projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
taip: „3. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus), pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, taip pat analitiniams centrams, įsteigtiems pagal Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymą, iki 1,2 procento pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1,2 procento mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.“
taip: „4. Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – dalį mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos:
1) 0,6 procento – politinėms partijoms organizacijoms, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos organizacijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)
2) 0,6 procento – profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą. 2 straipsnis.
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Stasys Šedbaras
projekto XIVP-1763(2) lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 4 dalies1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) 0,6 procento – politinėms partijoms organizacijoms, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos organizacijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, ir (arba)“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 17,
ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos BAUDŽIAMOJO KODEKSO XXVI SKYRIAUS PAVADINIMO, 175¹IR
ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos CIVILINIO KODEKSO 2.70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO NR. I-67 29, 73
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. 2021 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba suformavo darbo grupę „Lietuvos Respublikos rinkimų sistemos analizei atlikti ir reikalingų įstatymų projektams parengti“ (toliau – darbo grupė). Darbo grupei buvo pavesta išanalizuoti Lietuvos rinkimų sistemas, surinkti ir apibendrinti piliečių, partijų, Seimo narių ir įvairių organizacijų siūlymus dėl rinkimų proceso tobulinimo bei pateikti reikiamus įstatymų pakeitimus. Buvo parengtas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projektas, kuris 2022 m. kovo 2. d. paskelbtas ir įregistruotas Teisės aktų projektų registre (TAIS) (Nr. XIVP-1279(2)) (toliau – Rinkimų kodekso projektas),taip pat Politinių organizacijų įstatymo projekto nauja redakcija (Nr. XIVP-1280).
XIVP-1280). Atsižvelgiant į tai, kad su Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų projekto siūlomu reguliavimu yra susijusios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatos, kartu parengti ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 36, 51, 77 straipsnių ir II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo, 175¹ir 295 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 29, 73 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio Nr. IX-1007
ir paramos Nr. I-172 įstatymo pakeitimo projektai (toliau – Įstatymų projektai). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Seimo narys Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu galioja atskiri įvairius rinkimus ir jų aspektus reguliuojantys įstatymai (Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai), todėl Administracinių bylų teisenos įstatyme, Konstitucinio Teismo įstatyme yra naudojama „rinkimų įstatymų“ formuluotė. Administracinių bylų teisenos įstatyme minimas Referendumo įstatymas.
Šiuo metu galiojančiame Administracinių bylų teisenos įstatyme yra numatyta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų. Galiojantis Administracinių bylų teisenos įstatymas reglamentuoja tam tikrus teisinius santykius, susijusius su „savivaldybės tarybos nario – mero“ pareigomis. Be to, šiuo metu politinių partijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas todėl Civiliniame kodekse yra vartojamas būtent Politinių partijų įstatymo pavadinimas. Taip pat šiuo metu ir Baudžiamajame kodekse vartojama sąvoka – politinės partijos. Gyventojų pajamų mokesčio 34 straipsnis numato, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis tenka tik politinei partijai. Labdaros ir paramos įstatyme nustatyta, kad paramos gavėjais negali būti tik politines partijos. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo
(toliau – LRT) teisės ir pareigos. Šiuo metu galiojančioje šio straipsnio 11 dalies redakcijoje numatoma LRT pareiga suteikti laiką politinės kampanijos metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams ir jų keliamiems kandidatams į Seimo arba savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius – merus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Taip pat numatoma suteikti laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis Politinių partijų įstatymas bus pakeistas Politinių organizacijų įstatymu, yra būtina patikslinti šio įstatymo pavadinimą ir Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje. Taip pat būtina patikslinti ir Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimą, vietoj politinių partijų sąvokos vartojant sąvoką – politinės organizacijos, taip pat naują sąvoką – analitiniai centrai. Dėl šių naujų sąvokų, nustatytų minėtame įstatyme, būtina pakeisti ir Baudžiamojo kodekso 175¹ straipsnio 1 dalies ir 295 straipsnio dispozicijas, suderinant abiejų įstatymų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančius atskirus rinkimų įstatymus pakeis kodifikuotas Rinkimų kodeksas, šiuo metu galiojančio Konstitucinio Teismo įstatymo 29 (kreipimųsi nagrinėjimo Konstituciniame Teisme terminai ir eiliškumas), 73 (Konstitucinio Teismo teikiamos išvados) ir 77 straipsniuose (paklausimas dėl rinkimų įstatymų pažeidimo) esanti „rinkimų įstatymų“ formuluotė keičiama formuluote „Rinkimų kodeksas“.
Administracinių bylų teisenos įstatyme be „rinkimų įstatymo“ formuluotės, atsižvelgiant į tai, kad Referendumo įstatymas tampa konstituciniu, projekte keičiamas atitinkamai ir šio įstatymo pavadinimas į Referendumo konstitucinį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad Rinkimų kodekso projekte nebelieka nuostatų, leidžiančių teikti skundus apygardos administraciniam teismui dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, atitinkamai naikinamos šiame įstatyme esančios nuostatos, koreguojant įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 23 straipsnio 7 dalį ir 123 straipsnį. Teikiamame Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo projekte atsisakome nuostatų, reglamentuojančių „savivaldybės tarybos nario – mero“ pareigas, nustatant vėlesnę šių nuostatų įsigaliojimo datą – 2023 m. balandžio 10 d. Šiais pakeitimas yra tarpusavyje suderinamos šio įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos (projektas Nr. XIVP-1580) nuostatos. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, atsižvelgiant į Rinkimų kodekso ir Referendumo konstitucinio įstatymo detalų reglamentavimą, siūloma įtvirtinti, kad LRT suteikia laiką, rengia ir transliuoja nacionalinio lygmens specialias rinkimų agitacijai skirtas laidas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
LRT suteikia laiką, rengia ir transliuoja referendumo agitacijai skirtas laidas Referendumo konstitucinio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Gyventojų pajamų mokesčio 34 straipsnis derintinas su Politinių organizacijų įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalimi, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis tektų politinei organizacijai. Parengtos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, nustatančios, kad paramos gavėjais negali būti politinės organizacijos ir analitiniai centrai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatoma, kad Įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektai naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, jie bus priimti įgyvendinant Rinkimų kodeksą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, taip pat nenumatoma ir papildomo lėšų sutaupymo. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų
žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „politinės organizacijos, analitiniai centrai“, „politinės organizacijos“, „Rinkimų kodeksas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Stasys Šedbaras
2022-06-03 Nr. XIVP-1763 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 34 straipsnio
administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinių partijų įsteigtiems analitiniams centrams iki 1,2 procento pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1,2 procento mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra diskutuotinas. Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280(2) 2 straipsnio
yra politinė partija, o šio projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, jog vienas iš analitinių centrų finansavimo šaltinių yra steigėjos – politinės partijos lėšos. Pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas politinė organizacija (politinis komitetas, politinė partija), nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę gauti 0,6 procento pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – dalį mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Taigi priėmus projektą, pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies 1 punktą politinės partijos galėtų priklausyti ne tik antrajai gyventojų pajamų mokesčio dalies gavėjų grupei, kuriems gyventojai gali skirti 0,6 procento pajamų mokesčio, bet kartu (per savo įsteigtus analitinius centrus) galėtų priklausyti ir pirmajai grupei, kuriems gyventojai gali skirti iki 1,2 procentų pajamų mokesčio. Siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu, mūsų nuomone, sukuriamos palankesnės finansavimo sąlygos politinėms partijoms ir jų įsteigtiems analitiniams centrams, dėl kurių politinės partijos (per jų įsteigtus analitinius centrus) gali atsidurti geresnėje padėtyje nei politiniai komitetai, nors tarp šių politinių organizacijų (politinių partijų ir politinių komitetų) nesama tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nurodyti jokie kriterijai ar argumentai, pagrindžiantys galimybę nustatyti diferencijuotą (palankesnį) teisinį reguliavimą politinėms partijoms (per jų įsteigtus analitinius centrus), lyginant su politiniams komitetams siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu. 2.
dalies formuluotė „analitiniams centrams, įsteigtiems pagal Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymą“ yra keistina atsižvelgus į tai, kad teisiniu požiūriu yra reikšmingas politinės partijos įsteigto (pagal Politinių organizacijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą – žr. Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280(2)
registre. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktą politinės organizacijos (taip pat politinės partijos), turinčios teisę gauti gyventojų pajamų mokesčio dalį, turi atitikti ir kitą sąlygą – joms neturi būti „pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra“. Atsižvelgus į tai, projektu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies formuluotė keistina taip, kad joje numatyta analitinių centrų teisė gauti gyventojų pajamų mokesčio dalį būtų siejama su šiomis sąlygomis: politinės partijos įsteigtas analitinis centras yra įregistruotas Juridinių asmenų registre ir analitiniam centrui nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra. 3. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčio administratorius privalo pervesti asmenims, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, taip pat analitiniams centrams, iki 1,2 procento pajamų mokesčio. Pastebėtina, kad iš siūlomos nuostatos nėra aišku, ar kiekvienam iš šių subjektų gali būti pervesta po 1,2 procento pajamų mokesčio, ar pervedama suma negali viršyti 1,2 procento pajamų mokesčio. Atsižvelgus į tai bei siekiant išvengti galimų praktinių įstatymo taikymo problemų, siūlytina patikslinti projekto formuluotę. 4. Pastebėtina, jog kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 7, 9¹ ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIVP-1764) nuostatose yra įtvirtinta, jog analitiniai centrai, kaip ir politinės organizacijos, negali būti paramos gavėjais. Atsižvelgus į tai, bei ir į keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, svarstytina, ar dalies paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio skyrimas analitiniams centrams, kaip ir politinėms organizacijoms, neturėtų būti reglamentuojamas keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje. 5. Atkreipiame dėmesį, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 6. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos įsigaliotų 2022 m. rugsėjo 1 d. ir būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokestį. Svarstytina, ar projekto nuostatų įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. 7. Projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad teisės aktai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto asignavimams turi būti priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. 8. Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi yra keičiamas tik keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktas, siūlytina šios dalies pakeitimų esmę dėstyti taip: „Pakeisti 34 straipsnio
tekstą. 9.
brauktinas kaip perteklinis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ
2022-06-22 Nr. XIVP-1763(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2022-06-17
dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovai: Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiūtė, Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus Mokesčių politikos departamento vedėjas Evaldas Putrimas, Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektoriaus skyriaus vedėjas Andrius Jautukas, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Mėta Matuzevičienė, Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Renata Dirgėlienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: Jolanta Petkevičienė, Lina Petronienė, Reda Daniškevičiūtė, Rokas Stabingis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti politinių partijų įsteigtiems analitiniams centrams iki 1,2 procento pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia,
diskutuotinas. Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280(2) 2 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog analitinio centro steigėjas yra politinė partija, o šio projekto 32 straipsnio
šaltinių yra steigėjos – politinės partijos lėšos. Pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas politinė organizacija (politinis komitetas, politinė partija), nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę gauti 0,6 procento pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – dalį mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Taigi priėmus projektą, pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies 1 punktą politinės partijos galėtų priklausyti ne tik antrajai gyventojų pajamų mokesčio dalies gavėjų grupei, kuriems gyventojai gali skirti 0,6 procento pajamų mokesčio, bet kartu (per savo įsteigtus analitinius centrus) galėtų priklausyti ir pirmajai grupei, kuriems gyventojai gali skirti iki 1,2 procentų pajamų mokesčio.
Siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu, mūsų nuomone, sukuriamos palankesnės finansavimo sąlygos politinėms partijoms ir jų įsteigtiems analitiniams centrams, dėl kurių politinės partijos (per jų įsteigtus analitinius centrus) gali atsidurti geresnėje padėtyje nei politiniai komitetai, nors tarp šių politinių organizacijų (politinių partijų ir politinių komitetų) nesama tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nurodyti jokie kriterijai ar argumentai, pagrindžiantys galimybę nustatyti diferencijuotą (palankesnį) teisinį reguliavimą politinėms partijoms (per jų įsteigtus analitinius centrus), lyginant su politiniams komitetams siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu. Pritarti Atsisakyta siūlymo keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
formuluotė „analitiniams centrams, įsteigtiems pagal Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymą“ yra keistina atsižvelgus į tai, kad teisiniu požiūriu yra reikšmingas politinės partijos įsteigto (pagal Politinių organizacijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą – žr. Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280(2) 2 straipsnio 2 dalį) analitinio centro įregistravimas Juridinių asmenų registre.
Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktą politinės organizacijos (taip pat politinės partijos), turinčios teisę gauti gyventojų pajamų mokesčio dalį, turi atitikti ir kitą sąlygą – joms neturi būti
„pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra“. Atsižvelgus į tai, projektu
keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies formuluotė keistina taip, kad joje numatyta analitinių centrų teisė gauti gyventojų pajamų mokesčio dalį būtų siejama su šiomis sąlygomis: politinės partijos įsteigtas analitinis centras yra įregistruotas Juridinių asmenų registre ir analitiniam centrui nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra. Pritarti Atsisakyta siūlymo keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad mokesčio administratorius privalo pervesti asmenims, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, taip pat analitiniams centrams, iki 1,2 procento pajamų mokesčio. Pastebėtina, kad iš siūlomos nuostatos nėra aišku, ar kiekvienam iš šių subjektų gali būti pervesta po 1,2 procento pajamų mokesčio, ar pervedama suma negali viršyti 1,2 procento pajamų mokesčio. Atsižvelgus į tai bei siekiant išvengti galimų praktinių įstatymo taikymo problemų, siūlytina patikslinti projekto formuluotę. Pritarti Atsisakyta siūlymo keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 7, 9¹ ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1764) nuostatose yra įtvirtinta, jog analitiniai centrai, kaip ir politinės organizacijos, negali būti paramos gavėjais.
Atsižvelgus į tai, bei ir į keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, svarstytina, ar dalies paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio skyrimas analitiniams centrams, kaip ir politinėms organizacijoms, neturėtų būti reglamentuojamas keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje. Nepritarti Analitiniai centrai negali būti paramos gavėjai, todėl nuostatų tikslinti nereikia. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesį, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Pritarti Atsisakyta siūlymo keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, todėl pastaba nebeaktuali. 6. Seimo kanceliarijos
šio įstatymo nuostatos įsigaliotų 2022 m. rugsėjo 1 d. ir būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokestį. Svarstytina, ar projekto nuostatų įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. Pritarti Projekto 2 straipsnio nuostatas tikslinti, numatant įstatymo įsigaliojimą nuo 2023 m. sausio 1 d.: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m.
rugsėjo 1 d. 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.“ 7.
Seimo kanceliarijos
nuostatas, kuriose numatyta, kad teisės aktai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto asignavimams turi būti priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Pritarti Projekto 2 straipsnio nuostatas tikslinti, numatant įstatymo įsigaliojimą nuo 2023 m. sausio 1 d.: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m.
rugsėjo 1 d. 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 1 straipsnio 2 dalimi yra keičiamas tik keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punktas, siūlytina šios dalies pakeitimų esmę dėstyti taip: „Pakeisti 34 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:“, o po to dėstyti tik keičiamo punkto tekstą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
kaip perteklinis. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-06-10 * Įvertinę Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1763 atitiktį Europos
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui
Nr. XIVP-1763(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė