DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO NR. XIV-196 2, 15, 18 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 15, 18 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) projekto pagrindinis tikslas – didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje, skatinant elektrinėms transporto priemonėms būtinos infrastruktūros plėtrą. Taip pat siekiama teisinio aiškumo, ištaisant praktikoje pastebėtus teisės akto netikslumus. Įstatymo projektu keičiamais 2 straipsnio 5 dalimi, 18 ir 24 straipsniais siekiama įtraukti elektros energijos tiekėjus transporto sektoriui į degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – DAEI) apskaitos vienetų sistemos dalyvių ratą. Šiuo metu atsinaujinančių energijos išteklių dalies kiekiui transporto sektoriuje keliamų tikslų įgyvendinimo siekiama skatinant tik tokių alternatyviųjų degalų rūšių, kaip biodegalai ir biometanas, gamybą. Elektros energija, gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių yra alternatyvieji degalai, todėl tokios elektros energijos neįtraukimas į DAEI apskaitos vienetų sistemą stabdo elektros įkrovimo stotelių plėtrą, o degalų prekybos bendrovių investicijas elektros įkrovimo stotelėms nukreipia į kitas valstybes, tokias kaip Latvija ar Estija, kuriose elektros energija yra įtraukiama į DAEI apskaitos vienetų sistemą. Įstatymo projektu planuojama išplėsti DAEI apskaitos sistemos dalyvių ratą ir sudaryti sąlygas plėtoti infrastruktūrą, būtiną Lietuvos transporto parko elektrifikacijai. Taip pat prisidėti prie Lietuvos strateginio lygmens planavimo dokumentuose (žr. 8 klausimą) numatytų tikslų įgyvendinimo.
Įstatymo projektu keičiamais 2 straipsnio 23 dalimi ir 15 straipsniu, siekiama patikslinti praktikoje pastebėtus Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – Įstatymas) netikslumus, susijusius su būtinaisiais viešojo pirkimo reikalavimais, jų taikymo išimtimis, suderinti Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžiamą sąvoką „Netaršios transporto priemonės“ su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2019/1161/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (toliau – Direktyva 1161) vartojama sąvoka, taip pat atlikti kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus. Patikslinus Įstatymo nuostatas, bus užtikrinti teisinio aiškumo principai, išvengta skirtingo Įstatymo nuostatų traktavimo ir taikymo praktikoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nustatyta „Netaršios transporto priemonės“ sąvoka apima tik M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemones, nors Direktyva 1161 nurodo, kad ši sąvoka turėtų apimti ir M3, N2, arba N3 kategorijos transporto priemones. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kada perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, atlikdami kelių transporto priemonių ar jomis teikiamų paslaugų viešuosius pirkimus, turi vadovautis Įstatymo nuostatomis.
Įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalis nustato būtinuosius viešųjų pirkimų reikalavimus, t. y. nustato, kokiu laikotarpiu (nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.) perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, atlikdami kelių transporto priemonių ar jomis teikiamų paslaugų viešuosius pirkimus, kiekvieno atliekamo pirkimo atveju turi užtikrinti, kad bus įsigyjamos arba paslaugoms teikti naudojamos Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje ir 36 dalyse apibrėžtos kelių transporto priemonės. Įstatymo 15 straipsnio 7 dalis nustato išimtis, kada perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, atliekantys kelių transporto priemonių ar jomis teikiamų paslaugų viešuosius pirkimus, neturi vadovautis Įstatymo nuostatomis. Šiomis Įstatymo nuostatomis yra įgyvendinama Direktyva 1161. Taip pat, šiuo metu Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis yra degalų tiekėjas ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas, kuriam šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka taikomas įpareigojimas, arba degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus elektros energiją, tiekiantis subjektas, kuris DAEI apskaitos vienetų sistemoje dalyvauja savanoriškai. Įstatyme nėra reglamentuojami aptarti teisiniai santykiai dėl elektros energijos įtraukimo į DAEI apskaitos vienetų sistemą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 1.
Keičiama Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta sąvoka „DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis”, siekiant į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių ratą įtraukti viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius arba kitus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių teikiančius subjektus. 2. Tikslinama Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nustatyta sąvoka „Netaršios transporto priemonės“, siekiant, kad sąvoka būtų vartojama tokia pačia apimtimi, kaip ji apibrėžta Direktyvoje 1161, ir apimtų M1, M2, N1, N2, M3, arba N3 kategorijos transporto priemones. Šią sąvoką svarbu patikslinti, nes ji detalizuoja kriterijus, kuriais perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi vadovautis atlikdami viešuosius pirkimus. 3. Tikslinama Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, detalizuojant (atsižvelgiant į Direktyvos 1161 nustatytą taikymo sritį) atvejus, kada perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, atlikdami kelių transporto priemonių ar jomis teikiamų paslaugų viešuosius pirkimus, turi vadovautis įstatymo nuostatomis. 4. Tikslinamas Įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 straipsniuose nustatytas laikotarpis, per kurį perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi užtikrinti būtinuosius viešojo pirkimo reikalavimus (t. y. įsigyti Įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 straipsniuose nustatytą procentą Įstatymo
perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams kiekvieno viešojo pirkimo atvejais yra sudėtinga arba neįmanoma užtikrinti šiuo metu Įstatyme nustatytų būtinųjų viešojo pirkimo reikalavimų pritaikymo.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai būtinų viešųjų pirkimų reikalavimų (procentų) turėtų siekti ne kiekvieno viešojo pirkimo atveju, o metinių viešųjų pirkimų atveju, t. y. būtinieji viešųjų pirkimų reikalavimai (procentai) ir jų pasiekimas bus vertinami pagal metinius viešųjų pirkimų rezultatus. 5. Tikslinamas ir papildomas Įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nustatytas taikymo išimčių sąrašas. Įstatymo projektu siekiama nustatyti išimtį, kad VĮ „Regitra“ galėtų įsigyti M1 kategorijos kelių transporto priemones su mechaninėmis pavarų dėžėmis, taip, kaip jiems nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose, susijusiuose su vairuotojų egzaminavimu. Vadovaudamasi šiuo metu galiojančiomis Įstatymo nuostatomis, VĮ „Regitra“ negali įsigyti netaršių transporto priemonių su mechaninėmis pavarų dėžėmis, nes rinkoje hibridų ar elektromobilių su mechaninėmis pavarų dėžėmis nėra. Įstatymo projektu siekiama nustatyti išimtį atvejams, kai viešųjų pirkimų sutartys sudaromos žodžiu, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba neturi galimybės kontroliuoti ir turėti informacijos apie tokias sutartis, todėl tokių sutarčių skaičius negalės būti įtrauktas į statistiką, teikiant ataskaitą Europos Komisijai dėl pasiektų tikslų per ataskaitinį laikotarpį.
Taip pat siūloma nustatyti išimtį, kai atlikus planuojamo viešojo pirkimo rinkos konsultacijas yra nustatoma, kad rinkoje nėra nei vienos galimybės, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, įsigyti Įstatymo 2 straipsnio 23 ir 36 dalyse apibrėžtų transporto priemonių. 6. Pakeičiamas Įstatymo 18 straipsnis. Įstatymo 18 straipsnis papildomas nauja 2¹ dalimi, kuri nustato, kad DAEI apskaitos vienetai skiriami viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriams tik jeigu jie yra įregistruoti Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje. Taip pat, pakeičiamas
sektoriui tiekėjai, bet ir viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai turi pateikti atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijos, įrodančios degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių patiekimą galutiniam vartotojui, kopiją. Be to, papildoma Įstatymo 18 straipsnio 7 dalis, numatant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojas turi teisę pagal duomenų teikimo sutartis gauti ir duomenis iš elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorių apie elektros energiją patiektą į transporto priemones per viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas. Šiais Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama įtraukti viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius arba kitus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių teikiančius subjektus į DAEI apskaitos vienetų sistemą, taip skatinant elektromobilių plėtrą. 7.
dalimi, nustatant, kad elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių patiekiama į transporto priemones per viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatorių valdomas įkrovimo prieigas įskaičiuojama į bendrąjį galutinį atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimą transporto sektoriuje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, būtų sudaromos sąlygos efektyviam, aiškiam ir vieningam Įstatymo nuostatų taikymui. Be to, Įstatymo projekto siūlomomis nuostatomis prisidedama prie tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose, įgyvendinimo. Taip pat, prisidedama prie aplinkos oro taršos mažinimo, kadangi skatinant elektrinių transporto priemonių naudojimą, plečiant joms būtiną infrastruktūrą, mažinamas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis transporto sektoriuje. Priėmus Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektu nustatyti reikalavimai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priešingai, Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimas paskatintų elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrą. Skatinant elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, taip pat būtų didinamos verslo subjektų, užsiimančių elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, plėtros galimybės.
Taip pat, teigiama įtaka verslo sąlygoms pasireikš ir taip, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai būtinuosius viešojo pirkimo tikslus (procentus, kiek bus įsigyta netaršių arba visai netaršių sunkiųjų transporto priemonių) turės užtikrinti per metinius pirkimus, o ne kiekvieno pirkimo atveju. Įstatymo projektu sudarytos išimtys leis įsigyti transporto priemones, kurių iki šiol perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai negalėjo įsigyti dėl taikomo reglamentavimo, direktyvos reikalavimų ir esamos Lietuvos rinkos. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Priešingai, Įstatymo projekto siūlomos nuostatos prisidėtų prie Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose, tokiuose kaip Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijoje, Nacionalinės atsinaujinančių išteklių plėtros programoje, Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plane ir kituose dokumentuose numatytų tikslų įgyvendinimo. Lietuva atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą vykdo remdamasi Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (toliau – NENS), kurioje nustatyti ilgalaikiai tikslai energetikos srityje. Vienas iš jų – atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu 2050 m. turi siekti 50 proc. Vadovaujantis NENS, Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais reikšmingai prisidės prie Energetikos sąjungos ir 2030 m.
ES energetikos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Norint pasiekti šių tikslų reikia visiškai įgyvendinti planuojamos politikos priemones. NENS pagrindinis degalų srities tikslas – palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo, lanksčiai ir efektyviai išnaudojant esamą naftos ir naftos produktų sektoriaus infrastruktūrą ir vietinį atsinaujinančių energijos išteklių potencialą. Vienas iš principų, kuriuo vadovaujamasi siekiant šio tikslo – integralumo principas, t.y. alternatyvių rūšių degalų integravimas, mažinant priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinant taršą. Įgyvendinant strateginį degalų srities tikslą, bus siekiama, kad iki 2050 metų 50 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos išteklių ir 100 proc. sumažėtų įprastais degalais (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių naudojimas miestuose. NENS ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (toliau – Planas), numatyti tikslai yra papildomi Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKS planas), numatant kryptis bei priemones, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl transporto sektoriuje naudojamų alternatyviųjų degalų. NEKS plane numatyta, kad, didinant transporto sektoriaus efektyvumą, bus imtasi skatinimo priemonių ir įpareigojimų. 9.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, priimti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. Priėmus Įstatymo projektą turės būti keičiami poįstatyminiai teisės aktai. Remiantis Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 18 straipsniu, turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas „Dėl Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti: Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 15.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „alternatyvieji degalai”, „elektra”, „elektros energija“, „DAEI apskaita“,
„DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis“, „Kelių transporto priemonių viešieji
pirkimai” ir t.t. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Kasparas Adomaitis
2022-05-26 Nr. XIVP-1739 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje pateiktą sąvokos „DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis“ į Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemą privalomai įtraukiant viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos sąvokų apibrėžtys turi tik tiek reguliacinio pobūdžio, kiek apibrėžia tam tikras įstatyme vartojamas sąvokas. Todėl pakeitus vien tam tikros sąvokos apibrėžtį ir kartu nenustatant susijusio teisinio reguliavimo, viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorių atžvilgiu įstatymo taikymas gali būti komplikuotas ir neaiškus. Pažymėtina, jog, pavyzdžiui, įstatymo 16 straipsnyje nustatomi įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams. Neaišku, ar kokie nors įpareigojimai, pavyzdžiui, jog elektros energija, tiekiama į viešosios elektromobilių įkrovimo prieigas būtų pagaminta tik (ar tam tikra dalimi) iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar kitokie įpareigojimai, būtų taikomi viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriams. Manytina, kad nenustačius jokių įpareigojimų dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir elektros energiją gaminant naudojant didžiąją dalimi iškastinius energijos išteklius, viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorių dalyvavimas DAEI sistemoje būtų nederantis su įstatymo tikslais ir paskirtimi.
Analogiškai neaišku, ar viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriams būtų taikomos įstatymo 17 straipsnio nuostatos dėl DAEI vienetų perleidimo galimybės, nes, pavyzdžiui, 1 dalies 1 punktas kalba tik apie degalų tiekėjus ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjus, tarp kurių, kaip jau minėta, viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriai nepatektų. Todėl teigtina, kad siekiant užtikrinti įstatymo pakeitimo sklandų ir aiškų taikymą, įstatymas galimai turėtų būti sistemiškai peržiūrėtas, kur reikia nustatant naują teisinį reguliavimą, ar modifikuojant esamą, kad būtų aiškus naujo DAEI sistemos dalyvio teisinis statusas, jo teisės ir pareigos. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra vartojamos ,,viešojo kelių transporto“, „specialiojo keleivinio kelių transporto“ ir „nereguliaraus keleivinio transporto“ sąvokos, kurios nėra apibrėžiamos. Pažymime, jog nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl minėtos sąvokos įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos. Kitu atveju projekte gali būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 15 punkte brauktini žodžiai „įstatymo 15”. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 16 punkto. 4.
keičiamame įstatyme, kituose energetikos ir transporto sektoriaus įstatymuose bei į tai, jog projektu siūlomas sisteminis įstatymo pakeitimas, į Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemą privalomai įtraukiant naujo pobūdžio subjektus, t. y. viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2022-06-28 Nr. XIVP-1739(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: projekto
,,viešojo kelių transporto paslaugos“, „specialiojo keleivinio kelių transporto paslaugos“ ir „nereguliaraus keleivinio transporto“ sąvokos, kurios nėra apibrėžiamos. Atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1161, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones, šių sąvokų taip pat neapibrėžia ir nepaaiškina. Pažymime, jog nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl minėtos sąvokos įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos. Kitu atveju projekte gali būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
DEGALŲ ĮSTATYMO NR. XIV-196 2, 15, 18 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1739
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Petras Gražulis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę). Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, patarėjai Lina Sveklaitė, Aurimas Salapėta, Susisekimo ministerijos viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, ministerijos vyresn. patarėja darnaus judumo klausimais Aistė Gasiūnienė, Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, VšĮ Žiedinė ekonomika direktorius Domantas Tracevičius, Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-2611 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje pateiktą sąvokos „DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis“ į Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemą privalomai įtraukiant viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius.
Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos sąvokų apibrėžtys turi tik tiek reguliacinio pobūdžio, kiek apibrėžia tam tikras įstatyme vartojamas sąvokas. Todėl pakeitus vien tam tikros sąvokos apibrėžtį ir kartu nenustatant susijusio teisinio reguliavimo, viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorių atžvilgiu įstatymo taikymas gali būti komplikuotas ir neaiškus. Pažymėtina, jog, pavyzdžiui, įstatymo 16 straipsnyje nustatomi įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams. Neaišku, ar kokie nors įpareigojimai, pavyzdžiui, jog elektros energija, tiekiama į viešosios elektromobilių įkrovimo prieigas būtų pagaminta tik (ar tam tikra dalimi) iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar kitokie įpareigojimai, būtų taikomi viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriams. Manytina, kad nenustačius jokių įpareigojimų dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir elektros energiją gaminant naudojant didžiąją dalimi iškastinius energijos išteklius, viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorių dalyvavimas DAEI sistemoje būtų nederantis su įstatymo tikslais ir paskirtimi. Analogiškai neaišku, ar viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriams būtų taikomos įstatymo 17 straipsnio nuostatos dėl DAEI vienetų perleidimo galimybės, nes, pavyzdžiui, 1 dalies 1 punktas kalba tik apie degalų tiekėjus ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjus, tarp kurių, kaip jau minėta, viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriai nepatektų.
Todėl teigtina, kad siekiant užtikrinti įstatymo pakeitimo sklandų ir aiškų taikymą, įstatymas galimai turėtų būti sistemiškai peržiūrėtas, kur reikia nustatant naują teisinį reguliavimą, ar modifikuojant esamą, kad būtų aiškus naujo DAEI sistemos dalyvio teisinis statusas, jo teisės ir pareigos. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvio sąvoką įtraukus viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių operatorius prievolė registruotis sistemoje pagal kitas ADĮ nuostatas jiems neatsiranda. Remiantis ADĮ 16 str. 4 d. prievolė registruotis DAEI sistemoje atsiranda tik degalų tiekėjams ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams. DAEI apskaitos vienetų suteikimas yra reglamentuojamas ADĮ 17 str. 1 d., kurioje nustatoma, kad DAEI apskaitos vienetai gali būti suteikiami DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviams už kiekvieną kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektą degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių megadžaulį, taigi DAEI apskaitos vienetai gali būti išduodami ir subjektams, kuriems nėra taikoma išankstinė prievolė registruotis DAEI sistemoje. Papildžius DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvio sąvoką viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių operatoriais, DAEI apskaitos vienetai be jokių problemų jiems galėtų būti suteikti, o tolimesnis elektromobilių stotelių operatorių dalyvavimo DAEI sistemoje reglamentavimas būtų taikomas kaip numatyta pasiūlyme dėl 18 str. pakeitimo. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabos dalį dėl aiškesnio reglamentavimo siūlytina Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. patikslinti atitinkamai: „2.
DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai, vadovaudamiesi DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašu, privalo:
1) registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje kaip numatyta šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje arba kai subjektai siekia įgyti DAEI apskaitos vienetus už į vidaus rinką patiektus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-262
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra vartojamos ,,viešojo kelių transporto“, „specialiojo keleivinio kelių transporto“ ir „nereguliaraus keleivinio transporto“ sąvokos, kurios nėra apibrėžiamos. Pažymime, jog nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl minėtos sąvokos įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos. Kitu atveju projekte gali būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. Nepritarti Komiteto argumentai:
Keičiamo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamos tokios pačios sąvokos, kokios vartojamos Direktyvos 1161/2009 priede, todėl nacionalinio teisės akto pagrindu aiškinti Direktyvos 1161/2009 priede nurodytų BVPŽ kodų aprašymų turinį netikslinga
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-262
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 15 punkte brauktini žodžiai
„įstatymo 15”. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 16 punkto. Pritarti
Teisės departamentas 2022-05-26 4.
Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, kituose energetikos ir transporto sektoriaus įstatymuose bei į tai, jog projektu siūlomas sisteminis įstatymo pakeitimas, į Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemą privalomai įtraukiant naujo pobūdžio subjektus, t. y. viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ Žiedinė ekonomika“ 2022-06-20 VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 (toliau - Įstatymas) 2, 15, 18 ir 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIVP-1739 (toliau - Projektas) jį palaiko ir siūlo reikšmingai plėsti iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros naudojimą transporte. Europos parlamentui nubalsavus[1] atsisakyti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais iki 2035 m. iš esmės pasikeis visas transporto priemonių gamybos būdas Europoje. Tuo pačiu Europos Parlamento ENVI komitetas balsavo[2], kad reikia nedelsiant atsisakyti biodegalų iš palmių ir sojų bei pradėti mažinti maksimalų leidžiamą maišyti pirmos kartos biodegalų procentą. Tokie pakeitimai yra ypatingai svarbūs, nes priešingu kai kuriems Afrikos ir Azijos regionams gresia badas[3]. Didėjančios žemės ūkio žaliavų kainos reikšmingai veikia maisto kainas[4] ir Lietuvoje, kurios per pastaruosius metus padidėjo daugiau nei penktadaliu. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pirmos kartos biodegalų aplinkosauginė nauda[5] yra labai abejotina, o kai kuriais atvejais net neigiama lyginant su iškastinio kuro degalais.
Kai kurios Europos šalys jau ėmėsi[6] arba artimiausiu metu imsis priemonių riboti pirmos kartos biodegalus, tai – Vokietija, Belgija, Norvegija, Švedija, Suomija, Latvija, Čekija. Remiantis Eurostat duomenimis[7], Lietuva yra viena iš mažiausiai atsinaujinančių išteklių transporte naudojančių šalių. Viena iš gerųjų praktikų yra priskirti transporto priemonėse naudojamą iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą prie pažangiųjų degalų kaip tai daroma Vokietijoje[8]. Siūlome pakeisti Projekto 4 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „Papildyti 24 straipsnį nauja 2¹ dalimi:
„2¹. Elektros energija iš atsinaujinančių
energijos šaltinių, patiekta į transporto priemones per gyventojų ir juridinių asmenų valdomas prieigas, įskaičiuojama į bendrąjį galutinį atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimą transporto sektoriuje.“ Įgyvendinimui reikėtų sukurti atitinkamas metodologijas kaip apskaičiuoti gyventojų į transporto priemones patiektą elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bet tai jau galioje ne vienoje ES šalyje, tarp jų ir Vokietijoje. Taip pat siūlome į Projektą įtraukti sekančius pakeitimus:
pagamintų biodegalų laikymo atsinaujinančiais. 2. Palengva iki 2030 m. atsisakyti pirmos kartos biodegalų. 3. Priskirti transporte naudojamą elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių prie pažangiųjų degalų. Reikšmingai padidinti įpareigojimus degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams dėl pažangiųjų biodegalų ir (ar) nebiologinių skystųjų ir dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių. Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūlytina nepritarti pateiktiems siūlymams, kadangi: 1.
Siūlymas papildyti DAEI sistemą fizinių asmenų valdomomis prieigomis yra komplikuotas ir reikalaujantis didelių administracinių kaštų dėl kelių priežasčių:
a) elektros energijos apskaita gyventojų namų ūkiuose yra vedama pagal vieną elektros energijos įvadą ir skaitiklį, todėl norint išskirti tikslų energijos, suvartotos elektromobilyje kiekį, turėtų būti daroma prielaidomis paremta ir netiksli duomenų deklaracija.
b) būtų reikalingas nuolatinis gyventojų namų ūkių energijos srautų monitoringas ir atskiras išmanusis elektros energijos apskaitos prietaisas, įrengiamas tiesiogiai prie įkrovimo stotelės, kurio įrengimas ženklai padidintų stotelės įrengimo kaštus ir būtų gyventojui ekonomiškai nenaudingas.
c) turėtų būti paskirta atskira priežiūros ir kontrolės institucija, kuri įvertintų kiekvieno gyventojo atvejį ir nustatytų ar jo elektromobilio įkrauta energija yra tinkama DAEI vienetams generuoti, taip pat turėtų būti sukurtas mechanizmas, leidžiantis įrodyti fizinio asmens suvartotos elektros energijos kilmę. 2. Pažymėtina, kad Alternatyviųjų degalų įstatyme jau yra numatyta, kad biodegalų pagamintų iš gryno palmių aliejaus naudojimas nuo 2023 m. gruodžio 31 d. nėra galimas, o vertinant Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos (toliau – Direktyvos 2018/2001) nuostatas, bet kokių biologinės kilmės šalutinių produktų naudojimas, jeigu jie atitinka nustatytus reikalavimus, biodegalų gamyboje nėra draudžiamas. Įvedus absoliutų draudimą būtų pažeidžiamos vieningos ES rinkos taisyklės ir nacionaliniu mastu diferencijuojami produktai pagaminami iš kitur nedraudžiamų naudoti žaliavų. 3. Vykstant Direktyvos 2018/2001 peržiūrai ES kol kas nėra priimtų jokių nuostatų susijusių su biodegalų, pagamintų iš maistinių ar pašarinių augalų ribojimu ar jų naudojimo mažinimu.
Pažymėtina, kad dabar galiojanti Direktyva numato, kad biodegalai iš maistinių ar pašarinių augalų gali būti naudojami neviršijant 7% ribos arba 2020 m. jų suvartojimo lygio. Energetikos ministerija yra apskaičiavusi, kad pirmos kartos biodegalų suvartojimas 2020 m. sudarė 4,61 proc., todėl vadovaujantis Alternatyviųjų degalų įstatymu jų naudojimas negali viršyti 5,61 proc. Taigi, Lietuvoje ir taip yra nustatyta mažesnė riba, negu, kad to reikalaujama Direktyvoje 2018/2001. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvoje užauginamų kultūrų naudojimas biodegalų gamybai nedaro reikšmingo poveikio maisto ir (ar) pašarų tiekimo grandinėms, kadangi biodegalų gamybai panaudojamos kultūros sudaro tik apie 6.6 proc. palyginti su bendru, biodegalų gamybai tinkamų ir užauginamų kultūrų kiekiu (6,3 mln. t.), kuris yra pakankamas ne tik vidaus rinkos poreikiams užtikrinti, bet ir eksporto apimtims didinti. Pažymėtina ir tai, kad remiantis to paties Eurostat duomenimis, didžiąją dalį 2020 m. Lietuvoje sunaudojamų atsinaujinančių degalų sudarė būtent biodegalai, pagaminti iš maistinių ir pašarinių žaliavų. Darytina prielaida, kad įvedus palaipsninį biodegalų, pagamintų iš maistinių ar pašarinių žaliavų naudojimo mažinimą, atitinkama linkme mažėtų ir atsinaujinančių degalų dalis suvartojime. 4. Pažangieji biodegalai yra biodegalai, pagaminti iš biologinės kilmės žaliavų. Elektros energija nėra prilyginama biodegalams juo labiau pažangiesiems biodegalams. Iš pasiūlymo autoriaus pateiktos nuorodos Vokietijos atveju elektros energija taip pat nėra prilyginama pažangiesiems biodegalams. Toks prilyginimas keistų esamas rinkos sąlygas ir pažangiųjų biodegalų naudojimo skatinamosios priemonės nebetektų prasmės. 2.
2022-06-20 Išnagrinėję Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 15, 18 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-1739, teikiame šias pastabas: Pritardami pačiam tikslui – skatinti elektrinėms transporto priemonėms būtinos infrastruktūros plėtrą, vis dėl to turime pastebėti, kad siūloma įstatymo pakeitimo redakcija, nesiūlant kartu didinti Alternatyvių degalų įstatymo 16 straipsnyje numatytų įpareigojimų degalų tiekėjams, o tik sudarant galimybes degalų tiekėjams savo įpareigojimus vykdyti perkant degalų iš atsinaujinančių išteklių (DAEI) vienetus iš platesnio DAEI vienetų pardavėjų rato, nei numatyta dabartinėje įstatymo redakcijoje, sąlygotų naftos degalų pardavimų augimą, o ne elektrinių transporto priemonių infrastruktūros plėtrą. Aukščiau peteikto teiginio detalesnis paaiškinimas:
Atkreipiame Seimo narių dėmesį į tai, kad DAEI vienetų paklausą formuoja degalų pardavėjams įstatymo 16 straipsnyje nustatytas įpareigojimas kiekvienais metais didinti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį savo parduodamuose degaluose. Ir įstatymo 17 straipsnyje numatyta galimybė šiuos įpareigojimus vykdyti, panaudojant DAEI vienetus. Degalų pardavėjai jiems iškeltų įpareigojimų negali įvykdyti, maišydami tik pirmos kartos biodegalus, nes pirmos kartos iš maistui ir pašarams naudojamų žaliavų pagamintiems biodegalams įstatymo 20 straipsnyje yra numatytos vartojimo
“lubos”, kurių viršyti degalų tiekėjai neturi teisės. Degalų pardavėjai
turi labai ribotas galimybes į degalus įmaišyti daugiau, nei numatyti įpareigojimai įstatymo 16 straipsnyje, pažangiųjų biodegalų, pagamintų iš atliekų, kadangi šiuo metu yra labai riboti tokių biodegalų kiekiai rinkoje arba jų kaina yra itin didelė. Todėl šiuo metu vienintėlis būdas degalų tiekėjams vykdyti įstatymo 16 straipsnyje numatytus įpareigojimus yra pirkti Degalų ir atsinaujinančių išteklių (DAEI) vienetus rinkoje, kad ir kiek jie bekainuotų.
Todėl numatoma, kad DAEI vienentų paklausos kreivė čia yra neelastinga – vertikali (kreivė D žemiau esančiame grafike). Prie dabartinio įstatymo reguliavimo, įstatymo nekeičiant, galima prognozuoti, kad DAEI vienetų pasiūlą ateityje visų pirma formuos biometano pardavėjai Lietuvoje. Kuo DAEI kaina bus didesnė, tuo ekonomiškai naudingiau bus pardavinėti biometaną ir tuo daugiau bus generuojama DAEI. Ateityje, jei DAEI kaina bus pakankamai didelė, tikėtinas ir pažangiųjų skystųjų biodgalų pasiūlos augimas (Pasiūlos kreivė S1 žemiau esančiame grafike) Jei bus pakeistas Alternatyvių degalų įstatymas, numatanat, kad DAEI gaus ir elektromobilių krovėjai, jie padidins DAEI pasiūlą, nepadidindami paklausos. Tokių DAEI savikaina yra labai maža, DAEI kiekio rinkoje padidinimas tiesiog paslinks pasiūlos kreivę į dešinę (Pasiūlos kreivė S2 žemiau esančiame grafike) Pakeitimų rezultatas: DAEI kiekis rinkoje liks tas pats, o jų kaina, kuri formuojasi paklausos ir pasiūlos kreivių susikirtime, kris (grafike nuo P1 iki P) Šių pakeitimų rezultatas galų gale bus tas, kad DAEI vienetus, kurie, nepriėmus siūlomų įstatymo pataisų, būtų generuojami iš biometano vartojimo transporto sektoriuje augimo, pakeis DAEI vienetai, išdalinti elektromobilių pakrovėjams. To pasekoje neišvengiamas biometano vartojimo transporto sektoriuje mažėjimas, kadangi DAEI vienetų pardavimo galimybė yra pagrindinis biometano vartojimą skatinantis įrankis Lietuvoje. Elektros naudojimas transporto sektoriuje dėl siūlomų pakeitimų iš esmės nepadidėtų, nes DAEI kaina tiesiog nukristų iki lygio, kai DAEI kaina praranda savo skatinamąją jėgą.
Ir transporto elektrofikavimą ateityje, net ir priėmus pataisas, lygiai taip pat, kaip būtų ir įstatymo pataisų nepriėmus, galų gale lems ne elektros krovimo operatorių pajamos iš DAEI vienetų, o visai kitos Valstybės iniciatyvos - degalų apmokestinimas, elektromobilių subsidijavimas, elektromobilių pigimas, valinės investicijos į infratsruktūros stiprinimą savivaldybėse ir t.t. Mažėjant biometano vartojimui transporto sektoriuje ir atitinkamai papildomai dėl įstatymo pakeitimo nepakankamai didėjant elektros vartojimui transporto sektoriuje, padidėtų naftos produktų vartojimas transporto sektoriuje. Taigi, galų gale siūlomų pakeitimų rezultatas būtų toks: naftos produktų vartojimas transporte būtų didesnis, nei būtų buvęs, jei siūlomas pasiūlymas nebūtų priimtas. Todėl siūlome prašyti Vyriausybės išvados, prašant įvertinti kiek turėtų būti padidinti įstatymo 16 straipsnyje numatyti įpareigojimai degalų tiekėjams, atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, siekiant, kad atsinaujinančių išteklių naudojimas transport sektoriuje, priėmus įstatymo pakeitimą, ateityje ne sumažėtų, o padidėtų Nepritarti Komiteto argumentai:
Alternatyviųjų degalų įstatymo 16 str. 1 d. yra nustatomi privalomi įpareigojimai degalų tiekėjams dėl degalų iš AEI patiekimo į vidaus rinką, pvz. 2030 m. įpareigojimo lygis siekia 16,8 proc. palyginti su kiekvieno degalų tiekėjo patiekto benzino ir dyzelino kiekiu. Galimybė įpareigojimus įgyvendinti panaudojant DAEI vienetus išduotus už elektros energijos iš AEI patiekimą į vidaus rinką visiškai nedidintų naftos degalų poreikio, o priešingai degalų tiekėjams leistų dalį 16,8% įpareigojimo užpildyti už elektros iš AEI patiekimą į transporto sektorių sugeneruotais DAEI vienetais.
Kuo didesnis kiekis elektros energijos iš AEI ar biometano dujų buvo patiektas į transporto sektorių tuo atitinkama dalimi buvo suvartojama mažiau naftos produktų. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą degalų tiekėjai privalo patiekti ir minimalią skystųjų biodegalų dalį kiekviename litre, taip pat atitinkamai ir minimalią dalį pažangiųjų biodegalų, prie kurių priskiriamos ir biometano dujos. Minimalaus biodegalų kiekio kiekviename litre ir pažangiųjų biodegalų tiekimo reikalavimų įgyvendinti negalima apskaitos vienetais išduotais už elektros energijos iš AEI patiekimą, todėl pastabos autoriaus identifikuotos grėsmės dėl DAEI vienetų išduotų už biometano patiekimą į transporto sektorių pakeitimą DAEI vienetais išduotais už elektros energijos iš AEI patiekimą yra nepagrįstos. Šiuo metu dujomis varomų transporto priemonių parkas yra ženkliai mažesnis nei planuojamas biometano dujų gamybos kiekis, todėl degalų tiekėjai neturės galimybių visa apimtimi įgyvendinti jiems nustatytų įpareigojimų DAEI vienetais išduotais už biometano patiekimą į transporto sektorių. Pažymėtina ir tai, kad biometano vartojimas transporto sektoriuje skatintinas galiojančiais daugikliais, kurie elektros energijai nėra taikomi, todėl bet kokiu atveju degalų tiekėjai siektų pirmiau įsigyti DAEI vienetus išduotus už biometano patiekimą į vidaus rinką, vien dėl dvigubai didesnio jų kiekio.
Manytina, kad elektros iš AEI integravimas į DAEI sistemą leistų ne tik sumažinti galutines degalų kainas vartotojams, tačiau ir paskatintų elektromobilumo infrastruktūros plėtrą, kompensuojant įkrovimo operatorių patiriamus kaštus dėl vis dar mažo elektromobilių naudotojų skaičiaus. Panašaus pobūdžio sistema veikia Vokietijoje, kur įkrovimo infrastruktūros įtraukimas į sertifikatų sistemą ženkliai prisidėjo prie elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros ir leido užtikrinti technologinį neutralumą sistemoje tuo pačiu dalyvaujant skirtingų rūšių degalų iš AEI tiekėjams. 3. Lietuvos verslo konfederacija 2022-06-21 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), viena didžiausių verslą vienijančių organizacijų Lietuvoje, atstovaujanti ir biodegalų bei biodujų gamintojus, teikia pastabas Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 15,
projektas). LVK pritaria Įstatymo projekto tikslui – didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje, taip pat mano, kad yra svarbu įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus įtraukti elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, į degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių (toliau – DAEI) apskaitos vienetų sistemą.
Vis dėlto, išsamiai išanalizavę Įstatymo projektą, manome, kad Įstatymo projektas gali
1) turėti neigiamų ir nenumatytų pasekmių alternatyvių degalų kuro paklausai bei transporto sektoriaus žalinimui; 2) sukelti daug neapibrėžtumo DAEI apskaitos vienetų sistemoje, atsižvelgiant į labai trumpą Įstatymo projekte numatytą siūlymų įgyvendinimo laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad DAEI apskaitos vienetų sistema dar nėra pilnai sukurta ar funkcionuojanti. I. Siūloma didinti degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių apskaitos vienetų pasiūlą rinkoje Įstatymo projektu siūlant pildyti DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių sąrašą, iš esmės siūloma didinti DAEI apskaitos vienetų pasiūlą, nedidinant jų paklausos. DAEI apskaitos vienetų paklausą (ir jos augimą) šiuo metu sudaro degalų pardavėjams nustatytas įpareigojimas kiekvienais metais didinti parduodamų atsinaujinančių išteklių dalį savo parduodamuose degaluose. Jie to negali padaryti nei maišydami tik pirmos kartos biodegalus (galioja maišymo lubos), nei maišydami antros kartos biodegalus (tokių biodegalų pakankamo kiekio rinkoje nėra), todėl vienintelis būdas jiems vykdyti šį įpareigojimą yra pirkti DAEI vienetus rinkoje, nepriklausomai nuo jų kainos. DAEI apskaitos vienetų pasiūlą ateityje formuos biometano pardavėjai Lietuvoje. DAEI apskaitos vienetų kainai augant, augtų ir biometano pasiūla rinkoje. Tačiau pildant DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių sąrašą elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriais, iš esmės mažėtų DAEI apskaitos vienetų kaina, taigi, mažėtų ir biometano konkurencingumas rinkoje.
Taigi, priėmus Įstatymo projekte siūlomą reguliavimą ir nesikeičiant DAEI apskaitos vienetų paklausai, DAEI apskaitos vienetų kaina kristų, taigi, degalų pardavėjams būtų pigiau parduoti degalus, nepatenkančius į DAEI apibrėžimą. Tikėtinas Įstatymo projektu siūlomo reguliavimo efektas būtų atvirkščias nurodytam Įstatymo projekto aiškinamajame rašte – būtų mažinama atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje. II. Sklandų DAEI apskaitos vienetų sistemos diegimą ir veikimą gali apsunktinti trumpas Įstatymo projekto įgyvendinimo laikotarpis Pastebime, kad Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma į DAEI apskaitos vienetų sistemą įtraukti elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, iki 2023 m. sausio 1 d. Toks trumpas įgyvendinimo laikotarpis įneštų daug neapibrėžtumo į DAEI apskaitos vienetų sistemą, kuri šiai dienai nėra pilnai įgyvendinta ar funkcionuojanti. III. Siūlymai Atsižvelgiant į Įstatymo projekto teikimo metu nepristatytą bei Įstatymo projekto aiškinamajame rašte neįvardytą, tačiau labai tikėtiną neigiamą poveikį alternatyvių degalų paklausai, kuris gali turėti atvirkščią efektą Įstatymo projekto įvardytam esminiam tikslui – didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje, siūlome:
prašyti Vyriausybės išvados, kaip tai siūlo ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Vyriausybės išvada būtų tikslinga taip pat dėl Vyriausybės ir Energetikos ministerijos priimtų bei svarstomų DAEI gamybos plėtros skatinimo priemonių ir jų planų;
kokybišką teisėkūros bei efektyvumo principu grįstą teisėkūrą, išsamiai svarstyti įstatymo projektą Seimo rudens sesijoje. LVK manymu, šis svarbus projektas privalo būti išsamiai išdiskutuotas.
Tam būtinai reikia Vyriausybės išvados, daugiau laiko bei išsamių klausymų Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Dėkojame už bendradarbiavimą. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siūlytina nepritarti pastabos daliai dėl elektros energijos iš AEI neįtraukimo į DAEI sistemą, kadangi šia priemone būtų tik papildomai diferencijuojami AEI, kuriais galima prisidėti prie degalų iš AEI tiekimo tikslų. Nėra priežasčių, kodėl elektros energija iš AEI neturėtų būti laikoma degalais iš AEI ir negalėtų dalyvauti toje pačioje sistemoje su kitais degalais iš AEI. Kuo didesnis kiekis elektros energijos iš AEI ar biometano dujų kiekis bus patiektas į transporto sektorių tuo atitinkama dalimi bus suvartojama mažiau naftos produktų. Siūlytina atsižvelgti į pastabos dalį susijusią su įgyvendinimo laikotarpiu ir jį prailginti 6 mėn. pakeičiant 18 str. ir nustatant nuostatų susijusių su elektros iš AEI įtraukimu į DAEI sistemą įsigaliojimą nuo 2023 m. liepos 1 d. 4. Biodegalų asociacija 2022-06-21 Norėtume atkreipti dėmesį, kad Degalų ir Atsinaujinančių išteklių (toliau – DAEI) vienetų sistemos atsiradimas ir paklausa sudaro degalų pardavėjams nustatytas įpareigojimas kiekvienais metais didinti parduodamų atsinaujinančių išteklių dalį savo parduodamuose degaluose. T.y. šiuo reguliavimu yra siekiama didinti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo apimtis ir mažinti mineralinių degalų vartojimą. Kiek tai susiję su biodegalų bei biodujų tiekėjais į rinką, jau yra sukurta ir veikianti gamybos ir tiekimo grandinių tvarumo užtikrinimo ir kontrolės sistema, kuri tikrinama ir vertinama nepriklausomų auditorių. Todėl, nustatant naujus sistemos dalyvius, turėtų būti sukuriamas būtinas papildomas reguliavimas, atitinkamai numatant atsakingas valdymo ir kontrolės institucijas bei suteikiant jiems reikiamas funkcijas, kaip yra kitų sistemos dalyvių atžvilgiu.
Pažymėtina, kad šiuo metu DAEI vienetai priskiriami tik prekybos apimtim, kurios viršija Alternatyvių degalų įstatyme (toliau - ADĮ) numatytas privalomas bioegalų vartojimo ribas. Tačiau viršyti negalima maišant tik pirmos kartos biodegalus, nes yra numatytos tokių biodegalų vartojimo ribos. Taip pat labai sudėtinga tai daryti maišant antros kartos biodegalus, nes tokių biodegalų kiekis rinkoje yra labai nedidelis. Iš esmės kuriant šią sistemą, buvo planuojama, jog DAEI vienetų pasiūlą ateityje formuos biometano pardavėjai Lietuvoje. Tai yra labai svarbu, nes biometanas iš esmės yra vienintelė reali alternatyva sunkiajam transportui, kurių suvartojimo dalis sudaro žymią dalį. Šiuo metu degalų tiekėjams realus būdas vykdyti įsipareigojimus - pirkti DAEI vienetus rinkoje, tokiu būdu skatinant biometano gamybą. Nusprendus, kad DAEI gauna ir elektromobilių krovėjai, vienetų kiekis būtų didinamas, kai tuo tarpu paklausa pasiliktų tokio pačio lygio. Tokių DAEI vienetų savikaina būtų labai maža. To pasekoje DAEI vienetai, generuojami iš biometano vartojimo transporto sektoriuje augimo, bus pakeisti į DAEI vienetus, išdalintus elektromobilių pakrovėjams. Biometano vartojimas transporto sektoriuje mažės, elektros naudojimas transporto sektoriuje nuo to iš esmės nepadidės, nes DAEI kaina kris iki lygio, kuris praranda savo skatinamąjį efektą. Taigi toks sprendimas per gana greitą laiką faktiškai sunaikins II kartos biodegalų ir biometano vartojimą, taip pat de fakto didins mineralnių degalų vartojimą.
Pažymėtina, kad elektromobilių vartojimą iš esmės skatina ne DAEI vienetai, tačiau kitos iniciatyvos, tokios kaip degalų kaina, elektromobilių įsigyjimo subsidijavimas, elektromobilių pigimas, investicijos į infratsruktūros stiprinimą savivaldybėse, parkavimo ir važiavimo legvatos ir pan. Reikia įvertinti tai, kad DAEI vienetų paklausą formuoja degalų pardavėjų įpareigojimai patiekti tam tikrą atsinaujinančių išteklių dalį savo parduodamuose degaluose. Jie tai gali daryti maišydami daugiau pažangiųjų biodegalų, parduodami biometaną arba įsigydami DAEI vienetus iš tų degalų pardavėjų, kurie viršija jiems keliamus įpareigojimus. Todėl didinant DAEI vienetų pasiūlą, išduodant DAEI vienetus elektromobilių krovimo įmonėms, būtina didinti ir DAEI paklausą, keliant įpareigojimus, numatytus įstatyme, degalų pardavėjams. Kitu atveju elektromobilių plėtra bus skatinama ne naftos produktų sąskaita, o biometano ir pažangiųjų biodegalų sąskaita. Išsprendus šiuos klausimus, manytume, kad DAEI vienetus turėtų būti leista generuoti ir gyventojams, kraunantiems elektromobilius namuose, taip dar labiau skatinanti eletromobilių plėtrą ir populiarumą. Nepritarti Komiteto argumentai:
Pažymėtina, kad siūlomu Įstatymo pakeitimu numatomas degalų iš AEI praplėtimas, o kontroliuojantys subjektai vadovaujantis Įstatymo nuostatomis turi atsižvelgti į visų degalų iš AEI patiekimą. ADĮ 16 str. nustatyti privalomi įpareigojimai degalų tiekėjams yra skirti siekiant užtikrinti degalų iš AEI naudojimo apimtis, tačiau jie nėra ir neturėtų būti išskirtinai sietini vien tik su skystaisiais biodegalais ar biometano dujomis. Skystųjų biodegalų naudojimo skatinimui ADĮ yra įtvirtintos nuostatos numatančios privalomą minimalią skystųjų biodegalų dalį kiekviename litre.
Pažangiųjų biodegalų naudojimas taip pat skatinamas atskirais įpareigojimais ir dvigubu energinės vertės daugikliu, kai tuo tarpu elektros energija iš AEI šių įpareigojimų negalima įgyvendinti. Būtent todėl, kad pažangiųjų biodegalų, tame tarpe ir biometano dujų, kiekis rinkoje yra pakankamai ribotas siekiama sudaryti galimybes įpareigojimus įgyvendinti ir kitos rūšies degalais iš AEI. ADĮ nuostatos suformuluotos taip, kad valstybė efektyviausiu būdu įgyvendintų 15 proc. degalų iš AEI tikslą transporto sektoriuje, todėl manytina, kad elektros energija, jeigu pagaminta naudojant AEI, neturėtų būti paliekama už DAEI sistemos ribų. Didesni įpareigojimai visiems degalų tiekėjams šiuo metu yra diskutuojami Europos Sąjungos lygmeniu, Direktyvos 2018/2001 peržiūros procese, todėl bendros ambicijos didinimas būtų galimas tik įsigaliojus naujai patvirtintai Direktyvos 2018/2001 redakcijai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 15, 18 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-06-2251 Argumentai: likus mažai laiko iki įstatymo įsigaliojimo, siūloma savaitei atidėti jo įsigaliojimą Pasiūlymas: Siūloma įsigaliojimo straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
straipsnius, įsigalioja 2022 m. liepos 1 8 d.“ Pritarti 2.
Aplinkos apsaugos komitetas 2022-06-22 Vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūloma svarstyti projektą Seime skubos tvarka
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas projektas Nr. XIVP-1739 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė [1] https://www.vz.lt/transportas-logistika/2022/06/09/ep-nubalsavo-iki-2035-uju-baigti-prekyba-naujais-benzininiais-ir-dyzeliniais-automobiliais&b7240673c4bb3 [2] https://www.transportenvironment.org/discover/eu-parliament-to-vote-on-the-future-of-the-renewable-energy-directive/ [3] https://news.un.org/en/story/2022/06/1119962 [4] https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/pagal-kainu-augima-esame-pirmi-es-maistas-lietuvoje-per-metus-gerokai-pabrango-n1170502 [5] https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/Final%20Report_GLOBIOM_publication.pdf [6] https://energypost.eu/russia-ukraine-stalls-eu-biofuels-but-accelerates-its-medium-long-term-targets/ [7] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Renewable_energy_statistics [8] https://www.gesetze-im-internet.de/bimschv_38_2017/BJNR389200017.html