163 Įstatymo projektas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 71, 72, 72(1), 73, 75(3), 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 64(1) straipsniu įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto min

Lyginamasis variantas

2022-06-02 · the official register ↗

02bc4391-41f5-4e0a-b00f-0506ed539e7a Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52,

53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 71, 72, 72¹,73, 75³, 77, 85

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO papildymo 64¹straipsniu

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 4 straipsnio

pakeitimas Pakeisti

4 straipsnio 17 dalį

ir ją išdėstyti taip: „17. Mokslo ir studijų institucijų personalas – mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai.“

2 straipsnis. 10

straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Universitetas

1. Universitete turi būti atliekami

tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai (toliau – moksliniai tyrimai), eksperimentinė plėtra ir (arba) plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla grindžiamos universitetinės studijos, teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas, užtikrinamos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą. 2. Universitetas turi būti socialiai atsakingas bendradarbiaudamas su suinteresuotomis visuomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis diegiant technologines ir socialines inovacijas bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti ir veikti. 3. Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai ar meno daktarai. Dėstytojų dalykinė ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama universiteto nustatyta tvarka. 4. Universitetas negali vykdyti koleginių studijų, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus. Universitete turi vyrauti universitetinės studijos ir teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas.

Universitetas negali vykdyti koleginių studijų ir teikti aukštojo koleginio išsilavinimo, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus ir tuo atveju, jei universiteto statute yra numatytas akademinis padalinys, vykdantis specialistų rengimą pagal Vyriausybės nustatytos tam tikros studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) visų studijų pakopų studijas.“

3 straipsnis. 11

straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Kolegija

1. Kolegijoje turi būti atliekami vykdomos

koleginės studijos, grindžiamos profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir (arba) profesionaliuoju menu taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla ir profesine praktika grindžiamos studijos, teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas, sudaromos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą. 2. Kolegijos socialinė atsakomybė siejama su darniu regiono vystymu bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti. 3. Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Dėstytojų dėstomojo dalyko ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama kolegijos nustatyta tvarka. 4. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio „universitetas“. Kolegijos, vykdančios antrosios pakopos kolegines studijas, gali savo pavadinime anglų kalba nurodyti žodžius „taikomųjų mokslų universitetas“. Kolegijos negali vykdyti universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus.“

4 straipsnis. 15 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.

Lietuvos mokslo tarybos valdymo organų valdybos nariams ir ekspertinių ekspertų komitetų nariams už atitinkamą jų veiklą Lietuvos mokslo taryboje gali būti mokamos išmokos Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“

5 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.

Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:

1) suderinusi su senatu (akademine taryba), teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos taryba – Vyriausybei) teisės aktų projektus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimus pakeitimų, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano, parengtus teisės aktų nustatyta tvarka;

2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;

3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;

4) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;

6) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);

7) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

8) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;

9) suderinusi su senatu (akademine taryba), tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);

• 910) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos

interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei; 1011) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“ 2.

Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:

1) suderinusi su senatu (akademine taryba), teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos taryba – Vyriausybei) teisės aktų projektus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimus pakeitimų, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano, parengtus teisės aktų nustatyta tvarka;

2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;

3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;

4) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;

6) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);

7) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

8) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;

9) suderinusi su senatu (akademine taryba), tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);

• 910) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos

interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei; 1011) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“

2Pakeisti 27 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11.

Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 7 dalyje nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį subjektą su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį.“

3Pakeisti 27 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki Tarybos kadencijos pabaigos, naują tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.“

6 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios

mokyklos statuto arba jo pakeitimo projekto, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano projekto planų;“. 7 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybinio universiteto statutą Vyriausybės

teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę, tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą – švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę, tvirtina Vyriausybė.“

8 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimas

1. Sprendimą dėl

valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos ir senato nuomonę.

Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu arba Švietimo ir, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos ir akademinės tarybos nuomonę. 2. Valstybinio universiteto reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik įvertinus universiteto tarybos ir senato nuomonę ir turint Seimo pritarimą reorganizuoti valstybinį universitetą. Valstybinės kolegijos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik įvertinus kolegijos tarybos ir akademinės tarybos nuomonę ir turint Vyriausybės pritarimą reorganizuoti valstybinę kolegiją. 3. Seimo ar Vyriausybės nutarime dėl pritarimo reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena po reorganizavimo veiksianti įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taip pat nurodomas terminas, per kurį reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime įstaigų valdymo organai parengia ir pateikia Vyriausybei reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projektą (išskyrus atvejus, kai įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nekeičiamas). 4. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla, o kitų juridinių asmenų savininkė arba viena iš dalininkių – valstybė.

Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą jungimo būdu, juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla. 5. Jeigu reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą padalijimo būdu įsteigiama nauja aukštoji mokykla, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti leidimą vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą. 6. Seimo ar Vyriausybės nutarime nurodytu terminu reorganizavime dalyvaujančių įstaigų valdymo organai parengia reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančių įstaigų statutų (įstatų) projektus ir pateikia juos Vyriausybei. Jeigu įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nesikeičia, jo pakartotinai tvirtinti nereikia. 7. Jeigu reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai nustatytu laiku neparengia ir nepateikia Vyriausybei reorganizavimo sąlygų ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projekto, juos rengia ir teikia Vyriausybei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į šią veiklą įtraukdama reorganizavime dalyvaujančių ir reorganizuojamų įstaigų valdymo organus.“

9 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimas

1. Sprendimą dėl valstybinio

universiteto likvidavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę, arba universitetui praradus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

Sprendimą dėl valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu arba švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijos ministro teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę arba kolegijai praradus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. 2. Kai yra priimtas sprendimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos nuomonę, paskiria likvidatorių, kuris pagal Švietimo, ir švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro patvirtintą likvidavimo projektą planą ir grafiką likviduoja valstybinę aukštąją mokyklą. Likvidavimo projekte plane turi būti išdėstyti siūlymai dėl galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose užtikrinimo, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto naudojimo. 3. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir taryba, rektorius (direktorius) valdymo organai netenka įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka likvidatorius.“

10 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 52 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti

taip: „9. Aukštojo mokslo kvalifikacijų atitiktį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygiams nustato Vyriausybė. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir

(arba) meno veiklos lygis yra nustatomas atliekant šio įstatymo 75¹ straipsnio

2 dalyje nurodytą kas penkerius metus atliekamą ekspertinį mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygis yra nustatomas atliekant kas 5 metus vykdomą ekspertinį taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos lygis apskaičiuojamas, nustačius mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos kokybės vertinimo balų reikšmes pagal atitinkamas mokslo (meno) kryptis ir vertinamas pagal penkių balų skalę, kur 5 balai reiškia, kad vykdomi puikaus lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla, 4 balai reiškia, kad vykdomi labai gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla, 3 balai reiškia, kad vykdomi gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla, 2 balai reiškia, kad vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos lygis yra patenkinamas, 1 balas reiškia, kad vykdomi žemo lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla, 0 balų reiškia, kad nevykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla.“

2Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„52 straipsnis. Studijų sistemos sandara ir

aukštojo mokslo kvalifikacijos 1.

Studijų sistemos sandara:

1) pakopinės studijos – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį, kvalifikaciniam laipsniui arba mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti;

2) profesinės studijos – kvalifikacijai įgyti ir pasirengti savarankiškai praktinei veiklai. 2. Pakopinės studijos gali būti šių pakopų: trumpoji

• kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti, pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro, profesinio magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti. 3. Trumposios pakopos studijos grindžiamos profesine praktika. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos trumpąsias studijas, suteikiama kvalifikacija kolegijos išduoda studijų pažymėjimą, suteikiantį suteikianti teisę užsiimti

profesine veikla ir (arba) tęsti studijas pirmosios pakopos studijose aukštojoje mokykloje. 4. Pirmosios pakopos koleginės studijos grindžiamos profesine praktika ir ne žemesnio kaip patenkinamo lygio taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, ir (arba) meno veikla atitinkamoje (atitinkamose) mokslo (meno) kryptyje (kryptyse) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pirmosios pakopos universitetinės studijos grindžiamos ne žemesnio kaip patenkinamo lygio moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, ir (arba) meno veikla atitinkamoje (atitinkamose) mokslo (meno) kryptyje (kryptyse) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro, baigusiems universitetines studijas, – bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka antrojoje studijų pakopoje magistrantūroje. 5.

5. Antrosios pakopos koleginės studijos grindžiamos profesine praktika ir ne

žemesnio kaip gero lygio taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, ir

(arba) meno veikla atitinkamoje (atitinkamose) mokslo (meno) kryptyje (kryptyse) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Antrosios pakopos universitetinės studijos grindžiamos ne žemesnio kaip gero lygio moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, ir (arba) meno veikla atitinkamoje (atitinkamose) mokslo (meno) kryptyje (kryptyse) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio magistro, baigusiems universitetines studijas, – magistro kvalifikaciniai laipsniai kvalifikacinis laipsnis, suteikiantys suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) universiteto nustatyta tvarka tęsti studijas doktorantūroje; studijas magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai. 6. Pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje gali būti suteikiamas teologijos licenciato kvalifikacinis laipsnis; studijas teologijos licenciato kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai. 7. Teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti universitetines pirmosios ir antrosios pakopos studijas. 8. Trečiosios pakopos studijos grindžiamos ne žemesnio kaip labai gero lygio moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, ir (arba) meno veikla atitinkamoje mokslo (meno) kryptyje švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems disertaciją, meno projektą, suteikiami mokslo daktaro, meno daktaro laipsniai.

Doktorantūrą gali vykdyti doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos, taip pat kartu su doktorantūros teisės neturinčiomis mokslo ir studijų institucijomis kitos mokslo ir studijų institucijos ir ar įmonėmis įmonės, įstaigomis, organizacijomis šio įstatymo 77 straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais. Doktorantūros teisę, tai yra teisę vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. 9. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos lygis yra nustatomas atliekant šio įstatymo 75¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą kas penkerius metus atliekamą ekspertinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygis yra nustatomas atliekant kas 5 metus vykdomą ekspertinį taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos lygis apskaičiuojamas, nustačius mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos kokybės vertinimo balų reikšmes pagal atitinkamas mokslo (meno) kryptis ir vertinamas pagal penkių balų skalę, kur 5 balai reiškia, kad vykdomi puikaus lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla, 4 balai reiškia, kad vykdomi labai gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla, 3 balai reiškia, kad vykdomi gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla, 2 balai reiškia, kad vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos lygis yra patenkinamas, 1 balas reiškia, kad vykdomi žemo lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla, 0 balų reiškia, kad nevykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla. Nesant nė vienos aukštosios mokyklos, kurioje įvertinta mokslo (meno) kryptis atitiktų šio straipsnio 5, 8 dalyse nustatytus reikalavimus, švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina atitinkamos mokslo

(meno) krypties stiprinimo priemones. Jeigu antrą kartą iš eilės mokslo (meno) krypties vertinimas neatitinka nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla negali vykdyti studentų priėmimo į tos krypties studijas. 10. Kartu su kvalifikaciniu laipsniu gali būti suteikiama kvalifikacija. Kvalifikaciją suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. Aukštojo mokslo kvalifikacijų atitiktį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygiams nustato Vyriausybė. 11.

11. Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų

krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Profesinio mokymo įstatyme, siūlymus. 12. Profesinės studijos yra medicinos, odontologijos, veterinarinės medicinos studijų krypčių rezidentūra, taip pat kitų Vyriausybės nustatytų krypčių studijos. 13. Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir švietimo, ir mokslo ir sporto ministro įgaliotosios aukštosios mokyklos. Akademiniu pripažinimu laikomas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo įvardijama kvalifikacijos (išsilavinimo) vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos (išsilavinimo) vertė ketinant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais galimas automatinis akademinis pripažinimas. 14. Įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos priskyrimą atitinkamai studijų krypčiai, kai studijų kryptis išsilavinimo dokumentuose nenurodyta, atlieka kvalifikaciją suteikusi aukštoji mokykla, jeigu tokios mokyklos nėra arba išsilavinimas įgytas užsienyje, – konsultacijas dėl priskyrimo atitinkamai studijų krypčiai teikia Studijų kokybės vertinimo centras.“

11 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„53 straipsnis. Trumposios, pirmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų

vykdymo reikalavimai

1. Studijų metų pradžią ir pabaigą nustato

aukštoji mokykla. Per studijų metus studentams turi būti suteikiamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos. 2. Bendruosius studijų vykdymo reikalavimus tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. 3.

3. Studijos yra nuolatinės formos ir

ištęstinės formos. Baigus skirtingų formų studijas įgytas išsilavinimas yra lygiavertis. 4. Nuolatinės formos studijų vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Ištęstinės formos studijų vienų metų apimtis gali būti mažesnė kaip 45 studijų kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijų trukmė, nuolatinėms studijoms taikant 60 studijų kreditų normą. 5. Trumpųjų studijų programų apimtis gali būti

90 arba 120 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais)

studijų kreditų. 6. Pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. 7. Vientisųjų studijų programos apimtis gali būti 300 arba 360 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. 8. Antrosios pakopos Magistrantūros universitetinių studijų programos apimtis gali būti 60, 90 arba 120 studijų kreditų, koleginių studijų – 120 studijų kreditų. 9. Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis yra 60 studijų kreditų. Rezidentūros apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 10. Studijos vykdomos pagal studijų programas. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės. 11. Numatyti Trumposios, pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų programos, pagal atitinkamą studijų programą rezultatai studijų rezultatai turi derėti su atitinkamos atitikti studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) aprašuose apraše atitinkamai pakopai nustatytais studijų rezultatais nustatytus studijų rezultatus. Studijų pakopų ir studijų krypčių (krypčių, krypčių grupės) aprašus rengia Studijų kokybės vertinimo centras, juos tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. 12.

12. Trumpųjų studijų programos turi atitikti

profesinius standartus ir atitinkamos studijų krypties aprašą, jos turi būti suderintos su profesiniais standartais ir studijų krypčių aprašais ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo profesinio standarto ir atitinkamos studijų krypties aprašo patvirtinimo ar pakeitimo dienos. 13. Studijų programos gali būti tarpkryptinės

• skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti. 14. Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangą sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus tvirtina švietimo ir, mokslo ir sporto ministras. Pirmosios ir antrosios pakopų pakopos studijų programos gali būti skirtos dviejų studijų krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti. Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. Kai aukštoji mokykla kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, negu įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai suteikia švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. 15. Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą)

vykdymo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. 16. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla. 17.

17. Pagal trumpųjų trumposios pakopos, koleginių pirmosios ir

antrosios pakopų studijų programas programą numatytai numatytam studentų praktikai praktiniam rengimui realioje darbo vietoje, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą skiriama atitinkamai 30 arba 40 kreditų ne mažiau kaip trečdalis studijų programos apimties. 18. Universitetai ir kolegijos gali vykdyti jungtines atitinkamai universitetinių ar koleginių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai). Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija. 19. Kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti bendras trumpųjų studijų programas, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija.“. 12 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Dalinės studijos ir jų rezultatų įskaitymas

1. Dalinės studijos yra studento mokymasis

pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami aukštosios mokyklos išduodamu pažymėjimu. 2. Iki 10 procentų geriausiai kolegijas baigusių studentų, siekiančių įgyti kompetencijų ir gebėjimų tęsti studijas pagal magistrantūros studijų programą, atsižvelgus į jų studijų kolegijoje rezultatus, gali studijuoti pagal universiteto vykdomas išlyginamąsias ir (ar) papildomas studijas, valstybės finansuojamoje vietoje švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 23.

23. Aukštosiose

mokyklose įskaitomi:

1) aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo (universiteto, kolegijos) aukštojoje mokykloje rezultatai;

2) aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų pagal kitą tos pačios aukštosios mokyklos studijų programą rezultatai;

3) studentų dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jeigu ši aukštoji mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka. 34. Dalinių studijų aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“

13 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. 2. Asmenims, baigusiems koleginių studijų antrosios pakopos programą, išduodamas profesinio magistro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems universitetinių vientisųjų studijų ar magistrantūros studijų programą, išduodamas magistro diplomas ir diplomo priedėlis. 3. Asmenims, baigusiems doktorantūrą ir apgynusiems daktaro disertaciją (meno projektą), išduodamas mokslo (meno) daktaro diplomas. 4. Diplomo priedėlis yra neatskiriama profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro ir magistro diplomų dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame nurodomas studijų programos pavadinimas ir informacija apie pasiektus studijų rezultatus. 5. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, profesines studijas, studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.“

14 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

Pakeisti

60 straipsnio 1 dalį

ir ją išdėstyti taip: „1.

Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai, mokslininkai emeritai, kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir (ar) studijų veikloje.“

15 straipsnis. Įstatymo

papildymas 64¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 64¹ straipsniu:

„64¹ straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų tyrėjų

karjera

1. Mokslo ir studijų

institucijų tyrėjų karjerą sudaro keturios pakopos:

1) pradedantis tyrėjas – turi magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; vykdo mokslinę (meno) veiklą vadovaujant patyrusiam arba pirmaujančiam tyrėjui;

2) pripažintas tyrėjas – mokslininkas (meno daktaras), kurio mokslinė (meno) veikla nėra visiškai savarankiška;

3) patyręs tyrėjas

• mokslininkas (meno daktaras), pasiekęs mokslinės (meno) veiklos savarankiškumo lygį;

4) pirmaujantis tyrėjas – savarankiškas mokslininkas (meno daktaras), pirmaujantis savo tyrimų ar mokslo (meno) srityje. 2. Kiekvienos pakopos mokslo ir studijų institucijų tyrėjų privalomas kompetencijas nustato Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi tarptautiniais tyrėjų karjeros formavimo Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir Europos aukštojo mokslo erdvėje principais ir kriterijais bei tyrėjų tarpinstitucinio ir tarptautinio judumo skatinimo principais.“

16 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis. Dėstytojai

1Aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius,

docentas, lektorius, asistentas. Tyrėjai arba pripažinti menininkai aukštosiose mokyklose gali užimti šias dėstytojų pareigybes: profesoriaus, docento, asistento, jaunesniojo asistento. Asmenys, nesantys tyrėjais arba pripažintais menininkais, aukštosiose mokyklose gali užimti šias dėstytojų pareigybes: vyresniojo lektoriaus, lektoriaus.

Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti asmenys gali užimti dėstytojo praktiko pareigas. 2. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas pirmaujantis tyrėjas arba pripažintas menininkas arba meno daktaras, vykdantis meno veiklą. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas pirmaujantis tyrėjas arba pripažintas menininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno projektų tematiką ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. 3. Docento pareigas gali eiti mokslininkas patyręs tyrėjas arba pripažintas menininkas arba meno daktaras, vykdantis meno veiklą. Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas kolegijoje vieniems metams gali būti priimamas asmuo, turintis didelę praktinę patirtį dėstomojo dalyko (dalykų) srityje ir magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Docento pareigas einantis mokslininkas patyręs tyrėjas arba pripažintas menininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje. 4. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. Asistento pareigas gali eiti pripažintas tyrėjas arba pripažintas menininkas.

Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams. 5. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį kaip bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Jaunesniojo asistento pareigas gali eiti pradedantis tyrėjas. Jaunesnysis asistentas turi atlikti arba padėti atlikti dėstymo darbus. 6. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius kaip nustatyti šio straipsnio 2–5 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato aukštoji mokykla. Į vyresniojo lektoriaus pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį. Vyresnysis lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. 47. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. 8. Aukštosios mokyklos gali nustatyti įvairias dėstytojų praktikų pareigybes.

Tokie dėstytojai dėsto, veda praktinius užsiėmimus, vadovauja studentų praktiniams darbams, supažindina studentus su mokslinių tyrimų taikymu praktikoje, padeda jiems atlikti taikomosios mokslinės veiklos darbus, perteikia jiems praktinio darbo žinias. Į šias pareigas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka priimami asmenys, turintys ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstymo srityje ir profesinių pasiekimų. Atlikdami pareigas tokie dėstytojai privalo dirbti praktinį darbą dėstymo srityje ir turėti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka numatytas dėstymo kompetencijas. 69. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio straipsnio 2–57 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato aukštoji mokykla.“

17 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai

1. Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai

yra tyrėjai, gali užimti šias mokslo darbuotojų pareigybes: einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai. 2. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas pirmaujantis tyrėjas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus. 3. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas ne žemesnės pakopos kaip patyręs tyrėjas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus. 4. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir vykdyti eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. 5.

5. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali

eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą. Mokslininko stažuotojo pareigas gali eiti ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas, apgynęs daktaro disertaciją kitoje institucijoje ne anksčiau kaip prieš 7 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos. Laikotarpis, kurio metu asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, į šį 7 metų laikotarpį neįtraukiamas. 6. Mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkų stažuotojų, minimalius kvalifikacinius reikalavimus, vadovaudamasi šio straipsnio 2–5 dalimis, nustato Lietuvos mokslo taryba. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pradedantis tyrėjas. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. 7. Mokslininko stažuotojo pareigas asmuo gali eiti tik kitoje, negu jis parengė daktaro disertaciją, institucijoje. Į mokslininko stažuotojo pareigas pretenduojantis asmuo turi būti apgynęs daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos. Laikotarpis, kurio metu asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, į šį 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio straipsnio 2–6 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucijos. Nustatydamos kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, mokslo ir studijų institucijos turi atsižvelgti į Lietuvos mokslo tarybos nustatytus reikalavimus dėl visų tyrėjų pakopų privalomų kompetencijų. 8. Kitas tyrėjų pareigybes nustato mokslo ir studijų institucijos. 9.

9. Kvalifikacinius mokslo

darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus ir konkursų šioms pareigoms eiti, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucijos. Mokslo ir studijų institucijų nustatyti mokslo darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai negali būti žemesni, kaip Lietuvos mokslo tarybos nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Mokslo ir studijų institucijų nustatyti mokslo darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai institucijų nustatyta tvarka skelbiami viešai. 10. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgęs į Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.“

18 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

Papildyti 67 straipsnį 2¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2¹. Aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios studijų pakopų

arba vientisųjų studijų studentai mokslo ir studijų institucijose gali užimti tyrėjo padėjėjo pareigas. Tyrėjo padėjėjas padeda tyrėjams, siekdamas įgyti pedagoginio, mokslinio darbo ir profesionalios veiklos patirties. Su tyrėjo padėjėjais sudaromos terminuotos darbo sutartys, trunkančios ne ilgiau nei iki studijų aukštojoje mokykloje pabaigos ar studijų nutraukimo, tačiau ne ilgiau nei penkerių metų laikotarpiui. Tyrėjų padėjėjų priėmimo į pareigas reikalavimus ir darbo apmokėjimo nuostatas nustato mokslo ir studijų institucijos.“

19 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

Pakeisti

71 straipsnio 3 dalį

ir ją išdėstyti taip: „3. Dėstytojai, ir mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose. Šią paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos.

Dėstytojams, ir mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams , vykstantiems į mokslines stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Šią paramą teikia Lietuvos mokslo taryba ir kitos valstybės institucijos.“

20 straipsnis. 72 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72 straipsnis. Priėmimas į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas

1. Į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir

mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus šio įstatymo 68 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje 8 ir 9 dalyse, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Mokslo ir studijų institucijos nustatyti dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikaciniai reikalavimai ir privalomos mokslo ir studijų institucijos tyrėjų kompetencijos šios institucijos nustatyta tvarka skelbiami viešai šios institucijos interneto svetainėje. 2. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Viešas konkursas šio straipsnio 1 dalyje išvardytoms pareigoms užimti skelbiamas ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki numatomos darbo pradžios. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas mokslo ir studijų institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, šalies ir, jeigu tikslinga, tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Konkurso sąlygose inter alia turi būti numatyta, kad pretendentas pateikia savo veiklos planą 5 metų laikotarpiui. 3. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki mokslo ir studijų institucijų dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje, arba kai mokslo ir studijų institucija panaikina pareigybę. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.

Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas mokslo ir studijų institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, šalies, ir, jeigu tikslinga, – tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, o aukštosiose mokyklose – papildomai ne mažiau kaip vienas iš jų – studentų atstovybės (jeigu jos nėra – studentų visuotinio narių susirikimo (konferencijos) deleguotas atstovas. Rengiant konkursą profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas. 4. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės mokslo ir studijų institucijoje laimėjusiu konkursą dėstytojo ir (ar) mokslo darbuotojo pareigoms eiti toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota terminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti5 metų laikotarpiui ir mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka tam pačiam laikotarpiui patvirtinamas su mokslo ir studijų institucijos veiklos planais ir prioritetais suderintas veiklos planas. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka vykdoma darbuotojo atestacija. Jeigu likus 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, asmuo yra laikinai nedarbingas arba išėjęs neštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ar tėvystės atostogų, jis atestuojamas pasibaigus laikinajam nedarbingumui ar grįžus iš šioje dalyje nurodytų atostogų.

Laikotarpis, kuriuo asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Kiekvienoms pareigoms atestacijos reikalavimus, kurie turi būti ne žemesni nei atitinkami konkursiniai reikalavimai ir apimti veiklos plano vykdymo įvertinimą, nustato mokslo ir studijų institucija. Esant neigiamam atestacijos rezultatui, Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Apie atleidimą iš darbo neatestuotas darbuotojas turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Atleidžiamam darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Esant teigiamam atestacijos rezultatui, su dėstytoju ar mokslo darbuotoju tęsiami darbo santykiai pagal neterminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms eiti. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu. 5. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, o aukštosiose mokyklose – ne mažiau kaip vienas studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas. Dėstytojui ar mokslo darbuotojui, dirbančiam pagal neterminuotą darbo sutartį, laimėjus konkursą į kitas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, jo darbo santykiai jam einant naujas pareigas tęsiami pagal neterminuotą darbo sutartį. 6.

6. Mokslo ir studijų institucijų dėstytojams ir mokslo

darbuotojams šių institucijų nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė atestacija. Neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu asmuo atestuojamas kas 5 metai arba jam gali būti rengiama neeilinė atestacija mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka. Kiekvienoms pareigoms atestacijos reikalavimus, kurie turi būti ne žemesni nei atitinkami konkursiniai reikalavimai, nustato mokslo ir studijų institucija. Laikotarpis, kuriuo asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, taip pat ligos laikotarpis, trunkantis ilgiau nei 3 mėnesius, į atestacijos laikotarpius neįtraukiamas. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Atleidžiamam darbuotojui taikomos garantijos, nustatytos Darbo kodekso 57 straipsnio 7, 8, 9 dalyse. 7. Neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu mokslo ir studijų institucijos vadovo siūlymu ir asmens sutikimu tyrėjo užimamos pareigos gali būti keičiamos į lygiavertes tos pačios pakopos tyrėjo užimamas pareigas (išskyrus į mokslininko stažuotojo), jei asmuo tenkina šioms kitoms pareigoms mokslo ir studijų institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 8. Į mokslininko stažuotojo pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu ir įdarbinami pagal terminuotą darbo sutartį iki stažuotės, kuri trunka nuo 1 iki 3 metų, pabaigos. Kandidatai į šias pareigas turi tenkinti reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje. Viešo konkurso sąlygas į mokslininko stažuotojo pareigas nustato mokslo ir studijų institucija. 9. Į jaunesniojo asistento ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas asmenys priimami mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka. Kandidatai į šias pareigas turi tenkinti reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio įstatymo 65 straipsnio 5 dalyje ir 66 straipsnio 6 dalyje.

Jie yra įdarbinami pagal terminuotas darbo sutartis, trunkančias ne ilgiau nei iki doktorantūros studijų pabaigos, su galimybe pratęsti darbo sutartį iki vienų metų.“

21 straipsnis. 72¹ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 72¹

straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų,

veikiančių kaip biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos (toliau šiame straipsnyje – institutai), administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus) ir mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų (toliau kartu – darbuotojai) darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (mėnesinė alga), priedai ir priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, premijos.“

2. Pakeisti 72¹

straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pareiginės algos koeficientai yra šie:

1) instituto direktoriaus – 11,89–21,21;

2) instituto mokslinio sekretoriaus – 8,93–17,07;

3) vyriausiojo mokslo darbuotojo – 10,24–18,44;

4) vyresniojo mokslo darbuotojo – 8,93–14,32;

5) mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 8,93–10,89;

6) jaunesniojo mokslo darbuotojo – 8,51–10,08.“

3. Pakeisti 72¹

straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Instituto direktoriui nustatytos pareiginės algos, priedo, ir priemokos ir premijos suma negali viršyti instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų praėjusių metų 4 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžių. Instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų praėjusių metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas praėjusiais metais šiems darbuotojams apskaičiuotas bruto darbo užmokesčio lėšas (į jas įskaitomos lėšos šių darbuotojų pareiginei algai, priedams, priemokoms ir premijoms) padalijus iš vidutinio sąlyginio tų metų jų skaičiaus ir gautą dalmenį padalijus iš 12.

Mėnesio vidutinis sąlyginis instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų skaičius apskaičiuojamas sudėjus visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių šių darbuotojų skaičių ir ne visą mėnesį, ne visą darbo dieną ar ne visą savaitę dirbančių šių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, skaičių. Vidutinis sąlyginis praėjusių metų instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų skaičius apskaičiuojamas sudėjus praėjusių metų kiekvieno mėnesio vidutinius sąlyginius šių darbuotojų skaičius ir šią sumą padalijus iš 12.“

4. Pakeisti 72¹

straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Institutų direktoriai gali dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą pagal instituto savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (juridinio asmens dalyvių susirinkimo) ir direktoriaus susitarimą dėl papildomo darbo, fiksuojamą darbo sutartyje. Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams, tame pačiame Institute papildomai einantiems mokslo darbuotojo arba kito tyrėjo pareigas, už darbą einant šias pareigas apmokama vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktų ir šio straipsnio 10–12 dalių nuostatomis.“

5Pakeisti 72¹ straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10.

Mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykdantiems tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektus arba ūkio subjektų užsakymus, šalių susitarimu (nurodant konkrečią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, susijusią su projekto ar užsakymo vykdymu, konkretų darbo valandų skaičių ir konkretų valandinį darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką) pareiginė alga nustatoma vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktais, juose nustatytus pareiginės algos koeficientus didinant ne daugiau kaip 3 kartus. Šiuo atveju darbo užmokestis mokamas iš tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektų lėšų, gautų iš tarptautinių organizacijų, arba iš lėšų, ūkio subjektų skirtų jų užsakymams vykdyti.“

6. Pakeisti 72¹

straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams gali būti mokami:

1) priedas už einamas šias vadovaujamas pareigas: instituto mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo – iki 25 procentų pareiginės algos dydžio; instituto struktūrinio padalinio (skyriaus, laboratorijos, kito struktūrinio padalinio, kurio pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir (ar) eksperimentinė plėtra, taip pat šiam padaliniui instituto įstatuose prilyginto kito padalinio) vadovo ir jo pavaduotojo – iki 15 procentų pareiginės algos dydžio;

2) priedas už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) atlikimą;

3) priemoka už laikinai nesančio darbuotojo funkcijų (pareigų) arba rašytiniu darbuotojo sutikimu – papildomų darbų atlikimą.“

7. Pakeisti 72¹

straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.

Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams šio straipsnio 7 dalyje nurodyto priedo ir priemokos suma, o institutų mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams – šio straipsnio 11 dalyje nurodytų priedų ir priemokos suma neturi viršyti 300 procentų jiems nustatytos pareiginės algos dydžio, tačiau priedų ir priemokų dalis, išmokėta iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (išskyrus pajamų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą lėšas), neturi viršyti jiems nustatytos pareiginės algos dydžio.“

8. Pakeisti 72¹

straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Pakviestiems dirbti užsienio mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams institutų nustatyta tvarka gali būti nustatomas individualus atlyginimas už darbą, neatsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nustatytus pareiginės algos koeficientus, tačiau neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui.“

22 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 73

straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Mokslo ir studijų institucijos studentai,

dėstytojai, mokslininkai ir kiti tyrėjai turi teisę Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka burtis į sąjungas ir kitas asociacijas.“

2. Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį

ir ją išdėstyti taip:

„2. Mokslo ir studijų institucijų studentų sąjungos ir

organizacijos, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos, studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali gauti lėšų iš Lietuvos mokslo tarybai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslo tarybos nustatyta tvarka.“

23 straipsnis. 75³ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 75³ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Kolegijoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti 2023 metais skiriama ne mažiau kaip 10 procentų,

2024 metais – ne mažiau kaip 15 procentų, 2025 ir vėlesniais metais – ne mažiau

kaip 20 procentų kolegijų bazinio finansavimo lėšų.“

24 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 77 straipsnio 4 dalį ir ją

išdėstyti taip: „4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų ir sveikatos priežiūros specialistų rengimo – pagal studijų programas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius.“

2. Pakeisti 77 straipsnio 6

dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos

pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos tol, kol atsilaisvinusių ir neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra ne didesnė kaip didžiausia leistina toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje. Kai atsilaisvinusių ir neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra didesnė nei didžiausia leistina toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje, valstybės finansavimas mažinamas ta dalimi, kuri viršija didžiausią leistiną atsilaisvinusių ir neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalį. Didžiausia leistina atsilaisvinusių ir neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis yra 25 procentai nuo priėmimo metais tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka užfiksuoto valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus.“

3. Pakeisti 77 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti

taip: „8.

Valstybės Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupes bei galimą nuokrypį tarp studijų krypčių grupių tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes, ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Preliminarus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičius ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas pagal aukštąsias mokyklas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą.“

4Pakeisti 77 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9.

Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos mokslo ar meno srities doktorantus taip pat į ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymas pagal mokslo ir meno kryptis ir mokslo ir studijų institucijas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“

5Pakeisti 77 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, įstaigai, organizacijai, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo.“

6Pakeisti 77 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal specialybes studijų programas, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdomąjį ugdymo sričių dalyką arba ugdymo sričių dalykų grupes).“

25 straipsnis. 85 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 85 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti

taip:

„85 straipsnis. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų buhalterinė

finansinė apskaita, atskaitomybė ir auditas“. 2. Pakeisti 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų buhalterinę

finansinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.“

26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1Šis įstatymas, išskyrus 1, 4, 10, 11, 13, 14, 15, 16,

17, 18, 19, 20, 21, 22, 25 straipsnius, šio straipsnio 7 dalį , įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsniai įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 4 ir 15 straipsniai įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 4. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, 11, 13 straipsniai įsigalioja 2029 m. sausio 1 d. 6.

6. Šio įstatymo nuostatos taikomos mokslo ir studijų

institucijų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, priimtiems į pareigas nuo 2023 m. liepos 1 d. Iki 2023 m. liepos 1 d. priimtų į pareigas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų pareigos ir kitos darbo sąlygos gali būti keičiamos atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas tik šių darbuotojų sutikimu. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos mokslo taryba, švietimo, mokslo ir sporto ministras, mokslo ir studijų institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2022-06-20 · the official register ↗

02bc4391-41f5-4e0a-b00f-0506ed539e7a Projekto

XIVP-1769(2)

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52,

53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 72¹,73, 75³, 77, 85

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO papildymo 64¹straipsniu

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Mokslo ir studijų institucijų personalas – mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti

tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai.“

2 straipsnis. 10

straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Universitetas

1. Universitete turi būti atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji

moksliniai tyrimai (toliau – moksliniai tyrimai), eksperimentinė plėtra ir (arba) plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla grindžiamos studijos, teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas, užtikrinamos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą. 2. Universitetas turi būti socialiai atsakingas bendradarbiaudamas su suinteresuotomis visuomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis diegiant technologines ir socialines inovacijas bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti ir veikti. 3. Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai ar meno daktarai. Dėstytojų dalykinė ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama universiteto nustatyta tvarka. 4. Universitete turi vyrauti universitetinės studijos ir teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas.

Universitetas negali vykdyti koleginių studijų ir teikti aukštojo koleginio išsilavinimo, išskyrus šio įstatymo

53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus ir

tuo atveju, jei Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis universiteto statute yra numatytas koleginių studijų vykdymas pagal Vyriausybės nustatytos tam tikros studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) trumposios pakopos, pirmos ir antros pakopų koleginių studijų programas.“

3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Kolegija

1. Kolegijoje turi būti atliekami taikomieji

moksliniai tyrimai ir vykdomos koleginės studijos, grindžiamos profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, eksperimentinė plėtra ir (arba) profesionaliuoju menu plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla ir profesine praktika grindžiamos studijos, teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas, sudaromos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą. 2. Kolegijos socialinė atsakomybė siejama su darniu regiono vystymu bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti. 3. Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Dėstytojų dėstomojo dalyko ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama kolegijos nustatyta tvarka. 4. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio „universitetas. Aukštosios mokyklos, vykdančios ne mažiau kaip dviejų studijų krypčių antrosios pakopos koleginių studijų programas, gali vartoti aukštosios mokyklos statute įtvirtintą pavadinimą anglų kalba su žodžiais „taikomųjų mokslų universitetas“.

Kolegijos negali vykdyti universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus.“

4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Lietuvos mokslo tarybos valdymo organų valdybos nariams

ir ekspertinių ekspertų komitetų nariams už atitinkamą veiklą jų darbą Lietuvos mokslo taryboje gali būti mokamos išmokos Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatyta tvarka apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“

5 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.

Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:

1) suderinusi su senatu (akademine taryba), teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos taryba – Vyriausybei) Vyriausybei teisės aktų projektus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimus pakeitimų, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano, parengtus teisės aktų nustatyta tvarka;

2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;

3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;

4) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;

6) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);

7) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

8) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;

9) suderinusi su senatu (akademine taryba), tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei); 109)rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei; 1110) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“ 2.

Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:

1) suderinusi su senatu (akademine taryba), teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos taryba – Vyriausybei) Vyriausybei teisės aktų projektus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimus pakeitimų, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano, parengtus teisės aktų nustatyta tvarka;

2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;

3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;

4) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;

6) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);

7) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

8) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;

9) suderinusi su senatu (akademine taryba), tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei); 109)rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei; 1110) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“

2Pakeisti 27 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11.

Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 7 dalyje nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį subjektą su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį.“

3Pakeisti 27 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki Tarybos

kadencijos pabaigos, naują tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.“

6 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto arba jo pakeitimo projekto, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano projekto planų;“. 7 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybinio universiteto statutą Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs

į universiteto tarybos nuomonę, tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą – švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu, atsižvelgusi į kolegijos tarybos nuomonę, tvirtina Vyriausybė.“

8 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„38 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimas

1. Valstybinių aukštųjų mokyklų

reorganizavimo planą Vyriausybės nustatyta tvarka rengia ir įgyvendina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, bendradarbiaudama su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis. 2.

2. Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę kreiptis

į Vyriausybę su prašymu inicijuoti valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo procedūrą pagal šio straipsnio 1 dalį. 13. Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos ir senato nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu arba Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos ir akademinės tarybos nuomonę. 4. Valstybinio universiteto reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti turint Seimo pritarimą reorganizuoti valstybinį universitetą. Valstybinės kolegijos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti turint Vyriausybės pritarimą reorganizuoti valstybinę kolegiją. 5. Seimo ar Vyriausybės nutarime dėl pritarimo reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena po reorganizavimo veiksianti įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taip pat nurodomas terminas, per kurį reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime įstaigų valdymo organai teisės aktų nustatyta tvarka parengia ir pateikia Vyriausybei valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projektą (išskyrus atvejus, kai įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nekeičiamas). 26.

26. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą skaidymo būdu, bent vienas iš

juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla, o kitų juridinių asmenų savininkė arba viena iš dalininkių – valstybė. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą jungimo būdu, juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla. 37. Jeigu reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą padalijimo būdu įsteigiama nauja aukštoji mokykla, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti leidimą vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą. 8. Per Seimo ar Vyriausybės nutarime nurodytą terminą valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavime dalyvaujančių įstaigų valdymo organai teisės aktų nustatyta tvarka parengia valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančių įstaigų statutų (įstatų) projektus ir pateikia juos Vyriausybei. Jeigu įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nesikeičia, jo pakartotinai tvirtinti nereikia. 9. Jeigu reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai nustatytu laiku neparengia ir nepateikia Vyriausybei valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygų ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projekto, juos rengia ir teikia Vyriausybei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į šią veiklą įtraukdama reorganizavime dalyvaujančių ir reorganizuojamų įstaigų valdymo organus.“

9 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimas

1.

Sprendimą dėl valstybinio universiteto likvidavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę, arba universitetui praradus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu arba švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijos ministro teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę arba kolegijai praradus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. 2. Kai yra priimtas sprendimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo, ir mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos nuomonę, paskiria likvidatorių, kuris pagal švietimo, ir mokslo ir sporto ministerijos ministro patvirtintą valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo projektą planą ir grafiką likviduoja valstybinę aukštąją mokyklą. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo projekte plane turi būti išdėstyti siūlymai dėl galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose užtikrinimo, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto naudojimo. 3. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir taryba, rektorius (direktorius) valdymo organai netenka įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka likvidatorius.“

10 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 52 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Aukštojo mokslo kvalifikacijų atitiktį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygiams nustato Vyriausybė. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir

(arba) meno veiklos lygis yra nustatomas atliekant šio įstatymo 75¹ straipsnio

2 dalyje nurodytą kas penkerius metus atliekamą ekspertinį mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygis yra nustatomas atliekant kas 5 metus vykdomą ekspertinį taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis apskaičiuojamas, nustačius mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos kokybės vertinimo balų reikšmes pagal atitinkamas mokslo (meno) kryptis ir vertinamas pagal penkių balų skalę, kur 5 balai reiškia, kad vykdomi puikaus lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 4 balai reiškia, kad vykdomi labai gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 3 balai reiškia, kad vykdomi gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 2 balai reiškia, kad vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis yra patenkinamas, 1 balas reiškia, kad vykdomi žemo lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 0 balų reiškia, kad nevykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla.“

11 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Studijų sistemos sandara ir aukštojo mokslo kvalifikacijos 1.

Studijų sistemos sandara:

• 1) pakopinės studijos – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros

penktąjį lygį, kvalifikaciniam laipsniui arba mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti;

• 2) profesinės studijos – kvalifikacijai įgyti ir pasirengti savarankiškai

praktinei veiklai. 2. Pakopinės studijos gali būti šių pakopų: trumpoji – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti, pirmoji ir antroji

• kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro, magistro)

laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti. 3. Trumposios pakopos studijos grindžiamos profesine praktika. Asmenims, baigusiems trumpąsias trumposios pakopos studijas, suteikiama kvalifikacija, kolegijos išduoda studijų pažymėjimą, suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas aukštojoje mokykloje. 4. Pirmosios pakopos koleginės studijos grindžiamos profesine praktika ir ne žemesnio kaip patenkinamo lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pirmosios pakopos universitetinės studijos grindžiamos ne žemesnio kaip patenkinamo lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, baigusiems universitetines studijas, – bakalauro kvalifikaciniai laipsniai kvalifikacinis laipsnis, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka antrojoje studijų pakopoje magistrantūroje. 5.

5. Antrosios pakopos koleginės studijos grindžiamos

profesine praktika ir ne žemesnio kaip gero lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo

(meno) krypties (krypčių) taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Antrosios pakopos universitetinės studijos grindžiamos ne žemesnio kaip gero lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio magistro kvalifikacinis laipsnis, baigusiems universitetines studijas, – magistro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantis suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir

(arba) universiteto nustatyta tvarka tęsti studijas doktorantūroje. studijas magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai. 6. Pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje gali būti suteikiamas teologijos licenciato kvalifikacinis laipsnis; studijas teologijos licenciato kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai. 7. Teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti universitetines pirmosios ir antrosios pakopų studijas. 8. Trečiosios pakopos studijos grindžiamos ne žemesnio kaip labai gero lygio tam tikros mokslo (meno) krypties moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems disertaciją, meno projektą, suteikiami mokslo daktaro, meno daktaro laipsniai.

Doktorantūrą gali vykdyti doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos, taip pat doktorantūros teisę turinčios kitos mokslo ir studijų institucijos kartu su doktorantūros teisės neturinčiomis mokslo ir studijų institucijomis ir ar įmonėmis įmonės, įstaigomis, organizacijomis šio įstatymo 77 straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais. Doktorantūros teisę, tai yra teisę vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo

(meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. 9. Aukštojo mokslo kvalifikacijų atitiktį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygiams nustato Vyriausybė. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis yra nustatomas atliekant šio įstatymo 75¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą kas penkerius metus atliekamą ekspertinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygis yra nustatomas atliekant kas 5 metus vykdomą ekspertinį taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis apskaičiuojamas, nustačius mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos kokybės vertinimo balų reikšmes pagal atitinkamas mokslo (meno) kryptis ir vertinamas pagal penkių balų skalę, kur 5 balai reiškia, kad vykdomi puikaus lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 4 balai reiškia, kad vykdomi labai gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 3 balai reiškia, kad vykdomi gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 2 balai reiškia, kad vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis yra patenkinamas, 1 balas reiškia, kad vykdomi žemo lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir

(arba) meno veikla, 0 balų reiškia, kad nevykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla. Jeigu nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kurioje įvertintos mokslo (meno) krypties moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla atitiktų šio straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus, švietimo, mokslo ir sporto ministras Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali nustatyti vienoje ar keliose mokslo ir studijų institucijose tos mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo priemones. Šios priemonės įgyvendinamos vadovaujantis šio įstatymo 83¹ straipsnio nuostatomis.

Tai pačiai aukštajai mokyklai antrą kartą tos pačios mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo priemonės gali būti taikomos ne anksčiau kaip po 5 metų. Sudariusios specialiąsias sutartis, aukštosios mokyklos gali vykdyti studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas studijuoti pagal tų mokslo (meno) krypčių, dėl kurių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo susitarta, studijų programas. Pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, atliekamas pakartotinis tos mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimas. Jeigu atlikus pakartotinį mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą paaiškėja, kad aukštosios mokyklos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veikla neatitinka šio straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla nebegali vykdyti studentų priėmimo į aukštąją mokyklą studijuoti pagal tos krypties ir pakopos studijų programą. 10. Kartu su kvalifikaciniu laipsniu gali būti suteikiama kvalifikacija. Kvalifikaciją suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. Aukštojo mokslo kvalifikacijų atitiktį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygiams nustato Vyriausybė. 11. Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos Profesinio profesinio mokymo įstatyme, siūlymus. 12. Profesinės studijos yra medicinos, odontologijos, veterinarinės medicinos studijų krypčių rezidentūra, taip pat kitų Vyriausybės nustatytų krypčių studijos. 13.

13. Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal

užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir švietimo, ir mokslo ir sporto ministro įgaliotosios aukštosios mokyklos. Akademiniu pripažinimu laikomas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo įvardijama kvalifikacijos (išsilavinimo) vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos (išsilavinimo) vertė ketinant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Tarptautinėse sutartyse nustatytais atvejais galimas automatinis akademinis pripažinimas. 14. Įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos priskyrimą atitinkamai studijų krypčiai, kai studijų kryptis išsilavinimo dokumentuose nenurodyta, atlieka kvalifikaciją suteikusi aukštoji mokykla, jeigu tokios mokyklos nėra arba išsilavinimas įgytas užsienyje, – konsultacijas dėl priskyrimo atitinkamai studijų krypčiai teikia Studijų kokybės vertinimo centras.“

12 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„53 straipsnis. Trumposios, pirmosios ir antrosios

pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų vykdymo reikalavimai

1. Studijų metų pradžią ir pabaigą nustato aukštoji mokykla. Per studijų metus

studentams turi būti suteikiamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos. 2. Bendruosius studijų vykdymo reikalavimus tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. 3. Studijos yra nuolatinės formos ir ištęstinės formos. Baigus skirtingų formų studijas įgytas išsilavinimas yra lygiavertis. 4. Įprastinė Nuolatinė nuolatinės formos studijų vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Ištęstinės formos studijų vienų metų apimtis gali būti mažesnė kaip 45 studijų kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijų trukmė, nuolatinėms studijoms taikant 60 studijų kreditų normą.

5. Trumposios pakopos Trumpųjų studijų programų apimtis gali

būti 90 arba 120 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. 6. Pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. 7. Vientisųjų studijų programos apimtis gali būti 300 arba 360 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. 8. Antrosios pakopos Magistrantūros universitetinių studijų programos apimtis gali būti 60, 90 arba 120 studijų kreditų, koleginių studijų – 120 studijų kreditų. 9. Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis yra 60 studijų kreditų. Rezidentūros apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 10. Studijos vykdomos pagal studijų programas. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės. 11. Numatyti Trumposios, pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų programos, pagal atitinkamą studijų programą rezultatai studijų rezultatai turi atitikti derėti su tam tikros studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) apraše nustatytais studijų rezultatais aprašuose atitinkamai pakopai nustatytus studijų rezultatus. Studijų pakopų ir studijų krypčių (krypčių, krypčių grupės) aprašus rengia Studijų kokybės vertinimo centras, juos tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. 12. Trumposios pakopos Trumpųjų studijų programos turi atitikti profesinius standartus ir atitinkamos studijų krypties aprašą, jos turi būti suderintos su profesiniais standartais ir studijų krypčių aprašais ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo profesinio standarto ir atitinkamos studijų krypties aprašo patvirtinimo ar pakeitimo dienos. 13.

13. Studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir

daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti. 14. Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangą sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. Pirmosios ir antrosios pakopų pakopos studijų programos gali būti skirtos dviejų studijų krypčių kvalifikaciniams laipsniams įsigyti. Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. Kai aukštoji mokykla kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, negu įrašytas į studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai suteikia švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. 15. Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) vykdymo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. 16. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas ir bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla. 17. Pagal trumposios pakopos trumpųjų, koleginių pirmosios ir antrosios pakopų studijų programas programą numatytai numatytam studentų praktikai realioje darbo vietoje, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, praktiniam rengimui skiriama atitinkamai ne mažiau kaip trečdalis studijų programos apimties. 18.

18. Universitetai ir kolegijos gali vykdyti jungtines atitinkamai universitetinių

ar koleginių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai). Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija. 19. Kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti bendras trumpųjų studijų programas, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija. Trumposios pakopos studijų programas gali vykdyti kolegijos, vykdančios tam tikros studijų krypties koleginių studijų programas“. 13 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Dalinės studijos ir jų rezultatų įskaitymas

1Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį,

suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami aukštosios mokyklos išduodamu pažymėjimu. 2. Iki 10 procentų geriausiai kolegijas baigusių studentų, siekiančių įgyti kompetencijų ir gebėjimų tęsti studijas pagal magistrantūros studijų programą, atsižvelgus į jų studijų kolegijoje rezultatus, gali studijuoti pagal universiteto vykdomas išlyginamąsias ir (ar) papildomas studijas, valstybės finansuojamoje vietoje švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 23. Aukštosiose mokyklose įskaitomi:

• 1) aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo

(universiteto, kolegijos) aukštojoje mokykloje rezultatai;

• 2) aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų pagal kitą tos pačios aukštosios

mokyklos studijų programą rezultatai;

• 3) studentų dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai,

jeigu ši aukštoji mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka. 34.

34. Dalinių

studijų aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“

14 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,58

straipsnis. Diplomai, diplomo priedėliai, pažymėjimai

1Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijų programas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios

pakopos programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. 2. Asmenims, baigusiems koleginių studijų antrosios pakopos programą, išduodamas profesinio magistro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems universitetinių vientisųjų studijų ar magistrantūros studijų programą, išduodamas magistro diplomas ir diplomo priedėlis. 3. Asmenims, baigusiems doktorantūrą ir apgynusiems daktaro disertaciją (meno projektą), išduodamas mokslo (meno) daktaro diplomas. 4. Diplomo priedėlis yra neatskiriama profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro ir magistro diplomų dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame nurodomas studijų programos pavadinimas ir informacija apie pasiektus studijų rezultatus. 5. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas profesines studijas ar studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas. 6. Diplomų, diplomų priedėlių ir studijų pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras.“

15 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai,

dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai, mokslininkai emeritai, kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir

(ar) studijų veikloje.“

16 straipsnis.

Įstatymo papildymas 64¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 64¹ straipsniu:

„64¹ straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų tyrėjų

karjera

1. Mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjerą sudaro keturios

pakopos:

1) pradedantis tyrėjas – asmuo turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; jis vykdo mokslinę (meno) veiklą vadovaujant patyrusiam arba pirmaujančiam tyrėjui;

2) pripažintas tyrėjas – mokslininkas (meno daktaras), kurio mokslinė

(meno) veikla nėra visiškai savarankiška;

3) patyręs tyrėjas – mokslininkas (meno daktaras), pasiekęs mokslinės

(meno) veiklos savarankiškumo lygį;

4) pirmaujantis tyrėjas – savarankiškas mokslininkas (meno daktaras), pirmaujantis savo tyrimų ar mokslo (meno) srityje. 2. Kiekvienos pakopos mokslo ir studijų institucijų tyrėjų privalomas kompetencijas nustato Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi tarptautiniais tyrėjų karjeros formavimo Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir Europos aukštojo mokslo erdvėje principais ir kriterijais bei tyrėjų tarpinstitucinio ir tarptautinio judumo skatinimo principais.“

17 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis. Dėstytojai

1. Aukštųjų mokyklų dėstytojų

pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Tyrėjai arba pripažinti menininkai aukštosiose mokyklose gali užimti šias dėstytojų pareigybes: profesoriaus, docento, asistento, jaunesniojo asistento. Asmenys, nesantys tyrėjais arba pripažintais menininkais, aukštosiose mokyklose gali užimti šias dėstytojų pareigybes: vyresniojo lektoriaus, lektoriaus. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti asmenys gali užimti dėstytojo praktiko pareigas. 2.

2. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas pirmaujantis tyrėjas

arba pripažintas menininkas arba meno daktaras, vykdantis meno veiklą. Profesoriaus pareigas einantis pirmaujantis tyrėjas arba pripažintas menininkas mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno projektų tematiką ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. 3. Docento pareigas gali eiti mokslininkas ne žemesnės pakopos kaip patyręs tyrėjas arba pripažintas menininkas arba meno daktaras, vykdantis meno veiklą. Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas kolegijoje vieniems metams gali būti priimamas asmuo, turintis didelę praktinę patirtį dėstomojo dalyko (dalykų) srityje ir magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Docento pareigas einantis mokslininkas patyręs tyrėjas arba pripažintas menininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje. 4. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. Asistento pareigas gali eiti ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas arba pripažintas menininkas. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams. 5.

5. Į asistento pareigas gali

pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį kaip bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Jaunesniojo asistento pareigas gali eiti pradedantis tyrėjas. Jaunesnysis asistentas turi atlikti arba padėti atlikti dėstymo darbus. 6. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius kaip nustatyti šio straipsnio 2–5 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato aukštoji mokykla. Į vyresniojo lektoriaus pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį. Vyresnysis lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. 74. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. 8. Aukštosios mokyklos gali nustatyti įvairias dėstytojų praktikų pareigybes. Tokie dėstytojai dėsto, veda praktinius užsiėmimus, vadovauja studentų praktiniams darbams, supažindina studentus su mokslinių tyrimų taikymu praktikoje, padeda jiems atlikti taikomosios mokslinės veiklos darbus, perteikia jiems praktinio darbo žinias. Į šias pareigas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka priimami asmenys, turintys ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstymo srityje ir profesinių pasiekimų.

Atlikdami pareigas tokie dėstytojai privalo dirbti praktinį darbą dėstymo srityje ir turėti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka numatytas dėstymo kompetencijas. 96. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio straipsnio 2–57 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato aukštoji mokykla.“

18 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai

1. Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai yra

tyrėjai, einantys gali užimti šias mokslo darbuotojų pareigybes: vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai. 2. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pirmaujantis tyrėjas mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus. 3. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas ne žemesnės pakopos kaip patyręs tyrėjas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus. 4. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir vykdyti eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. 5. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą.

Mokslininko stažuotojo pareigas gali eiti ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas, apgynęs daktaro disertaciją kitoje institucijoje ne anksčiau kaip prieš 7 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos. Laikotarpis, kurio metu asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, į šį 7 metų laikotarpį neįtraukiamas. 6. Mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkų stažuotojų, minimalius kvalifikacinius reikalavimus, vadovaudamasi šio straipsnio 2–5 dalimis, nustato Lietuvos mokslo taryba. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pradedantis tyrėjas. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. 7. Mokslininko stažuotojo pareigas asmuo gali eiti tik kitoje, negu jis parengė daktaro disertaciją, institucijoje. Į mokslininko stažuotojo pareigas pretenduojantis asmuo turi būti apgynęs daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos. Laikotarpis, kurio metu asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, į šį 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio straipsnio 2–6 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucijos. Nustatydamos kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, mokslo ir studijų institucijos turi atsižvelgti į Lietuvos mokslo tarybos nustatytus reikalavimus dėl visų tyrėjų pakopų privalomų kompetencijų.“

8. Kitas tyrėjų pareigybes nustato mokslo ir studijų

institucijos. 9.

9. Kvalifikacinius mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų

pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus ir konkursų šioms pareigoms eiti, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucijos. Mokslo ir studijų institucijų nustatyti mokslo darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai negali būti žemesni, kaip Lietuvos mokslo tarybos nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Mokslo ir studijų institucijų nustatyti mokslo darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai institucijų nustatyta tvarka skelbiami viešai. 10. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgęs į Lietuvos mokslo tarybos siūlymus. 19 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Papildyti 67 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios studijų pakopų arba vientisųjų studijų studentai mokslo ir studijų institucijose gali užimti tyrėjo padėjėjo pareigas. Tyrėjo padėjėjas padeda tyrėjams, siekdamas įgyti pedagoginio, mokslinio darbo ir profesionalios veiklos patirties. Su tyrėjo padėjėjais sudaromos terminuotos darbo sutartys, trunkančios ne ilgiau kaip iki studijų aukštojoje mokykloje pabaigos ar studijų nutraukimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip 5 metų laikotarpiui. Tyrėjų padėjėjų priėmimo į pareigas reikalavimus ir jų darbo apmokėjimo sąlygas nustato mokslo ir studijų institucijos.“

20 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Asocijuotieji mokslininkai ir dėstytojai 1.

Asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo statusas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senato (akademinės tarybos) ar mokslo tarybos sprendimu gali būti suteikiamas toje mokslo ir studijų institucijoje pagal neterminuotą darbo sutartį dirbusiam mokslininkui ar dėstytojui, palaikančiam su šia institucija mokslinius ar meninius ryšius – rengiančiam su institucijos darbuotojais bendras mokslines ar menines publikacijas, vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros ar meno projektus, konsultuojančiam juos mokslo, meno ar pedagoginiais klausimais ar panašiai, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos šioje mokslo ir studijų institucijoje pabaigos, o asmenims, nurodytiems šio įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje, – ne ilgiau kaip 5 metus) dirbančiam kitur ne ilgiau kaip iki neterminuotos darbo sutarties pabaigos. 2. Asocijuotasis mokslininkas ar dėstytojas gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai buvo dirbta kitur., jeigu tam pritaria mokslo ir studijų institucijos senatas (akademinė taryba) ar mokslo taryba ir jeigu po pateikto prašymo grąžinti į ankstesnes pareigas yra atliekama jo neeilinė atestacija. Jeigu asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo veikla atlikus neeilinę atestaciją įvertinama teigiamai, su juo yra pasirašoma neterminuota darbo sutartis.“

21 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Dėstytojai, ir mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai gali

gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose. Šią paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos.

Dėstytojams, ir mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykstantiems į mokslines stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Šią paramą teikia Lietuvos mokslo taryba ir kitos valstybės institucijos.“

22 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„72 straipsnis. Priėmimas į mokslo ir studijų

institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas

1. Į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus

stažuotojus ir asmenis, nurodytus šio įstatymo 68 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje10 ir 11 dalyse, pareigas asmenys priimami darbui nemažiau kaip 0,25 darbo laiko normos viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Mokslo ir studijų institucijos nustatyti dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikaciniai reikalavimai ir privalomos mokslo ir studijų institucijos tyrėjų kompetencijos šios institucijos nustatyta tvarka skelbiami viešai šios institucijos interneto svetainėje. 2. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Viešas konkursas šio straipsnio 1 dalyje išvardytoms pareigoms eiti skelbiamas ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki numatomos darbo pradžios. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas mokslo ir studijų institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, šalies ir, jeigu tikslinga, tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Konkurso sąlygose inter alia, turi būti numatyta, kad pretendentas pateikia savo veiklos planą 5 metų laikotarpiui. 3. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki mokslo ir studijų institucijų dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje, arba kai mokslo ir studijų institucija panaikina pareigybę.

Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas mokslo ir studijų institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, šalies, ir, jeigu tikslinga, – tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, o aukštosiose mokyklose – papildomai ne mažiau kaip vienas iš jų – studentų atstovybės (jeigu jos nėra – studentų visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) deleguotas atstovas. Rengiant konkursą profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas. 4. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės mokslo ir studijų institucijoje laimėjusiu konkursą tom pačiom dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma terminuota neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti 5 metų laikotarpiui ir mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka tam pačiam laikotarpiui patvirtinamas su mokslo ir studijų institucijos veiklos planais ir prioritetais suderintas veiklos planas. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka vykdomas darbuotojo veiklos per šį laikotarpį vertinimas.

Jeigu likus 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos asmuo yra laikinai nedarbingas arba išėjęs nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ar tėvystės atostogų, jo veiklos vertinimas vykdomas pasibaigus laikinajam nedarbingumui ar grįžus iš šioje dalyje nurodytų atostogų. Laikotarpis, kuriuo asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Šioje dalyje nurodytas pareigas einančių asmenų veiklos vertinimo reikalavimus nustato mokslo ir studijų institucija. Šie reikalavimai turi būti ne žemesni kaip konkurso dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti reikalavimai ir apimti veiklos plano vykdymo įvertinimą. Jeigu šioje dalyje nurodytas pareigas einančio asmens veikla įvertinama neigiamai, jis Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Darbuotojas, kurio veikla įvertinama neigiamai, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Atleidžiamam darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama teigiamai, su dėstytoju ar mokslo darbuotoju tęsiami darbo santykiai sudarius neterminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms eiti. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu. 5. Mokslo ir studijų institucija gali nustatyti neterminuotos darbo sutarties pabaigą su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus. Tokiu atveju neterminuota darbo sutartis turi pasibaigti ne anksčiau kaip mokslo ir studijų institucijos nustatytą paskutinę studijų (mokslo) metų, kuriais mokslo darbuotojas ar dėstytojas sulaukia pensinio amžiaus, pabaigos dieną.

Nutraukus neterminuotą darbo sutartį, su pensinio amžiaus sulaukusiu mokslo darbuotoju ir dėstytoju gali būti tęsiami darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms eiti ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį. Tokiai terminuotai darbo sutarčiai turi pritarti universiteto senatas (kolegijos akademinė taryba, mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba), įvertinęs, kad šių darbuotojų darbas yra reikalingas siekiant užtikrinti mokslo ir studijų institucijoje vykdomų studijų programų ir (ar) mokslinių tyrimų tęstinumą. Tokia sutartis universiteto senato (kolegijos akademinės tarybos, mokslinių tyrimų instituto mokslo tarybos) pritarimu vieną kartą gali būti sudaroma pakartotinai. Sudarius pakartotinę terminuotą darbo sutartį asmenys yra atestuojami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, atestacijos laikotarpį skaičiuojant nuo paskutinės atestacijos, atliktos dirbant pagal neterminuotą darbo sutartį šioje mokslo ir studijų institucijoje, dienos. 56. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, o aukštosiose mokyklose – ne mažiau kaip vienas studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.

Dėstytojui ar mokslo darbuotojui, dirbančiam pagal neterminuotą darbo sutartį, laimėjus konkursą eiti kitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, jo darbo santykiai jam einant naujas pareigas tęsiami pagal neterminuotą darbo sutartį. Jeigu konkurso sąlygas atitinka vienintelis kandidatas, toje mokslo ir studijų institucijoje pagal neterminuotą darbo sutartį einantis docento, asistento, lektoriaus, vyresniojo mokslo darbuotojo ar mokslo darbuotojo pareigas, jis gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje (atitinkamai į profesoriaus, docento, vyresniojo lektoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo), be konkurso. 67. Mokslo ir studijų institucijų dėstytojams ir mokslo darbuotojams šių institucijų nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė atestacija. Neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas einantis asmuo atestuojamas kas 5 metai arba jam gali būti rengiama neeilinė atestacija mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka. Tokių asmenų atestacijos reikalavimus nustato mokslo ir studijų institucija. Šie reikalavimai turi būti ne žemesni kaip viešo konkurso dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti reikalavimai. Laikotarpis, kuriuo asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, taip pat ligos laikotarpis, trunkantis ilgiau kaip

3 mėnesius, į atestacijos laikotarpį neįtraukiamas. Neatestuotas darbuotojas

atleidžiamas iš darbo. Atleidžiamam darbuotojui taikomos garantijos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 7, 8, 9 dalyse. 8.

8. Neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu mokslo ir studijų

institucijos vadovo siūlymu ir darbuotojo sutikimu jo einamos tyrėjo pareigos gali būti keičiamos į kitas lygiavertes tos pačios pakopos tyrėjo pareigas (išskyrus mokslininko stažuotojo pareigas), jeigu darbuotojas atitinka toms pareigoms mokslo ir studijų institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 9. Mokslo ir studijų institucijos vadovo sprendimu asmenys į mokslo ir studijų institucijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas gali būti priimami be konkurso pagal terminuotą darbo sutartį. Tokie asmenys turi atitikti mokslo ir studijų institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Be konkurso asmenys, išskyrus asmenis, dalyvaujančius moksliniuose projektuose, priimami į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, sudarant terminuotą darbo sutartį. Šią sutartį galima pratęsti dar vienam ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Pakartotinai be konkurso į mokslo ir studijų institucijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas šie asmenys gali būti priimami ne anksčiau kaip praėjus 2 metams po terminuotos darbo sutarties pabaigos. Asmenys, kurių veikla mokslo ir studijų institucijoje šio straipsnio 4 dalyje aprašytu atveju buvo įvertinta neigiamai, ir neatestuoti asmenys be konkurso gali būti priimami tik į žemesnes pareigas. 10. Į mokslininko stažuotojo pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu ir įdarbinami pagal terminuotą darbo sutartį iki stažuotės, kuri trunka nuo vienų iki 3 metų, pabaigos. Kandidatai į šias pareigas turi atitikti ne žemesnius, kaip nustatyti šio įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje, reikalavimus. Viešo konkurso mokslininko stažuotojo pareigoms eiti sąlygas nustato mokslo ir studijų institucija. 11. Į jaunesniojo asistento ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas asmenys priimami mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka.

Kandidatai į šias pareigas turi atitikti ne žemesnius, kaip nustatyti šio įstatymo 65 straipsnio 5 dalyje ir 66 straipsnio 6 dalyje, reikalavimus. Su asmenimis, priimamais į jaunesniojo asistento ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, sudaromos terminuotos darbo sutartys, trunkančios ne ilgiau kaip iki jų doktorantūros studijų pabaigos. Šias sutartis galima pratęsti ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui.“

23 straipsnis. 72¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 72¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos ir

viešosios įstaigos (toliau šiame straipsnyje – institutai), administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), ir mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų (toliau kartu – darbuotojai) darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (mėnesinė alga), priedai ir priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą naktį nakties bei ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant darbą sąlygomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, premijos.“

2Pakeisti 72¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Pareiginės algos koeficientai yra šie:

1) instituto direktoriaus – 11,89–21,21;

2) instituto mokslinio sekretoriaus – 8,93–17,07;

3) vyriausiojo mokslo darbuotojo – 10,24–18,44;

4) vyresniojo mokslo darbuotojo – 8,93–14,32;

5) mokslo darbuotojo, tyrėjo mokslininko stažuotojo – 8,93–10,89;

6) jaunesniojo mokslo darbuotojo – 8,51–10,08.“

3Pakeisti 72¹ straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Instituto direktoriui nustatytos pareiginės algos, priedo, ir priemokos

ir premijos suma negali viršyti instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų praėjusių metų 4 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžių.

Instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų praėjusių metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas praėjusiais metais šiems darbuotojams apskaičiuotas bruto darbo užmokesčio lėšas (į jas įskaitomos darbo užmokesčio lėšos šių darbuotojų pareiginei algai, priedams, priemokoms ir premijoms) padalijus iš vidutinio sąlyginio tų metų jų darbuotojų skaičiaus ir gautą dalmenį padalijus iš 12. Tam tikro mėnesio vidutinis sąlyginis instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų skaičius apskaičiuojamas sudėjus visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių šių darbuotojų skaičių ir ne visą mėnesį, ne visą darbo dieną ar ne visą savaitę dirbančių šių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, skaičių. Vidutinis sąlyginis praėjusių metų instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų skaičius apskaičiuojamas sudėjus praėjusių metų kiekvieno mėnesio vidutinius sąlyginius šių darbuotojų skaičius ir šią sumą padalijus iš 12.“

4Pakeisti 72¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Institutų direktoriai gali dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą pagal

instituto savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (juridinio asmens dalyvių susirinkimo) ir direktoriaus susitarimą dėl papildomo darbo, fiksuojamą darbo sutartyje. Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams, tame pačiame institute papildomai einantiems mokslo darbuotojo arba kito tyrėjo pareigas, už darbą einant šias pareigas apmokama vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktų ir šio straipsnio 10–12 dalių nuostatomis.“

5Pakeisti 72¹ straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10.

Mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykdantiems tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektus arba ūkio subjektų užsakymus, šalių susitarimu (nurodant konkrečią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, susijusią su projekto ar užsakymo vykdymu, konkretų darbo valandų skaičių ir konkretų valandinį darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką) pareiginė alga nustatoma vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktais, juose nustatytus pareiginės algos koeficientus didinant ne daugiau kaip 3 kartus. Šiuo atveju darbo užmokestis mokamas iš tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektų lėšų, gautų iš tarptautinių organizacijų, arba ūkio subjektų skiriamų lėšų jų užsakymams vykdyti.“

6Pakeisti 72¹ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams gali būti mokami:

1) priedas už einamas šias vadovaujamas pareigas: instituto mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo – iki 25 procentų pareiginės algos dydžio; instituto struktūrinio padalinio (skyriaus, laboratorijos, kito struktūrinio padalinio, kurio pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir (ar) eksperimentinė plėtra, taip pat šiam padaliniui instituto įstatuose prilyginto kito padalinio) vadovo ir jo pavaduotojo – iki 15 procentų pareiginės algos dydžio;

2) priedas už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) atlikimą;

3) priemoka už laikinai nesančio darbuotojo funkcijų (pareigų) arba rašytiniu darbuotojo sutikimu, už papildomų darbų atlikimą.“

7Pakeisti 72¹ straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12.

Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams šio straipsnio 7 dalyje nurodyto priedo ir priemokos suma, o institutų mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams – šio straipsnio 11 dalyje nurodytų priedų ir priemokos suma neturi viršyti 300 procentų jiems nustatytos pareiginės algos dydžio, tačiau priedų ir priemokų dalis, išmokėta iš valstybės biudžeto lėšų (išskyrus pajamų įmokų į valstybės biudžetą lėšas), neturi viršyti jiems nustatytos pareiginės algos dydžio.“

8Pakeisti 72¹ straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Pakviestiems dirbti užsienio mokslo darbuotojams ir

kitiems tyrėjams institutų nustatyta tvarka gali būti nustatomas individualus atlyginimas už darbą, neatsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nustatytus pareiginės algos koeficientus, tačiau neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui.“

24 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 73 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Mokslo ir studijų institucijos studentai, dėstytojai ir mokslininkai ir

kiti tyrėjai turi teisę Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka burtis į sąjungas ir kitas asociacijas.“

2Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Mokslo ir studijų institucijų studentų sąjungos ir organizacijos, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos, studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali gauti lėšų iš Lietuvos mokslo tarybai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslo tarybos nustatyta tvarka.“

25 straipsnis. 75³ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 75³ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Kolegijoms taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti 2023 metais skiriama ne mažiau kaip 10 procentų, 2024 metais – ne mažiau kaip 15 procentų, 2025 ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 20 procentų kolegijų bazinio finansavimo lėšų.“

26 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 77 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems

trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų ir sveikatos priežiūros specialistų rengimo – pagal studijų programas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius.“

2Pakeisti 77 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio

straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos tol, kol atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra ne didesnė kaip didžiausia leistina toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje. Kai atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra didesnė nei didžiausia leistina toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje, valstybės finansavimas mažinamas ta dalimi, kuri viršija didžiausią leistiną atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalį. Didžiausia leistina atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis yra 25 procentai nuo priėmimo metais tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka užfiksuoto valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus.“

3Pakeisti 77 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8.

Valstybės Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus skaičių ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupes bei galimą nuokrypį tarp studijų krypčių grupių tvirtina švietimo, ir mokslo ir sporto ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes, ir Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas pagal aukštąsias mokyklas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą.“

4. Pakeisti 77

straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.

Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos mokslo ar meno srities doktorantus taip pat į ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymas pagal mokslo ir meno kryptis ir mokslo ir studijų institucijas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“

5. Pakeisti 77

straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų

doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, įstaigai, organizacijai, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo.“

6. Pakeisti 77

straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus

valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal specialybes studijų programas, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdomąjį ugdymo sričių dalyką arba ugdymo sričių dalykų grupes).“

27 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 85 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti

taip:

„85 straipsnis. Valstybinių mokslo ir studijų

institucijų buhalterinė finansinė apskaita, atskaitomybė ir auditas“. 2. Pakeisti 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų buhalterinę

finansinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.“

28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1Šis įstatymas, išskyrus 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12,

13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnius, šio straipsnio 7 dalį, įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 25, 26 ir 27 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 1, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23 ir 24 straipsniai įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 4. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 11, 12 ir 14 straipsniai įsigalioja 2029 m. sausio 1 d. 6.

6. Šio įstatymo nuostatos taikomos mokslo ir studijų institucijų

dėstytojams ir mokslo darbuotojams, priimtiems į pareigas nuo 2023 m. liepos 1 d. Iki 2023 m. liepos 1 d. priimtų į pareigas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų pareigos ir kitos darbo sąlygos gali būti keičiamos atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas tik šių darbuotojų sutikimu. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos mokslo taryba, švietimo, mokslo ir sporto ministras, mokslo ir studijų institucijos iki šio įstatymo atitinkamų straipsnių įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2022-06-02 · the official register ↗

58629a67-aafa-46f9-841b-1e3368eeb7f3

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ

ĮSTATYMO NR. 242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52,

53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 71, 72, 72¹,73, 75³, 77, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO papildymo 64¹ straipsniU ĮSTATYMO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ

ĮSTATYMO NR. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75²,

75³, 76, 77, 82, 83 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 9 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 76¹, 76², 83¹

STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO

NR. XIV-654 3 ir 16 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

IR

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR

KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMO

NR. XIII-198 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų

tikslas ir uždaviniai. Priežastys – Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. 242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 71, 72, 72¹, 73, 75³, 77, 85straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 64¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau

• Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo

Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) sukuria prielaidas įgyvendinti dalį Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio

11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos

Vyriausybės programos“ (toliau – Programa), ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.

155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų

įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Planas) darbų, susijusių su moderniu, efektyviu ir į misiją orientuotu studijų ir mokslo sistemos valdymu ir aukštųjų mokyklų vykdomos studijų ir mokslo (meno) veiklos kokybės tobulinimu. Viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria Lietuvos mokslo sektorius, – kritinės tyrėjų masės, reikalingos proveržiui mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) srityje, trūkumas. 2019 m. duomenimis, tyrėjų dalis Lietuvos mokslo ir studijų institucijose (toliau – MSI) (0,46 proc.) yra artima ES vidurkiui (0,39 proc.), skiriamas finansavimas

• ženkliai mažesnis (išlaidos MTEP aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose vienam Lietuvos tyrėjui per metus sudarytų 40 tūkst. Eur, kai vidutiniškai ES vienam tyrėjui tenka net tris kartus daugiau – 120 tūkst. Eur)[1]. Tokia situacija turi neigiamą poveikį MSI pritraukiant geriausius kandidatus ir juos išlaikant,

tyrėjų motyvacijai ir produktyvumui, MSI veiklos tvarumui ir rezultatų kokybei[2]. Perpus mažesnis doktorantūros absolventų skaičius nei vidutiniškai ES (Lietuvoje 0,9 naujų daktaro laipsnį įgijusiųjų tūkstančiui gyventojų, vidutiniškai ES – 1,9)[3] ir nedidelis užsienio talentų pritraukimo procentas (Lietuva – 6,8 proc. nuo visų doktorantų sudaro doktorantai iš užsienio šalių, kai ES vidurkis daugiau kaip 20 proc.)[4] identifikuoja ir menką konkurenciją dėl tyrėjų pozicijų Lietuvos mokslo sistemoje. Tyrėjų, turinčių užsienio šalies pilietybę, dalis šalies MSI – nedidelė, tačiau paskutinius kelerius metus pastebimas nuoseklus jų skaičiaus augimas (pvz., 2016–2017 m. tyrėjai iš užsienio sudarė 0,5 proc.

Lietuvos mokslinių tyrimų institutuose bei 2,4 proc. – universitetuose. Po trejų metų, 2019–2020 m. tyrėjai iš užsienio sudarė atitinkamai 1,4 proc. ir 4,8 proc.[5]). Sąlyginai nedidelei, tarptautiniu mastu pajėgiai konkuruoti mokslo bendruomenei yra sudėtinga lygiavertiškai su stipriausiomis ES šalimis dalyvauti ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, MSI bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos pastangos, vengiant greito rezultato ir greito lėšų įsisavinimo nuostatų dominavimo. Pirmoji ir būtiniausia priemonė, sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas, – padaryti mokslininko karjerą patrauklią gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tik išaugus kritinei masei gabiausių žmonių, atsirastų galimybės didinti tarptautinio lygio mokslinių tyrimų apimtis, o kartu stiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas MTEP finansavimas. Tyrėjų karjeros patrauklumui mūsų šalyje didinti siekiama įdiegti tyrėjų karjeros modelį, apibrėžtą ES dokumentu „European Framework for research careers“[6], kuriame nustatytos keturios tyrėjų karjeros pakopos ir kuriuo siekiama įteisinti vienodą karjeros kelią visiems tyrėjams. Šio tyrėjų karjeros modelio įdiegimas Lietuvoje prisidėtų prie karjeros patrauklumo didinimo Lietuvos tyrėjams, padės pritraukti užsienio tyrėjus ir kartu sustiprins konkurenciją.

Tokio tyrėjų karjeros modelio įdiegimas atitiktų Europos mokslinių tyrimų erdvės ir Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse vyraujančią praktiką. Neužtikrinus sąlygų tyrėjų karjeros patrauklumui stiprinti, investicijos į MTEPI infrastruktūrą, aukšto lygio žinių kūrimą ir komercinimą bei tarptautinį bendradarbiavimą neduos laukiamo efekto[7]. Šiuo metu nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, nei kiti įstatymai nereglamentuoja Lietuvos mokslo tarybos valdybos narių ir ekspertų komitetų narių darbo apmokėjimo, nors pagal konstitucinę doktriną dėl teisingo apmokėjimo už darbą toks reglamentavimas įstatyme yra būtinas. Tikslas – išgryninti MSI tikslus, tobulinti mokslo ir studijų sistemos valdymą ir gerinti studijų ir mokslo (meno) veiklos kokybę, sukurti teisinio reguliavimo sąlygas, reikalingas tyrėjų karjeros patrauklumui didinti ir reglamentuoti apmokėjimą iš valstybės biudžeto lėšų asmenims, paskirtiems į Lietuvos mokslo tarybos valdybos narius ir ekspertinių komitetų narius. Uždaviniai

1 uždavinys. Siekti modernaus ir efektyvaus

mokslo ir studijų sistemos valdymo. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. KT15-N10/2018 ir, išryškėjus Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ) nepakankam teisiniam reglamentavimui praktiškai 2017–2020 m. vykdant valstybinių universitetų tinklo optimizavimo priemones, patikslinti 27, 28, 35, 38, 39 straipsnius, išsamiau reglamentuojant universitetų ir kolegijų reorganizavimo ir likvidavimo procedūras. 2 uždavinys.

2 uždavinys. Išgryninti mokslo ir studijų

institucijų veiklos tikslus, siekiant gerinti studijų ir mokslo veiklos kokybę bei koncentruoti išteklius:

2.1. įgyvendinti Programos 54.2 papunktį („Aiškios universitetų ir

kolegijų misijos. Išgryninsime universitetų ir kolegijų misijas, kokybės reikalavimus, aiškiai diferencijuosime aukštojo mokslo lygius ir įgyjamas kompetencijas (...)“, pakeičiant MSĮ 10, 11, 52, 53 straipsnius, nustatant aukštosioms mokykloms kokybinius reikalavimus, siejamus su mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos (toliau – MTEP (meno) veikla) rezultatais kiekvienai (išskyrus trumpųjų) studijų pakopai; sudarant teisines prielaidas kolegijoms, kurių taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla atitinkamoje (atitinkamose) mokslo (meno) kryptyje (kryptyse) tenkina nustatytus reikalavimus, vykdyti antrosios pakopos studijas; įteisinant universiteto statute numatytą akademinį padalinį, kuris steigiamas nepažeidžiant aukštosios mokyklos autonomijos ir kuriame gali būti vykdomos Vyriausybės nustatytos studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) visų pakopų studijos; įteisinti kiekvienai studijų pakopai taikytinus MTEP (meno) veiklos vertinimo kriterijus ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį jiems pasiekti;

2.2. atsižvelgus į tai, kad siūloma įteisinti koleginių studijų antrąją

studijų pakopą, taip pat į tai, kad ir dabar kolegijų absolventams stojant į magistrantūrą nėra privalomų papildomųjų studijų, atsisakyti specialios papildomųjų studijų stojantiems į magistrantūrą kolegijų absolventams finansavimo schemos, nustatytos 56 straipsnio 2 dalyje;

2.3. siūloma didinti finansavimą kolegijoms MTEP ir meno veiklai

plėtoti, skiriant 2024 m. ne mažiau kaip 15 procentų, 2025 ir vėlesniais metais

• ne mažiau kaip 20 procentų kolegijų bazinio finansavimo lėšų (75³ straipsnio 4 dalis).

Išgryninsime universitetų ir kolegijų misijas, kokybės reikalavimus, aiškiai diferencijuosime aukštojo mokslo lygius ir įgyjamas kompetencijas (...)“, pakeičiant MSĮ 10, 11, 52, 53 straipsnius, nustatant aukštosioms mokykloms kokybinius reikalavimus, siejamus su mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos (toliau – MTEP (meno) veikla) rezultatais kiekvienai (išskyrus trumpųjų) studijų pakopai; sudarant teisines prielaidas kolegijoms, kurių taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla atitinkamoje (atitinkamose) mokslo (meno) kryptyje (kryptyse) tenkina nustatytus reikalavimus, vykdyti antrosios pakopos studijas; įteisinant universiteto statute numatytą akademinį padalinį, kuris steigiamas nepažeidžiant aukštosios mokyklos autonomijos ir kuriame gali būti vykdomos Vyriausybės nustatytos studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) visų pakopų studijos; įteisinti kiekvienai studijų pakopai taikytinus MTEP (meno) veiklos vertinimo kriterijus ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį jiems pasiekti;

2.2. atsižvelgus į tai, kad siūloma įteisinti koleginių studijų antrąją

studijų pakopą, taip pat į tai, kad ir dabar kolegijų absolventams stojant į magistrantūrą nėra privalomų papildomųjų studijų, atsisakyti specialios papildomųjų studijų stojantiems į magistrantūrą kolegijų absolventams finansavimo schemos, nustatytos 56 straipsnio 2 dalyje;

2.3. siūloma didinti finansavimą kolegijoms MTEP ir meno veiklai

plėtoti, skiriant 2024 m. ne mažiau kaip 15 procentų, 2025 ir vėlesniais metais

• ne mažiau kaip 20 procentų kolegijų bazinio finansavimo lėšų (75³ straipsnio 4 dalis). 2.4. siekiant teisėkūros principų aiškumo patikslinti nuostatas, susijusias su Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis. 3 uždavinys.

3 uždavinys. Studijų

ir mokslo veiklos reglamentavimo tobulinimas siekiant sklandžiai taikyti MSĮ praktikoje:

3.1. siekiant aiškumo patikslinti 52 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad pačios

aukštosios mokyklos gali nustatyti tvarką, kaip priimami asmenys, įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį, studijuoti doktorantūroje; 3.2. siekiant gerinti specialistų rengimo atitiktį darbo rinkai, sustiprinti reikalavimą studentų praktiniam rengimui, keičiant 53 straipsnio 17 dalį;

3.3. siekiant eliminuoti perteklinį reguliavimą patikslinti 53

straipsnio 5, 6, 7, 11, 14, 19 dalis; 3.4. siekiant teisinio aiškumo, patikslinti 58 straipsnį. 4 uždavinys. Sudaryti teisines prielaidas pokyčiams efektyviau vykdyti ir planuoti priėmimo procesą bei paskirstyti finansavimą studijoms:

4.1. siekiant

centralizuotai vykdyti asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgaliotos institucijos patikslinti 59 straipsnio 7 dalį. 4.2. siekiant sudaryti galimybes užtikrinti sveikatos priežiūros specialistų tinkamą rengimą ir tikslesnį planavimą, patikslinti 77 straipsnio 4 dalį;

4.3. siekiant konkurenciją dėl kiekvieno

studento transformuoti į sutelktas pastangas dėl studijų kokybės, studijų laikotarpiu sumažinant pavienio studento įtaką studijų finansavimui iš valstybės biudžeto, patikslinti 77 straipsnio 6 dalį;

4.4. siekiant sudaryti galimybes universitetams laisviau vykdyti

priėmimą į magistrantūros studijas, suteikiant daugiau laisvės pačioms aukštosioms mokykloms, valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių paskirstyti pagal mokslo ir meno kryptis ir (arba) jų grupes ir mokslo ir studijų institucijas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą tvarką, patikslinti 77 straipsnio 8, 9, 10, 11 dalis. 5 uždavinys.

5 uždavinys. Nustatyti aiškiai apibrėžtus

tyrėjo karjeros etapus bei didinti tyrėjo karjeros stabilumą, taip pat nustatyti, kad Lietuvos mokslo tarybos valdybos nariams ir ekspertų komitetų nariams už jų veiklą būtų apmokama įstatymo nustatyta tvarka:

5.1. siekiant nustatyti, kad Lietuvos mokslo

tarybos valdybos nariams ir komitetų nariams už jų veiklą būtų apmokama Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka, patikslinti 15 straipsnio 9 dalį;

5.2. siekiant nustatyti tyrėjų karjeros

suskirstymą į keturias pakopas pagal tyrėjų patirtį ir mokslinės veiklos aktyvumą, papildyti įstatymą 64¹straipsniu ir įteisinti, kad kiekvienos pakopos tyrėjų privalomas kompetencijas nustatytų Lietuvos mokslo taryba;

5.3. siekiant tyrėjo karjeros pakopas susieti

su konkrečiomis aukštųjų mokyklų dėstytojų bei mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybėmis, patikslinti 65, 66 straipsnius. Siekiant apibrėžti naują „tyrėjo padėjėjo“ pareigybę, papildyti 67 straipsnį 2¹ dalimi;

5.4. siekiant viešo, skaidraus, dėstytojų ir

mokslo darbuotojų priėmimo į pareigas teisinio reglamentavimo ir darbo santykių stabilumo principų įgyvendinimo, patikslinti 72 straipsnį;

5.5. siekiant sumažinti disproporcijas, nustatant

mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestį, taip pat siekiant sudaryti sąlygas mokslo ir studijų institucijų vadovams daugiau laiko skirti mokslo ir studijų institucijos valdymui ir jos darbo organizavimui, patikslinti 72¹ straipsnio 9, 12 dalis;

5.6. siekiant vartojamų sąvokų

aiškumo, patikslinti 4 straipsnio 17 dalį, 60 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio

3 dalį, 72¹ straipsnio 1, 8, 10, 11, 15

dalis, 73 straipsnio 1, 2 dalis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Vyriausybė. Įstatymų projektus parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų

projektuose aptarti teisiniai santykiai. Su 1 uždaviniu (Siekti modernaus ir efektyvaus mokslo ir studijų sistemos valdymo) susijusių teisinių santykių reglamentavimas. Šiuo metu galiojančio MSĮ 27 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės aukštosios mokyklos tarybos funkcijas, bei 38 ir

39 straipsnių, reglamentuojančių valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą ir

likvidavimą, nuostatos ta apimtimi, kiek tai susiję su aukštosios mokyklos tarybos funkcija teikti teisės aktų projektus tiesiogiai Seimui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsniui, pagal kurį aukštoji mokykla nėra įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos Seimo (toliau

• Seimas) teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisės subjektas, o valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimą reglamentuojančios nuostatos yra neišsamios, todėl sukuria prielaidas

Vyriausybės ir Seimo priimamų sprendimų konstitucingumo kvestionavimui; MSĮ 35 straipsnyje nustatyti reikalavimai aukštosios mokyklos statuto turiniui, taip pat išdėstytos nuostatos, susijusios su statuto priėmimu, jo keitimu bei tvirtinimu, tačiau nenumatyta, kad Seimui arba Vyriausybei tvirtinant statutą būtų atsižvelgiama į aukštosios mokyklos tarybos (akademinės tarybos) nuomonę;

39 straipsnyje, kuris reglamentuoja valstybinės aukštosios mokyklos

likvidavimą, yra nuostata, pagal kurią sprendimas likviduoti aukštąją mokyklą priimamas, jai praradus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Siūloma, kad aukštosios mokyklos taryba (akademinė taryba), suderinusi su senatu (akademine taryba), teiktų Vyriausybei teisės aktų projektus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano, parengtus Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Su 2 uždaviniu (Išgryninti mokslo ir studijų institucijų veiklos tikslus, siekiant gerinti studijų ir mokslo veiklos kokybę bei koncentruoti išteklius) susijusių teisinių santykių reglamentavimas: 2.1. šiuo metu galiojančiame MSĮ yra nustatyta, kad universitetuose atliekami tarptautinio lygio MTEP ir (arba) plėtojamas profesionalusis menas ir vykdomos šia veikla grindžiamos studijos, o kolegijose

• vykdomos koleginės studijos, grindžiamos profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir (arba) profesionaliuoju menu, tačiau MTEP (meno) veikla ir vykdomos studijos nėra susieti rezultatais, tai yra universitete gali būti vykdomos studijos, net jei MTEP (meno) veiklos rezultatai yra žemo lygio ar kolegijų atveju – taikomieji moksliniai tyrimai visai nevykdomi. Tokie atvejai nustatyti 2018 m. atlikus MTEP palyginamąjį ekspertinį ir kasmetinį vertinimą;

2.2. šiuo metu galiojančio MSĮ 56 straipsnio 2

dalis neįgyvendinama, nes dabartinis reglamentavimas sudaro išskirtines sąlygas tik kolegijų absolventams pretenduoti į magistrantūrą, neatsižvelgiant į tai, kad universitetų I pakopos absolventams taip pat gali reikėti papildomų studijų, kai jų pasirinkta magistrantūros studijų kryptis nesutampa su baigtų bakalauro studijų kryptimi. Nuostatai įgyvendinti reikėtų didelių administravimo išlaidų ir papildomų valstybės biudžeto lėšų.

Neįmanoma ir objektyvi kolegijų absolventų atranka, nes ne tik absolventų studijų vertinimai, bet ir studijų turinys bei įgyti studijų rezultatai nevienodi ne tik skirtingose kryptyse, bet ir tarp tos pačios krypties studijų programų toje pačioje /skirtingose kolegijose;

2.3. šiuo metu galiojančio MSĮ 75³ straipsnio 4 dalis

numato, kad kolegijoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skiriama ne mažiau kaip 10 procentų nuo kolegijų bazinio finansavimo lėšų. Su 3 uždaviniu (Studijų ir mokslo veiklos reglamentavimo tobulinimas siekiant sklandžiai taikyti MSĮ praktikoje) susijusių teisinių santykių reglamentavimas:

3.1. 52 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad magistro kvalifikacinis

laipsnis suteikia teisę tęsti studijas doktorantūroje, tačiau tai nėra absoliuti sąlyga – aukštosios mokyklos nustato ir papildomų sąlygų ar apribojimų (pvz., baigusiesiems kitos studijų krypties studijas) stojantiesiems, todėl siūloma įteisinti susiklosčiusią praktiką;

3.2. 53 straipsnio 17 dalyje

nustatytas reikalavimas atlikti 30 arba 40 (priklausomai nuo studijų programos apimties – 90 arba 120) studijų kreditų apimties praktiką taikomas tik trumposios studijų pakopos studentams, nors praktinis rengimas aktualus visoms konkrečiai profesijai specialistus rengiančioms studijų programoms; 3.3.

53 straipsnio 5, 6, 7 dalyse nustatyta, kad maksimali studijų

programos apimtis gali būti tik studijų krypčių aprašuose nustatytais atvejais, tačiau ne visi aprašai yra parengti /atnaujinti, todėl tai gali būti laikytina pertekliniu reguliavimu; 11 dalis nustato pernelyg griežtą studijų programos atitiktį konkrečios studijų krypties aprašo reikalavimams ir taip galimai riboja naujų studijų (pvz., tarpkryptinių) modelių atsiradimą ir įgyvendinimą; 14 dalyje nustatyta, kad tik pirmosios pakopos studijų programos gali būti skirtos dviejų krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti, nors praktikoje randasi poreikis ir antrojoje studijų pakopoje (šiuo metu tokios studijų programos įregistruotos kaip vienos studijų krypties programos, pvz., Medicinos biologija, Medicinos genetika); 19 dalis nėra įgyvendinama ir neplanuojamas bendrų kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos trumpųjų studijų programų poreikis;

3.4. 58 straipsnyje reglamentuojami diplomai ir diplomo priedėlis

neapima trumpųjų studijų, taip pat antrosios koleginių studijų pakopos, kurią Įstatymo projektu siūloma įteisinti. Su 4 uždaviniu (Sudaryti teisines prielaidas pokyčiams efektyviau vykdyti ir planuoti priėmimo procesą bei paskirstyti finansavimą studijoms) susijusių teisinių santykių reglamentavimas:

4.1. MSĮ 59 straipsnio 7 dalyje šiuo metu nėra numatytas centralizuotas

visų asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimo organizavimas.

Susiklosčiusi praktika, kai į valstybės nefinansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas aukštosios mokyklos priima institucinio priėmimo metu, dalis stojančiųjų priėmimo duomenų nepatenka arba ne laiku patenka į Studentų registrą, į profesines rezidentūros studijas medicinos studijas vykdantys universitetai jau dabar vykdo bendrą priėmimą, o priėmimas į pedagogines profesines studijas vykdomas į kiekvieną aukštąja mokyklą atskirai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kaip kompetentinga institucija, atsakinga už pedagogo profesijos reglamentavimą, negauna dalies duomenų, reikalingų priimti sprendimus dėl profesinių pedagoginių studijų valstybės finansuojamų studijų vietų planavimo, paramos, skirtos šių studijų studentams, skatinti paskirstymo;

4.2. MSĮ 77 4 dalyje nėra numatytos galimybės planuoti sveikatos

priežiūros specialistų rengimą pagal studijų programas. Todėl nėra užtikrinama galimybė priimti į valstybei būtinas studijų programas;

4.3. dabartinė studijų finansavimo tvarka skatina dėmesį sutelkti

labiau ties studentų skaičiaus išlaikymu, bet ne ties studijų kokybe, nes studijų finansavimas priklauso nuo kiekvieno studento ir yra pernelyg jautrus studentų skaičiaus pokyčiui studijų laikotarpiu. Iškraipomos vidinės kokybės užtikrinimo sistemos, nes, pašalinus studentą, prarandamas ir jam skirtas finansavimas. Šiuo metu finansavimas skiriamas pagal faktinį studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, skaičių ir, jeigu studijų laikotarpiu studentas pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama, tai studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka tik iki biudžetinių metų pabaigos ir vėliau neskiriamas.

Studijų finansavimo modelis netiesiogiai veikia vidines studijų kokybės užtikrinimo sistemas. Toks griežtas finansavimo susiejimas su studentu skatina studijų laikotarpiu vengti studentų „nubyrėjimo“ arba kiek įmanoma jį mažinti ir išlaikyti kuo didesnį studentų skaičių, nepaisant jų motyvacijos ir gebėjimo studijuoti. Ypač tose studijų kryptyse, kur valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius užtikrina galimybę patekti visiems, tenkinantiems minimalius reikalavimus, aktualu, kad aukštosioms mokykloms būtų sudaroma galimybė „nubarstyti“ studentus neprarandat valstybės finansavimo;

4.4. MSĮ 77 straipsnyje numatytas gana smulkus magistrantūros valstybės

finansuojamų studijų vietų reguliavimas, nors po ilgai trunkančio ir nemažą administracinę naštą aukštosioms mokykloms keliančio planavimo proceso, sužinojus priėmimo rezultatus, kiekvienais metais atitinkamai koreguojamas priėmimo planas. Valstybės finansuojamų studijų vietų nuokrypis nuo studijų planavimo pradžios pagal studijų krypčių grupes vidutiniškai siekia iki 25 procentų. Tad akivaizdu, kad magistrantūros studijų procesą reikia daryti laisvesnį ir mažiau reguliuojamą. Šio straipsnio nuostatos taip pat nenumato, kokia tvarka švietimo, mokslo ir sporto ministras paskirsto valstybės finansuojamas vietas magistrantūros ir doktorantūros studijoms.

Su 5 uždaviniu (Nustatyti aiškiai apibrėžtus tyrėjo karjeros etapus bei didinti tyrėjo karjeros stabilumą, taip pat nustatyti, kad Lietuvos mokslo tarybos valdybos nariams ir komitetų nariams už jų veiklą būtų apmokama Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka) susijusių teisinių santykių reglamentavimas: 5.1. šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 375 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ nustato, kad iki šio nutarimo įsigaliojimo patvirtintiems Lietuvos mokslo tarybos valdymo organų ir ekspertų komitetų nariams už jų veiklą Lietuvos mokslo taryboje mokamos išmokos Lietuvos mokslo tarybos nuostatų 56 punkte nustatyta tvarka. Nėra nustatyta, kaip bus apmokama naujai paskirtiems valdybos ir ekspertų komitetų nariams. Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas nėra taikomas Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų nariams;

5.2. galiojančioje MSĮ redakcijoje tyrėjo sąvoka apibrėžiama labai

plačiai (4 straipsnio 28 dalis), nekonkretizuojama, kokius kriterijus turėtų atitikti tyrėjas, dirbantis mokslo ir studijų institucijoje, kaip keičiasi tyrėjo karjera priklausomai nuo jo mokslinės patirties, kompetencijos ir indėlio į mokslo ir studijų institucijos mokslinę veiklą;

5.3. MSĮ 65 straipsnis numato, kad dėstytojų pareigybės yra

profesorius, docentas, lektorius, asistentas.

Taip pat numato, kad į profesoriaus ir docento pareigas gali pretenduoti mokslininkas (tyrėjas, turintis mokslo daktaro laipsnį), į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį, į asistento pareigas – asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat numatyta, kokias pagrindines akademines veiklas turi vykdyti į pareigas pretenduojantis asmuo. Kvalifikacinius reikalavimus nustato aukštoji mokykla. Šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija neapibrėžia mokslinės veiklos reikalavimų dėstytojams. MSĮ 66 straipsnis numato, kad mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai. Taip pat numato, kad išskyrus jaunesnįjį mokslo darbuotoją, kitų pareigybių asmenys turi būti mokslininkai. Mokslo darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai yra nustatomi aukštosios mokyklos ir jie negali būti žemesni negu Lietuvos mokslo tarybos nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Kvalifikacinius mokslininko stažuotojo pareiginius reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras atsižvelgęs į Lietuvos mokslo tarybos siūlymus;

5.4. MSĮ 72 straipsnis numato, kad asmenys į mokslo ir studijų

institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus, priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Likus 3 mėnesiams iki kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Su asmeniu, antrą kartą laimėjusiu viešą konkursą, sudaroma neterminuota darbo sutartis; 5.5.

MSĮ 72¹ straipsnio 9 dalis numato, kad institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams, tame pačiame institute papildomai einantiems mokslo darbuoto pareigas, už darbą einant šias pareigas yra apmokama vadovaujantis įstatymo nuostatomis, o 12 dalis numato, kad priedų ir priemokos suma neturi viršyti 300 procentų institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams;

5.6. 4 straipsnio 17 dalyje, 60 straipsnio 1 dalyje, 71 straipsnio 3

dalyje, 72¹ straipsnio 1, 8, 10, 11, 15 dalyse, 73 straipsnio 1,2 dalyse apibrėžiant mokslo ir studijų personalą, akademinę bendruomenę, reglamentuojant kitus su mokslo ir studijų personalu, akademine bendruomene susijusius straipsnius yra vartojama sąvoka „kiti tyrėjai“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Su 1 uždaviniu (Siekti modernaus ir efektyvaus mokslo ir studijų sistemos valdymo) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Naujas reglamentavimas eliminuos MSĮ prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir sudarys galimybes Vyriausybei ir Seimui efektyviai realizuoti savo, kaip valstybės institucijų, privalančių užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą, teises, sprendžiant aukštųjų mokyklų reorganizavimo ir likvidavimo klausimus, panaikins prielaidas Vyriausybės ir Seimo priimamų sprendimų konstitucingumo kvestionavimui.

Siūloma nustatyti, kad aukštosios mokyklos taryba, suderinusi su senatu (akademine taryba), aukštosios mokyklos statuto, reorganizavimo sąlygų ar likvidavimo plano projektus pateikia ne Seimui, o Vyriausybei ir kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo (likvidavimo) priima Seimas Vyriausybės teikimu, o dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo (likvidavimo) – Vyriausybė švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu; taip pat siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į valstybinių universitetų tinklo optimizavimo praktiką, siūloma papildyti 27, 28, 38, 39 straipsnius nuostatomis, išsamiau reglamentuojančiomis valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą, nustatant, kad sprendimai dėl universiteto (kolegijos) reorganizavimo priimami dviem etapais Vyriausybės (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos) teikimu, įvertinus aukštosios mokyklos tarybos nuomonę: I etape Seimas (Vyriausybė) pritaria reorganizuoti universitetą (kolegiją); II etape – aukštoji mokykla reorganizuojama.

Siūloma nustatyti, kad jeigu reorganizavime dalyvaujančių valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai nustatytu laiku neparengia ir nepateikia Vyriausybei reorganizavimo sąlygų projekto ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projekto, juos rengia ir teikia Vyriausybei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į rengimo procesą įtraukdama visų reorganizavime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų valdymo organus. Siekiant MSĮ projekto 38 straipsnio 7 dalies dermės su Civilinio kodekso nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad aukštosios mokyklos yra viešosios įstaigos, numatoma Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijai pateikti Viešųjų įstaigų įstatymo projektą.

Toks reglamentavimas galėtų išspręsti faktines problemas, trukdančias Vyriausybei ir Seimui efektyviai realizuoti savo, kaip valstybės institucijų, privalančių užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą, teises, ir Seimo, kaip valstybinių universitetų savininko teises įgyvendinančios institucijos, teises sprendžiant aukštųjų mokyklų reorganizavimo klausimus tais atvejais, kai aukštosios mokyklos savo neveikimu ar netinkamu veikimu užkerta kelią Seimo sprendimams įgyvendinti. Kadangi Įstatymo projekte numatytas MSĮ 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimas, pagal kurį aukštosios mokyklos taryba, suderinusi su senatu (akademine taryba), teikia Vyriausybei aukštosios mokyklos statuto pakeitimo projektą, siūloma įtvirtinti nuostatą, kad tuo atveju, jeigu Seimas arba Vyriausybė nutartų pakeisti aukštosios mokyklos statutą kitaip, negu aukštosios mokyklos taryba buvo pateikusi Vyriausybei, būtų išklausyta aukštosios mokyklos nuomonė, todėl MSĮ 35 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti, kad valstybinio universiteto statutą Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę, o valstybinės kolegijos statutą švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu tvirtina Vyriausybė, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato parengti ir pateikti Vyriausybei iki 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimų projektą, kuriame būtų numatyti viešųjų įstaigų reorganizavimo ypatumai, įskaitant ir subjektus, rengiančius reorganizavimo sąlygas.

Su 2 uždaviniu (Išgryninti mokslo ir studijų institucijų veiklos tikslus, siekiant gerinti studijų ir mokslo veiklos kokybę bei koncentruoti išteklius) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

2.1. siekiant sudaryti prielaidas tarptautinio lygio studijų kokybei, siūloma

galimybė vykdyti konkrečios pakopos studijas susieti su aukštosios mokyklos vykdomos MTEP (meno) veiklos rezultatais, taip pat nustatyti, kad kolegijos privalo vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus, universitetai – taikomuosius ir fundamentinius, ir jų vykdoma MTEP (meno) veikla vertinama pagal iš anksto Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus šios veiklos vertinimo kriterijus; siūloma nustatyti šiems reikalavimams proporcingą pereinamąjį laikotarpį (iki 2028 m. numatomo ekspertinio MTEP (meno) veiklos vertinimo); MSĮ 75¹ straipsnio 2 dalies nuostatos dėl kas penkerius metus atliekamo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos vertinimo įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d. kaip nustatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje; šiuo metu galiojančiame MSĮ nenumatyta antroji koleginių studijų pakopa, kuri plačiai taikoma užsienio šalių praktikoje, todėl siūloma kolegijoms numatyti teisines prielaidas teikti profesinio magistro kvalifikacinį laipsnį, jeigu atitiktų šiuo MSĮ pakeitimo projektu siūlomus nustatyti reikalavimus.

Siekiant koncentruoti ir stiprinti studijų ir mokslo išteklius siūloma įteisinti universiteto akademinį padalinį (Lietuvos aukštosiose mokyklose vyraujantys akademiniai padaliniai yra fakultetas arba į fakulteto sudėtį neįeinantis institutas, mokykla, akademija), kuris (Vyriausybės teikimu ir Seimui pritarus, t. y. tokį padalinį įteisinus universiteto statute) galėtų vykdyti Vyriausybės nustatytos studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) visų pakopų studijas; Numatomu reglamentavimu dėl akademinio padalinio statuso įteisinimo aukštosios mokyklos statute aukštųjų mokyklų reorganizavimo atvejais siekiama užtikrinti studijų ir mokslo veiklos kokybę ir tęstinumą, veiklos įsipareigojimų vykdymą, darbo santykių dėstytojams ir mokslo darbuotojams tęstinumą, juridinių ir fizinių asmenų finansinių įsipareigojimų vykdymą, studijų tęstinumą visų studijų pakopų studentams, pateisinti akademinės bendruomenės teisėtus lūkesčius. Akademinio padalinio įteisinimą suponavo susiklosčiusi valstybinių universitetų reorganizavimo metu susiklosčiusi praktika, kai susijungus keliems universitetams reorganizavime dalyvavusių aukštųjų mokyklų vykdomos studijų ir mokslo veiklos pagrindu aukštųjų mokyklų valdymo organų sprendimu buvo įsteigti atskiri struktūros padaliniai (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija ir Švietimo akademija, Lietuvos sveikatos mokslų Medicinos akademija ir Veterinarijos akademija).

Akademinio padalinio, kuris galėtų vykdyti Vyriausybės nustatytos studijų krypties visų pakopų studijas, įteisinimas aukštosios mokyklos statute nepažeis aukštųjų mokyklų autonomijos, nes visais atvejais aukštoji mokykla priima sprendimą dėl akademinio padalinio steigimo aukštosios mokyklos ir būtų galimas tik turint aukštosios mokyklos pritarimą. Pagal MSĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatas jos pačios pasirenka studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, profesionaliosios meno veiklos kryptis ir formas, pačios nustato savo organizacinę ir valdymo struktūra, t. y. universiteto struktūros pertvarkos planus rektoriaus (direktoriaus) teikimu tvirtina aukštosios mokyklos taryba įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę (27 straipsnio 2 dalies 3p.). Aukštosios mokyklos statuto pakeitimo projektą suderinusi su senatu (akademine taryba) Vyriausybei taip pat teikia aukštosios mokyklos taryba (. 27 straipsnio 2 dalies 1 p.).

27 straipsnio 2 dalies 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad aktuali MSĮ redakcija numato, kad universitetas negali vykdyti koleginių studijų (išskyrus 53 straipsnio 18 d nustatytus atvejus), teikiamo įstatymo projektu numatoma išlyga ir tais atvejais kuomet numatomos vykdyti visų pakopų studijos turint Lietuvos Respublikos vyriausybės pritarimą dėl tam tikros krypties (pvz., žemės ūkio) specialistų rengimo sutelkimo vienoje institucijoje, tačiau struktūrinio akademinio padalinio steigimas, studijų tvarkos pasirinkimas ir studijų kokybės užtikrinimas yra auštosios mokyklos teisė. Kadangi valstybė prižiūri aukštųjų mokyklų veiklą ir atsako už studijų kokybę, nes suteikia valstybės pripažįstamą aukštąjį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, įstatymo projektu siekiama legitimizuoti, kad todėl toks atskiras akademinis padalinys aukštosios mokyklos statute būtų įteisintas tik esant valstybės palaikymui tam tikros krypties specialistų rengimo ir mokslo potencialo sutelkimui ir tik vykdantis visų pakopų studijas. 2.2. įteisinus koleginių studijų antrąją pakopą – profesinę magistrantūrą (52 straipsnio 2 dalis), stojantieji į magistrantūrą bus priimami pačių aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka – 56 straipsnio 2 dalis praras aktualumą;

2.3. siekiant stiprinti studijų ir mokslinės

veiklos vienovę, MTEP rezultatų vertinimą ir jų sąsają su koleginėmis studijomis, kartu užtikrinti kolegijų MTEP ir meno veiklos plėtotę būtina numatyti, kad kolegijų taikomiesiems moksliniams tyrimams, mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti nuo 2025 m. bus skiriama 20 proc. kolegijų bazinio finansavimo. Įvertinus kad šiam siekiui yra būtinos valstybės biudžeto lėšos, nuostata suformuota palaipsniui kasmet didinat finansavimą 5 procentais, lyginant su šiuo metu skiriamu finansavimu;

2.4. siekiant teisėkūros principų aiškumo bus

patikslintos MSĮ 85 straipsnio nuostatos, susijusios su Finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis.

Su 3 uždaviniu (Studijų ir mokslo veiklos reglamentavimo tobulinimas siekiant sklandžiai taikyti MSĮ praktikoje) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

3.1. siūloma patikslinti 52 straipsnio 5 dalį įteisinant nusistovėjusią

praktiką, kad pačios aukštosios mokyklos nustato tvarką, kaip priimami asmenys, įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį, studijuoti doktorantūroje; 3.2. 53 straipsnio 17 dalį, nustatant, kad ne tik trumposios pakopos, bet ir koleginių studijų programose studentų praktikinis rengimas turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį studijų programos apimties;

3.3. siūloma patikslinti 53 straipsnio 5, 6, 7 dalis, nustatant, kad

aukštoji mokykla, rengdama naują /atnaujindama vykdomą studijų programą, galėtų pasirinkti jai aktualią studijų apimtį, nepriklausomai nuo studijų krypčių aprašų rengimo /atnaujinimo proceso; 11 dalyje siūloma nustatyti aukštojo mokslo kvalifikacijos ir studijų krypties aprašo sąsają, o ne šimtaprocentinę studijų programos atitiktį konkrečios studijų krypties aprašo reikalavimams, bet paliekant galimybę pačiame apraše nustatyti atitikties mastą;

14 dalyje siūloma nustatyti, kad studijų programos gali būti skirtos dviejų

krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti, neįvardijant pakopų, smulkiau reglamentuojant bendruosiuose studijų vykdymo reikalavimuose, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras (53 straipsnio 2 dalis); siūloma išbraukti 19 dalį, nes poreikis neplanuojamas;

3.4. siūloma papildyti 58 straipsnį, nustatant, kokie dokumentai (diplomai

ir diplomo priedėlis) išduodami trumpųjų studijų ir koleginių antrosios pakopos studijų absolventams.

53 straipsnio 17 dalį, nustatant, kad ne tik trumposios pakopos, bet ir koleginių studijų programose studentų praktikinis rengimas turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį studijų programos apimties;

3.3. siūloma patikslinti 53 straipsnio 5, 6, 7 dalis, nustatant, kad

aukštoji mokykla, rengdama naują /atnaujindama vykdomą studijų programą, galėtų pasirinkti jai aktualią studijų apimtį, nepriklausomai nuo studijų krypčių aprašų rengimo /atnaujinimo proceso; 11 dalyje siūloma nustatyti aukštojo mokslo kvalifikacijos ir studijų krypties aprašo sąsają, o ne šimtaprocentinę studijų programos atitiktį konkrečios studijų krypties aprašo reikalavimams, bet paliekant galimybę pačiame apraše nustatyti atitikties mastą;

14 dalyje siūloma nustatyti, kad studijų programos gali būti skirtos dviejų

krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti, neįvardijant pakopų, smulkiau reglamentuojant bendruosiuose studijų vykdymo reikalavimuose, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras (53 straipsnio 2 dalis); siūloma išbraukti 19 dalį, nes poreikis neplanuojamas;

3.4. siūloma papildyti 58 straipsnį, nustatant, kokie dokumentai (diplomai

ir diplomo priedėlis) išduodami trumpųjų studijų ir koleginių antrosios pakopos studijų absolventams. Su 4 uždaviniu (Sudaryti teisines prielaidas pokyčiams efektyviau vykdyti ir planuoti priėmimo procesą bei paskirstyti finansavimą studijoms) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 4.1. siekiant centralizuotai vykdyti asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgaliotos institucijos siūloma patikslinti 59 straipsnio 7 dalį;

4.2. siekiant efektyvesnio sveikatos priežiūros specialistų rengimo

planavimo keičiama MSĮ 77 straipsnio 4 dalis.

Siūloma sudaryti galimybę švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų skaičių planuoti pagal studijų programas, kad būtų atliepiamas atskirų specialistų poreikis;

4.3. siekiant sumažinant pavienio studento įtaką studijų finansavimui

iš valstybės biudžeto, keičiama MSĮ 77 straipsnio 6 dalis. Siūloma valstybės biudžeto lėšas studijoms skaičiuoti ne pagal kiekvienų metų faktinį užimtų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, bet pagal priėmimo metais užfiksuotą valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. Studijų laikotarpiu finansavimas išliktų nepakitęs, jei studentų „nubyrėjimas“ tam tikroje studijų krypčių grupėje (pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų) arba mokslo ar meno srityje (trečiosios pakopos studijų) neviršytų 25 procentų. Jei „nubyrėjimas“ būtų didesnis už nustatytąjį, finansavimas atitinkamai būtų mažinamas. Šis pokytis leis studijų laikotarpiu pastangas sutelkti ne studentų skaičiui išsaugoti, bet studijų kokybei. Neliks paskatų iškreipti vidines aukštųjų mokyklų studijų kokybės užtikrinimo sistemas. Stabilesnis studijų finansavimas sudarys prielaidas nuosekliau organizuoti ir vykdyti veiklą.

Lėšos, tenkančios atsilaisvinusioms ir neužimtoms valstybės finansuojamoms studijų vietoms, neviršijant nustatytos „nubyrėjimo“ ribos, leis užtikrinti normalias studijų sąlygas ir padengti būtinuosius studijų kaštus, kurie nepasikeičia tokia apimtimi, kokia šiuo metu pakinta finansavimas studijų metu sumažėjus studentų skaičiui;

4.4. siekiant efektyvesnio priėmimo planavimo į magistrantūros valstybės

finansuojamas studijų vietas, siūloma numatyti daugiau laisvės pačioms aukštosioms mokykloms atsižvelgus į stojančiųjų pasirinkimus reguliuoti jų pasiskirstymą pagal studijų krypčių grupes. Manytina, kad toks pokytis supaprastins priėmimo planavimo procesą ir pritaikys jį stojančiųjų poreikiams. O švietimo, mokslo ir sporto ministras, nustatydamas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių aukštosioms mokykloms, turės galimybę reguliuoti nuokrypį tarp studijų krypčių grupių, kad nebūtų priimami studentai vien tik į populiariausių studijų krypčių programas (socialinių mokslų, sveikatos mokslų kryčių grupių). Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičius bus paskirstytas pagal mokslo ir meno kryptis ir (arba) jų grupes ir mokslo ir studijų institucijas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą tvarka. Su 5 uždaviniu (Nustatyti aiškiai apibrėžtus tyrėjo karjeros etapus bei didinti tyrėjo karjeros stabilumą, taip pat nustatyti, kad Lietuvos mokslo tarybos valdybos nariams ir komitetų nariams už jų veiklą būtų apmokama Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 5.1.

Įstatymo projekte MSĮ

15 straipsnio 9 dalies pakeitimu siūloma

nustatyti, kad Lietuvos mokslo tarybos valdybos nariams ir komitetų nariams už jų veiklą būtų apmokama Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Kartu su MSĮ 15 straipsnio 9 dalies pakeitimu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų nariams apmokama pagal tą pačią tvarką, kuri taikoma ir kitiems įstatymų pagrindais sudaromų komisijų nariams;

5.2. Įstatymo projekte, MSĮ papildant 64¹ straipsniu, siūlomas

tyrėjų karjeros suskirstymas į keturias pakopas (pradedantis tyrėjas, pripažintas tyrėjas, patyręs tyrėjas, pirmaujantis tyrėjas) pagal tyrėjų patirtį ir mokslinės veiklos pasiekimus. Ši klasifikacija yra nepriklausoma nuo konkretaus sektoriaus /tyrėjo karjeros kelio, ji apibrėžia tipines charakteristikas, kurių reikalaujama tyrėjo karjerai švietimo, mokslo, viešajame ir privačiame sektoriuose ir yra pagrįsta Europos mokslinių tyrimų erdvės tyrėjų karjeros nuostatomis[⁸].

Europos Komisija yra patvirtinusi Europos mokslinių tyrimų erdvės strateginių veiksmų planą, kuriame numatyta 4-a strateginė veikla yra skiriama tyrėjų karjerai (ERA Forum – Action 4 ERA Policy Agenda), bei parengusi dokumentą (Technical document on a European framework for research careers), kur 4 sekcijoje aptariama tyrėjų pakopų sąsajos su tyrėjų karjera pagal 2011 m. Europos Komisijos rekomendacijas dėl tyrėjų klasifikacijos „Towards a European famework for researchers“. Dokumente pažymima, kad Europos mokslinių tyrimų erdvės tyrėjų karjeros modelio trūkumai yra tai, kad (1) „tyrėjas“ nebuvo aiškiai apibrėžtas, ir tai sudarė prielaidas plačiai interpretuoti terminą, apimantį įvairias mokslininko profesijas, (2) sąvoka dažniausiai yra siejama su akademine bendruomene ir menkai vartojama verslo bendruomenėje, bei tai, kad (3) nepateikiami tinkami profesijų pavyzdžiai kiekvienos pakopos atveju skirtinguose sektoriuose, todėl organizacijoms sunku susieti pareigybes arba profesijas su tyrėjų pakopomis. Tačiau, nei šis dokumentas nei kiti analogiški EK dokumentai, nepaneigia ir nepateikia kitokio tyrėjų skirstymo pagal pakopas formulavimo, bet liekama prie R1-R4 tyrėjų pakopų koncepcijos. Dokumente pateikiamos sąsajos atsižvelgiant į tai, kokiai kategorijai darbuotojas yra priskiriamas – mokslininkams, mokslo administratoriams ar mokslo techniniam personalui, taip pat pateikiami pareigybių pavyzdžiai juos susiejant su Europos mokslininkų karjeros sistema, kurie dera su MSĮ projekto pakeitimais.

Tyrėjų karjeros pakopų numatytas ir susiejimas su mokslo darbuotojų ir dėstytojų pareigybėmis atliepiant Europos mokslinių tyrimų erdvės tyrėjų karjeros pakopas, sukuria prielaidas didinti tarpsektorinį ir tarpinstitucinį judumą, didinti karjeros galimybių palyginamumą (tarp institucijų, sektorių, ES šalių narių) ir skaidrumą pretenduojant į pareigas, taip pat užtikrinti tarptautinės tyrėjo karjeros patrauklumą, didinti užsienio tyrėjų pritraukimą[9]. Šio straipsnio 2 dalimi siūloma, kad mokslo ir studijų institucijų visų tyrėjų pakopų privalomas kompetencijas nustatytų Lietuvos mokslo taryba. . 5.3. Įstatymo projekte MSĮ

65 straipsnio pakeitimu siūloma tyrėjo karjeros pakopas susieti su konkrečiomis

aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybėmis, nustatant, kad profesoriaus pareigas gali eiti pirmaujantis tyrėjas (pripažintas menininkas), docento – patyręs tyrėjas (pripažintas menininkas), asistento – pripažintas tyrėjas (pripažintas menininkas), jaunesniojo asistento – pradedantis tyrėjas. Dėstytojų pareigybių, kurias gali užimti tyrėjai, klasifikacijoje įvedama nauja „jaunesniojo asistento“ pareigybė. „Lektoriaus“ pareigybė priskiriama prie pareigybių, kurias gali užimti asmenys, nesantys tyrėjais. Šiai pareigybių grupei taip pat priskiriama nauja „vyresniojo lektoriaus“ pareigybė, į kurią gali pretenduoti asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį. Aukštosioms mokykloms taip pat suteikiama teisė nustatyti įvairias dėstytojų praktikų pareigybes.

Įstatymo projekte MSĮ 66 straipsnio pakeitimu siūloma tyrėjo karjeros pakopas susieti su konkrečiomis mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybėmis, nustatant, kad vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pirmaujantis tyrėjas, vyresniojo mokslo darbuotojo – patyręs tyrėjas, mokslo darbuotojo – pripažintas tyrėjas, mokslininko stažuotojo – pripažintas tyrėjas, jaunesniojo mokslo darbuotojo – pradedantis tyrėjas. Įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje patikslinama, kad į mokslininko stažuotojo pareigas gali pretenduoti asmuo, apgynęs daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš septynerius metus, atsižvelgiant į egzistuojančią darbo tarptautinių mokslinių tyrimų projektuose trukmės praktiką. Siekiant garantuoti asmenų socialines garantijas numatyta, kad nėštumo ir gimdymo atostogos į šį laikotarpį nėra įskaičiuojamos. Naikinama perteklinė nuostata, kad mokslininko stažuotojo kvalifikacinius reikalavimus ir paskyrimą į šias pareigas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Įstatymo projekte 67 straipsnio 2¹ dalyje siūloma įvesti naują „tyrėjo padėjėjo“ pareigybę, apibrėžiamos jos funkcijos ir numatomos esminės darbo sutarties sąlygos. Pakeitimas sukurs teisines prielaidas skatinančias studentų įsidarbinimą mokslinių tyrimų projektinėse veiklose, naujų talentų pritraukimą stiprinant jų dalyvavimą MTEP veiklose dar studijų metu. Atsižvelgiant į tai, kad darbo pobūdis nėra nuolatinis, įstatymu numatoma, kad darbo sutartys su tyrėjo padėjėjais yra terminuotos, siejant darbo sutarties trukmę su studijų aukštojoje mokykloje laikotarpiu ir numatant, kad tokios sutarties trukmė negali būti ilgesnė negu penkeri metai; 5.4.

MSĮ 72 straipsnio pakeitimu siekiama: · užtikrinti viešumą, maksimaliai skaidrų procesą ir konkursų planavimo eigą bei atrinkti labiausiai tinkamą kandidatą į mokslo darbuotojo ir dėstytojo pareigas viešas konkursas į dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki numatomos darbo pradžios. 6 mėnesių laikotarpis atspindi tarptautinėje erdvėje egzistuojančią praktiką, kurį užtikrina pretendento į pareigas kompetentingą pasiruošimą ir dalyvavimą konkurse, taip pat didina užsienio tyrėjų pritraukimo galimybes dalyvauti skelbiamuose konkursuose. Konkurso sąlygose inter alia numatoma, kad pretendentas pateikia savo veiklos planą 5 metų laikotarpiui. Veiklos plano pateikimas sukuria prielaidas objektyviau vertinti pretendentų motyvaciją, pasirengimą dirbti pagal skelbiamą pareigybę. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą konkursas skelbiamas 5 metams, todėl veiklos planui išlaikomas /taikomas tas pats laikotarpis. Pretendentui laimėjus konkursą numatoma galimybė planą suderinti su institucijos veiklos planais; · su asmeniu, mokslo ir studijų institucijoje laimėjusiu konkursą dėstytojo ir (ar) mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma terminuota darbo sutartis 5 metų laikotarpiui ir mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka tam pačiam laikotarpiui patvirtinamas su institucijos veiklos planais ir prioritetais suderintas veiklos planas, tačiau atsisakoma nuostatos, kad baigiantis 5 metų terminuotai darbo sutarčiai (kadencijai) asmuo į tas pačias pareigas turi pretenduoti viešo konkurso tvarka.

Įstatymo projektu numatoma, kad likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka vykdoma atestacija, kurios metu yra atliekamas darbuotojo veiklos per šį laikotarpį vertinimas. Esant teigiamam veiklos vertinimo rezultatui, su asmeniu sudaroma neterminuota darbo sutartis toms pačioms pareigoms eiti. Esant neigiamam veiklos vertinimo rezultatui, asmuo atleidžiamas. Tai taip pat prisidėtų prie tyrėjo karjeros stabilumo didinimo ir derėtų su Europos mokslininkų chartijos ir mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso nuostatomis[10]. Kiekvienoms pareigoms atestacijos reikalavimus, kurie turi būti ne žemesni nei atitinkami konkursiniai reikalavimai ir apimti veiklos plano vykdymo įvertinimą, nustato mokslo ir studijų institucija atsižvelgiant į tai, kad MSĮ 8 straipsnio 2 dalies 8 punktu aukštosioms mokykloms suteikta autonomija pačioms nustatyti atestacijos tvarką ir darbo apmokėjimo sąlygas, Įstatymo projektu detalizuojama bendroji atestacinių reikalavimų taisyklė, t. y. atitiktis ne žemesniems kvalifikaciniams reikalavimams numatytiems viešo konkurso metu pretenduojantiems asmenis į atitinkamas pareigas ir apibrėžti MSĮ 65 straipsnio 2, 3, 6 dalyse ir 66 straipsnio 2, 3, 4 dalyse.

Įstatymu taip pat numatoma, kad mokslo ir studijų institucijos nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai turi atitiki Lietuvos mokslų tarybos nustatytus reikalavimus dėl tyrėjų pakopų privalomų kompetencijų. Esant neigiamai atestacijai, asmuo yra atleidžiamas, apie atleidimą yra įspėjamas prieš 10 darbo dienų, jam išmokant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Siekiant mokslo ir studijų institucijos veiklos efektyvumo, darbo santykių stabilumo principų įgyvendinimo, docentui, asistentui, lektoriui, vyresniajam mokslo darbuotojui ir mokslo darbuotojui, dirbančiam pagal neterminuotą darbo sutartį, laimėjus konkursą į aukštesnes pareigas (atitinkamai į profesoriaus, docento, vyresniojo lektoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas), jo darbo santykiai einant naujas pareigas tęsiami pagal neterminuotą darbo sutartį. Neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu mokslo ir studijų institucijos vadovo siūlymu ir asmens sutikimu tyrėjo užimamos pareigos gali būti keičiamos į lygiavertes tos pačios pakopos tyrėjo užimamas pareigas (išskyrus į mokslininko stažuotojo), jei asmuo tenkina šioms kitoms pareigoms mokslo ir studijų institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

Ši nuostata taip pat didina tyrėjų karjeros patrauklumą; · numatyti, kad į mokslininko stažuotojo pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu, su laimėjusiu konkursą asmeniu sudaroma terminuota darbo sutartis iki stažuotės pabaigos. Kandidatai į šias pareigas turi tenkinti pripažintam tyrėjui numatytus reikalavimus, būti disertaciją apgynę kitoje institucijoje ne anksčiau negu prieš 7 metus. Konkurso sąlygas nustato mokslo ir studijų institucija; · numatyti, kad į jaunesniojo asistento ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas asmenys priimami pagal mokslo ir studijų institucijų nustatytą tvarką. Kandidatai į šias pareigas turi tenkinti pradedančiajam tyrėjui nustatytus reikalavimus, ne žemesnius kaip nustatyti šio įstatymo 65 straipsnio 5 dalyje ir 66 straipsnio 6 dalyje. Jie yra įdarbinami pagal terminuotas darbo sutartis, trunkančias ne ilgiau nei iki doktorantūros studijų pabaigos, su galimybe pratęsti darbo sutartį iki vienų metų.

Terminuota darbo sutartis sudaro prielaidas skatinti tyrėjus siekti karjeros ir pretenduoti į aukštesnes pareigas, tuo pačiu prisidėtų prie kritinės tyrėjų masės, reikalingos proveržiui mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) srityje, trūkumo mažinimo;

5.5. siekiant sumažinti

disproporcijas, nustatant mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestį, taip pat siekiant sudaryti sąlygas mokslo ir studijų institucijų vadovams daugiau laiko skirti mokslo ir studijų institucijos valdymui ir jos darbo organizavimui, Įstatymo projekte (72¹ straipsnio pakeitimu) siūloma nustatyti, kad: · institutų direktoriai gali dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą pagal instituto savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (juridinio asmens dalyvių susirinkimo) ir direktoriaus susitarimą dėl papildomo darbo, fiksuojamą darbo sutartyje; · institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams šio straipsnio 7 dalyje nurodyto priedo ir priemokos suma, o institutų mokslo darbuotojams – šio straipsnio 11 dalyje nurodytų priedų ir priemokų dalis, išmokėta iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (išskyrus pajamų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą lėšas), neturi viršyti jiems nustatytos pareiginės algos dydžio. Atsisakoma priedų ir priemokos ribojimo iki 300 proc., tokiu būdu skatinant institutų darbuotojus pritraukti lėšas iš verslo ir tarptautinių MTEP projektų;

5.6. Įstatymo projekte

siūloma koreguoti sąvokos „mokslo ir studijų institucijų personalas“ apibrėžtį, išbraukiant žodžius „kiti tyrėjai“, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte yra baigtinis mokslo ir studijų institucijos tyrėjų (dėstytojai ir mokslo darbuotojai) sąrašas. 5.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos

neigiamos priimto įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymų projektuose numatytas naujas teisinis reguliavimas sudarys prielaidas įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas siekiant pasaulinio lygio mokslo ir aukščiausios kokybės, tarptautiškų ir prieinamų studijų (numatomus pokyčius ir priežastis pristatanti medžiaga pridedama), taip pat eliminuos MSĮ prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir sudarys galimybes Vyriausybei ir Seimui efektyviai realizuoti savo, kaip valstybės institucijų, privalančių užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą, teises sprendžiant aukštųjų mokyklų reorganizavimo klausimus, bus nustatytas Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų narių darbo apmokėjimas. Neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektai prisideda įgyvendinant Vyriausybės Plano darbus, susijusius su moderniu, efektyviu ir į misiją orientuotu studijų ir mokslo sistemos valdymu ir aukštųjų mokyklų vykdomos studijų ir mokslo (meno) veiklos kokybės tobulinimu pagal:

8.1. 2022–2030 m. plėtros

programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programą, patvirtintą Vyriausybės 2022 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 67 „Dėl 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos patvirtinimo“; 8.2.

2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio

1 d. nutarimu Nr. 1016 „2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos

Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos patvirtinimo“. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymų ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nevartojamos naujos sąvokos. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.

Reikalingus teisės aktus institucijos turėtų parengti iki įstatymų įsigaliojimo: 12.1. įgyvendinant 2 uždavinio 2.1 papunktį, reikalinga švietimo, mokslo ir sporto ministrui patvirtinti Aukštosiose mokyklose vykdomų studijų ir mokslinių tyrimų (meninės) veiklos sąsajas; 12.2. įgyvendinant 2 uždavinio 2.1 papunktį, reikalinga atnaujinti mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimo tvarkos aprašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1593 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ 2.2–2.6 papunkčių įgyvendinimo“;

12.3. įgyvendinant 2 uždavinio 2.1 papunktį, reikalinga parengti ir

pateikti Vyriausybei nutarimo projektą dėl universiteto statute numatytame akademiniame padalinyje vykdomų studijų krypčių ar krypčių grupių sąrašo patvirtinimo;

12.4. įgyvendinant 2 uždavinio 2.1 papunktį, reikalinga parengti ir

patvirtinti kolegijų ekspertinio taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo aprašą;

12.5. įgyvendinant 2 uždavinio 2.1 papunktį, reikalinga patikslinti

Mokslo doktorantūros nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-739 „Dėl Mokslo doktorantūros nuostatų patvirtinimo“;

12.6. įgyvendinant 2 uždavinio 2.1 papunktį, reikalinga patikslinti Bendrųjų studijų

vykdymo reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.

V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

12.7. įgyvendinant 4 uždavinio 4.3 papunktį švietimo, mokslo ir sporto

ministras turės patvirtinti preliminarus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičius ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymo pagal aukštąsias mokyklas tvirtinimo tvarką ir valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymo pagal mokslo ir meno kryptis ir (arba) jų grupes ir mokslo ir studijų institucijas nustatymo tvarką; 12.8. įgyvendinant 5 uždavinį numatoma parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ projektą, įgaliojant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją nustatyti konkrečius Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų narių atlygio dydžius. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektams įgyvendinti numatytos papildomos lėšos. Finansinės projekcijos numatytos ir patvirtintos, atsižvelgus į Vyriausybės Programos ir Plano nuostatas Vyriausybės 2022 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 67 „Dėl 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos patvirtinimo“. 2022–2030 m. finansinių projekcijų dalis Išsamiau žr. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ba9d56107f7411ec993ff5ca6e8ba60c.

NPP uždavinys

Finansinės projekcijos*, tūkst. Eur

Finansavimo šaltiniai

1²³

1.1. Stiprinti žmonių išteklius ir kompetencijas aukšto

lygio mokslui ir mokslu grįstoms technologijoms kurti

27 379

2021–2027 m. ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos

1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies

konkurencingumą

128 453

2021–2027 m. ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos

40 000

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (ES fondai)

1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo

ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose

65 710

2021–2027 m. ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos

77 700**

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (ES fondai)

3.7. Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant

laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo (integruota į 1.1–1.3 uždavinių projekcijas)

Iš viso

339²⁴²

10 245

Valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti ES struktūrinių fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis netinkamą finansuoti PVM Papildomos lėšos bus skirtos kolegijų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), ir meno veiklai plėtoti. Siekiant nustatyti nuoseklią ir logišką mokslo ir studijų institucijų finansavimo struktūrą nuo 2022 m. sausio 1 d. keitėsi teisinis reglamentavimas, susijęs su valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų sąvoka. Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos ir studijų kainai valstybės finansuojamose studijose apmokėti bei studijų stipendijoms (MSĮ 75 str. 1 d.). Pagal iki tol galiojusį MSĮ įstatymą paminėtos lėšos baziniam finansavimui nebuvo priskiriamos.

Siekiant įgyvendinti šią MSĮ įstatymo nuostatą ir MTEP bei meno veiklai plėtoti skirti 10 proc. nuo bazinio finansavimo, palyginti su prieš tai ėjusiais metais, papildomai reikia: 2023 m. – 3714 tūkst. Eur, 2024 m. – 870 tūkst. Eur, 2025 m. – 350 tūkst. Eur. Šių metų Seimo pavasario sesijoje numatyta svarstyti MSĮ pakeitimo įstatymą, kuriuo siekiama stiprinti studijų ir mokslinės veiklos vienovę, MTEP rezultatų vertinimą ir jų sąsają su studijomis. Kolegijų MTEP ir meno veiklai plėtoti iki patenkinamojo lygio penkių balų sistemoje būtinas papildomas finansavimas. Projekte siūloma didinti finansavimą kolegijoms MTEP ir meno veiklai plėtoti, skiriant 2024 m. ne mažiau kaip 15 procentų, 2025 ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 20 procentų kolegijų bazinio finansavimo lėšų (MSĮ 753 str. 4 d.). Palyginti su prieš tai ėjusiais metais, tam papildomai reikia: 2024 m. – 3 392 tūkst. Eur, 2025 m. – 4 419 tūkst. Eur. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno

„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į

kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „universitetas“, „kolegija“, „taikomieji ir fundamentiniai moksliniai tyrimai“, „eksperimentinė ir (arba) meno veikla“, „tyrėjo karjera“,

„pradedantis tyrėjas“, „pripažintas tyrėjas“, „patyręs tyrėjas“, „pirmaujantis

tyrėjas“, „apmokėjimas iš valstybės biudžeto lėšų asmenims, paskirtiems į Lietuvos mokslo tarybos valdybos narius ir ekspertinių komitetų narius“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vykdys teikiamų įstatymų projektų ir juos įgyvendinančių teisės aktų įgyvendinimo stebėseną. [1] Eurostat, <https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=rd_p_perslf&lang=en> ir <https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=rd_e_gerdfund&lang=en> [žiūrėta 2020-08-04]. [2] UAB Visionary Analytics drauge su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Investicijos į mokslo ir studijų institucijų MTEP veiklą: pasiekimų, išmoktų pamokų ir išliekančių plėtros poreikių „žemėlapis“, 2020, 6–7. [3] Eurostat, <http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=educ_uoe_grad06&lang=en> [žiūrėta 2020-08-04]. [4] Eurostat, <http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=educ_uoe_mobs03&lang=en> [žiūrėta 2020-08-04]. [5] Mokslo būklės apžvalga 2020, 7 skaidrė. [6] ERAC darbo grupė

„Žmogiškieji ištekliai ir mobilumas“ parengė šiuos bendrus tyrėjų profilius

visiems sektoriams ir dalyvaujančioms šalims 2011 m. gegužę. EK 2011/09/20 Komunikate „Supporting growth and jobs – an agenda for the modernisation of Europe's higher education systems“ patvirtinta parama šiam siūlymui. 2011/11 buvo patvirtintos Tarybos išvados. [7] „Visionary Analytics“ ir ŠMSM, 6–8 ir 11. [⁸] https://era.gv.at/era/human-resources-mobility/towards-a-european-framework-for-research-careers/. [9] https://cdn5.euraxess.org/sites/default/files/policy_library/towards_a_european_framework_for_research_careers_final.pdf. [10] https://cdn3.euraxess.org/sites/default/files/brochures/kina21620b4c_lt.pdf. * Nurodant lėšas vadovaujamasi aktualiomis NPP finansinėmis projekcijomis 2021–2030 m. ir jų paskirstymu pagal NPP strateginius tikslus ir asignavimų valdytojus.

Finansinės projekcijos bus reguliariai peržiūrimos ir pagal poreikį tikslinamos. ** 77,7 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendroms mokslo ir inovacijų misijoms sumaniosios specializacijos srityse numatomi ir EIM Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programoje, nes priemonė (05-001-01-05-06 / 12-001-01-03-01 „Įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas“) bus rengiama, tvirtinama ir įgyvendinama bendru ŠMSM ir EIM ministerijų sprendimu, lėšas planuojant EIM asignavimuose.

Teisės departamento išvada

2022-06-02 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 10,

11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 71, 72, 72¹,73,

75³, 77, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ir ĮSTATYMO papildymo 64¹ straipsniU

ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-06-07 Nr. XIVP-1769 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto

2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „Vyriausybės“

įrašytinas žodis „pagal“, o vietoj žodžių „visų studijų pakopų studijas“ – žodžiai „visų pakopų studijų programas“. 2. Projekto

3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje reikėtų patikslinti

nuostatą, numatančią, kas gali būti rašoma kolegijos pavadinime anglų kalba, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad kolegijos pavadinime gali būti anglų kalba rašomi žodžiai „taikomųjų mokslų universitetas“. Taip pat nėra aišku, kodėl atitinkami žodžiai negalėtų būti rašomi kolegijos pavadinime, dėstomame ne anglų, o kažkuria kita užsienio kalba. 3. Derinant projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme vartojama terminija, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „nariams už jų veiklą“ įrašytini žodžiai „nariams už jų darbą“. 4. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos ir senato nuomonę, tuo tarpu 2 šio straipsnio dalyje nustatyta, kad valstybinio universiteto reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik įvertinus universiteto tarybos ir senato nuomonę ir turint Seimo pritarimą reorganizuoti valstybinį universitetą.

Vertinant šias nuostatas lieka neaišku, ar universiteto tarybos ir senato nuomonė turi būti įvertinta prieš priimant sprendimą dėl pritarimo reorganizuoti universitetą, ar, vis dėlto, minėtų subjektų nuomonė turi būti pakartotinai įvertinta dar kartą, prieš priimant ir patį sprendimą dėl reorganizavimo. Bet tokiu atveju liktų neaiškus nuomonės pateikimo tikslas ir būtinumas, nes reorganizavimo sąlygas bei kitus reorganizavimo dokumentus ir rengtų būtent patys reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime įstaigų valdymo organai. 5. Vadovaujantis Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 54.1 punktu, tais atvejais, kai dvi tos pačios keičiamo teisės akto struktūrinės dalies redakcijos įsigalioja skirtingu metu, šios struktūrinės dalys projekte dėstomos atskirais įstatymo straipsniais viena po kitos ir nurodomas skirtingas jų įsigaliojimas. Atsižvelgiant į tai, skirtingos keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio atitinkamų nuostatų redakcijos turi būti dėstomos atskirais projekto 10 ir 11 straipsniais (atitinkamai pernumeruojant vėlesnius projekto straipsnius ir pakeičiant projekto 26 straipsnyje nuorodas į straipsnių įsigaliojimą). 6. Projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į studijų pakopų lygį, siūlytina žodžius „profesinio magistro“ dėstyti prieš žodį „magistro“. 7.

7. Svarstytina, ar projekto 10

straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 3 dalyje, neturėtų būti nustatyta, kad asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, suteikiama kvalifikacija, suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas ne tik pirmosios pakopos studijose, tačiau ir vientisosiose studijose. 8. Projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 9 dalies nuostatą, numatančią, kad nesant nė vienos aukštosios mokyklos, kurioje įvertinta mokslo (meno) kryptis atitiktų šio straipsnio 5, 8 dalyse nustatytus reikalavimus, švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina atitinkamos mokslo (meno) krypties stiprinimo priemones, reikėtų patikslinti ir praplėsti joje esantį reguliavimą, nes iš šios nuostatos nėra aišku, kokiai aukštajai mokyklai ar kokioms aukštosioms mokykloms atitinkamos mokslo (meno) krypties stiprinimo priemonės būtų skirtos. Taip pat nėra aišku, kodėl stiprinimo priemonės negalėtų būti skirtos tai aukštajai mokyklai, kuri jos lygio vertinimo metu vykdytų atitinkamas studijas. Kitaip sakant nėra aišku, kas vyktų su studijomis aukštojoje mokykloje, jeigu paaiškėtų, kad jos lygis nepakankamas, tačiau ji tuo metu vykdytų studijas ir studentai jau būtų pradėję studijuoti pagal atitinkamą studijų programą. Pažymėtina, kad paskutinis šios dalies sakinys suponuoja, kad, vis dėlto, esant pirmam nepakankamam lygio įvertinimui, aukštoji mokykla gali toliau vykdyti atitinkamos pakopos studijas, ir tik po antro iš eilės neigiamo (nepakankamo) įvertinimo aukštoji mokykla nebegali vykdyti studentų priėmimo. Todėl minėtąsias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje ir nuosekliai bei sistemiškai dėstyti visą siūlomą reglamentavimą.

Taip pat pažymėtina, kad nėra aišku, kodėl paskutiniajame 52 straipsnio 9 dalies sakinyje numatyta, kad aukštosios mokyklos apskritai nebegali vykdyti priėmimo į tos krypties studijas, o ne tik į tos pakopos studijas, kurioms reikalavimai numatyti šio straipsnio 5, 8 dalyse (t.y. nėra aišku, kodėl nebegalima vykdyti priėmimo į pirmos pakopos studijas, jeigu nustatoma, kad aukštosios mokyklos lygis nėra pakankamas tik antrosios ar trečiosios pakopos studijoms). 9. Derinat projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Trumpųjų studijų programų” įrašytini žodžiai „Trumposios pakopos studijų programų“. Analogiškai tikslintina ir 53 straipsnio 12 dalis, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalis bei keičiamo įstatymo 4 straipsnio 29 dalis (kur pateiktas šios sąvokos apibrėžimas). 10. Projekto 13 straipsniu keičiant įstatymo 58 straipsnį, turi būti dėstomas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. 11. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 65 straipsnio 3 dalies formuluotė suponuoja, kad docento (ar net žemesnių) pareigų negalėtų užimti pirmaujantis tyrėjas. Atsižvelgiant į tai, šią ir kitas nuostatas siūlome tikslinti, nurodant, kad atitinkamas dėstytojų pareigas gali užimti ne žemesnės pakopos kaip atitinkamo lygio tyrėjas. 12. Projekto

18 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „ir ją išdėstyti

taip“. 13. Svarstytina, ar projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti konkursų pareigoms užimti ir atestacijos terminai neturėtų būti labiau suderinti tarpusavyje, atsižvelgiant į tai, kad esant neigiamam pareigas einančio asmens atestacijos rezultatui, asmuo atleidžiamas, ir tam tikrą laiko tarpą pareigybė nebus užimta dėl ilgesnio konkurso pareigoms paskelbimo termino. 14.

14. Atsižvelgiant

į tai, kad projekto 20 straipsniu keičiamoje įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas ne tik neterminuotas pareigų užėmimas, bet ir pareigų užėmimas pirminiam terminuotam 5 metų laikotarpiui, svarstytina, ar projektu taip pat neturėtų būti atitinkamai keičiama ir Mokslo ir studijų įstatymo 69 straipsnio

1 dalyje nustatyta išimtinė nuoroda į įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. 15. Projekto

20 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „tenkina“

įrašytinas žodis „atitinka“, o šio straipsnio 8 ir 9 dalyse vietoj žodžio

„tenkinti“ – žodis „atitikti“. 16. Projekto

24 straipsnio 3 dalimi keičiamoje įstatymo 77 straipsnio 8 dalyje siūlytina

suvienodinti vartojamas sąvokas „Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą“ ir „Preliminarus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičius ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas“, kadangi šiuo atveju nėra aišku, ar ministras tvirtins konkretų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių, ar šio skaičiaus ir finansavimo paskirstymą. 17. Atsižvelgiant į siūlomų įstatymu keičiamų nuostatų įsigaliojimo terminų nuoseklumą siūlytina projekto 26 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas sukeisti vietomis ir atitinkamai perredaguoti. 18. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 26 straipsnio 7 dalyje siūlytina prieš žodį

„įsigaliojimo“ įrašyti žodžius „atitinkamų straipsnių“ arba nustatyti konkretų

įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminą (terminus). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2022-06-20 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 10,

11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 72¹,73,

75³, 77, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ir ĮSTATYMO papildymo 64¹ straipsniU

ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-06-23 Nr. XIVP-1769(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 8

straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę kreiptis į Vyriausybę su prašymu inicijuoti valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo procedūrą pagal šio straipsnio 1 dalį. Nėra aišku, kokiu tikslu šioje dalyje yra pateikiama nuoroda į šio straipsnio 1 dalį, kurioje yra reglamentuojamas bendro valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimo plano rengimas ir įgyvendinimas. Viena vertus, jeigu planas jau patvirtintas, jame yra numatomi visi reorganizavimo proceso veiksmai ir terminai ir aukštosios mokyklos neturėtų kreiptis į Vyriausybę su prašymu įgyvendinti planą. Kita vertus, jeigu norėta nustatyti, kad valstybinės aukštosios mokyklos gali teikti siūlymus valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimo planui, tai taip ir turi būti nustatyta. Taip pat nėra aiškus šio straipsnio 1 dalyje nurodyto reorganizavimo plano santykis su kitomis šio straipsnio nuostatomis, kuriose nuosekliai ir aiškiai nurodytos visos aukštųjų mokyklų reorganizavimo stadijos ir atitinkamai priimami sprendimai, t.y. nėra aišku, kada ir kokiu tikslu rengiamas šis reorganizavimo planas, ir kaip jis koreliuojasi su Seimo ar Vyriausybės nutarimuose dėl pritarimo reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą nurodomais reorganizavimo tikslais, reorganizavimo būdais ir kitomis reorganizavimo sąlygomis. 2.

2Atkreiptinas dėmesys į tai,

kad projekto lyginamajame variante 11 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje turi būti paryškinti įrašomi žodžiai „profesinio magistro“. Be to, siekiant teisinio aiškumo, to paties straipsnio 9 dalies nuostatų tekstas turi atspindėti pakeitimus, lyginant su projekto 10 straipsniu keičiamomis įstatymo 52 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kurios įsigalios anksčiau. 3. Derinat projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 12 straipsniu keičiamame įstatymo 53 straipsnyje vietoj sąvokos

„Trumpųjų studijų programų” įrašius žodžius „Trumposios pakopos studijų

programų“, teikiamu projektu papildomai turi būti tikslinama ir keičiamo įstatymo

4 straipsnio 29 dalis (kur pateiktas šios sąvokos apibrėžimas), 48 straipsnio 3

dalis, 52 straipsnio 11 dalis. 4. Svarstytina, ar projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti konkursų pareigoms užimti ir atestacijos terminai neturėtų būti labiau suderinti tarpusavyje, atsižvelgiant į tai, kad esant neigiamam pareigas einančio asmens atestacijos rezultatui, asmuo atleidžiamas, ir tam tikrą laiko tarpą pareigybė nebus užimta dėl ilgesnio konkurso pareigoms paskelbimo termino. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2022-06-20 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ

ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56, 58,

60, 65, 66, 67, 71, 72, 72¹,73, 75³, 77, 85

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO

papildymo 64¹ straipsniU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1769 2022-06-20

Nr. 106-P-28

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską) Kristijonas Bartoševičius, Dalia Asanavičiūtė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Edmundas Pupinis, Juozas Baublys (pavaduojantis Editą Rudelienę), Komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07²

• (10) (4)

Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „Vyriausybės“ įrašytinas žodis „pagal“, o vietoj žodžių „visų studijų pakopų studijas“ – žodžiai „visų pakopų studijų programas“. Pritarti

2. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07³

• (11) (4)

Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje reikėtų patikslinti nuostatą, numatančią, kas gali būti rašoma kolegijos pavadinime anglų kalba, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad kolegijos pavadinime gali būti anglų kalba rašomi žodžiai „taikomųjų mokslų universitetas“. Taip pat nėra aišku, kodėl atitinkami žodžiai negalėtų būti rašomi kolegijos pavadinime, dėstomame ne anglų, o kažkuria kita užsienio kalba. Pritarti iš dalies Projektu siekiama įtvirtinti, kad aukštosios mokyklos pavadinimas suponuotu su jos vykdomomis studijų programomis ir teikiamomis kvalifikacijomis.

Europos aukštojo mokslo erdvėje pagrindinė tarptautinė kalba yra anglų, todėl ir siūloma, įtvirtinti konkretų pavadinimą, kuris neklaidintų tarptautinės bendruomenės. Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 3. 3. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07⁴

• (15) (9)

Derinant projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme vartojama terminija, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo

15 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „nariams už jų veiklą“ įrašytini žodžiai

„nariams už jų darbą“. Pritarti

4. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07⁸

• (38) Projekto 8

straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos ir senato nuomonę, tuo tarpu 2 šio straipsnio dalyje nustatyta, kad valstybinio universiteto reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik įvertinus universiteto tarybos ir senato nuomonę ir turint Seimo pritarimą reorganizuoti valstybinį universitetą. Vertinant šias nuostatas lieka neaišku, ar universiteto tarybos ir senato nuomonė turi būti įvertinta prieš priimant sprendimą dėl pritarimo reorganizuoti universitetą, ar, vis dėlto, minėtų subjektų nuomonė turi būti pakartotinai įvertinta dar kartą, prieš priimant ir patį sprendimą dėl reorganizavimo. Bet tokiu atveju liktų neaiškus nuomonės pateikimo tikslas ir būtinumas, nes reorganizavimo sąlygas bei kitus reorganizavimo dokumentus ir rengtų būtent patys reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime įstaigų valdymo organai. Pritarti Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 6. 5.

5. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07¹⁰

• (52) Vadovaujantis

Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 54.1 punktu, tais atvejais, kai dvi tos pačios keičiamo teisės akto struktūrinės dalies redakcijos įsigalioja skirtingu metu, šios struktūrinės dalys projekte dėstomos atskirais įstatymo straipsniais viena po kitos ir nurodomas skirtingas jų įsigaliojimas. Atsižvelgiant į tai, skirtingos keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio atitinkamų nuostatų redakcijos turi būti dėstomos atskirais projekto 10 ir 11 straipsniais (atitinkamai pernumeruojant vėlesnius projekto straipsnius ir pakeičiant projekto 26 straipsnyje nuorodas į straipsnių įsigaliojimą). Pritarti

6. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07¹¹

• (52) (2)

Projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į studijų pakopų lygį, siūlytina žodžius „profesinio magistro“ dėstyti prieš žodį „magistro“. Pritarti

7. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07¹¹

• (52) (3)

Svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 3 dalyje, neturėtų būti nustatyta, kad asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, suteikiama kvalifikacija, suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas ne tik pirmosios pakopos studijose, tačiau ir vientisosiose studijose. Pritarti 8.

Pritarti

8. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07¹¹

• (52) (9)

Projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 9 dalies nuostatą, numatančią, kad nesant nė vienos aukštosios mokyklos, kurioje įvertinta mokslo (meno) kryptis atitiktų šio straipsnio 5, 8 dalyse nustatytus reikalavimus, švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina atitinkamos mokslo (meno) krypties stiprinimo priemones, reikėtų patikslinti ir praplėsti joje esantį reguliavimą, nes iš šios nuostatos nėra aišku, kokiai aukštajai mokyklai ar kokioms aukštosioms mokykloms atitinkamos mokslo (meno) krypties stiprinimo priemonės būtų skirtos. Taip pat nėra aišku, kodėl stiprinimo priemonės negalėtų būti skirtos tai aukštajai mokyklai, kuri jos lygio vertinimo metu vykdytų atitinkamas studijas. Kitaip sakant nėra aišku, kas vyktų su studijomis aukštojoje mokykloje, jeigu paaiškėtų, kad jos lygis nepakankamas, tačiau ji tuo metu vykdytų studijas ir studentai jau būtų pradėję studijuoti pagal atitinkamą studijų programą. Pažymėtina, kad paskutinis šios dalies sakinys suponuoja, kad, vis dėlto, esant pirmam nepakankamam lygio įvertinimui, aukštoji mokykla gali toliau vykdyti atitinkamos pakopos studijas, ir tik po antro iš eilės neigiamo (nepakankamo) įvertinimo aukštoji mokykla nebegali vykdyti studentų priėmimo. Todėl minėtąsias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje ir nuosekliai bei sistemiškai dėstyti visą siūlomą reglamentavimą. Taip pat pažymėtina, kad nėra aišku, kodėl paskutiniajame 52 straipsnio 9 dalies sakinyje numatyta, kad aukštosios mokyklos apskritai nebegali vykdyti priėmimo į tos krypties studijas, o ne tik į tos pakopos studijas, kurioms reikalavimai numatyti šio straipsnio 5, 8 dalyse (t.y. nėra aišku, kodėl nebegalima vykdyti priėmimo į pirmos pakopos studijas, jeigu nustatoma, kad aukštosios mokyklos lygis nėra pakankamas tik antrosios ar trečiosios pakopos studijoms). Pritarti iš dalies Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 7. 9.

9. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07

projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Trumpųjų studijų programų” įrašytini žodžiai „Trumposios pakopos studijų programų“. Analogiškai tikslintina ir 53 straipsnio 12 dalis, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalis bei keičiamo įstatymo 4 straipsnio 29 dalis (kur pateiktas šios sąvokos apibrėžimas). Pritarti

10. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07¹⁴

• (58) Projekto 13

straipsniu keičiant įstatymo 58 straipsnį, turi būti dėstomas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. Pritarti

11. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07¹⁷

• (65) (3)

Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 65 straipsnio 3 dalies formuluotė suponuoja, kad docento (ar net žemesnių) pareigų negalėtų užimti pirmaujantis tyrėjas. Atsižvelgiant į tai, šią ir kitas nuostatas siūlome tikslinti, nurodant, kad atitinkamas dėstytojų pareigas gali užimti ne žemesnės pakopos kaip atitinkamo lygio tyrėjas. Pritarti

12. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07¹⁹

• (67) (2¹)

Projekto 18 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti

13. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07²²

• (72) (2,4)

Svarstytina, ar projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti konkursų pareigoms užimti ir atestacijos terminai neturėtų būti labiau suderinti tarpusavyje, atsižvelgiant į tai, kad esant neigiamam pareigas einančio asmens atestacijos rezultatui, asmuo atleidžiamas, ir tam tikrą laiko tarpą pareigybė nebus užimta dėl ilgesnio konkurso pareigoms paskelbimo termino. Pritarti Žiūrėti Komiteto pasiūlymą Nr. 12. 14.

14. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07²²

• (72) (4)

Atsižvelgiant į tai, kad projekto 20 straipsniu keičiamoje įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas ne tik neterminuotas pareigų užėmimas, bet ir pareigų užėmimas pirminiam terminuotam 5 metų laikotarpiui, svarstytina, ar projektu taip pat neturėtų būti atitinkamai keičiama ir Mokslo ir studijų įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtinė nuoroda į įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Pritarti Žiūrėti Komiteto pasiūlymą Nr. 12. 15. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07²²

• (72) (7,8,9)

Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „tenkina“ įrašytinas žodis „atitinka“, o šio straipsnio 8 ir 9 dalyse vietoj žodžio „tenkinti“ – žodis „atitikti“. Pritarti

16. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07²⁶

• (77) (8)

Projekto 24 straipsnio 3 dalimi keičiamoje įstatymo 77 straipsnio 8 dalyje siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas „Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą“ ir „Preliminarus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičius ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas“, kadangi šiuo atveju nėra aišku, ar ministras tvirtins konkretų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių, ar šio skaičiaus ir finansavimo paskirstymą. Pritarti Žiūrėti Komiteto pasiūlymą Nr. 14. 17. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07²⁸ Atsižvelgiant į siūlomų įstatymu keičiamų nuostatų įsigaliojimo terminų nuoseklumą siūlytina projekto 26 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas sukeisti vietomis ir atitinkamai perredaguoti. Pritarti

18. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-07²⁸

7 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 26 straipsnio 7 dalyje siūlytina prieš žodį

„įsigaliojimo“ įrašyti žodžius „atitinkamų straipsnių“ arba nustatyti

konkretų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminą (terminus). Pritarti 3.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, V. Kučinskas, 2022-06-02²

• (10) (4)

Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvoje šiuo metu yra aukštojo mokslo binarinė sistema, kurioje kolegijos ir universitetai siekia įstatymu ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais įtvirtintų tikslų, taip pat 2022 m. sausio 18 d. Europos Komisijos paskelbtą Europos strategiją universitetams, Taryba siūlo ir toliau stiprinti tiek kolegijose, tiek universitetuose vykdomas studijas, tačiau išlaikyti šių aukštųjų mokyklų išskirtinumą binarinės sistemos bei MTEP srities kontekste:

Tarybos nuomone, Lietuvos universitetai turi vykdyti aukščiausio lygio aukštojo mokslo studijas, atitinkančias nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus. 10 straipsnio 4 dalis Universitete turi vyrauti universitetinės studijos ir teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Universitetas negali vykdyti koleginių studijų ir teikti aukštojo koleginio išsilavinimo, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus ir tuo atveju, jei universiteto statute yra numatytas akademinis padalinys, vykdantis specialistų rengimą Vyriausybės nustatytos tam tikros studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) visų studijų pakopų studijas. Nepritarti Balsavimas: už

• 3 ; prieš -0 ; susilaikė - 4. 2. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas V. Kučinskas, 2022-06-02¹¹

• (52) (3)

Atsižvelgiant į universitetų misiją ir Įstatymo 53 str. 12 dalyje reglamentuojamą trumpųjų studijų atitiktį profesiniams standartams, siūloma Įstatyme palikti nuostatą, kad trumpąsias studijas vykdo kolegijos. 52 straipsnio 3 dalis Trumposios pakopos studijos grindžiamos profesine praktika.

Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, kolegija suteikiama kvalifikaciją, suteikiantičią teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas pirmosios pakopos studijose. Nepritarti Balsavimas: už

• 0; prieš - 2; susilaikė - 5. 3. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas V. Kučinskas, 2022-06-02³

• (11) (4)

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra įtvirtinta binarinė sistema, taip pat išanalizavus kai kurių valstybių, pavyzdžiui, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Jungtinės Karalystės ir kt., praktikas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtų valstybių nacionaline kalba kolegijos nėra vadinamos „universitetais“, be to, europinėje praktikoje sėkmingai veikia diplomų pripažinimo sistema. Tarybos nuomone, Įstatyme esamas reglamentavimas dėl kolegijų pavadinimo lietuvių kalba turėtų ir toliau likti, tačiau svarbu stiprinti kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bazę. Siūloma palikti šiuo metu galiojančią Mokslo ir studijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies redakciją. Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 4. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas V. Kučinskas, 2022-06-02¹¹

• (52) (2,5)

Taryba, įvertinusi Įstatymo projekto siūlymą dėl 52 straipsnio 2 ir 5 dalių, reglamentuojančių profesinį magistrą, pažymi, kad iki 2028 m. atsakingos institucijos privalo atlikti šiuo veiksmus: nuosekliai didinti magistrantūros vietų skaičių universitetuose, taip sudarydamos galimybes atsirasti daugiau kandidatų į doktorantūros studijas, taip pat įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją bei EBPO nacionalinės įgūdžių strategijos rezultatus, parengti įrodymais grįstą analizę dėl profesinio magistro poveikio visai aukštojo mokslo sistemai ir visus būtinus akreditavimo, vertinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašus.

Jeigu šie veiksmai nebus atlikti ir (arba) dėl jų nebus sutarta su visomis suinteresuotomis šalimis, šios Įstatymo nuostatos turėtų būti peržiūrėtos ir jų atsisakyta. Pritarti Bendro pobūdžio pastaba. 5. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas V. Kučinskas, 2022-06-02¹¹

• (52) (4,5)

Taryba pritaria tam, kad Įstatyme įtvirtintas reikalavimas kolegijoms vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą:

• a) turi atitikti patvirtintus mokslinės veiklos kriterijus;
• b) juo

turi būti siekiama atlikti bandomąjį kolegijų MTEP veiklos palyginamąjį vertinimą 2022–2023 metais, nes tai leistų nustatyti esamą kolegijų lygį MTEP srityje. Pritarti Bendro pobūdžio pastaba. 6. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas V.

Kučinskas, 2022-06-02¹¹

• (52) Atsižvelgdama į tai, kad šiuo

metu nėra žinomas kolegijų sektoriaus mokslinis potencialas, Taryba siūlo šiame teikiamo Įstatymo nuostatų etape keisti 52 straipsnį tik ta apimtimi, kiek tai apima reikalavimą įvertinti MTEP veiklą, tačiau šiuo projektu nenustatyti Įstatymo lygmeniu kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinamųjų balų, kol nebus atlikti pastarieji veiksmai:

• a) parengta

ir patvirtinta kolegijų MTEP veiklos vertinimo metodika, numatant vertinimo kriterijus ir jų išraišką balais;

• b) atliktas

bandomasis kolegijų MTEP mokslinės veiklos palyginamasis vertinimas;

• c) proporcingai

didinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius magistrantūros studijose, taip sudarant sąlygas universitetams ir institutams pritraukti daugiau kandidatų į doktorantūros studijas;

• d) atitinkamai

padidintas doktorantūros studijų vietų skaičius ta apimtimi, kad būtų galima užtikrinti ne tik kolegijų sektoriaus mokslo potencialo augimą, bet ir universitetų bei institutų mokslo potencialo stiprinimą, turint omenyje, kad šiuo metu jaunesniojo mokslo darbuotojo amžiaus vidurkis yra daugiau kaip 40 metų ir didėja neapgintų disertacijų skaičius, o socialinės dimensijos iššūkiai doktorantūros studijose vis labiau reikalauja neatidėliotinų sprendimų;

• e) patikslinti konkursinio finansavimo reikalavimai, siekiant

pritraukti kolegijose dirbantį akademinį personalą dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamuose projektuose kartu su kitomis mokslo ir studijų institucijomis;

• f) atitinkamai

peržiūrėtas ir padidintas numatytas finansavimas iki 2030 m. MTEP srityje arba numatyti papildomi tvarūs ir ilgalaikiai finansavimo šaltiniai nuo 2024 m. Pritarti Bendro pobūdžio pastaba. 7. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas V.

Kučinskas, 2022-06-02 Tarybos nuomone, siūlomi Įstatymo pakeitimai, kurie apima kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimą, turi būti suderinti su Technologijų ir inovacijų įstatyme apibrėžtu technologinės veiklos ir eksperimentinės plėtros vertinimu įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų lygmenyje, siekiant išvengti veiklų ir atsakomybių dubliavimo. Pritarti

8Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas V. Kučinskas,

2022-06-02⁹ Atsižvelgiant į tai, kad dalis siūlomų Įstatymo pakeitimų apima tik valstybines kolegijas, Tarybos nuomone, Įstatymo projekte numatyti pakeitimai, kurie apima studijų kokybės tobulinimo reikalavimus arba didina kolegijų veiklos efektyvumą, turėtų būti taikomi ne tik valstybinėms, bet ir privačioms kolegijoms, pvz., 39 straipsnio 2 dalis ir kt. Nepritarti MSĮ 39 straipsnis reglamentuoja valstybinių aukštųjų mokyklų likvidavimą. Visuose kituose straipsniuose nėra išskiriama ar tai valstybinė, ar privati aukštoji mokykla. 9. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas V. Kučinskas, 2022-06-02⁸

• (38) (4)

Įvertinus siūlomus Įstatymo pakeitimus dėl aukštųjų mokyklų reorganizavimo, Tarybos nuomone, svarbu, kad Vyriausybė ne tik suformuluotų institucinio lygmens tikslus, reorganizavimo būdą ir kt., bet ir pateiktų prognozuojamus nacionalinio lygmens pokyčius, turinčius poveikį visai aukštojo mokslo sistemai ir (arba) atskirai sričiai. 38 straipsnio 4 dalis 4.

38 straipsnio 4 dalis

4. Seimo ar Vyriausybės nutarime dėl pritarimo

reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą turi būti nurodyti reorganizavimo kriterijai ir rodikliai nacionaliniu lygiu, reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena po reorganizavimo veiksianti įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taip pat nurodomas terminas, per kurį dalyvaujančių reorganizavime įstaigų valdymo organai parengia ir pateikia Vyriausybei reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projektą (išskyrus atvejus, kai įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nekeičiamas). Nepritarti Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 6. 10. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas V. Kučinskas, 2022-06-02²²

• (72) (4)

Taryba pažymi, kad Įstatymo pakeitimais dėl akademinių darbuotojų konkursų, sudarant sąlygas sudaryti neterminuotą sutartį su asmeniu, laimėjusiu konkursą tik vieną kartą, o ne du kartus iš eilės, kaip yra dabar, gali būti pasiektas priešingas rezultatas dėl tyrėjų karjeros, siekiant pritraukti naujus akademinius darbuotojus arba tyrėjus iš užsienio, taip pat tai gali turėti neigiamą poveikį mokslinės veiklos kokybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra įvertintas tokių pakeitimų poveikis trumpalaikėms darbo sutartims, kai mokslo ir studijų institucijos pritraukia naujus akademinius darbuotojus tiksliniams uždaviniams įgyvendinti, siekiant tobulinti mokslo ir studijų kokybę, arba tyrėjus iš užsienio.

72 straipsnio 4 dalis

Su asmeniu, antrą kartą iš eilės mokslo ir studijų institucijoje laimėjusiu konkursą dėstytojo ir (ar) mokslo darbuotojo pareigoms eiti sudaroma neterminuota terminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. 5 metų laikotarpiui ir mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka tam pačiam laikotarpiui patvirtinamas su mokslo ir studijų institucijos veiklos planais ir prioritetais suderintas veiklos planas. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka vykdomas darbuotojo veiklos per šį laikotarpį vertinimas. Kiekvienoms pareigoms veiklos vertinimo reikalavimus, kurie turi būti ne žemesni nei atitinkami konkursiniai reikalavimai ir apimti veiklos plano vykdymo įvertinimą, nustato mokslo ir studijų institucija. Esant neigiamam veiklos vertinimo rezultatui, Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Esant teigiamam veiklos vertinimo rezultatui, su dėstytoju ar mokslo darbuotoju tęsiami darbo santykiai pagal neterminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms eiti. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu. Nepritarti Neatitinka Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdvėje nusistovėjusios tyrėjų karjeros praktikos. 11. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas V. Kučinskas, 2022-06-02²⁰ Atsižvelgiant į planuojamus mokslinio potencialo stiprinimo tikslus aukštojo mokslo sektoriuje, atitinkamai siūloma stiprinti ir universitetų bei institutų mokslinį potencialą, pritraukiant naujų tyrėjų, padedant tobulėti jauniesiems tyrėjams.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis uždavinys numatytas ir Vyriausybės programoje. Taryba siūlo svarstyti galimybę Įstatyme įtvirtinti pramoninės (profesinės) doktorantūros galimybę:

54 straipsnio 4 dalis

4. Pramoninės doktorantūros

paskirtis – rengti tyrėjus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus plėtoti pramonės ir verslo praktika pagrįstus tyrimus. Pramoninės doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama mokslo ir studijų institucijoms kartu su įmone, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Pramoninės doktorantūros teisė suteikiama remiantis pramoninę doktorantūrą vykdyti pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio ir eksperimentinės plėtros rezultatų įvertinimu, kuris atliekamas Pramoninės doktorantūros nuostatuose nustatyta tvarka. Pramoninės doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs

Lietuvos mokslo tarybos ir Inovacijų agentūros siūlymus. 72 straipsnio 10 dalis

10. Švietimo, mokslo ir sporto

ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms arba mokslo ir studijų institucijoms kartu su įmonėmis gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia (turinčiomis) mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi (dalyvavusios) doktorantūros teisę turinti (turinčios) mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. Nepritarti Šio projekto tikslas ir uždaviniai neapima naujo doktorantūros reglamentavimo. 12. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-06-09³

• (11) (4)

Projekto 3 straipsnyje, kuriuo keičiama Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Įstatymas arba MSĮ) 11 str. 4 d., nurodoma, kad Kolegijos, vykdančios antrosios pakopos kolegines studijas, gali savo pavadinime nurodyti žodžius anglų kalba „taikomųjų mokslų universitetas“. Pažymėtina, kad ši nuostata iš esmės nesiderina su MSĮ 7 str. 1 d. įtvirtinta aukštųjų mokyklų tipų sandara: „Aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos“. Teikiamu siūlymu atsiranda naujo tipo aukštoji mokykla „taikomųjų mokslų universitetas“, kuris niekaip neatsispindi MSĮ 7 str. 1 d. nustatytoje aukštųjų mokyklų klasifikacijoje.

Jeigu Projekto rengėjų vertinimu tai nėra naujo tipo aukštoji mokykla, tuomet siūlymą galima būtų vertinti kaip klaidinančios informacijos apie aukštąją mokyklą teikimą sudarant klaidingą įspūdį ir skatinant studentų stojimą į „universitetą“ kuris tokiu nėra ir tokiu siūlymu galimai būtų sudaromos prielaidos situacijos vertinimui Civilinio kodekso 6.301 straipsnio „Klaidinančios reklamos samprata“ kontekste. Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 13. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-06-09 11,¹⁴ (52,

• 58) (2,5,

2,4) Projektas numato teisę kolegijoms vykdyti antrosios pakopos kolegines studijas, jeigu jos atitinka 52 straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad ši priemonė nesprendžia įstatymų projektų rengimą paskatinusių priežasčių: nesprendžia kritinės tyrėjų masės, reikalingos proveržiui mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje, trūkumo, nedidina doktorantūros absolventų skaičiaus ir užsienio talentų pritraukimo, nedidina kolegijų absolventų įsidarbinamumo pagal išsilavinimo lygį dalies, kuri 2020 m. atliktos Lietuvos studijų būklės apžvalgos duomenimis siekia tik 30 proc. Šiuo metu nėra duomenų, kurie rodytų profesinės magistrantūros absolventų darbo rinkoje poreikį, ypač žinant, kad dėl šios priežasties nuo 2018 m. antros pakopos universitetų valstybės finansuojamų vietų skaičius nekito. Pasiūlymas finansuoti profesinės magistrantūros studijas prieštarauja Sumanios specializacijos Lietuvos aukštajame moksle ataskaitos rekomendacijai, teigiančiai, kad studentų skaičiui mažėjant, Vyriausybė turėtų perskirstyti išteklius aukštojo mokslo sektoriuje didinant finansavimą moksliniams tyrimams.

Siekiant stiprinti mokslinių tyrimų gebėjimus kolegijose būtina plėsti galimybes kolegijų mokslininkams įgyvendinti taikomųjų tyrimų projektus konkurso būdu, o profesinės magistrantūros įteisinimas galėtų būti aktualizuojamas tik tada, kai darbo rinkoje atsirastų toks poreikis, taip pat išaugtų pasirengusių studijuoti antrosios pakopos studijose absolventų skaičius. Atsižvelgiant į tai siūlytume redaguoti Projekto 10 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 52 str. 2 ir 5 d., 13 str, kuriuo keičiamas įstatymo 58 str. 2 ir 4 d., nuostatas atsisakant nuorodų į profesinio magistro kvalifikacinius laipsnius. Nepritarti Balsavimas: už

• 0, prieš – 0, susilaikė – 7. 14. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-06-09⁸

• (38) Projekto 8 str. 3 d. numatoma, kad Seimo arba Vyriausybės nutarime turi

būti nurodytas terminas, per kurį reorganizavime dalyvaujančių įstaigų valdymo organai turi parengti reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančių įstaigų statutų (įstatų) projektus ir pateikti juos Vyriausybei. Pažymėtina, kad minėtų dokumentų parengimas ir aprobavimas aukštosiose mokyklose įprastai pareikalauja didelių laiko sąnaudų, todėl Projekte būtina nustatyti minimalius terminus, kurių peržengimas Vyriausybės ar Seimo nutarime būtų negalimas – vertinant praktiką toks terminas neturėtų būti trumpesnis kaip šeši mėnesiai.

Termino nustatymas taip pat svarbus ir dėl to, kad reorganizuojamoms aukštosioms mokykloms laiku neįvykdžius pavedimo parengti reorganizavimo sąlygas bei įstatus Projekto rengėjų siūlymu (statutus), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgytų teisę/pareigą rengti šiuos dokumentus savo iniciatyva ir nuožiūra (Projekto 4 str. 7 d.) sudarant rimtą grėsmę reorganizuojamų aukštųjų mokyklų autonomijai. Nepritarti Nustatyti reorganizavimo tvarką yra paliekama Vyriausybės kompetencijai. 15. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-06-09⁸

• (38) Projekto 8 str. 7 d. nuostata, numatanti Švietimo, mokslo ir

sporto ministerijos teisę rengti ir teikti Vyriausybei reorganizavimo sąlygų ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projektus, prieštarauja Civilinio kodekso 2.99 str. 1 d. nustatytai išimtinei teisei ir pareigai reorganizuojamų ir reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organams rengti reorganizavimo sąlygas. CK 2.97 str. 9 d. nustatyta, kad atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus gali nustatyti įstatymai, kuriais reglamentuojamos atskiros juridinių asmenų teisinės formos. Mokslo ir studijų įstatymas nėra atskirą juridinio asmens teisinę formą reguliuojantis įstatymas.

Siūloma Projekto nuostata, kad jeigu reorganizavime dalyvaujančių valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai nustatytu laiku neparengia ir nepateikia Vyriausybei reorganizavimo sąlygų ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projekto, juos rengia ir teikia Vyriausybei švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kurios veikloje dalyvauja reorganizavime dalyvaujančių ir reorganizuojamų įstaigų paskirti atstovai, neišsprendžia aptariamos nuostatos prieštaravimo Civiliniam kodeksui ir sudaro rimtą riziką ilgai trunkantiems teisminiams procesams. Nepritarti Nuostata nustato tuos atvejus, kai aukštoji mokykla neturi galimybės ar kompetencijos parengti statuto projektą. 16. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-06-09⁸

• (38) Pastebėtina ir tai, kad jei Projekto 8 str. 7 d. pagrindu ŠMSM

sudaryta darbo grupė parengtų reorganizavimo sąlygas ir įstatus (statutą), tai nepanaikina numatytos pareigos Seimui (Vyriausybei) išklausyti reorganizuojamos aukštosios mokyklos tarybos nuomonę, tačiau Projekte siūlomos nuostatos neatsako kokiu momentu ši nuomonė turi būti pateikta. Todėl šią nuostatą būtina pildyti normomis, pagal kurias parengtos reorganizavimo sąlygos ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projektas (išskyrus atvejus, kai įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nekeičiamas) teikiamas Vyriausybei kartu su reorganizavime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų tarybų nuomone. Nepritarti Aukštosios mokyklos statutai yra priimami steigėjo, todėl aukštoji mokykla turi teisę ir galimybę išsakyti savo nuomonę per visą teisės akto priėmimo procedūrą. 17. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-06-09¹⁷

• (65) (5)

Nevienareikšmiškai vertintinas ir Projekto 16 str.

5 d., kuriuo

keičiama MSĮ 65 str. 5 d., reikalavimas jaunesniajam asistentui „padėti atlikti dėstymo darbus“ nepaaiškinant kas laikytina „pagalba“ dėstyme. Tai gali būti vertinama ir kaip paprastų techninių darbų atlikimas, kaip antai auditorijos paruošimas, techninių priemonių organizavimas, kas įprastai priskirtina neakademinio pagalbinio personalo funkcijoms. Sąvokos neaiškumas gali turėti neigiamos įtakos jaunesniojo asistento pareigybės devalvavimui bei prestižui, o taip pat sąlygoti ginčytinus aukštosios mokyklos reikalavimus jaunesniojo asistento pareigas užimantiems asmenims

„atlikti dėstymo darbus“ padedant aukštajai mokyklai esant (laikinam ar

nuolatiniam) atitinkamos kvalifikacijos dėstytojų trūkumui. Nepritarti Paliekama teisė pačiai aukštajai mokyklai nustatyti jaunesniojo asistento pareigybinį aprašymą. 18. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-06-09²²

• (72) (2)

Projekto 20 str. 2 d., kuriuo keičiama MSĮ 72 str. 2 d., numatoma, kad „viešas konkursas šio straipsnio 1 dalyje išvardytoms pareigoms užimti skelbiamas ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki numatomos darbo pradžios.“. Projekto

20 str. 4 d., kuriuo keičiama MSĮ 72 str. 4 d., teigiama, kad dėstytojo ir

(ar) mokslo darbuotojo pareigoms eiti „ Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka vykdoma darbuotojo atestacija “, o „ Esant teigiamam atestacijos rezultatui, su dėstytoju ar mokslo darbuotoju tęsiami darbo santykiai pagal neterminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms eiti “. Atkreipiame dėmesį, kad aptariamos Projekto 20 str. 2 d. ir 20 str.

2 d. ir 20 str. 4 d. nuostatos yra

tarpusavyje nesuderintos – kol nėra atliktas darbuotojo veiklos vertinimas, institucija negali žinoti ar bus reikalingas skelbti viešas konkursas pareigoms užimti (darbuotojo veiklos vertinimas turi būti atliekamas likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, o konkursas turi būti skelbiamas ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki numatomos darbo pradžios). Siūlomas reguliavimas institucijas pastatys į itin keblią padėtį priimant sprendimus dėl konkursų skelbimo ir sąlygos situacijas, kuomet aukštosios mokyklos neturės galimybių užtikrinti reikiamo akademinio personalo pritraukimo reikalingu momentu, sukels trikdžius aukštųjų mokyklų akademinio personalo vadybos sistemoje bei sukurs akademinės veiklos nestabilumo situacijas. Pritarti Susijusi su 13 Teisės departamento pastaba. 19. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-06-09²⁵ (75³)

• (4) Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 23 str., kuriuo pildomas įstatymo

75³ straipsnis nauja 4 dalimi, sudaromos išskirtinės sąlygos kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimui. Kadangi analogiškos nuostatos dėl universitetų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo įstatymo projekte nėra numatyta siūlome atisakyti siūlomo teisinio įsipareigojimo išimtinai tik kolegijų sektoriui. Nepritarti Ankstesniais MSĮ 75³ straipsnio pakeitimais buvo perskirstytas ir didinamas finansavimas universitetams, o kolegijoms buvo nepakeistas. Pažymėtina, kad keliant reikalavimus dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros yra didinamas ir finansavimas. Žiūrėti Komiteto pasiūlymą Nr. 13. 20. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas R.

Petrauskas, 2022-06-09²² Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarimą pateiktus išaiškinimus, kurie suponuoja, jog nuostata dėl maksimalios amžiaus ribos, iki kurios mokslininkai ir dėstytojai gali dirbti aukštojoje mokykloje, gali būti įtvirtinta tik įstatyme (kas reiškia, kad nei aukštųjų mokyklų statutuose, nei juo labiau kituose žemesnės galios teisės aktuose tokia nuostata negalėtų būti įtvirtinta), siūlytina į Projektą sugrąžinti nuostatą, papildančią 72 straipsnį dėl neterminuotų darbo sutarčių, sudarytų su dėstytojais ir mokslo (meno) darbuotojais, sudarytų pasibaigimo jiems sulaukus senatvės pensijos amžiaus, ją išdėstant taip: „Su dėstytoju ar mokslo darbuotoju sudaryta neterminuota darbo sutartis pasibaigia, mokslo ir studijų institucijos nustatytą paskutinę studijų

(mokslo) metų, kuriais jis sulauks senatvės pensijos amžiaus, dieną. Su mokslo darbuotoju ar dėstytoju, kurio darbo santykiai pasibaigę anksčiau nurodytu pagrindu, gali būti sudaryta terminuota darbo sutartis toms pačioms pareigoms eiti ne ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui, jei universiteto senato (kolegijos akademinė taryba, mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba) savo nustatyta tvarka įvertinęs poreikį užtikrinti tam tikrų mokslo ir studijų institucijoje vykdomų studijų programų vykdymą ir

(ar) mokslinių tyrimų tęstinumą, atsižvelgiant į dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacijos rezultatus (dėstytojui ar mokslo darbuotojui, siekiantis sudaryti terminuotą sutartį rengiama neeilinė atestacija šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka), pritaria tokios sutarties sudarymui. Tokia sutartis universiteto senato (kolegijos akademinės tarybos, mokslinių tyrimų instituto mokslo tarybos) sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai. Bendra maksimali tokių paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių trukmė yra ne daugiau nei 6 metai.“.

Siekiant išspręsti klausimus, susijusius su akademinių darbuotojų, kurie pensinio amžiaus sulauktų iki aptariamo įstatyminio reguliavimo įsigaliojimo, padėtimi, galima būtų įstatymo įgyvendinamosiose nuostatose nurodyti, kad „neterminuotos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, kurie sulaukė pensijos amžiaus iki šio įstatymo 72 straipsnio X dalies įsigaliojimo, darbo sutartys pasibaigia kitais metais po šios įstatymo 72 straipsnio dalies įsigaliojimo mokslo ir studijų institucijos nustatytą paskutinę studijų (mokslo) metų. Jei su tokiu dėstytoju ar mokslo darbuotoju 72 straipsnio X dalyje nustatyta tvarka sudaromos kelios paeiliui einančios terminuotos darbo sutartys bendra maksimali tokių sutarčių trukmė negali viršyti likusio iki 6 metų laikotarpio pabaigos, skaičiuojamo nuo paskutinės studijų

(mokslo) metų, kuriais jis sulauks senatvės pensijos amžiaus, dienos.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto pasiūlymą Nr. 12. 21. Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė I. Rizgelė, 2022-06-10 2,3 (10,

• 11) (4,
• 4) Analizuojant Įstatymo

projektą neaišku, kokia yra Lietuvos vizija dėl aukštojo mokslo sistemos. Ilgus metus Lietuvoje veikė ir tebeveikia binarinė aukšto mokslo sistema, kurioje kolegijos ir universitetai turi įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais įtvirtintus tikslus, tačiau projekto nuostatos suponuoja, kad siekiama iš binarinės sistemos pereiti į unitarinę. Tad tampa neaišku, kokia yra mūsų valstybės aukštojo mokslo vizija. Atsižvelgus į tai, manome, kad sprendimai tiek dėl kolegijinių studijų vykdymo universitetuose, tiek dėl kolegijų orientavimo į taikomųjų mokslų sritį turėtų būti priimami tik po išsamių diskusijų ir rasto konsensuso tarp suinteresuotų šalių dėl Lietuvai patrauklesnio unitarinės arba binarinės aukšto mokslo sistemos modelio.

Iki kol toks konsensusas bus rastas, manome, kad tikslinga ir toliau stiprinti tiek kolegijose, tiek universitetuose vykdomas studijas, tačiau išlaikyti šių aukštųjų mokyklų išskirtinumą binarinės sistemos bei MTEP srities kontekste. Atsižvelgus į tai, manome, kad šiuo metu yra netikslingas Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pakeitimas, siūlantis įtvirtinti teisę universitetams vykdyti kolegines studijas, bei Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pakeitimas, siūlantis įtvirtinti taikomųjų mokslų universitetus. Toks pakeitimas iš esmės naikina binarinės sistemos sampratą. Binarinėje sistemoje universitetinis ir koleginis sektorius veikia atskirai, pagal jiems nustatytą individualų reglamentavimą, todėl toks sektorių suliejimas galėtų įnešti sumaišties ir trukdyti koleginio sektoriaus nuosekliam vystymuisi bei apskritai kelia grėsmę binarinės sistemos išlikimui. Nepritarti

22. Lietuvos verslo konfederacijos generalinė

direktorė I. Rizgelė, 2022-06-10¹¹

• (52) (4,5)

Kartu nepritariame Įstatymo 52 straipsnio 4 ir 5 dalims, nepagrįstai griežtinant reikalavimus kolegijų mokslinei taikomajai veiklai. Ilgus metus kolegijos buvo fokusuotos į studijas, labiau nukreiptas į praktinių įgūdžių ugdymą, dėl to siekiant keisti jų fokusą ir kolegijų veikloje prioritetizuoti taikomąją veiklą, turi būti skiriamas adekvatus pereinamasis laikotarpis, per kurį kolegijos galėtų persižiūrėti savo veiklos modelį, procesus, prisitraukti kompetentingus specialistus ir panašiai.

Taip pat svarbu pažymėti, jog kolegijų mokslo veiklai nebuvo skiriamas adekvatus finansavimas (tam tikrais atvejais tokia veikla nefinansuota visiškai), todėl dabar, kai veiklai yra skiriamas padidintas dėmesys, turi būti skiriami pakankami finansiniai ir žmogiškieji resursai pasiekti šios veiklos rezultatus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad koleginės studijos grindžiamos profesine praktika, taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, todėl svarbu pastebėti, jog turi būti aiškiai nustatyti diferencijuoti vertinimo kriterijai tarp koleginio ir universitetinio lygmens mokslinės veiklos vertinimo, aiškiai suprantant, kad šių institucijų tikslai ir veiklos dedamosios yra skirtingos. Taigi, siekiant įgyvendinti siūlomas Įstatymo nuostatas, turi būti skiriamas atitinkamas finansavimas, kuris turi būti ne tik investicinis, bet ir tvarus, nuoseklus bei nediskriminuoti aukštųjų mokyklų pagal jų steigimo statusą. Nepritarti Pagal EBPO rekomendacijas aukštoji mokykla turi vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. 23. Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė I. Rizgelė, 2022-06-10¹²

• (53) (8)

Siekiant studijų patrauklumo antrojoje koleginių studijų pakopoje, manome, kad jos turėtų būti diferencijuotos pagal jų turinį ir tikslus, dėl to studijų kreditų apimtis turėtų varijuoti. Todėl tikrai trūksta argumentacijos, kodėl Įstatymo 53 straipsnio 8 dalyje kolegijų antrosios pakopos studijų programų apimtis numatoma be jokių alternatyvų 120 kreditų, kai tuo tarpu universitetų studijų programų apimtis 60, 90 arba 120 kreditų.

Pažymėtina, kad kreditų skaičius susijęs su vykdomu studijų laikotarpiu, kuris universitetinėse studijose gali būti 1 metai, 1,5 metų arba 2 metai, o koleginėse studijos griežtai įtvirtinami 2 metai. Toks studijų laikotarpis nėra patrauklus besimokančiajam, o ypač šioje greitai kintančioje aplinkoje. Manome, kad koleginis sektorius taip pat turi išlaikyti autonomiją kreditų pasirinkime. Siūlytume, jog antrosios pakopos koleginių studijų trukmė būtų analogiška 60, 90 arba

120 studijų kreditų. Nepritarti

Studentai kolegijose nėra ruošiami taikant plačias teorines žinias, kurios būtų pagrįstos naujų fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatais, todėl asmuo baigęs profesinio bakalauro studijas nėra įgijęs reikiamų žinių ir gebėjimų studijuoti antroje pakopoje. 24. Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė I. Rizgelė, 2022-06-10¹²

• (53) (17)

Siekiant gerinti specialistų atitiktį darbo rinkai, numatoma sustiprinti reikalavimą studentų profesinei praktikai, keičiant Įstatymo 53 straipsnio 17 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje nuostatoje siūloma įtvirtinti, kad ne tik trumposios pakopos, bet ir koleginių studijų programose studentų praktika turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį studijų programų apimties (projektuojamas studijų kreditų skaičiaus, skirto praktiniam studentų rengimui, didėjimas), reiktų peržvelgti ir skirti atitinkamą finansavimą praktinio rengimo priemonėms įsigyti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmus sprendimą didinti praktikų kreditų skaičių, turės būti pakeista studijų programų studijų struktūra, ko pasekoje turėtų būti pakeisti studijų krypčių aprašai (tai už valstybės lėšas 2021 m. atliko ŠMSM), bei bendrieji studijų reikalavimai.

Tokie siūlymai turi būti išdiskutuoti, sutarti akademinėje bendruomenėje ir neturi būti priimami skubotai. Pritarti Bendro pobūdžio pastaba. 25. Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė I. Rizgelė, 2022-06-10¹³

• (56) (2)

Nepritariame siūlymui atsisakyti 56 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad iki 10 procentų geriausiai kolegijas baigusių studentų, siekiančių įgyti kompetencijų ir gebėjimų tęsti studijas pagal magistrantūros studijų programą, atsižvelgus į jų studijų kolegijoje rezultatus, gali studijuoti pagal universiteto vykdomas išlyginamąsias ir (ar) papildomas studijas, valstybės finansuojamoje vietoje švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Siūlymas išbraukti šią nuostatą menkina kolegijų vaidmenį aukštojo mokslo sistemoje ir leidžia preziumuoti, kad Įstatymo pataisomis iš esmės siekiama mažinti koleginį sektorių. Nepritarti

EBPO

rekomendacijos teigia, kad skirtingos kvalifikacijos turi skirtingus karjeros kelius, todėl įstatymu reglamentuoti koks procentas gali tęsti studijas magistratūroje yra netikslingas. Be to, aukštosios mokyklos gali nuspręsti kokiomis sąlygomis gali priimti į magistrantūros studijas. Pažymėtina, kad antra šio straipsnio dalis detaliau reglamentuoja studijų rezultatų įskaitymą. 26. Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė I. Rizgelė, 2022-06-10²⁵ (75³)

• (4) Siekiant įgyvendinti Projekto nuostatas, susijusias su keliamais

aukštesniais reikalavimais kolegijoms vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei meno veiklą, turi būti skiriamas atitinkamas finansavimas, kuris turi būti ne tik investicinis, bet ir tvarus bei nuoseklus, nes kitaip neatlieptų Projekte keliamų tikslų.

Atsižvelgiant į tai, siūlome keičiamą Įstatymo 753 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Kolegijoms taikomiesiems moksliniams tyrimams ir

eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti 2023 metais skiriama ne mažiau kaip 105 procentų, 2024 metais – ne mažiau kaip 15 procentų, 2025 ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 20 procentų kolegijų bazinio finansavimo lėšų.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto pasiūlymą Nr. 13. 27. Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė I. Rizgelė, 2022-06-10²²

• (72) (4)

Dėl keičiamos akademinių darbuotojų neterminuotų sutarčių sudarymo tik laimėjus konkursą į tas pačias pareigas antrą kartą praktikos Pažymėtina, kad siekiant tikslo sukurti sąlygas, reikalingas tyrėjų karjeros patrauklumui didinti, siūloma pakeisti iki šiol galiojusią akademinių darbuotojų neterminuotų sutarčių sudarymo tik laimėjus konkursą į tas pačias pareigas antrą kartą – praktiką. Keičiamo Įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje iš esmės numatomos salygos sudaryti neterminuotas sutartis su visais laimėjusiais konkursą į atitinkamas pareigas asmenimis.

Nors numatoma, kad „su asmeniu, mokslo ir studijų institucijoje laimėjusiu konkursą dėstytojo ir (ar) mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma terminuota darbo sutartis 5 metų laikotarpiui“, tačiau toliau šioje įstatymo nuostatoje numatoma įtvirtinti, kad „likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka vykdomas darbuotojo veiklos per šį laikotarpį vertinimas“, taip nurodoma, kad „esant teigiamam veiklos vertinimo rezultatui, su dėstytoju ar mokslo darbuotoju tęsiami darbo santykiai pagal neterminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms eiti“. Šie esminiai akademinio personalo įdarbinimo reguliavimo pakeitimai nėra pagrįsti įrodymais, nėra aišku – ko jais siekiama. Mūsų nuomone, tokiu reguliavimu gali būti pasiektas priešingas rezultatas tiek dėl tyrėjų karjeros patrauklumo, tiek dėl mokslo kokybės. Įgyvendinant siūlomus pakeitimus akademinio personalo atsinaujinimas būtų apsunkintas, kadangi konkursai būtų skelbiami tik retais atvejais, atsilaisvinus atitinkamai pareigybei, pavyzdžiui asmeniui išėjus į pensiją ar neatitikus minimalių kvalifikacinių reikalavimų, esant neigiamam veiklos vertinimo rezultatui, nepraėjus atestacijos. Taip pat gali būti problemiška motyvuoti kai kuriuos akademinius darbuotojus siekti aukštesnių nei minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, o tai ilgalaikėje perspektyvoje atsilieptų institucijų mokslo rezultatams bei Lietuvos mokslo konkurencingumui bendrai. Pažymime, kad siūlomi minėti priėmimo į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas pakeitimai iš esmės sumažintų galimybes akademinei bendruomenei atsinaujinti, ateiti naujai mokslininkų kartai, pereiti iš kitų mokslo institucijų.

Toks reguliavimas galimai sukurtų sąlygas stagnacijai, iniciatyvumo ir atsinaujinimo stokai ypač aukštesnėse akademinėse pareigybėse, pvz. profesūroje. Kita vertus, aukštojo mokslo institucijos, siekdamos išlaikyti daugiau lankstumo ir autonomijos, galimai dažniau rinktųsi kviestinių akademinių darbuotojų darbo sutarčių modelį (darbindami tik pvz. semestrui). Tokiu būdu įdarbinami žmonės dažnai liktų be sutarties atostogų laikotarpiui, sutartys būtų sudaromos ne 5 metų, o pavyzdžiui kelių mėnesių laikotarpiui, todėl akademinė karjera jauniems, neseniai apsigynusiems žmonėms gali tapti itin nepatraukli. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepritariame minėtiems pakeitimams. Nepritarti Neatitinka Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdvėje nusistovėjusios akademinių darbuotojų karjeros praktikos. 28. Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė I. Rizgelė, 2022-06-10 LVK nariai įžvelgia daug problemų, susijusių su dažnu ir skubiu Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) nuostatų kaitaliojimu. Atsižvelgus į šio įstatymo svarbą, manome, jog sprendimai dėl jo korekcijų turėtų būti priimami tik po išsamių diskusijų su visomis suinteresuotomis pusėmis. Apgailestaudami konstantuojame, kad šiuo metu diskusijų trūksta, o Seimą pasiekia tik fragmentiškai aptarti projektai. Nerimą kelia tai, jog dažnai neįsiklausoma į mokslo bendruomenės, kurią MSĮ pakeitimai dažniausiai paveikia labiausiai, nuomonę, nevyksta efektyvus dialogas tarp akademinės bendruomenės bei sprendimų priėmėjų.

Norime dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad Projekte numatomi pakeitimai, įskaitant jau paminėtus, yra labai reikšmingi visoms aukštosioms mokykloms (universitetams ir kolegijoms), tiek valstybinėms, tiek nevalstybinėms, taip pat svarbūs ir verslui, kuriam reikia kvalifikuotų, darbo rinkai pasirengusių ir galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę darbuotojų. Atsižvelgus į tai, siūlome nepriimti skubotų sprendimų, organizuoti papildomas diskusijas su socialiniais partneriais, ieškant bendrų kompromisinių sutarimų, kad keičiamas reguliavimas būtų naudingas ir nepablogintų esamos padėties. Tuo pačiu siūlome apsvarstyti viso Mokslo ir studijų įstatymo išsamų peržiūrėjimą ir atnaujinimą (įtraukiant realias ir veikiančias suinteresuotų pusių darbo grupes, t. y. LKDK, LNMSĮA, LURK, LVK ir kt. atstovus), kad dokumentas būtų kontekstualus, o ne fragmentiškas. Pažymime, kad yra būtinas šio esminio dokumento, kuriuo turi vadovautis aukštosios mokyklos ir vadovaujantis juo vykdyti savo veiklą, pastovumas. Todėl prašome, kad valstybė ne tik kad padėtų, bet ir dažnai inicijuojamais pakeitimais neapsunkintų aukštųjų mokyklų vykdant savo misiją, ugdyti jauną žmogų bei siekti mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo. Nepritarti Projekto rengimo stadijoje keičiamo įstatymo nuostatos buvo derinamos su visomis interesuotomis pusėmis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas pritarti iniciatorių pateiktam

Mokslo ir studijų įstatymo Nr.

XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 71, 72, 72¹,73, 75³, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 64¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1769 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20 Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą jog reikalinga suderinti visas įstatymo nuostatas, projektas yra papildomas nauju keičiamo įstatymo 69 straipsnio pakeitimu. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo pavadinimą nauju 69 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

,,MOKSLO IR

STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56,

58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 72¹,73, 75³,

77, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 64¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS“

Pritarti

2. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20²

• (10) (4)

Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Universitete turi vyrauti universitetinės studijos ir teikiamas

aukštasis universitetinis išsilavinimas. Universitetas negali vykdyti koleginių studijų ir teikti aukštojo koleginio išsilavinimo, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus ir tuo atveju, jei Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis universiteto statute yra numatytas koleginių studijų vykdymas pagal Vyriausybės nustatytos tam tikros studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) trumposios pakopos, pirmos ir antros pakopų koleginių studijų programas.“

Pritarti

3. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20³

• (11) (4)

Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4.

Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio „universitetas. Aukštosios mokyklos, vykdančios ne mažiau kaip dviejų studijų krypčių antrosios pakopos koleginių studijų programas, gali vartoti aukštosios mokyklos statute įtvirtintą pavadinimą anglų kalba su žodžiais „taikomųjų mokslų universitetas“. Kolegijos negali vykdyti universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus.“

Pritarti

4. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20⁴

• (15) (4)

Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Lietuvos mokslo tarybos valdybos nariams ir ekspertų komitetų nariams už jų veiklą darbą apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“

Pritarti

5. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20⁷

• (35) (4)

Argumentai: Komitetas siūlo, kad Seimas tvirtindamas statutą ne įvertintų universiteto tarybos nuomonę, o į ją atsižvelgtų. Pasiūlymas: Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybinio universiteto statutą Vyriausybės teikimu, įvertinęs

atsižvelgęs į universiteto tarybos nuomonę, tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą – švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu, įvertinusi atsižvelgusi į kolegijos tarybos nuomonę, tvirtina Vyriausybė.“

Pritarti

6. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20⁸

• (38) Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama

keičiamo įstatymo 38 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„38 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimas

1.

Valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimo planą Vyriausybės nustatyta tvarka rengia ir įgyvendina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, bendradarbiaudama su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis. 2. Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę kreiptis į Vyriausybę su prašymu inicijuoti valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo procedūrą pagal šio straipsnio 1 dalį. 13. Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos ir senato nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos ir akademinės tarybos nuomonę. 24. Valstybinio universiteto reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik įvertinus universiteto tarybos ir senato nuomonę ir turint Seimo pritarimą reorganizuoti valstybinį universitetą. Valstybinės kolegijos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik įvertinus kolegijos tarybos ir akademinės tarybos nuomonę ir turint Vyriausybės pritarimą reorganizuoti valstybinę kolegiją. 5.

5. Seimo ar Vyriausybės nutarime dėl pritarimo reorganizuoti

valstybinę aukštąją mokyklą turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena po reorganizavimo veiksianti įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taip pat nurodomas terminas, per kurį reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime įstaigų valdymo organai teisės aktų nustatyta tvarka parengia ir pateikia Vyriausybei valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projektą (išskyrus atvejus, kai įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nekeičiamas). 26. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla, o kitų juridinių asmenų savininkė arba viena iš dalininkių – valstybė. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą jungimo būdu, juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla. 37. Jeigu reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą padalijimo būdu įsteigiama nauja aukštoji mokykla, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. 8. Per Seimo ar Vyriausybės nutarime nurodytą terminą valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavime dalyvaujančių įstaigų valdymo organai teisės aktų nustatyta tvarka parengia valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančių įstaigų statutų (įstatų) projektus ir pateikia juos Vyriausybei.

Jeigu įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nesikeičia, jo pakartotinai tvirtinti nereikia. 9. Jeigu reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai nustatytu laiku neparengia ir nepateikia Vyriausybei valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygų ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projekto, juos rengia ir teikia Vyriausybei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į šią veiklą įtraukdama reorganizavime dalyvaujančių ir reorganizuojamų įstaigų valdymo organus.“

Pritarti

7. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20¹¹

• (52) (3,5,9)

Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą ir Komiteto pasiūlymą aiškiau reglamentuoti stiprinimo priemonių skyrimą, kai aukštoji mokykla vienintelė turi mokslo (meno) krypties studijas ir gavo neigiamą įvertinimą yra tikslinamos keičiamo įstatymo 52 straipsnio 3, 5, 9 dalys. Pasiūlymas: Pakeisti 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Trumposios pakopos studijos grindžiamos

profesine praktika. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, suteikiama kvalifikacija suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir

(arba) tęsti studijas pirmosios pakopos ir vientisosiose studijose.“ Pasiūlymas: Pakeisti 52 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip

„5. Antrosios pakopos koleginės studijos grindžiamos profesine praktika

ir ne žemesnio kaip gero lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

Antrosios pakopos universitetinės studijos grindžiamos ne žemesnio kaip gero lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, išskyrus straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio magistro, baigusiems universitetines studijas, – magistro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) universiteto nustatyta tvarka tęsti studijas doktorantūroje.“ Pasiūlymas: Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Trečiosios pakopos studijos grindžiamos ne žemesnio kaip labai gero lygio tam tikros mokslo (meno) krypties moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems disertaciją, meno projektą, suteikiami mokslo daktaro, meno daktaro laipsniai. Doktorantūrą gali vykdyti doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos, taip pat doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos kartu su doktorantūros teisės neturinčiomis mokslo ir studijų institucijomis ar įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis šio įstatymo 77 straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais.

Doktorantūros teisę, tai yra teisę vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ Pasiūlymas: Pakeisti 52 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių

tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos lygis yra nustatomas atliekant šio įstatymo 75¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą kas penkerius metus atliekamą ekspertinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygis yra nustatomas atliekant kas 5 metus vykdomą ekspertinį taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos lygis apskaičiuojamas, nustačius mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos kokybės vertinimo balų reikšmes pagal atitinkamas mokslo (meno) kryptis ir vertinamas pagal penkių balų skalę, kur 5 balai reiškia, kad vykdomi puikaus lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla, 4 balai reiškia, kad vykdomi labai gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla, 3 balai reiškia, kad vykdomi gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla, 2 balai reiškia, kad vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos lygis yra patenkinamas, 1 balas reiškia, kad vykdomi žemo lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla, 0 balų reiškia, kad nevykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, ir (arba) meno veikla. Jeigu nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kurioje įvertintos mokslo (meno) krypties moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla atitiktų šio straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus, švietimo, mokslo ir sporto ministras Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali nustatyti vienoje ar keliose mokslo ir studijų institucijose tos mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo priemones. Šios priemonės įgyvendinamos vadovaujantis šio įstatymo 83¹ straipsnio nuostatomis.

Tai pačiai aukštajai mokyklai antrą kartą tos pačios mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo priemonės gali būti taikomos ne anksčiau kaip po 5 metų. Sudariusios specialiąsias sutartis, aukštosios mokyklos gali vykdyti studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas studijuoti pagal tų mokslo (meno) krypčių, dėl kurių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo susitarta, studijų programas. Pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, atliekamas pakartotinis tos mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimas. Jeigu atlikus pakartotinį mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą paaiškėja, kad aukštosios mokyklos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veikla neatitinka šio straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla nebegali vykdyti studentų priėmimo į aukštąją mokyklą studijuoti pagal tos krypties ir pakopos studijų programą.“

Pritarti

8. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20¹²

• (53) (5,12,19)

Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama keičiamo įstatymo 53 straipsnio 5, 12, 19 dalys. Pasiūlymas: Pakeisti 53 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Trumposios pakopos studijų programų Trumpųjų

studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 studijų kreditų.“ Pasiūlymas: Pakeisti 53 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.

Trumposios pakopos studijų programų Trumpųjų studijų programos turi atitikti profesinius standartus ir atitinkamos studijų krypties aprašą, jos turi būti suderintos su profesiniais standartais ir studijų krypčių aprašais ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo profesinio standarto ir atitinkamos studijų krypties aprašo patvirtinimo ar pakeitimo dienos.“ Pasiūlymas: Pakeisti 53 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

„19. Kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos gali

vykdyti bendras trumpųjų studijų programas, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija. Trumposios pakopos studijų programas gali vykdyti kolegijos, vykdančios tam tikros studijų krypties koleginių studijų programas“. Pritarti

9. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20¹⁴

• (58) (1,5)

Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1, 5 dalys. Pasiūlymas: Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,58 straipsnis. Diplomai, diplomo priedeliai, pažymėjimai

„1. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijų programas trumpąsias studijas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis

diplomas. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.“ Pasiūlymas: Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas,

profesines studijas, ar studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.“

Pritarti

10. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20¹⁷

• (65) (3,4)

Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama keičiamo įstatymo 65 straipsnio 3, 4 dalys.

Pasiūlymas: Pakeisti 65 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Docento pareigas gali eiti ne žemesnės

pakopos kaip patyręs tyrėjas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis patyręs tyrėjas arba pripažintas menininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.“ Pasiūlymas: Pakeisti 65 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asistento pareigas gali eiti ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas arba pripažintas menininkas. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams.“

Pritarti

11. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20²⁰

• (69) Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra papildomas

projektas nauju straipsniu 20 straipsniu ir derinamas su keičiamo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi. Pasiūlymas: Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„69 straipsnis. Asocijuotieji mokslininkai

ir dėstytojai 1.

Asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo statusas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senato (akademinės tarybos) ar mokslo tarybos sprendimu gali būti suteikiamas toje mokslo ir studijų institucijoje pagal neterminuotą darbo sutartį dirbusiam mokslininkui ar dėstytojui, palaikančiam su šia institucija mokslinius ar meninius ryšius – rengiančiam su institucijos darbuotojais bendras mokslines ar menines publikacijas, vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros ar meno projektus, konsultuojančiam juos mokslo, meno ar pedagoginiais klausimais ar panašiai, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos šioje mokslo ir studijų institucijoje pabaigos, o asmenims, nurodytiems šio įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje, – ne ilgiau kaip 5 metus) dirbančiam kitur ne ilgiau kaip iki neterminuotos darbo sutarties pabaigos. 2. Asocijuotasis mokslininkas ar dėstytojas gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai buvo dirbta kitur., jeigu tam pritaria mokslo ir studijų institucijos senatas (akademinė taryba) ar mokslo taryba ir jeigu po pateikto prašymo grąžinti į ankstesnes pareigas yra atliekama jo neeilinė atestacija. Jeigu asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo veikla atlikus neeilinę atestaciją įvertinama teigiamai, su juo yra pasirašoma neterminuota darbo sutartis.“

Pritarti

12. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20²²

• (72) Argumentai: Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra

tikslinamas keičiamo įstatymo 72 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„72 straipsnis. Priėmimas į mokslo ir studijų

institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas 1.

Į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus šio įstatymo 68 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje 10 ir 11 dalyse, pareigas asmenys priimami darbui nemažiau nei 0,25 darbo laiko normos viešo konkurso būdu. 5 metų kadencijai. Mokslo ir studijų institucijos nustatyti dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikaciniai reikalavimai ir privalomos mokslo ir studijų institucijos tyrėjų kompetencijos šios institucijos nustatyta tvarka skelbiami viešai šios institucijos interneto svetainėje. 2. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Viešas konkursas šio straipsnio 1 dalyje išvardytoms pareigoms užimti skelbiamas ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki numatomos darbo pradžios. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas mokslo ir studijų institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, šalies ir, jeigu tikslinga, tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Konkurso sąlygose inter alia turi būti numatyta, kad pretendentas pateikia savo veiklos planą 5 metų laikotarpiui. 3. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki mokslo ir studijų institucijų dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje, arba kai mokslo ir studijų institucija panaikina pareigybę. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas mokslo ir studijų institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, šalies, ir, jeigu tikslinga, – tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka.

Ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, o aukštosiose mokyklose – papildomai ne mažiau kaip vienas iš jų – studentų atstovybės (jeigu jos nėra – studentų visuotinio narių susirikimo (konferencijos) deleguotas atstovas. Rengiant konkursą profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas. 4. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės mokslo ir studijų institucijoje laimėjusiu konkursą tom pačiom dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma terminuota neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti 5 metų laikotarpiui ir mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka tam pačiam laikotarpiui patvirtinamas su mokslo ir studijų institucijos veiklos planais ir prioritetais suderintas veiklos planas. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka vykdomas darbuotojo veiklos per šį laikotarpį vertinimas. Jeigu likus 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos asmuo yra laikinai nedarbingas arba išėjęs nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ar tėvystės atostogų, jo veiklos vertinimas vykdomas pasibaigus laikinajam nedarbingumui ar grįžus iš šioje dalyje nurodytų atostogų. Laikotarpis, kuriuo asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Šioje dalyje nurodytas pareigas einančių asmenų veiklos vertinimo reikalavimus nustato mokslo ir studijų institucija. Šie reikalavimai turi būti ne žemesni kaip konkurso dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti reikalavimai ir apimti veiklos plano vykdymo įvertinimą.

Jeigu šioje dalyje nurodytas pareigas einančio asmens veikla įvertinama neigiamai, jis Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Darbuotojas, kurio veikla įvertinama neigiamai, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Atleidžiamam darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama teigiamai, su dėstytoju ar mokslo darbuotoju tęsiami darbo santykiai sudarius neterminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms eiti. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu. 5. Mokslo ir studijų institucija gali nustatyti neterminuotos darbo sutarties pabaigą su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus. Tokiu atveju neterminuota darbo sutartis turi pasibaigti ne anksčiau kaip mokslo ir studijų institucijos nustatytą paskutinę studijų

(mokslo) metų, kuriais mokslo darbuotojas ar dėstytojas sulaukia pensinio amžiaus, pabaigos dieną. Nutraukus neterminuotą darbo sutartį, su pensinio amžiaus sulaukusiu mokslo darbuotoju ir dėstytoju gali būti tęsiami darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms eiti ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį. Tokiai terminuotai darbo sutarčiai turi pritarti universiteto senatas (kolegijos akademinė taryba, mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba), įvertinęs, kad šių darbuotojų darbas yra reikalingas siekiant užtikrinti mokslo ir studijų institucijoje vykdomų studijų programų ir (ar) mokslinių tyrimų tęstinumą. Tokia sutartis universiteto senato (kolegijos akademinės tarybos, mokslinių tyrimų instituto mokslo tarybos) pritarimu vieną kartą gali būti sudaroma pakartotinai.

Sudarius pakartotinę terminuotą darbo sutartį asmenys yra atestuojami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, atestacijos laikotarpį skaičiuojant nuo paskutinės atestacijos, atliktos dirbant pagal neterminuotą darbo sutartį šioje mokslo ir studijų institucijoje, dienos. 6. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, o aukštosiose mokyklose – ne mažiau kaip vienas studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas. Dėstytojui ar mokslo darbuotojui, dirbančiam pagal neterminuotą darbo sutartį, laimėjus konkursą eiti kitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, jo darbo santykiai jam einant naujas pareigas tęsiami pagal neterminuotą darbo sutartį. Jeigu konkurso sąlygas atitinka vienintelis kandidatas, toje mokslo ir studijų institucijoje pagal neterminuotą darbo sutartį einantis docento, asistento, lektoriaus, vyresniojo mokslo darbuotojo ar mokslo darbuotojo pareigas, jis gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje (atitinkamai į profesoriaus, docento, vyresniojo lektoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo), be konkurso. 7. Mokslo ir studijų institucijų dėstytojams ir mokslo darbuotojams šių institucijų nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė atestacija.

Neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas einantis asmuo atestuojamas kas 5 metai arba jam gali būti rengiama neeilinė atestacija mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka. Tokių asmenų atestacijos reikalavimus nustato mokslo ir studijų institucija. Šie reikalavimai turi būti ne žemesni kaip viešo konkurso dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti reikalavimai. Laikotarpis, kuriuo asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, taip pat ligos laikotarpis, trunkantis ilgiau kaip 3 mėnesius, į atestacijos laikotarpį neįtraukiamas. Neatestuotas darbuotojas atleidžiamas iš darbo. Atleidžiamam darbuotojui taikomos garantijos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 7, 8, 9 dalyse. 8. Neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu mokslo ir studijų institucijos vadovo siūlymu ir darbuotojo sutikimu jo einamos tyrėjo pareigos gali būti keičiamos į kitas lygiavertes tos pačios pakopos tyrėjo pareigas (išskyrus mokslininko stažuotojo pareigas), jeigu darbuotojas atitinka toms pareigoms mokslo ir studijų institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 9. Mokslo ir studijų institucijos vadovo sprendimu asmenys į mokslo ir studijų institucijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas gali būti priimami be konkurso pagal terminuotą darbo sutartį. Tokie asmenys turi atitikti mokslo ir studijų institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Be konkurso asmenys, išskyrus asmenis, dalyvaujančius moksliniuose projektuose, priimami į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, sudarant terminuotą darbo sutartį. Šią sutartį galima pratęsti dar vienam ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui.

Pakartotinai be konkurso į mokslo ir studijų institucijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas šie asmenys gali būti priimami ne anksčiau kaip praėjus 2 metams po terminuotos darbo sutarties pabaigos. Asmenys, kurių veikla mokslo ir studijų institucijoje šio straipsnio 4 dalyje aprašytu atveju buvo įvertinta neigiamai, ir neatestuoti asmenys be konkurso gali būti priimami tik į žemesnes pareigas. 10. Į mokslininko stažuotojo pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu ir įdarbinami pagal terminuotą darbo sutartį iki stažuotės, kuri trunka nuo vienų iki 3 metų, pabaigos. Kandidatai į šias pareigas turi atitikti ne žemesnius, kaip nustatyti šio įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje, reikalavimus. Viešo konkurso mokslininko stažuotojo pareigoms eiti sąlygas nustato mokslo ir studijų institucija. 11. Į jaunesniojo asistento ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas asmenys priimami mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka. Kandidatai į šias pareigas turi atitikti ne žemesnius, kaip nustatyti šio įstatymo 65 straipsnio 5 dalyje ir 66 straipsnio 6 dalyje, reikalavimus. Su asmenimis, priimamais į jaunesniojo asistento ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, sudaromos terminuotos darbo sutartys, trunkančios ne ilgiau kaip iki jų doktorantūros studijų pabaigos. Šias sutartis galima pratęsti ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui.“

Pritarti

13. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20²⁵

(75³)

• (4) Argumentai: Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pasiūlymą yra

papildomas keičiamo projekto 75³ straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 75³ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kolegijoms taikomiesiems moksliniams tyrimams ir

eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti 2023 metais skiriama ne mažiau kaip 10 procentų, 2024 metais – ne mažiau kaip 15 procentų, 2025 ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 20 procentų kolegijų bazinio finansavimo lėšų.“ Pritarti 14.

Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20²⁶

• (77) (8)

Argumentai: Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama keičiamo įstatymo 77 straipsnio 8 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 77 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupes bei galimą nuokrypį tarp studijų krypčių grupių tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras neviršydamas valstybės finansavimo atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes, mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas pagal aukštąsias mokyklas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą.“

Pritarti

16. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-20²⁸

Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus yra tikslinamas Projekto 28 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas

ir įgyvendinimas 1.

Šis įstatymas, išskyrus 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 straipsnius, šio straipsnio 7 dalį, įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 25, 26, 27 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 1, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsniai įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 4. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 11, 12, 14 straipsniai įsigalioja 2029 m. sausio 1 d. 6. Šio įstatymo nuostatos taikomos mokslo ir studijų institucijų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, priimtiems į pareigas nuo 2023 m. liepos 1 d. Iki 2023 m. liepos 1 d. priimtų į pareigas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų pareigos ir kitos darbo sąlygos gali būti keičiamos atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas tik šių darbuotojų sutikimu. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos mokslo taryba, švietimo, mokslo ir sporto ministras, mokslo ir studijų institucijos iki šio įstatymo atitinkamų straipsnių įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0,

susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Žukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 72¹,73, 75³, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 64¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-169(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė