medžiagos ir preparatai“ ir „medžiagos ir preparatai“. Pritarti
departamentas
210
žodis „įgaliotu“. Pritarti
departamentas
211
perteklinių žodžių „šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje“ ir įrašytini žodžiai
„šios dalies“, nes teikiant nuorodą į to paties straipsnio dalis, kuriame ir
yra teikiama nuoroda, užtenka nurodyti šio straipsnio dalis, į kurias teikiama nuoroda. Pritarti
departamentas
213
nereikėtų nustatyti termino, nurodančio po kurio laikotarpio nuo pranešimo gavimo abonentui bus taikomos poveikio priemonės, nes poveikio priemonių taikymas yra susijęs su abonento teisių apribojimais. Be to, manytina, kad šiose keičiamo įstatymo nuostatose yra dėstomos geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo teisės, susijusios su abonento keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytos pareigos nevykdymu ar netinkamu vykdymu, todėl šios projekto nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje. Spręsti pagrindiniame komitete
departamentas
12
nuostatas siūlytina išskaidyti į atskirus atvejus, kai viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje asmenys turi teisę individualiai išgauti ir naudoti geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, ir juos išdėstyti atskiruose šio punkto papunkčiuose. Pritarti 93.
departamentas
12
straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „viešojoje“ įrašytinas žodis
keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, pagal kurias asmens vykdomas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu ir (ar) nuotekų tvarkymas turi atitikti ne tik teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimus, bet ir nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūros reikalavimus, nereikėtų atitinkamai patikslinti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto, po žodžių „kituose teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo“ įrašant žodžius „nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūros“. Pritarti
departamentas
1234
suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžių „nuosavybės teise“ įrašytinas žodis
„priklausančius“, o po žodžio „valdomus“ įrašytini žodžiai „ir (arba)
naudojamus“. Taip pat atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, po žodžių „prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią“ įrašant žodžius „ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą“. Pritarti
departamentas
24
straipsnio 2 dalies 4 punkte po žodžių „jiems nuosavybės teise priklausančią“ įrašytini žodžiai „ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą“, o po žodžių „prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise“ įrašytinas žodis „priklausančios“. Pritarti
departamentas
26 97.
Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte žodis „pasirašę“ keistinas žodžiu „pasirašęs“. Pritarti
departamentas
27
brauktinas žodis „geriamojo“. Pritarti
departamentas
4
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 punkte pateikta nuoroda „šio įstatymo
reglamentuoja kainų nustatymą, o ne šiose projekto nuostatose nurodytų patikrų atlikimo tvarką. Pritarti
departamentas
22
dalies 2 punkto antrasis sakinys iki dvitaškio kalbiniu aspektu nėra aiškus, nes neaišku, ar šiose nuostatose siekiama nustatyti, kad juridinių asmenų technologiniai, finansiniai ir vadybiniai pajėgumai vertinami pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą tvarką, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytus kriterijus, ar turima omenyje kas kita. Spręsti pagrindiniame komitete
departamentas
2 2(e)
nereikėtų įrašyti žodžių „ir abonentams“, kad būtų informuojami ir konsultuojami ne tik vartotojai, bet ir abonentai. Pritarti
departamentas
3
glaustumo reikalavimais, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje po žodžių „siekiantis gauti“ išbrauktini žodžiai „geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo“. Pritarti
departamentas
24 103.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo
aktų glaustumo reikalavimais, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punkte po žodžių „neatitinkančius geriamojo vandens tiekėjus“ visa likusi sakinio dalis išbrauktina. Pritarti
departamentas
12
keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti du skirtingi įspėjimo laikotarpiai, per kuriuos reikėtų arba duomenis patikslinti, arba nustatytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų priežastis pašalinti. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nes iš jų nėra pakankamai aišku, kokiu atveju (ar abiem atvejais) būtų naikinamas licencijos galiojimas. Pritarti
departamentas
2
straipsnio 2 dalies formuluotė „nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per
darbo dienas“. Pritarti
departamentas
2
straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodytos ir šalių teisės. Svarstytina ar šiose sutartyse neturėtų būti nurodytos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos. Pritarti
departamentas 2022-06-1631 3,4
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalies nuostatas, pagal kurias viešąsias sutartis gali sudaryti ir garantinis vandens tiekėjas, bei keičiamo įstatymo
tikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų toje apimtyje, kurioje minimas tik geriamojo vandens tiekėjas. Pritarti 108.
departamentas
dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, viešųjų vandens tiekėjų ir regioninių viešųjų vandens tiekėjų (toliau kartu - geriamojo vandens tiekėjai), ir garantinių vandens tiekėjų teikiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo aštuntojo skirsnio, reglamentuojančio sąnaudų apskaitos ir kontrolės, kainų nustatymo ir atsiskaitymo tvarką, nuostatose minimas tik aukščiau minėtose keičiamo įstatymo nuostatose įvestas trumpinys „geriamojo vandens tiekėjai“, todėl nėra aišku, ar keičiamo įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytos nuostatos taikytinos ir garantiniams vandens tiekėjams, nustatant teikiamų paslaugų kainas, įvertinant sąnaudas ir pan. Svarstytina, ar minėtu aspektu keičiamo įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų nereikėtų tikslinti. Be to, reikėtų įvertinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojamas trumpinys „geriamojo vandens tiekėjai“ tuo aspektu, ar šios nuostatos turėtų būti taikytinos ir garantiniams vandens tiekėjams (pvz., keičiamo įstatymo devintasis skirsnis ir kt.) ir, jeigu reikia, atitinkamai jas patikslinti. Pritarti
departamentas
6
aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nereikėtų nustatyti atskaitos momento, nuo kurio būtų skaičiuojamas 3 metų terminas (pvz., nuo regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo). Pritarti
departamentas
74
aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalies 4 punkto formuluotėje
„viešojo vandens tiekėjo prijungto viešojo vandens tiekėjo“ nereikėtų
atsisakyti žodžių „viešojo vandens tiekėjo“, įrašytų prieš žodį „prijungto“. Pritarti 111.
departamentas
8933
įstatymo 33 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatos dėl jose pateiktos nuorodos „šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies“ nėra suprantamos (projekte pasikeitė keičiamo galiojančio įstatymo kai kurių straipsnių numeracija, o ši nuoroda, manytina, liko nepatikslinta) Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti šios nuorodos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 3 punkte pateiktos nuorodos. Pritarti
departamentas
11
nuostatoje vartojamus terminus, tikslintina keičiamo įstatymo
vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai“ įrašytinas terminas „geriamojo vandens tiekėjai“ (kaip tai yra šių keičiamo įstatymo pirmajame sakinyje). Pritarti
departamentas
15
dėmesys, kad Seime yra svarstomas Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymas (nauja redakcija) (reg. Nr. XIVP-1692), kurio nuostatomis įstaigos pavadinimas „Lietuvos statistikos departamentas“ keičiamas į pavadinimą „Valstybės duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamame projekte ir minėtame projekte siūloma nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą, abiejų projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Pritarti
departamentas
pavadinimas. Siūlytina jį išdėstyti taip: „Geriamojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos patikrinimai“.
Be to, siekiant suderinti šiame straipsnyje vartojamas formuluotes, šio straipsnio 10 dalyje vietoj joje vartojamos formuluotės „tikrinamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės“ siūlytina įrašyti formuluotę „tikrinamo geriamojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo“. Pritarti
departamentas
13
straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlytina išbraukti žodžius „ar nelaikoma“ kaip perteklinius. Pritarti
21
straipsnio 2 dalies 1 punkto pirmame sakinyje yra nurodyta, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę nekliudomai įeiti ne tik į geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, bet ir kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją. Tuo tarpu minimo punkto antrajame sakinyje yra įtvirtinta, kad į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti, tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, ar Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją gali patekti nekliudomai ar tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas atitinkamai tikslintinas.
departamentas
13
straipsnio 13 dalyje pateikta nuoroda „Viešojo administravimo įstatymo
struktūrines dalis. Pritarti
departamentas
1
Rekomendacijų 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte saitai
straipsnio 1 dalis ir keičiamo įstatymo priedo 1 punktas tikslintini. Pritarti
departamentas
3
tekste vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje po žodžių
„Geriamojo vandens apskaitos“ įrašytinas žodis „prietaisus“; po žodžių
„sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens“ įrašytini žodžiai „apskaitos
prietaisų“. Be to, šiose projekto nuostatose nurodytos metodikos pavadinimas derintinas su metodikos, nurodytos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies
departamentas
1
dalyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „sistemos“ turinys. Siekiant aiškumo, siūlytina šiose nuostatose vartoti keičiamo įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtas sąvokas. Pritarti
departamentas
2
formuluotes, keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies formuluotėje „geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“ brautini žodžiai „ir nuotekų tvarkytojų“.
Be to, siekiant šiose projekto nuostatose nustatyto reguliavimo nuoseklumo, tikslintinas šių keičiamo įstatymo nuostatų trečiasis sakinys, jame nurodant, kad ne tik geriamojo vandens tiekėjas privalo pateikti reikiamą informaciją per nustatytą terminą, bet ir paviršinių nuotekų tvarkytojas. Pritarti
departamentas
4
aiškumo, keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje vietoj termino
„institucijos“ nereikėtų įrašyti termino „valstybės institucijos“, kad
keičiamo įstatymo nuostatose nurodytą informaciją gautų būtent abonentų ir vartotojų teises ginančios valstybės institucijos, o ne ir kitos bet kurios institucijos. Pritarti
departamentas
5
straipsnio 5 dalyje nurodyto įstatymo pavadinimas, nes neaišku, koks įstatymas turimas omenyje. Pritarti
departamentas
221
straipsnio 1 dalyje yra numatoma vartotojo teisė kreiptis į teismą. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, dėl kokių priežasčių ar kokiu pagrindu vartotojas gali kreiptis į teismą. Be to nėra aišku, kodėl ši teisė yra suteikta tik vartotojui, bet ši teisė nėra suteikiama abonentui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 38 straipsnio pavadinimas numato, kad šio straipsnio nuostatos reglamentuoja vartotojų ar abonentų, geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų ginčų sprendimą ne teismo tvarka, todėl svarstytina, ar teisė kreiptis į teismą neturėtų būti perkeltą į keičiamo įstatymo 22 straipsnį reglamentuojanti abonentų ir vartotojų teises. Pritarti
departamentas
1 125.
Siekiant projekto nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „ginčus“ įrašytini žodžiai „paviršinių nuotekų tvarkytojo“. Atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio pavadinimas. Pritarti
departamentas
2
Rekomendacijų 112 punktu, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „vartotojų teisių apsaugos įstatymą“ brauktini žodžiai „Lietuvos
departamentas
32
straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 punkto nuostatomis, nes pastarosiose nuostatose nurodyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja ir vartotojų skundus dėl nuotekų apskaitos, tuo tarpu aptariamoje nuostatoje tokio pobūdžio skundai nėra nurodyti. Pritarti
departamentas
4
įstatyme nustatyta tvarka nagrinėjami tik vartotojų ar abonentų skundai, pateikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį viešojo administravimo subjektų sistemą taip pat sudaro ir savivaldybių vykdomosios institucijos, todėl joms pateikti skundai, manytina, taip pat turėtų būti nagrinėjami minėto įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti
departamentas
11 129.
Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nėra aiškios: pirma, paprastai nėra nurodoma, kad bauda skiriama už „pirmą“ pažeidimą; antra, turėtų būti nurodytas konkretus baudos dydis, t. y. skiriamos baudos dydžio minimumas ir maksimumas; trečia reikėtų atsisakyti nuobaudos - įspėjimo - skyrimo, nes įspėjimo taikymą reglamentuoja šio straipsnio 5 dalis. Pritarti
departamentas
3
įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatose vietoj jose vartojamos formuluotės „tiekimo ir nuotekų tvarkymo ar paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės reguliuojamosios veiklos metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais“ įrašytina formuluotė „tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamosios veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio“, kuri vartojama ir šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Pritarti
departamentas
5
įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatose vietoj jose vartojamos formuluotės „tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonė“ įrašytina formuluotė „tiekėjas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas“. Pritarti
departamentas
6 7,
„geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo“ brauktini žodžiai „ir
nuotekų tvarkytojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 39 straipsnio 7, 8, 10, 11, 21 dalims. Pritarti
departamentas 2022-06-1639 7,8
yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais.
Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 39 straipsnio 8 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. Pritarti
departamentas
14
siūlytina keičiamo įstatymo 39 straipsnio 14 dalyje po žodžių „Sankcijos skyrimas neatleidžia“ įrašyti žodį „asmens“. Pritarti
departamentas
204
įstatyme apibrėžtų sąvokų vartojimo, keičiamo įstatymo 39 straipsnio
įrašytina sąvoka „nuotekų apskaitos prietaisais“. Pritarti
departamentas
20 5,6
3 straipsnio 16 dalyje nustatytą šioje dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 20 dalies 5 ir 6 punktų formuluotėse
„paviršinių nuotekų tvarkymo viešojoje sutartyje“ brauktini žodžiai
„paviršinių nuotekų tvarkymo“. Pritarti
departamentas
21
įrašyti projekto nuostatose apibrėžtos sąvokos „viešojoje sutartyje“. Pritarti
departamentas
2
keičiamo įstatymo 40 straipsnio pavadinimą, nereikėtų tikslinti šio straipsnio 2 dalies nuostatų, formuluotėje „geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai“ išbraukiant žodžius „ir nuotekų tvarkytojai“. Pritarti
departamentas 2022-06-1641 1,
koreguotinas: 1 dalyje išbrauktini žodžiai „šiame straipsnyje“;
vietoj žodžio „dienos“ įrašytina santrumpa „d.“. Pritarti
departamentas
3 140.
Projekto 2 straipsnio
geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaujantis Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų kiekviename regione paskirti garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, nes projekto nuostatos (keičiamo įstatymo
reguliavimo tarybai teisę skirti šiuos garantinius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. (projekto
teisės grupė, 2022‑07‑04 Įvertinę derinti pateikto Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija,
16 Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (toliau
nustatyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, tačiau funkcija nustatyti geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų, įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį palikta savivaldybių taryboms.
Pastebime, kad geriamojo vandens tiekimas, nuotekų tvarkymas ir šių veiklų apskaita yra vienas gamybinis ciklas: pagaminau, suteikiau paslaugas, apskaičiavau ir pardaviau. Paslaugų kainų sąnaudos yra betarpiškai susijusios. Toks paslaugų kainų nustatymo funkcijos padalinimas skirtingoms institucijoms (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir savivaldybių taryboms) yra nelogiškas, nepagrįstas, nepateisinamas. Dėl to siūlome Projektu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 (toliau – Įstatymo projektas) 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą funkciją pavesti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Tai leistų, nustatant geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų, įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį, įgyvendinti priežastingumo, skaidrumo, objektyvumo, pastovumo, patikimumo principus, bei sumažinti viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų biurokratinę naštą. Jei nebūtų pritarta šiam pasiūlymui, prašome nustatyti, kad geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų, įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta Geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodika, nustato geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdyba, o kai ji nesudaroma – įmonės vadovas.
Visgi, įvertinant kainų nustatymo atsakomybės, teisingumo klausimus ir įgyvendinant aukščiau išvardintus teikiamų paslaugų ir geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų, įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio nustatymo principus bei pateisinant vartotojų ir abonentų lūkesčius, geriausias variantas būtų, kad aptariamą mokestį nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Pritarti
2Lietuvos vandens tiekėjų asociacija,
14
reguliavimo taryba nustačiusi, kad garantinis vandens tiekėjas neatitinka garantiniam vandens teikėjui taikomų kriterijų, nustatytų šio straipsnio 11 dalyje, įpareigoja garantinį vandens tiekėją per 6 mėnesius pagerinti nustatytus rodiklius, per nustatytą terminą nepagerinus nustatytų rodiklių paskiria kitą garantinį vandens tiekėją iš kito regiono. Šią nuostatą siūlome keisti, nustatant, kad kitu garantiniu vandens tiekėju skiriamas iš to paties ar kito regiono vandens tiekėjas. Pritarti
3Lietuvos vandens tiekėjų asociacija,
2022-07-2015 14, 15 3.
Įstatymo projekto 15 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esantys viešieji vandens tiekėjai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui per metus, kas ketvirtį, turi mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam vandens tiekėjui suskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti. Iš aptariamos nuostatos nėra aišku:
proc. – turi būti sumokėtas per metus,
sumokėti (įnešti garantinių paslaugų teikimui) garantinis geriamojo vandens tiekėjas (priešingu atveju, garantinis vandens tiekėjas dar stiprės, o likusieji regiono tiekėjai silpnės),
tiekėjas pakeičiamas Įstatymo projekto 15 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka iki garantinio vandens tiekimo vykdymo, koks surinktų iš regione veikiančių viešųjų vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų lėšų likimas (ar jos lieka buvusiam paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, ar jos perduodamos naujam paskirtam garantiniam vandens tiekėjui). Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekte nustatyta, kad mokamas 2 proc. dydis per metus. Įmokos garantiniam vandens tiekėjui siūlomos numatyti siekiant amortizuoti išlaidas, kurias garantinis vandens tiekėjas patirs vykdydamas garantinį vandens tiekimą. Siūloma nustatyti, kad įmokas mokėtų įmonės, kurioms, galimai, gali prireikti garantinių paslaugų. Siekiant aiškumo siūloma patikslinti 15 straipsnio 15 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 15 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esantys viešieji vandens tiekėjai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui per metus, kas ketvirtį, turi mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam vandens tiekėjui suskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti, įmokas mokant kas ketvirtį nuo garantinio vandens tiekėjo paskyrimo dienos.“
4Lietuvos vandens tiekėjų asociacija,
16
garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pradėjęs vykdyti garantinis vandens tiekėjas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą. Tuo tarpu Įstatymo projekto 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigtam regioniniam viešajam vandens tiekėjui nustatoma pereinamojo laikotarpio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, kai tos pačios kategorijos vartotojai ir abonentai moka skirtingą paslaugų kainą, kuri nustatyta reorganizuotiems viešiesiems vandens tiekėjams iki regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo, kol bus įgyvendintos veiklos efektyvinimo priemonės, bet ne ilgiau kaip 3 metus.
Visų pirma pastebėtina, kad paminėtos nuostatos nelogiškos, nes reiškia, kad garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu vartotojai ir abonentai pradėtų mokėti garantinio vandens tiekėjo paslaugų kainą, o sujungus garantinį vandens tiekėją su įmone, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, į regioninį vandens tiekėją, pagal Įstatymo projekto 33 straipsnio 6 dalį abonentai ir vartotojai vėl turėtų mokėti įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, paslaugų kainą. Dėl to, taip pat atsižvelgiant į tai, kad garantinio vandens tiekėjo paslaugų kaina bus mažesnė už viešojo vandens tiekėjo, kuriam panaikinta licencija, paslaugų kainą, o Įstatymo projekto 15 straipsnio 15 dalyje numatytų lėšų (per metus, kas ketvirtį, mokamų 2 procentų) gali nepakakti garantiniam vandens tiekimui vykdyti, siūlytina nustatyti, kad garantinis vandens tiekėjas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, paslaugų kainą už garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos vykdymą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projektu 33 straipsnio 6 dalis reglamentuoja savanorišką įmonių jungimąsi.
Tuo atveju įsteigtam regioniniam viešajam vandens tiekėjui nustatoma pereinamojo laikotarpio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, kai buvusiose atskirose įmonėse tos pačios kategorijos vartotojai ir abonentai moka skirtingą paslaugų kainą, tokią kuri buvo nustatyta viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams iki jų jungimo, t.y. iki regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo, kol bus įgyvendintos veiklos efektyvinimo priemonės, bet ne ilgiau nei 3 metus nuo regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo dienos. Įstatymo projekto 15 straipsnio 16 dalis reglamentuoja atvejus, kai garantinis vandens tiekėjas bus jungiamas su įmone, kuriai panaikintas licencijos galiojimas ir tuo atveju 33 straipsnio 6 dalies nuostatos nebus taikomos. Siekiant šių nuostatų atskyrimo, siūlome patikslinti projekto 15 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 15 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pradėjęs vykdyti garantinis vandens tiekėjas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą Viešojo vandens tiekėjo, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, vartotojai ir abonentai garantiniam vandens tiekėjui moka garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą.“
5Lietuvos vandens tiekėjų asociacija,
22 5.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta, kad bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Siūlome nekeisti šios nuostatos ir Projekto 16 straipsnio 22 dalį išdėstyti taip: „22. Bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir viešieji vandens tiekėjai. Papildomų lėšų už bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimą ir remontą iš abonentų ir vartotojų neturi būti prašoma.“. Pritarti
6Lietuvos vandens tiekėjų asociacija,
esamos Projekto nuostatos iš esmės neišsprendžia praktikoje problema, teikiant naujos redakcijos sutartis vartotojams. Tačiau šiuo atveju terminuotų sutarčių pasirašymas nebūtų išeitis, kadangi vandentvarkos įmonės patirtų ženklių papildomų administracinių resursų dėl itin didelio vartotojų skaičiaus, tačiau siūlytume taip pat nustatyti aiškesnį sutarčių atnaujinimo ar persirašymo mechanizmą. Pritarti
7Lietuvos vandens tiekėjų asociacija,
2022-07-2032 5¹ N 7.
Siūlome papildyti Projekto 32 straipsnį nauja 5¹ dalimi, kurioje būtų nurodyta, kad:
„Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas turi teisę
vienašališkai nutraukti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį bei pateikti abonentui naujos redakcijos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, jeigu: 1) galiojanti sutartis nebeatitinka teisės aktų reikalavimų dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo; 2) jeigu pasikeičia viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo paslaugų teikimo galimybės, pavyzdžiui, infrastruktūros galimybių ribos.“. Spręsti pagrindiniame komitete
8Lietuvos savivaldybių asociacija,
41 Lietuvos savivaldybių asociacija yra susipažinusi su Aplinkos ministerijos parengtais Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo (projekto Nr. XIVP-1805) (toliau – Projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo (projekto Nr. XIVP-1806) (toliau – Projektas Nr. 2) projektais (abu kartu toliau – Projektai). Projektuose Aplinkos ministerija siūlo vandentvarkos ūkio valdymo pakeitimus, kuriems iš esmės pritaria tik keli didieji savivaldybių geriamojo vandens tiekėjai-nuotekų tvarkytojai. Mažesniųjų savivaldybių geriamojo vandens tiekėjai-nuotekų tvarkytojai Projektuose įžvelgia daug neigiamų rizikų, kaip antai savivaldybių savarankiškosios funkcijos ribojimą, kai savivaldybės paliekamos be svertų savo vandentvarkos ūkiui tvarkyti, tačiau atsakomybė vis tiek priskiriama savivaldai. Savivaldybės savo ilgalaikiuose ir trumpalaikiuose planuose yra numačiusios tikslus ir priemones, susijusias su vandentvarkos ūkio sektoriumi, paslaugų prieinamumo gyventojams didinimu, ES direktyvų įgyvendinimu.
Planuojamas vandentvarkos sektoriaus įmonių priverstinis stambinimas kelia grėsmę akcininkų tikslų bei lūkesčių, numatytų planuose, pasiekimui. Sprendimų priėmimas, ūkinė veikla, skirta vietos gyventojų interesams tenkinti turi būti arčiausiai žmonių esančios vietinės valdžios, kuri prisiima atsakomybę už teikiamas viešąsias paslaugas, vadovaudamasi vietos gyventojų interesais. Dauguma savivaldybių teigia, jog Projektų siūlymuose neįžvelgia realios naudos gyventojams, sujungus mažesnes vandentvarkos įmones su didžiosiomis. Gali įvykti atvirkštinis procesas, kai mažės paslaugų prieinamumas regionuose, nubus vykdoma infrastruktūros plėtra, bus prarandamos darbo vietos, padidės paslaugų kainos. Savivaldybės siūlo dar kartą išsamiai nagrinėti šiuos Projektus, pasitelkiant kaštų-naudos analizę ir nustatant naujųjų siūlymų naudą visuomenei ir valstybei. Savivaldybių teikiamos pastabos Projektui Nr. 1:
nepritaria Projekto Nr. 1 3 str. 41 punkte pateiktos sąvokos Prioritetinės patalpos apibrėžimui. Teikiamas siūlymas: Prioritetinės patalpos – tai viešųjų pastatų, kuriuose lankytojų ar darbuotojų skaičius didesnis kaip 100-500 (pasirinkti dydį) žmonių per dieną, patalpos su vandens paėmimo įranga, kuria besinaudojantys lankytojai galės patirti su geriamuoju vandeniu susijusią riziką. Projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas vykdytų pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą prioritetinėse patalpose, tačiau geriamojo vandens tiekėjas pastatų vidaus vandentiekio sistemų neeksploatuoja, jas eksploatuoja kitos įmonės, todėl vandens tiekėjas rizikos vertinimo atlikti negali. Tai turėtų atlikti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pritarti
9Lietuvos savivaldybių asociacija,
15 2.
Savivaldybės kategoriškai nepritaria Projekto Nr. 1 15 str. 15 punktui – ,,Visi viešieji vandens tiekėjai, išskyrus konkurso būdu nustatytus garantinius vandens tiekėjus, laimėjusiam konkursą garantiniam vandens tiekėjui, turi kas ketvirtį mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau nei garantiniam vandens tiekėjui suskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 proc. vidutinės svertinės kapitalo kainos, garantinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimui“. Savivaldybėms neaiški, nesuprantama ir nelogiška nuostata, kodėl atskirai veikianti įmonė privalo mokėti regioninei įmonei mokestį, taip sumažindama galimybes investicijoms į savą ūkį ar uždirbti pelną. Kyla klausimas kokiu tikslu bus mokamas šis mokestis ir kur bus panaudojamas. Nepritarti Siūlomu garantinio mechanizmo reguliavimu siekiama apsaugoti vartotojų interesus gauti nepertraukiamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad 2 procentų įmoka būtų pripažinta būtinosiomis sąnaudomis ir įtraukiama į paslaugų kainą. Įstatymo projektu siūlomas mokestis bus skirtas vandens tiekimo įmonei, kuri paskirta garantiniu vandens tiekėju už pasirengimą vykdyti veiklą kai jo paslaugų prireiks. Šiuos pinigus įmonė administruos savo nuožiūra, įsivertinusi, kad prireikus garantinio tiekimo paslaugos, papildomų pinigų nebus skirta. Vandens tiekimo įmonės, kurios moka šį mokestį, moka už garantinio tiekimo paslaugą, todėl šis mokestis pripažįstamas būtinosiomis sąnaudomis. Pažymėtina, kad panašus principas taikomas energetikos sektoriuje, kai per sisteminių (papildomų) paslaugų kainas dengiamos rezervinių elektrinių sąnaudos. Pritaikius siūlomą reglamentavimą pvz. Klaipėdos regiono įmonėms kainos didėtų apie 0,04-0,07 Eur/m3, Tauragės apskrities - 0,02 Eur/m3. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
117 Informuojame, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba Lietuvos Respublikos aplinkos misterijos prašymu 2022 m. kovo 23 d. atliko derinimui pateiktų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo (toliau – GVNT) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Projektai) antikorupcinį vertinimą ir parengė antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-2490 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projekto“ (toliau – Antikorupcinio vertinimo išvada). GVNT projektas 2022 m. birželio 15 d. buvo užregistruotas Nr. XIVP-1805 Seime ir 2022 m. birželio 16 d. jam pritarta po pateikimo. Aplinkos ministerija 2022 m. birželio 20 d. raštu Nr. D8(E)-3293 pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurią įvertinę padarėme išvadą, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas visas kritines antikorupcines pastabas, kai kurias kitas antikorupcines pastabas ir kai kurias kitas pastabas buvo atsižvelgta, tačiau liko neatsižvelgta į šias reikšmingas antikorupcines pastabas ir nepatobulintos GVNT projekto nuostatos, kurios dėl nepakankamai aiškaus ir detalaus teisinio reglamentavimo gali didinti galimybes pasireikšti korupcijai:
projekto 9 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba „kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų“.
Pagal GVNT projekto 33 straipsnio
naujas kainas viršys 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų, VERT gali pareikalauti, kad geriamojo vandens tiekėjas per 12 mėnesių pateiktų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sumažins sąnaudas, kad už jo teikiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojų mokama suma neviršytų 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Pritariame priemonėms, kuriomis siekiama, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos vartotojams būtų įperkamos ir mažintų finansinę naštą, tačiau, manome, kad dėl teisinio reglamentavimo trūkumų ši nuostata svarstytina šiais aspektais:
GVNT projekte VERT nustatyta teisė, o ne pareiga reikalauti, kad geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai imtųsi priemonių mažinti sąnaudoms, kad kainos už paslaugas neviršytų Projekte nustatyto lygio, todėl pagal siūlomą teisinį reglamentavimą lieka neaišku, kokiais atvejais ir kuo vadovaudamasi VERT nusprendžia, ar reikalauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo parengti planą, kuriame būtų numatytos priemonės sumažinti sąnaudoms, ar ne. Pritarti
2Specialiųjų tyrimų tarnyba,
117
nuostata diskutuotina ir tuo aspektu, kad skirtinguose regionuose esant skirtingam vidutiniam šeimos pajamų dydžiui, procentinė tokio dydžio dalis gali ženkliai skirtis.
Pavyzdžiui, Vilniaus regione regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas galės taikyti didesnes kainas vartotojams, negu kito regiono regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar nuotekų tvarkytojas. Tokiu būdu skirtingų regionų vartotojams galėtų susidaryti ženklus paslaugų už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kainų skirtumas, o skirtingų regionų vartotojai gaunantys analogiškas paslaugas mokėtų skirtingo dydžio mokesčius, priklausančius ne nuo realių paslaugos teikimo sąnaudų ir kitų kainos dedamųjų, o nuo vidutinio šeimos pajamų lygio regione. Atitinkamai, vandentvarkos įmonės regionuose, kuriuose šeimos pajamų lygis yra didesnis, galėtų uždirbti ir didesnius pelnus, nes dėl didesnio vidutinio šeimos pajamų dydžio nereikėtų taikyti sąnaudų mažinimo priemonių. Dėl šios nuostatos būtų sudaromos palankesnės veiklos sąlygos tų regionų viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, kuriuose būtų didesnis vidutinis šeimos pajamų lygis. Nepritarti Skirtinguose regionuose vandens paslaugų kaina ne tik kad gali, bet ir šiandien ženkliai skiriasi, tačiau tikrai ne dėl skirtingo lygio gyventojų pajamų. Jeigu taip būtų, Šiuo metu vandens kainos Vilniaus gyventojams yra mažiausios Lietuvoje. Vienas pagrindinių vandens paslaugų kainodaros principų yra „sąnaudų susigrąžinimo“ principas, nustatytas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 17 str. 1 d. Šio įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad
„Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens
ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais principais, turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla“.
Vandens įmonių pelnas (arba investicijų grąža) taip pat yra reguliuojama VERT. Atskirų įmonių teikiamų paslaugų kaina skiriasi, nes skiriasi sąnaudų struktūra, vartotojų skaičius. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad 1) 4% vidutinių mėnesio šeimos pajamų kriterijus nėra naujas siūlymas, šiame įstatyme įtvirtintas nuo 2014 m., 2) minėtas kriterijus apskaičiuotas Pasaulio Banko ir rekomenduojamas naudoti, 3) svarbiausia – šis kriterijus yra skirtas mažesnes pajamas gaunančių vartotojų apsaugai nuo pernelyg didelių išlaidų už vandens paslaugas, net jei sąnaudos šioms paslaugoms teikti išauga. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
3 2.
projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „kai aglomeracijoje centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, tokiose planu išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais.“ Nors šioje nuostatoje yra reglamentuoti pagrindai, kuriais vadovaujantis infrastruktūros plėtros planuose gali būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas, tačiau nėra nustatyta kriterijų ar rodiklių, kuriais vadovaujantis planuojant centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų plėtrą nustatoma, kad tai neduos naudos aplinkai. Projekte nenustatyti kriterijai leidžia šią nuostatą taikantiems subjektams traktuoti ją nevienareikšmiškai ir nustatyti subjektyvius naudą aplinkai išreiškiančius kriterijus. Tokiu būdu, pavyzdžiui, nors ir esant visiems GVNT projekto 12 straipsnio 5 dalyje nustatytiems kriterijams, pagal kuriuos savivaldybės teritorija privalo būti įtraukiama į viešąją geriamojo vandens tiekimo teritoriją, bei joje numatyta infrastruktūros plėtra, tačiau motyvuojant tuo, kad tai neduos naudos aplinkai, pareiga pasirūpinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti perkeliama teritorijos vystytojui, ar individualiai vartotojams.
Nenustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis priimami sprendimai neįtraukti tam tikrų teritorijų į centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų plėtros planus mažina centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų plėtros planavimo proceso skaidrumą, bei sudaro sąlygas savivaldybėms išvengti pareigos užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, ją perkeliant kitiems subjektams. Siūlome svarstyti galimybę tobulinti šias GVNT projekto nuostatas, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Spręsti pagrindiniame komitete
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1805 ir komiteto išvadai. Siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: 2022 m. birželio 30 d. yra priimta nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija Nr.
XIV-1268, kuri įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. ir kurioje nustatyta, kad meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, o savivaldybės administracijos direktorius yra įstaigos vadovas, kuris vadovauja savivaldybės administracijai, tad vykdomajai institucijai priskirtas funkcijas turėtų vykdyti meras. Įvertinus tai, kad svarstomas įstatymas įsigalios anksčiau nei Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija ir siekiant išvengti netikslumų, siūloma šiame straipsnyje vartoti sąvoką „vykdomoji institucija“. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį: „2.
Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) savivaldybės administracijos direktorius tvirtina geriamojo vandens tiekėjų arba paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planus, kai nesudaroma įmonių valdyba;
2) prižiūri ir užtikrina organizuoja viešųjų vandens tiekėjų, regioninių viešųjų vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir infrastruktūros plėtros planų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
3) koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
4) užtikrina viešojo vandens tiekimo teritorijoje esančių vandenviečių apsaugos zonų nustatymo organizavimą;
5) teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri organizuoja priežiūrą, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;
6) Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje teikia organizuoja informacijąos teikimą apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;
šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą;
8) siekdamos užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje teikia organizuoja duomenisų teikimą aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius;
9) tikrina organizuoja patikrą, ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, turi apmokėjimą už sukauptų nuotekų transportavimą patvirtinančius dokumentus arba viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju arba sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiu asmeniu, ar individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūra (eksploatacija) vykdoma Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo ir Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento nustatyta tvarka;
10) kas 10 metų organizuoja įvertina vertinimą, ar infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos ir viešosios geriamojo vandens tiekimo teritorijos atitinka realią situaciją, prireikus inicijuoja minėto plano keitimą;
11) atlieka organizuoja savivaldybės teritorijoje nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių inventorizaciją ir Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje teikia duomenis duomenų teikimą aplinkos ministro nustatyta tvarka;
12) siekdamos siekiant pagerinti prieigą prie geriamojo vandens užtikrina organizuoja, kad viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose būtų sudarytos galimybės gauti geriamojo vandens ir užtikrina organizuoja reikalingų įrenginių įrengimą, eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą;
13) užtikrina organizuoja, kad gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, laiku būtų informuoti apie galimą pavojų sveikatai dėl naudojamo geriamojo vandens saugos, nurodoant konkrečius veiksmus, kurių galima imtis siekiant apsaugoti sveikatą nuo neigiamo poveikio, ir pateikia rekomendacijas tuo atveju, kai aišku, kad dėl tokio geriamojo vandens kokybės gali kilti potencialus pavojus žmonių sveikatai;
14) užtikrina organizuoja pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms prieigą prie geriamojo vandens, informuoja apie galimybę prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros arba užtikrina organizuoja apsirūpinimą geriamuoju vandeniu iš alternatyvaus šaltinio (autocisternos, vandens kolonėlės).“ Pritarti 2.
Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) savivaldybės administracijos direktorius tvirtina geriamojo vandens tiekėjų arba paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planus, kai nesudaroma įmonių valdyba;
2) prižiūri ir užtikrina organizuoja viešųjų vandens tiekėjų, regioninių viešųjų vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir infrastruktūros plėtros planų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
3) koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
4) užtikrina viešojo vandens tiekimo teritorijoje esančių vandenviečių apsaugos zonų nustatymo organizavimą;
5) teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri organizuoja priežiūrą, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;
6) Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje teikia organizuoja informacijąos teikimą apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;
šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą;
8) siekdamos užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje teikia organizuoja duomenisų teikimą aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius;
9) tikrina organizuoja patikrą, ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, turi apmokėjimą už sukauptų nuotekų transportavimą patvirtinančius dokumentus arba viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju arba sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiu asmeniu, ar individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūra (eksploatacija) vykdoma Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo ir Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento nustatyta tvarka;
10) kas 10 metų organizuoja įvertina vertinimą, ar infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos ir viešosios geriamojo vandens tiekimo teritorijos atitinka realią situaciją, prireikus inicijuoja minėto plano keitimą;
11) atlieka organizuoja savivaldybės teritorijoje nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių inventorizaciją ir Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje teikia duomenis duomenų teikimą aplinkos ministro nustatyta tvarka;
12) siekdamos siekiant pagerinti prieigą prie geriamojo vandens užtikrina organizuoja, kad viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose būtų sudarytos galimybės gauti geriamojo vandens ir užtikrina organizuoja reikalingų įrenginių įrengimą, eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą;
13) užtikrina organizuoja, kad gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, laiku būtų informuoti apie galimą pavojų sveikatai dėl naudojamo geriamojo vandens saugos, nurodoant konkrečius veiksmus, kurių galima imtis siekiant apsaugoti sveikatą nuo neigiamo poveikio, ir pateikia rekomendacijas tuo atveju, kai aišku, kad dėl tokio geriamojo vandens kokybės gali kilti potencialus pavojus žmonių sveikatai;
14) užtikrina organizuoja pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms prieigą prie geriamojo vandens, informuoja apie galimybę prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros arba užtikrina organizuoja apsirūpinimą geriamuoju vandeniu iš alternatyvaus šaltinio (autocisternos, vandens kolonėlės).“
komitetas,
4 Argumentai: 2022 m. birželio 30 d. yra priimta nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija Nr.
XIV-1268, kuri įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. ir kurioje nustatyta, kad meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, o savivaldybės administracijos direktorius yra įstaigos vadovas, tad vykdomajai institucijai priskirtas funkcijas turėtų vykdyti meras. Įvertinus tai, kad svarstomas įstatymas įsigalios anksčiau nei Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija ir siekiant išvengti netikslumų, siūloma vartoti sąvoką „vykdomoji institucija“. Pasiūlymas: „4. Geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus infrastruktūros plėtros planus ir veiklos planus, parengtus pagal Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles. Veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir tvirtinami geriamojo vandens tiekėjo arba paviršinių nuotekų tvarkytojo valdybos (jei valdyba nesudaroma – savivaldybės administracijos direktoriaus vykdomosios institucijos). Veiklos planuose aprašoma vykdoma veikla, nuosavybės teise valdomas turtas, veiklos kryptys, reikalingos investicijos, infrastruktūros eksploatavimo sąlygos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonės ir po šių priemonių įgyvendinimo geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo planuojamų eksploatacinių sąnaudų ir pardavimo pokyčiai, nurodomas lėšų poreikis veiklos planams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir prognozuojamas poveikis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, pateikiama kita informacija, reikalinga patikimam ir saugiam abonentų ir vartotojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis užtikrinti.“ Pritarti 7.
Balsavimo rezultatai: už – 10 , prieš – 0 , susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronislovas Matelis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
komitetas pagrindinio komiteto išvada
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Judita Vaišnorienė, Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Donatas Jasas, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktorius Vaidotas Ramonas, asociacijos „Vandens jėga“ direktorius Marius Švaikauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Agnė Kazlauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
centre. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-16 2.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatose, kalbant apie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, nurodoma, kad ši infrastruktūra gali priklausyti nuosavybės teise garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba būti kitaip jo valdoma ir
(arba) naudojama (pvz., keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1, 28, 47, 53 dalys), o kitose šio straipsnio nuostatose tai nėra nurodoma (pvz., keičiamo įstatymo
aiškumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5, 6, 19, 27, 32 dalis nereikėtų atitinkamai patikslinti, nes, manytina, kad garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdydamas garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, naudoja jam nuosavybės teise priklausančią ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ir (arba) naudojamą minėtą infrastruktūrą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-163 7,47
„viešojo“, po žodžio „garantinio“ įrašytinas žodis „geriamojo“. Be to,
atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje apibrėžtą sąvoką
„centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema“, svarstytina, ar vertinamojoje
projekto nuostatoje prieš žodžius „nuotekų surinkimo sistemą“ nereikėtų įrašyti žodžio „centralizuotąją“, nes projekto nuostatose nėra apibrėžta sąvoka „nuotekų surinkimo sistema“. Pastaroji pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 47 daliai, 22 straipsnio 2 dalies 8 punktui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-163 14,
4Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų)
straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka.
straipsnio 14, 23 ir 51 dalių numeracijos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
14
įrašytinas žodis „geriamojo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
18
6Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos norminiu,
o ne pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje atsisakyti nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17, 19, 23, 24, 25, 27, 36, 40, 44 ir 50 dalių, 9 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių, 15 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 6 dalies 1-2 punktų,
dalių, 21 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 2 punkto d papunkčio, 29 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų, 33 straipsnio 4 dalies, 7 dalies 1, 4 punktų, 10, 19, 22 ir 24 dalių, 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto,
Teisės aktas turi būti aiškus, paprastieji skliaustai vartojami paaiškinimams, o įvedus papildomas kabutes ar brūkšnius, tekstas būtų skaitomas daug sudėtingiau. Pažymėtina, kad sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18 7.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje kalbant apie Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos galiojimą atsisakytina neaiškaus pobūdžio žodžių junginio „kitais jos galiojimo metais“, kurį suprasti ir traktuoti galima įvairiai, pavyzdžiui, jog kaina turi būti perskaičiuojama tik antraisiais metais arba kiekvienais paskesniais metais. Manytina, jog turima omenyje antrieji ir visi sekantys galiojimo metai, todėl nuostatos turinys tikslintinas. Analogiško pobūdžio pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 38 dalies. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1623 19,
24
sąvoka „žemės sklypas“ ir siekiant įstatyme vartoti įstatymuose apibrėžtas sąvokas, tikslintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 dalis, vietoj žodžio
„sklypo“ įrašant žodžius „žemės sklypo“. Analogiško
turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 ir 37 dalims,
kanceliarijos Teisės departamentas
28
žodis „arba“, o po jo įrašytinas žodis „viešajam“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
41
„prioritetinės patalpos“ apibrėžtis nėra pakankamai aiški, nes neaišku, kokią
riziką, susijusią su geriamuoju vandeniu (pvz., asmenų sveikatai ar pan.) gali patirti asmenys, kurie naudojasi viešuoju pastatu. Be to, su sąvoka „su geriamuoju vandeniu susijusi rizika“ įstatymo nuostatos imperatyviai sieja tam tikrų veiksmų atlikimą. Todėl teigtina, kad įstatyme turi būti pateikta šios sąvokos apibrėžtis arba nuoroda į kitą įstatymą, kuriame ši sąvoka apibrėžiama.
Pritarti iš dalies Patikslinta 3 straipsnio 41 dalis: Prioritetinės patalpos – viešasis pastatas, kuriuo naudojasi asmenys, galintys patirti su geriamuoju vandeniu susijusią riziką žmonių sveikatai. Pažymėtina, kad „Prioritetinės patalpos“ sąvokos įtvirtinimas susijęs su Geriamojo vandens direktyvos nuostatomis. Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalies punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjai turi „vykdyti geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimą ir rizikos valdymą sveikatos apsaugos ir aplinkos ministrų nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, nėra poreikio papildomai nurodyti teisės akto. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
43
žodis „geriamojo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
43
aiški, nes iš jų neaišku, kodėl Valstybinė energetikos reguliavimo taryba motyvuotu sprendimu nustato reikalavimą tik geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui bei paviršinių nuotekų tvarkytojui, o viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ir garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui toks reikalavimas nėra nustatomas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 11 dalį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba motyvuotu sprendimu nustato reikalavimą geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, t. y. ne tik geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, bet ir viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui bei regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (nes sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“ pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą savo turiniu apima ir minėtus subjektus), tačiau minėtose projekto nuostatose nėra kalbama apie garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 dalies ir 32 straipsnio 9, 10, 11 bei 14 dalių nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje, aiškiai jose nurodant, kuriems subjektams šios nuostatos yra taikomos. Be to, dėl analogiškų priežasčių reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 49 dalies nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
43
žodis „geriamojo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
46
žodis „tiekėjui“, taip pat prieš žodžius „regioniniam“ ir „garantiniam“ įrašytini žodžiai „arba“. Pritarti 15.
kanceliarijos Teisės departamentas
49
įstatymo 3 straipsnio 49 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos apibrėžtis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad:
nevartojami ir neįvedami, todėl šiose projekto nuostatose brauktina formuluotė „(toliau – profesiniai standartai)“ ir atitinkamai turėtų būti tikslinama keičiamo įstatymo 32 straipsnio 14 dalis, kurioje vartojamas šis trumpinys; 15.2. atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 ir 46 dalis reguliavimo apskaitos sistemos patikra ir reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra atliekama ir garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, šiose projekto nuostatose po žodžių „regioninių viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“ įrašytini žodžiai „arba garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
57
straipsnio 57 dalyje vietoj žodžių „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
58
įstatymo 3 straipsnio 58 dalies formuluotėje „Lietuvos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme“ po žodžio „Lietuvos“ įrašytinas žodis
„Respublikos“, taip pat šiose projekto nuostatose nurodytinas sutrumpintas
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos“), nes pilnas šio įstatymo pavadinimas pirmą kartą nurodytas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
18
nuostatas „paskiria garantinį vandens tiekėją“ siūlytina išdėstyti atskirame šios dalies punkte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
112 19.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkte po žodžio „garantinio“ įrašytinas žodis „geriamojo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 2,4
punktą, kad yra nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atitinkamai nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų, po žodžių „reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“ įrašant žodį „paslaugų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
atsisakyti nuostatos, kad savivaldybių administracijų direktoriai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai. Pastebėtina, kad nuostatos naikinimas gali sukelti klausimų dėl šios atsakomybės perkėlimo kitiems asmenims ir trikdyti šios pareigos vykdymo procesą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
16
vartojamas teisės akto „Geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodika“ pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtina „Geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką“. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 straipsnio 6 punkte vartojamas metodikos pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 8,12 23.
Atsižvelgiant į Geriamojo vandens įstatyme ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme vartojamas sąvokas, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, po žodžio „esančių“ įrašant žodžius „požeminio vandens“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
29
kalbine prasme derintini su dalies esme, vietoje žodžio „siekdamos“ vartojant žodį „siekdama“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
29
teikiama nuoroda į „Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentą“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 76 punktu, aukštesnės teisinės galios teisės akte taip pat turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus. Tokiu atveju gali būti formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nurodyti subjektą, kuris tvirtina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 straipsnio 9 punkte nurodytą reglamentą. Pritarus šiai pastabai, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 ir 9 dalių, 16 straipsnio 13 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir kitose projekto nuostatose, kuriose teikiamos nuorodos į aprašus, reglamentus ir taisykles.
Pritarti iš dalies Atsižvelgta į siūlymą išdėstant Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 9 punktą taip: „9) tikrina, ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, turi apmokėjimą už sukauptų nuotekų transportavimą patvirtinančius dokumentus arba viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ar garantiniu vandens tiekėju arba sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiu asmeniu, ar individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūra (eksploatacija) vykdoma aplinkos ministro tvirtinamų Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo ir Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento nustatyta tvarka;“. Į kitus pasiūlymus neatsižvelgta, nes Įstatymo projekto 5, 6 ir 9 straipsniuose įtvirtintos institucijos ir nurodyti konkretūs teisės aktai, kuriuos tos institucijos tvirtinta, todėl nėra poreikio prie siūlomų Įstatymo straipsnių papildomai nurodyti subjektą, kuris tvirtina teisės aktą ir naudoti bendrinį teisės akto pavadinimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
29
viešosios sutarties šalimi gali būti ir garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, po žodžių „geriamojo vandens tiekėju“ įrašant žodžius „ar garantiniu vandens tiekėju“, nes sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“ pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą savo turiniu neapima sąvokos „garantinis vandens tiekėjas“. Pritarti 27.
kanceliarijos Teisės departamentas
212
nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija siekdama pagerinti prieigą prie geriamojo vandens užtikrina, kad viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose būtų sudarytos galimybės gauti geriamojo vandens ir užtikrina reikalingų įrenginių įrengimą, eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. santykyje su jos taikymo apimtimi kelia abejonių. Pastebėtina, kad nuostatos turinys yra imperatyvus, įpareigojantis užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens visose viešosiose erdvėse ir visuose viešuosiuose pastatuose, ten įrengiant reikalingus įrenginius, užtikrinant jų eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą. Manytina, kad tokio pobūdžio reikalavimas yra neįgyvendinamas nei finansiniu, nei skirto jam atlikti laiko požiūriu. Todėl svarstytina, ar nuostata neturėtų būti tikslinama, nustatant, pavyzdžiui, kokius kriterijus turėtų atitikti viešosios erdvės ir viešieji pastatai, kuriuose turi būti užtikrina prieiga prie geriamojo vandens ir kt., kad šią nuostatą objektyviai būtų įmanoma įgyvendinti. Be to, šiose nuostatose žodis „pastatuos“ keistinas žodžiu „pastatuose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
213
dalies 13 punkte reikėtų suvienodinti šio punkto nuostatose vartojamas sąvokas „sveikata“ ir „žmonių sveikata“.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo įstatymo tekste yra vartojamos tokios sąvokos kaip
„visuomenės sveikata“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnis), „žmonių sveikata“
(keičiamo įstatymo 1 straipsnis, 3 straipsnio 50 dalis ir kt.), „gyventojų sveikata“ (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalies 3 punktas), „sveikata“ (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 17 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 18 punktas), todėl, siekiant aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina peržiūrėti keičiamo įstatymo tekstą ir jame vartoti vieną kurią iš šių sąvokų. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Geriamojo vandens direktyvoje vartojamą sąvoką“ žmonių sveikata“ Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 13 punktas išdėstytas taip: „13) užtikrina, kad gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, laiku būtų informuoti apie galimą pavojų žmonių sveikatai dėl naudojamo geriamojo vandens saugos, nurodo konkrečius veiksmus, kurių galima imtis siekiant apsaugoti sveikatą nuo neigiamo poveikio, ir pateikia rekomendacijas tuo atveju, kai aišku, kad dėl tokio geriamojo vandens kokybės gali kilti potencialus pavojus žmonių sveikatai;“;33 straipsnio 7 dalies 3 punktas išdėstytas taip:
3) „3) investicijos geriamojo vandens kokybei gerinti skiriamos proporcingai geriamojo vandens kokybės rodiklių nuokrypiams, įvertinus geriamojo vandens kokybės parametrus ir jų poveikį žmonių gyventojų sveikatai;“;16 straipsnio 17 dalis išdėstyta taip: „17. Prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui teikia viešasis geriamojo vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas.
Viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas, teikdami prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, privalo pagrįsti, kad visuomenės poreikis būti aprūpintai sveikatos saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančiomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis egzistuoja ir nebus įgyvendintas, jeigu infrastruktūra nebus perduota viešajam vandens tiekėjui, regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui. Viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas, prieš teikdamas teismui prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, raštu (registruotu paštu ir (arba) elektroninėmis ryšio priemonėmis) praneša geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui apie planuojamą teikti prašymą teismui dėl jam nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo, visuomenės poreikį būti aprūpintai sveikatos, saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančiomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis, nurodo konkrečius tikslus, kaip planuojama naudoti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
Per 30 kalendorinių dienų po minėto rašto išsiuntimo dienos negavus atsakymo iš geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko arba gavus neigiamą atsakymą, laikoma, kad su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininku susitarti nepavyko.“;20 straipsnio 2 dalies 18 punktas išdėstytas taip: „18) savo interneto svetainėje pateikti rekomendacijas, kaip sumažinti geriamojo vandens suvartojimą ir išvengti stovinčio geriamojo vandens keliamos rizikos žmonių sveikatai.
Neatsižvelgta į siūlymą pakoreguoti Įstatymo projekto 7 straipsnį, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 7.2. punkte nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką visuomenės sveikatos srityje, todėl ir minėtame straipsnyje paliktos nuostatos, kad „Sveikatos apsaugos ministerija nustato visuomenės sveikatos saugos ir kokybės reikalavimus geriamajam vandeniui“. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
„savivaldybių institucijos pagal joms suteiktus įgaliojimus“ turinys, t. y.
neaišku, kas tuos įgaliojimus minėtoms institucijoms suteikia. Be to, šių projekto nuostatų formuluotėje „geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros plėtrą“ siūlytina atsisakyti padėto kablelio, nes kitu atveju ši formuluotė nėra pakankamai aiški minėtų projekto nuostatų kontekste. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
51
punkte po žodžių „deklaravusių gyvenamąją vietą“ siūlytina įrašyti žodį „toje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 31.
Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimus, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatose vietoj sąvokos „viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione“ reikėtų vartoti šios sąvokos trumpinį, įvestą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
„<...> nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimus“. Vadovaujantis Rekomendacijų 76 punktu vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų,
pavyzdžiui: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“,
„įstatymų nustatyta tvarka“ ir panašiai. Prireikus pateikti nuorodą į
nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pavyzdžiui, „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis tikslintina pagal Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus. Pritarus šiai pastaba, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 2 dalies
kanceliarijos Teisės departamentas
7
geriamojo vandens tiekėjas“ brauktinas žodis „geriamojo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7
vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
vandens tiekimo regione“ brauktinas žodis „geriamojo“.
turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 15 daliai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymas pradedamas per 5 darbo dienas, įsigaliojus sprendimui panaikinti licencijos galiojimą“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą; taip pat nėra aišku, koks subjektas, įsigaliojus sprendimui panaikinti licencijos galiojimą, vykdytų geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą iki tol, kol bus pradėtas vykdyti garantinis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymas, nes įstatymu nustatomas ilgiausiai 5 darbo dienų terminas minėtai veiklai pradėti, o panaikinus licenciją, viešasis vandens tiekėjas šios veiklos vykdyti jau nebegalėtų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
37Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti,
kad „garantinis vandens tiekėjas garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą vykdo, kol pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas jis bus paskirtas regioniniu viešuoju vandens tiekėju“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas keletu aspektų. Pastebėtina, kad šio straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad
„garantinis vandens tiekėjas skiriamas 5 metų laikotarpiui“, todėl nuostatos
derintinos tarpusavyje, kad būtų aišku kokiam terminui skiriamas garantinis vandens tiekėjas, ar galima garantinį vandens tiekėją skirti regioniniu viešuoju vandens tiekėju kol nėra suėjęs 5 metų terminas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal pacituotą nuostatą, garantinis vandens tiekėjas būtų vieninteliu asmeniu, kurį būtų privaloma skirti regioniniu viešuoju vandens tiekėju.
Svarstytina, ar regioniniu viešuoju vandens tiekėju negalėtų būti skiriamas kitas viešasis vandens tiekėjas, turintis atitinkamą licenciją, nei garantinis vandens tiekėjas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
užtikrinti nuosavybės teisės apsaugą, siūlytina nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kito turto, reikalingo garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui vykdyti, neatlygintino perdavimo valdyti ir naudoti garantiniam vandens tiekėjui terminą, galimai jį susiejant su garantinio vandens tiekimo vykdymo laikotarpiu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-1615 6,19
galiojimą praradusiam viešajam vandens tiekėjui“ turinys, nes paprastai subjektui yra panaikinamas licencijos galiojimas, o ne jis „praranda licencijos galiojimą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 19 daliai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
8
vandens tiekimo teritorijoje“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta projekto nuostatose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje vartojamos formuluotės „viešųjų vandens tiekėjų aptarnaujamose teritorijose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
10
„turintį“ įrašytinas žodis „atitinkantį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-1615 10,15 42.
Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nėra aiškus sąvokos „regiono“ turinys, t. y. neaišku, ar turimas omenyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje apibrėžtas „viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas“, ar koks kitas regionas. Siekiant aiškumo, projekte reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtas sąvokas (ar įvestus jų trumpinius). Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 1 punkte, 14 dalyje bei projekto 2 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos „regionas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11
43Keičiamojo įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje yra nurodoma,
kad garantinis vandens tiekėjas turi atitikti nurodytus kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku, ar garantinis vandens tiekėjas turi atitikti visus nurodytus kriterijus, ar tik vieną iš jų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti keičiamojo įstatymo 15 straipsnio 11 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11
nuoroda „šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje“, nes minėta dalis turi tik du punktus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
113
45Nėra suprantamas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 3 punkto,
nustatančio, kad „įsiskolinimo lygis turi būti ne didesnis kaip 5“ turinys. Nei iš keičiamo įstatymo nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku kaip šis lygis yra apskaičiuojamas, kas nustato šį lygį ar kur jis yra reglamentuotas. Siekiant aiškumo, siūlytina keičiamojo įstatymo 15 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
12
46Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti,
kad garantinis vandens tiekėjas skiriamas 5 metų laikotarpiui.
Pažymėtina, jog toks paskyrimo terminas nei įstatymo projekte, nei projekto aiškinamajame rašte nėra paaiškinamas ir motyvuojamas. Pastebėtina, kad pagal galiojantį reguliavimą garantinis vandens tiekėjas skiriamas vieneriems metams su galimybe šį terminą pratęsti dar vienerių metų terminui, šiuos terminus siejant su būtinybe paskirti įprastu pagrindu veikiantį geriamojo vandens tiekėją. Svarstytina, ar šis 5 metų terminas pernelyg neapriboja savivaldybių teisės skirti viešąjį geriamojo vandens tiekėją įprasta tvarka, nes garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, pagal savo esmę, yra taikomas, kai tam yra objektyvi būtinybė, kai kitas viešasis vandens tiekėjas dėl tam tikrų priežasčių negali vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo nuostatos nenustato, kokie teisiniai veiksmai turėtų būti atlikti, kai pasibaigia šis terminui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
14
aišku, kodėl Valstybinė energetikos reguliavimo taryba vietoj rodiklių nepagerinusio garantinio vandens tiekėjo turėtų paskirti kitą garantinį vandens tiekėją iš kito regiono, o ne iš to paties regiono kitą viešąjį vandens tiekėją, kuris atitiktų garantiniam vandens tiekėjui įstatyme nustatytus kriterijus. Svarstytinas toks siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
15 48.
Nėra suprantamos keičiamo įstatymo 15 straipsnio 15 dalies nuostatos tuo aspektu, kad nėra aišku, kada viešieji vandens tiekėjai turėtų mokėti įstatyme nustatytą įmoką Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, t. y. neaišku, ar šios įmokos turi būti mokamos, kai garantinis vandens tiekėjas pradeda vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, ar nuo to momento, kai jis yra paskiriamas, bet minėtos veiklos nevykdo (iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų darytina išvada, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iš anksto turi paskirti garantinį vandens tiekėją, kuris veiklą vykdytų tik atsiradus keičiamame įstatyme nustatytoms aplinkybėms). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
16
įstatymo 15 straipsnio 16 dalyje vietoj žodžių „įmonės, kuriai“ reikėtų įrašyti žodžius „viešojo vandens tiekėjo, kuriam“. Be to, šiose projekto nuostatose kalbiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą“ turinys, nes neaišku, ar turima omenyje, kad garantinis vandens tiekėjas turi teikti paslaugas už tokias pačias kainas kaip ir viešasis vandens tiekėjas, kuriam panaikintas licencijos galiojimas (tokiu atveju nėra aiškus šios projekto nuostatos tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba), ar turimi omenyje abonentų ir vartotojų mokėjimai už jiems suteiktas paslaugas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 50.
Vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimais ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte jau yra įtvirtinta, jog savivaldybių tarybos tvirtina infrastruktūros plėtros planus, tikslintinos keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, jose išbraukiant žodžius
„savivaldybės tarybos patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo“ kaip perteklinius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
apibrėžtos sąvokos trumpinį, tikslintina keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotė „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane“, joje išbraukiant žodžius „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“. Be to, siekiant šiose nuostatose vartojamų formuluočių suderinamumo, šių nuostatų paskutiniajame sakinyje po žodžių
„kitas pradėto geriamojo vandens tiekimo ir“ įrašytinas žodis skliaustuose
„(arba)“. Analogiško turinio pirmoji pastaba dėl žodžių išbraukimo taikytina ir keičiamo įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas
4
perteklinių žodžių „įstatymo 16“, nes teikiant nuorodą į to paties straipsnio dalis, kuriame ir yra teikiama nuoroda, užtenka nurodyti šio straipsnio dalis, į kurias teikiama nuoroda. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6
nuostatose iki dvitaškio vietoj žodžio „neviešajam“ įrašytini žodžiai „ne viešajam“, nes kitu atveju šios keičiamo įstatymo nuostatos nėra aiškiai suprantamos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
61 54.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 dalyje kalbama apie geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimą ar perėmimą. Pažymėtina, jog kalbant apie išpirkimą atliekamų veiksmų pobūdis yra aiškus, tačiau pažymime, kad terminas „perėmimas“ stokoja teisinio aiškumo, nes neaišku, apie kokio pobūdžio veiksmus kalbama, ar tai turėtų ir galėtų būti priverstinis, ar savanoriškas nuosavybės teisės perėmimas neatlygintinai, ar kalbama tik apie galimybę perimti infrastruktūros valdymą ir (ar) naudojimą. Pažymėtina, jog šis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, su galimu nuosavybės teisės ribojimu, todėl nuostatos turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš poįstatyminio teisės akto turinio. Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jei nuostata apimtų ir priverstinį nuosavybės perėmimą, nenustačius teisingo atlygio už tokią nuosavybę, nuostata turėtų būti svarstoma dėl galimo prieštaravimo
kanceliarijos Teisės departamentas
6
„iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ nėra aiški, nes neaišku, koks
įstatymas aktualioje redakcijoje bus turimas omenyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
skirtingai vartojamas formuluotes: „šio straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus“ (6 dalies nuostatos iki dvitaškio), „šio straipsnio 11 ir 12 dalyse įtvirtintus tinkamumo ir reikalingumo kriterijus“ (8 dalis), „šio straipsnio 11 ir 12 dalyje nustatytais geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto tinkamumo ir reikalingumo kriterijais“ (9 dalis). Pritarti 57.
kanceliarijos Teisės departamentas
11
įrašytinas žodis „tiekėjui“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12 1,2
straipsnio 12 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje“ įrašytina formuluotė „viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 2 punktui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
16
„viešosiose“ įrašytinas žodis „viešojo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
17
60Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti,
kad per 30 kalendorinių dienų po rašto, apie planuojamą teikti prašymą teismui dėl infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo, išsiuntimo dienos „negavus atsakymo iš geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko, laikoma, kad su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininku susitarti nepavyko“. Atkreipiame dėmesį, kad asmuo, kuriam buvo siųstas raštas gali ne tik neatsakyti, bet ir pateikti tam tikrą atsakymą, todėl siūlytina analizuojamoje nuostatoje aptarti ir tokius atvejus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
17
61Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 17 dalis tikslintina:
pirmojo sakinio formuluotėje „regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas“ brauktinas žodis „geriamojo“; trečiajame sakinyje prieš žodį „paslaugomis“ įrašytini žodžiai „paviršinių nuotekų tvarkymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
19 62.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje vietoj žodžio
„viešojoje“ įrašytinas žodis „viešojo“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3
punkte įvestą trumpinį, reikėtų įvertinti, ar tikslingai šiose projekto nuostatose vartojama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“. Pastaroji pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 23, 24, 25, 26 dalims. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
20
vietoj formuluotės „prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą“ nereikėtų įrašyti formuluotės „viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – juridinis asmuo, tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licenciją (Įstatymo projekto 3 str. 12 d.), o 26 straipsnyje reglamentuojančiame reikalavimus geriamojo vandens tiekėjams, nustatytas, kad
„geriamojo vandens tiekėjai privalo užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba)
nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą pagal infrastruktūros plėtros plane numatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis ir etapus, prijungti jo prižiūrimoje viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančius abonentų ir vartotojų įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, vadovaudamasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimais ir Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimais“, Įstatymo projekto 16 str.
20 dalis išdėstyta taip: „20.
20 dalis išdėstyta taip:
„20. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra naudojama,
geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginiai prijungiami prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimais ir Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimais.“ Patikslintas Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 3 punktas išdėstytas taip: „3) nuosavybės teise priklausančius ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, valdomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkytojo infrastruktūros, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 19 ir
kanceliarijos Teisės departamentas
21
64Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti,
kad „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis“. Atkreipiame dėmesį, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra garantiniam vandens tiekėjui yra perduodama valdyti ir naudoti, o garantinis vandens tiekėjas įpareigojamas tokią infrastruktūrą prižiūrėti.
Pastebėtina, jog analizuojant tokį reguliavimą, gali kilti abejonė, kieno lėšomis turi būti atliekama infrastruktūros priežiūra ir remontas. Kartu pažymime, jog gali susiklostyti ir atvejai, kai infrastruktūros savininkas, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atveju, bus finansiškai nepajėgus atlikti infrastruktūros priežiūrą, ar nevykdys jos dėl kokių nors kitokių priežasčių. Todėl manytina, kad nuostata turėtų būti detalizuota, panaikinant jos taikymo neaiškumus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22
„viešosioms“ įrašytinas žodis „viešojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20
straipsnio 2 dalies 4 punktui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
24
„geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisai“ reikėtų vartoti
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 ir 26 dalyse apibrėžtas sąvokas ir šią formuluotę išdėstyti taip: „geriamojo vandens apskaitos prietaisai ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 25, 26 dalims, 22 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
25
straipsnio 25 dalyje vartojamas sąvokas „geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas“, „geriamojo vandens tiekėjo atstovas“ ir „geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas“. Pritarti 68.
kanceliarijos Teisės departamentas
26
žodžio „norint“ įrašytinas žodis „siekiant“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
26
straipsnio 26 dalyje prieš žodžius „Civilinio proceso kodekse“ įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
tvarkymo informacinės sistemos tvarkytojas ir šios sistemos asmens duomenų tvarkytojas yra valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras
„GIS-Centras“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Vyriausybės
pateiktas įstatymų projektų paketas (reg. Nr. XIVP-1165 – Nr. XIVP-1177), kuriais, kaip nurodyta jų aiškinamajame rašte, „siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių, t. y. sujungti 3 valstybės įmones: VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF, su jų šiuo metu vykdomomis funkcijomis, ir šių 3 valstybės įmonių pagrindu įsteigti vieną naują valstybės įmonę Žemės informacijos centrą“. Pažymėtina ir tai, kad Kaimo reikalų komitetas šių įstatymų projektų antruose variantuose pasiūlė pakeisti siūlomos įsteigti naujos valstybės įmonės pavadinimą į
„Žemės ūkio duomenų centras“. Atsižvelgiant į tai, minėtas projekto nuostatas
reikėtų derinti su įstatymų projektų paketo, numatančio pertvarką, nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
ištekliams“ siūlytina įrašyti žodį „geriamojo“. Nepritarti LR vandens įstatymo 3 str.
jo vandens naudojimas – veikla, kuria daromas tiesioginis poveikis paviršiniam ir
(arba) požeminiam vandens telkiniui ir (arba) jo vandens kokybei, pavyzdžiui, paviršinio ir (arba) požeminio vandens telkinio naudojimas vandeniui išgauti, nuotekoms išleisti, hidroenergetikos, rekreacijos, laivybos, žuvininkystės reikmėms). Šio įstatymo 3 str. 29 d. apibrėžta, kad Vandens telkinio ir
(arba) jo vandens naudotojas – asmuo, kuris naudoja paviršinį ir (arba) požeminį vandens telkinį vandeniui išgauti, nuotekoms išleisti, rekreacijos, hidroenergetikos, laivybos, žuvininkystės ir kitoms reikmėms arba kitokiu būdu daro tiesioginį poveikį paviršiniam ir (arba) požeminiam vandens telkiniui ir (arba) jo vandens kokybei. Atsižvelgiant į tai, vandens išteklių naudojimas neapsiriboja tik požeminio (arba geriamojo) vandens išteklių naudojimu, sąnaudų susigrąžinimo principas turi būti taikomas visų vandens išteklių atžvilgiu. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
punkto nuostata: „Šį mokėjimo dokumentą vartotojas privalo apmokėti per 10 darbo dienų nuo mokėjimo dokumento išsiuntimo vartotojui dienos“. Negali būti vertinama, kaip geriamojo vandens tiekėjo teisės dalis ir sistemiškai nedera nei su straipsnio dalies esme, nei su straipsnio pavadinimu. Todėl siūlytina šią nuostatą dėstyti keičiamo įstatymo 22 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
29
straipsnio 2 dalies 9 punkte prieš žodžius „Žemės gelmių įstatyme“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 7,8 74.
Siekiant aiškumo, reikėtų suderinti keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas skirtingas formuluotes: „nuotekų transportavimo paslaugų tiekėją (tiekėjus)“ (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir „nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais asmenimis“ (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje vartojamų sąvokų „nuotekas transportuojančiam asmeniui“ ir „nuotekų transportavimo paslaugų tiekėjų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
210
straipsnio 11 dalyje yra apibrėžta sąvoka „geriamojo vandens vandenvietė“, siūlytina šią sąvoką vartoti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatose vietoj jose vartojamos sąvokos „vandenvietė“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
213
žodžių „centralizuotomis geriamojo vandens“ įrašytinas žodis „tiekimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
215
apsaugos ir aplinkos ministro“ vietoj žodžio „ministro“ įrašytinas žodis „ministrų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
219
imamasi priemonių ne bet kokio vandens, o būtent geriamojo vandens saugai atkurti. Be to, šiose nuostatose vietoj žodžių „netinkančių paslaugų“, manytina, turėtų būti įrašyti žodžiai „neatitinkančių paslaugų“. Pritarti
220 79.
Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 20 punkte siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas privalo sudaryti sąlygas paskirtam garantiniam vandens tiekėjui naudoti valdomą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kai priimtas sprendimas panaikinti geriamojo vandens tiekėjui išduotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimą. Manytina, kad sprendimo panaikinti licenciją priėmimas, kol dar jis nėra įsigaliojęs, dar nėra pagrindas valdyti kito asmens turtą, juolab, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 ir 18 dalyse taip pat kalbama apie tokio sprendimo įsigaliojimą. Be to, šioje nuostatoje reikėtų vartoti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
221
žodžius „vandens tiekimo“ reikėtų įrašyti žodį „geriamojo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
„ir“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
nuotekų tvarkytojai be kita ko turi vykdyti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte išvardytas pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto punkto nuostatose nėra nustatyta reguliavimo, susijusio su paviršinių nuotekų tvarkymu, todėl nėra aišku, kokią pareigą turėtų vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
„viešoji sutartis“ turima omenyje, ar prieš tai šiose nuostatose minima
sutartis, ar viešoji sutartis, apibrėžta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
43 84.
Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 3 punkte po žodžio „įgyvendinamuosiuose“ brauktinas žodis „ir“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12
punkte numatytas 30 dienų terminas turėtų būti sietinas su kalendorinėmis arba darbo dienomis, kadangi kituose keičiamo įstatymo nuostatose dienos yra apibrėžiamos kaip kalendorinės ar darbo. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 39 straipsnio 16 ir 17 dalių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
21
straipsnio 25 dalyje vartojamą sąvoką „darbo pažymėjimas“ ir 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamą sąvoką „darbuotojo pažymėjimas“. Pritarti
25
„nedelsdami, ne vėliau per dieną“, tikslintina, nes pakanka nurodyti „ne
vėliau kaip per dieną“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
28
įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte vartojamas sąvokas „cheminės medžiagos ir preparatai“ ir „medžiagos ir preparatai“. Pritarti
210
žodį „atstovu“ įrašytinas žodis „įgaliotu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
211
atsisakytina perteklinių žodžių „šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje“ ir įrašytini žodžiai „šios dalies“, nes teikiant nuorodą į to paties straipsnio dalis, kuriame ir yra teikiama nuoroda, užtenka nurodyti šio straipsnio dalis, į kurias teikiama nuoroda. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
213 91.
Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 13 punkte nereikėtų nustatyti termino, nurodančio po kurio laikotarpio nuo pranešimo gavimo abonentui bus taikomos poveikio priemonės, nes poveikio priemonių taikymas yra susijęs su abonento teisių apribojimais. Be to, manytina, kad šiose keičiamo įstatymo nuostatose yra dėstomos geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo teisės, susijusios su abonento keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytos pareigos nevykdymu ar netinkamu vykdymu, todėl šios projekto nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje. Pritarti iš dalies. Nuostatos perkeltos į Įstatymo projekto 20 str. 1 d. 5 p. Atsižvelgiant į tai, kad kartais poveikio priemonė turėtų įsigalioti iš karto, kaip, pavyzdžiui, jei dėl abonento vieno ar su kitais abonentais padarytų pažeidimų yra sutrikdytas nuotekų valymo procesas, kaip, pavyzdžiui, buvo 2009 m. susidariusi situacija UAB « Šilutės vandenys (LAT 2014-02-14 nutartimi byloje Nr. 3K-3-29/2014 pripažino, kad pagrįstai žemesnių instancijų teismai atmetė ABF « Šilutės Rambynas » priešieškinį dėl nuostolių, patirtų nuotekų tvarkytojui be įspėjimo nutraukus jos nuotekų priėmimą), o kartais poveikio priemonė gali įsigalioti vėliau, todėl Įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalies 13 punktas patikslintas, perkeltas į 20 straipsnio 1 d.
išdėstytastaip:
tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui nustačius, kad abonento išleidžiamų nuotekų, paviršinių nuotekų užterštumas viršijo viešojoje sutartyje nustatytą teršiančios medžiagos leidžiamą išleidžiamų nuotekų, paviršinių nuotekų užterštumą arba išleistos nedeklaruotos teršiančios medžiagos tris ar daugiau kartų per šešis mėnesius arba šešis ir daugiau kartų per dvylika mėnesių, arba nustačius, kad abonentas nesilaiko taršos mažinimo plano arba neįgyvendina jame numatytų taršos mažinimo priemonių, geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi teisę savo nuožiūra taikyti poveikio priemones, apie tai Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka pranešęs abonentui raštu: vienašališkai nustatyti abonentui leidžiamą išleidžiamų nuotekų, paviršinių nuotekų užterštumą, laikinai sustabdyti paslaugų teikimą arba vienašališkai nutraukti viešąją sutartį;“
kanceliarijos Teisės departamentas
12
punkto nuostatas siūlytina išskaidyti į atskirus atvejus, kai viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje asmenys turi teisę individualiai išgauti ir naudoti geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, ir juos išdėstyti atskiruose šio punkto papunkčiuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „viešojoje“ įrašytinas žodis „viešojo“. Pritarti 94.
kanceliarijos Teisės departamentas
24
atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, pagal kurias asmens vykdomas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu ir (ar) nuotekų tvarkymas turi atitikti ne tik teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimus, bet ir nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūros reikalavimus, nereikėtų atitinkamai patikslinti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies
ir nuotekų tvarkymo“ įrašant žodžius „nuotekų tvarkymo įrenginių priežiūros“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-1623 1,2 3,4
straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžių „nuosavybės teise“ įrašytinas žodis
„priklausančius“, o po žodžio „valdomus“ įrašytini žodžiai „ir (arba)
naudojamus“. Taip pat atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, po žodžių „prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią“ įrašant žodžius „ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
24
įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte po žodžių „jiems nuosavybės teise priklausančią“ įrašytini žodžiai „ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą“, o po žodžių „prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise“ įrašytinas žodis „priklausančios“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
26
„pasirašę“ keistinas žodžiu „pasirašęs“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
27
brauktinas žodis „geriamojo“. Pritarti 99.
kanceliarijos Teisės departamentas
4
įstatymo 33 straipsnio 9 – 15 dalių“ , nes nurodytos keičiamo įstatymo nuostatos reglamentuoja kainų nustatymą, o ne šiose projekto nuostatose nurodytų patikrų atlikimo tvarką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22
dvitaškio kalbiniu aspektu nėra aiškus, nes neaišku, ar šiose nuostatose siekiama nustatyti, kad juridinių asmenų technologiniai, finansiniai ir vadybiniai pajėgumai vertinami pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą tvarką, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytus kriterijus, ar turima omenyje kas kita. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22
papunktyje po žodžio „vartotojams“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir abonentams“, kad būtų informuojami ir konsultuojami ne tik vartotojai, bet ir abonentai. Pritarti
3
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje įvestą sąvokos trumpinį ir vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimais, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje po žodžių „siekiantis gauti“ išbrauktini žodžiai
„geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13
trumpinį ir vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimais, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punkte po žodžių „neatitinkančius geriamojo vandens tiekėjus“ visa likusi sakinio dalis išbrauktina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-16 29,30 1,12 104.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti du skirtingi įspėjimo laikotarpiai, per kuriuos reikėtų arba duomenis patikslinti, arba nustatytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų priežastis pašalinti. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos keičiamo įstatymo 30 straipsnio
2
„nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas“ tikslintina, nes
pakanka nurodyti „ne vėliau kaip per 2 darbo dienas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodytos ir šalių teisės. Svarstytina ar šiose sutartyse neturėtų būti nurodytos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-1631 3,4
107Svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalies nuostatas,
pagal kurias viešąsias sutartis gali sudaryti ir garantinis vandens tiekėjas, bei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvestą trumpinį, nereikėtų atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų toje apimtyje, kurioje minimas tik geriamojo vandens tiekėjas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-16 108.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, viešųjų vandens tiekėjų ir regioninių viešųjų vandens tiekėjų (toliau kartu - geriamojo vandens tiekėjai), ir garantinių vandens tiekėjų teikiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo aštuntojo skirsnio, reglamentuojančio sąnaudų apskaitos ir kontrolės, kainų nustatymo ir atsiskaitymo tvarką, nuostatose minimas tik aukščiau minėtose keičiamo įstatymo nuostatose įvestas trumpinys „geriamojo vandens tiekėjai“, todėl nėra aišku, ar keičiamo įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytos nuostatos taikytinos ir garantiniams vandens tiekėjams, nustatant teikiamų paslaugų kainas, įvertinant sąnaudas ir pan. Svarstytina, ar minėtu aspektu keičiamo įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų nereikėtų tikslinti. Be to, reikėtų įvertinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojamas trumpinys „geriamojo vandens tiekėjai“ tuo aspektu, ar šios nuostatos turėtų būti taikytinos ir garantiniams vandens tiekėjams (pvz., keičiamo įstatymo devintasis skirsnis ir kt.) ir, jeigu reikia, atitinkamai jas patikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6
nereikėtų nustatyti atskaitos momento, nuo kurio būtų skaičiuojamas 3 metų terminas (pvz., nuo regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
74
punkto formuluotėje „viešojo vandens tiekėjo prijungto viešojo vandens tiekėjo“ nereikėtų atsisakyti žodžių „viešojo vandens tiekėjo“, įrašytų prieš žodį „prijungto“. Pritarti 111.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-1633 8,9 3,3
pateiktos nuorodos „šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies“ nėra suprantamos (projekte pasikeitė keičiamo galiojančio įstatymo kai kurių straipsnių numeracija, o ši nuoroda, manytina, liko nepatikslinta) Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti šios nuorodos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 3 punkte pateiktos nuorodos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11
keičiamo įstatymo 33 straipsnio 11 dalis, kurioje vietoj vartojamo termino
„geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai“ įrašytinas terminas
„geriamojo vandens tiekėjai“ (kaip tai yra šių keičiamo įstatymo pirmajame
sakinyje). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
15
departamentas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymas (nauja redakcija) (reg. Nr. XIVP-1692), kurio nuostatomis įstaigos pavadinimas
„Lietuvos statistikos departamentas“ keičiamas į pavadinimą „Valstybės
duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamame projekte ir minėtame projekte siūloma nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą, abiejų projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 34 straipsnio pavadinimas. Siūlytina jį išdėstyti taip: „Geriamojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos patikrinimai“.
Be to, siekiant suderinti šiame straipsnyje vartojamas formuluotes, šio straipsnio 10 dalyje vietoj joje vartojamos formuluotės „tikrinamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės“ siūlytina įrašyti formuluotę „tikrinamo geriamojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13
siūlytina išbraukti žodžius „ar nelaikoma“ kaip perteklinius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
21
sakinyje yra nurodyta, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę nekliudomai įeiti ne tik į geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, bet ir kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją. Tuo tarpu minimo punkto antrajame sakinyje yra įtvirtinta, kad į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti, tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, ar Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją gali patekti nekliudomai ar tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas atitinkamai tikslintinas.
kanceliarijos Teisės departamentas
13
„Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje“, nes minėto įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas
1
teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis ir keičiamo įstatymo priedo 1 punktas tikslintini. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
žodis „prietaisus“; po žodžių „sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens“ įrašytini žodžiai „apskaitos prietaisų“. Be to, šiose projekto nuostatose nurodytos metodikos pavadinimas derintinas su metodikos, nurodytos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte pavadinimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
„sistemos“ turinys. Siekiant aiškumo, siūlytina šiose nuostatose vartoti
keičiamo įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtas sąvokas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalies formuluotėje „geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“ brautini žodžiai „ir nuotekų tvarkytojų“.
Be to, siekiant šiose projekto nuostatose nustatyto reguliavimo nuoseklumo, tikslintinas šių keičiamo įstatymo nuostatų trečiasis sakinys, jame nurodant, kad ne tik geriamojo vandens tiekėjas privalo pateikti reikiamą informaciją per nustatytą terminą, bet ir paviršinių nuotekų tvarkytojas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
vietoj termino „institucijos“ nereikėtų įrašyti termino „valstybės institucijos“, kad keičiamo įstatymo nuostatose nurodytą informaciją gautų būtent abonentų ir vartotojų teises ginančios valstybės institucijos, o ne ir kitos bet kurios institucijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
pavadinimas, nes neaišku, koks įstatymas turimas omenyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
vartotojo teisė kreiptis į teismą. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, dėl kokių priežasčių ar kokiu pagrindu vartotojas gali kreiptis į teismą. Be to nėra aišku, kodėl ši teisė yra suteikta tik vartotojui, bet ši teisė nėra suteikiama abonentui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 38 straipsnio pavadinimas numato, kad šio straipsnio nuostatos reglamentuoja vartotojų ar abonentų, geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų ginčų sprendimą ne teismo tvarka, todėl svarstytina, ar teisė kreiptis į teismą neturėtų būti perkeltą į keičiamo įstatymo 22 straipsnį reglamentuojanti abonentų ir vartotojų teises. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 125.
Siekiant projekto nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „ginčus“ įrašytini žodžiai
„paviršinių nuotekų tvarkytojo“. Atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio
pavadinimas. Pritarti
2
brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
3
reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 punkto nuostatomis, nes pastarosiose nuostatose nurodyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja ir vartotojų skundus dėl nuotekų apskaitos, tuo tarpu aptariamoje nuostatoje tokio pobūdžio skundai nėra nurodyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
aišku, kodėl Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka nagrinėjami tik vartotojų ar abonentų skundai, pateikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį viešojo administravimo subjektų sistemą taip pat sudaro ir savivaldybių vykdomosios institucijos, todėl joms pateikti skundai, manytina, taip pat turėtų būti nagrinėjami minėto įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11 129.
Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nėra aiškios: pirma, paprastai nėra nurodoma, kad bauda skiriama už „pirmą“ pažeidimą; antra, turėtų būti nurodytas konkretus baudos dydis, t. y. skiriamos baudos dydžio minimumas ir maksimumas; trečia reikėtų atsisakyti nuobaudos - įspėjimo - skyrimo, nes įspėjimo taikymą reglamentuoja šio straipsnio 5 dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
130Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes,
keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatose vietoj jose vartojamos formuluotės „tiekimo ir nuotekų tvarkymo ar paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės reguliuojamosios veiklos metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais“ įrašytina formuluotė „tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamosios veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio“, kuri vartojama ir šio straipsnio 1 dalies 2 ir
kanceliarijos Teisės departamentas
5
131Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes,
keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatose vietoj jose vartojamos formuluotės „tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonė“ įrašytina formuluotė „tiekėjas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-1639 6,
vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo“ brauktini žodžiai „ir nuotekų tvarkytojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 39 straipsnio 7, 8, 10, 11, 21 dalims. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7
kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais.
Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 39 straipsnio 8 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
14
kanceliarijos Teisės departamentas
204
dalies 4 punkto nuostatose vietoj sąvokos „apskaitos prietaisais“ įrašytina sąvoka „nuotekų apskaitos prietaisais“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
20 5,6
dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 20 dalies
brauktini žodžiai „paviršinių nuotekų tvarkymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
21
vartojamo termino „sutartyje“ nereikėtų įrašyti projekto nuostatose apibrėžtos sąvokos „viešojoje sutartyje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
138Svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 40 straipsnio pavadinimą,
nereikėtų tikslinti šio straipsnio 2 dalies nuostatų, formuluotėje „geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai“ išbraukiant žodžius „ir nuotekų tvarkytojai“. Pritarti
Teisės departamentas 2022-06-1641 1,
„šiame straipsnyje“; 3 dalyje vietoj žodžio „penkeri“ įrašytinas skaičius
„5“; 4 dalyje vietoj žodžio „dienos“ įrašytina santrumpa „d.“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-16 140.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. lapkričio 1 d. kiekviename regione turi paskirti garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaujantis Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų kiekviename regione paskirti garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, nes projekto nuostatos (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas), suteikiančios Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teisę skirti šiuos garantinius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. (projekto 2 straipsnio 1 dalis). Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija,
15 Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (toliau – LVTA), susipažinusi su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektu (Projekto Nr. XIVP-1747, toliau – Projektas), teikia šias pastabas:
nustatyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, tačiau funkcija nustatyti geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų, įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį palikta savivaldybių taryboms. Pastebime, kad geriamojo vandens tiekimas, nuotekų tvarkymas ir šių veiklų apskaita yra vienas gamybinis ciklas: pagaminau, suteikiau paslaugas, apskaičiavau ir pardaviau. Paslaugų kainų sąnaudos yra betarpiškai susijusios.
Toks paslaugų kainų nustatymo funkcijos padalinimas skirtingoms institucijoms (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir savivaldybių taryboms) yra nelogiškas, nepagrįstas, nepateisinamas. Dėl to siūlome Projektu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 (toliau – Įstatymo projektas) 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą funkciją pavesti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Tai leistų, nustatant geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų, įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį, įgyvendinti priežastingumo, skaidrumo, objektyvumo, pastovumo, patikimumo principus, bei sumažinti viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų biurokratinę naštą. Jei nebūtų pritarta šiam pasiūlymui, prašome nustatyti, kad geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų, įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta Geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodika, nustato geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdyba, o kai ji nesudaroma – įmonės vadovas. Visgi, įvertinant kainų nustatymo atsakomybės, teisingumo klausimus ir įgyvendinant aukščiau išvardintus teikiamų paslaugų ir geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisų, įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio nustatymo principus bei pateisinant vartotojų ir abonentų lūkesčius, geriausias variantas būtų, kad aptariamą mokestį nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Pritarti iš dalies Patikslinta Įstatymo projekto 35 straipsnio 15 dalis ir išdėstyta taip: „15.
Geriamojo vandens apskaitos ir nuotekų apskaitos prietaisus pirkimo ir pardavimo vietose (įvade, butuose ar kitose patalpose (geriamojo vandens apskaitos mazguose), nuotekų išvade įrengia ir naudoja geriamojo vandens tiekėjas savo lėšomis. Šių apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį. Užmokestis už geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimą, įrengimą, eksploatavimą skaičiuojamas pagal Geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir jo dydį tvirtina geriamojo vandens tiekėjo valdyba, o kai ji nesudaroma – įmonės vadovas“
vandens tiekėjų asociacija,
14
projekto 15 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustačiusi, kad garantinis vandens tiekėjas neatitinka garantiniam vandens teikėjui taikomų kriterijų, nustatytų šio straipsnio 11 dalyje, įpareigoja garantinį vandens tiekėją per 6 mėnesius pagerinti nustatytus rodiklius, per nustatytą terminą nepagerinus nustatytų rodiklių paskiria kitą garantinį vandens tiekėją iš kito regiono. Šią nuostatą siūlome keisti, nustatant, kad kitu garantiniu vandens tiekėju skiriamas iš to paties ar kito regiono vandens tiekėjas. Pritarti
vandens tiekėjų asociacija,
15 3.
Įstatymo projekto 15 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esantys viešieji vandens tiekėjai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui per metus, kas ketvirtį, turi mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam vandens tiekėjui suskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti. Iš aptariamos nuostatos nėra aišku:
tokį pat dydį turi sumokėti (įnešti garantinių paslaugų teikimui) garantinis geriamojo vandens tiekėjas (priešingu atveju, garantinis vandens tiekėjas dar stiprės, o likusieji regiono tiekėjai silpnės),
garantinis vandens tiekėjas pakeičiamas Įstatymo projekto 15 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka iki garantinio vandens tiekimo vykdymo, koks surinktų iš regione veikiančių viešųjų vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų lėšų likimas (ar jos lieka buvusiam paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, ar jos perduodamos naujam paskirtam garantiniam vandens tiekėjui). Pritarti iš dalies Įstatymo projekte nustatyta, kad mokamas 2 proc. dydis per metus. Siekiant aiškumo, patikslinta Įstatymo projekto 15 straipsnio 15 dalis ir išdėstyta taip: „15.
Viešojo vandens tiekimo regione esantys viešieji vandens tiekėjai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui per metus, kas ketvirtį, turi mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam vandens tiekėjui suskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti, įmokas mokant kas ketvirtį nuo garantinio vandens tiekėjo paskyrimo dienos.“ Įmokos garantiniam vandens tiekėjui siūlomos numatyti siekiant amortizuoti išlaidas, kurias garantinis vandens tiekėjas patirs vykdydamas garantinį vandens tiekimą. Siūloma nustatyti, kad įmokas mokėtų įmonės, kurioms, galimai, gali prireikti garantinių paslaugų, nes nei ES, nei valstybės lėšų tam nėra. Įmokos garantiniam vandens tiekėjui galės būti pripažintomis būtinosiomis sąnaudomis, todėl pelno normos tai neįtakos. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis vandens įmonių derindamos kainas VERT, savanoriškai atsisako pelno normos. Gauta įmoka lieka garantiniam vandens tiekėjui. 4. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija,
6
projekto 15 straipsnio 16 dalyje įtvirtinama, kad garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą pradėjęs vykdyti garantinis vandens tiekėjas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą.
Tuo tarpu Įstatymo projekto 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigtam regioniniam viešajam vandens tiekėjui nustatoma pereinamojo laikotarpio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, kai tos pačios kategorijos vartotojai ir abonentai moka skirtingą paslaugų kainą, kuri nustatyta reorganizuotiems viešiesiems vandens tiekėjams iki regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo, kol bus įgyvendintos veiklos efektyvinimo priemonės, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Visų pirma pastebėtina, kad paminėtos nuostatos nelogiškos, nes reiškia, kad garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu vartotojai ir abonentai pradėtų mokėti garantinio vandens tiekėjo paslaugų kainą, o sujungus garantinį vandens tiekėją su įmone, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, į regioninį vandens tiekėją, pagal Įstatymo projekto 33 straipsnio 6 dalį abonentai ir vartotojai vėl turėtų mokėti įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, paslaugų kainą.
Dėl to, taip pat atsižvelgiant į tai, kad garantinio vandens tiekėjo paslaugų kaina bus mažesnė už viešojo vandens tiekėjo, kuriam panaikinta licencija, paslaugų kainą, o Įstatymo projekto 15 straipsnio 15 dalyje numatytų lėšų (per metus, kas ketvirtį, mokamų 2 procentų) gali nepakakti garantiniam vandens tiekimui vykdyti, siūlytina nustatyti, kad garantinis vandens tiekėjas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, paslaugų kainą už garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos vykdymą. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad kai įmonės jungiasi savanoriškai, Įstatymo projektu (33 str. 6 d.) siūloma nustatyti, kad įsteigtam regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui nustatoma pereinamojo laikotarpio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, kai buvusiose atskirose įmonėse tos pačios kategorijos vartotojai ir abonentai moka skirtingą paslaugų kainą, tokią kuri buvo nustatyta viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams iki jų jungimo, t.y. regioninio viešojo geriamojo vandens tiekėjo įsteigimo, kol bus įgyvendintos veiklos efektyvinimo priemonės, bet ne ilgiau nei 3 metus nuo regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo dienos., kitu atveju, kai garantinis vandens tiekėjas bus jungiamas su įmone, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, Įstatymo projekto 33 str.
pradeda vykdyti garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklą, Įstatymo projekto 15 straipsnio 16 dalis patikslinta ir išdėstyta taip:
„16. Garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą
pradėjęs vykdyti garantinis vandens tiekėjas garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpiu iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą Viešojo vandens tiekėjo, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, vartotojai ir abonentai garantiniam vandens tiekėjui moka garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą.“
vandens tiekėjų asociacija,
22
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta, kad bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai.
Siūlome nekeisti šios nuostatos ir Projekto 16 straipsnio 22 dalį išdėstyti taip:
„22. Bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens
tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir viešieji vandens tiekėjai. Papildomų lėšų už bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimą ir remontą iš abonentų ir vartotojų neturi būti prašoma.“. Pritarti
vandens tiekėjų asociacija,
Projekto 32 straipsnį, kadangi esamos Projekto nuostatos iš esmės neišsprendžia praktikoje vykstančios problematikos, su kuria susiduria vandentvarkos įmonės. Siūlytume nustatyti teisinį mechanizmą, leidžiantį viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir (ar) nuotekų tvarkytojui, peržiūrėti, atnaujinti bei pateikti abonentams pasirašyti naujos redakcijos sutartis, atitinkamai nutraukiant iki tol galiojusias sudarytas sutartis. Šiuo metu susidaro situacija, kuomet abonentai, sudarę neterminuotas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo sutartis su viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir (ar) nuotekų tvarkytoju atsisako pasirašyti naujos redakcijos sutartis, nors galiojančios sutartys nebeatitinka pasikeitusio teisinio reguliavimo ir (ar) esamos faktinės situacijos.
Atitinkamai turėtų būti numatyta, kad viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir (ar) nuotekų tvarkytojui pateikus abonentui naujos redakcijos sutartį bei pastarosios abonentui nepasirašius per tam tikrą laikotarpį, įsigalioja naujos redakcijos sutarties nuostatos. Kitas alternatyviai galimas mechanizmas galėtų būti numatyti, jog visos su abonentais sudaromos sutartys yra terminuotos sutartys su sutarties periodiniu pratęsimu, jeigu nei viena šalis per nustatytą terminą iki sutarties termino pabaigos nepateikia prieštaravimų. Pažymėtina, kad praktikoje susiduriama ir su panašia problema, teikiant naujos redakcijos sutartis vartotojams. Tačiau šiuo atveju terminuotų sutarčių pasirašymas nebūtų išeitis, kadangi vandentvarkos įmonės patirtų ženklių papildomų administracinių resursų dėl itin didelio vartotojų skaičiaus, tačiau siūlytume taip pat nustatyti aiškesnį sutarčių atnaujinimo ar persirašymo mechanizmą. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ papildytas nauju straipsniu:
„6. Viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai,
regioniniai viešieji vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai iki 2023 m. gruodžio 31 d. pasiūlo vartotojams ir abonentams pasirašyti viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis atitinkančias šio įstatymo nuostatas.“
vandens tiekėjų asociacija, 2022-07-202 7.
Siūlome papildyti Projekto 32 straipsnį nauja 5¹ dalimi, kurioje būtų nurodyta, kad:
„Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas turi teisę
vienašališkai nutraukti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį bei pateikti abonentui naujos redakcijos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, jeigu: 1) galiojanti sutartis nebeatitinka teisės aktų reikalavimų dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo; 2) jeigu pasikeičia viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo paslaugų teikimo galimybės, pavyzdžiui, infrastruktūros galimybių ribos.“. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ papildytas nauju straipsniu: „6. Viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, regioniniai viešieji vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai iki 2023 m. gruodžio 31 d. pasiūlo vartotojams ir abonentams pasirašyti viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis atitinkančias šio įstatymo nuostatas.“
savivaldybių asociacija
41
nepritaria Projekto 3 str. 41 punkte pateiktos sąvokos Prioritetinės patalpos apibrėžimui. Teikiamas siūlymas: Prioritetinės patalpos – tai viešųjų pastatų, kuriuose lankytojų ar darbuotojų skaičius didesnis kaip 100-500 (pasirinkti dydį) žmonių per dieną, patalpos su vandens paėmimo įranga, kuria besinaudojantys lankytojai galės patirti su geriamuoju vandeniu susijusią riziką. Projektu siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas vykdytų pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą prioritetinėse patalpose, tačiau geriamojo vandens tiekėjas pastatų vidaus vandentiekio sistemų neeksploatuoja, jas eksploatuoja kitos įmonės, todėl vandens tiekėjas rizikos vertinimo atlikti negali. Tai turėtų atlikti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Nepritarti Nėra pateiktų argumentų, kodėl netinka Įstatymo projektu siūloma sąvoka ir nėra pagrindimo kodėl siūloma būtent tokia sąvoka. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 2 str. 110 dalyje įtvirtinta, kad “ Viešasis pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas“. Atsižvelgiant į tai, manome, kad visuose viešuosiuose pastatuose turi būti užtikrinta geriamojo vandens kokybė ir sauga. Įstatymo projektas tokių pareigų geriamojo vandens tiekėjui nenumato. Kaip tik, Įstatymo projekto 16 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad „Prioritetinių patalpų valdytojai (savininkai) ar jų paskirti prižiūrėtojai yra atsakingi už šių patalpų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą.“
savivaldybių asociacija
15
kategoriškai nepritaria Projekto 15 str. 15 punktui – ,,Visi viešieji vandens tiekėjai, išskyrus konkurso būdu nustatytus garantinius vandens tiekėjus, laimėjusiam konkursą garantiniam vandens tiekėjui, turi kas ketvirtį mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau nei garantiniam vandens tiekėjui suskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 proc. vidutinės svertinės kapitalo kainos, garantinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimui“. Savivaldybėms neaiški, nesuprantama ir nelogiška nuostata, kodėl atskirai veikianti įmonė privalo mokėti regioninei įmonei mokestį, taip sumažindama galimybes investicijoms į savą ūkį ar uždirbti pelną. Kyla klausimas kokiu tikslu bus mokamas šis mokestis ir kur bus panaudojamas.
Nepritarti Siūlomu garantinio mechanizmo reguliavimu siekiama apsaugoti vartotojų interesus gauti nepertraukiamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Pažymėtina, kad savivaldybės turi visas teises ir laisves taip valdyti joms priklausančias vandens įmones, kad jos galėtų užtikrinti nacionalinių ir ES reikalavimų įgyvendinimą, kokybišką paslaugų teikimą ir šių paslaugų prieinamumo plėtrą. Įstatymo projektu siūloma, kad licencijos galiojimas gali būti panaikinamas, jei tinkamai neišvalomos nuotekos, jei vartotojams tiekiamas kokybės reikalavimų neatitinkantis geriamasis vanduo ir įmonė per įstatyme nustatytą terminą nesuplanuoja reikiamų veiksmų ir investicijų. Tokiu atveju, kai įmonės negebės vykdyti Įstatymo projekte nustatytų pareigų, jos pažeis tiek įstatymo nuostatas, tiek kitų asmenų teisę ir interesą turėti švarią aplinką ir/ar gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančias, nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad tik išskirtiniu atveju, kai savivaldybių valdomos vandens įmonės nebeužtikrina paslaugų teikimo ir tokiu būdu pažeidžia asmenų teisę į švarią aplinką ir nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, įsijungia garantinis mechanizmas ir savivaldybės privalo inicijuoti jų valdomų viešųjų vandens tiekėjų reorganizavimą skaidymo ir (arba) jungimo būdu.
„Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota <...>, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės
Įstatymo projektu siūlomas modelis, konstituciškai yra pateisinamas, nes tai užtikrins naudą visuomenei ir užtikrins visuomenės poreikius ir interesus. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad 2 procentų įmoka būtų pripažinta būtinosiomis sąnaudomis ir įtraukiama į paslaugų kainą, todėl nėra teisinga teigti, kad šia įmoka bus sumažintos galimybės investicijoms į savo ūkį. Įstatymo projektu siūlomas mokestis bus skirtas vandens tiekimo įmonei, kuri paskirta garantiniu vandens tiekėju už pasirengimą vykdyti veiklą kai jo paslaugų prireiks. Šiuos pinigus įmonė administruos savo nuožiūra, įsivertinusi, kad prireikus garantinio tiekimo paslaugos, papildomų pinigų nebus skirta. Vandens tiekimo įmonės, kurios moka šį mokestį, moka už garantinio tiekimo paslaugą, todėl šis mokestis pripažįstamas būtinosiomis sąnaudomis. Pažymėtina, kad panašus principas taikomas energetikos sektoriuje, kai per sisteminių (papildomų) paslaugų kainas dengiamos rezervinių elektrinių sąnaudos. Pritaikius siūlomą reglamentavimą pvz. Klaipėdos regiono įmonėms kainos didėtų apie 0,04-0,07 Eur/m3, Tauragės apskrities - 0,02 Eur/m3. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
117 Informuojame, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba Lietuvos Respublikos aplinkos misterijos prašymu 2022 m. kovo 23 d. atliko derinimui pateiktų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo (toliau – GVNT) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Projektai) antikorupcinį vertinimą ir parengė antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-2490[1]
„Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projekto“
(toliau – Antikorupcinio vertinimo išvada). GVNT projektas 2022 m. birželio
pritarta po pateikimo. Aplinkos ministerija 2022 m. birželio 20 d. raštu Nr. D8(E)-3293 pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurią įvertinę padarėme išvadą, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas visas kritines antikorupcines pastabas, kai kurias kitas antikorupcines pastabas ir kai kurias kitas pastabas buvo atsižvelgta, tačiau liko neatsižvelgta į šias reikšmingas antikorupcines pastabas ir nepatobulintos GVNT projekto nuostatos, kurios dėl nepakankamai aiškaus ir detalaus teisinio reglamentavimo gali didinti galimybes pasireikšti korupcijai:
projekto 9 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba „kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų“.
Pagal GVNT projekto 33 straipsnio 15 dalį nustačiusi, kad vartotojų mokama suma už paslaugas pagal nustatytas naujas kainas viršys 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų, VERT gali pareikalauti, kad geriamojo vandens tiekėjas per 12 mėnesių pateiktų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sumažins sąnaudas, kad už jo teikiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojų mokama suma neviršytų 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Pritariame priemonėms, kuriomis siekiama, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos vartotojams būtų įperkamos ir mažintų finansinę naštą, tačiau, manome, kad dėl teisinio reglamentavimo trūkumų ši nuostata svarstytina šiais aspektais:
GVNT projekte VERT nustatyta teisė, o ne pareiga reikalauti, kad geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai imtųsi priemonių mažinti sąnaudoms, kad kainos už paslaugas neviršytų Projekte nustatyto lygio, todėl pagal siūlomą teisinį reglamentavimą lieka neaišku, kokiais atvejais ir kuo vadovaudamasi VERT nusprendžia, ar reikalauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo parengti planą, kuriame būtų numatytos priemonės sumažinti sąnaudoms, ar ne. 1.2. Ši nuostata diskutuotina ir tuo aspektu, kad skirtinguose regionuose esant skirtingam vidutiniam šeimos pajamų dydžiui, procentinė tokio dydžio dalis gali ženkliai skirtis. Pavyzdžiui, Vilniaus regione regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas galės taikyti didesnes kainas vartotojams, negu kito regiono regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar nuotekų tvarkytojas.
Tokiu būdu skirtingų regionų vartotojams galėtų susidaryti ženklus paslaugų už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kainų skirtumas, o skirtingų regionų vartotojai gaunantys analogiškas paslaugas mokėtų skirtingo dydžio mokesčius, priklausančius ne nuo realių paslaugos teikimo sąnaudų ir kitų kainos dedamųjų, o nuo vidutinio šeimos pajamų lygio regione. Atitinkamai, vandentvarkos įmonės regionuose, kuriuose šeimos pajamų lygis yra didesnis, galėtų uždirbti ir didesnius pelnus, nes dėl didesnio vidutinio šeimos pajamų dydžio nereikėtų taikyti sąnaudų mažinimo priemonių. Dėl šios nuostatos būtų sudaromos palankesnės veiklos sąlygos tų regionų viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, kuriuose būtų didesnis vidutinis šeimos pajamų lygis. Pritarti 2.
3
projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „kai aglomeracijoje centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, tokiose planu išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais.“ Nors šioje nuostatoje yra reglamentuoti pagrindai, kuriais vadovaujantis infrastruktūros plėtros planuose gali būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas, tačiau nėra nustatyta kriterijų ar rodiklių, kuriais vadovaujantis planuojant centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų plėtrą nustatoma, kad tai neduos naudos aplinkai. Projekte nenustatyti kriterijai leidžia šią nuostatą taikantiems subjektams traktuoti ją nevienareikšmiškai ir nustatyti subjektyvius naudą aplinkai išreiškiančius kriterijus. Tokiu būdu, pavyzdžiui, nors ir esant visiems GVNT projekto 12 straipsnio 5 dalyje nustatytiems kriterijams, pagal kuriuos savivaldybės teritorija privalo būti įtraukiama į viešąją geriamojo vandens tiekimo teritoriją, bei joje numatyta infrastruktūros plėtra, tačiau motyvuojant tuo, kad tai neduos naudos aplinkai, pareiga pasirūpinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti perkeliama teritorijos vystytojui, ar individualiai vartotojams.
Nenustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis priimami sprendimai neįtraukti tam tikrų teritorijų į centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų plėtros planus mažina centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų plėtros planavimo proceso skaidrumą, bei sudaro sąlygas savivaldybėms išvengti pareigos užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, ją perkeliant kitiems subjektams. Pritarti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo narys
23 Argumentai: Geriamojo vandens išgavimo, ruošimo, teikimo ir nuotekų tvarkymo technologiniai procesai susiję su elektros energijos vartojimu, todėl viena iš pagrindinių geriamojo vandens tiekimo įmonių sąnaudų yra energetikos išteklių sąnaudos. Atsižvelgiant į geriamojo vandens tiekimo įmonių technologinius procesus ir apimtis, energetikos išteklių sąnaudos sudaro apie 10-20 proc. visų geriamojo vandens tiekimo įmonių sąnaudų. Pažymėtina, kad šiais metais elektros sąnaudos išaugo 3-5 kartus daugiau nei praeitais metais, o geriamojo vandens tiekimo įmonės savo vartotojams taiko kainas kurios buvo suskaičiuotos anksčiau, neįvertintus išaugusių energetinių resursų kainų.
Atsižvelgiant į tai, geriamojo vandens tiekimo įmonės negauna pajamų, kurios būtinos padengti išaugusias elektros energijos kainas ir užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tęstinumą. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 33 straipsnio 23 dalį išdėstyti taip:
„23. Jeigu bendras geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo,
paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti elektros ir (arba) dujų naudojamų išorinių paslaugų teikėjų ir tiekėjų tarifų ir įkainių vidutinis pokytis viršija 30 proc., geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai papildomos elektros ir (arba) dujų sąnaudų pokyčio kainų dedamosios dėl išorinių paslaugų teikėjų padidėjusių sąnaudų pagrindimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, gavusi šį pagrindimą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nustato papildomą kainų dedamąją dėl elektros ir (arba) dujų išorinių paslaugų teikėjų ir tiekėjų padidėjusių sąnaudų pokyčio, kuri galioja iki atitinkamai bazinės, ar kasmet perskaičiuojamos kainos galiojimo termino pabaigos.
Bazines ir perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka teikia ne anksčiau kaip po 5 mėnesių nuo ankstesnio šių kainų įsigaliojimo dienos.“
2 Seimo narys Simonas Gentvilas 2022-09-23 Argumentai: Įvertinant tai, kad šiais metais elektros ir dujų sąnaudos išaugo 3-5 kartus daugiau nei praeitais metais, o geriamojo vandens tiekimo įmonių kainos gali būti peržiūrėtos tik kartą per metus t. y. dalis įmonių šiuo metu savo vartotojams taiko kainas, kurios buvo suskaičiuotos anksčiau, neįvertinus išaugusių energetinių resursų kainų, todėl geriamojo vandens tiekimo įmonės negauna pajamų, kurios būtinos padengti išaugusias elektros energijos ir dujų kainas ir užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tęstinumą, atsižvelgiant į Įstatymo projekto nuostatas, numatančias dažnesnį vandens paslaugų kainų peržiūrėjimą, siūloma nustatyti, kad Įstatymo projektas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras, sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. 2.
reguliavimo taryba iki 2022 m. lapkričio 1 d. kiekviename regione paskiria garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją. 4. 3. Licencijų išdavimo, licencijų galiojimo panaikinimo, licencijų keitimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas. 5. 4. Savivaldybės institucijos iki 2027 m. gruodžio 31 d. perduoda viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.“
3
56 Argumentai: Formuojant viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regioną, siūloma neapsiriboti teritorijomis, kurios numatytos Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, nes, siekiant ekonominio efektyvumo, ar net teritoriniu požiūriu gali būti naudingiau formuoti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regioną ne apskričių pagrindu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 56 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,56.
Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas (toliau – viešojo vandens tiekimo regionas) – teritorija atitinkanti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnįjį administracinį vienetą ir jo ribas, kurioje savivaldybių institucijos privalo organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.“ Nepritarti Tiek šiuo metu galiojančiame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, tiek Įstatymo projekte, viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas siejamas su teritorijos administraciniu vienetu ir yra paremtas regionines plėtros tarybos principu bei siejamas su savivaldybių savarankiškumo funkcijų įgyvendinimu. Siūlomos sąvokos pakoregavimas taptų tapatus sąvokai „57. Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija (toliau – viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija) – šio įstatymo nustatyta tvarka išskirta teritorija, kurioje savivaldybės institucijos privalo organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.“4 Seimo narys Edmundas Pupinis 2022-09-26 Argumentai:
Pasiūlymu nustatoma, kad Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai parenkant garantinį vandens tiekėją, kuris privalės vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, siekiant ekonominio efektyvumo, neliktų apribojimo paskirti garantinį vandens tiekėją tik iš konkretaus regiono (apskrities) teritorijos – 10 straipsnyje siūloma nenaudoti „regiono“ sąvokos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išrenka geriausius šio straipsnio 11 dalyje nustatytus kriterijus turintį viešąjį vandens tiekėją regione ir motyvuotu sprendimu paskiria jį garantiniu vandens tiekėju, ir įpareigoja jį vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą to regiono savivaldybių viešųjų vandens tiekėjų aptarnaujamose teritorijose.“ Nepritarti Įstatymo projekte įtvirtintas nuoseklus garantinio vandens tiekėjo parinkimo mechanizmas ir garantinių paslaugų teikimo užtikrinimo veiksmai. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte įtvirtina, jog viešojo geriamojo vandens tiekimo regione (toliau – regione) paskiriamas vienas garantinis vandens tiekėjas, kuriam visi regione esantys viešieji vandens tiekėjai, per metus, turi sumokėti
metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip garantiniam vandens tiekėjui suskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 procento vidutinės svertinės kapitalo kainos, kad vėliau garantinis vandens tiekėjas, kai prireiks vykdyti garantines paslaugas turėtų tam pajamų. Atsižvelgus į pateiktą siūlymą būtų sugriautas visasĮstatymo projektu įtvirtintas garantinio mechanizmo modelis, kuris yra išdiskutuotas, suderintas su suinteresuotomis institucijomis ir sektoriuje veikiančiomis įmonėmis. Pažymėtina, kad atsižvelgus į pateiktą siūlymą kiltų daug daugiau klausimų, kaip pvz., kokiu pagrindu ir kam turėtų mokėti garantinę įmoką, kokiu principu turėtų būti skiriamas garantinis vandens tiekėjas ir t.t. 5 Seimo narys Edmundas Pupinis 2022-09-26 Argumentai:
Siūloma koreguoti kriterijus, kuriuos turi atitikti garantinis vandens tiekėjas.
Pasiūlymu keičiama nuostata, kad garantinis vandens tiekėjas turi būti paskirtas viešojo vandens tiekėju vienoje iš regiono savivaldybių, ir išbraukiama nuostata, kad garantinis vandens tiekėjas turi būti didžiausias pagal vandens tiekimo paslaugų pardavimą regione. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 11 dalies 1-4 punktus ir juos išdėstyti taip:
„11. Garantinis vandens tiekėjas turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi būti paskirtas viešuoju vandens tiekėju vienoje iš regiono savivaldybių;
2) turi turėti pakankamą finansinį pajėgumą, kuris vertinamas šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje nustatyta tvarka;
3) įsiskolinimo lygis turi būti ne didesnis kaip 5;
Nepritarti Įstatymo projekte įvirtinti kriterijai, kurie užtikrina, kad garantiniu vandens tiekėju bus išrinkta pajėgiausia ir efektyviausia vandens tiekimo įmonė, galinti užtikrinti garantinių paslaugų teikimą. 6 Seimo narys Edmundas Pupinis 2022-09-26 Argumentai: Siekiant ekonominio efektyvumo ir kainų už vandens ir nuotekų tvarkymą savivaldybėse tolygumo, pasiūlymu nustatoma, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba garantiniu vandens tiekėju galėtų parinkti įmonę, kurios metinė apyvarta yra ženkliai didesnė už jai administruoti priskiriamą savivaldybės viešojo vandens tiekėjo įmonę. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12. Garantiniam vandens tiekėjui administruoti priskiriamo savivaldybės viešojo vandens tiekėjo metinė apyvarta negali viršyti 10 procentų garantinio vandens tiekėjo metinės apyvartos.“ Buvusias
Žiūrėti 4 ir 5 komentarus.
Pažymėtina, kad viešojo vandens tiekėjo metinė apyvarta yra kintantis rodiklis, todėl siūlomas modelis neužtikrintų nuoseklių garantinių paslaugų teikimo. 7 Seimo narys Edmundas Pupinis 2022-09-26 Argumentai: Savivaldybėse veikiančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės didelę dalį pajamų gauna už paslaugų teikimą abonentams. Stambūs abonentai, dėl išaugusių energijos sąnaudų padidėjus centralizuoto vandens tiekimo kainai, arba mažina gamybą, arba siekia individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Dėl to svarbu didinti stambių abonentų suinteresuotumą naudotis centralizuotąja vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema – didžiųjų abonentų turėjimas leidžia vandentvarkos bendrovėms užtikrinti mažesnį vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų lygį visiems vartotojams (gyventojams). Pasiūlymu siekiama nustatyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos galėtų būti diferencijuojamos pagal suvartojamo vandens ir (arba) pašalinamų nuotekų kiekį. Tokiu būdu vandentvarkos bendrovės galėtų taikyti mažesnę vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą abonentams, naudojantiems didesnį geriamojo vandens kiekį ar išleidžiantiems daugiau nuotekų. Tokia kainodara skatintų didžiuosius abonentus naudotis centralizuotąja vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema, o tai vandentvarkos įmonėms leistų užtikrinti mažesnę vandens tiekimo kainą savivaldybės gyventojams. Pažymėtina, kad panašus stambaus vartotojo statuso suteikimas ir su tuo susijęs kainų reguliavimas yra numatytas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymuose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją, suvartojamo vandens ir (arba) pašalinamų nuotekų kiekį. Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys.“ Nepritarti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų srityje taikomas „sąnaudų susigrąžinimo“ principas kuris reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, ilgalaikiam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimui, renovacijai ir plėtrai užtikrinti, abonentams ir vartotojams priimtinomis sąlygomis naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti ir vandens ištekliams racionaliai naudoti. Atsižvelgiant į tai, asmenims, perkantiems mažą paslaugų kiekį, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina išaugtų. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas 2022-09-21 Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1805 ir komiteto išvadai.
Siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti2 Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas 2022-09-21 Argumentai: 2022 m. birželio 30 d. yra priimta nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija Nr. XIV-1268, kuri įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. ir kurioje nustatyta, kad meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, o savivaldybės administracijos direktorius yra įstaigos vadovas, kuris vadovauja savivaldybės administracijai, tad vykdomajai institucijai priskirtas funkcijas turėtų vykdyti meras. Įvertinus tai, kad svarstomas įstatymas įsigalios anksčiau nei Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija ir siekiant išvengti netikslumų, siūloma šiame straipsnyje vartoti sąvoką „vykdomoji institucija“. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį: „2.
Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) savivaldybės administracijos direktorius tvirtina geriamojo vandens tiekėjų arba paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planus, kai nesudaroma įmonių valdyba;
2) prižiūri ir užtikrina organizuoja viešųjų vandens tiekėjų, regioninių viešųjų vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir infrastruktūros plėtros planų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
3) koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
4) užtikrina viešojo vandens tiekimo teritorijoje esančių vandenviečių apsaugos zonų nustatymo organizavimą;
5) teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri organizuoja priežiūrą, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;
6) Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje teikia organizuoja informacijąos teikimą apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;
šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą;
8) siekdamos užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje teikia organizuoja duomenisų teikimą aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius;
9) tikrina organizuoja patikrą, ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, turi apmokėjimą už sukauptų nuotekų transportavimą patvirtinančius dokumentus arba viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju arba sutartį su
nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiu asmeniu, ar individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūra (eksploatacija) vykdoma Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo ir Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento nustatyta tvarka;
10) kas 10 metų organizuoja įvertina vertinimą, ar infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos ir viešosios geriamojo vandens tiekimo teritorijos atitinka realią situaciją, prireikus inicijuoja minėto plano keitimą;
11) atlieka organizuoja savivaldybės teritorijoje nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių inventorizaciją ir Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje teikia duomenis duomenų teikimą aplinkos ministro nustatyta tvarka;
12) siekdamos siekiant pagerinti prieigą prie geriamojo vandens užtikrina organizuoja, kad viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose būtų sudarytos galimybės gauti geriamojo vandens ir užtikrina organizuoja reikalingų įrenginių įrengimą, eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą;
13) užtikrina organizuoja, kad gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, laiku būtų informuoti apie galimą pavojų sveikatai dėl naudojamo geriamojo vandens saugos, nurodoant konkrečius veiksmus, kurių galima imtis siekiant apsaugoti sveikatą nuo neigiamo poveikio, ir pateikia rekomendacijas tuo atveju, kai aišku, kad dėl tokio geriamojo vandens kokybės gali kilti potencialus pavojus žmonių sveikatai;
prieigą prie geriamojo vandens, informuoja apie galimybę prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros arba užtikrina organizuoja apsirūpinimą geriamuoju vandeniu iš alternatyvaus šaltinio (autocisternos, vandens kolonėlės).“
3 Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas
4 Argumentai: 2022 m. birželio 30 d. yra priimta nauja Vietos savi
valdos įstatymo redakcija Nr.
Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) savivaldybės administracijos direktorius tvirtina geriamojo vandens tiekėjų arba paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planus, kai nesudaroma įmonių valdyba;
2) prižiūri ir užtikrina organizuoja viešųjų vandens tiekėjų, regioninių viešųjų vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir infrastruktūros plėtros planų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
3) koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
4) užtikrina viešojo vandens tiekimo teritorijoje esančių vandenviečių apsaugos zonų nustatymo organizavimą;
5) teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri organizuoja priežiūrą, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;
6) Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje teikia organizuoja informacijąos teikimą apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;
šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą;
8) siekdamos užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje teikia organizuoja duomenisų teikimą aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius;
9) tikrina organizuoja patikrą, ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, turi apmokėjimą už sukauptų nuotekų transportavimą patvirtinančius dokumentus arba viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju arba sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykda
nčiu asmeniu, ar individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūra (eksploatacija) vykdoma Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo ir Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento nustatyta tvarka;
10) kas 10 metų organizuoja įvertina vertinimą, ar infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos ir viešosios geriamojo vandens tiekimo teritorijos atitinka realią situaciją, prireikus inicijuoja minėto plano keitimą;
11) atlieka organizuoja savivaldybės teritorijoje nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių inventorizaciją ir Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje teikia duomenis duomenų teikimą aplinkos ministro nustatyta tvarka;
12) siekdamos siekiant pagerinti prieigą prie geriamojo vandens užtikrina organizuoja, kad viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose būtų sudarytos galimybės gauti geriamojo vandens ir užtikrina organizuoja reikalingų įrenginių įrengimą, eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą;
13) užtikrina organizuoja, kad gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, laiku būtų informuoti apie galimą pavojų sveikatai dėl naudojamo geriamojo vandens saugos, nurodoant konkrečius veiksmus, kurių galima imtis siekiant apsaugoti sveikatą nuo neigiamo poveikio, ir pateikia rekomendacijas tuo atveju, kai aišku, kad dėl tokio geriamojo vandens kokybės gali kilti potencialus pavojus žmonių sveikatai;
prieigą prie geriamojo vandens, informuoja apie galimybę prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros arba užtikrina organizuoja apsirūpinimą geriamuoju vandeniu iš alternatyvaus šaltinio (autocisternos, vandens kolonėlės).“
3 Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas
4 Argumentai: 2022 m. birželio 30 d. yra priimta nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija Nr. XIV-1268, kuri įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. ir kurioje nustatyta, kad meras yra savivaldybės vyk
domoji institucija, o savivaldybės administracijos direktorius yra įstaigos vadovas, tad vykdomajai institucijai priskirtas funkcijas turėtų vykdyti meras.
XIV-1268, kuri įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. ir kurioje nustatyta, kad meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, o savivaldybės administracijos direktorius yra įstaigos vadovas, tad vykdomajai institucijai priskirtas funkcijas turėtų vykdyti meras. Įvertinus tai, kad svarstomas įstatymas įsigalios anksčiau nei Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija ir siekiant išvengti netikslumų, siūloma vartoti sąvoką „vykdomoji institucija“. Pasiūlymas:
„4. Geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir
pajamas planuoja pagal patvirtintus infrastruktūros plėtros planus ir veiklos planus, parengtus pagal Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles. Veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip
nuotekų tvarkytojo valdybos (jei valdyba nesudaroma – savivaldybės administracijos direktoriaus vykdomosios institucijos). Veiklos planuose aprašoma vykdoma veikla, nuosavybės teise valdomas turtas, veiklos kryptys, reikalingos investicijos, infrastruktūros eksploatavimo sąlygos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonės ir po šių priemonių įgyvendinimo geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo planuojamų eksploatacinių sąnaudų ir pardavimo pokyčiai, nurodomas lėšų poreikis veiklos planams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir prognozuojamas poveikis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, pateikiama kita informacija, reikalinga patikimam ir saugiam abonentų ir vartotojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis užtikrinti.“
4 Kaimo reikalų komitetas 2022-09-28 Pritarti iniciatoriaus pateiktam Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr.
X-764 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1805 (nauja redakcija) ir Komiteto išvadoms; siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1805 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Girskienė
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1805(2). Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas Audrius Želvys, [email protected]