Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
darbo vietos apsauga, arba kad apsauga būtų taikoma kitu, nei nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, laiku
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę Respublikos Prezidentą (asmenį, laikinai einantį Respublikos Prezidento pareigas)
vadovybei priskiriami asmenys saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga. Jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui, Vyriausybės nustatytais pagrindais ir tvarka jie gali būti saugomi ir kitu laiku. Kitų saugomų asmenų apsaugos laikas nustatomas atsižvelgiant į jų saugumo užtikrinimo būtinybę ir poreikį.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vadovybei priskiriamo asmens gyvenamoji vieta saugoma 24 valandas per parą. Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumas užtikrinamas atsižvelgiant į nustatytą saugumo lygį. Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumo užtikrinimo lygius tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. “
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m.
rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. priimta šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Viktorija Čmilytė-Nielsen Ingrida Šimonytė
Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
darbo vietos apsauga, arba kad apsauga būtų taikoma ir kitu laiku, kaip nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę Respublikos Prezidentą (asmenį, laikinai einantį Respublikos Prezidento pareigas)
vadovybei priskiriami asmenys saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga. Jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui, Vyriausybės nustatyta tvarka jie gali būti saugomi ir kitu laiku. Kitų saugomų asmenų apsaugos laikas nustatomas atsižvelgiant į jų saugumo užtikrinimo būtinybę ir poreikį.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vadovybės gyvenamoji vieta saugoma 24 valandas per parą. Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumas užtikrinamas atsižvelgiant į nustatytą saugumo lygį. Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumo užtikrinimo lygius tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. “
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m.
rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimta šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų, kuriems pagal Vadovybės apsaugos įstatymą skiriama apsauga, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pažymėtina, kad tam tikros galiojančio Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatos kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“. Taigi privatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, į kurią niekas negali be asmens sutikimo įsikišti. Ši neliečiama asmens sritis - tai asmeninis, šeimyninis gyvenimas, asmens garbė ir orumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 22 straipsnis glaudžiai susijęs ir su Konstitucijos 24 straipsniu, reglamentuojančiu asmens būsto neliečiamumą, ir su Konstitucijos 23 straipsniu, garantuojančiu nuosavybės apsaugą.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Dabartinis Vadovybės apsaugos įstatymo teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, nustato saugomo asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, o, kita vertus, nesukuria vadovybei priskiriamam asmeniui jokių realių galimybių šia teise pasinaudoti, kadangi apsauga vykdoma 24 valandas per parą, galimai prieštarauja šiai Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai. Visų pirmiausia, toks galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų. Atsižvelgiant į tai teikiamas Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projektas. Įstatymo projekto tiksla s – sukurti saugomiems asmenims, kurie priskirtini vadovybei (Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ir asmenims, laikinai einantiems Seimo Pirmininko pareigas, pavaduojantiems Ministrą Pirmininką ), teisines galimybes užtikrinti jų privataus gyvenimo – tuo metu, kai nevykdo (Lietuvoje ar užsienyje) savo tiesioginių funkcijų ar nėra saugomame objekte - neliečiamumą, jei nėra įrodymų, kad saugomam asmeniui ir tuo metu gali grėsti pavojus. 2 .
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorės ir rengėjos: Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Ministrė Pirmininkė, Seimo narė Ingrida Šimonytė. 3 . Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Vadovybės apsaugos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog Vadovybei priskiriamas asmuo (Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir asmenys, laikinai einantys Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko pareigas, pavaduojantys Ministrą Pirmininką) saugomo asmens statusą įgyja nuo paskyrimo ar išrinkimo į nurodytas pareigas įstatymų nustatyta tvarka. Nuo saugomo asmens statuso įgijimo dienos šiam asmeniui skiriama apsauga. Pagal įstatymą (7 straipsnio 3 dalis) saugomas asmuo turi teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pareigūnams draudžiama pažeisti asmeninio saugomų asmenų gyvenimo, jų tarpusavio santykių su šeimos nariais ar kitais asmenimis privatumą, išskyrus atvejus, kai šios teisės užtikrinimas iš esmės pakenktų saugomo asmens saugumui. Bet praktikoje šios teisės iš esmės neįmanoma užtikrinti, nes pagal keičiamas Vadovybės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį apsauga taikoma 24 valandas per parą net ir kai nėra realios grėsmės jo gyvybei, sveikatai ar saugumui. 4 . Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuriuo keičiamas Vadovybės apsaugos įstatymo 9 straipsnis, nustatoma, jog Respublikos Prezidentas saugomas (kaip ir iki šiol) 24 valandas per parą. Tokio teisinio reguliavimo reikalauja Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, ypatingas konstitucinis statusas bei jo svarba nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje. Ši nuostata galiotų ir asmenims laikinai einantiems Respublikos Prezidento pareigas.
Kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo Pirmininko pareigas, pavaduojantys Ministrą Pirmininką ) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga. Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui (jų arba atitinkamų tarnybų motyvuotu prašymu ar teikimu). Tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė (atsižvelgiant į saugomų asmenų išskirtinį teisinį ir politinį statusą yra siūloma, kad tokias materialines ir procedūrines normas nustatytų būtent Vyriausybė, o ne jos įgaliota institucija ar institucijos). Taip pat siekiant užkardyti visas galimas grėsmes ir pavojus vadovybės saugumui, siūloma pakeisti Vadovybės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir aiškiai reglamentuoti, jog saugomo asmens gyvenamoji vieta saugoma 24 valandas per parą (t.y. net ir tais atvejais, kai pats saugomas asmuo gali būti nesaugomas). Manytina, kad toks teisinis reguliavimas leis apsaugoti vadovybei priskiriamus asmenis visais atvejais, kai jiems gali kilti kokia nors grėsmė saugumui. Kitais atvejais (laisvu nuo oficialių ir neoficialių vizitų, susitikimų ar funkcijų įgyvendinimo metu) turėtų būti gerbiama vadovybei priskirtinų asmenų teisė į privatų gyvenimą, tame tarpe ir teisė gyventi be Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų nuolatinės priežiūros bei fizinio buvimo šalia. Kartu pažymėtina, kad kartu Įstatymo projektu siūloma pakeisti Vadovybės apsaugos įstatymo 7 straipsnį ir papildyti saugomo asmens teisių katalogą teise pateikti motyvuotą prašymą dėl apsaugos skyrimo kitu, negu įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, laiku . 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Neprieštarauja. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti, pripažinti netekusiais galios arba priimti naujus įstatymus nėra būtina. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12 .
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą Vyriausybė turės iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. patvirtinti tvarką ir atvejus, kai Seimo Pirmininkas ir (ar) Ministras Pirmininkas galėtų (turėtų) būti saugomi ir kitu nei numatyta įstatyme laiku, jei jų gyvybei, sveikatai ar saugumui kyla atitinkamos grėsmės, inter alia nustatant motyvuotų prašymų (teikimų) dėl tokios apsaugos skyrimo pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką bei subjektus. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, tikimasi jų bus sutaupyta, nes atsisakius vadovybės saugojimo tam tikru metu lėšų poreikis šiai funkcijai atlikti sumažės. Sutaupymo mąsto neįmanoma apskaičiuoti, kol Vyriausybė nėra patvirtinusi tvarkos ir atvejų, kai Seimo Pirmininkas ir (ar) Ministras Pirmininkas galėtų (turėtų) būti saugomi ir kitu nei numatyta įstatyme laiku, ir nėra priimtas sprendimas dėl šių vadovybei priskirtų asmenų apsaugos laiko. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „saugomas asmuo“, „vadovybės apsauga“, „privatus gyvenimas“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Viktorija Čmilytė-Nielsen Ingrida Šimonytė
DĖL
20 Nr. XIVP-1701 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkte siūloma nustatyti, kad saugomas asmuo turi teisę prašyti, kad „<...> apsauga būtų taikoma kitu, nei nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, laiku
“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, be
kita ko, nurodoma, kad “<…> Jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui, Vyriausybės nustatytais pagrindais ir tvarka jie gali būti saugomi ir kitu laiku <...>“. Kompleksiškai vertinant keičiamo įstatymo
9 straipsnio 1 dalies nuostatas išeitų, kad saugomam asmeniui (išskyrus Respublikos Prezidentą (asmenį, laikinai einantį Respublikos Prezidento pareigas), kuris saugomas 24 valandas per parą) apsauga būtų taikoma kitu nei kitas laiku. 2. Projekto
nustatyti, kad „<...> Kiti vadovybei priskiriami asmenys saugomi
<...>
kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga “. Toks siūlomas reguliavimas suponuotų, kad saugomų asmenų funkcijos (įgaliojimai) gali būti vykdomos tiesiogiai ir netiesiogiai. Atkreipiame dėmesį, kad nei Konstitucija, nei Vyriausybės įstatymas, nei Seimo statutas, nei kiti įstatymai nenumato tiesioginio ar netiesioginio pareigų vykdymo institutų, todėl įstatymo projektas tobulintinas. 3. Projekto
“<…> Jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui,
Vyriausybės nustatytais pagrindais ir tvarka jie gali būti saugomi ir kitu laiku <...>“.
Viena vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas saugomus asmenis saugoti ir kitu laiku jau yra nurodytas aptariamoje nuostatoje – jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui. Kita vertus, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo „<...> parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų, kuriems pagal Vadovybės apsaugos įstatymą skiriama apsauga, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pažymėtina, kad tam tikros galiojančio Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatos kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams <...>“; taip pat nurodoma, kad „<....> Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu ; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas)“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal aptariamą projekto nuostatą teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimas būtų nustatytas ne įstatymu, o poįstatyminiu aktu (Vyriausybės priimtame teisės akte nustatytais pagrindais). Mūsų nuomone, toks reguliavimas nederėtų su projekto iniciatorių pateiktais teisėkūros iniciatyvos argumentais. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p . [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
22 Nr. XIVP-1701(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p . [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2022-06-17
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko , Vadovybės apsaugos tarnybos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vytis Belkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-05-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad saugomas asmuo turi teisę prašyti, kad „<...> apsauga būtų taikoma kitu, nei nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, laiku
“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Projekto 2 straipsnyje
dėstomoje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodoma, kad
“<…> Jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui, Vyriausybės nustatytais
pagrindais ir tvarka jie gali būti saugomi ir kitu laiku <...>“.
Kompleksiškai vertinant keičiamo įstatymo
punkto ir
nuostatas išeitų, kad saugomam asmeniui (išskyrus Respublikos Prezidentą (asmenį, laikinai einantį Respublikos Prezidento pareigas), kuris saugomas 24 valandas per parą) apsauga būtų taikoma kitu nei kitas laiku. Pritarti Patiksinti nuostatas ir jas išdėstyti taip:
„2) motyvuotai prašyti, kad būtų sustiprinta jų,
taip pat jų gyvenamosios ir (ar) darbo vietos apsauga, arba kad apsauga būtų taikoma ir kitu laiku , kaip nei nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje laiku
1
įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Kiti vadovybei priskiriami asmenys saugomi <...> kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga
“. Toks siūlomas reguliavimas suponuotų, kad saugomų asmenų
funkcijos (įgaliojimai) gali būti vykdomos tiesiogiai ir netiesiogiai. Atkreipiame dėmesį, kad nei Konstitucija, nei Vyriausybės įstatymas, nei
pareigų vykdymo institutų, todėl įstatymo projektas tobulintinas. Pritarti
1
įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad “<…> Jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui, Vyriausybės nustatytais pagrindais ir tvarka jie gali būti saugomi ir kitu laiku <...>“. Viena vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas saugomus asmenis saugoti ir kitu laiku jau yra nurodytas aptariamoje nuostatoje – jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui.
Kita vertus, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo „<...> parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų, kuriems pagal Vadovybės apsaugos įstatymą skiriama apsauga, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pažymėtina, kad tam tikros galiojančio Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatos kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams <...>“; taip pat nurodoma, kad „<....> Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu ; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas)“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal aptariamą projekto nuostatą teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimas būtų nustatytas ne įstatymu, o poįstatyminiu aktu (Vyriausybės priimtame teisės akte nustatytais pagrindais). Mūsų nuomone, toks reguliavimas nederėtų su projekto iniciatorių pateiktais teisėkūros iniciatyvos argumentais. Pritarti iš dalies Atsisakyti žodžių „pagrindais ir“, tačiau pažymėtina, kad nuostata „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais pagrindais ir tvarka“ šiuo metu plačiai vartojama Vadovybės apsaugos įstatyme. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-06-03 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba 2022-06-06 1,2 Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba (Toliau – Tarnyba) įvertino pateiktą Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1701 (toliau – Projektas). Tarnyba supranta saugomų asmenų susirūpinimą dėl asmeninio privatumo ir, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba vykdo įstatymo leidėjo valią, teikia šią nuomonę. Tarnyba, kaip už savo sritį atsakinga institucija, turi pareigą informuoti apie esamą situaciją bei galimas pasekmes, jei bus priimtas Projektas. Dėl teisinio reglamentavimo. Pateiktame Projekte, tiek Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau – TTK) elektroniniu paštu pateiktame derinti projekte vartojamos sąvokos „tiesiogiai vykdo funkcijas“,
„atlieka pareigas“. Šios sąvokos nepakankamai aiškiai nusako apsaugos vykdymo
mastą ir teisiškai neaišku, kokiu momentu turi būti vykdoma apsauga. Pavyzdžiui, Seimo pirmininko ar Ministro pirmininko (toliau – Saugomas asmuo) atvykimas į darbo vietą, vykimas iš darbo vietos į gyvenamąją vietą nėra nei tiesioginis funkcijų vykdymas, nei pareigų atlikimas. Pagal siūlomą teisinį reglamentavimą Tarnyba turėtų pradėti vykdyti saugomo asmens apsaugą tik jiems atvykus į funkcijų vykdymo ar pareigų atlikimo vietą (į Seimo rūmus ar atitinkamai į Vyriausybės rūmus) bei darbo metu vykdant oficialias pareigas. Pažymėtina, kad ir pietų metu, jei tai nėra oficialūs pietūs, pagal Projektą Saugomas asmuo taip pat būtų nesaugomas ir nelydimas.
Projekte numatyta, kad kitu laiku Saugomi asmenys bus saugomi Vyriausybės nustatytais pagrindais ir tvarka, tačiau TTK pateiktame projekte ši nuostata jau išbraukta. Tad neaišku, kokią tvarką ir kas nustatys dėl Saugomų asmenų apsaugos ir kam teks tiek politinė, tiek teisinė atsakomybė, jei įvyks pasikėsinimas ar kitas incidentas ne tiesioginių funkcijų vykdymo ar pareigų atlikimo metu. Tuo atveju, jei bus nuspręsta šiam projektui pritarti TTK, siūlome Projekte pavesti Vyriausybei nustatyti Saugomų asmenų apsaugos tvarką. Pažymėtina, kad pagal Vadovybės apsaugos įstatymą apsauga apima fizinę apsaugą, kriminalinę žvalgybą, transporto ir kitų techninių bei prevencinių priemonių naudojimą, tarp jų ir informacinio saugumo užtikrinimą. Vertinant Projektą neaišku, ar tikrai siekiama, kad, Saugomam asmeniui nevykdant savo funkcijų, būtų nevykdomos visos kitos apsaugos priemonės, pvz., tokios kaip kriminalinė žvalgyba, grėsmių vertinimas. Tikėtina, kad projektu siekiama sumažinti tik fizinės apsaugos mastą. Tačiau projekte tai neatsispindi. Siūlytina Projektą tobulinti šiuo aspektu. Šiuo metu yra registruotas Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1442(2). Taip pat šiuo metu Vyriausybei derinti yra pateiktas Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 13, 14 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama nustatyti pagrindus ir sudaryti sąlygas užtikrinti užsienyje esančių Lietuvos Respublikos atstovybių apsaugą, ambasadorių ir kitų asmenų (kaip jie įvardinti Vadovybės apsaugos įstatyme) apsaugą užsienio valstybėse. Šis projektas yra itin svarbus, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir kylančias grėsmes. Manome, kad tikslinga apjungti visus nurodytus projektus. Dėl faktinių aplinkybių ir Projekto įgyvendinimo .
Įgyvendinant projektą nebus sutaupytos biudžeto lėšos, nes Saugomo asmens dienotvarkė neretai keičiasi tą pačią dieną, kartais vos prieš kelias valandas iki kokio nors renginio ar susitikimo. Todėl Tarnyba negalės iš anksto planuoti pareigūnų darbo pamainų pradžios ir pabaigos. Tokiu atveju svarbios šios aplinkybės, susijusios su pareigūnų darbo laiko planavimu ir apmokėjimu:
Išanalizavus duomenis apie kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse saugomus politikus, daroma išvada, kad tik keliose valstybėse kai kuriems valstybės pareigūnams nėra skiriama apsauga: Danijoje, Estijoje, Liuksemburge, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje nesaugomi šalių parlamento pirmininkai, neturima duomenų apie Kipro ministro pirmininko apsaugą. Visose kitose 22 šalyse apsauga skiriama šalies prezidentui, ministrui pirmininkui ir parlamento pirmininkui (pateikiame duomenis apie saugomus asmenis kitose Europos sąjungos valstybėse priedas Nr. 1 ). Tarnybos atliekamos išpuolių analizės duomenys rodo, kad išpuoliai prieš politikus įvykdomi nepaisant jų darbotvarkės ir nepriklausomai nuo to, ar jie tuo metu vykdo oficialias pareigas. Grėsmė saugomam asmeniui nesumažėja jų poilsio metu. Pažymėtina, kad vien 2021 m. užfiksuoti šie išpuoliai prieš nesaugomus viešus asmenis:
Ukrainoje apšaudytas šalies prezidento patarėjo automobilis – sužeisto vairuotojo būklė sunki;
Švedijoje buvo užtikrinama pagal poreikį, nesaugant politiko visą parą;
Anna Lindt. Politikė buvo vienas pagrindinių balsų Švedijoje, pasisakančių už euro įvedimą;
birželį Didžiąją Britaniją sukrėtė parlamento narės Jo Cox nužudymas. Dešinysis ekstremistas į ją šovė ir peiliu smogė penkiolika kartų, politikei einant susitikti su savo rinkėjais;
Lenkijos miesto merą Pawelą Adamowiczių;
Amessas. Jis, kaip ir jo 2016 m. nužudyta kolegė, nužudytas eidamas susitikti su savo rinkėjais.
Kitų žmonių akivaizdoje jį subadė radikalizavęsis islamistas. Tarnyba, vertindama ir valdydama pavienių asmenų destruktyvaus elgesio riziką, nuo
Tarnybos turima patirtis, duomenys ir matomos tendencijos indikuoja, jog politikui užėmus vieną iš trijų svarbiausių Lietuvos Respublikos politinių postų, neigiamo pobūdžio dėmesys, susirūpinimą kelianti komunikacija, grasinimai, persekiojimai ir kita tiesioginėms pareigoms atlikti trukdanti veikla žymiai suaktyvėja. Atlikti pavienių asmenų įvykdytų viešų smurtinių išpuolių retrospektyviniai tyrimai parodė, jog tokiems asmenims paprastai buvo būdingas įspėjamasis elgesys ir grupė kitų rizikos veiksnių, tokių kaip smurtinis elgesys praeityje, silpni socialiniai ryšiai, psichikos sveikatos problemų paūmėjimas, leidimo laikyti (nešioti) šaunamąjį ginklą turėjimas, patologinė fiksacija asmens ar tikslo atžvilgiu ir kt. Tokie asmenys tekste toliau vadinami padidintos rizikos asmenimis. Tarnyba kiekvienais metais užfiksuoja apie 150 padidintos rizikos asmenų. Vertintina, kad pastaraisiais metais dėl visuomenėje tvyrančių įtampų (pandemijos, karo grėsmės, ekonomikos lėtėjimo) tokių asmenų užfiksuojama daugiau – apie 250 per metus. Viešojoje erdvėje fiksuojami asmenys, reiškiantys pritarimą Rusijos vykdomam karui Ukrainoje. Reikšmingi psichosocialiniai, socioekonominiai, geopolitiniai veiksniai, kritiniai įvykiai neigiamai veikia didelį skaičių asmenų. Dalis Lietuvos žmonių buvo sunkiai paveikti pandemijos tiek sveikatos, tiek ekonominiu požiūriu. Tai ir anksčiau išvardinti veiksniai didina dalies piliečių psichologinį, emocinį pažeidžiamumą perimant destruktyvaus turinio idėjas, formuojant įsitikinimus apie smurtinį visuomeninių, asmeninių problemų sprendimo būdą kaip priimtiną.
Tarnyba turi informacijos apie didelį skaičių pavienių asmenų, kurie dėl minėtų visuomeninių bei asmeninių problemų kaltina Tarnybos saugomus asmenis ir kitus Lietuvos politikus. Tai, savo ruožtu, didina tikimybę, kad bet kuris iš pavienių asmenų gali imtis destruktyvių veiksmų. Todėl akcentuotina, kad pavienių asmenų keliamas grėsmės lygis yra pastovus ir aukštas. Per 2021 m. Tarnyba užfiksavo 259 asmenis, pasižymėjusius įspėjamuoju, 8 iš jų – pasižymėjo aukštesne destruktyvaus elgesio, nukreipto į Tarnybos saugomus asmenis, rizika. 44 atvejai buvo nukreipti į Ministrę Pirmininkę, 26 – į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę. 4 pavieniams asmenims buvo nustatytas vidutinis susirūpinimo lygis dėl išsakytų grasinimų ir kitų reikšmingų rizikos veiksnių. Per pirmus penkis 2022 m. mėnesius užfiksuoti 8 įspėjamojo elgesio atvejai, nukreipti į Ministrę Pirmininkę, 15 – į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę. Lietuvoje apie 10 proc. žmonių turi psichikos sveikatos sutrikimų. Iš visų į Tarnybos akiratį patenkančių padidintos rizikos asmenų net 66 proc. turi diagnozuotus psichikos ir elgesio sutrikimus. Tai atliepia ir pasaulines tendencijas. JAV smurtinių išpuolių apžvalgos rodo, jog du trečdaliai išpuolių vykdytojų turėjo diagnozuotus psichikos ir elgesio sutrikimus. Lietuvos ginklų savininkų asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 95 000 ginklų savininkų, tarp jų patenka medžiotojai, sportininkai, apdovanoti vardiniais ginklais, turintys ginklus savigynai, taip pat ir Šaulių sąjungos nariai, kuriems suteikta teisė turėti karinės paskirties ginklą. 28 000 iš jų turi leidimą ginklui savigynai. Bendras ginklų skaičius siekia virš 180 000.
Šį skaičių sudaro pistoletai (revolveriai), graižtvinių šautuvai, lygiavamzdžiai šautuvai, dujiniai pistoletai (revolverių), nedidelės galios pistoletai (revolverių) bei kitokio tipo ginklai. Nedidelė dalis Tarnybos užfiksuotų padidintos rizikos asmenų turi ginklus, tačiau tai yra reikšmingas smurtinio elgesio rizikos veiksnys. Pastebima tendencija, jog pastaruoju metu tarp į Tarnybos akiratį patenkančių asmenų, ginkluotų asmenų užfiksuojama daugiau. 2018–2019 m. tokių asmenų užfiksuota po 5 per metus,
ginklus turintys padidintos rizikos asmenys. Per pastaruosius 10 metų Tarnyba inicijavo leidimo ginklui panaikinimą 17 padidintos rizikos asmenų Tarnyba, vykdydama įstatyme nustatytas funkcijas, saugomus asmenis ir objektus saugo visą laiką. Grėsmė yra nedaloma, ji nedidėja ar nemažėja atliekant skirtingas funkcijas. Atsižvelgiant į daugiametę Tarnybos patirtį, užtikrinant saugomų asmenų ir objektų saugumą bei turimus duomenis, vertintina, kad grėsmė saugomiems asmenims yra nuolatinė ir išlieka visą laiką, kol yra užimamos pareigos . Sumažinus apsaugos mastą, kiltų rizika informaciniam saugumui ir saugomų asmenų reputacijos pažeidžiamumui. Vertinama, kad padidėtų priešiškų užsienio valstybių žvalgybos tarnybų ar kitų užsienio valstybių subjektų veikla, kuria gali būti siekiama diskredituoti Lietuvos Respubliką ir svarbiausias politines pareigas užimančius asmenis. Tokiais veiksmais gali būti siekiama suskaldyti visuomenę, rengti provokacijas, neramumus, padidinti nepasitikėjimą politine valdžia, destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą. Informacinio saugumo ir reputacijos pažeidžiamumo rizika išaugtų ir dėl atsiradusios padidėjusios galimybės neteisėtai rinkti informaciją apie privatų saugomo asmens gyvenimą verslo ar kriminalinėms struktūroms, kitiems nusikalstamų motyvų turintiems asmenims, oponuojančioms politinėms jėgoms.
Saugomų asmenų nesaugant visą laiką, atsiranda daugiau galimybių minėtoms jėgoms siekti diskredituoti vadovybę. Politikų diskreditavimas vykdomas šiose reputacijos pažeidžiamumo srityse: neteisėto informacijos rinkimo, šantažo, propagandos, šnipinėjimo. Tarnyboje veikiantys elektroninio saugumo ir kriminalinės žvalgybos padaliniai užtikrina saugomo asmens teisę į privatumą. Priėmus Projektą Tarnyba nebesaugotų Saugomų asmenų privačių kelionių metu užsienyje. Tačiau pagal protokolą, remiantis Konvencija dėl nusikaltimų, padarytų tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, įskaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo už juos, Užsienio reikalų ministerija vis viena privalėtų informuoti užsienio šalies atitinkamas institucijas apie tokio rango asmenų atvykimą. Nuolatinė fizinė apsauga veikia kaip prevencinė priemonė, atgraso piktavališkai nusiteikusius asmenis, taip pat leidžia užtikrinti informacinį saugumą bei leidžia apsaugoti saugomą asmenį nuo galimo diskreditavimo Tarnybos pareigūnai, turintys ilgametę patirtį ir specifines kompetencijas, vykdo ir kitą, ne mažiau svarbią funkciją, nuolat esant šalia saugomų asmenų. Saugomam asmeniui bet kuriuo paros metu neatidėliotinai gali būti suteikiama pirmoji medicininė pagalba, o dalis pareigūnų yra įgiję ir paramediko specialybę.
Sveikatos problemų dažnu atveju neįmanoma numatyti, todėl vertintina, kad svarbiausias politines pareigas užimančių asmenų nesaugant jų visą pareigų ėjimo laiką, rizika laiku nesuteikti medicininės pagalbos išaugtų iki aukštos Nepritarti Kaip ir siūlo Tarnyba, projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta (nors konkretus teisės akto pavadinimas nėra nurodomas), jog Vyriausybė patvirtins Vadovybės apsaugos, kitu negu įstatyme nustatyta, laiku tvarką. Tarnybos siūlomi techniniai dalykai (kada prasideda apsauga, kokia apsaugos forma taikoma) bus nustatyti Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje, įstatyme reglamentuoti, kokia apsauga kitu laiku taikoma saugomam asmeniui, o kokia ne yra ydinga ne tik teisėkūros požiūriu (įstatymas taptų iš esmės techninių reikalavimų bei taisyklių rinkiniu), bei ir saugumo prasme (galimai pavojingiems asmenims taptu prieinama jautri informacija apie Tarnybos taikomus apsaugos būdus, metodus, jų taikymą ar netaikymą tam tikru laikotarpiu). Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183
Nr. XIVP-1442(2) priėmimas numatytas 2022 m. Seimo pavasario sesijoje. Be to, projektas savo turiniu visiškai nesusijęs su įstatymo projektu Nr. XIVP-1701 siūlomu reglamentavimu, taip kaip ir Vyriausybei derinti pateiktas Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 13, 14 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Todėl apjungti šių projektų nėra tikslinga, jie reguliuoja skirtingus teisinius klausimus, numatomas skirtingas jų įsigaliojimas, šie projektai yra skirtinguose teisėkūros stadijose. Tarnybos nurodytos priežastys, galinčios sąlygoti papildomą biudžeto lėšų poreikį, yra subjektyvaus pobūdžio (jokie skaičiavimai nėra pateikti) ir gali būti šalinamos per darbo organizavimo keitimą.
Kartu pažymėtina, kad projekto tikslas nėra taupyti biudžeto lėšas, nors atmesti, kad jos bus sutaupytos dėl tam tikrų funkcijų atsisakymo irgi negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos pateikti keli išpuolių atvejai užsienio valstybėse apima labai ilgą laikotarpį (nuo 1986 iki 2021 m.), labai skirtingas valstybes (pvz., tokias kaip Izraelis, Tunisas, kuriose dėl sudėtingos vidinės saugumo situacijos grėsmes saugomiems asmenims yra nepalyginamai didesnės negu Lietuvoje) bei skirtingus asmenis (tame tarpe ir tuos, kurie nepatenka po projekto reguliavimo dalyku – pvz., Gdansko meras Pawel Adamowicz ar britų parlamentarė Jo Cox). Pažymėtina, kad informacijos apie panašaus pobūdžio išpuolių rengimą ar užkardymą Lietuvoje nėra. Todėl jų pagrindu neįmanoma daryti jokių išvadų apie projekte siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumą ar nepagrįstumą. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus atlikto tyrimo duomenimis yra daugiau ES valstybių narių, kuriose parlamentų pirmininkai nėra saugomi (negu nurodoma Tarnybos rašte): Airija, Austrija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Suomija, Vokietija. Pažymėtina, kad šiuose valstybėse parlamentų pirmininkai apskritai nėra saugomi, projekte gi siūloma riboti apsaugą tik tam tikru, labai trumpu laikotarpiu ir įvedamas papildomas saugiklis, jog kylant grėsmei tokiems asmenims – Vyriausybės nustatyta tvarka bus priimamas sprendimas dėl jų apsaugos visa para. T.y. siūlomas labai konservatyvus modelis tiksliai orientuotas į grėsmių užkardymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
narys Saulius Skvernelis 2022-06-023 Argumentai: Įstatymo projektu Nr. XIVP-1701 siūloma numatyti, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys) būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga. Jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui, jie galėtų būti saugomi ir kitu laiku, o vadovybei priskiriamo asmens gyvenamoji vieta būtų saugoma 24 valandas per parą. Įstatymo įsigaliojimo data - 2022 m. rugsėjo 1 d. Manytina, kad premjerės ir Seimo pirmininkės inicijuoti įstatymo pakeitimai ir jų įgyvendinimo terminas yra skuboti dėl sekančių priežasčių. Visų pirma, pateiktas įstatymo pataisas premjerė ir Seimo pirmininkė be kitų išsakytų motyvų aiškina ir noru turėti daugiau privatumo, kas leidžia siūlomus įstatymo pakeitimus sieti prie personalijų. Būtina platesnė diskusija rasti tokius sprendinius, kurie nepaveiks būsimų premjerų ir Seimo pirmininkų saugumo situacijos, ir kad esant kitokiai jų pozicijai ar skirtingai aplinkos veiksnių situacijai teisės akto nereikėtų vėl keisti. Taip pat pernelyg trumpas laiko tarpas poįstatyminiams aktams parengti, kadangi pagal aptariamas projekto nuostatas teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimas būtų nustatytas ne įstatymu, o poįstatyminiu aktu (Vyriausybės priimtame teisės akte nustatytais pagrindais). Vyriausybė nėra patvirtinusi tvarkos ir atvejų, kai Seimo pirmininkas ir (ar) ministras pirmininkas galėtų (turėtų) būti saugomi ir kitu nei numatyta įstatyme laiku, ir nėra priimtas sprendimas dėl šių vadovybei priskirtų asmenų apsaugos laiko. Be kita ko, keičiant nusistovėjusią Vadovybės apsaugos tarnybos vykdomų funkcijų sistemą tikėtina atsiras papildomų lėšų poreikis tarnybai funkcionuoti.
Faktą, kad šiuo metu nereikėtų keisti Vyriausybės ir parlamento vadovų apsaugos režimo patvirtina ir nerami geopolitinė situacija bei valstybės saugumui kylančios grėsmės, kas priešingai nei siūloma įstatymo pakeitimais reikalauja stiprinti valstybės vadovų apsaugą ir tokiu būdu užtikrinti valstybės stabilumą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus bei šiuo metu kylančias grėsmes siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Įstatymo pakeitimai galėtų įsigalioti po Seimo rinkimų dabartinei Vyriausybei grąžinus įgaliojimus ir sudarius naują Vyriausybę. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto Nr. XIVP-1701 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
Siūlytina nepritarti pasiūlymui dėl šių motyvų:
geopolitinė situacija Lietuvoje ir regione bus geresnė, blogesnė ar panaši į dabartinę ar tą, kuri susiklostys 2022 m. rugsėjo 1 d., todėl šiuo pagrindu atidėti įstatymo įsigaliojimą nėra poreikio.
Pažymėtina, kad Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas turi būti saugomi ne dėl vienokios ar kitokios geopolitinės situacijos, o dėl jų saugumui kylančių grėsmių ir įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis) sudėti atitinkamai saugikliai: įstatymo projekte numatyta, kad kilus grėsmei Seimo Pirmininko ar Ministro Pirmininko saugumui jie bus saugomi ir kitų negu oficialių vizitų ar kitų funkcijų vykdymo metu (grėsmių vertinimo ir apsaugos skyrimo tokiais atvejais tvarką (t.y. procedūrines taisykles, o ne apsaugos skyrimo pagrindus) nustatys Vyriausybė, kas visiškai atitinka konstitucinį proporcingumo principą ir Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną dėl asmenų teisių ir laisvių užtikrinimo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projektas parengtas ne tik siekiant užtikrinti vadovybei priskiriamų asmenų teisę į privatumo neliečiamumą, bet ir vadovaujantis pažangia Europos sąjungos valstybių narių praktika. Pvz., Airijos, Austrijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Liuksemburgo, Nyderlandų, Suomijos, Vokietijos parlamentų pirmininkai apskritai neturi nuolatinės apsaugos (jie saugomi tik kilus pavojui jų sveikatai ar gyvybei). Pažymėtina, kad (kaip informavo Seimo kanceliarijos Protokolo skyrius) pvz., Estijos Riigikogo pirmininkui atvykstant vizito į Lietuvą beveik niekuomet kartu su juo nevyksta apsaugos pareigūnai. Apsaugos pareigūnai niekuomet neatvyksta kartu su Suomijos Eduskuntos pirmininku jo vizitų Lietuvoje metu.
O Švedijos Riksdago pirmininką vizitų Lietuvoje metu apsauga lydi ne visuomet, t. y. toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į konkretų vizito metu esantį rizikos lygį tiek pačioje Švedijoje, tiek Lietuvoje. Taigi, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nors ir liberalizuoja Seimo Pirmininko bei Ministro Pirmininko apsaugos režimą, bet vis dar lieka vienas iš konservatyviausių Europos Sąjungoje ir visiškai atitinka Lietuvos saugumo situaciją bei jos diktuojamus poreikius. 2) Preziumuotina, kad įstatymo pakeitimas bus priimtas Seimo pavasario sesijoje, taigi jo įgyvendinančiam teisės aktui parengti liks du mėnesiai, kas yra visiškai pakankamas laiko tarpas tinkamai pasiruošti įstatymo įgyvendinimui. Teiginys, jog įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų finansinių lėšų nėra pagrįstas, jokie skaičiavimai nėra atlikti ir pateikti. Paprastai atsisakius tam tikrų funkcijų (visiškai ar iš dalies) lėšų poreikis jų įgyvendinimui mažėja, o ne didėja. Kodėl šiuo atveju turėtume sulaukti priešingo efekto – neaišku. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1701(2) ir komiteto išvadoms, kurioms pritarė komitetas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė