Projekto lyginamasis variantas
ir ĮSTATYMO papildymo 30¹, 30², 30³, 30⁴, 30⁵straiPSniAIS ĮSTATYMAS
pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybė, jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę kultūros paminklus paimti visuomenės poreikiams įstatymų šio įstatymo nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Kultūros paminklo paėmimas visuomenės poreikiams
straipsnyje nustatytais Išimtiniais išimtiniais atvejais nekilnojamoji kultūros vertybė kultūros paminklas gali būti valstybės paimama paimamas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) kultūros vertybė paminklas yra įsteigtame arba steigiamame valstybiniame kultūriniame rezervate (rezervate-muziejuje);
nacionalinis ar respublikinis muziejus;
kultūros objektų sąrašą, kad būtų užtikrintas jo prieinamumas, lankymas ar pažinimas. 2. Nekilnojamąją kultūros vertybę paimant visuomenės poreikiams, savininkui atlyginama rinkos verte, nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu arba šalių susitarimu – perduodant kitą lygiavertį daiktą (turtą). 2.
atvejais, kuomet kultūros paminklas gali būti paimamas visuomenės poreikiams, pripažįstami atvejai, kai yra nustatomos visos šios sąlygos:
1) nepaėmus kultūros paminklo visuomenės poreikiams kultūros paminklas gali būti sunaikintas arba bus pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės interesams;
2) visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu visuomenės poreikiams nebūtų paimtas konkretus kultūros paminklas;
3) yra išlaikytas proporcingumo principas tarp visuomenės poreikių ir kultūros paminklo savininko teisėtų interesų. 3. Netinkamai laikoma nekilnojamoji kultūros vertybė prižiūrimas kultūros paminklas teismo sprendimu gali būti paimama paimamas valstybės nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį. 4. Jeigu kultūros paminklas yra privačiame žemės sklype, dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams sprendžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 30¹straipsniu: „30¹ straipsnis. Kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimas ir sprendimo priėmimas
paminklą paimti visuomenės poreikiams, procesą inicijuojanti kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota valstybės institucija (toliau – paėmimo iniciatorius), atlieka ar organizuoja kultūros vertybės paėmimo poveikio vertinimo (toliau – poveikio vertinimas) atlikimą (analizę, galimybių studiją, tyrimą ar kt.), kurio metu nustato konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, pagrindžia šiam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą bei atlieka sąnaudų ir naudos analizę kultūriniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais. Paėmimo iniciatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo poveikio vertinimo pradžios apie tai turi informuoti kultūros paminklo savininką. 2.
iniciatorius, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą poveikio vertinimą ir, atsižvelgdamas į jo rezultatus, nusprendęs pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kuris yra derinamas ir teikiamas Vyriausybei Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Kartu su Vyriausybės nutarimo dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams projektu pateikiami ir atlikto poveikio vertinimo rezultatai. Jeigu paėmimo iniciatorius, atsižvelgdamas į poveikio vertinimo rezultatus, nenustato šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytų sąlygų ar nustato, kad konkretaus kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudos viršys naudą, kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradedamos ir apie tai kultūros paminklo savininkas informuojamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo poveikio vertinimo atlikimo pabaigos. 3. Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodomi:
1) argumentai, pagrindžiantys išimtinio atvejo egzistavimą;
statinio numeris, statinio pavadinimas, pagrindinė naudojimo paskirtis);
4) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą dydis;
subjektas. 4. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams apie tai paėmimo iniciatorius nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo, šio Įstatymo 30⁵straipsnio nustatyta tvarka informuoja kultūros paminklo savininką ir visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantį subjektą, jeigu juo paskirta kita institucija nei paėmimo iniciatorius.
Jeigu Vyriausybė nusprendžia nepaimti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, apie tai kultūros paminklo savininkas informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo priimtas šis sprendimas. 5. Paėmimo iniciatorius apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, pateikia informaciją apie visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą ir prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas prašymą išnagrinėja ir Nekilnojamojo turto registre atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše įregistruoja juridinį faktą, kad pradėta kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 30²straipsniu: „30² straipsnis. Kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra
Vyriausybės nutarimui dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, paėmimo iniciatorius per 20 darbo dienų parengia kultūros paminklo perdavimo – priėmimo visuomenės poreikiams akto (toliau – Aktas) projektą. 2.
2Akte nurodoma:
1) šio įstatymo 30¹straipsnio 3 dalyje nurodyti Vyriausybės nutarimo dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams duomenys;
2) kultūros paminklo savininko vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė;
2) protingas išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo terminas, kuris negali būti trumpesnis negu 6 mėnesiai skaičiuojant nuo abiejų šalių pasirašytame Akte nurodytos atlyginimo sumos pervedimo į kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą dienos. 3. Paėmimo iniciatorius Įstatymo 30⁵straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia kultūros paminklo savininkui parengtą Akto projektą ir informuoja apie teisę per 20 darbo dienų nuo Akto projekto įteikimo dienos pasirašyti Aktą ir raštu pranešti paėmimo iniciatoriui mokėjimo sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą, rekvizitus. 4. Jeigu kultūros paminklo savininkas pasirašo Aktą, paėmimo iniciatorius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pasirašyto Akto gavimo dienos perveda Akte nurodytą atlyginimo sumą į kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą. Paėmimo iniciatorius, per šioje dalyje nurodytus terminus nepervedęs atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą, kultūros paminklo savininkui turi sumokėti 0,02 procentų nuo nesumokėtos atlyginimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. 5. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą kultūros paminklo savininkas Akto nepasirašo, laikoma, kad tarp paėmimo iniciatoriaus ir kultūros paminklo savininko yra kilęs ginčas. Šiuo atveju paėmimo iniciatorius per 60 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pasirašyti Aktą suėjimo dienos turi kreiptis į teismą dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą kultūros paminklą valstybės vardu pagal Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams.
Prieš kreipdamasis į teismą paėmimo iniciatorius perveda Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 30⁵straipsnio nustatyta tvarka praneša kultūros paminklo savininkui. 6. Kai įsiteisėja teismo sprendimas leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą kultūros paminklą valstybės vardu, kultūros paminklo savininkas tampa pinigų sumos, kurią paėmimo iniciatorius pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.“
Papildyti Įstatymą 30³straipsniu: „30³ straipsnis. Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą
visuomenės poreikiams paimtą kultūros paminklą jo savininkui atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, nustatomą vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, atliekant individualųjį turto vertinimą. 2. Visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę turto naudojimo paskirtį, nustatytą iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, kultūros paminklo savininkui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos visuomenės poreikiams paimame kultūros paminkle ir jam priskirtame žemės sklype nutraukimu ar jo apribojimu. 3.
3Visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo turto vertinimą organizuoja ir apmoka paėmimo iniciatorius.“
Papildyti Įstatymą 30⁴straipsniu: „30⁴ straipsnis. Nuosavybės į kultūros paminklą registravimas valstybės vardu
visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkas pasirašo Aktą ir paėmimo iniciatorius Vyriausybės nutarime nurodytą atlyginimo sumą perveda į kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuojamas visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kultūros paminklą valstybės vardu. 2. Įstatymo 30² straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės vardu po to, kai įsiteisėja teismo sprendimas valstybės naudai ir kultūros paminklo savininkas tampa pinigų sumos, kurią paėmimo iniciatorius pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku. 3. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą pereina valstybei nuo kultūros paminklo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, juridinis faktas, nurodytas Įstatymo 30¹straipsnio 5 dalyje, nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinamas.“
Papildyti Įstatymą 30⁵straipsniu: „30⁵ straipsnis. Pranešimų, susijusių su kultūros paminklų paėmimu visuomenės poreikiams, siuntimo tvarka 1.
Šio įstatymo nustatytais atvejais paėmimo iniciatoriaus ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiančio subjekto pranešimai, susiję su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, kultūros paminklo savininkui siunčiami registruotąja pašto siunta, naudojant Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo pašto tinklo informacinę sistemą, per antstolius, arba kitu būdu, užtikrinančiu pranešimo įteikimą pasirašytinai:
kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena, ar kitos žinomos jų buvimo vietos adresu – kultūros paminklo savininkui asmeniškai, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių arba jų atstovams;
adresu – juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui. 2. Pranešimo įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims diena. 3. Jeigu pirmą kartą siųsto pranešimo nepavyksta įteikti kultūros paminklo savininkui, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tada, kai paėmimo iniciatorius ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas įsitikina, kad pranešimo nepavyko įteikti kultūros paminklo savininkui, pranešimas siunčiamas pakartotinai. Nepavykus pranešimo įteikti kultūros paminklo savininkui pakartotinai, per 5 darbo dienas nuo tada, kai paėmimo iniciatorius ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti kultūros paminklo savininkui, apie atitinkamus veiksmus viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš kultūros paminklo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas).
Informacija apie sprendimą pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, priėmus Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo visuomenės poreikiams, parengus Akto projektą, taip pat skelbiama paėmimo iniciatoriaus ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiančio subjekto ir tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra kultūros paminklas, interneto tinklalapyje.“
taikymas Kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, atliktos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pakartotinai nėra atliekamos, jeigu jos atitinka šio įstatymo reikalavimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys
Projekto lyginamasis variantas
NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-2452 25, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO papildymo 30¹, 30², 30³, 30⁴, 30⁵straiPSniAIS
pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybė, jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę kultūros paminklus paimti visuomenės poreikiams įstatymų šio įstatymo nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Kultūros paminklo paėmimas visuomenės poreikiams
straipsnyje nustatytais Išimtiniais išimtiniais atvejais nekilnojamoji kultūros vertybė kultūros paminklas gali būti valstybės paimama paimamas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) kultūros vertybė paminklas yra įsteigtame arba steigiamame valstybiniame kultūriniame rezervate (rezervate-muziejuje);
nacionalinis ar respublikinis muziejus;
kultūros objektų sąrašą, kad būtų užtikrintas jo prieinamumas, lankymas ar pažinimas. 2. Nekilnojamąją kultūros vertybę paimant visuomenės poreikiams, savininkui atlyginama rinkos verte, nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu arba šalių susitarimu – perduodant kitą lygiavertį daiktą (turtą). 2.
atvejais, kuomet kultūros paminklas gali būti paimamas visuomenės poreikiams, pripažįstami atvejai, kai yra nustatomos visos šios sąlygos:
1) nepaėmus kultūros paminklo visuomenės poreikiams kultūros paminklas gali būti sunaikintas arba bus pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės interesams;
2) visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu visuomenės poreikiams nebūtų paimtas konkretus kultūros paminklas;
3) yra išlaikytas proporcingumo principas tarp visuomenės poreikių ir kultūros paminklo savininko teisėtų interesų. 3. Netinkamai laikoma nekilnojamoji kultūros vertybė prižiūrimas kultūros paminklas teismo sprendimu gali būti paimama paimamas valstybės nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį. 4. Jeigu kultūros paminklas yra privačiame žemės sklype, dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams sprendžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 30¹straipsniu: „30¹ straipsnis. Kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimas ir sprendimo priėmimas
paminklą paimti visuomenės poreikiams, procesą inicijuojanti kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota valstybės institucija (toliau – paėmimo iniciatorius), atlieka ar organizuoja kultūros vertybės paėmimo poveikio vertinimo (toliau – poveikio vertinimas) atlikimą (analizę, galimybių studiją, tyrimą ar kt.), kurio metu nustato konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, pagrindžia šiam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą bei atlieka sąnaudų ir naudos analizę kultūriniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais. Paėmimo iniciatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo poveikio vertinimo pradžios apie tai turi informuoti kultūros paminklo savininką. 2.
iniciatorius, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą poveikio vertinimą ir, atsižvelgdamas į jo rezultatus, nusprendęs pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kuris yra derinamas ir teikiamas Vyriausybei Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Kartu su Vyriausybės nutarimo dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams projektu pateikiami ir atlikto poveikio vertinimo rezultatai. Jeigu paėmimo iniciatorius, atsižvelgdamas į poveikio vertinimo rezultatus, nenustato šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytų sąlygų ar nustato, kad konkretaus kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudos viršys naudą, kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradedamos ir apie tai kultūros paminklo savininkas informuojamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo poveikio vertinimo atlikimo pabaigos. 3. Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodomi:
1) argumentai, pagrindžiantys išimtinio atvejo egzistavimą;
statinio numeris, statinio pavadinimas, pagrindinė naudojimo paskirtis);
4) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą dydis;
subjektas. 4. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams apie tai paėmimo iniciatorius nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo, šio Įstatymo 30⁵straipsnio nustatyta tvarka informuoja kultūros paminklo savininką ir visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantį subjektą, jeigu juo paskirta kita institucija nei paėmimo iniciatorius.
Jeigu Vyriausybė nusprendžia nepaimti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, apie tai kultūros paminklo savininkas informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo priimtas šis sprendimas. 5. Paėmimo iniciatorius apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, pateikia informaciją apie visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą ir prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas prašymą išnagrinėja ir Nekilnojamojo turto registre atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše įregistruoja juridinį faktą, kad pradėta kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 30²straipsniu: „30² straipsnis. Kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra
Vyriausybės nutarimui dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, paėmimo iniciatorius per 20 darbo dienų parengia kultūros paminklo perdavimo – priėmimo visuomenės poreikiams akto (toliau – Aktas) projektą. 2.
2Akte nurodoma:
1) šio įstatymo 30¹straipsnio 3 dalyje nurodyti Vyriausybės nutarimo dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams duomenys;
2) kultūros paminklo savininko vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė;
2) protingas išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo terminas, kuris negali būti trumpesnis negu 6 mėnesiai skaičiuojant nuo abiejų šalių pasirašytame Akte nurodytos atlyginimo sumos pervedimo į kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą dienos. 3. Paėmimo iniciatorius Įstatymo 30⁵straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia kultūros paminklo savininkui parengtą Akto projektą ir informuoja apie teisę per 20 darbo dienų nuo Akto projekto įteikimo dienos pasirašyti Aktą ir raštu pranešti paėmimo iniciatoriui mokėjimo sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą, rekvizitus. 4. Jeigu kultūros paminklo savininkas pasirašo Aktą, paėmimo iniciatorius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pasirašyto Akto gavimo dienos perveda Akte nurodytą atlyginimo sumą į kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą. Paėmimo iniciatorius, per šioje dalyje nurodytus terminus nepervedęs atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą, kultūros paminklo savininkui turi sumokėti 0,02 procentų nuo nesumokėtos atlyginimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. 5. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą kultūros paminklo savininkas Akto nepasirašo, laikoma, kad tarp paėmimo iniciatoriaus ir kultūros paminklo savininko yra kilęs ginčas. Šiuo atveju paėmimo iniciatorius per 60 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pasirašyti Aktą suėjimo dienos turi kreiptis į teismą dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą kultūros paminklą valstybės vardu pagal Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams.
Prieš kreipdamasis į teismą paėmimo iniciatorius perveda Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 30⁵straipsnio nustatyta tvarka praneša kultūros paminklo savininkui. 6. Kai įsiteisėja teismo sprendimas leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą kultūros paminklą valstybės vardu, kultūros paminklo savininkas tampa pinigų sumos, kurią paėmimo iniciatorius pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.“
Papildyti Įstatymą 30³straipsniu: „30³ straipsnis. Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą
visuomenės poreikiams paimtą kultūros paminklą jo savininkui atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, nustatomą vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, atliekant individualųjį turto vertinimą. 2. Visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę turto naudojimo paskirtį, nustatytą iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, kultūros paminklo savininkui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos visuomenės poreikiams paimame kultūros paminkle ir jam priskirtame žemės sklype nutraukimu ar jo apribojimu. 3.
3Visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo turto vertinimą organizuoja ir apmoka paėmimo iniciatorius.“
Papildyti Įstatymą 30⁴straipsniu: „30⁴ straipsnis. Nuosavybės į kultūros paminklą registravimas valstybės vardu
visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkas pasirašo Aktą ir paėmimo iniciatorius Vyriausybės nutarime nurodytą atlyginimo sumą perveda į kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuojamas visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kultūros paminklą valstybės vardu. 2. Įstatymo 30² straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės vardu po to, kai įsiteisėja teismo sprendimas valstybės naudai ir kultūros paminklo savininkas tampa pinigų sumos, kurią paėmimo iniciatorius pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku. 3. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą pereina valstybei nuo kultūros paminklo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, juridinis faktas, nurodytas Įstatymo 30¹straipsnio 5 dalyje, nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinamas.“
Papildyti Įstatymą 30⁵straipsniu: „30⁵ straipsnis. Pranešimų, susijusių su kultūros paminklų paėmimu visuomenės poreikiams, siuntimo tvarka 1.
Šio įstatymo nustatytais atvejais paėmimo iniciatoriaus ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiančio subjekto pranešimai, susiję su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, kultūros paminklo savininkui siunčiami registruotąja pašto siunta, naudojant Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo pašto tinklo informacinę sistemą, per antstolius, arba kitu būdu, užtikrinančiu pranešimo įteikimą pasirašytinai:
kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena, ar kitos žinomos jų buvimo vietos adresu – kultūros paminklo savininkui asmeniškai, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių arba jų atstovams;
adresu – juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui. 2. Pranešimo įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims diena. 3. Jeigu pirmą kartą siųsto pranešimo nepavyksta įteikti kultūros paminklo savininkui, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tada, kai paėmimo iniciatorius ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas įsitikina, kad pranešimo nepavyko įteikti kultūros paminklo savininkui, pranešimas siunčiamas pakartotinai. Nepavykus pranešimo įteikti kultūros paminklo savininkui pakartotinai, per 5 darbo dienas nuo tada, kai paėmimo iniciatorius ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti kultūros paminklo savininkui, apie atitinkamus veiksmus viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš kultūros paminklo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas).
Informacija apie sprendimą pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, priėmus Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo visuomenės poreikiams, parengus Akto projektą, taip pat skelbiama paėmimo iniciatoriaus ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiančio subjekto ir tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra kultūros paminklas, interneto tinklalapyje.“
taikymas Kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, atliktos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pakartotinai nėra atliekamos, jeigu jos atitinka šio įstatymo reikalavimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys
Projekto Nr. XIVP-1757(3) lyginamasis variantas
ĮSTATYMO papildymo 30¹, 30², 30³, 30⁴, 30⁵straiPSniAIS
pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybė, jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę kultūros paminklus paimti visuomenės poreikiams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Nekilnojamosios kultūros vertybės Kultūros paveldo objekto paėmimas visuomenės poreikiams
kultūros vertybė Išimtiniu atveju, nurodytu šio straipsnio
visuomenės poreikiams teisingai atlyginant Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu: jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) kultūros vertybė paminklas yra įsteigtame arba steigiamame valstybiniame kultūriniame rezervate (rezervate-muziejuje);
2) kultūros vertybėms eksponuoti kultūros paminkle ir (ar) jam priskirtoje teritorijoje steigiamas ar įsteigtas valstybinis muziejus ar valstybinio muziejaus filialas nacionalinis ar respublikinis muziejus;
3) kultūros paminklas įrašomas įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, kad būtų užtikrintas jo prieinamumas, lankymas ar pažinimas. 2. Nekilnojamąją kultūros vertybę paimant visuomenės poreikiams, savininkui atlyginama rinkos verte, nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu arba šalių susitarimu – perduodant kitą lygiavertį daiktą (turtą). 2.
paminklo paėmimo visuomenės poreikiams atvejis pripažįstamas išimtiniu, kai jis atitinka visus šiuos kriterijus:
1) nepaimtas visuomenės poreikiams kultūros paminklas gali būti sunaikintas arba bus pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės poreikiams;
paminklas nebūtų paimtas visuomenės poreikiams;
3) kultūros paminklą paėmus visuomenės poreikiams bus išlaikytas proporcingas santykis tarp visuomenės poreikių ir kultūros paminklo savininko teisėtų interesų. 3. Netinkamai laikoma nekilnojamoji kultūros vertybė teismo sprendimu gali būti paimama valstybės nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka. 3. Jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo teritorija yra privačioje žemėje, dėl šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendžiama vadovaujantis Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Netinkamai prižiūrimas kultūros paveldo objektas teismo sprendimu gali būti paimamas valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį.“
Papildyti Įstatymą 30¹straipsniu: „30¹ straipsnis. Kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimas ir sprendimo priėmimas
ketinama kultūros paminklą paimti visuomenės poreikiams, procesą inicijuojanti kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota valstybės institucija (toliau – paėmimo iniciatorius) atlieka ar organizuoja kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams poveikio vertinimą (toliau – poveikio vertinimas), kurio metu nustatoma šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų atitiktis, atliekama sąnaudų ir naudos analizė kultūriniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais. Paėmimo iniciatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo poveikio vertinimo pradžios apie tai turi informuoti kultūros paminklo savininką. 2.
iniciatorius, atsižvelgęs į atlikto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto poveikio vertinimo rezultatus, nusprendžia pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jis parengia Vyriausybės nutarimo dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Šis projektas derinamas ir teikiamas Vyriausybei jos darbo reglamente nustatyta tvarka. Kartu su Vyriausybės nutarimo dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams projektu pateikiami ir atlikto poveikio vertinimo rezultatai. Jeigu paėmimo iniciatorius, atsižvelgęs į poveikio vertinimo rezultatus, nustato šio įstatymo 30 straipsnio
paminklo paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudos viršija naudą, kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradedamos ir apie tai kultūros paminklo savininkas informuojamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo atlikto poveikio vertinimo dienos. 3. Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodomi:
1) argumentai, pagrindžiantys šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų atitiktį;
statinio numeris, statinio pavadinimas, pagrindinė naudojimo paskirtis);
4) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą dydis;
subjektas. 4. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, paėmimo iniciatorius nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos, šio įstatymo 30⁵straipsnyje nustatyta tvarka apie tai informuoja kultūros paminklo savininką ir visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantį subjektą, jeigu juo paskirta kita institucija nei paėmimo iniciatorius.
Jeigu Vyriausybė nusprendžia nepaimti kultūros paminklo visuomenės poreikiams, apie tai paėmimo iniciatorius informuoja kultūros paminklo savininką ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo priimtas šis sprendimas, dienos. 5. Paėmimo iniciatorius apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos, praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, pateikdamas informaciją apie visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą ir prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šį juridinį faktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas išnagrinėja gautą prašymą ir įregistruoja juridinį faktą, Nekilnojamojo turto registre padarydamas nekilnojamojo daikto registro įrašą apie pradėtą kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 30²straipsniu: „30² straipsnis. Kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra
Vyriausybės nutarimui dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, paėmimo iniciatorius per 20 darbo dienų parengia kultūros paminklo perdavimo–priėmimo visuomenės poreikiams aktą (toliau – Aktas). 2.
2Akte nurodoma:
1) šio įstatymo 30¹straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys;
2) visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė;
3) protingas išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai skaičiuojant nuo Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodytos atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą sumos pervedimo į visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą dienos. 3. Paėmimo iniciatorius šio įstatymo 30⁵straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui parengtą Akto projektą ir informuoja apie teisę per 20 darbo dienų nuo Akto projekto įteikimo dienos pasirašyti Aktą ir raštu pranešti paėmimo iniciatoriui mokėjimo sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą, rekvizitus. 4. Jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkas pasirašo Aktą, paėmimo iniciatorius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pasirašyto Akto gavimo dienos perveda Vyriausybės nutarime nurodytą atlyginimo sumą į visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą. Paėmimo iniciatorius, per šioje dalyje nurodytus terminus nepervedęs atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą, visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui turi sumokėti 0,02 procentų nuo nesumokėtos atlyginimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. 5. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkas Akto nepasirašo, laikoma, kad tarp paėmimo iniciatoriaus ir visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko yra kilęs ginčas.
Šiuo atveju paėmimo iniciatorius per 60 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatyto Akto pasirašymo termino pabaigos turi kreiptis į teismą dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams. Prieš kreipdamasis į teismą paėmimo iniciatorius perveda Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios sumos pervedimo dienos 30⁵straipsnyje nustatyta tvarka praneša visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui. 6. Teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko pateikto atsiliepimo dienos ar teismo nustatyto atsiliepimo pateikimo termino pabaigos, paėmimo iniciatoriaus prašymu įvertinęs kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą, priima nutartį dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu. Priėmęs šią nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės, jeigu jis yra kilęs. Jeigu teismas nustato kitą visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertę ir (ar) kitą nuostolių dydį, negu nurodyta Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. 7.
leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu, visuomenės poreikiams paimto kultūros paminklo savininkas tampa pinigų sumos, kurią paėmimo iniciatorius pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.“
Papildyti Įstatymą 30³straipsniu: „30³ straipsnis. Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą
visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą jo savininkui atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, nustatomą vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, atliekant individualųjį turto vertinimą. 2. Visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę turto naudojimo paskirtį, nustatytą iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, kultūros paminklo savininkui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos visuomenės poreikiams paimamame kultūros paminkle ir jam priskirtame žemės sklype nutraukimu ar jo apribojimu. 3. Visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo turto vertinimą organizuoja ir apmoka paėmimo iniciatorius.“
Papildyti Įstatymą 30⁴straipsniu: „30⁴ straipsnis. Nuosavybės į kultūros paminklą registravimas valstybės vardu
visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkas pasirašo Aktą ir paėmimo iniciatorius Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą perveda į kultūros paminklo savininko nurodytą mokėjimo sąskaitą, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuojamas visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas.
Šis subjektas Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kultūros paminklą valstybės vardu. 2. Šio įstatymo 30² straipsnio 5 dalyje numatytu atveju visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja valstybės vardu po to, kai įsiteisėja teismo sprendimas valstybės naudai ir kultūros paminklo savininkas tampa pinigų sumos, kurią paėmimo iniciatorius pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku. 3. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą pereina valstybei nuo kultūros paminklo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, šio įstatymo 30¹straipsnio
faktas nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinamas.“
Papildyti Įstatymą 30⁵straipsniu: „30⁵ straipsnis. Pranešimų, susijusių su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, siuntimo tvarka 1.
Šio įstatymo nustatytais atvejais paėmimo iniciatoriaus ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiančio subjekto pranešimai, susiję su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui siunčiami registruotąja pašto siunta, naudojant Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo pašto tinklo informacinę sistemą, per antstolius arba kitu būdu, užtikrinančiu pranešimo įteikimą pasirašytinai:
kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena, ar kitos žinomos jo buvimo vietos adresu – visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui asmeniškai, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių arba jų atstovams;
adresu – juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui. 2. Pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims diena. 3. Jeigu pirmą kartą siųsto pranešimo, susijusio su kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams, nepavyksta įteikti visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dienos, kai paėmimo iniciatorius ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas įsitikina, kad pranešimo nepavyko įteikti visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui, pranešimas siunčiamas pakartotinai.
Nepavykus pranešimo įteikti visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui pakartotinai, per 5 darbo dienas nuo dienos, kai paėmimo iniciatorius ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiantis subjektas įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininkui, apie atitinkamus veiksmus viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Informacija apie sprendimą pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, priimtą Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, parengtą Akto projektą skelbiama ir paėmimo iniciatoriaus ar visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą patikėjimo teise valdysiančio subjekto ir tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas, interneto svetainėje.“
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet neužbaigtos kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, baigiamos vykdyti šio įstatymo nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis
lietuvos respublikos NEKILNOJAMOJO
PAKEITIMO ir ĮSTATYMO papildymo 30¹, 30², 30³, 30⁴, 30⁵straiPSniAIS ĮSTATYMo
tikslai ir uždaviniai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 25, 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹, 30², 30³, 30⁴, 30⁵straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įtvirtinti aiškų įstatyminį teisinį reguliavimą, susijusį su nuosavybės teisės ribojimu, paimant kultūros paminklus visuomenės poreikiams, atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas nuostatas ir konstitucinės jurisprudencijos doktriną. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymas, 3 dalyje nurodoma, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo konstitucinę jurisprudenciją, kurioje nurodoma, kad nuosavybės santykiai reguliuojami tik įstatymais, o ne poįstatyminiais aktais[1] taip pat, kad, paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės grupių bei jos narių teisėtų interesų, ir tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas, už tai teisingai atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę[2], atitinkamai parengtas Įstatymo projektas. Jame papildomai reglamentuoti ir tarpusavyje suderinti Įstatymo projekto 25 ir 30 straipsniai, kad tik kultūros paminklo statusą turintys kultūros paveldo paminklai gali būti paimami visuomenės poreikiams, taip pat nurodyti išimtiniai atvejai, kada kultūros paminklą galima paimti visuomenės poreikiams, bei įtvirtintas procedūrinis paėmimo visuomenės poreikiams mechanizmas. Šiuo metu, Kultūros vertybių registro duomenimis, yra įregistruota apie 30 tūkst. kultūros paveldo objektų, iš kurių apie 2 tūkst. kultūros paveldo objektų turi kultūros paminklo statusą.
Todėl darytina išvada, kad valstybės pareiga yra užtikrinti aukščiausią apsaugą turinčių kultūros paveldo objektų apsaugą, t. y. jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę tokį kultūros paminklą paimti visuomenės poreikiams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai
santykiai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) teisinis reguliavimas šiuo metu galiojančiuose ir siūlomuose keisti straipsniuose:
Vyriausybė, jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę kultūros paminklus paimti visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka. Todėl manytina, kad turi būti konkretizuojama, kad konkrečiai šio įstatymo nustatyta tvarka, Vyriausybė, jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę kultūros paminklą paimti visuomenės poreikiams. 3.2. NKPAĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais nekilnojamoji kultūros vertybė gali būti valstybės paimama visuomenės poreikiams teisingai atlyginant Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu:
1) kultūros vertybė yra įsteigtame arba steigiamame valstybiniame kultūriniame rezervate (rezervate-muziejuje);
2) kultūros vertybėms eksponuoti steigiamas ar įsteigtas valstybinis muziejus ar valstybinio muziejaus filialas;
3) kultūros paminklas įrašomas į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, kad būtų užtikrintas jo prieinamumas, lankymas ar pažinimas.
O šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad, nekilnojamąją kultūros vertybę paimant visuomenės poreikiams, savininkui atlyginama rinkos verte, nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu arba šalių susitarimu – perduodant kitą lygiavertį daiktą (turtą). Atkreiptinas dėmesys, kad, iki šiol NKPAĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuoroda į Vyriausybės tvarką, kad nekilnojamoji kultūros vertybė gali būti valstybės paimama visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, nėra patvirtinta, nes tai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 ir 3 daliai ir konstitucinės jurisprudencijos doktrinai, kur nurodyta, kad nuosavybės teisiniai santykiai reguliuojami tik įstatymais, o ne teisės lydimaisiais aktais. Todėl siekiant, kad teisė norma nebūtų tik deklaratyvaus pobūdžio, o realiai įgyvendinama, bei siekiant suderinti su NKPAĮ 25 straipsniu, būtina įtvirtinti konkretų, aiškų teisinį reguliavimą: konkretizuoti, kokį statusą turinčios nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės gali būti paimamos visuomenės poreikiams, nustatyti konkrečias sąlygas, kada kultūros paminklas gali būti paimamas visuomenės poreikiams, ir įtvirtinti visą procedūrinį sprendimo priėmimo bei įgyvendinimo mechanizmą, atitinkantį Konstitucijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas nuostatas ir konstitucinę doktriną. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Rengiant Įstatymo projektą buvo atsižvelgta į panašius teisinius santykius reguliuojančių Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatas. Įstatymo projekte siūloma:
1patikslinti NKPAĮ 25 straipsnio 2 dalį, konkretizuojant,
kad šio įstatymo nustatyta tvarka, Vyriausybė, jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę kultūros paminklus paimti visuomenės poreikiams. 2. konkretizuoti NKPAĮ 30 straipsnio 1 dalį, kad tik kultūros paminklai išimtiniais atvejais, šios įstatymo nustatyta tvarka gali būti valstybės paimamas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant. Taip pat šioje normoje, siekiant įtvirtinti teisinę nuostatą, kad jeigu kultūros paminklas yra privačiame žemės sklype, žemės sklypo paėmimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat, siekiant įtvirtinti konstitucinėje doktrinoje nurodytas galimo nuosavybės ribojimo sąlygas, šiame straipsnyje siūloma nustatyti išimtinius atvejus, kai kultūros paminklas paimamas visuomenės poreikiams, t. y. 1) nepaėmus kultūros paminklo visuomenės poreikiams kultūros paminklas gali būti sunaikintas arba bus pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės interesams; 2) visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus kultūros paminklas; 3) yra išlaikytas proporcingumo principas tarp visuomenės poreikių ir kultūros paminklo savininko teisėtų interesų. 4. Papildyti NKPAĮ 30¹straipsniu, įtvirtinant jame kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo ir sprendimo priėmimo procedūras, nustatant procesą inicijuojančios valstybės institucijos ir sprendimą priimančio subjekto – Vyriausybės funkcijas. 5.
paminklas paimamas visuomenės poreikiams (parengiamas kultūros paminklo perdavimo – priėmimo visuomenės poreikiams akto projektas ir išsiunčiamas savininkui pasirašyti), taip pat reglamentuojant ir ginčo atvejus, kai savininkas atsisako pasirašyti minėtą aktą. 6. Papildyti NKPAĮ 30³straipsniu, įtvirtinant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą, nuostatą pagal rinkos vertę, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Šio straipsnio nuostatose įtvirtinti, kad visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę turto naudojimo paskirtį, nustatytą iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Taip pat nustatyti, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, kultūros paminklo savininkui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimame visuomenės poreikiams kultūros paminkle ir jam priskirtame žemės sklype nutraukimu ar jo apribojimu. 7. Papildyti NKPAĮ 30⁴straipsniu, nurodant sąlygas, kuomet paimtas kultūros paminklas visuomenės poreikiams užregistruojamas valstybės vardu (kultūros paminklo savininkas pasirašo kultūros paminklo perdavimo-priėmimo visuomenės poreikiams aktą ir valstybės institucija perveda akte nurodytą atlyginimo sumą į kultūros paminklo savininko nurodytą sąskaitą ir kai valstybės institucija tokį paminklą įregistruoja valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre). 8. Papildyti NKPAĮ 30⁵straipsniu įtvirtinant pranešimų siuntimo tvarką dėl informacijos apie sprendimą pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, priėmus Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo visuomenės poreikiams, parengus Akto projektą. 5.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neatsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos nėra įtvirtinamos, todėl šis vertinimas nebuvo atliekamas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 13.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomos lėšos bus reikalingos bus reikalingos kiekvienu konkrečiu atveju Vyriausybei priimant sprendimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau Įstatymo projekto rengimo metu prognozuojamų rodiklių artimiausiems 3 biudžetiniams metams nėra galimybės numatyti, nes iš anksto nėra žinoma, kiek kultūros paminklų bus planuojama paimti visuomenės poreikiams. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai – „kultūros paminklas“, „paėmimas visuomenės poreikiams“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 15 d. nutarimas. [2] Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas
lietuvos respublikos NEKILNOJAMOJO
PAKEITIMO ir ĮSTATYMO papildymo 30¹, 30², 30³,
tikslai ir uždaviniai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. IX-2452 25, 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹, 30², 30³, 30⁴, 30⁵straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įtvirtinti aiškų įstatyminį teisinį reguliavimą, susijusį su nuosavybės teisės ribojimu, paimant kultūros paminklus visuomenės poreikiams, atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas nuostatas ir konstitucinės jurisprudencijos doktriną. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymas, 3 dalyje nurodoma, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo konstitucinę jurisprudenciją, kurioje nurodoma, kad nuosavybės santykiai reguliuojami tik įstatymais, o ne poįstatyminiais aktais[1] taip pat, kad paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų, ir tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas, už tai teisingai atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę[2], atitinkamai parengtas Įstatymo projektas. Kuriame papildomai reglamentuoti ir tarpusavyje suderinti Įstatymo projekto 25 ir 30 straipsniai, kad tik kultūros paminklo statusą turintys kultūros paveldo paminklai gali būti paimami visuomenės poreikiams, taip pat nurodyti išimtiniai atvejai, kada kultūros paminklą galima paimti visuomenės poreikiams bei įtvirtintas procedūrinis paėmimo visuomenės poreikiams mechanizmas. Šiuo metu, pagal Kultūros vertybių registro duomenis yra įregistruota apie 30 tūkst. kultūros paveldo objektų, iš kurių apie 2 tūkst. kultūros paveldo objektų turi kultūros paminklo statusą. Todėl darytina išvada, kad valstybės pareiga yra užtikrinti aukščiausią apsaugą turinčių kultūros paveldo objektų apsaugą, t. y. jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę tokį kultūros paminklą paimti visuomenės poreikiams. 2.
santykiai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) teisinis reguliavimas šiuo metu galiojančiuose ir siūlomuose keisti straipsniuose: 3.1. NKPAĮ 25 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Vyriausybė, jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę kultūros paminklus paimti visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka. Todėl manytina, kad turi būti konkretizuojama, kad konkrečiai šio įstatymo nustatyta tvarka, Vyriausybė, jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę kultūros paminklą paimti visuomenės poreikiams. 3.2. NKPAĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais nekilnojamoji kultūros vertybė gali būti valstybės paimama visuomenės poreikiams teisingai atlyginant Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu:
1) kultūros vertybė yra įsteigtame arba steigiamame valstybiniame kultūriniame rezervate (rezervate-muziejuje);
2) kultūros vertybėms eksponuoti steigiamas ar įsteigtas valstybinis muziejus ar valstybinio muziejaus filialas;
3) kultūros paminklas įrašomas į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, kad būtų užtikrintas jo prieinamumas, lankymas ar pažinimas. O šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nekilnojamąją kultūros vertybę paimant visuomenės poreikiams, savininkui atlyginama rinkos verte, nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu arba šalių susitarimu – perduodant kitą lygiavertį daiktą (turtą).
Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol, NKPAĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuoroda į Vyriausybės tvarką, kad nekilnojamoji kultūros vertybė gali būti valstybės paimama visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, nėra patvirtinta, nes tai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 ir 3 daliai ir konstitucinės jurisprudencijos doktrinai, kur nurodyta, kad nuosavybės teisiniai santykiai reguliuojami tik įstatymais, o ne poįstatyminiais aktais. Todėl siekiant, kad teisė norma nebūtų tik deklaratyvaus pobūdžio, o realiai įgyvendinama, bei siekiant suderinti su NKPAĮ 25 straipsniu, būtina įtvirtinti konkretų, aiškų įstatyminį teisinį reguliavimą, konkretizuojant kokį statusą turinčios nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės gali būti paimamos visuomenės poreikiams, nustatant konkrečias sąlygas, kuomet kultūros paminklas gali būti paimamas visuomenės poreikiams, bei įtvirtinant visą procedūrinį sprendimo priėmimo bei įgyvendinimo mechanizmą, atitinkantis Konstitucijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas nuostatas ir konstitucinės jurisprudencijos doktriną. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Rengiant Įstatymo projektą buvo atsižvelgta į panašius teisinius santykius reguliuojančių Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatas. Įstatymo projekte siūloma:
1patikslinti NKPAĮ 25 straipsnio 2 dalį, konkretizuojant,
kad šio įstatymo nustatyta tvarka, Vyriausybė, jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę kultūros paminklus paimti visuomenės poreikiams.
kultūros paminklai išimtiniais atvejais, šios įstatymo nustatyta tvarka gali būti valstybės paimamas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant. Taip pat šioje normoje, siekiant įtvirtinti teisinę nuostatą, kad jeigu kultūros paminklas yra privačiame žemės sklype, žemės sklypo paėmimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat, siekiant įtvirtinti konstitucinėje doktrinoje nurodytas galimo nuosavybės ribojimo sąlygas, šiame straipsnyje siūloma nustatyti išimtinius atvejus, kai kultūros paminklas paimamas visuomenės poreikiams, t. y. 1) nepaėmus kultūros paminklo visuomenės poreikiams kultūros paminklas gali būti sunaikintas arba bus pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės interesams; 2) visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus kultūros paminklas; 3) yra išlaikytas proporcingumo principas tarp visuomenės poreikių ir kultūros paminklo savininko teisėtų interesų. 4. Papildyti NKPAĮ 30¹straipsniu, įtvirtinant jame kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo ir sprendimo priėmimo procedūras, nustatant procesą inicijuojančios valstybės institucijos ir sprendimą priimančio subjekto – Vyriausybės funkcijas. 5. Papildyti NKPAĮ 30²straipsniu, įtvirtinant procedūrą, kaip kultūros paminklas paimamas visuomenės poreikiams (parengiamas kultūros paminklo perdavimo – priėmimo visuomenės poreikiams akto projektas ir išsiunčiamas savininkui pasirašyti), taip pat reglamentuojant ir ginčo atvejus, kai savininkas atsisako pasirašyti minėtą aktą. 6.
poreikiams paimamą kultūros paminklą, nuostatą pagal rinkos vertę, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Šio straipsnio nuostatose įtvirtinti, kad visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę turto naudojimo paskirtį, nustatytą iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Taip pat nustatyti, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, kultūros paminklo savininkui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimame visuomenės poreikiams kultūros paminkle ir jam priskirtame žemės sklype nutraukimu ar jo apribojimu. 7. Papildyti NKPAĮ 30⁴straipsniu, nurodant sąlygas, kuomet paimtas kultūros paminklas visuomenės poreikiams užregistruojamas valstybės vardu (kultūros paminklo savininkas pasirašo kultūros paminklo perdavimo-priėmimo visuomenės poreikiams aktą ir valstybės institucija perveda akte nurodytą atlyginimo sumą į kultūros paminklo savininko nurodytą sąskaitą ir kai valstybės institucija tokį paminklą įregistruoja valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre). 8. Papildyti NKPAĮ 30⁵straipsniu įtvirtinant pranešimų siuntimo tvarką dėl informacijos apie sprendimą pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, priėmus Vyriausybės nutarimą dėl kultūros paminklo visuomenės poreikiams, parengus Akto projektą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Įstatymo įgyvendinimas neatsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos nėra įtvirtinamos, todėl šis vertinimas nebuvo atliekamas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 13.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomos lėšos bus reikalingos bus reikalingos kiekvienu konkrečiu atveju Vyriausybei priimant sprendimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau Įstatymo projekto rengimo metu prognozuojamų rodiklių artimiausiems 3 biudžetiniams metams nėra galimybės numatyti, nes iš anksto nėra žinoma, kiek kultūros paminklų bus planuojama paimti visuomenės poreikiams. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai – „kultūros paminklas“, „paėmimas visuomenės poreikiams“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 15 d. nutarimas. [2] Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas
2022-06-07 Nr. XIVP-1757(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime žodis „įstatymas“ turi būti dėstomas naujos eilutės centre. 2. Projekto
paminklus visuomenės poreikiams tik keičiamo įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad jeigu kultūros paminklas yra privačiame žemės sklype, dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams sprendžiama vadovaujantis Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka. Taigi abejotina, ar projekto 1 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti arba tikslinti, nustatant, kad kultūros paminklai visuomenės poreikiams gali būti paimami šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, nes keičiamo įstatymo nuostatos neapima visų nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams aspektų, kuriuos gali tekti spręsti vadovaujantis kitų teisės aktų nuostatomis.
Pavyzdžiui, projekte nėra nuostatų, išsamiai reglamentuojančių teisinius santykius, terminus, asmenų teises ir pareigas kilus teisminiam ginčui dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams (kaip tai reglamentuojama Žemės įstatymo 47 straipsnio 5-8 dalyse), neaptariami visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo nuomos, panaudos sutarčių nutraukimo aspektai, įkeistų ar kitaip suvaržytų kultūros paminklų paėmimo procedūros ir pan. Pastebėtina, kad kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams nuostatas nuosekliai įtvirtinus keičiamame įstatyme, projekto 1 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo tikslas – kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras vykdyti vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis - būtų pasiektas savaime. Tuo tarpu įstatyme palikus tokį reguliavimą, kuriame neaptarti visi kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams aspektai, reikėtų ne tik palikti nuostatą, kad šiam teisiniam institutui taikomos ir kitų įstatymų nuostatos, bet nuosekliai ir sistemiškai revizuojant projekto nuostatas aiškiai nurodyti kuriems galimiems šios teisinės procedūros subjektų santykiams mutatis mutandis taikomos kitų įstatymų, reglamentuojančių turto paėmimą visuomenės poreikiams, nuostatos. 3. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio ar punkto ir (ar) jų sudedamųjų dalių tekste daromi pakeitimai paryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai perbraukiami plona linija. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto lyginamojo varianto 2 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnio pavadinimas. 4.
4Pastebėtina,
kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad išimtiniais atvejais kultūros paminklas gali būti valstybės paimamas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų, o šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „išimtiniais atvejais yra pripažįstami atvejai, kai tenkinamos visos sąlygos“. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu tiek keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir šio straipsnio 2 dalyje yra nustatomos skirtingos kumuliatyvios bei alternatyvios sąlygos kultūros paminklo paėmimui visuomenės poreikiams. Vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis, teisės aktas turi būti dėstomas glaustai, logiškai ir aiškiai. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalys tikslintinos redakciniu ir loginiu aspektu, aiškiai ir konkrečiai formuluojant kultūros paminklo paėmimui visuomenės poreikiams atvejus arba sąlygas. Galbūt siekiama nustatyti atvejus (alternatyvias faktines aplinkybes), kuriems esant kultūros paminklai gali būti paimami visuomenės poreikiams (keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis) bei imperatyvias tokio sprendimo priėmimo sąlygas (keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). 5. Tikslintinas projekto
subjektą, kuris konstatuoja esant „aiškiai išreikštus ir reikšmingus visuomenės interesus“. Be to, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtintos dvi savo turiniu skirtingos sąlygos – pirma, jei nepaėmus kultūros paminklo visuomenės poreikiams kultūros paminklas būtų sunaikintas, antra - nepaėmus kultūros paminklo visuomenės poreikiams kultūros paminklas būtų pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės interesams.
Pažymėtina, kad pirmoji sąlyga, mūsų manymu, yra absoliuti, ir esant kultūros paminklo sunaikinimo pavojui (aišku jeigu paminklas nėra išbrauktas iš Kultūros vertybių registro) papildomas galimo pakenkimo visuomenės interesams vertinimas būtų tiesiog perteklinis ir nebetikslingas. 6. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio 1 dalies formuluotės derintinos tarpusavyje, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar „aiškiai išreikštas ir reikšmingas visuomenės interesas“ yra tapatus „konkretaus visuomenės poreikio objektyviam egzistavimui“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte reikėtų suvienodinti tame pačiame kontekste vartojamas sąvokas „visuomenės interesai“ bei „visuomenės poreikiai“. 7. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta privaloma sąlyga - nepaėmus kultūros paminklo visuomenės poreikiams bus pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės interesams, savo turiniu yra identiška šio straipsnio 2 dalyje nustatytai kitai privalomai sąlygai - visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu visuomenės poreikiams nebūtų paimtas konkretus kultūros paminklas, todėl vienos iš šių nuostatų reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. 8.
aiškus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad netinkamai prižiūrimas kultūros paminklas teismo sprendimu gali būti paimamas valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį, santykis su šiuo projektu reglamentuojamu kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams institutu apskritai, nes nėra atskleistos nei šios specialios normos taikymo sąlygos, nei teisiniai pagrindai, nei šios procedūros taikymo tvarka. 9. Derinant projekto nuostatas su Žemės įstatymo terminija, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „privačiame žemės sklype, dėl žemės sklypo“ įrašytini žodžiai „privačioje žemėje, dėl šios žemės“. 10. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės poreikiams gali būti paimamos tik tam tikros kultūros vertybės - kultūros paminklai - siūlytina tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio 1 dalį, vietoje žodžių „kultūros vertybės paėmimo poveikio vertinimo“ įrašant žodžius „kultūros paminklo paėmimo poveikio vertinimo“. 11. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio 1 dalyje siūlome braukti perteklinius ir jokio teisinio krūvio neturinčius galimus atliktą poveikio vertinimą įforminančio dokumento pavadinimus – „(analizė, galimybių studija, tyrimas ar kt.)“. 12. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio 1 dalimi, paėmimo iniciatorius poveikio vertinimą atlieka pats arba jį organizuoja, keičiamo įstatymo 30¹straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių
„atlikęs poveikio vertinimą“ įrašyti žodžiai „atlikus poveikio vertinimą“
(atitinkamai šio straipsnio 1 dalies formuluotė taip pat tikslintina redakciniu požiūriu). 13. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio
paminklo savininkas informuojamas tik apie tai, kad kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradedamos.
Manytina, kad projektas turėtų būti tikslintinas, įtvirtinant paėmimo iniciatoriaus pareigą informuoti kultūros paminklo savininką ir apie sprendimą pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dar iki atitinkamo Vyriausybės nutarimo priėmimo. 14. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio 3 dalies 1 punktas derintinas su keičiamo 30 straipsnio 1 dalimi, nurodančioje, kad turi būti nustatytos ir tam tikros faktinės aplinkybės, pagrindžiančios kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams galimybę. 15. Tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio 4 dalis nurodant, koks subjektas informuotų kultūros paminklo savininką apie Vyriausybės sprendimą nepradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. 16. Tikslintina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 30²straipsnio 2 dalies punktų numeracija. 17. Svarstytina, ar neturėtų būti patikslintina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 30²straipsnio 2 dalies 3 punktas bei 4 dalis, nes atlyginimo suma už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą yra nurodoma ne priėmimo – perdavimo akte, o Vyriausybės nutarime. 18. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 30²straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, paėmimo iniciatorius per 20 darbo dienų parengia kultūros paminklo perdavimo – priėmimo visuomenės poreikiams akto projektą. Nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl yra rengiamas perdavimo – priėmimo akto projektas, o ne pats perdavimo – priėmimo aktas, nes vadovaujantis keičiamo įstatymo 30²straipsnio 2 dalimi, duomenys turi būti nurodomi perdavimo – priėmimo akte, o vadovaujantis 3 dalimi, paminklo savininkui yra siunčiamas perdavimo – priėmimo akto projektas, tačiau siūloma pasirašyti „aktą“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 30²straipsnio nuostatos sistemiškai derintinos tarpusavyje. Antra, iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kodėl esminius kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams aspektus (atlyginimo dydį, atlyginimo sąlygas, perdavimo terminus ir pan.) yra siūloma reglamentuoti perdavimo – priėmimo aktu, o ne sutartimi tarp paėmimo iniciatoriaus ir kultūros paminklo savininko. Pastebėtina, kad įprastai perdavimo – priėmimo aktas yra sutarties (pirkimo, nuomos ar pan.) sudėtinė dalis, patvirtinanti sutarties objekto perdavimo faktą, o visos su minėtu perdavimu susijusios sutarties šalių teisės ir pareigos yra reglamentuojamos sutartyje. 19. Pastebėtina, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 30²straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas reglamentavimas (ypač turint omenyje, kad projektu siūloma atsisakyti mutatis mutandis nuorodų į Žemės įstatymą) yra nepakankamas, nes neapima Žemės įstatymo 47 straipsnio 6-8 dalyse numatytų atvejų – savininko teisės nesutikti su paėmimu ir teikti paaiškinimus, teismo atsisakymo leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu pagrindų, ginčo dėl tinkamo/netinkamo atlyginimo sumos, apskundimo terminų ir pan.
Pastebėtina, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsniu ir siekiant nevilkinti paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kilus ginčui teismas išsprendžia objekto paėmimo visuomenės poreikiams klausimą ir toliau nagrinėja ginčą iš esmės (pavyzdžiui dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydžio), tuo tarpu projekte tokia galimybė nėra numatyta. Be to, projekto nuostatos neapima visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo nuomos, panaudos sutarčių nutraukimo, įkeistų ar kitaip suvaržytų kultūros paminklų paėmimo procedūros ypatumų. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas būtina tikslinti arba pateikti mutatis mutandis nuorodas į Žemės įstatymą. 20. Tikslintina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 30²straipsnio 5 dalis, žodžius „suėjimo dienos“ braukiant kaip perteklinius. 21. Tikslintinas projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30³straipsnio 2 dalis, po žodžio „savininkui“ įrašant žodžius „ar kitam naudotojui“. 22. Projekto 8 straipsnyje siūloma nustatyti, kad kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, atliktos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pakartotinai nėra atliekamos, jeigu jos atitinka šio įstatymo reikalavimus.
Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarime nurodoma: „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimuose konstatuota, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.“ Atsižvelgiant į tai, koreguotinos projekto 8 straipsnyje nustatytos įstatymo taikymo nuostatos, aptariant tik iki įstatymo įsigaliojimo pradėtų, tačiau dar nebaigtų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų užbaigimą, o ne nustatant prievolę atgaline tvarka pakartotinai atlikti jau iki įstatymo įsigaliojimo užbaigtas paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2022-06-23 Nr. XIVP-1757(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 30 straipsnio 4 dalį, nurodant, kad netinkamai prižiūrimas kultūros paveldo objektas teismo sprendimu gali būti paimamas valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio
kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradedamos. Manytina, kad projektas turėtų būti tikslintinas, įtvirtinant paėmimo iniciatoriaus pareigą informuoti kultūros paminklo savininką ir apie sprendimą pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dar iki atitinkamo Vyriausybės nutarimo priėmimo. 3. Projekto
derintinas su keičiamo 30 straipsnio 1 dalimi, nurodančioje, kad Vyriausybės nutarime turi būti ne tik argumentai, pagrindžiantys šio įstatymo 30 straipsnio
aplinkybės, pagrindžiančios kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams galimybę. 4.
į tai, kad projektu siūlomos kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nėra tapačios šiuo metu galiojančiam teisiniam reguliavimui ir nustatyti, ar iki projektu siūlomų pakeitimų neužbaigtos kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros yra „atitinkančios šio įstatymo reikalavimus“ nėra objektyviai įmanoma, o taip pat į tai, kad pagal iki įstatymo įsigaliojimo buvusį teisinį reglamentavimą pradėtų, tačiau dar nebaigtų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų stadijos, vykdymo sąlygos bei tvarka gali skirtis nuo naujo įstatyminio reglamentavimo, ir todėl procedūrų tęsimas nerevizuojant jau užbaigtų veiksmų gali būti net ir neįmanomas, siūlytina tikslinti projekto 8 straipsnį nustatant, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus“. Priešingu atveju, siūlytina aiškiai išdėstyti kokie iki įstatymo įsigaliojimo pradėti kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų veiksmai yra prilyginami šiame įstatyme nustatytoms šios teisinės procedūros stadijoms, ir kokiais atvejais bei kokiomis sąlygomis tolesnė paėmimo procedūra vykdoma jau pagal naująjį reguliavimą. Taip pat būtina numatyti, kad tokiu atveju nebus pabloginta kultūros paminklų savininkų padėtis ar labiau suvaržytos jų teisės. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
2022-06-15
pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vaida Patiejūnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas Virginijus Varnaitis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Viktorija Gadeikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-07 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujos eilutės centre. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-071
paveldo apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė turėtų teisę paimti kultūros paminklus visuomenės poreikiams tik keičiamo įstatymo nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad jeigu kultūros paminklas yra privačiame žemės sklype, dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams sprendžiama vadovaujantis Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka. Taigi abejotina, ar projekto 1 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti arba tikslinti, nustatant, kad kultūros paminklai visuomenės poreikiams gali būti paimami šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, nes keičiamo įstatymo nuostatos neapima visų nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams aspektų, kuriuos gali tekti spręsti vadovaujantis kitų teisės aktų nuostatomis. Pavyzdžiui, projekte nėra nuostatų, išsamiai reglamentuojančių teisinius santykius, terminus, asmenų teises ir pareigas kilus teisminiam ginčui dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams (kaip tai reglamentuojama Žemės įstatymo 47 straipsnio 5-8 dalyse), neaptariami visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo nuomos, panaudos sutarčių nutraukimo aspektai, įkeistų ar kitaip suvaržytų kultūros paminklų paėmimo procedūros ir pan. Pastebėtina, kad kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams nuostatas nuosekliai įtvirtinus keičiamame įstatyme, projekto 1 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo tikslas – kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras vykdyti vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis - būtų pasiektas savaime.
Tuo tarpu įstatyme palikus tokį reguliavimą, kuriame neaptarti visi kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams aspektai, reikėtų ne tik palikti nuostatą, kad šiam teisiniam institutui taikomos ir kitų įstatymų nuostatos, bet nuosekliai ir sistemiškai revizuojant projekto nuostatas aiškiai nurodyti kuriems galimiems šios teisinės procedūros subjektų santykiams mutatis mutandis taikomos kitų įstatymų, reglamentuojančių turto paėmimą visuomenės poreikiams, nuostatos. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, siūloma tikslinti teisinį reguliavimą, nustatant, kad kultūros paminklai visuomenės poreikiams gali būti paimami šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-072
teisės technikos taisyklėmis, projekto lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio ar punkto ir (ar) jų sudedamųjų dalių tekste daromi pakeitimai paryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai perbraukiami plona linija. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto lyginamojo varianto 2 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnio pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-072
straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad išimtiniais atvejais kultūros paminklas gali būti valstybės paimamas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų, o šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „išimtiniais atvejais yra pripažįstami atvejai, kai tenkinamos visos sąlygos“.
Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu tiek keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir šio straipsnio
paminklo paėmimui visuomenės poreikiams. Vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis, teisės aktas turi būti dėstomas glaustai, logiškai ir aiškiai. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalys tikslintinos redakciniu ir loginiu aspektu, aiškiai ir konkrečiai formuluojant kultūros paminklo paėmimui visuomenės poreikiams atvejus arba sąlygas. Galbūt siekiama nustatyti atvejus (alternatyvias faktines aplinkybes), kuriems esant kultūros paminklai gali būti paimami visuomenės poreikiams (keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis) bei imperatyvias tokio sprendimo priėmimo sąlygas (keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Pritarti Komitetas pritaria keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies tikslinimui ir siūlo jas išdėstyti taip: 1.
Išimtiniais atvejais nekilnojamoji kultūros vertybė Išimtiniu atveju, nurodytu šio straipsnio 2 dalyje, kultūros paminklas gali būti valstybės paimamas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu: jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) kultūros vertybė paminklas yra įsteigtame arba steigiamame valstybiniame kultūriniame rezervate (rezervate-muziejuje);
2) kultūros vertybėms eksponuoti kultūros paminkle ir (ar) jam priskirtoje teritorijoje steigiamas ar įsteigtas valstybinis muziejus ar valstybinio muziejaus filialas nacionalinis ar respublikinis muziejus;
3) kultūros paminklas įrašomas įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, kad būtų užtikrintas jo prieinamumas, lankymas ar pažinimas. 2. Nekilnojamąją kultūros vertybę paimant visuomenės poreikiams, savininkui atlyginama rinkos verte, nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu arba šalių susitarimu – perduodant kitą lygiavertį daiktą (turtą). 2. Kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams atvejis pripažįstamas išimtiniu, kai jis atitinka visus šiuos kriterijus:
1) nepaimtas visuomenės poreikiams kultūros paminklas gali būti sunaikintas arba bus pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės poreikiams;
2) visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu šis kultūros paminklas nebūtų paimtas visuomenės poreikiams;
3) kultūros paminklą paėmus visuomenės poreikiams bus išlaikytas proporcingas santykis tarp visuomenės poreikių ir kultūros paminklo savininko teisėtų interesų. (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 2). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-072
Tikslintinas projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nustatant subjektą, kuris konstatuoja esant „aiškiai išreikštus ir reikšmingus visuomenės interesus“. Be to, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtintos dvi savo turiniu skirtingos sąlygos – pirma, jei nepaėmus kultūros paminklo visuomenės poreikiams kultūros paminklas būtų sunaikintas, antra - nepaėmus kultūros paminklo visuomenės poreikiams kultūros paminklas būtų pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės interesams. Pažymėtina, kad pirmoji sąlyga, mūsų manymu, yra absoliuti, ir esant kultūros paminklo sunaikinimo pavojui (aišku jeigu paminklas nėra išbrauktas iš Kultūros vertybių registro) papildomas galimo pakenkimo visuomenės interesams vertinimas būtų tiesiog perteklinis ir nebetikslingas. Nepritarti Konstatuojantis subjektas yra nurodytas 30¹ straipsnyje: pirmiausia, inicijuodamas kultūros paminklo paėmimą visuomenės poreikiams visuomenės interesų egzistavimą turi įvertinti paėmimo iniciatorius, o galutinį sprendimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams priima Vyriausybė. Be to, antroji sąlyga yra nurodoma kaip alternatyvi, kadangi visuomenės interesus gali pažeisti ne tik kultūros paminklo sunaikinimas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-073 (30¹)
įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio 1 dalies formuluotės derintinos tarpusavyje, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar „aiškiai išreikštas ir reikšmingas visuomenės interesas“ yra tapatus „konkretaus visuomenės poreikio objektyviam egzistavimui“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte reikėtų suvienodinti tame pačiame kontekste vartojamas sąvokas „visuomenės interesai“ bei „visuomenės poreikiai“. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projekto 30¹ straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Kai ketinama kultūros paminklą paimti visuomenės poreikiams, procesą inicijuojanti kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota valstybės institucija (toliau – paėmimo iniciatorius) atlieka ar organizuoja kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams poveikio vertinimą (toliau – poveikio vertinimas), kurio metu nustatoma šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų atitiktis, atliekama sąnaudų ir naudos analizė kultūriniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais. Paėmimo iniciatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo poveikio vertinimo pradžios apie tai turi informuoti kultūros paminklo savininką.“ (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 3). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-072
dalies 1 punkte nurodyta privaloma sąlyga - nepaėmus kultūros paminklo visuomenės poreikiams bus pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės interesams, savo turiniu yra identiška šio straipsnio 2 dalyje nustatytai kitai privalomai sąlygai
Sąlygos suformuluotos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarime, 2001 m. balandžio 2 d. nutarime, 2003 m. kovo 4 d. nutarime ir kt. nutarimuose suformuluotus nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams kriterijus. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-072
8.
Nėra aiškus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad netinkamai prižiūrimas kultūros paminklas teismo sprendimu gali būti paimamas valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį, santykis su šiuo projektu reglamentuojamu kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams institutu apskritai, nes nėra atskleistos nei šios specialios normos taikymo sąlygos, nei teisiniai pagrindai, nei šios procedūros taikymo tvarka. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo keičiamo įstatymo 30 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „Nekilnojamosios kultūros vertybės Kultūros paveldo objekto paėmimas visuomenės poreikiams“
4 dalis išdėstyti taip:
„3. Netinkamai laikoma nekilnojamoji kultūros vertybė teismo
sprendimu gali būti paimama valstybės nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka. 3. Netinkamai laikoma nekilnojamoji kultūros vertybė teismo sprendimu gali būti paimama valstybės nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka. 3. Jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo teritorija yra privačioje žemėje, dėl šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendžiama vadovaujantis Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Netinkamai prižiūrimas kultūros paveldo objektas teismo sprendimu gali būti paimamas valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį.“ Neatsižvelgti dėl siūlomo papildymo, nes ši norma taikoma tik tuo atveju, kai kultūros paminklas yra netinkamai prižiūrimas. Kadangi joje nurodyta, kad toks kultūros paminklas yra paimamas teismo sprendimu, šios normos įgyvendinimo mechanizmas reglamentuotas procesiniuose teisės aktuose (LR Civilinio proceso kodekse ir kt.). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertintų ir ieškinio pagrįstumą, ir suinteresuotos institucijos teisėtą interesą, ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 2). 9.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-072
9Derinant projekto nuostatas su Žemės įstatymo terminija,
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„privačiame žemės sklype, dėl žemės sklypo“ įrašytini žodžiai „privačioje
žemėje, dėl šios žemės“. Pritarti Patikslinta nuostata išdėstyta komiteto išvados 8 punkte. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-073 (30¹)
būti paimamos tik tam tikros kultūros vertybės - kultūros paminklai - siūlytina tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio
žodžius „kultūros paminklo paėmimo poveikio vertinimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-073 (30¹)
galimus atliktą poveikio vertinimą įforminančio dokumento pavadinimus –
„(analizė, galimybių studija, tyrimas ar kt.)“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-073 (30¹)
keičiamo įstatymo 30¹straipsnio 1 dalimi, paėmimo iniciatorius poveikio vertinimą atlieka pats arba jį organizuoja, keičiamo įstatymo 30¹straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių „atlikęs poveikio vertinimą“ įrašyti žodžiai „atlikus poveikio vertinimą“ (atitinkamai šio straipsnio 1 dalies formuluotė taip pat tikslintina redakciniu požiūriu). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-073 (30¹)
dėmesys, kad vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio
apie tai, kad kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradedamos.
Manytina, kad projektas turėtų būti tikslintinas, įtvirtinant paėmimo iniciatoriaus pareigą informuoti kultūros paminklo savininką ir apie sprendimą pradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dar iki atitinkamo Vyriausybės nutarimo priėmimo. Nepritarti Ši pareiga reglamentuota 30¹straipsnio 2 dalyje. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-073 (30¹)
straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio 3 dalies 1 punktas derintinas su keičiamo 30 straipsnio 1 dalimi, nurodančioje, kad turi būti nustatytos ir tam tikros faktinės aplinkybės, pagrindžiančios kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams galimybę. Pritarti Patikslinti 30¹ straipsnio 3 dalies 1 punktą: „1) argumentai, pagrindžiantys šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų atitiktį;“ (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 4). 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-073 (30¹)
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio 4 dalis nurodant, koks subjektas informuotų kultūros paminklo savininką apie Vyriausybės sprendimą nepradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Pritarti Patikslinti 30¹ straipsnio 3 dalies 4 punktą, nurodant, kad kultūros paminklo savininką apie Vyriausybės sprendimą nepradėti kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros informuoja paėmimo iniciatorius. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-074 (30²)
keičiamo įstatymo 30²straipsnio 2 dalies punktų numeracija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-074 (30²)
Svarstytina, ar neturėtų būti patikslintina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 30²straipsnio
paimamą kultūros paminklą yra nurodoma ne priėmimo – perdavimo akte, o
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-074 (30²)
30²straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, paėmimo iniciatorius per 20 darbo dienų parengia kultūros paminklo perdavimo – priėmimo visuomenės poreikiams akto projektą. Nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl yra rengiamas perdavimo – priėmimo akto projektas, o ne pats perdavimo – priėmimo aktas, nes vadovaujantis keičiamo įstatymo 30²straipsnio 2 dalimi, duomenys turi būti nurodomi perdavimo – priėmimo akte, o vadovaujantis 3 dalimi, paminklo savininkui yra siunčiamas perdavimo – priėmimo akto projektas, tačiau siūloma pasirašyti „aktą“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 30²straipsnio nuostatos sistemiškai derintinos tarpusavyje. Antra, iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kodėl esminius kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams aspektus (atlyginimo dydį, atlyginimo sąlygas, perdavimo terminus ir pan.) yra siūloma reglamentuoti perdavimo – priėmimo aktu, o ne sutartimi tarp paėmimo iniciatoriaus ir kultūros paminklo savininko. Pastebėtina, kad įprastai perdavimo – priėmimo aktas yra sutarties (pirkimo, nuomos ar pan.) sudėtinė dalis, patvirtinanti sutarties objekto perdavimo faktą, o visos su minėtu perdavimu susijusios sutarties šalių teisės ir pareigos yra reglamentuojamos sutartyje. Pritarti iš dalies Tikslintina, kad rengiamas perdavimo-priėmimo aktas, o ne jo projektas.
Nesutiktina, kad šiuo atveju turėtų būti sudaroma sutartis tarp paėmimo iniciatoriaus ir kultūros paminklo savininko, kadangi nuosavybės paėmimas kyla ne iš sutartinių teisinių santykių, kuria grindžiami sutarties laisvės principu, t. y., teise laisvai sudaryti sutartis, o iš valstybės prievartinio mechanizmo siekiant užtikrinti visuomenės interesą. Kultūros paminklo savininkas, Vyriausybei priėmus nutarimą dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, neturi veiksmų laisvės, todėl sutartis nėra tinkamas būdas įforminti šiuos teisinius santykius. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-074 (30²)
19Pastebėtina,
kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 30²straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas reglamentavimas (ypač turint omenyje, kad projektu siūloma atsisakyti mutatis mutandis nuorodų į Žemės įstatymą) yra nepakankamas, nes neapima Žemės įstatymo 47 straipsnio 6-8 dalyse numatytų atvejų – savininko teisės nesutikti su paėmimu ir teikti paaiškinimus, teismo atsisakymo leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu pagrindų, ginčo dėl tinkamo/netinkamo atlyginimo sumos, apskundimo terminų ir pan. Pastebėtina, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsniu ir siekiant nevilkinti paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kilus ginčui teismas išsprendžia objekto paėmimo visuomenės poreikiams klausimą ir toliau nagrinėja ginčą iš esmės (pavyzdžiui dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydžio), tuo tarpu projekte tokia galimybė nėra numatyta. Be to, projekto nuostatos neapima visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo nuomos, panaudos sutarčių nutraukimo, įkeistų ar kitaip suvaržytų kultūros paminklų paėmimo procedūros ypatumų. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas būtina tikslinti arba pateikti mutatis mutandis nuorodas į Žemės įstatymą.
Pritarti iš dalies Neatsižvelgti į siūlymą reglamentuoti nuomos, panaudos sutarčių nutraukimo, įkeistų ar kitaip suvaržytų kultūros paminklų paėmimo procedūros ypatumus, kadangi tai reglamentuoja Civilinis kodeksas. Komitetas siūlo papildyti įstatymo projekto 30² straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visuomenės poreikiams paimamo kultūros
paminklo savininko pateikto atsiliepimo dienos ar teismo nustatyto atsiliepimo pateikimo termino pabaigos, paėmimo iniciatoriaus prašymu įvertinęs kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą, priima nutartį dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu. Priėmęs šią nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės, jeigu jis yra kilęs. Jeigu teismas nustato kitą visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertę ir (ar) kitą nuostolių dydį, negu nurodyta Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.“ Buvusią 6 dalį laikyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu, visuomenės poreikiams paimto kultūros paminklo savininkas tampa pinigų sumos, kurią paėmimo iniciatorius pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.“ (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 5). 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-07
keičiamo įstatymo 30²straipsnio 5 dalis, žodžius „suėjimo dienos“ braukiant kaip perteklinius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-075 (30³)
Tikslintinas projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30³straipsnio 2 dalis, po žodžio „savininkui“ įrašant žodžius „ar kitam naudotojui“. Nepritarti Įstatymo pakeitimo projektas reglamentuoja tik teisinius santykius tarp valstybės ir kultūros paminklo savininko. Klausimai, susiję su kitų visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo teisėtų naudotojų nuostolių atlyginimu, sprendžiami Civiliniame kodekse nustatyta tvarka. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, atliktos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pakartotinai nėra atliekamos, jeigu jos atitinka šio įstatymo reikalavimus. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarime nurodoma:
„Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės
valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio
asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).
Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio
reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.“ Atsižvelgiant į tai, koreguotinos projekto 8 straipsnyje nustatytos įstatymo taikymo nuostatos, aptariant tik iki įstatymo įsigaliojimo pradėtų, tačiau dar nebaigtų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų užbaigimą, o ne nustatant prievolę atgaline tvarka pakartotinai atlikti jau iki įstatymo įsigaliojimo užbaigtas paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Pritarti Įstatymo 8 straipsnį išdėstyti taip: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet neužbaigtos kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, baigiamos vykdyti pagal šio įstatymo nustatytą tvarką“ (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 6). 23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-06-14 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 25, 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(1), 30(2), 30(3), 30(4), 30(5) straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-1757(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų pateiktam projektui neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 25, 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 30², 30³, 30⁴, 30⁵straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-1757(3), komiteto pasiūlymams ir išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2022-06-151
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybė, jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę kultūros paminklus paimti visuomenės poreikiams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
2022-06-152
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 30 straipsnį ir jo pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Nekilnojamosios kultūros vertybės Kultūros paveldo objekto paėmimas visuomenės poreikiams 1.
Išimtiniais atvejais nekilnojamoji kultūros vertybė Išimtiniu atveju, nurodytu šio straipsnio 2 dalyje, kultūros paminklas gali būti valstybės paimamas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu: jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) kultūros vertybė paminklas yra įsteigtame arba steigiamame valstybiniame kultūriniame rezervate (rezervate-muziejuje);
2) kultūros vertybėms eksponuoti kultūros paminkle ir (ar) jam priskirtoje teritorijoje steigiamas ar įsteigtas valstybinis muziejus ar valstybinio muziejaus filialas nacionalinis ar respublikinis muziejus;
3) kultūros paminklas įrašomas įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, kad būtų užtikrintas jo prieinamumas, lankymas ar pažinimas. 2. Nekilnojamąją kultūros vertybę paimant visuomenės poreikiams, savininkui atlyginama rinkos verte, nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu arba šalių susitarimu – perduodant kitą lygiavertį daiktą (turtą). 2. Kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams atvejis pripažįstamas išimtiniu, kai jis atitinka visus šiuos kriterijus:
1) nepaimtas visuomenės poreikiams kultūros paminklas gali būti sunaikintas arba bus pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės poreikiams;
2) visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu šis kultūros paminklas nebūtų paimtas visuomenės poreikiams;
3) kultūros paminklą paėmus visuomenės poreikiams bus išlaikytas proporcingas santykis tarp visuomenės poreikių ir kultūros paminklo savininko teisėtų interesų. 3. Netinkamai laikoma nekilnojamoji kultūros vertybė teismo sprendimu gali būti paimama valstybės nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka. 3.
poreikiams paimamo kultūros paminklo teritorija yra privačioje žemėje, dėl šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendžiama vadovaujantis Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Netinkamai prižiūrimas kultūros paveldo objektas teismo sprendimu gali būti paimamas valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį.“
2022-06-153 (30¹)
Pakeisti 30¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kai ketinama kultūros paminklą paimti visuomenės poreikiams, procesą inicijuojanti kultūros paminklo paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota valstybės institucija (toliau – paėmimo iniciatorius) atlieka ar organizuoja kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams poveikio vertinimą (toliau – poveikio vertinimas), kurio metu nustatoma šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų atitiktis, atliekama sąnaudų ir naudos analizė kultūriniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais. Paėmimo iniciatorius ne vėliau kaip per
Patikslinti 30¹ straipsnio 3 dalies 1 punktą:
„1) argumentai, pagrindžiantys šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje
Papildyti 30²straipsnį 6 dalimi, buvusią 6 dalį laikyti 7 dalimi ir šias dalis išdėstyti taip:
kaip per 30 dienų nuo visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo savininko pateikto atsiliepimo dienos ar teismo nustatyto atsiliepimo pateikimo termino pabaigos, paėmimo iniciatoriaus prašymu įvertinęs kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą, priima nutartį dėl leidimo įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu.
Priėmęs šią nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės, jeigu jis yra kilęs. Jeigu teismas nustato kitą visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertę ir
(ar) kitą nuostolių dydį, negu nurodyta Vyriausybės nutarime dėl kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams, už visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. 7. Kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą kultūros paminklą valstybės vardu, visuomenės poreikiams paimto kultūros paminklo savininkas tampa pinigų sumos, kurią paėmimo iniciatorius pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.“
2022-06-158 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnį išdėstyti taip: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet neužbaigtos kultūros paminklų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, baigiamos vykdyti šio įstatymo nustatyta tvarka.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-1757(3), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė