Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 22² dalį ir ją išdėstyti taip:
„22². Virtualioji valiuta – skaitmeninę vertę turinti, bet teisinio valiutos ar pinigų statuso neturinti priemonė, kurios neleidžia ar už kurią nelaiduoja centrinis bankas ar kita valstybės institucija ir kuri nėra būtinai susieta su valiuta, tačiau kurią fiziniai ar juridiniai asmenys pripažįsta kaip mainų priemonę ir kuri gali būti elektroninėmis priemonėmis pervedama, saugoma, ir parduodama, keičiama, investuojama ir naudojama atsiskaitymams elektroninėmis priemonėmis.“
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 700 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja, arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą, kurios suma lygi arba viršija 1 000 700 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas (virtualiosios valiutos vertė nustatoma piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta.“
2.
Pakeisti 9 straipsnio 11 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 700 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, arba per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos įnešimo į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba išėmimo iš jos operacijas, kurių suma lygi arba viršija 1 000 700 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta;“
3Papildyti 9 straipsnį 16¹dalimi:
„16¹.
Virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius, siekdami nustatyti įtartinas pinigines operacijas ar sandorius ir, esant poreikiui imtis priemonių, atlikdami virtualiosios valiutos keitimo, pervedimo ar kitokią operaciją, privalo rinkti, saugoti ir perduoti operacijos gavėjo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui arba finansų įstaigai šią informaciją:
1) informaciją apie operacijos iniciatorių – fizinį asmenį:
a) vardą (vardus), pavardę (pavardes);
b) unikalų operacijos kodą;
c) mokėjimo sąskaitos ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių identifikacinius kodus;
d) tapatybę patvirtinančio dokumento rūšį, jo numerį;
e) asmens kodą (užsieniečio – gimimo datą (jeigu yra, – asmens kodą ar kitą šiam asmeniui suteiktą unikalią simbolių seką, skirtą asmeniui identifikuoti)) ir pilietybę (jeigu asmuo be pilietybės, nurodyti valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą);
f) gyvenamosios vietos adresą;
2) informaciją apie operacijos iniciatorių – juridinį asmenį:
a) pavadinimą;
b) unikalų operacijos kodą;
c) mokėjimo sąskaitos ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių identifikacinius kodus;
d) kodą (jeigu kodas nesuteiktas, – registracijos išrašą);
e) buveinės adresą;
3) informaciją apie operacijos gavėją – fizinį asmenį:
a) vardą (vardus), pavardę (pavardes);
b) asmens kodą (užsieniečio – gimimo datą (jeigu yra, – asmens kodą ar kitą šiam asmeniui suteiktą unikalią simbolių seką, skirtą asmeniui identifikuoti));
c) mokėjimo sąskaitos ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių identifikacinius kodus;
4) informaciją apie operacijos gavėją – juridinį asmenį:
a) pavadinimą;
b) kodą (jeigu kodas suteiktas);
c) mokėjimo sąskaitos ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių identifikacinius kodus.“
4Papildyti 9 straipsnį 16²dalimi:
„16².
Operaciją inicijuojantis virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius, perduodamas operacijos gavėjo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui arba finansų įstaigai nurodymą atlikti operaciją, kartu perduoda šio straipsnio 16¹ dalyje nurodytą informaciją.“
5Papildyti 9 straipsnį 16³dalimi:
„16³. Virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius negali priimti operacijos iš kito virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus, jei šis neužtikrina informacijos, nurodytos šio straipsnio 16¹ ir 16² dalyse, perdavimo reikalavimų laikymosi.“
6Papildyti 9 straipsnį 21¹ dalimi:
„21¹. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat atidaryti sąskaitas ar kitaip pradėti dalykinius santykius nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių duomenų arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra netikri ar suklastoti.“
1Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento, virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“
2Papildyti 25 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus valdymo, priežiūros organų nariu, naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra:
1) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
2) pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai.“
3Papildyti 25 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo turėti vyresnįjį vadovą, kuris būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.“
4Papildyti 25 straipsnį 6 dalimi:
„6. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, ketinantis vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo turėti įregistruotą įstatinį kapitalą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 125 000 eurų. Kitos teisinės formos Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, ketinantis vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.“
5Papildyti 25 straipsnį 7 dalimi:
„7. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalį paskirti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus vadovaujantys darbuotojai negali tuo pačiu metu atstovauti daugiau nei vienam virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui, išskyrus atvejus, kai tie operatoriai priklauso vienai įmonių grupei.“
6Papildyti 25 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius privalo nevykdyti veiklos ir neteikti paslaugų kitoje valstybėje tokiu mastu, kad Lietuvos Respublikoje liktų tik neesminės jų veiklos pobūdžiui funkcijos ar paslaugos ir jos būtų atliekamos ar teikiamos išimtinai tik kitos valstybės klientams ar iš esmės veiklos Lietuvos Respublikoje jie nebevykdytų.“
Papildyti Įstatymą 25³straipsniu:
„25³ straipsnis. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus sąrašai
1Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų ir Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialų sąrašus tvarko Juridinių asmenų registro tvarkytojas ir juos skelbia savo interneto svetainėje. 2. Virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių sąrašuose nurodomi šie duomenys:
1) juridinio asmens ar filialo pavadinimas;
2) juridinio asmens ar filialo kodas;
3) buveinės adresas;
4) veiklos pradžios data;
5) elektroninio pašto adresas (jei jis įrašytas Juridinių asmenų registre);
6) interneto svetainės adresas (jei jis įrašytas Juridinių asmenų registre).“
1Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 3–5 dalis, 4 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 3–5 dalys įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2023 m. vasario 1 d. 4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. 5.
5Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ir Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėję vykdyti ir po šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau ketinantys vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą, privalo ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. atitikti visus šio įstatymo reikalavimus. 6. Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėję vykdyti ir po šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau ketinantys vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą, ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, reikalingus įstatiniam kapitalui įregistruoti, jeigu įstatinis kapitalas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nurodyto dydžio. Kitos teisinės formos Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo pradėję vykdyti ir po šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau ketinantys vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą, ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka reikalavimus, nustatytus šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje išdėstytoje Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje. 7.
7Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ir Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialai, kurie iki 2022 m. gruodžio 31 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikia šio straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos, nuo 2023 m. sausio 1 d. netenka teisės toliau vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklos Lietuvos Respublikoje. Juridinių asmenų registro tvarkytojas ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 31 d. išregistruoja duomenį, kad juridinis asmuo ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas vykdo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, o dėl to Juridinių asmenų registro tvarkytojo patirtos sąnaudos mutatis mutandis kompensuojamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1786(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 22² dalį ir ją išdėstyti taip: „22². Virtualioji valiuta
1.Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja, arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą, kurios suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas (virtualiosios valiutos vertė nustatoma piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta.“
netekusiu galios 9 straipsnio 11 dalies 9 punktą.
9) per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, arba per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos įnešimo į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba išėmimo iš jos operacijas, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta;
9 straipsnį 16¹dalimi: „16¹.
Virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius, siekdami nustatyti įtartinas pinigines operacijas ar sandorius ir prireikus imtis priemonių, atlikdami virtualiosios valiutos keitimo, pervedimo ar kitokią operaciją, privalo rinkti, saugoti ir perduoti operacijos gavėjo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui arba finansų įstaigai šią informaciją:
1) informaciją apie operacijos iniciatorių – fizinį asmenį:
a) vardą (vardus), pavardę (pavardes);
b) unikalų operacijos kodą;
c) mokėjimo sąskaitos ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių identifikacinius kodus;
d) tapatybę patvirtinančio dokumento rūšį, jo numerį;
e) asmens kodą (užsieniečio – gimimo datą, jeigu yra, – asmens kodą ar kitą šiam asmeniui suteiktą unikalią simbolių seką, skirtą asmeniui identifikuoti) ir pilietybę (jeigu asmuo be pilietybės, nurodyti valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą);
f) gyvenamosios vietos adresą;
2) informaciją apie operacijos iniciatorių – juridinį asmenį:
a) pavadinimą;
b) unikalų operacijos kodą;
c) mokėjimo sąskaitos ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių identifikacinius kodus;
d) kodą (jeigu kodas nesuteiktas, – registracijos išrašą);
e) buveinės adresą;
3) informaciją apie operacijos gavėją
a) vardą (vardus), pavardę (pavardes);
b) asmens kodą (užsieniečio – gimimo datą, jeigu yra, – asmens kodą ar kitą šiam asmeniui suteiktą unikalią simbolių seką, skirtą asmeniui identifikuoti);
c) mokėjimo sąskaitos ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių identifikacinius kodus;
4) informaciją apie operacijos gavėją – juridinį asmenį:
a) pavadinimą;
b) kodą (jeigu kodas suteiktas);
c) mokėjimo sąskaitos ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių identifikacinius kodus.“
9 straipsnį 16²dalimi: „16².
Operaciją inicijuojantis virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius, perduodamas operacijos gavėjo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui arba finansų įstaigai nurodymą atlikti operaciją, kartu perduoda šio straipsnio 16¹ dalyje nurodytą informaciją.“
9 straipsnį 16³dalimi: „16³. Virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius negali priimti operacijos iš kito virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus, jeigu šis nesilaiko reikalavimo perduoti šio straipsnio 16¹dalyje nurodytą informaciją.“
21¹ dalimi:
„21¹. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui ir depozitinių virtualiųjų valiutų
piniginių operatoriui draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat atidaryti sąskaitas ar kitaip pradėti dalykinius santykius nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių duomenų arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra netikri ar suklastoti.“
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento, virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“ 2.
Papildyti 25 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus valdymo, priežiūros organų nariu, naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra:
1) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, ar asmens teistumas yra išnykęs, ar panaikintas;
2) pripažintas kaltu padaręs Baudžiamajame kodekse numatytą nesunkų arba apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 5 metai;
3) pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai.“
5 dalimi: „5.
Juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo turėti vyresnįjį vadovą, kuris būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.“
6 dalimi: „6. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, ketinantis vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo turėti įregistruotą įstatinį kapitalą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 125 000 eurų. Kitos teisinės formos Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, ketinantis vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.“
5Papildyti 25 straipsnį 7 dalimi:
„7. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalį paskirti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus vadovaujantys darbuotojai negali tuo pačiu metu atstovauti daugiau kaip vienam virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui, išskyrus atvejus, kai tie operatoriai priklauso vienai įmonių grupei.“
6Papildyti 25 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius privalo nevykdyti veiklos ir neteikti paslaugų kitoje valstybėje tokiu mastu, kad Lietuvos Respublikoje liktų tik neesminės pagal jų veiklos pobūdį funkcijos ar paslaugos ir jos būtų atliekamos ar teikiamos išimtinai tik kitos valstybės klientams ar iš esmės veiklos Lietuvos Respublikoje jie nebevykdytų.“
papildymas 25³straipsniu Papildyti Įstatymą 25³straipsniu:
„25³straipsnis. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių
virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus sąrašai
asmenų registro tvarkytojas tvarko virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų ir Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialų sąrašus ir juos skelbia savo interneto svetainėje. 2. Virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių sąrašuose nurodomi šie duomenys:
1) juridinio asmens ar filialo pavadinimas;
2) juridinio asmens ar filialo kodas;
3) buveinės adresas;
4) veiklos pradžios data;
6) interneto svetainės adresas (jeigu jis nurodytas Juridinių asmenų registre).“ 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus 2 straipsnio 1–5 dalis, 4 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1-2 dalys įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 3–5 dalys įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2023 m. vasario 1 d. 5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. 6.
įsteigti juridiniai asmenys ir Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėję vykdyti ir po šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau ketinantys vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą, privalo ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. atitikti visus šio įstatymo reikalavimus. 7. Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėję vykdyti ir po šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau ketinantys vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą, ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, reikalingus įstatiniam kapitalui įregistruoti, jeigu įstatinis kapitalas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Kitos teisinės formos Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo pradėję vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą, ketinantys toliau ją vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje išdėstytoje Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nurodytiems reikalavimams. 8.
juridiniai asmenys ir Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialai, kurie iki 2022 m. gruodžio 31 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikia šio straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos, nuo 2023 m. sausio 1 d. netenka teisės toliau vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklos Lietuvos Respublikoje. Juridinių asmenų registro tvarkytojas ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 31 d. išregistruoja duomenis apie tai, kad juridinis asmuo ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas vykdo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, o dėl to Juridinių asmenų registro tvarkytojo patirtos sąnaudos mutatis mutandis kompensuojamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 9, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25³ STRAIPSNIU ĮSTATYMo pROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Pastaraisiais metais Lietuva nuosekliai stiprina šalies atsparumą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusioms grėsmėms ir kovą su šiomis grėsmėmis. Tą rodo ir tarptautiniai vertinimai, kuriuose pripažįstama, kad Lietuva yra viena mažiausiai rizikingų jurisdikcijų pasaulyje pagal pinigų plovimo riziką. Pavyzdžiui, pagal 2021 metų Bazelio korporatyvinės elgsenos instituto paskelbtą pinigų plovimo rizikos indekso reitingą Lietuva užėmė 11 vietą[¹]. Tačiau pinigų plovimo rizikos sparčiai kinta. Šiuo metu pastebimas smarkiai išaugęs naujai steigiamų įmonių, kurių veikla susijusi su kriptoturtu, skaičius. Per 2021 metus įregistruotos 188 naujos virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą vykdančios įmonės, o per 2022 metus – 41 nauja virtualiųjų valiutų veiklą vykdanti įmonė. Juridinių asmenų registro tvarkytojo 2022 m. kovo 16 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 252 virtualiųjų valiutų veiklą vykdančios įmonės, o informaciją apie paskirtą atsakingą asmenį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) gavo tik iš 86 įmonių. Taip pat dvigubai padaugėjo pranešimų FNTT apie atliktas virtualiųjų valiutų keitimo operacijas ar sandorius virtualiosiomis valiutomis, kurių vertė lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta. Per 2020 metus gauti 1 134 tokie pranešimai, 2021 metais – 2 200 pranešimų.
Pastebėta, kad ne visada su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai – depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių valdymo klientų vardu paslaugų teikimo bei už atlygį virtualiosios valiutos keitimo, pirkimo ir (arba) perdavimo paslaugų teikimo veiklą vykdantys asmenys – yra susipažinę su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus. Naujai steigiami arba jau įsteigti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai dažnai Juridinių asmenų registro tvarkytojo neinformuoja apie veiklos pradžią ir (arba) neteikia metinių finansinės atskaitomybės dokumentų, neinformuoja FNTT apie bendrovės paskirtus asmenis, atsakingus už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimą. Daugelio su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų vadovai yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, dažnai įmonės registruojamos tuo pačiu adresu, keičiami įmonių pavadinimai, konsultacinės bendrovės įsteigia įmones, atidaro elektroninių pinigų sąskaitas Lietuvoje ir vėliau jas perleidžia pirkėjams, kurie vykdo virtualiųjų valiutų veiklą. 2020 ir 2021 metais Estijos institucijoms itin sustiprinus pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, sugriežtinus įmonių veiklos priežiūrą, sugriežtinus reikalavimus veikimo licencijai gauti (atsirado reikalavimas įrodyti, kad įmonės veiklos vykdymo vieta Estijos teritorijoje), pradėjus taikyti klientų atpažinimo reikalavimus, taikomus atliekant visas finansines operacijas, įvedus dar griežtesnius klientų atpažinimo reikalavimus išskirtinai trečiųjų šalių piliečiams ir didesnius kapitalo reikalavimus jau veikiantiems su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjams, panaikinta apie 1 300 licencijų (iš viso skaičiuojama, kad licencijų neteko apie 2 000 su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų).
Todėl dalis su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų pradėjo domėtis galimybe įsisteigti Lietuvoje, nes čia nustatyti minimalūs veiklos vykdymo reikalavimai. Su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų išsamesnis veiklos reguliavimas yra svarbus ir atsižvelgiant į globalias su kriptoturtu susijusio reguliavimo stiprinimo tendencijas bei geopolitinę padėtį regione, kai daugeliui Vakarų valstybių pritaikius finansines ir kitokias sankcijas Rusijos Federacijai, reaguojant į jos agresiją prieš Ukrainą, Rusijos Federacijos piliečiams ir juridiniams asmenims apribotos galimybės naudotis daugeliu tradicinių finansinių (bankinių) paslaugų, todėl neatmestina tikimybė, kad jie gali bandyti pasinaudoti su kriptoturtu susijusių teikėjų paslaugomis, siekdami išvengti sankcijų poveikio savo lėšoms. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (toliau – MiCA reglamentas), kuriuo reglamentuojama su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų ir kriptoturto emitentų veikla.
Šiuo pasiūlymu siekiama įtvirtinti vienodą su virtualiosiomis valiutomis ir kitu kriptoturtu susijusių verslo subjektų reguliavimą Europos Sąjungos vidaus rinkoje, nustatant reikalavimus tokių subjektų veiklos leidimams gauti, priežiūrai, veiklai, struktūrai, valdymui taikomus reikalavimus, taip pat nustatant vartotojų apsaugos taisykles. Pasiūlymas šiuo metu svarstomas Europos Sąjungos institucijose, o jo reikalavimų, skirtų su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklai, taikymas numatytas po 18 mėnesių nuo MiCA reglamento įsigaliojimo dienos (taigi, tikėtina, kad šis reglamentas visa apimtimi Europos Sąjungos vidaus rinkoje pradės veikti po 2,5 metų). Todėl kyla poreikis sustiprinti nacionalinį virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklos reguliavimą. Atsižvelgiant į išdėstytas priežastis, būtina skubiai reaguoti, siekiant valdyti galimas naujas rizikas ir skaidrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos sąlygas, numatant išsamesnius tiek šių paslaugų teikėjų vadovams, tiek veiklai taikomus reikalavimus. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25³ straipsniu įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas) siekiama skaidrinti neribotą virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų piniginių operatorių veiklos plėtrą. 2.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 239 0174) vyresnioji patarėja Vilija Petronienė (tel. (8 5) 239 0184, el. p. [email protected]), Draudimo veiklos skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė (tel. (8 5) 239 0180, el. p. [email protected]), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Andrius Šaparnis (tel. (8 5) 271 7269, el. p. [email protected]), taip pat FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas, (tel. (8 5) 271 7456, el. p. [email protected]), Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vadovė Reda Stanytė, (tel. +370 691 17 762, el. p. [email protected]) ir VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas Eimantas Vytuvis (el. p. [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – PPTFP įstatymas) nustatyti minimalūs reikalavimai juridiniams asmenims, vykdantiems su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklą. Ši veikla nėra licencijuojama, nenustatytas įstatinio kapitalo reikalavimas, yra tik reikalavimas, kad juridiniai asmenys, pradėję vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinės virtualiųjų valiutų piniginės operatoriaus veiklą ar ją nutraukę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo Juridinių asmenų registro tvarkytoją informuoti apie veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą.
Vadovaujantis PPTFP įstatymu virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai priskirti įpareigotiesiems subjektams ir jiems taikoma prievolė nustatyti kliento tapatybę, kai operacijos suma lygi ar viršija 1 000 eurų, privaloma gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus ir šią informaciją teikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui. Virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, tačiau šio reikalavimo laikymąsi turi užtikrinti pats su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklą vykdantis juridinis asmuo. Taip pat nustatyta pareiga virtualiųjų valiutų keityklos operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams paskirti vadovaujančius darbuotojus, atsakingus už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, ir informuoti apie paskirtus asmenis FNTT. 4.
Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos sudarys teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veikloje, sukurs nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo galimybėms, mažins kylančią reputacinę riziką tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei tarptautiniame kontekste. Įstatymo projektu siūloma patikslinti virtualiosios valiutos sąvoką, papildant, kad virtualioji valiuta elektroninėmis priemonėmis gali būti ne tik pervedama, saugoma ir parduodama, bet ir keičiama, investuojama ir naudojama atsiskaitymams. Pažymėtina, kad Europos Tarybos ekspertų komiteto rekomendacijose dėl priemonių, skirtų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, – MONEYVAL nurodyta, kad PPTFP įstatyme apibrėžta virtualiosios valiutos sąvoka tikslintina, atsižvelgiant į Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijas – virtualioji valiuta apibrėžtina kaip priemonė, kuri gali būti naudojama ir investicijoms. Taip pat įvertinus informaciją apie virtualiųjų valiutų sektoriaus veiklą atkreiptinas dėmesys, kad virtualiosios valiutos ne tik pervedamos, saugomos ir parduodamos, bet ir keičiamos į kitas virtualiąsias valiutas bei naudojamos atsiskaitymams. Patikslinus sąvokos apibrėžtį bus daugiau teisinio aiškumo ir bus nustatytas skaidresnis teisinis reguliavimas, apimantis visas su virtualiosiomis valiutomis susijusias paslaugas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo veikų užkardymą laiku.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti klientų tapatybės nustatymo reikalavimus numatant, kad su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai privalo nustatyti visų klientų tapatybę, prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą, kai operacijos suma lygi ar viršija 700 eurų, ir įteisinti draudimą valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų piniginių operatoriams atidaryti anonimines sąskaitas. Kliento tapatybės nustatymo operacijų sumos mažinimas nuo 1 000 eurų iki 700 eurų siūlomas nustatyti atsižvelgiant į tai, kad kriptoturto pervedimai skiriasi nuo įprastų lėšų pervedimų įvairiais būdais. Dėl būdingo sienų nepaisymo, visuotinio pasiekiamumo ir technologinių savybių vartotojai gali perkelti kriptoturtą per tūkstančius virtualiųjų valiutų piniginių keliose jurisdikcijose daug didesniu mastu ir didesniu greičiu nei įprasti pervedimai. Nusikaltėliai gali atlikti neteisėtus pervedimus ir išvengti aptikimo, suskirstydami didelę operaciją į mažesnes sumas, naudodami kelis iš pažiūros nesusijusių virtualiųjų valiutų piniginių adresus, įskaitant vienkartinius piniginės adresus. Kartu pažymėtina, kad šiuo metu Europos Taryboje svarstomas Europos Parlamento pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikras virtualiąsias valiutas (kriptoturtą). Pasiūlyme nustatoma pareiga tikrinti, ar informacija apie mokėtoją ar gavėją lėšų pervedimo atveju yra tiksli, tik atliekant lėšų pervedimus, viršijančius 1 000 eurų. Analogiškas reikalavimas virtualiųjų valiutų (kriptoturto) pervedimo atvejais nebūtų nustatomas (preambulės 22a punktas).
Šį reglamento pakeitimą siekiama priimti, siekiant palengvinti susietų pervedimų aptikimą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui kriptoturtu: nusikalstamos veikos darymo palengvinimui, finansavimui ir slėpimui, tarptautinių sankcijų išvengimui, klientų tapatybė ateityje bus nustatoma nepaisant kriptoturto pervedimo sumos dydžio. Operacijų sumos dydžio mažinimas iki 700 eurų būtų pirmas žingsnis siekiant pasirengti būsimam bendram Europos Sąjungos su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos reguliavimui. Diskusijų su rinkos atstovais metu 700 eurų riba taip pat buvo pasirinkta kaip kompromisinis variantas, nes, remiantis su kriptoturtu susijusias paslaugas teikiančių bendrovių empiriniais duomenimis, apie 70 procentų klientų pervedimo operacijų nesiekia 700 eurų sumos. Taip pat įstatymo projektu siekiama įteisinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų klientų specifinių duomenų rinkimą, saugojimą ir perdavimą operacijos gavėjui. Šia nuostata siekiama įgyvendinti Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) 16 rekomendaciją[²], užtikrinant Travel rule taisyklę. Rekomendacijoje nurodoma, kad tikslinga įpareigoti virtualiųjų valiutų keityklų operatorius ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius gauti, laikyti ir perduoti reikalingą informaciją apie mokėjimo iniciatorių ir gavėją, kad būtų galima nustatyti ir pranešti apie įtartinus sandorius ar operacijas, stebėti informacijos prieinamumą, imtis įšaldymo veiksmų ir uždrausti sandorius su asmenimis ar subjektais, keliančiais pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo įtarimų. Kartu pažymėtina, kad Europos Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikras virtualiąsias valiutas (kriptoturtą), yra įtrauktos Travel rule nuostatos, siekiant, kad jos visiškai atitiktų FATF rekomendaciją (14 straipsnis).
2022 m. kovo 15 d. įsigaliojo Estijos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama stiprinti šalyje kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos reguliavimą, nustatyti analogiški reikalavimai su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjams rinkti, saugoti ir perduoti duomenis operacijos gavėjui bei draudimas atidaryti anonimines sąskaitas (Estijos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 23, 24, 25, 27 dalys ir 13 dalies 2 skirsnis). Pažymėtina, kad su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų klientų specifinių duomenų rinkimas, saugojimas ir perdavimas operacijos gavėjui yra laikomas asmens duomenų tvarkymo veiksmu, kuriam taikomi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) nustatyti reikalavimai. Vienas iš esminių asmens duomenų tvarkymui keliamų reikalavimų yra asmens duomenis tvarkyti teisėtai. Remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalimi, asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena sąlygų, nurodytų BDAR 6 straipsnio 1 dalyje. Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis 2015 m. gegužės 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – Direktyva 2015/849), 43 straipsniu[³], visos Europos Sąjungos valstybės narės pripažįsta, kad kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu yra svarbus viešasis interesas, todėl asmens duomenų tvarkymas pagal Direktyvą 2015/849 pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais laikomas viešojo intereso klausimu pagal BDAR. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl tarpvalstybinio kriptoturto veiklos pobūdžio ir rizikos, susijusios su virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų operacijomis, visi virtualiųjų valiutų pervedimai turėtų būti traktuojami kaip tarptautiniai pavedimai, netaikant supaprastintos vietinių pervedimų tvarkos. Įstatymo projekto pasiūlymas yra proporcingas ir teikiamas siekiant užtikrinti kylančių rizikų, susijusių su virtualiųjų valiutų (kriptoturto) pervedimų specifika, užkardymu viešojo intereso labui. Ši nuostata taip pat buvo suderinta su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Siekiant įgyvendinti Travel rule taisyklę ir pasiruošti būsimam Europos Sąjungos reguliavimui bei technologiniams pakeitimams, ši nuostata įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d.
Įstatymo projektu siūloma virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų piniginių operatorių valdymo ar priežiūros organų nariui arba tokių asmenų naudos gavėjui kelti aukštesnius reputacijos reikalavimus, draudžiant eiti vadovaujamas pareigas asmeniui, kuris buvo pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikalimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai, finansų sistemai ir kitas ar pripažintas kaltu dėl kito nusikaltimo nuo bausmės atlikimo nepraėjus 3 metams. Pažymėtina, kad analogiški reikalavimai taikomi finansinių paslaugų sektoriui, pavyzdžiui, bankų vadovaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 34 straipsnio 13 dalis). Aukštesniais reputacijos reikalavimais siekiama užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo veikų užkardymą, atsižvelgiant į Europos Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo, kurioje virtualiųjų valiutų sektorius įvertintas kaip itin rizikingas.[⁴] Šiuo pakeitimu siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant vykdomos veiklos itin aukštą riziką ir siekiant, kad šioje rinkoje veiktų tik skaidrios reputacijos vadovai ir naudos gavėjai.
Taip pat šiuo reikalavimu siekiama sumažinti administracinių nusižengimų ir (ar) nusikalstamos veikos pasireiškimo riziką šiame sektoriuje ir užtikrinti, kad depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių ir virtualiųjų valiutų keityklos operatorių nevaldytų asmenys, kurie gali siekti panaudoti šią veiklą nusikalstamiems tikslams įgyvendinti arba veikti nesilaikydami nustatytų reikalavimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šia nuostata atsižvelgiama į dar šiais metais numatomą priimti MiCA reglamentą, numatantį vienodą europinį reguliavimą. MiCA reglamentas nustatys pareigą su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjams turėti veiklos leidimą, o veiklai bus keliami prudenciniai ir reputaciniai reikalavimai. Tokiu būdu virtualiųjų valiutų paslaugas teikiančios bendrovės Lietuvoje taps licencijuojamais subjektais kaip ir kitos finansų įstaigos, jiems bus taikomi analogiški reputacijos reikalavimai. Todėl siūloma įstatymo projekto nuostata yra proporcinga ir savalaikė priemonė, skirta kylančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymui užtikrinti iki įsigaliojant vienodam Europos Sąjungos reguliavimui. Taip pat įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad bendrovės vyresnysis vadovas turėtų būti nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Pagal PPTFPĮ 2 straipsnio 23 dalį vyresnysis vadovas – pakankamai aukštas pareigas einantis pareigūnas arba darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie įstaigai ar įmonei kylančią pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką ir atsakingas už sprendimų, galinčių paveikti kylančią riziką, priėmimą. Bendrovių vyresniaisiais vadovais galėtų būti laikomi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pareigūnai (toliau – PPTF prevencijos pareigūnai). Reikalavimu dėl vyresniojo vadovo buvimo nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju siekiama užtikrinti tinkamą kriptoturto paslaugas teikiančių subjektų bendradarbiavimą su priežiūros ir kontrolės institucijomis, kad priežiūros ir kontrolės institucijos darbuotojams atvykus į įmonės būstinę joje esantys įmonės atstovai turėtų įgaliojimus bendrauti ir pateikti kompetentingus atsakymus bei paaiškinimus. Pabrėžtina, kad šiuo metu su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų bendradarbiavimo su priežiūros institucijomis situacija yra itin prasta – minėti subjektai dažnai neinformuoja FNTT apie paskirtus asmenis, atsakingus už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimą, dažnu atveju susisiekti su bendrovių atsakingais asmenimis neįmanoma. Pažymėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. Europos bankininkystės institucija (angl. European Banking Authority) paskelbė viešosioms konsultacijoms naujas gaires[⁵], susijusias su PPTF prevencijos pareigūno vaidmeniu ir atsakomybe.
Šiose gairėse išdėstyta, kad dėl teritorinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo reguliavimo sistemos taikymo srities ir ypač dėl to, kad pranešimų apie įtartinus sandorius tvarka nustatyta šalies lygmeniu, o finansų sektoriaus operatoriai turi pranešti apie tokius sandorius valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs finansų sektoriaus operatorius, nacionaliniam finansinės žvalgybos padaliniui, PPTF prevencijos pareigūnas paprastai turėtų reziduoti finansų sektoriaus operatoriaus įsisteigimo šalyje (27 gairė). Taip pat pabrėžtina, kad jau minėtais Estijos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimais nustatyta, kad bendrovės valdybos nariai ir verslo vieta (fizinis biuras) turi būti Estijos teritorijoje (Estijos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 72 straipsnio 4 ir 11 dalys). Be to, Vokietijoje Pinigų plovimo įstatymu nustatyta, kad bendrovės PPTF pareigūnas turi atlikti savo funkcijas Vokietijoje ir būti pagrindiniu asmeniu, atsakingu už bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis (Vokietijos Federacinės Respublikos pinigų plovimo įstatymo 7 straipsnio 5 ddalis). Atsižvelgdami į su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos specifiką, PPTF prevencijos pareigūnai privalo užtikrinti, kad bendrovės pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos politika, procedūros ir vidaus kontrolės priemonės būtų adekvačios ir proporcingos, atsižvelgiant į nacionalinio valstybės finansų sektoriaus ypatybes ir šiam finansų sektoriui kylančias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas.
Todėl buvimas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju užtikrintų, kad vyresnysis vadovas yra susijęs su vietine rinka, gali nuolat ir efektyviai bendradarbiauti su priežiūros ir kontrolės institucijomis, išmano šalies finansų sektoriaus ypatumus ir geba įžvelgti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas nacionaliniu mastu. Kadangi Lietuvoje šis sektorius nėra licencijuojamas ir rizikingų bendrovių patekimas į rinką yra nesudėtingas, todėl reikalavimas vyresniajam vadovui būti nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju stiprintų priežiūros institucijų galimybes tinkamai užtikrinti minėtų veiklos subjektų kontrolę, monitoringą ir bendradarbiavimą bei būtų proporcingas, siekiant suvaldyti augančių kriptoturto paslaugų teikėjų keliamas rizikas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų įstatinio kapitalo didinimą iki 125 000 eurų. Tokio dydžio įstatinis kapitalas siūlomas atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje veikiančių su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų vykdomą veiklą, veiklos mastą, kylančią veiklos riziką ir MiCA reglamente numatomą būsimą vienodą europinį reguliavimą. Pažymėtina, kad MiCA reglamento IV priede nustatyti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjams ateityje numatomi taikyti minimalūs kapitalo reikalavimai.
Su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai suskirstyti į 3 klases: 1 klasei priskirti su kriptoturto susijusių paslaugų teikėjai turi teisę teikti šias paslaugas: trečiųjų šalių vardu priimti ir perduoti pavedimus ir (arba) teikti konsultacijas dėl kriptoturto, ir (arba) vykdyti pavedimus, ir (arba) platinti kriptoturtą; 2 klasei priskirti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai turi teisę teikti 1 klasei priskirtas paslaugas bei turi teisę teikti kriptoturto saugojimo ir administravimo trečiųjų šalių vardu paslaugą, kriptoturtą keisti į dekretinius pinigus, kurie yra teisėta mokėjimo priemonė, kriptoturtą keisti į kitą kriptoturtą; 3 klasei priskirti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai turi teisę teikti 2 klasei priskirtas paslaugas ir prekybos kriptoturtu platformos valdymo paslaugas. Taip pat pažymėtina, kad pagal numatomą vykdyti veiklą nustatyta 1 klasei – 50 000 eurų, 2 klasei – 125 000 eurų ir 3 klasei – 150 000 eurų pradiniai kapitalai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje veikiantys su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai teikia depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių valdymo klientų vardu paslaugas ar už atlygį virtualiosios valiutos keitimo, pirkimo ir (arba) pardavimo paslaugas arba dažnu atveju abi šias paslaugas, todėl pagal numatomą MiCA reglamento reguliavimą Lietuvoje teikiamos paslaugos patenka į 2 klasę, kuriai taikomas minimalus pradinis kapitalas – 125 000 eurų. Šis kapitalo dydis ir siūlomas įstatymo projekte. Numatytas su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų įmonių kapitalo padidinimas spręstų šiuo metu Lietuvoje įsikūrusių ir besikuriančių „popierinių“[⁶] įmonių veiklos tęstinumo klausimą bei keltų vartotojų apsaugos standartus.
Pažymėtina, kad pagal esamą reglamentavimą virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ar depozitinės virtualiųjų valiutų piniginių operatorius turi teisę registruoti ne tik akcines arba uždarąsias akcines bendroves, bet ir kitų juridinių formų asmenis (mažąsias bendrijas, filialus ir kt). 2022 m. kovo 16 d. duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 2 mažosios bendrijos, vykdančios su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklą. Todėl įstatymo projekte numatomas reikalavimas kitos teisinės formos asmenims turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus. Pažymėtina, kad kriptoturto paslaugų teikėjų veikla pagal būsimą reguliavimą, nustatytą MiCA reglamente, turi panašumų su Finansinių priemonių rinkų įstatyme reglamentuota investicine paslauga – pavedimų priėmimu ir perdavimu, todėl kaip alternatyva siūlytina kitų teisinių formų depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui ir virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui leisti taikyti kitus, nei nustatyta įstatyme, įstatinio kapitalo reikalavimus ir prievolių užtikrinimo būdus, kurie šiuo metu būtų ne mažesni, nei taikomi finansų patarėjo įmonei. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad finansų patarėjo įmonė privalo apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę, o draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.
Atsižvelgiant į itin aukštą kriptoturto sektoriaus riziką ir platų veiklos mastą, siūlytina nustatyti trigubai didesnes – atitinkamai 100 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus – sumas kitų teisinių formų asmenims, vykdantiems šią veiklą. Šie reikalavimai yra proporcingi minėtam 125 000 eurų įstatinio kapitalo įregistravimo reikalavimui ar kitų teisinių formų asmenims taikomam draudimo laidavimo ar garantijos sudarymo sumos dydžiui ir suteikia galimybę su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjams steigtis visomis Lietuvos Respublikoje reglamentuojamomis teisinėmis formomis. Įstatymo projekte keliami aukštesni reikalavimai su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų vadovaujantiems darbuotojams – siūloma nustatyti reikalavimą vadovaujančiam darbuotojui atstovauti tik vienai įmonei (išskyrus atvejus, kai įmonės priklauso vienai įmonių grupei). Šiuo pakeitimu siekiama stiprinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją ir vartotojų apsaugą – nustatyti kriptoturto paslaugų teikėjams griežtus organizacinius reikalavimus, aiškiai paskirstyti darbuotojų pareigas ir atsakomybes ir užtikrinti, kad atsakingi darbuotojai turėtų pakankamai laiko savo pareigoms ir atsakomybėms. Priešingu atveju atsakingi darbuotojai, skirdami tik dalį darbo laiko vienai įmonei, neturi galimybės užtikrinti nuolatinės finansinių operacijų stebėsenos, o tai kelia didelę riziką neįgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.
Pažymėtina, kad kitų rinkos dalyvių veikla yra labiau standartizuota, o virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinės virtualiųjų valiutų piniginės operatoriaus veikla dar vystosi ir šie subjektai teikia daug paslaugų. Vadovaujantys darbuotojai (šiuo atveju, PPTF pareigūnai) privalo turėti pakankamą kvalifikaciją ir patirties, leidžiančios tinkamai eiti pareigas ir suprasti konkretaus virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinės virtualiųjų valiutų piniginės operatoriaus veiklą, įskaitant rizikas, su kuriomis jie susiduria ir gali susidurti. Kaip jau minėta, su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veikla vertinama kaip itin rizikinga, todėl PPTF pareigūnas turi atstovauti bendrovei tokiu lygiu, kuris suteiktų įgaliojimus veiksmingai įgyvendinti visas būtinas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. Stebint esamą praktiką, tokį rizikų suvaldymą galima užtikrinti PPTF pareigūnui atstovaujant tik vienai įmonei (ar kelioms įmonėms, priklausančioms tai pačiai įmonių grupei). Pažymėtina, kad PPTF pareigūnas turi atlikti daug įvairių užduočių: kurti rizikos vertinimo sistemą, rengti įmonės pinigų plovimo prevencijos politikos aprašą ir nustatyti procedūras, atlikti patariamąjį vaidmenį įmonei priimant naują didelės rizikos klientą, atlikti atitikties kontrolę, atsiskaityti valdymo organui, pranešti apie įtartinus sandorius, informuoti darbuotojus apie pinigų plovimo rizikas ir įvertinti mokymų poreikius ir kt.
Todėl galima teigti, kad atstovaujant daug įmonių nėra galimybės tinkamai įsigilinti į kiekvienos įmonės veiklos ir rizikų valdymo modelius ir kokybiškai atlikti visas pareigas, būtinas tinkamam pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos rizikų užkardymui. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjai turėtų teikti paslaugas taip, kad nesusidarytų tokia situacija, kad Lietuvos Respublikoje būtų teikiamos tik neesminės jų veiklos pobūdžiui funkcijos ar paslaugos ar iš esmės veiklos Lietuvos Respublikoje jie nebevykdytų. Šiuo pasiūlymu siekiama išvengti ydingos praktikos, kai Lietuva galimai būtų laikoma tik lengvatinio įsisteigimo šalimi, o su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veikla būtų vykdoma kitose valstybėse, tokiu būdu siekiant išvengti griežtesnio įsisteigimo reguliavimo, reguliacinio arbitražo, tačiau reputacinė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika tektų Lietuvai. Šia nuostata siekiama, kad įsteigta bendrovė turėtų realų ryšį su Lietuva, jos veiklos atskaitomybė tektų Lietuvos priežiūros ir kontrolės institucijoms. Kitu atveju tokios nuostatos atsisakymas galėtų lemti neteisingą konkurenciją tarp valstybių narių tarptautiniu mastu. Pažymėtina, kad ši nuostata nedraudžia veiklos vykdyti ir paslaugų teikti tiek Europos Sąjungoje, tiek kitose užsienio valstybėse.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, nustatyta, kad siekiant išvengti piktnaudžiavimo įsisteigimo teise būtina reikalauti, kad mokėjimo įstaiga, prašanti išduoti leidimą valstybėje narėje, bent dalį savo mokėjimo paslaugų vykdytų toje valstybėje narėje (preambulės 36 punktas). Todėl įstatymo projekto nuostata bendrovėms bent dalį savo paslaugų teikti Lietuvoje yra proporcingas reikalavimas atsižvelgiant į Lietuvos, kaip valstybės, priimančios subjektus įsiregistruoti ir su jais susijusias galimas rizikas, atsakomybę. Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projekte numatoma nuo 2023 m. vasario 1 d. viešai skelbti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, kurį tvarkys Juridinių asmenų registro tvarkytojas, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkoje. Įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 3–5 dalis, 4 straipsnį ir 5 straipsnio 4 dalį, įsigalios 2022 m. lapkričio 1 d., kaip nurodyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į įstatymo projekto svarstymo eigą (įstatymo projektą planuojama svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijoje), planuojama, kad įstatymas bus paskelbtas likus daugiau kaip 3 mėnesiams iki jo įsigaliojimo datos. Kitos nuostatos, siekiant suteikti galimybę rinkai pasiruošti numatytiems pokyčiams, įsigalios po pereinamojo laikotarpio.
Įsigaliojus įstatymui, su kriptoturtu susijusias paslaugas teikiančios bendrovės iki 2022 m. gruodžio 31 d. privalės pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, reikalingus įstatiniam kapitalui (draudimo ar finansų įstaigų laidavimo) įregistruoti. Nepateikus dokumentų, Juridinių asmenų registras nuo 2023 m. sausio 31 d. išregistruoja duomenį, kad juridinis asmuo ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas vykdo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą. Įstatymo projektą siūloma svarstyti skubos tvarka Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijoje, atsižvelgiant į sparčią su kriptoturtu susijusias paslaugas teikiančių įmonių plėtrą ir atitinkamai kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Taip pat atsižvelgiama į globalias su kriptoturtu susijusio reguliavimo stiprinimo tendencijas ir geopolitinę padėtį regione, kai, daugeliui Vakarų valstybių pritaikius finansines ir kitokias sankcijas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams ir juridiniams asmenims ir apribojus jų galimybes naudotis daugeliu tradicinių finansinių (bankinių) paslaugų, neatmestina sankcijų ir kitų ribojamųjų priemonių apėjimo rizika naudojantis su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų paslaugomis. Todėl turi būti nedelsiant stiprinamas reguliavimas, užtikrinant didesnį minėtų verslo subjektų veiklos skaidrumą bei pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo reputacinių rizikų valdymą. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Siekiant įvertinti įstatymo projekto informacinių įpareigojimų administracinę naštą su kriptoturtu susijusias paslaugas teikiančioms bendrovėms, 2022 m. kovo 14 d. rinkos atstovams buvo išsiųsta administracinės naštos apskaičiavimo lentelė. Gavus ir apibendrinus bendrovių pateiktus duomenis, buvo sudaryta priėmus įstatymą galimų ūkio subjektų prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų apskaičiavimo ataskaita. Dėl šios ataskaitos buvo konsultuojamasi su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, ataskaita buvo suderinta antrojo derinimo su institucijomis metu (2022 m. gegužės 4–11 d). Ataskaitoje pateikta išsamesnė su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų administracinės naštos poveikio vertinimo informacija. Atsižvelgiant į pateiktas išvadas galima teigti, kad nurodomi informaciniai įpareigojimai yra būtini ir pagrįsti, o administracinė našta proporcinga. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai, nes, patikslinus ir nustačius daugiau reikalavimų su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų vadovams ir už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų laikymąsi atsakingiems asmenims, jų kvalifikacijai, bus užtikrintas didesnis šio verslo skaidrumas ir geresnė klientų apsauga nuo galimo sukčiavimo. Įstatymo projektas neskatins korupcijos pasireiškimo galimybių. 7.
Įstatymo projektu bus patikslintos su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos sąlygos nustatant daugiau ir išsamesnių reikalavimų, kuriuos turės atitikti virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai, palyginti su šiuo metu PPTFP įstatyme nustatytais minimaliais reikalavimais, todėl gali sulėtėti šio verslo plėtra Lietuvoje, tačiau įstatymo projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas efektyviau valdyti šiame veiklos sektoriuje galinčias kilti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte keičiama virtualiosios valiutos sąvoka suderinta nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymo projektą, turės būti pakeistas FNTT direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymas Nr.
V-5 „Dėl Depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams ir virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Preliminariais skaičiavimais, per 2022 metus Lietuvoje bus įregistruotos 199 naujos su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų įmonės. 2023 m. sausio 1 d. galimas bendras įmonių skaičius Lietuvoje siektų 410 ir daugiau. Iš viso 2023 m. sausio 1 d. informacijos nepateikusių ir Juridinių asmenų registre išregistruotų preliminariai galėtų būti apie 270 įmonių. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 763 „Dėl Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimą“, aktualus atlyginimo už duomenų ar informacijos pakeitimą įregistravimas ar išregistravimas, dokumentus pateikus popierine forma ar elektroniniu būdu (už vieną įrašą) – 4,15 euro. Preliminari PPTFP įstatymui įgyvendinti reikalinga valstybės įsteigtų fondų lėšų suma siektų apie 1120,50 euro. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro paslaugas dydžiai gali keistis, todėl prognozuojama valstybės fondų lėšų suma PPTFP įstatymui įgyvendinti galėtų kisti ir siekti apie 2 000–2 500 eurų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15.
15Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
Pinigų plovimas, teroristų finansavimas, virtualiosios valiutos. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra. [¹] Basel AML Index 2021 | Basel Institute on Governance (baselgovernance.org). [²] FATF (2012–2022 m.), Tarptautiniai kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartai, FATF, Paryžius, Prancūzija, www.fatf-gafi.org/recommendations.html. [³] CL2015L0849LT0020010.0001.3bi_cp 1..1 (europa.eu). [⁴] REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on the assessment of the risk of money laundering and terrorist financing affecting the internal market and relating to cross-border activities, https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/0b2ecb04-aef4-11e9-9d01-01aa75ed71a1/language-en. [⁵] Guidelines on the role of AML/CFT compliance officers, https://www.eba.europa.eu/regulation-and-policy/anti-money-laundering-and-countering-financing-terrorism/guidelines-role-amlcft-compliance-officers#pane-new-3cd4feaf-807f-4122-9d50-97dc4859d840. [⁶] Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 92,5 procento registruotų kriptoturto įmonių įstatinis kapitalas ar įnašas yra 2 500 eurų, t. y. minimalus dydis.
2022-06-09 Nr. XIVP-1786 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 16³ dalyje šalintina perteklinė nuoroda į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16² dalį. 2. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3¹ dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus valdymo, priežiūros organų nariu, naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu padaręs Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. 2.1. Pastebėtina, jog draudimas būti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus valdymo, priežiūros organų nariu arba naudos gavėju nepaisant to, ar teistumas dėl nurodytų nusikaltimų yra išnykęs ar panaikintas, iš esmės reiškia neterminuotą (t. y. trunkantį visą gyvenimą) draudimą.
Konstitucinis Teismas, analizuodamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio
reguliavimą, pagal kurį tam tikrus nusikaltimus padaręs asmuo neterminuotai (t. y. visą gyvenimą) negalėdavo įgyti tam tikrų ginklų ir šaudmenų, pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kontekste neterminuotas (t. y. visą gyvenimą trunkantis) draudimas konstitucinį proporcingumo principą atitinka tik ta apimtimi, kuria leidimas įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada neišduodamas asmenims, padariusiems itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos BK numato pačias griežčiausias bausmes (Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas). Nors Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo bei keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas skiriasi, tačiau, mūsų nuomone, Konstitucinio Teismo išaiškinimas vertinant teikiamą įstatymo projektą yra aktualus. Atitinkamai, neterminuotas draudimas būti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus valdymo, priežiūros organų nariu arba naudos gavėju turėtų būti laikomas konstituciškai pateisinamu tik tuo atveju, jeigu toks draudimas siejamas su pačių pavojingiausių ir griežčiausiai baustinų nusikaltimų padarymu.
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3¹ dalies 1 punkte minimi šie nusikaltimai: sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai; tyčiniai nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius); tyčiniai nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius); tyčiniai nusikaltimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius); tyčiniai nusikaltimai visuomenės saugumui (BK XXXV skyrius); tyčiniai nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius); visus išvardinus nusikaltimus atitinkančios nusikalstamos veikos pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus. Išanalizavus BK specialiosios dalies straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už minėtus nusikaltimus, galima pastebėti, jog dalis šių nusikaltimų priskiriami nesunkiems bei apysunkiems nusikaltimams (pvz., BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalys, 179 straipsnio 1 ir 2 dalys, 180 straipsnio
straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 1 dalis, 184 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 186 straipsnio 1 dalis ir t. t.). Abejotina, ar nesunkūs bei apysunkiai nusikaltimai visoje BK sistemoje galėtų būti traktuojami kaip patys pavojingiausi nusikaltimai, kurių padarymas turėtų sąlygoti visą gyvenimą trunkantį draudimą būti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus valdymo, priežiūros organų nariu arba naudos gavėju.
Prielaidą, kad nesunkūs bei apysunkiai nusikaltimai nepriskirtini patiems pavojingiausiems nusikaltimams, patvirtina BK 11 straipsnyje nustatyta tyčinių nusikaltimų klasifikacija, pagal kurią nesunkūs bei apysunkiai nusikaltimai vertinami kaip mažiausiai pavojingi tyčiniai nusikaltimai (past. – BK 11 straipsnyje tyčiniai nusikaltimai pagal pavojingumo pobūdį skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus). Taip pat kyla abejonių ir dėl to, ar už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą gresiančios maksimalios laisvės atėmimo bausmės[[1]] atitiktų Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime akcentuotą būtinąjį pačių pavojingiausių nusikaltimų atributą – „pačias griežčiausias bausmes”, kuriomis, mūsų nuomone, galėtų būti laikomos tik dešimt metų viršijančios laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina įstatymo projekto
draudimą sieti išimtinai tik su sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, o nesunkių bei apysunkių nusikaltimų, numatytų prieš tai nurodytuose BK skyriuose, padarymą traktuoti kaip užkertantį kelią asmeniui būti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus valdymo, priežiūros organų nariu arba naudos gavėju, pvz., 5 metus[[2]] po teistumo išnykimo ar panaikinimo.
Toks teisinis reguliavimas, manytina, būtų suderinamas su Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir kartu atspindėtų išskirtinę BK XXVIII, XXXI, XXXII, XXXIII, XXXV skyriuose numatytų nusikaltimų reikšmę asmens, siekiančio tapti atitinkamų valdymo ar priežiūros organų nariu ar naudos gavėju, reputacijai. Kartu pažymėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktas argumentas dėl Bankų įstatymo 34 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto analogiško teisinio reguliavimo nelaikytinas pakankamu, kadangi viename ordinariniame teisės akte nustatytas teisinis reguliavimas niekaip nepagrindžia kitame ordinariniame teisės akte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo konstitucingumo. 2.2. Vadovaujantis BK skyrių išdėstymo eiliškumu, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3¹ dalies 1 punkte tyčiniai nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius) turėtų būti nurodyti pirmiau nei tyčiniai nusikaltimai visuomenės saugumui (BK XXXV skyrius). 3. Siekiant tarpusavyje suderinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3¹ dalies 1 ir 2 punktus, siūlytina keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3¹ dalies 2 punkte po žodžio „valstybių” įrašyti žodį „baudžiamuosiuose”. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S.
Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Remiantis BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. [2] Kaip teisinio reguliavimo pavyzdį žr. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, kuri buvo pakoreguota atsižvelgiant į šioje išvadoje minėtą Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą.
2022-06-28 Nr. XIVP-1786(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoje nuorodos į šio straipsnio 4 dalį turėtų būti teikiama nuoroda į šio straipsnio 5 dalį (t. y. ne 2022 m. lapkričio 1 d., o sekančią dieną po oficialaus priimto įstatymo paskelbimo turėtų įsigalioti įstatymo nuostata dėl pavedimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2022-06-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas
Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, Audronė Čekanavičienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-092 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16³ dalyje šalintina perteklinė nuoroda į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16² dalį. Pritarti
2.
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3¹ dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus valdymo, priežiūros organų nariu, naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu padaręs Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. 2.1. Pastebėtina, jog draudimas būti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus valdymo, priežiūros organų nariu arba naudos gavėju nepaisant to, ar teistumas dėl nurodytų nusikaltimų yra išnykęs ar panaikintas, iš esmės reiškia neterminuotą (t. y. trunkantį visą gyvenimą) draudimą. Konstitucinis Teismas, analizuodamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikrus nusikaltimus padaręs asmuo neterminuotai (t. y. visą gyvenimą) negalėdavo įgyti tam tikrų ginklų ir šaudmenų, pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kontekste neterminuotas (t. y. visą gyvenimą trunkantis) draudimas konstitucinį proporcingumo principą atitinka tik ta apimtimi, kuria leidimas įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada neišduodamas asmenims, padariusiems itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos BK numato pačias griežčiausias bausmes (Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas).
Nors Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo bei keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas skiriasi, tačiau, mūsų nuomone, Konstitucinio Teismo išaiškinimas vertinant teikiamą įstatymo projektą yra aktualus. Atitinkamai, neterminuotas draudimas būti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus valdymo, priežiūros organų nariu arba naudos gavėju turėtų būti laikomas konstituciškai pateisinamu tik tuo atveju, jeigu toks draudimas siejamas su pačių pavojingiausių ir griežčiausiai baustinų nusikaltimų padarymu. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3¹ dalies 1 punkte minimi šie nusikaltimai: sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai; tyčiniai nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius); tyčiniai nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius); tyčiniai nusikaltimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius); tyčiniai nusikaltimai visuomenės saugumui (BK XXXV skyrius); tyčiniai nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius); visus išvardinus nusikaltimus atitinkančios nusikalstamos veikos pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus.
Išanalizavus BK specialiosios dalies straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už minėtus nusikaltimus, galima pastebėti, jog dalis šių nusikaltimų priskiriami nesunkiems bei apysunkiems nusikaltimams (pvz., BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalys, 179 straipsnio 1 ir 2 dalys, 180 straipsnio 1 dalis, 181 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, 182¹ straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 1 dalis, 184 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 186 straipsnio 1 dalis ir t. t.). Abejotina, ar nesunkūs bei apysunkiai nusikaltimai visoje BK sistemoje galėtų būti traktuojami kaip patys pavojingiausi nusikaltimai, kurių padarymas turėtų sąlygoti visą gyvenimą trunkantį draudimą būti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus valdymo, priežiūros organų nariu arba naudos gavėju. Prielaidą, kad nesunkūs bei apysunkiai nusikaltimai nepriskirtini patiems pavojingiausiems nusikaltimams, patvirtina BK 11 straipsnyje nustatyta tyčinių nusikaltimų klasifikacija, pagal kurią nesunkūs bei apysunkiai nusikaltimai vertinami kaip mažiausiai pavojingi tyčiniai nusikaltimai (past.
Taip pat kyla abejonių ir dėl to, ar už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą gresiančios maksimalios laisvės atėmimo bausmės[[¹]] atitiktų Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime akcentuotą būtinąjį pačių pavojingiausių nusikaltimų atributą – „pačias griežčiausias bausmes”, kuriomis, mūsų nuomone, galėtų būti laikomos tik dešimt metų viršijančios laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3¹ dalies 1 punkte neterminuotą draudimą sieti išimtinai tik su sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, o nesunkių bei apysunkių nusikaltimų, numatytų prieš tai nurodytuose BK skyriuose, padarymą traktuoti kaip užkertantį kelią asmeniui būti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus valdymo, priežiūros organų nariu arba naudos gavėju, pvz., 5 metus[[²]] po teistumo išnykimo ar panaikinimo. Toks teisinis reguliavimas, manytina, būtų suderinamas su Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir kartu atspindėtų išskirtinę BK XXVIII, XXXI, XXXII, XXXIII, XXXV skyriuose numatytų nusikaltimų reikšmę asmens, siekiančio tapti atitinkamų valdymo ar priežiūros organų nariu ar naudos gavėju, reputacijai.
Kartu pažymėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktas argumentas dėl Bankų įstatymo 34 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto analogiško teisinio reguliavimo nelaikytinas pakankamu, kadangi viename ordinariniame teisės akte nustatytas teisinis reguliavimas niekaip nepagrindžia kitame ordinariniame teisės akte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo konstitucingumo. 2.2. Vadovaujantis BK skyrių išdėstymo eiliškumu, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3¹ dalies 1 punkte tyčiniai nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius) turėtų būti nurodyti pirmiau nei tyčiniai nusikaltimai visuomenės saugumui (BK XXXV skyrius). Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
suderinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3¹ dalies 1 ir 2 punktus, siūlytina keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3¹ dalies 2 punkte po žodžio „valstybių” įrašyti žodį „baudžiamuosiuose”. Pritarti. 4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB „Bifinity”, UAB „Decentralized“ (CoinGate), UAB „Debex Operations“ (Elastum), UAB „Simplex Payment Services“, UAB „Spectro finance“ 2022-06-17 Pritariame Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – FINMIN) parengtam kompromisiniam įstatymo projekto variantui ir manome, kad tai subalansuotas, rinkos lūkesčius bei gerąją tarptautinę šios srities reguliavimo praktiką šiuo metu atitinkantis sprendimas.
Manome, kad priėmus įstatymo projektą bus pasiekti juo keliami tikslai – skaidrinamos su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos sąlygos numatant išsamesnius reikalavimus tiek šių paslaugų teikėjų atstovams, tiek veiklai. Taip pat, pritarus pateiktam įstatymo projekto variantui, nebus bloginamos jau dabar Lietuvoje veikiančių bendrovių veiklos sąlygos lyginant su kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse nustatytomis veiklai sąlygomis. Pažymime, kad įstatymo projekte numatomi net 7 reguliaciniai pakeitimai/sugriežtinimai šioje rinkoje veikiančioms bendrovėms. Pritardami Įstatymo projekte numatomiems reglamentavimo pokyčiams ir reguliavimo griežtinimui papildomai teikiame savo argumentus dėl dviejų nuostatų apie kurias buvo diskutuojama ir Vyriausybės pasitarimuose bei posėdyje. Teikiame argumentus kodėl, mūsų nuomone, šiuo metu pasiūlytas įstatymo projekto variantas yra subalansuotas ir atliepiantis realią rinkos situaciją bei tarptautines šio sektoriaus reguliavimo tendencijas. 1. Dėl 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto pakeitimo (kliento identifikavimas nuo 700 eur) Pritariame siūlomai 700 eurų ribai nuo kurios būtų privaloma identifikuoti kliento tapatybę užmezgant dalykinius santykius. Nepritarėme buvusiam siekiui įtvirtinti prievolę nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę darant bet kokio dydžio virtualios valiutos keitimo operaciją ar vykdant sandorius virtualiąja valiuta, kadangi toks griežtas reikalavimas ženkliai didintų mūsų bendrovių administracinę naštą ir iškreiptų konkurencines veiklos sąlygas.
Toks konkurencinis apribojimas mažintų mūsų, Lietuvoje veiklą vykdančių, bendrovių galimybes konkuruoti globalioje rinkoje vienodomis sąlygomis. Atkreipiame dėmesį, kad kol kas dar nėra priimtas vienodas reguliavimas visoms Europos Sąjungos valstybėms, o tai reikštų, kad itin griežtas reikalavimo nustatymas Lietuvoje galėtų paskatinti mus svarstyti veikimo galimybes kitose rinkose kol bus suvienodintas reguliavimas visoje ES. Matome situaciją, kuomet šiuo metu bendrovės per 2021 m. aptarnavusios daugiau nei 1 milijoną vartotojų ir joms pristačiusios daugiau kaip 3 milijonus virtualių valiutų transakcijų buvo gavusios vos kelis atsakingų kontrolės institucijų Lietuvoje paklausimus prašant pateikti papildomus duomenis bei informaciją dėl įtartinų operacijų. Kai kurios bendrovės tokių paklausimų dėl įtartinų operacijų išvis nebuvo gavusios. Taip pat daugeliui bendrovių nuolat teikiant pranešimus atsakingoms institucijoms nebuvo nustatyta, kad dėl šių pranešimų būtų pradedami tyrimai dėl galimo sukčiavimo ar pinigų plovimo. Skaičiuojame, kad nustačius nulinę ribą bendrovių patiriami administraciniai kaštai ženkliai išaugtų ir vienas papildomas kliento tapatybės nustatymas galėtų kainuoti 1-2 eurus priklausomai nuo bendro klientų skaičiaus, jų pokyčio ir t.t. Taigi pvz. bendrovei, turinčiai per 12 mėn. laikotarpį 500 000 vartotojų vien dėl tokio reikalavimo (0 eurų riba) įvedimo kaštai papildomai galėtų išaugti puse arba vienu milijonu eurų. Taip pat norime pažymėti, kad ir dabartinė 1000 eur. riba yra taikoma ne tik vienai operacijai bet bendrai kliento operacijų sumai per tam tikrą laikotarpį, o toks reikalavimas išliktų ir 700 eurų sumai.
Siekiant suvaldyti galimas rizikas su kriptoturtu dirbančios bendrovės įgyvendina ir dabar galiojančiame įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą nuostatą ir užtikrina, kad būtų sekamos bei pastebimos visos vienkartinės, susijusios operacijos bei operacijos vykstančios per parą, kurių suma gali viršyti įstatyme nustatytą leidžiamą ribą dėl tapatybės nustatymo. Bendrovės naudoja skirtingus analitinius įrankius bei priemones šiam procesui atlikti, tačiau daugeliu atvejų tai yra specialiųjų kriterijų rinkiniai per kuriuos yra vertinamos bei sekamos absoliučiai visos vykstančios operacijos. Kai įmonės pagrindinė veikla yra virtualių valiutų pardavimas fiziniams asmenims, kuomet vartotojai atsiskaito bankinėmis kortelėmis už įsigyjamą virtualią valiutą tokios operacijos vyksta tik virtualioje erdvėje ir vartotojas naudojasi tam tikrais įrankiais, kurie gali būti prieinami tik tam konkrečiam vartotojui. Bet kuriam vartotojui sukuriamas unikalus kodas pagal kurį galima sekti visus vartotojo atliekamus veiksmus siekiant nustatyti bendrą/akumuliuotą konkretaus naudotojo operacijų sumą ir įvertinti, ar vartotojui turi būti nustatyta tapatybė. Tokiu atveju vertinama patvirtintų mokėjimų suma vartotojus grupuojant pagal tam tikrus duomenis: − Mokėjimai, kurių normalizuotas/subendrintas el. paštas yra toks pat kaip ir inicijuoto mokėjimo.
Normalizuota reiškia, kad el. paštas konvertuojamas į mažųjų raidžių eilutę ir pašalinami visi specialieji simboliai, išskyrus @; − Mokėjimai, inicijuoti iš tos pačios mokėjimo kortelės nr.; − Mokėjimai, inicijuoti naudojant tą patį telefono numerį; − Mokėjimai, turintys tą patį slapuką; − Mokėjimai, neturintys nė vieno iš pirmiau nurodytų dalykų, bet turintys tą pačia mokėjimo kortelės nr. kaip mokėjimas aukščiau pateiktoje grupėje; − Mokėjimai, neturintys nė vieno iš pirmiau nurodytų dalykų, bet turintys tą patį telefoną kaip mokėjimas aukščiau esančioje grupėje; − Mokėjimai, kurie neturi nė vieno iš aukščiau išvardytų dalykų, bet turi tą patį slapuką. Nustačius su dabartiniu mokėjimu susietų mokėjimų grupę, jų bendra viso laikotarpio vertė susumuojama ir pagal bendrą gautą sumą sprendžiama ar vartotojui turi būti nustatyta tapatybė pagal įstatymo reikalavimus. Taip pat vykdomas vartotojo virtualaus turto judėjimo monitoringas naudojantis specialiais analitikos įrankiais. Visi šie veiksmai leidžia tinkamai stebėti visas vykdomas operacijas ir užtikrinti tinkamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją neatliekant tapatybės nustatymo, kuris yra brangus ir daug papildomų kaštų bendrovėms reikalaujantis procesas šiuo metu. Manome, kad siūlymas nustatyti mažesnę nei dabar galiojanti, 700 eurų ribą, kurią viršijus būtų privaloma nustatyti kliento tapatybę, leis Lietuvos bendrovėms išlaikyti konkurencingumą kitose ES valstybėse veikiančių bendrovių atžvilgiu ir atlieps kontroliuojančių institucijų poreikius. Bendrovės ir toliau atliks visus būtinus veiksmus vertinant galimai rizikingas operacijas, o tai taip pat padės atsakingoms institucijoms rinkti duomenis bei stebėti procesus ir situaciją, laiku imtis reikiamų priemonių.
Manome, kad atsiradus vieningam reguliavimui visoje ES šią nuostatą būtų galima tikslinti ir bendrovės tam neprieštarautų. Aiškinamajame Įstatymo projekto rašte teigiama, kad bendras ES reguliavimas turėtų įsigalioti per ateinančių 2,5 metų laikotarpį, taigi toks pirmas žingsnis Lietuvoje ir dabar taikomos ribos sumažinimas iki 700 eurų leis Lietuvai įsivertinti pokyčius, jų rezultatą ir tinkamai pasiruošti būsimam bendrajam ES reguliavimui bei galimai dar griežtesnių priemonių taikymui. 2. Dėl 9 straipsnio papildymo 16¹ ir 16³ dalimis („Travel rule“ taisyklės įvedimas) Teigiamai vertiname įstatymų leidėjo siekį stiprinti sektoriaus keliamų rizikų valdymą, įvedant aiškesnį reguliavimą ir įvedant aukštesnius, nei šiuo metu taikomus, skaidrumo reikalavimus. Pritariame Įstatymo projekto nuostatoms dėl „Travel rule“ taisyklės įvedimo numatant šių nuostatų įsigaliojimą nuo 2025 m. sausio 1 d. Norime pažymėti, kad bendrovės iš esmės palaiko šios taisyklės įvedimą ir mano, kad jos įgyvendinimas palengvintų bendrovių atliekamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą bei prevenciją, tačiau jos įgyvendinimas bus efektyvus tik tuomet, kuomet bus sukurtas globalus standartas reikiamų duomenų apsikeitimui. Atkreipiame dėmesį, kad teisiniu aspektu, nors įvairiose valstybėse ir buvo padaryta pažanga, susijusi su aukščiau minėtų pakeitimų įgyvendinimu, visuotinio susitarimo ar tarpvalstybinio aiškumo bei praktinių šios nuostatos įgyvendinimo rekomendacijų nėra. Pažymėtina, kad net ir pagrindinis šio pakeitimo šaltinis
būdus duomenų apsikeitimui tarp paslaugų operatorių, kas sukelia dar didesnį neaiškumą tiek grandinių technologijų techniniu požiūriu (skirtingi tinklai, naudoja skirtingas technologijas ir, tikėtina, gali pritaikyti skirtingus siūlomus būdus), tiek ir globalaus suderinamumo ir atitikimo skirtingų šalių reguliatorių poreikiams, kurie šiai dienai taip pat nėra vienodi. Kaip pasekmė, priešlaikinis tarptautiniu mastu nesutarto duomenų perdavimo sprendimo diegimas Lietuvoje, galėtų tapti papildomų kaštų bei klaidų priežastimi, kas neabejotinai neigiamai atsilieptų paslaugų prieinamumui, klientų pasitenkinimui bei užprogramuotų automatinį neatitikimą įstatymų reikalavimams, o tai suponuotų iš to sekančius reguliuotojo nepagrįstus ar neįgyvendinamus lūkesčius kriptoturto rinkos dalyviams. Apie tai savo rekomendacijose yra pasisakiusi ir European Banking Authority (EBA) teigdama, kad šiuo metu nėra techninių galimybių visuotiniam šios taisyklės įgyvendinimui. Pabrėžiame, kad „Travel rule“ taisyklės įvedimas, taip kaip ji pateikta įstatymo projekte šiuo metu, jeigu būtų paankstinta jos įsigaliojimo data, stipriai apribotų paslaugų teikėjų veiklą, kadangi vartotojas, norintis siųsti/gauti kriptoturtą kitam vartotojui, kurio paslaugos teikėjas nėra įpareigotasis subjektas ir jo valstybėje narėje nėra taikoma „Travel rule“ tokios operacijos tiesiog negalės atlikti, o kaip ir minėjome standartizuoto techninio sprendimo globaliu mastu įgyvendinti šiems reikalavimams šiuo metu nėra. Toks reikalavimas praktikoje reikštų, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatorius turėtų kažkokiu būdu sukurti technines integracijas su visais pasaulio virtualiųjų valiutų keityklų operatoriais, o taip pat ir visomis decentralizuotomis piniginėmis.
Virtualiųjų valiutų keityklų operatorius turėtų minėtą informaciją perduoti kažkokiai centralizuotai ir tam skirtai institucijai per universalią integraciją, tačiau tokia institucija ar integracijos galimybė šiuo metu net neegzistuoja. Norime pažymėti, kad keliama abejonė, jog dar labiau nesugriežtinus reguliavimo kriptoturto rinkoje veikiančios bendrovės negali tinkamai užtikrinti sankcijų režimo laikymosi yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad yra konkretūs sankcijų sąrašai, kuriuos įmonės privalo tikrinti ir tikrina kaip ir bet kurie kiti juridiniai asmenys, turintys/turėję santykių su rinkomis bei valstybėmis ar asmenimis, kuriems yra taikomos sankcijos. Papildomai yra dalis rinkos dalyvių, kurie savanoriškai nutarė iš viso užblokuoti tam tikras rinkas (Baltarusija, Rusija) visiškai neaptarnaujant klientų (fizinių ir juridinių asmenų) iš šių rinkų. Siekiant užtikrinti sankcijų įgyvendinimą bendrovės papildomai atlieka veiksmus, kuriuos virtualiųjų valiutų operatoriai taip, kaip ir tradiciniai finansų rinkos dalyviai sankcijų laikymąsi užtikrina tikrinant tam tikrus duomenis per skirtingus duomenų rinkinius. Nuolat vyksta tikrinimo procedūros, kurias taip pat taiko ir visos finansinių paslaugų įstaigos, remiantis asmens ar įmonės duomenimis, kurie/kuris siekia atlikti operaciją. Kripto turto į/iš tradicinių valiutų keitimo kontrolei naudojamas „Refinitiv World Check“ sprendimas, kuris leidžia atpažinti kliento buvimą/nebuvimą sankcijų sąrašuose, tad praktiškai jokia operacija su sankcionuotais asmenimis yra neįmanoma. Papildomai kriptoturto rinkos dalyviai atlieka tikrinimus kai sankcijų sąrašuose tikrinami virtualiųjų piniginių adresai, jų valdytojai (tiekėjai), keityklos ir pan.
Tokiems tikrinimams naudojami specialūs „blockchain“ technologijos analitikos įrankiai, kuriuose yra integruojami sąrašai virtualiųjų piniginių, kurioms taikomi apribojimai. Remiantis šiuo įrankiu gebama identifikuoti pinigines ar net visos keityklos riziką vienai ar kitai nusikalstamai veiklai tiek prieš sandorį, tiek ir po jo, kas yra unikalus šios technologijos pranašumas lyginant su tradiciniu finansų sektoriumi. Dėl aukščiau įvardintų priežasčių pažymime, kad palaikome šios taisyklės įvedimą ir pritariame numatytam jos įsigaliojimui nuo 2025 m. sausio 1 d. Tikime, kad priėmus bendrą Europinį reguliavimą atsiras ir techniniai sprendimai bei standartai kaip šios nuostatos galės būti įgyvendinamos visoje ES šalyse bendrovėms keičiantis duomenimis. Apibendrinant mūsų pateiktą informaciją ir argumentus manome, kad dabartinis Įstatymo projekto variantas prisidėtų prie šio sektoriaus rinkos skaidrumo didinimo, spręstų šiuo metu aktualias problemas ir neišskirtų Lietuvos reguliavimo griežtumu tarp kitų ES valstybių kas itin svarbu tokioje globalioje rinkoje iki įsigaliojant visuotiniam šio sektoriaus reguliavimui ES mastu. Pritarti iš dalies
nustatymo nuo 700 Eur Vartotojai gali perkelti kriptoturtą per didelį skaičių virtualiųjų valiutų piniginių keliose jurisdikcijose daug didesniu mastu ir didesniu greičiu nei įprastų pervedimų atveju; Atvejai, kai kliento tapatybė nustatoma ne nuo 0 eurų ribos, gali sukelti situaciją, kai Lietuvos Respublikos finansų sistema bandys pasinaudoti į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, siekdami apeiti sankcijas ir taip užtikrinti neteisėtą naudojimąsi lėšomis.
Svarbu užtikrinti, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai (VASP) nustatytų kliento tapatybę nuo 0 eurų ribos ir atitinkamai turėtų galimybių imtis priemonių patikrinti kliento ir su juo susijusią informaciją atsižvelgiant į taikomas tarptautines finansines sankcijas; Pervedimus, išvengiant aptikimo, galima suskirstyti į mažesnes sumas, naudojant kelis iš pažiūros nesusijusių virtualiųjų valiutų piniginių adresus, įskaitant vienkartinius piniginės adresus;
Kriptoturto vertė gerokai svyruoja trumpuoju laikotarpiu. Neįmanoma kontroliuoti, ar kriptoturto pavedimas viršija atitinkamą ribą eurais. Kiekvienas VASP turėtų nustatyti vertę pagal savo vertinimą, o tai lems skirtingą išimties dėl mažų pavedimų taikymo traktavimą tarp įvairių VASP. Praktikoje taikant išimtį dėl mažų pavedimų atsiranda reikalavimo įgyvendinimo problemų – dėl ribos kontroliavimo, vertės svyravimo, laikotarpio, kada būtų skaičiuojama mažų pavedimų riba. Kliento tapatybės nustatymo nuo 0 eurų ribos vykdant kriptoturto pervedimus reikalavimas taikomas Prancūzijoje, Lichtenšteine, Pietų Korėjoje, Singapūre, Estijoje. Pažymėtina, kad, kaip jau nurodyta, didėjantį susidomėjimą Lietuvos rinka lėmė ir susiklosčiusi VASP sektoriaus veiklai nepalanki situacija kaimyninėse valstybėse (daug Estijos įmonių susidomėjo Lietuvos rinka, kur veikla nėra licencijuojama ir galioja minimalūs VASP steigimo reikalavimai).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, komitetas:
kliento tapatybę nustatyti nuo 700 Eur ir siūlo kliento tapatybę nustatyti nuo 0 Eur;
virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai turėtų galimybę tinkamai įsivertinti galimus prisitaikymo kaštus, siūlo šį įstatymo paketimo įsigaliojimą nustatyti nuo 2023 m. sausio 1 d. 2. Dėl Travel rule taisyklės taikymo nuo 2025 m. sausio 1 d. Priešlaikinis tarptautiniu mastu nesutarto duomenų perdavimo sprendimo diegimas Lietuvoje, galėtų tapti papildomų kaštų bei klaidų priežastimi, kas neabejotinai neigiamai atsilieptų paslaugų prieinamumui, klientų pasitenkinimui bei užprogramuotų automatinį neatitikimą įstatymų reikalavimams, o tai suponuotų iš to sekančius reguliuotojo nepagrįstus ar neįgyvendinamus lūkesčius kriptoturto rinkos dalyviams. Apie tai savo rekomendacijose yra pasisakiusi ir European Banking Authority (EBA) teigdama, kad šiuo metu nėra techninių galimybių visuotiniam šios taisyklės įgyvendinimui;
Toks reikalavimas praktikoje gali reikšti, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatorius turėtų sukurti technines integracijas su visais pasaulio virtualiųjų valiutų keityklų operatoriais, o taip pat ir visomis decentralizuotomis piniginėmis. Virtualiųjų valiutų keityklų operatorius turėtų minėtą informaciją perduoti kažkokiai centralizuotai ir tam skirtai institucijai per universalią integraciją, tačiau tokia institucija ar integracijos galimybė šiuo metu net neegzistuoja.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vertindamas tai, kad šiuo metu Europos Taryboje svarstomas Reglamento projektas, kuriame numatoma įtvirtinti Travel rule taisyklę nustatant vieningus įgyvendinimo principus, komitetas pritaria siūlymui Travel rule taisyklės įsigaliojimą nustatyti nuo 2025 m. sausio 1 d. 5. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas 2022-06-17 Lietuvos bankas, reaguodamas į tai, kad 2022 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) posėdyje buvo pritarta pakoreguotam Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25³ straipsniu įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas), šiuo raštu nori atkreipti dėmesį, kad teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui minėtas Įstatymo projektas, Lietuvos banko nuomone, neleistų efektyviai valdyti virtualiųjų valiutų sektoriaus veiklos rizikų, ir teikia argumentus bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo (šie pasiūlymai buvo išsakyti ir LRV posėdžio metu). Taip pat primename, kad pradinis Įstatymo projekto variantas buvo parengtas pasiekus bendrą visų jį rengiant dalyvavusių institucijų (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (FNTT), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir VšĮ „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras“) sutarimą.
Pažymėtina, kad Europos Komisija
rizikos, darančios įtaką Europos Sąjungos vidaus rinkai, vertinimo (toliau – SNRA) ataskaitą . Europos Komisijos SNRA ataskaitoje virtualiųjų valiutų sektorius įvertintas kaip itin rizikingas. Ataskaitoje nurodoma, kad naujų technologijų naudojimas leidžia greitai ir anonimiškai atlikti sandorius nuotoliniu būdu, o tai gali sukelti didesnės rizikos, jeigu nėra užtikrinamos tinkamos kliento tapatybės nustatymo ir dalykinių santykių (operacijų) stebėsenos priemonės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais, Lietuvoje virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių piniginių operatorių (toliau – virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų, VASP) sektorius įvertintas kaip itin rizikingas (4 balai iš 4 balų). Be kita ko, nacionalinio vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad viena iš riziką mažinančių priemonių – kompetentingoms institucijoms stebėti VASP sektoriaus pokyčius ir vertinti, ar reikia keisti nacionalinį teisinį reglamentavimą kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Remiantis Valstybės įmonės „Registrų centras“ informacija, 2022 m.
II ketv. iš viso buvo įregistruoti 407 virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai, tačiau tik 212 iš jų informavo FNTT apie paskirtus vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT. 2022 m. II ketv. paskelbtoje FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2021 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad analizuojant 2021 m. situaciją pastebėtas aktyvus susidomėjimas galimybe vykdyti Lietuvoje VASP veiklą. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad didėjantį susidomėjimą Lietuvos rinka lėmė tiek palankios sąlygos pradėti vykdyti veiklą Lietuvoje be licencijos, tiek ir susiklosčiusi VASP sektoriaus veiklai nepalanki situacija kaimyninėse valstybėse dėl griežtėjančio reguliavimo (daug Estijos įmonių susidomėjo Lietuvos rinka, kur veikla nėra licencijuojama ir galioja minimalūs VASP steigimo reikalavimai). Pažymime, kad 2022 m. sausio mėn. paskelbta Estijos Finansinės žvalgybos padalinio (angl. Financial inteligence unit) tyrimo ataskaita dėl rizikų susijusių su VASP Estijoje . Šioje ataskaitoje nurodoma, kad tyrimo datai (2021 m. gruodžio 31 d.) buvo išduota 381 galiojanti licencija teikti virtualių valiutų paslaugas. Be kita ko, ataskaitoje nurodoma, kad dauguma Estijoje veikiančių VASP sektoriaus PPTF prevencijos priemonių taikymas yra nepakankamas, palyginti su siūloma paslaugų apimtimi, žemas už PPTF prevencijos sritį atsakingų darbuotojų įgūdžių ir žinių lygis. Pažymime, kad, vykstant periodinei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijai Lietuvoje, 2022 m. birželio 1 d.
TVF atstovams pristatant išvadas dėl Lietuvos Fintech sektoriaus, įskaitant VASP sektorių, TVF misijos atstovai ypač atkreipė dėmesį į Lietuvoje augančias PPTF rizikas, susijusias su VASP sektoriumi ir jo augimu (pažymėtina, kad pristatant išvadas dalyvavo FNTT, FM ir Lietuvos banko atstovai). TVF atstovai sveikino Lietuvos iniciatyvą stiprinti VASP sektoriaus reguliavimą ir priežiūrą, tačiau nurodė, kad turi būti imamasi ir kitų papildomų priemonių kylančioms rizikoms valdyti. Atkreipiame dėmesį, kad TVF ataskaita šiuo metu yra rengiama ir planuojama ją paskelbti šių metų liepos mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio mėn. MONEYVAL Lietuvos pažangos vertinimo ataskaitoje Lietuvos reitingas dėl Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Force, FATF) 15 rekomendacijos, kuri, be kita ko, susijusi su VASP sektoriaus reguliavimu, buvo sumažintas nuo „atitinka“ (angl. compliant) iki „iš dalies atitinka“ (angl. partially compliant), t. y. Lietuvos Respublikos atitiktis FATF 15 rekomendacijai buvo sumažintas dviem lygiais. Vadovaujantis nurodytais dokumentais ir informacija, Lietuvos Respublikai kyla pareiga imtis tinkamų ir proporcingų priemonių kylančioms PPTF rizikoms VASP sektoriuje valdyti. Lietuvos bankas išreiškia susirūpinimą dėl svarbių Įstatymo projekto nuostatų atsisakymo, t. y. dėl kliento tapatybės nustatymo reikalavimo taikant 0 eurų ribą ir travel rule taisyklės įsigaliojimo nukėlimo iki 2025 m. sausio 1 d.
Pažymėtina, kad tokie pakeitimai, neatitinkantys tarptautinių standartų ir
(arba) rekomendacijų, neleis užtikrinti tinkamo PPTF prevencijos reikalavimų VASP sektoriuje įgyvendinimo, apsunkins šio sektoriaus priežiūrą ir gali sukelti esminių neigiamų padarinių Lietuvos Respublikos reputacijai, pavyzdžiui, neigiamas Lietuvos Respublikos jurisdikcijos vertinimas, įtraukimas į FATF sąrašą valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl PPTF prevencijos. Be to, tai gali lemti finansų įstaigų korespondentinių ryšių, kuriais naudojantis vykdomi tarptautiniai atsiskaitymai ne euro valiutomis, nutrūkimą, todėl mažės galimybių Lietuvos Respublikos įmonėms atsiskaityti su užsienio partneriais, tai neigiamai paveiks Lietuvos Respublikos konkurencingumą, ekonominius santykius su ne euro zonos valstybėmis, eksportą ir importą. Šiuo raštu Lietuvos bankas pabrėžia VASP sektoriaus reguliavimo griežtinimo svarbą siekiant, kad VASP taikytų kliento tapatybės nustatymo reikalavimą nuo 0 eurų ribos, o travel rule taisyklė įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d. (kaip tai buvo numatyta ankstesniame LRV pateiktame įstatymo projekto variante derintame su institucijomis), taip užtikrinant efektyvesnį PPTF prevencijos reikalavimų vykdymą VASP sektoriuje. Dėl kliento tapatybės nustatymo reikalavimo nuo 700 eurų ribos Pradiniame Įstatymo projekte buvo siūloma patikslinti kliento tapatybės nustatymo reikalavimus numatant, kad VASP privalo nustatyti visų klientų tapatybę, prieš atlikdami visas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą taikant 0 eurų ribą. Lietuvos bankas ir toliau palaiko tokią Įstatymo projekto redakciją.
Šiuo metu Europos Taryboje svarstomas Europos Parlamento pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą (toliau – Reglamento projektas), pagal kurio reikalavimus bus įvesta pareiga tikrinti informaciją apie iniciatorių ir gavėją atliekant kriptoturto pavedimus. Pažymėtina, kad remiantis dabartiniu pasiūlymo variantu skirtingai nei įprastų lėšų pavedimo atveju, kriptoturto pavedimų atveju netaikoma išimtis, leidžianti informacijos tikrinimo neatlikti dėl mažų, neviršijančių 1 000 eurų ribos, pavedimų. Taip nuspręsta todėl, kad kriptoturto pervedimai savo esme, keliamomis rizikomis ir techniškai skiriasi nuo įprastų lėšų pervedimų, todėl ir reikalavimai, taikomi kriptoturto pavedimams, turi būti griežtesni. Pasiūlyme akcentuojama, kad dėl būdingos tarpvalstybinės veiklos, visuotinio pasiekiamumo ir technologinių savybių vartotojai gali perkelti kriptoturtą per didelį skaičių virtualiųjų valiutų piniginių keliose jurisdikcijose daug didesniu mastu ir didesniu greičiu nei įprastų pervedimų atveju. Nusikaltėliai gali atlikti neteisėtus pervedimus ir išvengti aptikimo, suskirstydami didelę operaciją į mažesnes sumas, naudodami kelis iš pažiūros nesusijusių virtualiųjų valiutų piniginių adresus, įskaitant vienkartinius piniginės adresus. Taip pat pažymime, kad atsižvelgiant į tarptautinę geopolitinę situaciją itin svarbu užtikrinti tinkamą tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimą. Atvejai, kai kliento tapatybė nustatoma ne nuo 0 eurų ribos, gali sukelti situaciją, kai Lietuvos Respublikos finansų sistema bandys pasinaudoti į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, siekdami apeiti sankcijas ir taip užtikrinti neteisėtą naudojimąsi lėšomis.
Todėl siekiant užkirsti kelią sankcionuotiems asmenims pasinaudoti Lietuvos Respublikos finansų sistema itin svarbu užtikrinti, kad VASP nustatytų kliento tapatybę nuo 0 eurų ribos ir atitinkamai turėtų galimybių imtis priemonių patikrinti kliento ir su juo susijusią informaciją atsižvelgiant į taikomas tarptautines finansines sankcijas. Be to, kriptoturto vertė gerokai svyruoja trumpuoju laikotarpiu, o šiuo metu nėra nacionalinių ar tarptautinių standartų dėl kriptoturto vertės nustatymo. Todėl dar neįmanoma kontroliuoti, ar kriptoturto pavedimas viršija atitinkamą ribą eurais. Kiekvienas VASP turėtų nustatyti vertę pagal savo vertinimą, o tai lems skirtingą išimties dėl mažų pavedimų taikymo traktavimą tarp įvairių VASP. Praktikoje taikant išimtį dėl mažų pavedimų atsiranda reikalavimo įgyvendinimo problemų – dėl ribos kontroliavimo, vertės svyravimo (tarkim, jei vertė padidėtų retrospektyviai), taip pat kyla neaiškumų, per kurį laikotarpį būtų skaičiuojama mažų pavedimų riba. Pažymėtina, kad finansuojant teroristus yra dažni nedidelių sumų pervedimai. Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų finansinės žvalgybos padalinio (angl. Financial Crimes Enforcement Network, FinCEN) duomenimis, gautais išanalizavus 2016–2019 m. pinigų perdavėjų pateiktas įtartinos veiklos ataskaitas, susijusias su galimais su teroristų finansavimu susijusių lėšų perdavimais, apytiksliai 71 procentas perdavimų buvo 500 USD vertės arba mažesni, o maždaug 57 procentai – 300 USD vertės arba mažesni. Kaip vieną iš teroristų finansuotojų ar jų pagalbininkų strategijų, išnaudojant finansų sistemos pažeidžiamumą ir siekiant neteisėtų tikslų, FinCEN įvardija mažų sumų sandorius .
Be kita ko, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kliento tapatybės nustatymo nuo 0 eurų ribos vykdant kriptoturto pervedimus reikalavimas taikomas Prancūzijoje, Lichtenšteine , Pietų Korėjoje , Singapūre , Estijoje . Pažymėtina, kad, kaip jau nurodyta, didėjantį susidomėjimą Lietuvos rinka lėmė ir susiklosčiusi VASP sektoriaus veiklai nepalanki situacija kaimyninėse valstybėse (daug Estijos įmonių susidomėjo Lietuvos rinka, kur veikla nėra licencijuojama ir galioja minimalūs VASP steigimo reikalavimai). Atsižvelgiant į tai, privaloma imtis veiksmų ir priemonių, kylančioms rizikoms, susijusioms su VASP sektoriumi, valdyti. Dėl travel rule taisyklės taikymo nuo 2025 m. sausio 1 d. Kaip buvo nurodyta, šiuo metu Europos Taryboje svarstomas Reglamento projektas, kuriame numatoma įtvirtinti travel rule taisyklę. Remiantis FATF rekomendacija, travel rule – tai VASP reikalingos informacijos apie kriptoturto pavedimo iniciatorių ir gavėją gavimas, laikymas ir perdavimas. Perduodama informacija apima vardą ir pavardę ar pavadinimą, adresą, sąskaitos numerį ir kitus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad sutarimas dėl minėto reglamento turėtų būti pasiektas artimiausiu metu ir jo reikalavimai pradėti tiesiogiai taikyti per keletą metų, Lietuvos banko nuomone, nacionalinio reguliavimo įsigaliojimas nuo 2025 m. sausio 1 d. nėra prasmingas ir tikslingas. Atidėtas travel rule taisyklės taikymas neužtikrins tinkamo rizikos valdymo ir mažinimo iki įsigaliojant ES reikalavimams. Atsižvelgdami į tai, siūlome reikalavimą taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip tai buvo numatyta ankstesniame LRV pateiktame įstatymo projekto variante derintame su institucijomis.
Pažymėtina, kad nuostatomis dėl travel rule taisyklės siekiama įgyvendinti FATF 16 rekomendaciją, kurioje nurodoma, kad yra tikslinga įpareigoti VASP gauti, laikyti ir perduoti reikalingą informaciją apie mokėjimo iniciatorių ir gavėją, kad būtų galima nustatyti ir pranešti apie įtartinus sandorius ar operacijas, stebėti informacijos prieinamumą, imtis įšaldymo veiksmų ir uždrausti sandorius su asmenimis ar subjektais, keliančiais PPTF įtarimų, nustatyti, ar sandorio šalys yra susijusios su tarptautinėmis taikomomis sankcijomis. Be kita ko, reikėtų atkreipti dėmesį, kad travel rule reikalavimas jau taikomas arba planuojamas taikyti artimiausioje ateityje Japonijoje, Singapūre, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, Indonezijoje, Filipinuose, Taivane, Honkonge, Tailande, Šveicarijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Pietų Afrikoje, Vokietijoje, Estijoje, o pereinamasis laikotarpis pasiruošti reikalavimų įgyvendinimui nustatytas nebūtinai labai ilgas, pvz., Japonijoje, Pietų Korėjoje – vieni metai. Atsižvelgiant į sparčiai didėjantį VASP skaičių bei nacionalinių ir tarptautinių institucijų vertinimus, Lietuvoje PPTF rizika, susijusi su VASP sektoriumi, laikytina didele, todėl atitinkamai reikalingas ir griežtesnis reguliavimas, kuris leistų užtikrinti tinkamą rizikų valdymą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Lietuvos bankas siūlo tikslinti Įstatymo projekto nuostatas, t. y.
(i) nustatyti reikalavimą dėl klientų tapatybės nustatymo nuo 0 eurų bei (ii) travel rule taisyklės įsigaliojimą nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos banko nuomone, šie reikšmingi Įstatymo projekto patikslinimai yra būtini, siekiant VASP sektorių įpareigoti imtis veiksmų kylančių rizikų valdymui. Pritarti iš dalies 1.
kliento tapatybės nustatymo nuo 0 Eur Vartotojai gali perkelti kriptoturtą per didelį skaičių virtualiųjų valiutų piniginių keliose jurisdikcijose daug didesniu mastu ir didesniu greičiu nei įprastų pervedimų atveju; Atvejai, kai kliento tapatybė nustatoma ne nuo 0 eurų ribos, gali sukelti situaciją, kai Lietuvos Respublikos finansų sistema bandys pasinaudoti į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, siekdami apeiti sankcijas ir taip užtikrinti neteisėtą naudojimąsi lėšomis. Svarbu užtikrinti, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai (VASP) nustatytų kliento tapatybę nuo 0 eurų ribos ir atitinkamai turėtų galimybių imtis priemonių patikrinti kliento ir su juo susijusią informaciją atsižvelgiant į taikomas tarptautines finansines sankcijas;
Pervedimus, išvengiant aptikimo, galima suskirstyti į mažesnes sumas, naudojant kelis iš pažiūros nesusijusių virtualiųjų valiutų piniginių adresus, įskaitant vienkartinius piniginės adresus; Kriptoturto vertė gerokai svyruoja trumpuoju laikotarpiu. Neįmanoma kontroliuoti, ar kriptoturto pavedimas viršija atitinkamą ribą eurais. Kiekvienas VASP turėtų nustatyti vertę pagal savo vertinimą, o tai lems skirtingą išimties dėl mažų pavedimų taikymo traktavimą tarp įvairių VASP. Praktikoje taikant išimtį dėl mažų pavedimų atsiranda reikalavimo įgyvendinimo problemų – dėl ribos kontroliavimo, vertės svyravimo, laikotarpio, kada būtų skaičiuojama mažų pavedimų riba. Kliento tapatybės nustatymo nuo 0 eurų ribos vykdant kriptoturto pervedimus reikalavimas taikomas Prancūzijoje, Lichtenšteine, Pietų Korėjoje, Singapūre, Estijoje. Pažymėtina, kad, kaip jau nurodyta, didėjantį susidomėjimą Lietuvos rinka lėmė ir susiklosčiusi VASP sektoriaus veiklai nepalanki situacija kaimyninėse valstybėse (daug Estijos įmonių susidomėjo Lietuvos rinka, kur veikla nėra licencijuojama ir galioja minimalūs VASP steigimo reikalavimai).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, komitetas:
siūlymui kliento tapatybę nustatyti nuo 0 Eur;
tai, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai turėtų galimybę tinkamai įsivertinti galimus prisitaikymo kaštus, siūlo šį įstatymo paketimo įsigaliojimą nustatyti nuo 2023 m. sausio 1 d. 2. Dėl Travel rule taisyklės taikymo Priešlaikinis tarptautiniu mastu nesutarto duomenų perdavimo sprendimo diegimas Lietuvoje, galėtų tapti papildomų kaštų bei klaidų priežastimi, kas neabejotinai neigiamai atsilieptų paslaugų prieinamumui, klientų pasitenkinimui bei užprogramuotų automatinį neatitikimą įstatymų reikalavimams, o tai suponuotų iš to sekančius reguliuotojo nepagrįstus ar neįgyvendinamus lūkesčius kriptoturto rinkos dalyviams. Apie tai savo rekomendacijose yra pasisakiusi ir European Banking Authority (EBA) teigdama, kad šiuo metu nėra techninių galimybių visuotiniam šios taisyklės įgyvendinimui;
Toks reikalavimas praktikoje gali reikšti, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatorius turėtų sukurti technines integracijas su visais pasaulio virtualiųjų valiutų keityklų operatoriais, o taip pat ir visomis decentralizuotomis piniginėmis. Virtualiųjų valiutų keityklų operatorius turėtų minėtą informaciją perduoti kažkokiai centralizuotai ir tam skirtai institucijai per universalią integraciją, tačiau tokia institucija ar integracijos galimybė šiuo metu net neegzistuoja.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vertindamas tai, kad šiuo metu Europos Taryboje svarstomas Reglamento projektas, kuriame numatoma įtvirtinti Travel rule taisyklę nustatant vieningus įgyvendinimo principus, komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam Travel rule taisyklės įsigaliojimui nuo 2025 m. sausio 1 d. 2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022-06-20 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), reaguodama į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – LRV) atnaujintą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25³ straipsniu įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), šiuo raštu informuoja, kad nepritaria tam tikroms atnaujinto Įstatymo projekto nuostatoms ir teikia savo nepritarimo argumentus. Pažymėtina, kad Europos Komisija
rizikos, darančios įtaką Europos Sąjungos vidaus rinkai, vertinimo (toliau – SNRA) ataskaitą[³]. Europos Komisijos SNRA ataskaitoje virtualiųjų valiutų sektorius įvertintas kaip itin rizikingas. Ataskaitoje nurodoma, kad naujų technologijų naudojimas leidžia greitai ir anonimiškai atlikti sandorius nuotoliniu būdu, kas gali sukelti didesnių rizikų, jeigu nėra užtikrinamos tinkamos kliento tapatybės nustatymo ir dalykinių santykių (operacijų) stebėsenos priemonės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais, Lietuvoje virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių piniginių operatorių (toliau – virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų) sektorius įvertintas kaip itin rizikingas (pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygis vertinant tiek grėsmę, tiek pažeidžiamumą
Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2021 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad analizuojant 2021 m. situaciją, pastebėtas aktyvus susidomėjimas galimybe vykdyti Lietuvoje virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų veiklą. Taip pat joje nurodoma, kad didėjantį susidomėjimą Lietuvos rinka lėmė tiek palankios sąlygos pradėti vykdyti veiklą Lietuvoje be licencijos, tiek ir susiklosčiusi virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektoriaus veiklai nepalanki situacija kaimyninėse valstybėse (didelė dalis Estijos įmonių susidomėjo Lietuvos rinka, kur virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų veikla nėra licencijuojama ir galioja minimalūs virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų įmonių steigimo reikalavimai). Remiantis valstybės įmonės „Registrų centras“ informacija, 2022 m.
II ketv. iš viso buvo įregistruoti
Tarnybą apie paskirtus vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Tarnyba. Atsižvelgiant į tai, Tarnybai kyla pagrįstų abejonių, ar visi Juridinių asmenų registro tvarkytoją informavę virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai tinkamai vykdo Įstatymo reikalavimus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos srityje, pavyzdžiui, ar tinkamai nustatė vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, įskaitant tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo aspektus, turi atitinkamus įrankius ir proporcingas priemones galimoms rizikoms valdyti, vykdyti klientų dalykinę stebėseną, neįprastas ir
(ar) stambias operacijas ar sandorius bei vertinti, ar jie nėra susiję su galimai vykdomomis nusikalstamomis veikomis ar bandymu išvengti taikomų finansinių sankcijų. Papildomai pažymime, kad vykstant periodinei Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) misijai Lietuvoje, 2022 m. birželio 1 d. TVF atstovams pristatant išvadas dėl Lietuvos Fintech sektoriaus, įskaitant virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektorių, TVF misijos atstovai itin didelį dėmesį atkreipė į Lietuvoje augančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektoriumi ir jo augimu (pažymėtina, kad išvadų pristatyme dalyvavo Tarnybos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai). TVF atstovai sveikino Lietuvos iniciatyvą stiprinti virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektoriaus reguliavimą ir priežiūrą, tačiau nurodė, kad turi būti imamasi ir kitų papildomų priemonių kylančioms rizikoms valdyti.
Pažymėtina, kad TVF ekspertams per Lietuvos banko atstovus buvo pateiktas susipažinimui pradinis LRV pateiktas Įstatymo projekto variantas su griežtesniais reikalavimais (įvardytas Įstatymo projekto variantas buvo parengtas pasiekus bendrą visų jį rengiant dalyvavusių institucijų (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos banko, Tarnybos ir VšĮ „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras“) sutarimą). Atkreipiame dėmesį, kad TVF ataskaita šiuo metu yra rengiama ir planuojama ją paskelbti šių metų liepos mėn. Vadovaujantis nurodytais dokumentais ir informacija, Lietuvos Respublikai kyla pareiga imtis tinkamų ir proporcingų priemonių kylančioms pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikoms virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektoriuje valdyti. Tarnyba išreiškia susirūpinimą pateiktiems pakeitimams po 2022 m. gegužės 31 d. vykusio tarpinstitucinio pasitarimo patikslintame Įstatymo projekte, kuriame atsisakoma nuostatų dėl kliento tapatybės nustatymo reikalavimo taikant 0 eurų ribą ir „travel rule“[⁵] taisyklės įsigaliojimas nukeliamas iki
tarptautinių standartų ir (ar) rekomendacijų, neleis užtikrinti tinkamo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektoriuje įgyvendinimo, apsunkins šio sektoriaus priežiūrą ir gali sukelti esminių neigiamų padarinių Lietuvos Respublikos reputacijai, pavyzdžiui, neigiamas Lietuvos Respublikos jurisdikcijos vertinimas, įtraukimas į Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Force, toliau – FATF) skelbiamą sąrašą valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos.
Šiuo raštu Tarnyba pabrėžia virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektoriaus reguliavimo griežtinimo svarbą siekiant, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai taikytų kliento tapatybės nustatymą nuo 0 eurų ribos ir „travel rule“ taisyklė įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d. (kaip tai buvo numatyta ankstesniame LRV pateiktame įstatymo projekto variante), taip užtikrinant efektyvesnį pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų vykdymą sektoriuje. Dėl kliento tapatybės nustatymo reikalavimo nuo 700 eurų ribos Pradiniame Įstatymo projekte buvo siūloma patikslinti kliento tapatybės nustatymo reikalavimus, numatant, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai privalo nustatyti visų klientų tapatybę, prieš atlikdami visas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą taikant 0 eurų ribą. Tarnyba ir toliau palaiko tokią Įstatymo projekto redakciją. Šiuo metu Europos Taryboje svarstomas Europos Parlamento pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą[⁶] (toliau – Reglamento projektas), pagal kurio reikalavimus bus įvesta pareiga tikrinti informaciją apie iniciatorių ir gavėją atliekant virtualiųjų valiutų pavedimus. Pažymėtina, kad remiantis dabartiniu Reglamento projekto pasiūlymo variantu, skirtingai nei įprastų lėšų pavedimo atveju, virtualiųjų valiutų pavedimų atveju netaikoma išimtis, leidžianti informacijos tikrinimo neatlikti dėl mažų, neviršijančių 1000 eurų ribos, pavedimų.
Taip nuspręsta todėl, kad virtualiųjų valiutų pervedimai savo esme, keliamomis rizikomis ir techniškai skiriasi nuo įprastų lėšų pervedimų, todėl ir reikalavimai virtualiųjų valiutų pavedimams turi būti griežtesni. Pasiūlyme akcentuojama, kad dėl būdingos tarpvalstybinės veiklos, visuotinio pasiekiamumo ir technologinių savybių vartotojai gali perkelti virtualiąją valiutą per didelį skaičių virtualiųjų valiutų piniginių keliose jurisdikcijose daug didesniu mastu ir didesniu greičiu, nei įprastų pervedimų atveju. Nusikaltėliai gali atlikti neteisėtus pervedimus ir išvengti aptikimo, suskirstydami didelę operaciją į mažesnes sumas, naudodami kelis iš pažiūros nesusijusių virtualiųjų valiutų piniginių adresus, įskaitant vienkartinius piniginės adresus. Pažymėtina, kad mokėjimai virtualiosiomis valiutomis, kurių vertė iki 1000 Eur, gali kelti didesnę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, sankcijų vengimo, ir kitų nusikaltimų, tokių kaip prekyba žmonėmis ir kt., nusikaltimų riziką. Analizuojant virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų teikiamus Tarnybai pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius (toliau – pranešimai) pastebima, kad didelė dalis pranešimų yra netinkami tolesnei analizei atlikti dėl ypač svarbios informacijos trūkumo – nėra renkami duomenys apie pavedimo gavėją ir siuntėją, todėl virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai negali teisingai identifikuoti galimos nusikalstamos veikos požymių arba ryšio tiek su pinigų plovimu, tiek su teroristų finansavimų ar tarptautinių finansinių sankcijų režimo pažeidimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų pranešimai yra vertinami kaip didelės rizikos ir reikalaujantys išsamios analizės, tačiau virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjams nerenkant itin svarbios informacijos, nėra galimybės identifikuoti su nusikalstama veika susijusius asmenis ar įstaigas. Virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjams neprašant ir nekaupiant duomenų apie savo klientus, nėra galimybės tinkamai įvertinti virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų keliamos rizikos Lietuvos Respublikos finansų sistemai bei Tarnybai užtikrinti savo funkcijų tinkamą įgyvendinimą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo užtikrinimo srityje. Papildomai pažymime, kad atsižvelgiant į tarptautinę geopolitinę situaciją itin svarbu užtikrinti tinkamą tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimą. Atvejai, kai kliento tapatybė nustatoma ne nuo 0 eurų ribos, gali sukelti situaciją, kai į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, bandys pasinaudoti Lietuvos Respublikos finansų sistema, siekdami apeiti sankcijas ir taip užtikrinti neteisėtą naudojimąsi lėšomis.
Todėl, siekiant užkirsti kelią sankcionuotiems asmenims pasinaudoti Lietuvos Respublikos finansų sistema, itin svarbu užtikrinti, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai nustatytų kliento tapatybę nuo 0 eurų ribos ir atitinkamai turėtų galimybę imtis priemonių patikrinti kliento ir su juo susijusią informaciją, atsižvelgiant į taikomas tarptautines finansines sankcijas. Be kita ko, reikėtų atkreipti dėmesį, kad reikalavimas kliento tapatybės nustatymui nuo 0 eurų ribos vykdant virtualiųjų valiutų pervedimus taikomas Estijoje[⁷], kitose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje[⁸], kur veiklą vykdo iš viso tik 37 virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai, bei kitose šalyse, pavyzdžiui Lichtenšteine, Singapūre, Pietų Korėjoje. Pažymėtina, kad, kaip jau nurodyta anksčiau, didėjantį susidomėjimą Lietuvos rinka lėmė ir susiklosčiusi virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektoriaus veiklai nepalanki situacija kaimyninėse valstybėse (didelė dalis Estijos įmonių susidomėjo Lietuvos rinka, kur veikla nėra licencijuojama ir galioja minimalūs virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų įmonių steigimo reikalavimai). Atsižvelgiant į tai, privaloma imtis veiksmų ir priemonių, kylančioms rizikoms, susijusioms su virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektoriumi, valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio mėn. MONEYVAL Lietuvos pažangos vertinimo ataskaitoje Lietuvos reitingas dėl FATF 15 rekomendacijos, kuri, be kita ko, susijusi su virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektoriaus reguliavimu, buvo sumažintas nuo „atitinka“ (angl. compliant) iki „dalinai atitinka“ (angl. partially compliant), t. y. Lietuvos Respublikos atitikmuo FATF 15 rekomendacijai buvo sumažintas dviem lygiais[⁹].
Be to, virtualiųjų valiutų vertė smarkiai svyruoja trumpuoju laikotarpiu, o šiuo metu nėra nacionalinių ar tarptautinių standartų dėl virtualiųjų valiutų vertės nustatymo. Dėl to šiuo metu neįmanoma kontroliuoti, ar virtualiųjų valiutų pavedimas viršija atitinkamą ribą eurais. Kiekvienas virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjas turėtų nustatyti vertę, taikydamas savo vertinimą, o tai lems skirtingą išimties dėl mažų pavedimų taikymo traktavimą tarp įvairių virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų. Praktikoje taikant išimtį dėl mažų pavedimų, atsiranda reikalavimo įgyvendinimo problemos – dėl ribos kontroliavimo, vertės svyravimo (pavyzdžiui, jei vertė padidėtų retrospektyviai), taip pat kyla neaiškumų, kuriam laikotarpiui taikoma mažų pavedimų riba. Papildomai pažymėtina, kad teroristų finansavimui dažnai naudojami nedidelių sumų pervedimai. Pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų finansinės žvalgybos padalinio (angl. Financial Crimes Enforcement Network, FinCEN) duomenimis, gautais išanalizavus 2016–2019 m. pinigų perdavėjų pateiktas įtartinos veiklos ataskaitas, susijusias su galimais su teroristų finansavimu susijusių lėšų perdavimais, apytiksliai 71 procentas perdavimų buvo 500 USD vertės arba mažesni, o maždaug 57 procentai – 300 USD vertės arba mažesni. Kaip vieną iš teroristų finansuotojų ar jų pagalbininkų strategijų, išnaudojant finansų sistemos pažeidžiamumą ir siekiant neteisėtų tikslų, FinCEN įvardija mažų sumų sandorius[¹⁰]. Dėl „travel rule“ taisyklės taikymo nuo 2025 m. sausio 1 d. Kaip nurodyta anksčiau, šiuo metu Europos Taryboje svarstomas Reglamento projektas, kuriame numatoma įtvirtinti „travel rule“ taisyklę.
Atsižvelgiant į tai, kad sutarimas dėl minėto reglamento turėtų būti pasiektas artimiausiu metu ir jo reikalavimai pradėti tiesiogiai taikyti per keletą metų, Tarnybos nuomone, nacionalinio reguliavimo įsigaliojimas nuo 2025 m. sausio 1 d. nėra prasmingas ir tikslingas. Atidėtas „travel rule“ taisyklės taikymas neužtikrins tinkamo rizikos valdymo ir mažinimo iki įsigaliojant Europos Sąjungos reikalavimams. Atsižvelgdami į tai, siūlome reikalavimą taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip tai buvo numatyta ankstesniame įstatymo projekto variante. Pažymėtina, kad nuostatomis dėl
„travel rule“ taisyklės siekiama įgyvendinti FATF
virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjus gauti, laikyti ir perduoti reikalingą informaciją apie mokėjimo iniciatorių ir gavėją, kad būtų galima nustatyti ir pranešti apie įtartinus sandorius ar operacijas, stebėti informacijos prieinamumą, imtis įšaldymo veiksmų ir uždrausti sandorius su asmenimis ar subjektais keliančiais pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo įtarimų, nustatyti, ar sandorio šalys yra susijusios su tarptautinėmis taikomomis sankcijomis. Atkreiptinas dėmesys, kad FATF savo rekomendacijoje laikosi technologijų atžvilgiu neutralaus požiūrio ir nenurodo konkretaus technologijų ar programinės įrangos metodo, kurį virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai turėtų naudoti. FATF teigimu, bet kuris technologinis ar programinės įrangos sprendimas yra priimtinas, jeigu jis suteikia galimybę virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjams įvykdyti nustatytus „travel rule“ reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume tokiu principu vadovautis ir nustatant nacionalinį reguliavimą.
Be kita ko, reikėtų atkreipti dėmesį, kad „travel rule“ reikalavimas jau taikomas ar planuojamas taikyti artimiausioje ateityje Japonijoje, Singapūre, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, Indonezijoje, Filipinuose, Taivane, Honkonge, Tailande, Šveicarijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Pietų Afrikoje[¹¹], Vokietijoje[¹²], Estijoje[¹³], o pereinamasis laikotarpis pasiruošti reikalavimų įgyvendinimui nustatytas nebūtinai labai ilgas – pvz., Japonijoje, Pietų Korėjoje – vieni metai. Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas ir šiuo metu nustato prievolę virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjams imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento bei naudos gavėjo tapatybę prieš atliekant virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija
teikėjai turi techninę galimybę patikrinti kliento bei naudos gavėjo tapatybę nuo 1 000 Eur ribos, tai neturėtų sukelti papildomos administracinės ar finansinės naštos nustatant ir tikrinant kliento bei naudos gavėjo tapatybę nuo 0 Eur ribos. Virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai jau naudojasi programomis, kurios padeda atpažinti įtartinus mokėjimus (pavyzdžiui, „Elliptic“ ir „Notabene“ siūlo kliento bei naudos gavėjo tapatybės nustatymo paslaugas pagal FATF kriterijus). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant įgyvendinti tarptautines rekomendacijas, stiprinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemą Lietuvoje bei tinkamai valdyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo ir tarptautinių finansinių sankcijų vengimo rizikas, virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų sektoriuje, Tarnyba nepritaria atnaujinto Įstatymo projekto nuostatoms ir siūlo jas keisti. Pritarti iš dalies 1.
kliento tapatybės nustatymo nuo 0 Eur Vartotojai gali perkelti kriptoturtą per didelį skaičių virtualiųjų valiutų piniginių keliose jurisdikcijose daug didesniu mastu ir didesniu greičiu nei įprastų pervedimų atveju; Atvejai, kai kliento tapatybė nustatoma ne nuo 0 eurų ribos, gali sukelti situaciją, kai Lietuvos Respublikos finansų sistema bandys pasinaudoti į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, siekdami apeiti sankcijas ir taip užtikrinti neteisėtą naudojimąsi lėšomis. Svarbu užtikrinti, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai (VASP) nustatytų kliento tapatybę nuo 0 eurų ribos ir atitinkamai turėtų galimybių imtis priemonių patikrinti kliento ir su juo susijusią informaciją atsižvelgiant į taikomas tarptautines finansines sankcijas;
Pervedimus, išvengiant aptikimo, galima suskirstyti į mažesnes sumas, naudojant kelis iš pažiūros nesusijusių virtualiųjų valiutų piniginių adresus, įskaitant vienkartinius piniginės adresus; Kriptoturto vertė gerokai svyruoja trumpuoju laikotarpiu. Neįmanoma kontroliuoti, ar kriptoturto pavedimas viršija atitinkamą ribą eurais. Kiekvienas VASP turėtų nustatyti vertę pagal savo vertinimą, o tai lems skirtingą išimties dėl mažų pavedimų taikymo traktavimą tarp įvairių VASP. Praktikoje taikant išimtį dėl mažų pavedimų atsiranda reikalavimo įgyvendinimo problemų – dėl ribos kontroliavimo, vertės svyravimo, laikotarpio, kada būtų skaičiuojama mažų pavedimų riba. Kliento tapatybės nustatymo nuo 0 eurų ribos vykdant kriptoturto pervedimus reikalavimas taikomas Prancūzijoje, Lichtenšteine, Pietų Korėjoje, Singapūre, Estijoje. Pažymėtina, kad, kaip jau nurodyta, didėjantį susidomėjimą Lietuvos rinka lėmė ir susiklosčiusi VASP sektoriaus veiklai nepalanki situacija kaimyninėse valstybėse (daug Estijos įmonių susidomėjo Lietuvos rinka, kur veikla nėra licencijuojama ir galioja minimalūs VASP steigimo reikalavimai).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, komitetas:
siūlymui kliento tapatybę nustatyti nuo 0 Eur;
tai, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai turėtų galimybę tinkamai įsivertinti galimus prisitaikymo kaštus, siūlo šį įstatymo pakeitimo įsigaliojimą nustatyti nuo 2023 m. sausio 1 d. 2. Dėl Travel rule taisyklės taikymo Priešlaikinis tarptautiniu mastu nesutarto duomenų perdavimo sprendimo diegimas Lietuvoje, galėtų tapti papildomų kaštų bei klaidų priežastimi, kas neabejotinai neigiamai atsilieptų paslaugų prieinamumui, klientų pasitenkinimui bei užprogramuotų automatinį neatitikimą įstatymų reikalavimams, o tai suponuotų iš to sekančius reguliuotojo nepagrįstus ar neįgyvendinamus lūkesčius kriptoturto rinkos dalyviams. Apie tai savo rekomendacijose yra pasisakiusi ir European Banking Authority (EBA) teigdama, kad šiuo metu nėra techninių galimybių visuotiniam šios taisyklės įgyvendinimui;
Toks reikalavimas praktikoje gali reikšti, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatorius turėtų sukurti technines integracijas su visais pasaulio virtualiųjų valiutų keityklų operatoriais, o taip pat ir visomis decentralizuotomis piniginėmis. Virtualiųjų valiutų keityklų operatorius turėtų minėtą informaciją perduoti kažkokiai centralizuotai ir tam skirtai institucijai per universalią integraciją, tačiau tokia institucija ar integracijos galimybė šiuo metu net neegzistuoja.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vertindamas tai, kad šiuo metu Europos Taryboje svarstomas Reglamento projektas, kuriame numatoma įtvirtinti Travel rule taisyklę nustatant vieningus įgyvendinimo principus, komitetas pritaria LR Vyriausybės pasiūlytam Travel rule taisyklės įsigaliojimui nuo 2025 m. sausio
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Komiteto pasiūlymus ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Biudžeto ir finansų komitetas 2022-06-222 1, 2 Argumentai: Dėl Projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalies pakeitimo - 700 eurų ribos nuo kurios būtų privaloma identifikuoti kliento tapatybę užmezgant dalykinius santykius. Komiteto nuomone, gali sukelto grėsmes, kad Lietuvos Respublikos finansų sistema bandys pasinaudoti į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, siekdami apeiti sankcijas ir taip užtikrinti neteisėtą naudojimąsi lėšomis.
Svarbu užtikrinti, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai (VASP) nustatytų kliento tapatybę nuo 0 eurų ribos ir atitinkamai turėtų galimybių imtis priemonių patikrinti kliento ir su juo susijusią informaciją atsižvelgiant į taikomas tarptautines finansines sankcijas; Pervedimus, išvengiant aptikimo, galima suskirstyti į mažesnes sumas, naudojant kelis iš pažiūros nesusijusių virtualiųjų valiutų piniginių adresus, įskaitant vienkartinius piniginės adresus; Kriptoturto vertė gerokai svyruoja trumpuoju laikotarpiu. Neįmanoma kontroliuoti, ar kriptoturto pavedimas viršija atitinkamą ribą eurais. Kiekvienas VASP turėtų nustatyti vertę pagal savo vertinimą, o tai lems skirtingą išimties dėl mažų pavedimų taikymo traktavimą tarp įvairių VASP. Praktikoje taikant išimtį dėl mažų pavedimų atsiranda reikalavimo įgyvendinimo problemų
Prancūzijoje, Lichtenšteine, Pietų Korėjoje, Singapūre, Estijoje. Pažymėtina, kad, kaip jau nurodyta, didėjantį susidomėjimą Lietuvos rinka lėmė ir susiklosčiusi VASP sektoriaus veiklai nepalanki situacija kaimyninėse valstybėse (daug Estijos įmonių susidomėjo Lietuvos rinka, kur veikla nėra licencijuojama ir galioja minimalūs VASP steigimo reikalavimai). Be kita ko, kliento tapatybės nustatymo nuo 0 eurų ribos pritaria visos pinigų plovimo prevenciją vykdančios priežiūros institucijos, t.y. Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Komitetas siūlo kliento tapatybės nustatymą nuo 0 eurų ribos.
Pasiūlymas: Komitetas siūlo projekto 9 str. 1 d. 6 punktą išdėstyti taip:
„6) prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo
operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta.“
finansų komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė siūlymui asmens tapatybę identifikuoti nuo 0 eurų ribos, siūlytina pavėlinti šio reikalavimo įsigaliojimą ir šį reikalavimą taikyti nuo 2023 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1-2 dalys įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“ Buvusias 5 straipsnio 2 – 7 dalis, atitinkamai laikyti 3 – 8 dalimis. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: Už – 8, prieš – 0,
susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Vytautas Gapšys
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9,
projektas Nr. XIVP-1786(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Patarėjai: Greta Genelienė, Mindaugas Pečiulis [1] Remiantis BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. [2] Kaip teisinio reguliavimo pavyzdį žr.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, kuri buvo pakoreguota atsižvelgiant į šioje išvadoje minėtą Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą. [3] https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/supranational_risk_assessment_of_the_money_laundering_and_terrorist_financing_risks_affecting_the_union_-_annex.pdf [4] https://www.fntt.lt/data/public/uploads/2020/05/final-nra_lt_v3.pdf [5] Remiantis FATF 16 rekomendacija „travel rule“ – tai VASP reikalingos informacijos gavimas, laikymas ir perdavimas apie kriptoturto pavedimo iniciatorių ir gavėją. [6] https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-9-2022-0081_LT.html [7] https://www.riigiteataja.ee/en/eli/524032022001/consolide [8]file:///C:/Users/fn01687/AppData/Local/Microsoft/Windows/INetCache/Content.Outlook/Q4R5DU0E/Cryptos-Report-Compendium-2022.pdf [9] https://rm.coe.int/moneyval-2020-7-sr-5th-round-fur-mer-lithuania/16809ef774 [10] Federal Register :: Threshold for the Requirement To Collect, Retain, and Transmit Information on Funds Transfers and Transmittals of Funds That Begin or End Outside the United States, and Clarification of the Requirement To Collect, Retain, and Transmit Information on Transactions Involving Convertible Virtual Currencies and Digital Assets With Legal Tender Status [11] FATF Travel Rule 2022: A Guide to Global State of Implementation - Sygna [12] Bundesgesetzblatt (bgbl.de) [13] Money Laundering and Terrorist Financing Prevention Act–Riigi Teataja