Projekto lyginamasis variantas
2022
dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Dviračių juosta – dviračių ir mikromobilumo priemonių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.“
išdėstyti taip: „11. Dviračių takas – dviračių ir mikromobilumo priemonių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.“
dalimi:
„19¹. Mikromobilumo priemonės – elektra varomos dviratės
ar keturratės motorinės transporto priemonės (pavyzdžiui, elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai) skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 25 km/h.”
straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip:
„33. Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis
projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³(esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip
(esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
Mikromobilumo priemonės, kurių projektinė galia didesnė nei 0,5 kW, o projektinis greitinis didesnis nei 25 km/h laikomos mopedais.“
išdėstyti taip: „ 49. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, mikromobilumo priemonę, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.“
straipsnio 67 dalį ir ją išdėstyti taip: „67. Šaligatvis
straipsniu Papildyti Įstatymą 17¹ straipsniu:
„17¹ straipsnis. Reikalavimai mikromobilumo priemonių vairuotojams
važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais mikromobilumo priemone leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. 2.
važiuojamąja kelio dalimi, mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas arba mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Mikromobilumo priemonių vairuotojai iki 18 metų, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, mikromobilumo priemone važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą. 3. Dviračių taku mikromobilumo priemonėmis vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Mikromobilumo priemonių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems. 4. Mikromobilumo priemonių vairuotojams draudžiama:
nustatytus atvejus;
3) važiuoti per perėjas;
4) vežti keleivius;
5) kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
6) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
7) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
8) būti velkamiems kitų transporto priemonių;
9) vilkti kitas transporto priemones;
10) važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones. 5. Kiti reikalavimai mikromobilumo priemonių vairuotojams nustatyti KET.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, švietimo, mokslo ir sporto ministras ar jo įgaliota institucija iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 17¹ STRAIPSNIU
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektu (toliau – įstatymo projektas) siekiama įtvirtinti mikromobilumo priemonių sąvoką ir apibrėžti pagrindinius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad mikromobilumo priemonės – elektra varomos dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės (pavyzdžiui, elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai) skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis yra ne didesnis nei 25 km/h. Įstatymo projektu atsižvelgiama į elektrinių transporto priemonių, kaip antai, elektrinių riedžių, riedlenčių ar paspirtukų, išaugusį populiarumą. Tokia tendencija yra teigiama aplinkos tausojimo kontekste, kadangi leidžia mobiliai judėti mieste, taršias transporto priemones (pavyzdžiui, automobilius) pakeičiant aplinką tausojančiomis. Nepaisant to, laikui bėgant pastebėtas reglamentavimo trūkumas, dėl kurio kyla akivaizdžios neigiamos pasekmės – didėja eismo įvykių, nelaimingų atsitikimų skaičius, kuriuose dalyvauja būtent aptariamų nereguliuojamo transporto priemonių judėjimo vairuotojai. 2021 m. gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija organizavo viešą konsultaciją dėl elektrinių paspirtukų eismo saugos gerinimo, kurioje pateikė Transporto kompetencijų agentūros atlikto tyrimo rezultatus ir Lietuvos kelių policijos duomenis: didžioji dalis su elektriniais paspirtukais susijusių eismo įvykių nutinka jiems važiuojant nepritaikyta infrastruktūra, t. y. šaligatviais, pėsčiųjų takais, važiuojamąja kelio dalimi.
Tokių eismo įvykių skaičius auga: 2020 m. užfiksuoti 99 su elektriniais paspirtukais susiję įskaitiniai eismo įvykiai, o pernai – jau 191. Ši statistika būtų dar didesnė, jei apimtų ne tik elektrinius paspirtukus, o ir kitas panašaus pobūdžio elektrines priemones, pavyzdžiui, riedžius ar riedlentes, kurių judėjimas taip pat atskirai nėra reglamentuotas (nors jų atžvilgiu problematika išlieka tapati). Projekto rengimą paskatino aukščiau nurodytos priežastys ir spręstinos problemos, kurias įstatymo projektu siekiama ištaisyti, reglamentuojant judėjimą mikromobilumo priemonėmis (kaip antai, elektriniais riedžiais, riedlentėmis ar paspirtukais) ir nustatant šių priemonių vairuotojams reikalavimus, skirtus užtikrinti saugų eismą. Sistemiškai įvertinus galiojančių teisės aktų nuostatas, kartu su įstatymo projektu teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas). ANK projektu siekiama numatyti administracinę atsakomybę už mikromobilumo priemonių vairuotojų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. ANK projekte įtvirtinti pakeitimai skirti užtikrinti mikromobilumo priemonių judėjimui numatytų reikalavimų laikymąsi. Įstatymo projektas ir ANK projektas kartu vadinami įstatymų projektais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Seimo narys Andrius Bagdonas. 3.
yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nėra atskiro teisės akto, nustatančio konkrečius reikalavimus mikromobilumo priemonių judėjimui. Tuo tarpu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta atsakomybė už mikromobilumo priemonių vairuotojų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Paminėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tačiau pastebėta, kad nesant atskiro reglamentavimo, šiuo metu galiojantys reikalavimai yra nepakankami – kyla neaiškumų, kokios taisyklės yra taikomos konkrečiai transporto priemonei ir todėl vairuotojai tokių taisyklių dažnu atveju tiesiog nepaiso. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma apibrėžti mikromobilumo priemonių sąvoką bei numatyti, kad mikromobilumo priemonės, kurių projektinė galia didesnė nei 0,5 kW, o projektinis greitinis didesnis nei 25 km/h, yra priskiriami mopedams. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti reikalavimus ir draudimus mikromobilumo priemonių vairuotojams bei nustatyti pagrindinius principus judėjimui šiomis priemonėmis. Tai leistų pasiekti pagrindinį projekto tikslą (laukiamą teigiamą rezultatą) – saugų mikromobilumo priemonių, pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių judėjimą. Be to, konkrečios įstatymo projekto taisyklės bei ANK projekto nuostatos leistų pareigūnams efektyviau vykdyti eismo priežiūrą, užtikrinant aiškių įstatymo projektu siekiamų priimti reikalavimų laikymąsi. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu).
Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami rezultatai, priėmus įstatymų projektus: (i) mažesnis eismo įvykių, kuriuose bent vienas iš dalyvių – mikromobilumo priemonės vairuotojas – skaičius; (ii) efektyvesnė mikromobilumo priemonių vairuotojų kontrolė ir priežiūra. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tikėtina, kad reglamentavus mikromobilumo priemonių sąvoką ir nustačius reikalavimus, kada elektrinė (konkrečios galios ir projektinio greičio) transporto priemonė jau yra laikoma mopedu, tai gali turėtų įtakos aptariamų transporto priemonių pardavimui Lietuvoje (didesnės galios – sumažėjimui, mažesnės galios
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Vyriausybė turės priimti Kelių eismo taisyklių pakeitimus dėl mikromobilumo priemonių judėjimo šalies keliuose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės nustatyti reikalavimus susijusius su mokymo kursu ir mokyklos išduotu pažymėjimus ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, siekiantiems vairuoti mikromobilumo transporto priemones. 10.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti Turės būti pakeisti /priimti šie teisės aktai:
(i) iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos turės priimti Kelių eismo taisyklių pakeitimus dėl mikromobilumo priemonių judėjimo šalies keliuose;
(ii) iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija arba jos įgaliotos institucijos turės nustatyti reikalavimus susijusius su mikromobilumo priemonių vairavimui reikalingu mokymo kursu ir mokyklos išduotu pažymėjimu, reikalingu įstatymo projekte numatytais atvejais. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, taip pat jų nebus ir sutaupyta. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
„Mikromobilumo priemonės“, „mikromobilumo priemonių reguliavimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
2022-05-10 Nr. XIVP-1645 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto pavadinime novelą žymintis skaitmuo rašytinas paryškintai. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 19¹ dalyje siūloma apibrėžti naują terminą – mikromobilumo priemones. Pažymėtina, jog įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiame pagrindines įstatymo sąvokas, sąvokas įvardijantys terminai turi būti dėstomi abėcėlės tvarka. Dėl to mikromobilumo priemonių terminas ir jo apibrėžtis turėtų būti dėstomi ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19¹ dalyje, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31¹ dalyje. 3. Mikromobilumo priemonės terminas turėtų būti įvardijamas naudojant vienaskaitos vardininko, o ne daugiskaitos vardininko linksnį. Atitinkamai kalbine prasme turėtų būti tikslinama ir mikromobilumo priemonės termino apibrėžtis. 4.
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti 19¹ dalimi, kuria būtų apibrėžiamos mikromobilumo priemonės, nustatant, jog tai „elektra varomos dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės (pavyzdžiui, elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai) skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 25 km/h.” Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai turi būti rengiami taip, kad būtų aiškūs, lengvai suprantami ir nedviprasmiški, paprasti, glausti, tikslūs, ir tai, jog asmenų, kuriems taikomas teisės aktas, teisės ir pareigos turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiamos, manytina, kad minėtoje sąvokoje turėtų būti pateiktas baigtinis mikromobilumo priemonių sąrašas, o ne pavyzdžiai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1646) nuostatas asmenims, vairuojantiems ar atliekantiems kitus veiksmus su mikromobilumo priemonėmis, už tam tikrų veikų padarymą (pvz., už mikromobilumo priemonių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą) galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Šis aspektas itin svarbus, nes asmenų baudimas grindžiamas principu, jog asmenys, prieš padarydami teisei priešingą veiką, turi turėti galimybę susipažinti su draudžiamo elgesio ribomis. Su minėtuoju principu labiau derėtų toks teisinis reguliavimas, kuris pateiktų konkretų ir išsamų mikromobilumo priemonių sąrašą. 5. Diskutuotina, ar pagrįstas teisinis reguliavimas, pagal kurį mikromobilumo priemonėmis būtų laikomos tik tos elektra varomos motorinės transporto priemonės, kurios turi arba du, arba keturis ratus. Pastebėtina, jog eisme neretai dalyvauja, pvz., ir elektriniai vienaračiai, ir triračiai, kurie irgi gali kelti grėsmę eismo saugumui.
Taigi siūlome apsvarstyti, ar tikslinga mikromobilumo priemonių apibrėžimą sieti, be kita ko, su tokios priemonės ratų skaičiumi. 6. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje žodis
„greitinis“ keistinas žodžiu „greitis“. 7. Galiojančios
redakcijos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47¹ dalyje įtvirtinta pažeidžiamo eismo dalyvio apibrėžtis[[1]] suponuoja, kad pažeidžiamais eismo dalyviais turėtų būti pripažįstami ir mikromobilumo priemonių vairuotojai. 8. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio numerį nurodantis skaitmuo ir šio straipsnio pavadinimas rašytini paryškintai. 9. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje reikalavimus mikromobilumo priemonių vairuotojams, siūloma leisti važiuoti tik su tvarkingą stabdį turinčia priemone ir kt. Pastebėtina, kad šiame konstekste neužsimenama apie mikromobilumo priemonių garso signalą. Svarstytina, ar siekiant nuoseklumo ir sistemiškumo neturėtų būti į reikalavimus įrašytas ir šis reikalavimas (pavyzdžiui, iš esmės analogiškas reikalavimas galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje taikomas dviračiams). 10. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 3 dalyje žodžiai „mikromobilumo priemonėmis“ keistini žodžiais „mikromobilumo priemonės“ (plg. žr. iš esmės analogišką formuluotę galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje). 11.
sąvoka „vairuotojas”, remiantis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 92 dalimi[[2]], yra labai plataus turinio ir ji apima daug įvairių transporto priemonių vairuotojų, todėl įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 3 dalyje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad pareiga važiuoti paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalimi galioja ne bet kokiems vairuotojams, o būtent mikromobilumo priemonių vairuotojams. 12. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis nedera su įstatymo projekto aiškinamuoju raštu. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vyriausybė, jos įgaliota institucija, švietimo, mokslo ir sporto ministras ar jo įgaliota institucija šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2023 m. balandžio 30 d. Tuo tarpu įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šie subjektai įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. 13. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis, kurioje numatomas pavedimas atitinkamiems subjektams priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų įsigalioti ne kartu su kitomis įstatymo projekto nuostatomis (2023 m. gegužės 1 d.), o sekančią dieną po oficialaus priimto įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 14. Atkreipiame dėmesį, jog Seime yra užregistruotas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1508), kuriuo, kaip ir teikiamu įstatymo projektu, siūloma keisti keičiamo įstatymo 2 straipsnį ir papildyti keičiamą įstatymą 17¹ straipsniu. 15.
tuo, jog pagal galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, siūlytume dėl teikiamo įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] [1] Pažeidžiamu eismo dalyviu laikomas „pėsčiasis, dviračio, motorinio dviračio vairuotojas ar keleivis, kitas eismo dalyvis – mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotojas ar keleivis, kurie eisme dalyvauja nebūdami motorinėje transporto priemonėje (kabinoje (salone) arba kėbule)”. [2] Galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje nustatyta, jog vairuotojas yra „asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti”.
2023-05-10
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrių Vyšniauską pavaduojantis Andrius Navickas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo nariai: A. Bagdonas, A. Kupčinskas, Susisiekimo ministerijos atstovai: vyresn. patarėjas D. Bial, patarėjas A. Karnilavičius, Vidaus reikalų ministerijos atstovas G. Ligeika Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė L. Ramanauskienė, Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo skyriaus patarėja A. Ivanauskienė, „Bolt“ atstovas B. Jurlovas, Lobistų kontora Vento Nuovo G. Andrašiūnienė, Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas V. Kriaučiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto pavadinime novelą žymintis skaitmuo rašytinas paryškintai. Pritarti
3 2.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 19¹ dalyje siūloma apibrėžti naują terminą – mikromobilumo priemones. Pažymėtina, jog įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiame pagrindines įstatymo sąvokas, sąvokas įvardijantys terminai turi būti dėstomi abėcėlės tvarka. Dėl to mikromobilumo priemonių terminas ir jo apibrėžtis turėtų būti dėstomi ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19¹ dalyje, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31¹ dalyje. Pritarti
terminas turėtų būti įvardijamas naudojant vienaskaitos vardininko, o ne daugiskaitos vardininko linksnį. Atitinkamai kalbine prasme turėtų būti tikslinama ir mikromobilumo priemonės termino apibrėžtis. Pritarti
3
keičiamo įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti 19¹ dalimi, kuria būtų apibrėžiamos mikromobilumo priemonės, nustatant, jog tai
„elektra varomos dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės (pavyzdžiui,
elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai) skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei
aiškūs, lengvai suprantami ir nedviprasmiški, paprasti, glausti, tikslūs, ir tai, jog asmenų, kuriems taikomas teisės aktas, teisės ir pareigos turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiamos, manytina, kad minėtoje sąvokoje turėtų būti pateiktas baigtinis mikromobilumo priemonių sąrašas, o ne pavyzdžiai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIVP-1646) nuostatas asmenims, vairuojantiems ar atliekantiems kitus veiksmus su mikromobilumo priemonėmis, už tam tikrų veikų padarymą (pvz., už mikromobilumo priemonių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą) galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Šis aspektas itin svarbus, nes asmenų baudimas grindžiamas principu, jog asmenys, prieš padarydami teisei priešingą veiką, turi turėti galimybę susipažinti su draudžiamo elgesio ribomis. Su minėtuoju principu labiau derėtų toks teisinis reguliavimas, kuris pateiktų konkretų ir išsamų mikromobilumo priemonių sąrašą. Pritarti
3
teisinis reguliavimas, pagal kurį mikromobilumo priemonėmis būtų laikomos tik tos elektra varomos motorinės transporto priemonės, kurios turi arba du, arba keturis ratus. Pastebėtina, jog eisme neretai dalyvauja, pvz., ir elektriniai vienaračiai, ir triračiai, kurie irgi gali kelti grėsmę eismo saugumui. Taigi siūlome apsvarstyti, ar tikslinga mikromobilumo priemonių apibrėžimą sieti, be kita ko, su tokios priemonės ratų skaičiumi. Pritarti
4
dalyje žodis „greitinis“ keistinas žodžiu „greitis“. Pritarti
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47¹ dalyje įtvirtinta pažeidžiamo eismo dalyvio apibrėžtis[[1]] suponuoja, kad pažeidžiamais eismo dalyviais turėtų būti pripažįstami ir mikromobilumo priemonių vairuotojai. Nepritarti
keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio numerį nurodantis skaitmuo ir šio straipsnio pavadinimas rašytini paryškintai. Pritarti
2 9.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje reikalavimus mikromobilumo priemonių vairuotojams, siūloma leisti važiuoti tik su tvarkingą stabdį turinčia priemone ir kt. Pastebėtina, kad šiame konstekste neužsimenama apie mikromobilumo priemonių garso signalą. Svarstytina, ar siekiant nuoseklumo ir sistemiškumo neturėtų būti į reikalavimus įrašytas ir šis reikalavimas (pavyzdžiui, iš esmės analogiškas reikalavimas galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje taikomas dviračiams). Pritarti
3
straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 3 dalyje žodžiai
„mikromobilumo priemonėmis“ keistini žodžiais „mikromobilumo priemonės“ (plg.
žr. iš esmės analogišką formuluotę galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo
3
„vairuotojas”, remiantis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 2
straipsnio 92 dalimi[[2]], yra labai plataus turinio ir ji apima daug įvairių transporto priemonių vairuotojų, todėl įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 3 dalyje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad pareiga važiuoti paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalimi galioja ne bet kokiems vairuotojams, o būtent mikromobilumo priemonių vairuotojams. Pritarti
straipsnio 2 dalis nedera su įstatymo projekto aiškinamuoju raštu. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vyriausybė, jos įgaliota institucija, švietimo, mokslo ir sporto ministras ar jo įgaliota institucija šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2023 m. balandžio 30 d.
Tuo tarpu įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šie subjektai įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Pritarti
2
straipsnio 2 dalis, kurioje numatomas pavedimas atitinkamiems subjektams priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų įsigalioti ne kartu su kitomis įstatymo projekto nuostatomis (2023 m. gegužės 1 d.), o sekančią dieną po oficialaus priimto įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
yra užregistruotas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1508), kuriuo, kaip ir teikiamu įstatymo projektu, siūloma keisti keičiamo įstatymo 2 straipsnį ir papildyti keičiamą įstatymą 17¹ straipsniu. Atsižvelgti
redakcijos keičiamo įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, siūlytume dėl teikiamo įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Pritarti
Sąjungos teisei išvada 2022-05-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.
VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1645 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Bolt Services 2022-05-24 Bolt Services LT (toliau- Bolt) bendrovė teikia pavežėjimo ir maisto pristatymo į namus paslaugas, bei elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas per išmaniųjų telefonų programėlę. Elektrinių paspirtukų nuoma Lietuvoje iš esmės keičia didžiųjų miestų gyventojų susisiekimo įpročius, naudojant tvarias ir ekologiškas susisiekimo priemones, taip pat mažinant spūstis gatvėse. Bolt susipažino su Seimo nario Juliaus Sabatausko registruotu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1508 (Projektas Nr. 1) ir su Seimo nario Andriaus Bagdono registruotu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1645 (Projektas Nr. 2) (kartu - Projektai) ir teikia savo nuomonę:
Santrauka:
Elektra varoma dviratė motorinė transporto priemonė skirta važiuoti vienam asmeniui, kurios galia neviršija 0,5 k 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 20 km/h,
2 siūloma apibrėžti mikromobilumo priemonių sąvoką: Elektra varomos dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės (pavyzdžiui, elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai) skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei
nelaikant vairo ir kiti taikyti kitus reikalavimus. Dėl Projektų siūlymų apibrėžti elektrinio paspirtuko ir mikromobilumo priemonių sąvokas Pritariame abiem Projektų siūlymams ir manome, kad sąvokos apibrėžimas įvestų teisinio aiškumo vairuotojams, kurios taisyklės jiems yra taikomos valdant skirtingas susisiekimo priemones. Tačiau siūlome pritarti Projekto Nr. 2 pasiūlymui reglamentuoti platesnę mikromobilumo priemonių sąvoką, tam, kad atsiradus naujoms susisiekimo priemonėms, jas būtų galima lengviau reglamentuoti ir greičiau įtraukti į Kelių eismo taisyklių sąrašą. Dėl Projektų siūlymų apriboti transporto priemonių galią ir greitį El. paspirtukų galios ir greičio apribojimai galėtų reikšmingai prisidėti prie tikslo norint išvengti traumų, eismo įvykių atveju.
Didelis greitis visada įtakoja traumos padarinius, todėl pritariame abiem Projektų siūlymams, tačiau siūlome atsižvelgti į tai, jog didžioji dalis Lietuvoje parduodamų paspirtukų yra iki 0,5KW, tačiau jų projektinis greitis numatytas iki 25km/h. Nors Bolt galėtų technologiškai nesudėtingai apriboti greitį savo nuomojamiems el. paspirtukams ir tai nesukeltų papildomų kaštų įmonei, tačiau privačių el. paspirtukų vairuotojų ir mažųjų nuomos kompanijų kontrolė gali tapti iššūkiu teisėsaugos institucijoms, todėl šis reikalavimas techniškai įgyvendintas galėtų būti tik iš dalies. Todėl siūlome nustatyti 0,5 KW ir 25 km/h ribojimus, nurodytus projekte Nr. 2. Dėl Projektų siūlymų apibrėžti vairuotojų amžių Pritariame abiem Projektų siūlymams apriboti asmenų galinčių naudotis el. paspirtuku ir amžių. Kelių eismo taisyklių išmanymas yra vienas pagrindinių kriterijų norint siekti saugesnio piliečių dalyvavimo eisme. Manome, kad galimybė nustatyti Kelių Eismo Taisyklių kursą privalomą dar mokyklose, galėtų ženkliai įtakoti situaciją keliuose ir turėtų būti svarstoma atsakingose institucijose. Dėl Projekto Nr. 1 siūlymo nustatyti privalomą šalmo dėvėjimą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad šalmo dėvėjimas dviračių vairuotojams yra privalomas iki 18 metų, važiuojantiems keliu, o asmenims vyresniems nei 18 metų šalmo dėvėjimas yra rekomenduojamas, nors dviračiu išvystomas greitis gali būti net du kartus didesnis nei el. paspirtukų. Asmeninio šalmo nešiojimas gali būti nepatogus asmenims, kurie naudojasi el. paspirtukų nuomos paslaugomis, todėl nenorėdami pažeisti taisyklių asmenys gali rinktis kitas, ne tokias ekologiškas susisiekimo priemones. Kompanijoms siūlant dėvėti bendro naudojimo šalmą bus susiduriama su higienos, bei šalmo dydžio klausimu.
Netinkamas šalmo dydis neapsaugo nuo sužeidimų įvykio atveju ir sukuria netikro saugumo jausmą vairuotojas. Atsiradus tokiam reikalavimui, nuomos kompanijos būtų privertos teikti ne tik pačią transporto priemonę, tačiau ir saugumo priemones -šalmus, to pasėkoje brangtų nuomos paslauga ir taptų nekonkurencinga viešo transporto atžvilgiu. Remiantis Bolt duomenimis kitose šalyse, nuomos kompanijoms suteikiant šalmą prie nuomojamo ei. paspirtuko, juos užsideda tik 2-3 proc. vartotojų, nes šalmą skirtą dalijimuisi laiko nehigienišku arba nepatogiu. Manome, jog šalmo dėvėjimas ei. paspirtukų vairuotojams yra perteklinis ir siūlome taikyti tokius pačius reikalavimus kaip ir dviračių vairuotojams, nediskriminuojant skirtingų transporto priemonių. Siūlome nepritarti Projekto Nr. 1 siūlomam reikalavimui dėvėti šalmą. Dėl projekto Nr. 1 siūlymo apriboti elektrinių paspirtukų eismą šaligatviais ir pėsčiųjų takais Remiantis kitų ES šalių pavyzdžiu toks draudimas yra taikomas tiek el. paspirtukų vairuojamas tiek dviratininkams, tačiau norime pabrėžti, kad šalys taikančios tokius reikalavimus turi plačiai išvystytas dviračių takų infrastruktūras, taip pat kultūriniai skirtumai lemia aukštą tolerancijos lygį visiems eismo dalyviams. Dviračių takų infrastruktūra nėra saugiai ir plačiai išvystyta visuose Lietuvos miestuose ir miestų zonose, todėl el. paspirtukų vairuotojai bus priversti dažnu atveju važiuoti gatve. Gatvės miestuose nėra pritaikytos draugiškam el. paspirtukų eismui (duobės, šiukšlės gatvėje, kelio įskilimai ir nelygumai). Taip pat automobilių vairuotojų tolerancija kitiems eismo dalyviams nėra tinkama. Automobilių vairuotojai Lietuvoje nelenkia saugiu atstumu (1,5 metro) nei dviratininkų, nei mopedų ar el. paspirtukų vairuotojų (2021 metais žuvo 11 dviratininkų).
Toks siūlymas verstų paspirtukų vairuotojus rinktis ne patį saugiausią kelionės maršrutą, bei keltų gerokai didesnę grėsmę jų saugumui nei važiavimas šaligatviu, todėl nepritariame siūlymui uždrausti el. paspirtuku važiuoti šaligatviu. Siūlome nepritarti Projekto Nr.1 siūlomam draudimui važiuoti šaligatviais. Apibendrinti siūlymai Bolt siekdama skatinti atsakingą vairuotojų elgesį nuolat bendradarbiaudama su miestų savivaldybėmis, bei Lietuvos kelių policija taiko įvairias priemones vartotojams (renginiai, pranešimai, reidai kartu su Kelių policija, greičio ribojimai senamiesčio zonose, parkavimo ribojimai nustatytose miesto zonose), tačiau negali pasiekti visų el. paspirtukų vairuotojų, todėl populiarėjant naujoms transporto priemonėms švietimo klausimas darosi vis aktualesnis. Siūlome reglamentavimą pradėti nuo sąvokų įvedimo ir švietimo, o ne nuo griežtų draudimų vairuotojams. Taip pat siūlome svarstant abu Projektus atsižvelgti į Teisės departamento pastabas ir paprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Dėkojame už galimybę pasisakyti šiuo mums labai aktualiu klausimu. Šiuos siūlymus teikiame siekdami gerinti elektrinių paspirtukų reglamentavimą ir tikimės, kad siūlymai bus priimti ir vertinami kaip konstruktyvus siekis gerinti saugaus eismo situaciją. Prašome atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir svarstyti juos komiteto posėdžio metu. Pritarti iš dalies Pritarta Vyriausybės išvadoje pateiktam pasiūlymui nustatyti didžiausią naudingąją galią ne didesnę kaip 1 kW. Patobulintame projekte privalomas šalmų dėvėjimas iki 18 metų, važiuojant keliu. Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi šalmas visiems privalomas. Iš dalies pritarta Seimo nario A. Kupčinsko pasiūlymui. Siūloma apriboti eismą šaligatviais (su tam tikromis išimtimis) ir pėsčiųjų takais. Gauta Vyriausybės išvada. 2. Tomas M.
Tomas M. 2023-04-281 Minėto dokumento pasiūlymai: "1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 67 dalį ir ją išdėstyti taip:
„67. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie
važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Specialia juosta pažymėtas šaligatvis jo žymėjimo vietose gali būti naudojamas dviračių ir mikromobilumo priemonių eismui.“ Komentaras: Kaip suprantu norima šaligatviu iš viso uždrausti važinėjimą mikromobilumo transporto priemonėms (toliau - TP). Gal tada p. M. Maldeikis ir A .Kupčinskas išdėstytų savo pasiūlymus kur važiuoti mikromobilumo TP, kai nėra pažymėtos kelio dalies ir pažymėto šaligatvio? PS. Gal ponai išliptų iš savo automobilių ir kokį mėnesį praktiškai išbandytų šia ekologinę transporto priemonę tiek mieste, tiek kaime, tiek užmiestyje, prieš siūlydami įvairias idėjas. Jeigu dairomės į kitas šalis, gal ir paimkime ir nusirašykime visą įstatymą pilnai (pvz. Lenkijos), o ne išradinėkime dviratį? O jei darome kažką savo, tai gal neminėkime kitų šalių, nes įstatyme ir taip spragų daugiau nei reikia. pvz. Siūloma dėvėti dviratininko šalmą. O jei Bolt'o paspirtuką sugalvojau ekspromtu išsinuomoti, mes turime šalmą visada krepšyje nešiotis, ar visada su šalmais vaikščioti? Iš kitos pusės, motociklo, riedučių, slidininko šalmas jau nebetinka? Kur aprašyta sąvoka
"dviratininko šalmas"? "2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 17(1) dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį
turinčia priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas.
Važiuojant tamsiuoju paros metu, mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas arba mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Mikromobilumo priemonių vairuotojai privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus". Komentaras:
Važiuojant tamsiu paros metu, kur tu bevažiuotum, visada turėtų degti šviesos žibintai, tiek gale, tiek priekyje. Ryškiaspalvė liemenė jau perteklinis ribojimas. O jei vairuotojas turi moto striukę su atšvaitais, irgi liemenę siūlote? Papildomas siūlymas: Siūlau neprilyginti didelės galios paspirtuku motoroleriams ar motociklams, nes stovima padėtis tikrai nėra tokia saugi kaip motociklo ar motorolerio, o tiesiog įvesti sąvoką "galingas paspirtukas" ir dauguma diskusijų atkristų. Ir aprašyti atskiras taisykles jiems. Pvz. registravimo Regitroje ir valst. numerio reikalavimai yra visiškai pertekliniai, nes jo ir nebūtų kur dėti, nebent ant nugaros prisisiūti. Iš kitos pusės, bent jau nevarykite paspirtukų į gatvę, kur važinėti mažais greičiais nei saugu, nei automobilių vairuotojai bus laimingi. Pritarti iš dalies Seimo narių pasiūlymas yra patikslintas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Susisiekimo ministerija 2022-10-26 Lietuvos miestuose sparčiai plėtojant dviračių takų tinklą susiduriama su eismo saugumo iššūkiais – vis dažniau registruojami eismo įvykiai ir iškyla konfliktinės situacijos tarp dviračių, motorinių dviračių ir vadinamųjų mikromobilumo priemonių vairuotojų bei pėsčiųjų. 2022 m. spalio mėn. Vilniaus miesto savivaldybė identifikavo tris pagrindinius probleminių situacijų tipus: 1.
Dviračių ir pėsčiųjų srautų susikirtimas ties sankryžomis. Pėstieji, kirtę kelio važiuojamąją dalį, turi praleisti dviračiu taku važiuojančius dviratininkus. Dažnu atveju pėsčiųjų srautas būna gana didelis ir koncentruotas, o laukimo erdvė ties dviračių takų pakankamai maža. 2. Dviračių ir pėsčiųjų srautų susikirtimas ties maršrutinio transporto stotelėmis. Šiuo atveju koncentruotas maršrutinio transporto keleivių srautas, išlipęs iš maršrutinio transporto (ar ketinantis įlipti), kerta dviračių taką, susidaro konfliktinės situacijos. 3. Kiti pėsčiųjų ir dviratininkų srautų susikirtimai, kur vyrauja dideli pėsčiųjų srautai, pavyzdžiui, dviračių taką kerta didelis iš mokyklos judančių mokinių skaičius ir pan. Europos Sąjungos valstybėse narėse (Nyderlandų Karalystėje, Danijos Karalystėje), Jungtinėje Karalystėje ir kitur šios eismo situacijos (ypač intensyviose pėsčiųjų ir dviračių takų susikirtimo vietose) sprendžiamos naudojant įprastą pėsčiųjų perėjos horizontalųjį ženklinimą Nr. 1.13.1. „Zebras“, susikirtimo vietoje formuojant pėsčiųjų pirmenybę. Šiuo metu pėstiesiems pereinant iš vienos gatvės pusės į kitą, kertamos sankryžos ir dviračių takai, tačiau sankryžos kertamos pėsčiųjų perėjomis, o dviračių takuose pėsčiųjų perėjos neįrengiamos, nes Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo[³] sąvokoje „pėsčiųjų perėja“ nustatyta, kad ji žymi perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vietą (dviračių take važiuojamosios dalies nėra), be to nenumatyta galimybė dviračių take žymėti pėsčiųjų perėją vien horizontaliuoju ženklinimu
„Zebras“. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir siekdama užtikrinti eismo
saugumą, Susisiekimo ministerija siūlo patobulinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip: „50.
Pėsčiųjų perėja – pėsčiųjų perėjimo per važiuojamąją kelio dalį kelią vieta, pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais
„Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėja gali būti žymima vien ženklinimo
linijomis KET nustatytais atvejais. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.“ Įgyvendinant šį pakeitimą turės būti atitinkamai patobulintos Kelių eismo taisyklės[⁴] (toliau – KET), jose įtvirtinant, kad pėsčiųjų perėja gali būti žymima vien ženklinimo linijomis dviračių take arba transporto priemonių stovėjimo aikštelėje. Pastaruoju atveju kartu būtų išspręstas klausimas dėl transporto priemonių stovėjimo aikštelėse esančių pėsčiųjų perėjų, įrengiamų be atitinkamų nurodomųjų kelio ženklų (pavyzdžiui, prie prekybos centrų, požeminėse stovėjimo aikštelėse ir kitur), įteisinimo. Be to, KET taip pat reikės nustatyti dviračių, motorinių dviračių ir mikromobilumo priemonių vairuotojų pareigą praleisti pėsčiuosius, kai jie kerta dviračių taką pėsčiųjų perėja. Siekiant kompleksiškai spręsti pažeidžiamų eismo dalyvių saugumo užtikrinimo klausimus, siūlome svarstyti šį pasiūlymą kartu su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimais dėl mikromobilumo priemonių, kurie įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d. Neabejojame, kad šis pasiūlymas prisidėtų prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos[⁵] tikslų priimti sprendimus, kurie sudarytų sąlygas diegti saugaus eismo gerinimo priemones, skirti daugiau erdvės dviratininkams, užtikrinti eismo saugumą visų rūšių transporto dalyviams. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Andrius Kupčinskas Matas
9 Apibūdinimas: Straipsnio
priemonių („mikromobilumo priemonės“, kurios iš esmės apibūdintinos, kaip visos tam tikros galios/greičio elektra varomos transporto priemonės) judėjimą šaligatviais. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal dabartines KET taisykles, pareigūnai elektrines transporto priemones iš esmės traktuoja kaip dviračius ir eismas dviračiais šaligatviais leidžiamas tik išimtiniais atvejais (kur nėra dviračių takų arba dviračiams skirtos eismo juostos), elektrinių transporto priemonių vairuotojai nepaiso šio draudimo ir manevruoja (neretu atveju pavojingai) tarp pėsčiųjų, taip pažeisdami galiojančias KET nuostatas ir taip kelia didelį pavojų šaligatviais vaikščiojantiems pėstiesiems. Svarbu pabrėžti, kad esant nusistovėjusiai praktikai (t.y. elektrinių transporto priemonių judėjimui tarp pėsčiųjų), kurią siekiama šiuo projektu įteisinti, Vilniaus Universiteto Respublikinės Ligoninės Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės duomenimis, dėl traumų, patirtų susidūrimuose su elektrinėmis transporto priemonėmis, daugiau nei puse yra pėstieji, nukentėję po susidūrimo su elektrine transporto priemone. Maža to, čia fiksuojamos tik jau gana sudėtingos traumos, kurioms yra būtina medicinos profesionalų pagalba, o paprasti sumušimai, nubrozdinimai ir kt. į šiuos skaičius net nepatenka. Projekte siūlomas naujas reguliavimas ne tik nepadidintų pėsčiųjų saugumo, tačiau juos dar labiau stumtų į realų pavojų, dėl kuriuo jie ne tik negalėtų jaustis saugiai ir ramiai eidami šaligatviu, bet ir ženkliai augtų jų traumų tikimybė.
Šioje dalyje yra siūloma mikromobilumo priemones, varomas elektra ir turinčias palyginti didelę galią prilyginti mechanine kojų jėga varomiems dviračiams, nors abiejų šių priemonių techninės, valdymo ir kt. savybės skiriasi iš esmės, tačiau šiame kontekste svarbiausias yra pagreitėjimas. Tam, kad dviračiu pasiektu 25 km/val. greitį asmeniui reikia pakankamo laiko ir tam tikro fizinio pasirengimo, tuo tarpu, palyginimui, su vienu populiariausiu šiuo metu Lietuvoje paspirtuku Xiaomi M365, kurio galia yra 250 vatų, 25 km greitį, esant vidutiniam suaugusio žmogaus svoriui, galima pasiekti vos per 6,3 sek. („Pro“ versija tokį greitį išvysto per 5,3 sek.). Taip pat skiriasi ir šių transporto priemonių svoriai (o tai lemia susidūrimo jėgą ir traumas). Tad akivaizdu, kad nekalbant apie kitas savybes, vien transporto priemonių pagreitėjimas lemia tai, kad jos negali būti traktuojamos vienodai. Nors KET numato tam tikrus rekomenduotinus greičius dviračių judėjimui tarp pėsčiųjų, atkreiptinas dėmesys, kad policija neturi pakankamai resursų ir galimybių net ir dabar vykdyti nuolatinės dviračių judėjimo šaligatviais greičio kontrolės, todėl nors ir bus tam tikri rekomendacinio pobūdžio ribojimai, praktiškai mikromobilumo priemonių greičio kontrolė nebus įgyvendinama, o greitį tarp KET nesilaikantys ir tarp pėsčiųjų viršyjantys mikromobilumo priemonių vairuotojai nesulauks atsakomybės už daromą pažeidimą. Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį, kad ne paskiros, o didžioji dalis Europos Sąjungos šalių draudžia arba greitu metu uždraus judėjimą šaligatviais su taip šiame projekte vadinamomis mikromobilumo priemonėmis.
Šiuo metu toks draudimas galioja: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Akivaizdu, kad projektu teikiamas siūlymas prieštarauja Europos Sąjungos šalių įvestai ir įvedinėjamai praktikai. Visgi, atsižvelgiant, kad ne visur yra tinkama infrastruktūra dviračių ir mikromobilumo transporto priemonių judėjimu, šiuo pasiūlymu yra siūloma leisti šaligatviu šioms priemonėms judėti tose vietose, kuriose tai būtų leidžiama specialiai atžymėta linija viena nuo kitų atskiriant pesčiųjų, dviračių ir mikromobilumo priemonių judėjimo srautus. Manytina, kad atskiriant šiuos srautus gali būti išsaugomas tam tikras saugumas ir tuose šaligatviuose, kuriuose būtų leidžiamas iš dviračių bei mikromobilumo priemonių eismas. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 67 dalį ir ją išdėstyti taip: „67. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Specialia juosta pažymėtas šaligatvis jo žymėjimo vietose gali būti naudojamas dviračių ir mikromobilumo priemonių eismui.“ Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių ir mikromobilumo priemonių eismui KET nustatytais atvejais.“ Pritarti iš dalies Po klausymų siūloma ši nuostata: „67. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, kai šaligatvis ar jo dalis pažymėta dviračių tako kelio ženklais KET nustatytais atvejais.“
nariai: Andrius Kupčinskas Matas
2 Apibūdinimas: Projekto 2 str. 17¹d. 2 p. yra numatomi saugumo elektrinių paspirtukų priemonių vairuotojams reikalavimai.
Pagal projekto autorių siūlymą, važiuodamas automobiliams skirtais keliais mikromobilumo priemonių vairuotojai gali rinktis naudoti šviesas ar liemenę, taip pat mikromobilumo priemonių vairuotojams nuo 18 m. siūloma rinktis ar devėti galvą dalinai apsaugantį šalmą, o taip pat pačiam rinktis ar tamsiu paros metu jungti šviesas ar devėti šviesą atspindinčią liemenę. Manytina, kad mažesnės mikromobilumo priemonės savaime yra sunkiau matomos vairuotojų ir pesčiųjų. Atliktuose tyrimuose kaip viena pagrindinių susidurimo su automobiliais priežasčių yra įvardijamos per žemai esančios galinės paspirtukų lempos, tuo tarpu projektu siūloma leisti vairuotojams patiems rinktis – jungti ar ne, kokia matomumo priemonę naudoti ir kt. Tyrimais įrodyta, kad transporto priemonės su veikiančiomis šviesomis yra geriau pastebimos, jau nekalbant apie tamsų paros metą. Mikromobilumo priemonėse naudojamos LED lemputės eikvoja labai mažai energijos, todėl nėra jokio pagrindo sukurti galimybę tamsiu paros metu ir važiuojant automobiliams skirtais keliais šių priemonių vairuotojams važiuoti be šviesų. Taip pat, nepaisant tiek Lietuvos, tiek ir pasaulyje vyraujančios statistikos, pagal kurią matyti, kad virš trečdalio elektriniais paspirtukais patiriamų traumų sudaro daugybinės galvos traumos, projektu siūloma ženkliai mikromobilumo priemonių vairuotojų saugumą padidinančius šalmus nuo 18 metų devėti pasirinktinai. Atkreiptinas dėmesys, kad galvos traumos yra nepaprastai pavojingos. Pirmiausia, jos sukelia didelį pavojų gyvybei. Antra, net nesukeliant mirties, patyrus šias traumas gali būti negrįžtamai pažeistos žmogaus sveikatai ir įprastam gyvenimui galvos dalys, nervai, todėl jos ypač dažnai turi ilgalaikių ar net visa gyvenimą trunkančių liekamųjų reiškinių.
Galiausiai, galvos trauma gydymas yra labai sudėtingas ir labai brangus tiek valstybei teikiant būtinąją pagalbą, tiek asmenims atliekant rekonstrukcijas, tarkime, atstatant pažeistus žandikaulius, nosis ar prarastus dantis. Šios traumos lemia ir ilgą nedarbingumo laikotarpį, kuris dar papildomai kainuoja valstybės lėšų. Reikia pripažinti, kad nors projekte minimi dviratininkų šalmai pilnai neapsaugo nuo galvos traumų (išlieka gana didelė apatinės galvos dallies traumos tikimybė), tačiau jie gali apsaugoti nuo sunkiausių traumų, kurios gali būti mirtinos, nes saugo priekinę galvos dalį už kurios yra labai svarbi priekinė smegenų dalis ir galvos viršų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Saugaus eismo keliais įstatymu ir šiuo projektu yra siekiama reguliuoti visų, o labiausiai privačių mikromobilumo priemonių vairuotojų taisykles ir saugumą. Remiantis įvairių šaltinių duomenimis, teigtina, kad vien fiziniai asmenys, sudarantys didžiąją dalį elektrinių paspirtukų naudotojų per metus nuperka apie 10 000 šių transporto priemonių vienetų, tad akivaizdu, kad siekiant didžiausio visuomenės saugumo yra būtina reguliavimą orientuoti pirmiausia į fizinių vartotojų saugumą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte minimi dviratininkų šalmai, kurių savybėms nėra keliami kokie nors specialūs reikalavimai, kainuoja nuo 20 eurų, o vidutiniškai svyruoja maždaug nuo 50 iki 60 eurų ir dažniausiai nesudaro nei dešimtadalio transporto priemonės kainos.
Kiekvienas mikromobilumo priemonės savininkas, pagal savo galvos dydi, patogumą ir/ar kitas jam svarbias šalmui savybes (pvz. svorį ir kt.) nesunkiai gali išsirinkti sau patogią ir priimtiną apsaugos priemonę, tad, manytina, kad siūlymas nuolat dėvėti šalmą nesukels rimtesnių finansinių išlaidų ar nepatogumų dėl galvos dydžio, formos, svorio, spalvos ir kt. šių transport priemonių savininkams, o jų saugumą ir didesnę išgyvenimo bei ilgalaikių trauma išvengiamumo tikimybė padidins labia ženkliai. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 17¹ dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį turinčia priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba. Mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas arba mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Mikromobilumo priemonių vairuotojai iki 18 metų, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, mikromobilumo priemone važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.;“ Pritarti iš dalies Pritarta iš dalies pasiūlymui dėl šalmų dėvėjimo: „2.
Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).“
3 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr.
SV-S-540 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2–1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1508 (toliau – SEAKĮ projektas Nr. XIVP-1508) ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1645 (toliau – SEAKĮ projektas Nr. XIVP-1645), kurių tikslas – įtvirtinti mikromobilumo priemonių (tarp jų ir elektrinių paspirtukų) sąvoką ir apibrėžti pagrindinius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis šalies keliais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad SEAKĮ projektu Nr. XIVP-1508 ir SEAKĮ projektu Nr. XIVP-1645 siūlomas naujas tos pačios srities reglamentavimas, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui sujungti nurodytus projektus, pagrindiniu projektu laikyti SEAKĮ projektą Nr. XIVP-1645 ir jį patobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
prisijungė prie Kelių eismo konvencijos, pasirašytos 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje (toliau – Kelių eismo konvencija), ir prie Kelio ženklų ir signalų konvencijos, pasirašytos 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje (toliau – Kelio ženklų ir signalų konvencija), ir įsipareigojo užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklių) nuostatos atitiktų abiejų konvencijų nuostatas. Sąvokos „dviračių takas“ ir „dviračių juosta“ įtvirtintos Kelių eismo konvencijoje ir Kelio ženklų ir signalų konvencijoje, šių sąvokų apibrėžtyse nurodyta, kad tai yra kelio infrastruktūros dalis, skirta dviračiams.
Atsižvelgiant į tai, vietoj SEAKĮ projekte Nr. XIVP-1645 pasiūlyto sąvokų „dviračių takas“ ir „dviračių juosta“ apibrėžčių pakeitimo siūloma SEAKĮ projekto Nr. XIVP-1645 17¹ straipsnio 3 dalį papildyti nuostata, kurioje būtų nurodyta, kad Kelių eismo taisyklės nustatys, kuria kelio infrastruktūros dalimi leidžiama važiuoti mikromobilumo priemonėms, ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Dviračių taku mikromobilumo priemonėmis vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Mikromobilumo priemonių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems. Kiti reikalavimai mikromobilumo priemonių vairuotojams nustatyti KET.“ Pritarti iš dalies Nepritarta paskutiniojo sakinio įrašymui, nes reikalavimai (pareigos) turi būti numatytos įstatyme. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3
įstatymo 2 straipsnio 40 dalį elektrinis paspirtukas, kurio didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW ir kurio didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, laikomas motoriniu dviračiu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2022 m. gegužės 30 d. paskelbtoje informacijoje (https://www.apva.lt/stabdomas-kvietimas-paspirtuku-ir-dviraciu-kompensacijoms-gatvese-darniau-judes-dar-apie-10-tukst-gyventoju/) nurodyta, kad „Lietuvos gatves papildys dar apie 24 000 vnt. elektrinių paspirtukų ir dviračių, daugiau kaip 5 000 vnt. elektrinių dviračių“.
Šie elektriniai paspirtukai atitinka motorinio dviračio technines charakteristikas (iki 1 kW ir 25 km/h), todėl galima daryti išvadą, kad didžioji dalis pastaraisiais metais įsigytų vadinamųjų mikromobilumo priemonių (elektrinių paspirtukų ir kt.) buvo perkami orientuojantis į techninės charakteristikos parametrus, neviršijančius 1 kW ir 25 km/h. Sumažinus didžiausiąją naudingąją galią arba didžiausiąjį projektinį greitį, visos mikromobilumo priemonės, nepatenkančios į naujai nustatytas technines charakteristikas (maksimali galia ir greitis), negalėtų teisėtai dalyvauti viešajame eisme, t. y. būtų iš jo pašalinti, o tai pažeistų asmenų, įsigijusių šias mikromobilumo priemones, teisėtus lūkesčius. Atsižvelgiant į tai, siūloma nemažinti mikromobilumo priemonės didžiausiosios naudingosios galios ir didžiausiojo projektinio greičio. Be to, siekiant apimti ne vien tik dvirates ir keturrates mikromobilumo priemones, bet ir kitą ratų skaičių turinčias mikromobilumo priemones, SEAKĮ projekte Nr. XIVP-1645 pateiktoje sąvokos „mikromobilumo priemonė“ apibrėžtyje siūloma atsisakyti nurodyti ratų skaičių. Nurodytoje apibrėžtyje taip pat siūloma atsisakyti perteklinio žodžio „motorinės“, nes nors mikromobilumo priemonė turi nedidelį ir negalingą variklį (įprastai – elektrinį), ji nelaikytina motorine transporto priemone, į kurios apibrėžtį įeina mopedai, motociklai, triračiai, visų rūšių keturračiai ir automobiliai pagal atitinkamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (2 straipsnio 3, 20, 29, 30, 33, 34, 88 dalys) įtvirtintų sąvokų apibrėžtis.
Siekiant, kad viešajame eisme dalyvautų sertifikuotos dviratės, triratės ir keturratės transporto priemonės, atitinkančios 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros nuostatas, o Lietuvos transporto saugos administracija galėtų tinkamai ir efektyviai vykdyti šių sertifikuotų transporto priemonių rinkos priežiūrą, siūlytina papildyti mikromobilumo priemonės sąvoką nuostata apie sėdimą vietą. Be to, sąvokos „mikromobilumo priemonė“ apibrėžtį reikėtų papildyti pagal analogiją su dviračio apibrėžtimi, kad neįgaliųjų vežimėliai prie mikromobilumo priemonių nepriskiriami. Atsižvelgiant į tai, siūloma ši mikromobilumo priemonės sąvokos redakcija:
„1931¹. Mikromobilumo priemonės priemonė – elektra varomos
varoma dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės priemonė (pavyzdžiui, elektrinis paspirtukas, elektra varomi varomas riedžiai riedis, riedlentės elektra varoma riedlentė, paspirtukai elektrinis balansinis vienratis ir pan.), skirtos dažniausiai skirta važiuoti vienam asmeniui, kurių kurios didžiausioji naudingoji galia neviršija 0,5 ne didesnė kaip 1 kW ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis nei kaip 25 km/h, o jeigu vairuotojui įrengta sėdimoji vieta, jos atskaitos taško aukštis turi būti ne didesnis kaip 540 mm.
Neįgaliojo vežimėlis prie mikromobilumo priemonių nepriskiriamas.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Po klausymų ir redaktorių pastabų, apibrėžtis patikslinta:
3Papildyti 2 straipsnį 31¹ dalimi:
„31¹. Elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui
važiuoti skirta elektra varoma motorinė transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektra varomas riedis, elektra varoma riedlentė, elektrinis balansinis vienratis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o atskaitos taško aukštis, jeigu vairuotojui įrengta sėdimoji vieta ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami.“
35 1.3. Atkreipti dėmesį, kad SEAKĮ projekte Nr. XIVP-1645 (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 33 dalies pakeitimas) pasiūlytas mopedo sąvokos apibrėžties papildymas, kad „mikromobilumo priemonės, kurių projektinė galia didesnė nei 0,5 kW, o projektinis greitis didesnis nei 25 km/h, laikomos mopedais“, netikslingas, nes transporto priemonė, viršijanti mikromobilumo priemonės parametrus (1 kW arba 25 km/h), galėtų būti priskirta ir klasifikuojama kaip mopedas arba motociklas, tačiau tik tais atvejais, kai atitiktų reikalavimus: turi atitikties liudijimą (angl.
Certificate of Conformity), įrengtą sėdimą vietą, transporto priemonė neklasifikuojama kaip motorinis dviratis. Vietoj mopedo apibrėžties papildymo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje siūloma patikslinti didžiausiojo projektinio greičio ribą (mikromobilumo priemonės didžiausiasis projektinis greitis turi būti ne didesnis kaip 25 km/h (imtinai), o mopedo – didesnis kaip 25 km/h) ir mopedo sąvoką išdėstyti taip: „33.
Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).“ Be to, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme būtina įtvirtinti reikalavimus elektra varomoms transporto priemonėms, kurios viršija mikromobilumo priemonės arba motorinio dviračio technines charakteristikas (galingumą arba greitį) ir negali būti klasifikuojamos kaip mikromobilumo priemonės arba motoriniai dviračiai. Siekiant užtikrinti eismo saugumą, šios galingos ir greitos elektra varomos transporto priemonės ir jų vairuotojai turi atitikti motorinėms transporto priemonėms ir jų vairuotojams keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūloma vietoj SEAKĮ projekto Nr. XIVP-1645 17¹ straipsnio 5 dalies, kurios nuostatas šio nutarimo 1.1 papunktyje siūloma perkelti į SEAKĮ projekto Nr. XIVP-1645 17¹ straipsnio 3 dalį, papildyti SEAKĮ projekto Nr. XIVP-1645 17¹ straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Kiti reikalavimai mikromobilumo priemonių vairuotojams nustatyti KET.
Pagal konstrukciją į mikromobilumo priemonę arba motorinį dviratį panašiai transporto priemonei, kuri negali būti klasifikuojama kaip mikromobilumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu šiai transporto priemonei atliktos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o nurodytos transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.“ Pritarti iš dalies Pritarta mopedo sąvokos patikslinimui. Po klausymų patikslinta projekto 3 straipsnio straipsnio 5 dalis:
„5. Su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo
konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.“
7
SEAKĮ projektu Nr. XIVP-1645 keičiamas sąvokų „pėsčiasis“ ir „šaligatvis“ apibrėžtis tikslinga įrašyti motorinį dviratį. Taip pat sąvokos „pėsčiasis“ apibrėžtyje siūloma patikslinti, kad pėsčiuoju laikomas asmuo, važiuojantis riedlente be variklio arba paspirtuku be variklio. Todėl sąvokas „pėsčiasis“ ir „šaligatvis“ siūloma išdėstyti taip: „5.
Pakeisti 2 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip:
„49. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip
pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente be variklio, paspirtuku be variklio, vedantis dviratį, motorinį dviratį, mopedą, motociklą, mikromobilumo priemonę, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.“
taip: „67. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir mikromobilumo priemonių eismui KET nustatytais atvejais.“ Pritarti iš dalies Kadangi 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo įstatymo 2 straipsnio 49 dalies pakeitimas (įstatymas Nr. XIV-1445), tai Vyriausybės pasiūlyme nereikia įrašyti po žodžio paspirtuku žodžius „be variklio“, nes nuo 2022 m. lapkričio 1 d. tai jau galioja. Dėl sąvokos „šaligatvis“ yra iš dalies pritarta Seimo nario A. Kupčinsko pasiūlymui. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
5
atsiradus naujai sąvokai „mikromobilumo priemonė“ reikia pakeisti sąvoką
„motorinis dviratis“, siekiant atskirti mikromobilumo priemonę nuo motorinio
dviračio ir aiškiai nustatyti, kad pagal naują reglamentavimą motoriniu dviračiu bus laikoma transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, kuri turi pagalbinį varytuvą. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip: „40.
Motorinis dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. Neįgaliojo vežimėlis prie motorinių dviračių nepriskiriamas.“ Be to, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme tikslinga nustatyti, kad reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnį 4¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4¹. Reikalavimai ir draudimai dviračių vairuotojams taip pat taikomi motorinių
dviračių vairuotojams.“ Pritarti iš dalies Iš dalies pritarta pasiūlymo pirmajai daliai (pritarta paskutiniojo sakinio įrašymui), kitos nuostatos yra 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros priede Nr. 1. Dėl pasiūlymo antros dalies – ši nuostata galiojanti nuo 2023-05-01 (įstatymas Nr. XIV-1445), todėl pasiūlymas praradęs aktualumą. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1
straipsnio 1 dalyje pasiūlyta nustatyti minimalų mikromobilumo priemonės vairuotojo amžių važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis ir dviračių takais. Dviračių takas – kelio infrastruktūros dalis, kurioje nėra motorinio transporto eismo, jis privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių inžinerinėmis priemonėmis.
Dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu. Gyvenamoji zona – ramaus, lėto eismo teritorija ar kelias, pažymėti atitinkamais kelio ženklais. Dviračių gatvė – ramaus, lėto eismo gatvė, pažymėta atitinkamais kelio ženklais. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, paprastai atskirta nuo jos. Išvardyti keliai ir jų elementai paprastai būna atskirti nuo važiuojamosios kelio dalies arba juose vyksta ramus, lėtas eismas, todėl juose siūloma neriboti mikromobilumo priemonės vairuotojo amžiaus, tačiau, siekiant užtikrinti mikromobilumo priemonėmis besinaudojančių vaikų saugumą, jaunesniems kaip 10 metų vaikams dviračių take, dviračių juostoje, gyvenamojoje zonoje, dviračių gatvėje, šaligatvyje turi būti nustatyta privaloma suaugusiųjų priežiūra. Pažymėtina, kad šis mikromobilumo priemonių vairuotojų amžiaus ribojimas parinktas pagal analogiją su dviratininkams taikomais amžiaus reikalavimais, įtvirtintais Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, ir padidinus mikromobilumo priemonių vairuotojų amžiaus cenzą dvejais metais. Tai grindžiama mikromobilumo priemonių, palyginti su dviračiais, vairavimo ypatumais: vairuojama stovint (mažiau stabili transporto priemonė), dėl mažų ratų mažesnė tikimybė įveikti kliūtį (labiau linkusi virsti), mažas vairas (pernelyg greitai reaguoja į vairo judesius, dėl to vairavimas sudėtingas), neretai mikromobilumo priemonės techniškai neįmanoma pritaikyti vaiko ūgiui. Be to, būtinas įgaliojimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nustatyti mokymo kursą ne tik dviračius, bet ir motorinius dviračius ir mikromobilumo priemones vairuojantiems vaikams. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti SEAKĮ projekto Nr.
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais kelkraščiu mikromobilumo priemone leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Kitur (dviračių take, dviračių juostoje, gyvenamojoje zonoje, dviračių gatvėje, šaligatvyje) mikromobilumo priemonių vairuotojų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.“ Taip pat siūloma pakeisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) organizuoja mokinių
(vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais, motoriniais dviračiais ir mikromobilumo priemonėmis žinių ir įgūdžių;“. Pritarti iš dalies Pasiūlymui keisti įstatymo 10 straipsnio
dėstytina taip:
„17¹straipsnis. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi
reikalavimai ir draudimai
kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.“
2
aiškumo, siūloma mikromobilumo priemonių vairuotojams ir dviratininkams taikyti panašius reikalavimus, ypač kalbant apie privalomus įrenginius, šviesos prietaisus ir atšvaitus.
Taip pat, siekiant sumažinti mikromobilumo priemonių vairuotojų galūnių ir viso kūno traumų skaičių, siūloma rekomenduoti mikromobilumo priemonių vairuotojams naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad važiuojant keliu mikromobilumo priemone tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, svarbu užtikrinti maksimaliai gerą mikromobilumo priemonės ir jos vairuotojo matomumą. Todėl siūloma nustatyti analogišką dviratininkams tamsiuoju paros metu taikomą reikalavimą – įjungti priekinis ir galinis žibintai, taip pat vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Be to, tikslinga numatyti, kad mikromobilumo priemonės vairuotojas galėtų naudoti ne tik dviratininko šalmą, bet kaip alternatyvą motociklininko arba riedlentininko šalmą. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti ir papildyti SEAKĮ projekto Nr. XIVP-1645 17¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltos spalvos priekyje ir raudonos spalvos gale žibintus, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia mikromobilumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas arba, mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Mikromobilumo priemonių vairuotojai iki 18 metų, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmus. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, mikromobilumo priemone važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Mikromobilumo priemonių vairuotojams rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).“ Pritarti iš dalies Šiai daliai yra ir Seimo nario A. Kupčinsko pasiūlymas, kuriam iš dalies pritarta: „2. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.
Vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).“
4
vairuotojų patiriamų traumų skaičių ir jų sunkumą (konkretūs šių traumų skaičiai ir sunkumo lygis nurodyti SEAKĮ projekto Nr. XIVP-1508 ir SEAKĮ projekto Nr. XIVP-1645 aiškinamuosiuose raštuose), taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių (Vokietijos, Danijos, Švedijos) gerąją patirtį ribojant mikromobilumo priemonių maksimalų greitį iki 20 km/h, nes nuo 20 km/h greičio ribos padidėja tikimybė, kad eismo įvykyje mikromobilumo priemonės vairuotojas patirs sunkių traumų (žr. studiją Epidemiology, Injury Severity, and Pattern of Standing E-Scooter Accidents: 6-Month Experience from a German Level I Trauma Center https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8609219/), siūloma Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu apriboti mikromobilumo priemonių maksimalų važiavimo greitį iki 20 km/h. Paprastai mikromobilumo priemonių vairuotojai turi techninę galimybę nustatyti mikromobilumo priemonės maksimalų važiavimo greitį. Be to, siūloma atlikti keletą SEAKĮ projekto Nr. XIVP-1645 17¹ straipsnio 4 dalies redakcinio pobūdžio patikslinimų. Atsižvelgiant į tai, SEAKĮ projekto Nr. XIVP-1645 17¹ straipsnio 4 dalį siūloma išdėstyti taip: „4.
Mikromobilumo priemonių vairuotojams draudžiama:
1) važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytus atvejus;
2) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
3) važiuoti per pėsčiųjų perėjas;
4) vežti keleivius;
5) kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
6) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu toks įrengtas;
7) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
8) būti velkamiems kitų transporto priemonių;
9) vilkti kitas transporto priemones;
10) važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
11) važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu.“ Pritarti iš dalies Siūloma tokia redakcija: „4. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama:
1) važiuoti šaligatviais, išskyrus 2 straipsnio 67 dalyje nurodytą atvejį;
2) važiuoti pėsčiųjų takais;
3) važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus KET nustatytus atvejus;
4) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
5) važiuoti per pėsčiųjų perėjas;
6) vežti keleivius;
7) kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
8) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas;
9) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
10) kad jų elektrinė mikrojudumo priemonė būti velkama kitos transporto priemonės;
11) savo elektrine mikrojudumo priemone vilkti kitą transporto priemonę;
12) važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę;
13) važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu.“
2022-09-144 1.9.
Siekiant apsaugoti eismo dalyvius ir vartotojų teises, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad su parduodama mikromobilumo priemone arba motoriniu dviračiu turi būti pateikiama informacija dėl šios transporto priemonės galimybės teisėtai dalyvauti viešajame eisme, t. y. turi būti nurodoma ne tik parduodamos transporto priemonės didžiausioji naudingoji galia (kW), didžiausiasis projektinis greitis (km/h), bet taip pat informacija, ar ši transporto priemonė laikytina mikromobilumo priemone arba motoriniu dviračiu (atitinka technines charakteristikas: galią, greitį ir kt.) ir ar gali teisėtai dalyvauti viešajame eisme arba tik uždaroje teritorijoje, kur nevyksta viešasis eismas, pramogų ar sporto tikslais. Pažymėtina, kad dažnu atveju ne visos parduodamos transporto priemonės, kurios deklaruojamos kaip mikromobilumo priemonės arba motoriniai dviračiai, gali būti naudojamos viešajame eisme, nes šių transporto priemonių techninės charakteristikos (maksimali galia, greitis) viršija leistinas. Atsižvelgiant į tai, siūloma išplėsti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio reguliavimo sritį ir papildyti jį 12 dalimi:
„12. Mikromobilumo priemonės, motorinio dviračio arba pagal konstrukciją į jas
panašios transporto priemonės pardavėjas privalo informuoti pirkėją raštu, ar parduodama transporto priemonė pagal šio įstatymo nuostatas galės teisėtai dalyvauti viešajame eisme.“ Pritarti iš dalies Po klausymų patikslinta:
Papildyti 25 straipsnį 12 dalimi: „12.
Elektrinės mikrojudumo priemonės, motorinio dviračio arba savo konstrukcija į juos panašios transporto priemonės, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, pardavėjas privalo informuoti pirkėją raštu, ar su parduodama transporto priemone pagal šio įstatymo nuostatas jis galės teisėtai dalyvauti viešajame eisme.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2022-05-25 *
pateiktam įstatymo projektui, pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas ir jį sujungti su Seime svarstomu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymo projektu XIVP-1508. Apjungiant įstatymų projektus pagrindiniu projektu laikyti šį įstatymo projektą (XIVP-1645). Pritarti iš dalies Projektas patikslintas, pagrindiniu laikant projektą Nr. XIVP-1508 (jungtinis projektas Nr. XIVP-1508 ir Nr. XIVp-1645). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1508 (sujungti projektai Nr. XIVP-1508 ir Nr. XIVP-1645) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. . Komiteto pirmininkė Irena Haase Stasy Komiteto biuro patarėja I.
Leonavičiūtė [1] Pažeidžiamu eismo dalyviu laikomas „pėsčiasis, dviračio, motorinio dviračio vairuotojas ar keleivis, kitas eismo dalyvis – mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotojas ar keleivis, kurie eisme dalyvauja nebūdami motorinėje transporto priemonėje (kabinoje (salone) arba kėbule)”. [2] Galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje nustatyta, jog vairuotojas yra „asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti”. [3] Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 50 dalis. [4] Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“. [5] Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministras J.Skačkauskas, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas D.Bial; Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėjas G.Pilipavičius, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas R.Vosylius, Lobistų kontoros Vento Nuovo atstovė R.Beiniūtė, UAB Bolt Services LT „Bolt“ dalijimosi paslaugų plėtros vadovas Baltijos šalyse E.Balta. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
skaitmuo rašytinas paryškintai. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 19¹ dalyje siūloma apibrėžti naują terminą – mikromobilumo priemones.
Pažymėtina, jog įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiame pagrindines įstatymo sąvokas, sąvokas įvardijantys terminai turi būti dėstomi abėcėlės tvarka. Dėl to mikromobilumo priemonių terminas ir jo apibrėžtis turėtų būti dėstomi ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19¹ dalyje, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31¹ dalyje. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įvardijamas naudojant vienaskaitos vardininko, o ne daugiskaitos vardininko linksnį. Atitinkamai kalbine prasme turėtų būti tikslinama ir mikromobilumo priemonės termino apibrėžtis. Pritarti. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti 19¹ dalimi, kuria būtų apibrėžiamos mikromobilumo priemonės, nustatant, jog tai „elektra varomos dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės (pavyzdžiui, elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai) skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 25 km/h.” Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai turi būti rengiami taip, kad būtų aiškūs, lengvai suprantami ir nedviprasmiški, paprasti, glausti, tikslūs, ir tai, jog asmenų, kuriems taikomas teisės aktas, teisės ir pareigos turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiamos, manytina, kad minėtoje sąvokoje turėtų būti pateiktas baigtinis mikromobilumo priemonių sąrašas, o ne pavyzdžiai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIVP-1646) nuostatas asmenims, vairuojantiems ar atliekantiems kitus veiksmus su mikromobilumo priemonėmis, už tam tikrų veikų padarymą (pvz., už mikromobilumo priemonių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą) galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Šis aspektas itin svarbus, nes asmenų baudimas grindžiamas principu, jog asmenys, prieš padarydami teisei priešingą veiką, turi turėti galimybę susipažinti su draudžiamo elgesio ribomis. Su minėtuoju principu labiau derėtų toks teisinis reguliavimas, kuris pateiktų konkretų ir išsamų mikromobilumo priemonių sąrašą. Nepritarti. Abejotina ar tikslinga ir įmanoma nustatyti baigtinį galimų transporto priemonių sąrašą įstatyme. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5Diskutuotina, ar pagrįstas teisinis reguliavimas,
pagal kurį mikromobilumo priemonėmis būtų laikomos tik tos elektra varomos motorinės transporto priemonės, kurios turi arba du, arba keturis ratus. Pastebėtina, jog eisme neretai dalyvauja, pvz., ir elektriniai vienaračiai, ir triračiai, kurie irgi gali kelti grėsmę eismo saugumui. Taigi siūlome apsvarstyti, ar tikslinga mikromobilumo priemonių apibrėžimą sieti, be kita ko, su tokios priemonės ratų skaičiumi. Pritarti. 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 47¹ dalyje įtvirtinta pažeidžiamo eismo dalyvio apibrėžtis[[¹]] suponuoja, kad pažeidžiamais eismo dalyviais turėtų būti pripažįstami ir mikromobilumo priemonių vairuotojai. Pritarti. 8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio numerį nurodantis skaitmuo ir šio straipsnio pavadinimas rašytini paryškintai. Pritarti.
Pritarti. 9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje reikalavimus mikromobilumo priemonių vairuotojams, siūloma leisti važiuoti tik su tvarkingą stabdį turinčia priemone ir kt. Pastebėtina, kad šiame konstekste neužsimenama apie mikromobilumo priemonių garso signalą. Svarstytina, ar siekiant nuoseklumo ir sistemiškumo neturėtų būti į reikalavimus įrašytas ir šis reikalavimas (pavyzdžiui, iš esmės analogiškas reikalavimas galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje taikomas dviračiams). Pritarti. 10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 3 dalyje žodžiai „mikromobilumo priemonėmis“ keistini žodžiais „mikromobilumo priemonės“ (plg. žr. iš esmės analogišką formuluotę galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje). Pritarti. 11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
sąvoka „vairuotojas”, remiantis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 92 dalimi[[2]], yra labai plataus turinio ir ji apima daug įvairių transporto priemonių vairuotojų, todėl įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio
dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalimi galioja ne bet kokiems vairuotojams, o būtent mikromobilumo priemonių vairuotojams. Pritarti. 12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 3 straipsnio 2 dalis nedera su įstatymo projekto aiškinamuoju raštu. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vyriausybė, jos įgaliota institucija, švietimo, mokslo ir sporto ministras ar jo įgaliota institucija šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2023 m. balandžio 30 d.
Tuo tarpu įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šie subjektai įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2022 m. rugpjūčio
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 3 straipsnio 2 dalis, kurioje numatomas pavedimas atitinkamiems subjektams priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų įsigalioti ne kartu su kitomis įstatymo projekto nuostatomis (2023 m. gegužės
registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesį, jog Seime yra užregistruotas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043
įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1508), kuriuo, kaip ir teikiamu įstatymo projektu, siūloma keisti keičiamo įstatymo 2 straipsnį ir papildyti keičiamą įstatymą 17¹ straipsniu. Susipažinta. 15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tuo, jog pagal galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, siūlytume dėl teikiamo įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Susipažinta. Spręsti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
vadovas Lietuvos Regionui Andrius Pacevičius, 2022-05-23 Bolt Services LT (toliau- Bolt) bendrovė teikia pavežėjimo ir maisto pristatymo į namus paslaugas, bei elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas per išmaniųjų telefonų programėlę. Elektrinių paspirtukų nuoma Lietuvoje iš esmės keičia didžiųjų miestų gyventojų susisiekimo įpročius, naudojant tvarias ir ekologiškas susisiekimo priemones, taip pat mažinant spūstis gatvėse. Bolt susipažino su Seimo nario Juliaus Sabatausko registruotu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1508 (Projektas Nr. 1) ir su Seimo nario Andriaus Bagdono registruotu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1645 (Projektas Nr. 2) (kartu – Projektai) ir teikia savo nuomonę:
Santrauka: · Projektu Nr. 1 siūloma apibrėžti elektrinio paspirtuko sąvoką: Elektra varoma dviratė motorinė transporto priemonė skirta važiuoti vienam asmeniui, kurios galia neviršija 0,5 k 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 20 km/h, · Projektu Nr. 2 siūloma apibrėžti mikromobilumo priemonių sąvoką: Elektra varomos dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės (pavyzdžiui, elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai) skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 25 km/h.” · Projektais siūloma leisti elektriniu paspirtuku ar mikromobilumo priemone važiuoti tik nuo 16 metų, o išklausiusiems specialų mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – nuo 14m. · Projektu Nr. 1 siūloma nustatyti privalomą šalmo dėvėjimą el. paspirtukų vairuotojams, bei uždrausti el. paspirtukų eismą pėsčiųjų takais ir šaligatviais.
Siūloma el. paspirtukų vairuotojams leisti važiuoti tik dviračių takais arba gatvėmis. · Projektais siūloma drausti elektriniu paspirtuku ar mikromobilumo priemone važiuoti dviese, važiuoti per perėjas, važiuoti viena ranka nelaikant vairo ir kiti taikyti kitus reikalavimus. Dėl Projektų siūlymų apibrėžti elektrinio paspirtuko ir mikromobilumo priemonių sąvokas Pritariame abiem Projektų siūlymams ir manome, kad sąvokos apibrėžimas įvestų teisinio aiškumo vairuotojams, kurios taisyklės jiems yra taikomos valdant skirtingas susisiekimo priemones. Tačiau siūlome pritarti Projekto Nr. 2 pasiūlymui reglamentuoti platesnę mikromobilumo priemonių sąvoką, tam, kad atsiradus naujoms susisiekimo priemonėms, jas būtų galima lengviau reglamentuoti ir greičiau įtraukti į Kelių eismo taisyklių sąrašą. Pritarti. 2. UAB Bolt Services LT vadovas Lietuvos Regionui Andrius Pacevičius, 2022-05-231 Dėl Projektų siūlymų apriboti transporto priemonių galią ir greitį El. paspirtukų galios ir greičio apribojimai galėtų reikšmingai prisidėti prie tikslo norint išvengti traumų, eismo įvykių atveju. Didelis greitis visada įtakoja traumos padarinius, todėl pritariame abiem Projektų siūlymams, tačiau siūlome atsižvelgti į tai, jog didžioji dalis Lietuvoje parduodamų paspirtukų yra iki 0,5KW, tačiau jų projektinis greitis numatytas iki 25km/h. Nors Bolt galėtų technologiškai nesudėtingai apriboti greitį savo nuomojamiems el. paspirtukams ir tai nesukeltų papildomų kaštų įmonei, tačiau privačių el. paspirtukų vairuotojų ir mažųjų nuomos kompanijų kontrolė gali tapti iššūkiu teisėsaugos institucijoms, todėl šis reikalavimas techniškai įgyvendintas galėtų būti tik iš dalies. Todėl siūlome nustatyti 0,5 KW ir 25 km/h ribojimus, nurodytus projekte Nr. 2. Pritarti. 3.
vadovas Lietuvos Regionui Andrius Pacevičius, 2022-05-232 Dėl Projektų siūlymų apibrėžti vairuotojų amžių Pritariame abiem Projektų siūlymams apriboti asmenų galinčių naudotis el. paspirtuku ir amžių. Kelių Eismo Taisyklių išmanymas yra vienas pagrindinių kriterijų norint siekti saugesnio piliečių dalyvavimo eisme. Manome, kad galimybė nustatyti Kelių Eismo Taisyklių kursą privalomą dar mokyklose, galėtų ženkliai įtakoti situaciją keliuose ir turėtų būti svarstoma atsakingose institucijose. Pritarti. 4. UAB Bolt Services LT vadovas Lietuvos Regionui Andrius Pacevičius, 2022-05-232 Dėl projekto Nr. 1 siūlymo apriboti elektrinių paspirtukų eismą šaligatviais ir pėsčiųjų takais Remiantis kitų ES šalių pavyzdžiu toks draudimas yra taikomas tiek el. paspirtukų vairuojamas tiek dviratininkams, tačiau norime pabrėžti, kad šalys taikančios tokius reikalavimus turi plačiai išvystytas dviračių takų infrastruktūras, taip pat kultūriniai skirtumai lemia aukštą tolerancijos lygį visiems eismo dalyviams. Dviračių takų infrastruktūra nėra saugiai ir plačiai išvystyta visuose Lietuvos miestuose ir miestų zonose, todėl el. paspirtukų vairuotojai bus priversti dažnu atveju važiuoti gatve. Gatvės miestuose nėra pritaikytos draugiškam el. paspirtukų eismui (duobės, šiukšlės gatvėje, kelio įskilimai ir nelygumai). Taip pat automobilių vairuotojų tolerancija kitiems eismo dalyviams nėra tinkama. Automobilių vairuotojai Lietuvoje nelenkia saugiu atstumu (1,5 metro) nei dviratininkų, nei mopedų ar el. paspirtukų vairuotojų (2021 metais žuvo 11 dviratininkų). Toks siūlymas verstų paspirtukų vairuotojus rinktis ne patį saugiausią kelionės maršrutą, bei keltų gerokai didesnę grėsmę jų saugumui nei važiavimas šaligatviu, todėl nepritariame siūlymui uždrausti el. paspirtuku važiuoti šaligatviu. Siūlome nepritarti Projekto Nr.1 siūlomam draudimui važiuoti šaligatviais. Pritarti. 5.
vadovas Lietuvos Regionui Andrius Pacevičius, 2022-05-23 Apibendrinti siūlymai Bolt siekdama skatinti atsakingą vairuotojų elgesį nuolat bendradarbiaudama su miestų savivaldybėmis, bei Lietuvos Kelių policija taiko įvairias priemones vartotojams (renginiai, pranešimai, reidai kartu su Kelių policija, greičio ribojimai senamiesčio zonose, parkavimo ribojimai nustatytose miesto zonose), tačiau negali pasiekti visų el. paspirtukų vairuotojų, todėl populiarėjant naujoms transporto priemonėms švietimo klausimas darosi vis aktualesnis. Siūlome reglamentavimą pradėti nuo sąvokų įvedimo ir švietimo, o ne nuo griežtų draudimų vairuotojams. Taip pat siūlome svarstant abu Projektus atsižvelgti į Teisės departamento pastabas ir paprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Dėkojame už galimybę pasisakyti šiuo mums labai aktualiu klausimu. Šiuos siūlymus teikiame siekdami gerinti elektrinių paspirtukų reglamentavimą ir tikimės, kad siūlymai bus priimti ir vertinami kaip konstruktyvus siekis gerinti saugaus eismo situaciją. Prašome atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir svarstyti juos komiteto posėdžio metu. Susipažinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Sąjungos teisės grupė, 2022-05-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1645 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Susipažinta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas ir jį sujungti su Seime svarstomu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymo projektu XIVP-1508. Apjungiant įstatymų projektus pagrindiniu projektu laikyti šį įstatymo projektą (XIVP-1645). 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu įstatymą pildančio 17¹ straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Mikromobilumo priemonių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems ir šaligatviais judėti tik artimu pėsčiųjų judėjimo greičiui .“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: I.Pakarklytė. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris