2022-05-31 Nr. XIVP-1719 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
turėtų būti dėstomos norminiu, o ne pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 2 dalyje atsisakyti nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir projekto 3 straipsnio 15 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 23 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 3-4 dalių,
straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 7 punkto, 38 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktų, 45 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 53 straipsnio, 56 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 53 straipsnio 4 dalies 3 punkto,
straipsnio 2 dalies ir 85 straipsnio 8 punkto nuostatos
nustatyti sąvokos ,,Automatinis padengtųjų obligacijų išpirkimas anksčiau termino” apibrėžimą automatiniu padengtųjų obligacijų išpirkimu anksčiau termino būtų tokia situacija, kai laikoma, kad padengtųjų obligacijų mokėjimo įsipareigojimų terminai yra suėję ir mokėjimo įsipareigojimai yra automatiškai vykdytini, pradėjus padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kitą panašaus pobūdžio procesą. Atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,mokėjimo įsipareigojimai pradedami automatiškai vykdyti” nėra aiški, nes neaišku, kokia tvarka tokie įsipareigojimai turėtų būti vykdomi.
Pastebėtina, kad projektu įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 9 punkte, kuriame apibrėžiamas automatinis termino paankstinimas, nustatyta, jog šiuo atveju padengtosios obligacijos investuotojas turi vykdytiną grąžinimo reikalavimą, kuris išmokamas nesuėjus pradiniam terminui. 3. Projekto 3 straipsnio 16 dalyje yra teikiama nuoroda į projekto 46 straipsnį. Nėra suprantama, kodėl aptariamoje nuostatoje yra teikiama nuoroda į visą 46 straipsnį, o ne į 46 straipsnio 1 dalį, nes tik šioje dalyje yra reglamentuotos turto klasės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai tikslinti projekto 3 straipsnio 16 dalį. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir projekto 3 straipsnio 24 dalis. 4. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 134 punktu, lotynų ar kitų kalbų žodžiai tekste rašomi kursyvu. Atsižvelgiant į tai projekto 15 straipsnio 1 dalyje žodžių junginyje „pari passu“ brauktini skliaustai. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos projekto 33 straipsnio 5 dalies nuostatos. 5. Projekto 19 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra vartojamas terminas „neveiksnumas“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato galimybės pripažinti asmens absoliutų neveiksnumą, pagal Civilinio kodekso nuostatas asmuo teismo tvarka gali būti pripažintas neveiksniu tik tam tikroje srityje. Atsižvelgiant į tai, projekto
pastabai, atitinkamai tikslintina ir projekto 21 straipsnio nuostata. 6. Vadovaujantis projekto 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis patikėtiniu gali tapti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.
Projekto 19 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina, kad inicijavus patikėtinio nemokumo, pertvarkymo, veiklos apribojimo (moratoriumo), likvidavimo ar kitą panašaus pobūdžio procesą, kai patikėtinis yra juridinis asmuo, patikėtinis naudojasi savo teisėmis ir vykdo savo, kaip patikėtinio, įgaliojimus tol, kol bus paskirtas kitas patikėtinis vadovaujantis šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekto ketvirtojo skirsnio nuostatos, nei kitos projekto nuostatos nereglamentuoja patikėtinio pakeitimo kuomet fizinis asmuo būdamas patikėtiniu miršta, tampa neveiksnus tam tikroje srityje ar jo atžvilgiu vykdomas bankroto procesas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, ketvirtojo skirsnio nuostatos turėtų būti atitinkamai papildytos nuostatomis, reglamentuojančiomis fizinio asmens, kuris yra patikėtiniu, pakeitimą, šiam asmeniui mirus, tapus neveiksniam tam tikroje srityje ar jo atžvilgiu vykdant bankroto procesą. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta, kas užtikrina patikėtiniui patikėto turto saugumą patikėtinio mirties atveju, kol bus paskirtas kitas patikėtinis. 7. Projekto 21 straipsnyje siūloma nustatyti atvejus, kai patikėtinio kreditorius neturi teisės nukreipti reikalavimo teisių į patikėtiniui patikėtą turtą. Atsižvelgiant į projekto 19 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, svarstytina, ar projekto 21 straipsnio nereikėtų papildyti nuostata dėl patikėtinio fizinio asmens bankroto. 8. Projekto 23 straipsnyje minimas dokumentas, kuriuo paskiriamas patikėtinis, tačiau iš projekto turinio nėra pakankamai aišku, ar šiuo atveju turimas dokumentas, kuris sudaromas projektu siūlomo Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, ar tai gali būti ir kita tvarka sudaromas dokumentas. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą. 9.
9Projekto 24 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad patikėtinis, vadovaudamasis investuotojų ir specialiųjų kreditorių suteiktais įgaliojimais, turi teisę jų vardu pradėti visus procesus ir ginti jų interesus, įskaitant atstovavimą teisminiuose procesuose, neprivalėdamas atskleisti investuotojų ir specialiųjų kreditorių tapatybės, o tik nurodydamas, kad jis veikia kaip patikėtinis šio įstatymo pagrindu, ir pateikdamas dokumentą, kuriuo paskiriamas patikėtinis. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo, nėra aiškus 24 straipsnio 1 dalies santykis su Civilinio proceso kodekso 56 straipsniu, nustatančiu, kas gali būti atstovais teisme pagal pavedimą (išsilavinimo, giminystės, statuso ir pan. reikalavimai). Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kas būtų teisminio proceso šalis tuo atveju, kai būtų pasinaudota galimybe neatskleisti investuotojų ir specialiųjų kreditorių tapatybės - patikėtinis ar investuotojas/specialusis kreditorius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina tikslinti. 10. Projekto 29 straipsnyje ir 32 straipsnio 1 dalyje nustatoma užtikrinamojo turto atskyrimo prievolė - padengtųjų obligacijų emitentas privalo užtikrinti, kad užtikrinamasis turtas būtų atskirtas nuo jo turto, perleisdamas nuosavybės teisę į reikalavimo teises, sudarančias užtikrinamąjį turtą. Taigi, vadovaujantis projekto nuostatomis, padengtųjų obligacijų emitentas, po užtikrinamojo turto perleidimo, jo nuosavybės teise nebevaldo, o jo mokėjimų įsipareigojimų įvykdymą užtikrina kitas juridinis asmuo - padengtųjų obligacijų bendrovė. Tačiau projekto 33 straipsnyje nurodoma, kad padengtųjų obligacijų emitentas ir padengtųjų obligacijų bendrovė privalo sudaryti susitarimą dėl užtikrinamojo turto valdymo ir administravimo.
Toks susitarimas galėtų būti suprantamas, jeigu užtikrinamojo turto, perduoto padengtųjų obligacijų bendrovės nuosavybėn, valdytoju nurodytu susitarimu būtų paskirtas padengtųjų obligacijų emitentas. Tačiau pagal projekto 3 straipsnio 20 dalį, turto valdytoju gali būti ir kiti asmenys – specialiosios paskirties bendrovė (taip pat ir padengtųjų obligacijų bendrovė, kurios nuosavybėn perduotas užtikrinamasis turtas), iniciatorius, pirminis skolintojas arba trečiasis asmuo. Taigi iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip nuosavybės teisių į užtikrinamąjį turtą perdavimas padengtųjų obligacijų bendrovei, kuris yra būtina užtikrinamojo turto atskyrimo nuo padengtųjų obligacijų emitento sąlyga, koreliuoja su padengtųjų obligacijų emitento ir padengtųjų obligacijų bendrovės susitarimu dėl šio turto valdymo ir administravimo, taip pat su įstatymo projekto dešimtajame skirsnyje ir kitose projekto nuostatose nustatytomis emitento pareigomis užtikrinamojo turto atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektą padengtųjų obligacijų emitentas vienaip ar kitaip visais atvejais išlieka atsakingas už padengtųjų obligacijų bendrovei perduotą užtikrinamąjį turtą (yra susijęs su šio turto valdymu), svarstytina, ar jis turėtų perduoti padengtųjų obligacijų bendrovei nuosavybės teises į šį turtą, nes pagrindinis tokio perdavimo tikslas – užtikrinamojo turto atskyrimas nuo kito emitento turto. 11. Projekto 29 straipsnio 1 dalyje nustatoma taikytina teisė, jeigu reikalavimo teisės, sudarančios užtikrinamąjį turtą, perleidžiamos kitoje valstybėje narėje registruotai specialiosios paskirties bendrovei. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo taikymas aptariamas projekto 2 straipsnyje, siūlytina nurodytas 29 straipsnio 1 dalies nuostatas perkelti į projekto 2 straipsnį. 12.
patenkinimas „vykstant padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, likvidavimo ar kitam panašaus pobūdžio procesui“, o 31 straipsnyje – padengtųjų obligacijų neliečiamumas „vykstant padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kitam panašaus pobūdžio procesui“. Neaišku, kodėl vienu atveju sąlyga dėl emitento pertvarkymo įtraukiama, o kitu – ne. 13. Projekto 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad specialusis administratorius „grąžina padengtųjų obligacijų emitentui užtikrinamąjį turtą, likusį įvykdžius visus įsipareigojimus investuotojams ir specialiesiems kreditoriams.“ Neaišku, kodėl užtikrinamasis turtas grąžinamas padengtųjų obligacijų emitentui, nors pagal projekto 32 straipsnį šis buvo perleidęs nuosavybės teises į užtikrinamąjį turtą padengtųjų obligacijų bendrovei, o pagal projekto 39 straipsnį specialusis administratorius sudaro sutartį dėl užtikrinamojo turto valdymo su padengtųjų obligacijų bendrove. 14. Tikslintina projekto 45 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda, nes projekto 33 straipsnis 1 dalies neturi. 15. Svarstytina, ar projekto nuostatas derinant su įgyvendinamos Direktyvos 2019/2162 15 straipsnio 4 dalimi, neturėtų būti tikslintina projekto 47 straipsnio 5 dalis, vietoje žodžių „įsipareigojimai neįvykdomi” įrašant „įsipareigojimai neįvykdyti“. 16. Vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72, 18 punktu, teisės aktuose visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą, o toliau nurodomas jo sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 51 straipsnio 2 dalies 1 punkte atsisakyti skliaustuose įvedamo trumpinio „(toliau
įstatymo 48 straipsnio 1-7 dalyse“ pakeisti žodžiais „šio įstatymo 48 straipsnyje“. 18. Pastebėtina, kad iš projekto 57 straipsnio 1 dalies nėra aišku, kuriam emitentui reikia gauti išankstinį priežiūros institucijos sutikimą, t. y. nėra aiškus žodžio „šiam“ turinys. 19. Projekto 58 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti:
„Padengtųjų obligacijų emitentas, išleidęs padengtąsias obligacijas, gautas
lėšas paskolina padengtųjų obligacijų bendrovei užtikrinamajam turtui įsigyti, vadovaudamasis šio įstatymo 7 straipsniu.“ Atsižvelgiant į projekto 7 straipsniu reguliuojamus santykius, manytina, kad 58 straipsnio 1 dalyje aptariamu atveju projekto 7 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos mutatis mutandis. 20. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visos projekto 63 straipsnio struktūrinės dalys yra sunumeruotos. Atsižvelgiant į tai, projekto 63 straipsnio numeravimas tikslintinas. 21. Projekto 63 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti:
„Paskyrus specialųjį administratorių, užtikrinamojo turto grupės stebėtojas
perleidžia savo funkcijas specialiajam administratoriui.“ Neaišku, kokia tvarka stebėtojas perleidžia savo funkcijas specialiajam administratoriui. Jeigu norima nustatyti, jog stebėtojo funkcijos pereina specialiajam administratoriui teikiamo įstatymo pagrindu, tai projektas atitinkamai tikslintinas. 22. Projekto 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte prieš žodį
„nurodymus“ siūlytina įrašyti žodį „teisėtus“. 23. Pastebėtina, kad projekto 66 straipsnio 2 dalyje
yra vartojamas „ISIN“ trumpinys, projekte nepateikiant pilno jo pavadinimo. Vadovaujantis teisės technikos reikalavimais, teisės akte įvestas trumpinys taikomas tik tame teisės akto tekste. Įgyvendinamajame teisės akte būtina iš naujo įsivesti trumpinį. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reiktų patikslinti, nurodant, kad „ISIN” reiškia tarptautinių vertybinių popierių identifikavimo numerį. 24.
įvardinti, kokias teises ir pareigas turi skolininkai, sudarę vartojimo kredito sutartis arba su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartis, nedera su projekto 67 straipsnio pavadinimu, pagal kurį projekto 67 straipsnyje turimas tikslas reglamentuoti specialiosios paskirties bendrovių steigimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 67 straipsnio pavadinimo nereikėtų patikslinti arba projekto 67 straipsnio 6 ir 7 dalis išdėstyti atskiru straipsniu. 25. Projekto 68 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Padengtųjų obligacijų bendrovės įsipareigojimų apimtis yra ne didesnė nei pajamos, gautos už užtikrinamąjį turtą“. Iš šios projekto nuostatos nėra pakankamai aišku, ar šioje dalyje turimas tikslas nustatyti, kad padengtųjų obligacijų bendrovės įsipareigojimai privalo būti ne didesni nei pajamos, ar projekto nuostata siekiama kitų teisinio reguliavimo tikslų. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 26.
26Projekto 72 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti:
„Sprendimą likviduoti specialiosios paskirties bendrovę gali priimti tik
specialiosios paskirties bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. <...> Jokie kiti asmenys ar institucijos neturi teisės priimti sprendimo likviduoti specialiosios paskirties bendrovę, išskyrus Civilinio kodekso
Siekiant aiškumo, siūlytina vietoje formuluotės „išskyrus Civilinio kodekso
įrašyti formuluotę „išskyrus atvejus, kai specialiosios paskirties bendrovė likviduojama, esant Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2–4 ir 7 punktuose nustatytiems likvidavimo pagrindams.“ Be to, atsižvelgiant į projektu teikiamo įstatymo tikslus ir projekto 73 straipsnio nuostatas, diskutuotina, ar tikslinga numatyti, kad specialiosios paskirties bendrovė gali būti likviduojama juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis Civilinio kodekso 2.70 straipsniu (Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 4 punktas). 27. Iš projekto 72 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, ar specialiosios paskirties bendrovės likvidatoriumi gali būti skiriami tik pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės patikėtinis arba padengtųjų obligacijų bendrovės specialusis administratorius, ar ir kiti asmenys. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kurie asmenys galėtų būti skiriami specialiosios paskirties bendrovės administratoriumi. 28. Projekto 85 straipsnio 2 punkte yra numatoma, kad poveikio priemonės gali būti taikomos, kai leidimai ar sutikimai gaunami asmeniui pateikus priežiūros institucijai suklastotus dokumentus ir duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų.
Neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis priežiūros institucijos galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Manytina, kad poveikio priemonių taikymui pakaktų fakto, jog dokumentuose ir duomenyse dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 85 straipsnio 2 punktą patikslinti. 29. Įstatymo priedas turėtų būti išdėstytas po projekto
straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių ,,baudos apskaičiuojamos” nereikėtų įrašyti žodžių ,,baudos dydis apskaičiuojamas” . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M.Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-06-28 Nr. XIVP-1719(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M.Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2022-06-22
ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, Audronė Čekanavičienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-31234671115162425333845535656565759778522322
pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 2 dalyje atsisakyti nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir projekto 3 straipsnio 15 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 23 dalies, 4 straipsnio 2 dalies,
straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 4, 7 dalių, 24 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 7 punkto, 38 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktų, 45 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 53 straipsnio, 56 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 53 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 53 straipsnio 8 dalies, 57 straipsnio 6 dalies, 59 straipsnio 2 dalies, 77 straipsnio 2 dalies ir 85 straipsnio 8 punkto nuostatos. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Šis įstatymas taip pat taikomas santykiams, kai Lietuvos Respublikoje veikianti kredito įstaiga nėra padengtųjų obligacijų emitentas, tačiau perleidžia reikalavimo teises kitai kredito įstaigai ar specialiosios paskirties bendrovei, (įskaitant ir tuos atvejus, kai padengtųjų obligacijų emitentas ar specialiosios paskirties bendrovė yra įsteigti kitoje valstybėje narėje), turint tikslą suformuoti užtikrinamąjį turtą, kurio pagrindu bus išleistos padengtosios obligacijos. Tokiam reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimui šio įstatymo 6–11 straipsniai taikomi mutatis mutandis.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 3 straipsnio 23 dalį išdėstyti taip:
„23. Vertybinių popierių emisijos sąlygos (toliau – emisijos
sąlygos) – vertybinių popierių išleidimą reglamentuojančių teisės aktų ir šio įstatymo nustatyta tvarka ir emisijos dokumentuose atskleidžiama informacija apie emitento išleidžiamų vertybinių popierių – (pakeitimo vertybiniais popieriais metu išleidžiamų vertybinių popierių, turtu užtikrintų obligacijų ar padengtųjų obligacijų) – pasirašymo ir išpirkimo tvarką bei kitas sąlygas. Jeigu pareigos rengti emisijos dokumentą nėra, emisijos sąlygose reikalaujama atskleisti informacija turi būti paskelbta emitento interneto svetainėje ne vėliau kaip iki emisijos pradžios.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 4 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė šio straipsnio 1
dalyje nurodytą riziką gali prisiimti įsigydama turtą, garantuodama prievoles arba prisiimdama įsipareigojimus kitokia forma. Šiam tikslui pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei nereikia gauti jokių papildomų fizinių ar juridinių asmenų, (įskaitant valstybės institucijas), sutikimų, leidimų ar licencijų.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalis išdėstyti taip: „3.
Reikalavimo teisės, sudarančios užtikrinamąjį turtą, (įskaitant būsimas reikalavimo teises, sudarančias užtikrinamąjį turtą), tampa pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės nuosavybe nuo perleidimo įsigaliojimo dienos, neatsižvelgiant į pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės įsipareigojimą, (jeigu toks yra), šias reikalavimo teises, sudarančias užtikrinamąjį turtą, vėliau perleisti atgal pardavėjui. Perleidimas negali būti pripažintas negaliojančiu remiantis pagrindais, susijusiais su tokio įsipareigojimo vėliau įvykdyti reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimą atgal pardavėjui buvimu. 4. Nuo reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimo įsigaliojimo tarp šalių momento visos lėšos, kurias pardavėjas gavo iš skolininkų pagal perleistas reikalavimo teises, yra pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės nuosavybė, (įskaitant sumas, gautinas ateityje), ir pardavėjas privalo atskirti šias lėšas nuo kito pardavėjo turto bei nedelsdamas perduoti pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei, neatsižvelgdamas į tai, ar yra pradėtas pardavėjo nemokumo, pertvarkymo, veiklos apribojimo (moratoriumo), likvidavimo ar kitas panašaus pobūdžio procesas ir kokiu pagrindu tas procesas pradėtas. Šios atskirtos lėšos, laikomos kredito įstaigos sąskaitose, nėra įtraukiamos į šios kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1.
Skolininkams ir įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai, apie reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimą pranešama individualiu pranešimu arba, jei informacijos pateikimas neįmanomas arba tam reikia neproporcingų pastangų, informacija gali būti pranešta viešu skelbimu, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65 straipsnio 2 dalies reikalavimų, įskaitant skelbimą nacionalinių laikraščių, jiems prilygintų masinės informacijos priemonių interneto svetainėse ir pardavėjo interneto svetainėje. Laikoma, kad informavimo pareiga yra tinkamai įvykdyta, jeigu skolininkams ir įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai, apie reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimą pranešta bendru viešu skelbimu ir pardavėjo interneto svetainėje arba raštu vienu iš šių būdų: asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis: (elektroniniu paštu, trumpąja (SMS) žinute ar per elektroninės bankininkystės sistemas). Laikoma, kad skolininkai ir įkaito davėjai, kurie nėra skolininkai, kuriems apie perleidimą pranešta bendru viešu skelbimu, apie perleidimą sužino ar turėjo sužinoti praėjus 14 dienų nuo paskelbimo dienos. 2.
bendrame viešame skelbime skolininkams ir įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai, turi būti nurodyta informacija apie pardavėją ir įgijėją, nurodant (juridinio asmens pavadinimąs ir jo kodąs), informacija apie perleidžiamas reikalavimo teises, kurios sudaro užtikrinamąjį turtą, nurodant jų bendras savybes, kurios tinkamos siekiant nustatyti perleidžiamas reikalavimo teises, tačiau nepateikiant duomenų apie atskirus skolininkus, ir prireikus bet kuri kita informacija, galinti padėti skolininkams ir įkaito davėjams, kurie nėra skolininkai, nustatyti perleidžiamas reikalavimo teises. Ši informacija viešai skelbiama ne trumpiau kaip iki prievolių pagal pradinę sutartį pasibaigimo dienos. Bendrame viešame skelbime skolininkams turi būti nurodyta, kokia tvarka jie turi toliau vykdyti savo mokėjimus pagal perleistus reikalavimus.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Emisijos sąlygose arba pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės sutartyje su investuotojais ir (ar) specialiaisiais kreditoriais gali būti nustatyta, kad investuotojų reikalavimai (ar dalis jų) bus vykdomi tik po to, kai bus atsiskaityta su kitais investuotojais arba specialiaisiais kreditoriais.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 16 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Patikėtinis, o jeigu jis nėra paskirtas,
investuotojai ir specialieji kreditoriai, skolininkas ir įkaito davėjas, (jeigu jis nėra skolininkas), turi teisę įkeitimo sutartyje arba išieškojimo momentu susitarti, kokia eile bus vykdomas išieškojimas. Jeigu tokio susitarimo nėra, išieškojimas vykdomas pagal šio įstatymo nuostatas. Išieškojimas visais atvejais vykdomas atsižvelgiant į emisijos sąlygas arba pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės sutartis su investuotojais ir (ar) specialiaisiais kreditoriais, nurodytas šio įstatymo
Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 16 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7.
Patikėtinis, o jeigu jo nėra, investuotojai ar specialieji kreditoriai priverstinio išieškojimo procedūrą vykdo laikydamiesi įkeitimo sutarties ir emisijos sąlygų. Nuo notaro vykdomojo įrašo įregistravimo Nekilnojamojo turto arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registruose dienos pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė netenka teisės disponuoti įkeistu užtikrinamuoju turtu, o teisę administruoti šį turtą ir (arba) disponuoti juo įgyja patikėtinis, o jeigu jo nėra, investuotojai ir specialieji kreditoriai. Visos lėšos, kurias patikėtinis gauna iš užtikrinamojo turto, kaupiamos patikėtinio atskiroje sąskaitoje ir paskirstomos investuotojams išieškojimo išlaidoms ir veiklos išlaidoms, (jei jų yra), apmokėti.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 24 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Patikėtinis gali priimti, gauti, laikyti
turtą ir įgyvendinti visas teises pagal prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, (įskaitant hipoteką (įkeitimą), ir garantijas bei gauti visus mokėjimus, skirtus investuotojams ir specialiesiems kreditoriams, kurie jam suteikė tokius įgaliojimus, lyg jis pats būtų investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimo teisių turėtojas, o patikėtiniui atliekami mokėjimai pagal pradines kredito sutartis yra laikomi tinkamu skolininko įsipareigojimų įvykdymu.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 25 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Patikėtinis turi teisę savo nuožiūra pasitelkti paslaugų teikėjus, (įskaitant teisės, apskaitos, audito konsultantus), kad tinkamai atliktų savo funkcijas.
Patikėtinis, pasitelkęs trečiąjį asmenį patikėtinio teisėms įgyvendinti ar veiksmams atlikti, atsako už pasitelkto trečiojo asmens padarytą žalą, išskyrus atvejus, jeigu įrodo, kad žala buvo padaryta dėl išorės įvykio, kurio patikėtinis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmių nebūtų galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 38 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) valdo užtikrinamąjį turtą ir juo disponuoja, taip pat administruoja reikalavimo teises, (įskaitant teisę gauti mokėjimus pagal reikalavimo teises), realizuoja užstatą ir kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, taip pat, atėmęs veiklos išlaidas, gautas sumas paskirsto investuotojams ir specialiesiems kreditoriams šiame įstatyme ir emisijos sąlygose nustatyta tvarka;“. Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 38 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) vykdo padengtųjų obligacijų emitento sudarytus sandorius ir juos tęsia, siekdamas tinkamai administruoti užtikrinamąjį turtą, kaip nustatyta šios dalies 1 punkte, kad būtų visiškai įvykdyti įsipareigojimai investuotojams ir specialiesiems kreditoriams, kaip nustatyta emisijos sąlygose, (įskaitant likvidžiam turtui nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad padengtųjų obligacijų reikalavimai bus vykdomi laiku, laikymąsi);“. Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) nuolat stebi įsipareigojimų, kurių vykdymo
terminas suėjęs, vykdymą ir užtikrinamojo turto būklę, (įskaitant jį sudarančių reikalavimo teisių išieškojimą);“.
Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 45 straipsnio 1 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) lėšos, kurias asmenys, (išskyrus padengtųjų obligacijų emitentą), paskolino padengtųjų obligacijų bendrovei;“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 53 straipsnį išdėstyti taip:
„Padengtųjų obligacijų emitentas privalo būti
nusistatęs politikas ir procedūras, pagal kurias būtų nuolat visu padengtųjų obligacijų galiojimo laikotarpiu tikrinama, ar padengtųjų obligacijų bendrovė turi pakankamai likvidaus ir užtikrinamojo turto, atsižvelgiant į likvidaus ir užtikrinamojo turto pobūdį, sudėtį, minimalų papildomo užtikrinimo, (įskaitant privalomą ir sutartinį papildomą užtikrinimą, jei jis taikomas), dydį, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir nurodytą 48 straipsnyje, privalomą likvidumo atsargą, kaip nurodyta šio įstatymo 51 straipsnyje, taip pat įvertinus galimas nepalankias rinkos sąlygas.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 56 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) padengtosios obligacijos užtikrintos pakankamu, (kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnyje), užtikrinamuoju turtu;“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) padengtųjų obligacijų programos dydis neproporcingai padidintų padengtųjų obligacijų emitento įsipareigojimus, (įskaitant ir įsipareigojimus pagal išleistas ir dar neapmokėtas padengtąsias obligacijas), ir prašymo pateikimo metu turimas kapitalas netenkintų kapitalo reikalavimų, kurie būtų taikomi prisiėmus šiuos įsipareigojimus.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 56 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8.
Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 45 straipsnio 1 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) lėšos, kurias asmenys, (išskyrus padengtųjų obligacijų emitentą), paskolino padengtųjų obligacijų bendrovei;“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 53 straipsnį išdėstyti taip:
„Padengtųjų obligacijų emitentas privalo būti
nusistatęs politikas ir procedūras, pagal kurias būtų nuolat visu padengtųjų obligacijų galiojimo laikotarpiu tikrinama, ar padengtųjų obligacijų bendrovė turi pakankamai likvidaus ir užtikrinamojo turto, atsižvelgiant į likvidaus ir užtikrinamojo turto pobūdį, sudėtį, minimalų papildomo užtikrinimo, (įskaitant privalomą ir sutartinį papildomą užtikrinimą, jei jis taikomas), dydį, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir nurodytą 48 straipsnyje, privalomą likvidumo atsargą, kaip nurodyta šio įstatymo 51 straipsnyje, taip pat įvertinus galimas nepalankias rinkos sąlygas.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 56 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) padengtosios obligacijos užtikrintos pakankamu, (kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnyje), užtikrinamuoju turtu;“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) padengtųjų obligacijų programos dydis neproporcingai padidintų padengtųjų obligacijų emitento įsipareigojimus, (įskaitant ir įsipareigojimus pagal išleistas ir dar neapmokėtas padengtąsias obligacijas), ir prašymo pateikimo metu turimas kapitalas netenkintų kapitalo reikalavimų, kurie būtų taikomi prisiėmus šiuos įsipareigojimus.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 56 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą,
nurodytą šio straipsnio 7 dalyje, padengtųjų obligacijų emitentui ir toliau taikomos šio įstatymo nuostatos, (išskyrus teisę leisti padengtąsias obligacijas), iki padengtosios obligacijos yra išperkamos ir atsiskaitoma su investuotojais pagal šias padengtąsias obligacijas.
Emitento teisė leisti padengtąsias obligacijas laikoma sustabdyta, iki priežiūros institucija panaikina laikiną draudimą emitentui leisti konkrečias į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą įrašytas padengtąsias obligacijas.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 59 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Padengtųjų obligacijų emitentas privalo,
vadovaudamasis teisės aktuose, reglamentuojančiuose atskaitomybę, nustatytais terminais, pateikti priežiūros institucijai padengtųjų obligacijų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su metiniu pranešimu ir auditoriaus išvadą, (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas padengtųjų obligacijų bendrovės įstatuose).“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 77 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Padengtųjų obligacijų emitentas privalo
užtikrinti, kad visos padengtųjų obligacijų bendrovei priklausančios iš užtikrinamojo turto, kurį tvarko ar (valdo) padengtųjų obligacijų emitentas, gautinos sumos būtų visiškai, (įskaitant fiziškai), atskirtos nuo nemokaus padengtųjų obligacijų emitento turto ir būtų apsaugotos nuo susimaišymo su kitu padengtųjų obligacijų emitento turtu rizikos.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 85 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip: „8) priežiūros institucijos vertinimu, papildomas padengtųjų obligacijų leidimas neproporcingai didina padengtųjų obligacijų emitento įsipareigojimus, (įskaitant emitento išleistas ir dar neapmokėtas padengtąsias obligacijas), palyginti su emitento konsoliduotajame balanse nurodytu turtu;“ Siekiant nuostatų aiškumo, nekeičiama 3 straipsnio 15 dalies 3 punktas, 6 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 7 punktas ir 57 straipsnio 6 dalis. 2.
1
,,Automatinis padengtųjų obligacijų išpirkimas anksčiau termino” apibrėžimą automatiniu padengtųjų obligacijų išpirkimu anksčiau termino būtų tokia situacija, kai laikoma, kad padengtųjų obligacijų mokėjimo įsipareigojimų terminai yra suėję ir mokėjimo įsipareigojimai yra automatiškai vykdytini, pradėjus padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kitą panašaus pobūdžio procesą. Atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,mokėjimo įsipareigojimai pradedami automatiškai vykdyti” nėra aiški, nes neaišku, kokia tvarka tokie įsipareigojimai turėtų būti vykdomi. Pastebėtina, kad projektu įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 9 punkte, kuriame apibrėžiamas automatinis termino paankstinimas, nustatyta, jog šiuo atveju padengtosios obligacijos investuotojas turi vykdytiną grąžinimo reikalavimą, kuris išmokamas nesuėjus pradiniam terminui. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Automatinis padengtųjų obligacijų išpirkimas anksčiau termino –
situacija, kai laikoma, kad padengtųjų obligacijų mokėjimo įsipareigojimų terminai yra automatiškai suėję ir mokėjimo įsipareigojimai yra automatiškai nedelsiant vykdytini, pradėjus padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kitą panašaus pobūdžio procesą.“
straipsnį. Nėra suprantama, kodėl aptariamoje nuostatoje yra teikiama nuoroda į visą 46 straipsnį, o ne į 46 straipsnio 1 dalį, nes tik šioje dalyje yra reglamentuotos turto klasės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai tikslinti projekto 3 straipsnio 16 dalį. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir projekto 3 straipsnio 24 dalis.
Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 3 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip:
„16. Skirtingų klasių užtikrinamuoju turtu padengta obligacija – padengtoji obligacija, kurios
užtikrinamasis turtas sudarytas iš šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje straipsnyje nurodytų turto klasių derinio.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 3 straipsnio 24 dalį išdėstyti taip: „24. Vienos klasės užtikrinamuoju turtu padengta obligacija – padengtoji obligacija, kurios užtikrinamasis turtas sudarytas iš kurios nors vienos šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje straipsnyje nurodytos turto klasės.“
3015
rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 134 punktu, lotynų ar kitų kalbų žodžiai tekste rašomi kursyvu. Atsižvelgiant į tai projekto 15 straipsnio 1 dalyje žodžių junginyje
„pari passu“ brauktini skliaustai. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai
tikslintinos projekto 33 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Investuotojai ir specialieji kreditoriai
turi teisę tik į pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei priklausantį užtikrinamąjį turtą, kuris skirtas tik investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimams tenkinti. Segmentui priskirtų investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimai yra lygiaverčiai ir vertinami vienodai (pari passu), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 30 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5.
Specialiųjų kreditorių ir investuotojų reikalavimai yra lygiaverčiai ir vertinami vienodai (pari passu), išskyrus atvejus, kai padengtųjų obligacijų bendrovės sutartyje su specialiaisiais kreditoriais nustatyta ir emisijos sąlygose nurodyta, kad investuotojų reikalavimai (ar dalis jų) bus vykdomi tik po to, kai bus atsiskaityta su kitais investuotojais arba specialiaisiais kreditoriais.“
2151
„neveiksnumas“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
nenumato galimybės pripažinti asmens absoliutų neveiksnumą, pagal Civilinio kodekso nuostatas asmuo teismo tvarka gali būti pripažintas neveiksniu tik tam tikroje srityje. Atsižvelgiant į tai, projekto 19 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata atitinkamai tikslintina. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir projekto 21 straipsnio nuostata. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 19 straipsnio 5 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) mirtis, neveiksnumas tam tikroje srityje,
bankrotas, kai jis yra fizinis asmuo;“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 21 straipsnį išdėstyti taip: „Patikėtinio kreditorius neturi teisės nukreipti reikalavimo teisių į patikėtiniui šio įstatymo pagrindu patikėtą turtą, nepaisant patikėtinio bankroto, mirties, neveiksnumo tam tikroje srityje, kai jis yra fizinis asmuo, arba jo nemokumo, pertvarkymo, veiklos apribojimo (moratoriumo), likvidavimo ar kito panašaus pobūdžio proceso, kai patikėtinis yra juridinis asmuo.“
6
patikėtiniu gali tapti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.
Projekto 19 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina, kad inicijavus patikėtinio nemokumo, pertvarkymo, veiklos apribojimo (moratoriumo), likvidavimo ar kitą panašaus pobūdžio procesą, kai patikėtinis yra juridinis asmuo, patikėtinis naudojasi savo teisėmis ir vykdo savo, kaip patikėtinio, įgaliojimus tol, kol bus paskirtas kitas patikėtinis vadovaujantis šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekto ketvirtojo skirsnio nuostatos, nei kitos projekto nuostatos nereglamentuoja patikėtinio pakeitimo kuomet fizinis asmuo būdamas patikėtiniu miršta, tampa neveiksnus tam tikroje srityje ar jo atžvilgiu vykdomas bankroto procesas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, ketvirtojo skirsnio nuostatos turėtų būti atitinkamai papildytos nuostatomis, reglamentuojančiomis fizinio asmens, kuris yra patikėtiniu, pakeitimą, šiam asmeniui mirus, tapus neveiksniam tam tikroje srityje ar jo atžvilgiu vykdant bankroto procesą. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta, kas užtikrina patikėtiniui patikėto turto saugumą patikėtinio mirties atveju, kol bus paskirtas kitas patikėtinis. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 19 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Inicijavus patikėtinio nemokumo, pertvarkymo, veiklos
apribojimo (moratoriumo), likvidavimo ar kitą panašaus pobūdžio procesą, kai patikėtinis yra juridinis asmuo, arba patikėtinio pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar kai jo atžvilgiu vykdomas bankrotas, kai jis yra fizinis asmuo, patikėtinis naudojasi savo teisėmis ir vykdo savo, kaip patikėtinio, įgaliojimus tol, kol bus paskirtas kitas patikėtinis vadovaujantis šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Patikėtinio mirties atveju, kai jis yra fizinis asmuo, patikėtinis paskiriamas šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į siūlymą ar neturėtų būti nustatyta kas užtikrina patikėtiniui patikėto turto saugumą patikėtinio mirties atveju, kol bus paskirtas kitas patikėtinis, turtas jau yra apsaugotas projekto 21 straipsnyje. O pagal projekto 22 straipsnį, toks turtas turi būti atskirtas nuo patikėtinio turto. Atsižvelgiant į tai, papildomų nuostatų numatyti nėra tikslinga. 7. Seimo kanceliarijos
kreditorius neturi teisės nukreipti reikalavimo teisių į patikėtiniui patikėtą turtą. Atsižvelgiant į projekto 19 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, svarstytina, ar projekto 21 straipsnio nereikėtų papildyti nuostata dėl patikėtinio fizinio asmens bankroto. Pritarti
patikėtinis, tačiau iš projekto turinio nėra pakankamai aišku, ar šiuo atveju turimas dokumentas, kuris sudaromas projektu siūlomo Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, ar tai gali būti ir kita tvarka sudaromas dokumentas. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 23 straipsnį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
Patikėtinis ir obligacijų savininkų patikėtinis Patikėtiniui gali būti pavesta atlikti ir obligacijų savininkų patikėtinio, kaip jis apibrėžtas Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatyme, funkcijas, jeigu obligacijų savininkų patikėtinis turi būti paskirtas pagal Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo nuostatas. Tokiu atveju, vadovaujantis šio įstatymo 19 straipsniu, obligacijų savininkų patikėtinio įgaliojimai nustatomi dokumente, kuriuo paskiriamas patikėtinis, neatsižvelgiant į Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo nuostatas.“
1
patikėtinis, vadovaudamasis investuotojų ir specialiųjų kreditorių suteiktais įgaliojimais, turi teisę jų vardu pradėti visus procesus ir ginti jų interesus, įskaitant atstovavimą teisminiuose procesuose, neprivalėdamas atskleisti investuotojų ir specialiųjų kreditorių tapatybės, o tik nurodydamas, kad jis veikia kaip patikėtinis šio įstatymo pagrindu, ir pateikdamas dokumentą, kuriuo paskiriamas patikėtinis. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo, nėra aiškus 24 straipsnio 1 dalies santykis su Civilinio proceso kodekso 56 straipsniu, nustatančiu, kas gali būti atstovais teisme pagal pavedimą (išsilavinimo, giminystės, statuso ir pan. reikalavimai). Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kas būtų teisminio proceso šalis tuo atveju, kai būtų pasinaudota galimybe neatskleisti investuotojų ir specialiųjų kreditorių tapatybės - patikėtinis ar investuotojas/specialusis kreditorius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina tikslinti.
Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 24 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Patikėtinis, vadovaudamasis investuotojų ir
specialiųjų kreditorių suteiktais įgaliojimais, turi teisę jų vardu pradėti visus procesus ir ginti jų interesus, įskaitant kreipimąsi į teismą, kad būtų apgintos investuotojų ir specialiųjų kreditorių teisės atstovavimą teisminiuose procesuose, neprivalėdamas atskleisti investuotojų ir specialiųjų kreditorių tapatybės, o tik nurodydamas, kad jis veikia kaip patikėtinis šio įstatymo pagrindu, ir pateikdamas dokumentą, kuriuo paskiriamas patikėtinis. Kai patikėtinis kreipiasi į teismą neatskleidžiant investuotojų ir specialiųjų kreditorių tapatybės, teismo proceso šalimi tampa patikėtinis.“
užtikrinamojo turto atskyrimo prievolė - padengtųjų obligacijų emitentas privalo užtikrinti, kad užtikrinamasis turtas būtų atskirtas nuo jo turto, perleisdamas nuosavybės teisę į reikalavimo teises, sudarančias užtikrinamąjį turtą. Taigi, vadovaujantis projekto nuostatomis, padengtųjų obligacijų emitentas, po užtikrinamojo turto perleidimo, jo nuosavybės teise nebevaldo, o jo mokėjimų įsipareigojimų įvykdymą užtikrina kitas juridinis asmuo - padengtųjų obligacijų bendrovė. Tačiau projekto 33 straipsnyje nurodoma, kad padengtųjų obligacijų emitentas ir padengtųjų obligacijų bendrovė privalo sudaryti susitarimą dėl užtikrinamojo turto valdymo ir administravimo. Toks susitarimas galėtų būti suprantamas, jeigu užtikrinamojo turto, perduoto padengtųjų obligacijų bendrovės nuosavybėn, valdytoju nurodytu susitarimu būtų paskirtas padengtųjų obligacijų emitentas.
Tačiau pagal projekto 3 straipsnio 20 dalį, turto valdytoju gali būti ir kiti asmenys – specialiosios paskirties bendrovė (taip pat ir padengtųjų obligacijų bendrovė, kurios nuosavybėn perduotas užtikrinamasis turtas), iniciatorius, pirminis skolintojas arba trečiasis asmuo. Taigi iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip nuosavybės teisių į užtikrinamąjį turtą perdavimas padengtųjų obligacijų bendrovei, kuris yra būtina užtikrinamojo turto atskyrimo nuo padengtųjų obligacijų emitento sąlyga, koreliuoja su padengtųjų obligacijų emitento ir padengtųjų obligacijų bendrovės susitarimu dėl šio turto valdymo ir administravimo, taip pat su įstatymo projekto dešimtajame skirsnyje ir kitose projekto nuostatose nustatytomis emitento pareigomis užtikrinamojo turto atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektą padengtųjų obligacijų emitentas vienaip ar kitaip visais atvejais išlieka atsakingas už padengtųjų obligacijų bendrovei perduotą užtikrinamąjį turtą (yra susijęs su šio turto valdymu), svarstytina, ar jis turėtų perduoti padengtųjų obligacijų bendrovei nuosavybės teises į šį turtą, nes pagrindinis tokio perdavimo tikslas – užtikrinamojo turto atskyrimas nuo kito emitento turto. Nepritarti Siūloma struktūra, kai nuosavybės teisės į reikalavimo teises perduodama specialiai tam įsteigtam subjektui – padengtųjų obligacijų bendrovei – yra paplitusi ir kitose ES valstybėse narėse. Tokia struktūra yra pripažįstama tarptautinių investuotojų ir atitinka tarptautinę praktiką. Šią struktūrą pasirinkti Lietuvai rekomendavo ir tarptautiniai partneriai – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas su tarptautiniais konsultantais, kurie atliko Lietuvos teisinės sistemos vertinimą ir rengė pasiūlymus dėl Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo projekto.
Tokia struktūra investuotojams suteikia didžiausią teisinį aiškumą, užtikrina išleistų padengtųjų obligacijų patikimumą bei yra ypač palankiai vertinama tarptautinių reitingo agentūrų, kurios teikia kredito reitingus išleidžiamiems vertybiniams popieriams. Ši struktūra pasižymi tuo, kad turi būti nuolat užtikrinamas glaudus bendradarbiavimas tarp emitento (banko) ir padengtųjų obligacijų bendrovės, kuri užtikrina užtikrinamojo turto atskyrimą ir suteikia garantiją investuotojams. Visos padengtųjų obligacijų programos metu emitentas ir padengtųjų obligacijų bendrovė turi glaudžiai bendradarbiauti, kad visuomet užtikrinamasis turtas atitiktų įstatyme ir emisijos sąlygose numatytą lygį ir kokybę, esant reikalui jį papildyti ar pakeisti, o pasibaigus padengtųjų obligacijų programai ir atsiskaičius su visais investuotojais ir kreditoriais
21
reikalavimo teisės, sudarančios užtikrinamąjį turtą, perleidžiamos kitoje valstybėje narėje registruotai specialiosios paskirties bendrovei.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo taikymas aptariamas projekto 2 straipsnyje, siūlytina nurodytas 29 straipsnio 1 dalies nuostatas perkelti į projekto 2 straipsnį. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad 29 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik padengtosioms obligacijoms, bet netaikomos pakeitimo vertybiniais popieriais metu išleistiems vertybiniams popieriams. Be to, ši dalis skirta visų pirma įtvirtinti nuostatas, kam emitentas gali perleisti nuosavybės teisę į reikalavimo teises, sudarančias užtikrinamąjį turtą. T. y. įtvirtinama, kad galima perleisti tiek Lietuvoje įsteigtam subjektui, tiek ne Lietuvoje įsteigtam subjektui, ir tuo pačiu nustatomi kriterijai, kuriuos turi atitikti kitoje šalyje įsteigtas subjektas, kad jam būtų galima perleisti nuosavybės teisę į reikalavimo teisę. T. y. turi būti įvertinta, ar tas kitos valstybės subjektas pagal tos valstybės teisę yra įsteigtas tik tam, kad būtų atskirtas turtas. Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo nuostata palikta 29 straipsnyje. 12. Seimo kanceliarijos
122
„vykstant padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, likvidavimo ar kitam
panašaus pobūdžio procesui“, o 31 straipsnyje – padengtųjų obligacijų neliečiamumas „vykstant padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kitam panašaus pobūdžio procesui“. Neaišku, kodėl vienu atveju sąlyga dėl emitento pertvarkymo įtraukiama, o kitu – ne.
Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) vykstant padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kitam panašaus pobūdžio procesui, investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimai būtų tenkinami iš užtikrinamojo turto, įskaitant užtikrinamojo turto pagrindinę sumą ir visas susikaupusias ir ateityje mokėtinas palūkanas, pirmiau už bet kurių kitų kreditorių reikalavimus.“ Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 30 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Jeigu vykstant padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo,
likvidavimo ar kitam panašaus pobūdžio procesui užtikrinamojo turto, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepakanka investuotojų ir specialiųjų kreditorių reikalavimams padengti, investuotojai ir specialieji kreditoriai turi teisę patenkinti likusį reikalavimą iš nemokaus padengtųjų obligacijų emitento turto. Šiuo atveju investuotojai ir specialieji kreditoriai turi tokias pat teises kaip ir padengtųjų obligacijų emitento kreditoriai, kurių reikalavimai yra neužtikrinti.“
specialusis administratorius „grąžina padengtųjų obligacijų emitentui užtikrinamąjį turtą, likusį įvykdžius visus įsipareigojimus investuotojams ir specialiesiems kreditoriams.“ Neaišku, kodėl užtikrinamasis turtas grąžinamas padengtųjų obligacijų emitentui, nors pagal projekto 32 straipsnį šis buvo perleidęs nuosavybės teises į užtikrinamąjį turtą padengtųjų obligacijų bendrovei, o pagal projekto 39 straipsnį specialusis administratorius sudaro sutartį dėl užtikrinamojo turto valdymo su padengtųjų obligacijų bendrove. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 33 straipsnį išdėstyti taip: „33 straipsnis.
Padengtųjų obligacijų emitento įsipareigojimai, susiję su užtikrinamuoju turtu, ir užtikrinamojo turto valdymo ir administravimo sutartis Perleisdamas užtikrinamąjį turtą pagal šio įstatymo
obligacijų emitentas ir padengtųjų obligacijų bendrovė privalo sudaryti susitarimą dėl užtikrinamojo turto valdymo ir administravimo. Šiame susitarime, be kita ko, turi būti aptartas šių reikalavimų laikymasis:
1) kiekvienas turtas, sudarantis užtikrinamąjį turtą, identifikuojamas ir registruojamas atskirai nuo kito padengtųjų obligacijų bendrovės turto;
2) visu padengtųjų obligacijų galiojimo laikotarpiu užtikrinamojo turto bus tiek, kad iš jo būtų galima įvykdyti reikalavimus, susijusius su padengtosiomis obligacijomis, ir padengti užtikrinamojo turto priežiūros, administravimo, perdavimo užtikrinamojo turto grupės valdytojui ir kitas veiklos išlaidas;
3) mokėjimai investuotojams, susiję su padengtosiomis obligacijomis, bus vykdomi laiku;
4) užtikrinamasis turtas yra ir bus pakankamos kokybės, kad būtų užtikrinta galimybė laiku patenkinti investuotojų reikalavimus;
5) užtikrinamasis turtas atitinka ir atitiks padengtųjų obligacijų emitento skolinimo politiką, atitinkančią šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus;
6) bus vykdomi šio įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nurodyti reikalavimai;
7) bus vykdomas šio įstatymo 48 straipsnyje nurodytas papildomo užtikrinimo (minimalaus, privalomo, sutartinio ir savanoriško, jei toks būtų nustatytas) dydžio reikalavimas;
8) bus vykdomas šio įstatymo 51 straipsnyje nurodytas likvidumo atsargos reikalavimas;
9) įvykdžius visus įsipareigojimus investuotojams ir specialiesiems kreditoriams, likęs užtikrinamasis turtas bus grąžintas padengtųjų obligacijų emitentui. 14. Seimo kanceliarijos
2 14.
Tikslintina projekto 45 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda, nes projekto 33 straipsnis 1 dalies neturi. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 45 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas sudaro užtikrinamąjį
turtą nuo to momento, kai jis priskiriamas prie užtikrinamojo turto, kaip tai nustatyta šio įstatymo 32 straipsnyje ir sutartyje su padengtųjų obligacijų bendrove arba specialiuoju administratoriumi, atitinkamai šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje.“
5
Direktyvos 2019/2162 15 straipsnio 4 dalimi, neturėtų būti tikslintina projekto 47 straipsnio 5 dalis, vietoje žodžių „įsipareigojimai neįvykdomi” įrašant „įsipareigojimai neįvykdyti“. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 47 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Kai laikoma, kad įsipareigojimai neįvykdyti neįvykdomi pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį,
užstatu neužtikrinti įsipareigojimai negali būti įtraukiami į padengimo užtikrinamuoju turtu skaičiavimą. Neįvykdytos pozicijos į padengimo užtikrinamuoju turtu skaičiavimą įtraukiamos laikantis šių principų:“
21
teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72, 18 punktu, teisės aktuose visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą, o toliau nurodomas jo sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto
„(toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/61)“ kaip perteklinio.
2015/61)“ kaip perteklinio. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 51 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) 1, 2A arba 2B lygio reikalavimus atitinkantis turtas pagal 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/61), kuris įvertinamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 2015/61 ir kurį išleido ne vienas iš šių subjektų:“
1
Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 52 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Padengtųjų obligacijų emitentas priežiūros institucijos
nustatyta tvarka bent kartą per ketvirtį privalo atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekdamas nustatyti, ar susidarius finansiškai ypač nepalankioms sąlygoms užtikrinamojo turto, įskaitant papildomą užtikrinimą, pakaktų neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliajai sumai padengti, kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnyje straipsnio 1–7 dalyse.“
1
18Pastebėtina, kad iš projekto 57 straipsnio 1 dalies nėra aišku,
kuriam emitentui reikia gauti išankstinį priežiūros institucijos sutikimą, t. y. nėra aiškus žodžio „šiam“ turinys. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 57 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Padengtųjų obligacijų emitentas turi teisę perleisti visas teises
ir pareigas, susijusias su padengtosiomis obligacijomis, įskaitant teises ir pareigas, susijusias su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, kitam padengtųjų obligacijų emitentui, gavusiam tik šiam gavus išankstinį priežiūros institucijos sutikimą priežiūros institucijos nustatyta tvarka.“ 19.
1
obligacijų emitentas, išleidęs padengtąsias obligacijas, gautas lėšas paskolina padengtųjų obligacijų bendrovei užtikrinamajam turtui įsigyti, vadovaudamasis šio įstatymo 7 straipsniu.“ Atsižvelgiant į projekto 7 straipsniu reguliuojamus santykius, manytina, kad 58 straipsnio 1 dalyje aptariamu atveju projekto 7 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos mutatis mutandis. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 58 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Padengtųjų obligacijų emitentas, išleidęs padengtąsias
obligacijas, gautas lėšas paskolina padengtųjų obligacijų bendrovei užtikrinamajam turtui įsigyti, vadovaudamasis šio įstatymo 7 straipsniu. Tokiu atveju šio įstatymo 7 straipsnio nuostatoms taikomos mutatis mutandis.“
1
struktūrinės dalys yra sunumeruotos. Atsižvelgiant į tai, projekto 63 straipsnio numeravimas tikslintinas. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 63 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Padengtųjų obligacijų emitentas privalo paskirti
nepriklausomą nuo padengtųjų obligacijų emitento ir nuo jo auditoriaus užtikrinamojo turto grupės stebėtoją. Užtikrinamojo turto grupės stebėtoją skiria ir atšaukia padengtųjų obligacijų emitentas.“
4 21.
Projekto 63 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Paskyrus specialųjį administratorių, užtikrinamojo turto grupės stebėtojas perleidžia savo funkcijas specialiajam administratoriui.“ Neaišku, kokia tvarka stebėtojas perleidžia savo funkcijas specialiajam administratoriui. Jeigu norima nustatyti, jog stebėtojo funkcijos pereina specialiajam administratoriui teikiamo įstatymo pagrindu, tai projektas atitinkamai tikslintinas. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 63 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Paskyrus specialųjį administratorių, užtikrinamojo turto grupės stebėtojas perleidžia savo funkcijas specialiajam administratoriui šio įstatymo pagrindu.“
14
siūlytina įrašyti žodį „teisėtus“. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) vykdo kitus priežiūros institucijos teisėtus nurodymus.“
21
projekto 66 straipsnio 2 dalyje yra vartojamas „ISIN“ trumpinys, projekte nepateikiant pilno jo pavadinimo. Vadovaujantis teisės technikos reikalavimais, teisės akte įvestas trumpinys taikomas tik tame teisės akto tekste. Įgyvendinamajame teisės akte būtina iš naujo įsivesti trumpinį. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reiktų patikslinti, nurodant, kad „ISIN” reiškia tarptautinių vertybinių popierių identifikavimo numerį. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 66 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) visų pagal tą programą išleistų padengtųjų obligacijų, kurioms
buvo suteiktas tarptautinių vertybinių popierių identifikavimo numeris ISIN, sąrašą;“
Teisės departamentas, 2022-05-3167 24.
Projekto 67 straipsnio 7 dalis, kurioje siūloma įvardinti, kokias teises ir pareigas turi skolininkai, sudarę vartojimo kredito sutartis arba su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartis, nedera su projekto 67 straipsnio pavadinimu, pagal kurį projekto 67 straipsnyje turimas tikslas reglamentuoti specialiosios paskirties bendrovių steigimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 67 straipsnio pavadinimo nereikėtų patikslinti arba projekto 67 straipsnio 6 ir 7 dalis išdėstyti atskiru straipsniu. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 67 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Specialiosios paskirties bendrovių steigimas ir
skolininkų teisės ir pareigos“. 25. Seimo kanceliarijos
3
,,Padengtųjų obligacijų bendrovės įsipareigojimų apimtis yra ne didesnė nei pajamos, gautos už užtikrinamąjį turtą“. Iš šios projekto nuostatos nėra pakankamai aišku, ar šioje dalyje turimas tikslas nustatyti, kad padengtųjų obligacijų bendrovės įsipareigojimai privalo būti ne didesni nei pajamos, ar projekto nuostata siekiama kitų teisinio reguliavimo tikslų. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 68 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Padengtųjų obligacijų bendrovė gali vykdyti veiklą ir sudaryti
tik tokius sandorius, kurie užtikrinamuoju turtu yra susiję su padengtųjų obligacijų programa ar padengtųjų obligacijų investuotojais. Padengtųjų obligacijų emitentui perleidus užtikrinamąjį turtą padengtųjų obligacijų bendrovei, padengtųjų obligacijų bendrovė išduoda garantiją, kuria užtikrina tinkamą emitento įsipareigojimų pagal padengtąsias obligacijas vykdymą investuotojams ir specialiesiems kreditoriams.
Padengtųjų obligacijų bendrovės įsipareigojimų apimtis negali būti yra ne didesnė nei pajamos, gautos už užtikrinamąjį turtą.“
732
likviduoti specialiosios paskirties bendrovę gali priimti tik specialiosios paskirties bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. <...> Jokie kiti asmenys ar institucijos neturi teisės priimti sprendimo likviduoti specialiosios paskirties bendrovę, išskyrus Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2–4 ir 7 punktuose nustatytus likvidavimo pagrindus.“ Siekiant aiškumo, siūlytina vietoje formuluotės „išskyrus Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2–4 ir 7 punktuose nustatytus likvidavimo pagrindus“ įrašyti formuluotę „išskyrus atvejus, kai specialiosios paskirties bendrovė likviduojama, esant Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2–4 ir 7 punktuose nustatytiems likvidavimo pagrindams.“ Be to, atsižvelgiant į projektu teikiamo įstatymo tikslus ir projekto 73 straipsnio nuostatas, diskutuotina, ar tikslinga numatyti, kad specialiosios paskirties bendrovė gali būti likviduojama juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis Civilinio kodekso 2.70 straipsniu (Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 4 punktas). Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 72 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Sprendimą likviduoti specialiosios paskirties bendrovę gali
priimti tik specialiosios paskirties bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė turi išleistų vertybinių popierių, sprendimui dėl likvidavimo priimti reikalingas išankstinis priežiūros institucijos sutikimas.
Jokie kiti asmenys ar institucijos neturi teisės priimti sprendimo likviduoti specialiosios paskirties bendrovę, išskyrus Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2–4 ir 7 punktuose nustatytus likvidavimo pagrindus išskyrus atvejus, kai specialiosios paskirties bendrovė likviduojama, esant Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2–3 ir 7 punktuose nustatytiems likvidavimo pagrindams. 27. Seimo kanceliarijos
3
specialiosios paskirties bendrovės likvidatoriumi gali būti skiriami tik pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės patikėtinis arba padengtųjų obligacijų bendrovės specialusis administratorius, ar ir kiti asmenys. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kurie asmenys galėtų būti skiriami specialiosios paskirties bendrovės administratoriumi. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 72 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Specialiosios paskirties bendrovės likvidatoriumi
gali būti skiriamas taip pat ir pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės patikėtinis arba padengtųjų obligacijų bendrovės specialusis administratorius.”
2
priemonės gali būti taikomos, kai leidimai ar sutikimai gaunami asmeniui pateikus priežiūros institucijai suklastotus dokumentus ir duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų.
Neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis priežiūros institucijos galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Manytina, kad poveikio priemonių taikymui pakaktų fakto, jog dokumentuose ir duomenyse dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nebūtų konstatuota. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 85 straipsnio 2 punktą patikslinti. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 85 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „2) šio įstatymo nustatyti leidimai ar sutikimai gaunami priežiūros institucijai pateikus suklastotus arba klaidingus dokumentus ir duomenis arba klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;“
tekstu. Nepritarti Nustatant naują reglamentavimą, priedas turėtų būti dėstomas po viso įstatymo projekto tekstu. 30. Seimo kanceliarijos
5
dalyje vietoj žodžių ,,baudos apskaičiuojamos” nereikėtų įrašyti žodžių ,,baudos dydis apskaičiuojamas” . Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, projekto 86 straipsnį išdėstyti taip: „86 straipsnis. Piniginės baudos
1Priežiūros institucija skiria šias pinigines baudas:
1) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 5 000 000 eurų;
2) juridiniam asmeniui – iki 5 000 000 eurų arba iki 10 procentų juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgdama į tai, kuri suma yra didesnė. 2.
nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 3. Jeigu dėl šio įstatymo 85 straipsnyje nurodytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio
dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio baudą. 4. Šio įstatymo 85 straipsnio 7 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų. 5. Baudos dydis apskaičiuojamas apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnyje nustatyta tvarka.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūlyti Seimui įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-06-2287 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas nespės įsigalioti iki projekte nurodytos datos, siūloma keisti įstatymo projekto 87 straipsnį tikslinant įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 87 straipsnį išdėstyti taip:
„87 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 8 22 d. 2. Šis įstatymas netaikomas pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams, sudarytiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Šis įstatymas netaikomas turtu užtikrintų obligacijų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, sandoriams, sudarytiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Lietuvos bankas iki 2022 m. liepos 7 21 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, V. Gapšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biuro patarėja G. Genelienė