Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki 30 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius; šiuo atveju šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai netaikomi. Šioje dalyje išvardytų priemonių atlikimas, įgyvendinant nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, kompensuojamas 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai taikomi, jeigu įgyvendinus šioje dalyje nurodytą priemonę vėlesniu etapu yra įgyvendinamos likusios energinį efektyvumą didinančios ir (ar) kitos priemonės pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kasparas Adomaitis
Projekto Nr. XIVP-1679(2) lyginamasis variantas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Jeigu atnaujinamas daugiabutis, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip
sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Valstybės parama teikiama šiais būdais:“ „1) pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytas sąlygas suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atnaujinimo projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą ir (ar) atliktus rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus, tuo atveju, jeigu kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus, ir“
„2) apmokant arba kompensuojant pagal šio
straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentuų ne didesnę kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį arba pagal šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, išlaidų dalį atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir“
„3) apmokant arba kompensuojant pagal šio
straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentuų atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų ne didesnę kaip Vyriausybės arba joms taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, ir“ „4) kompensuojant pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energetinio efektyvumo didinimo priemonėms arba joms taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, ir“ „5) teikiant papildomą valstybės paramą, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo ir (ar) karšto vandens sistemosa, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius kompensuojant subsidijuojant ar dotuojant iki 20 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos arba jai taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, šių priemonių įgyvendinimo kainos;“
6) apmokant nepasiturintiems gyventojams ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, tenkančias atnaujinimo projekto parengimo, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.
Valstybės parama teikiama šiais būdais:“ „1) pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytas sąlygas suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atnaujinimo projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą ir (ar) atliktus rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus, tuo atveju, jeigu kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus, ir“
„2) apmokant arba kompensuojant pagal šio
straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentuų ne didesnę kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį arba pagal šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, išlaidų dalį atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir“
„3) apmokant arba kompensuojant pagal šio
straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentuų atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų ne didesnę kaip Vyriausybės arba joms taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, ir“ „4) kompensuojant pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energetinio efektyvumo didinimo priemonėms arba joms taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, ir“ „5) teikiant papildomą valstybės paramą, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo ir (ar) karšto vandens sistemosa, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius kompensuojant subsidijuojant ar dotuojant iki 20 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos arba jai taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, šių priemonių įgyvendinimo kainos;“
6) apmokant nepasiturintiems gyventojams ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, tenkančias atnaujinimo projekto parengimo, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas. 5.
ir ją išdėstyti taip: „1¹. Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant subsidijuojant ar dotuojant aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki
įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir
(ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius; šiuo atveju šio straipsnio
šioje dalyje išvardytas priemones, taikomas siekiant užtikrinti nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, subsidijuojamas ar dotuojamas ne mažiau kaip 60 ir ne daugiau kaip 80 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai taikomi, jeigu įgyvendinus šioje dalyje nurodytą priemonę vėlesniu etapu yra įgyvendinamos likusios energinį efektyvumą didinančios ir (ar) kitos priemonės pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 15 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kazys Starkevičius
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. XI-1565 20,
įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Valstybės paramos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso projektas) projektų pagrindinis tikslas – paspartinti mažąją renovaciją ir įgyvendinti daugiabučių namų šilumos punktų atnaujinimo (modernizavimo) projektus. Šiais projektais siekiama užtikrinti šilumos ūkio sektoriaus tvarią plėtrą atitinkantį teisinį reguliavimą, skatinant centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizaciją ir jų efektyvumo didinimą, bei atliepti daliai Lietuvos gyventojų kylančius iššūkius dėl augančių šildymo energijos kainų. Įstatymo pakeitimus paskatino reikšmingai išaugusios šilumos energijos kainos, kurios visai valstybei kelia užduotį ir užtikrinti maksimalų energijos sistemos efektyvumą, ir ieškoti sprendimų, kurie gali būti įgyvendinami sparčiai, nedelsiant ir su minimaliomis sąnaudomis. Pagrindinis Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr.
XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (toliau – Strategija) tikslas šilumos ūkio srityje
renovacijos strategija, kuri remia nacionalinio pastatų ūkio renovaciją, užtikrinant, kad pastatų ūkyje energija būtų vartojama ypač efektyviai, kad pastatų ūkis iki 2050 m. taptų nepriklausomas nuo iškastinio kuro ir būtų sudaromos palankios sąlygos ekonomiškai efektyviam esamų pastatų pertvarkymui į beveik nulinės energijos pastatus.[¹] Ekonomiškai efektyviausių renovacijos būdų nustatymui suformuoti renovacijos priemonių paketai. Viena iš energinio efektyvumo didinimo priemonių – šildymo sistemų modernizavimas. Atsižvelgiant į šiuos strateginius valstybės tikslus, atnaujinamas Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas Nr. I-2455 (toliau – Valstybės paramos įstatymas).
