Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 519 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 519 straipsnio pakeitimas Pakeisti 519 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams asmenims, kurių gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnyje, arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dešimt iki dvylikos eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dešimt iki šešiolikos eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams asmenims, kurių gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnyje, arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dvylikos iki šešiolikos eurų ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algimantas Dumbrava AA
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino žmonių kreipimasis dėl administracinių baudų, kurias gauna už tai, kad prie gyvenamojo namo, dažniausiai tai būna tėvų ar senelių paveldėtos negyvenamos sodybos, neiškėlė Lietuvos valstybės vėliavos valstybės švenčių dienomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Kodeksas) 2.16 straipsnis apibrėžia, kuri vieta yra laikoma fizinio asmens pagrindinė gyvenamoji vieta, jei asmuo faktiškai gyvena keliose vietose. Remiantis šiuo straipsniu administracinė atsakomybė už neiškėlimą Lietuvos valstybės vėliavos valstybės švenčių dienomis, turėtų būti taikoma gyvenamųjų namų asmenims pagal Kodekso 2.16 straipsnio apibrėžimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Dumbrava. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pažeidus vėliavų iškėlimo tvarką, gyvenamųjų namų savininkams užtraukiamas įspėjimas arba bauda nuo dešimt iki dvylikos eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas gyvenamųjų namų savininkams užtraukia baudą nuo dvylikos iki šešiolikos eurų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma pažeidus vėliavų iškėlimo tvarką, skirti įspėjimą arba baudą gyvenamųjų namų asmenims, kurių gyvenamoji vieta nurodyta Kodekso 2.16 straipsnyje. Tokiu būdu būtų išvengta situacijų, kai asmuo gauna įspėjimą arba baudą už tai, kad pažeidė vėliavų iškėlimo tvarką, tai yra neiškėlė vėliavos prie negyvenamo namo. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Galiojančių teisės aktų keisti ir naikinti nereikėtų. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas, laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti iš valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Administracinė atsakomybė“, „faktinė gyvenamoji vieta“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Algimantas Dumbrava
2022-05-23 Nr. XIVP-1703 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 519 straipsnio 1 dalyje dėstomos teisės normos struktūrinė dalis – sankcija, prasidedanti žodžiu „užtraukia“, rašytina iš naujos eilutės (kaip pavyzdį žr. kitus ANK specialiosios dalies straipsnius, nustatančius atsakomybę už konkrečius administracinius nusižengimus). 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 519 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotė
„gyvenamųjų namų asmenims, kurių gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 2.16 straipsnyje”, kuria apibrėžiamas vienas iš alternatyvių administracinio nusižengimo subjektų, tobulintina. 2.1. Sąvokos
„gyvenamųjų namų asmenims” gramatinė konstrukcija suponuoja, kad asmuo yra
gyvenamojo namo sudėtinė dalis, tačiau akivaizdu, kad tai yra neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, nuostata atitinkamai tikslintina. 2.2. Keltina prielaida, jog omenyje turėti gyvenamųjų namų savininkai, kurie tame gyvenamajame name, kuriame buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra teisės aktų nustatyta tvarka deklaravę savo gyvenamąją vietą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnyje yra pateikiamas tik fizinio asmens gyvenamosios vietos apibrėžimas ir jos nustatymo principai, o ne nurodyta pati gyvenamoji vieta, todėl projekto nuostata „asmenims, kurių gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnyje“ yra neatitinkanti galiojančio teisinio reguliavimo.
Pastebėtina, kad asmuo savo gyvenamąją vietą nurodo pats, vadovaudamasis CK 2.16 bei 2.17 straipsnių nuostatomis, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Apibendrinus manytina, jog tikslesnė formuluotė, apibrėžianti administracinio nusižengimo subjektą, būtų tokia:
„gyvenamųjų namų savininkams, gyvenamąją vietą deklaravusiems gyvenamajame name,
kuriame buvo padarytas šioje dalyje numatytas administracinis nusižengimas”. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Manytina, jog įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas nereikalautų jokio specialaus (papildomo) pasiruošimo jo taikymui, todėl siūlytina apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio. Tokiu atveju priimtas įstatymas įsigaliotų bendra tvarka – sekančią dieną po oficialaus priimto įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). 4. Jeigu būtų atsižvelgta į šios išvados 2 ir 3 pastabas, tuomet vertinamo įstatymo projekto nuostatos turėtų būti tarpusavyje derinamos su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-700(2)). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Mikšys, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected]
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-1703 2023-12-06
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gentvilaitė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausioji specialistė Brigita Pavliukevičiūtė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas Renatas Ivanauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-231 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 519 straipsnio 1 dalyje dėstomos teisės normos struktūrinė dalis – sankcija, prasidedanti žodžiu
„užtraukia“, rašytina iš naujos eilutės (kaip pavyzdį žr. kitus ANK
specialiosios dalies straipsnius, nustatančius atsakomybę už konkrečius administracinius nusižengimus). Nepritarti Pastabai nepritartina, nes Komitetas siūlo projektą atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-231 2.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 519 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotė „gyvenamųjų namų asmenims, kurių gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnyje”, kuria apibrėžiamas vienas iš alternatyvių administracinio nusižengimo subjektų, tobulintina. 2.1. Sąvokos „gyvenamųjų namų asmenims” gramatinė konstrukcija suponuoja, kad asmuo yra gyvenamojo namo sudėtinė dalis, tačiau akivaizdu, kad tai yra neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, nuostata atitinkamai tikslintina. 2.2. Keltina prielaida, jog omenyje turėti gyvenamųjų namų savininkai, kurie tame gyvenamajame name, kuriame buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra teisės aktų nustatyta tvarka deklaravę savo gyvenamąją vietą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnyje yra pateikiamas tik fizinio asmens gyvenamosios vietos apibrėžimas ir jos nustatymo principai, o ne nurodyta pati gyvenamoji vieta, todėl projekto nuostata „asmenims, kurių gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnyje“ yra neatitinkanti galiojančio teisinio reguliavimo. Pastebėtina, kad asmuo savo gyvenamąją vietą nurodo pats, vadovaudamasis CK 2.16 bei
nustatyta tvarka. Apibendrinus manytina, jog tikslesnė formuluotė, apibrėžianti administracinio nusižengimo subjektą, būtų tokia: „gyvenamųjų namų savininkams, gyvenamąją vietą deklaravusiems gyvenamajame name, kuriame buvo padarytas šioje dalyje numatytas administracinis nusižengimas”. Nepritarti
departamento pirmosios pastabos
kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, jog įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
Manytina, jog įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas nereikalautų jokio specialaus (papildomo) pasiruošimo jo taikymui, todėl siūlytina apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio. Tokiu atveju priimtas įstatymas įsigaliotų bendra tvarka – sekančią dieną po oficialaus priimto įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Nepritarti
departamento pirmosios pastabos
kanceliarijos Teisės departamentas
išvados 2 ir 3 pastabas, tuomet vertinamo įstatymo projekto nuostatos turėtų būti tarpusavyje derinamos su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-700(2)). Nepritarti
departamento pirmosios pastabos
Sąjungos teisės grupė 2022-05-24 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1703 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savivaldybių asociacija 2023-03-27 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomu Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 519 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1703, kuriuo projekto rengėjas siūlo pakeisti vieną iš ANK 519 straipsnio subjektų – vietoje gyvenamojo namo savininko numatyti asmenį, kuris nuolat gyvena šiame gyvenamajame name.
Dauguma savivaldybių nepritaria siūlomam pakeitimui, nes jį priėmus vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimų kontrolė bus labai apsunkinta ar taps neįmanoma. Kiekvienu atveju pareigūnai, spręsdami gyvenamosios vietos klausimą, turės nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta (nustatyti ar asmuo atitinka Civiliniame kodekse numatytus kriterijus: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą ir kt.). Tokios procedūros prieštaraus administracinių nusižengimų teisenos principams ir neleis pasiekti administracinių nusižengimų teisenos paskirties – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus ir pan. Tai reiškia, kad šios normos nebus galimybės taikyti praktikoje ir ji neveiks. Nagrinėjamu atveju manome, kad dabar galiojantis teisinis reglamentavimas (kai atsakomybė yra numatyta gyvenamojo namo savininkui ir nėra siejama su gyvenamąja ar deklaruota gyvenamąja vieta) yra tinkamas. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai objekto savininkui numato ir daugiau pareigų, kad jam daugeliu atvejų yra palikta teisė pačiam pasirinkti tokios pareigos įvykdymo būdą, priemones ir pan., t. y. jis pats gali tai įvykdyti ar organizuoti tokius darbus, kurie užtikrins nustatytos pareigos tinkamą įvykdymą. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes negalime pritarti Projektu siūlomam ANK 519 straipsnio pakeitimui. Papildomai priede teikiame Vilniaus miesto savivaldybės išsamiai išdėstytą poziciją dėl Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1703. PRIDEDAMA. Vilniaus miesto savivaldybės 2023 m. kovo 16 d. raštas Nr.
„Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio
pakeitimo įstatymo projekto“, 2 lapai. Pritarti Komitetas siūlo projektą atmesti. 2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023-03-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo Jūsų 2023 m. kovo 6 d. pavedimą Nr. SAVP-153 (Savivaldybėje registruota 2023 m. kovo 6 d., reg. Nr. A97-7253/23), kuriuo prašote pateikti pastabas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 519 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1703 (toliau – Projektas). ANK 519 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus. Be kitų straipsnio sankcijoje išvardytų subjektų atsakomybė už vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus tenka ir gyvenamųjų namų savininkams. Projekto rengėjas siekia nustatyti atsakomybę gyvenamųjų namų asmenims, kurių gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Kodeksas) 2.16 straipsnyje. Lietuvos valstybės vėliavą, jos naudojimo tvarką, atsakomybę už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas (toliau – Įstatymas). Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad jo rengimą paskatino žmonių kreipimasis dėl administracinių baudų, kurias gauna už tai, kad prie gyvenamojo namo, dažniausiai tai būna tėvų ar senelių paveldėtos negyvenamos sodybos, neiškėlė Lietuvos valstybės vėliavos valstybės švenčių dienomis.
Savivaldybės administracijos nuomone, galiojantis teisinis reglamentavimas, nustatantis atsakomybę gyvenamųjų namų savininkams, yra tinkamas. Įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo, kad valstybės vėliava keliama tik valstybės švenčių dienomis. Įstatymų leidėjas palieka teisę asmeniui savo nuožiūrą (išskyrus šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus) naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles laikantis vėliavų naudojimo principų parodant pagarbą šioms vėliavoms (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Gyvenamojo namo savininkas turi galimybę įvykdyti Įstatymo reikalavimus iš anksto, t. y., Įstatymo nuostatos nedraudžia iškelti valstybės vėliavos keliomis dienomis anksčiau prieš valstybės švenčių dienas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad siekdamas tinkamai įgyvendinti Įstatymą asmuo galėjo prašyti kaimynų vėliavą iškelti ar pats iškelti vėliavą prieš išvykdamas poilsiauti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N62 -1940/2011). Iš Projekto aiškinamojo rašto matyti, kad dažniausiai problemos sukeliamos, kai valstybės vėliava neiškeliama tėvų ar senelių paveldėtose negyvenamosiose sodybose. Atkreiptinas dėmesys, jog apleisti sodybų sklypai atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas, taip pat turi būti prižiūrimi. Paveldėjus nekilnojamąjį daiktą, daiktinės teisės ir pareigos nepasibaigia, jos kartu su daiktu pereina naujam savininkui. Jis turi lankytis sklype ir užtikrinti jo tinkamą priežiūrą, tad gali pasirūpinti ir vėliavos iškėlimu. Projekte nurodomas teisinis reguliavimas sukeltų daugiau problemų taikant jį praktikoje.
Pagal Kodekso 2.16 straipsnio 1 dalį2, fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Šią nuostatą patikslina Kodekso 2.17 straipsnis, apibrėžiantis gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant asmens gyvenamąją vietą viešajame registre deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas. Gyvenamosios vietos nustatymui yra aktualūs duomenys, susiję su asmens faktiniu buvimu tam tikros valstybės teritorijoje atitinkamu laikotarpiu, inter alia duomenys, susiję su šio asmens darbo vieta. Asmuo taip pat gali turėti ir kelias gyvenamąsias vietas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-145-823/2020). Kodekso 2.16 straipsnio nuostatos yra įgyvendinamos kartu su kriterijais, reglamentuotais Kodekso
deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas. Įgaliotos institucijos kiekvienu atveju turės nustatyti asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgdamos į minėtas nuostatas, o tai pareikalautų laiko, sąnaudų, resursų. Nustatytas teisinis reglamentavimas nedraudžia asmeniui iš anksto iškelti valstybinės vėliavos ir taip pasirūpinti tinkamu Įstatymo įgyvendinimu, puoselėti patriotizmą. Šis teisinis reglamentavimas turėtų išlikti.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Projektui nepritariame. Pritarti Komitetas siūlo projektą atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-04-031 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1703 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia nuomonę dėl jo. Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo (toliau – Vėliavų įstatymas) 5 straipsnio, reguliuojančio Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo vietas ir progas, 2 dalyje nustatyta, kad valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama, be kita ko, prie, virš ar ant gyvenamųjų namų. Vėliavų įstatyme nenumatytos išimtys, suteikiančios galimybę valstybės švenčių dienomis nekelti vėliavos, atsižvelgus į kokias nors aplinkybes, o taip pat neįtvirtinta, kas atsakingas už tai, kad vėliava būtų laiku ir tinkamai iškelta. Už pareigos valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliavą iškelti prie, virš ar ant pastatų nesilaikymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 519 straipsnyje. Jame nurodyta, kad už vėliavos iškėlimo prie, virš ar ant gyvenamųjų namų tvarkos pažeidimą, be kita ko, atsako gyvenamųjų namų savininkai. Teisingumo ministerija, vertindama Įstatymo projektą, susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2021 m. vasario 19 d. analitine apžvalga Nr. 21/16 „Valstybės vėliavos kėlimo reglamentavimas Europos Sąjungos valstybėse narėse“.
Šioje apžvalgoje identifikuota, kad daugumoje Europos Sąjungos valstybių vėliavos kėlimo valstybės švenčių progomis teisinis reguliavimas taikomas tik oficialioms institucijoms, t. y. reguliavimas nėra taikomas fiziniams asmenims (pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Kipre, Kroatijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Vokietijoje). Fiziniams asmenims keliant vėliavą taikomi tik bendrieji pagarbos vėliavai kaip valstybės simboliui reikalavimai. Prancūzijoje ir Švedijoje apskritai jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtintos vėliavų iškėlimo ant pastatų taisyklės – vadovaujamasi tradicijomis arba specialiomis progomis priimamais teisės aktais. Pavyzdžiui, Portugalijoje, Rumunijoje, Vengrijoje teisės aktuose įtvirtinta teisė fiziniams asmenims valstybės švenčių dienomis iškelti valstybės vėliavą ant gyvenamųjų namų, o Lenkijoje – rekomendacija iškelti vėliavą. Sprendžiant administracinės atsakomybės apimties klausimą, siūlytina įvertinti, ar pirmiausia nebūtų reikalingas atitinkamas Vėliavų įstatymo nuostatų, įtvirtinančių pareigą visiems subjektams kelti vėliavą, pakeitimas. Panaikinus minėtą pareigą, pavyzdžiui, gyvenamųjų privačių namų savininkams, jiems liktų teisė, kuri ir dabar yra nustatyta Vėliavų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, t. y. savo nuožiūra naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles laikantis vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms. Pastebėtina, kad pakeitus Vėliavų įstatymą neliktų poreikio keisti ANK 519 straipsnį, nes jame numatyta administracinė atsakomybė už vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą, kuri apima specialiajame įstatyme numatytus vėliavų kėlimo reikalavimų pažeidimus ir taikytina visiems subjektams, keliantiems vėliavas. Pritarti iš dalies Nepritarti pasiūlymui dėl neprivalomo vėliavos kėlimo.
Nei pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nei Seimas, svarstydami Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-700(2), nepritarė Seimo nario teiktam siūlymui, kad Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimas valstybės švenčių dienomis būtų neprivalomas. Pritartina pasiūlymui, kad nėra būtinybės keisti šiuo metu galiojančio ANK 519 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, nes pagrindinės taisyklės ir reikalavimai yra nustatomi Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme, o atsakomybė taikoma už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus. Subjektas, kuriam bus taikoma atsakomybė – yra gyvenamųjų namų savininkas. Kokiuose namuose privalom kelti vėlia nustatoma Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme. VVSK patobulintame įstatymo projekte Nr. XIVP-700(3), kuriam po svarstymo pritarė Seimas yra nustatyta, kad valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama prie gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamuosius namus, kuriuose nėra nuolat gyvenama. 2. Policijos departamentas prie VRM 2023-03-211 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023-03-06 raštas Nr. S-2023-929 „Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-1703“, kuriame prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 519 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymas projektas). Susipažinę su Įstatymo projektu, teikiame pastabas.
Dabar galiojančioje ANK 519 straipsnio redakcijoje atsakomybė už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse padarytus pažeidimus tenka juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Įstatymo projekte sąvoką „gyvenamų namų savininkai“ keičia sąvoka „gyvenamųjų namų asmenims, kurių gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnyje“. Manome, kad sąvoka „gyvenamųjų namų asmenims“ tiek lingvistine, tiek teisine prasme šiuo atveju yra netinkama, kadangi asmuo nėra gyvenamojo namo dalis. Atsižvelgdami į tai, siūlome ją keisti taip:
„gyvenamųjų namų savininkams ir gyventojams, kurių gyvenamoji vieta nurodyta
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnyje“. Nepritarti Civilinio kodekso 2.16 straipsnyje yra pateikiamas tik fizinio asmens gyvenamosios vietos apibrėžimas ir jos nustatymo principai, o ne nurodyta pati gyvenamoji vieta, todėl projekto nuostata „asmenims, kurių gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnyje“ yra neatitinkanti galiojančio teisinio reguliavimo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą atmesti, kaip perteklinį, nes nėra poreikio keisti galiojančio ANK 519 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, kadangi pagrindinės taisyklės ir reikalavimai, už kurių nesilaikymą taikoma atsakomybė, yra nustatomi specialiame įstatyme - Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-700(3), o atsakomybė už pažeidimus taikytina visiems subjektams, keliantiems vėliavas, tame tarpe ir gyvenamųjų namų savininkams. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė