P rojekto lyginamasis variantas
m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 30 straipsnis. Darbuotojų garbės ir orumo gynimas ir mobingo prevencija
1Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. 2. Darbdavys darbovietėje yra atsakingas už mobingo – bet kokio ir bet kokios formos įžeidžiančio, užgaulaus ar kitokio piktnaudžiaujamo pobūdžio pasikartojančio elgesio, nukreipto prieš atskirą (-us) darbuotoją (-us), kuriuo pažeidžiama darbuotojo profesinė, materialinė, socialinė ar psichologinė gerovė, sukeliamas poveikis psichinei ir fizinei darbuotojo sveikatai, reputacijai, mažinamas darbuotojo produktyvumas - prevenciją. Darbdavys privalo užtikrinti saugų pranešimo apie mobingą kanalą. Pranešusiam apie mobingą darbuotojui nuo pranešimo dienos iki kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo pabaigos taikomos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnyje išdėstytos apsaugos priemonės. Pranešimui dėl mobingo pasitvirtinus, apsaugos priemonės taikomos vienerius metus nuo pranešimo tyrimo pabaigos. 23 . Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.“
2 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 58 straipsnio 3 dalį 7 punktu jį išdėstyti taip:
„
7) mobingas – bet koks ir bet kokios formos įžeidžiantis, užgaulus ar kitoks piktnaudžiaujamo pobūdžio pasikartojantis elgesys, nukreiptas prieš atskirą (-us) darbuotoją (-us), kuriuo pažeidžiama darbuotojo profesinė, materialinė, socialinė ar psichologinė gerovė, sukeliamas poveikis psichinei ir fizinei darbuotojo sveikatai, reputacijai, mažinamas darbuotojo produktyvumas . Darbo ginčą nagrinėjanti institucija, atsižvelgusi į aplinkybes, gali mobingu pripažinti nedaugkartinio pobūdžio šiurkštaus pobūdžio veiksmus, jei šie pažeidė asmens teises .“
2Buvusį 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą laikyti 8 punktu:
„7
8) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. birželio 30 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gintautas Paluckas Seimo narys Linas Jonauskas Seimo narys Eugenijus Sabutis Seimo narys Kęstutis Vilkauskas Seimo narys Vidmantas Kanopa Seimo narys Orinta Leiputė Seimo narys Tomas Bičiūnas Seimo narys Dovilė Šakalienė Seimo narys Julius Sabatauskas
DĖL
2021-01-19 Nr. XIVP-179 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Darbo kodekso 30 straipsnį ir jame įtvirtinti nuostatas, susijusias su darbuotojų mobingo prevencija, apibrėžiant mobingo sąvoką ir darbuotojo, pranešusio apie mobingą, teisių apsaugą. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis, kadangi darbdavio pareiga užtikrinti visapusiškai saugias darbuotojų darbo sąlygas, sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų jau yra numatyta šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje ir šiam reiškiniui įvardinti vartojama sąvoka ,,psichologinis smurtas“ (Darbo kodekso
kodekso 30 straipsnio komentarą). Be to, Darbo kodekso 31 straipsnio 3 dalyje jau yra reglamentuojama darbuotojo apsauga, jam pranešus apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, ar pateikus informaciją apie pažeidimus Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šią nuostatą, darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės visą laiką, ne tik vienerius metus nuo pranešimo tyrimo pabaigos, kaip yra siūloma įstatymo projektu.
Pažymėtina, kad teisės aktai yra taikomi sistemiškai, todėl pagal jau esamą teisinį reguliavimą, nustatytą tiek Darbo kodekse, tiek Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme, darbdavys turi užtikrinti informacijos apie pažeidimus darbovietėje teikimą per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, užtikrindamas ir informaciją apie pažeidimus pateikusių asmenų konfidencialumą. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas taip pat laikytinas pertekliniu, nes šios dalies 4 punkte jau yra įtvirtinta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma „ priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje
“. Jeigu įstatymo projektu siūlomas reguliavimas būtų
įtvirtintas, taptų neaiškus galiojančios normos santykis su naujai siūloma formuluote. Be to, manytina, kad siūloma formuluotė „ atsižvelgusi į aplinkybes, gali mobingu pripažinti nedaugkartinio pobūdžio šiurkštaus pobūdžio veiksmus, jei šie pažeidė asmens teises“ nedera su teisinio aiškumo, nuoseklumo principais, be to, suteiktų galimybę tokią nuostatą įvairiai ir subjektyviai interpretuoti sprendžiant darbo ginčus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalyje yra nustatoma, kas gali būti laikoma š iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, todėl manytina, kad šioje dalyje turėtų būti numatomi tik konkretūs veiksmai ar neveikimas, nes procedūriniai klausimai ar darbo ginčų nagrinėjančios institucijos kompetencija nėra šios dalies reguliavimo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų atsisakyti. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „ 1.Papildyti 58 straipsnio 3 dalį nauju 7 punktu“, o 2 dalyje 8 punkto teksto dėstyti nereikia. Įstatymo projekto 3 straipsnyje nėra nustatomas šio įstatymo taikymas, todėl šio straipsnio pavadinime reikėtų braukti žodžius „ir taikymas“. 4. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas turės įtakos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, todėl siūlytina dėl šio įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuomonę. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai: Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Gintautas Paluckas. Teisės departamento Privatinės teisės sk. patarėja Jurgita Raškauskaitė ir patarėja Irena Šambaraitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės sk. vedėja Vita Baliukevičienė ir Darbo teisės sk. vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-01-19)1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
kodekso 30 straipsnį ir jame įtvirtinti nuostatas, susijusias su darbuotojų mobingo prevencija, apibrėžiant mobingo sąvoką ir darbuotojo, pranešusio apie mobingą, teisių apsaugą.
Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis, kadangi darbdavio pareiga užtikrinti visapusiškai saugias darbuotojų darbo sąlygas, sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų jau yra numatyta šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje ir šiam reiškiniui įvardinti vartojama sąvoka ,,psichologinis smurtas“ (Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalis), kuri yra lygiavertė sąvokai ,,mobingas“ (žr. Darbo kodekso 30 straipsnio komentarą). Be to, Darbo kodekso 31 straipsnio 3 dalyje jau yra reglamentuojama darbuotojo apsauga, jam pranešus apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, ar pateikus informaciją apie pažeidimus Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šią nuostatą, darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės visą laiką, ne tik vienerius metus nuo pranešimo tyrimo pabaigos, kaip yra siūloma įstatymo projektu. Pažymėtina, kad teisės aktai yra taikomi sistemiškai, todėl pagal jau esamą teisinį reguliavimą, nustatytą tiek Darbo kodekse, tiek Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme, darbdavys turi užtikrinti informacijos apie pažeidimus darbovietėje teikimą per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, užtikrindamas ir informaciją apie pažeidimus pateikusių asmenų konfidencialumą.
Apsispręsti pagrindiniam komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-01-19)2 Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas taip pat laikytinas pertekliniu, nes šios dalies 4 punkte jau yra įtvirtinta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma „ priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje
“. Jeigu įstatymo projektu siūlomas reguliavimas būtų įtvirtintas,
taptų neaiškus galiojančios normos santykis su naujai siūloma formuluote. Be to, manytina, kad siūloma formuluotė „ atsižvelgusi į aplinkybes, gali mobingu pripažinti nedaugkartinio pobūdžio šiurkštaus pobūdžio veiksmus, jei šie pažeidė asmens teises“ nedera su teisinio aiškumo, nuoseklumo principais, be to, suteiktų galimybę tokią nuostatą įvairiai ir subjektyviai interpretuoti sprendžiant darbo ginčus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalyje yra nustatoma, kas gali būti laikoma š iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, todėl manytina, kad šioje dalyje turėtų būti numatomi tik konkretūs veiksmai ar neveikimas, nes procedūriniai klausimai ar darbo ginčų nagrinėjančios institucijos kompetencija nėra šios dalies reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų atsisakyti.
Apsispręsti pagrindiniam komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-01-19)2 Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „ 1.Papildyti 58 straipsnio 3 dalį nauju 7 punktu“, o 2 dalyje 8 punkto teksto dėstyti nereikia. Įstatymo projekto 3 straipsnyje nėra nustatomas šio įstatymo taikymas, todėl šio straipsnio pavadinime reikėtų braukti žodžius „ir taikymas“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-01-19) Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas turės įtakos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, todėl siūlytina dėl šio įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuomonę. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (2020-01-27) Įvertinę Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP179 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: neg auta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti įstatymo projektui XIVP-179. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Andrius Navickas. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, 239 6808, 8 69842647