Siekiant paspartinti mažąją renovaciją ir įgyvendinti daugiabučių namų šilumos punktų ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimo (modernizavimo) ar pakeitimo projektus aktualu tai, kad valstybės parama turėtų būti teikiama ne tik daugiabučio namo gyventojams, bet ir šilumos tiekėjams. Siekiant lankstumo ir greitesnio sprendimų priėmimo ateityje, numatoma, kad valstybės paramos kompensacinių išmokų proporcijos iš įstatymo lygmens būtų perkeltos į įsakymo lygmenį, o maksimali galima kompensacijų riba numatoma net iki 70 procentų. Papildomai, jei valstybės parama būtų teikiama modernizavimui dėl to, kad daugiabutis namas įgyvendina privalomuosius reikalavimus, kompensacijos suma būtų lygiai 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos. Antra, modernizacijos procesui pagreitinti, būtina efektyviau ir plačiau reglamentuoti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, patikslinti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo tvarką. Šiuo metu, pagal galiojančias teisės aktų nuostatas nėra aišku, kas tampa atsakingu dėl netinkamo privalomųjų reikalavimų vykdymo, kokia tvarka turi būti vykdomi privalomieji reikalavimai, kas turi pranešti apie netinkamą pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ar šilumos punktų įrenginių veikimą. Be to, daugiabučių namų šilumos mazgų modernizacijos procesą bene dažniausiai stabdo daugiabučio patalpų bendrasavininkų nesidomėjimas sistemos efektyvumu. Šilumos ūkio įstatymo projektu siūlomomis nuostatomis siekiama įtvirtinti aiškų subjektą, t. y. šilumos tiekėją, kuris informuoja apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus ir taip sudaromos sąlygos priimti sprendimus dėl privalomo šilumos punktų ar visos sistemos atnaujinimo (modernizavimo) ar pakeitimo. Taip pat siekiama įtvirtinti laikotarpį, per kurį privalomai turi būti sutvarkyta ar atnaujinta (modernizuota) pastato šildymo ir karšto vandens sistema, jei ji neatitinka privalomųjų reikalavimų.
Įtvirtintos nuostatos padėtų daugiabučiame name esančių butų ir patalpų savininkams sumažinti šilumos energijos išlaidas ir leistų objektyviau ir efektyviau priimti sprendimus dėl šilumos mazgų atnaujinimo. Galiausiai, papildomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriuo griežtinama daugiabučių namų valdytojų atsakomybė už privalomųjų reikalavimų nesilaikymą ir (ar) netinkamą laikymąsi. Reikia pažymėti, kad šilumos ūkio įstatymas keičiamas siekiant peržiūrėti ir pačius privalomuosius reikalavimus. Šiuo metu Lietuvos Respublikos energetikos ministerija yra pateikusi Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1-348 „Dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą[²]. Elevatoriniai šilumos mazgai yra seni, technologiškai pasenę įrenginiai, kuriais neužtikrinamas tolygus viso pastato šildymas, ypač rudens ir pavasario metu, kai lauko temperatūra dienos metu sušyla, o naktį – atvėsta. Siekiant užtikrinti ekonomišką centralizuotai tiekiamos šilumos energijos reguliavimą gyvenamuosiuose pastatuose, geriausia alternatyva – atnaujinti (modernizuoti) ar pakeisti šilumos punkto įrenginius, ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemą, kuriais suteikiama galimybė daugiabučio namo gyventojams efektyviai reguliuoti šiluminės energijos sunaudojimą pagal poreikius ir finansines galimybes bei palaikyti pageidaujamą temperatūrą patalpose. Vien automatizuotų šilumos punktų įrengimas leidžia sutaupyti šiluminės energijos vartojimą vidutiniškai nuo 15 iki 30 proc., lyginant su elevatoriniais mazgais.
Tai reiškia, kad standartiniame 30 butų daugiabutyje, elevatorinio šilumos mazgo pakeitimas automatizuotu, gaunant 70% valstybės paramą, atsipirktų per maždaug vienerius metus. Šilumos mazgo atnaujinimas taip pat leistų išspręsti vieną dažniausių skundų dėl šildymo sistemų veikimo daugiabučiuose namuose – skirtingai šylančių butų, skirtingose namo vietose. Reikia pabrėžti, kad daugiabučių namų butų savininkų noras savanoriškai renovuotis priklauso ir nuo to, ar jų bute pakankamai šilta. Kadangi tik dalyje butų temperatūra yra nepakankama, sprendimas dėl renovacijos būna labai lėtas. Tuo tarpu vien tik įrengus automatizuotą šilumos punktą su balansiniais ventiliais būtų galima sėkmingai suvienodinti temperatūrą visuose daugiabučio namo butuose. Privalomųjų reikalavimų peržiūra reikalinga ir dėl technologiškai pasenusių elevatorinių mazgų įrenginių keliamo pavojaus, stichinių nelaimių, gaisro, karo ar kt., atvejais. Juose esantis termofikacinis vanduo tiesiogiai patenka į namo šildymo sistemą. Įvykus avarijai ar sprogimui name, viso miesto termofikacinis vanduo gali nevaldomai išsilieti. Atsižvelgiant į tai, būtina paspartinti šilumos punktų atnaujinimą ir modernizavimą. Tačiau, kaip jau minėta, privalomųjų reikalavimų peržiūrėjimas, numatant, kad elevatoriniai šilumos mazgai turi būti keičiami automatizuotais neefektyviuose daugiabučiuose, taptų prasmingas tik aiškiau apibrėžus daugiabučių namų valdytojų, šilumos tiekėjų ir kitų pusių pareigas, taip pat numačius ženklesnę kompensavimo sumą už privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą. Šilumos punktų įrenginių ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimas (modernizavimas) ar pakeitimas, lyginant su pilna viso namo renovacija, yra santykinai nedaug laiko ir finansinių sąnaudų reikalaujantis procesas.
Atnaujinimo (modernizavimo) ar pakeitimo proceso įgyvendinimas, užtrunkantis iki savaitės, gyventojams juntamą efektą duoda iš karto – leidžia sumažinti išlaidas šilumos energijai bei užtikrinti komfortišką temperatūrą gyvenamosiose patalpose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20, 23 ir 24 straipsniuose reglamentuojami daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate, tačiau nėra tiksliai apibrėžta, kokiam ūkio subjektui suteikiama privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pareiga ir atsakomybė, todėl būtina sustiprinti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų vykdymą. Šiuo metu galiojantis Valstybės paramos įstatymo 3 straipsnis, nustato valstybės paramos teikimo galimybę daugiabučio mano gyventojams, siekiantiems įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo projektą, kai daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius. Šiuo atveju daugiabučio namo gyventojams, siekiantiems atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą, valstybės parama būtų teikiama kompensuojant 30 procentų priemonių įgyvendinimo kainos.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnis numato administracinę atsakomybę už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, skiriant įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų ir neišskiria atsakomybės už daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate, todėl būtina nustatyti konkretų ūkio subjektą, kuriam būtų suteikiama privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pareiga ir atsakomybė. Siūloma nustatyti, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos atitiktį daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams vertintų pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju. Šilumos tiekėjas informuotų pastato savininkus ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojus apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus.
Nustačius, kad daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų, darbus, reikalingus atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, organizuoja ir įgyvendina daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai ir (ar) valdytojai teisės aktuose nustatyta tvarka, priklausomai nuo darbų pobūdžio – nedelsiant arba ne vėliau, kaip per du metus nuo šilumos tiekėjo pranešimo gavimo dienos. Darbai, reikalingi atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, finansuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir gali būti remiami Valstybės paramos įstatymo nustatyta tvarka. Nustačius, kad daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, reikalingų atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, priimti nereikia. Kai šilumos punkto savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus, reikalingus užtikrinti, kad šilumos punktas atitiktų teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir šilumos punkto atnaujinimo (modernizavimo) kaina gali būti remiama Valstybės paramos įstatymo nustatyta tvarka.
Ginčus tarp pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo), šilumos tiekėjo, valdytojo dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams užtikrinimo sprendžia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. 2. Valstybės paramos įstatymo projekto nuostatomis būtų numatyta valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį iki 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius; šiuo atveju šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai netaikomi. Taip pat, tame pačiame straipsnį numatant, kad už išvardytų priemonių atlikimą, įgyvendinant nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, būtų kompensuojama 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos. 3.
siūlomomis nuostatomis siekiama įtvirtinti atskirą administracinę atsakomybę už daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, numatant už šį nusižengimą skirti baudą butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, numatomas teigiamas poveikis aplinkai. Kadangi, įstatymų projektais siūlomomis nuostatomis prisidedama prie Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, bus daromas teigiamas poveikis klimato kaitai, aplinkos būklei. Bus mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, perteklinis gamtos išteklių naudojimas. Priėmus įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektų siūlomomis nuostatomis būtų prisidedama prie tikslų, nustatytų strateginiuose dokumentuose, įgyvendinimo. Įstatymų projektais prisidedama tiek prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, tiek prie Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijos tikslų įgyvendinimo.
Taip pat, įstatymų projektais siūloma nuostata prisideda prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo, kadangi siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pagerinti gyvenimo kokybę, didinant mūsų pastatų energinį naudingumą. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. Priėmus įstatymų projektus reikės priimti ir keisti įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymų projektus, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti: Valstybės paramos įstatymo projektui įgyvendinti papildomos lėšos bus skiriamos iš Klimato kaitos programos lėšų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 15.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „mažoji renovacija“, „pastato šildymo ir karšto vandens sistema”, „šilumos punktų įrenginiai”, „šilumos ūkis“, „šildymo sezonas“ ir t.t. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Kasparas Adomaitis [¹] https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/STPD/Lietuvos%20ilgalaik%C4%97%20renovacijos%20strategija.pdf [²] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/525b1a91c16611ec9f0095b4d96fd400
2022-05-16 Nr. XIVP-1679 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 3 straipsnio 1¹ dalį ir nustatyti, jog „Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas <...>, taip pat, kad šių „priemonių atlikimas, įgyvendinant nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, kompensuojamas 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos.“ Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pagal projekto 2 straipsnį, priimtas įstatymas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d., o projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „Valstybės paramos įstatymo projektui įgyvendinti papildomos lėšos bus skiriamos iš Klimato kaitos programos lėšų.“ Tačiau nėra pateikiami jokie skaičiavimai, kiek lėšų reikėtų projekte nurodytiems darbams kompensuoti ir ar šios lėšos yra numatytos 2022 metų valstybės biudžete. Antra, projektu siūlomas automatizuotų šilumos punktų įrengimo ar modernizavimo darbų kainos kompensavimas šilumos tiekėjams gali būti laikomas valstybės pagalba, apie kurią turi būti informuota Europos Komisija prieš įsigaliojant įstatymo nuostatoms. Trečia, neaišku, kas turėtų nustatyti projektu siūlomos valstybės paramos teikimo taisykles.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomo keisti įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti Vyriausybės įgaliojimai patvirtinti tik 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo ir atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles. Taip pat neaišku, kas turėtų projektu siūlomą paramą administruoti, nes projektu siūlomo keisti įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos teisė administruoti tik įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą valstybės paramą. 2. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI) ĮSTATYMO NR. I-2455 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-06-27 Nr. XIVP-1679(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, Mindaugas Pečiulis, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė, Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-161 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 3 straipsnio 1(1) dalį ir nustatyti, jog „Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas <...>, taip pat, kad šių „priemonių atlikimas, įgyvendinant nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, kompensuojamas 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos.“ Projekto nuostatos diskutuotinos.
Pirma, pagal projekto 2 straipsnį, priimtas įstatymas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d., o projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „Valstybės paramos įstatymo projektui įgyvendinti papildomos lėšos bus skiriamos iš Klimato kaitos programos lėšų.“ Tačiau nėra pateikiami jokie skaičiavimai, kiek lėšų reikėtų projekte nurodytiems darbams kompensuoti ir ar šios lėšos yra numatytos 2022 metų valstybės biudžete. Antra, projektu siūlomas automatizuotų šilumos punktų įrengimo ar modernizavimo darbų kainos kompensavimas šilumos tiekėjams gali būti laikomas valstybės pagalba, apie kurią turi būti informuota Europos Komisija prieš įsigaliojant įstatymo nuostatoms. Trečia, neaišku, kas turėtų nustatyti projektu siūlomos valstybės paramos teikimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomo keisti įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti Vyriausybės įgaliojimai patvirtinti tik 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo ir atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles.
Taip pat neaišku, kas turėtų projektu siūlomą paramą administruoti, nes projektu siūlomo keisti įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos teisė administruoti tik įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą valstybės paramą. Spręsti pagrindiniame komitete. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją,
nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Spręsti pagrindiniame komitete. 3. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-05-31 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1679 atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus.
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1¹ dalį ir nustatyti, jog „Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas <...>, taip pat, kad šių „priemonių atlikimas, įgyvendinant nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, kompensuojamas 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos.“ Projektu siūlomas automatizuotų šilumos punktų įrengimo ar modernizavimo darbų kainos kompensavimas šilumos tiekėjams laikytinas valstybės pagalba. Primename, kad visus valstybės pagalbos kriterijus atitinkanti parama gali būti teikiama tik iš anksto apie ją pranešus Europos Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas ir gavus iš jos pritarimą. Kitu atveju tokia valstybės pagalba laikoma neteisėta. Spręsti pagrindiniame komitete. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1679. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Aplinkos apsaugos komitetas
2022-06-01
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Romualdas Vaitkus. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos (EM) Energetikos konkurencingumo grupės patarėja Vida Dzermeikienė, EM Energijos efektyvumo politikos grupė vadovas Mindaugas Stonkus, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos (STPP) grupės vadovas Dainius Čergelis, AM STPP grupės vyr. specialistė Vaiva Rumbutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-161
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 3 straipsnio 1(1) dalį ir nustatyti, jog „Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas <...>, taip pat, kad šių „priemonių atlikimas, įgyvendinant nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, kompensuojamas 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos.“ Projekto nuostatos diskutuotinos.
Pirma, pagal projekto 2 straipsnį, priimtas įstatymas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d., o projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „Valstybės paramos įstatymo projektui įgyvendinti papildomos lėšos bus skiriamos iš Klimato kaitos programos lėšų.“ Tačiau nėra pateikiami jokie skaičiavimai, kiek lėšų reikėtų projekte nurodytiems darbams kompensuoti ir ar šios lėšos yra numatytos 2022 metų valstybės biudžete. Antra, projektu siūlomas automatizuotų šilumos punktų įrengimo ar modernizavimo darbų kainos kompensavimas šilumos tiekėjams gali būti laikomas valstybės pagalba, apie kurią turi būti informuota Europos Komisija prieš įsigaliojant įstatymo nuostatoms. Trečia, neaišku, kas turėtų nustatyti projektu siūlomos valstybės paramos teikimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomo keisti įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti Vyriausybės įgaliojimai patvirtinti tik 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo ir atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles.
Taip pat neaišku, kas turėtų projektu siūlomą paramą administruoti, nes projektu siūlomo keisti įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos teisė administruoti tik įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą valstybės paramą. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad šiai priemonei įgyvendinti iš Klimato kaitos programos 2022 m. yra skirta 4 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1¹dalyje nurodyta valstybės parama bus skiriama iš Klimato kaitos programos, jai nebus taikomos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo ir atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklės. Valstybės parama bus teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka, kurioje bus nurodyta kokia institucija teiks ir administruos valstybės paramą. Atkreipiame dėmesį, kad aplinkos ministro nustatyta tvarka, pagal kurią bus teikiama valstybės pagalba bus derinama su Konkurencijos taryba ir priėmus tvarką, prieš jai įsigaliojant, apie numatomą teikti valstybės pagalbą informuojama Europos Komisija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją,
nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti Projekto pateikimo metu siūlymui kreiptis į LRV dėl išvados pateikimo nepritarta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir
pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2022-06-011
Argumentai: Siekiant užtikrinti teikiamais projektais siekiamo tikslo efektyvumą – kuo greičiau atnaujinti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas (punktus), siūloma suteikti galimybę Vyriausybės įgaliotai institucijai, priklausomai nuo projektų įgyvendinimo greičio, taikyti skirtingo dydžio paramą. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki ne mažiau kaip 30 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir
(ar) termostatinius ventilius; šiuo atveju šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai netaikomi. Šioje dalyje išvardytų priemonių atlikimas, įgyvendinant nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, kompensuojamas ne mažiau kaip 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai taikomi, jeigu įgyvendinus šioje dalyje nurodytą priemonę vėlesniu etapu yra įgyvendinamos likusios energinį efektyvumą didinančios ir (ar) kitos priemonės pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.“
bendru sutarimu
8Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė
Gedvilienė Biuro patarėja Aistrida Latvėnė
Ekonomikos komitetas
2022-06-22
pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Kasparas Adomaitis, Energetikos viceministrė Inga Žilienė, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius; Vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas; Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas, Šilumos ir vandens departamento vyr. patarėja Rasa Valatkevičienė, Šilumos kainų skyriaus vedėjas Aivaras Ciesiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-161 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1(1) dalį ir nustatyti, jog „Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas <...>, taip pat, kad šių „priemonių atlikimas, įgyvendinant nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, kompensuojamas 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos.“ Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pagal projekto 2 straipsnį, priimtas įstatymas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d., o projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „Valstybės paramos įstatymo projektui įgyvendinti papildomos lėšos bus skiriamos iš Klimato kaitos programos lėšų.“ Tačiau nėra pateikiami jokie skaičiavimai, kiek lėšų reikėtų projekte nurodytiems darbams kompensuoti ir ar šios lėšos yra numatytos 2022 metų valstybės biudžete. Antra, projektu siūlomas automatizuotų šilumos punktų įrengimo ar modernizavimo darbų kainos kompensavimas šilumos tiekėjams gali būti laikomas valstybės pagalba, apie kurią turi būti informuota Europos Komisija prieš įsigaliojant įstatymo nuostatoms. Trečia, neaišku, kas turėtų nustatyti projektu siūlomos valstybės paramos teikimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomo keisti įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti Vyriausybės įgaliojimai patvirtinti tik 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo ir atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles.
Taip pat neaišku, kas turėtų projektu siūlomą paramą administruoti, nes projektu siūlomo keisti įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos teisė administruoti tik įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą valstybės paramą. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad šiai priemonei įgyvendinti iš Klimato kaitos programos 2022 m. yra skirta 4 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1¹dalyje nurodyta valstybės parama bus skiriama iš Klimato kaitos programos, jai nebus taikomos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo ir atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklės. Valstybės parama bus teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka, kurioje bus nurodyta kokia institucija teiks ir administruos valstybės paramą. Atkreipiame dėmesį, kad aplinkos ministro nustatyta tvarka, pagal kurią bus teikiama valstybės pagalba bus derinama su Konkurencijos taryba ir priėmus tvarką, prieš jai įsigaliojant, apie numatomą teikti valstybės pagalbą informuojama Europos Komisija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją,
nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti Projekto pateikimo metu siūlymui kreiptis į LRV dėl išvados pateikimo Seimas nepritarė. 3. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-05-311 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr.
I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1679 atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalį ir nustatyti, jog „Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas <...>, taip pat, kad šių „priemonių atlikimas, įgyvendinant nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, kompensuojamas 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos.“ Projektu siūlomas automatizuotų šilumos punktų įrengimo ar modernizavimo darbų kainos kompensavimas šilumos tiekėjams laikytinas valstybės pagalba. Primename, kad visus valstybės pagalbos kriterijus atitinkanti parama gali būti teikiama tik iš anksto apie ją pranešus Europos Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas ir gavus iš jos pritarimą. Kitu atveju tokia valstybės pagalba laikoma neteisėta. Nepritarti Valstybės parama bus teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka, kurioje bus nurodyta kokia institucija teiks ir administruos valstybės paramą. Atkreipiame dėmesį, kad aplinkos ministro nustatyta tvarka, pagal kurią bus teikiama valstybės pagalba bus derinama su Konkurencijos taryba ir priėmus tvarką, prieš jai įsigaliojant, apie numatomą teikti valstybės pagalbą informuojama Europos Komisija. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Kasparas Adomaitis 2022-06-141 Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje išdėstyti valstybės paramos apmokėjimo būdai, kaip, pavyzdžiui, apmokėjimas arba kompensavimas, o tai riboja galimybes įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, pirmiausia, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 „Dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ (toliau – Taisyklės), išplėsti valstybės paramos apmokėjimo būdų sąrašą. Toks teisinis reguliavimas nesudaro galimybių taikyti įvairius apmokėjimo būdus, t. y. avansinio mokėjimo, sąskaitų apmokėjimo ir
(ar) kompensavimo. Pastebima situacijų, kai, pavyzdžiui, už techninę priežiūrą apmokama po 50-100 Eur kas mėnesį, o tokių mokėjimų administravimui reikalingos tiek paties projekto vykdytojo, tiek Aplinkos projektų valdymo agentūros lėšos. Siūlomu pakeitimu būtų sudarytos galimybės mokėti avansą, taikyti sąskaitų apmokėjimą arba ateityje įvertinus galimybes ir metodiką taikyti fiksuotų įkainių, sumų ar fiksuotos normos praktiką.
Atsižvelgiant į tai, tikslintinos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktų nuostatos, suteikiant galimybę rinktis apmokėjimo būdą valstybės paramai gauti iš platesnio jų sąrašo. Apmokėjimo būdai ir kontrolės tvarka būtų nustatoma Taisyklėse. Pasiūlymo tikslas – patikslinti Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1679 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-1679) keičiamą Įstatymo 3 straipsnį, pakeičiant jo 1 dalyje dėstomus 2, 3, 4, 5 punktus ir suteikiant galimybę pasirinkti apmokėjimo būdą valstybės paramai gauti. Pasiūlymo esmė – patikslinti Įstatymo projektu Nr. XIVP-1679 keičiamą Įstatymo 3 straipsnį, pakeičiant jo 1 dalyje dėstomus 2, 3, 4, 5 punktus numatant ne valstybės paramos apmokėjimo (apmokėjimas, kompensavimas), bet teikimo būdus (dotacija ar subsidija). Pasiūlymas:
Patikslinti Įstatymo projektu Nr.
XIVP-1679 keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
„2) apmokant arba kompensuojant subsidijuojant
ar dotuojant 100 procentu ne didesnę kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir
3) apmokant arba kompensuojant subsidijuojant ar dotuojant 100 procentu ne didesnes kaip Vyriausybės nustatyto dydžio atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, ir
4) kompensuojant subsidijuojant ar dotuojant
didinimo priemonėms, ir
5) teikiant papildomą valstybės paramą, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai kompensuojant subsidijuojant ar dotuojant 10 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos išlaidų;“
1 1, 2, 3, 4, 5 Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje apibrėžtas valstybės paramos daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) modelis numato konkrečius valstybės paramos dydžius (pvz., 30 % investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms, kompensavimas) ir kiekybinę jų išraišką procentais (pvz.
įvairioms paramos priemonėms. Šie paramos dydžiai ir jų kiekybinė išraiška procentais nesuteikia galimybės lanksčiai, nekeičiant Įstatymo reaguoti į valstybės ekonominius, finansinius pajėgumus ir jų pokyčius, technologinę pažangą, energijos išteklių kainos pokyčius, poreikį siekti ambicingesnių klimato kaitos mažinimo tikslų, ir diferencijuoti valstybės paramos intensyvumą orientuojantis į efektyviausių priemonių ar projektų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad pagal šį paramos modelį dėl juo programuojamų administravimo iš kontrolės instrumentų projektų įgyvendinimas užtrunka ilgai, atskirais atvejais iki 38 mėnesių. Siekiant valstybės paramos modelio ir jo administravimo efektyvumo, Įstatyme reikėtų numatyti esmines galimybes Lietuvos Respublikos Vyriausybei apsispręsti, kaip diferencijuoti valstybės paramą, kad riboti viešieji ištekliai būtų išnaudojami efektyviausiai, būtų kuriami nauji paramos mechanizmai, taip pat numatyta fiksuotų įkainių modelio taikymo Lietuvos galimybė pagal Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Manytina, kad fiksuotųjų įkainių modelio taikymas projektų įgyvendinimo laikotarpį galėtų sutrumpinti iki 12 mėnesių ir palengvinti paramos administravimo procesus visiems jų dalyviams. Įstatymo 3 straipsnyje išdėstyti valstybės paramos apmokėjimo būdai, kaip, pavyzdžiui, apmokėjimas arba kompensavimas riboja galimybes įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, pirmiausia, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr.
atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ (toliau – Taisyklės), išplėsti valstybės paramos apmokėjimo būdų sąrašą. Toks teisinis reguliavimas nesudaro galimybių taikyti įvairius apmokėjimo būdus, t. y. avansinio mokėjimo, sąskaitų apmokėjimo ir (ar) kompensavimo. Pastebima situacijų, kai, pavyzdžiui, už techninę priežiūrą apmokama po 50 – 100 Eur kas mėnesį, o tokių mokėjimų administravimui reikalingos tiek paties projekto vykdytojo, tiek administruojančios agentūros lėšos. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1679 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-1679) numatyta iš esmės padidinti paramos intensyvumą daugiabučiame name įrengiant atskirą automatizuotą šilumos punktą ar modernizuojant esamą neautomatizuotą šilumos punktą, įrengiant balansinius ventilius ant stovų ir (ar) pertvarkant ar keičiant šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemas ir (ar) termostatinius ventilius.
Pažymėtina, kad šių priemonių įgyvendinimui pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą kartu su kitomis energinio efektyvumo priemonėmis paramos intensyvumas nekeičiamas, todėl manytina, gali kurti prielaidas dirbtinai įgyvendinti atskirus projektus siekiant didesnės naudos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomi pakeitimai kuriais būtų sudarytos galimybės mokėti avansą, taikyti sąskaitų apmokėjimą, ateityje įvertinus galimybes ir metodiką taikyti fiksuotų įkainių, sumų ar fiksuotos normos praktiką, lanksčiai ir operatyviai keisti paramos dydį atsižvelgiant į valstybės turimus išteklius daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti, balansuoti paramą toms pačioms Įstatymo projekte Nr. XIVP-1679 numatytoms ir pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą remiamoms priemonėms. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktų nuostatos. Pasiūlymo tikslas – patikslinti Įstatymo projektu Nr. XIVP-1679) keičiamą Įstatymo 3 straipsnį, pakeičiant jo 1 dalyje dėstomus 1, 2, 3, 4, 5 punktus suteikiant galimybę pasirinkti apmokėjimo būdą valstybės paramai gauti, nustatyti šios paramos energinį efektyvumą didinančioms priemonėms diferencijavimo galimybes atsižvelgiant į valstybės turimus išteklius, taip pat suteikti galimybę teikti paramą pagal nustatytus fiksuotus įkainius šio Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais. Pasiūlymo esmė – patikslinti Įstatymo projektu Nr.
XIVP-1679 keičiamą Įstatymo 3 straipsnį, pakeičiant jo 1 dalyje dėstomus 1, 2, 3, 4, 5 punktus numatant ne valstybės paramos apmokėjimo (apmokėjimas, kompensavimas), bet teikimo būdus (dotacija ar subsidija), taip pat nustatant 4 punkte energinio efektyvumo didinimo priemonėms skiriamas valstybės paramos dydžio minimalias ir maksimalias ribas, kurios tikslus dydis būtų nustatytas Taisyklėse, suteikti galimybę teikti valstybės parama pagal nustatytą Taisyklėse fiksuotą įkainį. Siūlymu dėl valstybės paramos dydžio minimalių ir maksimalių ribų siekiama esamais turimais ištekliais/kaštais atnaujinti (modernizuoti) didesnį daugiabučių namų skaičių, nes esamos finansavimo galimybės yra ribotos. Būtina su esamais finansiniais kaštais didinti atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų skaičių, o šiuo atveju šį tikslą galima pasiekti tik nustatant tam tikrus kriterijus, kurie turės įtakos skiriamam valstybės paramos dydžiui, kaip pavyzdžiui pasiekti aukštesnę energinio naudingumo klasę. Pasiūlymas:
Patikslinti Įstatymo projektu Nr. XIVP-1679 keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktus ir juos išdėstyti taip: „1. Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Jeigu atnaujinamas daugiabutis, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Valstybės parama teikiama šiais būdais: pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytas sąlygas suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atnaujinimo projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą ir (ar) atliktus rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus, tuo atveju, jeigu kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus, ir
2) apmokant arba kompensuojant pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentuų ne didesnę kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį arba pagal šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, išlaidų dalį atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir
3) apmokant arba kompensuojant pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentuų ne didesnę kaip Vyriausybės arba taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, išlaidas atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos technineiės priežiūraios išlaidas, ir
4) kompensuojant pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 30 procentų arba taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms, ir
daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo ir (ar) karšto vandens sistemosa, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius kompensuojant subsidijuojant ar dotuojant iki 20 procentų arba taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, šių priemonių įgyvendinimo kainos;“ Pritarti 6.
Valstybės parama teikiama šiais būdais: pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytas sąlygas suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atnaujinimo projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą ir (ar) atliktus rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus, tuo atveju, jeigu kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus, ir
2) apmokant arba kompensuojant pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentuų ne didesnę kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį arba pagal šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, išlaidų dalį atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir
3) apmokant arba kompensuojant pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 100 procentuų ne didesnę kaip Vyriausybės arba taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, išlaidas atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos technineiės priežiūraios išlaidas, ir
4) kompensuojant pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius subsidijuojant ar dotuojant iki 30 procentų arba taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms, ir
daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo ir (ar) karšto vandens sistemosa, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus dydžius kompensuojant subsidijuojant ar dotuojant iki 20 procentų arba taikant šiose taisyklėse nustatytą fiksuotą įkainį, šių priemonių įgyvendinimo kainos;“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-06-011 Argumentai: Siekiant užtikrinti teikiamais projektais siekiamo tikslo efektyvumą
Pakeisti 3 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki ne mažiau kaip 30 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir
(ar) termostatinius ventilius; šiuo atveju šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai netaikomi. Šioje dalyje išvardytų priemonių atlikimas, įgyvendinant nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, kompensuojamas ne mažiau kaip 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai taikomi, jeigu įgyvendinus šioje dalyje nurodytą priemonę vėlesniu etapu yra įgyvendinamos likusios energinį efektyvumą didinančios ir (ar) kitos priemonės pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant subsidijuojant ar dotuojant aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį, iki 30 80 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius; šiuo atveju šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai netaikomi. Įgyvendinant šioje dalyje išvardytas priemones, taikomas siekiant užtikrinti nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, subsidijuojamas ar dotuojamas ne mažiau kaip 60 ir ne daugiau kaip 80 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai taikomi, jeigu įgyvendinus šioje dalyje nurodytą priemonę vėlesniu etapu yra įgyvendinamos likusios energinį efektyvumą didinančios ir
(ar) kitos priemonės pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.“
komitetas 2022-06-01
projektui ir Komiteto išvadoms. Pritarti
finansų komitetas 2022-06-08 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1679 Pritarti 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas 2022-06-22 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad užtruko įstatymo projekto svarstymo laikas, siūlome pakeisti įstatymo įsigaliojimo terminą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 15 d.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka