966 Įstatymo projektas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas XIVP-1744(2) 2022-06-20 Priimtas teisės aktas

Lyginamasis variantas

2022-05-27 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas mokydamasis Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigoje, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis (toliau – karo mokymo įstaiga), pagal studijų ir karinio rengimo programas, taip pat karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis pagal karinio rengimo programas Lietuvos karo mokymo įstaigoje ir kartu studijuodamas kitoje Lietuvos ar užsienio valstybės aukštojoje mokykloje. Kariūno tarnyba trunka, iki jis priimamas į profesinę karo tarnybą, išleidžiamas į atsargą arba atleidžiamas ar pašalinamas iš karo mokymo įstaigos ar arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos.“

2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų (išskyrus Krašto apsaugos ministeriją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją) nuostatus ir karinių specialybių sąrašą, kartu nustatydamas nustato, kurios iš specialybių laikomos ypatingomis specialiosiomis karinėmis specialybėmis, kurioms reikalinga aukštojo mokslo ar profesinė kvalifikacija įgyjama ne krašto apsaugos sistemos mokymo įstaigose (toliau – specialiosios karinės specialybės), taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų administracijų struktūrą ir pareigybių sąrašus, Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių skaičių;“. 3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 20 straipsnį 7¹dalimi:

„7¹.

Pagal Krašto apsaugos ministerijos ir užsienio valstybių institucijų arba Akademijos ir užsienio valstybių karo mokymo įstaigų ar aukštųjų mokyklų susitarimus kariūnai gali būti siunčiami mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose pagal studijų, karinio rengimo, kitas neformaliojo švietimo programas ar jų dalis. Kariūnų siuntimo mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Kariūnai, išsiųsti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją užsienio aukštosiose mokyklose, įgyja Akademijos klausytojo statusą ir būti karininkais rengiami pagal Akademijos karinio rengimo programas, mokymąsi derinant su studijomis užsienio valstybėse.“

2Pakeisti 20 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Priėmimo į Akademiją studijuoti mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas nustato krašto apsaugos ministras. Akademijos viršininkas nustato priėmimo į Akademiją organizavimo tvarką.“

3Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Studijuoti Mokytis į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja studijuoti mokytis ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o baigęs po studijų studijas ir (arba) karinio rengimo programas – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų ir (arba) karinio rengimo programos baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius.

Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.“

4Papildyti 20 straipsnį 13¹dalimi:

„13¹. Kariūnams, išsiųstiems mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose, jeigu šio straipsnio 7¹ dalyje nurodytuose susitarimuose nesusitarta, kad šioje dalyje numatytą stipendiją moka ir aprūpinimo sąlygas užtikrina užsienio valstybės karo mokymo įstaiga ar aukštoji mokykla, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų mokama Akademijos statute nustatyto dydžio stipendija, taikomos šio įstatymo 49 straipsnio 5, 6, 8–10 dalyse nustatytos aprūpinimo, išskyrus ryšių išlaidas ir netarnybinio automobilio naudojimo išmokas, sąlygos.“

5Pakeisti 20 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Su kariūnais, pašalintais iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, į kurias buvo išsiųsti studijuoti ir įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, taip pat iš užsienio valstybių karo mokymo įstaigų ar aukštųjų mokyklų, kariūnų tarnybos sutartys nutraukiamos ir jie pašalinami iš Akademijos.“

6Pakeisti 20 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ar neformaliojo švietimo programas gali studijuoti kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat užsienio valstybių piliečiai.“

4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

1.

31 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 31 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais – ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir terminui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyti nustatytas išleidimo į atsargą metai amžius;“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties laikotarpiui ir (ar) terminui, sutartis su kariu, turinčiu mažesnį negu 8 metų nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, gali būti pratęsta ne ilgiau kaip 5 metams; turinčiu 8 metų ir didesnį nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, bet neįgijusiu teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus – ne ilgiau kaip iki teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus įgijimo; įgijusiu teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus – ne ilgiau kaip 5 metams. Visais atvejais sutartys pratęsiamos laikotarpiui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyti nustatytas išleidimo į atsargą metai amžius.“

5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimas

1Vertinama profesinės karo tarnybos karių, išskyrus kariuomenės vadą, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnyba. 2. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo tikslas – įvertinti kario tarnybinę veiklą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti einamas ar aukštesnes pareigas. 3. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama:

1) puikiai;

12) labai gerai;

23) gerai;

34) patenkinamai;

45) nepatenkinamai. 4.

4Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama pasibaigus bandomajam laikotarpiui, taip pat vertinama šiais atvejais:

1) pasibaigus bandomajam laikotarpiui;

12) paties profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario prašymu;

2) kai pasibaigia profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas ir siūloma ją pratęsti;

3) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys dalyvauja atrankoje aukštesniam kario laipsniui suteikti, teikiamas valstybės ar krašto apsaugos sistemos apdovanojimui ar kitaip skatinti;

43) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys skiriamas į kitas pareigas arba kai pasibaigia šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytas terminas eiti pareigas;

5) kai profesinės karo tarnybos karys perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6, 8 ir 9 punktuose numatytais atvejais;

64) kai nustatomi nustatoma esminiai profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario veiklos trūkumai trūkumų ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis yra tinkamas eiti pareigas;

75) kai karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys pateikia prašymą stoti į profesinę karo tarnybą;

8) už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus arba tarnybos pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį metus, išskyrus pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtus karius, baigusius karo mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje. 6) kai nuo paskutinio vertinimo praėjo 12 mėnesių. 5.

5Šio straipsnio 4 dalies 12 ir –53 punktuose nurodytais atvejais vertinimas yra galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių 6 mėnesiai. 6. Profesinės karo tarnybos kario tarnyba nevertinama laikotarpiu, kai karys šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, jeigu kario tarnyba buvo įvertinta prieš jį perkeliant į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. 7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai). Šiuos vadus (viršininkus) paskiria, profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimo tvarką ir veiklos rezultatų bei tinkamumo eiti esamas ar aukštesnes pareigas vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. Šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytu atveju profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybą vertina krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sudarytos komisijos. Šių komisijų nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.“

6 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ne dėl jų kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir jei jie iš anksto neįspėjami, išmokama vieno mėnesio Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio, o kariui, auginančiam vaiką ar vaikų iki 14 metų, – išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio papildoma kompensacija.“

7 straipsnis.

42 straipsnio pakeitimas

Papildyti 42 straipsnio 2 dalį 10 punktu:

„10) išleidžiamų į atsargą profesinės karo tarnybos karių integracijos į darbo rinką tikslu – likus ne daugiau kaip 4 metams iki profesinės karo tarnybos kario išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą) profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu.“

8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos, į kurią buvo siųstas šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti mokymo išlaidas, išskyrus išlaidas už pirmuosius studijų metus.“

9 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina einantys pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, gali būti išleidžiami į atsargą sukakę 60 metų, o karo kapelionai – 65 metus.“

10 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Karių Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo, ir mokymosi ir aprūpinimo sąlygos

1.

Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat kariūnų atrankos ir siuntimo mokytis (įgyti profesiniam profesinį parengimui parengimą, tobulinti kvalifikacijos tobulinimui ar mokymuisi įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją) tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 2. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Profesinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis, visą profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpį mokama pareiginė alga ir paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos, o kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas. 3. Profesinės karo tarnybos kariai, pasiųsti į įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos tobulinimą ar mokytis ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. 4.

4Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis Lietuvos Respublikoje, dienpinigiai nemokami, apmokamas profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal visų rūšių transportu (išskyrus taksi) išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, nei Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse)). Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos kariui dalyvaujant užimtumo rėmimo priemonėse, jeigu jos apmokamos iš užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos lėšų. 5.

5Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu mokami dienpinigiai ir apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kai nėra galimybės aprūpinti gyvenamuoju plotu, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos, kelionės (transporto, įskaitant vykimą tarnybiniu, asmeniniu arba išnuomotu transportu) į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą (vietas) ir iš jos (jų) išlaidos ir užsienio valstybių teritorijose mokymo reikmėms, apmokamos dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo, įskaitant vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, kelionės bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą (toliau kartu – kelionės draudimas), taip pat ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, neviršijant 0,16 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis) per mėnesį, miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidos.

Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu mokami dienpinigiai ir apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kai nėra galimybės aprūpinti gyvenamuoju plotu, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos, kelionės (transporto, įskaitant vykimą tarnybiniu, asmeniniu arba išnuomotu transportu) į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą (vietas) ir iš jos (jų) išlaidos ir užsienio valstybių teritorijose mokymo reikmėms, apmokamos dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo, įskaitant vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, kelionės bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą (toliau kartu – kelionės draudimas), taip pat ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, neviršijant 0,16 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis) per mėnesį, miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidos. Profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kai, atsižvelgiant į atstumą tarp apgyvendinimo ir mokymosi vietų ir nesant galimybės naudotis priimančiosios šalies transportavimo paslaugomis, būtina naudoti netarnybinį automobilį, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti skiriama 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydžio mėnesinė išmoka.

6Profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse programose numatytų ilgesnių kaip savaitės trukmės atostogų metu, taip pat atsiradus svarbioms šeiminėms aplinkybėms (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio (sugyventinio), išlaikytinių sunki liga ar mirtis, vaiko (vaikų) gimimas (toliau kartu – svarbios šeiminės aplinkybės)) profesinės karo tarnybos kariams jų prašymu suteikiamos atitinkamos trukmės atostogos ir apmokamos kelionės bei kelionės draudimo išlaidos į Lietuvos Respubliką ir atgal atostogų laikotarpiu. Kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai dėl svarbių šeiminių aplinkybių gali būti atšaukiami iš profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse ir jiems apmokamos kelionės bei kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal draudimo išlaidos. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už dienas, išbūtas Lietuvos Respublikoje, dienpinigiai nemokami. 7.

7Profesinės karo tarnybos kariams, kurių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpis ilgesnis negu 6 mėnesiai ir jei užsienio mokymo įstaigos rekomenduoja šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečiams išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, kitiems išlaikytiniems asmenims, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai)) vykti kartu, profesinės karo tarnybos karių prašymu apmokamos jų šeimos narių kelionės bei kelionės draudimo išlaidos. Kartu su profesinės karo tarnybos kariu neišvykusiems šeimos nariams profesinės karo tarnybos kario prašymu apmokamos jų vienos kelionės pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką ir kelionės draudimo išlaidos, jeigu profesinės karo tarnybos karys mokosi ilgiau negu 6 mėnesius, bet ne ilgiau negu 18 mėnesių, taip pat apmokamos jų dviejų kelionių pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką ir kelionės draudimo išlaidos, jeigu profesinės karo tarnybos karys mokosi ilgiau negu 18 mėnesių. 8.

8Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams apmokamas su šio straipsnio 5–7 dalyse nurodytomis išlaidomis susijęs komisinis atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnyje, registracijos į reisą, taip pat, atsižvelgiant į buvimo užsienyje trukmę ir nustatytą aprangos ir ekipuotės poreikį, gali būti apmokamos asmeninio krovinio gabenimo, registruoto bagažo ir bagažo viršsvorio, bagažo saugojimo išlaidos. 9. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams apmokamos valiutos keitimo kredito įstaigoje išlaidos, kai ši valiuta skirta šio straipsnio 5–8 dalyse nurodytoms išlaidoms apmokėti. 10. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse aprūpinimo sąlygas, nustato dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos dydžius, neviršydamas Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos tose valstybėse išlaidų normų, taip pat kitų šiame straipsnyje nurodytų išlaidų dydžius ir apmokėjimo tvarką. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos neapmokamos, jeigu jas apmoka užsienio valstybė.“

11 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurie nėra nepertraukiamai ištarnavę 4 metus krašto apsaugos sistemoje, kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama.“

12 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 53 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.

Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariūnams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems karinio rengimo programą, skirtą karininkams parengti.“

2Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams, skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, parengti, vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pačia tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.“

13 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 54 straipsnį 2¹ dalimi:

„2¹. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui tapus profesinės karo tarnybos kariu arba profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, šio straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybos laikotarpis aukštesniam laipsniui gauti yra skaičiuojamas perskaičiuojant ištarnautą laikotarpį ankstesnėje tarnyboje proporcingai pagal tam laipsniui nustatytas sąlygas:

1) Kariui ištarnavus jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalinamas iš 1,3 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus.

Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,3 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos. 2) Kariui ištarnavus eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,25 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,25 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojamos 2 tarnybos dienos. 3) Kariui ištarnavus grandiniu, seržantu, seržantu specialistu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,5 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,5 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,2 tarnybos dienos. 4) Kariui (nuo vyresniojo seržanto iki pulkininko leitenanto (komandoro)) ištarnavus savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 2 koeficientų. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 4–9 punktuose nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus.

Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 2 koeficientų ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos.“

2Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius, tam tikram labiausiai pasižymėjusių tarnyboje karių skaičiui gali būti leista dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ir pirma šio straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko, jeigu jie ištarnavę bent pusę šio laiko, o einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, ir turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, – bent trečdalį šio laiko. Ne aukštesnį kaip pulkininko leitenanto laipsnį turinčiam karo kapelionui, jį paskyrus kariuomenės generaliniu vikaru (vyriausiuoju kapelionu), gali būti suteiktas aukštesnis laipsnis netaikant šio straipsnio 2 dalies ir šios dalies sąlygų.“

3Pakeisti 54 straipsnio 3¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

„3¹. Baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą asmenims, turintiems leitenanto ar vyresniojo leitenanto laipsnį ir skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis netaikant šio straipsnio 2 dalies sąlygų.“

4Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, ištarnavusiam dalinio, arba junginio vadu arba jo pavaduotoju (štabo viršininku) ne mažiau kaip vienus dvejus metus.

Šis reikalavimas netaikomas kariams, einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, ir turintiems ne žemesnį kaip magistro (ar jam prilygintą) kvalifikacinį laipsnį.“

14 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pirmąjį karininko laipsnį kariūnams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, krašto apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas. Kitais atvejais pirmąjį karininko laipsnį suteikia krašto apsaugos ministras.“

15 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„58 straipsnis. Ypatingų karinių Karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos

Karių Profesinės karo tarnybos karių, išskyrus specialiųjų karinių specialybių karius, kvalifikacijai žymėti nustatomos trys penkios ypatingų karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – trečia penkta kvalifikacinė kategorija. Specialiųjų karinių specialybių karių kvalifikacijai žymėti nustatomos dvi karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – antra kvalifikacinė kategorija. Karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos suteikiamos kariams, atsižvelgiant į jų išsilavinimą, baigtus specialybės, karjeros ar kitus kvalifikacijos tobulinimo mokymus ir ištarnautą laiką. Prie ypatingų karinių specialybių priskiriamos specialybės, kurioms reikia specialaus pasirengimo ir tam tikrų mokslo žinių bei praktinių įgūdžių dirbti vienoje srityje ir išlaikyti reikiamą kvalifikaciją.

Ypatingų karinių Karinių specialybių kvalifikacinių kategorijų suteikimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

16 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 59 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Kariūnų, studijuojančių Akademijoje ir išsiųstų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, atostogų trukmę mutatis mutandis reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Kariūnų, išsiųstų studijuoti užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose, atostogų trukmė nustatoma pagal švietimo įstaigos, kurioje mokosi kariūnai, mokymo /studijų programas.“

17 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 60 straipsnio 4 dalį 4 punktu:

„4) iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka per mėnesį, trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šios priemokos dydžius ir skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesijų trūkumą krašto apsaugos sistemos institucijose ir (ar) tarnybos vietovę.“

2Pakeisti 60 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Krašto apsaugos ministras už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje gali apdovanoti karius iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio piniginėmis premijomis ar vardinėmis dovanomis.“

18 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Profesinės karo tarnybos karių pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai ir priemokos.

Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis). Kai tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas trejus metus. Pasibaigus pirmam trejų metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio. Jeigu profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis už kariui taikytą tarnybinį atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariui paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas tol, kol jis susilygina su už aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu.“

2Pakeisti 60 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Profesinės karo tarnybos kariams skiriami:

1) priedas Priedas už atsakomybę.

Kariuomenės vadui už atsakomybę mokamas 3,5 4,5 bazinio dydžio priedas per mėnesį, Gynybos štabo viršininkui, pajėgų vadams, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam puskarininkiui – 3 bazinių dydžių per mėnesį, pajėgų vadams – 2,5 bazinio dydžio per mėnesį, principinėje kariuomenės struktūroje nurodytų nuolatinių kariuomenės junginių vadams, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams), Akademijos, Divizijos Generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos, Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro viršininkams (vadams), Gynybos štabo ir pajėgų vyriausiesiems puskarininkiams – 2 bazinių dydžių per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams) – 1,5 bazinio dydžio per mėnesį, kuopų ir joms prilygintų padalinių vadams, junginių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Akademijos ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vyriausiesiems puskarininkiams – 1 bazinio dydžio per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro vyriausiajam puskarininkiui ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Puskarininkių mokyklos viršininkui – 0,5 bazinio dydžio per mėnesį. Šis priedas mokamas ir profesinės karo tarnybos kariams, laikinai einantiems šiame punkte nurodytas pareigas. Jeigu profesinės karo tarnybos karys, kuriam yra skirtas priedas už atsakomybę, laikinai eina kitas šiame punkte nurodytas pareigas, už kurias jam skiriamas didesnis priedas už atsakomybę, šiuo laikotarpiu jam mokamas didesnis priedas;. 2) priedas Priedas už ypatingą pareigų specifiką. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga pareigų specifika, šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede.

Už profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomas pareigas, susijusias su ypatinga pareigų specifika, mokamas tik vienas šio įstatymo 2 priede nustatyto dydžio priedas. Profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems kelias su ypatinga pareigų specifika susijusias pareigas, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems skrydžius kartu su orlaivio įgula įgulos sudėtyje ir krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens pasiųstiems atlikti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje, didinamas 0,17 bazinio dydžio už kiekvieną tarnybos dieną, kai siunčiama iki 90 kalendorinių dienų laikotarpiui. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pratybas ar kovinį budėjimą kartu su laivo įgula bei atliekantiems tarnybą karinių jūrų pajėgų karo laive, plaukiojančiame Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kitų valstybių teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje, didinamas 0,2 bazinio dydžio už kiekvieną plaukiojimo dieną (išskyrus dienas, kai įplaukiama į kitų valstybių uostus), kai išplaukiama ne trumpiau kaip vienai kalendorinei dienai. Profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pareigas, susijusias su ypatinga specifika, priedo dydžius ir skyrimo tvarką, atsižvelgdamas į atliekamų veiksmų sudėtingumą, kiekį ir trukmę, nustato Lietuvos kariuomenės vadas, neviršydamas šio įstatymo 2 priede nustatytų dydžių.

Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems 2 priede nustatytas užduotis, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiogiai buvo vykdomos užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės. Profesinės karo tarnybos kariams gali būti mokamas tik vienas šio įstatymo 2 priede nustatytas priedas;. 3) priedas Priedas už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 2 2,5 bazinių dydžių per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją, 1,4 2 bazinio bazinių dydžio dydžių per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją, ir vieno 1,5 bazinio dydžio per mėnesį už trečią kvalifikacinę kategoriją, 1 bazinio dydžio per mėnesį už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją ir 0,5 bazinio dydžio per mėnesį už penktą kvalifikacinę kategoriją. Specialiųjų karinių specialybių kariams priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 2 bazinių dydžių per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją ir 1 bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją. Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems suteiktos kelios kvalifikacinės kategorijos, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Šio priedo skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 4) Iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka per mėnesį trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

Šios priemokos dydžius ir skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesijų trūkumą krašto apsaugos sistemos institucijose ir (ar) tarnybos vietovę.“

3Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Profesinės karo tarnybos kariams gali būti skiriamos premijos už pavyzdingą tarnybą, jeigu kario tarnyba vertinama labai gerai puikiai – vieno tarnybinio atlyginimo dydžio, labai gerai – 0,5 tarnybinio atlyginimo dydžio.“

4Pripažinti netekusia galios 60 straipsnio 9 dalį:

9Profesinės karo tarnybos kariams, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus karius, už pirmus ketverius nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai. Į ketverių nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metų laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai karys buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais profesinės karo tarnybos karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo profesinės karo tarnybos kario žinių ir įgūdžių, reikalingų tarnybai atlikti, įvertinimo rezultatų:

1) 45 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 35 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;

3) 20 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai. 5. Pakeisti 60 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.

Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą ar arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti patenkinamai arba nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus, vertindamas kariūno mokymosi rezultatus ir gebėjimą tinkamai eiti vadovaujamas pareigas, nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:

1) 7,3 bazinio dydžio – įvertinus labai gerai puikiai;

2) 5,5 bazinio dydžio – įvertinus labai gerai;

3) 3,3 bazinio dydžio – įvertinus patenkinamai gerai.“

6Pripažinti netekusia galios 60 straipsnio 11 dalį:

11Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už pirmus ketverius nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai. Išmoka skiriama, kai per pirmų ketverių nepertraukiamos tarnybos metų laikotarpį karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys kiekvienais metais ištarnauja ne mažiau kaip atitinkamais metais kariuomenės vado nustatytą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių pratybų ir mokymų laiką, išskyrus ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpius.

Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario žinių ir įgūdžių, reikalingų tarnybai atlikti, įvertinimo rezultatų:

1) 9 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 7 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;

3) 4 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai. 7. Pakeisti 60 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 5, 6, 8, 9, ir 10 ir 11 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos, numatytos šio straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse, mokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.“

8Pakeisti 60 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Išmokos Išmoka, numatytos numatyta šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse dalyje, išmokamos išmokama per 30 kalendorinių dienų po profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo teisės į šią išmoką įgijimo.“

19 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 60 straipsnį 8¹ dalimi:

„8¹.

Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už kiekvieną penkerių metų tarnybos laikotarpį mokama šio įstatymo 3 priede nustatyto dydžio išmoka, priklausanti nuo ištarnautų pagal profesinės karo tarnybos arba kario savanorio ir kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutartį metų ir paskutinių penkerių paeiliui einančių metų tarnybos vertinimo aritmetinio vidurkio, išskyrus atvejus, kai jų tarnybos įvertinimo vidurkis yra patenkinamas arba nepatenkinamas. Tarnybos vertinimo aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas taikant penkių balų sistemą: kai kariai buvo įvertinti puikiai – 5 balai, labai gerai – 4 balai, gerai – 3 balai, patenkinamai – 2 balai, nepatenkinamai – 1 balas. Apskaičiuoto tarnybos vertinimo vidurkio reikšmė apvalinama iki sveiko skaičiaus pagal aritmetinę skaičių apvalinimo taisyklę: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens pridedamas 1, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo paliekamas nepakeistas. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys įgyja teisę gauti šią išmoką.“

2Pakeisti 60 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 5, 6, 8, 8¹ 9, ir 10 ir 11 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos, numatytos šio straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse, mokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.“

3Pakeisti 60 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13.

Išmokos, numatytos šio straipsnio 8¹9, ir 10 ir 11 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo teisės į šias išmokas įgijimo.“

20 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Profesinės karo tarnybos kariui mokamas tarnybinis atlyginimas, priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir 0,3 pagal šio įstatymo 1 priedą nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka.“

2Pakeisti 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Profesinės karo tarnybos kariams už sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečius išlaikytinius, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, kitus išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai) šeimos narius, kurie užsienyje gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, mokamos šiame straipsnyje numatytos išmokos ir (ar) kompensacijos.“

21 straipsnis. 61¹ straipsnio pakeitimas

1.

61¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 61¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Profesinės karo tarnybos kariams mokamas tarnybinis atlyginimas, ir priedas už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir priemoka turintiems Lietuvoje trūkstamas profesijas.“

2Pakeisti 61¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, už tarnybos užsienyje specifiką kas mėnesį mokama nuo 7,76 15 iki 15,52 30 bazinio bazinių dydžio dydžių kompensacija. Kompensacijų dydžius, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos vietovę, pobūdį, sudėtingumą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas, nustato krašto apsaugos ministras.“

22 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 64 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„64 straipsnis. Karių pašto siuntos, kelionių ir persikėlimo išlaidos, su tarnybos vietovės ypatumais susijusios išmokos“. 2. Papildyti 64 straipsnį 9 dalimi:

„9. Karo medicinos gydytojams, pasirašiusiems pirmąją profesinės karo tarnybos sutartį ir paskirtiems į karinius vienetus, esančius vietovėse, nutolusiose nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų daugiau nei 30 kilometrų, kuriuose trūksta gydytojų, skiriama vienkartinė iki 150 bazinių dydžių išmoka. Išmoka turi būti grąžinta, jeigu karo medicinos gydytojas ištarnauja kariniame vienete, į kurį buvo paskirtas, mažiau nei 3 metus, išskyrus atvejus, kai profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą nutraukia krašto apsaugos ministro sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių arba krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu perkeliamas į kitas pareigas. Šios išmokos dydį, atsižvelgdamas į tose vietovėse trūkstamų specialybių gydytojams savivaldybių tarybų sprendimais nustatytas garantijas ir (ar) tų vietovių atstumą nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų, skyrimo, mokėjimo ir grąžinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

23 straipsnis.

65 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„1. Sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, o vykdymo sąlygas – krašto apsaugos ministras, organizuojama ir vykdoma iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų: Iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, šiems asmenims:“. 2. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) išleistiems į atsargą kariams ir atleistiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjams – ne ilgiau kaip 6 mėnesius 2 metus po jų išleidimo į atsargą ar atleidimo iš tarnybos dienos;“. 24 straipsnis. 65¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65¹ straipsnis. Socialinės integracijos priemonės

1.

Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sutuoktinių vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojais, žvalgybos pareigūnais, tarnaujančiais pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš ilgalaikio plaukiojimo kariais bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių mastą ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 2.

2Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės operacijos, specialiosios misijos ar ilgalaikio plaukiojimo kariams, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat jų sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, kario, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojo, žvalgybos pareigūno, tarnaujančio pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, ir darbuotojo sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, su kariu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Reintegracijos tvarką ir priemones nustato krašto apsaugos ministras. Šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, funkcijos), trikdančių tarnybinių funkcijų atlikimą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

4.

Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurie įgijo teisę į šio įstatymo 67 straipsnio 6–12 dalyse nustatytas garantijas šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos:

1) paslaugų, suteiktų kariui jo pasirinktos sveikatinimo veiklą vykdančios įstaigos, sporto veiklą vykdančios įstaigos, išlaidos;

2) ne krašto apsaugos sistemos psichologų, psichoterapeutų ir psichiatrų suteiktų paslaugų, įskaitant ir šių paslaugų, suteiktų kario sutuoktiniui, sugyventiniui, partneriui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), vaikui (įvaikiui), išlaikytiniui, kurio globėju ar rūpintoju yra paskirtas karys, išlaidos;

3) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo, priežiūros, remonto ir nuomos išlaidos;

4) kario ir jį lydinčio asmens kelionių į Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje organizuojamus sporto ir kitus renginius, skirtus sveikatos sutrikimų turinčių asmenų socializacijai stiprinti, sveikai gyvensenai skatinti, taip pat su šiomis kelionėmis susijusios apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos;

5) maisto papildų įsigijimo išlaidos. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų visų išlaidų suma, skiriama vienam kariui, negali viršyti 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių per metus. 6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

25 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 68 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kario, kuris žuvo (mirė) užsienyje su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su kariu užsienyje gyvenusių asmenų, nurodytų šio įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje, šeimos narių palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Karių, žuvusių (mirusių) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu, palaikų parvežimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

2Pakeisti 68 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jo šeimos nariui vienam iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa šeimos nariui asmeniui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytą kompensaciją ar tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“ 26 straipsnis. 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Eil. Nr. Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni

1. Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,9²⁸ 25,9²⁸ 25,9²⁸ 25,9²⁸ 25,9²⁸

2. Generolas majoras, kontradmirolas 23,5 25,4 23,8 25,7 23,8 25,7 23,8 25,7 23,8 25,7

3. Brigados generolas, flotilės admirolas 21,3²³ 21,6 23,3 21,6 23,3 21,6 23,3 21,6 23,3

4Pulkininkas, jūrų kapitonas 18,5²⁰ 18,8 20,3 19,1 20,6 19,4 20,9 19,4 20,9 5.

Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,8 17,1 16,1 17,4 16,4 17,7 16,7¹⁸

17 18,3

6. Majoras, komandoras leitenantas 13,9¹⁵ 14,2 15,3 14,5 15,6 14,8 15,9 15,1 16,2

7. Kapitonas, kapitonas leitenantas

12 13,0 12,2 13,2 12,4 13,4 12,6 13,6 12,6 13,6

8. Vyresnysis leitenantas 10,8 11,7¹¹ 11,9 11,2 12,1 11,2 12,1 11,2 12,1

9. Leitenantas 9,1 9,8 9,3¹⁰ 9,3¹⁰ 9,3¹⁰ 9,3¹⁰

10. Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 13,3 14,4 13,6 14,7 13,9¹⁵ 13,9¹⁵ 13,9¹⁵

11. Viršila, laivūnas 11,3 12,2 11,5 12,4 11,7 12,6 11,7 12,6 11,7 12,6

12Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 10,1 10,9 10,3 11,1 10,5 11,3 10,5 11,3 10,5 11,3

13Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 9,3¹⁰ 9,5 10,2 9,7 10,4 9,7 10,4 9,7 10,4

14. Seržantas, seržantas specialistas 8,3⁹ 8,5 9,2 8,5 9,2 8,5 9,2 8,5 9,2

15. Grandinis 7,8 8,4⁸ 8,6⁸ 8,6⁸ 8,6⁸ 8,6

16. Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 7,2 7,8 7,2 7,8 7,2 7,8 7,2 7,8 7,2 7,8

17. Eilinis, jūreivis 6,6 7,1 6,6 7,1 6,6 7,1 6,6 7,1 6,6 7,1

18Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,4 6,9 6,4 6,9 6,4 6,9 6,4 6,9 6,4 6,9“ 27 straipsnis. 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Eil. Nr. Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni

1. Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,9 29,5 25,9 29,5 25,9 29,5 25,9 29,5 25,9 29,5

2. Generolas majoras, kontradmirolas 23,5 26,8 23,8 27,1 23,8 27,1 23,8 27,1 23,8 27,1

3Brigados generolas, flotilės admirolas 21,3 24,3 21,6 24,6 21,6 24,6 21,6 24,6 21,6 24,6

4Pulkininkas, jūrų kapitonas 18,5 21,1 18,8 21,4 19,1 21,7 19,4²² 19,4²² 5.

Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,8 18,0 16,1 18,3 16,4 18,6 16,7 18,9¹⁷ 19,2

6. Majoras, komandoras leitenantas 13,9 15,8 14,2 16,1 14,5 16,4 14,8 16,7 15,1¹⁷

7. Kapitonas, kapitonas leitenantas

12 13,7 12,2 13,9 12,4 14,1 12,6 14,3 12,6 14,3

8. Vyresnysis leitenantas 10,8 12,3¹¹ 12,5 11,2 12,7 11,2 12,7 11,2 12,7

9. Leitenantas 9,1 10,3 9,3 10,5 9,3 10,5 9,3 10,5 9,3 10,5

10Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 13,3 15,2 13,6 15,5 13,9 15,8 13,9 15,8 13,9 15,8

11. Viršila, laivūnas 11,3 12,9 11,5 13,1 11,7 13,3 11,7 13,3 11,7 13,3

12Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 10,1 11,5 10,3 11,7 10,5 11,9 10,5 11,9 10,5 11,9

13Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 9,3 10,6 9,5 10,8 9,7¹¹ 9,7¹¹ 9,7¹¹

14. Seržantas, seržantas specialistas 8,3 9,5 8,5 9,7 8,5 9,7 8,5 9,7 8,5 9,7

15. Grandinis 7,8 8,9⁸ 9,1⁸ 9,1⁸ 9,1⁸ 9,1

16. Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 7,2 8,2 7,2 8,2 7,2 8,2 7,2 8,2 7,2 8,2

17. Eilinis, jūreivis 6,6 7,5 6,6 7,5 6,6 7,5 6,6 7,5 6,6 7,5

18Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,4 7,3 6,4 7,3 6,4 7,3 6,4 7,3 6,4 7,3“ 28 straipsnis. 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Eil. Nr. Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni

1. Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,9 31,1 25,9 31,1 25,9 31,1 25,9 31,1 25,9 31,1

2. Generolas majoras, kontradmirolas 23,5 28,3 23,8 28,6 23,8 28,6 23,8 28,6 23,8 28,6

3Brigados generolas, flotilės admirolas 21,3 25,6 21,6 25,9 21,6 25,9 21,6 25,9 21,6 25,9

4Pulkininkas, jūrų kapitonas 18,5 22,3 18,8 22,6 19,1 22,9 19,4 23,2 19,4 23,2 5.

Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,8 19,0 16,1 19,3 16,4 19,6 16,7 19,9¹⁷ 20,2

6. Majoras, komandoras leitenantas 13,9 16,7 14,2 17,0 14,5 17,3 14,8 17,6 15,1 17,9

7. Kapitonas, kapitonas leitenantas

12 14,5 12,2 14,7 12,4 14,9 12,6 15,1 12,6 15,1

8. Vyresnysis leitenantas 10,8 13,0¹¹ 13,2 11,2 13,4 11,2 13,4 11,2 13,4

9. Leitenantas 9,1 10,9 9,3 11,1 9,3 11,1 9,3 11,1 9,3 11,1

10Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 13,3 16,1 13,6 16,4 13,9 16,7 13,9 16,7 13,9 16,7

11. Viršila, laivūnas 11,3 13,6 11,5 13,8 11,7¹⁴ 11,7¹⁴ 11,7¹⁴

12Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 10,1 12,1 10,3 12,3 10,5 12,5 10,5 12,5 10,5 12,5

13Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 9,3 11,2 9,5 11,4 9,7 11,6 9,7 11,6 9,7 11,6

14. Seržantas, seržantas specialistas 8,3 10,0 8,5 10,2 8,5 10,2 8,5 10,2 8,5 10,2

15. Grandinis 7,8 9,4⁸ 9,6⁸ 9,6⁸ 9,6⁸ 9,6

16. Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 7,2 8,7 7,2 8,7 7,2 8,7 7,2 8,7 7,2 8,7

17. Eilinis, jūreivis 6,6 7,9 6,6 7,9 6,6 7,9 6,6 7,9 6,6 7,9

18Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,4 7,7 6,4 7,7 6,4 7,7 6,4 7,7 6,4 7,7“ 29 straipsnis. 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 priedas profesinės karo tarnybos karių TIESIOGIAI vykdomos Pareigos, susijusios su ypatinga specifika, UŽDUOTYS, KURIOMS ATLIKTI REIKIA YPATINGOS PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS IŠTVERMĖS, ir šias pareigas BEI UŽDUOTIS atitinkančių priedų dydžiai (baziniais dydžiais)

1Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika:

Koeficientas 1.1. Specialiosios operacijos ir karinis rengimasis joms 2,5–3,5 1.2. Skrydžiai kartu su orlaivio įgula orlaivio įgulos sudėtyje 1.3. Pratybos ir kovinis budėjimas kartu su laivo įgula 1.4.

Nardymo Nardymas ir kiti darbai veiksmai po vandeniu

1.5. Išminavimo ir sprogdinimo darbai

1.6. Šuoliai parašiutu

Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai) Specialiosios intervencijos (šturmo) operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms Specialiosios žvalgybos ir (ar) specialiosios jūrinės operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms Kitos specialiosios operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms

1.7. Nusileidimas iš sraigtasparnių virve

1.8. Nusileidimas /kopimas virve į aukštus objektus

1.9. Laivų šturmas (iš vandens)

1.10. Persikėlimas per gilias (nuo 2 m) vandens kliūtis

1 1–2²

1,5¹

1.11. Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai)

1.12. Tarnybinio šuns priežiūra ne tarnybos metu

0,5–1

2Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės:

Koeficientas

2.1. Pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms

3

2.2. lauko Lauko pratybos kareivinių režimu

2.3. tarnyba Tarnyba kareivinių režimu aukštesniu nei įprastiniu budrumo lygiu

2,5

2.4. Budėjimas greitojo reagavimo pajėgose

1“

30 straipsnis. Įstatymo papildymas 3 priedu

Papildyti Įstatymą 3 priedu: „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo

3 priedas

Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorIų ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karIų kiekvienų penkerių metų tarnybos išmokų dydžiai Eil. Nr.

Nr. Ištarnauta metų pagal profesinės karo tarnybos arba kario savanorio ir kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutartį Paskutinių penkerių metų profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių išmokos koeficientai (baziniais dydžiais), priklausantys nuo tarnybos vertinimo vidurkio Profesinės karo tarnybos karių išmokų dydžiai Karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių išmokų dydžiai Puikiai Labai gerai Gerai Puikiai Labai gerai Gerai

1. 5 metai

18 16“ 31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 3, 9, 10, 12 straipsnius, 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 15, 16 straipsnius, 18 straipsnio 2 ir 5 dalis, 19, 20, 21, 25, 26, 27, 28, 29 ir 30 straipsnius ir šio straipsnio 13 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 3, 9, 10, 12 straipsniai, 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 15, 16 straipsniai, 18 straipsnio 2 ir 5 dalys, 20, 21, 25 ir 29 straipsniai įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 3. Šio įstatymo 26 straipsnis įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 4. Šio įstatymo 19, 27 ir 30 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 28 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 6. Šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 7.

7Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis iki šio įstatymo 10 straipsnio įsigaliojimo, nuo šio įstatymo 10 straipsnio įsigaliojimo pradedamos taikyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnyje nustatytos garantijos, išskyrus 49 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir mokamas vidutinis atlyginimas. 8. Kariams, ėjusiems Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas iki šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo, taikomi iki šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo taikyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nurodyti reikalavimai. 9. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ar kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, priimtiems į tarnybą iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 9 ir 11 dalyse nustatyto dydžio išmoka, pagal apskaičiuotą šių karių 4 metų tarnybos vertinimo vidurkį, kuris apskaičiuojamas taikant penkių balų sistemą: kai kariai buvo įvertinti puikiai – 5 balai, labai gerai – 4 balai, gerai – 3 balai, patenkinamai – 2 balai, nepatenkinamai – 1 balas. Apskaičiuoto tarnybos vertinimo vidurkio reikšmė apvalinama iki sveiko skaičiaus pagal aritmetinę skaičių apvalinimo taisyklę: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens pridedamas 1, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo paliekamas nepakeistas. Jei kariai buvo įvertinti 4 balų sistemoje, jų vertinimo rezultatai balais prilyginami taip: labai gerai – 5 balai, gerai – 4 balai, patenkinamai – 3 balai, nepatenkinamai – 1 balas.

Jei įvertinimo vidurkis yra 5 – mokama išmoka kaip už įvertinimą labai gerai, jei įvertinimo vidurkis 4 – kaip už įvertinimą gerai, jei įvertinimo vidurkis 3 – kaip už įvertinimą patenkinamai. 10. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi pildomoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 8¹ dalyje nustatyta išmoka mokama kariams tada, kai jie po šio įstatymo 19 straipsnio įsigaliojimo ištarnauja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 priede nustatytą laikotarpį išmokai gauti (į šį laikotarpį įskaitomas visas kario tarnybos laikotarpis). Kariams, kuriems buvo skirta išmoka, nustatyta iki šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 7 dalių įsigaliojimo galiojusiose Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 9 ir 11 dalyse, išmoka už pirmus 5 tarnybos metus nemokama ir pirma išmoka jiems skiriama ištarnavus 10 metų. 11. Kariams, pradėjusiems tarnybą tarptautinėje operacijoje iki šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, po šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką yra perskaičiuojama pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61¹ straipsnio 5 dalyje nustatytus dydžius. 12. Šio įstatymo 24 straipsniu keičiamo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytos garantijos taikomos ir kariams, kurie įgijo teisę į šio įstatymo 67 straipsnio 6–12 dalyse nustatytas garantijas iki šio įstatymo įsigaliojimo. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, krašto apsaugos ministras, sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas iki atitinkamų šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2022-06-20 · the official register ↗

Projekto Nr. XIVP-1744(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO

IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas

mokydamasis Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigoje, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis (toliau – karo mokymo įstaiga), pagal studijų ir karinio rengimo programas, taip pat karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis pagal karinio rengimo programas Lietuvos karo mokymo įstaigoje ir kartu studijuodamas kitoje Lietuvos ar užsienio valstybės aukštojoje mokykloje. Kariūno tarnyba trunka, iki jis karys priimamas į profesinę karo tarnybą, išleidžiamas į atsargą arba atleidžiamas ar pašalinamas iš karo mokymo įstaigos ar arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos.“

2 straipsnis. 10 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų (išskyrus Krašto apsaugos ministeriją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją) nuostatus ir karinių specialybių sąrašą, kartu nustatydamas nustato, kurios iš specialybių laikomos ypatingomis specialiosiomis karinėmis specialybėmis, kurioms reikalinga aukštojo mokslo ar profesinė kvalifikacija įgyjama ne krašto apsaugos sistemos mokymo institucijose (toliau – specialiosios karinės specialybės), taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų administracijų struktūrą ir pareigybių sąrašus, Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių skaičių;“. 3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 20 straipsnį 7¹dalimi:

„7¹.

Pagal Krašto apsaugos ministerijos ir užsienio valstybių institucijų arba Akademijos ir užsienio valstybių karo mokymo įstaigų ar aukštųjų mokyklų susitarimus kariūnai gali būti siunčiami mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose pagal studijų, karinio rengimo, kitas neformaliojo švietimo programas ar jų dalis. Kariūnų siuntimo mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Kariūnai, išsiųsti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją užsienio aukštosiose mokyklose, įgyja Akademijos klausytojo statusą ir būti karininkais rengiami pagal Akademijos karinio rengimo programas, mokymąsi derinant su studijomis užsienio valstybėse.“

2. Pakeisti 20 straipsnio 11 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„11. Priėmimo į Akademiją studijuoti mokytis pagal

universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas nustato krašto apsaugos ministras. Akademijos viršininkas nustato priėmimo į Akademiją organizavimo tvarką.“

3. Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„12. Studijuoti Mokytis į Akademiją priimami vidurinį

išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja studijuoti mokytis ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o baigęs po studijų studijas ir (ar) karinio rengimo programas – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų ir (ar) karinio rengimo programos baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius.

Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.“

4Papildyti 20 straipsnį 13¹dalimi:

„13¹. Kariūnams, išsiųstiems mokytis užsienio valstybių

karo mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose, jeigu šio straipsnio 7¹ dalyje nurodytuose susitarimuose nesusitarta, kad šioje dalyje numatytą stipendiją moka ir aprūpinimo sąlygas užtikrina užsienio valstybės karo mokymo įstaiga ar aukštoji mokykla, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų mokama Akademijos statute nustatyto dydžio stipendija, taikomos šio įstatymo 49 straipsnio 5, 6, 8, 9, 10 dalyse nustatytos aprūpinimo, išskyrus ryšių išlaidas ir netarnybinio automobilio naudojimo išmokas, sąlygos.“

5. Pakeisti 20 straipsnio 14 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„14. Su kariūnais, pašalintais iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, į kurias

buvo išsiųsti studijuoti ir įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, taip pat iš užsienio valstybių karo mokymo įstaigų ar aukštųjų mokyklų, kariūnų tarnybos sutartys nutraukiamos ir jie pašalinami iš Akademijos.“

6. Pakeisti 20 straipsnio 16 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„16. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis

valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ar neformaliojo švietimo programas gali studijuoti kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat užsienio valstybių piliečiai.“

4 straipsnis. 31 straipsnio

pakeitimas 1.

31 straipsnio

pakeitimas

1Pakeisti 31 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais – ne

ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir terminui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kai kurią kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyti nustatytas išleidimo į atsargą metai amžius;“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties laikotarpiui ir (ar) terminui, sutartis su kariu, turinčiu mažesnį negu 8 metų nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, gali būti pratęsta ne ilgiau kaip 5 metams; turinčiu 8 metų ir didesnį nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, bet neįgijusiu teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus – ne ilgiau kaip iki teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus įgijimo; įgijusiu teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus – ne ilgiau kaip 5 metams. Visais atvejais sutartys pratęsiamos laikotarpiui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kai kurią kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyti nustatytas išleidimo į atsargą metai amžius.“

5 straipsnis. 35 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario, kario

savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimas

1. Vertinama profesinės karo

tarnybos karių, išskyrus kariuomenės vadą, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnyba. 2. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo tikslas – įvertinti kario tarnybinę veiklą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti einamas ar aukštesnes pareigas. 3. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama:

1) puikiai;

• 12) labai gerai;
• 23) gerai;
• 34) patenkinamai;
• 45) nepatenkinamai. 4.

4Profesinės karo tarnybos kario,

kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama pasibaigus bandomajam laikotarpiui, taip pat vertinama šiais atvejais:

1) pasibaigus bandomajam laikotarpiui;

• 12) paties profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos

nenuolatinės karo tarnybos kario prašymu;

2) kai pasibaigia profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas ir siūloma ją pratęsti;

3) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys dalyvauja atrankoje aukštesniam kario laipsniui suteikti, teikiamas valstybės ar krašto apsaugos sistemos apdovanojimui ar kitaip skatinti;

• 43) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos

nenuolatinės karo tarnybos karys skiriamas į kitas pareigas arba kai pasibaigia šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytas terminas eiti pareigas;

5) kai profesinės karo tarnybos karys perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6, 8 ir 9 punktuose numatytais atvejais;

• 64) kai nustatomi nustatoma esminiai profesinės karo tarnybos

kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario veiklos trūkumai trūkumų ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis yra tinkamas eiti pareigas;

• 75) kai karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys

pateikia prašymą stoti į profesinę karo tarnybą;

8) už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus arba tarnybos pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį metus, išskyrus pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtus karius, baigusius karo mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje. 6) kai nuo paskutinio vertinimo praėjo 12 mėnesių. 5.

5. Šio straipsnio 4 dalies 12

ir –53 punktuose nurodytais atvejais vertinimas yra galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių 6 mėnesiai. 6. Profesinės karo tarnybos kario tarnyba nevertinama laikotarpiu, kai karys šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, jeigu kario tarnyba buvo įvertinta prieš jį perkeliant į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. 7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai). Šiuos vadus (viršininkus) paskiria, profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimo tvarką ir veiklos rezultatų bei tinkamumo eiti esamas ar aukštesnes pareigas vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. Šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytu atveju profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybą vertina krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sudarytos komisijos. Šių komisijų nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.“

6 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

1 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„40 straipsnis. Išeitinė išmoka atleidžiant karį iš tarnybos

1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis

nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo

38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), taip pat pasibaigus

profesinės karo tarnybos sutarties terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ar profesinės karo tarnybos kariui sukakus šio įstatymo nustatytą išleidimo į atsargą amžių, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka.

Ši išmoka kariams, nepertraukiamai ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų, – du kartus, daugiau kaip 20 metų, – tris kartus. 2. Kai profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos sukakus šio įstatymo nustatytam išleidimo į atsargą amžiui, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. 32. Visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ne dėl jų kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir jei jie kurie iš anksto apie tai nebuvo įspėti , išmokama vieno mėnesio Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio, o kariui, auginančiam vaiką ar vaikų iki 14 metų, – išmokama

2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo

dydžio papildoma kompensacija.“

7 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Papildyti 42 straipsnio 2 dalį 10 punktu:

„10) išleidžiamų į atsargą profesinės karo tarnybos karių

integracijos į darbo rinką tikslu – likus ne daugiau kaip 4 metams iki profesinės karo tarnybos kario išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą) profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu.“

8 straipsnis. 44 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Jeigu kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos, į kurią buvo siųstas šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti mokymo išlaidas, išskyrus išlaidas už pirmuosius studijų metus.“

9 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina einantys

pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, gali būti išleidžiami į atsargą sukakę 60 metų, o karo kapelionai –

65 metus.“

10 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Karių Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo, ir mokymosi ir aprūpinimo sąlygos

1. Profesinės karo tarnybos

karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat kariūnų atrankos ir siuntimo mokytis (įgyti profesiniam profesinį parengimui parengimą, tobulinti kvalifikacijos tobulinimui ar mokymuisi įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją) tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 2. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2.

2Profesinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą,

tobulinti kvalifikacijos ar mokytis, visą profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpį mokama pareiginė alga ir paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos, o kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas. 3. Profesinės karo tarnybos kariai, pasiųsti į įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos tobulinimą ar mokytis ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. 4. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis Lietuvos Respublikoje, dienpinigiai nemokami, tačiau apmokamas profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal visų rūšių transportu (išskyrus taksi) išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse)). Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos kariui dalyvaujant užimtumo rėmimo priemonėse, jeigu jos apmokamos iš užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos lėšų. 5.

5. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams

savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu mokami dienpinigiai ir apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kai nėra galimybės aprūpinti gyvenamuoju plotu, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos, kelionės (transporto, įskaitant vykimą tarnybiniu, asmeniniu arba išnuomotu transportu) į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą (vietas) ir iš jos (jų) išlaidos ir užsienio valstybių teritorijose mokymo reikmėms, apmokamos dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo, įskaitant vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, kelionės bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą (toliau – kelionės draudimas), taip pat ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, neviršijant 0,16 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis) per mėnesį, miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidos.

Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu mokami dienpinigiai ir apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kai nėra galimybės aprūpinti gyvenamuoju plotu, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos, kelionės (transporto, įskaitant vykimą tarnybiniu, asmeniniu arba išnuomotu transportu) į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą (vietas) ir iš jos (jų) išlaidos ir užsienio valstybių teritorijose mokymo reikmėms, apmokamos dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo, įskaitant vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, kelionės bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą (toliau – kelionės draudimas), taip pat ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, neviršijant 0,16 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis) per mėnesį, miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidos. Profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kai, atsižvelgiant į atstumą tarp apgyvendinimo ir mokymosi vietų ir nesant galimybės naudotis priimančiosios šalies transportavimo paslaugomis, būtina naudoti netarnybinį automobilį, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti skiriama 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydžio mėnesinė išmoka.

6Profesinio parengimo,

kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse programose numatytų ilgesnių kaip savaitės trukmės atostogų metu, taip pat profesinės karo tarnybos kariams jų prašymu suteikus atostogas, kai atsiranda svarbių šeiminių aplinkybių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio (sugyventinio), išlaikytinių sunki liga ar mirtis, vaiko (vaikų) gimimas (toliau – svarbios šeiminės aplinkybės)) apmokamos kelionės bei kelionės draudimo išlaidos į Lietuvos Respubliką ir atgal atostogų laikotarpiu. Kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai dėl svarbių šeiminių aplinkybių gali būti atšaukiami iš profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse ir jiems apmokamos kelionės bei kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal draudimo išlaidos. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už dienas, išbūtas Lietuvos Respublikoje, dienpinigiai nemokami. 7.

7. Profesinės karo tarnybos

kariams, kurių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpis ilgesnis negu 6 mėnesiai ir jei užsienio mokymo įstaigos rekomenduoja šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečiams išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, kitiems išlaikytiniems asmenims, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau – šeimos nariai)) vykti kartu, profesinės karo tarnybos karių prašymu apmokamos jų šeimos narių kelionės bei kelionės draudimo išlaidos. Kartu su profesinės karo tarnybos kariu neišvykusiems šeimos nariams profesinės karo tarnybos kario prašymu apmokamos jų vienos kelionės pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką ir kelionės draudimo išlaidos, jeigu profesinės karo tarnybos karys mokosi ilgiau negu 6 mėnesius, bet ne ilgiau negu 18 mėnesių, taip pat apmokamos jų dviejų kelionių pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką ir kelionės draudimo išlaidos, jeigu profesinės karo tarnybos karys mokosi ilgiau negu 18 mėnesių. 8.

8. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams

savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams apmokamas su šio straipsnio 5–7 dalyse nurodytomis išlaidomis susijęs komisinis atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnyje, registracijos į reisą, taip pat, atsižvelgiant į buvimo užsienyje trukmę ir nustatytą aprangos ir ekipuotės poreikį, apmokamos asmeninio krovinio gabenimo arba registruoto bagažo ir bagažo viršsvorio, bagažo saugojimo išlaidos. 9. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams apmokamos valiutos keitimo kredito įstaigoje išlaidos, kai ši valiuta skirta šio straipsnio 5–8 dalyse nurodytoms išlaidoms apmokėti. 10. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse aprūpinimo sąlygas, nustato dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos dydžius, neviršydamas Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos tose valstybėse išlaidų normų, taip pat kitų šiame straipsnyje nurodytų išlaidų dydžius ir apmokėjimo tvarką. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos neapmokamos, jeigu jas apmoka užsienio valstybė. 11. Profesinės karo tarnybos karys, kuriam iki išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą) liko ne daugiau kaip

4 metai, jo prašymu ne

ilgesniam kaip 12 mėnesių per 4 metus laikotarpiui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka siunčiamas įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis integracijos į darbo rinką tikslu.

Šiuo laikotarpiu jam mokama pareiginė alga, paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos, apmokamos profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal visų rūšių transportu (išskyrus taksi) išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, nei Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse)). Apmokamos išlaidos negali viršyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų kvalifikacijai įgyti, tobulinti ar kompetencijai įgyti dydžių. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos kariui dalyvaujant užimtumo rėmimo priemonėse, jeigu jos apmokamos iš užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos lėšų“. 11 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos

nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurie nėra nepertraukiamai ištarnavę 2 metus krašto apsaugos sistemoje, taip pat kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama.“

12 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 53 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.

Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariūnams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems karinio rengimo programą, skirtą karininkams parengti.“

2Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir

stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams, skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, parengti, vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pačia tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.“

13 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 54 straipsnį 2¹ dalimi:

„2¹. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui tapus

profesinės karo tarnybos kariu arba profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, šio straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybos laikotarpis aukštesniam laipsniui gauti yra skaičiuojamas perskaičiuojant ištarnautą laikotarpį ankstesnėje tarnyboje proporcingai pagal tam laipsniui nustatytas sąlygas:

1) kariui ištarnavus jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalinamas iš 1,3 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus.

Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,3 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos. 2) kariui ištarnavus eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,25 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,25 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojamos 2 tarnybos dienos. 3) kariui ištarnavus grandiniu, seržantu, seržantu specialistu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,5 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,5 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,2 tarnybos dienos. 4) kariui (nuo vyresniojo seržanto iki pulkininko leitenanto (komandoro)) ištarnavus savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 2 koeficientų. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 4–9 punktuose nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus.

Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 2 koeficientų ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos.“

2Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius, tam tikram labiausiai

pasižymėjusių tarnyboje karių skaičiui gali būti leista dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ir pirma šio straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko, jeigu jie ištarnavę bent pusę šio laiko, o einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, ir turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, – bent trečdalį šio laiko. Ne aukštesnį kaip pulkininko leitenanto laipsnį turinčiam karo kapelionui, jį paskyrus kariuomenės generaliniu vikaru (vyriausiuoju kapelionu), gali būti suteiktas aukštesnis laipsnis netaikant šio straipsnio 2 dalies ir šios dalies sąlygų.“

3Pakeisti 54 straipsnio 3¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

„3¹. Baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir

stojantiems į profesinę karo tarnybą asmenims, turintiems leitenanto ar vyresniojo leitenanto laipsnį ir skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis netaikant šio straipsnio 2 dalies sąlygų.“

4Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, ištarnavusiam

dalinio, arba junginio vadu arba jo pavaduotoju (štabo viršininku) ne mažiau kaip vienus 2 metus.

Šis reikalavimas netaikomas kariams, einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, ir turintiems ne žemesnį kaip magistro (ar jam prilygintą) kvalifikacinį laipsnį.“

5Pakeisti 54 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, atsargos kariams ir dimisijos

kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami, išskyrus į atsargą išleistus jaunesniųjų karininkų vadų mokymus baigusius karius, kuriems, vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko laipsnis“. 6. Pakeisti 54 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam kitos valstybės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir ES narių kariuomenės atsargos karininko karinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, karinis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro paskirtos patariamosios komisijos išvadas ir rekomendacijas (įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius).“

14 straipsnis. 55 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pirmąjį karininko laipsnį kariūnams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, krašto apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas. Kitais atvejais pirmąjį karininko laipsnį suteikia krašto apsaugos ministras.“

15 straipsnis. 58 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis.

Ypatingų karinių Karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos Karių Profesinės karo tarnybos karių, išskyrus specialiųjų karinių specialybių karius, kvalifikacijai žymėti nustatomos trys penkios ypatingų karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – trečia penkta kvalifikacinė kategorija. Specialiųjų karinių specialybių karių kvalifikacijai žymėti nustatomos dvi karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – antra kvalifikacinė kategorija. Karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos suteikiamos kariams, atsižvelgiant į jų išsilavinimą, baigtus specialybės, karjeros ar kitus kvalifikacijos tobulinimo mokymus ir ištarnautą laiką. Prie ypatingų karinių specialybių priskiriamos specialybės, kurioms reikia specialaus pasirengimo ir tam tikrų mokslo žinių bei praktinių įgūdžių dirbti vienoje srityje ir išlaikyti reikiamą kvalifikaciją. Ypatingų karinių Karinių specialybių kvalifikacinių kategorijų suteikimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

16 straipsnis. 59 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Kariūnų, studijuojančių Akademijoje ir

išsiųstų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, atostogų trukmę mutatis mutandis reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Kariūnų, išsiųstų studijuoti užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose, atostogų trukmė nustatoma pagal švietimo įstaigos, kurioje mokosi kariūnai, mokymo ir (ar) studijų programas.“

17 straipsnis. 60 straipsnio

pakeitimas

1Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Profesinės karo tarnybos karių pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai ir priemokos.

Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš bazinio dydžio. Kai tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas trejus 3 metus. Pasibaigus pirmam trejų 3 metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio. Jeigu profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis už kariui taikytą tarnybinį atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariui paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas, kol iki jis susilygina su už aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu.“

2Papildyti 60 straipsnio 4 dalį 4 punktu:

„4) iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka

per mėnesį, trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šios priemokos dydžius ir skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesijų trūkumą krašto apsaugos sistemos institucijose ir (ar) tarnybos vietovę.“

3Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Profesinės karo tarnybos kariams gali būti skiriamos premijos už pavyzdingą

tarnybą, jeigu kario tarnyba vertinama labai gerai puikiai – vieno tarnybinio atlyginimo dydžio, vertinama labai gerai – 0,5 tarnybinio atlyginimo dydžio.“

4Pakeisti 60 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Krašto apsaugos ministras už ypatingą pasižymėjimą

tarnyboje gali apdovanoti karius iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio premijomis ar vardinėmis dovanomis.“ 5.

Pripažinti netekusia galios 60 straipsnio 9 dalį:

9. Profesinės karo tarnybos kariams, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje

nurodytus karius, už pirmus ketverius nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai. Į ketverių nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metų laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai karys buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais profesinės karo tarnybos karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo profesinės karo tarnybos kario žinių ir įgūdžių, reikalingų tarnybai atlikti, įvertinimo rezultatų:

1) 45 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 35 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;

3) 20 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai. 6. Pripažinti netekusia galios 60 straipsnio 11 dalį:

11. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo

tarnybos kariams už pirmus ketverius nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai. Išmoka skiriama, kai per pirmų ketverių nepertraukiamos tarnybos metų laikotarpį karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys kiekvienais metais ištarnauja ne mažiau kaip atitinkamais metais kariuomenės vado nustatytą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių pratybų ir mokymų laiką, išskyrus ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpius.

Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario žinių ir įgūdžių, reikalingų tarnybai atlikti, įvertinimo rezultatų:

1) 9 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 7 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;

3) 4 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai. 7. Pakeisti 60 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 5, 6, 8, 9, ir 10 ir 11 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos, numatytos šio straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse, mokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.“

8. Pakeisti 60 straipsnio 13 dalį

ir ją išdėstyti taip: „13. Išmokos Išmoka, numatytos numatyta šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse dalyje, išmokamos išmokama per 30 kalendorinių dienų po profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo teisės į šią išmoką įgijimo.“

18 straipsnis. 60 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir

ją išdėstyti taip: „1.

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 3,7 7,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Šios premijos skiriamos ištarnavus visą Lietuvos Respublikos karo Karo prievolės įstatyme nustatytą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį.“

2Pakeisti 60 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Profesinės karo tarnybos kariams skiriami:

1) priedas priedas už atsakomybę. Kariuomenės vadui už atsakomybę mokamas 3,5 4,5 bazinio dydžio priedas per mėnesį, Gynybos štabo viršininkui, pajėgų vadams, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam puskarininkiui – 3 bazinių dydžių per mėnesį, pajėgų vadams – 2,5 bazinio dydžio per mėnesį, principinėje kariuomenės struktūroje nurodytų nuolatinių kariuomenės junginių vadams, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams), Akademijos, Divizijos Generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos, Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro viršininkams (vadams), Gynybos štabo ir pajėgų vyriausiesiems puskarininkiams – 2 bazinių dydžių per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams) – 1,5 bazinio dydžio per mėnesį, kuopų ir joms prilygintų padalinių vadams, junginių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Akademijos ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vyriausiesiems puskarininkiams –vieno bazinio dydžio per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro vyriausiajam puskarininkiui ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Puskarininkių mokyklos viršininkui – 0,5 bazinio dydžio per mėnesį.

Kariuomenės vadui už atsakomybę mokamas 3,5 4,5 bazinio dydžio priedas per mėnesį, Gynybos štabo viršininkui, pajėgų vadams, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam puskarininkiui – 3 bazinių dydžių per mėnesį, pajėgų vadams – 2,5 bazinio dydžio per mėnesį, principinėje kariuomenės struktūroje nurodytų nuolatinių kariuomenės junginių vadams, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams), Akademijos, Divizijos Generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos, Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro viršininkams (vadams), Gynybos štabo ir pajėgų vyriausiesiems puskarininkiams – 2 bazinių dydžių per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams) – 1,5 bazinio dydžio per mėnesį, kuopų ir joms prilygintų padalinių vadams, junginių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Akademijos ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vyriausiesiems puskarininkiams –vieno bazinio dydžio per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro vyriausiajam puskarininkiui ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Puskarininkių mokyklos viršininkui – 0,5 bazinio dydžio per mėnesį. Šis priedas mokamas ir profesinės karo tarnybos kariams, laikinai einantiems šiame punkte nurodytas pareigas. Jeigu profesinės karo tarnybos karys, kuriam yra skirtas priedas už atsakomybę, laikinai eina kitas šiame punkte nurodytas pareigas, už kurias jam skiriamas didesnis priedas už atsakomybę, šiuo laikotarpiu jam mokamas didesnis priedas;;

2) priedas priedas už ypatingą pareigų specifiką. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga pareigų specifika, šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede.

Už profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomas pareigas, susijusias su ypatinga pareigų specifika, mokamas tik vienas šio įstatymo 2 priede nustatyto dydžio priedas. Profesinės karo tarnybos kariams, kelias su ypatinga pareigų specifika susijusias pareigas, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems atliekantiems skrydžius kartu su orlaivio įgula įgulos sudėtyje ir krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens pasiųstiems atlikti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje, didinamas 0,17 bazinio dydžio už kiekvieną tarnybos dieną, kai siunčiama iki 90 kalendorinių dienų laikotarpiui. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pratybas ar kovinį budėjimą kartu su laivo įgula bei atliekantiems tarnybą karinių jūrų pajėgų karo laive, plaukiojančiame Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kitų valstybių teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje, didinamas 0,2 bazinio dydžio už kiekvieną plaukiojimo dieną (išskyrus dienas, kai įplaukiama į kitų valstybių uostus), kai išplaukiama ne trumpiau kaip vienai kalendorinei dienai. Profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pareigas, susijusias su ypatinga specifika, priedo dydžius ir skyrimo tvarką, atsižvelgdamas į atliekamų veiksmų sudėtingumą, kiekį ir trukmę, nustato Lietuvos kariuomenės vadas, neviršydamas šio įstatymo 2 priede nustatytų dydžių.

Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems šio įstatymo 2 priede nustatytas užduotis, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiogiai buvo vykdomos užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės. Profesinės karo tarnybos kariams gali būti mokamas tik vienas šio įstatymo 2 priede nustatytas priedas;. 3) priedas priedas už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 2 2,5 bazinių dydžių per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją, 1,4 2 bazinio bazinio dydžio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją, ir vieno 1,5 bazinio dydžio per mėnesį už trečią kvalifikacinę kategoriją, vieno bazinio dydžio per mėnesį už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją ir 0,5 bazinio dydžio per mėnesį už penktą kvalifikacinę kategoriją. Specialiųjų karinių specialybių kariams priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 2 bazinių dydžių per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją ir vieno bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją. Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems suteiktos kelios kvalifikacinės kategorijos, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Šio priedo skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 4) iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka per mėnesį trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

Šios priemokos dydžius ir skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesijų trūkumą krašto apsaugos sistemos institucijose ir

(ar) tarnybos vietovę.“

3Pakeisti 60 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, pašauktų į

pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybinį atlyginimą, mokamą už tarnybos dienas, sudaro šio įstatymo 1 priede atitinkamam profesinės karo tarnybos kario laipsniui pirmaisiais tarnybos metais taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, padaugintas iš bazinio dydžio, ir priedas už tarnybą kareivinių režimu, kurio koeficientas 2 baziniai dydžiai. Priedas apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai buvo atliekama tarnyba kareivinių režimu. Jeigu kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis negu kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis dviejų

2 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies

ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.“

4Pakeisti 60 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10.

Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą ar arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti patenkinamai arba nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus, vertindamas kariūno mokymosi rezultatus ir gebėjimą tinkamai eiti vadovaujamas pareigas, nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:

1) 7,3 bazinio dydžio – įvertinus labai gerai puikiai;

2) 5,5 bazinio dydžio – įvertinus labai gerai;

3) 3,3 bazinio dydžio – įvertinus patenkinamai gerai.“

19 straipsnis. 60 straipsnio

pakeitimas

1Papildyti 60 straipsnį 8¹ dalimi:

„8¹. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams

savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už kiekvieną 5 metų tarnybos laikotarpį mokama šio įstatymo 3 priede nustatyto dydžio išmoka, priklausanti nuo ištarnautų pagal profesinės karo tarnybos arba kario savanorio ir kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutartį metų ir paskutinių penkerių paeiliui einančių metų tarnybos vertinimo aritmetinio vidurkio, išskyrus atvejus, kai jų tarnybos įvertinimo vidurkis yra patenkinamas arba nepatenkinamas. Tarnybos vertinimo aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas taikant penkių balų sistemą: kai kariai buvo įvertinti puikiai,

• 5 balai, įvertinti labai gerai, – 4 balai, įvertinti gerai, – 3 balai, įvertinti

patenkinamai, – 2 balai, įvertinti nepatenkinamai, – 1 balas. Apskaičiuoto tarnybos vertinimo vidurkio reikšmė apvalinama iki sveiko skaičiaus pagal aritmetinę skaičių apvalinimo taisyklę: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas , jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo paliekamas nepakeistas.

Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys įgyja teisę gauti šią išmoką.“

2. Pakeisti 60 straipsnio 12 dalį

ir ją išdėstyti taip: „12. Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 5, 6, 8, 8¹ 9, ir

10 ir 11 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos

ministerijai skirtų asignavimų. Premijos, numatytos šio straipsnio 5,

6 ir 8 dalyse, mokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka iš Krašto

apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.“

3. Pakeisti 60 straipsnio 13 dalį

ir ją išdėstyti taip: „13. Išmokos, numatytos šio straipsnio 8¹9, ir 10 ir 11 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo teisės į šias išmokas įgijimo.“

20 straipsnis. 61 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 61 straipsnio 2

dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Profesinės karo tarnybos kariui mokamas tarnybinis atlyginimas, priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir 0,3 pagal šio įstatymo 1 priedą nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka.“

2Pakeisti 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.

Profesinės karo tarnybos kariams už sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečius išlaikytinius, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, kitus išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai) šeimos narius, kurie užsienyje gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, mokamos šiame straipsnyje numatytos išmokos ir

(ar) kompensacijos.“ 3.Pripažinti netekusia galios 61 straipsnio 23 dalį. 23. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ekonominę padėtį, valiutų kursų svyravimą, užsienio valstybės ar miesto, kuriame atliekama tarnyba, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius, nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki 30 procentų padidinti (sumažinti) sveikatos draudimo išlaidų ribą, gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos ir gyvenimo lygio vietos koeficientus. 21 straipsnis. 61¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 61¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.

Profesinės karo tarnybos kariams mokamas tarnybinis atlyginimas, ir priedas už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir priemoka turintiems Lietuvoje trūkstamas profesijas.“

2Pakeisti 61¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, už tarnybos užsienyje specifiką kas mėnesį mokama nuo 7,76 15 iki 15,52 30 bazinio bazinių dydžio dydžių kompensacija. Kompensacijų dydžius, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos vietovę, pobūdį, sudėtingumą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas, nustato krašto apsaugos ministras.“

22 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 63 straipsnio 11 dalį ir jį išdėstyti taip: „11. 12. Asmenys, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikus jiems kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje.“

23 straipsnis. 64 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 64

straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„64 straipsnis. Karių pašto siuntos, kelionių ir persikėlimo

išlaidos, su tarnybos vietovės ypatumais susijusios išmokos“. 2. Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Profesinės karo tarnybos kariams, kurie, vykdydami vado (karinio viršininko) pavestą tarnybos pareigą, važiuoja į kitą vietovę Lietuvos teritorijoje, atlyginamos kelionės bet kokios rūšies transportu (išskyrus taksi) išlaidos kariams, siunčiamiems vykdyti užduočių į kitą vietovę Lietuvos teritorijoje, atlyginamos kelionės į tarnybos vietą ir atgal visų rūšių transportu (išskyrus taksi) išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse).“

3. Papildyti

64 straipsnį 9 dalimi:

„9. Karo medicinos gydytojams, pasirašiusiems

pirmąją profesinės karo tarnybos sutartį ir paskirtiems į karinius vienetus, esančius vietovėse, nutolusiose nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų daugiau kaip 30 kilometrų, kuriuose trūksta gydytojų, skiriama vienkartinė iki 150 bazinių dydžių išmoka. Išmoka turi būti grąžinta, jeigu karo medicinos gydytojas ištarnauja kariniame vienete, į kurį buvo paskirtas, mažiau kaip 3 metus, išskyrus atvejus, kai profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą nutraukia krašto apsaugos ministro sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių arba krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu perkeliamas į kitas pareigas. Šios išmokos dydį, atsižvelgdamas į tose vietovėse trūkstamų specialybių gydytojams savivaldybių tarybų sprendimais nustatytas garantijas ir (ar) tų vietovių atstumą nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų, skyrimo, mokėjimo ir grąžinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

24 straipsnis. 65 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją

išdėstyti taip: „1.

Sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, o vykdymo sąlygas – krašto apsaugos ministras, organizuojama ir vykdoma iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų:

Iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, šiems asmenims:“. 2. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) išleistiems į atsargą kariams ir atleistiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams

• pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjams – ne ilgiau kaip 6 mėnesius

2 metus po jų išleidimo į atsargą ar atleidimo iš tarnybos dienos;“. 25 straipsnis. 65¹

straipsnio pakeitimas Pakeisti 65¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„65¹ straipsnis. Socialinės integracijos priemonės

1.

Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sutuoktinių vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojais, žvalgybos pareigūnais, tarnaujančiais pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš ilgalaikio plaukiojimo kariais bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių mastą ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 2.

2Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės operacijos,

specialiosios misijos ar ilgalaikio plaukiojimo kariams, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat jų sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, kario, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojo, žvalgybos pareigūno, tarnaujančio pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, ir darbuotojo sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, su kariu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Reintegracijos tvarką ir priemones nustato krašto apsaugos ministras. Šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, funkcijos), trikdančių tarnybinių funkcijų atlikimą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“ 4.

Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurie įgijo teisę į šio įstatymo

67 straipsnio 6–12 dalyse nustatytas garantijas šio įstatymo 67

straipsnyje nustatytomis sąlygomis, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos:

1) paslaugų, suteiktų kariui jo pasirinktos sveikatinimo veiklą vykdančios įstaigos, sporto veiklą vykdančios įstaigos, išlaidos;

2) ne krašto apsaugos sistemos psichologų, psichoterapeutų ir psichiatrų suteiktų paslaugų, įskaitant ir šių paslaugų, suteiktų kario sutuoktiniui, sugyventiniui, partneriui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), vaikui (įvaikiui), išlaikytiniui, kurio globėju ar rūpintoju yra paskirtas karys, išlaidos;

• 3) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo, priežiūros, remonto ir nuomos

išlaidos;

4) kario ir jį lydinčio asmens kelionių į Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje organizuojamus sporto ir kitus renginius, skirtus sveikatos sutrikimų turinčių asmenų socializacijai stiprinti, sveikai gyvensenai skatinti, taip pat su šiomis kelionėmis susijusios apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos;

• 5) maisto papildų įsigijimo išlaidos. 5. Šio

straipsnio 4 dalyje nurodytų visų išlaidų suma, skiriama vienam kariui, negali viršyti 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių per metus. 6. Šio straipsnio 3 ir

4 dalyse nurodytų išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.“

26 straipsnis. 68 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 68 straipsnio 5

dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kario, kuris žuvo (mirė) užsienyje su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su kariu užsienyje gyvenusių asmenų, nurodytų šio įstatymo

61 straipsnio 5 dalyje, šeimos narių palaikų parvežimo į Lietuvos

Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Karių, žuvusių (mirusių) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu, palaikų parvežimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

2Pakeisti 68 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jo šeimos nariui vienam iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa šeimos nariui asmeniui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytą kompensaciją ar tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“

3Papildyti 68 straipsnį 9 dalimi:

„9. Komandiruotės išlaidų atlyginimo tvarką siunčiamam į užsienio valstybę profesinės karo tarnybos kariui nustato Vyriausybė. “ 27 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO

KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Eil. Nr. Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni

1. Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,9²⁸ 25,9²⁸ 25,9²⁸ 25,9²⁸ 25,9²⁸

2Generolas majoras, kontradmirolas 23,5 25,4 23,8 25,7 23,8 25,7 23,8 25,7 23,8 25,7 3.

Brigados generolas, flotilės admirolas 21,3²³ 21,6 23,3 21,6 23,3 21,6 23,3 21,6 23,3

4. Pulkininkas, jūrų kapitonas 18,5²⁰ 18,8 20,3 19,1 20,6 19,4 20,9 19,4 20,9

5. Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,8 17,1 16,1 17,4 16,4 17,7 16,7¹⁸

17 18,3

6. Majoras, komandoras leitenantas 13,9¹⁵ 14,2 15,3 14,5 15,6 14,8 15,9 15,1 16,2

7. Kapitonas, kapitonas leitenantas

12 13,0 12,2 13,2 12,4 13,4 12,6 13,6 12,6 13,6

8. Vyresnysis leitenantas 10,8 11,7¹¹ 11,9 11,2 12,1 11,2 12,1 11,2 12,1

9. Leitenantas 9,1 9,8 9,3¹⁰ 9,3¹⁰ 9,3¹⁰ 9,3¹⁰

10. Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 13,3 14,4 13,6 14,7 13,9¹⁵ 13,9¹⁵ 13,9¹⁵

11. Viršila, laivūnas 11,3 12,2 11,5 12,4 11,7 12,6 11,7 12,6 11,7 12,6

12Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 10,1 10,9 10,3 11,1 10,5 11,3 10,5 11,3 10,5 11,3

13Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 9,3¹⁰ 9,5 10,2 9,7 10,4 9,7 10,4 9,7 10,4

14. Seržantas, seržantas specialistas 8,3⁹ 8,5 9,2 8,5 9,2 8,5 9,2 8,5 9,2

15. Grandinis 7,8 8,4⁸ 8,6⁸ 8,6⁸ 8,6⁸ 8,6

16. Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 7,2 7,8 7,2 7,8 7,2 7,8 7,2 7,8 7,2 7,8

17. Eilinis, jūreivis 6,6 7,1 6,6 7,1 6,6 7,1 6,6 7,1 6,6 7,1

18Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,4 6,9 6,4 6,9 6,4 6,9 6,4 6,9 6,4 6,9“ 28 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO

KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Eil. Nr. Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni

1. Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,9 29,5 25,9 29,5 25,9 29,5 25,9 29,5 25,9 29,5

2Generolas majoras, kontradmirolas 23,5 26,8 23,8 27,1 23,8 27,1 23,8 27,1 23,8 27,1 3.

Brigados generolas, flotilės admirolas 21,3 24,3 21,6 24,6 21,6 24,6 21,6 24,6 21,6 24,6

4. Pulkininkas, jūrų kapitonas 18,5 21,1 18,8 21,4 19,1 21,7 19,4²² 19,4²²

5. Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,8 18,0 16,1 18,3 16,4 18,6 16,7 18,9¹⁷ 19,2

6. Majoras, komandoras leitenantas 13,9 15,8 14,2 16,1 14,5 16,4 14,8 16,7 15,1¹⁷

7. Kapitonas, kapitonas leitenantas

12 13,7 12,2 13,9 12,4 14,1 12,6 14,3 12,6 14,3

8. Vyresnysis leitenantas 10,8 12,3¹¹ 12,5 11,2 12,7 11,2 12,7 11,2 12,7

9. Leitenantas 9,1 10,3 9,3 10,5 9,3 10,5 9,3 10,5 9,3 10,5

10Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 13,3 15,2 13,6 15,5 13,9 15,8 13,9 15,8 13,9 15,8

11. Viršila, laivūnas 11,3 12,9 11,5 13,1 11,7 13,3 11,7 13,3 11,7 13,3

12Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 10,1 11,5 10,3 11,7 10,5 11,9 10,5 11,9 10,5 11,9

13Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 9,3 10,6 9,5 10,8 9,7¹¹ 9,7¹¹ 9,7¹¹

14. Seržantas, seržantas specialistas 8,3 9,5 8,5 9,7 8,5 9,7 8,5 9,7 8,5 9,7

15. Grandinis 7,8 8,9⁸ 9,1⁸ 9,1⁸ 9,1⁸ 9,1

16. Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 7,2 8,2 7,2 8,2 7,2 8,2 7,2 8,2 7,2 8,2

17. Eilinis, jūreivis 6,6 7,5 6,6 7,5 6,6 7,5 6,6 7,5 6,6 7,5

18Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,4 7,3 6,4 7,3 6,4 7,3 6,4 7,3 6,4 7,3“ 29 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1 priedas profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO

KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais) Eil. Nr. Karių laipsniai Koeficientas tarnybos metai pagal laipsnį 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji ir tolesni

1. Generolas leitenantas, viceadmirolas 25,9 31,1 25,9 31,1 25,9 31,1 25,9 31,1 25,9 31,1

2Generolas majoras, kontradmirolas 23,5 28,3 23,8 28,6 23,8 28,6 23,8 28,6 23,8 28,6 3.

Brigados generolas, flotilės admirolas 21,3 25,6 21,6 25,9 21,6 25,9 21,6 25,9 21,6 25,9

4. Pulkininkas, jūrų kapitonas 18,5 22,3 18,8 22,6 19,1 22,9 19,4 23,2 19,4 23,2

5. Pulkininkas leitenantas, komandoras 15,8 19,0 16,1 19,3 16,4 19,6 16,7 19,9¹⁷ 20,2

6. Majoras, komandoras leitenantas 13,9 16,7 14,2 17,0 14,5 17,3 14,8 17,6 15,1 17,9

7. Kapitonas, kapitonas leitenantas

12 14,5 12,2 14,7 12,4 14,9 12,6 15,1 12,6 15,1

8. Vyresnysis leitenantas 10,8 13,0¹¹ 13,2 11,2 13,4 11,2 13,4 11,2 13,4

9. Leitenantas 9,1 10,9 9,3 11,1 9,3 11,1 9,3 11,1 9,3 11,1

10Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas 13,3 16,1 13,6 16,4 13,9 16,7 13,9 16,7 13,9 16,7

11. Viršila, laivūnas 11,3 13,6 11,5 13,8 11,7¹⁴ 11,7¹⁴ 11,7¹⁴

12Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas 10,1 12,1 10,3 12,3 10,5 12,5 10,5 12,5 10,5 12,5

13Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas 9,3 11,2 9,5 11,4 9,7 11,6 9,7 11,6 9,7 11,6

14. Seržantas, seržantas specialistas 8,3 10,0 8,5 10,2 8,5 10,2 8,5 10,2 8,5 10,2

15. Grandinis 7,8 9,4⁸ 9,6⁸ 9,6⁸ 9,6⁸ 9,6

16. Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis 7,2 8,7 7,2 8,7 7,2 8,7 7,2 8,7 7,2 8,7

17. Eilinis, jūreivis 6,6 7,9 6,6 7,9 6,6 7,9 6,6 7,9 6,6 7,9

18Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis 6,4 7,7 6,4 7,7 6,4 7,7 6,4 7,7 6,4 7,7“ 30 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 priedas profesinės karo tarnybos karių TIESIOGIAI vykdomos Pareigos, susijusios su ypatinga specifika, UŽDUOTYS, KURIOMS

ATLIKTI REIKIA YPATINGOS PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS IŠTVERMĖS, ir šias

pareigas BEI UŽDUOTIS atitinkančių priedų dydžiai (baziniais dydžiais)

1Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika:

Koeficientas 1.1.

Specialiosios operacijos ir karinis rengimasis joms 2,5–3,5 1.2. Skrydžiai kartu su orlaivio įgula orlaivio įgulos sudėtyje 1.3. Pratybos ir kovinis budėjimas kartu su laivo įgula 1.4. Nardymo Nardymas ir kiti darbai veiksmai po vandeniu 1.5. Išminavimo ir sprogdinimo darbai 1.6. Šuoliai parašiutu Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai) Specialiosios intervencijos (šturmo) operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms Specialiosios žvalgybos ir (ar) specialiosios jūrinės operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms Kitos specialiosios operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms 1.7. Nusileidimas iš sraigtasparnių virve 1.8. Nusileidimas /kopimas virve į aukštus objektus 1.9. Laivų šturmas (iš vandens) 1.10. Persikėlimas per gilias (nuo 2 m) vandens kliūtis 1 1–2 1-2 1-2 1-2 1-2² 1,5¹ 1-2 1-2 1-2 1-2 1.11. Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai) 1.12. Tarnybinio šuns priežiūra ne tarnybos metu 0,5–1 0,5-1

2Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės:

Koeficientas 2.1. Pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms 2.2. lauko Lauko pratybos kareivinių režimu 2.3. tarnyba Tarnyba kareivinių režimu aukštesniu nei įprastiniu budrumo lygiu 3 3 2,5 3,5 2,5 2.4. Budėjimas greitojo reagavimo pajėgose 1“ 31 straipsnis. Įstatymo papildymas 3 priedu Papildyti Įstatymą 3 priedu:

„Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 priedas Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorIų ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karIų kiekvienų penkerių metų tarnybos išmokų dydžiai Eil. Nr.

Nr. Ištarnauta metų pagal profesinės karo tarnybos arba kario savanorio ir kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutartį Paskutinių 5 metų profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių išmokos koeficientai (baziniais dydžiais), priklausantys nuo tarnybos vertinimo vidurkio profesinės karo tarnybos karių išmokų dydžiai karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių išmokų dydžiai puikiai labai gerai gerai puikiai labai gerai gerai

1. 5 metai

18 16“ 32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1Šis įstatymas, išskyrus 2, 3, 9, 10, 12 straipsnius, 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnius ir šio straipsnio 14 dalį, įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 3, 9, 10, 12 straipsniai, 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 15, 16 straipsniai, 18 straipsnio 2 ir 4 dalys, 20, 21, 26 ir 30 straipsniai įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 3. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalys įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 27 straipsnis įsigalioja 2022 m. spalio 1 d. 5 Šio įstatymo 19, 28 ir 31 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 6. Šio įstatymo 29 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 7. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 8.

8. Profesinės karo tarnybos

kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis iki šio įstatymo 10 straipsnio įsigaliojimo dienos, nuo šio įstatymo 10 straipsnio įsigaliojimo dienos pradedamos taikyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnyje nustatytos garantijos, išskyrus 49 straipsnio 2 dalies nuostatas, o visą likusį profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpį mokamas vidutinis atlyginimas. Jeigu pasikeitus kario pareiginei algai apskaičiuotas vidutinis tarnybos dienos atlyginimas yra didesnis už prieš tai mokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą, jiems mokamas didesnis vidutinis tarnybos dienos atlyginimas. 9. Kariams, ėjusiems Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas iki šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo dienos, taikomi iki šio įstatymo 13 straipsnio

4 dalies įsigaliojimo dienos taikyti Krašto apsaugos

sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nurodyti reikalavimai. 10. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ar kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, priimtiems į tarnybą iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 9 ir 11 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė išmoka pagal apskaičiuotą šių karių pirmų ketverių nepertraukiamos tarnybos metų vertinimo vidurkį, kuris apskaičiuojamas taikant penkių balų sistemą: kai kariai buvo įvertinti puikiai, – 5 balai, įvertinti labai gerai, – 4 balai, įvertinti gerai, – 3 balai, įvertinti patenkinamai, – 2 balai, įvertinti nepatenkinamai, – 1 balas.

Apskaičiuoto tarnybos vertinimo vidurkio reikšmė apvalinama iki sveiko skaičiaus pagal aritmetinę skaičių apvalinimo taisyklę: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo paliekamas nepakeistas. Jeigu kariai buvo įvertinti 4 balų sistemoje, jų vertinimo rezultatai balais prilyginami taip: labai gerai – 5 balai, gerai – 4 balai, patenkinamai – 3 balai, nepatenkinamai – 1 balas. Jeigu įvertinimo vidurkis yra 5 – mokama išmoka kaip už įvertinimą labai gerai, jeigu įvertinimo vidurkis 4 – kaip už įvertinimą gerai, jeigu įvertinimo vidurkis 3 – kaip už įvertinimą patenkinamai. 11. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi pildomoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 8¹ dalyje nustatyta išmoka mokama kariams tada, kai jie po šio įstatymo 19 straipsnio įsigaliojimo dienos ištarnauja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 priede nustatytą laikotarpį išmokai gauti (į šį laikotarpį įskaitomas visas kario tarnybos laikotarpis, tačiau išmoka mokama tik suėjus būsimam Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 priede nustatytam laikotarpiui).

Kariams, kuriems buvo skirta išmoka, nustatyta iki šio įstatymo

17 straipsnio 5 ir 6 dalių įsigaliojimo galiojusiose Krašto apsaugos sistemos

organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 9 ir 11 dalyse, išmoka už pirmus 5 tarnybos metus nemokama ir pirma išmoka jiems skiriama ištarnavus 10 metų. 12. Kariams, pradėjusiems tarnybą tarptautinėje operacijoje iki šio įstatymo 21 straipsnio įsigaliojimo dienos, kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką nuo šio įstatymo 21 straipsnio įsigaliojimo dienos yra perskaičiuojama pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61¹ straipsnio 5 dalyje nustatytus dydžius. 13. Šio įstatymo 25 straipsnyje išdėstyto Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytos garantijos taikomos ir kariams, kurie įgijo teisę į šio įstatymo 67 straipsnio 6–12 dalyse nustatytas garantijas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, krašto apsaugos ministras, sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas iki atitinkamų šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2022-05-27 · the official register ↗

Teisės aktų projektų tikslas – papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo

47 straipsnį nauju 17 punktu, jame įtvirtinant galimybę krašto apsaugos

ministro prašymu išduoti diplomatinius pasus profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pul

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO aiškinamasis raštas

1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino personalo pritraukimo ir išlaikymo problema krašto apsaugos sistemoje (toliau – KAS). Reaguodama į kylantį vidutinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikoje ir besikeičiančią situaciją darbo rinkoje, KAS privalo tobulinti tarnybinio atlyginimo mokėjimo, priedų, kompensacijų ir išmokų skyrimo nuostatas. Taip pat siūloma gerinti sąlygas karių sveikatos priežiūros ir į atsargą išleistų karių integracijos į visuomenę srityse.

Įstatymo projektu siūloma: · Tobulinti tarnybinio atlyginimo, priedų, kompensacijų ir išmokų skyrimo nuostatas. · Didinant KAS patrauklumą, gerinti sąlygas karių sveikatos priežiūros ir į atsargą išleistų karių integracijos į visuomenę srityse. · Įstatymo lygmeniu reglamentuoti profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo, mokymosi ir aprūpinimo sąlygas. · Įstatymo lygmeniu reglamentuoti kariūnų siuntimo mokytis į užsienio valstybių karo mokymo įstaigas ar aukštąsias mokyklas aprūpinimo sąlygas ir tvarką. · Patikslinti karių tarnybos vertinimo ir teisės nešioti atsargos kario uniformą reglamentavimą. · Reglamentuoti tarnybos laiko aukštesniam laipsniui gauti apskaičiavimą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui tapus profesinės karo tarnybos kariu arba profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu. · Atlikti redakcinio pobūdžio patikslinimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento (direktorius plk. Ramūnas Švažas, tel. (8 5) 273 5570, el. p. [email protected]) Karinio personalo politikos skyriaus (viršininkas plk. ltn. Arnoldas Vasiliauskas tel. (8 5) 273 5044, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Nerijus Juozapavičius, tel. (8 5) 265 7546, el. p. [email protected], ir Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, tel. (8 5) 210 3864, el. p. [email protected], Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus (vedėjas Tomas Vainius, tel. (8 5) 273 5563, el. p. [email protected]) specialistai. 3.

3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

3.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 14 dalyje, 44 straipsnio 1 dalyje ir 53 straipsnio 1 dalyje su kariūnų mokymu vartojama sąvoka „Lietuvos aukštoji mokykla“ neatitinka šių dienų realijų, nes asmenys gali būti siunčiami mokytis ir ne į Lietuvos aukštąsias mokyklas. 3.2. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte minima sąvoka „ypatingoji karinė specialybė“ yra vartojama reglamentuojant priedų kariams skyrimą. Pagal šiuo metu galiojantį Įstatymo reglamentavimą kyla neaiškumų taikant Įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje, 53 straipsnio 6 dalyje, 54 straipsnio 3 dalyje, 54 straipsnio 3¹ dalyje, 54 straipsnio 5 dalyje ir 58 straipsnyje numatytas išlygas. Įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai, einantys pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę, gali būti išleidžiami į atsargą sukakę 60 metų, o karo kapelionai – 65 metus. Šio straipsnio siekis yra sudaryti sąlygas ilgiau KAS tarnauti tiems kariams, kurie turi išskirtines karines specialybes, kurių nėra galimybės įgyti KAS (pvz.: karo gydytojas, orlaivio aptarnavimo personalas, karo kapelionas, informacinių technologijų inžinierius), ir dėl savo tarnybos specifikos bei šių specialistų trūkumo Lietuvoje pareigas gali eiti ilgiau nei kiti kariai, rengiami tiesioginiams kovos veiksmams. Įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams, skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę, parengti, vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pačia tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.

Šiame straipsnyje numatyta galimybė suteikti aukštesnį pirmąjį karininko laipsnį asmenims, kurie turi išskirtines karines specialybes, kurių nėra galimybės įgyti KAS. Įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į KAS poreikius, tam tikram labiausiai pasižymėjusių tarnyboje karių skaičiui gali būti leista dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ir pirma šio straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko, jeigu jie ištarnavę bent pusę šio laiko, o einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę, ir turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, – bent trečdalį šio laiko. Šio straipsnio 3¹ dalyje nustatyta, kad baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą asmenims, turintiems leitenanto ar vyresniojo leitenanto laipsnį ir skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę, gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis netaikant šio straipsnio 2 dalies sąlygų.

Šiuo metu Įstatyme esantis karinės specialybės reglamentavimas neužtikrina KAS poreikių, nes gali būti taikomas tik daliai karių, turinčių karines specialybes ar ypatingas karines specialybes, kai visiems kitiems kariams, nepatenkantiems į šias Įstatyme apibrėžtas kategorijas (pvz., granatsvaidininkas, kulkosvaidininkas, pėstininkų kovos mašinos vadas, operatorius ar vairuotojas), taip pat reikia priskirti karines specialybes, kad būtų galima užtikrinti tinkamą karių ir pareigybių administravimą taikos, mobilizacijos ar konflikto metu. Įstatymo 58 straipsnyje nustatyta, kad karių kvalifikacijai žymėti nustatomos trys ypatingų karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – trečia kvalifikacinė kategorija. Siekiant skatinti karius kelti kvalifikaciją, tikslinga išplėsti karių, galinčių gauti priedą už kvalifikaciją, skaičių bei didinti kvalifikacinių kategorijų skaičių. 3.3. Įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamas kariūnų rengimas būti karininkais ir numatoma, kad kariūnai gali studijuoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau – Akademija), taip pat gali būti siunčiami įgyti KAS reikalingų specialybių kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šiame straipsnyje taip pat nustatomos Lietuvos Respublikoje studijuojančių kariūnų garantijos.

Siunčiamų studijuoti užsienio karo mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose kariūnų garantijos įtvirtintos Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi laikotarpiu sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 288 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi laikotarpiu sąlygų aprašo patvirtinimo“. 3.4. Įstatymo 31 straipsnyje reglamentuojama, kokiais terminais sudaromos profesinės karo tarnybos sutartys. Vienas iš atvejų – ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir terminui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyti išleidimo į atsargą metai. Atliekamas redakcinis pataisymas vartojant sąvokas „metai“ ir „amžius“. 3.5. Įstatymo 35 straipsnyje nustatyti profesinės karo tarnybos karių, išskyrus kariuomenės vadą, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimo atvejai, galimi rezultatai, vertintojai. Dabar kariams vertinti naudojama keturių lygių vertinimo skalė ir vadai /viršininkai susiduria su sunkumais vertinant vidutinių gebėjimų ir motyvacijos karius. Vertinimu „labai gerai“ arba „gerai“ paprastai vertinami perspektyvūs, gabūs ir motyvuoti kariai, o vidutiniškai pareigas atliekantys kariai turi būti vertinami „patenkinamai“. Įvedus penkių lygių vertinimo skalę (ją papildant vertinimu „Puikiai“) vadams /viršininkams būtų sudarytos didesnės galimybės tinkamai įvertinti pavaldžius karius. Įstatymas nenumato periodinio vertinimo, todėl už karių karjeros planavimą atsakingi asmenys neturi aktualios informacijos apie jų tarnybos rezultatus, asmenines savybes, galimybes, siekius ir galimas karjeros perspektyvas. 3.6.

3.6. Įstatymo 42 straipsnyje nustatyti atvejai, kada profesinės karo tarnybos kariai gali būti perkeliami į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą (vykdant rotaciją, perkeliant į kitas pareigas, nušalinus karį nuo pareigų, kario profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi, atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiu ir kt.). Įstatymas nenumato kario perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą kario persikvalifikavimo, pasirengimo kitai profesijai, integracijos į darbo rinką (išleidžiant karį į atsargą) laikotarpiu. Šiuo metu profesinės karo tarnybos kariams nesudaromos pakankamos sąlygos pasirengti darbui kitose veiklos srityse dar tarnybos metu. 3.7. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatomas mokymosi išlaidų atlyginimas, jei kariūnas pašalinamas iš Akademijos ar Lietuvos aukštosios mokyklos, į kurią buvo siųstas, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį. 3.8. Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šios sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 288 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi laikotarpiu sąlygų aprašo patvirtinimo“. Šiuo metu į kursus siunčiamiems kariams dienpinigių dydis nustatomas atsižvelgiant į kursų lygmenį, karinių laipsnių grupes ir išlaikymo sąlygas.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės reguliuojamų nuostatų, t. y. kariams taikomos socialinės garantijos, turėtų būti reglamentuotos įstatyme (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., balandžio 5 d. nutarimai, 2001 m. spalio 30 d. nutarimas, 2011 m. liepos 7 d. nutarimas, 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas), todėl karių aprūpinimo sąlygos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 288 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi laikotarpiu sąlygų aprašo patvirtinimo“ turi būti perkeltos į Įstatymą. 3.9. Įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę išleistam į atsargą kariui dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis nustato krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis nustatytais teisės dėvėti uniformą atsargoje suteikimo kriterijais: 1) turi būti kario prašymas; 2) karys neturi būti atleidžiamas dėl drausmės ar įstatymo pažeidimo; 3) karys neturi būti atleidžiamas iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas teisę kario uniformą būnant atsargoje nešioti suteikiama ir tiems kariams, kurie Lietuvos kariuomenėje ištarnavo tik kelias dienas ar mėnesius. 3.10. Įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai aukštesniam kariniam laipsniui gauti, nustatant tarnybos pagal laipsnį reikalavimus atskirai profesinės karo tarnybos kariams ir atskirai kariams savanoriams arba savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams.

Esant profesinės karo tarnybos karių trūkumui, neretai profesinės karo tarnybos kariais tampa savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai, kurie jau turi tam tikrą laipsnį, stažą ir tapus profesinės karo tarnybos kariais jų stažas pagal laipsnį pradedamas skaičiuoti iš naujo. Taip atidedama galimybė gauti aukštesnį laipsnį. Taip pat dėl tam tikrų aplinkybių dalis profesinės karo tarnybos karių išėję į atsargą sudaro savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos arba kario savanorio sutartis ir taip tęsia karinę tarnybą, tik kario savanorio statusu, ir jiems aukštesnio laipsnio suteikimas atsideda ilgesniam laikui, nes tarnybos trukmė pagal karinį laipsnį skaičiuojama iš naujo. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, ištarnavusiam dalinio, junginio vadu arba jo pavaduotoju (štabo viršininku) ne mažiau kaip vienus metus. Šis reikalavimas netaikomas kariams, einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę, ir turintiems ne žemesnį kaip magistro (ar jam prilygintą) kvalifikacinį laipsnį. Šiuo metu esantis reikalavimas ištarnauti vienus metus dalinio arba junginio vadu nepakankamas siekiant karininkui įgyti vadovavimo patirties, reikalingos eiti aukštesnes pareigas (pajėgų vadai, Gynybos štabo valdybų viršininkai, Krašto apsaugos ministerijos departamentų direktoriai). Junginio vado pavaduotojo (štabo viršininko) pareigų vykdymas nesudaro sąlygų karininkams sukaupti pakankamai vadovavimo patirties, todėl tai neturėtų būti sąlyga pulkininko laipsniui suteikti. 3.11. Įstatymo 59 straipsnio 16 dalyje nepakankamai išsamiai reglamentuota kariūnų atostogų trukmė. 3.12.

3.12. Įstatymo 60 straipsnis numato karių pareiginės algos mokėjimo sąlygas ir dydžius. Įstatyme nėra nustatyta priedų ar priemokų, kuriomis būtų skatinami į karo tarnybą stoti asmenys, turintys profesijas, kurių Lietuvos Respublikoje, taip pat ir KAS šiuo metu trūksta (pvz., gydytojai, IT specialistai, lakūnai ir kt.). Dėl nepakankamo apmokėjimo KAS negali konkuruoti su civilinio sektoriaus institucijomis, siūlančiomis ženkliai geresnes apmokėjimo sąlygas trūkstamų profesijų darbuotojams, ir susiduria su dideliu tokių specialistų trūkumu. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte yra nustatyti priedų už atsakomybę dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Priedai už atsakomybę skiriami kariuomenės vadui, Gynybos štabo viršininkui, pajėgų vadams, principinėje kariuomenės struktūroje nurodytų nuolatinių kariuomenės junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams. Šiuo metu kariuomenėje yra daugiau pareigų, kurias einantys kariai vykdo tokios pat atsakomybės vadovaujamas ir atsakingas pareigas, tačiau priedų negauna. Taip neužtikrinamas lygiateisiškumo principas, kariai nemotyvuojami eiti vadovaujamas pareigas, ypač žemesniajame lygmenyje. Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyti priedai už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 2 bazinių dydžių per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją, 1,4 bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją ir vieno bazinio dydžio per mėnesį už trečią kvalifikacinę kategoriją. Šiuo metu priedus už kvalifikacines kategorijas gali gauti tik apie 10 procentų karių, todėl kariai yra nemotyvuojami kelti savo kvalifikaciją. Šio straipsnio 9 ir 11 dalyse yra nustatytas vienkartinių piniginių išmokų už pirmus ketverius nepertraukiamos tarnybos metus mokėjimas, atsižvelgiant į ketverių metų tarnybos rezultatus. Dabar galiojančios išmokos padeda pritraukti jaunuolius, tačiau patyrusių karių neskatina pratęsti tarnybos sutarčių.

Tai ypač aktualu įsigyjant modernią ginkluotę ir techniką, kai KAS daug investuoja į karių parengimą, tačiau kariai pasibaigus sutarties terminui paprasčiausiai išeina į atsargą. Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus, vertindamas kariūno mokymosi rezultatus ir gebėjimą tinkamai eiti vadovaujamas pareigas, nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų. Atsižvelgiant į tai, kad yra keičiama karių vertinimo sistema, reikia papildyti ir šį straipsnį. 3.13. Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, koks yra profesinės karo tarnybos karių tarnybos užsienyje apmokėjimas. Įsigaliojus naujai apmokėjimo sistemai, skiriant priedus profesinės karo tarnybos kariams už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas, Įstatymo projekte siūloma priedus skirti ir kariams, tarnaujantiems užsienyje. 3.14. Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, koks yra profesinės karo tarnybos karių, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, tarnybos apmokėjimas. Įsigaliojus naujai nuostatai dėl priemokos skyrimo Lietuvos Respublikoje trūkstamas profesijas turintiems profesinės karo tarnybos kariams, Įstatymo projekte siūloma šią priemoką skirti ir kariams, dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose. Įstatymo 61¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, už tarnybos užsienyje specifiką kas mėnesį mokama nuo 7,76 iki 15,52 bazinio dydžio kompensacija.

Kompensacijų dydžius, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos vietovę, pobūdį, sudėtingumą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas, nustato krašto apsaugos ministras. Šiuo metu šie skiriami dydžiai yra mažesni už skiriamų kompensacijų tarnaujantiems užsienyje (tarptautinėse institucijose ir štabuose, kurie dislokuoti ne konflikto zonose) dydžius, pakankamai neįvertinama karių patiriama rizika ir stresas tarptautinių operacijų rajonuose. Lietuvos karių gaunamos kompensacijos yra mažesnės už tame pačiame tarptautinės operacijos rajone dalyvaujančių užsienio šalių karių. Dėl tos priežasties mažėja karių motyvacija vykti į tarptautines operacijas, mažėja konkurencija. 3.15. Įstatymo 64 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti išmoką karo medicinos gydytojams, pasirašiusiems pirmąją profesinės karo tarnybos sutartį ir paskirtiems į karinius vienetus, esančius vietovėse, kur trūksta gydytojų. Panaši praktika taikoma kai kuriose toliau nuo didžiausių Lietuvos Respublikos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) nutolusiose savivaldybėse (pvz., Šiaulių m., Šiaulių r., Radviliškio), siekiant pritraukti gydytojus. 3.16. Įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir sveikatinimo veiklos specialiuosius reikalavimus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, o vykdymo sąlygas krašto apsaugos ministras, organizuojama ir vykdoma iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.

Šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota, kokiais atvejais vaistiniai preparatai ir medicinos pagalbos priemonės kariams gali būti apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, kai jos neapmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl praktikoje kyla neaiškumų dėl jų teikimo galimybės tikrosios karo tarnybos, atsargos ar dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su tarnybos pareigų vykdymu. 3.17. Įstatymo 65¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos), trikdančių tarnybinių funkcijų atlikimą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidos. Ši nuostata apriboja šios garantijos taikymą kariams, kuriems neįgaliesiems skirtos techninės pagalbos priemonės reikalingos dar gydymosi metu, kol nėra nustatytas neįgalumas ar liekamieji reiškiniai sveikatai. Tokiu atveju Krašto apsaugos ministerija negali užtikrinti labai reikalingos pagalbos kariui jo gydymosi metu visa apimtimi.

Be to, nėra numatytų kitų paramos priemonių, kurios labai reikalingos šių karių sveikatai stiprinti ir sėkmingai socialinei integracijai (pvz., šiuo metu tokiems kariams reikalingos papildomos sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą, gerą psichologinę savijautą skatinančios priemonės nėra apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų). 3.18. Įstatymo 68 straipsnio 8 dalyje šiuo metu nurodyta, kad pašalpos gavėju gali būti šeimos narys, o tai Įstatymo kontekste yra suprantama gana siaurai (taip, kaip nurodyta Įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje), pašalpos gavėjų ratas turėtų būti suprantamas plačiau ir apibrėžiamas analogiškai kaip 68 straipsnio 7 dalyje. 3.19. Įstatymo 1 priede yra nustatyti profesinės karo tarnybos karių atlyginimų koeficientai. Šiuo metu galiojantys koeficientai buvo didinami 2018 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-1312 nuo 2020 m. sausio 1 d. Tačiau vertinant šalies statistinius rodiklius 2021–2022 m. laikotarpiu šalyje stebimas spartus darbo užmokesčio augimo tempas (kasmet vidutiniškai apie 10 proc.). Karių tarnybinis atlyginimas 2022 m. augo tik dėl bazinio dydžio pokyčių (apie 2 proc.), kuris nėra pakankamas, kad galėtų amortizuoti bendrą šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą. Todėl šiuo metu nustatyti tarnybinio atlyginimo dydžiai nemotyvuoja karių tęsti tarnybos, krinta kario profesijos paklausa ir patrauklumas darbo rinkoje. 3.20. Įstatymo 2 priede yra nustatytas profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomų pareigų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašas bei šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai. Profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems kelias su ypatinga pareigų specifika susijusias pareigas, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas.

Šiuo metu profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika, skiriami priedai diferencijuojant juos nuo 1 iki 2 bazinio dydžio koeficientais, o užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės – nuo 2,5 iki 3 bazinio dydžio koeficientais. Dabartinis pareigybių, susijusių su ypatinga specifika bei kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės ar kyla rizika sveikatai, sąrašas nebeatitinka šių dienų realios situacijos. Pasikeitus saugumo situacijai valstybėje, padidėjus taikos meto užduočių skaičiui bei pasikeitus jų pobūdžiui, atsirado poreikis sąrašą atnaujinti. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, 20 ir 49 straipsniuose tikslinamas „mokymosi“ ir „studijavimo“ sąvokų vartojimas, aiškiai įvardijant ir atskleidžiant „mokymosi“ sąvokos turinį, o studijavimą siejant tik su aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimu ir universitetinėmis studijomis (kaip numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 44 straipsnio 1 dalis ir 53 straipsnio 1 dalis tikslinamos atsižvelgiant į galimybę kariūnus siųsti mokytis į užsienio valstybių aukštąsias mokyklas. Taip pat numatoma, kad kariūnų mokymasis užsienio karo mokymo įstaigose, kaip ir Lietuvos Respublikoje, galės apimti ne tik studijas, bet ir karinį rengimą. 4.2. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimu ir papildymu siekiama nustatyti teisę krašto apsaugos ministrui tvirtinti karinių specialybių sąrašą, tuo pačiu išskiriant, kurios karinės specialybės bus laikomos specialiosiomis karinėmis specialybėmis.

Taip būtų išskiriamos specialiosios karinės specialybės, kurioms reikalinga kvalifikacija įgyjama ne KAS mokymo įstaigose (pvz., karo medicinos gydytojai, karo kapelionai, muzikantai, informacinių technologijų specialistai ir pan.), ir (arba) joms keliami specifiniai reikalavimai, bei gali būti taikomos Įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje, 53 straipsnio 6 dalyje, 54 straipsnio 3 dalyje, 54 straipsnio 3¹ dalyje, 54 straipsnio 5 dalyje ir 58 straipsnyje numatytos išlygos. Kitiems kariams turėtų būti nustatytos ir suteikiamos karinės specialybės, kurios užtikrintų efektyvų KAS valdymą ir administravimą taikos, mobilizacijos ar konflikto metu. 4.3. Įstatymo 20 straipsnį papildžius 7¹ dalimi atsirastų galimybės kariūnus siųsti mokytis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio aukštosiose mokyklose bei užsienio karo mokymo įstaigose (dalis pastarųjų neturi aukštosios mokyklos statuso). Kariūnų siuntimo mokytis užsienio karo mokymo įstaigose ir studijuoti aukštosiose mokyklose atrankos sąlygas ir tvarką nustatytų krašto apsaugos ministras. Papildant Įstatymo 20 straipsnį 13¹ dalimi iš Vyriausybės nutarimo perkeliamos kariūnams jų mokymosi užsienyje laikotarpiu taikytinos garantijos, jas peržiūrint ir iš dalies siejant su kitų tikrosios karo tarnybos karių garantijomis. 4.4. Įstatymo 31 straipsnio pakeitimu siekiama sąvoką „išleidimo į atsargą metai“ pakeisti į „išleidimo į atsargą amžius“. 4.5. Įstatymo 35 straipsnio pakeitimu siekiama tobulinti profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo tvarką, patikslinti vertinimo atvejus ir išplėsti vertinimo skalę.

Nustatoma, kad kariai turi būti vertinami kas 12 mėnesių, ir atsisakoma vertinimo atvejų, kurie, įvedus kasmetinį vertinimą, tampa nebeaktualūs. Įtraukiamas vertinimas „Puikiai“, kuris leis vadams /viršininkams išskirti karius, turinčius išskirtinių savybių ir gebėjimų. 4.6. Įstatymo 42 straipsnio pakeitimu siekiama gerinti išleistų į atsargą karių integraciją į darbo rinką, sudarant tinkamas sąlygas į atsargą besiruošiantiems išeiti profesinės karo tarnybos kariams persikvalifikuoti, įgyti kitą profesiją ar patobulinti turimą kvalifikaciją dar tarnybos metu. Siūloma papildyti Įstatymo 42 straipsnio 2 dalį 10 punktu nustatant, kad profesinės karo tarnybos kariai gali būti perkeliami į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą išleidžiamų į atsargą profesinės karo tarnybos karių integracijos į darbo rinką tikslu – likus 4 metams iki profesinės karo tarnybos kario išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą) profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu. Taip būtų sudaryta galimybė kariams persikvalifikuoti dar tarnaujant, nepatiriant laiko ir finansinių nuostolių.

Perkėlus karį į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, jam toliau būtų mokamas tarnybinis atlyginimas, taip pat kariui būtų apmokamos visos su profesiniu mokymu susijusios išlaidos (siūlomos Įstatymo 49 straipsnio pakeitimu) tais atvejais, kai šios išlaidos neapmokamos iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšų, jeigu karys dalyvauja užimtumo rėmimo priemonėse, organizuojamose Užimtumo tarnyboje vadovaujantis Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 730 „Dėl Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15² straipsnio 2 dalį“. 4.7. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalis tikslinama, numatant pareigą kariūnams, išsiųstiems mokytis užsienio karo mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose, grąžinti mokymosi išlaidas, jei iš minėtų įstaigų būtų pašalinti arba jas baigę atsisakytų sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį. 4.8. Įstatymo 49 straipsnio pakeitimu siekiama Įstatymo lygmeniu reglamentuoti profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo, mokymosi ir aprūpinimo sąlygas. Siekiama padengti išlaidas, susijusias su kario siuntimu į kursus, atsisakyti dienpinigių dydžio nustatymo, atsižvelgiant į kursų lygmenį ir karinių laipsnių grupes.

Nustatant dienpinigių dydį siūloma atsižvelgti į išlaikymo sąlygas, t. y. dienpinigių dydis turėtų priklausyti nuo to, ar kursų organizatoriai skiria kariui išmokas, skirtas pragyvenimui, ir į šių išmokų dydį. Siekiama numatyti galimybę skirti išmoką kariams, naudojantiems netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kai pateikiamas pakankamas tokio poreikio pagrindimas (informacija iš mokymo įstaigos, mokymo programa, kelionių maršrutai ir pan.). Siekiama kariams, kurie siunčiami mokytis ilgiau negu 6 mėnesius ir kai kursų organizatorius rekomenduoja atvykti su šeima, apmokėti šeimos narių kelionės ir draudimo išlaidas. Palyginus su galiojančiu teisiniu reguliavimu, atsisakyta dienpinigių dydžio nustatymo, atsižvelgiant į kursų lygmenį ir karinių laipsnių grupes, tačiau naujai įtrauktos nuostatos dėl valiutos keitimo išlaidų apmokėjimo, išmoka kariams, naudojantiems netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kario šeimos narių kelionės ir draudimo išlaidų apmokėjimas, kai jie vyksta kartu su kariu, kai karys siunčiamas į ilgalaikius kursus, nustatytas miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidų kompensavimas. Naujos garantijos įtrauktos siekiant kompensuoti KAS tikslais siunčiamų karių patiriamas išlaidas. 4.9. Įstatymo 50 straipsnio 6 dalies pakeitimu siekiama patikslinti atvejus, kada teisė dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis išleistam į atsargą kariui nesuteikiama, numatoma sąlyga būti ištarnavusiam KAS ne trumpiau kaip 4 metus. Siūloma nustatyti, kad šią teisę turėtų įgyti garbingai ir sąžiningai Lietuvos kariuomenėje bent 4 metus ištarnavę kariai, atsižvelgiant į sudaromos karo tarnybos sutarties laikotarpį.

Vadovaujantis Įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, kario savanorio sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, o 31 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais profesinės karo tarnybos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (praktikoje pirmoji profesinės karo tarnybos sutartis su kariu paprastai sudaroma 4 metų laikotarpiui). Taip pat būtų racionaliau naudojami KAS materialiniai ištekliai (karys pradėdamas tarnybą gauna keletą uniformos komplektų, todėl nesudėvėtos uniformos būtų toliau naudojamos KAS reikmėms, pvz., rengiant rezervo karius). 4.10. Įstatymo 54 straipsnio 2¹ dalies papildymu siekiama nustatyti aukštesnių laipsnių suteikimą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui tapus profesinės karo tarnybos kariu arba profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, šio straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybos laikotarpis aukštesniam laipsniui gauti yra skaičiuojamas perskaičiuojant ištarnautą laikotarpį ankstesnėje tarnyboje proporcingai pagal tam laipsniui nustatytas sąlygas. Šio straipsnio 5 dalies pakeitimu siūloma suteikti pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį kariui ištarnavus dalinio, junginio vadu dvejus metus. Junginio vado pavaduotojo (štabo viršininko) pareigų vykdymas neturėtų būti sąlyga pulkininko laipsniui suteikti. Šios nuostatos yra numatytos Karininkų karjeros koncepcijoje. Įstatymo pakeitimu bus didinama motyvacija eiti vadovaujamas pareigas, didės konkurencija skiriant į pareigas bei suteikiant karinius laipsnius, karininkai įgis daugiau patirties eidami vadovaujamas pareigas. 4.11.

4.11. Įstatymo 58 straipsnio pakeitimu siekiama užtikrinti, kad priedas už kvalifikacines kategorijas būtų mokamas ne už karinių specialybių priskyrimą ypatingųjų specialybių grupei, o už kursų metu įgytą kvalifikaciją, kuri leistų kariams profesionaliau atlikti nustatytas funkcijas ir keltų Lietuvos kariuomenės kovinę parengtį. Kariai, baigę kursus, įgauna daugiau žinių, praktinių įgūdžių, atsiranda didesnis pasitikėjimas savo vykdoma veikla, ugdomas kritinis mąstymas. Tokie kariai gali būti skiriami į aukštesnes pareigas. Priedas motyvuotų karius kandidatuoti ir sėkmingai baigti kursus, vėliau neieškoti geriau apmokamo darbo kitose organizacijose. Taip didės KAS konkurencingumas darbo rinkoje. Straipsnio pakeitimu karinių specialybių kariams siūloma vietoj esamų 3 kvalifikacinių kategorijų numatyti 5 kvalifikacines kategorijas. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – penkta. Specialiųjų karinių specialybių kariams numatyti 2 kvalifikacines kategorijas, nes jiems Įstatyme yra numatytos išlygos (išleidimo į atsargą amžius, karinio laipsnio suteikimas ir pan.) ir jie siunčiami į karjeros kursus tik išskirtiniais atvejais, kai vykdant funkcijas būtinos karinių operacijų planavimo žinios. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – antra. 4.12. Įstatymo 59 straipsnio 16 dalyje tikslinamas kariūnų atostogų trukmės reglamentavimas aptariant kariūnų, išsiųstų mokytis užsienio valstybėse, atostogas, siejant jas su užsienio karo mokymo įstaigų ar aukštųjų mokyklų švietimo programų vykdymu. 4.13. Įstatymo 60 straipsnio pakeitimu siekiama padidinti profesinės karo tarnybos patrauklumą, jos gebėjimą konkuruoti su profesijomis civilinėje srityje ir pritraukti į profesinę karo tarnybą daugiau specialistų (bei juos išlaikyti), kurių šiuo metu Lietuvoje ir KAS trūksta.

Atitinkamai siūloma patikslinti ir pareiginės algos apibrėžimą Įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nustatant, kad profesinės karo tarnybos pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai ir priemokos. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimu siūloma išplėsti karių, gaunančių priedą už atsakomybę, ratą, papildomai įtraukiami KAS mokymo įstaigų, taip pat kuopų ir joms prilygintų padalinių vadai, karinių vienetų vyriausieji puskarininkiai. Pareigybių, kurias einantiems kariams skiriami priedai už atsakomybę, skaičių siūloma didinti (kuopų vadai, vienetų vyriausieji puskarininkiai), siekiant atlyginti karių patiriamą stresą ir įtampą už išaugusią atsakomybę. Keičiant šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytus priedus, kurie nurodyti Įstatymo 2 priede, tikslinga juos diferencijuoti, atsižvelgiant į vykdomų veiklų specifiką ir sudėtingumą (pvz., šuoliai parašiutu gali būti vykdomi skirtinguose aukščiuose, nardymas skirtinguose gyliuose, kur vieni panėrus vykdys įprastinius gelbėjimo darbus, o kiti sprogmenų neutralizavimo darbus). Priedų dydžio ribų nustatymas leis kariuomenės vadui nustatyti konkrečius priedų dydžius, atsižvelgiant į vykdomos veiklos sudėtingumą, rizikingumą, dažnumą ar trukmę.

Atsižvelgiant į Įstatymo 58 straipsnio pakeitimą, siūloma tikslinti 60 straipsnio 4 dalies 3 punktą, skiriant karinių specialybių kariams 2,5 bazinio dydžio per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją, 2 bazinių dydžių per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją, 1,5 bazinio dydžio už 3 kvalifikacinę kategoriją, 1 bazinį dydį už 4 kvalifikacinę kategoriją ir 0,5 bazinio dydžio per mėnesį už penktą kvalifikacinę kategoriją, o specialiųjų karinių specialybių kariams 2 bazinių dydžių per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją ir 1 bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją. Siūloma papildyti Įstatymo 60 straipsnio 4 dalį 4 punktu, numatančiu, kad profesinės karo tarnybos kariams, turintiems Lietuvos Respublikoje trūkstamas profesijas, prie tarnybinio atlyginimo būtų mokama iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka, kurios mokėjimo tvarką nustatytų krašto apsaugos ministras. Siūloma nustatyti, kad trūkstamų profesijų sąrašą tvirtintų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (šiuo tikslu numatoma papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 1177 „Dėl Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašo patvirtinimo“). Šio straipsnio papildymu 8¹ dalimi (atsisakant 9 ir 11 dalyse nustatytų išmokų po pirmų 4 nepertraukiamos tarnybos metų ir taip jas pakeičiant nauja išmoka) siūloma nustatyti, kad profesinės karo tarnybos kariams bei kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams kas penkerius metus būtų mokama piniginė išmoka priklausomai nuo karių vertinimo rezultatų. Šia nuostata siekiama KAS išlaikyti patyrusius, gerai parengtus ir gerai vertinamus karius, kelti tokių karių motyvaciją, mažinti personalo kaitą ir užtikrinti kariuomenės vienetų parengties lygį.

Taip būtų išvengiama didelės personalo kaitos, kuri didina KAS išlaidas naujo personalo parengimui ir apsunkina kariniams vienetams nustatytos parengties išlaikymą. Šio straipsnio 10 dalyje siūloma keisti kariūnų vertinimo skalę (įtraukiamas vertinimas „Puikiai“), kuria vadovaujantis pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, mokama vienkartinė piniginė išmoka. 4.14. Įstatymo 61 straipsnio 2 dalies pakeitimu tikslinamas profesinės karo tarnybos karių tarnybos užsienyje apmokėjimas, priskiriant mokėjimą ir už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas. Kariams, kurie turės karinių specialybių kvalifikacinę kategoriją, priedas bus mokamas nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomos veiklos. Įstatymo 61 straipsnio 5 dalies ir 68 straipsnio 5 dalies pakeitimu tikslinamas sąvokos „šeimos nariai“ vartojimas Įstatyme, atsižvelgiant į siūlomą Įstatymo 49 straipsnio pakeitimą. Taip pat Įstatymo 68 straipsnio 8 dalies pakeitimu siūloma nustatyti, kad mirus kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, materialinė pašalpa skiriama vienam iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje. 4.15. Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalyje siūloma papildyti karių tarnybos apmokėjimą tarptautinėse operacijose, priskiriant ir priemoką Lietuvos Respublikoje trūkstamas profesijas turintiems profesinės karo tarnybos kariams, o šio straipsnio 5 dalyje siūloma keisti nustatytus kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, už tarnybos užsienyje specifiką kompensacijų dydžius (nuo 15 iki 30 kas mėnesį mokama bazinio dydžio kompensacija).

Šiuo pakeitimu siekiama, kad kariai gautų teisingą kompensaciją už patiriamą riziką, stresą ar pavojų gyvybei ir sveikatai. Tikimasi, kad įgyvendinus siūlymus bus keliama karių motyvacija tarnauti tarptautinėse operacijose, augs konkurencija tarp norinčių vykti. 4.16. Įstatymo 64 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti papildomą garantiją – iki 150 bazinių dydžių išmoką, kuri galėtų būtų mokama karo medicinos gydytojams, pasirašiusiems pirmąją profesinės karo tarnybos sutartį ir paskirtiems į karinius vienetus, esančius vietovėse, nutolusiose nuo trijų didžiausių Lietuvos miestų daugiau nei 30 kilometrų (atsižvelgiant į karinių vienetų geografinį išsidėstymą), kur trūksta gydytojų. Konkretų išmokos dydį, atsižvelgdamas į tose vietovėse trūkstamų specialybių gydytojams savivaldybių sprendimais nustatytas garantijas ir (ar) tų vietovių atstumą nuo trijų didžiausių Lietuvos miestų, taip pat išmokos skyrimo ir grąžinimo tvarką nustatytų krašto apsaugos ministras (siūloma nustatyti, kad išmoka turėtų būti grąžinta, jeigu karo medicinos gydytojas ištarnautų kariniame vienete, į kurį buvo paskirtas, mažiau nei 3 metus). Tikimasi, kad ši papildoma garantija padės pritraukti daugiau gydytojų į profesinę karo tarnybą atokesniuose šalies rajonuose ir geriau konkuruoti su savivaldybėmis, taikančiomis panašaus pobūdžio išmokas gydytojams. 4.17.

4.17. Keičiant Įstatymo 65 straipsnio 1 dalį siekiama nustatyti, kad iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų būtų ne tik organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, bet ir būtų teikiami vaistiniai preparatai bei medicinos pagalbos priemonės. Numatoma, kad vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo atvejus nustatys krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai (šiuo tikslu numatoma papildyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. V-815/V-980 „Dėl Sveikatinimo veiklos, organizuojamos ir vykdomos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, masto ir specialių reikalavimų aprašo patvirtinimo“). 4.18. Įstatymo 65¹ straipsnio pakeitimu siūloma patikslinti šio straipsnio 3 dalį, atsisakant joje nustatytą garantiją (neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių kompensavimą) sieti su kario neįgalumu arba liekamaisiais reiškiniais sveikatai, kad šia garantija galėtų pasinaudoti dar besigydantis karys, kol jo neįgalumas ar liekamieji reiškiniai sveikatai dar nėra nustatyti, o neįgaliesiems skirtų pagalbos priemonių prireikia jau gydymo metu.

Taip pat siūloma papildyti Įstatymo 65¹ straipsnį 4 dalimi, nustatančia, kad tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kuriems taikomos Įstatymo 67 straipsnio 6–12 dalyse nustatytos garantijos (t. y. kariai, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, ir dėl to tapus neįgaliais arba likus liekamųjų reiškinių sveikatai), iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų būtų kompensuojamos paslaugų, suteiktų kariui jo pasirinktos sveikatinimo veiklą vykdančios įstaigos, sporto veiklą vykdančios įstaigos, išlaidos, ne KAS psichologų, psichoterapeutų ir psichiatrų suteiktų paslaugų, įskaitant ir šių paslaugų, suteiktų kario sutuoktiniui, sugyventiniui, partneriui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), vaikui (įvaikiui), išlaikytiniui, kurio globėju ar rūpintoju yra paskirtas karys, išlaidos, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo, priežiūros, remonto ir nuomos išlaidos, kario ir jį lydinčio asmens kelionių į Lietuvoje ar užsienio valstybėje organizuojamus sporto ir kitus renginius, skirtus sveikatos sutrikimų turinčių asmenų socializacijai stiprinti, sveikai gyvensenai skatinti, taip pat su šiomis kelionėmis susijusios apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos, maisto papildų įsigijimo išlaidos. Taip pat siūloma nustatyti, kad bendra Įstatymo 65¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų išlaidų suma, skiriama vienam kariui, negalėtų viršyti 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių per metus.

Tikimasi, kad visos šios priemonės reikšmingai prisidėtų gerinant karių sveikatos grąžinimą ir psichologinę savijautą po traumų ar kitų sveikatos sutrikimų, ypač karių, patyrusių sunkius ar apysunkius sveikatos sutrikimus, kai reikalinga visapusė socialinę integraciją gerinanti pagalba. 4.19. Įstatymo 1 priedo pakeitimais siūloma 2022–2025 m. laikotarpiu nustatyti nuoseklų profesinės karo tarnybos karių tarnybinio atlyginimo didinimą. Atsižvelgiant į tai, kad 2020–2021 m. buvo stebimas spartus darbo užmokesčio augimo tempas (remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje pateikta informacija, vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis (augimas) 2020 m. buvo 10,2 proc., o 2021 m. – 9,8 proc.), siūlomas tarnybinio atlyginimo koeficientų didinimas siejamas su Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiais bei siekiu užtikrinti orų ir šalies darbo rinkoje konkurencingą karių atlyginimą, kurio augimas leistų suderinti karių atlyginimą su šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo tendencijomis. Įvertinus 2022 m. ekonominės situacijos pokyčius, taip pat Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų prognozuojamą ekonomiją dėl sulėtėjusio karių priėmimo į profesinę karo tarnybą, siūloma nuo 2022 m. lapkričio 1 d. karių tarnybinių atlyginimų koeficientus didinti 8 proc., o 2024 ir 2025 m. atitinkamai dar po 5,5 proc. Toks nuoseklus profesinės karo tarnybos karių tarnybinio atlyginimo augimas leistų didinti karių motyvaciją, profesinės karo tarnybos patrauklumą ir pritraukti naują bei profesinėje karo tarnyboje išlaikyti esamą personalą. 4.20.

4.20. Įstatymo pakeitimu siekiama praplėsti 2 priede numatytų pareigų, susijusių su ypatinga specifika bei kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės ar kyla rizika sveikatai, sąrašą. Reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją valstybėje, taip pat išaugusį poreikį teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, atsiranda papildomų veiklų (pagalba stiprinant valstybės sienos apsaugą, gesinant gaisrus, vykdant užduotis užterštuose ar užtvindytuose rajonuose ir pan.). Kad kariai būtų tinkamai įvertinti už vykdomas veiklas, kur kyla rizika sveikatai ar gyvybei, būtina tokių užduočių sąrašą tikslinti. Įstatymo pakeitimu taip pat siūloma profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomų pareigų, susijusių su ypatinga specifika, sąraše nustatyti naujus koeficientų dydžius nuo 0,5 iki 3,5. Užduotims (atskirai išskiriami priedai kariams, budintiems greitojo reagavimo pajėgose, ir pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms teikiantiems kariams, kurie šiuo metu skiriami kariams kaip už dalyvavimą lauko pratybose kareiviniu režimu), kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, siūloma praplėsti koeficientų dydžius nuo 1 iki 3. 4.21. Įstatymo 3 priede nustatomi profesinės karo tarnybos kariams bei kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams kas penkerius tarnybos metus mokamos piniginės išmokos, priklausančios nuo karių vertinimo rezultatų, dydžiai. Išmokos dydis priklausytų nuo 2 kriterijų: ištarnautų tarnybos metų pagal profesinės kario tarnybos arba kario savanorio ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutartį ir kario tarnybos įvertinimo per paskutinius penkerius metus vidurkio. 5.

5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su subsidijų, dotacijų, kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamo Įstatymo projekto įgyvendinimas nenumato įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti ar keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11.

11Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Turės būti pakeisti /priimti įgyvendinamieji šie teisės aktai:

1Vyriausybės:

1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 32 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. liepos 1 d. 1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1177 „Dėl Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. liepos 1 d. 1.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 896 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Maksimalių gyvenamosios patalpos nuomos ir kompensuotinų persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) išlaidų dydžių patvirtinimo ir persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) išlaidų apmokėjimo tvarkos nustatymo“ pakeitimas – iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 288 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi laikotarpiu sąlygų aprašo patvirtinimo“ pripažinimas netekusiu galios – iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 2. Krašto apsaugos ministro: 2.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr.

V-1293 „Dėl Sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo ir prevencinės reabilitacijos paslaugų organizavimo ir teikimo Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centre tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. liepos 1 d. 2.2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V-1605 „Dėl Tarnybinio atlyginimo priedų už pareigas, susijusias su ypatinga specifika, mokėjimo ir ypatingų karinių specialybių, kurių specialistams gali būti suteikiamos kvalifikacinės kategorijos, sąrašo ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. liepos 1 d. 2.3. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. V-627 „Dėl Premijų ir piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. liepos 1 d. 2.4. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. V-963 „Dėl Skatinimo ir apdovanojimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. liepos 1 d. 2.5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. V-563 „Dėl Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimas –iki 2022 m. liepos 1 d. 2.6. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-738 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. liepos 1 d. 2.7. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr.

V-803 „Dėl Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, užsienio valstybėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo, pritaikymo kario poreikiams ir priežiūros išlaidų apmokėjimo ir neįgaliesiems skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimo, pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas –iki 2022 m. liepos 1 d. 2.8. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. V-93 „Dėl Kariams užsienyje suteiktų gydymo paslaugų, kelionės, lydinčio asmens kelionės ir apgyvendinimo, ortopedijos priemonių įsigijimo ir priežiūros išlaidų apmokėjimo, taip pat priemonių neįgaliesiems įsigijimo, priežiūros ir remonto išlaidų kompensavimo nagrinėjimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. liepos 1 d. 2.9. Parengtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymas dėl priemokos dydžio ir skyrimo tvarkos nustatymo – iki 2022 m. liepos 1 d. 2.10. Parengtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymas dėl išmokos karo medicinos gydytojams, pasirašiusiems pirmąją profesinės karo tarnybos sutartį, skyrimo, mokėjimo ir grąžinimo tvarkos nustatymo – iki 2022 m. liepos 1 d. 2.11. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. V-737 „Dėl Krašto apsaugos sistemos karinių specialybių sąrašo ir karinių specialybių aprašymų tvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 2.12. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. V- 1245 „Dėl mokymosi sutarčių formų patvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 2.13.

2.13. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. V-383 „Dėl Karių, pasiųstų stažuotis ar mokytis, dienpinigių dydžio nustatymo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 2.14. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. V-782 „Dėl Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo patvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 2.15. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. V-739 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių atrankos profesiniam parengimui, kvalifikacijai tobulinti ar mokytis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 3. Sveikatos apsaugos ministro kartu su krašto apsaugos ministru: 3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. V-815/V-980 „Dėl Sveikatinimo veiklos, organizuojamos ir vykdomos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, masto ir specialių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimas – iki 2022 m. liepos 1 d. 4. Lietuvos kariuomenės vado: 4.1. Parengtas Lietuvos kariuomenės vado įsakymas dėl profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pareigas, susijusias su ypatinga specifika, priedo dydžių ir skyrimo tvarkos nustatymo – iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai 2022 m. bus įgyvendinami iš bendrųjų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Pakeitimams įgyvendinti 2022 m. gali prireikti apie 15,2 mln. eurų, iš jų:

• dėl karių profesinio parengimo, kvalifikacijos ir mokymosi sąlygų tobulinimo (20 straipsnio 13¹ dalies, 49 straipsnio pakeitimai) – apie 0,2 mln. eurų;
• dėl profesinės karo tarnybos kariams skiriamų priedų ir priemokų sistemos tobulinimo (60 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimai) – apie 9,8 mln. eurų;
• dėl profesinės karo tarnybos karių, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, apmokėjimo tobulinimo (61 straipsnio pakeitimai) – apie 0,9 mln. eurų;
• dėl įsikūrimo išmokos karo gydytojams nustatymo (64 straipsnio pakeitimai) – apie 0,1 mln. eurų;
• dėl Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su kariais, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybos pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, įgyvendinimo (65¹ straipsnio pakeitimai) – apie 0,1 mln. eurų;
• dėl tarnybinio atlyginimo koeficientų didinimo 8 proc. nuo 2022 m. lapkričio 1 d. (1 priedo pakeitimai) – apie 4,1 mln. eurų. Tarnybinio atlyginimo koeficientų padidinimas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. atitinkamai 2023 m. gali pareikalauti apie 24,4 mln. eurų. Be nurodytų garantijų, kurios bus atitinkamai tęsiamos vėlesniais metais, 2024–2025 metais planuojama nuosekliai didinti karių tarnybinio atlyginimo koeficientus bei nuo 2024 m. pradėti mokėti piniginę išmoką už kiekvieną penkerių metų profesinės karo tarnybos laikotarpį:
• nuo 2024 m. Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų įgyvendinimas gali pareikalauti apie 26,0 mln. eurų, iš jų: tarnybinio atlyginimo koeficientams didinti 5,5 proc. – apie 18,8 mln. eurų bei piniginėms išmokoms (60 straipsnio 9 dalies pakeitimai) – apie 7,2 mln. eurų;
• nuo 2025 m.

Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų įgyvendinimas gali pareikalauti apie 20,6 mln. eurų tarnybinio atlyginimo koeficientams didinti 5,5 proc. Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų įgyvendinimo poveikis KAS asignavimams priklausys nuo gavėjų skaičiaus, garantijų taikymo apimčių ir karių tarnybos sąlygų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Karo medicinos gydytojai“, „priemokos“, „išmokos karo medicinos gydytojams“, „sužeistų karių socialinė integracija“, „atsargos karių socialinė integracija“, „karinė specialybė“, „specialioji karinė specialybė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teisės departamento išvada

2022-05-27 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO

IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

2022-06-02 Nr. XIVP–1744 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Pažymėtina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo

įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta „krašto apsaugos sistemos mokymo įstaigos“ sąvoka nei projekto, nei keičiamo įstatymo tekste daugiau nėra vartojama. Pažymėtina, kad tos Lietuvos ar užsienio valstybių švietimo įstaigos, kurias baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis, vadinamos karo mokymo įstaigomis (įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė tikslintina. 2. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio

5 dalyje siūloma nustatyti, kad mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu

kariams, kai, atsižvelgiant į atstumą tarp apgyvendinimo ir mokymosi vietų ir nesant galimybės naudotis priimančiosios šalies transportavimo paslaugomis, būtina naudoti netarnybinį automobilį, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti skiriama 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydžio mėnesinė išmoka. Manytina, kad įstatyminės materialinio karių aprūpinimo garantijos turėtų būti formuluojamos aiškiai ir nedviprasmiškai, nepaliekant galimybės minėtus klausimus spręsti remiantis kažkokiais subjektyviais ministro ar kitų įgaliotų asmenų sprendimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nustatyti objektyvius kriterijus, kuriems esant išmoka netarnybinio automobilio naudojimui kariui skiriama, arba neskiriama.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje numatytam galimam asmeninio krovinio gabenimo, registruoto bagažo ir bagažo viršsvorio, bagažo saugojimo išlaidų apmokėjimui. 3. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio

6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Profesinio parengimo, kvalifikacijos

tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse programose numatytų ilgesnių kaip savaitės trukmės atostogų metu, taip pat atsiradus svarbioms šeiminėms aplinkybėms (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio (sugyventinio), išlaikytinių sunki liga ar mirtis, vaiko (vaikų) gimimas (toliau kartu – svarbios šeiminės aplinkybės)) profesinės karo tarnybos kariams jų prašymu suteikiamos atitinkamos trukmės atostogos <...>” (išskirta – mūsų). Aptariama nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma. Pagal teikiama redakciją išeitų, kad atostogų metu suteikiamos kitos (atitinkamos trukmės) atostogos. Nelabai aišku, kaip atostogų metu būtų suteikiamos atostogos ir ką turėtų atitikti jų trukmė, todėl projekto redakcija tikslintina pašalinant neaiškumus. Antra. Formuluotėje „(tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio (sugyventinio), išlaikytinių sunki liga ar mirtis, vaiko (vaikų) gimimas (toliau kartu – svarbios šeiminės aplinkybės))“ atsisakytina po žodžio „toliau“ atsisakytina žodžio „kartu“, nes pagal projektu teikiamą redakciją išeitų, kad svarbiomis šeiminėmis aplinkybėmis laikytina tik tokia situacija, kai atsiranda visi išvardyti juridiniai faktai. Kažin, ar toks yra teikiamo reguliavimo tikslas. 4.

4. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio

6 dalies formuluotėje „(sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu

jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki

20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra

sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečiams išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, kitiems išlaikytiniems asmenims, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai))” po žodžio „toliau“ atsisakytina žodžio „kartu“, nes kažin, ar realu, kad kario šeimoje būtų visi čia išvardyti asmenys, o ne kurie nors iš išvardytųjų. 5. Nėra aišku, kodėl projekto 17 straipsnyje nėra išdėstytos visos keičiamos keičiamo įstatymo 60 straipsnio nuostatos, kurių įsigaliojimas numatytas 2022 m. liepos 1 d., o tik dalis jų. Tuo tarpu kitos keičiamos 60 straipsnio nuostatos, kurių įsigaliojimas taip pat numatytas būtent 2022 m. liepos 1 d., kažkodėl įtvirtintas jau projekto 18 straipsnyje, kurio tik dviejų dalių (2 ir 5) įsigaliojimas numatytas vėliau, t.y. 2022 m. rugsėjo

1 d. Manytina, kad projekto 17 straipsnyje turėtų būti išdėstytos visos keičiamo

įstatymo 60 straipsnio nuostatos, kurių įsigaliojimas numatytas 2022 m. liepos

1 d., o projekto 18 straipsnyje – tik tos 60 straipsnio nuostatos, kurių

įsigaliojimas numatytas 2022 m. rugsėjo 1 d. 6.

6. Projekto 18 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 60

straipsnio 12 dalyje turėtų būti išbraukta nuoroda į šio straipsnio 8¹ dalį, nes ši dalis įsigalios tik 2024 m. sausio 1 d. (kai įsigalios projekto 19 straipsnis). 7. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje yra išdėstytos ne kumuliatyvios, o alternatyvios sąlygos, kurioms esant teisė nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama, prieš žodžius „kurių pažymėjimuose“ įrašytini žodžiai „taip pat kariams“. 8. Projekto 29 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedo trečios eilutės (kurioje išdėstyti 1.2-1.10 papunkčiai) stulpelio

„Koeficientai“ turinį siūlome dėstyti kitaip, nes dabartinė jo struktūra ir

formuluotė suponuoja, kad koeficientai „1-2“ taikomi tik skrydžiams orlaivio įgulos sudėtyje, tuo tarpu kokie koeficientai taikomi kituose papunkčiuose nurodytoms kario pareigoms, nėra aišku. Analogiško turinio pastaba taikytina ir ketvirtos bei septintoms priedo eilutėms. 9. Projekto 31 straipsnio 1 dalies, nustatančios tam tikrų įstatymo struktūrinių dalių vėlesnį įsigaliojimą, formuluotė teisės technikos požiūriu yra netiksli (ši dalis turėtų būti dėstoma taip, kaip numatyta projekto lyginamajame variante). 10. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 31 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „ir mokamas vidutinis atlyginimas“ įrašytini žodžiai „o visą likusį profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpį mokamas jų vidutinis atlyginimas“. 11. Derinant projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 31 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį

„išmoka“ įrašytinas žodis „vienkartinė“, o prieš vietoj skaičiaus ir žodžio „4

metų tarnybos“ – žodžiai „pirmų ketverių nepertraukiamos tarnybos metų“. 12.

12. Nėra aiškus projekto 31 straipsnio 10 dalies

nuostatos, numatančios, kad įstatymo 60 straipsnio 8¹ dalyje nustatyta išmoka mokama kariams tada, kai jie po šio įstatymo 19 straipsnio įsigaliojimo ištarnauja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 priede nustatytą laikotarpį išmokai gauti, santykis su kita šios dalies nuostata, numatančia, kad, vis dėlto, į šį laikotarpį įskaitomas visas kario tarnybos laikotarpis. Todėl vertinant šias nuostatas tarpusavyje nėra aišku, ar visą įstatymo 3 priede nustatytą laikotarpį išmokai gauti jis turi būti ištarnavęs po įstatymo įsigaliojimo, ar, vis dėlto, į įstatymo 3 priede nustatytą laikotarpį įskaitomas visas jo kario tarnybos laikas, o išmoka skiriama tada, kai jis priede nurodytus ištaranavimo laikotarpius tik pasiekia po įstatymo įsigaliojimo. Beje, tokiu atveju reikėtų atskleisti kaip būtų apskaičiuojama ši išmoka, jeigu, pvz., keli metai po įstatymo įsigaliojimo kario tarnybos ištarnautas laikotarpis būtų 20 metų, tačiau per paskutinius penkerius paeiliui einančius metus jis nebūtų buvęs vertintas. 13. Manytina, kad projekto 31 straipsnio 10 dalyje turi būti pateikta dispozityvinė nuoroda ne į šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 7 dalis, o į šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 6 dalis, nes būtent šiomis dalimis pripažįstamos netekusiomis galios Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 9 ir 11 dalys. 14. Projekto 31 straipsnio 11 dalis dėstytina taip: „11. Kariams, pradėjusiems tarnybą tarptautinėje operacijoje iki šio įstatymo 21 straipsnio įsigaliojimo, kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką nuo šio įstatymo 21 straipsnio įsigaliojimo yra perskaičiuojama pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61¹ straipsnio 5 dalyje nustatytus dydžius“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E.

Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2022-06-20 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO

IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

2022-06-23 Nr. XIVP–1744(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Nėra aišku, kodėl projekto 19 straipsnyje nėra išdėstytos visos keičiamos keičiamo įstatymo 60 straipsnio nuostatos, kurių įsigaliojimas numatytas 2023 m. sausio 1 d., o tik dalis jų. Tuo tarpu kitos keičiamos 60 straipsnio nuostatos, kurių įsigaliojimas taip pat numatytas būtent 2023 m. sausio

1 d., kažkodėl įtvirtintos projekto 18 straipsnyje, kurio tik dviejų dalių (2

ir 4) įsigaliojimas numatytas anksčiau, t.y. 2022 m. rugsėjo 1 d. Manytina, kad projekto 18 straipsnyje turėtų būti išdėstytos tik tos keičiamo įstatymo 60 straipsnio nuostatos, kurių įsigaliojimas numatytas 2022 m. rugsėjo 1 d., o projekto 19 straipsnyje – visos 60 straipsnio nuostatos, kurių įsigaliojimas numatytas 2023 m. sausio 1 d. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2022-06-20 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

paGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO

NR. VIII-723 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1744

2022-06-15 104-P-58

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Dainius Kreivys, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, lienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestiniai:

Viceministras Žilvinas Tomkus, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Linas Kubilius, LK Gynybos štabo viršininko pavaduotojas planavimui jūrų kpt. Renius Pleškys, Pulkininkų asociacijos pirmininkas ats. plk. Vaidotas Malinionis, Pulkininkų asociacijos atstovas ats. plk. Romas Žibas, SKAT Alytaus rinktinės vadas ats. plk. Arūnas Dudavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-02²

1Pažymėtina,

kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta „krašto apsaugos sistemos mokymo įstaigos“ sąvoka nei projekto, nei keičiamo įstatymo tekste daugiau nėra vartojama. Pažymėtina, kad tos Lietuvos ar užsienio valstybių švietimo įstaigos, kurias baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis, vadinamos karo mokymo įstaigomis (įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė tikslintina.

Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad karių kvalifikacijos kėlimas organizuojamas ne tik karo mokymo įstaigose, bet ir kitose švietimo įstaigos statuso neturinčiose krašto apsaugos sistemos institucijose, tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsnį išdėstyti ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų (išskyrus Krašto apsaugos ministeriją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją) nuostatus ir karinių specialybių sąrašą, kartu nustato, kurios iš specialybių laikomos specialiosiomis karinėmis specialybėmis, kurioms reikalinga aukštojo mokslo ar profesinė kvalifikacija įgyjama ne krašto apsaugos sistemos mokymo įstaigose institucijose (toliau

• specialiosios karinės specialybės), taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų administracijų struktūrą ir pareigybių sąrašus, Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių skaičių;“. 2. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2022-06-02¹⁰

2. Projekto

10 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad

mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu kariams, kai, atsižvelgiant į atstumą tarp apgyvendinimo ir mokymosi vietų ir nesant galimybės naudotis priimančiosios šalies transportavimo paslaugomis, būtina naudoti netarnybinį automobilį, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti skiriama 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydžio mėnesinė išmoka.

Manytina, kad įstatyminės materialinio karių aprūpinimo garantijos turėtų būti formuluojamos aiškiai ir nedviprasmiškai, nepaliekant galimybės minėtus klausimus spręsti remiantis kažkokiais subjektyviais ministro ar kitų įgaliotų asmenų sprendimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nustatyti objektyvius kriterijus, kuriems esant išmoka netarnybinio automobilio naudojimui kariui skiriama, arba neskiriama. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje numatytam galimam asmeninio krovinio gabenimo, registruoto bagažo ir bagažo viršsvorio, bagažo saugojimo išlaidų apmokėjimui. Pritarti Pakeisti Projekto 10 straipsnio 5 dalį ir ją dalį išdėstyti taip: „5.

Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu mokami dienpinigiai ir apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kai nėra galimybės aprūpinti gyvenamuoju plotu, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos, kelionės (transporto, įskaitant vykimą tarnybiniu, asmeniniu arba išnuomotu transportu) į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą (vietas) ir iš jos (jų) išlaidos ir užsienio valstybių teritorijose mokymo reikmėms, apmokamos dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo, įskaitant vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, kelionės bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą (toliau kartu – kelionės draudimas), taip pat ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, neviršijant 0,16 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis) per mėnesį, miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidos.

Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu mokami dienpinigiai ir apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kai nėra galimybės aprūpinti gyvenamuoju plotu, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos, kelionės (transporto, įskaitant vykimą tarnybiniu, asmeniniu arba išnuomotu transportu) į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą (vietas) ir iš jos (jų) išlaidos ir užsienio valstybių teritorijose mokymo reikmėms, apmokamos dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo, įskaitant vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, kelionės bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą (toliau kartu – kelionės draudimas), taip pat ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, neviršijant 0,16 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis) per mėnesį, miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidos. Profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kai, atsižvelgiant į atstumą tarp apgyvendinimo ir mokymosi vietų ir nesant galimybės naudotis priimančiosios šalies transportavimo paslaugomis, būtina naudoti netarnybinį automobilį, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti skiriama 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydžio mėnesinė išmoka.“ Pakeisti Projekto 10 straipsnio 8 dalį ir ją dalį išdėstyti taip: „8.

Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams apmokamas su šio straipsnio 5–7 dalyse nurodytomis išlaidomis susijęs komisinis atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnyje, registracijos į reisą, taip pat, atsižvelgiant į buvimo užsienyje trukmę ir nustatytą aprangos ir ekipuotės poreikį, gali būti apmokamos asmeninio krovinio gabenimo arba registruoto bagažo ir bagažo viršsvorio, bagažo saugojimo išlaidos.“

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-02¹⁰

3. Projekto

10 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad

„Profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio

valstybėse programose numatytų ilgesnių kaip savaitės trukmės atostogų metu, taip pat atsiradus svarbioms šeiminėms aplinkybėms (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio (sugyventinio), išlaikytinių sunki liga ar mirtis, vaiko (vaikų) gimimas (toliau kartu – svarbios šeiminės aplinkybės)) profesinės karo tarnybos kariams jų prašymu suteikiamos atitinkamos trukmės atostogos <...>” (išskirta – mūsų). Aptariama nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma.

Pirma. Pagal teikiama redakciją išeitų, kad atostogų metu suteikiamos kitos (atitinkamos trukmės) atostogos. Nelabai aišku, kaip atostogų metu būtų suteikiamos atostogos ir ką turėtų atitikti jų trukmė, todėl projekto redakcija tikslintina pašalinant neaiškumus. Antra. Formuluotėje „(tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio (sugyventinio), išlaikytinių sunki liga ar mirtis, vaiko (vaikų) gimimas (toliau kartu – svarbios šeiminės aplinkybės))“ atsisakytina po žodžio „toliau“ atsisakytina žodžio „kartu“, nes pagal projektu teikiamą redakciją išeitų, kad svarbiomis šeiminėmis aplinkybėmis laikytina tik tokia situacija, kai atsiranda visi išvardyti juridiniai faktai. Kažin, ar toks yra teikiamo reguliavimo tikslas. Pritarti Pakeisti Projekto 10 straipsnio 6 ir 7 dalis ir jas išdėstyti taip:

„6. Profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio

valstybėse programose numatytų ilgesnių kaip savaitės trukmės atostogų metu, taip pat atsiradus svarbioms šeiminėms aplinkybėms (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio (sugyventinio), išlaikytinių sunki liga ar mirtis, vaiko (vaikų) gimimas (toliau kartu – svarbios šeiminės aplinkybės)) profesinės karo tarnybos kariams jų prašymu suteikiamos atitinkamos trukmės atostogos profesinės karo tarnybos kariams jų prašymu suteikus atostogas, kai atsiranda svarbių šeiminių aplinkybių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio (sugyventinio), išlaikytinių sunki liga ar mirtis, vaiko (vaikų) gimimas (toliau– svarbios šeiminės aplinkybės)) apmokamos kelionės bei kelionės draudimo išlaidos į Lietuvos Respubliką ir atgal atostogų laikotarpiu.

Kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai dėl svarbių šeiminių aplinkybių gali būti atšaukiami iš profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse ir jiems apmokamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal bei kelionės draudimo išlaidos. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už dienas, išbūtas Lietuvos Respublikoje, dienpinigiai nemokami. 7.

7. Profesinės

karo tarnybos kariams, kurių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpis ilgesnis negu 6 mėnesiai ir jei užsienio mokymo įstaigos rekomenduoja šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečiams išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, kitiems išlaikytiniems asmenims, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu– šeimos nariai)) vykti kartu, profesinės karo tarnybos karių prašymu apmokamos jų šeimos narių kelionės bei kelionės draudimo išlaidos. Kartu su profesinės karo tarnybos kariu neišvykusiems šeimos nariams profesinės karo tarnybos kario prašymu apmokamos jų vienos kelionės pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką ir kelionės draudimo išlaidos, jeigu profesinės karo tarnybos karys mokosi ilgiau negu 6 mėnesius, bet ne ilgiau negu 18 mėnesių, taip pat apmokamos jų dviejų kelionių pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką ir kelionės draudimo išlaidos, jeigu profesinės karo tarnybos karys mokosi ilgiau negu 18 mėnesių.“

4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-02¹⁰ 4.

Projekto

10 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies formuluotėje

„(sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu jie nėra

emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečiams išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, kitiems išlaikytiniems asmenims, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai))” po žodžio „toliau“ atsisakytina žodžio „kartu“, nes kažin, ar realu, kad kario šeimoje būtų visi čia išvardyti asmenys, o ne kurie nors iš išvardytųjų. Pritarti

5. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-02¹⁷

5. Nėra

aišku, kodėl projekto 17 straipsnyje nėra išdėstytos visos keičiamos keičiamo įstatymo 60 straipsnio nuostatos, kurių įsigaliojimas numatytas 2022 m. liepos 1 d., o tik dalis jų. Tuo tarpu kitos keičiamos 60 straipsnio nuostatos, kurių įsigaliojimas taip pat numatytas būtent 2022 m. liepos 1 d., kažkodėl įtvirtintas jau projekto 18 straipsnyje, kurio tik dviejų dalių (2 ir 5) įsigaliojimas numatytas vėliau, t.y. 2022 m. rugsėjo 1 d.

2022 m. rugsėjo 1 d. Manytina, kad

projekto 17 straipsnyje turėtų būti išdėstytos visos keičiamo įstatymo 60 straipsnio nuostatos, kurių įsigaliojimas numatytas 2022 m. liepos 1 d., o projekto 18 straipsnyje – tik tos 60 straipsnio nuostatos, kurių įsigaliojimas numatytas 2022 m. rugsėjo 1 d. Pritarti Pakeisti Projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Profesinės karo tarnybos karių

pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai ir priemokos. Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš bazinio dydžio. Kai tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas 3 metus. Pasibaigus pirmam 3 metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio. Jeigu profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis už kariui taikytą tarnybinį atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariui paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas, kol jis susilygina su už aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu.“

2. Papildyti 60 straipsnio 4

dalį 4 punktu: „4) iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka per mėnesį, trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šios priemokos dydžius ir skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesijų trūkumą krašto apsaugos sistemos institucijose ir (ar) tarnybos vietovę.“

3Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6.

Profesinės karo tarnybos kariams gali būti skiriamos premijos už pavyzdingą tarnybą, jeigu kario tarnyba vertinama puikiai – vieno tarnybinio atlyginimo dydžio, labai gerai – 0,5 tarnybinio atlyginimo dydžio.“

4Pakeisti 60 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Krašto apsaugos ministras už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje gali apdovanoti

karius iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio premijomis ar vardinėmis dovanomis.“

5Pripažinti netekusia galios 60 straipsnio 9 dalį. 6. Pripažinti netekusia galios 60 straipsnio 11 dalį. 7. Pakeisti 60 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 5, 6, 8, ir 10 dalyse,

mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos, numatytos šio straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse, mokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.“

8Pakeisti 60 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Išmoka, numatyta šio straipsnio 10 dalyje, išmokama per 30 kalendorinių dienų po teisės į šią išmoką įgijimo.“

6. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-02¹⁸

7

6. Projekto

18 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 60 straipsnio 12 dalyje turėtų būti

išbraukta nuoroda į šio straipsnio 8¹ dalį, nes ši dalis įsigalios tik 2024 m. sausio 1 d. (kai įsigalios projekto 19 straipsnis). Pritarti

7. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-02¹¹

7. Siekiant

teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje yra išdėstytos ne kumuliatyvios, o alternatyvios sąlygos, kurioms esant teisė nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama, prieš žodžius „kurių pažymėjimuose“ įrašytini žodžiai „taip pat kariams“. Pritarti

8. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-02²⁹ 8.

Projekto

29 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedo trečios eilutės (kurioje išdėstyti

1.2-1.10 papunkčiai) stulpelio „Koeficientai“ turinį siūlome dėstyti kitaip, nes dabartinė jo struktūra ir formuluotė suponuoja, kad koeficientai „1-2“ taikomi tik skrydžiams orlaivio įgulos sudėtyje, tuo tarpu kokie koeficientai taikomi kituose papunkčiuose nurodytoms kario pareigoms, nėra aišku. Analogiško turinio pastaba taikytina ir ketvirtos bei septintoms priedo eilutėms. Pritarti

• 9. +

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-02

9. Projekto

31 straipsnio 1 dalies, nustatančios tam tikrų įstatymo struktūrinių dalių

vėlesnį įsigaliojimą, formuluotė teisės technikos požiūriu yra netiksli (ši dalis turėtų būti dėstoma taip, kaip numatyta projekto lyginamajame variante). Pritarti

10. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-02³¹

7

10. Siekiant

teisinio aiškumo, projekto 31 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „ir mokamas vidutinis atlyginimas“ įrašytini žodžiai „o visą likusį profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpį mokamas jų vidutinis atlyginimas“. Pritarti

11. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-02³¹

9

11. Derinant

projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 31 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „išmoka“ įrašytinas žodis „vienkartinė“, o prieš vietoj skaičiaus ir žodžio „4 metų tarnybos“ – žodžiai „pirmų ketverių nepertraukiamos tarnybos metų“. Pritarti Pakeisti Projekto 32 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.

Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ar kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, priimtiems į tarnybą iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 9 ir

11 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė išmoka pagal apskaičiuotą šių

karių pirmų ketverių nepertraukiamos 4 metų tarnybos metų vertinimo vidurkį, kuris apskaičiuojamas taikant penkių balų sistemą: kai kariai buvo įvertinti puikiai – 5 balai, labai gerai – 4 balai, gerai – 3 balai, patenkinamai – 2 balai, nepatenkinamai – 1 balas. Apskaičiuoto tarnybos vertinimo vidurkio reikšmė apvalinama iki sveiko skaičiaus pagal aritmetinę skaičių apvalinimo taisyklę: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens pridedamas 1, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo paliekamas nepakeistas. Jei kariai buvo įvertinti 4 balų sistemoje, jų vertinimo rezultatai balais prilyginami taip: labai gerai – 5 balai, gerai –

4 balai, patenkinamai – 3 balai, nepatenkinamai – 1 balas. Jei įvertinimo

vidurkis yra 5 – mokama išmoka kaip už įvertinimą labai gerai, jei įvertinimo vidurkis 4 – kaip už įvertinimą gerai, jei įvertinimo vidurkis 3 – kaip už įvertinimą patenkinamai.“

12. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-02³¹

10

12. Nėra

aiškus projekto 31 straipsnio 10 dalies nuostatos, numatančios, kad įstatymo

60 straipsnio 8¹ dalyje nustatyta išmoka mokama kariams tada, kai

jie po šio įstatymo 19 straipsnio įsigaliojimo ištarnauja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 priede nustatytą laikotarpį išmokai gauti, santykis su kita šios dalies nuostata, numatančia, kad, vis dėlto, į šį laikotarpį įskaitomas visas kario tarnybos laikotarpis.

Todėl vertinant šias nuostatas tarpusavyje nėra aišku, ar visą įstatymo 3 priede nustatytą laikotarpį išmokai gauti jis turi būti ištarnavęs po įstatymo įsigaliojimo, ar, vis dėlto, į įstatymo 3 priede nustatytą laikotarpį įskaitomas visas jo kario tarnybos laikas, o išmoka skiriama tada, kai jis priede nurodytus ištaranavimo laikotarpius tik pasiekia po įstatymo įsigaliojimo. Beje, tokiu atveju reikėtų atskleisti kaip būtų apskaičiuojama ši išmoka, jeigu, pvz., keli metai po įstatymo įsigaliojimo kario tarnybos ištarnautas laikotarpis būtų 20 metų, tačiau per paskutinius penkerius paeiliui einančius metus jis nebūtų buvęs vertintas. Pritarti Pakeisti Projekto 32 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi pildomoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 8¹ dalyje nustatyta išmoka mokama kariams tada, kai jie po šio įstatymo 19 straipsnio įsigaliojimo ištarnauja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 priede nustatytą laikotarpį išmokai gauti (į šį laikotarpį įskaitomas visas kario tarnybos laikotarpis, tačiau išmoka mokama tik suėjus būsimam Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 priede nustatytam laikotarpiui).

Kariams, kuriems buvo skirta išmoka, nustatyta iki šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 7 6 dalių įsigaliojimo galiojusiose Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 9 ir 11 dalyse, išmoka už pirmus 5 tarnybos metus nemokama ir pirma išmoka jiems skiriama ištarnavus 10 metų.“

13. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-02³¹

10 13. Manytina, kad projekto 31 straipsnio 10 dalyje turi būti pateikta dispozityvinė nuoroda ne į šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 7 dalis, o į šio įstatymo 18 straipsnio

4 ir 6 dalis, nes būtent šiomis dalimis pripažįstamos netekusiomis galios

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio

9 ir 11 dalys. Pritarti

14. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-06-02³¹

11

14. Projekto

31 straipsnio 11 dalis dėstytina taip: „11. Kariams, pradėjusiems tarnybą tarptautinėje operacijoje iki šio įstatymo 21 straipsnio įsigaliojimo, kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką nuo šio įstatymo

21 straipsnio įsigaliojimo yra perskaičiuojama pagal šio įstatymo 21

straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61¹ straipsnio 5 dalyje nustatytus dydžius“. Pritarti Pakeisti Projekto 32 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.

Kariams, pradėjusiems tarnybą tarptautinėje operacijoje iki šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, po šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką nuo šio įstatymo

21 straipsnio įsigaliojimo dienos yra perskaičiuojama

pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61¹ straipsnio

5 dalyje nustatytus dydžius.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Remigijus Čepkauskas, 2022-06-08 Sveiki, Krašto apsaugos ministerija inicijuoja „KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 pakeitimo įstatymo projekto“(TAP-22-786(2)(22-3245(3) įstatymų pakeitimus, kurie patobulintų Lietuvos kariuomenės karių tarnybinio atlyginimo, priedų, kompensacijų, išmokų ir priemokų skyrimo nuostatas. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/7a43c0d0db5011ecb1b39d276e924a5d Norėčiau kaip pilietis pateikti savo minėto įstatymo siūlymą Seimo NSGK komiteto nariams diskusijai ir sprendimo priėmimui. Šiuo metu, mano nuomone, nepagrįstai yra pamiršti OESKV Oro erdvės kontrolės centro kariai, kurie budi koviniame budėjime, stebinti Lietuvos oro erdvę, valdant ir ir kontroliuojant oro policijos naikintuvus ir negauna jokių priedų už ypatingą specifiką, nors LK Kariuomenės vadas jau 2011 m. liepos 22 d. įsakymu V-729 papildė 2008 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. V-900 „Dėl kovinių budėjimų sąrašo ir tvarkos aprašo tvirtinimo“ ir įtraukė į kovinių budėjimų sąrašą „Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos Oro erdvės kontrolės centro budėjimas“.

Krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr.V-163 patvirtintu Karo tarnybos statuto 79 punktas nustatė bei pabrėžė, kad: „Kovinio budėjimo metu kariai yra nuolat pasirengę vykdyti netikėtai iškilusias užduotis arba kovos veiksmus reaguojant į grėsmes LR suverenitetui ir atliekant šių grėsmių prevencija.“ Akivaizdu, kad Oro erdvės kontrolės centro (toliau OEKC) kovinio budėjimo metu kariams būtina turėti didelių psichologinių-emocinių jėgų dėl atsakingumo. Tai pasireiškia tuo, kad oro erdvės stebėjimas, oro erdvės pažeidimų fiksavimas, pažeidėjų išaiškinimas, reagavimas į pažeidimus, kitų šalių kovinės aviacijos ir mūsų šalies mažosios aviacijos stebėjimas, paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimas, Oro policijos ir kitų NATO šalių naikintuvų kontrolė ir valdymas, skrydžių saugos laikymasis civilinių skrydžių aplinkoje kai sprendimai privalo būti priimami labai greitai, koviniai reagavimai ir perėmimai (taip vadinami A-scr) į priešiškų šalių kovinės aviacijos skrydžius ir kitų užduočių vykdymas atliekamas viso kovinio budėjimo metu, 24 val. per parą ir reikalauja didelių psichinių-emocinių jėgų. Kovinis budėjimas OEKC tai nėra

„laukimas kol kas nors atsitiks“ ir tik po reagavimas, tai nuolatinis ir

tęstinis 24/7 Lietuvos Oro erdvės stebėjimas kompiuterinės įrangos pagalba, priešiškų šalių kovinės aviacijos nuolatinis stebėjimas ir pasiruošimas atlikti kovos veiksmus oro erdvėje pasinaudojant NATO oro policijos pagalba. Kovinio budėjimo metu OEKC kariai betarpiškai susiduria su priešiškos kovinės aviacijos veiksmais arti LR valstybės sienos oro erdvėje.

Tuo metu kai kiti tik treniruojasi reaguoti į suvereniteto pažeidimus ir ginklu ginti LR valstybę, OEKC kovinį budėjimą vykdanti pamaina tiesiogiai realiu laiku 24/7 saugo ir kontroliuoja valstybės oro erdvę, reaguoja į įvairius pažeidimus, vykdo LR suvereniteto pažeidimų prevenciją į priešiškų šalių kovinės aviacijos skrydžius laiku atsakant. Kovinio budėjimo metu kariai turi išlaikyti dėmesį visą laiką, nedelsiant reaguoti į įvairias situacijas, aiškintis pažeidėjus, bendradarbiauti su VSAT ir Baltijos šalių Skrydžių valdymo centrais, kontroliuoti ir valdyti Baltijos Oro policijos naikintuvus ne tik Lietuvoje, bet ir virš kitų Baltijos šalių užkardydami neteisėtas veikas ar norint užkirsti kelią oro erdvės pažeidimams. Aukščiau išvardinta OEKC budinčios pamainos veikla atliekama kovinio budėjimo metu Oro erdvės kontrolės centre tiesiogiai patvirtina LK kariuomenės vado 2011 m. liepos 22 d. įsakymu V-729 „Dėl kovinių budėjimų sąrašo ir tvarkos aprašo tvirtinimo“ nustatytų reikalavimų ir kriterijų atitikimą Krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr.V-163 patvirtintam Karo tarnybos statuto 79 punktui. Prisiminus rezonansinius įvykius (Rusijos Su-27 nukritimas Lietuvoje, „meškiukų“ desantas Baltarusijoje, An-2 katastrofa), kurie buvo gvildenami LR seimo ir įvairių komisijų, taip pat mūsų aukščiausių vadų kvietimas paaiškinti situaciją tik patvirtina, kad oro erdvės stebėjimas ir savalaikis reagavimas į įvykius yra padidinto dėmesio zonoje ir klaidos arba jų išvengimas yra labai svarbus mūsų šalies vadovybei bei Lietuvos Respublikai. Įvykiai ir priimti sprendimai kovinio budėjimo metu saugant LR oro erdvę turi didelį atgarsį visuomenėje, lemia santykius tarp kaimyninių šalių, kas ir vėl patvirtina, kad budinti pamaina patiria didelį psichologinį-emocinį krūvį.

Atkreipiu dėmesį, kad remiantis LR seimo 2011 m. lapkričio 8 d. NR.XI-1636 priimtu naujos redakcijos LR kariuomenės drausmės statuto 42 straipsniu pažeidimas padarytas kovinio budėjimo, taip pat kaip ir pažeidimai padaryti karo, nepaprastosios padėties metu yra sunkinančioji aplinkybė. Susidaro paradoksali situacija kai atsakomybė už kovinį budėjimą yra padidinta, užduotims atlikti reikia ypatingos psichologinės ištvermės, o šiuo metu esamame ir siūlomame KASOKTĮ pakeitime nėra jokių priemokų ar priedų skyrimo budintiems koviniame budėjime OEKC kariams. Esama situacija kai kitos kariuomenės veiklos rūšys yra daugiau vertinamos nei kovinis budėjimas OEKC neprideda motyvacijos OEKC kariams ir tuo pačiu yra diskredituojama kovinio budėjimo esmė OEKC. Kaip pavyzdys už pratybas ir kovinį budėjimą kartu su laivo įgula yra numatyti priedai, už kovinį budėjimą OEKC - ne. Už lauko pratybos kareivinių režimu numatyti priedai, nors tai tik pratybos, o už reagavimą realiu laiku į priešiškų šalių kovinės aviacijos skrydžius, LR oro erdvės ir LR suvereniteto gynybą oro erdvėje – ne. Šiuo metu LR vyriausybės Seimui apsvarstyti ir priimti pateiktas KASOKTĮ pakeitimo įstatymo projektas, kuriame kaip vienas iš pakeitimų yra 29 straipsnyje:

29 straipsnis. 2 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo

2 priedas

PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIŲ TIESIOGIAI VYKDOMOS

PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU YPATINGA SPECIFIKA, UŽDUOTYS, KURIOMS ATLIKTI REIKIA

YPATINGOS PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS IŠTVERMĖS, IR ŠIAS PAREIGAS BEI UŽDUOTIS

ATITINKANČIŲ PRIEDŲ DYDŽIAI

(baziniais dydžiais) 1.

Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika: Koeficientas

1.1. Specialiosios operacijos ir karinis rengimasis joms

2,5–3,5

1.2. Skrydžiai orlaivio įgulos sudėtyje

1.3. Pratybos ir kovinis budėjimas kartu su laivo įgula

1.4. Nardymas ir kiti veiksmai po vandeniu

1.5. Išminavimo ir sprogdinimo darbai

1.6. Šuoliai parašiutu

1.7. Nusileidimas iš sraigtasparnių virve

1.8. Nusileidimas /kopimas virve į aukštus objektus

1.9. Laivų šturmas (iš vandens)

1.10. Persikėlimas per gilias (nuo 2 m) vandens kliūtis

1–2

1.11. Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai)

1.12. Tarnybinio šuns priežiūra ne tarnybos metu

0,5–1

2. Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės:

Koeficientas

2.1. Pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms

3

2.2. Lauko pratybos kareivinių režimu

2.3. Tarnyba kareivinių režimu aukštesniu nei įprastiniu budrumo lygiu

2,5

2.4. Budėjimas greitojo reagavimo pajėgose

1“ Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus argumentus prašau apsvarstyti ir priimti sprendimus dėl priemokų skyrimo už kovinį budėjimą, padidintą atsakomybę ekstremaliomis sąlygomis (betarpiškas reagavimas į LR suvereniteto pažeidimus, pastovi įtampa, netikėtumo faktorius) kovinio budėjimo metu Oro erdvės kontrolės centre pakeičiant siūlomo KASOKTĮ 2 priedą nauja redakcija (siūlomas pakeitimas raudonu šriftu). Šiuo metu OEKC kovinio budėjimo paros trukmės budinti pamaina sudaryta iš 10-13 karių atsižvelgiant į užduotis. Kariai budi ne dažniau kaip kas ketvirtą parą.

Priėmus siūlomą pakeitimą priedą gautų 40-60 karių ir tik už paros trukmės kovinį budėjimą priklausomai nuo to kiek kartų per mėnesį jis budėjo, bet ne daugiau kaip aštuonis kartus. Mano nuomone dabartinio KASOKTĮ įsatymo pakeitimo kontekste, kuriame yra tobulinamos Lietuvos kariuomenės karių tarnybinio atlyginimo, priedų, kompensacijų, išmokų ir priemokų skyrimo nuostatos, lėšos, kurios papildomai būtų skiriamos pagal šį žemiau išdėstytą pakeitimą nėra reikšmingos. 29 straipsnis. 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo

2 priedas

PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIŲ TIESIOGIAI VYKDOMOS

PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU YPATINGA SPECIFIKA, UŽDUOTYS, KURIOMS ATLIKTI REIKIA

YPATINGOS PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS IŠTVERMĖS, IR ŠIAS PAREIGAS BEI UŽDUOTIS ATITINKANČIŲ

PRIEDŲ DYDŽIAI

(baziniais dydžiais)

1. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai

vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika: Koeficientas

1.1. Specialiosios operacijos ir karinis rengimasis joms

2,5–3,5

1.2. Skrydžiai orlaivio įgulos sudėtyje

1.3. Pratybos ir kovinis budėjimas kartu su laivo įgula

1.4. Nardymas ir kiti veiksmai po vandeniu

1.5. Išminavimo ir sprogdinimo darbai

1.6. Šuoliai parašiutu

1.7. Nusileidimas iš sraigtasparnių virve

1.8. Nusileidimas /kopimas virve į aukštus objektus

1.9. Laivų šturmas (iš vandens)

1.10. Persikėlimas per gilias (nuo 2 m) vandens kliūtis

1–2

1.11. Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai)

1.12. Tarnybinio šuns priežiūra ne tarnybos metu

0,5–1

2. Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės: Koeficientas

2.1. Pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms

2.2. Kovinis budėjimas Oro erdvės ir kontrolės centre

3

2.3. Lauko pratybos kareivinių režimu

2.4. Tarnyba kareivinių režimu aukštesniu nei įprastiniu budrumo lygiu

2,5 2.5.

Budėjimas greitojo reagavimo pajėgose 1“ Nepritarti Oro erdvės kontrolės centro kariai, vykdantys kovinį budėjimą, atlieka savo tiesiogines funkcijas, ir tai nėra susiję su ypatinga specifika. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Papildomų komitetų išvados: nėra. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, Komiteto pasiūlymui ir Komiteto išvadai. 7.1. Komiteto pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-06-12⁶ Argumentai: Suvienodinti išleidžiamų į atsargą karių išeitines kompensacijas (sukakus laikui ir pasibaigus sutarties terminui), nes dabar jos yra skirtingos. Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Išeitinė išmoka atleidžiant karį iš tarnybos

1. Kai profesinės

karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), taip pat pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ar profesinės karo tarnybos kariui sukakus šio įstatymo nustatytą išleidimo į atsargą amžių, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka kariams, nepertraukiamai ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų, – du kartus, daugiau kaip 20 metų, – tris kartus. 2. Kai profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos sukakus šio įstatymo nustatytam išleidimo į atsargą amžiui, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. 32.

32. Visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ne

dėl jų kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir jei jie kurie iš anksto apie tai nebuvo įspėti, išmokama vieno mėnesio Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio, o kariui, auginančiam vaiką ar vaikų iki 14 metų, – išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio papildoma kompensacija.“

Pritarti

2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2022-06-12¹⁰ Argumentai: Tikslinga numatyti, kad dalinio vadas privalo išleisti karį (kuriam yra likę ne daugiau kaip 4 metai iki išėjimo į atsargą) į profesinio parengimo bei kvalifikacijos tobulinimo kursus ir numatyti maksimalią šių mokymų trukmę, įgalioti ministrą nustatyti siuntimo tvarką ir sąlygas. Tuo tikslu siūloma papildyti projektą nauja dalimi (49 straipsnio 11 dalis). Pasiūlymas:

Papildyti 10 straipsnį nauja 11 dalimi:

„11. Profesinės karo tarnybos karys, kuriam

iki išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą) liko ne daugiau kaip 4 metai, jo prašymu ne ilgesniam kaip 12 mėnesių per ketverius metus laikotarpiui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka siunčiamas įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis integracijos į darbo rinką tikslu. Šiuo laikotarpiu jam mokama pareiginė alga, paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos, apmokamos profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal visų rūšių transportu (išskyrus taksi) išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, nei Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse)).

Apmokamos išlaidos negali viršyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų kvalifikacijai įgyti, tobulinti ar kompetencijai įgyti dydžių. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos kariui dalyvaujant užimtumo rėmimo priemonėse, jeigu jos apmokamos iš užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos lėšų“. Pritarti

3. Nacionalinio saugumo ir gynybos

komitetas, 2022-06-12¹¹ Argumentai: Seimas priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-708(2), kuriomis nuspręsta nuo 2021 m. gruodžio 31 d. apibrėžti Lietuvos kariuomenės veterano teisinį statusą ir šio vardo suteikimo tvarką. Pagal priimtas naujas nuostatas, Lietuvos kariuomenės veteranu bus laikomas profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, ištarnavęs Lietuvos kariuomenėje ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavęs tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose.

Atsižvelgiant į tai, tikslinga numatyti, kad profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurie nėra nepertraukiamai ištarnavę 2 metus krašto apsaugos sistemoje, kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama. Pasiūlymas:

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurie nėra nepertraukiamai ištarnavę 2 metus krašto apsaugos sistemoje, kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama.“

Pritarti

4. Nacionalinio saugumo ir gynybos

komitetas, 2022-06-12¹³ Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, kariai, baigę jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, išleidžiami į atsargą jiems suteikiant atsargos jaunesniojo karininko laipsnį. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų pabaiga ne visuomet sutampa su studijų aukštojoje mokykloje baigimu, todėl Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus baigę, tačiau studijų aukštojoje mokykloje nebaigę kariai išleidžiami į atsargą nesuteikiant jiems atsargos jaunesniojo karininko laipsnio.

Pabaigę studijas, minėti atsargos kariai įgyja teisę į atsargos jaunesniojo karininko laipsnį, tačiau Įstatymo 54 straipsnyje numatytas draudimas atsargos kariams suteikti aukštesnį laipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami, išskyrus į atsargą išleistiems jaunesniųjų karininkų vadų mokymus baigusius karius, kuriems, vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko laipsnis“. Pritarti

5. Nacionalinio saugumo ir gynybos

komitetas, 2022-06-12¹³ Argumentai: Įstatymo

54 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad karinis laipsnis į profesinę karo

tarnybą priimamiems Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems kitų šalių kariuomenės atsargos karininko laipsnį, suteikiamas atsižvelgus į krašto apsaugos ministro patariamosios komisijos išvadas ir įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius. Turintiems kitos valstybės kariuomenės atsargos kareivių (jūreivių) ar puskarininkių laipsnius tokia galimybė nėra numatyta. Neatsižvelgiant į turėtą laipsnį ir ilgą tarnybos patirtį atsargos kariui gali būti suteiktas tik jaunesniojo eilinio laipsnis, todėl krašto apsaugos sistemai reikalingą patirtį turinčius puskarininkius pritraukti į profesinę karo tarnybą yra sudėtinga.

Įstatymo 54 straipsnio 13 dalis taip pat tikslintina numatant, kad vertinama tik NATO ir ES valstybių narių kariuomenės atsargos kario laipsnio atitikmuo suteikiamam kario laipsniui, nes prilyginti į profesinę karo tarnybą priimamiems Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems kitų šalių kariuomenės atsargos karininko laipsnį, suteikiamą kario laipsnį galima tik vadovaujantis NATO šalyse taikomu NATO STANAG 2116 „NATO codes for grades of military personnel“ ir Lietuvos karybos standartu LKS-01(1) „Lietuvos kariuomenės karinių laipsnių ir jų santrumpų vertimas į anglų kalbą ir jų prilyginimas NATO karinio personalo laipsnių kodams“. Pasiūlymas:

Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam kitos valstybės Šiaurės

Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir ES narių kariuomenės atsargos karininko karinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, karinis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro paskirtos patariamosios komisijos išvadas ir rekomendacijas (įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius).“ Pritarti 6.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-06-12¹⁸ 1, 3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas siekis, kad iki 2024 metų profesinę kariuomenę sudarytų ne mažiau kaip 14 tūkst. karių, būtina didinti privalomosios pradinės karo tarnybos patrauklumą, didinant esamas privalomosios pradinės karo tarnybos mėnesines išmokas (kurios šiuo metu siekia 172 eurų) bei reglamentuoti į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skatinimo išmoką. Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 3,7 7,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Šios premijos skiriamos ištarnavus visą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį.“

2. Pakeisti

18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.

Karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybinį atlyginimą, mokamą už tarnybos dienas, sudaro šio įstatymo 1 priede atitinkamam profesinės karo tarnybos kario laipsniui pirmaisiais tarnybos metais taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, padaugintas iš bazinio dydžio, ir priedas už tarnybą kareivinių režimu, kurio koeficientas 2 baziniai dydžiai. Priedas apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui kai buvo atliekama tarnyba kareivinių režimu. Jeigu kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis negu kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis dviejų 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.“ Pritarti 7.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-06-12²⁰ Argumentai: Įvertinus tai, kad Diplomatinės tarnybos įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose atsisakoma reguliavimo, suteikiančio teisę darbuotojus į užsienio atstovybes perkėlusiems institucijų vadovams iki 30 proc. didinti/mažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas sveikatos draudimo metų išlaidų ribas, gyvenimo lygio vietos koeficientus bei patalpų nuomos lygio vietos koeficientus, ir siekiant Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, specialiosiose misijose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ar tarptautinėse karinėse ar gynybos organizacijose reziduojantiems profesinės karo tarnybos kariams nustatyti vienodą valstybės mastu taikomą reguliavimą, siūloma įstatymo projekte pripažinti netekusia galios nuostatą, suteikiančią teisę didinti/mažinti gyvenimo lygio vietos koeficientus.“ Pasiūlymas:

Pripažinti netekusia galios 61 straipsnio 23 dalį. 23.

23. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ekonominę

padėtį, valiutų kursų svyravimą, užsienio valstybės ar miesto, kuriame atliekama tarnyba, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius, nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki 30 procentų padidinti (sumažinti) sveikatos draudimo išlaidų ribą, gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos ir gyvenimo lygio vietos koeficientus. Pritarti

8. Nacionalinio saugumo ir gynybos

komitetas, 2022-06-12²² Argumentai: Galiojančioje Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo redakcijoje yra dvi 63 straipsnio 11 dalys, todėl siūloma papildyti Projektą nauju 22 straipsniu, kuriuo šio straipsnio 11 dalį siūloma laikyti 12 dalimi. Pasiūlymas:

Projektą papildyti 22 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1112. Asmenys, kurie karo tarnybą krašto

apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikus jiems kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje.“ Atsižvelgiant į tai, kad projektas pildomas nauju 22 straipsniu (63 straipsnio pakeitimas), tikslintina projekto numeracija. Projekto 22–31 straipsnius atitinkamai laikyti 23–32 straipsniais. Pritarti

9. Nacionalinio saugumo ir gynybos

komitetas,

2022-06-12²³

26 Argumentai: Siekiant teisėkūros sistemiškumo principo, įstatymo projekte nustatytinas teisinis pagrindas atlyginti į užsienio valstybę komandiruojamų profesinės karo tarnybos karių komandiravimo išlaidas, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.

526 „Dėl

Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“, o atsižvelgiant į tai, kad, nesant galimybės į kitą tarnybos vietovę Lietuvoje siunčiamą profesinės karo tarnybos karį aprūpinti tarnybine gyvenamąja patalpa jis gali patirti gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų, įstatymo projektas taip pat pildytinas nuostata dėl minėtų išlaidų atlyginimo. Pasiūlymas:

1Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Profesinės karo tarnybos kariams, siunčiamiems vykdyti užduočių kurie,

vykdydami vado (karinio viršininko) pavestą tarnybos pareigą, važiuoja į kitą vietovę Lietuvos teritorijoje, atlyginamos kelionės į tarnybos vietą ir atgal bet kokios rūšies visų rūšių transportu (išskyrus taksi), gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, nei Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse), išlaidos.“

2Papildyti 26 straipsnį 3 dalimi:

„9. Komandiruotės išlaidų atlyginimo tvarką siunčiamam į užsienio valstybę

profesinės karo tarnybos kariui nustato Vyriausybė. “

Pritarti

10. Nacionalinio saugumo ir gynybos

komitetas, 2022-06-12³⁰ Argumentai: Galiojančiame įstatyme koeficiento priedas už lauko pratybas kareivinių režimu buvo 3 baziniai dydžiai, tačiau Krašto apsaugos ministerija jį sumažino iki 2,5. Kariai, vykdantys užduotis kareivinių režimu, negauna maistpinigių, kurie buvo padidinti nuo 8 iki 12 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad ypač trūksta profesinės karo tarnybos karių, tarnaujančių koviniuose padaliniuose bei vykdančių užduotis lauko pratybose kareiviniu režimu, siūloma minėtą koeficientą padidinti iki 3,5 Pasiūlymas: Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo

2 priedas

profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos Pareigos, susijusios su ypatinga specifika, UŽDUOTYS, KURIOMS ATLIKTI REIKIA YPATINGOS PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS IŠTVERMĖS, ir šias pareigas BEI UŽDUOTIS atitinkančių priedų dydžiai (baziniais dydžiais)

1. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai

vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika: Koeficientas

1.1. Specialiosios operacijos ir karinis rengimasis joms

2,5–3,5

1.2. Skrydžiai orlaivio įgulos sudėtyje

1.3. Pratybos ir kovinis budėjimas kartu su laivo įgula

1.4. Nardymas ir kiti veiksmai po vandeniu

1.5. Išminavimo ir sprogdinimo darbai

1.6. Šuoliai parašiutu

1.7. Nusileidimas iš sraigtasparnių virve

1.8. Nusileidimas /kopimas virve į aukštus objektus

1.9. Laivų

šturmas (iš vandens)

1.10. Persikėlimas per gilias (nuo 2 m) vandens kliūtis

1–2

1.11. Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai)

1.12. Tarnybinio šuns priežiūra ne tarnybos metu

0,5–1

2. Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos

psichologinės ir fizinės ištvermės:

Koeficientas

2.1. Pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms

3

2.2. Lauko pratybos kareivinių režimu

2.3. Tarnyba kareivinių režimu aukštesniu nei įprastiniu budrumo lygiu

2,5 3,5 2,5

2.4. Budėjimas greitojo reagavimo pajėgose

1“ Pritarti 11.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-06-12³² Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas siekis, kad iki 2024 metų profesinę kariuomenę sudarytų ne mažiau kaip 14 tūkst. karių. Atsižvelgiant į tai, būtina didinti karo tarnybos patrauklumą, ankstinant šio straipsnio 2-6 dalyse numatytą įstatymo įsigaliojimą. Tai pareikalautų papildomų asignavimų – atitinkamai 2023 m. 36,6 mln. Eur, 2024 m. – 30,4 mln. Eur., 2025 m – 9,7 mln. Eur. Pritarus siūlymams, personalo išlaidų dalis, apskaičiuota pagal NATO reikalavimus 2023–2025 m., neviršytų

37 proc. KAM skiriamų asignavimų. Atsižvelgiant, kad įstatymo projektas bus

svarstomas Lietuvos Respublikos Seime birželio 21 d. būtina vėlinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą įsigaliojimą nuo liepos 1 d. į rugpjūčio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1 Šis

įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 3, 9, 10, 12 straipsnius, 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 26, 27, 28, 29 ir 30 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnius ir šio straipsnio 13 14 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 3, 9, 10, 12 straipsniai, 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 15, 16,

18 straipsnio 2 ir 4 dalys, 20, 21, 26 ir 29 30

straipsniai įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 3. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalys įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 26 27 straipsnis įsigalioja 2022 m. lapkričio spalio

1 d. 5. Šio įstatymo 19, 27 28 ir 30 31

straipsniai įsigalioja 2024 3 m. sausio 1 d. 6. Šio įstatymo 2829 straipsnis įsigalioja 20254 m. sausio 1 d. 7. Šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 8.

8. Profesinės

karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis iki šio įstatymo 10 straipsnio įsigaliojimo, nuo šio įstatymo 10 straipsnio įsigaliojimo pradedamos taikyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnyje nustatytos garantijos, išskyrus 49 straipsnio 2 dalies nuostatas, o visą likusį profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpį mokamas vidutinis atlyginimas. Jeigu pasikeitus kario pareiginei algai apskaičiuotas vidutinis tarnybos dienos atlyginimas yra didesnis už prieš tai mokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą, jiems mokamas didesnis vidutinis tarnybos dienos atlyginimas. 9. Kariams, ėjusiems Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas iki šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo, taikomi iki šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo taikyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nurodyti reikalavimai. 10. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ar kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, priimtiems į tarnybą iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 9 ir 11 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė išmoka pagal apskaičiuotą šių karių pirmų ketverių nepertraukiamos tarnybos metų vertinimo vidurkį, kuris apskaičiuojamas taikant penkių balų sistemą: kai kariai buvo įvertinti puikiai – 5 balai, labai gerai –

4 balai, gerai – 3 balai, patenkinamai – 2 balai, nepatenkinamai –

1 balas.

Apskaičiuoto tarnybos vertinimo vidurkio reikšmė apvalinama iki sveiko skaičiaus pagal aritmetinę skaičių apvalinimo taisyklę: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens pridedamas 1, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo paliekamas nepakeistas. Jei kariai buvo įvertinti

4 balų sistemoje, jų vertinimo rezultatai balais prilyginami taip: labai

gerai – 5 balai, gerai – 4 balai, patenkinamai – 3 balai, nepatenkinamai – 1 balas. Jei įvertinimo vidurkis yra 5 – mokama išmoka kaip už įvertinimą labai gerai, jei įvertinimo vidurkis 4 – kaip už įvertinimą gerai, jei įvertinimo vidurkis 3 – kaip už įvertinimą patenkinamai. 11. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi pildomoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 8¹ dalyje nustatyta išmoka mokama kariams tada, kai jie po šio įstatymo 19 straipsnio įsigaliojimo ištarnauja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 priede nustatytą laikotarpį išmokai gauti (į šį laikotarpį įskaitomas visas kario tarnybos laikotarpis, tačiau išmoka mokama tik suėjus būsimam Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 priede nustatytam laikotarpiui).

Kariams, kuriems buvo skirta išmoka, nustatyta iki šio įstatymo 18 17 straipsnio 4 5 ir 6 dalių įsigaliojimo galiojusiose Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 9 ir 11 dalyse, išmoka už pirmus 5 tarnybos metus nemokama ir pirma išmoka jiems skiriama ištarnavus 10 metų. 12. Kariams, pradėjusiems tarnybą tarptautinėje operacijoje iki šio įstatymo 21 straipsnio įsigaliojimo, kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką nuo šio įstatymo 21 straipsnio įsigaliojimo yra perskaičiuojama pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61¹ straipsnio 5 dalyje nustatytus dydžius. 13. Šio įstatymo 2425 straipsniu keičiamo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytos garantijos taikomos ir kariams, kurie įgijo teisę į šio įstatymo 67 straipsnio 6–12 dalyse nustatytas garantijas iki šio įstatymo įsigaliojimo. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, krašto apsaugos ministras, sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas iki atitinkamų šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

8. Balsavimo

rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Pocius, D. Šakalienė, L. Kasčiūnas.

Kasčiūnas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas