Projekto lyginamais variantas
išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio
ugdymo programą ir išlaikius du valstybinius brandos egzaminus,: lietuvių kalbos ir literatūros ir mokinio pasirinktą brandos egzaminą, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymosi rezultatai apibendrinami ir fiksuojami dalykų metiniais ir išlaikytų brandos egzaminų įvertinimais. Asmens brandos egzaminų įvertinimai atitinka aukštesnįjį, pagrindinį, slenkstinį ar patenkinamą pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose.“
2Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio
ugdymo programą ir išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir du kitus mokinio pasirinktus brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymosi rezultatai apibendrinami ir fiksuojami dalykų metiniais ir išlaikytų brandos egzaminų įvertinimais. Asmens brandos egzaminų įvertinimai atitinka aukštesnįjį, pagrindinį, slenkstinį ar patenkinamą pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose.“.“
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1.
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2025 m. birželio 1 d 2024 m. rugsėjo 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d. 4. 3 Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. – šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. – šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
Projekto
lyginamais variantas
išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio
ugdymo programą ir išlaikius du valstybinius brandos egzaminus,: lietuvių kalbos ir literatūros ir mokinio pasirinktą brandos egzaminą, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymosi rezultatai apibendrinami ir fiksuojami dalykų metiniais ir išlaikytų brandos egzaminų įvertinimais. Asmens brandos egzaminų įvertinimai atitinka aukštesnįjį, pagrindinį, slenkstinį ar patenkinamą pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose.“
2Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio
ugdymo programą ir išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus,: lietuvių kalbos ir literatūros ir du kitus mokinio pasirinktus brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymosi rezultatai apibendrinami ir fiksuojami dalykų metiniais ir išlaikytų brandos egzaminų įvertinimais. Asmens brandos egzaminų įvertinimai atitinka aukštesnįjį, pagrindinį, slenkstinį ar patenkinamą pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose brandos egzaminų bendrosiose programose.“.“
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1.
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2025 m. birželio 1 d 2024 m. rugsėjo 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d. 4. 3 Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. – šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. – šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Komitetas svarstydamas Lietuvos Respublikos Prezidento teiktus Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 9, 53, 56, 59, 74, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-922 ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-923 projektus ir siekdamas, kad projektų siūlomi pakeitimai išliktų po 2024 m. sausio 1 d. ir 2025 m. birželio 1 d. bei atsižvelgdamas į teisės normų sistemiškumą bei tarpusavio derėjimą teikia priimtų Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 (toliau – Įstatymas Nr. 1) ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-655 (toliau – Įstatymas Nr. 2) pakeitimus. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Iniciatorius Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Įstatymo Nr.
išdėstytas Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pakeitimas (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustato sąlygas priėmimui į aukštąją mokyklą: „Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą, kurių: <...>“. Įstatymo Nr. 1 9 straipsnyje išdėstytas Mokslo ir studijų įstatymo 76 straipsnio pakeitimas (redakcija nuo
studijoms skyrimo pagrindus: „1. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;
vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms, tikslinėms stipendijoms ir kitai paramai.“ Įstatymo Nr.
dalyje išdėstytas Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalies pakeitimas (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) reglamentuoja studijų apmokėjimą valstybės biudžeto lėšomis: „Stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas konkursinė eilė sudaroma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų.“ Įstatymo Nr. 2 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytas Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies pakeitimas (redakcija nuo 2025 m. birželio 1 d.) reglamentuoja vidurinio ugdymo įgijimą „5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymosi rezultatai apibendrinami ir fiksuojami dalykų metiniais ir išlaikytų brandos egzaminų įvertinimais. Asmens brandos egzaminų įvertinimai atitinka aukštesnįjį, pagrindinį, slenkstinį ar patenkinamą pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose brandos egzaminų programose.“ 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo Nr. 1 projektu siūloma skatinti aukštojo mokslo prieinamumą, todėl yra papildoma Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalis (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.), joje yra išplečiamos priėmimo sąlygos asmenims, kurie baigė trumpąsias studijas. Nustatoma, kad baigusiems trumpąsias studijas ir norintiems stoti į aukštąją mokyklą būtų privalomi du valstybiniai brandos egzaminai: lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos. Be to, siūloma pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.), kurioje nustatoma, kad stojantiesiems į trumposios, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas sudaromos dvi konkursinės eilės. Taip pat siūloma papildyti Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnį (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nauja 1¹ dalimi, kuri reglamentuos papildomas sąlygas norintiems dalyvauti antroje konkursinėje eilėje. Siūloma nustatyti, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 4 punktą (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) valstybės biudžeto lėšos, numatytos studijoms būtų skiriamos ir aukštojo mokslo socialinės dimensijos priemonėms įgyvendinti. Be to, šio punkto įsigaliojimas numatomas 2023 m. sausio 1 d. Įstatymo Nr. 2 projektu siūloma vidurinės baigimą susieti su stojimo sąlygomis į aukštąją mokyklą:
laikotarpiu iki 2026 m. rugsėjo 1 d. Švietimo įstatyme siūloma įtvirtinti, kad vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius du valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir mokinio pasirinktą brandos egzaminą;
2026 m. rugsėjo 1 d.
Švietimo įstatyme siūloma įtvirtinti, kad vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir mokinio pasirinktus du kitus brandos egzaminus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Siūlomas projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Teikiamas projektas papildo Lietuvos Respublikos Seime registruotų įstatymų projektų Nr. XIVP-922 ir XIVP-923 paketą. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamuosius teisės aktus parengs Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki teikiamų įstatymų projektuose nustatytų terminų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiai 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai nutarimo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis yra ,,valstybiniai brandos egzaminai“, „trumposios studijos“, „vidurinis išsilavinimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
2022-06-02 Nr. XIVP-1754 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „ją išdėstyti taip“. Be to, projekto lyginamajame variante projekto 1 straipsnio 2 dalimi pildomos keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa turi būti dėstoma paryškintomis raidėmis, tuo tarpu šia dalimi keičiamame Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies tekste turi būti nurodomi pakeitimai, lyginant su projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomu Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies tekstu. 2. Manytume, kad teisėkūros principų ir teisės technikos požiūriu yra ydinga tikslinti bei keisti jau priimto ir įsigaliojusio įstatymo nuostatas, įrašant jose visiškai naujas struktūrines nuostatas bei numatant vėlesnį jų įsigaliojimą. Kitaip sakant, ydinga projekto 1 straipsniu į jau įsigaliojusį keičiamo įstatymo 1 straipsnį įrašyti naują struktūrinę dalį, numatant vėlesnį jos įsigaliojimą. Manytina, kad Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis pagal siūlomą redakciją, įsigaliosiančią nuo 2026 m. rugsėjo 1 d., turėtų būti keičiama priimant kitą įstatymą (pvz., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIV-923(2)). 3. Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme nurodytą Vyriausybės kompetenciją valstybės švietimo politikos formavimo srityje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad projektu yra siūloma ne tik pakeisti vidurinio išsilavinimo įgijimo pagrindus, bet ir paankstinti siūlomų pakeitimų įsigaliojimą, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-655 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-06-17 Nr. XIVP-1754(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje reikėtų išbraukti perbrauktą skaičių „3“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2022-06-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-02 Projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „ją išdėstyti taip“. Be to, projekto lyginamajame variante projekto 1 straipsnio 2 dalimi pildomos keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa turi būti dėstoma paryškintomis raidėmis, tuo tarpu šia dalimi keičiamame Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies tekste turi būti nurodomi pakeitimai, lyginant su projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomu Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies tekstu. Pritarti
pastaba. 2. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-0213 Manytume, kad teisėkūros principų ir teisės technikos požiūriu yra ydinga tikslinti bei keisti jau priimto ir įsigaliojusio įstatymo nuostatas, įrašant jose visiškai naujas struktūrines nuostatas bei numatant vėlesnį jų įsigaliojimą. Kitaip sakant, ydinga projekto 1 straipsniu į jau įsigaliojusį keičiamo įstatymo 1 straipsnį įrašyti naują struktūrinę dalį, numatant vėlesnį jos įsigaliojimą.
Manytina, kad Švietimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis pagal siūlomą redakciją, įsigaliosiančią nuo 2026 m. rugsėjo 1 d., turėtų būti keičiama priimant kitą įstatymą (pvz., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIV-923(2)). Nepritarti Komitetas siūlydamas papildyti nauja keičiamo Įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi pereinamojo laikotarpio nuostatas, siekė įtvirtinti nuoseklų reglamentavimą viename projekte. 3. Seimo Teisės departamentas, 2022-06-02 Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme nurodytą Vyriausybės kompetenciją valstybės švietimo politikos formavimo srityje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad projektu yra siūloma ne tik pakeisti vidurinio išsilavinimo įgijimo pagrindus, bet ir paankstinti siūlomų pakeitimų įsigaliojimą, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti Vyriausybė jau yra pateikusi savo išvadas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-923. Komitetas atsižvelgdamas į pateiktus Vyriausybės siūlymus registravo šį įstatymo projektą, nes siekė suderinti anksčiau priimtas ir dar neįsigaliojusias Švietimo įstatymo nuostatas, todėl iš naujo prašyti Vyriausybės nuomonės yra netikslinga. 4. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2022-06-08 Įvertinę Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-655 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-06-1013 Argumentai: Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą yra tikslinama 1 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus,: lietuvių kalbos ir literatūros ir du kitus mokinio pasirinktus brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymosi rezultatai apibendrinami ir fiksuojami dalykų metiniais ir išlaikytų brandos egzaminų įvertinimais. Asmens brandos egzaminų įvertinimai atitinka aukštesnįjį, pagrindinį, slenkstinį ar patenkinamą pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose brandos egzaminų bendrosiose programose.“.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Edmundas Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-655 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1754(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė