Projekto lyginamasis variantas
2022
1 straipsnis. 349 straipsnio pakeitimas Pakeisti 349 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„349 straipsnis. Teisės aktuose nustatytų
daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas
bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 ir 5 dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto trijų šimtų iki trijų šimtų penkių šimtų eurų
numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų keturių šimtų iki šešių šimtų vieno tūkstančio eurų. 3. Butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymas, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį, paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt keturių šimtų iki šešių šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio eurų. 4.
dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų tūkstančių eurų. 5. Teisės aktuose nustatytų statinio dokumentų, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) funkcijas vykdant rengtų dokumentų, butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų neperdavimas, pasibaigus valdymui, kitam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui per 10 d. d. užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytų pareigų neatlikimas ilgiau nei 20 d. d. nuo paskutinės paskirtos baudos už 5 arba šios dalių pažeidimus užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“
Šis Įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ligita Girskienė
(sujungti Nr. XIVP-1712 ir Nr. XIVP-1680) Jungtinio projekto Nr. XIVP-1712(2) lyginamasis variantas
2023
1 straipsnis. 349 straipsnio pakeitimas Pakeisti 349 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„349 straipsnis. Teisės aktuose nustatytų
daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas
bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3, 5, 7 dalyje dalyse nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto dviejų šimtų iki trijų šimtų keturių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų keturių šimtų iki šešių aštuonių šimtų eurų. 3. Butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymas, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį, paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt trijų šimtų iki šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių šimtų eurų. 4.
dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 5. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties šių sistemų privalomiesiems reikalavimams darbų neorganizavimas ar netinkamas organizavimas užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. 7. Teisės aktuose nustatytų statinio dokumentų, vykdant daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) funkcijas rengtų ir saugotų dokumentų, nepanaudotų butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų neperdavimas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui teisės aktuose nustatyta tvarka užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagal dabar galiojančią tvarką gyventojai gali pasikeisti administravimo paslaugas teikiančią įmonę. Tačiau įmonės ne visada elgiasi bendradarbiaudamos ir gerbdamos žmonių sprendimus. t.y., kai gyventojai nusprendžia pakeisti administravimo paslaugas jų daugiabutyje teikiančią įmonę, administratorius, kuris administravo patalpas, prieš sprendimą jį pakeisti, siekdamižas šį procesą sustabdyti ar užvilkinti, atsisako naujai išrinktam namo valdytojui perduoti būsto savininkams priklausantį turtą, dokumentus ir kaupiamąsias lėšas. Už administratoriaus pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą savivaldybė gali patraukti tokią įmonę administracinėn atsakomybėn, tačiau baudos dydis tesiekia nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų, o jei tai pirma nuobauda, administratorius gali būti įspėtas. Šiuo metu didžiausias daugiabučių namų valdytojas Vilniaus mieste administruoja 1620 daugiabučių, o jo paslaugos kaina – 0,0434 EUR/m2. Kadangi vidutinis daugiabutis talpina apie 2000 m2, skaičiuojama, kad vien už administravimo paslaugas šis valdytojas per mėnesį gauna apie 140 tūkst. eurų pajamų. Tai pajamos, be papildomų pajamų iš namo techninės priežiūros, šilumos ūkio, liftų priežiūros ir kitų paslaugų. Per mėnesį vien iš vieno daugiaubučio namo administravimo administratorius gauna 86,8 Eur pajamų, todėl įmonės, administruojančios didelį skaičių būstų leidžia sau susimokėti neproporcingai mažas baudas. Galų gale, pagal dabartinį reguliavimą, už tokius pažeidimus kaip dokumentų neperdavimas kitam valdytojui įmonės net negalima nubausti pakartotinai, nes tai – trunkamojo pobūdžio, tęstinis pažeidimas. Todėl ginčai tarp buvusių ir naujai išrinktų namų valdytojų turi persikelti į teismą. O tai taip pat neduoda norimo rezultato gyventojams, nes teismų kelias yra ilgas ir brangus.
Taip pat įstatyme šiuo metu yra techninė klaida, kuri sukuria teisės normų koliziją, kur už tą patį nusižengimą padarytą pakartotinai numatytos skirtingos baudos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narė Ligita Girskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu nėra numatytos konkrečios baudos už dokumentų Teisės aktuose nustatytų statinio dokumentų, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) funkcijas vykdant rengtų dokumentų, butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų neperdavimas, pasibaigus valdymui, kitam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Taip pat numatytos skirtingos baudos už tą patį nusižengimą padarytą pakartotinai (nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų ir vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų) Kadangi anksčiau minėtas nusižengimas yra tęstinis ir labai specifinis už jį nebuvo įmanoma pritaikyti atsakomybės antrą kartą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma panaikinti teisinę koliziją ir numatyti didesnes baudas:
daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 ir 5 dalyje nurodytus pažeidimus - padidinti minimalią baudą nuo 100 iki 300 eurų ir maksimalią nuo 300 iki 500 eurų. 2.
kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymas, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį, paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų - padidinti minimalią baudą nuo 150 iki 400 eurų ir maksimalią nuo 600 iki 1000 eurų. Išskirti kaip atskirą pažeidimą numatant, kad Teisės aktuose nustatytų statinio dokumentų, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) funkcijas vykdant rengtų dokumentų, butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų neperdavimas, pasibaigus valdymui, kitam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui per 10 d. d. užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Tokiu atveju kai pažeidimas tęsiamas ir po baudos gavimo, siūloma jei po 20 d.d. po baudos gavimo, jei iki to laiko neįvykdyti įsipareigojimai būtų skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus įstatymus jie įtakos kriminogeniniai situacijai ir neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įvestas teisinis aiškumas turės teigiamą įtaką sąžiningai veikiančiam verslui ir konkurencijai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja 9.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. . 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Daugiabučių namų administravimas, nusižengimai, baudos 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Parašas Ligita Girskienė
2022-05-24 Nr. XIVP-1712 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 1 dalyje žodis „dalyje“ keistinas žodžiu „dalyse“. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 1-4 dalyse siūloma padidinti minimalius ir maksimalius baudos dydžius, taip pat šio ANK straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti tokias baudas, kurios viso ANK kontekste vertintinos kaip itin didelės. Pažymėtina, jog įstatymų projektai, kuriais siekiama griežtinti sankcijas už administracinių nusižengimų padarymą, turėtų būti grindžiami bent jau kelių praėjusių metų oficialiąja statistika, kurioje aiškiai atsispindėtų padarytų administracinių nusižengimų skaičius, pakartotinumo tendencijos, skiriamų nuobaudų rūšys ir jų dydžiai. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte tokių duomenų nėra. Pastebėtina ir tai, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbama „didelį skaičių būstų” administruojančių įmonių gaunamas pajamas ir šių subjektų galimybes mokėti didesnes baudas, tačiau tokia argumentacija nepagrindžia siūlomo teisinio reguliavimo poreikio, nes, viena vertus, įstatymo projektu siūloma griežčiau bausti ne tik bendrojo naudojimo objektų administratorius (konkrečiai – fizinius asmenis arba juridinių asmenų vadovus), bet ir kitus asmenis (pvz., butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotus asmenis), ir, antra vertus, ANK apskritai nenumato įmonių (juridinių asmenų) administracinės atsakomybės. 3.
straipsnio 2 ir 4 dalyse dubliuojasi minimalūs ir maksimalūs baudų dydžiai, numatyti galiojančios redakcijos ANK 349 straipsnio 2 ir 4 dalyse, bei baudų dydžiai, kuriuos siūloma įtvirtinti įstatymo projektu. 4. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalyje šalintinas plona linija perbrauktas skaitmuo „1“. 5. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 5 dalis tikslintina:
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog baudą užtrauktų tam tikrų dokumentų ir butų bei kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų neperdavimas, pasibaigus valdymui, kitam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui per 10 darbo dienų. Pažymėtina, jog absoliučiai visi galiojančios redakcijos ANK specialiosios dalies straipsniai, kuriuose tam tikro termino nesilaikymas pripažįstamas būtinuoju administracinio nusižengimo sudėties požymiu, yra blanketinio pobūdžio. Kitaip tariant, visi šie ANK specialiosios dalies straipsniai nukreipia į kitus teisės aktus, kurie nustato, per kokį konkretų terminą turi būti atliekami tam tikri veiksmai ir, atitinkamai, kada termino nesilaikymas sąlygoja patraukimą administracinėn atsakomybėn[[1]]. Tokios teisėkūros praktikos laikomasi todėl, kad ANK yra apsauginio pobūdžio teisės aktas, o terminų, per kuriuos turi būti atlikti tam tikri veiksmai, reglamentavimas būdingas reguliacinio pobūdžio teisės aktams. Dėl to teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu neatitinka ANK specialiosios dalies sistemos.
Taip pat galimas prieštaravimas ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 4 straipsnio 7 daliai, kurioje įtvirtinta, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo ar pastato statytojas privalo perduoti įsteigtai bendrijai nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui (pastatams) atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, bei turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus ne per 10 darbo dienų, o per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo momento. 5.2. Tuo atveju, jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados
(turėtų būti „darbo dienų”). 5.3. Remiantis DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 7 dalyje nustatytoju teisiniu reguliavimu, manytina, jog turėtų būti tikslinamos ir kitos įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 5 dalies formuluotės (pvz., su DGNKPPSBĮ turėtų būti derinami įstatymo projekte nurodytų privalomai perduotinų dokumentų pavadinimai). 5.4. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 5 dalyje po žodžių „kitam daugiabučio” įrašytinas žodis „gyvenamojo”. 6. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 6 dalyje numatoma administracinio nusižengimo sudėtis tobulintina iš esmės:
pareigų neatlikimas” nėra tiksli, kadangi įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 5 dalis numato ne pareigas, o administracinį nusižengimą. 6.2. Remiantis tuo, kas išdėstyta šios išvados 5.1 pastaboje, teigtina, jog konkretaus termino įvardijimas (20 darbo dienų) yra nesuderinamas su ANK sistema ir DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 7 dalimi. 6.3.
6.3. Formuluotė „ilgiau nei 20 d. d. nuo paskutinės paskirtos baudos už 5 arba šios dalių pažeidimus” ir įstatymo projekto aiškinamasis raštas suponuoja, jog iš esmės omenyje turimi atvejai, kuomet asmuo pakartotinai padaro administracinį nusižengimą, numatomą įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 5 arba 6 dalyje. Jeigu taip, tuomet pažymėtina, kad siūloma konstrukcija yra netiksli, kadangi ANK specialiosios dalies straipsnių, nustatančių atsakomybę už pakartotinį administracinį nusižengimą, dispozicijas įprasta dėstyti taip: „Šio straipsnio X dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, <…>”. Be to, įstatymo projekte numatomas specifinis pakartotinumą apibūdinantis teisinis reguliavimas yra iš esmės ydingas ir dėl to, kad jeigu asmuo tų pačių dokumentų ar kaupiamųjų lėšų jau po nubaudimo pagal įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 6 dalį kitam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui neperduotų, pvz., 15 darbo dienų, tuomet formaliai nebūtų jokios galimybės tokį pakartotinumą vertinti kaip veiką kvalifikuojantį požymį – šiuo atveju asmens veiką tektų kvalifikuoti pagal įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 5 dalį. Toks teisinio kvalifikavimo modelis, kai faktiškai pakartotinio administracinio nusižengimo padarymas sąlygotų švelnesnę atsakomybę, būtų nesuderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais. 6.4. Vertinant įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 6 dalyje siūlomą įtvirtinti pakartotinumo koncepciją, kuri pakartotinumą apibrėžia skirtingai nei kiti galiojančios redakcijos ANK specialiosios dalies straipsniai, ir ją pagrindžiančius įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginius galima pastebėti ir tai, jog įstatymo projekto rengėjai tokį teisinį reguliavimą galimai yra pasirinkę dėl neteisingai traktuojamos trunkamojo pobūdžio teisės pažeidimo sampratos.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „<…> pagal dabartinį reguliavimą, už tokius pažeidimus kaip dokumentų neperdavimas kitam valdytojui įmonės net negalima nubausti pakartotinai, nes tai – trunkamojo pobūdžio, tęstinis pažeidimas”. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog trunkamieji ir tęstiniai pažeidimai yra skirtingo turinio teisinės kategorijos[[2]], todėl jos negali būti vartojamos kaip sinonimai pagrindžiant įstatymo projekte numatomą teisinį reguliavimą. Dokumentų neperdavimas atitinka ne tęstinio, o trunkamojo teisės pažeidimo požymius. Antra, vien tai, kad teisės pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, nereiškia, jog po pirmojo ar paskesnio nubaudimo trunkantis tos pačios pareigos nevykdymas (šiuo atveju – dokumentų neperdavimas) neleidžia asmens veikos vertinti kaip pakartotinio teisės pažeidimo ir už jį taikyti naują nuobaudą. Kaip pavyzdį galima nurodyti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
išlaikyti vaiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje[[3]] išaiškinta, kad tais atvejais, kai asmuo, kuris pagal BK 164 straipsnį yra nuteistas už teisinės pareigos nevykdymą, tam tikru laikotarpiu ir toliau vengia jos vykdymo (vengia išlaikyti vaiką), tolesnis kaltininko neveikimas nauju laikotarpiu paprastai rodo jo tyčios atsinaujinimą, taigi ir naujos nusikalstamos veikos, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys, darymą.
Atitinkamai, tokiu atveju BK leidžia asmenį pakartotinai traukti baudžiamojon atsakomybėn nepažeidžiant principo non bis in idem (draudimo bausti antrą kartą už tą pačią veiką) reikalavimų. Manytina, jog nurodyta LAT praktika dėl BK 164 straipsnio taikymo yra aktuali ir teikiamo įstatymo projekto kontekste – ji patvirtina, jog teisės pažeidimo trunkamasis pobūdis niekaip neužkerta kelio pakartotiniam baudimui už tam tikros teisinės pareigos tolimesnį nevykdymą po to, kai asmuo už tos pačios pareigos nevykdymą jau buvo nubaustas. Taigi nėra jokių teisiškai reikšmingų priežasčių, kodėl esant trunkamajam administraciniam nusižengimui įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 6 dalyje pakartotinumą reikėtų apibrėžti kaip nors kitaip nei kituose galiojančios redakcijos ANK specialiosios dalies straipsniuose. 6.5. Įstatymo projekto formuluotė „už
ne už „dalių pažeidimus”, bet už tam tikrose dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą. 7. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Manytina, jog įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas nereikalautų jokio specialaus (papildomo) pasiruošimo jo taikymui, todėl siūlytina apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio.
Tokiu atveju priimtas įstatymas įsigaliotų bendra tvarka – sekančią dieną po oficialaus priimto įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). 8. Jeigu būtų nepritarta šios išvados 7 pastabai, tuomet įstatymo projekto 2 straipsnyje žodis „Įstatymas“ rašytinas iš mažosios raidės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Pvz., žr. ANK 47¹ straipsnio 4 ir 6 dalis, 53 straipsnio 3 dalį, 139 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnio 1 dalį ir t. t. [2] Plačiau apie tęstinių ir trunkamųjų teisės pažeidimų skirtumus žr. LAT nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009. [3] LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1 (2016). Teismų praktika, 44.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 349
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
2023-12-13
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Jurgita Sejonienė, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Kviestieji asmenys: Seimo narė Ligita Girskienė, Seimo nario Kasparo Adomaičio patarėja Agnė Obelenytė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-241 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žodis „dalyje“ keistinas žodžiu „dalyse“. Pritarti
ANK 349 straipsnio 1-4 dalyse siūloma padidinti minimalius ir maksimalius baudos dydžius, taip pat šio ANK straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti tokias baudas, kurios viso ANK kontekste vertintinos kaip itin didelės.
Pažymėtina, jog įstatymų projektai, kuriais siekiama griežtinti sankcijas už administracinių nusižengimų padarymą, turėtų būti grindžiami bent jau kelių praėjusių metų oficialiąja statistika, kurioje aiškiai atsispindėtų padarytų administracinių nusižengimų skaičius, pakartotinumo tendencijos, skiriamų nuobaudų rūšys ir jų dydžiai. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte tokių duomenų nėra. Pastebėtina ir tai, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbama „didelį skaičių būstų” administruojančių įmonių gaunamas pajamas ir šių subjektų galimybes mokėti didesnes baudas, tačiau tokia argumentacija nepagrindžia siūlomo teisinio reguliavimo poreikio, nes, viena vertus, įstatymo projektu siūloma griežčiau bausti ne tik bendrojo naudojimo objektų administratorius (konkrečiai – fizinius asmenis arba juridinių asmenų vadovus), bet ir kitus asmenis (pvz., butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotus asmenis), ir, antra vertus, ANK apskritai nenumato įmonių (juridinių asmenų) administracinės atsakomybės. Nepritarti Komitetas Aiškinamojo rašto netobulina. Institucijos, pateikusios pastabas, išreiškė pritarimą teikto projekto idėjai. 3. Seimo kanceliarijos
ANK 349 straipsnio 2 ir 4 dalyse dubliuojasi minimalūs ir maksimalūs baudų dydžiai, numatyti galiojančios redakcijos ANK 349 straipsnio 2 ir 4 dalyse, bei baudų dydžiai, kuriuos siūloma įtvirtinti įstatymo projektu. Pritarti iš dalies
ANK 349 straipsnio 4 dalyje šalintinas plona linija perbrauktas skaitmuo „1“. Pritarti 5.
ANK 349 straipsnio 5 dalis tikslintina:
ANK 349 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog baudą užtrauktų tam tikrų dokumentų ir butų bei kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų neperdavimas, pasibaigus valdymui, kitam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui per 10 darbo dienų. Pažymėtina, jog absoliučiai visi galiojančios redakcijos ANK specialiosios dalies straipsniai, kuriuose tam tikro termino nesilaikymas pripažįstamas būtinuoju administracinio nusižengimo sudėties požymiu, yra blanketinio pobūdžio. Kitaip tariant, visi šie ANK specialiosios dalies straipsniai nukreipia į kitus teisės aktus, kurie nustato, per kokį konkretų terminą turi būti atliekami tam tikri veiksmai ir, atitinkamai, kada termino nesilaikymas sąlygoja patraukimą administracinėn atsakomybėn[[¹]]. Tokios teisėkūros praktikos laikomasi todėl, kad ANK yra apsauginio pobūdžio teisės aktas, o terminų, per kuriuos turi būti atlikti tam tikri veiksmai, reglamentavimas būdingas reguliacinio pobūdžio teisės aktams. Dėl to teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu neatitinka ANK specialiosios dalies sistemos. Taip pat galimas prieštaravimas ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 4 straipsnio 7 daliai, kurioje įtvirtinta, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo ar pastato statytojas privalo perduoti įsteigtai bendrijai nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui (pastatams) atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, bei turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus ne per 10 darbo dienų, o per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo momento. Pritarti Siūlytina atsisakyti 10 darbo dienų termino įtvirtinimo ANK. 6.
Teisės departamentas 2022-05-241
šios išvados 5.1 pastabą, tuomet įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK
(turėtų būti „darbo dienų”). Pritarti iš dalies Kadangi siūlytina atsisakyti 10 darbo dienų termino įtvirtinimo ANK, t.y. pritarti 5.1. pastabai, ši tampa nebeaktualia. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-241
tikslinamos ir kitos įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 5 dalies formuluotės (pvz., su DGNKPPSBĮ turėtų būti derinami įstatymo projekte nurodytų privalomai perduotinų dokumentų pavadinimai). Pritarti iš dalies ANK 349 str. 7 dalis dėstytina taip: „7. Teisės aktuose nustatytų statinio dokumentų, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) funkcijas vykdant rengtų ir saugotų dokumentų, nepanaudotų butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų neperdavimas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui teisės aktuose nustatyta tvarka užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.“
Teisės departamentas 2022-05-241
straipsnio 5 dalyje po žodžių „kitam daugiabučio” įrašytinas žodis „gyvenamojo”. Pritarti
ANK 349 straipsnio 6 dalyje numatoma administracinio nusižengimo sudėtis tobulintina iš esmės: 6.1.
Formuluotė „Šio straipsnio 5 dalyje numatytų pareigų neatlikimas” nėra tiksli, kadangi įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 5 dalis numato ne pareigas, o administracinį nusižengimą. Pritarti
Teisės departamentas 2022-05-241
išvados 5.1 pastaboje, teigtina, jog konkretaus termino įvardijimas (20 darbo dienų) yra nesuderinamas su ANK sistema ir DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 7 dalimi. Pritarti
Teisės departamentas 2022-05-241 6.3. Formuluotė „ilgiau nei 20 d. d. nuo paskutinės paskirtos baudos už 5 arba šios dalių pažeidimus” ir įstatymo projekto aiškinamasis raštas suponuoja, jog iš esmės omenyje turimi atvejai, kuomet asmuo pakartotinai padaro administracinį nusižengimą, numatomą įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 5 arba 6 dalyje. Jeigu taip, tuomet pažymėtina, kad siūloma konstrukcija yra netiksli, kadangi ANK specialiosios dalies straipsnių, nustatančių atsakomybę už pakartotinį administracinį nusižengimą, dispozicijas įprasta dėstyti taip: „Šio straipsnio X dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, <…>”. Be to, įstatymo projekte numatomas specifinis pakartotinumą apibūdinantis teisinis reguliavimas yra iš esmės ydingas ir dėl to, kad jeigu asmuo tų pačių dokumentų ar kaupiamųjų lėšų jau po nubaudimo pagal įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 6 dalį kitam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui neperduotų, pvz., 15 darbo dienų, tuomet formaliai nebūtų jokios galimybės tokį pakartotinumą vertinti kaip veiką kvalifikuojantį požymį – šiuo atveju asmens veiką tektų kvalifikuoti pagal įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 5 dalį.
Toks teisinio kvalifikavimo modelis, kai faktiškai pakartotinio administracinio nusižengimo padarymas sąlygotų švelnesnę atsakomybę, būtų nesuderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais. Pritarti
Teisės departamentas 2022-05-241
straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 6 dalyje siūlomą įtvirtinti pakartotinumo koncepciją, kuri pakartotinumą apibrėžia skirtingai nei kiti galiojančios redakcijos ANK specialiosios dalies straipsniai, ir ją pagrindžiančius įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginius galima pastebėti ir tai, jog įstatymo projekto rengėjai tokį teisinį reguliavimą galimai yra pasirinkę dėl neteisingai traktuojamos trunkamojo pobūdžio teisės pažeidimo sampratos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „<…> pagal dabartinį reguliavimą, už tokius pažeidimus kaip dokumentų neperdavimas kitam valdytojui įmonės net negalima nubausti pakartotinai, nes tai – trunkamojo pobūdžio, tęstinis pažeidimas”. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog trunkamieji ir tęstiniai pažeidimai yra skirtingo turinio teisinės kategorijos[[²]], todėl jos negali būti vartojamos kaip sinonimai pagrindžiant įstatymo projekte numatomą teisinį reguliavimą. Dokumentų neperdavimas atitinka ne tęstinio, o trunkamojo teisės pažeidimo požymius.
Antra, vien tai, kad teisės pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, nereiškia, jog po pirmojo ar paskesnio nubaudimo trunkantis tos pačios pareigos nevykdymas (šiuo atveju – dokumentų neperdavimas) neleidžia asmens veikos vertinti kaip pakartotinio teisės pažeidimo ir už jį taikyti naują nuobaudą. Kaip pavyzdį galima nurodyti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje kriminalizuotą trunkamojo pobūdžio nusikalstamą veiką – vengimą išlaikyti vaiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje[[³]] išaiškinta, kad tais atvejais, kai asmuo, kuris pagal BK 164 straipsnį yra nuteistas už teisinės pareigos nevykdymą, tam tikru laikotarpiu ir toliau vengia jos vykdymo (vengia išlaikyti vaiką), tolesnis kaltininko neveikimas nauju laikotarpiu paprastai rodo jo tyčios atsinaujinimą, taigi ir naujos nusikalstamos veikos, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys, darymą. Atitinkamai, tokiu atveju BK leidžia asmenį pakartotinai traukti baudžiamojon atsakomybėn nepažeidžiant principo non bis in idem (draudimo bausti antrą kartą už tą pačią veiką) reikalavimų. Manytina, jog nurodyta LAT praktika dėl BK 164 straipsnio taikymo yra aktuali ir teikiamo įstatymo projekto kontekste – ji patvirtina, jog teisės pažeidimo trunkamasis pobūdis niekaip neužkerta kelio pakartotiniam baudimui už tam tikros teisinės pareigos tolimesnį nevykdymą po to, kai asmuo už tos pačios pareigos nevykdymą jau buvo nubaustas. Taigi nėra jokių teisiškai reikšmingų priežasčių, kodėl esant trunkamajam administraciniam nusižengimui įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 6 dalyje pakartotinumą reikėtų apibrėžti kaip nors kitaip nei kituose galiojančios redakcijos ANK specialiosios dalies straipsniuose. Pritarti
Teisės departamentas 2022-05-241 6.5.
Įstatymo projekto formuluotė „už 5 arba šios dalių pažeidimus” yra netiksli, kadangi baudos pagal ANK skiriamos ne už „dalių pažeidimus”, bet už tam tikrose dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Pritarti
Teisės departamentas
nustatyti, jog įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Manytina, jog įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas nereikalautų jokio specialaus (papildomo) pasiruošimo jo taikymui, todėl siūlytina apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio. Tokiu atveju priimtas įstatymas įsigaliotų bendra tvarka – sekančią dieną po oficialaus priimto įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Pritarti Projekte atsisakyta įstatymo įsigaliojimo straipsnio. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-24 2(N)
pastabai, tuomet įstatymo projekto 2 straipsnyje žodis „Įstatymas“ rašytinas iš mažosios raidės. Nepritarti
nebeaktuali, nes atsisakoma projekto 2 straipsnio
Sąjungos teisės grupė Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1712 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-09-2711 Lietuvos savivaldybių asociacija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2022-07-11 raštą Nr.
S-2022-3149, teikia pastabas ir pasiūlymus Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1712 (toliau - Projektas). Projekto tikslui griežtinti sankcijas daugiabučių namų valdytojams už veiklos pažeidimus iš esmės pritariame, nes, anot savivaldybių, esamos administracinės nuobaudos nepasiekia joms keliamų tikslų ir neatgraso bendrojo naudojimo objektų valdytojų nuo pakartotinių pažeidimų. Tačiau diskutuotini kai kurie teisinio reguliavimo aspektai keliamam tikslui pasiekti:
naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 7.11 papunktį atstatydintam administratoriui yra nustatytas 30 dienų terminas perduoti naujajam valdytojui dokumentus, turtą ir kaupiamąsias lėšas. Siekiant aiškumo ir vienodo teisinio reguliavimo, siūlytina Projektu siūlomoje Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 5 dalyje vietoj „10 darbo dienų“ įrašyti „30 dienų“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į TD ir TM pastabas, siūlytina termino visai atsisakyti, nes jis nedera su kituose teisės aktuose nustatytais terminais. Pažymėtina, jog absoliučiai visi galiojančios redakcijos ANK specialiosios dalies straipsniai, kuriuose tam tikro termino nesilaikymas pripažįstamas būtinuoju administracinio nusižengimo sudėties požymiu, yra blanketinio pobūdžio. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija
nustatyti atsakomybę už šio straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Pritarti
2022-09-271
vietoje žodžio „kitam“ siūlytume įrašyti „naujai paskirtam“.
Pritarti iš dalies Patobulintame jungtiniame projekte ANK 349 str.7 d. yra vartojama kitokia formuluotė: „daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui“. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija
iniciatyva lygiagrečiai yra parengtas ir Seimo komitetuose bus svarstomas kitas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1680. Atsižvelgiant į tai, manytume, būtų racionaliau apjungti abu projektus ir siūlomus pakeitimus svarstyti kartu. Pritarti Projektai yra sujungti ir Seimui teikiamas vienas jungtinis patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-1712(2). 5. Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2022-08-29 Švenčionių rajono savivaldybės administracija dėl Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimų projekto Nr. XIIVP-1712 pastabų neturi. Atsižvelgti
2020-08-22 Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnyje (toliau -Straipsnis) numatytų baudų padidinimas ir papildymas 5, 6 straipsniais aktualus didiesiems Lietuvos miestams, kur yra daug administruojančių įmonių, pasitaiko nesąžiningos veiklos ir konkurencijos atvejų. Regionuose situacija priešinga: administruojančių įmonių trūksta. Todėl siūlomas teisės akto pakeitimas atneštų daugiau žalos, negu naudos. Molėtų rajono savivaldybėje didžiąją dalį namų administruoja savivaldybės įmonė, likusi dalis – jungtinės veiklos sutartimis (toliau -JVS) įgaliotų asmenų valdomi namai, daugiausiai -kaimo vietovėse. Manome, kad siūlomi baudų dydžiai neadekvatūs Molėtų miesto, miestelių ir kaimo vietovių gyventojų pajamoms. Siūlome:
1Iš Straipsnio 1 dalies išbraukti žodį „įspėjimas“.
Tai dvigubai sumažintų kontrolę vykdančio asmens darbo laiko sąnaudas ir dvigubai padidintų efektyvumą, surašant protokolą su administraciniu nurodymu. Praktika parodė, kad tai yra veiksminga. 2. Baudų dydį 1-4 dalyse palikti nepakeistą. 3. Papildyti Straipsnį 5 ir 6 dalimis, tačiau baudas numatyti dvigubai mažesnes, negu teisės akto projekte. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad ANK 349 str. 3 dalies reikalavimas lėšas laikyti atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje JVS atveju yra neįgyvendinamas dėl objektyvių priežasčių. JVS įgalioti asmenys šio reikalavimo negalėjo įvykdyti, nes bankai Luminor ir Swedbank, atidarant namo atsiskaitomąją sąskaitą, pareikalavo notarinio JVS patvirtinimo, o notaras – 100 proc. butų savininkų parašų. Tuo tarpo JVS buvo sudarytos ir įregistruotos, daugumai butų savininkų pritarus, vadovaujantis Civilinio Kodekso 4.85 straipsnio 1 dalimi. Pritarti iš dalies ANK 349 str. 1 d. sankcijoje „įspėjimas“ yra paliekamas, nes tam tikros pavojingesnės ir didesnę žalą galinčios sukelti veikos yra atskiriamos ir reglamentuojamos naujose straipsnio dalyse ir atitinkamai nustatoma griežtesnė sankcija. Straipsnio 1-4 dalių sankcijos yra sumažinamos, atsižvelgus į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus siūlymą, kuris yra pateiktas įstatymo projektui Nr. XIVP-1680. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos ministerija 2022-08-301 Susipažinome su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1712 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikiame nuomonę. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 349 straipsnio
rengėjų siūlomus nustatyti naujus dydžius.
Pritarti Techninė pastaba, nes neišbrauktos galiojančios redakcijos baudos, bet įrašytos naujos. 2. Aplinkos ministerija
dalyje nurodytas 10 d. d. perdavimo terminas pasibaigus valdymui, nes Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo ar pastato statytojas privalo per
nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui (pastatams) atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, taip pat turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus“. Toks pat terminas nustatytas ir Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.
objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje, nurodant, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo „ per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai; <...>“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į TD ir TM pastabas, siūlytina termino visai atsisakyti, nes jis nedera su kituose teisės aktuose nustatytais terminais. Pažymėtina, jog absoliučiai visi galiojančios redakcijos ANK specialiosios dalies straipsniai, kuriuose tam tikro termino nesilaikymas pripažįstamas būtinuoju administracinio nusižengimo sudėties požymiu, yra blanketinio pobūdžio. 3. Teisingumo ministerija 2022-08-16 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1712 (toliau – ANK projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.252 straipsnio 1 dalimi, administratorius, pasibaigus administravimui, turi pateikti ataskaitą jį paskyrusiam asmeniui (institucijai), naudos gavėjui, taip pat kitiems administratoriams, perduoti turtą jo buvimo vietoje bei grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą. Terminas, per kurį administratorius privalo nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą, perduoti turtą, patalpų savininkų sukauptas lėšas, rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas, nustatytas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Nuostatų 7.11 papunkčiu, visus nurodytus veiksmus administratorius privalo atlikti per 30 dienų. Atsižvelgus į tai, kad šis terminas jau nustatytas specialiajame teisės akte, reguliuojančiame aptariamus santykius, siūlytina ANK projekto 1 straipsnyje dėstomo ANK 349 straipsnio 5 dalyje atsisakyti termino nurodymo, kuris, be kita ko, nesutampa su specialiajame teisės akte nustatytu terminu. Pritarti
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti 20 darbo dienų terminą, kuriam suėjus asmuo būtų baudžiamas už administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai: „Šio straipsnio
paskirtos baudos už 5 arba šios dalių pažeidimus“.
Tokios formuluotės pasirinkimą, tikėtina, nulėmė argumentai, pateikti ANK projekto aiškinamajame rašte, kuriame teigiama, kad „pagal dabartinį reguliavimą, už tokius pažeidimus kaip dokumentų neperdavimas kitam valdytojui įmonės net negalima nubausti pakartotinai, nes tai – trunkamojo pobūdžio, tęstinis pažeidimas“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismai ne kartą yra konstatavę, jog „principas non bis in idem negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nubaudimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant, keli elgesio epizodai laiko atžvilgiu nėra vienodi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai, ypač kai priešingos teisei veikos padaromos nesilaikant teisės aktuose numatytos pareigos. Institucijoms nutraukus trunkamą priešingą teisei veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują priešingą teisei veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas priešingas teisei elgesys. Priešingas požiūris lemtų išvadą, kad kartą patraukus atsakomybėn asmenį už atitinkamos pareigos nevykdymą, jis būtų besąlygiškai atleidžiamas nuo tolesnio jos vykdymo. Tokia išvada prieštarautų ANK 41 straipsniui, numatančiam, jog administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo“ (administracinių nusižengimų bylos Nr. AN2-53-397/2020, AN2-34-875/2020).
Atsižvelgus į tai, kad ANK projekto aiškinamojo rašto teiginys yra nepagrįstas ir klaidingas, keičiamo ANK 349 straipsnio 6 dalies dispozicija turėtų būti formuluojama taip pat, kaip kituose ANK specialiosios dalies straipsniuose formuluojamos dispozicijos, numatančios administracinę atsakomybę už pakarotinai padarytą veiką: „Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai“. Tokia formuluotė neužkirs kelio bausti asmenis pakartotinai, kai daromas trunkamasis administracinis nusižengimas. Pritarti
tam tikrą administracinį nusižengimą atsako tiek fizinis asmuo, tiek juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo ir jiems taikytina administracinė atsakomybė nėra diferencijuojama, šie abu subjektai nėra įvardijami. Todėl manytina, kad, siekiant nuoseklumo ir ANK nuostatų vientisumo, būtų tikslinga atsisakyti tiek fizinio, tiek juridinio asmens įvardijimo ANK 349 straipsnio
atsakomybę šiems subjektams. Be to, pastebėtina, kad ANK 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, yra įvestas sąvokos „fizinis asmuo“ trumpinys „(toliau – asmuo)“, todėl ANK specialiosios dalies straipsnių sankcijose, nustatant administracinę atsakomybę fiziniam asmeniui, kuris nėra juridinio asmens vadovas ar kitoks specialų statusą turintis asmuo, vartojama „asmens“ sąvoka. Nepritarti Kodekse yra ne vienas straipsnis, kuriame yra konkretizuojami atsakomybės subjektai – fiziniai asmenys ir juridinių asmenų vadovai, nors sankcijoje nustatyta bauda jiems yra vienoda. Todėl šis straipsnis ne išimtis. 6. Teisingumo ministerija 2022-08-161 4.
Pastebėtina, kad nei iš ANK projekto ir jo lyginamojo varianto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokią baudą siūloma numatyti keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalyje, kurios sankcijoje nurodyta, kad ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą „nuo vieno šimto penkiasdešimt šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų tūkstančių eurų“. Pažymėtina, kad bauda už pakarotinai padarytą administracinį nusižengimą negali būti mažesnė už baudą, nustatytą už tą patį administracinį nusižengimą, padarytą pirmą kartą. Be to, dažniausiai, nustatant baudas už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą, apatinė baudos riba numatoma tokia pati ar panaši į viršutinę baudos ribą, nustatytą už pirmą kartą padarytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgus į tai, tikslintina ANK
Tai techninė klaida, galiojančią baudą reikėtų braukti, o siūlomą – pajuodinti, kaip yra lyginamuosiuose projektų variantuose daroma. 7. Teisingumo ministerija
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti
komiteto patobulintam jungtiniam (sujungti projektai Nr. XIVP-1712 ir Nr. XIVP-1680) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1712(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė