445 Įstatymo projektas Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Aplinkos apsaugos komitetas XIVP-1745(2) 2022-06-23 Priimtas teisės aktas

Lithuania · XIVP-1745 · 2022-06-23 · Priimtas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2022-05-30
  2. Lyginamasis variantas · 2022-06-23
  3. Aiškinamasis raštas · 2022-05-30
  4. Teisės departamento išvada · 2022-05-30
  5. Teisės departamento išvada · 2022-06-23
  6. Komiteto išvada · 2022-06-23

Lyginamasis variantas

2022-05-30 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 3, 8, 9, 12, 14, 15, 18, 20, 21, 25 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

„1². Ežeras – natūralus vandens telkinys lėtai kintančiame duburyje, neturintis tiesioginio ryšio su jūra.“
„5¹. Hidrologinis režimas – vandens telkinio charakteristikų pokyčiai, reguliariai besikartojantys laike ir erdvėje, turintys tam tikras fazes, pvz., sezonines.“
„9¹. Nesavaeigė plaukiojimo priemonė – valtis, baidarė, kanoja, vandens dviratis, kajakas, katamaranas, burinė jachta, burlentė, jėgos aitvaras ar kita variklio neturinti plaukiojimo priemonė.“
„14. Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, tvenkinys, ar kitas dirbtinis vandens telkinys.“
„15. Plaukiojimo priemonės priemonė – laivai, kiti plaukiojimui naudojami (įskaitant ir plūduriuojančius) įrenginiai, arba priemonės laivas ar kita plaukioti naudojama savaeigė ar nesavaeigė priemonė.“
„15¹. Plaukiojimo sezonas – laikotarpis nuo birželio 21 d. iki kovo 15 d., išskyrus ledo dangos susidarymo periodą.“
„15². Plūduriuojančioji priemonė – plūdrusis lieptas, tiltas, prieplauka (debarkaderis), plaustas, vandens batutas ar kita priemonė (įskaitant priemones, pritaikomas gyventi ir (arba) ūkinei komercinei veiklai vykdyti), kuri plūduriuoja vandens paviršiuje ir neturi standžiųjų atramų (laikančiųjų konstrukcijų) į vandens telkinio dugną, bet gali būti pritvirtinta prie vandens telkinio dugno arba kranto lanksčiosiomis jungtimis (inkarais, takelažu ar pan.).“

8.

Papildyti 3 straipsnį 19¹ dalimi:

„19¹. Savaeigė plaukiojimo priemonė – laivas su oro pagalve, oro sraigtu varomas laivas, orlaivis su plūdėmis ar lėktuvas amfibija, taip pat kita variklį turinti plaukiojimo priemonė.“
„23. Tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant patvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote.“
„23¹. Upė – natūrali nuolatinė ar laikina vandens tėkmė, kurios didžioji dalis teka vaga sausumos paviršiuje nuolydžio kryptimi, bet tam tikra dalis gali tekėti ir po žeme.“

2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo leidimai ir asmenų įregistravimas paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše

3 straipsnis.

9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Paviršinių Vandens išgavimas (paėmimas) iš paviršinių vandens telkinių ir (arba) požeminių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti, paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimas

Fizinis ar juridinis asmuo, išgaunantis (paimantis) vandenį iš paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, žemės ūkiui, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo, žuvininkystės veiklai, per hidrotechninius statinius praleidžiantis paviršinį vandenį ir naudojantis jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, ar planuojantis tai daryti (toliau – paviršinį vandenį naudojantis asmuo), privalo būti įregistruotas paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše (toliau – registracijos sąrašas) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas išimtis. 4. Registracija neprivaloma šio straipsnio 3 dalyje nurodytame registracijos sąraše, jeigu paviršinį vandenį naudojantis asmuo:

1) turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą su specialiąja dalimi „Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“ įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) eksploatuoti arba aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotas paviršinio vandens telkinio naudojimo vandeniui išgauti aplinkosaugines sąlygas;

2) sunaudoja (ar planuoja sunaudoti) mažiau kaip 10 m³ vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio. Sunaudojamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo (paimamo) vandens kiekį padalijus iš išgavimo (paėmimo) dienų skaičiaus;

3) naudoja (planuoja naudoti) vandenį iš dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio, įrengto nuosavame sklype;

4) naudoja paviršinio vandens telkinio vandenį ekstremalaus įvykio ar ekstremalios situacijos metu arba gaisrams gesinti. 5. Paviršinį vandenį naudojančius asmenis įrašo į registracijos sąrašą, registracijos duomenis tikslina ir išregistruoja, registracijos sąrašą skelbia Aplinkos apsaugos agentūra savo interneto svetainėje aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Fizinių asmenų duomenys, kuriems taikytinas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), tvarkomi ir naudojami šioje dalyje ir šio straipsnio 8, 10, 12, 14 dalyse nurodytoms funkcijoms atlikti, viešai neskelbiami. 6. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo ar asmuo, planuojantis kalendoriniais metais pradėti naudoti paviršinį vandenį, privalo Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti šiuos registracijai reikalingus dokumentus:

1) aplinkos ministro nustatytos formos prašymą; prašyme asmuo nurodo vieną ar kelis paviršinius vandens telkinius, iš kurių išgauna (paima), ar planuoja išgauti (paimti) paviršinį vandenį, vandens išgavimo (paėmimo) ar vandens praleidimo per hidrotechninius statinius vietą vandens telkinyje, išgaunamo (paimamo, praleidžiamo per hidrotechninius statinius) ar planuojamo išgauti (paimti, praleisti per hidrotechninius statinius) vandens kiekį iš kiekvieno vandens telkinio, vandens išgavimo (paėmimo) būdą, įrenginį ar priemonę;

2) privataus paviršinio vandens telkinio savininko sutikimą, jei planuojama naudoti šį vandens telkinį vandeniui išgauti (paimti), arba nuomininko sutikimą, jei planuojama naudoti išnuomotą paviršinį vandens telkinį vandeniui išgauti (paimti). 7. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo įregistruojamas neterminuotam laikui.

Paviršinį vandenį naudojantis asmuo teisę naudoti paviršinį vandenį vykdomai veiklai įgyja kitą dieną po šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo Aplinkos apsaugos agentūrai dienos arba kitos prašyme nurodytos datos, jeigu vandens naudojimo pradžios diena yra vėlesnė negu kita diena po registracijos dokumentų pateikimo dienos. 8. Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi gautus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus, juose pateiktą informaciją apie išgaunamą (paimamą) ar planuojamą išgauti (paimti) vandens kiekį, pareiškėjo prašyme nurodyto paviršinio vandens telkinio, iš kurio išgaunamas (paimamas) ar planuojamas išgauti vanduo, charakteristikas, turimą informaciją apie kitų to vandens telkinio naudotojų sunaudojamo vandens kiekį, siekdama užtikrinti gerą vandens telkinio būklę ir išvengti jos pablogėjimo, gali priimti sprendimą nustatyti papildomus aplinkosauginius apribojimus (iš to paviršinio vandens telkinio paimamą didžiausią paviršinio vandens kiekį) arba papildomas to paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygas. 9. Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą dėl papildomų aplinkosauginių apribojimų ar sąlygų nustatymo priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymo pateikimo ir informaciją apie nustatytus apribojimus ar sąlygas įrašo į registracijos sąrašą. 10. Registracijos duomenys tikslinami, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymu;

2) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojančio asmens pateikti registruotis duomenys arba patikslinti duomenys netikslūs, neišsamūs (ne visi). 11.

1) paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymu;

2) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojantis juridinis asmuo likviduotas, paviršinį vandenį naudojantis fizinis asmuo mirė;

3) nustačius, kad duomenys ir (ar) informacija, kuria remiantis buvo registruotas paviršinį vandenį naudojantis asmuo, yra klaidingi, o pagal teisingus duomenis ir (ar) informaciją asmuo negalėtų būti registruotas;

4) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojantis asmuo neturi privataus paviršinio vandens telkinio savininko ar išnuomoto vandens telkinio nuomininko sutikimo;

5) per Aplinkos apsaugos agentūros nustatytą laikotarpį nepatikslinami šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodyti paviršinį vandenį naudojančio asmens netikslūs ar neišsamūs duomenys;

6) nustačius, kad vandens išgauti (paimti) iš paviršinio vandens telkinio negalima, nes nebus užtikrintas vandens telkinio gamtosauginis debitas arba vandens lygio pokyčiai darys neigiamą poveikį vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir (ar) vandens kokybei. 13.

4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. Plaukiojimo priemonių ir plūduriuojančiųjų priemonių naudojimas paviršiniuose vandens telkiniuose

Paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašas sudaromas atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatyme numatytus saugomų teritorijų veiklos reglamentavimo dokumentuose nustatytus apribojimus ir argumentuotus savivaldybių institucijų pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių reikalavimų vykdymą. Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai taikomi plaukiojimo priemonių ir plūduriuojančiųjų priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems plaukiojimo priemones ir plūduriuojančiąsias priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose. 3. Plūduriuojančių priemonių, kurios pritaikomos gyventi ir (arba) vykdyti ūkinę komercinę veiklą, statymo ir (arba) švartavimo vietos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginius reikalavimus nustato aplinkos ministras.

Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi plaukiojant vidaus vandenų keliais ir jų reikmėms priskiriamuose vandens plotuose, teisės aktų nustatyta tvarka vykdant gelbėjimo, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbus, valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vandenyse ir vidaus vandenų kelių būklės ir navigacinių įrenginių juose funkcionavimo, darbų vykdymo vandens keliuose kontrolę, valstybės sienos apsaugą, viešosios tvarkos palaikymą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, įrengiant įrenginius ar statant statinius vandens telkiniuose, vykdant mokslinius tyrimus ir priemones pagal patvirtintus gamtotvarkos planus ir saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planus, stebėseną (monitoringą) vandens telkiniuose šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo nustatytais tikslais ir tvarka. 4. Laivybą vidaus vandenų keliuose reglamentuoja Vidaus vandenų transporto kodeksas. 5. Apribojimai ir draudimai plaukioti plaukiojimo priemonėmis ir naudoti plūduriuojančiąsias priemones saugomų teritorijų ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų vandens telkiniuose nustatomi vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimais. 6. Plaukiojimo priemones nuleisti į vandens telkinį arba iškelti iš jo autotransporto priemonėmis galima tik įrengtose vietose (uostuose, prieplaukose ir kitose vietose, kur įrengti elingai, slipai ar kitos specialios priemonės plaukiojimo priemonėms nuleisti ar iškelti) arba teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtose vietose. 7.

1) plaukioti įjungus leidžiamą galingumą viršijančius variklius vandens telkiniuose, išskyrus perplaukimą į kitą vandens telkinį (ir grįžimą) mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu, nesukeliančiu bangavimo;

2) plaukioti upėse, išskyrus teritorijų planavimo dokumentais patvirtintas vandens turizmo trasas;

3) plaukioti mažesniuose kaip 50 ha ploto paviršiniuose vandens telkiniuose;

4) plaukioti arčiau kaip 100 m (išskyrus mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu, nesukeliančiu bangavimo) nuo paviršinių vandens telkinių krantų, paviršiniuose vandens telkiniuose esančių salų krantų, maudyklų teritorijų (išskyrus pažymėtas vietas, skirtas plaukioti plaukiojimo priemonėmis), plūdurais pažymėtų nardymo zonų;

5) ne plaukiojimo sezono metu – nuo kovo 16 d. iki birželio 20 d. – plaukioti mažesniuose nei 500 ha ploto paviršiniuose vandens telkiniuose;

6) plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas didesnis nei 150 AG (110 kW), visuose vandens telkiniuose, išskyrus kai:

a) plaukiojimo sezono laikotarpiu plaukiojama didesniuose kaip 500 ha ploto vandens telkiniuose;

b) plaukiojimo sezono laikotarpiu plaukiojama vandens telkiniuose, mažesniuose kaip 500 ha ploto, toje vandens telkinio dalyje (akvatorijoje), kuri patvirtinta savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose, per aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius;

c) plaukiojama didesniuose kaip 50 ha ploto vandens telkiniuose per sporto šakos federacijos organizuojamas aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius visus metus, kai jie suderinti šio straipsnio 11–13 dalyse nustatyta tvarka;

7) laikyti ir naudoti ne plaukiojimo tikslais tam tikro galingumo savaeiges plaukiojimo priemones vandens telkiniuose, kuriuose draudžiama jomis plaukioti. 9.

1) negautas saugomų teritorijų institucijos pritarimas organizuoti sporto pratybas ir (ar) sporto renginį (-ius), kadangi vandens telkinyje yra saugomų gamtinių ar kultūrinių vertybių, kurioms per aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius gali būti pakenkta, arba aukšto meistriškumo sporto pratybos ir (ar) sporto renginys (-iai) nesuderinami su saugomos teritorijos tikslais ir neatitinka veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų;

2) nepakanka planuojamai veiklai reikalingos infrastruktūros, nenumatyta, kaip per aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius užtikrinti tvarų renginio metu susidarančių nuotekų ir atliekų tvarkymą, viešąją tvarką ir saugumą. 15. Plūduriuojančiųjų priemonių, kurios pritaikomos gyventi ir (ar) vykdyti ūkinę komercinę veiklą, statymo ir (arba) švartavimo vietos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose.

Dėl kitų plūduriuojančiųjų priemonių įrengimo, statymo ir (ar) švartavimo valstybiniuose vandens telkiniuose, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus vandens telkinius, sprendimus priima atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgęs į gautus fizinių ar juridinių asmenų prašymus įrengti, statyti ir (ar) švartuoti plūduriuojančiąsias priemones atitinkamos savivaldybės teritorijoje esančiuose paviršiniuose vandens telkiniuose, įvertinęs prašymuose nurodytas ir kitas aplinkybes (plūduriuojančiųjų priemonių technines charakteristikas, statymo ir (ar) švartavimo vietą, trukmę, esamą infrastruktūrą, paviršinio vandens telkinio specifiką). 16. Orlaiviams su plūdėmis ar lėktuvams amfibijoms kilti ir tūpti draudžiama mažesniuose kaip 200 ha ploto vandens telkiniuose, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytuose vandens telkiniuose, kuriuose Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti griežtesni reikalavimai. 17. Savivaldybių tarybos gali nustatyti griežtesnius, nei numatyti šiame straipsnyje, apribojimus plaukioti tam tikromis plaukiojimo priemonėmis savivaldybės teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, jeigu šiame straipsnyje nurodytų apribojimų nepakanka tinkamoms sąlygoms asmenų poilsiui, rekreacinėms veikloms užtikrinti. 18. Savivaldybė apie priimtą sprendimą dėl papildomų plaukiojimo tam tikrame (‑uose) savivaldybės teritorijoje esančiame vandens telkinyje (-iuose) plaukiojimo priemonėmis apribojimų nustatymo privalo ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po savivaldybės tarybos posėdžio paskelbti savivaldybės interneto svetainėje. 19.

5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Upių ir ežerų reguliavimas

1) upės ar jų ruožai jie patenka į saugomas teritorijas;

2) upėse juose aptinkama į Lietuvos raudonąją knygą Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytų žuvų rūšių, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) saugomų rūšių, Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyvos (92/43/EEB) 1992 m. gegužės 21 d.

Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos saugomų rūšių;

3) upių užtvenkimas paviršinio vandens telkinio patvenkimas pablogintų vandens telkinio būklę ir neleistų pasiekti vandensaugos tikslų, užtikrinti geros vandens telkinių būklės ir Direktyvos 2000/60/EB reikalavimų įgyvendinimo. 4. Siekiant užtikrinti (atkurti) upių vientisumą, žmogaus sukurti objektai turi būti pašalinti iš vandens telkinių, jeigu jie neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei (neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojami laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai) ir (arba) jų rekonstrukcija nėra ekonomiškai naudinga, aplinkos ministro nustatyta tvarka.“

6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

„15 straipsnis. Tvenkinių įrengimas, ežerų patvenkimas. Tokių paviršinių vandens telkinių ir (arba) patvenktų ežerų naudojimas ir priežiūra“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Tvenkiniai įrengiami ir (arba) ežerai patvenkiami ir šių Tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų paviršinių vandens telkinių priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero hidrotechninio statinio savininkui (valdytojui) arba naudotojui nustatomi šie pagrindiniai reikalavimai:

1) vandens lygio svyravimas tvenkinyje ir (arba) patvenktame ežere neturi daryti neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms;

2) turi būti užtikrinta, kad užtvankos ir (arba) patvankos praleistų ne mažiau vandens už nustatytą gamtosauginį debitą;

3) turi būti užtikrinta, kad užtvankose ar greta jų būtų įrengtos ir tinkamai naudojamos veiksmingos žuvų apsaugos ir jų migracijos priemonės žuvų pralaidos, jeigu:

a) užtvanka įrengta upės, įrašytos į Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą ar Upių ir ežerų, potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą, patvirtintus aplinkos ministro, ruože;

b) užtvanka yra pirma neįveikiama kliūtis praeivių žuvų rūšių migracijai upėje;

c) užtvanka yra upėje, atitinkančioje šiuos kriterijus:

i) upės baseino plotas aukščiau užtvankos yra didesnis kaip 50 km²; ii) upės vidutinis vandens debitas žuvų migracijos laikotarpiu yra didesnis kaip 0,5 m³/s; iii) laisvai tekančios upės ruožas aukščiau užtvankos yra ilgesnis kaip 10 km; iv) upėje žemiau užtvankos yra dar ne daugiau kaip 3 užtvankos;

4) žuvų pralaidų efektyvumas turi būti periodiškai stebimas ir vertinamas, siekiant užtikrinti tinkamas žuvų migracijai sąlygas; 4)5) turi būti imamasi priemonių erozijos procesams tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų krantuose mažinti; 5)6) hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo; 6)7) turi būti tvarkoma per užtvankas (patvankas) pratekančio vandens apskaita ir teikiami apskaitos duomenys.“

7 straipsnis.

Tvenkiniai įrengiami ir (arba) ežerai patvenkiami ir šių Tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų paviršinių vandens telkinių priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero hidrotechninio statinio savininkui (valdytojui) arba naudotojui nustatomi šie pagrindiniai reikalavimai:

1) vandens lygio svyravimas tvenkinyje ir (arba) patvenktame ežere neturi daryti neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms;

2) turi būti užtikrinta, kad užtvankos ir (arba) patvankos praleistų ne mažiau vandens už nustatytą gamtosauginį debitą;

3) turi būti užtikrinta, kad užtvankose ar greta jų būtų įrengtos ir tinkamai naudojamos veiksmingos žuvų apsaugos ir jų migracijos priemonės žuvų pralaidos, jeigu:

a) užtvanka įrengta upės, įrašytos į Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą ar Upių ir ežerų, potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą, patvirtintus aplinkos ministro, ruože;

b) užtvanka yra pirma neįveikiama kliūtis praeivių žuvų rūšių migracijai upėje;

c) užtvanka yra upėje, atitinkančioje šiuos kriterijus:

i) upės baseino plotas aukščiau užtvankos yra didesnis kaip 50 km²; ii) upės vidutinis vandens debitas žuvų migracijos laikotarpiu yra didesnis kaip 0,5 m³/s; iii) laisvai tekančios upės ruožas aukščiau užtvankos yra ilgesnis kaip 10 km; iv) upėje žemiau užtvankos yra dar ne daugiau kaip 3 užtvankos;

4) žuvų pralaidų efektyvumas turi būti periodiškai stebimas ir vertinamas, siekiant užtikrinti tinkamas žuvų migracijai sąlygas; 4)5) turi būti imamasi priemonių erozijos procesams tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų krantuose mažinti; 5)6) hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo; 6)7) turi būti tvarkoma per užtvankas (patvankas) pratekančio vandens apskaita ir teikiami apskaitos duomenys.“

7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1.

18 straipsnio pakeitimas

„4. Draudžiama nuotekas (išskyrus paviršines) išleisti tiesiai į ežerus ir į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero.“
„6. Atsižvelgdamas į Reglamento (ES) 2020/741 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sprendimą dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų naudojimo drėkinimui žemės ūkyje priima aplinkos ministras. Priimtas sprendimas pateikiamas Europos Komisijai.“
„7. Vadovaudamasi Reglamento (ES) 2020/741 8 straipsniu, su užsienio valstybių atsakingomis institucijomis dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų panaudojimo bendradarbiauja aplinkos ministro įgaliota institucija.“

8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo valdymo planavimas

Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo valdymas planuojamas rengiant vidutinės trukmės strateginius strateginio lygmens planavimo dokumentus, kuriuos aplinkos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.“

9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Rengiant šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus vidutinės trukmės strateginius strateginio lygmens planavimo dokumentus, kiekviename upių baseinų rajone arba jo dalyje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atliekamas atliekama:

1) bendras upių baseinų rajono ir jame esančių požeminių ir paviršinių vandens telkinių apibūdinimas ir išskyrimas;

2) žmogaus veiklos poveikio požeminių ir paviršinių vandens telkinių būklei įvertinimas;

3) saugomų plotų išskyrimas;

4) paviršinių ir požeminių vandens telkinių stebėsena ir būklės įvertinimas;

5) paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklės atitikties nustatytiems vandensaugos tikslams vertinimas;

6) paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir jų vandens naudojimo bei administravimo ekonominė analizė;

7) vandensaugos tikslams pasiekti reikalingų priemonių nustatymas;

8) upių ir (arba) ežerų reguliavimo darbų ir (arba) priemonių, numatytų nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse dalyje, nustatymas, pagrindžiant tokių priemonių būtinumą ir nurodant neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams mažinančias priemones, kurių planuojama imtis;

9) kiti efektyviam paviršinių ir požeminių vandens telkinių valdymui reikalingi veiksmai.“

10 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

„2.

Iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto (paimto) vandens, jo naudojimo ir (arba) perdavimo, perduoto vandens naudojimo, per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaitą savo lėšomis privalo tvarkyti fiziniai ar juridiniai asmenys ūkio subjektai, kurie:

1) Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, ir (arba) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (požeminį vandenį) arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgauna (planuoja išgauti) 10 m³ ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;

2) vykdo geriamojo vandens viešojo tiekimo veiklą;

3) per parą iš kitų ūkio subjektų gauna 50 m³ir daugiau vandens, o jų pagrindinė ekonominė veiklos rūšis yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, elektros energijos, dujų, garo tiekimas, oro kondicionavimas, vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas, statyba. Vandens kiekis apskaičiuojamas per metus gaunamą ar numatomą planuojamą gauti vandens kiekį padalijus iš gavimo dienų skaičiaus;

4) nurodyti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje.“

„4. Ataskaitos apie iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgautą vandenį, jo naudojimą ir (arba) perdavimą, perduoto vandens naudojimą, išleidžiamas nuotekas ir teršalus, per hidrotechninius statinius praleidžiamą vandenį teikiamos vieną kartą per metus aplinkos ministro nustatyta tvarka.“

11 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti šio įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos vandens įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), su paskutiniais pakeitimais, padarytais (OL 2009 L 140, p. 114)2014 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2014/101/ES. 2. 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų.“

12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

Lyginamasis variantas

2022-06-23 · the official register ↗

Projekto Nr. XIVP-1745(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25

STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

,,1². Ežeras – natūralus paviršinis vandens telkinys lėtai kintančiame duburyje, neturintis tiesioginio ryšio su jūra.“

2. Papildyti 3 straipsnį 5¹

dalimi: ,,5¹. Hidrologinis režimas – paviršinio vandens telkinio charakteristikų pokyčiai, reguliariai besikartojantys laike ir erdvėje, turintys sezonines fazes.“

3. Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir

ją išdėstyti taip: ,,14. Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, tvenkinys ar kitas dirbtinis vandens telkinys.“

,,15¹. Plūduriuojančioji priemonė – vandens paviršiuje plūduriuojantys ir standžiųjų atramų ar laikančiųjų konstrukcijų, susietų su paviršinio vandens telkinio dugnu, neturintys, bet prie paviršinio vandens telkinio dugno arba kranto lanksčiosiomis jungtimis galintys būti pritvirtinti plūdrusis lieptas, tiltas, prieplauka (debarkaderis), plaustas, vandens batutas ar kita priemonė, įskaitant priemones, pritaikomas gyventi ir (arba) ūkinei komercinei veiklai vykdyti.“

,,23. Tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant patvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote.“

,,23¹. Upė – natūrali nuolatinė ar laikina vandens tėkmė, kurios didžioji dalis teka vaga sausumos paviršiuje nuolydžio kryptimi, bet tam tikra dalis gali tekėti ir po žeme.“

2 straipsnis. 8

straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,8 straipsnis.

Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo leidimai ir asmenų įregistravimas paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše

Žuvininkystės įstatymo ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytais atvejais vandens telkinius ir (arba) jų vandenį naudoti galima tik turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus. arba šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka įsiregistravus paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai neišduodami, jeigu vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo veikla trukdo pasiekti vandensaugos tikslus ir

(arba) gali pabloginti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklę.“

3 straipsnis. 9

straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti (paimti), paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimas

1. Požeminių vandens telkinių naudojimą vandeniui išgauti reglamentuoja Geriamojo

vandens įstatymas, Žemės gelmių įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys požeminio vandens išgavimą. 2. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti aplinkos apsaugos reikalavimus nustato aplinkos ministras, atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti, kad vandens išgavimas netrikdytų naudojimas vandeniui išgauti ar paimti (toliau – išgauti) turi netrikdyti paviršinio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologinio režimo ir (ar) užtikrinti gamtosauginį debitą žemiau vandens išgavimo vietų, hidrotechninių statinių, ir neblogintų jo būklės nebloginti jo vandens kokybės ir neužkirsti kelio pasiekti gerą paviršinio vandens telkinio būklę. 3.

3. Asmuo, išgaunantis (planuojantis išgauti) 100 m³ ir daugiau

vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio (išskyrus vandenį, naudojamą mėgėjų sodininkystės poreikiams, ir vandenį, naudojamą hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10 MW), privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kurių išdavimo tvarką reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas. Išgaunamo vandens kiekis apskaičiuojamas per metus išgaunamą ar numatomą išgauti vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus. Fizinis ar juridinis asmuo, išgaunantis vandenį iš paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, žemės ūkiui, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo, žuvininkystės veiklai, per hidrotechninius statinius praleidžiantis paviršinį vandenį ir naudojantis jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse ar planuojantis tai daryti (toliau – paviršinį vandenį naudojantis asmuo), privalo būti įregistruotas paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše (toliau – registracijos sąrašas) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas išimtis. 4. Registracija neprivaloma šio straipsnio 3 dalyje nurodytame registracijos sąraše, jeigu paviršinį vandenį naudojantis asmuo:

1) turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą su specialiąja dalimi ,,Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“ įrenginiui, jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims eksploatuoti arba aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotas paviršinio vandens telkinio naudojimo vandeniui išgauti aplinkosaugines sąlygas;

  • 2) sunaudoja ar planuoja sunaudoti mažiau kaip 10 m³

vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio.

Sunaudojamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus;

  • 3) naudoja ar planuoja naudoti vandenį iš nepratekamo dirbtinio paviršinio vandens

telkinio, įrengto nuosavame žemės sklype;

  • 4) naudoja paviršinio vandens telkinio vandenį ekstremaliojo įvykio ar

ekstremaliosios situacijos metu arba gaisrams gesinti. 5. Paviršinį vandenį naudojančius asmenis įrašo į registracijos sąrašą, registracijos duomenis tikslina ir iš šio sąrašo išregistruoja, šį sąrašą skelbia Aplinkos apsaugos agentūra savo interneto svetainėje aplinkos ministro nustatyta tvarka. Fizinių asmenų duomenys, kuriems taikytinas

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas

(ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), tvarkomi ir naudojami šioje dalyje ir šio straipsnio 8, 10, 12, 14 dalyse nurodytoms funkcijoms atlikti ir viešai neskelbiami. 6.

6. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo ar asmuo, planuojantis kalendoriniais

metais pradėti naudoti paviršinį vandenį, privalo Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti šiuos registracijai į paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąrašą reikalingus dokumentus (toliau – registracijos dokumentai):

  • 1) aplinkos ministro nustatytos formos prašymą; prašyme asmuo nurodo vieną ar

kelis paviršinius vandens telkinius, iš kurių išgauna arba planuoja išgauti paviršinį vandenį, vandens išgavimo ar praleidimo per hidrotechninius statinius vietą vandens telkinyje, išgaunamo arba planuojamo išgauti iš kiekvieno paviršinio vandens telkinio ar praleidžiamo arba planuojamo praleisti per hidrotechninius statinius vandens kiekį, vandens išgavimo būdą, įrenginį ar priemonę;

  • 2) privataus paviršinio vandens telkinio savininko sutikimą, jeigu planuojama

naudoti šį vandens telkinį vandeniui išgauti, arba nuomininko sutikimą, jeigu planuojama naudoti išnuomotą paviršinį vandens telkinį vandeniui išgauti. 7. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo įregistruojamas registracijos sąraše neterminuotam laikui. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo teisę paviršinį vandenį naudoti vykdomai veiklai įgyja kitą dieną po registracijos dokumentų pateikimo Aplinkos apsaugos agentūrai dienos arba kitos prašyme nurodytos datos, jeigu vandens naudojimo pradžios diena yra vėlesnė negu kita diena po registracijos dokumentų pateikimo dienos. 8.

8. Aplinkos apsaugos agentūra, išnagrinėjusi gautus registracijos dokumentus, juose

pateiktą informaciją apie išgaunamą ar planuojamą išgauti vandens kiekį, pareiškėjo prašyme nurodyto paviršinio vandens telkinio, iš kurio išgaunamas ar planuojamas išgauti vanduo, charakteristikas, turimą informaciją apie kitų to vandens telkinio naudotojų sunaudojamo vandens kiekį ir padariusi išvadą, kad paviršinio vandens naudojimas neleis užtikrinti geros paviršinio vandens telkinio būklės ir (ar) išvengti jos pablogėjimo, priima sprendimą nustatyti papildomą aplinkosauginį apribojimą – iš to paviršinio vandens telkinio išgaunamą didžiausią paviršinio vandens kiekį – arba papildomas to paviršinio vandens telkinio naudojimo sąlygas. 9. Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą dėl papildomų aplinkosauginių apribojimų ar sąlygų nustatymo priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymo pateikimo dienos ir informaciją apie nustatytus apribojimus ar sąlygas įrašo į registracijos sąrašą. 10. Registracijos duomenys tikslinami, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

  • 1) paviršinį vandenį naudojančio asmens

prašymu;

  • 2) nustačius, kad paviršinį

vandenį naudojančio asmens pateikti ne visi duomenys arba pateikti ar patikslinti duomenys yra netikslūs, neišsamūs. 11. Aplinkos apsaugos agentūra patikslina registracijos duomenis registracijos sąraše per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio

10 dalies 1 punkte nurodyto prašymo pateikimo

dienos, o šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytu atveju – informuoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį, kad jis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateiktų patikslintus duomenis. Gavusi patikslintus duomenis, Aplinkos apsaugos agentūra juos patikslina registracijos sąraše per 5 darbo dienas. 12.

12. Aplinkos apsaugos agentūra išregistruoja paviršinį vandenį

naudojantį asmenį šiais atvejais:

  • 1) paviršinį vandenį naudojančio asmens

prašymu, jeigu šis asmuo nebeatitinka asmenims, kuriems privaloma registracija dėl sunaudojamo paviršinio vandens kiekio ir pobūdžio, taikomų kriterijų;

  • 2) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojantis juridinis

asmuo yra likviduotas, paviršinį vandenį naudojantis fizinis asmuo yra miręs;

3) nustačius, kad duomenys ir (ar) informacija, kuria remiantis buvo registruotas paviršinį vandenį naudojantis asmuo, yra klaidingi, o pagal teisingus duomenis ir

(ar) informaciją asmuo negalėtų būti registruotas;

  • 4) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojantis asmuo neturi privataus paviršinio

vandens telkinio savininko ar išnuomoto vandens telkinio nuomininko sutikimo;

  • 5) per nustatytą 10 darbo dienų laikotarpį negaunami patikslinti šio straipsnio 10 dalies

2 punkte nurodyti paviršinį vandenį naudojančio asmens

buvę netikslūs ar neišsamūs duomenys;

  • 6) nustačius, kad vandens išgauti iš paviršinio vandens telkinio negalima, nes nebus

užtikrintas paviršinio vandens telkinio gamtosauginis debitas arba vandens lygio pokyčiai darys neigiamą poveikį šio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir (ar) vandens kokybei. 13. Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą dėl išregistravimo aplinkos ministro nustatyta tvarka priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyto prašymo pateikimo dienos arba šio straipsnio 12 dalies 2–4 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, arba šio straipsnio 12 dalies 5 punkte nurodyto laikotarpio, per kurį turėjo būti patikslinti duomenys, pabaigos. 14. Aplinkos apsaugos agentūra informuoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį apie priimtą sprendimą dėl papildomų aplinkosauginių apribojimų ar sąlygų nustatymo, registracijos duomenų patikslinimo ar išregistravimo per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Aplinkos apsaugos agentūra įrašo Licencijų informacinėje sistemoje duomenis apie paviršinį vandenį naudojančio asmens įregistravimą, papildomų aplinkosauginių apribojimų ar sąlygų nustatymą, registracijos patikslinimą ar išregistravimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. 15. Aplinkos apsaugos agentūros priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar apygardos administraciniam teismui. Aplinkos apsaugos agentūros priimto sprendimo apskundimas nestabdo jo vykdymo.“

4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,14

straipsnis. Upių ir ežerų reguliavimas

1. Draudžiama reguliuoti upes ir (arba) ežerus – (tvenkti

(patvenkti) ir kitais būdais keisti jų vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją), hidrologinį režimą, sutrikdant vandens telkinio maitinimą paviršiniais ir požeminiais vandenimis, panaikinti, tiesinti ar perkelti upės vagą, nukreipiant vandens tėkmę vamzdynu po žeme upes ir (arba) ežerus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus atvejus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenumatyti upių ir (arba) ežerų reguliavimo darbai ir

(arba) priemonės gali būti vykdomi, kai jie, atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalies nuostatas, yra įrašyti į šio įstatymo 20 straipsnyje numatytus vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus. 3.

3. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje

numatytų darbų mastą, pobūdį, tikslus ir galimą jų poveikį upėms ir (arba) ežerams, nustato kriterijus, kada šio straipsnio 1 dalyje numatyti darbai ir

(arba) priemonės gali būti vykdomi, kai jie, atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalies nuostatas, yra įrašyti į šio įstatymo 20 straipsnyje numatytus vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus. 42. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti, taip pat ir kiti darbai ir

(arba) priemonės, kuriuos vykdant upės ir (arba) ežerai, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, reguliuojami taip, kad blogina blogėja jų būklębūklė, gali būti vykdomi, kai tokia veikla yra labai svarbi visuomenės interesams ir

(arba) nauda žmonių sveikatai, žmonių saugos palaikymui jų saugai, ar taip pat subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda nesureguliuota upė ir (arba) ežeras, ir (arba) tokia veikla yra būtina, nes dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų, naudos, kurią duoda upių ir (arba) ežerų reguliavimas, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkosaugos požiūriu būtų gerokai pranašesni. Visais atvejais turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, mažinančių neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams ir užtikrinančių gerą jų būklę. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta veikla laikoma labai svarbia visuomenės interesams ir yra būtina, jeigu jos vykdymas numatytas planavimo dokumentuose, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. 63.

63. Draudžiama statyti užtvankas Nemune ir kitose upėse kituose paviršiniuose

vandens telkiniuose, jeigu:

1) upės ar jų ruožai jie patenka į saugomas teritorijas;

2) upėse juose aptinkama į Lietuvos raudonąją knygą Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytų rūšių žuvų rūšių, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) saugomų rūšių, Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyvos (92/43/EEB) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos saugomų rūšių;

3) upių užtvenkimas paviršinio vandens telkinio patvenkimas pablogintų vandens telkinio būklę ir neleistų pasiekti vandensaugos tikslų, užtikrinti geros vandens telkinių būklės ir Direktyvos 2000/60/EB reikalavimų įgyvendinimo. 4. Statinių, trukdančių užtikrinti ar atkurti upių vientisumą, savininkai ir (ar) sutarčių pagrindu šiuos statinius valdantys ar naudojantys valdytojai ar naudotojai aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pašalinti minėtus statinius iš upių, jeigu jie neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei – neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojami laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai ir (arba) jų rekonstrukcija nėra ekonomiškai naudinga.“

5 straipsnis. 15

straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 15

straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,15 straipsnis. Tvenkinių įrengimas, ežerų patvenkimas. Tokių paviršinių vandens telkinių ir (arba) patvenktų ežerų naudojimas ir priežiūra“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.

Tvenkiniai įrengiami ir (arba) ežerai patvenkiami ir šių Tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų paviršinių vandens telkinių priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame nustatomi šie pagrindiniai reikalavimai pagal kurį tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų hidrotechninių statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai turi laikytis šių pagrindinių reikalavimų:

  • 1) vandens lygio svyravimas tvenkinyje ir (arba) patvenktame ežere neturi daryti

neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms;

  • 2) turi būti užtikrinta, kad užtvankos ir (arba) patvankos praleistų ne mažiau

vandens už nustatytą gamtosauginį debitą;

  • 3) turi būti užtikrinta, kad užtvankose ar greta jų būtų įrengtos ir

tinkamai naudojamos veiksmingos žuvų apsaugos ir jų migracijos priemonės žuvų pralaidos, jeigu:

  • a) užtvanka įrengta upės, įrašytos į aplinkos ministro tvirtinamus upių ir ežerų,

priskiriamų arba potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašus, ruože;

  • b) užtvanka yra pirma neįveikiama kliūtis praeivių žuvų migracijai upėje;
  • c) užtvanka yra upėje, atitinkančioje šiuos kriterijus:
  • i) upės baseino plotas aukščiau užtvankos yra didesnis kaip 50 km²;
  • ii) upės vidutinis vandens debitas žuvų migracijos laikotarpiu yra didesnis kaip

0,5 m³/s;

  • iii) laisvai tekančios upės ruožas aukščiau užtvankos yra ilgesnis kaip 10 km;
  • iv) upėje žemiau užtvankos įrengta ne daugiau kaip 3 užtvankos;
  • 4) žuvų pralaidų efektyvumas turi būti periodiškai stebimas ir vertinamas,

siekiant užtikrinti tinkamas žuvų migracijos sąlygas; 4)5) turi būti imamasi priemonių erozijos procesams tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų krantuose krantų erozijos procesams mažinti; 5)6) hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogintų neblogėtų jų hidromorfologinių sąlygų hidromorfologinės sąlygos ir nebūtų nepažeistų pažeistas ekosistemų stabilumo stabilumas; 6)7) turi būti tvarkoma per užtvankas (patvankas) pratekančio vandens apskaita ir teikiami šios apskaitos duomenys.“

6 straipsnis.

Tvenkiniai įrengiami ir (arba) ežerai patvenkiami ir šių Tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų paviršinių vandens telkinių priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame nustatomi šie pagrindiniai reikalavimai pagal kurį tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų hidrotechninių statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai turi laikytis šių pagrindinių reikalavimų:

  • 1) vandens lygio svyravimas tvenkinyje ir (arba) patvenktame ežere neturi daryti

neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms;

  • 2) turi būti užtikrinta, kad užtvankos ir (arba) patvankos praleistų ne mažiau

vandens už nustatytą gamtosauginį debitą;

  • 3) turi būti užtikrinta, kad užtvankose ar greta jų būtų įrengtos ir

tinkamai naudojamos veiksmingos žuvų apsaugos ir jų migracijos priemonės žuvų pralaidos, jeigu:

  • a) užtvanka įrengta upės, įrašytos į aplinkos ministro tvirtinamus upių ir ežerų,

priskiriamų arba potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašus, ruože;

  • b) užtvanka yra pirma neįveikiama kliūtis praeivių žuvų migracijai upėje;
  • c) užtvanka yra upėje, atitinkančioje šiuos kriterijus:
  • i) upės baseino plotas aukščiau užtvankos yra didesnis kaip 50 km²;
  • ii) upės vidutinis vandens debitas žuvų migracijos laikotarpiu yra didesnis kaip

0,5 m³/s;

  • iii) laisvai tekančios upės ruožas aukščiau užtvankos yra ilgesnis kaip 10 km;
  • iv) upėje žemiau užtvankos įrengta ne daugiau kaip 3 užtvankos;
  • 4) žuvų pralaidų efektyvumas turi būti periodiškai stebimas ir vertinamas,

siekiant užtikrinti tinkamas žuvų migracijos sąlygas; 4)5) turi būti imamasi priemonių erozijos procesams tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų krantuose krantų erozijos procesams mažinti; 5)6) hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogintų neblogėtų jų hidromorfologinių sąlygų hidromorfologinės sąlygos ir nebūtų nepažeistų pažeistas ekosistemų stabilumo stabilumas; 6)7) turi būti tvarkoma per užtvankas (patvankas) pratekančio vandens apskaita ir teikiami šios apskaitos duomenys.“

6 straipsnis. 18

straipsnio pakeitimas 1.

18 straipsnio pakeitimas

„4. Draudžiama nuotekas, išskyrus paviršines, išleisti tiesiai į

ežerus ir į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero.“

„6. Atsižvelgdamas į Reglamento (ES) 2020/741 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus

kriterijus, sprendimą dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų naudojimo žemės ūkyje drėkinimo tikslu priima aplinkos ministras. Priimtas sprendimas pateikiamas Europos Komisijai.“

,,7. Vadovaudamasi Reglamento (ES) 2020/741 8 straipsniu, su valstybių narių atsakingomis institucijomis dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų naudojimo bendradarbiauja aplinkos ministro įgaliota institucija.“

7 straipsnis. 20

straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,20 straipsnis. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo valdymo planavimas Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo valdymas planuojamas rengiant vidutinės trukmės strateginius strateginio lygmens planavimo dokumentus, kuriuos aplinkos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.“

8 straipsnis. 21

straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3.

Rengiant šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus vidutinės trukmės strateginius strateginio lygmens planavimo dokumentus, kiekviename upių baseinų rajone arba jo dalyje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atliekamas atliekama:

1) bendras upių baseinų rajono ir jame esančių požeminių ir paviršinių vandens telkinių apibūdinimas ir išskyrimas;

2) žmogaus veiklos poveikio požeminių ir paviršinių vandens telkinių būklei įvertinimas;

3) saugomų plotų išskyrimas;

  • 4) paviršinių ir požeminių vandens telkinių stebėsena ir būklės

įvertinimas;

5) paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklės atitikties nustatytiems vandensaugos tikslams vertinimas;

  • 6) paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir jų vandens naudojimo bei

administravimo ekonominė analizė;

  • 7) vandensaugos tikslams pasiekti reikalingų priemonių nustatymas;

8) upių ir

(arba) ežerų reguliavimo darbų ir (arba) priemonių, numatytų nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse dalyje, nustatymas, pagrindžiant tokių priemonių būtinumą ir nurodant neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams mažinančias priemones, kurių planuojama imtis;

9) kiti efektyviam paviršinių ir požeminių vandens telkinių valdymui reikalingi veiksmai.“

9 straipsnis. 25 straipsnio

pakeitimas

„2.

Iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto vandens, jo naudojimo ir (arba) perdavimo, perduoto vandens naudojimo, per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaitą savo lėšomis privalo tvarkyti ūkio subjektai fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie:

  • 1) Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti taršos integruotos

prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą ir (arba) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (požeminį vandenį) arba kurie iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgauna ar planuoja išgauti 10 m³ ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;

  • 2) vykdo geriamojo vandens viešojo tiekimo veiklą;
  • 3) per parą iš kitų ūkio subjektų gauna 50 m³ir daugiau vandens,

o jų pagrindinė ekonominė veiklos rūšis yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, elektros energijos, dujų, garo tiekimas, oro kondicionavimas, vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas, statyba. Vandens kiekis apskaičiuojamas per metus gaunamą ar numatomą planuojamą gauti vandens kiekį padalijus iš gavimo dienų skaičiaus;

  • 4) nurodyti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje.“
„4. Ataskaitos apie iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgautą

vandenį, jo naudojimą ir (arba) perdavimą, perduoto vandens naudojimą, išleidžiamas nuotekas ir teršalus, per hidrotechninius įrenginius statinius praleidžiamą vandenį teikiamos vieną kartą per metus aplinkos ministro nustatyta tvarka.“10 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos vandens įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAI

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), su paskutiniais pakeitimais, padarytais (OL 2009 L 140, p. 114) 2014 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2014/101/ES. 2. 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų.“11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3. Aplinkos ministras iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos paviršinį vandenį naudojantiems asmenims, kuriems pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą taikomas fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas. 5. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Vandens įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d. 6. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos hidroelektrinių, kurių galingumas didesnis kaip 10 MW, savininkams, valdytojams taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2022-05-30 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 3, 8, 9, 12, 14, 15, 18, 20, 21, 25 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

Teikiamais Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 12, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau – Įstatymų projektai) siekiama reguliacinių ir ekonominių priemonių pagalba užtikrinti, kad paviršinio vandens išgavimas (paėmimas) netrikdytų paviršinio vandens telkinio hidrologinio režimo, netrukdytų pasiekti geros vandens telkinio būklės, atsisakyti išimčių vandens naudojimui, nustatytų šiuo metu teisės aktuose, registruoti paviršinio vandens naudotojus, išgaunančius (paimančius) 10 m³ per parą ir daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio. Paviršinio vandens išteklių tausus ir subalansuotas naudojimas ypač aktualus esant hidrologinėms sausroms, kurios Lietuvoje vis dažnesnės. Paviršinių vandens išteklių naudojimas laistymui, kuris būdingas sausuoju laikotarpiu, ypač blogina hidrologinę vandens telkinio būklę ir daro žalą ekosistemoms. Atsižvelgiant į tai, kad požeminio vandens išteklių Lietuva turi pakankamai, tokiems tikslams kaip laukų drėkinimas ir daržininkystė paviršinio vandens išteklių naudojimą, esant sausroms, siūlytina keisti požeminio vandens ištekliais ar surenkamu lietaus vandeniu.

Siekiant šių tikslų, siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. įvesti prievolę fiziniams ar juridiniams asmenims, išgaunantiems (paimantiems) vandenį iš paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, žemės ūkiui, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo ir žuvininkystės veiklai, per hidrotechninius statinius praleidžiantiems paviršinį vandenį ir naudojantiems jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, ar planuojantiems tai daryti, registruotis paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše (toliau – registracijos sąrašas). Siūloma registraciją vykdyti supaprastinta tvarka, atitinkančia licencijų išdavimo modelį „D“ („deklaravimas“), nustatytą Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“. Paviršinio vandens naudotojų registravimas suteiktų galimybę identifikuoti ir sukaupti informaciją apie visus paviršinio vandens naudotojus, sunaudojančius 10 m³ per parą ir daugiau vandens, reikalingą vandensaugos tikslams įgyvendinti, esant poreikiui, nustatyti papildomas vandens iš paviršinio vandens telkinių išgavimo (paėmimo) sąlygas (didžiausią leistiną naudojamo vandens kiekį iš konkretaus paviršinio telkinio ir (ar) didžiausią leistiną naudoti vandens kiekį vasaros laikotarpiu), siekiant, kad nebūtų sutrikdomas vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ir (ar) teritorijų hidrologinis režimas, būtų užtikrinamas gamtosauginis debitas žemiau vandens paėmimo vietų, hidrotechninių statinių. Tai prisidėtų prie geresnės vandens telkinių būklės ir vandens ekosistemų apsaugos.

Pažymėtina, kad geros vandens telkinių būklės kriterijus šalyje atitinka tik 36 procentai visų paviršinių vandens telkinių. Dabar paviršinių vandens išteklių naudojimui leidimas privalomas, kai iš vandens telkinio išgaunama 100 m³ ir daugiau per parą vandens (išskyrus vandenį, naudojamą mėgėjų sodininkystės poreikiams, ir vandenį, naudojamą hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10 MW). Išgaunant paviršinį vandenį stacionariomis vandens išgavimo priemonėmis, kai neprivaloma turėti leidimo, ar mobiliomis vandens išgavimo priemonėmis ir atitinkant aplinkos ministro nustatytus kriterijus, privaloma gauti aplinkosaugines sąlygas. Hidroelektrinių eksploatavimas yra reguliuojamas, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinėmis taisyklėmis. Taigi yra taikomi skirtingi reikalavimai ir licencijavimo tipai, norint naudoti paviršinį vandenį priklausomai nuo vykdomos veiklos pobūdžio, naudojamo vandens kiekio, išgavimo būdo ar paviršinio vandens telkinio tipo. Tokia sistema apsunkina informacijos, reikalingos vandens telkinių apsaugos tikslams įgyvendinti, valdymą ir aplinkos apsaugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimą. Bendrosios vandens politikos direktyvos[¹] 11 straipsnio 3 dalies e punkte nustatyta, kad imant gėlą paviršinį vandenį turi būti taikomos kontrolės priemonės ir vandens ėmimui turi būti gautas išankstinis leidimas. Šiuo metu esama sistema nėra tinkama efektyviam kontrolės priemonių taikymui. Siūlomi Įstatymų projektų pakeitimai leistų supaprastinta unifikuota tvarka suregistruoti visus vandens naudotojus, naudojančius ar planuojančius per kalendorinius metus pradėti naudoti skirtingiems poreikiams (įskaitant žemės ūkiui, mėgėjų sodininkystei, hidroenergetikai ir kt.) 10 m³ vandens per parą ar daugiau iš vieno paviršinio vandens telkinio.

Paviršinį vandenį naudojantis asmuo būtų įregistruojamas neterminuotam laikui. Sunaudojamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo (paimamo) vandens kiekį padalijus iš išgavimo (paėmimo) dienų skaičiaus. Toks paimamo vandens skaičiavimo principas leistų įvertinti ir kontroliuoti kas mėnesį paimamo vandens kiekius iš vieno paviršinio vandens telkinio, ypač kreipiant dėmesį į paviršinio vandens sunaudojimo kiekius šiltuoju metų periodu. Paviršinio vandens naudotojui, išgaunančiam (paimančiam) vandenį iš vieno ar kelių vandens telkinių, norint įsiregistruoti, privalu būtų nurodyti išgaunamo (paimamo) ar sunaudojamo vandens kiekį iš kiekvieno paviršinio vandens telkinio atskirai (iš atskirų vandens telkinių išgaunamo vandens kiekiai nesumuojami), jei išgaunamo (paimamo) ar sunaudojamo vandens kiekis iš vieno paviršinio vandens telkinio būtų 10 m³ ir daugiau per parą, ir nurodyti paviršinio vandens naudojimo būdą, įrenginį ar priemonę, kuriais išgauna ar kitaip naudoja paviršinį vandenį. Registruotis privalėtų ir paviršinio vandens naudotojai, praleidžiantys vandenį per hidrotechninius statinius ir naudojančius jį hidroenergetikos reikmėms.

Registruotam paviršinio vandens naudotojui, įvertinus išgaunamą (paimamą) ar planuojamą išgauti (paimti) vandens kiekį, paviršinio vandens telkinio, iš kurio išgaunamas (paimamas) ar planuojamas išgauti vanduo, charakteristikas, informaciją apie kitų to vandens telkinio naudotojų sunaudojamo vandens kiekį, gali būti nustatomi papildomi aplinkosauginiai apribojimai dėl didžiausio paimamo paviršinio vandens kiekio iš to paviršinio vandens telkinio arba papildomos to paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygos. Vandens įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatoma reglamentuoti detalią sunaudojamo vandens apskaitos vykdymo, apskaitos prietaisų įrengimo, vandens naudojimo apskaitos ataskaitų teikimo tvarką. Šiuo metu ūkio subjektams, kuriems privalu teikti vandens naudojimo apskaitos ataskaitas Vandens įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, už šių ataskaitų nepateikimą, taip pat už paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimų pažeidimus numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnį. Mokestį už paviršinio vandens išteklius moka fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems šių išteklių išgavimui privalomas leidimas. Siūloma pakeisti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 5 straipsnio 1 dalį, ją papildant, kad mokesčio mokėtojai taip pat yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie privalo būti registruoti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo nustatyta tvarka ir išgauna (paima) 100 m³per parą ir daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio arba praleidžia paviršinį vandenį per hidrotechninius statinius ir naudoja jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse.

Nuo 2024 m. pagal siūlomus Vandens įstatymo pakeitimus ir atitinkamai pakeitus Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą, atsirastų prievolė registruotiems paviršinio vandens naudotojams mokėti mokestį išgaunat (paimant) 100 m³ ir daugiau iš vieno paviršinio vandens telkinio pagal šiuo metu galiojančius mokesčio už paviršinio vandens išteklius tarifus, jų nekeičiant. Nuo 2024 m. nustačius reikalavimą, pagal kurį registracija visiems be išimčių fiziniams ar juridiniams asmenims, naudojantiems paviršinį vandenį, būtina nuo 10 m³per parą, atsirastų prievolė mokėti mokestį sunaudojant 100 m³ per parą ir daugiau iš vieno paviršinio vandens telkinio, arba turėtų būti ieškoma kitų ekonomiškai palankesnių (pigesnių) sprendimų, pvz., mažinti naudojamo vandens kiekį, keisti paviršinio vandens naudojimą sausrų metu požeminio vandens ištekliais arba surenkamu lietaus vandeniu. Nuo 2024 m. panaikinus išimtį, pagal kurią mažosioms hidroelektrinėms, kurių galia neviršija 10 MW, nereikalingas leidimas paviršinio vandens išteklių naudojimui, ir atsiradus registracijos prievolei, joms atitinkamai atsirastų prievolė mokėti mokestį už jų naudojamą paviršinį vandenį, taikant dabar nustatytą hidroenergetikai naudojamo vandens tarifą – 0,00001 Eur/m³, pagal kurį dabar moka didesnės nei 10 MW hidroelektrinės. Mažųjų (iki 10 MW) hidroelektrinių Lietuvoje yra 97. Bendra instaliuota elektros gamybos galia 26,6 MW per metus generuoja apie 78 GWh. Mažosiose hidroelektrinėse pagaminamas elektros energijos kiekis – 0,06 TWh, t. y.

1,6 proc. nuo bendros elektros energijos gamybos (3,64 TWh)[²]. Didžioji dalis elektros energijos pagaminama didžiųjų virš 10 MW galios hidroelektrinių, kurios už paviršinį vandenį ir dabar moka mokestį. 2020 m. elektrinių, tiekusių elektros energiją į tinklus ir naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, skaičius Lietuvoje siekė 2 493, iš jų 86,8 proc. – saulės elektrinės, 4,1 proc. – hidroelektrinės, 6,9 proc. – vėjo elektrinės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2021 m. sausio 1 d. daugumos mažųjų iki 10 MW hidroelektrinių veikla buvo remiama pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, taikant fiksuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifą. Nuo 2021 m. pasibaigus daugumai hidroelektrinių taikomos paramos teikimo laikotarpiui, esant žemai elektros energijos supirkimo rinkoje kainai ir įsigaliojus reikalavimui dėl registracijos, naudojant paviršinio vandens išteklius hidroenergetikai, kuris sąlygotų mokesčio už paviršinio vandens išteklių mokėjimą visoms hidroelektrinėms pagal esamą tarifą 0,00001 Eur/m³, kurį dabar moka tik didžiosios hidroelektrinės, tikėtina, kad ateityje dalis jų galėtų tapti nerentabiliomis ir nutraukti savo veiklą. Energetikos ministerijos duomenimis, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta skatinimo priemonė – fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas – nuo 2024 m. bus taikoma tik 8-ioms mažos galios hidroelektrinėms, skatinimo laikotarpis paskutinei skatinamai mažos galios hidroelektrinei baigsis 2028 m. rugsėjo 29 d. Šioms hidroelektrinėms, kurios įtrauktos į VIAP (Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų) lėšomis remtinų elektros energijos gamintojų sąrašą, iki skatinimo laikotarpio pabaigos numatoma netaikyti prievolės registruotis paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąraše ir mokėti mokestį su sunaudojamą paviršinį vandenį.

Atsižvelgiant į tai, kad mažosios hidroelektrinės pagamina labai nedidelę elektros energijos dalį, bet daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, nėra prasminga ūkio subjektus atleisti nuo mokesčio už naudojamą vandenį. Bendrosios vandens politikos direktyvos nustatomas reikalavimas, kad geros vandens būklės turi būti siekiama kiekviename upės baseine, koordinuojant visas priemones, taikomas ir paviršinio, ir požeminio vandens telkiniams. Aplinkos apsaugos agentūros vertinimu, iš 97 mažųjų hidroelektrinių – 88 (90%) daro reikšmingą ir labai reikšmingą neigiamą poveikį upėms[³]. Ši bei Aplinkos apsaugos departamento pateikta statistika dėl planinių ir neplaninių ūkio subjektų patikrinimų rodo, kad 2020 m. atlikus 78 patikrinimus, iš kurių 65 atvejais (87%) nustatyti administracinių pažeidimų požymiai, tai tik patvirtina, kad mažųjų hidroelektrinių valstybinei kontrolei reikalingas aiškesnis teisinis reglamentavimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pateikia „naudotojas-moka“ principą kaip analogiją „teršėjas moka“ principui, kuri yra taikoma gamtinių išteklių naudotojui, kurio veikla blogina ekosistemų, gamtinių išteklių būklę[⁴]. Didelė dalis ES valstybių užtvankų naudojimą hidroenergetikai reguliuoja leidimais, kurių galiojimo terminas varijuoja nuo 0 iki 100 metų[⁵], Lietuvoje jokios užtvankų naudojimo leidimų sistemos nėra, todėl siūloma nustatyti registraciją. Vadovaujantis 2020 m. gegužės 25 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų nuostatomis, valstybė narė, atsižvelgdama į atitinkamus kriterijus: geografines ir klimato sąlygas, su kitais vandens ištekliais susijusias problemas ir tų išteklių būklę, su vandens ištekliais susijusias aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudas, gali nuspręsti, kad netikslinga naudoti miestų nuotekas drėkinimui žemės ūkyje viename ar daugiau savo upių baseinų rajonų ar jų dalių. Pagal Reglamento (ES) 2020/741 2 straipsnio 2 dalį sprendimas prireikus turi būti peržiūrimas („<...>peržiūrimas, visų pirma atsižvelgiant į klimato kaitos prognozes ir nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, ir bent kas šešerius metus, atsižvelgiant į upių baseinų valdymo planus, parengtus pagal Direktyvą 2000/60/EB“), taigi, po peržiūros gali būti priimamas kitoks sprendimas dėl nuotekų naudojimo drėkinimui tikslingumo. Atsižvelgus į tai, Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pakeitimu siūloma įtvirtinti pagrindą, kuriuo vadovaujantis būtų priimamas sprendimas dėl miesto nuotekų naudojimo drėkinimui žemės ūkyje. Šio įstatymo pagrindu aplinkos ministras įgaliotų atitinkamą instituciją bendradarbiauti su užsienio valstybių institucijomis dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų panaudojimo drėkinimui žemės ūkyje. Tiesioginis buitinių, gamybinių, komunalinių nuotekų, nors ir išvalytų, išleidimas į gamtinę aplinką, ypač į nepratekamus vandens telkinius, keičia jų ekosistemas, blogina būklę, dėl azoto ir fosforo prietakos skatina uždumblėjimą. Tačiau vertinant vandens telkinių būklę nenustatyta, kad neleistiną neigiamą poveikį sukeltų išvalytų paviršinių (lietaus) nuotekų išleidimas.

Todėl vertinant kaštų ir naudos analizės principu, tikslinga nustatyti išimtį ir leisti paviršines (lietaus) nuotekas tiesiogiai išleisti į vandens telkinius, nes šiuo metu galiojančio Vandens įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatytam reikalavimui įgyvendinti reikalingos investicijos nebūtų proporcingos pasiektam efektui dėl vandens telkinių būklės pagerėjimo. Be to, tiesioginis išvalytų paviršinių (lietaus) nuotekų išleidimas į vandens telkinius padės kompensuoti hidrologinių sausrų daromą poveikį vandens telkinių hidrologiniam režimui. Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti naują plaukiojimo priemonių ir plūduriuojančiųjų priemonių naudojimo paviršiniuose vandens telkiniuose reglamentavimą. Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai dėl plaukiojimo priemonių naudojimo nebūtų taikomi plaukiojant vidaus vandenų keliais (laivybą juose reglamentuoja Vidaus vandenų transporto kodeksas), vykdant gelbėjimo, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbus, saugios laivybos kontrolę, valstybės sienos apsaugą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, vykdant monitoringą, mokslinius tyrimus ir kitais išskirtiniais atvejais, nustatytais Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsniu keičiamo 12 straipsnio 3 dalyje. Siekiant aiškesnio reguliavimo siūloma įstatyme keisti „Plaukiojimo priemonės“, „Savaeigės plaukiojimo priemonės“, „Nesavaeigės plaukiojimo priemonės“ sąvokas. Elektros varikliu (-iais) varomas plaukiojimo priemones siūloma priskirti prie savaeigių plaukiojimo priemonių, siekiant išvengti neretai pasitaikančio painaus reglamentavimo, kadangi šiuo metu plaukiojimas elektros variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis prilyginamas plaukiojimui nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis.

Siūloma nauja „Plaukiojimo priemonės“ sąvoka nebeapima plūduriuojančiųjų priemonių – jos apibrėžiamos atskira nauja sąvoka. „Plaukiojimo sezono“ sąvoka apibūdinama kaip laikotarpis nuo birželio 21 d. iki kovo 15 d., išskyrus ledo dangos susidarymo periodą. Laikotarpis nuo kovo 15 d. iki birželio 20 d. svarbus aplinkosauginiu požiūriu, t. y. vandens paukščių perėjimo, pavasarinio žuvų neršto ir migracijos laikotarpis, kuriuo būtini didžiausi plaukiojimo apribojimai, o nuo birželio 21 d. gali būti nustatomos laisvesnės plaukiojimo tam tikromis plaukiojimo priemonėmis sąlygos. Visi šie minėti pakeitimai reikalingi, nustatant naują plaukiojimo ir plūduriuojančiųjų priemonių naudojimo reguliavimą, kuris būtų aiškesnis, lyginant su dabartiniu (dėl patikslintų sąvokų), turintis mažiau išlygų (dėl vandens telkinių dydžio, plaukiojimo priemonių variklių galingumo ribų), suteikiantis įgaliojimus savivaldybių institucijoms priimti tam tikrus sprendimus dėl plaukiojimo apribojimų, sporto renginių organizavimo, plūduriuojančiųjų priemonių įrengimo vandens telkiniuose. Siūloma leisti savivaldybių taryboms Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimus dėl griežtesnių (nei numatyti įstatyme) apribojimų plaukioti plaukiojimo priemonėmis savivaldybės teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose nustatymo.

Siūloma, kad sprendimus dėl aukšto meistriškumo sporto pratybų ir (ar) sporto renginių organizavimo savivaldybės teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, suderinus su atitinkamų saugomų teritorijų institucijomis (jeigu vandens telkinys patenka į saugomą teritoriją), taip pat sprendimus dėl plūduriuojančiųjų priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo savivaldybės teritorijoje esančiuose valstybiniuose vandens telkiniuose, turėtų teisę priimti savivaldybių administracijų direktoriai. Šie įstatymo pakeitimai leistų savivaldybėms labiau atsižvelgti į vietos bendruomenės poreikius, siekiant užtikrinti tinkamas žmonių poilsiui ir rekreacinei veiklai sąlygas, organizuojant aukšto meistriškumo sporto pratybas ar renginius savivaldybės teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, priimti sprendimus savivaldos lygmeniu ir reikšmingai sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką, kadangi iki šiol savivaldybės kreipiasi su prašymais į Aplinkos ministeriją dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimų. Skatinant aplinkai palankesnių savaeigių plaukiojimo priemonių, naudojančių elektros, o ne vidaus degimo variklius, naudojimą paviršiniuose vandens telkiniuose, siūloma leisti plaukioti elektros varikliais varomomis plaukiojimo priemonėmis iki 4 AG (3 kW) bendro galingumo, o taip pat ir visomis nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis ištisus metus visuose vandens telkiniuose. Saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose gali būti nustatyti griežtesni apribojimai Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis iki 150 AG (110 kW) bendro galingumo leidžiama plaukioti didesniuose kaip 50 ha paviršiniuose vandens telkiniuose. Didesnės kaip 150 AG (110 kW) galios savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis siūloma leisti plaukioti tik didesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose arba aukšto meistriškumo sporto pratybų ar sporto renginių metu didesniuose kaip 50 ha, atsižvelgiant į sporto šakos federacijos pateiktus prašymus atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui, suderinus su atitinkama saugomos teritorijos direkcija, jei vandens telkinys patenka į saugomą teritoriją. Šio įstatymo 4 straipsnio pakeitimu savivaldybių administracijų direktoriams būtų suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus dėl plūduriuojančių priemonių įrengimo, statymo ir (ar) švartavimo valstybiniuose vandens telkiniuose, esančiuose tos savivaldybės teritorijoje. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 597 „Dėl įgaliojimo suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“, įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose Aplinkos ministerija gali nustatyti papildomus draudimus ar ribojimus plaukiojimo priemonių naudojimui ir judėjimui saugomose teritorijose esančiuose paviršiniuose vandens telkiniuose, atsižvelgiant į saugomai teritorijai nustatytą specialų apsaugos ir naudojimo režimą, saugomose teritorijose esančias gamtos ir kultūros vertybes. Iki šio įstatymo įsigaliojimo numatoma parengti įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą dėl plaukiojimo priemonių naudojimo saugomose teritorijose esančiuose paviršiniuose vandens telkiniuose.

Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsniu siekiama patikslinti 14 straipsnio nuostatas dėl upių ir ežerų reguliavimo, draudžiant atlikti ne tik vandens lygio, gylio, krantų linijos, bet ir kitus reikšmingus vandens telkinio pakeitimus – tiesinti upes, perkelti upės vagą, nukreipiant vandens tėkmę vamzdynu po žeme, keisti hidrologinį režimą, išskyrus Vandens įstatyme ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus atvejus, taip pat siūloma 14 straipsnį papildyti nuostatomis dėl žmogaus sukurtų objektų šalinimo iš paviršinių vandens telkinių aplinkos ministro nustatyta tvarka. Paviršinio vandens telkinio fizinių charakteristikų pakeitimai, jeigu jie gali sutrukdyti pasiekti vandens telkiniui keliamus vandensaugos tikslus, gali būti vykdomi tik išimtiniais atvejais, kaip tai nustatyta Bendrosios vandens politikos direktyvos 4 straipsnio 7 dalies c) ir d) punktuose. Dėl naujų vandens telkinio fizinių charakteristikų pakeitimo nepasiekti geros būklės galima tik tuo atveju, kai minėtų pakeitimų priežastys yra labai svarbios visuomenės interesams ir (arba) naujų pakeitimų nauda žmonių sveikatai, žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda geros vandenų būklės pasiekimas; taip pat dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų naudos, kurią duoda tokie vandens telkinio pakeitimai, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkos apsaugos atžvilgiu gerokai pranašesni. Upių ir ežerų reguliavimo darbai ir (arba) priemonės gali būti vykdomos tik esant ypatingiems visuomenės (valstybės) poreikiams, kai jų vykdymas įtrauktas į upių baseinų rajonų strateginius planavimo dokumentus, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

Siekiant užtikrinti (atkurti) upių vientisumą, būtina pašalinti kliūtis sudarančius negamtinės kilmės, žmogaus sukurtus objektus (užtvankas, užtvankų liekanas, slenksčius ar kt.), jeigu jie neteikia visuomenei naudos, neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojami laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai ar kitoms reikmėms ir šiuos objektus rekonstruoti neekonomiška. Dėl upėje įrengtos užtvankos ar jos liekanų atsiranda reikšmingi pokyčiai patvenktoje upės dalyje bei dažniausiai atsiliepia visam upės baseinui. Įrengtos užtvankos nulemia upės ir (ar) jos intakų ekologinės būklės pablogėjimą. Užtvenkus upę ir įrengus tvenkinį susidaro ištisa poveikių grandinė fiziniams ir biologiniams aplinkos komponentams. Pirmiausiai atsiranda hidromorfologinių rodiklių pokyčiai – tekantį sraunų upės vandenį ir upės vagą su įvairiomis buveinėmis, rėvomis ir slėniais pakeičia praktiškai stovintis vanduo tvenkinyje, kuriame ilgainiui kaupiasi sąnašos, jis uždumblėja, keičiasi terminis režimas, taip pat sutrikdomas natūralus potvynių ciklas, nešmenų dinamika. Vėliau pastebima nykstanti gamtinių buveinių įvairovė tiek aukščiau, tiek žemiau užtvankos. Dėl reikšmingos kliūties sutrikdytos upės tėkmės keičiasi vandens organizmų gyvenimo sąlygos, atitinkamai keičiasi jų rūšinė sudėtis, nyksta vertingiausios migruojančios žuvų rūšys. Aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimu, trečdalis šalyje esančių užtvankų avarijos atveju sukeltų neigiamas pasekmes žmogaus sveikatai, turtui, infrastruktūrai ir aplinkai. Blogos techninės būklės užtvankos ar užtvankų liekanos potencialiai kelia riziką žmonėms.

Įstatymu nustatytas reikalavimas šalinti žmogaus sukurtus objektus iš vandens telkinių, suteiktų teisinį pagrindą inicijuoti neprižiūrimų, nenaudojamų pagal paskirtį ir (ar) bešeimininkių užtvankų, keliančių grėsmę ir sudarančių kliūtis žuvų migracijai, demontavimo procedūras. Šiuo metu Aplinkos ministerijos užsakymu rengiama Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu studija (toliau – Užtvankų įvertinimo studija), kurios jos rezultatus tikimasi gauti š. m. pabaigoje, ir kuri leis inventorizuoti ir susisteminti Lietuvos mastu visas užtvankas, jų būklę, jų savininkus (valdytojus), identitifikuoti bešeimininkes užtvankas ir atlikus socioekonominį įvertinimą, nustatyti prioritetines užtvankas, kurių demontavimas leistų pagerinti upių ekologinę būklę, kadangi šiuo metu nacionaliniu mastu nėra detalios informacijos apie esamas dirbtines kliūtis (užtvankas, jų liekanas, slenksčius). Į užtvankų problemą dėmesį atkreipia ir Europos Komisija, paskelbusi komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija“[⁶], kuriame numatoma 25 000 km ES upių panaikinti nereikalingas kliūtis, kad jos vėl tekėtų laisvai. Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsniu keičiamu 15 straipsniu siekiama pakeisti straipsnio pavadinimą, išbraukiant žodžius „tvenkinių įrengimas, ežerų patvenkimas“, atsisakant jų kaip neaktualių pagal 15 straipsnio turinį, atsižvelgiant į 14 straipsnio nuostatas, kuriomis draudžiama tvenkti, patvenkti upes ir (ar) ežerus, išskyrus įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas išimtis ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytus atvejus, taip pat 15 straipsnio 1 dalies pakeitimu siekiama nustatyti pareigą nuo 2026 m. sausio 1 d. hidrotechninių statinių savininkams (valdytojams) ar naudotojams įrengti žuvų pralaidas, siekiant užtikrinti (atkurti) upių vientisumą ir tinkamas sąlygas žuvų migracijai.

Pagal 3-ųjų Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo 2022‑2027 m. planų informaciją[⁷] identifikuota 301 kliūtis žuvų migracijai, iš kurių didžiausią dalį sudaro užtvankos be hidroelektrinių (151) ir užtvankos su hidroelektrinėmis (97), mažesnę dalį sudaro slenksčiai, ar jų liekanos (48), taip pat užtvankos, patvenkiančios ežerus (4). Upių vientisumas (kuris apibūdinamas pagal tai, ar yra dirbtinės kliūtys žuvų migracijai, ar nėra, ar įrengtas ant kliūties veikiantis žuvitakis) yra vienas iš svarbių hidromorfologinių kokybės elementų, naudojamų paviršinių vandens telkinių ekologinei būklei vertinti. Neretai geros būklės kriterijų neatitinkantys hidromorfologiniai rodikliai nulemia blogesnę paviršinio telkinio ekologinę būklę. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis[⁸], 53 paviršiniai vandens telkiniai priskirti rizikos vandens telkiniams (t. y. telkiniams, kuriems yra grėsmė nepasiekti vandensaugos tikslų) dėl upės vientisumo sutrikdymo, dėl reikšmingo hidroelektrinių poveikio rizikos vandens telkiniams priskirtas 41 paviršinis vandens telkinys. Viena iš svarbių priemonių, galinti sušvelninti hidroelektrinių poveikį dėl upės vientisumo pažeidimų, yra žuvų pralaidų įrengimas.

Įstatymu nustatyta prievolė hidrotechninių statinių savininkams (valdytojams) ar naudotojams įrengti žuvų pralaidas padėtų spręsti efektyvios žuvų migracijos per užtvankas problemas ir sudarytų prielaidas žuvų bendrijų būklės rodikliams, tuo pačiu ir paviršinio vandens telkinio ekologinei būklei gerėti. Žuvų pralaidos turėtų būti įrengiamos tik tose upėse, kurios atitiktų įstatyme nurodytus kriterijus, pasiūlytus mokslininkų ir ekspertų, visų pirma jos turėtų būti įrengiamos ant lašišinių arba potencialiai lašišinių upių, užtvankose, kurios yra pirma neįveikiama kliūtis praeivių žuvų rūšių migracijai upėje, arba užtvanka yra įrengta upėje, kuri atitinka įstatyme nustatytus kriterijus dėl baseino ploto, vandens debito dydžio, žemiau ir aukščiau esančių užtvankų skaičiaus. Pareigą įrengti žuvų pralaidas ant hidrotechninių statinių (užtvankų), šalia kurių įsikūrusios mažosios HE, turėtų šių užtvankų savininkai, valdantys hidrotechninius statinius privačios nuosavybės teise. Didesniosios dalies užtvankų be hidroelektrinių valdytojos yra savivaldybės, valdančios patikėjimo teise, todėl žuvų pralaidų įrengimo prievolė tektų joms, kai kurios iš jų yra išnuomotos ir eksploatuojamos nuomos sutarčių pagrindu. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pagal šiuos kriterijus reikėtų įrengti apie 55 žuvų pralaidas, kurių didžioji dalis (40) turėtų būti įrengta užtvankose su hidroelektrinėmis, kitos 15 – užtvankose be hidroelektrinių. Šiuo metu iš viso yra įrengtos 27 žuvų pralaidos, iš kurių 10 yra įrengtos užtvankose su hidroelektrinėmis ant lašišinių ir potencialiai lašišinių upių.

Gavus Užtvankų įvertinimo studijos rezultatus bus patikslintas žuvų pralaidų įrengimo poreikis, atsižvelgus į ekspertų siūlomas demontuoti užtvankas, įvertinus jas kaip neturinčias didelės socioekonominės naudos, ir kurių rekonstrukcija yra per brangi ir perspektyvoje jas tikslinga demontuoti. Žuvų pralaidų įrengimą reglamentuojančiame statybos techniniame reglamente STR 2.02.03:2003 „Žuvų pralaidos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 565 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.03:2003 „Žuvų pralaidos. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, nustatyti išsamūs techniniai reikalavimai aktualiausiems Lietuvoje žuvų pralaidų tipams. Žuvų pralaidų įrengimo sąnaudos priklauso nuo įvairių faktorių, visų pirma, žuvų pralaidos tipo/pobūdžio (gali būti įrengiamas latakinis, vamzdinis, gamtai artimas – akmeninis žuvitakis, žuvų apylanka ir kt.), kuris priklauso nuo paviršinio vandens telkinio tipo, migruojančių žuvų rūšių, patvankos aukščio. Kuo didesnis užtvankos slėginis aukštis (patvanka), tuo labiau išauga žuvų pralaidos sąnaudos. Didžioji dalis užtvankų su hidroelektrinėmis turi patvanką nuo 3 iki 6 m (apie 40 proc.), hidroelektrinių užtvankos, turinčios iki 3 m aukščio patvanką, sudaro apie 22 proc., 6–10 m aukščio ir didesnę kaip 10 m patvanką turinčių užtvankų yra apie 19 proc. Vidutinės žuvitakio įrengimo sąnaudos, kai patvankos aukštis yra iki 3 m, yra 100–300 tūkst. Eur, jei patvanka didesnė kaip 6 m, sąnaudos vidutiniškai siekia 300–500 tūkst. Eur, esant didesnei kaip 10 m patvankai, išlaidos pralaidai įrengti sudarytų nuo 500 tūkst. Eur. Pastaraisiais metais Aplinkos apsaugos agentūra ir Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vykdė keletą žuvų pralaidų įrengimo projektų.

Skirgiškių žuvų pralaidos įrengimo Žalesos upėje sąmata – 120 514 Eur (2015 m., užtvanka be hidroelektrinės[⁹]), Rokantiškių žuvų pralaidos ant Vilnios upės – apie 100 tūkst. Eur[¹⁰] (2012 m.). 2019–2021 m. įrengtų Lomių, Jakštų, Tauragės, Pasvalio žuvų pralaidų ant Šunijos, Ančios, Jūros ir Lėvens upių sąmatos kaina siekė vidutiniškai 400 tūkst. Eur.[¹¹] Atsižvelgus į vidutinius žuvų pralaidų įrengimo įkainius (300 tūkst. Eur) ir įvertintą užtvankų poreikį (55), preliminari bendra žuvų pralaidų įrengimo kaina siektų 16,5 mln. Eur. Žuvų pralaidų įrengimui nustatytas 3,5 metų parengiamasis laikotarpis (iki 2026 m. sausio 1d.). Iki šio parengiamojo laikotarpio pabaigos hidrotechninių statinių savininkai (valdytojai) ar naudotojai, racionaliai panaudodami specialistų ir projektuotojų, kompetentingų atlikti žuvų pralaidų įrengimo veiklas, išteklius, galėtų per kelerius metus tinkamai pasirengti šios pareigos įgyvendinimui. Įstatymo projekto nuostatoms dėl žuvitakių įrengimo įgyvendinti siūlytina panaudoti mokesčio už paviršinio vandens išteklių naudojimą, kurį nuo 2024 m. turėtų pradėti mokėti registruoti paviršinio vandens naudotojai, lėšas ir jas tikslingai skirti žuvų pralaidų įrengimo išlaidų kompensavimo priemonei. Kiti galimi žuvų pralaidų įrengimo finansavimo šaltiniai galėtų būti ES lėšos, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, savivaldybių specialiosios aplinkos apsaugos programos lėšos, būtų ieškoma ir kitų finansavimo galimybių. Vandens įstatymo pakeitimo įstatymą siekiama papildyti naujomis sąvokomis „upė“, „ežeras“, „plaukiojimo priemonė“, „savaeigė plaukiojimo priemonė“, „nesavaeigė plaukiojimo priemonė“, „plaukiojimo sezonas“, „plūduriuojančioji priemonė“, „hidrologinis režimas“, patikslintos kai kurių sąvokų („tvenkinys“, „paviršinis vandens telkinys“) apibrėžtys.

Atlikti įstatymu keičiamų 14, 20 ir 21 straipsnių redakcinio pobūdžio pakeitimai, atsisakant nebeaktualių nuorodų į vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, įsigaliojus Strateginio valdymo įstatymo pakeitimams. 14 straipsnyje nurodyti upių ir ežerų reguliavimo darbai ir (ar) priemonės gali būti vykdomi, jei jie numatyti upių baseinų rajonų valdymo planuose ir atitinkamuose strateginio lygmens planavimo dokumentuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymų projektų iniciatoriai Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (vadovas Vitalijus Auglys, el. p. [email protected]), patarėjas Tomas Želvys (tel. +370 696 74940, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Jolanta Krasovskienė (tel. +370 646 89902), el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Pagal Vandens įstatymą, asmenys, išgaunantys (planuojantys išgauti) 100 m³ ir daugiau vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio (išskyrus vandenį, naudojamą mėgėjų sodininkystės poreikiams, ir vandenį, naudojamą hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10 MW), privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą ir už šiuos išteklius mokėti mokestį pagal jiems taikomą tarifą – 0,003 Eur/m³. Mažosioms iki 10 MW hidroelektrinėms ir sodininkų bendrijoms paviršinio vandens naudojimui leidimas neprivalomas.

Išgaunant paviršinį vandenį stacionariomis vandens išgavimo priemonėmis, kai neprivaloma turėti leidimo, ar mobiliomis vandens išgavimo priemonėmis ir atitinkant aplinkos ministro nustatytus kriterijus privaloma gauti aplinkosaugines sąlygas, o hidroelektrinių eksploatavimas yra reguliuojamas, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, todėl ir mokesčio jos nemoka. Mokesčio tarifas nustatytas už paviršinį vandenį naudojamą hidroenergetikai – 0,0001 – taikomas 10 MW ir didesnių hidroelektrinių naudojamam paviršiniam vandeniui. Šiuo metu asmenims, naudojantiems paviršinį vandenį yra išduota: 18 taršos integruotos ir prevencijos kontrolės leidimų, 79 taršos leidimai su specialiąja dalimi „Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“, 29 aplinkosauginės sąlygos. Eksploatuojamos 97 hidroelektrinės iki 10 MW. Vandens įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. asmenims, kurie iki 2019-11-01 turėjo taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimus arba taršos leidimus išleisti nuotekas tiesiai į ežerus ir (arba) į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero, ir nuo 2030 m. sausio 1 d. asmenims, kurie iki 2019-11-01, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, išleido nuotekas tiesiai į ežerus ir (arba) į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero, toks nuotekų išleidimas į vandens telkinius bus draudžiamas. Pagal galiojančio Vandens įstatymo 12 straipsnio nuostatas, aplinkosaugos sąlygas plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą nustato aplinkos ministras.

Paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašas sudaromas atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatyme numatytus saugomų teritorijų veiklos reglamentavimo dokumentuose nustatytus apribojimus ir argumentuotus savivaldybių institucijų pasiūlymus. Šiuo metu atsakomybė už aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimus nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 267 straipsnyje. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, gali nustatyti savo teritorijoje griežtesnius už valstybinius normatyvus, tačiau turi juos suderinti su juos patvirtinusiomis valstybės institucijomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 12, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu siūloma nustatyti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. asmuo, naudojantis (planuojantis naudoti) vandenį iš paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo, žuvininkystės veiklai, ar praleidžiantis per hidrotechninius statinius paviršinį vandenį ir jį naudojantis hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, privalo būti registruotas.

Įtvirtinus minėtus pakeitimus už išgautą vandenį nuo 2024 m. sausio 1 d. turės mokėti visi, kuriems pagal naujus reikalavimus privaloma registracija šių išteklių išgavimui. Registracija neprivaloma, jeigu paviršinį vandenį naudojantis fizinis ar juridinis asmuo išgauna (paima) (ar planuoja tai daryti) mažiau kaip 10 m³ vandens per parą (vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus.); turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą su specialiąja dalimi „Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“ įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) eksploatuoti arba aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotas paviršinio vandens telkinio naudojimo vandeniui išgauti aplinkosaugines sąlygas; išgauna (paima) vandenį iš dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio (ar planuoja tai daryti), įrengto paviršinį vandenį naudojančio asmens nuosavame sklype; naudoja paviršinio vandens telkinio vandenį ekstremalių įvykių ar situacijų metu arba gaisrams gesinti. Siekiant nedidinti administracinės naštos asmenims, jau naudojantiems paviršinį vandenį ir turintiems leidimus, ir leidime esančių duomenų pakanka registracijai, numatoma, kad juos į paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąrašą įrašys Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi leidimuose esančia informacija.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. planuojama numatyti (iki Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo parengus įgyvendinamuosius teisės aktus), kad paviršinio vandens paėmimui (išgavimui) nebūtų reikalingas taršos leidimas su specialiąja dalimi, pakaktų registracijos. Siūloma panaikinti išimtį, pagal kurią leidimas neprivalomas paviršinio vandens išteklių naudojimui mažosioms hidroelektrinėms ir joms taikyti dabar įstatyme nustatytą 0,00001 Eur/m³ tarifą, dėl ko būtų apmokestintos ir mažosios hidroelektrinės. Kaimyninėje Latvijoje šis mokestis yra 0,00009 Eur/m³. Atsisakius galiojančių paviršinio vandens apmokestinimo išimčių ir išplėtus ratą vandens naudotojų, kuriems privaloma registracija, bus tiksliau apskaitomas paviršinio vandens išgavimas ir panaudojimas, skatinamas racionalesnis paviršinio vandens naudojimas, efektyviau surenkama informacija apie iš paviršinių vandenų telkinių išgaunamą vandens kiekį ir atitinkamai taikomos savalaikės Bendrojoje vandens politikos direktyvoje numatytos vandens apsaugos priemonės. Siekiant parinkti efektyviausią paviršinio vandens licencijavimo būdą buvo išnagrinėtos 5 alternatyvos ir nulinė alternatyva (vertinimas pridedamas), kai esamas reguliavimas nekeičiamas. Įvertinus teigiamus ir neigiamus aspektus, nustatyta, kad labiausiai tinkamas yra licencijavimas registracijos būdu (I alternatyva). Asmenims, turintiems taršos integruotos ir prevencijos kontrolės ar taršos leidimus su specialiąja vandens išgavimo iš paviršinių vandens telkinių dalimi, numatomas dvejų metų pereinamasis laikotarpis.

Siūloma nustatyti, kad šiuo metu Vandens įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas nebūtų taikomas asmenims, tiesiogiai į vandens telkinius išleidžiantiems paviršines (lietaus) nuotekas. Patvirtinus šį siūlymą, neleistino neigiamo poveikio vandens telkiniams nenumatoma, tačiau būtų išvengta neproporcingai didelių (palyginus su galimu efektu vandens telkinių būklei) investicijų ir būtų sudaromos galimybės kompensuoti hidrologinių sausrų daromą poveikį vandens telkiniams. Siūlomi įstatymo pakeitimai, reglamentuojantys plaukiojimo priemonių paviršiniuose vandens telkiniuose naudojimą, taip pat plūduriuojančių priemonių paviršiniuose vandens telkiniuose įrengimą, naudojimą, statymą ir (ar švartavimą), leis įtvirtinti aiškesnį, mažiau išlygų ir išskirtinių sąlygų plaukioti tam tikrame vandens telkinyje turintį aplinkosauginį reguliavimą. Pakeitus esamą reglamentavimą, esminiai aplinkosauginiai reikalavimai dėl plaukiojimo priemonių naudojimo būtų nustatyti įstatyme, tai leistų atsisakyti vandens telkinių sąrašų su išskirtinėmis plaukiojimo sąlygomis juose – sąrašo su aplinkosauginiais reikalavimais, pateikiamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ priede, ir sąrašo vandens telkinių, kuriuose draudžiama plaukioti tam tikromis plaukiojimo priemonėmis, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“.

Įstatymu suteikti įgaliojimai savivaldybių taryboms leistų efektyviai priimti sprendimus dėl plaukiojimo sąlygų paviršiniuose vandens telkiniuose sugriežtinimo, jeigu įstatyme numatytų apribojimų nepakaktų užtikrinti tinkamas ir saugias sąlygas asmenų poilsiui, rekreacinėms ar kt. veikloms, labiau atsižvelgti į vietos bendruomenės poreikius ir per trumpesnį laikotarpį juos įgyvendinti sprendimus priimant savivaldos lygmeniu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti įstatymų projektai įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymo projektai turės įtakos naujiems ūkio subjektams, išgaunantiems 100 m³ir daugiau iš vieno paviršinio vandens telkinio – jiems bus privaloma registracija ir kartu atsiras prievolė mokėti mokestį. Išplėstas mokesčio mokėtojų ratas didžiausią įtaką turėtų daug vandens naudojantiems ir jau dabar mokantiems mokestį už pramonei ir žemės ūkiui naudojamą paviršinį vandenį, taip pat ūkio subjektams, naudojantiems paviršinį vandenį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10 MW, ūkio subjektams, užsiimantiems daržininkyste ir kurie drėkinimui naudoja didelius kiekius paviršino vandens ir už jį dabar nieko nemoka. Visiems verslo subjektams siūloma taikyti vienodas sąlygas, tiems, kurie dabar nemokamai naudojosi ištekliais ir kurie už šiuos išteklius moka mokestį.

Priėmus siūlomą Vandens įstatymo 18 straipsnio 4 dalies pakeitimą, tiesiogiai į vandens telkinius paviršines (lietaus) nuotekas išleidžiantiems asmenims nereikės numatyti investicijų ir įgyvendinti atitinkamas technines priemones. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Įstatymų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projektai parengti siekiant įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, II skyriaus VI misijos 6.1.4 veiksmą. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Atitinka. 12.

Įstatymų projektų įgyvendinimui Aplinkos ministerija ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 30 d. turės pakeisti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 109 „Dėl Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. D1-302 „Dėl paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. D1-1120 „Dėl Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27d. įsakymą Nr. D1-614/VA-99 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formų, jų pildymo ir pateikimo tvarkos patvirtinimo“. Pripažinti netekusiais galios:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“.

Parengti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo projektą dėl plaukiojimo priemonių naudojimo ir judėjimo apribojimų saugomose teritorijose esančiuose paviršiniuose vandens telkiniuose ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo projektą dėl žmogaus sukurtų objektų pašalinimo iš paviršinių vandens telkinių tvarkos aprašo. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

„paviršinis vanduo“, „požeminis vanduo“, „registracija“, „mokesčio tarifas“, „nuotekos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Įstatymų projektų rengimo metu Aplinkos ministerijoje sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo, Žemės gelmių įstatymo, Vandens įstatymo, o prireikus ir kitų teisės aktų pakeitimų projektus, įgyvendinančius Vyriausybės programos nuostatų plano 6.1.4 veiksmą. [¹] 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau – Bendroji vandens politikos direktyva). [²]„2020 m.

Elektros ir dujų sektorių apžvalga“, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba. [³] https://vanduo.old.gamta.lt/files/HE_lentele1615360553225.html [⁴]https://stats.oecd.org/glossary/detail.asp?ID=2827#:~:text=OECD%20Glossary%20of%20Statistical%20Terms%20%2D%20User%2Dpays%20principle%20Definition&text=Definition%3A,of%20running%20down%20natural%20capital [⁵] https://www.ecrr.org/Publications/id/980 [⁶] 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą, COM/2020/380 galutinis [⁷] https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-tvenkiniai/vandens-valdymas-upiu-baseinu-rajonu-principu [⁸] https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-tvenkiniai/vandens-valdymas-upiu-baseinu-rajonu-principu/2022-2027-m-upiu-baseinu-rajonu-valdymo-planai-ir-priemoniu-programos [⁹] Aplinkos apsaugos agentūros duomenys [¹⁰] Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys (perskaičiavus kainą eurais iš kainos litais). [¹¹] Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys (Lomių žuvitakio kaina –355 000 Eur; Jakštų –50 000 Eur; Tauragės m.– 300 000 Eur; Pasvalio m. – 373 788 Eur (kartu ir dalinis užtvankos remontas).

Teisės departamento išvada

2022-05-30 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 3, 8,

9, 12, 14, 15, 18, 20, 21, 25 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-06-03 Nr. XIVP-1745 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Sistemiškai

vertinant keičiamo Vandens įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnyje apibrėžtas sąvokas, darytina išvada, kad šiame įstatyme sąvoka

„vandens telkinys“ vartojama, kai siekiama, kad šios sąvokos turinys apimtų

tiek paviršinį vandens telkinį, tiek ir požeminį vandens telkinį. Atsižvelgiant į tai, siūlytina peržiūrėti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1², 5¹ ir 15² dalyse pildomų sąvokų apibrėžtis ir įvertinti, ar jose tikslingai vartojama sąvoka „vandens telkinys“, ar nereikėtų šiose nuostatose sukonkretinti koks – paviršinis ar požeminis – vandens telkinys turimas omenyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio, 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio ir 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatoms, kuriose vartojama sąvoka „vandens telkinys“. 2. Projekto

1 straipsnio 2 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnį papildyti 5¹

dalimi joje pateikiant sąvokos „hidrologinis režimas“ apibrėžtį: „vandens telkinio charakteristikų pokyčiai, reguliariai besikartojantys laike ir erdvėje, turintys tam tikras fazes, pvz., sezonines“. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymas yra norminis, o ne pavyzdinis teisės aktas, todėl apibrėžtyje atsisakytina nuostatos dėstymo pavyzdiniu būdu. 3.

3. Atsižvelgiant

į projekto 1 straipsnio 3 ir 8 dalimis keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9¹ ir 19¹ dalyse siūlomas apibrėžti sąvokas, tikslintina projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje nustatytos sąvokos apibrėžtis, nes joje nėra pakankamai aiškus formuluotės „savaeigė ar nesavaeigė priemonė“ turinys. 4. Projekto 1 straipsnio 7 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnį papildyti 15² dalimi joje pateikiant sąvokos „plūduriuojančioji priemonė“ apibrėžtį. Atkreipiame dėmesį, kad dalis šios apibrėžties teksto yra pateikiama skliaustuose. Pažymėtina, kad įstatymo normos turi būti dėstomos norminiu, o ne pavyzdiniu ar aiškinamuoju būdu, todėl nuostatoje atsisakytina skliaustų naudojimo, kuriuose gali būti dėstomos tik sąvokų santrumpų apibrėžimas. Analogiška pastaba, dėl teisės normų nedėstymo skliaustuose taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktams, 6 dalies 1 punktui, 8 daliai, 10 dalies 2 punktui, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3, 6, 7 dalims, 8 dalies 1, 4, 6 punktams, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1, 4 dalims, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 daliai. 5. Projekto

2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad „Šio

įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Žemės gelmių įstatymo, Žuvininkystės įstatymo ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytais atvejais vandens telkinius ir (arba) jų vandenį naudoti galima tik turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus arba įsiregistravus paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše.“ (pažymėtas siūlomas pakeitimas). Pastebėtina, jog siūlomas nuostatos pakeitimo būdas įgalina teigti, kad pagal specialiųjų įstatymų nuostatas išduoti leidimai yra prilyginami įsiregistravimui paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše, tokiu būdu nustatant, kad specialiųjų įstatymų nuostatos gali būti netaikomos.

Manytina, kad įsiregistravimas paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše nėra ir negali būti laikomas lygiaverte alternatyva pagal specialiuosius įstatymus išduotiems leidimams, todėl nuostatos turinys koreguotinas, kad tokios alternatyvos nebūtų pateikiamos kaip lygiavertės, siekiant išvengti įstatymų nuostatų konkurencijos ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas negali nustatyti kitų įstatymų nuostatų negaliojimo. 6. Projekto

2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad

„Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai neišduodami, jeigu vandens telkinių

ir (arba) jų vandens naudojimo veikla trukdo pasiekti vandensaugos tikslus ir

(arba) gali pabloginti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklę“. Iš šių ir kitų projekto nuostatų nėra aišku, ar paviršinį vandenį naudojantys asmenys būtų iš vis registruojami paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše, jeigu jų veikla taip pat trukdytų pasiekti vandensaugos tikslus ir (arba) galėtų pabloginti paviršinių vandens telkinių būklę.

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio

8 dalyje siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos agentūra, siekdama užtikrinti

gerą vandens telkinio būklę ir išvengti jos pablogėjimo, gali priimti sprendimą nustatyti papildomus aplinkosauginius apribojimus arba papildomas to paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygas, o šio straipsnio 12 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos agentūra, nustačiusi, kad vandens išgauti

(paimti) iš paviršinio vandens telkinio negalima, nes nebus užtikrintas vandens telkinio gamtosauginis debitas arba vandens lygio pokyčiai darys neigiamą poveikį vandens telkinio ir su juos susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir (ar) vandens kokybei, išregistruoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį. Svarstytina, ar toks siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra racionalus ir, ar nereikia projekto papildyti nuostatomis, nustatančiomis atvejus, kai asmuo iš vis neregistruojamas minėtame sąraše, kai jo veikla trukdytų pasiekti vandensaugos tikslus ir (arba) galėtų pabloginti paviršinio vandens telkinio būklę. 7. Projekto

3 straipsniu siūloma keisti įstatymo 9 straipsnį ir nustatyti paviršinį vandenį

naudojančių asmenų registravimo sistemą įrašant tokius asmenis į sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų pateikimas į sąrašą registruojamiems asmenims gali sukelti teisines pasekmes, t. y., pavyzdžiui, asmenims gali būti nustatyti papildomi aplinkosauginiai reikalavimai arba papildomos paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygos, asmenys gali būti priverstinai išregistruoti iš sąrašo ir t.t.

Manytina, jog toks registravimo pobūdis atitinka Valstybės informacinių išteklių įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus teisinius pagrindus, steigti žinybinį registrą. Todėl svarstytina, ar teikiamas reguliavimas neturėtų būti sistemiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas, atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių įstatymo nuostatas ir reikalavimus. 8. Projekto

3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje vartojama žodžių

konstrukcija „išgauti (paimti)“, kuri toliau kartojama šiame ir kituose projekto straipsniuose. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, siūlytina įvesti šios žodžių konstrukcijos santrumpą vartojant vieną žodį

„išgauti“ ir jį vartoti visame projekte, vengiant bereikalingų pasikartojimų. Analogiško pobūdžio pastaba taikytina ir dėl projekto

4 straipsniu teikiamo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo, kurio tekste

pertekliniu būdu daug kartų kartojama konstrukcija „renginio (-ių)“, įvedant santrumpą „renginys“. 9. Projekto

3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma įvesti trumpinį „paviršinį

vandenį naudojantis asmuo“, kuris būtų suprantamas kaip „fizinis ar juridinis asmuo, išgaunantis (paimantis) vandenį iš paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, žemės ūkiui, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo, žuvininkystės veiklai, per hidrotechninius statinius praleidžiantis paviršinį vandenį ir naudojantis jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse“.

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 29 dalyje yra apibrėžiama sąvoka „vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudotojas“, kuri suprantama kaip „asmuo, kuris naudoja paviršinį ir (arba) požeminį vandens telkinį vandeniui išgauti, nuotekoms išleisti, rekreacijos, hidroenergetikos, laivybos, žuvininkystės ir kitoms reikmėms arba kitokiu būdu daro tiesioginį poveikį paviršiniam ir (arba) požeminiam vandens telkiniui ir (arba) jo vandens kokybei“. Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamai aiškus šių projekto ir minėto keičiamo įstatymo nuostatų tarpusavio santykis, t. y., ar paviršinį vandenį naudojantis asmuo taip pat laikytinas ir vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudotoju, kuriam keičiamame įstatyme yra nustatytos jo teisės ir pareigos. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatose vietoj formuluotės „Fizinis ar juridinis asmuo“ nereikėtų įrašyti formuluotės „Vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudotojas“. 10. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ir siekiant aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatose tikslintina formuluotė „dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio“, vietoj jos įrašant formuluotę „nepratekamo dirbtinio vandens telkinio“. Be to šiose nuostatose po žodžio „nuosavame“ įrašytinas žodis „žemės“. 11.

11. Atkreiptinas

dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punktas, projekto 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 ir 7 dalys, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo priedas tikslintini. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įvestas trumpinys „paviršinį vandenį naudojantis asmuo“ savo turiniu apima ir asmenis, planuojančius naudoti paviršinį vandenį. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos „ar asmuo, planuojantis kalendoriniais metais pradėti naudoti paviršinį vandenį“, manytina, yra perteklinės, todėl jų reikėtų atsisakyti. 13. Projekto

3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad

Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi gautus dokumentus, pareiškėjo prašyme nurodyto paviršinio vandens telkinio, iš kurio išgaunamas (paimamas) ar planuojamas išgauti vanduo, charakteristikas, turimą informaciją apie kitų to vandens telkinio naudotojų sunaudojamo vandens kiekį, siekdama užtikrinti gerą vandens telkinio būklę ir išvengti jos pablogėjimo, „gali priimti sprendimą nustatyti papildomus aplinkosauginius apribojimus (iš to paviršinio vandens telkinio paimamą didžiausią paviršinio vandens kiekį) arba papildomas to paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygas.“ Atkreipiame dėmesį, kad kelia abejonių sąlyginis teikiamos nuostatos pobūdis, nes nuostatos turinys yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, o Aplinkos apsaugos agentūra remdamasi įstatyme nenurodomais kriterijais galėtų riboti asmenų teises arba jų neriboti.

Be to, pažymėtina, kad esant grėsmei vandens telkinio būklei, Aplinkos apsaugos agentūrai turėtų būti nustatoma pareiga priimti atitinkamą sprendimą, o ne teisė. Todėl teigtina, kad reguliavimas turėtų būti papildytas ir detalizuotas. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „to paviršinio telkinio“ įrašytini žodžiai „to paviršinio vandens telkinio“. 14. Projekto

3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje, siekiant užtikrinti

asmenų teises, nustatytinas bent minimalus terminas, kuris turi būti suteikiamas asmenims pateikti patikslintus duomenis. 15. Projekto

3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 1 punkte siūloma

nustatyti, kad Aplinkos apsaugos agentūra išregistruoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį „paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymu“. Pastebėtina, jog tokiu atveju asmuo turėtų būti išregistruojamas tik tuomet, jei jis nebeatitinka asmenų, kuriems numatyta privaloma registracija dėl sunaudojamo vandens kiekio ir pobūdžio, kriterijų. Todėl siūlytina patikslinti nuostatą. 16.

16. Projekto

3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje prieš skaičius „2 – 4“ ir

„5“ įrašytinos formuluotės „šio straipsnio 12 dalies“. 17. Projekto 3 straipsniu keičiamo

įstatymo 9 straipsnį siūlytina papildyti ir atsižvelgiant į tai, jog tam tikri Aplinkos apsaugos agentūros sprendimai ribotų asmenų teises, nustatyti aiškią Aplinkos apsaugos agentūros sprendimų apskundimo tvarką, nurodant: ar taikoma kokia nors ikiteisminė skundų nagrinėjimo tvarka; ar asmenys turėtų kreiptis tiesiai į teismą; ar skundo pateikimas teismui stabdo Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo vykdymą. 18. Projekto

4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje reikėtų vartoti

sutrumpintus pavadinimus (be žodžių „Lietuvos Respublikos“) tų įstatymų, kurie jau yra pirmą kartą nurodyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 32 dalyje ar kitose keičiamo įstatymo ir projekto prieš tai išdėstytuose straipsniuose. 19. Projekto

4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies 6 punkto b papunktyje

nėra aiškus formuluotės „patvirtinta savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose“ turinys, t. y. neaišku, ar turimi omenyje savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ar kokie kiti teritorijų planavimo dokumentai, ar turimi omenyje atitinkamos savivaldybės institucijos patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Siūlytina šias projekto nuostatas suderinti su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. 20. Projekto

4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 11, 12, 13 dalyse ir 14 dalies 1

punkte nėra aiškus sąvokos „saugomų teritorijų institucija“ turinys, t. y. neaišku, ar turima omenyje Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje apibrėžta saugomos teritorijos direkcija, ar turima omenyje kokia kita institucija, atsakinga už saugomos teritorijos tvarkymą ir apsaugą. Siūlytina šias projekto nuostatas suderinti su Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis. 21. Projekto

4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje po žodžio „gavimo“

įrašytinas žodis „dienos“.

22. Projekto

4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad saugomų

teritorijų institucija, išnagrinėjusi prašymą „pateikia argumentuotą pritarimą ar nepritarimą <..>“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, tikslintinos projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje nurodoma, kad atsižvelgiama į saugomų teritorijų institucijos „pateiktą informaciją“. 23. Projekto

4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 1 punkte nėra aiškus

formuluotės „yra saugomų gamtinių ar kultūrinių vertybių“ turinys. Svarstytina, ar atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatyme ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme apibrėžtas sąvokas „gamtos vertybės“ ir

„nekilnojamoji kultūros vertybė“, nereikėtų atitinkamai tikslinti šių projekto

nuostatų. 24. Projekto

4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 2 punkte nėra pakankamai

aiškus formuluotės „nepakanka planuojamai veiklai“ turinys, t. y. neaišku, ar turimos omenyje planuojamos sporto pratybos ir (ar) sporto renginiai, ar kokia kita veikla. 25. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybos gali nustatyti griežtesnius, nei numatyti šiame straipsnyje, apribojimus plaukioti tam tikromis plaukiojimo priemonėmis savivaldybės teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, jeigu šiame straipsnyje nurodytų apribojimų nepakanka „tinkamoms sąlygoms asmenų poilsiui, rekreacinėms veikloms užtikrinti“. Atkreipiame dėmesį, kad nurodyti kriterijai „tinkamos sąlygos asmenų poilsiui, rekreacinėms veikloms užtikrinti“ yra subjektyvaus ir vertinamojo pobūdžio, tačiau šių kriterijų pagrindu būtų galima riboti asmenų teises labiau nei tai nustato įstatymas. Vertintina, kad toks reguliavimo pobūdis neužtikrina asmenų teisių ir neatitinka teisės aktų hierarchijos principo.

Teigtina, kad įstatymas turėtų pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame nustatomi kriterijai, apibrėžiantys „tinkamas sąlygas asmenų poilsiui, rekreacinėms veikloms užtikrinti“, arba nustatyti, kaip šie kriterijai vertinami įstatymo leidėjo požiūriu. 26. Projekto

4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 19 dalyje po žodžių „po sprendimo

priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 27. Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, kuris subjektas turėtų atlikti šiose nuostatose nurodytus darbus dėl žmogaus sukurtų objektų pašalinimo. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „žmogaus sukurti objektai“ turinys. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir norint išvengti subjektyvaus teisės normos aiškinimo, projekto nuostatose nereikėtų atskleisti šios formuluotės turinio arba vietoj jos vartoti įstatymuose apibrėžtas sąvokas, kaip, pavyzdžiui, statiniai, įrenginiai ir pan. 28. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (ES) 2020/741 8 straipsnis reglamentuoja valstybių narių bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų tikslinti projekto 7 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatų toje apimtyje, kurioje nurodyta, kad aplinkos ministro įgaliota institucija bendradarbiauja su užsienio valstybių atsakingomis institucijomis, nes sąvoka „užsienio valstybė“ yra platesnio turinio nei sąvoka „valstybė narė“. 29. Projekto

11 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „šio“. 30. Atkreiptinas

dėmesys, kad projekto aiškinamojo rašto 4 punkte nurodoma, kad „Nuo 2026 m. sausio 1 d. planuojama numatyti (iki Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo parengus įgyvendinamuosius teisės aktus), kad paviršinio vandens paėmimui (išgavimui) nebūtų reikalingas taršos leidimas su specialiąja dalimi, pakaktų registracijos“.

Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti data „2026 m. sausio 1 d.“ neturėtų būtų keistina į datą „2025 m. gruodžio 31 d.“, kad 2026 m. sausio 1 d. jau galiotų naujas teisinis reguliavimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2022-06-23 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 3, 8,

9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-06-29 Nr. XIVP-1745(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto

3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 4 punkte po žodžio

„išnuomoto“ įrašytinas žodis „paviršinio“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2022-06-23 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 3, 8, 9,

12, 14, 15, 18, 20, 21, 25 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1745

2022-06-23

Nr. 107-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos ministerija, Vandens ir žemės gelmių išteklių politikos klausimai - vedėjas Tomas Želvys, vyr. specialistė Jolanta Krasovskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-03 1, 3, 4, 5 Sistemiškai vertinant keičiamo Vandens įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnyje apibrėžtas sąvokas, darytina išvada, kad šiame įstatyme sąvoka „vandens telkinys“ vartojama, kai siekiama, kad šios sąvokos turinys apimtų tiek paviršinį vandens telkinį, tiek ir požeminį vandens telkinį. Atsižvelgiant į tai, siūlytina peržiūrėti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1², 5¹ ir 15² dalyse pildomų sąvokų apibrėžtis ir įvertinti, ar jose tikslingai vartojama sąvoka „vandens telkinys“, ar nereikėtų šiose nuostatose sukonkretinti koks – paviršinis ar požeminis – vandens telkinys turimas omenyje.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio, 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio ir 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatoms, kuriose vartojama sąvoka „vandens telkinys“. Pritarti

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-031 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnį papildyti 5¹ dalimi joje pateikiant sąvokos „hidrologinis režimas“ apibrėžtį: „vandens telkinio charakteristikų pokyčiai, reguliariai besikartojantys laike ir erdvėje, turintys tam tikras fazes, pvz., sezonines“. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymas yra norminis, o ne pavyzdinis teisės aktas, todėl apibrėžtyje atsisakytina nuostatos dėstymo pavyzdiniu būdu. Pritarti

3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-031 3, 5, 8 Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 3 ir 8 dalimis keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9¹ ir 19¹ dalyse siūlomas apibrėžti sąvokas, tikslintina projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje nustatytos sąvokos apibrėžtis, nes joje nėra pakankamai aiškus formuluotės „savaeigė ar nesavaeigė priemonė“ turinys. Pritarti

4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-03 1, 3, 4, 5, 77 Projekto 1 straipsnio 7 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnį papildyti 15² dalimi joje pateikiant sąvokos „plūduriuojančioji priemonė“ apibrėžtį. Atkreipiame dėmesį, kad dalis šios apibrėžties teksto yra pateikiama skliaustuose. Pažymėtina, kad įstatymo normos turi būti dėstomos norminiu, o ne pavyzdiniu ar aiškinamuoju būdu, todėl nuostatoje atsisakytina skliaustų naudojimo, kuriuose gali būti dėstomos tik sąvokų santrumpų apibrėžimas.

Analogiška pastaba, dėl teisės normų nedėstymo skliaustuose taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktams,

6 dalies 1 punktui, 8 daliai, 10 dalies 2 punktui, projekto 4 straipsniu

keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3, 6, 7 dalims, 8 dalies 1, 4, 6 punktams, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1, 4 dalims, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 daliai. Pritarti iš dalies Siūloma atsižvelgti į pastabą, atsisakant skliaustų, išskyrus Projekto 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15² dalyje žodžių junginį su skliaustais ,,prieplauka (debarkaderis)“, kadangi debarkaderio sąvoka naudojama Vidaus vandenų transporto kodekse. Aiškumo dėlei siūloma palikti žodį skliaustuose 14 straipsnio 1 dalyje: ,,tvenkti (patvenkti)“. Be to, siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-032 Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad „Šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Žemės gelmių įstatymo, Žuvininkystės įstatymo ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytais atvejais vandens telkinius ir (arba) jų vandenį naudoti galima tik turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus arba įsiregistravus paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše.“ (pažymėtas siūlomas pakeitimas). Pastebėtina, jog siūlomas nuostatos pakeitimo būdas įgalina teigti, kad pagal specialiųjų įstatymų nuostatas išduoti leidimai yra prilyginami įsiregistravimui paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše, tokiu būdu nustatant, kad specialiųjų įstatymų nuostatos gali būti netaikomos.

Manytina, kad įsiregistravimas paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše nėra ir negali būti laikomas lygiaverte alternatyva pagal specialiuosius įstatymus išduotiems leidimams, todėl nuostatos turinys koreguotinas, kad tokios alternatyvos nebūtų pateikiamos kaip lygiavertės, siekiant išvengti įstatymų nuostatų konkurencijos ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas negali nustatyti kitų įstatymų nuostatų negaliojimo. Pritarti iš dalies Registraciją paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąraše reglamentuoja tik Vandens įstatymas. Įvairių leidimų, skirtų vandens išgavimui ar paėmimui, ar kitokiam vandenio telkinio naudojimui (pvz., žvejybai), išdavimą reglamentuoja 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti specialieji įstatymai (t. y. Žuvininkystės įstatymas, Mėgėjų žvejybos įstatymas), tačiau registracija nelaikoma alternatyva leidimui. Specialiaisiais įstatymais nustatytos prievolės gauti leidimą išlieka, kol galioja šie įstatymai (tame tarpe Aplinkos apsaugos įstatymu nustatyta prievolė gauti taršos leidimą (toliau – TL) su specialiąja dalimi paviršinio vandens išgavimui, kai sunaudojama 100 m³ per parą ir daugiau paviršinio vandens). Pagal Projekto nuostatas asmenys, turintys leidimus (TIPK ar TL su specialiąja vandens išgavimo iš paviršinių vandens telkinių dalimi), kaip paviršinio vandens naudotojai, taip pat bus įregistruoti paviršinio vandens naudotojų registracijos sąraše – juos į šį sąrašą įtrauks pati Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA), tokiu būdu mažindama administracinę naštą.

Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 8 straipsnio 1 dalį patikslinti taip: ,, <...> vandens telkinius ir (arba) jų vandenį naudoti galima tik turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus arba šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka įsiregistravus paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše.“

6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-03 2,4 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai neišduodami, jeigu vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo veikla trukdo pasiekti vandensaugos tikslus ir (arba) gali pabloginti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklę“. Iš šių ir kitų projekto nuostatų nėra aišku, ar paviršinį vandenį naudojantys asmenys būtų iš vis registruojami paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše, jeigu jų veikla taip pat trukdytų pasiekti vandensaugos tikslus ir (arba) galėtų pabloginti paviršinių vandens telkinių būklę.

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos agentūra, siekdama užtikrinti gerą vandens telkinio būklę ir išvengti jos pablogėjimo, gali priimti sprendimą nustatyti papildomus aplinkosauginius apribojimus arba papildomas to paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygas, o šio straipsnio 12 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos agentūra, nustačiusi, kad vandens išgauti (paimti) iš paviršinio vandens telkinio negalima, nes nebus užtikrintas vandens telkinio gamtosauginis debitas arba vandens lygio pokyčiai darys neigiamą poveikį vandens telkinio ir su juos susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir (ar) vandens kokybei, išregistruoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį. Svarstytina, ar toks siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra racionalus ir, ar nereikia projekto papildyti nuostatomis, nustatančiomis atvejus, kai asmuo iš vis neregistruojamas minėtame sąraše, kai jo veikla trukdytų pasiekti vandensaugos tikslus ir (arba) galėtų pabloginti paviršinio vandens telkinio būklę. Nepritarti Paviršinio vandens registracija, vykdoma supaprastinta tvarka pagal licencijų išdavimo ,,deklaravimo“ modelį, kurio esmė ta, kad prieš ūkio subjektui įgyjant teisę vykdyti veiklą, išankstinis ūkio subjekto patikrinimas neatliekamas, remiamasi paties ūkio subjekto pateiktais dokumentais, o rizika pažeisti svarbius visuomenės interesus gali būti suvaldyta atliekant vėlesnį ūkio subjekto patikrinimą.

Šis modelis nenumato galimybės dėl tam tikrų priežasčių atmesti pateiktą asmens prašymą, jeigu pateikti visi registracijai reikalingi dokumentai, patikrinimas atliekamas po dokumentų pateikimo ir įrašymo į sąrašą. Asmeniui pateikus prašymą įregistruoti paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąraše, Aplinkos apsaugos agentūra negalės iš karto įvertinti, ar vandens paėmimas galės pabloginti paviršinio vandens telkinio būklę, tam reikalinga atlikti patikrinimą (įskaitant ir reikalingos informacijos ir (ar) duomenų surinkimą iš įvairių šaltinių, informacinių sistemų) ir vertinimą. Aplinkos apsaugos agentūrai sprendimui dėl papildomų vandens paėmimo apribojimų ar sąlygų nustatymo priimti, kuriam taip pat reikalinga atlikti patikrinimą ir vertinimą, Įstatymo projekte numatomas 20 darbo dienų laikotarpis. Teisės departamento projekto nuoroda į 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalį yra klaidinga, nes čia nurodomos savaeigių plaukiojimo priemonių savininkų ir naudotojų teisės. Be to, siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-033 Projekto 3 straipsniu siūloma keisti įstatymo 9 straipsnį ir nustatyti paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimo sistemą įrašant tokius asmenis į sąrašą.

Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų pateikimas į sąrašą registruojamiems asmenims gali sukelti teisines pasekmes, t. y., pavyzdžiui, asmenims gali būti nustatyti papildomi aplinkosauginiai reikalavimai arba papildomos paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygos, asmenys gali būti priverstinai išregistruoti iš sąrašo ir t.t. Manytina, jog toks registravimo pobūdis atitinka Valstybės informacinių išteklių įstatymo

17 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus teisinius pagrindus, steigti žinybinį

registrą. Todėl svarstytina, ar teikiamas reguliavimas neturėtų būti sistemiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas, atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių įstatymo nuostatas ir reikalavimus. Nepritarti Paviršinio vandens naudotojai, sunaudojantys 10 m³ per parą ir daugiau vandens, bus registruojami Paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąraše ir Licencijų informacinėje sistemoje. Papildomo registro steigimas pareikalautų administracinių, finansinių ir laiko sąnaudų, todėl galėtų būti vertinamas kaip perteklinis, nes įregistravimo sąraše procedūra paprasta, lengvai įgyvendinama, vieša, sąrašas bus skelbiamas AAA tinklalapyje. Šiuo metu paviršinio vandens naudotojai, kuriems įstatymu nustatyta prievolė teikti ataskaitas apie sunaudojamą paviršinį vandenį, jas teikia AAA per informacinę sistemą AIVIKS. Aplinkos ministerija gali svarstyti galimybę iki įstatymo įsigaliojimo įgyvendinti atitinkamos AIVIKS posistemės modernizavimo projektus, ir visų vandens naudotojų (tiek paviršinio vandens, tiek požeminio vandens) teikiamas ataskaitas kaupti šioje sistemoje. 8.

8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-03 3,4 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje vartojama žodžių konstrukcija „išgauti (paimti)“, kuri toliau kartojama šiame ir kituose projekto straipsniuose. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, siūlytina įvesti šios žodžių konstrukcijos santrumpą vartojant vieną žodį „išgauti“ ir jį vartoti visame projekte, vengiant bereikalingų pasikartojimų. Analogiško pobūdžio pastaba taikytina ir dėl projekto 4 straipsniu teikiamo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo, kurio tekste pertekliniu būdu daug kartų kartojama konstrukcija „renginio (-ių)“, įvedant santrumpą „renginys“. Pritarti Vietoje žodžių konstrukcijos ,,išgauti (paimti)“ siūloma naudoti santrumpą ,,išgauti“, Siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-033 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma įvesti trumpinį „paviršinį vandenį naudojantis asmuo“, kuris būtų suprantamas kaip „fizinis ar juridinis asmuo, išgaunantis (paimantis) vandenį iš paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, žemės ūkiui, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo, žuvininkystės veiklai, per hidrotechninius statinius praleidžiantis paviršinį vandenį ir naudojantis jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 29 dalyje yra apibrėžiama sąvoka „vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudotojas“, kuri suprantama kaip „asmuo, kuris naudoja paviršinį ir (arba) požeminį vandens telkinį vandeniui išgauti, nuotekoms išleisti, rekreacijos, hidroenergetikos, laivybos, žuvininkystės ir kitoms reikmėms arba kitokiu būdu daro tiesioginį poveikį paviršiniam ir (arba) požeminiam vandens telkiniui ir (arba) jo vandens kokybei“.

Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamai aiškus šių projekto ir minėto keičiamo įstatymo nuostatų tarpusavio santykis, t. y., ar paviršinį vandenį naudojantis asmuo taip pat laikytinas ir vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudotoju, kuriam keičiamame įstatyme yra nustatytos jo teisės ir pareigos. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatose vietoj formuluotės „Fizinis ar juridinis asmuo“ nereikėtų įrašyti formuluotės

„Vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudotojas“. Pritarti

iš dalies Paviršinį vandenį naudojantis asmuo laikytinas ir vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudotoju, kaip tai apibrėžia įstatymo 3 straipsnio 29 dalyje pateikta sąvoka, su jam įstatyme nustatytomis pareigomis ir teisėmis. Manome, kad didesnis teisinis aiškumas būtų nurodant konkretų subjektą – fizinį ar juridinį asmenį, o projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje naudoti ,,Paviršinį vandenį naudojantis asmuo“ trumpinį (suprantamą kaip naudotoją). 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-033 Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ir siekiant aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatose tikslintina formuluotė „dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio“, vietoj jos įrašant formuluotę

„nepratekamo dirbtinio vandens telkinio“. Be to šiose nuostatose po žodžio
„nuosavame“ įrašytinas žodis „žemės“. Pritarti

11.

Pritarti

11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-03 3, 5, 7, 11 Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų

rengimo rekomendacijų 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punktas, projekto 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 ir 7 dalys, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo priedas tikslintini. Pritarti Projekte nebuvo aktyvių nuorodų, jos buvo automatiškai suaktyvintos įkėlus į TAIS. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-033 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įvestas trumpinys „paviršinį vandenį naudojantis asmuo“ savo turiniu apima ir asmenis, planuojančius naudoti paviršinį vandenį. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos „ar asmuo, planuojantis kalendoriniais metais pradėti naudoti paviršinį vandenį“, manytina, yra perteklinės, todėl jų reikėtų atsisakyti. Nepritarti Siūloma palikti nuostatą ,,planuojantis kalendoriniais metais pradėti naudoti paviršinį vandenį“, kadangi svarbu apsibrėžti terminą, per kurį asmuo turėtų pradėti naudoti paviršinį vandenį, kad jis nebūtų pernelyg ilgas, pvz., po kelerių metų. 13.

13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-033 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi gautus dokumentus, pareiškėjo prašyme nurodyto paviršinio vandens telkinio, iš kurio išgaunamas (paimamas) ar planuojamas išgauti vanduo, charakteristikas, turimą informaciją apie kitų to vandens telkinio naudotojų sunaudojamo vandens kiekį, siekdama užtikrinti gerą vandens telkinio būklę ir išvengti jos pablogėjimo, „gali priimti sprendimą nustatyti papildomus aplinkosauginius apribojimus (iš to paviršinio vandens telkinio paimamą didžiausią paviršinio vandens kiekį) arba papildomas to paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygas.“ Atkreipiame dėmesį, kad kelia abejonių sąlyginis teikiamos nuostatos pobūdis, nes nuostatos turinys yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, o Aplinkos apsaugos agentūra remdamasi įstatyme nenurodomais kriterijais galėtų riboti asmenų teises arba jų neriboti. Be to, pažymėtina, kad esant grėsmei vandens telkinio būklei, Aplinkos apsaugos agentūrai turėtų būti nustatoma pareiga priimti atitinkamą sprendimą, o ne teisė. Todėl teigtina, kad reguliavimas turėtų būti papildytas ir detalizuotas. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „to paviršinio telkinio“ įrašytini žodžiai „to paviršinio vandens telkinio“. Pritarti iš dalies.

Pritarti iš dalies. Siūloma Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: ,,Aplinkos apsaugos agentūra, išnagrinėjusi gautus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus, juose pateiktą informaciją apie sunaudojamą vandens kiekį, pareiškėjo prašyme nurodyto paviršinio vandens telkinio, kurio vandenį naudoja, charakteristikas, turimą informaciją apie kitų to vandens telkinio naudotojų sunaudojamo vandens kiekį, ir įvertinusi, kad paviršinio vandens naudojimas neleis užtikrinti geros paviršinio vandens telkinio būklės ir išvengti jos pablogėjimo, priima sprendimą nustatyti papildomus aplinkosauginius apribojimus (iš to paviršinio vandens telkinio paimamą didžiausią paviršinio vandens kiekį) arba papildomas to paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygas.“ Kriterijai sprendimui dėl papildomų apribojimų nustatymo: įvertinimas, kad nebus užtikrinta gera paviršinio vandens telkinio būklė arba įvertinus, kad ji gali pablogėti (dėl per didelio sunaudojamo vandens kiekio). Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Vandens įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje taip pat nenurodomi kriterijai, kuriais remiantis neišduodamas leidimas, jei gali pabloginti vandens telkinių būklę. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-033 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje, siekiant užtikrinti asmenų teises, nustatytinas bent minimalus terminas, kuris turi būti suteikiamas asmenims pateikti patikslintus duomenis. Pritarti

15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-033 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos agentūra išregistruoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį „paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymu“. Pastebėtina, jog tokiu atveju asmuo turėtų būti išregistruojamas tik tuomet, jei jis nebeatitinka asmenų, kuriems numatyta privaloma registracija dėl sunaudojamo vandens kiekio ir pobūdžio, kriterijų. Todėl siūlytina patikslinti nuostatą.

Pritarti

16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-033 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje prieš skaičius „2 – 4“ ir „5“ įrašytinos formuluotės „šio straipsnio 12 dalies“. Pritarti

17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-03 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnį siūlytina papildyti ir atsižvelgiant į tai, jog tam tikri Aplinkos apsaugos agentūros sprendimai ribotų asmenų teises, nustatyti aiškią Aplinkos apsaugos agentūros sprendimų apskundimo tvarką, nurodant: ar taikoma kokia nors ikiteisminė skundų nagrinėjimo tvarka; ar asmenys turėtų kreiptis tiesiai į teismą; ar skundo pateikimas teismui stabdo Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo vykdymą. Pritarti

18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-034 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje reikėtų vartoti sutrumpintus pavadinimus (be žodžių „Lietuvos Respublikos“) tų įstatymų, kurie jau yra pirmą kartą nurodyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 32 dalyje ar kitose keičiamo įstatymo ir projekto prieš tai išdėstytuose straipsniuose. Pritarti Siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-034 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies 6 punkto b papunktyje nėra aiškus formuluotės „patvirtinta savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose“ turinys, t. y. neaišku, ar turimi omenyje savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ar kokie kiti teritorijų planavimo dokumentai, ar turimi omenyje atitinkamos savivaldybės institucijos patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Siūlytina šias projekto nuostatas suderinti su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Pritarti Siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos. 20.

20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-034 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 11, 12, 13 dalyse ir 14 dalies 1 punkte nėra aiškus sąvokos „saugomų teritorijų institucija“ turinys, t. y. neaišku, ar turima omenyje Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje apibrėžta saugomos teritorijos direkcija, ar turima omenyje kokia kita institucija, atsakinga už saugomos teritorijos tvarkymą ir apsaugą. Siūlytina šias projekto nuostatas suderinti su Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis. Pritarti Siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-034 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje po žodžio „gavimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti Siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-034 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad saugomų teritorijų institucija, išnagrinėjusi prašymą „pateikia argumentuotą pritarimą ar nepritarimą <..>“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, tikslintinos projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje nurodoma, kad atsižvelgiama į saugomų teritorijų institucijos „pateiktą informaciją“. Pritarti Siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-034 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 1 punkte nėra aiškus formuluotės „yra saugomų gamtinių ar kultūrinių vertybių“ turinys.

Svarstytina, ar atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatyme ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme apibrėžtas sąvokas „gamtos vertybės“ ir „nekilnojamoji kultūros vertybė“, nereikėtų atitinkamai tikslinti šių projekto nuostatų. Pritarti Siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-034 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 2 punkte nėra pakankamai aiškus formuluotės „nepakanka planuojamai veiklai“ turinys, t. y. neaišku, ar turimos omenyje planuojamos sporto pratybos ir

(ar) sporto renginiai, ar kokia kita veikla. Pritarti Siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-034 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybos gali nustatyti griežtesnius, nei numatyti šiame straipsnyje, apribojimus plaukioti tam tikromis plaukiojimo priemonėmis savivaldybės teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, jeigu šiame straipsnyje nurodytų apribojimų nepakanka „tinkamoms sąlygoms asmenų poilsiui, rekreacinėms veikloms užtikrinti“. Atkreipiame dėmesį, kad nurodyti kriterijai „tinkamos sąlygos asmenų poilsiui, rekreacinėms veikloms užtikrinti“ yra subjektyvaus ir vertinamojo pobūdžio, tačiau šių kriterijų pagrindu būtų galima riboti asmenų teises labiau nei tai nustato įstatymas. Vertintina, kad toks reguliavimo pobūdis neužtikrina asmenų teisių ir neatitinka teisės aktų hierarchijos principo.

Teigtina, kad įstatymas turėtų pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame nustatomi kriterijai, apibrėžiantys „tinkamas sąlygas asmenų poilsiui, rekreacinėms veikloms užtikrinti“, arba nustatyti, kaip šie kriterijai vertinami įstatymo leidėjo požiūriu. Pritarti Siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-034 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 19 dalyje po žodžių „po sprendimo priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti Siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-035 Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, kuris subjektas turėtų atlikti šiose nuostatose nurodytus darbus dėl žmogaus sukurtų objektų pašalinimo. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „žmogaus sukurti objektai“ turinys. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir norint išvengti subjektyvaus teisės normos aiškinimo, projekto nuostatose nereikėtų atskleisti šios formuluotės turinio arba vietoj jos vartoti įstatymuose apibrėžtas sąvokas, kaip, pavyzdžiui, statiniai, įrenginiai ir pan. Pritarti

28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-037

3 Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (ES) 2020/741 8 straipsnis reglamentuoja valstybių narių bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų tikslinti projekto 7 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatų toje apimtyje, kurioje nurodyta, kad aplinkos ministro įgaliota institucija bendradarbiauja su užsienio valstybių atsakingomis institucijomis, nes sąvoka

„užsienio valstybė“ yra platesnio turinio nei sąvoka „valstybė narė“. Pritarti

29.

Pritarti

29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-0311

Projekto 11 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „šio“. Pritarti

30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-0312 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamojo rašto 4 punkte nurodoma, kad „Nuo 2026 m. sausio 1 d. planuojama numatyti (iki Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo parengus įgyvendinamuosius teisės aktus), kad paviršinio vandens paėmimui (išgavimui) nebūtų reikalingas taršos leidimas su specialiąja dalimi, pakaktų registracijos“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti data „2026 m. sausio 1 d.“ neturėtų būtų keistina į datą „2025 m. gruodžio 31 d.“, kad

2026 m. sausio 1 d. jau galiotų naujas teisinis reguliavimas. Pritarti

politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Trakų istorinis nacionalinis parkas 2022-06-144 Argumentai: TINP direkcijos įsitikinimu tiek savivaldybių administracijos, tiek saugomų teritorijų direkcijos, kurioms Vandens įstatymo pakeitimais numatoma priskirti aukšto meistriškumo sporto pratybų (ši sąvoka nėra apibrėžta įstatymo nuostatomis, siūlytina ją apibrėžti) derinimą, neturės galimybės objektyviai atlikti derinimo procedūrų, kadangi nėra kompetentingos įvertinti savaeigių plaukiojimo priemonių variklių galingumo ir jų skaičiaus bei jų daromą poveikį ežerų ekosistemoms ir/ar atskiriems jos komponentams ir nustatyti ar įvertinti tokio intensyvumo renginiams reikalingos infrastruktūros.

TINP direkcija siūlo Vandens įstatyme konkrečiai ir aiškiai nustatyti leistiną savaeigių plaukiojimo priemonių variklių galingumą ir įvairių varžybų organizavimo laikotarpį bei kriterijus, privalomus visiems tokių priemonių naudotojams, nesudarant galimybės formaliai ir/ar subjektyviai svarstyti ir derinti kiekvieno atvejo atskirai. Priešingu atveju bus sudaryta galimybė „derintojams“ vykdyti protegavimą, piktnaudžiavimą, korupcinio pobūdžio ir pan. veikas. Steigiant valstybės saugomas teritorijas atlikti moksliniai tyrimai nustatė, kad savaeigių plaukiojimo priemonių keliamas bangavimas, triukšmas ir tarša ardo vandens telkinių ir jų salų krantus, neigiamai veikia vandens paukščius, žuvis ir kitą vandens telkinių biotą, todėl siūlome nepriimti pakeitimų, leidžiančių plaukioti neplaukiojimo sezono metu, išlaikant ramybės periodą, būtiną paukščių perėjimui, žuvų nerštui, kitos vandens telkinio faunos ir floros vystymuisi, bendram vandens ekosistemų funkcionavimui.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad numatomomis Vandens įstatymo pakeitimų nuostatomis yra reglamentuojamas didelio galingumo savaeigių vandens transporto priemonių įteisinimas gali kelti realų pavojų su vandens telkiniais besiribojančių teritorijų gyventojams ir lankytojams: žvejams, irkluotojams, buriuotojams, ežeruose besimaudantiems bei besinaudojantiems nesavaeigėmis vandens transporto priemonėmis bei teikiantiems tokių vandens transporto priemonių nuomos paslaugas. Pažymėtina, kad TINP direkcija visuomet laikėsi pozicijos, jog būtina mažinti antropogeninę apkrovą Trakų miestą supantiems ežerams, ribojant plaukiojimą savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, mažinant leistiną variklių galingumą. Siūloma:

TINP direkcija nesutinka su Vandens įstatymo pakeitimo projekto 4 straipsnyje numatytomis Vandens įstatymo 12 straipsnio pakeitimo nuostatomis ir siūlo Vandens įstatymo pakeitimo projekto 4 straipsniu numatomą Vandens įstatymo 12 straipsnio pakeitimą išdėstyti taip: „<…> 8.

Savaeigių plaukiojimo priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems šias priemones paviršiniuose vandens telkiniuose draudžiama: <…> 6) plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas didesnis nei 150 AG (110 kW), visuose vandens telkiniuose, išskyrus kai:

a) plaukiojimo sezono laikotarpiu plaukiojama didesniuose kaip 500 ha ploto vandens telkiniuose;

b) plaukiojimo sezono laikotarpiu plaukiojama vandens telkiniuose, mažesniuose kaip 500 ha ploto, toje vandens telkinio dalyje (akvatorijoje), kuri patvirtinta savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose, per aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius;

c) plaukiojama didesniuose kaip 50 ha ploto vandens telkiniuose per sporto šakos federacijos organizuojamas aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius visus metus, kai jie suderinti šio straipsnio 11–13 dalyse nustatyta tvarka; <…> 10. Per sporto šakos federacijos organizuojamas aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius leidžiama plaukioti ne plaukiojimo sezono metu savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas mažesnis kaip 150 AG (110 kW), didesniuose kaip 50 ha ploto vandens telkiniuose, kai jie suderinti šio straipsnio 11–13 dalyse nustatyta tvarka. 11.

planuodama šio straipsnio 8 dalies 6 punkto c papunktyje ir 10 dalyje numatytas aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius, likus iki jų pradžios ne mažiau kaip 30 darbo dienų, turi pateikti laisvos formos prašymą savivaldybės, kurios teritorijoje planuoja organizuoti sporto pratybas ir (ar) sporto renginį, administracijos direktoriui ir, jeigu vandens telkinys patenka į saugomą teritoriją, atitinkamai saugomų teritorijų institucijai, nurodydama detalią informaciją apie planuojamas sporto pratybas ir (ar) sporto renginį (‑ius), jų vietą, datą, laiką, trukmę, planuojamų naudoti savaeigių plaukiojimo priemonių skaičių, jų technines charakteristikas. 12. Saugomų teritorijų institucija, gavusi šio straipsnio 11 dalyje nurodytą prašymą, jį išnagrinėja ir pateikia argumentuotą pritarimą ar nepritarimą dėl aukšto meistriškumo sporto pratybų ir (ar) sporto renginio (-ių) organizavimo savivaldybei ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo. 13. Savivaldybės administracijos direktorius gautą šio straipsnio 11 dalyje nurodytą prašymą išnagrinėja ir, atsižvelgęs į saugomų teritorijų institucijos pateiktą informaciją dėl sporto pratybų ir (ar) sporto renginio (-ių) organizavimo, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą leisti organizuoti aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginį (-ius) arba sprendimą netenkinti prašymo, nurodant priežastis. Savivaldybė apie priimtą sprendimą leisti organizuoti aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginį (-ius) informuoja Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir saugomų teritorijų instituciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo dienos. 14.

14. Sporto šakos federacijos prašymas

netenkinamas, jeigu:

1) negautas saugomų teritorijų institucijos pritarimas organizuoti sporto pratybas ir (ar) sporto renginį (-ius), kadangi vandens telkinyje yra saugomų gamtinių ar kultūrinių vertybių, kurioms per aukšto meistriškumo sporto pratybas ir (ar) sporto renginius gali būti pakenkta, arba aukšto meistriškumo sporto pratybos ir (ar) sporto renginys (-iai) nesuderinami su saugomos teritorijos tikslais ir neatitinka veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų;

2) nepakanka planuojamai veiklai reikalingos infrastruktūros, nenumatyta, kaip per aukšto meistriškumo sporto pratybas ir

(ar) sporto renginius užtikrinti tvarų renginio metu susidarančių nuotekų ir atliekų tvarkymą, viešąją tvarką ir saugumą. <…>.“ Pritarti iš dalies Siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra

7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1745 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-06-231 3,5,6,8 Argumentai: Pasiūlymas susijęs su projekto 4 str. siūlomo keisti įstatymo 12 straipsnio nuostatų, dėl kurių reikalingos papildomos diskusijos, pakeitimų atsisakymu. Pasiūlymas:

Išbraukti projekto

1 straipsnio 3, 5, 6, 8 dalis. Pritarti

2. Aplinkos apsaugos komitetas

2022-06-234 Argumentai: Siūloma atsisakyti projekto 4 straipsniu numatomų pakeitimų, kadangi dėl šių įstatymo nuostatų reikalingos papildomos diskusijos.

Siūloma projekte palikti tik pakeitimus, susijusius su ES direktyvų ir Reglamentų nuostatų perkėlimu į nacionalinius teisės aktus. Pasiūlymas:

Išbraukti projekto

4 straipsnį. Pritarti

3. Aplinkos apsaugos komitetas

2022-06-2312 Argumentai: Dėl nustatomos pareigos pagal įstatyme nustatytus kriterijus prie užtvankų įrengti žuvų pralaidas, siūloma padaryti išimtį hidroelektrinėms, kurių galia didesnė kaip

10 MW, nustatant, kad joms galiotų ilgesnis įgyvendinimo terminas, t. y. iki

2030 m. sausio 1 d. Šios pareigos įgyvendinimas tokioms hidroelektrinėms kaip

Kauno HE pareikalaus didesnių finansinių, organizacinių sąnaudų, įgyvendinimas gali būti susijęs su privačių žemės sklypų išpirkimu. Pasiūlymas: Papildyti projekto 12 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,6. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos hidroelektrinių, kurių galingumas didesnis kaip 10 MW, savininkams, valdytojams taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d.“

Pritarti

4. Aplinkos apsaugos komitetas

2022-06-23 Vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūloma svarstyti projektą Seime skubos tvarka

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru

sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1745(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas Audrius Želvys, [email protected]