Projekto lyginamasis variantas
PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328
Pripažinti netekusiais galios 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. 1) socialinei įmonei;
2) neįgaliųjų socialinei įmonei;
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1688(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiais galios 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. 1) socialinei įmonei;
2) neįgaliųjų socialinei įmonei; 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 30², 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 IR 47 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2251 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 16 ir 18 strAipsniŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 30², 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5), Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr.
6) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti išnagrinėjus kylančias negalią turinčių žmonių integracijos į darbo rinką problemas, įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 89.7 papunktyje numatytą siekį, kad negalią turintys žmonės turėtų geresnes galimybes integruotis į atvirą darbo rinką, Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.2.8 papunktyje numatytą veiksmą „Siekiant kuo aktyvesnio asmenų su negalia dalyvavimo atviroje darbo rinkoje, parengti ir priimti Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, susijusį su darbo rinkos paslaugų teikimu ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymu neįgaliesiems“, atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 20 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas Lietuvai[¹] (toliau – Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos), Valstybinio audito 2020 m. rugsėjo 7 d. ataskaitoje Nr. VAE-9 „Asmenų su negalia socialinė integracija“[²] pateiktas rekomendacijas (toliau – Valstybės kontrolės rekomendacijos). Neįgaliųjų užimtumo modelis buvo pristatytas ir aptartas su socialiniais partneriais, darbdavių ir negalią turinčių žmonių organizacijomis, Lietuvos verslo taryba. Neįgaliųjų užimtumo modeliui iš esmės pritarta Neįgaliųjų reikalų tarybos 2022 m. vasario 8 d. posėdyje. 2022 m. sausio 1 d. iš viso darbingo amžius žmonių su negalia buvo 147,5 tūkst.
Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) 2022 m. sausio 1 d. duomenimis Lietuvoje dirba tik 29,1 proc. visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. Data Dirbančiųjų skaičius pagal darbingumo lygį/ neįgalumo lygį/specialiųjų poreikių lygį Bendras dirbančių žmonių su negalia skaičius 45-55 proc./ lengvas/nedidelių 30-40 proc./vidutinis/vidutinių iki 25 proc./ sunkus/didelių Atviroje darbo rinkoje Socialinėse įmonėse Atviroje darbo rinkoje Socialinėse įmonėse Atviroje darbo rinkoje Socialinėse įmonėse Atviroje darbo rinkoje Socialinėse įmonėse 2020-01-01 24 350 2 661 13 778 3 727784
870
958 456 38 406 4 512 Dirbančių atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia skaičius reikšmingai nesikeičia. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pakeitimams 2020 m. sausio ir liepos mėn., socialinėse įmonėse mažėjo negalią turinčių darbuotojų skaičius. Ši tendencija išliko ir 2021 metais. Iš viso iš socialinių įmonių 2021 m. atleista 1719 darbuotojų, turinčių negalią, iš jų 480 – įsidarbino tarpininkaujant Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo misterijos (toliau – Užimtumo tarnyba), 209 – įsidarbino savarankiškai. Įsidarbino beveik pusė (49 proc.) tų, kurie po atleidimo registravosi Užimtumo tarnyboje ir 28 proc. tų, kurie nesikreipė į Užimtumo tarnybą. Užimtumo tarnybos duomenimis, socialinių įmonių skaičius per du metus sumažėjo 39 proc. 2020 m. pradžioje buvo 173 socialinės įmonės, 2022 m. pradžioje – 105. Daugiausia socialinės įmonės statusas buvo panaikintas įmonės prašymu (2020 m. – 30 įmonių, 2021 m. – 10 įmonių) ar dėl neatitikimo Socialinių įmonių įstatymo nuostatų dėl negalią turinčių darbuotojų skaičiaus.
Per 2021 m. į Užimtumo tarnybą kreipėsi 9,6 tūkst. negalią turinčių asmenų, 2021 m. pabaigoje buvo registruota 13,5 tūkst. negalią turinčių bedarbių. Daugiausia yra turinčių profesinę kvalifikaciją, beveik kas trečias (31 proc.) – nekvalifikuotas. Didžiausią dalį sudaro vyresnio amžiaus (nuo 55 m.) asmenys. Per 2021 m. integravosi į darbo rinką 10,4 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų negalią turinčių asmenų, pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – 1,4 tūkst. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių aprėptis išlieka nedidelė, 2019 m. pradėjo dalyvauti 12 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų neįgaliųjų, 2021 m. – 15 proc. 2019 m. 2020 m. 2021 m. Registravosi Užimtumo tarnyboje per metus 11 366 15 217 9 620 Integravosi į darbo rinką, iš jų: 6 992 7 232 10 356 - įsidarbino 5 861 5 778 7 776 - pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą 1 131 1 454 2 580 - pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse 1 342 1 282 1 406 Asmenis su negalia įdarbinantiems darbdaviams, turintiems socialinės įmonės statusą ir darbdaviams atviroje darbo rinkoje teikiama skirtinga parama. Lėšos negalią turinčių asmenų įdarbinimui socialinėse įmonėse keletą kartų viršija lėšas integracijai į atvirą darbo rinką. Socialinėms įmonėms valstybės pagalbos lėšų panaudota: 2018 m. – 30,6 mln. Eur, 2019 m. – 32,8 mln. Eur, 2020 m. – 23,7 mln. Eur, 2021 m. – 15,4 mln. Eur. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms: 2018 m. – 4,6 mln. Eur, 2019 m. – 5,7 mln. Eur, 2020 m. – 5,0 mln. Eur, 2021 m. – 8,4 mln. Eur. Didžiausia socialinėms įmonėms skirtų lėšų dalis (91,1 proc.) 2021 m. buvo panaudota subsidijoms darbo užmokesčiui. Įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones, daugiausia lėšų (53,5 proc.) panaudota įdarbinimui subsidijuojant.
Socialinių įmonių įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad iki 2022 m. lapkričio 1 d. už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. turi būti atliktas nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas. Šis vertinimas skirtas nustatyti teigiamas ir neigiamas pasekmes Socialinių įmonių įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, kuris susijęs tik su segreguotomis darbo vietomis, tačiau ši Socialinių įmonių įstatymo nuostata nereiškia, kad iki ex post vertinimo atlikimo sisteminiai pokyčiai, kuriais siekiama kuo aktyvesnio asmenų su negalia dalyvavimo darbo rinkoje ir įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas parengti bei įgyvendinti veiksmingas strategijas ir programas, skirtas neįgaliųjų užimtumui padidinti atviroje darbo rinkoje panaikinus segreguotas darbo aplinkas, negali būti priimti. Įstatymų projektų tikslai – tobulinti ir tikslinti teisinį reguliavimą siekiant skatinti negalią turinčių asmenų dalyvavimą atviroje darbo rinkoje, atsisakant remti segreguotas darbo vietas socialinėse įmonėse, užtikrinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumą, sudaryti teisines prielaidas skatinti darbdavius pritaikyti darbo vietas ir jų aplinką negalią turintiems asmenims, didinti jų įdarbinimo tvarumą bei taikyti priemones, veikiančias prevenciškai ir padedančias išvengti negalią įgijusių darbuotojų iškritimo iš darbo rinkos. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 1 uždaviniai:
1) sudaryti sąlygas neįgaliems darbuotojams, kurių darbo sutartys su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nėra nutrauktos, taikyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones;
2) padidinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą, nustatant naujus įdarbinimo su pagalba paslaugų įkainius;
3) sudaryti sąlygas neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, taikyti priemones kompleksiškai, neviršijant nustatytos maksimalios finansavimo sumos;
4) pakeisti remiamojo įdarbinimo priemones ir nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui bei subsidijos darbo asistento išlaidoms mokėjimo sąlygas;
5) išplėsti galimybes darbo vietas ir darbo aplinką pritaikyti bedarbiams, turintiems negalią ar darbuotojams tapus neįgaliais. Įstatymo projekto Nr. 2 uždaviniai:
1) panaikinti teisinį reglamentavimą dėl socialinių įmonių ir valstybės pagalbos joms teikimo;
2) nustatyti pereinamąsias nuostatas dėl socialinės įmonės statusą turėjusių įmonių ir Užimtumo tarnybos veiksmų. Įstatymo projektų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 uždavinys – panaikinti nuostatas dėl socialinių įmonių rezervuotos teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Įstatymo projekto Nr. 6 uždavinys – papildyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) funkcijas dėl darbo asistento pagalbos poreikio ir jo termino nustatymo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Užimtumo įstatymo nuostatos:
Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje nustatyti darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi asmenys. Darbingo amžiaus neįgalieji bedarbiai yra laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais.
Užimtumo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas įdarbinimo su pagalba paslaugų vienos valandos įkainis – ne daugiau 0,1 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį. Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą (parama mokymuisi, parama judumui, remiamasis įdarbinimas, parama darbo vietoms steigti) gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones. Asmeniui kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma negali viršyti 31,03 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio sumos. Užimtumo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 70 procentų darbo užmokesčio, nurodyto asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios Vyriausybės patvirtintos 1,5 MMA dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.
Taip pat kompensuojamos paskirto profesijos meistro (meistrų), atsakingo (atsakingų) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą, pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro faktiškai dirbtą laiką atliekant pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą pagal profesijos meistrui apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį vieno Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio (toliau – MVA) dydžio, ir nuo jo apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį, bet ne daugiau kaip 20 procentų profesijos meistrui apskaičiuoto darbo užmokesčio. Užimtumo įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad remiamojo įdarbinimo priemonės yra: įdarbinimas subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimas. Įgyvendinant šias priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus bedarbius, nurodytus Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose, laikomus darbo rinkoje papildomai remiamais, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 MMA dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre: 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis ir asmenys bei asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar perkeliamojo asmens statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga; 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis; 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis ar kiti darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi asmenys. Asmeniui vienu metu gali būti taikoma tik viena remiamojo įdarbinimo priemonių. Jos gali būti derinamos su bedarbių profesiniu mokymu. Įdarbintam asmeniui, kuriam taikoma remiamojo įdarbinimo priemonė, pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ar pradėjus dirbti savarankiškai subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas. Užimtumo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad įdarbinimas subsidijuojant organizuojamas siekiant įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų.
Subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai per visą darbo laikotarpį, kai įdarbinami bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis; iki 24 mėnesių – kai darbo sutartis sudaroma su bedarbiais, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis; asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar perkeliamojo asmens statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga; iki 6 mėnesių – kai darbo sutartis sudaroma su bedarbiais, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis ar kiti darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi asmenys. Užimtumo įstatymo 43 straipsnyje nustatyta, kad darbo įgūdžių įgijimo rėmimas organizuojamas tiesiogiai darbo vietoje trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti asmenims, dalyvaujantiems profesiniame mokyme arba jį baigusiems, ir pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantiems bedarbiams. Kai darbdavio paskirti atsakingi asmenys darbo įgūdžių įgijimui organizuoti skiria daugiau kaip 20 procentų savo darbo laiko, darbdaviams gali būti iš dalies kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos. Nėra nustatyta galimybė darbdaviui skirti subsidiją darbo asistento išlaidoms, jeigu neįgaliems darbuotojams darbo funkcijoms atlikti nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis, nėra apibrėžta, kas yra darbo asistentas. Užimtumo įstatymo 44 straipsnyje nustatyta, kad yra teikiamas darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas.
Subsidija skiriama su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms ar techninės pagalbos priemonėms neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti ir nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, kai planuojamos išlaidos patalpoms remontuoti ar pritaikyti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio. Subsidijos dydis vienai darbo vietai negali viršyti 31,03 MMA dydžio sumos. Nustatyta, kokie atvejai laikomi darbo vietos panaikinimu ir sąlygos, kada subsidijos gavėjai, panaikinę įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, turi Užimtumo tarnybai grąžinti visą subsidiją, 80 procentų subsidijos arba 50 procentų subsidijos bei kiti atvejai, kada subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją. Užimtumo įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas organizuojamas negalią turinčių bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (atsižvelgiant į asmenų negalią pritaikant esamas) darbo vietas arba kai buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos Užimtumo tarnyboje nutraukimo dienos, pirmą kartą darbo vietą steigia Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui įdarbinti. Socialinių įmonių įstatymas nustato su socialinės įmonės statusu susijusias teises ir pareigas, šio statuso įgijimo sąlygas ir panaikinimo pagrindus bei tvarką, apibrėžia socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslines grupes, nustato darbo santykių socialinėse įmonėse ypatumus, reglamentuoja valstybės pagalbos skyrimą ir jos mokėjimą socialinėms įmonėms.
Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės: neįgalieji, turintys sunkų neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbiais; neįgalieji, turintys vidutinį neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbiais; neįgalieji, turintys lengvą neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbiais. Taip pat tiksline grupe laikomi neįgalieji, kuriems nustatytas didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, registruoti Užimtumo tarnyboje pensinio amžiaus asmenimis. Juos įdarbinus socialinėse įmonėse, valstybės pagalba neskiriama ir nemokama. Socialinei įmonei gali būti skiriama šių rūšių valstybės pagalba: subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms; subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti; subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms pritaikyti; subsidija tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti; subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti; subsidija administravimo išlaidoms; subsidija transporto išlaidoms; subsidija asistento išlaidoms.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymuose nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti socialinės įmonės statusą turintiems tiekėjams. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nėra nustatyta Tarnybos funkcija negalią turintiems asmenims nustatyti darbo asistento pagalbos poreikį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Siekiant išvengti darbuotojų atleidimo, siūloma nustatyti, kad darbingo amžiaus neįgalieji, 2022 m. gruodžio 31 d. buvę socialinės įmonės darbuotojais ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nėra nutraukta, yra laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais. Darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims gali būti taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. 2.
2Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas, siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 4 dalis nustatant naujus įkainius: pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras vienos valandos įkainis – ne daugiau 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį, lydimosios pagalbos vienos valandos įkainis – ne daugiau 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį. Nuo 2020 m. įsigaliojęs Užimtumo įstatymo pakeitimas nustatė, kad asmenims su negalia gali būti teikiamos įdarbinimo su pagalba paslaugos (pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras ir lydimoji pagalba įsidarbinus). Šioms paslaugoms teikti Užimtumo tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau įdarbinimo su pagalba paslaugas galinčių teikti nevyriausybinių organizacijų vertinimu, Užimtumo įstatyme nustatytas paslaugų įkainis nepadengia šių paslaugų kaštų. 3. Atsižvelgiant į tai, kad neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, subsidijos darbo užmokesčiui mokamos neterminuotai, siūloma papildyti Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl kompleksiškai taikomų priemonių finansavimo sumos skaičiavimo ir nustatyti, kad į kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo sumą neįskaičiuojama neterminuotai taikomų priemonių finansavimo suma. Šiuo pakeitimu sudaromos sąlygos neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, taikyti priemones kompleksiškai, neviršijant Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatytos maksimalios finansavimo sumos. Siekiant aiškesnio ir tikslesnio skiriamų lėšų paskaičiavimo, siūloma nustatomą galimą skirti maksimalų dydį suapvalinti. 4.
4Atsižvelgiant į tai, kad remiamojo įdarbinimo priemonėse – įdarbinimas subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimas – dalyvauja darbo įgūdžių stokojantys asmenys, o juos įdarbinusiems darbdaviams šiose priemonėse mokama vienodo dydžio subsidija darbo užmokesčiui, siūloma vietoje dviejų priemonių nustatyti vieną – subsidija darbo užmokesčiui (atsisakant darbo įgūdžių įgijimo priemonėje taikomo organizavimo išlaidų kompensavimo, kuris vertintinas kaip perteklinis, nes darbdaviui skiriama subsidija kompensuoti dalį naujai įdarbinto asmens darbo užmokesčio išlaidų). Atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi galimybę įgyti darbo įgūdžius darbo vietoje, kai darbdavys vykdo profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, siūloma didinti įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonės patrauklumą. Siūloma supaprastinant subsidijos darbdaviui apskaičiavimą ir nustatyti, kad ji apskaičiuojama nuo asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. Užimtumo tarnyba reikiamą informaciją gautų iš SODROS informacinės sistemos pagal duomenų teikimo sutartį. Subsidija darbo užmokesčiui, siekiant padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba išlikti darbo rinkoje, būtų taikoma visiems darbo rinkoje papildomai remiamais laikomiems asmenims, kompensuojant darbdaviui dalį šių asmenų darbo užmokesčio išlaidų. Subsidijos darbo užmokesčiui dydžio apskaičiavimo tvarkos, maksimalaus dydžio ir mokėjimo trukmės nėra siūloma keisti.
Atsižvelgiant į gautus negalią turinčių asmenų skundus, kad įdarbintas subsidijuojant asmuo yra apribojamas, nes negali papildomai užsidirbti lėšų vykdydamas savarankišką veiklą, siūloma pakeisti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo priežastis ir sudaryti galimybę įdarbintam subsidijuojant asmeniui pradėti dirbti savarankiškai. Praktika rodo, kad dažniausiai asmenų, kurie yra įdarbinti subsidijuojant, pradedama savarankiška veikla yra susijusi su kūryba, sezoniniu savo užaugintos produkcijos pardavimu ar kita laikino pobūdžio veikla. 5. Siūloma nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo ir nutraukimo atvejus, jeigu subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu asmeniui po pakartotinio darbingumo arba neįgalumo lygio vertinimo pakeičiamas jo darbingumo arba neįgalumo lygis. Siūlomos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo ir nutraukimo nuostatos nepažeidžia subjektų teisėtų lūkesčių, nes atitinka Užimtumo tarnybos taikytą praktiką pagal galiojančias Užimtumo įstatymo nuostatas dėl subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo trukmės, kuri priklauso nuo asmens darbingumo arba neįgalumo lygio. 6. Siūloma nustatyti naują remiamojo įdarbinimo priemonę – subsidiją darbo asistento išlaidoms ir apibrėžti „darbo asistentas“ sąvoką. Šia priemone siekiama sudaryti sąlygas dirbti negalią turintiems asmenims, kai jiems darbo funkcijoms atlikti Tarnyba, atsižvelgdama į darbingumo lygį arba neįgalumo lygį ir darbingumo lygio arba neįgalumo lygio terminą, yra nustačiusi darbo asistento pagalbos poreikį ir jo terminą.
Siūlomas subsidijos darbo asistento išlaidoms dydis, atitinkantis Socialinių įmonių įstatyme nustatytą subsidiją darbuotojų, turinčių darbingumo lygį iki 25 proc. darbingumo lygį arba sunkų neįgalumo lygį, darbo asistento išlaidoms – 62 procentai subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtinto MVA dydžio už kiekvieną asmenį, kuriam nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis atsižvelgiant į šių asmenų faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta darbo asistento pagalba. Jeigu darbo asistento pagalba tuo pačiu metu teikiama keliems asmenims, jų faktiškai dirbtos valandos, į kurias atsižvelgiant apskaičiuojamas subsidijos darbo asistento išlaidoms dydis, nėra sumuojamos. 7. Siūloma nustatyti, kad asmeniui vienu metu gali būti taikomos abi remiamojo įdarbinimo priemonės, jos gali būti derinamos su bedarbių profesiniu mokymu ar darbo vietų pritaikymo subsidijavimu. 8.
8Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas tobulinti darbo vietų pritaikymo neįgaliesiems priemonę, sudaryti sąlygas dirbantiems asmenims tapus neįgaliais išlikti darbe, siūloma nustatyti, kad darbdaviams, įdarbinantiems neįgalius bedarbius ar siekiantiems išlaikyti savo darbuotojus, gali būti mokama subsidija techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietos pritaikymui neįgaliesiems ar darbo procese naudojamiems specialiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams) ar kitiems specialiems reikmenims, kurių reikia neįgaliam darbuotojui savo darbo funkcijoms atlikti, projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti) bei pastatui (patalpai, patalpoms) remontuoti, siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą neįgaliesiems (aplinkos atitiktį specialiesiems neįgaliųjų poreikiams), pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas, taip pat aplinką pritaikant akliesiems, perkant, projektuojant, gaminant ir montuojant (įrengiant) specialius įrenginius ir kitą įrangą, be kurios neįgalus darbuotojas nepajėgtų patekti į darbo vietą ar pastate esančias poilsio patalpas. Siekiant aiškesnio ir tikslesnio skiriamų lėšų apskaičiavimo, siūloma nustatomą galimą skirti maksimalų subsidijos dydį suapvalinti. Taip pat Valstybės kontrolė rekomendavo atsisakyti reikalavimo dėl turto nuosavybės, nes darbdaviams patalpos ne visada priklauso nuosavybės teise, todėl jiems neteikiama parama patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti. Siūloma nustatyti, kad pastatui (patalpai, patalpoms) darbdavys turi turėti turto valdymo teisę ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos pritaikymo dienos. Siūloma nustatyti, kad subsidija darbo aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymui skiriama ne dažniau kaip kartą per 36 mėnesius, jos dydis vienam neįgaliam darbuotojui negali viršyti 4,7 MMA dydžio. Šios sąlygos atitinka Socialinių įmonių įstatymo nuostatas, taikytas socialinėms įmonėms. 9.
9Atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos patirtį teikiant subsidijas neįgaliųjų darbo vietų steigimui, siūloma atsisakyti darbo vietų steigimo subsidijavimo, kuris neužtikrina, kad teikiama parama yra būtina dėl asmens įdarbinimo ir siūlyti mokėti subsidijas tik darbo vietų pritaikymui pagal negalią turinčio asmens poreikius. 10. Siekiant užtikrinti, kad subsidijos būtų skiriamos darbdaviams, kurie nėra bausti dėl nelegalaus, nedeklaruoto darbo, užsieniečių įdarbinimo tvarkos, statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų nevykdymo pažeidimų (šiuo metu nustatyta, kad darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo turi būti nebaustas dėl nelegalaus, nedeklaruoto darbo, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų, bet ne darbdavys) bei darbdaviams, kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo nėra baustas už skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, siūlomos papildomos sąlygos darbdaviams, norintiems teikti pasiūlymus dėl remiamojo įdarbinimo priemonių, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo arba įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį.
Siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant remiamojo įdarbinimo, paramos darbo vietų steigimo ar pritaikymo priemones, subsidijos būtų mokamos tik darbdaviams, kurie nėra nubausti dėl nelegalaus, nedeklaruoto darbo, užsieniečių įdarbinimo tvarkos, statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų nevykdymo pažeidimų, o darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo nėra nubaustas už nelegalų darbą, darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus, siūlomos papildomos nuostatos dėl subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo ir darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijos gražinimo. 11.
11Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos nustatyti naujos sąlygos darbdaviams, norintiems teikti pasiūlymus dėl remiamojo įdarbinimo priemonių, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo arba įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį, ir norint užtikrinti, kad naujai nustatomos aplinkybės, atsiradusios iki įstatymo įsigaliojimo, nesukeltų neigiamų pasekmių, kadangi jų subjektas negalėjo įvertinti, siūloma nustatyti, kad aplinkybės – darbdaviui nepaskirta bauda už Užimtumo įstatymo 56, 57, 58 ar 59² straipsnyje nurodytą pažeidimą, darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki paraiškų pateikimo dienos paskirtą administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus – taikomos darbdaviams, kurie pateikė paraiškas dėl remiamojo įdarbinimo priemonių, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo arba įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį po 2023 m. sausio 1 d. Naujai nustatytos sąlygos dėl subsidijos nutraukimo ir grąžinimo būtų taikomos darbdaviams, kuriems bent viena iš šių aplinkybių – darbdaviui paskirta bauda už Užimtumo įstatymo 56, 57, 58 ar 59² straipsnyje nurodytą pažeidimą, darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba paskirta antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus – atsirado po 2023 m. sausio 1 d. 12. Be to, Įstatymo projekte Nr.
Be to, Įstatymo projekte Nr. 1 atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai, suvienodinamos nuostatos dėl darbdavių teikiamų dokumentų, nustatant, kad dėl remiamojo įdarbinimo, paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti, įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonių įgyvendinimo darbdaviai teikia paraiškas, taip pat siūloma pripažinti netekusiomis galios Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 16 punkto, 41 straipsnio 2⁴, 4³ir 5² dalių nuostatas dėl iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. mokėtos subsidijos darbo užmokesčiui už užimtus asmenis, kuriems Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino, kurių darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui ir kurių darbdavys neatleido. Įstatymo projektas Nr. 2 Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 20 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas panaikinti segreguotas darbo aplinkas, siūloma pripažinti netekusiu galios Socialinių įmonių įstatymą. Siekiant užtikrinti, kad socialinės įmonės statusą turėjusiose įmonėse įsteigtos ar pritaikytos darbo vietos, kurioms įsteigti ar pritaikyti buvo skirta valstybės pagalba, būtų išlaikytos ne trumpiau kaip 36 mėnesius, kai jose įdarbinti neįgalieji, turintys sunkų neįgalumo lygį, arba neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių, kai jose įdarbinti neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, siūloma nustatyti, kad sutartys dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos, sudarytos vadovaujantis Socialinių įmonių įstatymu bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, galiotų iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Užimtumo tarnyba turi kontroliuoti kaip juridiniai asmenys, kuriems Socialinių įmonių įstatymui netekus galios, buvo panaikintas socialinės įmonės statusas, laikosi įsipareigojimų, nustatytų sutartyse dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos, vadovaudamasi iki Įstatymo projekto Nr. 2 priėmimo galiojusiomis Socialinių įmonių įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Įstatymo projektas Nr. 3, Įstatymo projektas Nr. 4 ir Įstatymo projektas Nr. 5 yra Įstatymo projekto Nr. 2 įgyvendinamieji teisės aktai, kuriais keičiamos nuostatos dėl socialinių įmonių rezervuotos teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Įstatymo projektu Nr. 6 siūloma papildyti Tarnybos funkcijas, nustatant, kad ji priima sprendimus dėl darbo asistento pagalbos poreikio ir jo termino nustatymo. Siūloma nustatyti, kad Įstatymų projektai įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Priėmus Įstatymų projektus, tikimasi, kad bus sudarytos teisinės prielaidos didesnę ir taiklesnę paramą skirti negalią turinčių asmenų integracijai į atvirą darbo rinką.
Laukiami teigiami rezultatai Planuojamas pasiekti 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos[³], patvirtintos 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“ rezultato rodiklis:
Pradinė reikšmė 2020 m. Siektina tarpinė reikšmė 2025 m Siektina galutinė reikšmė 2030 m. Darbo rinkoje užimtų darbingo amžiaus neįgaliųjų dalis nuo bendro darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiaus, proc. 28,43947 Numatoma, kad dirbančių negalią turinčių žmonių skaičius kasmet padidės vidutiniškai po 3,3 tūkst. negalią turinčių žmonių, kuriems suteiktos Užimtumo įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Bus vykdoma nustatyto teisinio reguliavimo įgyvendinimo ir poveikio darbo rinkai stebėsena. Atsižvelgiant į darbo rinkos paslaugų ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumą ir efektyvumą, bus priimami sprendimai dėl jų įgyvendinimo ar teisinio reguliavimo tobulinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1 numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės, aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 2, gali kilti neigiamos pasekmės dėl socialinių įmonių statuso ir valstybės pagalbos teikimo panaikinimo. Nebeteikiant valstybės pagalbos, padidėtų rizika dėl negalią turinčių asmenų darbo vietų panaikinimo socialinės įmonės statusą turėjusiose įmonėse. Socialinėse įmonėse dirba 4,5 tūkst. negalią turinčių asmenų.
Siekiant išvengti jų atleidimo, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad neįgalieji, kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojais ir kurių darbo sutartis su įmone, turėjusia socialinės įmonės statusą, nėra nutraukta, būtų laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais ir jiems galėtų būti taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti pereinamąjį įgyvendinimo laikotarpį, per kurį socialinės įmonės statusą turinčios įmonės galėtų pasirengti pokyčiams. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektų Nr. 1 ir Nr. 6 antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su subsidijų, dotacijų, kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto. Atlikus Įstatymų projektų Nr. 1 ir Nr. 6 antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 2, Įstatymo projektu Nr. 3, Įstatymo projektu Nr. 4 ir Įstatymo projektu Nr. 5 nenumatoma reguliuoti Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, šių Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslą ir jo plėtrą priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai veiks teigiamai, nes bus sudaryta daugiau galimybių visiems darbdaviams gauti paramą įdarbinant negalią turinčius asmenis ar išlaikant darbo vietas darbuotojui tapus neįgaliu.
Užimtumo įstatyme nustačius, kad darbingo amžiaus neįgalieji, 2022 m. gruodžio 31 d. buvę socialinės įmonės darbuotojais ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nėra nutraukta, yra laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais, bus sudarytos sąlygos išvengti šių darbuotojų atleidimo. Darbdaviai galės gauti subsidijas darbo asistento išlaidoms, jeigu negalią turinčiam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti buvo nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teikiamas Įstatymo projektas Nr. 6 yra Įstatymo projekto Nr. 1 įgyvendinamasis teisės aktas, Įstatymo projektas Nr. 3, Įstatymo projektas Nr. 4 ir Įstatymo projektas Nr. 5 – Įstatymo projekto Nr. 2 įgyvendinamieji teisės aktai. Kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekto Nr. 1 sąvoka „darbo asistentas“ įvertinta ir jai pritarta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės 2022 m. gegužės 3 d. posėdyje. 11.
11Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos teisės normoms. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus pakeitimus, iki 2022 m. gruodžio 31 d.:
1Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 979 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą“ pakeitimus (suteikiant įgaliojimus Užimtumo tarnybai). 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. A1-306 „Dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimus ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. A1-242 „Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimus. 3. Užimtumo tarnyba turės parengti ir Užimtumo tarnybos direktorius turės priimti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-388 „Dėl Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimus, vienam darbo asistentui priskiriamų asmenų skaičiaus nustatymo tvarką. 4.
4Tarnyba turės parengti, suderinti su Užimtumo tarnyba ir Tarnybos direktorius turės patvirtinti darbo asistento poreikio ir jo termino nustatymo tvarką. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomą teisinio reglamentavimo dėl socialinių įmonių ir valstybės pagalbos joms teikimo panaikinimą, iki 2022 m. gruodžio 31 d.:
1Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 852 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą“ bei pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. A1-225 „Dėl Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašo ir tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. A1-135 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. A1-279 „Dėl Socialinių įmonių ataskaitų apie iš visų šaltinių gautą ir panaudotą valstybės pagalbą teikimo tvarkos aprašo bei sutarties dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos tipinės formos patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Įstatymo projektu Nr.
1 siūlomiems pakeitimams įgyvendinti lėšų poreikis negalią turinčių asmenų užimtumo rėmimui atviroje darbo rinkoje išliktų toks pat, kaip iki Įstatymo projektų įsigaliojimo buvo numatytas skirti socialinėms įmonėms (25,3 mln. Eur) ir neįgaliųjų dalyvavimui aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (8,4 mln. Eur). Vieniems metams reiktų apie 33,7 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strateginiame veiklos plane nuo 2023 metų būtų įtraukta priemonė „Negalią turinčių asmenų užimtumo rėmimas“, kuriai būtų numatyti asignavimai, todėl būtų užtikrintas tikslinis valstybės biudžeto lėšų skyrimas neįgaliesiems ir juos įdarbinantiems darbdaviams. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Užimtumo įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „darbingo amžiaus neįgalieji“, „subsidija darbo asistento išlaidoms“, „darbo asistentas“, „darbo vietų pritaikymo subsidijavimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39², 39³ ir 48² straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 39¹, 40, 44, 46, 47, 48, 48¹ straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39², 39³ ir 48² straipsniais įstatymo projektą (toliau – Projektas Nr. XIVP-1399), kuris šiuo metu svarstomas Seimo komitetuose. Pažymėtina, kad tiek Įstatymo projekte Nr. 1, tiek Projekte Nr. XIVP-1399 yra keičiami tie patys Užimtumo įstatymo straipsniai, t. y. 16, 20, 24, 38, 44 ir 47 straipsniai. [¹] Žr. Neigaliuju-teisiu-komiteto-rekomendacijos-Lietuvai-4.doc (live.com) [²] Žr. Produktas | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (valstybeskontrole.lt) [³] Žr. 929 Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo... (lrs.lt)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-05-20 Nr. XIVP-1688 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328 35
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
2022-06-29
ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, Audronė Čekanavičienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1VšĮ „Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga“,
2022-05-26 Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga, Lietuvos socialinių įmonių asociacija ir Socialinių įmonių asociacija, būdamos organizacijomis, vienijančiomis ir atstovaujančiomis didžiąją dalį Lietuvoje veikiančių socialinių įmonių, teikia savo pastabas ir pasiūlymus Įstatymų projektams.
<...>
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo, Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo ir Energetikos viešųjų pirkimų įstatymo projektų Šiais įstatymų projektais Ministerija siūlo panaikinti dabar galiojančia lengvatą, pagal kurią perkančiosios organizacijos gali rezervuoti pirkimus tik socialinėms įmonėms. Šie siūlymai yra suprantami ir neišvengiami, nes Įstatymų projektais yra naikinamas Socialinių įmonių įstatymas, todėl nebelieka tokių subjektų, kaip socialinės įmonės. Nepaisant to, manome, kad nėra nei tikslo, nei priežasčių atsisakyti remti įmones, įdarbinančias didelį skaičių negalią turinčių asmenų per viešuosius pirkimus, nes tai skatintų darbdavius aktyviau įdarbinti pas save negalią turinčius asmenis. Dėl šios priežasties siūlome apsvarstyti galimybę Viešųjų pirkimų įstatymo projekte, Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo projekte ir Energetikos viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtinti nuostatas, kurios leistų perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokioms įmonėms, kurios įdarbina tam tikrą skaičių (pavyzdžiui, 100) negalią turinčių asmenų ar kuriuose negalią turinčių darbuotojų ir pilnai darbingų darbuotojų santykis siekia tam tikrą lygį (pavyzdžiui, įmonėje bent 30 procentų darbuotojų turi 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį ar neįgalumą). Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga, Lietuvos socialinių įmonių asociacija ir Socialinių įmonių asociacija Ministerijai siūlo: <...> 7.
Viešųjų pirkimų įstatymo projekte ir Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtinti nuostatas, kurios leistų perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokioms įmonėms, kurios įdarbina tam tikrą skaičių negalią turinčių asmenų ir (ar) kuriuose negalią turinčių darbuotojų ir pilnai darbingų darbuotojų santykis siekia tam tikrą lygį. Apsispręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1688 ir Komiteto išvadai. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Vytautas Gapšys, Juozas Varžgalys, Vytautas Mitalas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ
1Komiteto posėdyje dalyvavo (nuotoliniu būdu): Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Justina Jakštienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Justas Džiugelis, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga, VšĮ vadovas Gediminas Bartkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos verslo konfederacija 2022-05-26 Nr.
G-2022-4762 Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimui pateiktus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 20, 24, 25, 30(2), 35, 41, 42, 43, 44, 45,
įstatymo Nr. IX2251 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus bei juos lydinčius dokumentus, siekia atkreipti dėmesį į šiame rašte teikiamas pastabas. Pritariame pagrindiniam įstatymų projektų tikslui - tobulinti ir tikslinti teisinį reguliavimą, siekiant skatinti negalią turinčių asmenų dalyvavimą atviroje darbo rinkoje, panaikinant atskiras neįgaliuosius įdarbinančių įmonių formas ir visiems nustatant vienodas sąlygas, užtikrinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumą, sudaryti teisines prielaidas skatinti darbdavius pritaikyti darbo vietas ir jų aplinką negalią turintiems asmenims, didinti jų įdarbinimo tvarumą bei taikyti priemones, veikiančias prevenciškai ir padedančias išvengti negalią įgijusių darbuotojų išstūmimo iš darbo rinkos. Vis dėlto, atsižvelgiant į pateiktų įstatymų projektų pakeitimus, manome, kad dalis įstatymų projektuose numatytų nuostatų turėtų būti tikslinamos, keičiamos ir labiau atliepiančios dabartinę darbo rinkos situaciją bei darbdavių poreikius. Atsižvelgiant į tai, pateikiame savo argumentus bei siūlymus įstatymų projektų tobulinimui.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - SADM) parengtame įstatymų aiškinamajame rašte pateikiama statistinė informacija, kad 2022 m. sausio 1 d. iš viso darbingo amžiaus žmonių su negalia Lietuvoje buvo 147,5 tūkst. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje dirba tik 29,1 proc. visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad dirbančių atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia skaičius reikšmingai nesikeičia jau keletą metų ir tai viena iš pagrindinių priežasčių, skatinanti negalią turinčių asmenų reformą. Pastebėtina, kad bendras dirbančių negalią turinčių asmenų skaičius pastaruoju metu mažėjo. Pažymime, kad oficiali Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba) skelbiama statistika dažnai neatitinka realios situacijos darbo rinkoje ir, remiantis įvairių nepriklausomų tyrimų duomenimis¹, dauguma Lietuvos įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu. Pritariame, kad viena iš galimybių spręsti tokią susidariusią situaciją galėtų būti intensyvesnis negalią turinčių asmenų įdarbinimas, tačiau įstatymų projektų argumentacijoje pasigendame aiškesnės analizės, kaip tai bus pasiekta keičiant minimus įstatymų projektus. Per 2021 m. į Užimtumo tarnybą kreipėsi 9,6 tūkst. negalią turinčių asmenų, 2021 m. pabaigoje buvo registruota 13,5 tūkst. negalią turinčių bedarbių. Daugiausia yra turinčių profesinę kvalifikaciją, beveik kas trečias (31 proc.) - nekvalifikuotas. Didžiausią dalį sudaro vyresnio amžiaus (nuo 55 m.) asmenys. Mūsų vertinimu, būtent tai yra vienas didžiausių iššūkių dėl ko negalią turinčių asmenų įdarbinimas vyksta nepakankamai aktyviai ir tik trečdalis iš negalią turinčių asmenų Lietuvoje apskritai dirba.
Mūsų vertinimu, būtent žemos kvalifikacijos problema tarp negalią turinčių asmenų lemia tokią situaciją ir daugelis valstybės pagalbos priemonių turi būti nukreiptos į šią sritį siekiant kompleksiško problemos sprendimo. Taip pat turime atkreipti dėmesį, kad didžiausią dalį negalią turinčių asmenų sudaro vyresnio amžiaus žmonės, kurių persikvalifikavimo, mokymosi galimybės be papildomų skatinimo ir pagalbos priemonių taip pat yra ženkliai ribotos dėl nuolat besikeičiančios darbo rinkos situacijos, naujųjų technologijų naudojimo ir t.t. Pritariame SADM įstatymų projektais keliamiems tikslams privačioms verslo įmonėms suvienodinti priemones, kuriomis jos galėtų pasinaudoti siekiant aktyviau įdarbinti negalią turinčius asmenis, tačiau pačiuose projektuose pasigendame nuoseklumo ir tam tikrų priemonių įgyvendinimo pagrindimo. Vienas iš pagrindinių pokyčių, kuris yra siūlomas tai Socialinių įmonių įstatymo atsisakymas ir tam tikrų paramos priemonių iš jo perkėlimas į Užimtumo įstatymą. Pritariame, kad tai galėtų pagerinti konkurenciją ir paskatinti visas įmones aktyviau įdarbinti turinčius negalią asmenis, tačiau SADM siūlo nustatyti, kad už įdarbintus neįgaliuosius, turinčius vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliuosius, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms būtų mokama 24 mėnesius, kai šiuo metu pagal Socialinių įmonių įstatymą tokią negalią turintiems asmenims subsidijavimas nėra terminuotas. Nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti būtent 24 mėnesių rėmimo terminą ir kuo remiantis būtent toks terminas būtų nustatomas.
Nors toks reguliavimas nustatytas šiuo metu galiojančiame Užimtumo įstatyme, tačiau manome, kad siekiant paskatinti negalią turinčiu asmenų įsidarbinamumą ir įtraukti į tai kuo daugiau rinkoje veikiančių privačių bendrovių, taip pat siekiant suvienodinti sąlygas, turėtų būti numatomi tokie terminai, kurie yra šiuo metu įtvirtinti galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme. Nesuprantama, kodėl siekiant padėti negalią turintiems asmenims integruotis į darbo rinką subsidijos skyrimo laikotarpis yra mažinamas, o ne paliekamas toks pat. Verslui yra svarbu, kad darbuotojai turėtų kvalifikaciją, darbui tinkamas kompetencijas, tačiau verslui svarbi ir darbuotojo kaina, aplinkos įrengimas, saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimas, tą irgi būtina įvertinti, priimant sprendimą dėl negalią turinčių asmenų įdarbinimo. Atsižvelgiant į mūsų pateiktus argumentus ir situacijos vertinimą bei siekiant lygių sąlygų verslui, siūlome tikslinti pateiktus įstatymų projektus neatsisakant neterminuoto rėmimo. Pritarti Siūlyti numatyti Užimtumo įstatymo projekte Nr. XIVP-1684, kad už įdarbintus neįgaliuosius, turinčius vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliuosius, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis, darbo užmokesčio subsidijos būtų skiriamos neterminuotai, kaip ir dabar numatyta galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme. 2. Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga, VšĮ 2022-05-27 Nr. G-2022-4781
socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau - Ministerija) Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje pateikė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 20, 24, 25, 30(2), 35, 41, 42, 43, 44, 45,
įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.
XIVP-1685 (toliau
pirkimų įstatymo Nr.I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1686 (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1687 (toliau - Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1688 (toliau - Energetikos viešųjų pirkimų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1689 (toliau visi kartu - Įstatymų projektai) ir juos lydinčius dokumentus. Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga, Lietuvos socialinių įmonių asociacija ir Socialinių įmonių asociacija, būdamos organizacijomis, vienijančiomis ir atstovaujančiomis didžiąją dalį Lietuvoje veikiančių socialinių įmonių, teikia savo pastabas ir pasiūlymus Įstatymų projektams. Dėl Užimtumo įstatymo projekto
straipsnyje, kuriuo keičiamas Užimtumo įstatymo 42 straipsnis, siekiama įtvirtinti, kad subsidija darbo užmokesčiui asmenims, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, mokama iki 24 mėnesių (3 dalies 2 punktas). Šis pokytis yra itin ženklus lyginant su dabar galiojančia Socialinių įmonių įstatymo nuostata, kad asmenims, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai.
Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nepateikia argumentų, kuriais iš esmės būtų galima pagrįsti tokį jų siūlymą, tik trumpai konstatuoja, jog vienas iš Užimtumo įstatymo projekto tikslų yra: „pakeisti remiamojo Įdarbinimo priemones ir nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui bei subsidijos darbo asistento išlaidoms mokėjimo sąlygas“. Toks tikslas visiškai nepaaiškina siūlomų pakeitimų priežasčių ir motyvų. Pažymėtina, kad Europos Sąjunga neskirsto terminų, kuriais leidžiama subsidijuoti neįgaliųjų įdarbinimą, pagal neįgalių darbuotojų neįgalumo lygį. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, 33 str. 2 d. nustatyta, kad: „Tinkamomis finansuoti išlaidos yra darbo užmokesčio išlaidos per bet kokį nustatytą laikotarpį, kurį neįgalusis darbuotojas dirba." Būtina atkreipti dėmesį, kad neįgalaus darbuotojo priėmimas į darbą yra sudėtingesnis procesas nei eilinio darbuotojo įdarbinimas. Neįgalaus darbuotojo apmokymui ir paruošimui darbui dažniausiai tenka skirti kur kas daugiau laiko, nei paprasto darbuotojo atveju. Jeigu būtų nustatytas terminas, per kurį ne lengvą, bet vidutinę negalią turinčio darbuotojo įdarbinimas yra remiamas, darbdaviui ženkliai sumažėtų paskata juos įdarbinti, nes didelę dalį nustatyto rėmimo termino užimtų darbuotojo prisitaikymas prie darbo, o suėjus terminui asmens neįgalumas niekur nedingtų, tik dingtų valstybės parama darbdaviui, kuris jį įdarbino, apmokė ir paruošė dirbti.
Objektyviai negalima pagrįsti to, kad asmuo, kuriam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis tokiu pobūdžiu ir tokia apimtimi skirtųsi savo galimybės darbo rinkoje nuo asmens, kuriam nustatytas
nuo neterminuotos (25 procentų darbingumo lygio atveju) iki 24 mėnesių (30 procentų darbingumo lygio atveju). Pažymėtina, kad žmonių, turinčių negalią, negalia nėra terminuota. Suteikus jiems paramą kurį laiką, negalia nedings. Rėmimas negali būti prilyginamas mokymams, todėl negalima vadovautis mąstymu, jog apmokius neįgalų darbuotoją jis toliau galės dalyvauti darbo rinkoje kaip pilnai darbingas asmuo. Asmens negalia pasikeičia tik tuo atveju, jeigu medicininė komisija priima tokį sprendimą. Iš aiškinamajame rašte pateiktos statistikos (aiškinamojo rašto 1 punktas) akivaizdžiai matyti, kad per pastaruosius trejus metus asmenų, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, įsidarbinamumas atviroje darbo rinkoje (t.y. vadovaujantis Užimtumo įstatymu) ne tik nedidėjo, bet net šiek tiek mažėjo. Akivaizdu, kad sąlygų jiems įdarbinti bloginimas (nustatant subsidijų mokėjimo terminą) nepadės šios situacijos pagerinti. Kauno technologijos universiteto atliktame kokybiniame tyrime
„Neįgaliųjų asmenų įdarbinimą Lietuvos darbo rinkoje skatinantys ir
ribojantys veiksniai" nurodoma, kad vienu iš pagrindinių valstybės tikslų turėtų būti ne priemonių, kurios yra veiksmingos, ar jų intensyvumo mažinimas, o įvairiapusės formos pagalbos negalią turintiems asmenims stiprinimas.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad esamos pagalbos skyrimo terminų išlaikymas (koks dabar yra nustatytas Socialinių įmonių įstatyme) bent jau esamoje padėtyje padėtų išvengti nedarbo didėjimo tarp negalią turinčių asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip vienas iš argumentų, kodėl siūloma riboti rėmimą asmenims, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, pateikiamas lėšų taupymo poreikis. Šiuo klausimu pažymėtina, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai numatė neterminuotas subsidijas darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms ne tik neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis iki 25 procentų, bet ir neįgaliesiems, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis, tuo pačiu taip pat numatydami dvigubai ilgesnį subsidijų skyrimo terminą (12 mėnesių) neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis. Nepaisant to, kad šios įstatymo nuostatos galiojimo metu tiek Lietuvos bendrasis vidaus produktas, tiek, svarbiausia, valstybės ir socialinės apsaugos sistemos biudžetai buvo ženkliai mažesni, nei yra dabar, tokia parama toli gražu nebuvo nepakeliama našta šiems biudžetams ir suteikė didesnę apsaugą negalią turintiems asmenims darbo rinkoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pristatydama reformos gaires, nurodė, kad jautriausių ir pažeidžiamiausių negalią turinčių asmenų grupių ši pertvarka nepalies ir net bus jiems naudinga.
Socialinėms įmonėms kyla pagrįstos abejonės, ar ministerija įvertino, kad dauguma aklųjų ir silpnaregių, kurie šiuo metu yra įsteigę savo įmones, pritaikę sau ir darbuotojams reikalingas darbo vietas, patenka ne į iki 25% darbingumą turinčių asmenų grupę, o į 30-40% darbingumą turinčių asmenų grupę. Tai reiškia, kad atsiradus subsidijų jų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms terminui, didžioji dalis aklųjų bei silpnaregių asmenų įkurtų įmonių (arba įmonių, kurios įdarbina šiuos asmenis) tiesiog nebegalės išsilaikyti ir privalės užsidaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad šiems asmenims bus itin sudėtinga integruotis į kitas įmones, nes jų poreikiai iš esmės skiriasi nuo daugelio kitų negalią turinčių asmenų, kadangi jiems reikalingas specialus darbo vietų, darbo aplinkos ir visos infrastruktūros pritaikymas didele apimtimi. Atsižvelgiant į visą tai, siūlome atsisakyti planų nustatyti terminą asmenų, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimui. Atsižvelgus į šį pasiūlymą atitinkamai reikėtų koreguoti ir Užimtumo įstatymo projekto 7 straipsnį kuriuo keičiama 41 straipsnio 5 dalis (panaikinti šios dalies 12 punktą). 2. Užimtumo įstatymo projekto 8 straipsnyje, kuriuo keičiamas Užimtumo įstatymo 42 straipsnis, siekiama įtvirtinti, kad subsidija darbo užmokesčiui asmenims, kuriems yra nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, mokama iki 6 mėnesių (3 dalies 1 punktas) nepriklausomai nuo to, dėl kokių sveikatos sutrikim ų šis darbingumo ar neįgalumo lygis yra nustatytas.
Šiuo metu galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme asmenims, kuriems yra nustatytas 45- 55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, taip pat įtvirtintas 6 mėnesių subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminas, tačiau yra numatyta išimtis asmenims, kuriems yra nustatytas nurodytas darbingumo ar neįgalumo lygis, tačiau jį lėmė diagnozė, žymima kodais F00 F99, H90 ar H91. Toks reguliavimas dabar galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme buvo įtvirtintas įvertinus, kad šiais kodais žymimas diagnozes turintys asmenys, nors formaliai patenka į 45-55 procentų darbingumo lygį ar lengvą neįgalumo lygis, realiai susiduria su didesnėmis problemomis tiek įsidarbinant, tiek išsaugant darbo vietą, nei kiti asmenys, kuriems yra nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis. Dėl šių priežasčių ir siekiant padėti šiems žmonėms įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietas jų rėmimo terminas buvo sulygintas su asmenų, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, rėmimo terminu. Įstatymų projektų rengėjai nepateikia argumentų, kodėl dabar siūloma tokios pagalbos šiems asmenims atsisakyti, nes nėra jokios objektyvios priežasties to daryti, jei Įstatymų projektų pagrindinis tikslas yra negalią turinčių asmenų įsidarbinamumo skatinimas.
Atsižvelgiant į tai, siūlome išlaikyti dabar Socialinių įmonių įstatyme galiojančio reguliavimo turinį ir Užimtumo įstatymo projekte numatyti, kad asmenys, kuriems yra nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, kurių diagnozė žymim a kodais FOO F99, H90 ar H91, remiami subsidijomis darbo užmokesčiu tiek p at laiko, kiek ir asmenys, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis. 3. Šiuo metu dažnai asmenys, siekiantys pasinaudoti dabar galiojančiame Užimtumo įstatyme nustatytomis valstybės pagalbos priemonėmis, net ir atitinkantys visus šiame įstatyme nustatytus kriterijus, kartais to negali padaryti dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, o todėl, kad baigėsi konkretiems metams šioms priemonėms numatytas finansavimas. Šiuo metu bendrovėms kreipiantis į Užimtumo tarnybą dėl paramos priemonių jau kovo-balandžio mėnesiais paprastai gaunami atsakymai, kad lėšų šių priemonių finansavimui einamaisiais kalendoriniais metais jau nebėra. Tokia situacija susiklosto net nepaisant to, kad Užimtumo įstatyme nėra įtvirtinta sąlyga, kad remiamas tik tų negalią turinčių asmenų įdarbinimas, dėl kurių jų darbdaviai spėjo kreiptis pirmieji, kol dar nebuvo pasibaigęs suplanuotas biudžetas. Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus Įstatymų projektus, iš karto ženkliai padidės asmenų, besikreipiančių dėl subsidijų mokėjimo pagal būsimą Užimtumo įstatymą (nes bus panaikintas Socialinių įmonių įstatymas), minimos situacijos gali sukelti katastrofiškas pasekmes tiek darbdaviams, įdarbinantiems negalią turinčius asmenis, tiek šiems darbuotojams.
Atsižvelgiant į tai, Užimtumo įstatymo projekte būtina įtvirtinti, kad visi asmenys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus kriterijus valstybės pagalbai gauti, tokią pagalbą iš valstybės gauna. Tokiu reguliavimu bus užtikrintas teisėtų lūkesčių principo, kurį garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įgyvendinimas. Asmenys, kurie atitiks įstatyme nustatytus kriterijus valstybės pagalbai gauti, ją gaus, o neturės varžytis, kuris pirmesnis kalendoriniais metais pateiks paraišką. 4. Užimtumo įstatymo projekto 6 straipsnyje, kuriuo keičiamas 35 straipsnis, numatomos kompleksiškai taikom ų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo sumos lubos, lygios 31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumai (35 straipsnio 3 dalis). Mūsų nuomone, ši suma būtų pasiekiama ir galimai viršijama itin atskirais atvejais ir tik padedant neįgaliesiems, kuriems tokia pagalba iš ties reikalinga. Tokių lubų nustatymas nelems jokio reikšmingesnio valstybės lėšų sutaupymo (nes lubos subsidijoms darbo užmokesčiui, kurios sudaro didžiąją dalį išlaidų, numatomos kituose Užimtumo įstatymo projekto straipsniuose), tačiau gali itin neigiamai atsiliepti atskirų negalią turinčių darbuotojų galimybei įsidarbinti ir (ar) išlaikyti darbo vietą. Dėl šių priežasčių siūlome šio ribojimo atsisakyti. 5. Užimtumo įstatymo projekto 10 straipsnyje, kuriuo keičiamas 44 straipsnis, keičiamas straipsnio pavadinimas numatant paramą ne tik darbo vietų steigimui (kaip yra dabar), bet ir jų pritaikymui.
Tačiau siūlomo straipsnio turinys neatitinka jo siūlomo pavadinimo, nes pačiame straipsnyje, priešingai, yra išbraukiama parama darbo vietų steigimui, o paliekama tik pritaikymui. Įstatymų projektų rengėjas nepateikia aiškių argumentų, kodėl yra atsisakoma paramos darbo vietų steigimui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dirba nepatenkinamai maža dalis negalią turinčių asmenų, esame įsitikinę, kad paramos darbo vietų steigimui išsaugojimas būtinas. Be to, šiai paramai dabar skiriamų lėšų dalis visoje valstybės pagalbos neįgaliųjų įdarbinimui sumoje sudaro tikrai nedidelę dalį, tad jos atsisakymas nelems ženklių sutaupymų, tačiau gali užkirsti kelią daliai negalią turinčių asmenų susirasti darbą. Atsižvelgiant į tai, siūlome keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte palikti subsidijavimą tiek darbo vietų steigimui, tiek darbo vietų pritaikymui bei atitinkam ai pakoreguoti kitas keičiamo įstatymo 44 ir 45 straipsnių dalis. 6. Galiojantis (ir Įstatymų projektais nesiūlomas keisti) Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies reguliavimas numato, kad darbdaviai, kurie atleidžia darbuotoją, kurio darbas yra remiamas remiamojo įdarbinimo priemonėmis šių priemonių galiojimo metu ar per 6 mėnesius nuo šių priemonių taikymo pabaigos, 12 mėnesių praranda teisę dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse. Išimtis iš tokio draudimo numatyta tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo nutraukiami darbuotojo valia (be ar su darbdavio kalte), darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba nesant šalių valios. Suprantamas įstatymų leidėjo noras apsaugoti darbuotojus, kad darbdaviai nepiktnaudžiautų remiamo įdarbinimo priemonėmis ir, jomis pasinaudoję, be pateisinamų priežasčių neatleistų darbuotojo.
Tačiau nesuprantama, kodėl, numatant išimtį, kad, darbo santykiams nutrūkus esant darbuotojo valiai, darbdavys nebaudžiamas, tarp išimčių nebuvo numatyti visi atvejai, kai darbo sutartis nutrūksta esant darbuotojo valiai. Darbo sutarties nutraukimas šalių sutarimu galimas tik tais atvejais, kai yra abiejų šalių (t.y. ir darbuotojo) suderinta tikroji valia dėl tokios darbo santykių pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga Nr. AC-55-1). Atsižvelgiant į tai, kad, darbo sutartį nutraukiant šalių susitarimu, šiuo susitarimu yra išreiškiama darbuotojo valia, tokiam darbo santykių pabaigos pagrindui turėtų būti taikomas toks pat reguliavimas, kaip ir kitiems pagrindams, kai darbo santykiai nutrūksta esant darbuotojo valiai, t.y. darbdavys už tai neturėtų būti sankcionuojamas. Papildomai pažymėtina, kad, darbuotojui savo iniciatyva nutraukus darbo sutartį, jam gali būti taikomi apribojimai, numatyti Užimtumo įstatyme, dėl kurių jis praranda bedarbio statusą ir nebegali pasinaudoti remiamo įdarbinimo priemonėmis. Taigi, galimybė nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu ir už tai nesulaukti sankcijų pagal Užimtumo įstatymą būtų naudinga abiem darbo sutarties šalims. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad išimtis iš ribojimo darbdaviui 12 mėnesių dalyvauti remiamo įdarbinimo priemonėse taikoma ir tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo pasibaigė šalių susitarimu.
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo, Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo ir Energetikos viešųjų pirkimų įstatymo projektų Šiais įstatymų projektais Ministerija siūlo panaikinti dabar galiojančia lengvatą, pagal kurią perkančiosios organizacijos gali rezervuoti pirkimus tik socialinėms įmonėms. Šie siūlymai yra suprantami ir neišvengiami, nes Įstatymų projektais yra naikinamas Socialinių įmonių įstatymas, todėl nebelieka tokių subjektų, kaip socialinės įmonės. Nepaisant to, manome, kad nėra nei tikslo, nei priežasčių atsisakyti remti įmones, įdarbinančias didelį skaičių negalią turinčių asmenų per viešuosius pirkimus, nes tai skatintų darbdavius aktyviau įdarbinti pas save negalią turinčius asmenis. Dėl šios priežasties siūlome apsvarstyti galimybę Viešųjų pirkimų įstatymo projekte, Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo projekte ir Energetikos viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtinti nuostatas, kurios leistų perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokioms įmonėms, kurios įdarbinti tam tikrą skaičių (pavyzdžiui, 100) negalią turinčių asmenų ar kuriuose negalią turinčių darbuotojų ir pilnai darbingų darbuotojų santykis siekia tam tikrą lygį (pavyzdžiui, įmonėje bent 30 procentų darbuotojų turi 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį ar neįgalumą). Apibendrinimas Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga, Lietuvos socialinių įmonių asociacija ir Socialinių įmonių asociacija Ministerijai siūlo:
30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama neterminuotai. 2.
45-55 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis ir kurių diagnozė žymima kodais F00 F99, H90 ar H91, subsidija darbo užmokesčiui mokama tokį patį terminą, kaip ir darbuotojams, kuriems yra nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis. 3. Užimtumo Įstatymo projekte įtvirtinti, kad visi asmenys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus kriterijus valstybės pagalbai gauti, tokią pagalbą iš valstybės gauna. 4. Užimtumo įstatymo projekte atsisakyti kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo sumos lubų. 5. Užimtumo įstatymo projekte numatyti subsidijas tiek darbo vietų steigimui, tiek jų pritaikymui. 6. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad išimtis iš ribojimo darbdaviui 12 mėnesių dalyvauti remiamo įdarbinimo priemonėse taikoma ir tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo pasibaigė šalių susitarimu. 7. Viešųjų pirkim ų įstatymo projekte ir Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtinti nuostatas, kurios leistų perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokioms įmonėms, kurios įdarbina tam tikrą skaičių negalią turinčių asmenų ir (ar) kuriuose negalią turinčių darbuotojų ir pilnai darbingų darbuotojų santykis siekia tam tikrą lygį. Pritarti iš dalies Siūlyti numatyti Užimtumo įstatymo projekte Nr. XIVP-1684, kad už įdarbintus neįgaliuosius, turinčius vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliuosius, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis, darbo užmokesčio subsidijos būtų skiriamos neterminuotai, kaip ir dabar numatyta galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme. 3. Dirbančių neįgaliųjų asociacija 2022-05-27 Nr.
G-2022-4811
Dirbančių neįgaliųjų asociacija (toliau – DNA), atstovaujanti daugiau kaip 7 tūkst. įvairaus pobūdžio negalią turinčių šalies darbo rinkos dalyvių interesus, nuosekliai pasisakanti už jų įdarbinimą, darbo sąlygų priežiūrą ir gerinimą darbo rinkoje susipažino su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) parengtais bei viešam derinimui pateiktais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 20, 24, 25, 30(2), 35, 41, 42, 43, 44, 45, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I2044 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymų projektais ir teikia savo nuomonę dėl šių įstatymų projektų. Teikdama šiuos įstatymų projektus LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) akcentuoja siekianti efektyvesnio neįgaliųjų įdarbinimo atviroje darbo rinkoje ir žadama, kad įstatymų pakeitimai leis atviroje darbo rinkoje įsidarbinti kur kas didesniam negalią turinčių žmonių skaičiui, palengvins jų integraciją į darbo rinką ir bus sukurta palanki aplinka negalią turinčių asmenų skatinimui dirbti. Pritariame pagrindiniams keliamiems tikslams ir nuosekliai pasisakome už negalią turinčių asmenų situacijos darbo rinkoje gerinimą, tačiau išanalizavus pateiktus įstatymų projektus turime nuogąstavimų, kad siūlomais pakeitimais šie tikslai nebus pasiekti ir neįgaliųjų situaciją darbo rinkoje ne tik kad iš esmės nepasikeis, bet dar ir pablogės.
Mes, dirbantys neįgalieji, labai gerai žinome dabartines negalią turinčių žmonių galimybes įsidarbinti atviroje darbo rinkoje ir galime užtikrintai, remdamiesi savo patirtimi, teigti, kad be tinkamų paskatų sistemos nebus sukurta daugiau darbo vietų negalią turintiems asmenims, o priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus gali ir papildomai nukentėti bei dar prastesnėje situacijoje atsidurti šiuo metu tiek atviroje darbo rinkoje, tiek socialinėse įmonėse dirbantys asmenys. Asociacijos nuomone, vienas geriausių sprendimų būtų, jei kiekvienas žmogus su negalia turėtų savo krepšelį, kurį galėtų atsinešti į kiekvieną įmonę. Tuomet nebūtų jokio skirtumo ar jis bando įsidarbinti į socialinę įmonę ar į paprastą. Tuomet visi neįgalieji turėtų vienodas galimybes ir paskatas susirasti darbą. SADM siūlo naikinti Socialinių įmonių įstatymą ir šiuo metu esančias paramas negalią turintiems asmenims socialinėse įmonėse perkelti į Užimtumo įstatymą, kad jomis galėtų pasinaudoti visi rinkoje veikiantys subjektai. Šiam pasiūlymui pritariame ir manome, kad tai teisingas žingsnis galintis padėti sumažinti darbo rinkoje esančius nelygumus bei slenksčius asmenims, turintiems negalią, siekiant įsidarbinti jų norimoje darbo vietoje. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad perkeliant socialinių įmonių įstatyme esančias paramos priemones į Užimtumo įstatymą SADM siūlo mažinti negalią turinčių asmenų rėmimą ir nustatyti tam tikrą negalia turinčių asmenų (30-40% darbingumo lygio) subsidijavimo terminavimą.
Pabrėžiame, kad šiuo metu negalią turintys asmenys, dirbantys socialinėse įmonėse ir turintys 30-40% darbingumo lygį yra remiami neterminuotai, o SADM siūlo tokį darbingumo lygį turintiems darbuotojams subsidijas darbo užmokesčiui mokėti tik 24 mėn. laikotarpį Socialinių įmonių įstatymo nuostatas perkėlus į Užimtumo įstatymą. Norime atkreipti jūsų dėmesį, kad negalią turinčių žmonių negalia dažniausiai nėra terminuota ir praėjus dvejiems metams nesumažėja negalią turinčio asmens poreikiai, susiję su lanksčia darbo vieta, jos pritaikymu ar nuolatiniu prisitaikymu kintančioje darbo rinkoje. Įgyvendinus tokį pakeitimą bijome, kad praėjus dvejiems metams po įstatymo įsigaliojimo Lietuvoje matysime dar didesnį žmonių su negalia nedarbą nei turime šiuo metu. Pažymime, kad ir šiuo metu dirba vos 30% visų negalią turinčių ir galinčių dirbti asmenų, o priėmus tokį pakeitimą ir realiai sumažinus jų rėmimo galimybę praėjus rėmimo laikotarpiui šis skaičius neabejotinai dar labiau išaugs. 30-40% darbingumo lygį turintys neįgalieji gali būti labai skirtingi su labai nevienodais poreikiais ir komplikuotu gebėjimu prisitaikyti prie tam tikrų darbo sąlygų. Remiantis didžiausių mūsų šalies darbdavių apklausomis, dažniausiai 30-40% darbingumo lygį turintys darbuotojai reikalauja ir papildomo dėmesio integruojant jį ar ją į kolektyvą, ir vietos pritaikymo, taip pat papildomi vizitai pas gydytoją, prastesnė sveikata, daugiau nedarbingumo dienų. Iš savo patirties matome, kad šiems žmonėms tiek surasti darbą, tiek jame išsilaikyti nėra lengva, todėl manome, kad ši grupė turėtų būti remiama neterminuotai.
Taip pat 2019 m., kuomet buvo svarstomi ir priimami reikšmingi socialinių įmonių įstatymų pakeitimai buvo pritarta Seimo narių pateiktiems siūlymams, kad siekiant skatinti proto ir psichikos negalią turinčių asmenų užimtumą, būtų nustatyta, kad tiems asmenims, kurie turi lengvą neįgalumo lygį, ar kuriems nustatytas 45-55 procentų neviršijantis darbingumo lygis (o pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2020 m. sausio 1 d. iki
poreikių lygis), kurie turi intelekto ir/ar psichosocialinę negalią, valstybės pagalba būtų teikiama neterminuotai. Tačiau šiuo metu pateiktuose įstatymų projektuose tokios nuostatos nebėra ir intelekto ir/ar psichosocialinę negalią turintys neįgalieji galės būti remiami vos 6 mėn. laikotarpį. Negalime suprasti kas taip ženkliai pasikeitė valstybėje per pastaruosius dvejus metus, kad šiems žmonėms kuriems nustatyta diagnozė žymima kodu F00–99, H90 ar H91, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą
„Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau –
TLK-10-AM) nuspręsta paramą taip pat terminuoti, žinant jog intelekto ir/ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms sunkiausia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Pritardami siekiui, kad darbo rinkos sąlygos būtų suvienodintos ir negalią turintys asmenys galėtų pasinaudoti rėmimu visose jiems aktualiose darbo vietose nesuprantame, kodėl valstybė siekia taupyti lėšas būtent negalią turinčių asmenų sąskaita trumpindama jų rėmimo terminus ir taip blogindama jų padėti iš esmės tokiu neramiu visame pasaulyje laikotarpiu.
Būtent žmonės su negalia buvo vieni labiausiai nukentėjusių COVID-19 pandemijos laikotarpiu dėl privalomo izoliuotumo, visiško atsiribojimo nuo aplinkos, negalėjimo gauti tam tikrų paslaugų. Mums kelia nerimą, kad šie aspektai įstatymų projektų aiškinamajame rašte visiškai nėra įvertinami ir SADM fokusuojasi tik į statistinius žmonių užimtumo parametrus pamiršdama kur kas sudėtingesnę tokių asmenų situaciją. Atsižvelgiant į visus mūsų išdėstytus argumentus prašome ir siūlome keisti įstatymų projektuose numatytas formuluotes ir siekiant užtikrinti, kad negalią turintiems asmenims nebūtų pabloginta dabartinė situacija 30-40% darbingumo lygį turintiems asmenims būtų numatytas neterminuotas rėmimas taip kaip tai šiuo metu numatyta socialinių įmonių įstatyme arba kitas ilgesnis terminas, bet ne dvejų metų laikotarpis bei būtų taikoma išimtis proto ir psichikos negalią turintiems asmenims dėl neterminuoto rėmimo arba pagrįsti kodėl terminuotas rėmimas nepablogins, o kaip dokumentuose teigia SADM, pagerins neįgaliųjų padėtį kaip teigiama ministerijos pranešimuose. Tikimės, kad negalią turinčių darbuotojų nuomonė bei pastabos bus išgirstos ir į mūsų pateiktus argumentus priimant galutinius sprendimus, atsižvelgta. Esant poreikiui esame pasiruošę pateikti konkrečius pavyzdžius kaip realybėje veikia tokia skatinimo sistema ir su kokiomis problemomis negalią turintys dirbantieji susiduria. Pritarti iš dalies Siūlyti numatyti Užimtumo įstatymo projekte Nr.
XIVP-1684, kad už įdarbintus neįgaliuosius, turinčius vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliuosius, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis, darbo užmokesčio subsidijos būtų skiriamos neterminuotai, kaip ir dabar numatyta galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIVP-1688 ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Skritulskas, Andrius Bagdonas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2022-06-29
dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Rima Baškienė, Justas Džiugelis, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė (pavaduojanti Viliją Aleknaitę-Abramikienę), Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Lauryna Filatovaitė – ministrės patarėja, Justina Jakštienė – viceministrė, Kristina Maksvytienė – Darbo rinkos grupės vadovė, Daiva Liugienė – Darbo rinkos grupės patarėja, Inga Balnanosienė – Užimtumo tarnybos direktorė, Eglė Čaplikienė – Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė, Aistė Adomavičienė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, Gediminas Bartkus – VšĮ
„Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga“ direktorius, Simona Kunigonytė –
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos prezidentė, Dovilė Juodkaitė – Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė, Ineta Rizgelė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė, Henrika Varnienė – Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė, Olga Žuravliova – Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Įvertinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ „Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga“, Lietuvos socialinių įmonių asociacija, Socialinių įmonių asociacija (2022-05-27 Nr. G-2022-4781) <...> Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo, Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo ir Energetikos viešųjų pirkimų įstatymo projektų Šiais įstatymų projektais Ministerija siūlo panaikinti dabar galiojančia lengvatą, pagal kurią perkančiosios organizacijos gali rezervuoti pirkimus tik socialinėms įmonėms. Šie siūlymai yra suprantami ir neišvengiami, nes Įstatymų projektais yra naikinamas Socialinių įmonių įstatymas, todėl nebelieka tokių subjektų, kaip socialinės įmonės. Nepaisant to, manome, kad nėra nei tikslo, nei priežasčių atsisakyti remti įmones, įdarbinančias didelį skaičių negalią turinčių asmenų per viešuosius pirkimus, nes tai skatintų darbdavius aktyviau įdarbinti pas save negalią turinčius asmenis.
Dėl šios priežasties siūlome apsvarstyti galimybę Viešųjų pirkimų įstatymo projekte, Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo projekte ir Energetikos viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtinti nuostatas, kurios leistų perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokioms įmonėms, kurios įdarbinti tam tikrą skaičių (pavyzdžiui, 100 ) negalią turinčių asmenų ar kuriuose negalią turinčių darbuotojų ir pilnai darbingų darbuotojų santykis siekia tam tikrą lygį (pavyzdžiui, įmonėje bent 30 procentų darbuotojų turi
Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga, Lietuvos socialinių įmonių asociacija ir Socialinių įmonių asociacija Ministerijai siūlo: <...> 7. Viešųjų pirkimų įstatymo projekte ir Gynybos viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtinti nuostatas, kurios leistų perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokioms įmonėms, kurios įdarbina tam tikrą skaičių negalią turinčių asmenų ir (ar) kuriuose negalią turinčių darbuotojų ir pilnai darbingų darbuotojų santykis siekia tam tikrą lygį. Įvertinta. Nepritarti.
Nepritarti. Viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kuriame nustatyta, kad perkančioji organizacija turi siekti, jog įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus, būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, <...> ir užtikrinama, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų taikomi socialiniai reikalavimai ir
(arba) kriterijai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. turi priimti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2022-06-22 Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIVP-1688 ir Komiteto išvadoms. 2. Pasiūlymai: nėra. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-06-29 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 1.
Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1688 ir Komiteto išvadai. 2. Pasiūlymai: nėra. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: -. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė