Projekto lyginamasis variantas
2022
išdėstyti taip: „1. Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas bendrijos įstatų nustatyta tvarka arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju ir dėl to į teismą kreipėsi bendrijos narys. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus,
1. Bendrijos nario prašymu jam gali būti suteikta galimybė dalyvauti ir balsuoti visuotiniame susirinkime realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas).
Visuotinis susirinkimas gali vykti nuotoliniu būdu arba daliai bendrijos narių fiziškai dalyvaujant visuotiniame susirinkime, o kitai daliai bendrijos narių dalyvaujant nuotoliniu būdu (toliau
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Mindaugas Skritulskas
Projekto Nr. XIVP-1702(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, i šskyrus šio straipsnio 2 dalį , įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
augiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų visuotinio bendrijos narių ir (ar) visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimų priėmimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą. 4 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtos ir veikiančios d augiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
DĖL
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – Bendrijų įstatymas) nustato aukštus reikalavimus daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų veiklai, todėl dažnai jos negali efektyviai funkcionuoti. Didelėse bendrijose surinkti kvorumą pakankamai sudėtinga – gyventojai dažnai pritaria siūlomiems sprendimams, tačiau neturi laiko ar noro savo valią išreikšti dalyvaudami susirinkimuose. Ypač sudėtinga fiziškai dalyvauti susirinkimuose tiems gyventojams, kurie turi antrą būstą poilsio tikslams kitame mieste, dažniausiai kurorte. Neseniai priimti poįstatyminiai aktai sudaro galimybę daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų nariams balsuoti nuotoliniu būdu priimant sprendimus, tačiau jie nesudaro galimybės dalyvauti ir balsuoti visuotiniame susirinkime realiu laiku, naudojant telekonferencinę platformą, pvz., zoom ar teams. Tuo tarpu įstatymai tokią galimybę suteikia net, pvz., savivaldybių tarybų nariams, taip pat Seimo komitetų ir komisijų nariams. Taip pat tokia galimybė ypač aktuali karantino laikotarpiu, galiojant įvairiems apribojimams dėl susibūrimų organizavimo. Pakartotinį visuotinį susirinkimą taip pat praktiškai sunku sušaukti, nes jame turi dalyvauti ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių, nors, pvz., Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme numatyta, kad pakartotinis susirinkimas yra teisėtas, nesvarbu, kiek jame dalyvauja narių.
Visuotinio susirinkimo kvorumo problemos negali išspręsti ir bendrijos įstatuose numatytas išankstinis balsavimas, nes, pvz., bendrijos pirmininko rinkimo ir atšaukimo klausimas negali būti sprendžiamas tokiu būdu dėl Bendrijų įstatymo išimtinės nuostatos, draudžiančios raštu balsuoti dėl bendrijos valdymo organų rinkimo ar atšaukimo. Todėl kyla problema, kai bendrijos pirmininkas netinkamai atstovauja gyventojams, tačiau dėl aukštai nustatytos atšaukimo kartelės jo praktiškai neįmanoma atšaukti. Taip pat šiuo metu Bendrijų įstatyme nenumatyta bendrijos nario teisė kreiptis į teismą dėl privalomo visuotinio bendrijos susirinkimo sušaukimo, jei jis nėra sušaukiamas, kaip tai numatyta bendrijos įstatuose arba Bendrijų įstatyme, kuris numato, kad visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto rengėjas - Seimo narys Mindaugas Skritulskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Visuotinis susirinkimas gali vykti tik bendrijos nariams fiziškai jame dalyvaujant. Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių..
Bendrijų įstatyme nėra numatyta bendrijos nario teisė kreiptis į teismą dėl privalomo visuotinio bendrijos susirinkimo sušaukimo, jei jis nėra sušaukiamas, kaip tai numatyta bendrijos įstatuose arba Bendrijų įstatyme, kuris numato, kad visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma įteisinti galimybę to pageidaujntiems bendrijos nariams dalyvauti ir balsuoti visuotiniame susirinkime realiuoju laiku nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad įsigaliojus minėtiems pakeitimams nepanaikinama bendrijos nariams galimybė fiziškai dalyvauti visuotiniame susirinkime, t.y. galima naudoti mišrų visuotinio susirinkimo organizavimo būdą, kai dalis bendrijos narių dalyvauja fiziškai, o dalis - nuotoliniu būdu. Taip pat nustatomas reikalavimas, kad turi būti užtikrintas nuotoliu dalyvaujančių bendijos narių tapatybės ir balsavimo rezultatų nustatymas. Minėti pakeitimai turėtų padėti išspręsti visuotinio susirinkimo bendrijos narių kvorumo problemą. Siūloma sumažinti bendrijos pirmininko ar valdybos narių atšaukimo kartelę, t.y. nustatyti, kad bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Siūloma nustatyti, kad visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas bendrijos įstatų nustatyta tvarka arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju ir dėl to į teismą kreipėsi bendrijos narys. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Papildomai keisti galiojančius teisės aktus ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikia. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų įstatymo įgyvendinimui neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimai ir išvados nebuvo gautos. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "bendrija",
"nuotoliniu būdu", "mišriu būdu". 16. Kiti
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Mindaugas Skritulskas
2022-05-23 Nr. XIVP-1702 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti, o keičiamo įstatymo 11 straipsnį papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų išvardinti visi atvejai, kai visuotinis bendrijos narių susirinkimas yra šaukiamas teismo sprendimu, pavyzdžiui, kaip tai yra įtvirtinta Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Bendrijos nario prašymu jam gali būti suteikta galimybė dalyvauti ir balsuoti visuotiniame susirinkime realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas). Visuotinis susirinkimas gali vykti nuotoliniu būdu arba daliai bendrijos narių fiziškai dalyvaujant visuotiniame susirinkime, o kitai daliai bendrijos narių dalyvaujant nuotoliniu būdu (toliau – mišrus būdas) tik tokiu atveju, jeigu galima užtikrinti bendrijos narių, dalyvaujančių nuotoliniu būdu, tapatybės ir jų balsavimo rezultatų nustatymą. Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu organizuojamas visuotinis susirinkimas vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Nuotoliniu ar mišriu būdu vykstančiame visuotiniame susirinkime sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami”. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais:
Pirma, svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti, kuris organas turėtų teisę priimtų sprendimą suteikti arba nesuteikti bendrijos nariui galimybę dalyvauti bendrijos narių susirinkime nuotoliniu būdu, taip pat priimti sprendimą dėl šaukiamo susirinkimo vykdymo būdo.
Kartu svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti bendrijos dalyvio prašymo suteikti galimybė dalyvauti ir balsuoti visuotiniame susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis netenkinimo pagrindai, nes toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimtimi ir įstatymas turi aiškiai nustatyti atvejus, kai asmenys gali, ar negali disponuoti jiems suteikiamam teise. Antra, manytina, kad bendrijos nario prašymas turėtų būti pateikiamas iš anksto, iki nustatytos susirinkimo sušaukimo dienos likus atitinkamam laiko tarpui, o ne prieš pat šaukiamo susirinkimo pradžią. Pastaruoju atveju, manytina, techniškai nebūtų spėta pasiruošti tokio prašymo tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti tokio prašymo pateikimo termino, jį siejant su šaukiamo susirinkimo diena. Be to, manytina, kad turėtų būti nurodyta ir prašymo pateikimo forma, pavyzdžiui, raštu, ar kitaip. Trečia, vertinamojoje projekto nuostatoje siūloma įtvirtinti, kad susirinkimams vykstant nuotoliniu arba mišriuoju būdu, sprendimai, dėl kurių įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami. Nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pagal kurias slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta visus bendrijos dalyvių susirinkimus organizuoti vien tik nuotoliniu ar mišriuoju būdu, minėta keičiamo įstatymo nuostata dėl slapto balsavimo negalėtų būti realizuota.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, užtikrinančiomis bendrijos dalyvių teisės visuotiniuose susirinkimuose balsuoti slaptai įgyvendinimą. Ketvirta, nėra aišku, ar projektu siūlomi nustatyti nauji bendrijos dalyvių susirinkimo vykdymo būdai būtų taikomi susirinkimams, sprendimai dėl kurių sušaukimo būtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo taikymas. 3. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pirmasis sakinys, taikant įstatymą galėtų būti aiškinamas taip, kad nuotoliniu būdu visuotiniame bendrijos dalyvių visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos dalyviai susirinkimo dalyvių registravimo sąraše nebūtų nurodyti. Manytina, kad susirinkimo dalyvių registravimo sąraše turėti būti nurodyti visi susirinkime dalyvaujantys bendrijos dalyviai, tame tarpe ir susirinkime dalyvaujantys nuotoliniu būdu. Pastaruoju atveju jiems galėtų būti netaikomas reikalavimas pasirašyti susirinkimo dalyvių registravimo sąraše. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL
14 Nr. XIVP-1702(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto
dienos pradėtos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų visuotinio bendrijos narių ir (ar) visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimų priėmimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą”. Iš projekto nuostatos nėra aišku, kada daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų visuotinio bendrijos narių ir (ar) visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimų priėmimo procedūra būtų laikomo pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo. Neaišku, ar procedūra būtų laikoma pradėta, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo būtų priimtas sprendimas sušaukti daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos visuotinį bendrijos narių susirinkimą, ar daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių ir visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimą, ar nuo tokių susirinkimų pradžios, ar nuo kito momento. Taikant įstatymą vertinamoji projekto nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekto nuostatą nereikėtų patikslinti arba papildyti, konkrečiai ir aiškiai nurodant, kada daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų visuotinio bendrijos narių ir (ar) visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimų priėmimo procedūra būtų laikoma pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITos PAskirties pastatų SAVININKŲ BENDRIJŲ
Nr. I-79811
įstatymo projekto nr. xivp-1702 2022-11-16
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Kviestieji asmenys: aplinkos viceministras Mantas Michaliunjo, AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. specialistė Jūratė Kaklauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas bendrijos įstatų nustatyta tvarka arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju ir dėl to į teismą kreipėsi bendrijos narys”. Atkreipiame dėmesį, kad projekte bendrijos dalyvių visuotinio susirinkimo sušaukimas teismo sprendimu siejamas tiek su jo sušaukimu bendrijos įstatų nustatyta tvarka, tiek su konkrečiu keičiamame įstatyme nustatytu atveju.
Iš projekto nuostatos nėra pakankamai aišku, ar susirinkimas teismo sprendimu būtų šaukiamas tais atvejais, kai jis buvo šaukiamas pažeidžiant bendrijų įstatuose nustatytą jo sušaukimo tvarką (procedūrą), ar turimi omenyje atvejai, kai asmenų, turinčių teisę inicijuoti visuotinio susirinkimo sušaukimą reikalavimu, atitinkamas bendrijos organas nepriima sprendimo tokį susirinkimą sušaukti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad bendrijos dalyvių susirinkimų sušaukimo tvarka nustatoma ne tik bendrijos įstatuose, bet ir keičiamame įstatyme. Todėl kyla abejonių, ar susirinkimo sušaukimą teismo sprendimu sieti su jo nesušaukimu vien tik įstatuose nustatyta tvarka, būtų pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti, o keičiamo įstatymo 11 straipsnį papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų išvardinti visi atvejai, kai visuotinis bendrijos narių susirinkimas yra šaukiamas teismo sprendimu, pavyzdžiui, kaip tai yra įtvirtinta Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje. Pritarti Pasiūlymai:
ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktiems argumentams ir atsisakyti siūlymo 11 straipsnio 1 dalyje papildomai nustatyti, kad „ visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas bendrijos įstatų nustatyta tvarka arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju ir dėl to į teismą kreipėsi bendrijos narys
“. 2. Atsižvelgiant į projekto rengėjų iškeltus tikslus, pritarti AM siūlymui
sumažinti iniciatyvos teisę šaukti susirinkimą turinčių asmenų skaičiaus reikalavimu s, vietoj vieno ¼ nustatant vieną penktadalį visų bendrijos narių. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-231
(21 )
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Bendrijos nario prašymu jam gali būti suteikta galimybė dalyvauti ir balsuoti visuotiniame susirinkime realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas). Visuotinis susirinkimas gali vykti nuotoliniu būdu arba daliai bendrijos narių fiziškai dalyvaujant visuotiniame susirinkime, o kitai daliai bendrijos narių dalyvaujant nuotoliniu būdu (toliau – mišrus būdas) tik tokiu atveju, jeigu galima užtikrinti bendrijos narių, dalyvaujančių nuotoliniu būdu, tapatybės ir jų balsavimo rezultatų nustatymą. Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu organizuojamas visuotinis susirinkimas vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Nuotoliniu ar mišriu būdu vykstančiame visuotiniame susirinkime sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami”. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais:
Pirma, svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti, kuris organas turėtų teisę priimtų sprendimą suteikti arba nesuteikti bendrijos nariui galimybę dalyvauti bendrijos narių susirinkime nuotoliniu būdu, taip pat priimti sprendimą dėl šaukiamo susirinkimo vykdymo būdo. Kartu svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti bendrijos dalyvio prašymo suteikti galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniame susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis netenkinimo pagrindai, nes toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimtimi ir įstatymas turi aiškiai nustatyti atvejus, kai asmenys gali, ar negali disponuoti jiems suteikiamam teise. Antra, manytina, kad bendrijos nario prašymas turėtų būti pateikiamas iš anksto, iki nustatytos susirinkimo sušaukimo dienos likus atitinkamam laiko tarpui, o ne prieš pat šaukiamo susirinkimo pradžią. Pastaruoju atveju, manytina, techniškai nebūtų spėta pasiruošti tokio prašymo tenkinimui.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti tokio prašymo pateikimo termino, jį siejant su šaukiamo susirinkimo diena. Be to, manytina, kad turėtų būti nurodyta ir prašymo pateikimo forma, pavyzdžiui, raštu, ar kitaip. Trečia, vertinamojoje projekto nuostatoje siūloma įtvirtinti, kad susirinkimams vykstant nuotoliniu arba mišriuoju būdu, sprendimai, dėl kurių įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami. Nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pagal kurias slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta visus bendrijos dalyvių susirinkimus organizuoti vien tik nuotoliniu ar mišriuoju būdu, minėta keičiamo įstatymo nuostata dėl slapto balsavimo negalėtų būti realizuota. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, užtikrinančiomis bendrijos dalyvių teisės visuotiniuose susirinkimuose balsuoti slaptai įgyvendinimą. Ketvirta, nėra aišku, ar projektu siūlomi nustatyti nauji bendrijos dalyvių susirinkimo vykdymo būdai būtų taikomi susirinkimams, sprendimai dėl kurių sušaukimo būtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo taikymas. Pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į AM ir LSA argumentus, siūloma atsisakyti projekto
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-231
3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pirmasis sakinys, taikant įstatymą galėtų būti aiškinamas taip, kad nuotoliniu būdu visuotiniame bendrijos dalyvių visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos dalyviai susirinkimo dalyvių registravimo sąraše nebūtų nurodyti. Manytina, kad susirinkimo dalyvių registravimo sąraše turėti būti nurodyti visi susirinkime dalyvaujantys bendrijos dalyviai, tame tarpe ir susirinkime dalyvaujantys nuotoliniu būdu. Pastaruoju atveju jiems galėtų būti netaikomas reikalavimas pasirašyti susirinkimo dalyvių registravimo sąraše. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į AM ir LSA argumentus, siūloma atsisakyti projekto
. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-06 -03 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1780 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Susipažinta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savivaldybių asociacija 2022-08-30 G-2022-71331
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2022-05-26 raštą Nr. S-2022-2342, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1702 (toliau - Projektas): 1.
Savivaldybių manymu, galimybės sušaukti visuotinį susirinkimą teismo sprendimu, į teismą kreipiantis vienam bendrijos nariui (galimai net ne visuomet pagrįstai), įteisinimas sukurs neproporcingai didelę administracinę naštą teismams. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tokiu būdu sušaukus susirinkimą, neužtikrinama, kad susirinkimas įvyks ir bus priimti sprendimai. Manytina, kad esamas teisinis reguliavimas yra pakankamas ir užtikrina bendrijos narių teisę į visuotinio susirinkimo sušaukimą. Pritarti Pasiūlymas:
1 straipsnio 1 dalimi teikiamo pasiūlymo. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-08-30 G-2022-71331
(21 )
organizuoti visuotinį susirinkimą mišriu būdu daliai bendrijos narių dalyvaujant fiziškai, o kitai daliai bendrijos narių dalyvaujant nuotoliniu būdu, yra sunkiai įgyvendinamas, nes tam bendrijos valdymo organai turi turėti atitinkamas technines priemones ir patalpas, kuriose vienu metu būtų galima užtikrinti ir fizinį narių dalyvavimą, ir nuotolinį. Tokios įrangos ir patalpų įsigijimas arba nuoma sukurs papildomą finansinę naštą bendrijoms. Šiuo metu susirinkimai dažniausiai vyksta lauke arba laiptinėje. Be to, turėtų būti nustatyta detali tvarka, kokiu būdu ir per kokį terminą bendrijos narys turės pareikšti valią dalyvauti susirinkime nuotoliniu būdu, kaip ir kiek laiko bus saugomi susirinkimų įrašai ir pan. Neatmestina tikimybė ir dėl dažnai kilsiančių teisminių ginčų, jei bendrijos pirmininkas nemokės arba negalės užtikrinti bendrijos nario dalyvavimo susirinkime nuotoliniu būdu. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, sudarantis galimybę pareikšti nuomonę iš anksto, įskaitant ją į balsavimo rezultatus, tinkamai užtikrina bendrijos narių teises.
Be to, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kokiomis elektroninių ryšių priemonėmis bendrijos nariai gali dalyvauti visuotiniame susirinkime nuotoliniu būdu, todėl, siekiant aiškumo ir vienareikšmiško supratimo, elektroninių ryšių priemonės turėtų būti aiškiai įvardintos. Taip pat, savivaldybės abejoja, ar įteisinus galimybę organizuoti visuotinį susirinkimą mišriu būdu bus išspręsta problema dėl dalyvių skaičiaus susirinkimuose padidinimo. Praktika rodo, kad dažniausiai aktyvūs bendrijos nariai arba gyvai dalyvauja susirinkime, arba iš anksto raštu pareiškia savo nuomonę susirikimo darbotvarkės klausimais bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Pritarti Pasiūlymas:
1 straipsnio 2 dalimi teikiamo pasiūlymo. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-08-30 G-2022-71331
(21 )
naudojimo objektų valdymo formos yra trys ir valdytojais gali būti ne tik bendrijos valdymo organai, bet ir administratoriai arba jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl svarbius susirinkimų organizavimo nuostatų pakeitimus siekiama įteisinti tik Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatyme. Pritarti Pasiūlymas:
1 straipsnio 2 dalimi teikiamo pasiūlymo. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-08-30 G-2022-71331
dalyje neaptarta iš anksto raštu nuomonę išreiškusių bendrijos narių registravimas arba ne registravimas susirinkimo dalyvių sąraše. Pritarti Pasiūlymas:
1 str. 3 dalimi kei čiamo
savivaldybių asociacija 2022-08-30 G-2022-71331
Dalies savivaldybių manymu, bendrijos valdymo organai turėtų būti renkami visų bendrijos narių balsų dauguma. Svarstytina, ar bendrija, kurios dauguma narių nėra suinteresuoti valdymo organų išrinkimu apskritai neturėtų būti likviduojama. Pritarti Pasiūlymas:
1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies pakeitim o, atsižvelgiant į projekte Nr. XIVP-
ą siūlymą atsisakyti pakartotiniam susirinkimui keliamų kvorumo reikalavimų, kuris palengvintų bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo tvarką. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerija 2022-08-30 G-2022-71221
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1702 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikiame nuomonę. 1. Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies , kuria keičiama daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalis. Atsisakytina šios dalies ir siūlymo papildomai nustatyti, kad „ visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas bendrijos įstatų nustatyta tvarka arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju ir dėl to į teismą kreipėsi bendrijos narys
“. Pažymėtina, kad Bendrijų įstatymo 20 straipsnyje,
reglamentuojančiame bendrijos veiklos viešąją priežiūrą ir kontrolę, įtvirtinta, kad „bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės.
Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui“ [1] . Taip pat pastebėtina, kad siūlomoje keisti dalyje įtvirtinta ir kitų subjektų teisė šaukti susirinkimą „j eigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai)“. Manytina, kad Įstatymo projekto rengėjų siūlymas nepasiektų tikslo tuo atveju, kai teismo įpareigotas susirinkimą sušaukti subjektas sušauks susirinkimą, tačiau jis neįvyks dėl bendrijos narių aktyvumo stokos ar kitų priežasčių. Siūlant reguliuoti, be kita ko, atvejus, kai bendrija neveiksni, nes pasibaigė valdymo organo kadencija, bendrijos nariai, kiti turintys teisę šaukti susirinkimą subjektai neaktyvūs ir susirinkimų nešaukia, Seime registruotas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 4, 5, 6, 8, 11, 14, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-28 6 (toliau – Projektas Nr.
(šiam projektui Vyriausybė teikė išvadą, po svarstymų pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas), kuriame pasiūlyta pakeisti Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba gavęs bendrijos pirmininko
rašytinį pranešimą apie atsistatydinimą iš pareigų visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos ir nėra pradėta bendrijos likvidavimo procedūra, bet kuris bendrijos narys (įgaliotinis) turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo pagal Civilinio kodekso 2.70 straipsnį, o bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu laikinai skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Likvidavus bendriją, šio administratoriaus veikla gali būti pratęsiama pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas.“ Pritarti Pasiūlymas:
1 straipsnio 1 dalimi siūlomų keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitim
siūlymo 11 straipsnio 1 dalyje papildomai nustatyti, kad „ visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas bendrijos įstatų nustatyta tvarka arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju ir dėl to į teismą kreipėsi bendrijos narys “.
Pažymėtina, kad Bendrijų įstatymo 20 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrijos veiklos viešąją priežiūrą ir kontrolę, įtvirtinta, kad „bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui“. Taip pat pastebėtina, kad siūlomoje keisti dalyje įtvirtinta ir kitų subjektų teisė šaukti susirinkimą „j eigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai)“. Manytina, kad Įstatymo projekto siūlymas nepasiektų tikslo tuo atveju, kai teismo įpareigotas susirinkimą sušaukti subjektas sušauks susirinkimą, tačiau jis neįvyks dėl bendrijos narių aktyvumo stokos ar kitų priežasčių.
Atsižvelgdami į tai, ir į projekto
tikslus, problemai spręsti siūlome svarstyti galimybę sumažinti iniciatyvos teisę šaukti susirinkimą turinčių asmenų skaičiaus reikalavimus ir 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos
pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai)“. Pritarti Pasiūlymas: pritarti AM siūlymui sumažinti iniciatyvos teisę šaukti susirinkimą turinčių asmenų skaičiaus reikalavimus, vietoj vieno ¼ nustatant vieną penktadalį visų bendrijos narių. 3. Aplinkos
apildyti Bendrijų įstatymo 11 straipsnį nauja 21 dalimi.
Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad „<...> bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus“. Tai sudaro galimybę nuomonę susirinkimo tema pareikšti iš anksto, susirinkime nedalyvaujant. Pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalį „bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija“. Įstatymo projekto rengėjai Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodo, kad „v isuotinio susirinkimo kvorumo problemos negali išspręsti ir bendrijos įstatuose numatytas išankstinis balsavimas, nes, pvz., bendrijos pirmininko rinkimo ir atšaukimo klausimas negali būti sprendžiamas tokiu būdu dėl Bendrijų įstatymo išimtinės nuostatos, draudžiančios raštu balsuoti dėl bendrijos valdymo organų rinkimo ar atšaukimo. Todėl kyla problema, kai bendrijos pirmininkas netinkamai atstovauja gyventojams <...>“. Įtvirtinti galimybę visais atvejais visuotinio susirinkimo sprendimus priimti ne susirinkime, bet organizuojant balsavimą raštu, teikė ir minėto Projekto Nr. XIVP-286 rengėjai, siūlydami p akeisti
.
Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“ Kadangi Įstatymo projekto rengėjai siūlo įtvirtinti naują susirinkimo organizavimo mišriu ir nuotoliniu būdu galimybę, manome, kad dėl siūlomam tikslui pasiekti reikalingų teisinių ir techninių priemonių, galimų pasekmių pagal kompetenciją nuomonę galėtų pateikti Specialiųjų tyrimų tarnyba, Duomenų apsaugos inspekcija, Teisingumo, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacija, vartotojų, bendrijų asociacijų atstovai. Pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad LR Seimas 2022-09-29 pritarė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektui
2) (įstatymo Nr. XIV-1434), kuriame įtvirtinta galimybė visus visuotinio susirinkimo sprendimus priimti organizuojant balsavimą raštu, taip pat atsižvelgiant į LSA pateiktas pastabas ir argumentus dėl mišraus visuotinių susirinkimų organizavimo būdo, siūloma atsisakyti projekto
įstatymo 11 straipsnį21 dalimi. Šio projekto aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodoma, kad „v isuotinio susirinkimo kvorumo problemos negali išspręsti ir bendrijos įstatuose numatytas išankstinis balsavimas, nes, pvz., bendrijos pirmininko rinkimo ir atšaukimo klausimas negali būti sprendžiamas tokiu būdu dėl Bendrijų įstatymo išimtinės nuostatos, draudžiančios raštu balsuoti dėl bendrijos valdymo organų rinkimo ar atšaukimo. Todėl kyla problema, kai bendrijos pirmininkas netinkamai atstovauja gyventojams <...>“.
Pagal minėto Bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas, 11 straipsnio pakeistoje 12 dalyje įtvirtinta, kad „ Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu . Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija“. Aplinkos ministro 2012 m. birželio
Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkoje ( nauja redakcija nuo 2021-04-01 ) įtvirtintos nuostatos, leidžiančios bendrijos nariams balsuoti raštu ne tik balsavimo organizatoriui grąžinant balsavimo biuletenius (įmetant į balsadėžę ar išsiunčiant paštu, ar skenuotą ar nufotografuotą išsiunčiant organizatoriaus nurodytu el. paštu), bet pasinaudoti naujove ir biuletenį pildyti, pateikti, balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis, jei tokias priemones sprendimui priimti gali pasiūlyti balsavimo organizatorius. Atsižvelgdami į visa tai, siūlome pasinaudoti galimybe įsitikinti Bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų veiksmingumu praktikoje ir svarstyti galimybę atsisakyti projekto siūlymo papildyti 11 straipsnį nauja 21 dalimi, numatančia nuotolinio ar mišraus susirinkimo organizavimo nuostatas, ir susijusio projekto 1 straipsnio
siūlymo keisti Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. Pritarti Pasiūlymas:
1 straipsnio 2 dalimi teikiamo pasi ūlymo papildyti projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnį21 dalimi, taip pat atsisakyti projekto 1 straipsnio 3 dalies siūlymo keisti Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. 5. Aplinkos
dalies siūlymo pakeisti Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalį.
Kadangi pasiūlėme svarstyti projekte XIVP-1780 atsisakyti pakartotinio susirinkimo kvorumo reikalavimų, manome, kad tai įgyvendintų ir projekto XIVP-1702 siūlymą spręsti bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo reikalavimų palengvinimo problemą. Todėl atsisakytina projekto XIVP-1702 siūlymo pakeisti 11 straipsnio 7 dalį. Pritarti Pasiūlymas:
1 straipsnio 4 dalimi teikiamo pasi ūlymo pakeisti projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7
šio įstatymo įsigaliojimą numatyti 2023 m. sausio 1 d. ir atitinkamai įtvirtinti įstatymo įgyvendinimo nuostatas: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos ir veikiančios d augiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos d augiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų visuotinio bendrijos narių ir (ar) visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimų priėmimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio
7 .
7. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-09-23 G-2022-77871
(21 ) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atliko Lietuvos Respublikos d augiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 (toliau – Bendrijų įstatymas) 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1702 [2] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad jo nuostatomis siekiama:
1) įteisinti galimybę to pageidaujantiems bendrijos nariams dalyvauti ir balsuoti visuotiniame susirinkime realiuoju laiku nuotoliniu būdu; 2) sumažinti bendrijos pirmininko ar valdybos narių atšaukimo kartelę, t. y. nustatyti, kad bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių; 3) nustatyti, kad visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas bendrijos įstatų nustatyta tvarka arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju ir dėl to į teismą kreipėsi bendrijos narys. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių, taikant Projekto nuostatas, atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Bendrijų įstatymo 11 straipsnį nauja 21 dalimi, numatant, kad b endrijos nario prašymu jam gali būti suteikta galimybė dalyvauti ir balsuoti visuotiniame susirinkime realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas).
Visuotinis susirinkimas gali vykti nuotoliniu būdu arba daliai bendrijos narių fiziškai dalyvaujant visuotiniame susirinkime, o kitai daliai bendrijos narių dalyvaujant nuotoliniu būdu (mišrus būdas) tik tokiu atveju, jeigu galima užtikrinti bendrijos narių, dalyvaujančių nuotoliniu būdu, tapatybės ir jų balsavimo rezultatų nustatymą . <...> Nuotoliniu ar mišriu būdu vykstančiame visuotiniame susirinkime sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami . Aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
nėra pakankamai aišku:
Pažymėtina, kad Projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis siūloma įtvirtinti, kad visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše, išskyrus narius, kurie dalyvauja visuotiniame susirinkime nuotoliniu būdu , tačiau nėra detalizuojama, kokia tvarka jie registruojami ir kaip įforminami jų balsai. Nedetalizuojant aukščiau minėtų aspektų praktinio įgyvendinimo, Projektu siūlomos nuostatos praktikoje galimai nebūtų taikomos vienareikšmiškai ir skaidriai visais atvejais. Pavyzdžiui, nesant aiškiai nurodytiems bendrijos narių tapatybės nustatymo reikalavimams, balsavimo organizatoriams siekiant išvengti balsavimui opiu bendrijos nariams klausimu reikalingo kvorumo susidarymo, balsavimo organizatoriai galėtų pareikšti, kad balsuojant nuotoliniu būdu nebūtų užtikrinamas bendrijos narių tapatybės ir jų balsavimo rezultatų nustatymas, todėl balsavimas nuotoliniu būdu nebūtų galimas.
Tokiu atveju ne tik būtų apribota bendrijos narių teisė dalyvauti priimant sprendimus jiems aktualiais klausimais, bet ir dirbtinai vilkinama ar bandoma išvengti tam tikrų bendrijos nariams aktualių sprendimų priėmimo. 1.1.2. Aktualios redakcijos Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad <...> slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Aukščiau minėtos nuostatos loginė konstrukcija suponuoja, kad slaptas balsavimas galėtų būti paskelbtas dėl bet kurio visuotiniame susirinkime svarstomo klausimo [3] . Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tokia situacija reikštų, kad siekdamas (-i) išvengti balsavimo bendrijai aktualiu klausimu, kuriam teoriškai užtektų nuotoliniu būdu ir fiziškai susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų, suinteresuotas subjektas (-ai) galėtų pareikalauti slapto balsavimo, kuriame pagal Projekto siūlymus negalėtų dalyvauti nuotoliniu būdu prisijungę bendrijos nariai ir kurių balsų pritrūktų kvorumui pasiekti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei galiojančio Bendrijų įstatymo, nei Projekto nuostatos nenumato apribojimų slapto balsavimo prašyti ir subjektui (-ams), kurio (-ių) veiksmai, veikla, pasiūlymai ar kt. būtų svarstomi visuotiniame susirinkime ir dėl jų turėtų būti balsuojama (pavyzdžiui, dėl bendrijos primininko galimai neteisėtų veiksmų ar neveiklumo, kt.), ir kuris (-ie) būtų suinteresuotas (-i) balsavimo neįvykimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Projektu siūlomos nuostatos visapusiškai neužtikrintų bendrijos narių teisių dalyvauti priimant sprendimus bendrijai aktualiais klausimais įgyvendinimo, todėl yra tobulintinos. Pritarti
1 straipsnio 2 dalimi teikiamo pasi ūlymo papildyti įstatymo 11 straipsnį21 dalimi. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-09-23 G-2022-77871
siūloma pakeisti Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį įtvirtinant, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba <...>. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai ). Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas bendrijos įstatų nustatyta tvarka arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju ir dėl to į teismą kreipėsi bendrijos narys. Aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos šiais aspektais: 2.1.1.
Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtoje Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai galimai nepagrįstai apsunkina visuotinio susirinkimo šaukimą ir neprisidedantys prie Projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo: joje įtvirtinta, kad visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas, kai to reikalauja <...> daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių, o jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai. Manytina, kad dėl aukščiau minėtose nuostatose įtvirtinto reikalavimo daugiabučių gyventojų balsų skaičiui kyla Projekto teikėjų įvardinta dažniausia problema, kai nesurenkamas bendrijos narių kvorumas ir nepriimami bendrijai aktualūs sprendimai (tokios situacijos itin dažnos (kaip nurodo ir Projekto rengėjai) tais atvejais, kai bendrijos nariai nuolat negyvena būste (antras būstas, ilgam išnuomotas būstas, pan.). Pavyzdžiui, jeigu bendrija jungia keletą daugiabučių, o susirinkime numatomas svarstyti klausimas būtų aktualus, pavyzdžiui, tik vienam daugiabučiam namui, pastarojo gyventojų balsų (teoriškai net jei jų būtų daugiau kaip trys ketvirtadaliai) nepakaktų visuotiniam susirinkimui sušaukti, jei kitų bendrijai priklausančių daugiabučių gyventojai nesutiktų prisidėti prie visuotinio susirinkimo inicijavimo arba jų balsų kiekviename daugiabutyje būtų mažiau, nei ketvirtadalis. Nes galimybė inicijuoti visuotinį susirinkimą apimant daugiau kaip ketvirtadalį bendrijos narių bent viename pastate numatyta tik vieninteliu atveju – jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai.
Taigi, remiantis tuo, kas aukščiau paminėta, bendrijos nariams galimai nepavyktų inicijuoti visuotinio susirinkimo, kuriame būtų svarstomas ir visai bendrijai aktualus klausimas, pavyzdžiui, bendrijos pirmininko priešlaikinis atšaukimas, renovacijos, įmokų dydžių, bendrijos išlaidų pagrįstumo ar kiti klausimai, jeigu bent vieno daugiabučio bendrijos narių balsai nesudarytų ketvirtadalio balsų. Aukščiau minėta situacija yra ydinga, nes sukuria sąlygas bendrijos valdymo organams nesąžiningai, netinkamai ar neskaidriai vykdyti veiklą, neužtikrina bendrijos narių teisių įgyvendinimo bei apsunkina jų apsaugą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti galimybę tikslinti visuotinio susirinkimo šaukimo procedūrą tais atvejais, kai bendrija jungia daugiau kaip vieną daugiabutį. 2.1.2. Teigiamai vertintinas Projekto teikėjų siūlymas Bendrijų įstatyme įtvirtinti kreipimosi į teismą galimybę, kai nėra sušaukiamas inicijuotas visuotinis susirinkimas. Tačiau svarstytinas tikslingumas ir efektyvumas siūlymo įtvirtinti tokią galimybę tik tais atvejais, kai nebuvo sušauktas bendrijos narių visuotinis susirinkimas Bendrijų įstatymo11 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, numatančiu, kad visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, nes minėtame 11 straipsnyje numatyta daugiau atvejų, kai turėtų /galėtų būti šaukiamas visuotinis susirinkimas, bet to nebūtų padaryta: pavyzdžiui, ankstesniame šios antikorupcinio vertinimo išvados papunktyje minėtas atvejis, kai visuotinio susirinkimo reikalautų Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyti subjektai dėl įvairių visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtinų klausimų, o jį dėl tam tikrų interesų būtų vengiama sušaukti.
Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti Projekto nuostatų tobulinimo galimybę, išsamiai reglamentuojant atvejus, kai visuotinis susirinkimas būtų šaukiamas teismo. Pritarti iš dalies Siūloma atsisakyti projektu teikiamų
ų. 5. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-09-23
3Kitų pastabų ir pasiūlymų Projektui neteikiame. Atlikus Projekto nuostatų antikorupcinį vertinimą,
nustatyta, kad siūlomi pakeitimai galimai prisidėtų prie geresnio bendrijų narių teisių įgyvendinimo užtikrinimo, tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, vis dėlto būtų nepakankami jas apsaugoti visa apimtimi ir užkirsti kelią nesąžiningam bendrijų valdymo organų elgesiui. Pritarti
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų pateiktą derinti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
(toliau – Projektas), kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 (toliau – Įstatymas) 11 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys į Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kurioje siūloma nurodyti, kad visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše, išskyrus narius, kurie dalyvauja visuotiniame susirinkime nuotoliniu būdu. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 5 straipsnio
duomenys turi būti tikslūs ir prireikus atnaujinami. Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi (Reglamento preambulės 39 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra aišku, kaip bus registruojami visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai, dalyvaujantys jame nuotoliniu būdu. Šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos ir Projektu nekeičiamoje 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami. Prie visuotinio susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu visuotiniame susirinkime, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą visuotinį susirinkimą (Įstatymo 11 straipsnio 11 dalis). Taigi siūlytina įvertinti aukščiau paminėtą nuostatą nurodytu aspektu.
1 straipsnio 3 dalimi teikiamo pasi ūlymo papildyti projektu keičiamo įstatymo
į . 7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2022-09-30 G-2022-8026 * Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, susipažinusi su pateiktu derinti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1702, informuoja, kad pagal kompetenciją jam pastabų ar pasiūlymų neturi. Susipažinta
Respublikos teisingumo ministerija 2022-09-26 G-2022-7827 * Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo narių parengtus Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1702 ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1780 (toliau kartu – įstatymų projektai), atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktas išsamias pastabas ir pasiūlymus įstatymų projektams bei į tai, kad Teisingumo ministerija įstatymų projektus dėl atitikties Europos
papildomų pastabų ir pasiūlymų įstatymų projektams neturi. Susipažinta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir kitų institucijų, įstaigų ir asociacijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, taip pat į Lietuvos Respublikos Seimo 2022-09-29 priimtas projektu keičiamo įstatymo pataisas, kurios įsigalios
įstatymo projektu ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aidas Gedvilas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Aistrida Latvėnė [1] Bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalys. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/86833670d5d111ecb1b39d276e924a5d?jfwid=u9s5abmut [3] Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visuotinis susirinkimas:
1) keičia bendrijos įstatus;
2) renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius);
3) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą;
4) priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo;
5) gali priimti sprendimą dėl bendrijos finansinio audito atlikimo;
6) įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;
7) renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą, jeigu ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas);
8) tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką;
9) tvirtina metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
10) tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą;
11) priima sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje numatytus atvejus;
12) tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;
13) tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos metinę ataskaitą;
14) priima sprendimus dėl bendrijos stojimo į asociacijas ar kitas visuomenines organizacijas ir išstojimo iš jų;
15) priima sprendimus reorganizuoti arba likviduoti bendriją;
16) renka ar atšaukia bendrijos likvidatorių;
17) priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Aistrida Latvėnė [1] Bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalys. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/86833670d5d111ecb1b39d276e924a5d?jfwid=u9s5abmut [3] Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visuotinis susirinkimas:
1) keičia bendrijos įstatus;
2) renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius);
3) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą;
4) priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo;
5) gali priimti sprendimą dėl bendrijos finansinio audito atlikimo;
6) įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;
7) renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą, jeigu ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas);
8) tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką;
9) tvirtina metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
10) tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą;
11) priima sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje numatytus atvejus;
12) tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;
13) tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos metinę ataskaitą;
14) priima sprendimus dėl bendrijos stojimo į asociacijas ar kitas visuomenines organizacijas ir išstojimo iš jų;
15) priima sprendimus reorganizuoti arba likviduoti bendriją;
16) renka ar atšaukia bendrijos likvidatorių;
17) priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo. Visuotinis susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais (Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis)