LIETUVOS RESPUBLIKOS Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo
d. Nr. Vilnius
1Pakeisti Įstatymo 1 priedo 5.1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) , Seimo kontrolieriaus vyresnysis patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5“
2Pakeisti Įstatymo 1 priedo 6.1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6.1 vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo nuolatinis atstovas , Seimo kontrolieriaus patarėjas ministro patarėjas 11–16 9–15,5 8,1–14,5“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Vytautas Bakas Tomas Tomilinas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – atitaisyti paliktą spragą, kai, keičiant Valstybės tarnybos įstatymą, Seimo kontrolieriaus patarėjo ir Seimo kontrolieriaus vyresniojo patarėjo pareigybės, kurios numatytos specialiajame Seimo kontrolierių įstatyme (25 str. 4 d.), nebuvo įtrauktos į Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolieriaus patarėjo ir Seimo kontrolieriaus vyresniojo patarėjo pareigybėms yra keliami aukšti išsilavinimo reikalavimai, be to, Seimo kontrolieriaus patarėjui yra reikalingos kompetencijos, kurios nėra būtinos patarėjui ar vyresniajam patarėjui, vykdančiam viešojo administravimo funkcijas. Seimo kontrolieriaus patarėjo ir Seimo kontrolieriaus vyresniojo patarėjo pareigybių atliekamos funkcijos apima visų Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų – viešojo administravimo subjektų, veikiančių skirtingose srityse – veiklos vertinimą žmogaus teisių ir gero viešojo administravimo aspektu. Seimo kontrolieriaus patarėjas ir Seimo kontrolieriaus vyresnysis patarėjas, įvertinęs visus tiriamo viešojo administravimo subjekto veiklos srityje vykstančius procesus bei atsižvelgęs į tarptautinius žmogaus teisių standartus, Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, turi gebėti parengti išvadas, kurios būtų pakankamai pagrįstos ir argumentuotos, kad įtikintų viešojo administravimo subjektą veikiant pagal jo paskirtį tinkamai tarnauti žmonėms.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Įstaigoje yra ir kitų patarėjų, kurie nėra Seimo kontrolieriaus patarėjai, tačiau tik Seimo kontrolieriaus patarėjo pareigybė yra skirta Seimo kontrolieriams padėti vykdyti jų funkcijas, kildinamas iš Konstitucijos, todėl Seimo kontrolieriaus patarėjui yra keliami aukšti išsilavinimo ir kompetencijų reikalavimai. Seimo kontrolieriaus patarėjai atskaitingi ir pavaldūs tik Seimo kontrolieriams, vykdo jų pavedimus, susijusius su Seimo kontrolieriaus funkcijų atlikimu, tai reiškia, kad ir Seimo kontrolierių patarėjai nevykdo viešojo administravimo funkcijų. Seimo kontrolieriaus patarėjo pareigybės nereikia tapatinti su patarėjo, vykdančio viešojo administravimo funkcijas, pareigybe. Atsižvelgdamas į paminėtus šioms pareigybėms keliamus reikalavimus bei vadovaudamasis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 11 punktu, Seimo kontrolierių įstaigos vadovas gavo Valstybės tarnybos departamento pritarimą ir priskyrė šiuos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos pareigybių pavadinimus, Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nustatytoms pareigybėms: Seimo kontrolieriaus vyresnysis patarėjas prilygintas vyriausiojo patarėjo pareigybei, o Seimo kontrolieriaus patarėjas – vyresniojo patarėjo pareigybei.
Tačiau neįrašius Seimo kontrolieriaus patarėjo ir Seimo kontrolieriaus vyresniojo patarėjo Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede, toks Seimo kontrolierių įstaigos vadovo sprendimas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tampa tiesiog niekiniu, nes atitinkamas pareigybes priskyrus aukštesniam lygmeniui, reikia įstatyminio pagrindo, norint tinkamai suplanuoti įstaigos biudžetą, parengti strateginį planą. Be to, atsiranda teisinis neaiškumas dėl pareigybės lygmenų neatitikimo ir skelbiant konkursus į šias valstybės tarnautojų pareigas, taip pat perkėlimo iš vienų valstybės tarnautojo pareigų į kitas atvejais ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Teisinio tikrumo principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą.
Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriaus patarėjo ir Seimo kontrolieriaus vyresniojo patarėjo pareigybės aprašymai negali būti pritaikyti pagal iki šiol galiojusias pareigybių aprašymų sudarymo rekomendacijas ir metodikas bei siūlomus ruošinius, kadangi jie netinka Seimo kontrolieriaus patarėjo ir Seimo kontrolieriaus vyresniojo patarėjo pareigybėms, nes šios pareigybės nėra susijusios su viešojo administravimo funkcijų vykdymu ir veikia remiantis ne Viešojo administravimo įstatymu. Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierių įstaigos vadovo sprendimu buvo parengti ir patvirtinti Seimo kontrolieriaus patarėjo ir Seimo kontrolieriaus vyresniojo patarėjo pareigybių specifiniai aprašymai, aprašytos būtinos kompetencijos, jų indikatoriai ir kt. Tačiau šiais pareigybių aprašymais būtų galima vadovautis tik įtraukus šias pareigybes į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė ir inicijavo Seimo narys Vytautas Bakas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu šioms pagal Seimo kontrolieriaus patarėjo ir Seimo kontrolieriaus vyresniojo patarėjo pareigybėms keliamus reikalavimus bei vadovaudamasis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr.
departamento pritarimą ir priskyrė šiuos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos pareigybių pavadinimus, Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nustatytoms pareigybėms: Seimo kontrolieriaus vyresnysis patarėjas prilygintas vyriausiojo patarėjo pareigybei, o Seimo kontrolieriaus patarėjas – vyresniojo patarėjo pareigybei, tačiau toks prilyginimas neturi įstatyminio pagrindo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siekiama įtraukti į Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą Seimo kontrolieriaus patarėjo ir Seimo kontrolieriaus vyresniojo patarėjo pareigybes. Nauju teisiniu reguliavimu bus atitaisyta palikta teisinė spraga, kuomet poįstatyminiu teisės aktu įvertinus įstatyme nustatytas pareigybes ir priėmus sprendimą prilygti jas aukštesnei pareigybių grupei, pareigybių įvertinimas bus įtvirtintas įstatyme. Tokiu būdu bus užtikrintas teisinio tikrumo principas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai poveikio neturės.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti Įstatymo projekto nuostatas, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės . 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XIV-745 numatant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai papildomas valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšas . 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo projekte numatytiems Seimo kontrolieriaus patarėjo ir Seimo kontrolieriaus vyresniojo patarėjo minimaliems pareiginės algos koeficientams padidinti papildomai prireiks maždaug 30 tūkst. eurų 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Seimo kontrolierius“,
„Seimo kontrolieriaus patarėjas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo nariai
DĖL Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316
11 Nr. XIVP-1662 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu yra siūloma Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) priede, kuriame nustatomas valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas, atskirai įtvirtinti Seimo kontrolieriaus vyresniojo patarėjo ir Seimo kontrolieriaus patarėjo pareigybes. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra teigiama, kad „ teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – atitaisyti paliktą spragą, kai, keičiant Valstybės tarnybos įstatymą, Seimo kontrolieriaus patarėjo ir Seimo kontrolieriaus vyresniojo patarėjo pareigybės, kurios numatytos specialiajame Seimo kontrolierių įstatyme (25 str. 4 d.), nebuvo įtrauktos į Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolierių įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad „ Seimo kontrolieriai turi patarėjų. Seimo kontrolieriaus patarėjas yra valstybės tarnautojas. Seimo kontrolieriaus patarėju gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą.“ Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos šio įstatymo 1 priede arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Nurodytame Seimo kontrolierių įstatymo straipsnyje nėra išskiriamos specifinės pareigybės, kurių nebūtų keičiamo įstatymo 1 priede, todėl aiškinamajame rašte nurodytas argumentas nėra visiškai tikslus ir pagrįstas.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip numatyta keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga . Pastebėtina, kad Seimo kontrolierių įstaiga yra toje pačioje grupėje kaip ir Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga. Atsižvelgiant į tai ir vertinant siūlomą teisinį reguliavimą sistemiškai, svarstytina, ar konkrečių Seimo kontrolieriaus patarėjo ir Seimo kontrolieriaus vyresniojo patarėjo pareigybių išskyrimas keičiamame įstatyme būtų teisingas ir pagrįstas vertinant kitų kontrolierių įstaigų valstybės tarnautojų veiklos teisinio reguliavimo kontekste ir ar tai nepažeistų lygiateisiškumo principo. Trečia, šiame kontekste pažymėtina, kad siekiant padidinti tiek patarėjų, tiek vyresniųjų patarėjų darbo užmokestį, tai galima padaryti pareiginių algų koeficientų intervalų, priskirtų tam tikroms pareigybėms, ribose. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 52 straipsnį Vyriausybė nustato valstybės tarnybos politiką ir kartu su vidaus reikalų ministru atlieka valstybės tarnybos bendrąjį valdymą, bei į tai, kad įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų , dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 3. Atsi žvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto
dalių pakeitimo esmėje vietoj žodžio „punktą“ reikėtų įrašyti žodį „papunktį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]