Projekto lyginamasis variantas
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 15 straipsniO PAKEITIMO
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Senatvės pensijos amžius
metai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus asmenis. 2. Senatvės pensijos amžius motinoms (įmotėms) arba tėvams (įtėviams), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų nustatomas 60 metų.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 dienos. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Parašas Jonas Pinskus Andrius Palionis
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino esama situacija, kad nepaisant to, kad motinos (įmotės) arba tėvai (įtėviai), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų turi teisę į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją bei keletą kitų lengvatų, tačiau socialinės garantijos jiems šiuo metu nėra pakankamos. Daugelis politinių sprendimų, įstatymų orientuoti į nedideles šeimas, tarsi pamirštant gausias šeimynas. Daugiau vaikų turintiems tėvams, ypač mamoms, sudėtinga įsidarbinti, o vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo problema Lietuvoje ypatingai opi. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje mažėja gyventojų tiek dėl emigracijos, tiek dėl mažo gimstamumo, būtina imtis ryžtingų priemonių, kuriomis būtų pagerinta minėtų asmenų grupių bei apskritai šeimų socialinė padėtis šalyje. Siekiant pagerinti daugiavaikių tėvų socialines garantijas, skatinti gimstamumą bei pagarbą tokioms šeimoms, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 straipsnį ir nustatyti mažesnį pensinį amžių motinoms (įmotėms) arba tėvams (įtėviams), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų. Siūloma, kad jų pensinis amžius nuo 2023 m. sausio 1 d. būtų 60 metų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai. 4.
kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 straipsnį ir nustatyti mažesnį pensinį amžių motinoms (įmotėms) arba tėvams (įtėviams), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų. Siūloma, kad jų pensinis amžius nuo
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikia. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimui biudžeto lėšų poreikį įvertins Vyriausybė. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo nariai Parašas Jonas Pinskus Andrius Palionis
2022-06-13 Nr. XIVP-1790 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad senatvės pensijos amžius motinoms (įmotėms) arba tėvams (įtėviams), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų nustatomas 60 metų. Įstatymo projekte teisė į socialinio draudimo senatvės pensiją sukakus 60 metų siejama su 5 ir daugiau vaikų išauginimu (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų). Galima preziumuoti, kad 5 ir daugiau vaikų auginimo laikas vertinamas kaip penkeri pensijų socialinio draudimo stažo metai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki 3 metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, todėl tas laikas yra įskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą. Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, kai kuriems asmenims dėl to paties socialinės rizikos įvykio būtų nustatytas savo esme dvigubas socialinio draudimo stažo įskaitymas. Tokio socialinio draudimo stažo dvigubinimas prieštarauja socialinio draudimo esmei. Pažymėtina ir tai, kad socialinio draudimo teisės požiūriu, asmenų teisė į pensijų išmokas yra siejama su socialinio draudimo įmokomis ir jų mokėjimo trukme.
Darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam draudimui varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Vertinant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. 2. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kuriems nustatomas senatvės pensijos amžius - 60 metų, yra apibrėžti alternatyviai („motinoms (įmotėms) arba tėvams (įtėviams)“). Neaišku kaip ši teisė būtų įgyvendinama praktikoje, kuris iš tėvų (įtėvių) turėtų teisę į senatvės pensiją sukakęs 60 metų, todėl šie neaiškumai turėtų būti pašalinti. 3. Atsižvelgiant į įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias senatvės pensijos išankstinio skyrimo ir stažo skaičiavimo taisykles, jas tarpusavyje derinant su teikiamu teisiniu reguliavimu. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant įstatymo įsigaliojimo terminą, reikėtų atsisakyti žodelio „nuo“ ir atitinkamai patikslinti šios dalies formuluotę, nes teisės akto įsigaliojimas yra vienkartinis faktas. Be to, tikslintinas 2 straipsnio pavadinimas, nes šiame straipsnyje nėra nustatyta įstatymo taikymo. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2022-06-22
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Dainių Kreivį pavaduojantis Jurgis Razma, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-06-231 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad senatvės pensijos amžius motinoms (įmotėms) arba tėvams (įtėviams), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų nustatomas 60 metų.
Įstatymo projekte teisė į socialinio draudimo senatvės pensiją sukakus 60 metų siejama su 5 ir daugiau vaikų išauginimu (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų). Galima preziumuoti, kad 5 ir daugiau vaikų auginimo laikas vertinamas kaip penkeri pensijų socialinio draudimo stažo metai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki 3 metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, todėl tas laikas yra įskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą. Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, kai kuriems asmenims dėl to paties socialinės rizikos įvykio būtų nustatytas savo esme dvigubas socialinio draudimo stažo įskaitymas. Tokio socialinio draudimo stažo dvigubinimas prieštarauja socialinio draudimo esmei. Pažymėtina ir tai, kad socialinio draudimo teisės požiūriu, asmenų teisė į pensijų išmokas yra siejama su socialinio draudimo įmokomis ir jų mokėjimo trukme. Darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam draudimui varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Vertinant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Pritarti
Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, kuriomis kai kuriems asmenims dėl to paties socialinės rizikos įvykio būtų nustatytas savo esme dvigubas socialinio draudimo stažo įskaitymas, prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam draudimui varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties. 4. Balsavimo rezultatai: už – 4 (Komiteto pirmininko balsas lemiamas), prieš – nėra, susilaikė – 4. 5.
Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė