Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO NR. XII-2769 2, 3, 7, 12, 24, 28, 31, 32, 33, 34 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Papildyti 2 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) kredito sutartims, kurios yra susijusios su nemokamai atidėtu esamos skolos mokėjimu ir kurioms netaikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punktas.“
1Pakeisti 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Kredito davėjų arba tarpusavio skolinimo platformos operatorių grupė (toliau – grupė) – kredito davėjų grupė arba tarpusavio skolinimo platformos operatorių grupė, kurių finansinės ataskaitos turi būti sujungiamos ir teikiamos kaip įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.“
2Pakeisti 3 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme.“
Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Kredito davėjas ir (arba) kredito tarpininkas, pateikdami kredito gavėjui įpareigojantį pasiūlymą suteikti kreditą, informuoja kredito gavėją apie jo teisę gauti kredito sutarties projekto kopiją ir kredito gavėjo prašymu kartu neatlygintinai pateikia kredito sutarties projekto kopiją.“ 4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) skolinimas grindžiamas kredito gavėjo finansinių skolinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis ir pajamų santykio ribojimu;“. 5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienio valiuta konvertuojama pagal kredito sutartyje nurodytą šalių sutartą konvertavimo dieną Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, galiojantį konvertavimo dieną, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, galiojantį konvertavimo dieną, išskyrus atvejus, kai kredito sutartyje numatyta kitaip.“
1Pakeisti 28 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu paskutinius 6 mėnesius kredito tarpininkas nebevykdo kredito tarpininko veiklos ir neteikia konsultacinių paslaugų arba nepradeda jos vykdyti kredito tarpininko veiklos ir teikti konsultacinių paslaugų per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą dienos;“. 2. Pakeisti 28 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Kredito tarpininkas, paskutinius 6 mėnesius nebevykdantis kredito tarpininko veiklos ir nebeteikiantis konsultacinių paslaugų arba nepradėjęs jos vykdyti kredito tarpininko veiklos ir teikti konsultacinių paslaugų per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą dienos, apie tai nedelsdamas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.“
1Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Vadovu, fiziniu arba juridiniu asmeniu ar kartu veikiančiu asmeniu, kuriam priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, kredito davėjui, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais kartu veikiančiais asmenimis laikomi du arba daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, įgyvendina arba siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal toje dalyje nurodytą kredito davėjo ar kredito tarpininko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.“
3Papildyti 31 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Jeigu kredito davėjo kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi juridinis asmuo, tokio juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, nariu negali būti asmuo, atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą.“
4Pakeisti 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Fizinis arba juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę įsigyti kredito davėjo balsavimo teisių ir (arba) įstatinio kapitalo dalį, lygią arba viršijančią 20 procentų, arba tokią dalį, kuri leistų fiziniam arba juridiniam asmeniui ar kartu veikiantiems asmenims daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį kredito davėjo veiklai, Kredito davėjas ir kredito tarpininkas privalo iš anksto pranešti pateikti priežiūros institucijai apie visus būsimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pasikeitimus, kartu pateikdamas priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai skiriamas arba planuojamas rinkti vadovas ir (arba) kitas asmuo šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyse nustatytas sąlygas nustatytus reikalavimus. Naujai paskirtas arba išrinktas vadovas gali pradėti eiti pareigas, o kitas asmuo – įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kredito Kredito davėjo balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalies, lygios arba viršijančios 20 procentų, arba tokios dalies, kuri leistų fiziniam ar juridiniam asmeniui ar kartu veikiantiems asmenims dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį kredito davėjo veiklai, juridiniam asmeniui negali įsigyti fizinis arba juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, jeigu jie atitinka bent vieną šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytą sąlygą ir jeigu nėra gautas, tik tada, kai priežiūros institucijos pritarimas institucija pritaria jo kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui.“
5Papildyti 31 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Kredito davėjas ir kredito tarpininkas privalo pranešti priežiūros institucijai apie būsimą kredito davėjo ar kredito tarpininko vadovo pasikeitimą ir pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai skiriamas arba planuojamas rinkti kredito davėjo ar kredito tarpininko vadovas atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus.
Kredito davėjo ir kredito tarpininko vadovas gali pradėti eiti pareigas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, ir tik tada, kai priežiūros institucija pritaria jo kandidatūrai.“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kredito davėjo, kredito tarpininko darbuotojai, siūlantys ir sudarantys kredito sutartis, turi turėti aukštąjį išsilavinimą kvalifikaciją (turėti žinių finansų ir ekonomikos srityje, taip pat apie kredito produktus ir papildomas paslaugas, kurios siūlomos su šiais kredito produktais, nekilnojamojo turto įsigijimo procesą, įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimą, nekilnojamojo turto rinką, nekilnojamojo turto registravimo procedūrą ir nuolat šias žinias atnaujinti bei išmanyti vartotojų teisių apsaugą, verslo etikos standartus ir kredito gavėjų kreditingumo vertinimo procesą reglamentuojančius teisės aktus arba turėti patirties kredito gavėjų kreditingumo vertinimo srityje) ir turėti ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį, susijusią su finansinių produktų kūrimu arba platinimu, turėti tinkamų žinių apie kredito produktus ir papildomas paslaugas, kurios siūlomos su šiais kredito produktais, nekilnojamojo turto įsigijimo procesą, nekilnojamojo turto rinką, nekilnojamojo turto registravimo procedūrą ir nuolat šias žinias atnaujinti, taip pat išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius vartotojų teisių apsaugą, kredito gavėjų kreditingumo vertinimo procesą arba turėti patirties kredito gavėjų kreditingumo vertinimo srityje.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis.
1Kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal su kredito gavėjais sudarytas galiojančias kredito sutartis tik į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. 2. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą išbraukti kredito davėją iš viešojo kredito davėjų sąrašo šio įstatymo 51 straipsnio 5 punkte nurodytu pagrindu, įpareigoja kredito davėją perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias kredito sutartis kitam į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam kredito davėjui. 3. Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas, kai Lietuvos bankas, atlikdamas savo funkcijas ir operacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme (toliau šiame straipsnyje – funkcijos ir operacijos), perima teises ir pareigas pagal kredito sutartis iš kredito davėjo. 5. Lietuvos bankui, kai jis, atlikdamas savo funkcijas ir operacijas, perima teises ir pareigas pagal kredito sutartis, taikomos tik šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios kredito davėjo pareigų vykdymą ir kredito gavėjo teisių įgyvendinimą.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą kredito davėjas privalo sudaryti metinius finansinių ataskaitų rinkinius, jie turi būti audituoti.“
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija prižiūri, kaip kredito tarpininkas, įsteigęs filialą Lietuvos Respublikoje, laikosi šio įstatymo 4, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 32 straipsniuose, 35 straipsnio 1 dalyje, 36, 44, 56, 57 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir juos detalizuojančių priežiūros institucijos teisės aktų.
Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę atlikti kredito tarpininko filialo patikrinimus, įpareigoti kredito tarpininką atlikti veiksmus, reikalingus užtikrinti, kad kredito tarpininko filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, laikytųsi šioje dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimų, ir sudaryti sąlygas buveinės valstybės narės priežiūros institucijai užtikrinti, kad būtų vykdomos šio įstatymo 35 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos pareigos.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 9 straipsnio nuostatos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms kredito sutartims. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1787(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO NR. XII-2769 2, 3, 7, 12, 24, 28, 31, 33, 34 IR 43 STRAIPSNIŲ
2022 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 2 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) kredito sutartims, kurios yra susijusios su nemokamai atidėtu
esamos skolos mokėjimu ir kurioms netaikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punktas.“
1Pakeisti 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Kredito davėjų arba tarpusavio skolinimo
platformos operatorių grupė (toliau – grupė) – kredito davėjų grupė arba tarpusavio skolinimo platformos operatorių grupė, kurių finansinės ataskaitos turi būti sujungiamos ir teikiamos kaip įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.“
2Pakeisti 3 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme.“
Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Kredito davėjas ir (arba) kredito tarpininkas, pateikdami kredito gavėjui įpareigojantį pasiūlymą suteikti kreditą, informuoja kredito gavėją apie jo teisę gauti kredito sutarties projekto kopiją ir kredito gavėjo prašymu kartu neatlygintinai pateikia kredito sutarties projekto kopiją.“ 4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) skolinimas grindžiamas kredito gavėjo finansinių skolinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis ir pajamų santykio ribojimu;“. 5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienio valiuta konvertuojama pagal kredito
sutartyje nurodytą šalių sutartą konvertavimo dieną Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, galiojantį konvertavimo dieną, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, galiojantį konvertavimo dieną, išskyrus atvejus, kai kredito sutartyje nustatyta kitaip.“
1Pakeisti 28 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu paskutinius 6 mėnesius kredito tarpininkas nebevykdo
kredito tarpininko veiklos ir neteikia konsultacinių paslaugų arba nepradeda jos vykdyti kredito tarpininko veiklos ir teikti konsultacinių paslaugų per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą dienos;“. 2. Pakeisti 28 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Kredito tarpininkas, paskutinius 6 mėnesius nebevykdantis kredito tarpininko veiklos ir nebeteikiantis konsultacinių paslaugų arba nepradėjęs jos vykdyti kredito tarpininko veiklos ir teikti konsultacinių paslaugų per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą dienos, apie tai nedelsdamas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.“
išdėstyti taip:
„1. Vadovu, fiziniu arba juridiniu asmeniu ar kartu veikiančiu asmeniu, kuriam
priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, kredito davėjuio veiklai, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais kartu
veikiančiais asmenimis laikomi du arba daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, įgyvendina arba siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal toje šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kredito davėjo ar kredito tarpininko įstatinio kapitalo ir
(arba) balsavimo teisių dalį.“
3Papildyti 31 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Jeigu kredito davėjo kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi juridinis asmuo, šio juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, nariu negali būti asmuo, atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą.“
4Pakeisti 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Fizinis arba juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę įsigyti kredito davėjo balsavimo teisių ir (arba) įstatinio kapitalo dalį, lygią arba viršijančią 20 procentų, arba tokią dalį, kuri leistų fiziniam arba juridiniam asmeniui ar kartu veikiantiems asmenims daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį kredito davėjo veiklai, Kredito davėjas ir kredito tarpininkas privalo iš anksto pranešti pateikti priežiūros institucijai apie visus būsimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pasikeitimus, kartu pateikdamas priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai skiriamas arba planuojamas rinkti vadovas ir (arba) kitas asmuo šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyse nustatytas sąlygas nustatytus reikalavimus. Naujai paskirtas arba išrinktas vadovas gali pradėti eiti pareigas, o kitas asmuo – įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kredito Kredito davėjo balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalies, lygios arba viršijančios 20 procentų, arba tokios dalies, kuri leistų fiziniam ar juridiniam asmeniui ar kartu veikiantiems asmenims dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį kredito davėjo veiklai, juridiniam asmeniui negali įsigyti fizinis arba juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, jeigu jie atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų ir jeigu negautas, tik tada, kai priežiūros institucijos pritarimas institucija pritaria jo kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui.“
5Papildyti 31 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Kredito davėjas ir kredito tarpininkas privalo pranešti priežiūros institucijai apie būsimą kredito davėjo ar kredito tarpininko vadovo pasikeitimą ir pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai skiriamas arba planuojamas rinkti kredito davėjo ar kredito tarpininko vadovas atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus.
Kredito davėjo ir kredito tarpininko vadovas gali pradėti eiti pareigas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, ir tik po to , kai priežiūros institucija pritaria jo kandidatūrai.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal kredito sutartis perleidimas
kredito gavėjais sudarytas galiojančias kredito sutartis tik į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyje dalyse nustatytą atvejį nustatytus atvejus. 2. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą išbraukti kredito davėją iš viešojo kredito davėjų sąrašo šio įstatymo 51 straipsnio 5 punkte nurodytu pagrindu, įpareigoja kredito davėją perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias kredito sutartis kitam į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam kredito davėjui. 3. Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas, kai specialiosios paskirties bendrovė ar bet koks ne Lietuvos Respublikoje įsteigtas subjektas iš kredito davėjo perima teises ir pareigas pagal kredito sutartis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatyme. 5.
5Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas kredito davėjo teisių ir pareigų pagal kredito
sutartis perleidimui Lietuvos bankui, Europos Centriniam Bankui ir kitiems Europos centrinių bankų sistemos nacionaliniams centriniams bankams, kai jie, atlieka savo funkcijas ir operacijas, nustatytas jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (toliau šiame straipsnyje – funkcijos ir operacijos).. 6. Lietuvos bankui, Europos Centriniam Bankui ir kitiems Europos centrinių bankų sistemos nacionaliniams centriniams bankams, kai jie, atlikdami savo funkcijas ir operacijas, perima teises ir pareigas pagal kredito sutartis, taikomos tik šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kredito davėjo pareigų vykdymą ir kredito gavėjo teisių įgyvendinimą.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą kredito davėjas privalo sudaryti metinius finansinių ataskaitų rinkinius, jie turi būti audituoti.“
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija prižiūri, kaip kredito tarpininkas, įsteigęs
filialą Lietuvos Respublikoje, laikosi šio įstatymo 4, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 32 straipsniuose, 35 straipsnio 1 dalyje, 36, 44, 56, 57 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir juos detalizuojančių priežiūros institucijos teisės aktų. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę atlikti kredito tarpininko filialo patikrinimus, įpareigoti kredito tarpininką atlikti veiksmus, reikalingus užtikrinti, kad kredito tarpininko filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, laikytųsi šioje dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimų, ir sudaryti sąlygas buveinės valstybės narės priežiūros institucijai užtikrinti, kad būtų vykdomos šio įstatymo 35 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos pareigos.“
įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 2.
Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 33 straipsnio nuostatos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms kredito sutartims. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
de5b1e51-7bbc-4a3e-8734-0587b090b192
SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO NR. XII-2769 2, 3, 7, 12, 24, 28, 31, 32, 33, 34 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOJIMO KREDITO ĮSTATYMO NR. XI-1253 22, 22¹, 23¹ IR 25¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 2, 3, 7, 12, 24, 28, 31, 32, 33, 34 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SNTSKĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-2153 22, 22¹, 23¹ ir 25¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VKĮ projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti siekiant suteikti Lietuvos bankui galimybę perimti teises ir pareigas pagal su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartis, taip pat vartojimo kredito sutartis, jeigu reikalavimo teises pagal šias sutartis Lietuvos bankui įkeitęs finansų rinkos dalyvis neįvykdytų įsipareigojimų Lietuvos bankui. Be to, įstatymų projektais siekiama patikslinti tam tikras Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – SNTSKĮ) nuostatas, perkeliamas iš 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (toliau – Direktyva Nr. 2014/17/ES). Įstatymų projektų tikslas – išplėsti Lietuvos banko galimybes realizuoti jam įkeistus su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus ir vartojimo kreditus, kurios šiuo metu dėl galiojančio teisinio reguliavimo yra ribotos, taip pat pašalinti pastebėtus įstatymų trūkumus ir užtikrinti didesnį teisinį aiškumą. 2.
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. 239 0174) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja Akvilė Kalantaitė tel. 239 0223) vyriausiasis specialistas Šarūnas Dargis (tel. 239 0235, el. p. [email protected]) ir Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento vyriausiasis teisininkas Aurimas Galdikas (el. p. [email protected]) bei Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento direktoriaus patarėjas Dainius Grikinis (el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl Lietuvos banko galimybės perimti teises ir pareigas pagal kredito sutartis Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą Lietuvos bankas, veikdamas kaip sudedamoji Europos centrinių bankų sistemos dalis, vykdo nustatytą pinigų politiką ir turi teisę atlikti kredito operacijas su kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais skolindamas lėšas, kurių grąžinimas užtikrinamas tinkamu įkaitu. Lietuvos banko įstatymas taip pat suteikia Lietuvos bankui teisę savo nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais duoti paskolas, užtikrintas įkeičiamu Lietuvos bankui tinkamu turtu, Lietuvos Respublikoje įregistruotoms kredito ir kitoms finansų įstaigoms, draudimo ar perdraudimo veikla užsiimančioms įmonėms, jei tai neprieštarauja reikalavimams, atsirandantiems dėl Lietuvos banko dalyvavimo Europos centrinių bankų sistemoje, ypač reikalavimams, atsirandantiems dėl viešosios teisės subjektų vardu atliekamų operacijų. Jeigu skolininkas sutartyje nustatytu laiku neįvykdo prievolių, kurių įvykdymas buvo užtikrintas finansiniu užstatu (įkaitu), Lietuvos bankas turi teisę perimti pateiktą finansinį užstatą (įkaitą) ir jį realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka.
Viena turto, kuris galėtų būti įkeistas Lietuvos bankui atliekant minėtas skolinimo operacijas, rūšių yra su nekilnojamuoju turtu susiję kreditai ir vartojimo kreditai, tačiau šiuos kreditus reglamentuojantys galiojantys specialieji įstatymai riboja galimybes juos perleisti:
1) pagal SNTSKĮ 33 straipsnio 1 dalį teises ir pareigas pagal su kredito gavėjais sudarytas galiojančias kredito sutartis galima perleisti tik į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui;
2) pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalį teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis galima perleisti tik į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui. Šie įstatymuose nustatyti teisių ir pareigų pagal su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų ir vartojimo kreditus perleidimo ribojimai apriboja ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ir Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme nustatytus įkeitimo objekto realizavimo būdus, nes minėtas teises ir pareigas gali perimti ne kiekvienas kreditorius, o tik tas, kuris įrašytas į atitinkamai viešąjį kredito davėjų arba vartojimo kredito davėjų sąrašą. Pagal Civilinio kodekso 4.204 straipsnio 1 dalį įkeitimo objektu negali būti turtinės teisės, kurias perleisti draudžia įstatymai.
Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimams mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XII skyriaus (kuriame yra minėtas Civilinio kodekso 4.204 straipsnis) nuostatos, o finansinio užtikrinimo perduodant nuosavybės teisę susitarimams, kai finansinis užstatas yra perleidžiami kredito reikalavimai, mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso šeštosios knygos VI skyriaus nuostatos (Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis riboja kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai prieštarauja įstatymams). Pažymėtina, kad Lietuvos bankas šiuo metu nėra ir negalėtų būti įrašytas į viešąjį kredito davėjų sąrašą ir viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, todėl negalėtų perimti jam įkeistų su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų ir vartojimo kreditų, jeigu iš Lietuvos banko lėšų pasiskolinusi finansų įstaiga neįvykdytų šiais kreditais užtikrintų įsipareigojimų Lietuvos bankui. Be to, iš įkeitimo teisinio reguliavimo visumos nėra aišku, ar šiuo atveju minėtuose įstatymuose nustatyti apribojimai riboja tik galimybę realizuoti minėtus kredito reikalavimus, ar ir galimybę apskritai juos įkeisti subjektui, kuris nėra įrašytas į atitinkamą viešąjį kredito davėjų sąrašą, t. y. Lietuvos bankui. Minėti apribojimai ir teisinio reguliavimo aiškumo stoka šioje srityje riboja Lietuvos banko galimybes ir kelia teisinę bei finansinę riziką Lietuvos bankui skolinant lėšas pagal Eurosistemos pinigų politikos operacijas ir teikiant likvidumo paskolas, jeigu šios paskolos būtų užtikrintos su nekilnojamuoju turtu susijusiais kreditais ir vartojimo kreditais.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 18.1 straipsnį nacionalinio centrinio banko kredito operacijos turi būti užtikrintos pakankamu įkeitimu. Europos Centrinio Banko nuomone, įkeitimas laikomas pakankamu, kai nacionalinis centrinis bankas turi galimybę gautą užstatą realizuoti nedelsdamas, be apribojimų ir tokiu būdu, kuris leistų atgauti paskolintas lėšas. Galima alternatyva – numatyti galimybę įrašyti Lietuvos banką į minėtus viešuosius kredito davėjų sąrašus – nebūtų tinkamas šios problemos sprendimo būdas, nes šie sąrašai yra nustatyti finansų rinkos priežiūros tikslais ir skirti įrašyti tik tiems subjektams, kurie verčiasi Lietuvos banko pagal SNTSKĮ ir VKĮ prižiūrima veikla – su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų arba vartojimo kreditų teikimu. Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas ir su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų bei vartojimo kreditų teikimas nėra jo funkcija. Be to, Lietuvos banko įrašymas į šiuos sąrašus keltų ir interesų konfliktą, nes susidarytų situacija, kai Lietuvos bankas prižiūrėtų dalį savo paties veiklos. Dėl kitų SNTSKĮ ir VKĮ nuostatų SNTSKĮ nėra nustatyto ribojimo dėl nuostatų, kurios yra susijusios su nemokamai atidėtu esamos skolos mokėjimu, kaip nurodyta Direktyvos Nr. 2014/17/ES, kuri įgyvendinama šiuo įstatymu, 3 straipsnio 2 dalies f punkte, netaikymo kredito sutartims.
SNTSKĮ 7 straipsnio, reglamentuojančio standartinę informaciją apie kreditą ir įpareigojantį pasiūlymą suteikti kreditą, 8 dalyje nustatyta, kad kredito davėjas ir (arba) kredito tarpininkas, pateikdami kredito gavėjui įpareigojantį pasiūlymą suteikti kreditą, kartu neatlygintinai pateikia kredito sutarties projekto kopiją tik kredito gavėjo prašymu. SNTSKĮ 24 straipsnio, reglamentuojančio kredito užsienio valiuta sutartį, 4 dalyje nustatyta, kad užsienio valiuta konvertuojama pagal kredito sutartyje nurodytą šalių sutartą konvertavimo dieną Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį. SNTSKĮ 28 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija motyvuotu sprendimu išbraukia kredito tarpininką iš viešojo nepriklausomų kredito tarpininkų sąrašo arba viešojo priklausomų kredito tarpininkų, veikiančių daugiau negu vieno kredito davėjo vardu, sąrašo, jeigu paskutinius 6 mėnesius kredito tarpininkas nebevykdo kredito tarpininko veiklos arba nepradeda jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į vieną iš minėtų sąrašų.
VKĮ 22 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 25¹ straipsnio 2 ir 4 dalyse, SNTSKĮ 31 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 37 straipsnyje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas, kredito davėjas, tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo iš anksto priežiūros institucijai pranešti apie fizinio ar juridinio asmens, kuris gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį įmonės veiklai, pasikeitimą, nors kituose finansų sektoriuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme (toliau – VKOĮ) tokia pareiga nustatoma pačiam įsigyjančiam asmeniui. VKĮ 22 straipsnyje taip pat nenustatyti pagrindai, kuriais remiantis gali būti atsisakoma pritarti vartojimo kredito davėjų vadovų ir akcininkų kandidatūroms. VKĮ 22 straipsnio 7 dalyje reglamentuojami tik sprendimo priėmimo terminai. Kredito įstaigos, gavusios licenciją, įtraukiamos į valiutos keityklos operatorių sąrašą, vartojimo kredito davėjų sąrašą ir į viešąjį kredito davėjų sąrašą. Tiek VKOĮ (11 straipsnio 5 dalis), tiek SNTSKĮ (25 straipsnio 6 dalis) nustatyta, kad kredito įstaigos į atitinkamą sąrašą yra įtraukiamos automatiškai iš karto po licencijos išdavimo, netaikant įrašymo į sąrašą tvarkos. VKĮ analogiškos nuostatos nėra. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Dėl Lietuvos banko galimybės perimti teises ir pareigas pagal kredito sutartis Įstatymų projektuose siūloma, kad reikalavimas būti įrašytam į atitinkamą viešąjį kredito davėjų sąrašą netaikomas, kai Lietuvos bankas, atlikdamas savo funkcijas, perima teises ir pareigas pagal kredito sutartis iš kredito davėjo. Šie pakeitimai sudarytų teisines prielaidas Lietuvos bankui realizuoti jam įkeistus su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus ir vartojimo kreditus perimant juos nuosavybėn ir tampant kreditoriumi, jeigu skolininkas neįvykdytų minėtais kreditais užtikrintų įsipareigojimų Lietuvos bankui. Taip būtų užtikrintos Lietuvos banko galimybės realizuoti jam įkeistus su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus ir vartojimo kreditus visais įstatymuose numatytais būdais. Kadangi teisių ir pareigų pagal su nekilnojamuoju turtu susijusias kredito sutartis arba vartojimo kredito sutartis perleidimas į atitinkamą viešąjį kredito davėjų sąrašą neįrašytam asmeniui galėtų skolininkui lemti įstatymuose nustatytos specialios kredito gavėjo teisėms ir interesams užtikrinti skirtos apsaugos netekimą, siekiant užtikrinti vartotojų apsaugos tęstinumą įstatymų projektuose siūloma, kad Lietuvos bankui, kai jis, atlikdamas savo funkcijas, perima teises ir pareigas pagal su nekilnojamuoju turtu susijusias kredito sutartis arba vartojimo kredito sutartis, taikomos tik SNTSKĮ arba VKĮ nuostatos, susijusios su kredito davėjo pareigų ir kredito gavėjo teisių įgyvendinimo užtikrinimu.
Pavyzdžiui, kadangi SNTSKĮ 33 straipsnio 1 dalies ir VKĮ 22¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, ribojančios teisių ir pareigų pagal galiojančias su nekilnojamuoju turtu susijusias kredito sutartis arba vartojimo kredito sutartis perleidimą į atitinkamą viešąjį kredito davėjų sąrašą neįrašytam asmeniui, yra skirtos būtent kredito gavėjų teisių įgyvendinimui užtikrinti, Lietuvos bankas, perleisdamas teises ir pareigas pagal su nekilnojamuoju turtu susijusias kredito sutartis arba vartojimo kredito sutartis kitiems asmenims ir vadovaudamasis minėtomis įstatymų projektuose siūlomomis nuostatomis, užtikrintų, kad minėtos teisės ir pareigos būtų perleistos į atitinkamai viešąjį kredito davėjų sąrašą arba vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui. Teisinio reglamentavimo aiškumas ir tikrumas teisių ir pareigų perleidimo Lietuvos bankui pagal su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus ir vartojimo kreditus srityje prisidės prie teisinės ir finansinės rizikos mažinimo Lietuvos bankui skolinant lėšas finansų rinkos dalyviams įkeičiant reikalavimo teises pagal su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus ir vartojimo kreditus tiek pagal Eurosistemos pinigų politikos operacijas, tiek pagal likvidumo pagalbos priemones.
Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos sudarys teisines prielaidas Lietuvos bankui išplėsti skolinimo pagal Eurosistemos pinigų politikos operacijas apimtis, taip pat efektyviau reaguoti į rinkoje kilusias likvidumo problemas ir padėti daugiau finansų rinkos dalyvių spręsti lėšų trūkumo klausimus. Įstatymų projektuose taip pat siūloma nustatyti, kad įstatymų projektuose siūlomos nuostatos, pagal kurias netaikoma išimtis, kad kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias kredito sutartis tik į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ar viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui, kai šias teises ir pareigas perima Lietuvos bankas, taikomos ir iki įstatymų projektų įsigaliojimo dienos sudarytoms kredito sutartims. Tai sudarys didesnę galimybę kredito davėjams, susidūrus su lėšų trūkumu ar likvidumo problemomis, pasiskolinti lėšų ar gauti paskolas iš Lietuvos banko, nes kredito davėjas galės įkeisti didesnį kredito sutarčių portfelį, t. y. įkeisti ir kredito sutartis, sudarytas iki įstatymo įsigaliojimo. Kredito gavėjų, su kuriais sudarytos sutartys (teisės ir pareigos pagal šias sutartis) būtų perleistos, padėtis nebūtų apsunkinama, nes įstatymų projektuose siūlomomis nuostatomis užtikrinama, kad teises ir pareigas pagal kredito sutartis perėmęs Lietuvos bankas laikytųsi VKĮ ir SNTSKĮ nuostatų, susijusių su kredito davėjo pareigomis ir kredito gavėjo teisių įgyvendinimo užtikrinimu.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas vykdo kredito davėjų veiklos priežiūrą, siekiant užtikrinti funkcijų atskyrimo, skaidrumo ir objektyvumo principą, Lietuvos bankui perėmus teises ir pareigas pagal kredito sutartis, numatoma, kad kredito davėjo pareigų vykdymo ir kredito gavėjo teisių įgyvendinimo užtikrinimo tęstinumu Lietuvos banke rūpinsis struktūriškai ir funkciškai su priežiūros institucijos funkcijas atliekančiais padaliniais nesusijęs savarankiškas struktūrinis padalinys, taip pat numatoma, kad šiems tikslams gali būti papildomai pasitelkiami ir išorės paslaugų teikėjai, teikiantys kreditų administravimo paslaugas. Dėl kitų SNTSKĮ ir VKĮ nuostatų Siekiant visiškai suderinti SNTSKĮ nuostatas su Direktyvos Nr. 2014/17/ES nuostatomis, siūloma patikslinti SNTSKĮ 2 straipsnį, nustatant, kad SNTSKĮ netaikomas kredito sutartims, kurios yra susijusios su nemokamai atidėtu esamos skolos mokėjimu ir kurioms netaikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad įstatymas taikomas kredito sutartims, pagal kurias kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise. Taip pat siūloma patikslinti SNTSKĮ 7 straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad kredito davėjas ir (arba) kredito tarpininkas, pateikdami kredito gavėjui įpareigojantį pasiūlymą suteikti kreditą, informuoja kredito gavėją apie jo teisę gauti kredito sutarties projekto kopiją ir kredito gavėjo prašymu kartu neatlygintinai pateikia kredito sutarties projekto kopiją.
SNTSKĮ 24 straipsnio 4 dalį siūloma patikslinti, nustatant, kad, sudarius sutartį kredito užsienio valiuta, užsienio valiuta konvertuojama pagal konvertavimo dieną galiojantį Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, išskyrus atvejus, kai kredito sutartyje numatyta kitaip. SNTSKĮ 28 straipsnyje siūloma numatyti, kad priežiūros institucija motyvuotu sprendimu išbraukia kredito tarpininką iš viešojo nepriklausomų kredito tarpininkų sąrašo arba viešojo priklausomų kredito tarpininkų, veikiančių daugiau negu vieno kredito davėjo vardu, sąrašo, jeigu paskutinius 6 mėnesius kredito tarpininkas nebevykdo kredito tarpininko veiklos ir neteikia konsultacinių paslaugų arba nepradeda kredito tarpininko veiklos ir teikti konsultacinių paslaugų per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į vieną iš minėtų sąrašų. Siekiant VKĮ ir SNTSKĮ suvienodinti su kitais finansų rinką reglamentuojančiais įstatymais, VKĮ ir SNTSKĮ projektuose siūloma pareigą iš anksto priežiūros institucijai pranešti apie fizinio ar juridinio asmens, kuris gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį įmonės veiklai, pasikeitimą, nustatyti įsigyjančiam asmeniui, o ne vartojimo kredito, kredito davėjui ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriui.
Taip pat, derinant SNTSKĮ ir VKĮ reguliavimą su kitais finansų rinką reglamentuojančiais įstatymais, įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai vartojimo kredito, kredito davėjo, tarpusavio skolinimo platformų operatorių dalyviais yra juridiniai asmenys, šių juridinių asmenų organams, išskyrus dalyvių susirinkimą, būtų taikomi SNTSKĮ ir VKĮ nustatyti reputacijos reikalavimai. VKĮ projektu siūloma pakeisti 22 straipsnį įtraukiant nuostatą, kad priežiūros institucija atsisako pritarti VKĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pasikeitimui, jeigu nepateikiami teisės aktuose nurodyti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija, pateikti ne visi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija ir per nustatytą terminą dokumentai, duomenys ir (arba) informacija nepapildomi, pateikiami neteisingi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija arba asmenys atitinka bent vieną iš VKĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Siekiant sumažinti administracinę naštą tiek priežiūros institucijai, tiek vartojimo kredito davėjams, turintiems kredito įstaigos licenciją, analogiškai, kaip nustatyta VKOĮ ir SNTSKĮ, VKĮ projektu siūloma nustatyti automatinį kredito įstaigų įrašymą į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Perkeliant Direktyvą Nr. 2014/17/ES SNTSKĮ darbuotojams buvo nustatytas patirties arba kvalifikacijos reikalavimas. Kvalifikacijai įvertinti buvo reikalaujama aukštojo išsilavinimo. SNTSKĮ buvo pakeistas 2018 metais (pakeitimai įsigaliojo 2019 m. kovo 22 d.) pastebėjus, kad pagal Direktyvą Nr.
2014/17/ES nuo 2019 m. kovo 21 d. turi būti reikalaujama ir reikiamos patirties, ir kvalifikacijos (Direktyvos Nr. 2014/17/ES III priedas). Šiuo metu SNTSKĮ nustatyta, kad kredito davėjo ir kredito tarpininko darbuotojai turi turėti žinių ir gebėjimų, užtikrinančių šiame įstatyme nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaujantis SNTSKĮ 32 straipsnio 2 dalimi, patirties neturintys darbuotojai turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Buvo surinkti duomenys apie kredito davėjų darbuotojus, neturinčius reikiamos kvalifikacijos. Reikiamos kvalifikacijos neturi virš 15,4 procento darbuotojų – turimais duomenimis, apie 165 iš 1 070 darbuotojų. Atkreiptinas dėmesys, kad problema ypač aktuali mažesniuose miestuose. Pagal Direktyvą Nr. 2014/17/ES kvalifikacija nėra apribota aukštuoju mokslu, pateikiami kvalifikacijos pavyzdžiai: diplomas, kvalifikacinis laipsnis, mokymai, gebėjimų patikrinimas. Manytina, kad darbuotojas, turintis pakankamai patirties ir baigęs mokymus, taip pat gali profesionaliai konsultuoti klientus. Tik tiesioginis bendravimas su klientu ir kliento konsultacija gali prisidėti prie išsamios informacijos pateikimo, paslaugų kokybės ir pan. Todėl siūloma tikslinti SNTSKĮ 32 straipsnio 2 dalį atsisakant reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą, tačiau papildant reikalavimu turėti atitinkamą kvalifikaciją, kartu, atsižvelgiant į Direktyvos Nr. 2014/17/ES III priedą, nustatant ir kitus šiame priede nurodytus, tačiau SNTSKĮ 32 straipsnio 2 dalyje trūkstamus reikalavimus – turėti žinių finansų ir ekonomikos srityje, taip pat apie įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimą, išmanyti verslo etikos standartus. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymų projektus neigiamų padarinių Lietuvos banko veiklai, Lietuvos finansų sektoriui ar kredito gavėjams nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai tiesioginės įtakos korupcijos lygiui ar kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Numatoma, kad įstatymų projektuose siūlomi pakeitimai sudarys teisines prielaidas padidinti turto, kurį kredito įstaigos galėtų įkeisti Lietuvos bankui ir iš jo pasiskolinti pagal Eurosistemos pinigų politikos operacijas, apimtis. Eurosistema, siekdama skatinti bankus skolinti įmonėms ir gyventojams, vykdo tikslines ilgesnės trukmės operacijas (angl. Targeted longer-term refinancing Operations – TLTRO). Pagal šias operacijas kredito įstaigos per savo nacionalinius centrinius bankus gali pasiskolinti lėšų lengvatinėmis sąlygomis, t. y. ilgesnei trukmei (iki 3 metų) ir mažesnėmis palūkanomis negu pagal įprastas Eurosistemos pinigų politikos operacijas. TLTRO palūkanų norma priklauso nuo to, kiek kredito įstaigos suteikia paskolų ne finansų sektoriaus įmonėms ir gyventojams (išskyrus gyventojų būsto paskolas). Pirmoji TLTRO (TLTRO I) pradėta vykdyti 2014 m., TLTRO II – 2016 m., o šiuo metu vykdoma TLTRO III. Europos Centrinio Banko ir kitų nacionalinių centrinių bankų tyrimų duomenimis, kredito įstaigos, kurios dalyvauja pinigų politikos operacijose, yra linkusios sumažinti palūkanas ir padidinti skolinimo apimtis[¹].
Siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos neigiamą įtaką ekonomikai, TLTRO III palūkanos buvo sumažintos iki –1 proc., jeigu kredito įstaigos nesumažino kreditavimo ūkio subjektams pandemijos laikotarpiu 2020 m. kovo 1 d. – 2021 m. kovo 31 d. Euro zonos šalių kredito įstaigos šioje operacijoje aktyviai dalyvauja ir yra pasiskolinusios apie 1,5 trilijonų eurų. Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos šiuo metu Eurosistemos pinigų politikos operacijose dėl tinkamo užstato trūkumo dalyvauja daug mažesnėmis apimtimis negu kitų Euro zonos valstybių kredito įstaigos, o vien bankų išduotų paskolų įmonėms per metus Lietuvoje sumažėjo daugiausia euro zonoje (–7,7 proc.). Įstatymų pakeitimai taip pat aktualūs 2020 m. kovo 31 d. priėmus Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo išplėstas finansų rinkos dalyvių, kuriems Lietuvos bankas savo nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais galėtų duoti paskolas, užtikrintas įkeičiamu Lietuvos bankui tinkamu turtu, ratas. Teisinių prielaidų įkeisti su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus ir vartojimo kreditus sudarymas finansų rinkos dalyviams lemtų ir platesnes galimybes gauti centrinio banko likvidumo paskolas, o ypač tiems finansų rinkos dalyviams, kurių reikšmingą balanse esančio turto dalį sudaro būtent su nekilnojamuoju turtu susiję kreditai ir (arba) vartojimo kreditai. Platesnės galimybės finansų rinkos dalyviams gauti centrinio banko likvidumo paskolas prisidėtų prie tų įstaigų veiklos tęstinumo užtikrinimo, kai jos yra mokios, bet susiduria su laikinomis likvidumo problemomis ir dėl finansų rinkos sutrikimo negali pasiskolinti rinkoje.
Užtikrinus platesnes galimybes teikti tokią laikiną likvidumo pagalbą mokiems finansų rinkos dalyviams, būtų sumažinta tikimybė, kad finansų įstaigų likvidumo problemos virs mokumo problemomis ir finansų rinkos dalyviai turės nutraukti veiklą. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais nesiūloma vartoti naujų terminų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų neprireiks. Visos reikalingos įstatymų įgyvendinimo priemonės, jeigu tokių prireiktų, bus padengtos Lietuvos banko lėšomis. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Vadovaujantis 1998 m. birželio 29 d. sprendimo dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos Centriniu Banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 98/415/EB nuostatomis, įstatymų projektai pateikti Europos Centriniam Bankui, prašant konsultacijos dėl įstatymų projektų nuostatų, susijusių su Lietuvos banko teise perimti teises ir pareigas pagal kredito sutartis. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai yra „kreditas“, „vartojimo kreditas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Dėl įstatymų projektų bus konsultuojamasi su Europos Centriniu Banku. [¹] European Central Bank, 2017. The targeted longer-term refinancing operations: an overview of the take-up and their impact on bank intermediation. ECB Economic Bulletin https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/ecbu/eb201703.en.pdf.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO NR. XII-2769 2, 3, 7, 12, 24, 28, 31, 32, 33, 34 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-06-15 Nr. XIVP-1787 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad siekiant teisinio aiškumo projekto 12 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės
„Šio įstatymo 9 straipsnio nuostatos taikomos“ įrašytina formuluotė „Šio
įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 33 straipsnio nuostatos taikomos“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė - Akimovienė, tel. (8 5)
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO NR. XII-2769 2, 3, 7, 12, 24, 28, 31, 33, 34 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-11-03 Nr. XIVP-1787(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5)
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
NR. XII-2769 2, 3, 7, 12, 24, 28, 31, 32, 33, 34 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1787
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis,
Vytautas Gapšys, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad siekiant teisinio aiškumo projekto 12 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Šio įstatymo 9 straipsnio nuostatos taikomos“ įrašytina formuluotė „Šio įstatymo
susijusio kredito įstatymo 33 straipsnio nuostatos taikomos“. Pritarti Atsižvelgiant į pasikeitusią įstatymo projekto straipsnių numeraciją, Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 33 straipsnio nuostatos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms kredito sutartims.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Europos Centrinis Bankas,
2022-07-01 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A52022AB0023&qid=16632482879688
priedo I skirsnyje numatyta galimybė kredito reikalavimus naudoti tarpvalstybiniu mastu. Nors Lietuvos kredito reikalavimų paklausa tarpvalstybiniam naudojimui šiuo metu yra ribota, tačiau neatmestina galimybė, kad tokia paklausa ateityje išaugs. Pastaraisiais metais kitos euro zonos valstybės narės konsultavosi su ECB dėl teisės aktų projektų nuostatų, skirtų apsaugoti Eurosistemos nacionalinius centrinius bankus (NCB) nuo tam tikros teisinės rizikos, su kuria jie gali susidurti, naudojant kredito reikalavimus kaip įkaitą centrinio banko operacijose, pvz., nuostatos, pagal kurias neleidžiamas teisių įskaitymas naudojant kredito reikalavimus kaip įkaitą centrinio banko operacijose. Nors tam tikrų valstybių narių parengtomis teisės aktų projektų nuostatomis apsaugą buvo siūloma taikyti tik tos konkrečios valstybės narės centriniam bankui, kelios valstybės narės pasiūlė šią apsaugą taikyti ECB ir kitiems Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nacionaliniams centriniams bankams. Atsižvelgdamas į tai, ECB ragina besikonsultuojančią instituciją apsvarstyti ir išplėsti įstatymų projektais suteikiamą apsaugą ECB ir kitiems ECBS nacionaliniams centriniams bankams, ypač turint omenyje, kad ateityje Lietuvos kredito reikalavimai kaip įkaitas galės būti naudojami tarpvalstybiniu lygmeniu Eurosistemos kredito operacijose. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą bei į nuo 2022-07-22 galiojančią Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 33 straipsnio redakciją, pakeistą 2022-06-30 priėmus Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 32, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1340, Įstatymo projekto 8 straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis.
ir pareigų pagal kredito sutartis perleidimas
teises ir pareigas pagal su kredito gavėjais sudarytas galiojančias kredito sutartis tik į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyje dalyse nustatytą atvejį nustatytus atvejus. 2. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą išbraukti kredito davėją iš viešojo kredito davėjų sąrašo šio įstatymo 51 straipsnio 5 punkte nurodytu pagrindu, įpareigoja kredito davėją perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias kredito sutartis kitam į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam kredito davėjui. 3. Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas, kai specialiosios paskirties bendrovė ar bet koks ne Lietuvos Respublikoje įsteigtas subjektas iš kredito davėjo perima teises ir pareigas pagal kredito sutartis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatyme. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas kredito davėjo teisių ir pareigų pagal kredito sutartis perleidimui Lietuvos bankui, Europos Centriniam Bankui ir kitiems Europos centrinių bankų sistemos nacionaliniams centriniams bankams, kai jie atlieka savo funkcijas ir operacijas, nustatytas jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (toliau šiame straipsnyje – funkcijos ir operacijos). 6. Lietuvos bankui, Europos Centriniam Bankui ir kitiems Europos centrinių bankų sistemos nacionaliniams centriniams bankams, kai jie, atlikdami savo funkcijas ir operacijas, perima teises ir pareigas pagal kredito sutartis, taikomos tik šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kredito davėjo pareigų vykdymą ir kredito gavėjo teisių įgyvendinimą.“
2Europos Centrinis Bankas,
2022-07-019 2.5.
Įstatymų projektais panaikinami apribojimai Lietuvos bankui perimti teises ir pareigas pagal vartojimo kredito ir gyventojams suteikto su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartis. Šį tikslą siūloma pasiekti netaikant Lietuvos bankui reikalavimo būti įtrauktam į viešuosius vartojimo kredito davėjų ir kredito davėjų sąrašus, kai Lietuvos bankui perleidžiamos teisės ir pareigos pagal esamas vartojimo kredito ir gyventojams suteikto su nekilnojamuoju turtu susijusias kredito sutartis. ECB atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis pažodiniu įstatymų projektų teksto aiškinimu, ši išimtis taikoma ne tik tais atvejais, kai įkaitas perleidžiamas Lietuvos banko nuosavybėn, bet taip pat ir vėliau, kai Lietuvos bankas, realizuodamas savo, kaip įkaito turėtojo teises, parduoda kredito reikalavimus trečiajam asmeniui, neįtrauktam į viešuosius vartojimo kredito davėjų ir kredito davėjų sąrašus. Šiuo požiūriu įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Lietuvos bankas privalo užtikrinti, kad teises ir pareigas pagal esamas vartojimo kredito ir gyventojams suteikto su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartis jis perleidžia įtrauktiems į viešuosius vartojimo kredito davėjų ir kredito davėjų sąrašus asmenims. Formaliai taikant šias projekte suformuluotas nuostatas, gali kilti abejonių, ar įstatymų projektų formuluotė atitinka besikonsultuojančios institucijos ketinimus. Dėl šios priežasties besikonsultuojanti institucija turėtų apsvarstyti, ar teisinio tikrumo tikslais nevertėtų dar labiau patikslinti įstatymų projektų formuluotes, kad būtų užtikrintas visiškas šių teisės aktų veiksmingumas ir siekiami tikslai. Šiame kontekste pažymėtina, kad naudojant kredito reikalavimus kaip įkaitą Eurosistemos pinigų politikos ir dienos paskolos operacijoms, tinkamumo kriterijumi yra ribojimų naudoti ir realizuoti kredito reikalavimus nebuvimas.
Todėl apribojus Lietuvos banko galimybes perleisti teises ir pareigas pagal esamas vartojimo kredito ir gyventojams suteikto su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartis tik asmenims, įtrauktiems į viešuosius vartojimo kredito davėjų ir kredito davėjų sąrašus, šis kriterijus nebūtų tenkinamas. Siekiant užtikrinti, kad vartojimo kredito ir gyventojams suteikto su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito reikalavimai būtų tinkami pinigų politikos ir dienos paskolos operacijoms, įstatymų projektuose turėtų būti numatyta, kad reikalavimas perleisti kredito reikalavimus tik asmenims, įtrauktiems į viešuosius vartojimo kredito davėjų ir kredito davėjų sąrašus, netaikomas Lietuvos bankui ir, jei taikytina, ECB ir kitiems ECBS nacionaliniams centriniams bankams. Pritarti iš dalies Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kredito davėjui teisės perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias kredito sutartis tik į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui tikslas yra užtikrinti tinkamą kredito gavėjų (vartotojų) teisių, įtvirtintų Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme, įgyvendinimą ir apsaugą. Galimybės Lietuvos bankui perleisti tokias teises ir reikalavimus bet kokiam asmeniui, kuris Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašytas į viešąjį kredito davėjų sąrašą, sudarymas sumažintų kredito gavėjų apsaugos lygį.
Pvz., tokio asmens atžvilgiu Lietuvos bankas kaip priežiūros institucija neturėtų įgaliojimų, nes toks subjektas nebūtų prižiūrimas pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, t.y., priežiūros institucija neturėtų pagrindo nagrinėti kredito gavėjų skundų dėl teises ir pareigas pagal kredito sutartis perėmusio asmens veiksmų, susijusių su įstatyme nustatytų kredito davėjo pareigų ir kredito gavėjo teisių pažeidimais, taikyti poveikio priemonių. Pažymėtina, jog nepaisant Įstatymo projekto nuostatos, pagal kurią Lietuvos bankui perėmus reikalavimo teises ir pareigas pagal kredito sutartis, jis galėtų perleisti jas tik įrašytiems į sąrašą asmenims, kreditai galėtų būti tinkamas įkaitas Lietuvos bankui skolinti finansų rinkos dalyviams pagal likvidumo pagalbos priemones, remiantis Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlymui numatyti Įstatymo projekte, kad reikalavimas perleisti kredito reikalavimus tik į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui nebūtų taikomas Lietuvos bankui, kai jis realizuoja perimtas teises ir reikalavimus, nepritarti, tačiau atsižvelgti į pastabą patikslinti Įstatymo projekto formuluotę teisinio tikrumo tikslais, Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo 33 straipsnio 5 dalį. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl 1 ECB pastabos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-10-058 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad analogiška Įstatymo projekto 8 straipsnio nuostata, kuria siūlomas Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies pakeitimas, buvo įtraukta į Seimo 2022-06-30 priimto Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 32, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1340 1 straipsnį, siūloma atsisakyti 8 straipsniu siūlomo Įstatymo 32 straipsnio pakeitimo. Pasiūlymas: atsisakyti Įstatymo projekto 8 straipsnio siūlomo 32 straipsnio pakeitimo, atitinkamai pakeisti įstatymo projekto pavadinimą, ištrinant 32 straipsnį ir pernumeruoti projekto straipsnius. Pritarti
2Biudžeto ir finansų komitetas,
2022-10-0511 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta įsigaliojimo data 2022 m. rugpjūčio 1 d., ir atsižvelgiant į pasikeitusią įstatymo projekto straipsnių numeraciją siūloma pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą į 2022 m. gruodžio 1 d. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 11 straipsnį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. gruodžio 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms kredito sutartims.“
paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Vytautas Gapšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė