2021-01-25 Nr. XIVP-163 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektu siūloma gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus vienijančiai asociacijai – Lietuvos Respublikos odontologų rūmams, suteikti viešojo administravimo įgaliojimus ir įgalioti ją vykdyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimą bei kitus sveikatos sistemos strateginius uždavinius odontologinės priežiūros srityje. Vertinant siūlomą reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas reguliavimas, kuriuo Odontologų rūmams buvo pavestos minėtos funkcijos, buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2020 m. gegužės 1 d. Buvo argumentuojama, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla). Pastebėtina ir tai, kad Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje. Be to, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str.
tikslai – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus – nedera su funkcija vykdyti asociacijos narių veiklos priežiūrą (išduoti jiems licencijas, taikyti poveikio priemones – licencijos stabdymą ar panaikinimą). Nevertindami teikiamos argumentacijos, pažymime, kad toks įstatyminio reglamentavimo ir visuomeninių santykių odontologinės priežiūros srityje dažnas keitimas kenkia teisinio reguliavimo stabilumui, o kartu ir teisiniam tikrumui bei asmenų pasitikėjimui teise. Naujas teisinis reguliavimas turi būti pasvertas tiek tikslų, reikalingumo, tiek reguliacinės naštos aspektu. Siekiant teisinio reguliavimo stabilumo, valstybinis ūkinės veiklos reguliavimas turėtų būti keičiamas tik nustačius, kad pasirinktas teisinis reguliavimas veikia ne taip, kaip tikėtasi, o naujas reguliavimas tikrai pagerintų teisinę aplinką bei asmenų interesus. 2. Tikslintina įstatymo priėmimo data. 3. Projekte turėtų būti tarpusavyje suderintos vartojamos sąvokos „odontologai“ bei
„gydytojai odontologai“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos
odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymą, šių sąvokų turinys skiriasi – „odontologo“ sąvoka yra platesnė, ji apima ir gydytojus odontologus ir gydytojus odontologus specialistus. 4. Projekto
„prižiūri”. 5. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlome dėstyti bendro pobūdžio nuostatą, t. y., kad Odontologų rūmai teisės aktų nustatyta tvarka vykdo odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimą, nedetalizuojant atskirų licencijavimo procedūrų. 6.
į aukščiau išdėstytą pastabą bei derinant projekto nuostatas su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą siūlome dėstyti taip: „teisės aktų nustatyta tvarka vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimą bei akreditavimą“. Pažymėtina, kad ir kitose projekto nuostatose vartojama sąvoka „odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga“ turėtų būti tikslinama į „asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas“ sąvoką. 7. Projekto
Odontologų rūmai turėtų rūpintis ne tik odontologų švietimo ir odontologinės veiklos gerinimo klausimais, tačiau ir burnos priežiūros specialistų švietimo ir burnos priežiūros veiklos gerinimo klausimais. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktams. 8. Projekto
Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme apibrėžta ir vartojama „burnos priežiūros praktikos“ sąvoka. 9. Projekto 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina, kokio pobūdžio paslaugas ir kokiems subjektams, turi teisę teikti Rūmai. 10. Projekto
skyrius. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme tokiems Rūmų skyriams nenumatoma jokių konkrečių funkcijų ar uždavinių, jų egzistavimas tiesiogiai nesiejamas su Rūmų veikla, todėl svarstytina, ar Rūmų teritoriniai skyriai apskritai turėtų būti įtvirtinti įstatyme kaip būtinybė. Manytina, kad įstatyme užtektų nuostatos, kad Rūmų nuostatuose gali būti numatytas Rūmų teritorinių skyrių steigimas. 11.
teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas su Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymu, projekto 6 straipsnio 1 dalį siūlome dėstyti taip: „Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika, yra Rūmų narys nuo jo įrašymo į Rūmų narių sąrašą. Verstis odontologo praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią odontologijos praktikos licenciją. Verstis burnos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę burnos priežiūros specialistas, turintis šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią burnos priežiūros praktikos licenciją. Odontologas ir burnos priežiūros specialistas šiame įstatyme suprantami taip, kaip jie apibrėžti Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme“. Be to, projekto 6 straipsnį siūlome papildyti nauja dalimi, nustatančia, kada būtent asmuo įrašomas į Rūmų narius, t. y. nustatančia, kad odontologas ir burnos priežiūros specialistas į Rūmų narius įrašomas išduodant jiems atitinkamai odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licenciją. 12. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 2 dalyje brauktinas žodis „dokumentą”. 13. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančią licenciją turinčių odontologų ir burnos priežiūros specialistų narystė Rūmuose yra privaloma ir tai, savo ruožtu, vertinama kaip būtina sąlyga vykdyti atitinkamą praktiką, projekto 6 straipsnio 3 dalyje turi būti aiškiai išdėstyti konkretūs pagrindai, kuriems esant odontologijos praktikos bei burnos priežiūros praktikos licenciją gavę asmenys gali būti neįrašomi į Rūmų narius.
Taip pat turi būti nustatytos ir tokio neįrašymo į Rūmų narius teisinės pasekmės, nes būtų nelogiškas ir ydingas reguliavimas, kada asmuo atitinkantis visas licencijų išdavimo ir veiklos vykdymo sąlygas, negali pradėti praktinės veiklos dėl neaiškių ir formalių pagrindų, kuriems esant jis tiesiog neįrašomas į Rūmų sąrašą. Be to, pažymėtina, kad tokio pobūdžio teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu ir negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisės verstis gydytojo odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika, reguliavimu. Priešingu atveju, turėtų būti svarstomas teikiamos nuostatos derėjimas su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje ne kartą buvo analizuota būtinybė, su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijusį teisinį reguliavimą nustatyti įstatyme. 14. Projekto
nutrūksta. Pažymime, kad nė vienas iš šių pagrindų nėra siejamas su projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūlomomis nustatyti Rūmų nario pareigomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog narystė Rūmuose yra būtina sąlyga verstis gydytojo odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika, todėl bet kokios teisinės pasekmės, galinčios kilti asmeniui, kuris nesilaiko Rūmų nario pareigų, turi būti nustatytos įstatyme. Todėl teigtina, kad narystė rūmuose negalės būti nutraukta jokiais atvejais, net kai Rūmų narys nesilaikys jokių 7 straipsnyje nustatytų pareigų.
Todėl svarstytina, ar šios pareigos nėra niekinės, nes jų nesilaikymas Rūmų nariams negali sukelti jokių neigiamų teisinių pasekmių. Pažymėtina, jog analogiška situacija buvo analizuota Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo
Respublikos Architektų rūmuose klausimas. Šiame nutarime buvo pažymėta, kad įstatymų leidėjui iš Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalies kyla reikalavimas įstatymu nustatyti narystės valstybės kontroliuojamos profesijos savivaldą užtikrinančioje asociacijoje sustabdymo ir pasibaigimo pagrindus, be kita ko, susijusius su teise vykdyti šią profesinę veiklą. Taigi teigtina, kad teikiamas reguliavimas, turėtų būti sistemiškai peržiūrėtas, kiek tai susiję su narystės Rūmuose stabdymu ir nutrūkimu, be kita ko, galimai siejant šią narystę ir su Rūmų narių pareigų laikymusi. 15. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą narystės nutrūkimo pagrindą siūlome sieti su licencijos galiojimo panaikinimu. Taip pat svarstytina, ar narystė neturėtų būti stabdoma asmens prašymu ir tuo atveju, kai licencijos galiojimas yra sustabdomas (nes licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiu asmuo negali vykdyti praktikos). 16. Projekto 7 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, numatanti, kad Rūmų narių kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Rūmų taryba, nedera su Odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų aprašu, kurį, vadovaudamasis Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymu, tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 17. Projekto
„odontologų”, o projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 dalyje ir 9
straipsnio 2 dalies 3 punkte prieš žodį „revizijos” įrašytinas žodis „Rūmų”. 18.
vykdymo tvarka ir sprendimo priėmimo tvarka. Svarstytina, ar atsižvelgiant į pastarojo meto su COVID-19 viruso pandemija susijusio teisinio reguliavimo pobūdžiu, šiuose straipsniuose neturėtų būti sureguliuota išimtinio pobūdžio šių organų posėdžių vykdymo nuotoliniu būdu ir sprendimų priėmimo elektroninio ryšio priemonėmis tvarka. Tokiu atveju derėtų nustatyti, kokiais atvejais posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu ir tai, kad posėdžiai ir sprendimų priėmimas gali būti vykdomi tik tokiomis elektroninių ryšių priemonėmis, kurios užtikrina dalyvaujančių narių identifikaciją. 19. Projekto
„Rūmų“. 20. Projekto
susirinkimas svarsto Rūmų revizijos komisijos pateiktą išvadą dėl Rūmų finansinės veiklos ataskaitos. Pastebėtina, jog svarstymas, kai nepriimama jokių sprendimų, yra gana beprasmis veiksmas, nes jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti tobulinamas, kad visuotinio narių susirinkimo veiksmai turėtų kokią nors teisinę reikšmę. 21. Projekto
yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė paskutiniame visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių, yra ydingas tuo, kad sprendimų priėmimui būtiną kvorumą sieja ne su visų Rūmų narių skaičiumi, o tik „aktyvių“ Rūmų narių, kurie dalyvauja šio organo veikloje, skaičiumi. Kitaip sakant, pagal šį reguliavimą, yra įmanoma tokia situacija, kad kiekvieną kartą mažėjant visuotiniame susitinkime dalyvaujančių narių skaičiui, susirinkimo kvorumui užteks net ir keliolika narių (jeigu tai sudarys daugiau nei pusę paskutinio susirinkimo dalyvių skaičiaus). 22.
pertvarkyti Rūmus yra priimamas ne mažesne kaip 2/3 visų visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma, kelia abejonių dėl jos derėjimo su įstatymo pagrindu įsteigtos asociacijos, kuri turi atstovauti visus savo narius, esme ir paskirtimi. Pastebėtina, kad tokie sprendimai, kaip likvidacija, neturėtų būti priimami remiantis mažumos interesais. Teigtina, kad šioje nuostatoje turėtų būti nustatyta visų asociacijos narių balsų dauguma. 23. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmų statute gali būti nustatyta, kad vietoj visuotinio narių susirinkimo šaukiamas narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris vykdo visuotiniam narių susirinkimui nustatytas funkcijas. Narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus nustato Rūmų statutas. Nepaisant to, kad toks teisinis reguliavimas grindžiamas Asociacijų įstatymo nuostatomis, siūlomas teisinio reguliavimo pobūdis kvestionuotinas, atsižvelgiant į tai, jog siekiama reguliuoti valstybės reguliuojamos profesijos atstovų savivaldos instituciją, vykdančią tam tikras viešojo administravimo funkcijas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausiasis Rūmų organas, todėl manytina, kad tuo atveju, jei įstatymu šiam organui nustatomos tam tikros teisės ar pareigos, tai tokios teisės ir pareigos gali būti perleidžiamos tik tokiam organui, kuris yra sudaromas ir veikia tokiu pat būdu, kaip ir tas organas, kurio teisės ir pareigos yra perleidžiamos.
Pažymėtina, kad įstatymu deleguotos/nustatytos teisės ir pareigos šiuo atveju neturėtų būti perleidžiamos poįstatyminio teisės akto pagrindu, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisės aktų subordinacijos principas, galimai būtų pažeisti atstovavimo ir sprendimų priėmimo principai, kurie nustatyti įstatymu, nes jokių įstatyminių nuostatų, neleidžiančių nukrypti nuo šių principų, įstatyme nėra. Todėl teigtina, kad Rūmų narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) sudarymo tvarka, dalyvių skaičius, atstovavimo principai ir sprendimų priėmimo tvarka turi būti nustatyti įstatyme. Tik tokiu atveju, jei minėtas reguliavimas būtų nustatytas įstatyme, Rūmų statutas galėtų numatyti, kad vietoj visuotinio narių susirinkimo šaukiamas narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija). 24. Projekto
metų laikotarpiui renka visuotinis narių susirinkimas, o 5 narius deleguoja. Taip pat pažymime, kad jeigu siūloma nustatyti, kad Rūmų Tarybos nariais Rūmų teritoriniai skyrių atstovai yra ex officio, projekte reikėtų nurodyti tas pareigas, kurias užimantys darbuotojai savaime laikomi Tarybos nariais. Kitu atveju, kaip minėta aukščiau, tiesiog siūlome nurodyti, kad Rūmų teritoriniai skyriai deleguoja savo atstovus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal teisės technikos taisykles, žodžiai ir terminai ne lietuvių kalba teisės akte gali būti vartojami tik tuomet, kai nėra galimybės nuostatos išdėstyti bendrine lietuvių kalba.
Atsižvelgiant į tai, jog lotyniško termino ex officio reikšmė „pagal pareigas“, gali būti išdėstyta nevartojant šio lotyniško termino, siūlytina atsisakyti šio lotyniško termino vartojimo. 25. Atsižvelgiant į tai, kad Rūmų tarybos posėdžiams gali pirmininkauti ne tik Rūmų tarybos pirmininkas, tačiau ir kitas Rūmų tarybos narys, projekto 10 straipsnio 3 dalyje siūlome nurodyti, kad balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra ne Rūmų tarybos pirmininko balsas, o Tarybos posėdžio pirmininko balsas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 3 daliai. 26. Projekto 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad vienintelis organas, šaukiantis visuotinį narių susirinkimą, yra Rūmų taryba. O pagal projekto 9 straipsnio 1 dalį, toks susirinkimas gali būti šaukiamas ne rečiau kaip kas 4 metai. Svarstytina, ar toks teisinio reguliavimo pobūdis, kai joks kitas organas, ar Rūmų nariai neturi teisės inicijuoti visuotinio narių susirinkimo, atitinka asociacijos, atstovaujančios savo narių interesus, veiklos principus. Manytina, jog įstatymas turėtų užtikrinti narių (pavyzdžiui, tam tikros daugumos) teisę inicijuoti visuotinį narių susirinkimą, kuris tokiu atveju privalomai turėtų būti sušauktas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš įstatymo projekto lieka neaišku kokiu būdu formuojama visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė. Manytina, jog be kitų būdų, darbotvarkei įtaką turėtų galėti daryti ir tam tikras eilinių narių skaičius. Taip pat kelia abejonių, jog visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas tik kas ketveri metai, nes toks terminas sutampa su Rūmų tarybos kadencija, taigi pastarajai siekiant išvengti atšaukimo, Rūmų taryba gali vengti visuotinio narių susirinkimo sušaukimo.
Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad visuotinis narių susirinkimas renka Rūmų tarybą, įstatyme neturėtų būti nustatytas periodinis Rūmų tarybos veiklos atskaitomybė visuotiniam narių susirinkimui. Apibendrinant šioje pastaboje išdėstytus pastebėjimus, manytina, jog įstatyminis reguliavimas turėtų būti sistemiškai peržiūrėtas, kad Rūmų veiklos modelis būtų atstovaujamasis ir demokratinis, kaip ir dera asociacijai, o ne tik priklausantis nuo tam tikrų valdymo organų noro, ar nenoro savo pasirinktu terminu atsiskaityti, ar neatsiskaityti už savo veiklą, sušaukti, ar nesušaukti visuotinį narių susirinkimą. 27. Svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte, siekiant užtikrinti nepertraukiamą ir sklandžią Rūmų tarybos veiklą, nederėtų nustatyti, jog Rūmų taryba renka ne tik Pirmininką, tačiau ir Pirmininko pavaduotoją, kuris, Pirmininkui dėl kokių nors priežasčių laikinai negalint eiti pareigų, vykdo Pirmininko pareigas. 28. Projekto
tvarką. Atkreipiame dėmesį, jog nė viename iš šių straipsnių nereikalaujama, kad Rūmų organų nariai atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Manytina, kad toks reikalavimas, atsižvelgiant į šių organų vykdomas funkcijas, įstatyme turėtų būti įtvirtintas. 29. Projekto
punktas. 30. Derinant teikiamo projekto ir kartu teikiamų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekto (Reg. Nr. XIVP-165) ir Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo pakeitimo projekto (Reg. Nr.
Nr. XIV-164) nuostatas, projektas pildytinas, nustatant, kurio valdymo organo kompetencijai priklauso įmokų už atitinkamų licencijų išdavimą dydžio nustatymas. 31. Projekto
„darbo“ – žodis „praktikos“. 32. Siekiant
teisinio aiškumo, projekto 12 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys dėstytinas taip: „Rūmų statute gali būti nustatyti ir kiti papildomi reikalavimai visuotinio narių susirinkimo renkamiems Rūmų garbės teismo nariams“. 33. Projekto
garbės teismo narius renka visuotinis narių susirinkimas, o kita – kad šiuos šešis narius susirinkimui pasiūlo Rūmų taryba, prieštarauja viena kitai. Tokiu atveju tai yra ne narių rinkimų procedūra, o narių skyrimo Tarybos teikimu procedūra. Jeigu, vis dėlto, siekiama įtvirtinti Rūmų garbės teismo narių rinkimų visuotiniame narių susirinkime procedūrą, reikėtų nustatyti, kad Rūmų taryba pasiūlo tam tikrą skaičių kandidatūrų (kuris turi būti žymiai didesnis už renkamų narių skaičių), iš kurių visuotinis narių susirinkimas ir išrinktų šešis asmenis. 34. Projekto
priėmimo tvarką, kai balsuojant balsai pasiskirsto po lygiai. Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 13 straipsnio 5 daliai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Rūmų garbės teismo sprendimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, įstatyme turėtų būti nustatytas maksimalus terminas, per kurį byla turi būti išnagrinėta. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas turi užtikrinti bent minimalias, asmenų, kurių bylos nagrinėjamos, teises, pavyzdžiui, teisę būti išklausytu, teikti paaiškinimus, dalyvauti bylos nagrinėjime, turėti atstovus. 35.
teisės akto nuostatų nuoseklumo, projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūlome nurodyti ir kitus su licencijavimu susijusius administracinius sprendimus, kuriuos priima licencijas išduodanti institucija, t. y. ji ir tikslina licencijas, ir panaikina licencijos galiojimo sustabdymą. Analogiškai tikslintinos ir šio straipsnio 2 dalies ir kitų dalių, kuriose minimi licencijavimo komisijų sprendimai, nuostatos. 36. Svarstytina, ar projekto 13 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti įtvirtinti minimalūs reikalavimai, keliami sveikatos apsaugos ministro skiriamiems nurodytų komisijų nariams. 37. Nėra aišku koks „licencijų registras” turimas omenyje projekto 13 straipsnio 6 dalyje. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome aiškiai nurodyti konkretų registro (ar informacinės sistemos) pavadinimą bei jo (ar jos) valdytoją. 38. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje po žodžių „odontologijos praktikos“ įrašytini žodžiai „ir burnos priežiūros praktikos“. Siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje taip pat reikėtų nurodyti, kad licencijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, išduodamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėmis. 39. Projekto
teisės aktus sveikatos apsaugos ministras tvirtina įvertinęs Rūmų siūlymus“, nes ministro kompetencijai priskirtų teisės aktų turinio negali priklausyti nuo kitų subjektų valios. 40. Projekto 14 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad sveikatos apsaugos ministras, manydamas, kad Rūmų sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, gali pateikti skundą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šis skundas turi būti pateiktas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos.
Pastebėtina, jog tam, kad ministras galėtų tokią teisę realizuoti, įstatyme turėtų būti nustatyta Rūmų prievolė per tam tikrą terminą pateikti sprendimų kopijas ministrui. 41. Nėra suprantama kokiu tikslu projekto 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad drausmės byla perduodama nagrinėti Rūmų garbės teismui per 14 dienų nuo sprendimo iškelti drausmės bylą priėmimo dienos. Manytina, kad šis terminas yra betikslis ir pažeidžiantis asmens, kuriam iškeliama byla, teises, nes byla turėtų būti perduodama nagrinėjimui tuo pačiu sprendimu, kuriuo ji ir iškeliama, kadangi jos nereikia nei siųsti į kitas institucijas, nei rinkti duomenų, ar atlikti jokių kitų veiksmų, nes Tarybai tokie veiksmai nepavedami. 42. Nėra aiškus projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų Rūmų garbės teismo sprendimų siūlyti sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą santykis su odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme nurodytais licencijų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindais, nes įstatyme odontologo įvykdytas drausmės pažeidimas bei Rūmų garbės teismo sprendimas nėra nurodytas kaip pagrindas, įgalinantis stabdyti ar naikinti licencijos galiojimą. Atsižvelgiant į tai, nebūtų aiškus projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų nuostatų praktinis įgyvendinimas. 43. Projekto 16 straipsnio 3 dalyje, siekiant užtikrinti asmenų, kurių byla nagrinėjama, teises, turi būti nustatytas įpareigojimas pateikti Rūmų garbės teismo sprendimą šiems asmenims. 44. Svarstytina, ar projekte numatyti Rūmų garbės teismo sprendimai neturėtų būti viešai skelbiami Rūmų interneto svetainėje, kad visuomenė galėtų žinoti apie asmenis, pažeidusius teisės aktų reikalavimus. 45. Projekto 18 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. 46.
aktų priėmimo data turi būti suderinta su įstatymo įsigaliojimo data. Taip pat pažymime, kad pagal projekto nuostatų turinį, poįstatyminius teisės aktus turės priimti ne Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o sveikatos apsaugos ministras. 47. Svarstytina, ar siūloma įstatymo įsigaliojimo data - 2021 m. gegužės 1 d., neturėtų būti koreguojama, atsižvelgiant ir į tai, kad šiuo metu veikiančiai asociacijai – Odontologų rūmams, teisė vykdyti įstatyme numatytas funkcijas nėra suteikta. Todėl, nustačius vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, be kita ko, įstatymas turi būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis, kad iki įstatymo įsigaliojimo turi būti sušauktas visuotinis asociacijos – Odontologų rūmai, susirinkimas, kuriame turėtų teisę dalyvauti visi odontologai ir burnos priežiūros specialistai, kuriame iki įstatymo įsigaliojimo, pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas, iš naujo turi būti suformuoti visi šios asociacijos organai, kurie galėtų pradėti veiklą įstatymui įsigaliojus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2021-05-25 Nr. XIVP-163(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektu siūloma gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus vienijančiai asociacijai – Lietuvos Respublikos odontologų rūmams, suteikti viešojo administravimo įgaliojimus ir įgalioti ją vykdyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimą bei kitus sveikatos sistemos strateginius uždavinius odontologinės priežiūros srityje. Vertinant siūlomą reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas reguliavimas, kuriuo Odontologų rūmams buvo pavestos minėtos funkcijos, buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2020 m. gegužės 1 d. Buvo argumentuojama, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla). Pastebėtina ir tai, kad Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje. Be to, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str.
tikslai – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus – nedera su funkcija vykdyti asociacijos narių veiklos priežiūrą (išduoti jiems licencijas, taikyti poveikio priemones – licencijos stabdymą ar panaikinimą). Nevertindami teikiamos argumentacijos, pažymime, kad toks įstatyminio reglamentavimo ir visuomeninių santykių odontologinės priežiūros srityje dažnas keitimas kenkia teisinio reguliavimo stabilumui, o kartu ir teisiniam tikrumui bei asmenų pasitikėjimui teise. Naujas teisinis reguliavimas turi būti pasvertas tiek tikslų, reikalingumo, tiek reguliacinės naštos aspektu. Siekiant teisinio reguliavimo stabilumo, valstybinis ūkinės veiklos reguliavimas turėtų būti keičiamas tik nustačius, kad pasirinktas teisinis reguliavimas veikia ne taip, kaip tikėtasi, o naujas reguliavimas tikrai pagerintų teisinę aplinką bei asmenų interesus. 2. Tikslintina įstatymo priėmimo data. 3. Projekto
„vykdyti“, o žodžiai „asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas“ brauktini kaip pertekliniai. 4. Projekto
rūmai turėtų rūpintis ne tik odontologinės veiklos gerinimo klausimais, tačiau ir burnos priežiūros veiklos gerinimo klausimais. 5. Projekto 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina, kokio pobūdžio paslaugas ir kokiems subjektams turi teisę teikti Rūmai. 6. Vienintelė projekto 5 straipsnio dalis nenumeruotina. Be to, šiame straipsnyje vietoj žodžio „nuostatuose“ įrašytinas žodis „Statute“. Taip pat svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų nurodyti tokių teritorinių skyrių galimo steigimo tikslo, nustatyti jų funkcijų pobūdį bei santykį su pačių Rūmų funkcijomis. 7.
į tai, kad galiojančią licenciją turinčių odontologų ir burnos priežiūros specialistų narystė Rūmuose yra privaloma ir tai, savo ruožtu, vertinama kaip būtina sąlyga vykdyti atitinkamą praktiką, projekto 6 straipsnio 5 dalyje turi būti aiškiai išdėstyti konkretūs pagrindai, kuriems esant odontologijos praktikos bei burnos priežiūros praktikos licenciją gavę asmenys gali būti neįrašomi į Rūmų narius. Taip pat turi būti nustatytos ir tokio neįrašymo į Rūmų narius teisinės pasekmės, nes būtų nelogiškas ir ydingas reguliavimas, kada asmuo atitinkantis visas licencijų išdavimo ir veiklos vykdymo sąlygas, negali pradėti praktinės veiklos dėl neaiškių ir formalių pagrindų, kuriems esant jis tiesiog neįrašomas į Rūmų sąrašą. Be to, pažymėtina, kad tokio pobūdžio teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu ir negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisės verstis gydytojo odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika, reguliavimu. Priešingu atveju, turėtų būti svarstomas teikiamos nuostatos derėjimas su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje ne kartą buvo analizuota būtinybė, su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijusį teisinį reguliavimą nustatyti įstatyme. 8. Projekto
„licencijos galiojimą“. 9. Projekto 6 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad yje siūloma nustatyti, kad narystė Odontologų rūmuose nutrūksta odontologui ar burnos priežiūros specialistui nevykdant šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų.
Pažymėtina, kad įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos Rūmų nario pareigos nėra siejamos su tam tikrais imperatyviniais pagrindais, kuriems esant pats odontologinės praktikos ar burnos priežiūros praktikos vykdymas tapatų objektyviai neįmanomas, t.y. aukščiau nurodytoje dalyje nustatomos tik odontologo bei burnos priežiūros specialisto kaip Rūmų nario pareigos, susijusios ne su jų teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, o su jų, kaip asociacijos narių, įsipareigojimais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šių pareigų nevykdymas gali būti pakankamu pagrindu iš karto nutraukti jų narystę Rūmuose, taip užkertant bet kokią galimybę jiems toliau teikti odontologines ar burnos priežiūros paslaugas (nors jie ir toliau turės galiojančią odontologinės praktikos ar burnos priežiūros praktikos licenciją). Manytume, kad tokiu atveju jam Rūmų narystė turėtų būti sustabdoma tol, kol jis neįvykdys įstatyme nustatytų visų jo, kaip Rūmų nario, prievolių. Atitinkamai turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad Rūmų nariui sustabdžius narystę dėl įstatyme nurodytų pareigų nevykdymo, jis narystės sustabdymo laikotarpiu negali verstis odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika. Be to, projektas turėtų būti pildytinas ir nuostatomis, numatančiomis subjektą, įgaliotą priimti sprendimus dėl odontologų ir burnos priežiūros specialistų narystės Rūmuose sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo. 10. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 7 dalyje siūlome nurodyti, kad narystė Rūmuose ne gali būti stabdoma, o stabdoma asmens prašymu, kai jo turimos licencijos galiojimas yra sustabdomas (atitinkamai šioje dalyje vietoj žodžio „licenciją“ įrašytini žodžiai „licencijos galiojimą“).
Siekiant teisinio aiškumo, taip pat reikėtų apibrėžti pasikeitusias odontologo ar burnos priežiūros specialisto, kaip Rūmų nario, teises ir pareigas jo narystės sustabdymo šiuo pagrindu laikotarpiu (pvz., akivaizdu, kad jis šiuo laikotarpiu neturėtų mokėti Rūmų nario mokesčio) bei pagrindus, kuriems esant jo narystės Rūmuose sustabdymas būtų panaikinamas. 11. Projekto9 straipsnio pavadinime brauktinas žodis „odontologų“. 12. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlome nustatyti, kokio pobūdžio sprendimą dėl pateiktos Rūmų revizijos komisijos išvados dėl Rūmų finansinės veiklos ataskaitos priima visuotinis narių susirinkimas. 13. Projekto
yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė paskutiniame visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių, tačiau nemažiau kaip 15 procentų visų Rūmų narių, yra ydingas tuo, kad sprendimų priėmimui būtiną kvorumą sieja ne su visų Rūmų narių skaičiumi, o tik „aktyvių“ Rūmų narių, kurie dalyvauja šio organo veikloje, skaičiumi. Svarstytina, ar projekte numatytas 15 procentų nuo visų Rūmų narių rodiklis gali būti laikomas pakankamu kvorumui ir atitinkamai teisėtiems sprendimams, liečiantiems visus Rūmų narius, konstatuoti. 14. Projekto
„Rūmų tarybos“. 15. Projekto
„paskelbtos“. 16.
9 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmų statute gali būti nustatyta, kad vietoj visuotinio narių susirinkimo šaukiamas narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris vykdo visuotiniam narių susirinkimui nustatytas funkcijas. Narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus nustato Rūmų statutas. Nepaisant to, kad toks teisinis reguliavimas grindžiamas Asociacijų įstatymo nuostatomis, siūlomas teisinio reguliavimo pobūdis kvestionuotinas, atsižvelgiant į tai, jog siekiama reguliuoti valstybės reguliuojamos profesijos atstovų savivaldos instituciją, vykdančią tam tikras viešojo administravimo funkcijas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausiasis Rūmų organas, todėl manytina, kad tuo atveju, jei įstatymu šiam organui nustatomos tam tikros teisės ar pareigos, tai tokios teisės ir pareigos gali būti perleidžiamos tik tokiam organui, kuris yra sudaromas ir veikia tokiu pat būdu, kaip ir tas organas, kurio teisės ir pareigos yra perleidžiamos. Pažymėtina, kad įstatymu deleguotos/nustatytos teisės ir pareigos šiuo atveju neturėtų būti perleidžiamos poįstatyminio teisės akto pagrindu, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisės aktų subordinacijos principas, galimai būtų pažeisti atstovavimo ir sprendimų priėmimo principai, kurie nustatyti įstatymu, nes jokių įstatyminių nuostatų, neleidžiančių nukrypti nuo šių principų, įstatyme nėra. Todėl teigtina, kad Rūmų narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) sudarymo tvarka, dalyvių skaičius, atstovavimo principai ir sprendimų priėmimo tvarka turi būti nustatyti įstatyme. Tik tokiu atveju, jei minėtas reguliavimas būtų nustatytas įstatyme, Rūmų statutas galėtų numatyti, kad vietoj visuotinio narių susirinkimo šaukiamas narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija). 17.
10 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad Rūmų Tarybos posėdžiui pirmininkauja Rūmų tarybos pirmininkas arba jo pavedimu kitas tarybos narys, derintina su projekto 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata, nustatančia, kad iš tarybos narių renkamas ne tik Rūmų tarybos pirmininkas, tačiau ir jo pavaduotojas, kuris, Pirmininkui dėl kokių nors priežasčių laikinai negalint eiti pareigų, vykdo Pirmininko pareigas. 18. Projekto
mažiau kaip“. 19. Manytina, kad atsižvelgiant į Rūmų tarybos, Rūmų garbės teismo bei Rūmų revizijos atliekamas funkcijas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, nustatytas projekto 14 straipsnyje, turėtų būti taikomas ne tik Rūmuose sudaromų komisijų, tačiau ir minėtų Rūmų organų nariams. 20. Projekto
garbės teismo narius renka visuotinis narių susirinkimas, o kita – kad šiuos tris narius susirinkimui pasiūlo Rūmų taryba, prieštarauja viena kitai. Tokiu atveju tai yra ne narių rinkimų procedūra, o narių skyrimo Tarybos teikimu procedūra. Jeigu, vis dėlto, siekiama įtvirtinti Rūmų garbės teismo narių rinkimų visuotiniame narių susirinkime procedūrą, reikėtų nustatyti, kad Rūmų taryba pasiūlo tam tikrą skaičių kandidatūrų (kuris turi būti žymiai didesnis už renkamų narių skaičių), iš kurių visuotinis narių susirinkimas ir išrinktų tris asmenis. 21. Svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte neturėtų būti įtvirtinti minimalūs reikalavimai, keliami sveikatos apsaugos ministro skiriamiems Rūmų garbės teismo nariams. 22. Projekto
priėmimo tvarką, kai balsuojant balsai pasiskirsto po lygiai. Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 13 straipsnio 6 daliai.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Rūmų garbės teismo sprendimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, įstatyme turėtų būti nustatytas maksimalus terminas, per kurį byla turi būti išnagrinėta. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas turi užtikrinti bent minimalias, asmenų, kurių bylos nagrinėjamos, teises, pavyzdžiui, teisę būti išklausytu, teikti paaiškinimus, dalyvauti bylos nagrinėjime, turėti atstovus. 23. Projekto
tikslintinas, derinant su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytais su licencijavimu susijusiais sprendimais. Be to, nėra aišku koks „licencijų registras” turimas omenyje projekto 13 straipsnio 7 dalyje. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome aiškiai nurodyti konkretų registro (ar informacinės sistemos) pavadinimą bei jo (ar jos) valdytoją. Taip pat nėra aišku, kodėl sprendimai dėl odontologų praktikos ar burnos priežiūros praktikos licencijų turėtų būti teikiami Juridinių asmenų registrui. 24. Projekto
nuosprendžiu“. Be to, manytina, kad šiame punkte turėtų būti išlyga dėl neišnykusio ar nepasibaigusio teistumo, nes siūlomas nepriekaištingos reputacijos kriterijus, neatsižvelgiant į senaties institutą, būtų neproporcingas. 25. Ginčytinas projekto 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto nepriekaištingos reputacijos kriterijaus Rūmų komisijos nariui tikslingumas ir pagrįstumas, nes uždraudus asmeniui verstis odontologine veikla, jo narystė net ne komisijoje, o apskritai pačiuose Rūmuose turėtų būti stabdoma ar nutraukiama, nes Rūmų nariais yra tik odontologinę praktiką ar burnos priežiūros praktiką vykdantys asmenys. 26. Projekto
odontologo ar burnos priežiūros specialisto vykdoma veikla.
Šiame punkte nurodytos aplinkybės neturi nieko bendro su odontologo ar burnos priežiūros praktika. Pažymėtina, kad šis punktas yra tiesiog nukopijuotas ir perkeltas iš Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo, tačiau reikalavimai patentiniams patikėtiniams negali būti automatiškai pritaikyti odontologams ir burnos priežiūros specialistams, nes jų funkcijos ir veikla iš esmės skiriasi. 27. Vienintelės projekto 14 straipsnio dalis nenumeruotina. 28. Projekto 15 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad sveikatos apsaugos ministras į Rūmų garbės teismą skiria 3 narius, derintina su projekto 12 straipsnio
suprantama kokiu tikslu projekto 16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad drausmės byla perduodama nagrinėti Rūmų garbės teismui per 14 dienų nuo sprendimo iškelti drausmės bylą priėmimo dienos. Manytina, kad šis terminas yra ne tik netikslingas, tačiau ir pažeidžiantis asmens, kuriam iškeliama byla, teises, nes byla turėtų būti perduodama nagrinėjimui tuo pačiu sprendimu, kuriuo ji ir iškeliama, kadangi jos nereikia nei siųsti į kitas institucijas, nei rinkti duomenų, ar atlikti jokių kitų veiksmų (Tarybai tokie veiksmai nepavedami), nei nenumatyta tokio sprendimo apskundimo galimybė. 30. Nėra aiškus projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų Rūmų garbės teismo sprendimų siūlyti sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą santykis su odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme nurodytais licencijų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindais, nes įstatyme odontologo įvykdytas drausmės pažeidimas bei Rūmų garbės teismo sprendimas nėra nurodytas kaip pagrindas, įgalinantis stabdyti ar naikinti licencijos galiojimą.
Atsižvelgiant į tai, nebūtų aiškus projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų nuostatų praktinis įgyvendinimas. 31. Projekto 17 straipsnio 3 dalyje, siekiant užtikrinti asmenų, kurių byla nagrinėjama, teises, turi būti nustatytas įpareigojimas pateikti Rūmų garbės teismo sprendimą šiems asmenims. 32. Projekto 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta poįstatyminių teisės aktų priėmimo data turi būti suderinta su įstatymo įsigaliojimo data. Taip pat pažymime, kad pagal projekto nuostatų turinį, poįstatyminius teisės aktus turės priimti ne Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o sveikatos apsaugos ministras. 33. Svarstytina, ar siūloma įstatymo įsigaliojimo data - 2021 m. rugpjūčio 1 d., neturėtų būti koreguojama, atsižvelgiant ir į tai, kad šiuo metu veikiančiai asociacijai – Odontologų rūmams, teisė vykdyti įstatyme numatytas funkcijas nėra suteikta. Todėl, nustačius vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, be kita ko, įstatymas turi būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis, kad iki įstatymo įsigaliojimo turi būti sušauktas visuotinis asociacijos – Odontologų rūmai, susirinkimas, kuriame turėtų teisę dalyvauti visi odontologai ir burnos priežiūros specialistai, kuriame iki įstatymo įsigaliojimo, pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas, iš naujo turi būti suformuoti visi šios asociacijos organai, kurie galėtų pradėti veiklą įstatymui įsigaliojus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2023-12-08 Nr. XIVP-163(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte po žodžio „odontologijos“ įrašytini žodžiai „ir burnos priežiūros“. 2. Projekto 4 straipsnio 3 dalies 7 punkte vietoj žodžių „švietimo įstaigų“ įrašytini arba žodžiai „mokslo ir studijų institucijų“, arba žodžiai „aukštųjų mokyklų“ (nes studijos Lietuvoje vykdomos tik aukštosiose mokyklose). 3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti pagrindą (-us), kuriam (-iems) esant jo narystės Rūmuose sustabdymas būtų panaikinamas (mūsų nuomone, turėtų būti nurodyta, kad sprendimas sustabdyti narystę Rūmuose panaikinamas, kai panaikinamas licencijos galiojimo sustabdymas). 4. Atsižvelgiant į tai, kad visos Rūmų komisijos taip pat laikomos Rūmų organais (projekto 8 straipsnio 1 dalies 4-6 punktai), projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „ir komisijų“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Rūmų narys gali turėti ir kitų, ne tik įstatyme nustatytų pareigų, projekto 7 straipsnio 3 dalį siūlome papildyti 4 punktu, nustatančiu, kad Rūmų narys privalo vykdyti ir kitas Rūmų statute ir Odontologų profesinės etikos kodekse nustatytas pareigas. 6. Atsižvelgiant į tai, kad Rūmų revizijos komisiją ir sudaro tik 5 nariai bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių „renka ir atšaukia Rūmų revizijos komisijos 5 narius“ siūlome įrašyti žodžius „renka ir atšaukia Rūmų revizijos komisiją“ (t. y. analogiškai kaip nustatyta šios dalies 2 punkte Rūmų tarybos atžvilgiu). 7.
teisinio aiškumo, projekto 9 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „susirinkimas (konferencija) sprendimus priima šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“ siūlome įrašyti žodžius „susirinkimo (konferencijos) kvorumas nustatomas, pakartotinis susirinkimas (konferencija) šaukiamas ir susirinkimo (konferencijos) sprendimai priimami šio straipsnio 3-5 dalyse nustatyta tvarka“. 8. Projekto 11 straipsnio 3 dalis implikuoja, kad Rūmų revizijos komisijos posėdis būtų teisėtas tik tuo atveju, jeigu juose dalyvautų Rūmų revizijos komisijos pirmininkas (nes balsams pasiskirsčius po lygiai lemiamas būtų išimtinai jo balsas, nenumatant galimybės, kad lemiamas galėtų būti ir kito posėdžiui pirmininkaujančio Revizijos komisijos nario balsas). Jeigu tokio reguliavimo ir siekiama, siūlytume aiškiai nurodyti, kad Rūmų revizijos komisijos posėdis yra teisėtas , jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 nariai, iš kurių vienas yra Rūmų revizijos komisijos pirmininkas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnio 6 daliai, kurioje nustatoma Rūmų garbės teismo sprendimų priėmimo tvarka, ir projekto 13 straipsnio 6 daliai, kurioje reglamentuoja Rūmų komisijų sprendimų priėmimo tvarka. 9. Projekto
brauktinas žodis „veiklos“. 10. Projekto 13 straipsnio 6 dalies nuostatų, numatanti, kad Rūmų komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 nariai, yra ydinga, nes projekte apskritai nenurodoma kiek narių sudarys Rūmų komisijas (konkrečiai nurodomas tik Odontologų licencijavimo komisijos narių skaičius). Atsižvelgiant į tai, siūlytina šioje dalyje nurodyti, kad Rūmų komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. 11. Projekto 13 straipsnio 9 dalyje po žodžių „Odontologų licencijavimo komisijos” įrašytini žodžiai „ir kitų Rūmų komisijų sprendimai“. 12.
Rūmų garbės teismo sprendimų siūlyti sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą santykis su Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme nurodytais licencijų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindais, nes įstatyme odontologo įvykdytas drausmės pažeidimas bei Rūmų garbės teismo sprendimas nėra nurodytas kaip pagrindas, įgalinantis stabdyti ar naikinti licencijos galiojimą. Siekiant išvengti įstatyminės kolizijos, turėtų būti papildytas ir minėtas įstatymas, jame nustatant, kad Odontologų rūmų garbės teismo sprendimo, išnagrinėjus drausmės bylą, pagrindu teikiamas siūlymas taip pat gali būti vienas iš licencijų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindų. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected]
DĖL Odontologų rūmų įstatymo projektO NR. XIVP-163(2)
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja V. Buzytė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėja A. Storpirštienė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius T. Žentelis, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja R. Vaitkevičienė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir veiklos administravimo skyriaus vedėjas D. Giruckas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas M. Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas A. A. Fominas, Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovas P. Jacunskij, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės profesorė T. Birmontienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius D. Razukevičius, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros partnerystės docentas G. Bartkus, Odontologų rūmų tarybos pirmininkė V.
Brukienė, Odontologų rūmų viešųjų ryšių ir komunikacijos atstovas B. Einars, Odontologų rūmų teisininkas A. Rudanov, Odontologų rūmų vyr. teisininkė V. Tarasevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus vienijančiai asociacijai – Lietuvos Respublikos odontologų rūmams, suteikti viešojo administravimo įgaliojimus ir įgalioti ją vykdyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimą bei kitus sveikatos sistemos strateginius uždavinius odontologinės priežiūros srityje. Vertinant siūlomą reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas reguliavimas, kuriuo Odontologų rūmams buvo pavestos minėtos funkcijos, buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2020 m. gegužės 1 d. Buvo argumentuojama, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla).
Pastebėtina ir tai, kad Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje. Be to, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyti asociacijos tikslai – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus – nedera su funkcija vykdyti asociacijos narių veiklos priežiūrą (išduoti jiems licencijas, taikyti poveikio priemones – licencijos stabdymą ar panaikinimą). Nevertindami teikiamos argumentacijos, pažymime, kad toks įstatyminio reglamentavimo ir visuomeninių santykių odontologinės priežiūros srityje dažnas keitimas kenkia teisinio reguliavimo stabilumui, o kartu ir teisiniam tikrumui bei asmenų pasitikėjimui teise. Naujas teisinis reguliavimas turi būti pasvertas tiek tikslų, reikalingumo, tiek reguliacinės naštos aspektu. Siekiant teisinio reguliavimo stabilumo, valstybinis ūkinės veiklos reguliavimas turėtų būti keičiamas tik nustačius, kad pasirinktas teisinis reguliavimas veikia ne taip, kaip tikėtasi, o naujas reguliavimas tikrai pagerintų teisinę aplinką bei asmenų interesus. Pritarti iš dalies Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr.
784, Odontologų rūmams siūloma sugrąžinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo funkciją, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos paliekant odontologinės sveikatos priežiūros
ir akreditavimo funkciją. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25
data. Pritarti
13
sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti Pastaba neaktuali, nes Komiteto patobulintame įstatymo projekte, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, siūloma išbraukti 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25415
rūpintis ne tik odontologinės veiklos gerinimo klausimais, tačiau ir burnos priežiūros veiklos gerinimo klausimais. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) 4) spręsti odontologinės ir burnos priežiūros veiklos gerinimo klausimus;“
33
paslaugas ir kokiems subjektams turi teisę teikti Rūmai. Pritarti Pasiūlymas: 1.
Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) odontologams ir burnos priežiūros specialistams ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, teikti su odontologine veikla susijusias paslaugas Rūmų statuto nustatyta tvarka;“
1
straipsnio dalis nenumeruotina. Be to, šiame straipsnyje vietoj žodžio „nuostatuose“ įrašytinas žodis „Statute“. Taip pat svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų nurodyti tokių teritorinių skyrių galimo steigimo tikslo, nustatyti jų funkcijų pobūdį bei santykį su pačių Rūmų funkcijomis. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Rūmų nuostatuose statute gali būti numatytas Rūmų teritorinių skyrių steigimas Rūmų tarybos nustatytoms funkcijoms nustatytoje teritorijoje įgyvendinti.“
5
galiojančią licenciją turinčių odontologų ir burnos priežiūros specialistų narystė Rūmuose yra privaloma ir tai, savo ruožtu, vertinama kaip būtina sąlyga vykdyti atitinkamą praktiką, projekto 6 straipsnio 5 dalyje turi būti aiškiai išdėstyti konkretūs pagrindai, kuriems esant odontologijos praktikos bei burnos priežiūros praktikos licenciją gavę asmenys gali būti neįrašomi į Rūmų narius. Taip pat turi būti nustatytos ir tokio neįrašymo į Rūmų narius teisinės pasekmės, nes būtų nelogiškas ir ydingas reguliavimas, kada asmuo atitinkantis visas licencijų išdavimo ir veiklos vykdymo sąlygas, negali pradėti praktinės veiklos dėl neaiškių ir formalių pagrindų, kuriems esant jis tiesiog neįrašomas į Rūmų sąrašą.
Be to, pažymėtina, kad tokio pobūdžio teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu ir negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisės verstis gydytojo odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika, reguliavimu. Priešingu atveju, turėtų būti svarstomas teikiamos nuostatos derėjimas su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje ne kartą buvo analizuota būtinybė, su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijusį teisinį reguliavimą nustatyti įstatyme. Pritarti Pastaba neaktuali, nes, remiantis
straipsnio 5 dalį. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25663
Pasiūlymas: 1. Pakeisti 6 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) 2) panaikinus odontologui ar burnos priežiūros specialistui išduotą odontologijos ar burnos priežiūros praktikos licencijąos galiojimą;“
64
nutrūksta odontologui ar burnos priežiūros specialistui nevykdant šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų.
Pažymėtina, kad įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos Rūmų nario pareigos nėra siejamos su tam tikrais imperatyviniais pagrindais, kuriems esant pats odontologinės praktikos ar burnos priežiūros praktikos vykdymas taptų objektyviai neįmanomas, t.y. aukščiau nurodytoje dalyje nustatomos tik odontologo bei burnos priežiūros specialisto kaip Rūmų nario pareigos, susijusios ne su jų teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, o su jų, kaip asociacijos narių, įsipareigojimais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šių pareigų nevykdymas gali būti pakankamu pagrindu iš karto nutraukti jų narystę Rūmuose, taip užkertant bet kokią galimybę jiems toliau teikti odontologines ar burnos priežiūros paslaugas (nors jie ir toliau turės galiojančią odontologinės praktikos ar burnos priežiūros praktikos licenciją). Manytume, kad tokiu atveju jam Rūmų narystė turėtų būti sustabdoma tol, kol jis neįvykdys įstatyme nustatytų visų jo, kaip Rūmų nario, prievolių. Atitinkamai turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad Rūmų nariui sustabdžius narystę dėl įstatyme nurodytų pareigų nevykdymo, jis narystės sustabdymo laikotarpiu negali verstis odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika. Be to, projektas turėtų būti pildytinas ir nuostatomis, numatančiomis subjektą, įgaliotą priimti sprendimus dėl odontologų ir burnos priežiūros specialistų narystės Rūmuose sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo. Pritarti iš dalies Vyriausybės išvadoje taip pat teigiama, kad ,,vienintelė narystės Rūmuose sąlyga turėtų būti licencijos galiojimas“, todėl atsisakytina 1 projekto 6 straipsnio 6 dalies 2 ir 4 punktų.
Taip pat manytina, kad netikslinga įstatymo projektą papildyti nuostata, kad tol, kol Rūmų narys neįvykdys Rūmų nario prievolių, jam turėtų būti sustabdyta narystė Rūmuose, nes už pareigų nesilaikymą jam būtų iškelta drausmės byla. Žr. į pasiūlymus prie Vyriausybės išvados ir Komiteto pasiūlymus. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-2567731
teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 7 dalyje siūlome nurodyti, kad narystė Rūmuose ne gali būti stabdoma, o stabdoma asmens prašymu, kai jo turimos licencijos galiojimas yra sustabdomas (atitinkamai šioje dalyje vietoj žodžio „licenciją“ įrašytini žodžiai „licencijos galiojimą“). Siekiant teisinio aiškumo, taip pat reikėtų apibrėžti pasikeitusias odontologo ar burnos priežiūros specialisto, kaip Rūmų nario, teises ir pareigas jo narystės sustabdymo šiuo pagrindu laikotarpiu (pvz., akivaizdu, kad jis šiuo laikotarpiu neturėtų mokėti Rūmų nario mokesčio) bei pagrindus, kuriems esant jo narystės Rūmuose sustabdymas būtų panaikinamas. Pritarti iš dalies
narystė stabdoma asmens prašymu, gali iškilti situacija, kai sustabdomas licencijos galiojimas, bet asmuo prašymo dėl narystės sustabdymo nepateikia. 2. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7.6. Narystė Rūmuose gali būti sustabdoma sustabdžius odontologui ar burnos priežiūros specialistui išduotos odontologijos ar burnos priežiūros praktikos licencijąos galiojimą. 2. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) nustatytu laiku mokėti Rūmų nario mokestį, išskyrus, kai jo narystė Rūmuose yra sustabdyta;“
straipsnio pavadinime brauktinas žodis „odontologų“.
Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 9 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,9 straipsnis. Visuotinis odontologų Rūmų narių susirinkimas“
28
teisinio aiškumo, projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlome nustatyti, kokio pobūdžio sprendimą dėl pateiktos Rūmų revizijos komisijos išvados dėl Rūmų finansinės veiklos ataskaitos priima visuotinis narių susirinkimas. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,8) 7) svarsto Rūmų revizijos komisijos pateiktą išvadą dėl Rūmų finansinės veiklos ataskaitos ir priima dėl jos sprendimą. Jeigu visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą nepritarti Rūmų finansinės veiklos ataskaitai, kitų metų Rūmų finansinės veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta, kaip buvo atsižvelgta į visuotinio narių susirinkimo nepritarimo argumentus;“
3
yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė paskutiniame visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių, tačiau nemažiau kaip 15 procentų visų Rūmų narių, yra ydingas tuo, kad sprendimų priėmimui būtiną kvorumą sieja ne su visų Rūmų narių skaičiumi, o tik „aktyvių“ Rūmų narių, kurie dalyvauja šio organo veikloje, skaičiumi. Svarstytina, ar projekte numatytas
kvorumui ir atitinkamai teisėtiems sprendimams, liečiantiems visus Rūmų narius, konstatuoti. Pritarti
žemiau. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-2593
„Rūmų tarybos“.
Pritarti Kartu atsižvelgiama į aukščiau pateiktą Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl visuotinio narių susirinkimo kvorumo, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas dėl visuotinio narių susirinkimo priimamo sprendimo dėl Rūmų reorganizavimo ir likvidavimo. Taip pat 9 straipsnio 3 dalies nuostatos suderinamos su
išdėstyti taip: ,,3. Visuotinis narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė paskutiniame visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių, tačiau ne mažiau, kaip 15 procentų visų Rūmų narių. Susirinkimui pirmininkauja Rūmų tarybos pirmininkas arba jo pavedimu kitas tarybos narys pavaduotojas. Sprendimai, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalies 7 punkte, priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Rūmų tarybos posėdžio pirmininko balsas. Visuotinio narių susirinkimo protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.“
6
žodis „paskelbtos“. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6. 5. Jei dėl paskelbtos nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino Vvisuotinio narių susirinkimo posėdžiai negali vykti Rūmų nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, Vvisuotinio narių susirinkimo posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – Nuotolinis būdas). Nuotoliniu būdu vyksiančiame Vvisuotinio narių susirinkimo posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas Rūmų nario teises.
Nuotoliniu būdu priimant Vvisuotinio narių susirinkimo sprendimus, turi būti užtikrintas Rūmų nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.“
7
nustatyta, kad vietoj visuotinio narių susirinkimo šaukiamas narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris vykdo visuotiniam narių susirinkimui nustatytas funkcijas. Narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus nustato Rūmų statutas. Nepaisant to, kad toks teisinis reguliavimas grindžiamas Asociacijų įstatymo nuostatomis, siūlomas teisinio reguliavimo pobūdis kvestionuotinas, atsižvelgiant į tai, jog siekiama reguliuoti valstybės reguliuojamos profesijos atstovų savivaldos instituciją, vykdančią tam tikras viešojo administravimo funkcijas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsnio
organas, todėl manytina, kad tuo atveju, jei įstatymu šiam organui nustatomos tam tikros teisės ar pareigos, tai tokios teisės ir pareigos gali būti perleidžiamos tik tokiam organui, kuris yra sudaromas ir veikia tokiu pat būdu, kaip ir tas organas, kurio teisės ir pareigos yra perleidžiamos. Pažymėtina, kad įstatymu deleguotos/nustatytos teisės ir pareigos šiuo atveju neturėtų būti perleidžiamos poįstatyminio teisės akto pagrindu, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisės aktų subordinacijos principas, galimai būtų pažeisti atstovavimo ir sprendimų priėmimo principai, kurie nustatyti įstatymu, nes jokių įstatyminių nuostatų, neleidžiančių nukrypti nuo šių principų, įstatyme nėra.
Todėl teigtina, kad Rūmų narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) sudarymo tvarka, dalyvių skaičius, atstovavimo principai ir sprendimų priėmimo tvarka turi būti nustatyti įstatyme. Tik tokiu atveju, jei minėtas reguliavimas būtų nustatytas įstatyme, Rūmų statutas galėtų numatyti, kad vietoj visuotinio narių susirinkimo šaukiamas narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija). Pritarti Kartu atsižvelgiama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir išbraukiamos nuostatos, susijusios su visuotinio narių susirinkimo priimamu sprendimu dėl Rūmų reorganizavimo ir likvidavimo. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 7. 6. Rūmų statute gali būti nustatyta, kad vietoj visuotinio narių susirinkimo šaukiamas narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris vykdo šio straipsnio ir kitas šio Įstatymo visuotiniam narių susirinkimui nustatytas funkcijas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalies 7 punkte. Narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus nustato Rūmų statutas Rūmų narių įgaliotinius renka teritoriniai Rūmų skyriai, remdamiesi Rūmų tarybos nustatytomis atstovavimo normomis. Į Rūmų narių įgaliotinių susirinkimą (konferenciją), kuriame turi teisę balsuoti, be rinkimų kviečiami Rūmų tarybos nariai, Rūmų garbės teismo nariai, Revizijos komisijos nariai ir Rūmų teritorinių skyrių vadovai. Rūmų narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija) sprendimus priima šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.”
2 19.
Manytina, kad atsižvelgiant į Rūmų tarybos, Rūmų garbės teismo bei Rūmų revizijos atliekamas funkcijas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, nustatytas projekto 14 straipsnyje, turėtų būti taikomas ne tik Rūmuose sudaromų komisijų, tačiau ir minėtų Rūmų organų nariams. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 2. Rūmų tarybą sudaro 21 narys, kuris turi būti nepriekaištingos reputacijos. Juos 4 metų laikotarpiui iš Rūmų narių renka visuotinis narių susirinkimas.“
3
pirmininkauja Rūmų tarybos pirmininkas arba jo pavedimu kitas tarybos narys, derintina su projekto 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata, nustatančia, kad iš tarybos narių renkamas ne tik Rūmų tarybos pirmininkas, tačiau ir jo pavaduotojas, kuris, Pirmininkui dėl kokių nors priežasčių laikinai negalint eiti pareigų, vykdo Pirmininko pareigas. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Rūmų tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų jos narių, o priimti sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Rūmų tarybos posėdžio pirmininko balsas. Posėdžiui pirmininkauja Rūmų tarybos pirmininkas arba jo pavedimu kitas tarybos narys pavaduotojas. Posėdžio protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.“
52
mažiau kaip“. Pritarti Pasiūlymas: 1.
Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) į visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimus, kuriuos pasiūlo ne mažiau kaip 1/3 visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių Rūmų narių;“
1 19. Manytina, kad atsižvelgiant į Rūmų tarybos, Rūmų garbės teismo bei Rūmų revizijos atliekamas funkcijas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, nustatytas projekto 14 straipsnyje, turėtų būti taikomas ne tik Rūmuose sudaromų komisijų, tačiau ir minėtų Rūmų organų nariams. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Rūmų revizijos komisija yra Rūmų kontrolės organas. Ją
komisija sudaroma iš 5 narių, kurie turi būti nepriekaištingos reputacijos.“
2 19. Manytina, kad atsižvelgiant į Rūmų tarybos, Rūmų garbės teismo bei Rūmų revizijos atliekamas funkcijas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, nustatytas projekto 14 straipsnyje, turėtų būti taikomas ne tik Rūmuose sudaromų komisijų, tačiau ir minėtų Rūmų organų nariams. Pritarti Kartu dalis 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, siekiant dėstymo aiškumo, perkeliama į 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Rūmų garbės teismą sudaro 5 nariai. Rūmų garbės teismo nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos asmenys,. turintys ne mažesnę kaip 5 metų odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktikos patirtį. Rūmų statute gali būti nustatyti ir kiti papildomi reikalavimai visuotinio narių susirinkimo renkamiems Rūmų garbės teismo nariams.“
31 20.
Projekto
garbės teismo narius renka visuotinis narių susirinkimas, o kita – kad šiuos tris narius susirinkimui pasiūlo Rūmų taryba, prieštarauja viena kitai. Tokiu atveju tai yra ne narių rinkimų procedūra, o narių skyrimo Tarybos teikimu procedūra. Jeigu, vis dėlto, siekiama įtvirtinti Rūmų garbės teismo narių rinkimų visuotiniame narių susirinkime procedūrą, reikėtų nustatyti, kad Rūmų taryba pasiūlo tam tikrą skaičių kandidatūrų (kuris turi būti žymiai didesnis už renkamų narių skaičių), iš kurių visuotinis narių susirinkimas ir išrinktų tris asmenis. Pritarti Kartu dalis 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, siekiant dėstymo aiškumo, perkeliama į 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) 3 narius renka skiria visuotinis narių susirinkimas. Juos visuotiniam narių susirinkimui pasiūlo Rūmų taryba. Visuotinio narių susirinkimo skiriami Rūmų garbės teismo nariai turi turėti ne mažesnę kaip 5 metų odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktikos patirtį. Rūmų statute gali būti nustatyti ir kiti papildomi reikalavimai;“
32
21Svarstytina,
ar projekto 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte neturėtų būti įtvirtinti minimalūs reikalavimai, keliami sveikatos apsaugos ministro skiriamiems Rūmų garbės teismo nariams. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) 2 narius skiria sveikatos apsaugos ministras. Sveikatos apsaugos ministro skiriami Rūmų garbės teismo nariai turi turėti ne mažesnę kaip
13166
priėmimo tvarką, kai balsuojant balsai pasiskirsto po lygiai.
Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 13 straipsnio 6 daliai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Rūmų garbės teismo sprendimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, įstatyme turėtų būti nustatytas maksimalus terminas, per kurį byla turi būti išnagrinėta. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas turi užtikrinti bent minimalias, asmenų, kurių bylos nagrinėjamos, teises, pavyzdžiui, teisę būti išklausytu, teikti paaiškinimus, dalyvauti bylos nagrinėjime, turėti atstovus. Pritarti Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą reglamentuoti komisijų sprendimų priėmimo tvarką, kai balsuojant balsai pasiskirsto po lygiai, visų pirma siūloma įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kad Rūmų komisijos iš savo narių išsirenka pirmininką ir sekretorių. Asmenų, kurių bylos nagrinėjamos, teises siūloma nustatyti 16 straipsnyje. Taip pat, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, 12 ir 13 straipsnius siūloma papildyti nuostatomis, kad posėdžiai gali vykti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip vienas sveikatos apsaugos ministro paskirtas narys. Taip pat 13 straipsnio 6 dalis per Komiteto pasiūlymą taip pat papildyta nuostatomis dėl Rūmų komisijos kvorumo. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6. Rūmų garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu jame jo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 3 nariai, iš kurių ne mažiau kaip vienas narys turi būti paskirtas sveikatos apsaugos ministro. Sprendimai priimami per 30 darbo dienų nuo drausmės bylos gavimo Garbės teisme dienos paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Rūmų garbės teismo posėdžio pirmininko balsas. Rūmų garbės teismo sprendimai yra vieši.“ 2.
Papildyti 13 straipsnį nauja 5 dalimi (buvusią 5 dalį laikyti 4 dalimi) ir ją išdėstyti taip: ,,5. Rūmų komisijos iš savo narių išsirenka Rūmų komisijos pirmininką ir sekretorių.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6. Rūmų komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 nariai. Odontologų licencijavimo komisijos posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip vienas sveikatos apsaugos ministro paskirtas narys. Rūmų komisijos sprendimai priimami visų dalyvaujančių atitinkamos komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Rūmų komisijos pirmininko balsas. Rūmų komisija sprendimus priima Rūmų vardu. Rūmų komisijos darbo tvarką nustato nuostatai.“
straipsnį nauja 4 dalimi: ,,4. Rūmų nariai, dėl kurių drausmės bylos iškėlimo yra sprendžiama, taip pat kuriems iškelta drausmės byla, ar jų atstovai turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Rūmų garbės teismo nariams, dalyvauti ir kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti drausmės bylą, Rūmų garbės teismo sprendimų nuorašus.“
6Buvusią 16 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-2513
7
tikslintinas, derinant su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytais su licencijavimu susijusiais sprendimais. Be to, nėra aišku koks „licencijų registras” turimas omenyje projekto 13 straipsnio 7 dalyje. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome aiškiai nurodyti konkretų registro (ar informacinės sistemos) pavadinimą bei jo (ar jos) valdytoją. Taip pat nėra aišku, kodėl sprendimai dėl odontologų praktikos ar burnos priežiūros praktikos licencijų turėtų būti teikiami Juridinių asmenų registrui.
Pritarti Argumentai: Manoma, kad šios dalies antrame sakinyje turimos omenyje odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijos. Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis Vyriausybės išvada, siūloma Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos palikti odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją, siūloma patikslinti šios dalies nuostatas ir išbraukti šios dalies 2 sakinį. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7. Rūmų komisija Odontologų licencijavimo komisija, priėmusi sprendimą išduoti, sustabdyti, panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, ar panaikinti licencijos galiojimą ar patiksinti licencijos duomenis, privalo per 5 darbo dienas šį sprendimą įrašyti į licencijų registrą Sveikatos priežiūros specialistų ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registrą. Informacija apie licencijos išdavimą, sustabdymą ar panaikinimą teisės aktų nustatyta tvarka perduodama juridinių asmenų registrui.“
1 19. Manytina, kad atsižvelgiant į Rūmų tarybos, Rūmų garbės teismo bei Rūmų revizijos atliekamas funkcijas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, nustatytas projekto 14 straipsnyje, turėtų būti taikomas ne tik Rūmuose sudaromų komisijų, tačiau ir minėtų Rūmų organų nariams. Pritarti
žemiau. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-251411
teismo nuosprendžiu“.
Be to, manytina, kad šiame punkte turėtų būti išlyga dėl neišnykusio ar nepasibaigusio teistumo, nes siūlomas nepriekaištingos reputacijos kriterijus, neatsižvelgiant į senaties institutą, būtų neproporcingas. Pritarti Pastaba neaktuali, nes atsižvelgus ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, siūloma nepriekaištingos reputacijos reikalavimus nustatyti tokius, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Žr. į pasiūlymą žemiau. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-251412
projekto 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto nepriekaištingos reputacijos kriterijaus Rūmų komisijos nariui tikslingumas ir pagrįstumas, nes uždraudus asmeniui verstis odontologine veikla, jo narystė net ne komisijoje, o apskritai pačiuose Rūmuose turėtų būti stabdoma ar nutraukiama, nes Rūmų nariais yra tik odontologinę praktiką ar burnos priežiūros praktiką vykdantys asmenys. Pritarti Pastaba neaktuali, nes atsižvelgus ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, siūloma nepriekaištingos reputacijos reikalavimus nustatyti tokius, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Žr. į pasiūlymą žemiau. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-251413
odontologo ar burnos priežiūros specialisto vykdoma veikla. Šiame punkte nurodytos aplinkybės neturi nieko bendro su odontologo ar burnos priežiūros praktika. Pažymėtina, kad šis punktas yra tiesiog nukopijuotas ir perkeltas iš Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo, tačiau reikalavimai patentiniams patikėtiniams negali būti automatiškai pritaikyti odontologams ir burnos priežiūros specialistams, nes jų funkcijos ir veikla iš esmės skiriasi.
Pritarti Pastaba neaktuali, nes atsižvelgus ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, siūloma nepriekaištingos reputacijos reikalavimus nustatyti tokius, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Pasiūlymas: 1. Pakeisti
išdėstyti taip: ,,1. Kriterijai, kuriais remiantis Aasmuo, siekiantis tapti Rūmų tarybos, Rūmų garbės teismo, Rūmų revizijos komisijos, Odontologų licencijavimo komisijos ar kitos komisijos nariu, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams.jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ir kitai nuosavybei, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valdymo tvarkai;
2) Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje jam atimta teisė verstis odontologine veikla;
3) jis yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba yra atleistas iš darbo ar pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo nepraėjo treji metai;
4) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“
1
projekto 14 straipsnio dalis nenumeruotina. Pritarti 31.
2
garbės teismą skiria 3 narius, derintina su projekto 12 straipsnio 3 dalies 2 punktu, numatančiu, kad ministras, vis dėlto, skiria tik du narius. Pritarti Taip pat, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, brauktinos 13 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytos komisijos. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Sveikatos apsaugos ministras į Rūmų garbės teismo narius skiria 2 narius, bei į kiekvieną šio Įstatymo 13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų Odontologų licencijavimo komisiją skiria po 3 narius“
3
suprantama kokiu tikslu projekto 16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad drausmės byla perduodama nagrinėti Rūmų garbės teismui per 14 dienų nuo sprendimo iškelti drausmės bylą priėmimo dienos. Manytina, kad šis terminas yra ne tik netikslingas, tačiau ir pažeidžiantis asmens, kuriam iškeliama byla, teises, nes byla turėtų būti perduodama nagrinėjimui tuo pačiu sprendimu, kuriuo ji ir iškeliama, kadangi jos nereikia nei siųsti į kitas institucijas, nei rinkti duomenų, ar atlikti jokių kitų veiksmų (Tarybai tokie veiksmai nepavedami), nei nenumatyta tokio sprendimo apskundimo galimybė. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Per 14 dienų nuo Priėmus sprendimoą iškelti drausmės bylą, priėmimo dienos byla su šiuo sprendimu perduodama nagrinėti Rūmų garbės teismui.“
2 1,2 30.
Nėra aiškus projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų Rūmų garbės teismo sprendimų siūlyti sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą santykis su odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme nurodytais licencijų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindais, nes įstatyme odontologo įvykdytas drausmės pažeidimas bei Rūmų garbės teismo sprendimas nėra nurodytas kaip pagrindas, įgalinantis stabdyti ar naikinti licencijos galiojimą. Atsižvelgiant į tai, nebūtų aiškus projekto 17 straipsnio 2 dalies
iš dalies Argumentai: Odontologijos praktikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad dėl licencijų galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo į licencijas išduodančią instituciją turi teisę kreiptis sveikatos priežiūros specialistų profesinės organizacijos. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25173
17 straipsnio 3 dalyje, siekiant užtikrinti asmenų, kurių byla nagrinėjama, teises, turi būti nustatytas įpareigojimas pateikti Rūmų garbės teismo sprendimą šiems asmenims. Pritarti Manoma, kad Rūmų garbės teismo nagrinėjamos bylos dažnai susijusios ir su kitais subjektais, kurių teisės galimai buvo pažeistos, todėl jie taip pat turėtų būti informuojami apie Rūmų garbės teismo sprendimus. Taip pat, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, paliktina tik nuoroda į 13 straipsnio 1 dalyje esančią Odontologų licencijavimo komisiją. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. 4.
garbės teismas, priėmęs sprendimą skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuobaudas arba šio straipsnio 2 3 dalyje nurodytą sprendimą, privalo per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pateikti jį Rūmų tarybai, ir šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytoms Rūmų komisijoms Odontologų licencijavimo komisijai, Rūmų nariui, dėl kurio priimtas sprendimas, ir asmenims, su kurių teisių galimu pažeidimu susijusi drausmės byla.“
1,3
33Svarstytina,
ar siūloma įstatymo įsigaliojimo data - 2021 m. rugpjūčio 1 d., neturėtų būti koreguojama, atsižvelgiant ir į tai, kad šiuo metu veikiančiai asociacijai – Odontologų rūmams, teisė vykdyti įstatyme numatytas funkcijas nėra suteikta. Todėl, nustačius vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, be kita ko, įstatymas turi būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis, kad iki įstatymo įsigaliojimo turi būti sušauktas visuotinis asociacijos – Odontologų rūmai, susirinkimas, kuriame turėtų teisę dalyvauti visi odontologai ir burnos priežiūros specialistai, kuriame iki įstatymo įsigaliojimo, pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas, iš naujo turi būti suformuoti visi šios asociacijos organai, kurie galėtų pradėti veiklą įstatymui įsigaliojus. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalį, įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. 2025 m. sausio 1 d.”
ją išdėstyti taip: ,,3. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo turi būti sušauktas visuotinis narių susirinkimas, iš naujo suformuoti šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti Rūmų organai ir patvirtinti šiame Įstatyme numatyti Rūmų veiklą reglamentuojantys dokumentai.“
2
būti suderinta su įstatymo įsigaliojimo data.
Taip pat pažymime, kad pagal projekto nuostatų turinį, poįstatyminius teisės aktus turės priimti ne Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o sveikatos apsaugos ministras. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-06-0362 Įvertinę Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2) (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama ir nustatoma, kad toliau Projekte bus vartojama sąvoka „valstybė narė“, t.y. „ <...> (toliau – valstybė narė) <...>“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekte minėta sąvoka daugiau niekur nėra vartojama, todėl manytina, kad nėra tikslinga įsivesti sutrumpinimą, kai jis daugiau neminimas. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 6 straipsio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Odontologai ar burnos priežiūros specialistai, profesinę kvalifikaciją įgiję kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – valstybė narė), Lietuvos Respublikoje turintys teisę laikinai verstis odontologijos praktika ar burnos priežiūros praktika Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatyta tvarka, neprivalo tapti Rūmų nariais.“
38Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla,
2023-10-13 (teisinio reguliavimo poveikio vertinimas) Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (toliau - Teisės mokykla), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2023 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr.
V-2023-13645
„Dėl teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados" (toliau - Raštas),
teikia Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesorės dr. Tomos Birmontienės parengtą nuomonę dėl teisinio reguliavimo poveikio. Cituojant prašome nurodyti šaltinį. Odontologų rūmų įstatymo projekte Nr. XIVP-163, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. 1-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP164(2) ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-165 siekiama nustatyti teisinį reguliavimą pagal kurį odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą vykdys Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, o asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, - Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Tarnyba). Šiuo metu ir įstaigų, ir specialistų licencijavimo veiklą vykdo minėta Tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tokiems pokyčiams pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, odontologų bendruomenė. Minėtais įstatymų projektais siekiama sugrąžinti Odontologų rūmų prarastą teisinį statusą ir kai kurias anksčiau vykdytas funkcijas - odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinį licencijavimą, kurį Odontologų rūmai vykdė iki 2019 m. reformos. Seimas 2019 m. gruodžio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pripažinimo netekusiu galios įstatymą, kurie įsigaliojo 2020 m. gegužės 1 d.
Šiais įstatymais nuo 2020 m. gegužės 1 d. buvo panaikinti Rūmų viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimu, šias funkcijas perduodant Tarnybai, vykdančiai visų rūšių asmens sveikatos priežiūros veiklos licencij avimą. Taip pat buvo panaikinta ir specialistų privaloma narystė Odontologų rūmuose. Pažymėtina, kad vykdant 2019 m. reformą, panaikinant įstatymu nustatytą odontologų profesinės savivaldos ir savireguliacijos modelį, nebuvo vertinamos įstatymų leidėjo diskrecijos ribos, nebuvo atsižvelgta ir į Odontologų rūmų teisėtus lūkesčius, kilusius iš ilgametės valstybės kontroliuojamos profesijos savivaldos ir savireguliacinės veiklos. Odontologų rūmai šią veiklą vykdė nuo 2004 m., tai numatė Odontologų rūmų įstatymas, jo galiojimas, vykdant 2019 m. reformą, 2020 m. buvo panaikintas. Taigi, naujai siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma koreguoti 2019 m. vykdytą reformą tam tikra apimtimi, sugrąžinant Odontologų rūmų vykdytas inter alia licencijavimo funkcijas, privalomą specialistų narystę rūmuose, Odontologų rūmų prarastą įstatymu nustatytą teisinį statusą. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d., 2010 kovo 22 d., ir 2020 m rugsėjo 11d. nutarimuose yra suformulavęs kai kuriuos valstybės reguliuojamų profesijų savireguliacijos principus, kurie yra svarbūs vertinant siūlomus įstatymų pakeitimus.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas atitinkamas Konstitucijos nuostatas, formuluojamoje konstitucinėje doktrinoje yra pažymėjęs ir tai, kad valstybė savo funkcijas gali vykdyti ne tik per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių institucijas (kaip ji paprastai daro), bet ir - tam tikra apimtimi - per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas. Viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine veikla besiverčiantys asmenys, suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymuose reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę; įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga; tam tikra valstybės kontroliuojama profesija besiverčiantys ir ex lege priklausantys tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, asmenys negali neturėti tam tikrų pareigų, susijusių su minėtos savivaldos sistemos veikimo užtikrinimu, inter alia su atitinkamos asociacijos išlaikymu.
Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje inter alia pažymima, kad privaloma narystė įstatymu įsteigtose institucijose, kurių tikslas - reguliuoti ir skatinti tam tikras profesijas, kurios visuomenės apsaugos interesais atlieka svarbias viešosios teisės funkcijas, kyla iš individualaus kiekvieno asmens apsisprendimo užsiimti tokia profesine veikla, kuriai dėl jos prigimties reikalingas atitinkamas teisinis reguliavimas (2003 m. lapkričio 6 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Popov ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 48047/99, Nr. 48961/99, Nr. 50786/99 ir Nr. 50792/99).
50792/99). Pažymėtina, kad Odontologų rūmai nuo jų veiklos pradžios 2004 m. iki 2020 m.( 2019 m. reformos) vykdė odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinio licencijavimo funkcijas ir tai niekaip neigiamai nepaveikė šios profesijos patrauklumo, ką liudija šios profesijos ilgametis prestižas, siekis užsiimti šia profesine veikla. Vertinamas teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama stiprinti odontologų profesinę savivaldą ir savireguliaciją, grąžinant profesinio licencijavimo funkcijas, tikėtina, suteiks dar daugiau galimybių šios medicinos profesijos specialistams efektyviau spręsti su jų profesija susijusias problemas, kurias valstybės institucijų skiriami šiai sričiai vykdyti administravimo resursai, paprastai, yra susiję su didelėmis biurokratinėmis kliūtimis ir valstybės biudžeto išlaidomis. Centralizuota visų medicinos profesijų licencijavimą vykdanti valdymo sistema, be abejo, negali tinkamai įsigilinti į atskiros profesijos problemas, lanksčiai, efektyviai reaguoti į kylančius profesinės veiklos pokyčius. Pažymėtina ir tai, kad vertinimui pateikti teisinio reguliavimo pokyčiai yra tiesiogiai nesietini su odontologijos paslaugi/prieinamumu, kadangi jais sprendžiami kiti, su profesijos licencijavimo subjekto pakeitimais, siejami klausimai. Ilgametė Odontologų rūmų veikla galėjo tapti pavyzdžiu ir kitoms medicinos profesijoms skatinant jų savivaldos modelių kūrimą, siekiant ne tik perimti kai kurias šiuo metu valstybės institucijų administruojamas funkcijas, bet ir prisiimti didesnę atsakomybę, siekiant gerinti profesinės veiklos prestižą ir kontrolę. Demokratinės valstybės funkcionavimo principai nereiškia tik valstybės valdžios institucijų lygiu decentralizacijos, jų vykdomų funkcijų savarankiškumo, tai ir visuomenės atsakomybės ir savarankiškumo ugdymas ir skatinimas, susijęs su tam tikrų pareigų, susijusių su profesinės savivaldos sistemos veikimo užtikrinimu.
Teisinio reguliavimo kaita, susijusi su siekiu tam tikra apimtimi atkurti anksčiau vykdytas Odontologų rūmų funkcijas, neabejotinai susijusi ir su tam tikrų finansinių ir vadybinių resursų klausimu. Vis dėlto, abejonės kyla ir dėl ankstesnio teisinio reguliavimo, kuriuo tokios funkcijos buvo pakeistos, jam įgyvendinti jau išleistų vadybinių ir finansinių resursų pagrįstumo, bei Odontologų rūmų patirtų teisėtų lūkesčių atlyginimo, tai nebuvo tinkamai įvertinta, vykdant 2019 m. reformą. Taip pat galėtų būti keliamas klausimas ir dėl priežasčių, kurios lėmė 2019 m. reformos, panaikinusios ilgametį, įstatymu nustatytą, profesinės savireguliacijos modelį, teisinio reguliavimo kaitos, kuri galėtų būti vertinami ir kaip esminis tam tikro srities teisinio reguliavimo stabilumo sutrikdymas. Susipažinta
39Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2023-10-26 (teisinio reguliavimo poveikio vertinimas)
Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. S-2023-3916 „Dėl teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“, perduodame Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros partnerystės docento Gintauto Bartkaus parengtą išvadą. Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas) yra svarstomas Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(2) (toliau – Įstatymo projektas arba Projektas) ir jį lydintieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 2,5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Odontologijos praktikos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.
I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) Šiais projektais siekiama1: - Įtvirtinti ir įgyvendinti realią odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinę savivaldą ir savireguliaciją; - Sudaryti sąlygas pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pacientų saugą odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugų srityje; - Sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti administracines procedūras išduodant minėtas licencijas. Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komitetas, būdamas pagrindiniu komitetu, svarstančiu Įstatymų projektus, kreipėsi dėl Įstatymų projektų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados parengimo. Sveikatos reikalų komitetas suformulavo šiuos klausimus: 1. Atlikti Odontologų rūmams planuojamų perduoti licencijavimo ir šios veiklos priežiūros funkcijų naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą; 2. Įvertinti planuojamų pokyčių įtaką odontologijos paslaugų prieinamumui regionuose ir ten dirbančių specialistų darbo patrauklumui; 3. Koks būtų poveikis sveikatos priežiūros sistemai, paslaugų teikimo kokybei, veiklos priežiūros kokybei ir kvalifikacijos kėlimo išlaidoms, jei priėmus įstatymų pakeitimus toks reglamentavimas būtų perkeltas ir į kitas sveikatos priežiūros sritis: mediciną, slaugą ir kt.; 4. Kokį poveikį (vadybinį ir finansinį) reglamentuojamai sričiai galėtų turėti dažna teisinio reglamentavimo kaita.
Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis Įstatymų projektų tikslas yra odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės savivaldos ir savireguliacijos įtvirtinimas, šiame dokumente didžiausias dėmesys bus skiriamas savireguliacijos analizei, jos privalumams ir trūkumams bei teisinėms prielaidoms savireguliacijos įtvirtinimui. Tyrimas, atliktas rengiant šią išvadą, suskirstytas į keturias dalis: - Savireguliacijos samprata; - Savireguliacijos nauda; - Efektyvią savireguliaciją lemiantys veiksniai; - Teisinės prielaidos privalomai narystei Lietuvos odontologų rūmuose. Išvados pabaigoje pateikiami atsakymai į Sveikatos reikalų komiteto užduotus klausimus. Išvada yra parengta atsižvelgiant į Įstatymų projektus, jų travaux preparatoires, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas)2, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (toliau – Asociacijų įstatymas)3, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis teismas) nutarimais4, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau– EBPO) Mokslo, technologijų ir inovacijų direktorato ataskaita „Savireguliacija: vaidmuo ir nauda užtikrinant vartotojų teises“5 (toliau – EBPO ataskaita). Taip pat rengiant Nuomonę buvo remtasi tarptautinių organizacijų bei mokslininkų atliktais tyrimais, inter alia, Ulf Papenfuß ir Christian A. Schmidt straipsniu „Savireguliacijos supratimas politinės kontrolės ir politikos formavimo tikslais: Valdymo mechanizmų poveikis atskaitomybei“6, Margot Priest straipsniu „Reguliavimo privatizavimas: keli savireguliacijos modeliai“7, Ian Bartle ir Peter Vass straipsniu „Savireguliacija reguliavimo valstybėje: Naujos reguliavimo paradigmos link?“8, Anthony Ogus ir Emanuela Carbonara straipsniu „Savireguliacija“9.
Pažymime, kad tyrimas, kurio pagrindu parengta išvada, yra atliekamas aplinkoje, kurioje teisės aktai ir jų interpretavimas gali keistis. Todėl, ypač dėl situacijų, kurių vertinimas yra dviprasmiškas ir
(ar) ne visiškai aiškus, nuomonė gali keistis. Mūsų nuomonė, pateikia šioje išvadoje, yra grindžiama mūsų teisės supratimu ir profesiniu vertinimu pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Dėl vėlesnių teisės aktų ir kitų šaltinių pakeitimų mūsų nuomonė gali nebeatitikti faktinės situacijos. Mes nesame atsakingi už galinčias iškilti situacijas, kai teisės aktai atitinkamų valstybinių ar tarptautinių institucijų būtų interpretuojami kitaip, nei mes nurodome. I. TYRIMAS 1. Savireguliacijos samprata Neegzistuoja vieningas termino „savireguliacija“ apibrėžimas, tačiau Europos institucijos tarpinstituciniame susitarime „Geresnė teisėkūra“, ratifikuotame 2003 metais, savireguliaciją apibrėžė kaip „galimybę verslo subjektams, socialiniams atstovams, nevyriausybinėms organizacijoms ar asociacijoms priimti bendras gaires (ypač elgsenos kodeksus ar sektorinius susitarimus)“10. Teisės mokslininkų darbuose nurodoma, kad: „Teisiniame kontekste žodis
"savireguliacija" nevartojamas tiesiogine prasme. Tai veikiau
reiškia tam tikrą kolektyvinio apribojimo laipsnį, siekiant rezultatų, kurių nebūtų pasiekta vien tik individualiu elgesiu rinkoje. Taip pat paprastai tai reiškia „gana gerai nusistovėjusį ir visuotinai pripažintą taisyklių rinkinį, nesvarbu, ar jos yra įprastos, ar surašytos raštu, pagal kurį veikla yra reguliuojama"11“12.
„Profesinė savireguliacija - tai reguliavimo
modelis, kai valstybė sukuria (pavyzdžiui, įvesdama licencijavimą) monopoliją, kurioje reguliuojama verslo šaka yra reguliatorius. Šis įstatyminės savireguliacijos modelis pirmiausia buvo taikomas profesijoms, kurioms šis išskirtinis vaidmuo istoriškai buvo suteiktas dėl patirties ir ypatingų santykių su klientais. Todėl profesijos statuso buvo noriai siekiama, o didžioji dalis profesinio reguliavimo buvo įgyvendinama pačių reguliuojamų narių prašymu.“13 EBPO savireguliaciją apibrėžia kaip „grupę subjektų konkrečiame sektoriuje ar sektoriaus dalyje, kurie susitaria veikti konkrečiu būdu, vadovaudamiesi nusistatytais principais ir taisyklėmis“14. Autorė M.M. Saldana išskiria15 du pagrindinius aspektus, kurie atspindi, kad egzistuojantis modelis iš tiesų yra savireguliacija: 1) jis kilo iš savanoriško sektoriuje dalyvaujančių ar jo veikiamų šalių įsipareigojimo; 2) jis nebūtinai turi reikšti teisės akto, reguliuojančio atitinkamą sektorių, egzistavimo, tačiau jis neturi atsiriboti nuo egzistuojančio teisinio reguliavimo, jei toks yra. Šios išvados kontekste savireguliacija (arba savivalda) laikysime tam tikros pramonės šakos ar viso pramonės sektoriaus dalyviais, kurie susitaria veikti nustatytais būdais pagal tam tikras taisykles ar principus. Subjektų dalyvavimas tokiose grupėse gali būti tiek savanoriškas, tiek teisiškai privalomas16. Savireguliacijos skatinimas yra tarptautinė tendencija.
Kaip nurodoma mokslininkų darbuose:
„Tarptautinės politikos formuotojai skatina savireguliavimą kaip vertingą
valdymo mechanizmą, turintį ypatingų privalumų, nes juo galima lanksčiai spręsti rimtas valdymo problemas, tokias kaip nepakankama politinė kontrolė, atskaitomybės stoka ir neaiškios atsakomybės sritys.“17 Grupės gali būti visiškai atsakingos už savireguliavimo priemonių kūrimą, jų laikymosi stebėseną ir vykdymo užtikrinimą arba jos gali bendradarbiauti su vyriausybinėmis institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais šiose srityse, vykdydamos bendro reguliavimo funkciją. Bendras reguliavimas gali būti laikomas tęstinumo tarp savireguliavimo ir valstybinio reguliavimo dalimi. Savireguliavimo sistemos, kuriose tam tikru mastu dalyvauja vyriausybė, yra įprastos, tačiau dalyvavimo lygis įvairiose sistemose gali labai skirtis. Vyriausybė gali atlikti įvairius vaidmenis, skatindama savireguliavimo sistemas ir sąveikaudama su jomis, net ir netaikydama bendro reguliavimo modelio. Kaip nurodoma doktrinoje: „Egzistuoja daugybė institucinių susitarimų, kurie, viena vertus, yra kažkur tarp valstybinio reguliavimo ir, kita vertus, individualaus, nevaržomo elgesio, todėl juos galima laikyti savireguliacija18 19. Šias galimybes galima vertinti pagal du spektrus, atitinkamai nusakančius autonomijos nuo valdžios ir teisinės galios laipsnį
ar organizacijoms taikomų taisyklių iki vyriausybės ministro ar kitos nepriklausomos valdžios institucijos patvirtintų taisyklių; tarp jų yra ir toks, kai viešojo intereso atstovai gali dalyvauti priimant sprendimus, bet ne galutinai juos lemti. Antroji kategorija apima skirtingo teisinės galios laipsnio taisykles.
Taisyklės gali būti: oficialiai privalomos, už kurių nesilaikymą taikomos viešosios arba privatinės teisės sankcijos; praktikos kodeksai, kurie gali būti taikomi, nebent įtariamas pažeidėjas gali įrodyti, kad tam tikru alternatyviu elgesiu buvo galima tinkamai pasiekti reguliavimo tikslus; normos, už kurių nesilaikymą taikomos neteisinės sankcijos, pavyzdžiui, ostrakizmas; arba standartai, kurių laikymasis yra visiškai savanoriškas.“22 „Savireguliacija yra lanksti ir skaidri sistema, kuri konkretizuoja neišsamius ryšius tarp visų valdymo sistemos vadovų ir vykdytojų ir gali turėti įtakos atskaitomybės elgsenai.“23 „Sąvoka
"savireguliacija" apima įvairias reguliavimo sistemas. Nuo to, kiek
vyriausybė atlieka tiesioginį vaidmenį, ir nuo to, kiek pramonės šaka ar grupė turi reguliavimo atsakomybę už savo veiksmus, skiriasi.“24 Įvedant savireguliaciją, būtina atsakyti į esminį klausimą, koks yra optimalus centralizuoto (arba valstybinio) reguliavimo ir savireguliavimo santykis. Skirtumas tarp centralizuoto ir savireguliavimo nėra toks aiškus, nes daugelis savireguliavimu grindžiamų schemų reiškia tam tikrą vyriausybės kontrolę25 26. Kai kuriais atvejais vyriausybė gali tiesiogiai prižiūrėti ar audituoti savireguliacijos mechanizmo funkcijas. Kai kuriais kitais atvejais vyriausybė gali nedalyvauti aktyviai, o reguliavimo funkcijas gali atlikti pati organizacija arba pramonės sektorius. Tačiau net ir pastaruoju atveju savireguliavimo sistema dažnai veikia vyriausybės įsikišimo šešėlyje, nes jai impulsą suteikia vyriausybės veiksmų perspektyva27. Kaip teisinis reiškinys savireguliacija dažniausiai analizuojama kaip sąmoningas valstybės teisės aktų leidybos įgaliojimų perdavimas savireguliacijos mechanizmui (subjektui), kurios nariais visiškai arba daugiausia yra įmonių ar asmenų, kurių veikla reguliuojama, atstovai.
Viešojo intereso argumentai dėl tokio delegavimo gali būti grindžiami principine agentų teorija28. Kai užsakovas (paprastai įstatymų leidėjas) nusprendžia, kad veiklą reikia reguliuoti dėl rinkos nepakankamumo, pavyzdžiui, išorinių veiksnių arba informacijos asimetrijos, kyla klausimas, kokia reguliavimo forma yra tinkama29. Tai galima įvertinti atsižvelgiant į tokius kintamuosius, kaip informacijos, kuria turi būti grindžiami sprendimai dėl taisyklių priėmimo, sąnaudos, susijusios su taisyklių laikymosi stebėsena ir jų vykdymo užtikrinimu. Užsakovas gali padaryti racionalią išvadą, kad šios sąnaudos būtų minimalios, jei taisyklių nustatymo, stebėsenos, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo užduotys būtų pavestos savireguliavimo mechanizmui (subjektui)30 31. Vyriausybė nebūtinai turi perduoti visas reguliavimo funkcijas savireguliacijos mechanizmui. Ji gali nuspręsti pasilikti taisyklių ir politikos formavimo funkciją ir perduoti tik operatyvinio valdymo atsakomybę už programos vykdymą; tai yra savivaldos arba bendradarbiavimo įgyvendinimo modelis32.
Teisės doktrinoje nurodoma, kad:
„Paprastai privalomas deleguoto savireguliavimo pobūdis reiškia, kad visas
verslo sektorius priskiriamas savireguliavimo institucijos jurisdikcijai, todėl pašalinama "atsiskyrusių" įmonių arba laisvai besinaudojančių įmonių (angl. free-riders) problema; iš tiesų tai yra pagrindinis deleguoto savireguliavimo, o ne savanoriško savireguliavimo pagrindas.“33 Siūlomais Įstatymų projektais būtent siekiama įvesti deleguotą (tarpinį) savireguliacijos modelį, t.y. su valstybės užtikrintu dalyvavimu savireguliacijos mechanizme ir teisės aktais įtvirtintomis sankcijomis, tačiau paliekant svarbiausių sprendimų priėmimą (licencijų suteikimo, licencijų sustabdymo ir panaikinimo) save reguliuojantiems subjektams. 2. Savireguliacijos nauda Savireguliavimas gali padėti palengvinti valstybinio reguliavimo naštą ir gali būti veiksmingesnis, nes galima geriau pasinaudoti vietos informacija ir veiksmingesnėmis priemonėmis užtikrinti vykdymą34. Kaip nurodoma doktrinoje: „Savireguliacijos, kaip reguliavimo kontrolės būdo, pasirinkimas turi praktinių privalumų. Savireguliacija leidžia valdžiai daryti įtaką elgesiui tiesiogiai neįsitraukiant į verslo šakos veiklą. Ji leidžia taikyti reguliavimą, kuris kitu atveju būtų praktiškai neįmanomas dėl ribotų finansinių, personalo ar kompetencijos išteklių. Valstybė, kaip esminis reguliuotojas, savo reguliavimo galią ir išteklius panaudoja naudodamasi reguliuojamos pramonės šakos ištekliais.“35 Savireguliacija gali būti (ir dažniausiai yra) naudingas vyriausybės politikos papildymas. Tuo pat metu savireguliacija gali suteikti svarbios naudos tiek verslui36, tiek vartotojams.
Savireguliacijos modelių sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant: (i) dalyvių prisiimtų įsipareigojimų tvirtumą; (ii) savireguliacijos aprėptį sektoriuje; (iii) tai, kaip dalyviai laikosi įsipareigojimų; ir (iv) įsipareigojimų nesilaikymo pasekmes. Savireguliacija taip pat gali būti naudinga ir valdžiai. Valdžia gali būti suinteresuota steigti ir vystyti savireguliaciją, nes ji gali būti ekonomiškai efektyvesnė, kai vykdymo ir stebėsenos našta būtų sumažinta ir (arba) perkelta verslui. Kaip nurodoma EBPO ataskaitoje: „Kai kuriais atvejais vyriausybė atlieka svarbų vaidmenį rengiant, tvirtinant, vykdant ir stebint savireguliacijos susitarimus. Tai ypač pasakytina apie savireguliacijos susitarimus, susijusius su finansinėmis paslaugomis ar kitomis, pagal kuriuos gali būti reikalaujama, kad įmonės prisijungtų prie schemų, kad gautų veiklos licenciją, ir gali būti remiami vykdymo užtikrinimo veiksmai, kurių imamasi pagal susitarimą, pavyzdžiui, panaikinant veiklos licenciją.“37 EBPO nurodo, kad jos praktikoje savireguliacijos tikslai dažniausiai susiję su: (i) sektoriaus praktikos tobulinimu ir vartotojų pasitikėjimo didinimu; (ii) geresnės informacijos vartotojams teikimu; ir (iii) veiksmingesnių ginčų sprendimo mechanizmų užtikrinimu. EBPO ataskaitoje yra išskiriami bendri privalumai (juos dar galima pavadinti privalymais valstybei), privalumai verslui ir privalumai vartotojams. 2.1. Bendri privalumai (arba privalumai valstybei) Savireguliacija gali būti politiškai patraukli. Savireguliacija leidžia valdžiai parodyti stebėtojams, kad tam tikra sritis yra reguliuojama (ir tokiu būdu saugomas viešasis interesas), tačiau jai nereikia prisiimti tiesioginės atsakomybės už reguliavimo režimą. Reguliavimas yra „ne valdžios sąskaitose", o reguliavimo užduotims atlikti neskiriami papildomi valstybės tarnautojai.
Savireguliacija, kaip ir dauguma reguliavimo priemonių, teikia naudą tam tikriems visuomenės sluoksniams ir lemia sąnaudas, kurios pasiskirsto tarp gyventojų. Pasirinkti savireguliaciją gali būti politiškai racionalu. Be to, savireguliacija gali leisti vyriausybei perkelti galimą atsakomybę už reguliavimo veiksmus savireguliavimo organizacijoms38. EBPO išskiria šiuos bendruosius privalumus:
Aukštesnis atitikties lygis. Valstybės nustatomas reguliavimas gali nesulaukti visapusiškos paramos subjektų, kuriems jis skirtas, o tai gali lemti silpną jo laikymąsi. Tuo tarpu savireguliavimo mechanizmų laikymasis gali būti stipresnis dėl verslo atstovų, kurie galėjo padėti juos sukurti ir kurie gali būti suinteresuoti jų sėkme, pritarimo. Doktrinoje nurodoma, kad: „Teigiama, kad reguliuojamų įmonių dalyvavimas savireguliacijoje lemia aukštesnį atitikties lygį. Tam tikra prasme tai lemia psichologinis pritarimas reguliavimui, prie kurio kūrimo jos prisidėjo ir už kurį yra atsakingos.
Tikėtina, kad savireguliacinėje struktūroje reguliuojamos įmonės geriau supranta reguliavimo tikslus ir žino jo privalumus, pavyzdžiui, vienodas sąlygas pramonės dalyviams arba „blogų veikėjų“ pašalinimą.40 - Valstybės išteklių taupymas. Žvelgiant iš valstybės perspektyvos, savarankiškas verslo reguliavimas yra ekonomiškai efektyvesnis, nes didžiąją dalį (jei ne visas) reguliavimo sąnaudų padengtų verslas, o ne valstybė. Doktrinoje nurodoma, kad: „Nepriklausomai nuo to, ar savireguliavimo sistemą prižiūri vyriausybė, ar ne, vyriausybės sąnaudos tikriausiai bus mažesnės nei tuo atveju, jei vyriausybė prisiimtų didžiąją dalį reguliavimo pareigų. Tai yra vienas iš pagrindinių savireguliavimo patrauklumų šiuolaikinėms vyriausybėms..“41 2.2. Privalumai verslui: - Mažesnės išlaidos. Savireguliavimo tyrimai rodo, kad toks modelis dažnai yra pigesnis ir mažiau apsunkinantis verslą nei panašus valstybinis reguliavimas, neatsižvelgiant į vyriausybės dalyvavimo lygį. - Vartotojų pasitikėjimo didinimas ir verslo įvaizdžio gerinimas. Dauguma EBPO analizuotų savireguliacijos mechanizmų buvo naudingi stiprinant vartotojų pasitikėjimą, nes padėjo užtikrinti produktų ir paslaugų kokybę ir gerą komercinę praktiką. - Verslo drausminimas. Savireguliacija efektyviai užtikrina verslo, kuris nesilaiko įsipareigojimų, drausminimą. - Efektyvesnis ginčų sprendimas. Savireguliacijos mechanizmų dalyviai atkreipė dėmesį į išorinių ginčų sprendimo mechanizmų veiksmingumą ir efektyvumą nagrinėjant skundus, taip pat į teigiamus vartotojų atsiliepimus, kai jie naudojasi nebrangiomis, nepriklausomomis institucijomis problemoms spręsti. - Oficialaus valstybinio reguliavimo mažėjimas. Daugeliu atvejų savireguliacija laikoma lankstesne priemone, kurią galima lengviau pritaikyti prie kintančių sąlygų. - Mokymo išteklių teikimas.
Gerai parengti savireguliacijos mechanizmai gali teikti centralizuotas paslaugas nariams, suteikdami, pavyzdžiui, mokymo ir dalijimosi informacija galimybes. 2.3. Privalumai vartotojams: - Geresnis informavimas. Reklamos kodeksai gali sumažinti riziką, kad vartotojai susidurs su klaidinančia ir apgaulinga reklama. Patikimumo ženklai gali padėti vartotojams atpažinti tam tikrus standartus atitinkančius produktus arba įmones, kurios laikosi svarbių komercinių principų. Vertinimo sistemos gali padėti vartotojams atpažinti norimus kriterijus atitinkančius produktus.
vartotojams didesnę apsaugą ir teises, nei numato valstybinis reguliavimas. Be geresnio ginčų nagrinėjimo (aprašyta toliau), tai gali būti papildomos produktų ir paslaugų garantijos, palankesnė prekių grąžinimo ar paslaugų atsisakymo politika ir pan. - Efektyvesnis ginčų sprendimas. Savireguliacija, kurioje numatyti specializuoti, nepriklausomi ir nebrangūs ginčų sprendimo mechanizmai, gali palengvinti problemų sprendimą ir padidinti vartotojų pasitikėjimą. - Kova su nesąžininga ar piktnaudžiavimo praktika. Savireguliacija gali suteikti mechanizmus, kuriuos naudodamas verslas gali spręsti konkrečias problemas, susijusias su nesąžininga konkurencija ar kitokiu piktnaudžiavimu, nes tokius klausimus, esant savireguliacijai, sprendžia kolegos, kurie išmano ir atpažįsta tokias praktikas. Apibendrinant galima konstatuoti, kad efektyvi verslo sektoriaus savireguliacija, ar ji būtų įtvirtinta visiškai savanoriškai (nesikišant valstybei), ar valstybės įpareigojimu, atneša konkrečią naudą visoms suinteresuotoms šalims – tiek vartotojams, tiek verslui, tiek valstybei. 3. Efektyvią savireguliaciją lemiantys veiksniai Savaime suprantama, ne kiekvienas savireguliacijos mechanizmas laikytinas efektyviu.
EBPO ataskaitoje yra išskiriami veiksniai, kurių egzistavimas rodo, kad savireguliacija turi potencialą tapti efektyvia ir veiksminga. Šie veiksniai skirstomi į išorinius (t.y. išankstinius, egzistuojančius savireguliacijos atsiradimo metu) ir vidinius (t.y. tuos, kuriuos apsprendžia savireguliacijoje dalyvaujantys subjektai): Išoriniai veiksniai: - Verslo interesai. Verslas (inter alia laisvosios profesijos) yra labiau linkęs pritarti savireguliacijai ir laikytis jos atnešamų įsipareigojimų, jei mato aiškią savireguliacijos teikiamą naudą. - Verslo, valstybės ir vartotojų interesų derinimas. Bendri tikslai gali paskatinti pritarimą savireguliacijai. - Rinkos dalyvių skaičius. Santykinai nedidelis dalyvių skaičius gali palengvinti savireguliacijos valdymą. - Rinkos aprėptis. Kuo didesnis dalyvavimo savireguliacijoje lygis, tuo didesnis tikėtinas poveikis. - Produktų vienodumas. Savireguliacijoje dalyvaujančių subjektų tiekiamų produktų ar teikiamų paslaugų panašumas gali supaprastinti savireguliacijos taikymą.
užtikrinti didelę pramonės aprėptį ir atitiktį reikalavimams. - Konkurencija. Savireguliacijos susitarimai neturėtų sudaryti kliūčių įeiti į rinką. Vidiniai veiksniai: - Savireguliacijos tikslų aiškumas ir tvirtumas. Tai gali paskatinti reguliuojamų sektorių atstovus būti suinteresuotais dalyvavimu ir palengvinti norimo poveikio pasiekimą. - Atitiktis valstybės politikai. Tai gali užtikrinti valstybinių reguliavimo institucijų paramą savireguliacijai.
Sektoriaus žinių panaudojimas nustatant taisykles.
Sektoriaus žinių panaudojimas gali pagerinti rezultatus ir padidinti verslo paramą. - Stebėsena, skaidrumas ir atskaitomybė visuomenei. Tai yra pagrindinis veiksnys, padedantis didinti pasitikėjimą ir patikimumą savireguliacijos mechanizmais. - Vykdymas ir sankcijos. Šios priemonės reikalingos siekiant paskatinti laikytis reikalavimų ir įtvirtinti neigiamas pasekmes tiems savireguliacijos dalyviams, kurie nesilaiko susitarimų. - Ginčų sprendimas ir žalos atlyginimas. Suteikus vartotojams šiuos mechanizmus, galima sustiprinti vartotojų pasitikėjimą. - Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas. Tai gali pagerinti savireguliacijos sprendimų kokybę, padėti užtikrinti, kad būtų identifikuotos ir tinkamai sprendžiamos pagrindinės problemos. Išanalizavus Įstatymų projektus, jų travaux preparatoires ir šiuo metu Lietuvoje egzistuojantį odontologų ir burnos priežiūros specialistų veiklos teisinį reglamentavimą, galima daryti išvadą, kad egzistuoja absoliuti dauguma veiksnių, kurie gali lemti savireguliacijos šiame sektoriuje sėkmę. Visų pirma, net 96 proc. odontologų ir burnos priežiūros specialistų pritaria licencijavimo grąžinimui Lietuvos odontologų rūmams42, t.y. savireguliacijos stiprinimui. Taigi, egzistuoja akivaizdus šios profesijos atstovų interesas. Antra, siūlomas įstatyminis įpareigojimas visiems rinkos dalyviams (odontologams ir burnos priežiūros specialistams) būti savireguliacijos organo (Lietuvos odontologų rūmų) nariais užtikrina rinkos aprėptį. Trečia, savireguliacijoje dalyvaujančių (dalyvausiančių) subjektų teikiamos paslaugos yra iš esmės identiškos, o tai supaprastina savireguliacijos taikymą. Ketvirta, Įstatymų projektais yra sprendžiama dėl sveikatos paslaugų vieno iš sektorių savireguliacijos.
Akivaizdu, kad sveikatos sektoriuje dėl paslaugų teikėjų klaidų galima žala vartotojams yra vertintina kaip itin rimta, todėl egzistuoja didelis poreikis užtikrinti paslaugų teikėjų atitiktį visiems reikalavimams. Penkta, Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas neapsunkins įėjimo į rinką naujiems paslaugų teikėjams lyginant su dabar egzistuojančiu reguliavimu, nes ir dabar odontologų ir burnos priežiūros specialistų veikla yra licencijuojama. Šešta, savireguliacijos tikslai Įstatymo projekte yra išdėstyti aiškiai ir tvirtai. Tai turėtų paskatinti šios profesijos atstovus būti suinteresuotais dalyvavimu ir palengvinti norimo poveikio pasiekimą. Septinta, savireguliacijos stiprinimas šiame sektoriuje, jei būtų priimti Įstatymų projektai, atitiktų valstybės politiką, nes savireguliacija būtų įtvirtinta įstatymu. Aštunta, savireguliacija, priėmus Įstatymų projektus, turėtų stiprų teisinį pagrindą. Devinta, užtikrinant visų odontologų ir burnos priežiūros specialistų dalyvavimą savireguliacijos mechanizme (Lietuvos odontologų rūmuose), būtų užtikrinamas plačiausias sektoriaus žinių panaudojimas veiklos rezultatų gerinimui. Dešimta, siūlomas reguliavimas užtikrintų efektyvų savireguliacijos mechanizme dalyvaujančių subjektų įsipareigojimų laikymąsi per griežtas sankcijas (inter alia licencijos stabdymą ar panaikinimą). Vienuolikta, Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas užtikrintų suinteresuotų šalių dalyvavimą (Sveikatos apsaugos ministrui skiriant dalį Lietuvos odontologų rūmų garbės teismo, licencijavimo, akreditavimo komisijų narių).
Toks modelis, kaip nurodoma teisės doktrinoje, yra įprastas kalbant apie deleguotą savireguliaciją: „Daugeliu atvejų pasiekiamas kompromisas, kai nepriklausomas teismas nagrinėja savireguliacijos mechanizmo dalyvių apeliacijas pasirinktais klausimais, o vyriausybė atlieka tam tikrą vaidmenį skirdama dalį organo, nagrinėjančio tokias apeliacijas, narių ir (ar) reikalaudama visuomenės atstovavimo drausmės komitetuose.“43 Taigi, egzistuoja mažiausiai
savireguliacijos atitinkamame sektoriuje sėkmę. Pažymėtina, kad dalis iš likusių 5 veiksnių taip pat negali būti laikomi neegzistuojančiais, tačiau jie priklausys nuo faktinės savivaldos veiklos kai (jei) tokia bus įteisinta (pavyzdžiui, vadovavimas, skaidrumas, atskaitomybė visuomenei, ginčų sprendimas). 4. Teisinės prielaidos privalomai narystei Lietuvos odontologų rūmuose Lietuvos odontologų rūmai, kurie yra Lietuvoje veikianti odontologų ir burnos priežiūros specialistų savireguliacijos organizacija (nors šiuo metu ir su labai ribotomis funkcijomis), yra įsteigta ir veikia vadovaudamasi Asociacijų įstatymu. Asociacijų įstatymas yra skirtas užtikrinti asociacijų laisvę, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos44 35 straipsnyje. Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartą analizavęs asociacijų laisvės principą ir ypač jo suderinamumą su įstatymais įtvirtinta privaloma naryste asociacijose. Ši Konstitucinio Teismo doktrina yra aktuali sprendžiant dėl siūlomos odontologų ir burnos priežiūros specialistų savireguliacijos sistemos pertvarka, nes ši sistema yra paremta asociacijos (Lietuvos odontologų rūmų) veikla.
„Konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių partijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų. šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą ir veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia”45
„Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar
nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai; asmuo šią konstitucinę teisę įgyvendina laisva valia, o ši asmens laisva valia yra pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas.“46 Konstitucijoje numatyti susivienijimai yra grindžiami savanoriška naryste ir įsisteigia bei veikia savo narių interesais.”47 „Įstatymu reguliuojant bet kurio susivienijimo steigimą, veiklą, narystės santykius, būtina paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas, t. y. nei joks fizinis asmuo, nei fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.“48 „Konstitucijos 35 straipsnio
kokiam nors susivienijimui prieš jo valią.“49 „Piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į inter alia asociacijas nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija“50.
„Konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių partijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų. šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą ir veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia”45
„Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar
nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai; asmuo šią konstitucinę teisę įgyvendina laisva valia, o ši asmens laisva valia yra pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas.“46 Konstitucijoje numatyti susivienijimai yra grindžiami savanoriška naryste ir įsisteigia bei veikia savo narių interesais.”47 „Įstatymu reguliuojant bet kurio susivienijimo steigimą, veiklą, narystės santykius, būtina paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas, t. y. nei joks fizinis asmuo, nei fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.“48 „Konstitucijos 35 straipsnio
kokiam nors susivienijimui prieš jo valią.“49 „Piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į inter alia asociacijas nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija“50. „Visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, jog tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos), t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontro
liuoti, kaip jos vykdomos, suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina įstatymuose reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesine veikla, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą. įstatymų leidėjas, reglamentuodamas valstybės kontroliuojamos profesijos savivaldą užtikrinančios asociacijos, kuriai pagal įstatymus yra pavesta vykdyti tam tikras valstybės funkcijas ar dalyvauti jas vykdant ir kuriai ex lege priklauso asmenys, besiverčiantys atitinkama su viešojo intereso įgyvendinimu susijusia savarankiška profesine veikla, steigimą ir veiklą, įstatymu turi nustatyti narystės tokioje asociacijoje sustabdymo ir pasibaigimo pagrindus, be kita ko, susijusius su teise vykdyti šią profesinę veiklą “51 Apibendrinat Konstitucinio Teismo poziciją, išdėstytą asociacijų laisvės principo atžvilgiu, galima padaryti šias pagrindines išvadas, kurios yra aktualios odontologų ir burnos priežiūros specialistų savireguliacijos kontekste:
Asociacijų laisvės principo turi būti laikomasi ir kalbant apie asociacijas, kurios yra įtvirtintos įstatymais; - Asociacijų laisvė gali būti ribojama, bet tik įstatymu ir tik tiek, kiek leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija;
atstovams, nes tai yra siejama su valstybės pareiga kontroliuoti tokių funkcijų atlikimą.
„Visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, jog tokios valstybės
kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos), t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos vykdomos, suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina įstatymuose reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesine veikla, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą. įstatymų leidėjas, reglamentuodamas valstybės kontroliuojamos profesijos savivaldą užtikrinančios asociacijos, kuriai pagal įstatymus yra pavesta vykdyti tam tikras valstybės funkcijas ar dalyvauti jas vykdant ir kuriai ex lege priklauso asmenys, besiverčiantys atitinkama su viešojo intereso įgyvendinimu susijusia savarankiška profesine veikla, steigimą ir veiklą, įstatymu turi nustatyti narystės tokioje asociacijoje sustabdymo ir pasibaigimo pagrindus, be kita ko, susijusius su teise vykdyti šią profesinę veiklą “51 Apibendrinat Konstitucinio Teismo poziciją, išdėstytą asociacijų laisvės principo atžvilgiu, galima padaryti šias pagrindines išvadas, kurios yra aktualios odontologų ir burnos priežiūros specialistų savireguliacijos kontekste:
Asociacijų laisvės principo turi būti laikomasi ir kalbant apie asociacijas, kurios yra įtvirtintos įstatymais; - Asociacijų laisvė gali būti ribojama, bet tik įstatymu ir tik tiek, kiek leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija;
Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad valstybė turi teisę įstatymu nustatyti privalomą odontologų ir burnos priežiūros specialistų narystę jų savireguliacijos (savivaldos) organizacijoje (šiuo atveju – Lietuvos odontologų rūmuose), jei šiai organizacijai yra perduodamos tam tikros valstybės funkcijos, susijusios su odontologų ir burnos priežiūros specialistų teikiamų paslaugų priežiūra ir kontrole (inter alia licencijavimas, veiklos kokybės priežiūra). V. ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS 1. Atlikti Odontologų rūmams planuojamų perduoti licencijavimo ir šios veiklos priežiūros funkcijų naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą Odontologų rūmams planuojamų perduoti licencijavimo ir šios veiklos priežiūros funkcijų nauda valstybei, verslui ir vartotojams būtų: Valstybei:
Valstybės išteklių taupymas. Savireguliacija yra ekonomiškai efektyvesnė, nes didžiąją dalį (jei ne visas) reguliavimo sąnaudų padengtų verslas, o ne valstybė.
Odontologams ir burnos priežiūros specialistams: - Mažesnės išlaidos. Tyrimai rodo, kad savireguliacija dažnai yra pigesnis ir mažiau apsunkinantis paslaugų teikėjus modelis nei panašus valstybinis reguliavimas, neatsižvelgiant į valstybės dalyvavimo lygį. - Vartotojų pasitikėjimo didinimas ir verslo įvaizdžio gerinimas. Savireguliacijos mechanizmai yra naudingi stiprinant vartotojų pasitikėjimą, nes padeda užtikrinti produktų ir paslaugų kokybę ir gerą komercinę praktiką. - Paslaugų teikėjų drausminimas. Savireguliacija efektyviai užtikrina paslaugų teikėjų, kurie nesilaiko įsipareigojimų, drausminimą. - Oficialaus valstybinio reguliavimo mažėjimas. Savireguliacija yra lankstesnė priemonė, kurią galima lengviau pritaikyti prie kintančių sąlygų. - Mokymo išteklių teikimas. Savivalda turi geresnes galimybes teikti centralizuotas paslaugas nariams, inter alia mokymo ir dalijimosi informacija paslaugas. Vartotojams: - Geresnis informavimas. Savireguliacijos mechanizmai įprastai užtikrina geresnį vartotojų informaciją nei valstybinės priežiūros mechanizmai. - Geresnis vartotojų teisių užtikrinimas. Savireguliacijos gali nustatyti vartotojams didesnę apsaugą ir teises, nei numato valstybinis reguliavimas. - Kova su nesąžininga ar piktnaudžiavimo praktika. Savireguliacija gali suteikti mechanizmus, kuriuos naudodami paslaugų teikėjai gali spręsti konkrečias problemas, susijusias su nesąžininga konkurencija ar kitokiu piktnaudžiavimu, nes tokius klausimus, esant savireguliacijai, sprendžia kolegos, kurie išmano ir atpažįsta tokias praktikas. Apibendrinant galima konstatuoti, kad efektyvi odontologijos sektoriaus savireguliacija, įtvirtinta įstatymu, turi potencialą atnešti konkrečią naudą visoms suinteresuotoms šalims – tiek vartotojams, tiek odontologams ir burnos priežiūros specialistams, tiek valstybei.
Ekonominė Odontologų rūmams planuojamų perduoti licencijavimo ir šios veiklos priežiūros funkcijų nauda valstybei yra akivaizdi, nes finansinė licencijavimo ir priežiūros našta būtų perkelta iš valstybės odontologų savivaldai. 2. Įvertinti planuojamų pokyčių įtaką odontologijos paslaugų prieinamumui regionuose ir ten dirbančių specialistų darbo patrauklumui Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nesiūloma keisti pačio odontologijos ir burnos priežiūros paslaugų licencijavimo reikalavimo ir teisės aktais įtvirtintų įsipareigojimų laikymosi (o siūloma keisti tik licencijas išduodantį ir veiklą prižiūrintį subjektą), Įstatymų projektai tiesioginės įtakos odontologijos paslaugų prieinamumui regionuose ir ten dirbančių specialistų darbo patrauklumui neturės. Netiesioginė pozityvi įtaka specialistų darbo patrauklumui regionuose nurodyta atsakant į pirmą klausimą dalyje apie savireguliacijos naudą odontologams ir burnos priežiūros specialistams. 3. Koks būtų poveikis sveikatos priežiūros sistemai, paslaugų teikimo kokybei, veiklos priežiūros kokybei ir kvalifikacijos kėlimo išlaidoms, jei priėmus įstatymų pakeitimus toks reglamentavimas būtų perkeltas ir į kitas sveikatos priežiūros sritis: mediciną, slaugą ir kt. Atsakymas į šį klausimą pateiktas atsakant į pirmą klausimą nurodant savireguliacijos mechanizmo naudas valstybei, odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei vartotojams, nes šie savireguliacijos privalumai yra universalūs ir nepriklauso nuo to, kokiam konkrečiai verslo (inter alia laisvųjų profesijų) sektoriui yra taikomi. 4. Kokį poveikį (vadybinį ir finansinį) reglamentuojamai sričiai galėtų turėti dažna teisinio reglamentavimo kaita.
Tam, kad įvertinti teisinio reguliavimo kaitos vadybinį ir (ar) finansinį poveikį bet kuriai sričiai būtina vertinti konkrečiai kiekvieno pokyčio apimtį ir turinį. Kalbant abstrakčiai, galima būtų teigti, kad dažna teisinio reguliavimo kaita nėra naudinga reglamentuojamoje srityje veikiantiems subjektams, nes tokia kaita dažnai reikalauja finansinių, laiko ir kitų išteklių siekiant prisitaikyti prie pokyčių. Tačiau toks abstraktus vertinimas neatspindi konkrečių pokyčių poveikio (vadybinio ir finansinio) reglamentuojamai sričiai, nes skirtingi pokyčiai turi skirtingą poveikį. Tinkamai parengtų ir naudingų pokyčių turinio atnešamas teigiamas pokytis neabejotinai gali nusverti neigiamą pokytį, kylantį iš reglamentavimo keitimo per se. Vertinant konkrečiai Įstatymų projektais siūlomą teisinio reglamentavimo reglamentuojamai sričiai pokytį ir atsižvelgiant į atsakymę į pirmą klausimą pateiktą naudų sąrašą, manytina, kad pozityvūs siūlomo teisinio reglamentavimo aspektai nusvertų galimą teorinį neigiamą poveikį, kurį galėtų sukelti pati reglamentavimo kaita kaip tokia. Susipažinta
40Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2023-10-31 (teisinio reguliavimo poveikio vertinimas)
Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo nutarta kreiptis į tam tikrus subjektus, tame tarpe – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą – dėl įvertinimo ir atsakymų į Seimo narių iškeltus klausimus pateikimo dėl Odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP164(2) ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165.
XIVP-165. Planuojamų pokyčių poveikis odontologijos paslaugų prieinamumui regionuose ir ten dirbančių specialistų darbo patrauklumui būtų neutralus arba neigiamas, jei tai didintų specialistų veiklos kaštus ar kompetencijos tobulinimo ir išlaikymo priemonės taptų sunkiau prieinamos. Bet kokiu atveju vis odontologijos srityje praktikuojančių specialistų veiklos kaštai neišvengiamai bus perkelti šių paslaugų gavėjams, kas šių paslaugų prieinamumą sumažins. Taip pat būtina įvertinti ar nebus sukuriamos prielaidos profesinių kompetencijų erozijai neužtikrinant konferencijų, kursų ir kitų priemonių kokybės kontrolės neužtikrinant, kad ir minimalių reikalavimų atitiktis užtikrins pakankamą specialistų kompetenciją. Dažnas teisinio reguliavimo keitimas yra ypatingai ydingas, kadangi reguliuojami subjektai turi neproporcingai daug resursų skirti pasikeitusių teisinio reguliavimo iškeltų sąlygų atitikčiai užtikrinti, taip pat tai sukuria teisinio netikrumo prielaidą. Kaip specialistus rengianti institucija mes taip pat susiduriame su iššūkiu savo studentams perteikti jų veiklos teisinio reguliavimo pagrindus. Susipažinta
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2022-01-10 1.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų analizė leidžia teigti, kad Lietuvoje veikia įvairios savivaldos sistemos (nustatytos pagal Lietuvos teisės doktriną, Konstitucinio teismo praktiką, Lietuvos teisės instituto išvadas bei teisės mokslininkų analizes, tyrimus bei mokslo darbus): (i) savivaldybės; (ii) aukštųjų mokyklų savivalda; (iii) tradicinių bažnyčių ir religinių organizacijų savivalda;
(iv) tautinių bendrijų savivalda; (v) teismų savivalda; (vi) profesinė specialistų savivalda (advokatai, notarai, antstoliai, architektai, draudimo brokeriai, patentiniai patikėtiniai, nuo 2004 iki 2020 metų – gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai, ir pan.); (vii) profesinė verslo savivalda (Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Žemės ūkio rūmai, Visuomenės informavimo etikos asociacija, Asociacija LINAVA, LATGA, AGATA, draudikų asociacija, atliekų tvarkytojų asociacija, pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkytojų asociacija) (viii) personalinė savivalda (Šaulių sąjunga, medžiotojų būreliai). Rūmai atkreipia dėmesį, kad pagrindinis šaltinis visoms savivaldoms yra Konstitucija. Analizuojant profesinės savivaldos asociacijų vidinę struktūrą, pirmiausiai reikėtų pabrėžti, kad vienas esminių jos pagrindų – demokratijos principas. Ši sąlyga visų savivaldų atžvilgiu nesikeitė nuo pat nepriklausomybės atkūrimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) priėmimo. Primintina, jog Konstitucinio teismo doktrinoje yra teigiama, kad demokratijos principas laikomas vienu iš esminių profesinės savivaldos konstitucinių pagrindų, lemiančių profesinės savivaldos subjektų struktūrą, jų organus, funkcijų bei įgaliojimų tarp jų pasidalinimą.
Rūmai pažymi, jog Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Lietuvos Konstitucijoje vartojama sąvoka „institucija“ apima ne tik valstybės (valstybines) institucijas – ji turi ir platesnę prasmę, nes tam tikrais atvejais taip yra vadinamos ir nevalstybinės institucijos. Taip yra dėl tos priežasties, kad valstybė tam tikra apimtimi gali vykdyti savo funkcijas per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas. Konstitucinis teismas yra detalizavęs, kaip tokios kitos (ne valstybės) institucijos dalyvauja vykdant valstybės funkcijas: tokiu atveju jos vykdo viešąjį administravimą ir (arba) teikia viešąsias paslaugas, šitaip garantuodamos viešąjį interesą. Tokioms ne valstybės institucijoms galima priskirti ir asociacijas, įgaliotas vykdyti viešąjį administravimą. Konstituciniais asociacijų, įgaliotų vykdyti viešąjį administravimą, veiklos pagrindais reikėtų laikyti Konstitucijos nuostatas, apibrėžiančias valstybės institucijų sistemą bei reikalavimus šių institucijų veiklai. Asociacijų, įskaitant, bet neapsiribojant įvairiais rūmais, draugijomis ir būreliais (2004-2020 metais – ir Rūmai), įgaliotais vykdyti viešąjį administravimą, reguliavimui yra reikšmingas ir kitas konstitucinis aspektas – atsakingo valdymo principas.
Konstitucinis teismas šį principą apibrėžia plačiai, nurodydamas, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi veikti vadovaudamiesi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas specifiškai viešojo administravimo kontekste reiškia, kad viešojo administravimo veikloje turi būti paisoma nustatytų valstybės valdžios institucijų įgaliojimų bei iš Konstitucijos kylančių tinkamo teisinio proceso reikalavimų, kurie iš esmės reiškia viešojo administravimo procedūrų laikymąsi. To galima pasiekti tik tuo atveju, jeigu visi viešojo administravimo veiksmus atliekantys asmenys yra įtraukiami į viešojo administravimo institucinę sistemą ir taip įpareigojami laikytis įstatymų. Pažymėtina, kad Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pabrėžiama, kad visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos) suponuoja: (i) atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu kvalifikacijos tobulinimo organizavimą;
(ii) vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę; (iii) kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę.
Konstitucinis teismas akcentuoja, kad tokios savireguliacijos ir savivaldos sistemos nebuvimas, labai apsunkintų atitinkamų funkcijų, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti, įgyvendinimą. Todėl, nesant privalomai narystei tam tikrose valstybės kontroliuojamų profesijų asociacijose, ta profesija besiverčiantys asmenys galėtų išvengti atitinkamos profesinės veiklos kontrolės, o tai skatintų vienodų profesinės etikos standartų nesilaikymą. Teismas pasisakė, kad įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga. Darytina išvada, kad Projektu siūlomas reguliavimas pilnai atitinka ilgalaikę valstybės strategiją savivaldos (įskaitant profesinę savivaldą) srityje, o nesant profesinės savivaldos mechanizmų bei nesant privalomos narystės tam tikrose valstybės kontroliuojamų profesijų asociacijose pirmiausia nukenčia vartotojas (pacientas) dėl vienodų profesinės etikos standartų nebuvimo.
Rūmai atkreipia dėmesį, kad teisės doktrinos specialistų nuomone, įstatymų leidėjo sprendimas
savivaldą – Rūmus - turėtų būti vertinamas, kaip žingsnis atgal – tokiais veiksmais nėra prisidedama prie Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos ir darnios pilietinės visuomenės siekio. Todėl Rūmai palaiko Projektą ir pritaria jam, kaip demokratinio sprendimo išraiškai. 2. PROJEKTAS ATITINKA VYRIAUSYBĖS TIKSLUS IR PROGRAMĄ Rūmai atkreipia LRS SRK dėmesį, kad Projektas ir Lydintys projektai atitinka Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, bei joje nurodytus tikslus, o taip pat Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155. Akivaizdu, kad Projekto priėmimas ir jo įgyvendinimas pagrįstų tinkamą minėtų teisės aktų vykdymą. 3. PROJEKTU BUS PAGERINTA PACIENTŲ TEISIŲ APSAUGA Rūmai atkreipia LRS SRK dėmesį, kad 2004-2020 metų laikotarpiu, kai Rūmai vykdė gydytojų odontologų, burnos priežiūros specialistų (gydytojų odontologų padėjėjų, burnos higienistų, dantų technikų), o taip pat odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos kontrolę bei priežiūrą: (i) pacientams buvo sudaryta galimybė kreiptis į bet kurį Rūmų teritorinį skyrių, kurie buvo kiekvienoje apskrityje ir pacientui nereikėdavo vykti į Vilnių.
Šiuo metu Rūmų turimais duomenimis, pacientas, jeigu pageidauja atvykti ir pasikonsultuoti dėl jam suteiktų odontologinių paslaugų kokybės, privalo vykti į Vilnių, į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie SAM (toliau – VASPVT), o tai nėra patogu pacientams, ypač vyresnio amžiaus. (ii) Rūmai kontroliavo ir tikslino paslaugų kokybę ne tik retrospektyviai (kaip tai dabar atlieka VASPVT) – pagal užpildytus dokumentus ir informaciją, bet ir pagal paslaugos turinį – ekspertiniu būdu (apžiūrint pacientą) vertino pacientui suteiktų paslaugų kokybę. Tai užtikrindavo visapusišką paslaugų kontrolę bei tinkamą pacientų teisių apsaugą. Šiuo metu, kontroliuojant VASPVT, odontologijos paslaugų kokybės įvertinimui ekspertinis būdas nėra naudojamas. (iii) Rūmai kontroliuodavo specialistų veiklos kokybę per vienodų profesinės etikos standartų prizmę, tačiau nuo 2020 metų ši sritis yra visiškai nekontroliuojama, nes VASPVT nėra kompetentinga vertinti profesinės etikos klausimus, o Rūmai gali šį reikalavimą taikyti tik savo narių priežiūrai. Darytina išvada, kad priėmus Projektą ir Rūmams grąžinus licencijavimo, veiklos kontrolės bei priežiūros, o taip pat profesinės etikos priežiūros funkcijas, atkūrus privalomosios narystės reikalavimą, pacientų teisių apsauga bus aukštesnio, geresnio ir nuoseklesnio lygmens. 4.
NAŠTA SPECIALISTAMS IR ODONTOLOGINĖMS ĮSTAIGOMS Kaip yra teigiama Projekto aiškinamajame rašte, priėmus Projektą, bus sumažinta administracinė našta specialistams (gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams, gydytojų odontologų padėjėjams, burnos higienistams, dantų technikams) bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms. Rūmai atkreipia LRS SRK dėmesį, kad beveik nuo pat 2020 metų, kai Rūmų funkcijos buvo perduotos VASPVT, gauna savo narių skundų dėl VASPVT veiklos (atsakymų pateikimo ir sprendimų priėmimo terminų, neišsamių paaiškinimų, šių paaiškinimų bendrinio pobūdžio, o ne konkrečiai pritaikyto odontologijos paslaugoms ir šiam sektoriui, kitų priežasčių). Rūmai pilnai pritaria Projekto teikėjų pozicijai, jog priėmus Projektą ir jį Lydinčiuosius projektus, administracinė našta specialistams ir įstaigoms ženkliai sumažės. 5. PROJEKTU BUS SUMAŽINTA FINANSINĖ NAŠTA VALSTYBĖS BIUDŽETUI Rūmai maloniai primena LRS SRK (nes analogišką informaciją Rūmai teikė komitetui tiek 2018, tiek 2019 metais), jog viešojo administravimo funkcijoms, patikėtoms Rūmams įgyvendinti ir vykdyti, nuo 2004 metų Rūmai investavo virš 2 mln. Eurų. Šią sumą sudarė: (i) turto nustatytoms viešojo administravimo funkcijoms vykdyti įsigijimas; (ii) turto išlaikymas;
(iii) darbo užmokestis ir atitinkami mokesčiai; (iv) informacinių sistemų, reikalingų viešojo administravimo funkcijoms vykdyti, sukūrimas ir palaikymas; (v) kitos būtinosios sąnaudos. Rūmai pabrėžia, kad visa anksčiau paminėta investicijų į valstybės patikėtų funkcijų vykdymą suma buvo surinkta iš narių įnašų, kitų teisėtų šaltinių ir pan., tačiau tai nebuvo valstybės biudžeto lėšos.
Darytina išvada, kad: (i) valstybė vidutiniškai sutaupydavo po 133 000 eurų per metus (nuo 2004 iki 2020 metų), kai odontologijos sektoriaus licencijavimo funkciją, veiklos priežiūrą bei profesinės etikos priežiūrą vykdė Rūmai; (ii) priėmus Projektą ir grąžinus minėtas funkcijas Rūmams, valstybė ne tik vėl pradės taupyti analogišką lėšų sumą ~ 133 000 eurų per metus (nes Rūmai investuos šias lėšas patys), bet kartu sutaupys ir papildomas lėšas dėl sumažėjusio VASPVT išlaikymo (asmenų, kurie buvo priimti Rūmų funkcijoms vykdyti (įstaigų licencijavimo, asmenų licencijavimo bei kontrolės ir priežiūros srityje). 6. PROJEKTO NUOSTATŲ TOBULINIMAS LRS SRK Rūmai, susipažinę su TD pastabomis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabomis Projektui ir Lydintiems projektams, o taip pat Antikorupcine pažyma, atkreipia LRS SRK dėmesį, jog kritinių (esminių) pastabų nei vienas iš minėtų pastabų teikėjų nepateikė. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos ir pasiūlymai Projektui ir Lydintiems projektams daugiausiai yra redakcinio arba tikslinančio pobūdžio, todėl jas derėtų diskutuoti LRS SRK, tobulinant Projektą ir Lydinčius projektus. Rūmai būtų dėkingi, jeigu LRS SRK įtrauktų Rūmus į darbo grupės, kuri tobulintų Projektą ir Lydinčių projektus, veiklą. Rūmai yra pasiruošę pateikti LRS SRK savo siūlymus, rekomendacijas ir, esant būtinumui, net formuluotes, kaip galima būtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išsakytas pastabas ir patobulinti Projektą bei Lydinčius projektus.
Būtumėme dėkingi, jeigu LRS SRK nuodytų, kokiais terminais šie konkretūs pasiūlymai dėl Projekto tobulinimo gali būti pateikti ir kam jie turi būti adresuoti – LRS SRK bendrai ar konkretiems darbo grupės nariams /komiteto išvadų rengėjams? Rūmai tikisi, kad šiame rašte pateikta Rūmų pozicija, informacija, argumentai ir motyvai bus naudingi LRS SRK, svarstant Projektą ir Lydinčius projektus. Rūmai yra pasiruošę aktyviai dalyvauti diskutuojant dėl Projektų, tobulinant juos, ieškant optimalių ir efektyvių sprendimų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutas bei kiti teisės aktai. Pritarti iš dalies Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, Odontologų rūmams siūloma sugrąžinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo funkciją, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos paliekant odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją. 2. Europos odontologų taryba, 2022-02-01 Dear Mr. President, Distinguished Ministers, Honourable Members of the Seimas, I am writing to you on behalf of the Council of European Dentists (CED) which is the representative organisation for the dental profession in the EU, representing over 340,000 practising dentists through 33 national dental associations and chambers from 31 European countries.
Established in 1961 to advise the European Commission on matters relating to the dental profession, the CED key objectives are to promote high standards of oral healthcare and dentistry and effective patient-safety centred professional practice across Europe. We were glad to learn that on 23 November 2021 the Lithuanian Parliament (Lietuvos Respublikos Seimas) accepted for consideration a package of documents including a draft of the ‘Law on Dental Chamber’ no. XIVP-163(2) and accompanying legislation that would bring back the mandatory membership of dental care professionals in the Chamber and return the licencing of dentists, auxiliaries and clinics as well as handling of continuous professional development to the responsibilities of the Chamber. In May of 2020 we were very concerned to learn that the ‘Law on Dental Chamber’ no. IX-1929 had ceased to be in force and thus the mandatory membership in the chamber was abolished while the licensing of dentists, auxiliaries and clinics and handling of continuous professional development was transferred to the Ministry of Health. We would likę to recall that since its establishment in 2004, the Lithuanian Dental Chamber had successfully performed these activities as part of its overall responsibilities as well as ensured the adherence to the professional code of ethics and the supervised the execution of professionals’ duty to participate in continuous professional training. We strongly regretted the changes to the established integrated system and the subsequent reduction of the high standards of Lithuanian dentistry.
We regret that in the 3 years since 2019, when the CED first provided its comments on the then-considered abolishment of the ‘Law on Dental Chamber’, the CED’s insights were disregarded. We would like to draw your attention to the fact that the community of Lithuanian dental care professionals has expressed dissatisfaction with the changes and relayed to us that the new regulatory system increased their administrative burden and was a step away from the democratic processes that were valid under the ‘Law on Dental Chamber’. We would also like to draw your attention to the Charter for liberal professions which was adopted by the European associations representing dentists (CED), doctors (CPME), community pharmacists (PGEU), veterinarians (FVE) and engineers (ECEC) in 2013 and which called on European authorities to “strengthen the role of liberal professions and support these professions within their competences” as well as to “respect the self-governing structures of liberal professions as they exist in many Member States”. We believe that the abolition of the Law on Dental Chamber went directly against these recommendations. Directive (EU) 2018/958 of 28 June 2018 on a proportionality tęst before adoption of new regulation of professions confirmed in Recital 30 the importance of ensuring the professional independence of healthcare professionals, which is a key element of providing high quality Service to patients. In addition, Recital 28 of the same Directive specifically named continuous professional development and compulsory membership in a professional organisation as suitable measures that may be combined to protect public health.
In its Opinion on the role and future of the liberal professions in European civil society 2020 of 25 March 20142 (INT/687-EESC-2013-01748-00-01-AC-TRA), the European Economic and Social Committee (EESC) noted that “Self-regulation of the liberal professions is in line with the subsidiarity principle, according to which a matter should always be handled by the body closest to it. Professionals are characterised by their particular subject knowledge, and are therefore the body in the best position to administer and regulate the liberal professions... For self-regulation to work, membership of professional associations must be compulsory in those countries where this is possible under current legislation. This restriction on the right to pursue a professional activity is justified by an overwhelming public interest.” The European Court of Justice has held that the mandatory membership of professional organisations and bodies is justified if these institutions fulfil professional regulatory tasks. This has been the consistent case law of the court since Auer (Case C-271/82, judgment of 22/09/1983, para. 183). Finally, the CED would like to stress that any decision to implement continuous professional development (CPD) or develop an existing CPD system should be made with the involvement of all stakeholders and in particular the professional organisations as they are the most informed and up-to date with developments in their specialisation and skills and knowledge required throughout the entire practicing life.
Further to that, the accreditation of CPD activities must be carried out in full consultation with the relevant profession.3 As the organisation representing the dental profession at national level, the dental association of each country should have a prominent role in organising CPD.4 We are very glad to see the move towards a return to the established standards and systems that have proven themselves to be effective both in Lithuanian dental care system’s past and in other European countries. The CED was pleased to find out that the draft of the ‘Law on Dental Chamber’ no. XIVP-163(2) was prepared by a group of 26 Members of the Seimas (more than 18% of the totai number of Members of Parliament), and that on 23 November 2021 68 of the 115 Members of the Seimas present in the assembly voted in favour of considering the draft of the ‘Law on Dental Chamber’ no. XIVP-163(2), showing widespread support for the return of selfgovernance powers to the Chamber. The passing of the ‘Law on Dental Chamber’ is essential for ensuring the proper self-governance of the dental care specialists’ sector and would enable the healthcare professionals to make the most important decisions related to their profession themselves by employing democratic processes, and make sure that the decisions relevant to the oral care professionals are made by the persons who are best equipped to make them. Consequently, these factors would once again guarantee that the quality of dental care shall constantly improve and the protection of public health shall be safeguarded.
In conclusion, I hope that the proposed ‘Law on Dental Chamber’ will be passed and will reinstate mandatory membership in the Chamber as well as return the licencing, regulatory and educational functions to the Chamber, thus promoting high standards of dentistry and dental care and safeguarding the protection of public health. We remain at your disposal for any further Information. Yours sincerely, Dr Freddie Sloth-Lisbjerg CED President Pritarti iš dalies Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, Odontologų rūmams siūloma sugrąžinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo funkciją, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos paliekant odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją. 3. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2022-02-28 Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau - Rūmai) kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau - LRV) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau - SAM), siekdama išsakyti savo poziciją, pastabas ir pasiūlymus LRV nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekto NR. XIVP-163(2), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. 1-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-164(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2)“ projektui (registracijos Nr. 22-2526) (toliau - Projektas).
Rūmai jau ne kartą savo ankstesnėje komunikacijoje Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui, LRV bei SAM išreiškė savo palaikymą Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projektui NR. XIVP-163(2) ir jį lydintiems teisės aktams (toliau - Įstatymų projektai), o taip pat džiaugėsi iniciatyva įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. XIV72 (toliau - Programa), nurodytus tikslus, nustatančius medikų savivaldos stiprinimą, perduodant jai licencijavimo ir kitas funkcijas. Šių siekių įgyvendinimas akivaizdžiai atsispindėjo 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendime po pateikimo pritarti Įstatymų projektams. Deja, medicinos bendruomenės tikėjimas ir viltys dėl Programos įgyvendinimo ir liko ties 2021 m. lapkričio 23 d. riba, kadangi dabartinė Įstatymų projektų derinimo eiga, įskaitant, bet neapsiribojant Projekto parengimą ir pateikimą, nemaloniai stebina ir kelia susirūpinimą. Rūmai, susipažinę su Projektu, atkreipia dėmesį, kad šis Projektas, paskelbtas viešam derinimui iš esmės nesiskiria nuo jo pirminės versijos (registracijos Nr. 22- 161). Primintina, kad Rūmai
komentarus pirminiam Projektui, tačiau vertinant dabartinio Projekto turinį, galima vienareikšmiškai teigti, kad šių pastabų niekas neanalizavo, nevertino ir net nesiekė to daryti (pvz., Rūmai savo pastabose nurodė datų ir terminų klaidas, kurios buvo įveltos pirminio Projekto tekste ir tos pačios datų ir terminų klaidos yra antriniame Projekte). Rūmai, atsižvelgdami į šiame rašte prieš tai išdėstytą: (1) iš esmės nepritaria Projektui; (2) išreiškia savo susirūpinimą dėl Projekto rengėjo - SAM - pateikiamo neteisingo teisės aktų nuostatų interpretavimo, abejotinų teiginių, neištaisytų klaidų ir kitų abejones keliančių veiksmų.
Išplėstinius argumentus, motyvus bei papildomus komentarus Rūmai pateikia toliau šiame rašte ir jo prieduose Nr. 2 ir Nr. 3. Rūmai atkreipia LRV dėmesį, kad Projekte teigiama, kad „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad asociacijoms, išskyrus nurodytas Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik Viešojo administravimo įstatymo
tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su viešosios įstaigos ar asociacijos veiklos tikslais ir kai nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti". Pažymėtina, kad minimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra numatyta išimtis, t.y. „ asociacijoms, išskyrus nurodytas Viešojo administravimo Įstatymo 5 straipsnio
atskirus jų veiklą reglamentuojančius įstatymus", kadangi, tokiu atveju, jos „gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais". Taigi, ši nuostata nėra ir negali būti taikoma Projekte nurodytu atveju, kadangi Įstatymų projektams yra taikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas.
Tokiomis asociacijomis, veikiančiomis pagal minėtą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, yra Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos nemokumo administratorių rūmai, Draudimo brokerių asociacija, Patentinių patikėtinių institutas, Lietuvos šaulių sąjunga ir kitos organizacijos, vykdančios valstybės patikėtas viešojo administravimo funkcijas. Primintina, kad būtent šiuo pagrindu analogiškas funkcijas 2004-2020 metais vykdė ir Rūmai. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, kuriuo Projekte vadovaujasi SAM, nustatytas teisinis reguliavimas nesikeitė nuo 2004 m. iki dabar. LRV patogumui, Rūmai parengė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, taikomų aptariamu klausimu, suvestinę, pradedant nuo 2002 m. gruodžio 10 d. iki aktualiai galiojančios redakcijos (šio rašto Priedas Nr. 2). Šioje suvestinėje LRV galėtų pamatyti, kad pastaruosius 19 metų teisinis reguliavimas, kuriuo pagrindu asociacijoms yra suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, išliko identiškas (su smulkiais redakciniais patikslinimais). Tad Projekte SAM formuojama išvada akivaizdžiai prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, tiek pačios valstybės ilgalaikei profesinės savivaldos steigimo ir formavimo strategijai. Šio strategijos pavyzdžiai pateikiami Rašto Priede Nr. 3 (Profesinių savivaldų steigimas 2006-2020 metais). Rūmai atkreipia LRV dėmesį į Patentinių patikėtinių instituto bei Nemokumo administratorių rūmų steigimą, kurį inicijavo (parengė įstatymus ir teikė juos Seimui) pati LRV.
Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu Projekte formuluojamos SAM išvados būtų teisingos ir pagrįstos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nei vienos iš anksčiau paminėtų profesinių savivaldų LRV negalėtų inicijuoti (įsteigti). Rūmai pakartotinai atkreipia LRV dėmesį, kad Projekto rengėjas teikdamas, kad būtų pažeisti konstitucinės teisės principai grąžinant viešojo administravimo funkcijas Rūmams, perduodant jas iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VASPVT) atgal, t. y. pakeičiant licencijavimo modelį, „nepraėjus metams nuo naujojo reguliavimo įsigaliojimo", net nesugebėjo ištaisyti faktinių klaidų. VASPVT vykdo iš Rūmų perimtas funkcijas nuo 2020 m. gegužės 1 d., t. y. beveik 2 metus, o ne nepilnus vienerius metus. Nebent šį Projekto teiginį reikėtų vertinti kaip viešą poziciją, jog VASPVT 1 (vienerius) metus iš viso nevykdė odontologijos sektoriaus licencijavimo, kontrolės bei priežiūros, o taip pat kitų susijusių funkcijų. Apibendrindami išdėstytą, Rūmai: 1) prašo LRV nepritarti SAM pateiktam Projektui ir grąžinti jį SAM tobulinti, Projektą parengti atsižvelgiant į Programos nuostatas bei LRV strateginius sprendimus profesinių savivaldų srityje; 2) prašo Teisingumo ministerijos pateikti išaiškinimą dėl Projekte pateikto SAM komentaro dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų taikymo asociacijoms, kurios pavedamos viešojo administravimo funkcijos. Rūmai yra pasiruošę dialogui ir aktyviai diskusijai dėl Projekto, ieškant optimalių ir efektyvių sprendimų. PRIDEDAMA: 1. Priedas Nr. 1. 2022-01-19 Rūmų raštas Nr. 22/01-04 (su priedais), 19 lapų; 2. Priedas Nr. 2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keitimo chronologija, 3 lapai; 3. Priedas Nr. 3.
Odontologų bendruomenės savivaldos stiprinimo siekiantys Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, susipažinę su paskelbtu LR Vyriausybės nutarimo projektu dėl LR Odontologų rūmų įstatymo projekto, yra labai nusivylę, kad LR Vyriausybė išsižada savo įsipareigojimų rinkėjams ir valstybei. 2020-aisiais visa medikų bendruomenė džiaugėsi artėjančiais pokyčiais, nes LR Seimas 2020 m. gruodžio 11 d. pritarė Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai (Programa), kuri numato medikų savivaldos stiprinimą, perduodant jai licencijavimo, atestavimo, kontrolės ir kvalifikacijos tobulinimo funkcijas, suteikiant savivaldai daugiau galių, perleidžiant daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų. Šie Programos siekiai ir tikslai atitinka dabartinės Seimo valdančiosios daugumos rinkiminę strategiją bei rinkimų programas, koalicijos sutartį ir kitus rinkiminius įsipareigojimus. Visgi, nepriklausomai nuo egzistuojančių tvirtų teisinių pagrindų, strateginių sutarimų ir aktyvaus bendruomenės palaikymo (visos būtinosios sprendimo priėmimo sąlygos), LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veiksmai ir formuojami sprendimai rodo, kad nepaisoma Programoje numatytų įsipareigojimų. Dėl visiškai nesuprantamų priežasčių SAM savo pateiktose išvadose klaidina LR Vyriausybę ir Ministrę Pirmininkę, o kartu ir Lietuvos piliečius bei juos atstovaujančius Seimo narius, ir prieštarauja dar 2020 metais paskelbtiems įsipareigojimams stiprinti medikų savivaldą. SAM tvirtina, kad „šiuo metu nėra aplinkybių, lemiančių būtinybę“ sugrąžinti savivaldą odontologų bendruomenei. Norime paklausti, ar įsipareigojimai rinkėjams ir LR Vyriausybės patvirtinta programa nėra ta aplinkybė, kuri lemtų būtinybę laikytis savo pažadų? Kodėl tokias išvadas parengusi SAM ne tik klaidina, bet ir nepateikia visų duomenų?
Kodėl nenurodoma, kad SAM pateikta nuostata, jog neva teisiškai negalima sugrąžinti savivaldos funkcijų odontologų bendruomenei, negali būti taikoma, nes nustatyta išimtis asociacijoms, kurios veikia pagal atskirus jų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir būtent joms gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti viešojo administravimo funkcijas? Tokiu teiginiu SAM meta teisinio neišprusimo šešėlį Vyriausybės programą rengusiems bei ją tvirtinusiems asmenims. LR Vyriausybės nutarimo projekte nepasivarginta net ištaisyti faktinių klaidų. Jame teigiama, kad viešojo administravimo funkcijas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba vykdo ne ilgiau nei vienerius metus, tačiau nesunku suskaičiuoti, kad nuo 2020 metų gegužės jau praėjo beveik dveji metai. Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo projekte pateiktais teiginiais, visos asociacijos, šiuo metu veikiančios savivaldos principu ir vykdančios viešojo administravimo funkcijas, tokios kaip Notarų rūmai, Antstolių rūmai, Lietuvos advokatūra, Architektų rūmai, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Patentinių patikėtinių institutas, Nemokumo administratorių rūmai, Draudimo brokerių asociacija, Lietuvos šaulių sąjunga ir kitos, negali vykdyti savo veiklos. Pažymėtina, kad didžioji dalis nurodytų organizacijų yra garbingos ir ilgus metus veikiančios asociacijos, o Patentinių patikėtinių institutas ir Nemokumo administratorių rūmai yra visai naujos, 2018-2020 metais pradėjusios savo veikla profesinės savivaldos su valstybės deleguotomis funkcijomis. Prisimintina, kad LR Viešojo administravimo įstatymas, į kurį referuoja SAM Vyriausybės nutarimo projekte (ir kuris neva nesuteikia teisės perduoti viešojo administravimo funkcijų LR Odontologų rūmams) tiek 2018-aisiais, tiek 2019-aisiais, tiek ir 2020-aisiais metais buvo toks pats.
Abejotina, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, o taip pat Vyriausybė, rengdamos ir tvirtindamos anksčiau paminėtų savivaldų teisinius sprendimus, o Seimas – tvirtindamas juos, nebuvo įvertinusios savo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. LR Odontologų rūmai nori pareikšti, kad nepritaria tokiam LR Vyriausybės nutarimo projektui, kviečia LR Seimą, LR Vyriausybę ir SAM laikytis Programos nuostatų bei sąlygų, o taip pat užtikrinti Lietuvoje formuojamos profesinės savivaldos nuoseklumą. Rūmai pasirengę bendradarbiauti, kad būtų sustiprinta sveikatos sistemos profesinė savivalda Lietuvoje. Atsižvelgti
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau - Rūmai), susipažinę su 2022 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau - Taryba) išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP163(2), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I12462 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. X IV P-164(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2)“ projekto Nr. (2.30Mr-43)6V-692 (toliau - Išvada), teikia šį kreipimąsi, kuriame pasisako dėl Išvadoje pateiktų argumentų ir pateikia aktualią informaciją apie Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekte Nr. XIVP-163(2) (toliau - ORĮ projektas), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. 1-12462 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr.
(toliau - OPBPPĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2)“ (toliau - SPĮĮ projektas), toliau kartu ORĮ projektas, OPBPPĮ projektas ir SPĮĮ projektas vadinami Projektais) numatomus odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo tvarkos pakeitimus. 1. Dėl Projektuose numatytų odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo tvarkos pakeitimų Siekiant nustatyti galimą Projektuose numatyto teisinio reguliavimo poveikį konkurencijai, būtina tiksliai identifikuoti šio reguliavimo esmines nuostatas. ORĮ projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog Rūmams priskirta funkcija „teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimą. ORĮ projekto 6 straipsnyje nustatyta, jog „Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika, yra Rūmų narys nuo jo įrašymo į Rūmų narių sąrašą. Verstis odontologo praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią odontologijos praktikos licenciją. Verstis burnos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę burnos priežiūros specialistas, turintis šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią burnos priežiūros praktikos l ic e n c i j ą, to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog ,,Kiekvienas odontologas ir burnos priežiūros specialistas į Rūmų narius įrašomas išduodant jiems atitinkamai odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licenciją“.
ORĮ projekto 13 straipsnio l dalyje nustatyta, jog „Odontologų licencijavimo komisija yra Rūmų tarybos sudaryta nuolatinė komisija, kuri teisės aktu nustatytu tvarka išduoda odontologijos ar burnos priežiūros specialisto praktikos licencijas, jas tikslina, sustabdo licencijos galiojimą ir panaikina licencijos galiojimo sustabdymą arba panaikina licencijos galiojimą“, to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog ,,Kiekviena iš šio straipsnio l, 2 ir 3 dalyse nurodytų komisijų sudaroma iš 7 asmenų. Į jas atitinkamai po 4 narius skiria Rūmų taryba iš Rūmų narių ir po 3 narius - sveikatos apsaugos m i n i s t r a s, straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog ,,Rūmų komisijų sprendimai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo atitinkamo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka".
ORĮ projekto 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „Rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ataskaitą apie odontologų licencijavimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas licencijavimo komisijų darbą bei Rūmų priimtų sprendimų k o p i j a s, straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijos išduodamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijavimo taisyklėmis“, galiausiai, straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog „Sveikatos apsaugos ministras, manydamas, kad Rūmų sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, gali pateikti skundą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šis skundas turi būti pateiktas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos. Šių nuostatų turinys rodo, jog: 1. Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijų išdavimas vykdomas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis taisyklėmis, taigi, licencijos išduodamos vadovaujantis objektyviais reikalavimais ir taisyklėmis, o ne subjektyvia Rūmų atstovų nuomone; ii. Rūmų veikla yra prižiūrima sveikatos apsaugos ministro; iii. Rūmų sprendimai dėl licencijų išdavimo ar neišdavimo gali būti apskundžiami teismui; iv. Komisija, priimanti sprendimus dėl licencijų, yra sudaryta iš Rūmų narių ir sveikatos apsaugos ministro paskirtų atstovų; v. Rūmų nariais odontologai ir burnos priežiūros specialistai tampa iš karto po licencijos jiems išdavimo.
Tai reiškia, jog Rūmai, kaip profesinės savivaldos organizacija, viešojo administravimo funkcijas vykdo vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, jų sprendimai gali būti apskųsti teismui. Be to, sprendimus dėl licencijų priimanti komisija sudaroma ne vien iš Rūmų narių, bet ir iš sveikatos apsaugos ministro paskirtų atstovų, taip užtikrinant dar didesnį licencijavimo komisijos veiklos skaidrumą ir nešališkumą. 2. Dėl Tarybos nuomonių dėl kitų profesinę savivaldą įtvirtinančių teisės aktų Rūmai atkreipia dėmesį, jog Projektuose siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, profesinės savivaldos organizacijai priskiriantis administracinių funkcijų atlikimą, nėra išskirtinis, kadangi Lietuvos Respublikoje egzistuoja ir kitų profesinės savivaldos organizacijų, dėl kurių Taryba neturėjo tokio pobūdžio pastabų, kurios pateikiamos Išvadoje. 2.1. Notarų rūmai Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau - NĮ) 4 straipsnyje nurodyta, jog N o ta ra i privalo nuolat kelti savo kvalifikacijų. Notarų kvalifikacijos kėlimą organizuoja Notarų rūmai. Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Notarų atestavimą organizuoja ir vykdo Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaryta Notarų atestacijos komisija. Ji sudaroma ketveriems metams iš penkių notarų. Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys. Notarų garbės teismo narys.
Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. Eilinė notaro atestacija vykdoma praėjus vieniems metams nuo notaro profesinės veiklos pradžios, o vėliau -periodiškai, ne rečiau kaip kas penkeri metai. Notaras, grįžęs iš vaiko priežiūros atostogų, atestuojamas ne anksčiau kaip po vienų profesinės veiklos metų. Neeilinė notaro atestacija gali būti vykdoma, kai yra teismo sprendimas, kuriuo atliktas notarinis veiksmas pripažintas neteisėtu dėl notaro profesinės veiklos pažeidimų, taip p a t kitais pagrindais, kurie leidžia pagrįstai abejoti notaro kvalifikacija. Neeilinė notaro atestacija vykdoma motyvuotai pareikalavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Notarų rūmų prezidiumui, Notarų garbės teismui. Notarų atestacijos komisija uždarame posėdyje priima vieną iš šių nutarimų: 1) notaras tinka eiti notaro pareigas; 2) notaras tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, jeigu pašalins Notarų atestacijos komisijos nurodytus veiklos ir profesinės etikos trūkumus ir (ar) papildomai kels savo kvalifikaciją; 3) notaras netinka eiti notaro pareigas. Notarų atestacijos komisijos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka“. Šios NĮ nuostatos reiškia, jog iš Notarų rūmų prezidiumo nutarimu iš notarų sudaryta Notarų atestacijos komisija gali priimti sprendimus dėl notaro netinkamumo eiti notaro pareigas, t.y., notaro veikla besiverčiantys asmenys gali priimti sprendimus dėl kitų notaro pareigas einančių asmenų teisės toliau eiti šias pareigas (toliau verstis notaro veikla). Taryba dėl šių NĮ nuostatų - Notarų rūmų, kaip subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkcijas, įtvirtinimo - nėra pasisakiusi.
Vienintelės Tarybos išvados dėl Notarų rūmų veiklos yra susijusios su atlyginimo dydžių už notarinius veiksmų atlikimus nustatymu. 2.2. Architektų rūmai Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo (toliau - ARĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „Rūmų steigimo tikslas - užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę, rūpintis architektų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo, profesinės etikos standartų laikymosi klausimais, vykdyti profesinės veiklos stebėseną". ARĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos architektų rūmų taryba „nustato architektų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką ARĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ,Architektų profesinio atestavimo komisija (toliau - komisija) yra Rūmų organas. Komisijos sudėtį ir nuostatus, suderinusi su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvirtina Rūmų taryba. Komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai, išrinkti iš Rūmų narių visuotiniame Rūmų narių susirinkime 3 metų kadencijai. Rūmų narys į komisiją gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais pagrindais, teikia išvadą Rūmams dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo, įspėjimo pareiškimo, architektų kvalifikacijos tobulinimo“. Pagal šias ARĮ nuostatas Lietuvos Respublikos architektų rūmai vykdo viešojo administravimo funkciją - atlieka architektų kvalifikacijos atestatų išdavimą. Taryba dėl šių ARI nuostatų - Architektų rūmų, kaip subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkcijas, įtvirtinimo - nėra pasisakiusi.
Vienintelės Tarybos išvados dėl Architektų rūmų veiklos yra susijusios su architektų tobulinimo kursų vykdymu, kuris yra panašaus pobūdžio ir tuo metu, konkuruoja su kitais tokias pat paslaugas teikiančiais ūkio subjektais ir Architektų profesinio atestavimo komisijos sudėties (pastabos pateiktos ne dėl paties administracinių funkcijų priskyrimo Architektų rūmams fakto, o tik dėl šias funkcijas vykdančios Architektų profesinio atestavimo komisijos sudėties). 2.3. Nemokumo administratorių rūmai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ,Nemokumo administratorių kvalifikacinius egzaminus ir profesinio tinkamumo testą organizuoja ir vykdo Nemokumo administratorių rūmai ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus“, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog
„Kvalifikacinių egzaminų užduotis, profesinio tinkamumo testą rengia Nemokumo
administratorių rūmai pagal Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą“. JANĮ 127 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, jog teisė administruoti nemokumo procesus pasibaigia „nemokumo administratoriui netekus Nemokumo administratorių rūmų narystės“. Nemokumo administratorių rūmų įstatų 20.1 punkte nustatyta, jog „Nemokumo administratorius juridinis asmuo tampa Nemokumo administratorių rūmų asocijuotu nariu nuo jo įrašymo į nemokumo administratorių sąrašą dienos“. Šios JANĮ ir Nemokumo administratorių rūmų įstatų nuostatos parodo, jog nemokumo administratoriumi tampama tik išlaikius Nemokumo administratorių rūmų kuriamą ir vykdomą egzaminą, o Nemokumo administratorių rūmų nariais yra tik j nemokumo administratorių sąrašą įtraukti asmenys. Taryba dėl šių JANĮ nuostatų - Nemokumo administratorių rūmų, kaip subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkcijas, įtvirtinimo - nėra pasisakiusi. 2.4.
Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo (toliau - PPĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Asmuo, atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu nuo patentinio patikėtinio kvalifikacinio egzamino išlaikymo nepraėjo daugiau negu penkeri metai, prieš pradėdamas teikti patentinių patikėtinių paslaugas, privalo pateikti Patentinių patikėtinių institutui prašymą pripažinti jį patentiniu patikėtiniu“, to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog
„Sprendimą dėl asmens pripažinimo patentiniu patikėtiniu priimu Institutas ne
vėliau kaip per 14 dienų nuo šiame straipsnyje nurodyto prašymo ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos“. PPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog
„Lietuvos patentiniai patikėtiniai vienijasi į [Patentinių patikėtinių] I n s
t i t u t ą, 3 dalyje įtvirtinta, jog ,,Kiekvienas patentinis patikėtinis, įrašytas į Patentinių patikėtinių sąrašą, yra Instituto narys“. Šios PPĮ nuostatos parodo, jog patentinius patikėtinius vienijanti organizacija - Patentinių patikėtinių institutas, kuri sudaryta iš patentinių patikėtinių, priima sprendimus dėl asmenų pripažinimo patentiniais patikėtiniais. Taryba dėl šių PPĮ nuostatų - Patentinių patikėtinių instituto, kaip subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkcijas, įtvirtinimo - nėra pasisakiusi. 2.5. Lietuvos antstolių rūmai Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau - AĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ,,Antstolių padėjėjai privalo nuolat kelti kvalifikaciją ir dalyvauti mokymuose. Antstolių padėjėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai“, 2 dalyje nustatyta, jog „Antstolių padėjėjų mokymo programas ir kvalifikacijos kėlimo nuostatus tvirtina Lietuvos antstolių rūmų p r e z i d i u m a s“, 3 dalyje įtvirtinta, jog „Siekiant patikrinti antstolio padėjėjo kvalifikaciją ir profesines žinias, kas penkerius metus antstolių padėjėjai atestuojami.
Antstolių padėjėjus atestuoja Antstolių padėjėjų atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, komisijos nuostatus ir antstolių padėjėjų atestavimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos antstolių rūmų p rezidiumas“, 4 dalyje nustatoma, jog ,.Antstolių padėjėjų atestavimo komisija priima vieną iš šių sprendimų:
1) antstolio padėjėją atestuoti: 2) antstolio padėjėją atestuoti su sąlyga, kad jis per nustatytą terminą pašalins komisijos nurodytus veiklos trūkumus;
3) antstolio padėjėjo neatestuoti“. AĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Antstolių savivaldą įgyvendina Lietuvos antstolių rūmai", 3 dalyje įtvirtinta, jog
„Kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys“. Šios AĮ nuostatos
įtvirtina, jog antstolių profesinės savivaldos organizacija - Lietuvos antstolių rūmai - atlieka antstolių padėjėjų atestaciją, ir gali priimti sprendimą antstolio padėjėjo neatestuoti, tai yra, nesuteikti teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. Taryba dėl šių AĮ nuostatų - Lietuvos antstolių rūmų, kaip subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkcijas, įtvirtinimo
Todėl nėra proporcinga Projektuose siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo Rūmams suteikiamos viešojo administravimo funkcijos, susijusios su teisės užsiimti konkrečia veikla suteikimu, išskirti kaip galintį daryti neigiamą poveikį laisvai ir sąžiningai konkurencijai. 3. Dėl Išvadoje pateiktos informacijos Rūmai pažymi, jog tam tikra Išvadoje pateikta informacija, kuria grindžiamas nepritarimas Projektams, pagal savo pobūdį nėra atitinkanti Projektais siūlomo įtvirtinti reguliavimo nuostatų, todėl Išvadoje pateikiamas klaidingas Projektų poveikio vertinimas. 3.1. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo Išvadoje Taryba nurodo, jog „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad suteikimas vienam iš tos pačios ūkinės veiklos dalyvių ar jo organui teisės priimti sprendimus, turinčius įtakos tai ūkinei veiklai, nesiderina su ūkio subjektų lygiateisiškumo nuostata“ (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 19/946, toliau - Nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, jog Nutarime nagrinėjamas klausimas iš esmės skiriasi nuo Projektuose numatomo reguliavimo, nes Nutarime buvo analizuojama, ar teisės Lietuvos radijui ir televizijos (toliau
Komisija organizuoja programų transliavimo įrenginių privačioms redakcijoms nuomos konkursus ir LRTV Valdyba tvirtina jų rezultatus, tačiau nebuvo nustatyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis turi būti vadovaujamasi atliekant šias administracines funkcijas.
Todėl Nutarime analizuojamas teisinis reguliavimas nuo Projektuose siūlomo teisinio reguliavimo skiriasi šiais esminiais aspektais: i. Projektuose nustatoma, jog odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijas išduoda Rūmai, kurie yra sudaryti iš visų Lietuvos Respublikoje odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijas turinčių specialistų (t.y., Rūmai nėra savarankiškas odontologijos praktikos ir burnos priežiūros paslaugų teikėjas), tuo tarpu LRTV buvo savarankiškas programų transliuotojas, kitaip, nei Rūmai, nesudarytas iš daugelio šia veikla užsiimančių subjektų; ii. Projektuose nustatoma, jog Rūmų komisija sprendimus dėl odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijų priima vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis taisyklėmis, tuo tarpu LRTV sprendimus dėl programų transliavimo įrenginių privačioms redakcijoms nuomos konkursų priėmė nesivadovaudama konkrečiais teisės aktais (skundą Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikę pareiškėjai nurodė, jo g LRTV buvo priėmusi vienašališkus ir teisės aktų nuostatomis nepagrįstus sprendimus pakeisti organizuotų konkursų rezultatus ar netvirtinti konkursų rezultatų). Dėl šių esminių skirtumų būtų klaidinga Nutarime pateiktus išaiškinimus tiesiogiai taikyti Projektais numatyto įtvirtinti teisinio reguliavimo vertinimui, nes Nutarime ir Projektuose išdėstytos situacijos skiriasi iš esmės. 3.2.
Federal Trade Commission pranešimo Išvadoje Taryba nurodo, jog „JAV konkurencijos institucijos The Federal Trade Commission pranešime [toliau - Pranešimas] teigiama, kad profesijų reguliavimas tampa probleminiu, kai jo imasi tik formaliai nepriklausoma tos pačius profesijos atstovų komisija. Dėl tokių atstovų finansinio suinteresuotumu gali būti priimami vien jiems palankūs sprendimai, kurie nenaudingi nei konkurencijai, nei visuomenei. Toks interesų konfliktas gali nulemti licencijavimo apribojimus, užkertančius kelią naujų ūkio subjektų patekimui į rinką, suvaržančius vartotojams naudingą konkurenciją tarp atitinkamos profesijos atstovų bei inovatyvių paslaugų diegimą. Airijos konkurencijos institucija taip p a t taktiškai vertina situaciją, kai nacionalinė Odontologų taryba, kurios daugumą sudaro tos pačios profesijos atstovai, reguliuoja atitinkamą profesiją, nes tai sukuria interesų konfliktą tarp skirtingų siekių — apsaugoti vartotojų ir profesijos atstovų interesus“. Pažymėtina, jog Pranešime prie Komisijos Išvadoje cituojamo išaiškinimo minima Pranešimo rengimo metu dar neišnagrinėta byla North Carolina State Board of Dental Examiners v. Federal Trade Commission (Šiaurės Karolinos valstijos dantų egzaminuotojų valdyba prieš Federalinę prekybos komisiją), kuri buvo išnagrinėta JAV Aukščiausiajame Teisme 2015 m., 2015 m. vasario 25 d. byloje buvo priimtas sprendimas (toliau - Sprendimas). Sprendime išdėstytos bylos aplinkybės, kurios rodo, jog „Šiaurės Karolinos dantų praktikos įstatyme nustatyta, kad Šiaurės Karolinos valstijos dantų egzaminuotojų valdyba yra ,,valstijos tarnyba, reglamentuojanti odontologijos praktiką “.
Valdybos pagrindinė pareiga yra sukurti, administruoti ir vykdyti odontologų licencijavimo sistemą.“ Sprendime nurodyta, jog „odontologams pasiskundus Valdybai, kad ne odontologai už tokias [dantų balinimo] paslaugas taiko mažesnes kainas nei odontologai, Valdyba išleido mažiausiai 47 oficialius įsakymo sustabdyti pažeidimus ir jų nebedaryti raštus ne odontologams, esantiems dantų balinimo paslaugų teikėjais ir produktų gamintojais, dažnai įspėdama, kad nelicencijuota odontologijos praktika yra nusikaltimas. Dėl šių ir kitų susijusių valdybos veiksmų ne odontologai nustojo siūlyti dantų balinimo paslaugas Šiaurės Karolinoje". Sprendime konstatuota, jog „Kadangi Valdybos reguliuojamoje veikloje kontrolinis skaičius valdybos sprendimus priimančių asmenų yra aktyvūs rinkos dalyviai. Valdyba gali remtis valstybės veiksmų antimonopoliniu imunitetu tik tuo atveju, jei ji buvo aktyviai prižiūrima valstybės, o [šioje byloje] šis reikalavimas nėra tenkinamas“. Todėl Pranešime analizuojamas teisinis reguliavimas nuo Projektuose siūlomo teisinio reguliavimo skiriasi šiais esminiais aspektais: i. Projektuose nurodoma, jog odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijos yra išduodamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis taisyklėmis, tuo tarpu Pranešime nurodytoje byloje Šiaurės Karolinos valstijos dantų egzaminuotojų valdyba pati kūrė dantų priežiūros specialistų licencijavimo taisykles ir prižiūrėjo jų įgyvendinimą; ii.
Kadangi Šiaurės Karolinos valstijos dantų egzaminuotojų valdyba nebuvo ribojama teisės aktų nuostatų, ji savarankiškai priėmė sprendimus dėl tam tikrų paslaugų (dantų balinimo paslaugų) pripažinimo odontologijos praktika, tuo tarpu Lietuvos Respublikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis yra reglamentuota teisės aktais, priimamais ne Rūmų, o sveikatos apsaugos ministro (pavyzdžiui, Lietuvos medicinos norma MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė). Šie esminiai skirtumai rodo, jog JAV interesų konfliktas kilo dėl to, kad Šiaurės Karolinos valstijos dantų egzaminuotojų valdyba turėjo itin plačius įgaliojimus veikti, įskaitant galimybę savarankiškai nustatyti dantų priežiūros specialistų licencijavimo tvarką bei apibrėžti, kas laikoma licencijuojamomis dantų priežiūros paslaugomis. 4. Dėl Konkurencijos tarybos „Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairių“ Išvadoje Taryba nurodo, jog ,,pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo
atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, kai keičiamas reguliavimas yra susijęs su licencijavimo tvarka. Tokį vertinimą rekomenduojame atlikti pagal Konkurencijos tarybos parengtas ,, Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires".
Jame siūlytina nuodugniai įvertinti, ar tikrai tikslinga Nutarimo projekte nurodytas viešojo administravimo funkcijas pavesti vykdyti Rūmams, kurių nariai turėtų teisę priimti viešojo administravimo sprendimus, susijusius su galimybėmis vykdyti odontologijos ir burnos priežiūros paslaugų ūkinę veiklą rinkoje, kurioje jie ir patys veikia, ar tai nesukeltų interesų konflikto tarp siekių apsaugoti vartotojų ir profesijos atstovų interesus, ar numatyta pakankamai priemonių kylančioms rizikoms suvaldyti“. Atsižvelgiant į Projektuose nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį: i. Rūmams pavedama viešojo administravimo funkcija - odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijų išdavimas - yra griežtai reglamentuojama kitų teisės aktų nuostatomis (sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis taisyklėmis, medicinos normomis); ii. Rūmų veikla yra prižiūrima sveikatos apsaugos ministro; iii. Rūmų nariais tampa visi odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijas gavę specialistai, darytina išvada, jog Projektuose numatytas teisinis reguliavimas nesukeltų interesų konflikto tarp siekių apsaugoti vartotojų ir profesijos atstovų interesus ir numatyta pakankamai priemonių kylančioms rizikoms suvaldyti. Atsižvelgdami į Projektuose siūlomo teisinio reguliavimo svarbą - profesinės savivaldos teisių grąžinimų Lietuvos odontologų bendruomenei - Rūmai prašo Lietuvos Respublikos Seimo atsižvelgti į šiame kreipimesi pateiktą informaciją bei patvirtinti Projektus. Tuo pačiu Rūmai maloniai kviečia Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą į platesnę diskusiją apie viešojo administravimo funkcijų vykdymą bei konkurencijos sąlygų skatinimą Lietuvos odontologijos sektoriuje. Esame pasiruošę dalykiškai diskusijai ir atsakymams į Jūsų klausimus, jeigu tokių būtų. Atsižvelgti 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-12-2791 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 111-S-43 pateiktu prašymu atlikome Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2)[1], Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2,
sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2)[3] (toliau visi kartu – Projektai) antikorupcinį vertinimą. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, Projektais siūloma įtvirtinti (faktiškai grąžinti iki
odontologų rūmų (toliau – Rūmai) viešojo administravimo funkcijų vykdymu: licencijų odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms išdavimu bei licencijuojamos veiklos priežiūra ir odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra, ir profesinės etikos principų laikymosi priežiūra. Pažymime, kad atsižvelgiant į tai, kad Projektais formuojama valstybės sveikatos politika odontologų savivaldos atžvilgiu, šio klausimo antikorupciniu požiūriu nevertiname. Tačiau siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami siūlomo teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame kitas pastabas ir pasiūlymus: 1.
Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
projekto Nr. XIVP-163(2) (toliau – Odontologų rūmų įstatymo projektas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eilinį visuotinį Rūmų narių susirinkimą (toliau
straipsnio 2 dalies 5 punktą, visuotinis narių susirinkimas tvirtina Rūmų biudžetą. Iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, ar Rūmų biudžetas bus sudaromas keturiems metams, ar tarp visuotinių narių susirinkimų Rūmų biudžetas bus tvirtinamas kita, nei įstatyme nustatyta, tvarka;
straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad Rūmų taryba privalo ne rečiau kaip vieną kartą per du metus pateikti Rūmų nariams Rūmų tarybos veiklos ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, visuotinį narių susirinkimą Rūmų taryba šaukia ne rečiau kaip 4 metai, kyla abejonių, ar tarp visuotinių narių susirinkimų bus užtikrintos galimybės Rūmų nariams išsamiai susipažinti su Rūmų tarybos veiklos ataskaita, sudarytos sąlygos teikti paklausimus dėl Rūmų tarybos veiklos ataskaitos turinio, ir išreikšti nuomonę (pritarti/nepritarti) dėl šios ataskaitos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlome, padidinti eilinių visuotinių narių susirinkimų dažnumą, arba tobulinant siūlomą reglamentavimą, įstatyminiame lygmenyje pašalinti aukščiau nurodytus reglamentavimo trūkumus. Pritarti Žr. į Komiteto pasiūlymą. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-12-27923
pasiūlymai: 3.1.
Kaip minėta Odontologų rūmų įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Rūmų garbės teismą sudaro 5 nariai, o 3 dalyje, kad 3 narius renka visuotinis narių susirinkimas ir 2 narius skiria sveikatos apsaugos ministras. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Odontologų rūmų įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas „3) renka ir atšaukia Rūmų revizijos komisiją ir Rūmų garbės teismo 6 narius, tvirtina jų nuostatus“. Siūlome tikslinti teisinį reglamentavimą, kad būtų panaikintos normų kolizijos. Pritarti Žr. į Komiteto pasiūlymą. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-12-2799247
įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas „7) priima sprendimą dėl Rūmų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo“. Atsižvelgiant į tai, kad Rūmų steigimą, teisinę formą ir kt. numatoma nustatyti įstatymu, abejotina, ar šie klausimai gali būti priskiriami visuotinio narių susirinkimo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu reglamentavimu galėtų būti viršyta visuotino narių susirinkimo kompetencija, siūlome atsisakyti nuostatos, kad visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl Rūmų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo. Ši pastaba taip pat aktuali Odontologų rūmų įstatymo projekto 9 straipsnio 4 daliai. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios teisės aktų projektų nuostatos yra mažinančios Odontologų rūmų veiklos skaidrumą ir galinčios sudaryti sąlygas piktnaudžiauti. Pritarti Žr. į Komiteto pasiūlymą. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-12-2793
įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalimi, „Visuotinis narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė paskutiniame visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių, tačiau ne mažiau, kaip 15 procentų visų Rūmų narių“.
Pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas sudaro sąlygas, sąlyginai nedideliam Rūmų narių skaičiui priiminėti sprendimus visiems nariams svarbiais klausimais, pavyzdžiui, priimti ir keisti Rūmų statutą, nustatyti Rūmų nario mokesčio dydį, tvirtinti Odontologų profesinės etikos kodeksą ir kt. Abejotina, ar 15 procentų Rūmų narių gali visapusiškai atspindėti visų narių nuomonių įvairovę tam tikrais klausimais ir užtikrinti interesų pliuralizmą. Taip pat svarstytina, ar 15 procentų narių kvorumas yra proporcingas palyginus su tuo, kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti šaukiamas, jeigu tai siūlo ne mažiau kaip 1/10 visų Rūmų narių. Todėl siūlome svarstyti galimybę didinti visuotinio narių susirinkimo minimalų narių kvorumą. Pritarti Žr. į pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. 5. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-12-271212132342
straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Rūmų garbės teismą sudaro 5 nariai, o 3 dalyje, kad 3 narius renka visuotinis narių susirinkimas ir 2 narius skiria sveikatos apsaugos ministras.
Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo ir eliminuoti galimybes piktnaudžiauti sudarant Rūmų garbės teismą, siūlome nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą visiems nariams (deleguotiems ir visuotinio narių susirinkimo, ir sveikatos apsaugos ministro), ir kokie asmenys sveikatos apsaugos ministro gali būti skiriami Rūmų garbės teismo nariais, t. y. ar nariais gali būti skiriami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ar kitos institucijos valstybės tarnautojai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, visuomenės ar pacientų atstovai, kokie keliami kvalifikaciniai reikalavimai (teisinis ar medicininis išsilavinimas) šiems asmenims, ir kt. Ši pastaba taip pat aktuali Odontologų rūmų įstatymo projekto 13 straipsnio 4 daliai. Pritarti Žr. į pasiūlymus prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, Komiteto pasiūlymų. 6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-12-27121366
straipsnio 6 dalį, Rūmų garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 nariai. Atsižvelgiant į tai, kad 3 Rūmų garbės teismo narius renka visuotinis narių susirinkimas ir 2 narius skiria sveikatos apsaugos ministras, darytina išvada, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų sudarytos sąlygos bylas nagrinėti be sveikatos apsaugos ministro deleguotų Rūmų garbės teismo narių. Tokia situacija būtų nepriimtina antikorupciniu požiūriu, kadangi sprendimai būtų priimami uždarame odontologų bendruomenės rate, kas sumažintų priimamų sprendimų objektyvumo prielaidas.
Siūlome, Rūmų garbės teismo veiklos nuostatas reglamentuoti tokiu būdu, kad būtų privalomas bent vieno sveikatos apsaugos ministro deleguoto nario dalyvavimas. Ši pastaba taip pat aktuali Odontologų rūmų įstatymo projekto 13 straipsnyje minimų Rūmų komisijų veiklos reglamentavimui. Pritarti Žr. į pasiūlymus prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, Komiteto pasiūlymus. 7. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-12-271411
įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, asmuo, siekiantis tapti Rūmų komisijos nariu, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu „1) jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ir kitai nuosavybei, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valdymo tvarkai“. Manome, kad asmens reputacijos siejimas tik su šiame punkte išvardintomis nusikalstamomis veikomis neatspindi nepriekaištingos reputacijos instituto esmės ir nepagrįstai siaurina jo taikymą. Todėl siūlome, nustatyti, kad asmeniui, siekiančiam tapti Rūmų komisijos nariu, yra taikomi valstybės tarnyboje egzistuojantys nepriekaištingos reputacijos kriterijai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reglamentavimas nepriekaištingą reputacija sieja su asmens pripažinimu kaltu, bet ne su teistumu ar laidavimo terminu. Pritarti Žr. į pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. 8. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-12-27151 2.6.
Odontologų rūmų įstatymo projekto 15 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai ataskaitą apie odontologų licencijavimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas licencijavimo komisijų darbą bei Rūmų priimtų sprendimų kopijas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Odontologų rūmų įstatymo projekto 13 straipsnį turi būti įsteigtos mažiausiai trys komisijos (Odontologų licencijavimo komisija, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas licencijavimo komisija ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas akreditavimo komisija), nesuprantama, kodėl siūloma nustatyti pareigą teikti atskaitas tik apie dviejų iš jų darbą. Siekdami, kad būtų užtikrinta visapusiška Rūmų veiklos priežiūra ir kontrolė, siūlome nustatyti, kad Rūmai privalo Sveikatos apsaugos ministerijai teikti ataskaitas apie visų komisijų veiklą. Pritarti Pastaba neaktuali, nes remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, Odontologų rūmams siūloma sugrąžinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo funkciją, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos paliekant odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją, todėl 15 straipsnio 1 dalyje tikslinga palikti vieną komisiją. Žr. į Komiteto pasiūlymą. 9. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-12-27171
dalyje nustatyta, kad Rūmų garbės teismas Rūmų nariams už pažeidimus gali skirti įspėjimą arba papeikimą.
Pažymėtina, kad nei šis projektas nei Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymas nedetalizuoja, kokiais atvejais turi būti skiriamas įspėjimas, o kada papeikimas, ir kokias konkrečias pasekmes sukelia kiekviena nuobauda. Nereglamentuojant minėtų klausimų įstatyminiu lygmeniu, sudaromos sąlygos juos nustatyti žemesnę galią turinčiai teisės aktais, arba apskritai nereglamentuoti, dėl ko atsiranda prielaidos selektyviai taikyti teisės normas ir skirti nuobaudas. Siekdami eliminuoti galimybes piktnaudžiauti, siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai įstatymu reglamentuoti Rūmų garbės teismo nuobaudų skyrimo tvarką ir nuobaudų sukeliamas pasekmes. Pritarti iš dalies Argumentai: manoma, kad įspėjimas (pastaba) ir papeikimas yra švelniausios poveikio priemonės, kuriomis nesiekiama sukelti tam tikrų pasekmių, tačiau atlikti auklėjamąją ir prevencinę funkciją. Žr. į Komiteto pasiūlymą. 10. Sveikatos apsaugos ministerija, 2022-01-13 Sveikatos apsaugos ministerija, išnagrinėjo Jūsų elektroniniu paštu persiųstus Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projektą Nr. XIVP-163(2), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-164(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir
Projektai).
Informuojame, kad Sveikatos apsaugos ministerija pritaria Projektų tikslams: įtvirtinti ir įgyvendinti realią odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinę savivaldą ir savireguliaciją; sudaryti sąlygas pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pacientų saugą odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugų srityje; sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti administracines procedūras išduodant minėtas licencijas, tačiau manytų, kad minėti tikslai gali būti pasiekti ir be odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimo bei akreditavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, perdavimo iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) Odontologų rūmams. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad asociacijoms, išskyrus, nurodytas Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su viešosios įstaigos ar asociacijos veiklos tikslais ir kai nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija organizuoja sveikatos priežiūros licencijavimą bei prižiūri visų nuosavybės rūšių asmens sveikatos priežiūros subjektų veiklą.
Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktuose nustatyta, kad VASPVT dalyvauja formuojant valstybės politiką asmenų licencijavimo sveikatos priežiūros veiklai, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientų saugos srityse ir ją įgyvendina, licencijuoja asmenis sveikatos priežiūros veiklai, atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą. Tai reiškia, kad VASPVT vykdo visų fizinių ir juridinių asmenų licencijavimą asmens sveikatos priežiūros veiklai ir visos licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos priežiūrą. VASPVT taip pat tvarko valstybinį Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų registrą, kuriame registruojamos visų asmens sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, licencijos, kurio duomenys automatiniu būdu perduodami į Licencijų informacinę sistemą bei į Elektroninės sveikatos sistemą (e. sveikatos sistemą). Šiuo metu nėra aplinkybių, lemiančių būtinybę iš VASPVT vykdomo fizinių ir juridinių asmenų licencijavimo asmens sveikatos priežiūros veiklai išskirti dalį, susijusią su odontologine priežiūra (pagalba), ir odontologus ir burnos priežiūros specialistus profesiniu pagrindu vienijančiai asociacijai atskiru įstatymu suteikti viešojo administravimo įgaliojimus vykdyti odontologijos srities licencijavimo funkciją.
Be to, VASPVT vykdomų funkcijų asmens sveikatos priežiūros srityje kompleksas, jos tvarkomų registrų ir informacinių sistemų integravimas į bendrą sveikatos priežiūros sistemą padeda užtikrinti sisteminę ir visapusišką asmens sveikatos priežiūros funkcionavimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei pacientų saugą, ir vieno segmento – odontologinės priežiūros (pagalbos) licencijavimo – išskyrimas būtų neigiamas faktorius odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų kokybei ir pacientų saugai. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, visų Projektų nuostatų, susijusių su odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimu bei akreditavimu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, Projektuose turėtų būti atsisakoma (pavyzdžiui, Odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2) 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktų, 10 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktų, 13 straipsnio, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-164(2) 1 straipsnio dalies, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2) 5 straipsnio, ir kitų susijusių nuostatų). Be to Odontologų rūmų įstatymo projekto Nr.
XIVP-163(2) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Rūmų garbės teismas yra Rūmų organas, kuris, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, Odontologų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl Odontologų profesinės etikos kodekso pažeidimų. Siekiant odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų kokybės užtikrinimo, siūlome papildyti Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-164(2) naujomis nuostatomis, kuriomis būtų nustatoma, kad Rūmų garbės teismo sprendimai galėtų būti pagrindas VASPVT stabdyti ir (ar) naikinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijos galiojimą ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijas bei akreditavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas. Pritarti iš dalies Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, Odontologų rūmams siūloma sugrąžinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo funkciją, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos paliekant odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją. 11. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2022-01-13 Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VASPVT) nepritaria Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų įstatymo projektui Nr. XIVP-163(2), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. 1-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-164(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.
1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-165(2) (toliau - Projektai) dėl šių priežasčių: 1. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyti asociacijos tikslai - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus - nesiderina su funkcija vykdyti asociacijos narių veiklos priežiūrą (išduoti jiems licencijas, taikyti poveikio priemones - licencijos stabdymą ar panaikinimą). Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius - gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus - ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat būtų galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje. VASPVT kaip valstybinė institucija, priimdama sprendimus dėl specialistų licencijavimo ar kitus su specialistų priežiūra susijusius sprendimus, yra nepriklausoma nuo pačių specialistų ar jų asociacijų, neturi jokio suinteresuotumo dėl vienokio ar kitokio sprendimo priėmimo, užtikrina objektyvų, kvalifikuotą ir kokybišką licencijavimo procesą. 2.
sveikatos priežiūros veiklai ir visos licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos priežiūrą, tačiau taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo III dalimi bei Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, metodiškai vadovauja (teikia metodinę pagalbą) asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito tarnyboms, rengia medicininį auditą reglamentuojančius dokumentus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat ir susijusias su odontologine veikla). Be to, VASPVT, įgyvendinant Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra paskirta vykdyti kompetentingos institucijos funkcijas Sveikatos apsaugos ministerijos kuravimo sričiai priskirtų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų, išskyrus vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesines kvalifikacijas, pripažinimo srityje, t.y. vykdo visų asmens sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, profesinės kvalifikacijos, įgytos ne Lietuvos Respublikoje, pripažinimą. VASPVT taip pat organizuoja medicinos normų, reglamentuojančių visų asmens sveikatos priežiūros specialistų praktiką, rengimą, tvarko valstybinį Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų registrą, kuriame registruojamos visų asmens sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, licencijos, kurio duomenys automatiniu būdu perduodami į Licencijų informacinę sistemą bei į Elektroninės sveikatos sistemą (e. sveikatos sistemą).
Visas VASPVT vykdomų funkcijų asmens sveikatos priežiūros srityje kompleksas, jos tvarkomų registrų ir informacinių sistemų integravimas į bendrą sveikatos priežiūros sistemą, padeda užtikrina sisteminę ir visapusišką asmens sveikatos priežiūros funkcionavimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pacientų saugą ir atskiro segmento - odontologinės priežiūros (pagalbos) licencijavimo, išėmimas, būtų didelis neigiamas faktorius odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų kokybei ir pacientų saugai. 3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Įgyvendinant šią nuostatą visų asmens sveikatos priežiūros specialistų (įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus) licencijavimą pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymą, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymą ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymą bei visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančias įstaigas) licencijavimą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VASPVT).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad asociacijoms, išskyrus nurodytas šios dalies 3 punkte, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su viešosios įstaigos ar asociacijos veiklos tikslais ir kai nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti.
draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą, vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę", „valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę". Todėl nėra jokio pagrindo iš viso VASPVT vykdomo fizinių ir juridinių asmenų licencijavimo asmens sveikatos priežiūros veiklai, išskirti dalį, susijusią su odontologine priežiūra (pagalba), ir vienai iš daugelio sveikatos priežiūros specialistus profesiniu pagrindu vienijančiai asociacijai atskiru įstatymu suteikti išimtinius įgaliojimus. 4. Nuo 2020 m. gegužės 1 d.
Nuo 2020 m. gegužės 1 d. VASPVT grąžinus gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo funkciją, buvo nustatyti daugybiniai Rūmų perduotų duomenų apie licencijas neatitikimai su duomenimis, esančiais Registrų centro tvarkomoje Licencijų informacinėje sistemoje bei Valstybinės ligonių kasos tvarkomoje informacinėje sistemoje „Sveidra" METAS sistemose. Ypatingai nekorektiški ir netikslūs buvo odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančias įstaigų licencijavimo duomenys: skiriasi įstaigos veiklos adresai, skiriasi teikiamos paslaugos, jų skaičius ir kt. Taip pat buvo nustatyta, kad Rūmai iš esmės nevykdė odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūros, VASPVT nuo 2020-05-01 identifikavo per 100 neveikiančių, tačiau licencijas turinčių įstaigų, taip pat eilę įstaigų, neteisėtai teikusių licencijuojamas paslaugas (neturint licencijos tam tikrai paslaugai), dėl šios priežasties jose dirbusių specialistų praktika įstaigose negalėjo būti įskaitoma kaip teisėta. VASPVT nuo 2020-05-01 iki 2021-12-31 atliko 776 odontologijos įstaigų planinę licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą. Vien per 2020 m. II pusmetį, pradėjus vykdyti šią priemonę, buvo atlikta 162 odontologijos įstaigų planinė licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra, po kurios sustabdyta 70 odontologijos įstaigų licencijų, nevykdžiusių veiklos ir neteikusių paslaugų; sustabdytos 217 ir panaikintos 35 odontologijos įstaigų licencijos dėl nesumokėtų įmokų į VLK administruojamą sąskaitą žalai atlyginti. Per 2021 metus atlikta 614 odontologijos įstaigų planinė licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra, po kurios sustabdyta 98 odontologinės priežiūros (pagalbos) licencijų (ar jos dalies), nevykdžiusių veiklos ir neteikusių paslaugų bei panaikintos 38 odontologinės priežiūros (pagalbos) licencijos.
Dažniausiai nustatomas neatitikimai: įstaiga neturi reikiamų specialistų licencijoje nurodytoms paslaugoms teikti, paslaugos teikiamos kitu licencijoje nenurodyti veiklos adresu, kuriuo kartais neturima leidimo-higienos paso, licencijoje nurodytos paslaugos, kurių įstaiga neteikia ir/arba teikiamos licencijoje nenurodytos paslaugos. 5. VASPVT, perėmusi fizinių bei juridinių asmenų licencijavimą iš Odontologų rūmų, be tiesioginių licencijavimo funkcijų, bendradarbiavo su VMI ir FNTT ir papildomai atliko eilę veiksmų, kartu siekdama skaidrinti odontologijos priežiūros paslaugų sektorių. 2021 m. VASPVT atlikto odontologinės priežiūros ir burnos priežiūros paslaugų patikrinimus, kurie atskleidė tendencingus pažeidimus, susijusius su odontologinės priežiūros paslaugas teikiantiems specialistams keliamais reikalavimais, medicinos priemonių tvarkymu, vidaus medicininio audito veiklos reikalavimų neatitikimu, intervencinių/invazinių procedūrų teikimo tvarka ir kt. VASPVT patikrintoms įstaigoms pateikė kelis šimtus rekomendacijų, susijusių su odontologinės priežiūros paslaugų organizavimo tobulinimu. Be kita ko, konsoliduotų patikrinimų metu identifikuojamos sisteminės problemos dėl teisės aktų prieštaringumo, nesuderinamumo, neaiškumo. Akreditavimo tarnyba jas efektyviai sprendžia, teikdama siūlymus SAM dėl teisės aktų nuostatų keitimo.. Atliekamų patikrinimų metu nustatyti pažeidimai ir pateiktos rekomendacijos neabejotinai prisideda prie odontologijos paslaugų sektoriaus skaidrinimo. 6.
6Projektai, priešingai nei teigiama Projektų aiškinamajame rašte, ne mažins,
bet didins administracinę naštą odontologiniam priežiūros (pagalbos) sektoriui, nes dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikia tiek odontologinės priežiūros (pagalbos), tiek kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos turės turėti ir tikslinti ne vieną, o dvi licencijas, jų licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos prižiūrą vykdys ne vienas, o du subjektai. Gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai be jų licencijavimo priėmus Projektus bus įpareigoti tapti Rūmų nariais, privalės mokėti kasmetinio nario mokestį. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad Rūmams perėmus gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą, bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, tačiau kokybiškas licencijavimo ir ypatingai licencijuojamos veiklos priežiūros vykdymas reikalauja žmogiškųjų, finansinių ir technologinių išteklių ir visi šie išteklių kaštai bus dengiami eilinių Rūmų narių gydytojai odontologų ir burnos priežiūros specialistų lėšomis. 7. Pažymėtina, kad, kad pagal Projektų nuostatas Odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimas bus vykdomas pagal tuo pačius teisės aktus, pagal kuriuos licencijavimą vykdo VASPVT, numatoma keisti tik licencijuojantį subjektą. Tačiau net ir šis subjektas - Lietuvos Respublikos odontologų rūmai licencijavimo funkcijos nevykdys savarankiškai, nes 3 iš 7 narių į atitinkamas licencijavimo komisijas, tiesiogiai vykdysiančias odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą, turės deleguoti sveikatos apsaugos ministras, kas rodo numatomo išskirtinio odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo netikslingumą ir nepagrįstumą.
Pritarti iš dalies Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, Odontologų rūmams siūloma sugrąžinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo funkciją, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos paliekant odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją. 12. Sveikatos apsaugos ministerija, 2022-03-28 Sveikatos apsaugos ministerija išanalizavo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų (toliau – Rūmai) 2022 m. vasario 28 d. rašte Nr. 22/01-11 (toliau – Raštas) ir jo prieduose pateiktus pasiūlymus ir pastabas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVIP-164(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir
nuomonę ir paaiškinimus dėl jų. Dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XVIP-164(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2) (toliau – projektai) atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Norėtume atkreipti dėmesį, kad Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.4.3 papunkčiu numatyta priimti sprendimą dėl asmens sveikatos priežiūros specialistų savivaldos stiprinimo (licencijavimo, atestavimo, kontrolės ir kvalifikacijos tobulinimo funkcijų perdavimo), atsižvelgiant į viešųjų konsultacijų su socialiniais partneriais rezultatus. Įgyvendindama šią priemonę Sveikatos apsaugos ministerija 2022 m. II ketv. numato vykdyti viešąsias konsultacijas su asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinėmis organizacijomis (asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, draugijomis ir kt.), kuria būtų siekiama išsiaiškinti, ar reikalinga keisti esamą situaciją ir viešojo administravimo funkcijas (licencijavimas, kontrolė ir kt.) perduoti kitam subjektui (asociacijoms), ar asociacijos būtų pasirengusios perimti šias funkcijas, ar asociacijos galėtų užtikrinti efektyvų nurodytų funkcijų vykdymą, kokio poveikio galima tikėtis, ar profesinių organizacijų savivaldos stiprinimas gali būti vykdomas tik per viešojo administravimo funkcijų perėmimą iš valstybės institucijų, kokios gali būti kitos savivaldos stiprinimo priemonės ir kt. Dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas leidžia asociacijoms, veikiančioms pagal atskirus jų veiklą reglamentuojančius įstatymus, suteikti viešojo administravimo įgaliojimus visose Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais. Pažymėtina, kad šia Viešojo administravimo įstatymo nuostata buvo siekta įteisinti galimybę profesinę savivaldą įgyvendinančioms ir pagal atskirus įstatymus veikiančioms asociacijoms įgyti viešojo administravimo įgaliojimus ir tokiu būdu kartu su valstybės institucijomis ir įstaigomis dalyvauti tam tikros profesinės veiklos valstybiniame valdyme (vykdyti tam tikros profesinės veiklos teisinį reglamentavimą, atlikti tam tikros profesijos atstovų veiklos priežiūrą, išduoti leidimus vykdyti tam tikrą profesinę veiklą ir pan.). Minėtoms profesinę savivaldą įgyvendinančioms asociacijoms suteikus viešojo administravimo įgaliojimus, jos išskiriamos iš įprastų asociacijų, kurių tikslas yra atstovauti savanoriškai į asociaciją susijungusių asociacijos narių interesus, rato ir tampa valstybės institucinės sistemos dalimi su privaloma tam tikros profesijos atstovų naryste juos vienijančioje asociacijoje.
Taigi, sprendžiant dėl tam tikros profesijos atstovų profesinės savivaldos įtvirtinimo įstatymo lygiu ir viešojo administravimo įgaliojimų juos vienijančiai asociacijai suteikimo, turėtų būti ne tik formaliai įvertinama planuojamų suteikti viešojo administravimo įgaliojimų atitiktis asociacijos veiklos tikslams (tai reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas), bet ir tai, kokios profesijos atstovus ji vienija, ir ar ji bus pajėgi užtikrinti tinkamą jai deleguotų viešojo administravimo funkcijų, kurios pagal savo prigimtį priskirtinos valstybei ir paprastai koncentruojamos biudžetinėse įstaigose, atlikimą. Analizuojant esamą Lietuvos teisinę sistemą, pažymėtina, kad paprastai Lietuvoje profesinė savivalda įstatymu yra įtvirtinama valstybės kontroliuojamų profesijų atstovams. Šį faktą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris 2008 m. sausio 7 d. nutarime nurodė, kad visuotinai, ne tik Lietuvoje, pripažįstama, kad valstybės kontroliuojamos profesijos suponuoja profesijos savireguliaciją ir savivaldos sistemą. Konstitucinis Teismas teigia, kad valstybės kontroliuojama profesija yra viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos vykdomos.
Odontologai ir burnos priežiūros specialistai negali būti prilyginami valstybės kontroliuojamai profesijai, kaip ją apibūdina Konstitucinis Teismas, todėl nėra prielaidų įstatyme įtvirtinti jų profesinę savivaldą su tam tikrais viešojo administravimo įgaliojimais. Odontologai ir burnos priežiūros specialistai nėra išskirtiniai lyginant su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais (gydytojais), kurių veiklos licencijavimą ir priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT), todėl jų veiklos licencijavimo ir akreditavimo išskyrimas iš bendros asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo ir veiklos priežiūros sistemos neturi jokio pagrįsto pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nėra aktualūs prie Rašto pridėtame Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2022 m. sausio 10 d. rašte Nr. 22/01-02 pateikti argumentai dėl privalomos narystės valstybės kontroliuojamų profesijų asociacijose, susijusios su narių profesinės veiklos kontrole. Be to, odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros paslaugas, licencijavimo bei šių įstaigų akreditavimo funkcijų priskyrimas Rūmams turėtų neigiamos įtakos viešojo administravimo sistemos nuoseklumui (aiškumui), nes, sekant odontologų ir burnos priežiūros specialistų pavyzdžiu, gali būti inicijuojamos ir kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų) profesinės savivaldos įteisinimo įstatymu lygmeniu ir viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo juos vienijančioms asociacijoms iniciatyvos.
Taip pat pastebėtina, kad įgaliojus Rūmus vykdyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimą ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą, priimant sprendimus dėl licencijos išdavimo potencialiems konkurentams dalyvaus Rūmų nariai – odontologijos ar burnos priežiūros praktika besiverčiantys asmenys. Toks reguliavimas nepagrįstai riboja sąžiningos konkurencijos laisvę. Europos Teisingumo Teismas yra ne kartą pateikęs nuomonę dėl nacionalinės teisės aktų, kuriuose numatyta, kad prašymą išduoti leidimą vykdyti komercinę veiklą pateikusio asmens konkurentai gali dalyvauti išduodant tokį leidimą turinčių kolegialių organų veikloje, suderinamumo su Europos Sąjungos sutarties nuostatomis dėl įsisteigimo laisvės. 2002 m. sausio 15 d. sprendime byloje Nr. C-439/99 (Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką, 39 punktas) Europos Teisingumo Teismas nurodė, kad prašymą išduoti leidimą vykdyti komercinę veiklą pateikusio asmens konkurentų daromas poveikis sprendimų priėmimo procesui, net jeigu jie nebalsuoja dėl prašymo išduoti leidimą, gali trukdyti pasinaudoti šiomis pagrindinėmis laisvėmis arba padaryti tokį naudojimąsi mažiau patrauklų. Iš tiesų šie konkurentai galėtų mėginti vilkinti reikiamų sprendimų priėmimą, skatinti pernelyg didelių apribojimų nustatymą arba gauti konkurencijos požiūriu svarbios informacijos.
Prie Rašto pridėtame Rūmų 2022 m. sausio 19 d. rašte Nr. 22/01-04 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pripažinimas netekusiu galios pažeidė gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir stabilumą. Norėtume atkreipti dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatuota, jog
„neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių
apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.“ Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymą pripažinus netekusiu galios, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsniu ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr.
I-1246 pakeitimo įstatymo 3 straipsniu buvo užtikrinti teisėti odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų lūkesčiai, t. y. numatyta, kad: · iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Rūmų išduotos licencijos, suteikiančios teisę teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, suteikia teisę teikti jose nurodytas odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas, o Rūmų išduotos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijos – teisę verstis odontologijos praktika ir burnos priežiūros praktika pagal licencijose nurodytą profesinę kvalifikaciją; · nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos VASPVT licencijas, suteikiančias teisę teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, dėl kurių išdavimo Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ar užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kreipėsi iki šio įstatymo įsigaliojimo, išduoda ir licencijų, suteikiančių teisę teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, kurių galiojimas sustabdytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, galiojimo sustabdymą panaikina arba galiojimą panaikina iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. · įsigaliojus šiam įstatymui, VASPVT odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijas, dėl kurių išdavimo odontologai ir burnos priežiūros specialistai kreipėsi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išduoda ir odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijų, kurių galiojimas sustabdytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, galiojimo sustabdymą panaikina arba galiojimą panaikina iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
I-1246 pakeitimo įstatymo 3 straipsniu buvo užtikrinti teisėti odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų lūkesčiai, t. y. numatyta, kad: · iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Rūmų išduotos licencijos, suteikiančios teisę teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, suteikia teisę teikti jose nurodytas odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas, o Rūmų išduotos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijos – teisę verstis odontologijos praktika ir burnos priežiūros praktika pagal licencijose nurodytą profesinę kvalifikaciją; · nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos VASPVT licencijas, suteikiančias teisę teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, dėl kurių išdavimo Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ar užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kreipėsi iki šio įstatymo įsigaliojimo, išduoda ir licencijų, suteikiančių teisę teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, kurių galiojimas sustabdytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, galiojimo sustabdymą panaikina arba galiojimą panaikina iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. · įsigaliojus šiam įstatymui, VASPVT odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijas, dėl kurių išdavimo odontologai ir burnos priežiūros specialistai kreipėsi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išduoda ir odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijų, kurių galiojimas sustabdytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, galiojimo sustabdymą panaikina arba galiojimą panaikina iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Tai atitinka Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimo nuostatas, kad
„teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių
teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. <...> Darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą.
Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (2013 m. vasario 15 d. nutarimas).“ Kadangi odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijos nenustojo galioti, dėl jų nereikėjo kreiptis papildomai į VASPVT ar atlikti kitus veiksmus, todėl manome, kad jų teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Dėl pacientų teisių ir saugos užtikrinimo. Informuojame, kad VASPVT specialistai pacientams konsultacijas šiuo metu teikia ne tik tiesiogiai (jiems atvykus į VASPVT), bet ir telefonu, el. paštu, paštu, teikiant atsakymus į paklausimus, pateiktus per VASPVT interneto svetainę ar VASPVT paskyrą Facebook. VASPVT odontologinės priežiūros (pagalbos) ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei įvertinti, kai būna neaiškus klinikinis atvejis, viešųjų pirkimų būdu perka konsultantų (gydytojų) paslaugas – jie pateikia savo išvadas dėl konkretaus klinikinio atvejo, o prireikus ir apžiūri pacientą.
Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnio
ir įstaigos, teikiančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, laikosi bioetikos reikalavimų, prižiūri Lietuvos bioetikos komitetas. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad licencijos galiojimas sustabdomas, jei odontologas ar burnos priežiūros specialistas per vienus metus nuo paskutinio bent vienos iš šio įstatymo 12 straipsnio 4–12 punktuose nustatytų profesinių pareigų („6 laikytis odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principų“) pažeidimo dar kartą pažeidė bent vieną šio įstatymo 12 straipsnio 4–12 punktuose nustatytą profesinę pareigą. Licencijas išduodanti institucija, siekdama patikrinti, ar licencijos turėtojas laikosi šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų, tarp jų ir pareigos laikytis odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principų, ar yra pagrindas sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą, turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų gauti duomenis apie odontologo ir burnos priežiūros specialisto šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų vykdymą.
Be to, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo į licencijas išduodančią instituciją turi teisę kreiptis Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos bioetikos komitetas, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų savininkai ar dalininkai ar jų įgaliotų institucijų vadovai, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, sveikatos priežiūros specialistų profesinės organizacijos, pacientų teises ginančios organizacijos. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su Rašto teiginiu, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės etikos sritis yra visiškai nekontroliuojama. Primename, kad VASPVT vykdo visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, teikia metodinę pagalbą asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito tarnyboms, rengia medicininį auditą reglamentuojančius dokumentus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (taip pat ir susijusias su odontologine veikla).
Be to, VASPVT, įgyvendinant Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra paskirta vykdyti kompetentingos institucijos funkcijas Sveikatos apsaugos ministerijos kuravimo sričiai priskirtų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų, išskyrus vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesines kvalifikacijas, pripažinimo srityje, t. y. vykdo visų asmens sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, profesinės kvalifikacijos, įgytos ne Lietuvos Respublikoje, pripažinimą. VASPVT taip pat organizuoja medicinos normų, reglamentuojančių visų asmens sveikatos priežiūros specialistų praktiką, rengimą, tvarko valstybinį Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registrą, kuriame registruojamos visų asmens sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, licencijos, ir kurio duomenys automatiniu būdu perduodami į Licencijų informacinę sistemą bei į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (e. sveikatos sistemą).
Visas VASPVT vykdomų funkcijų asmens sveikatos priežiūros srityje kompleksas, jos tvarkomų registrų ir informacinių sistemų integravimas į bendrą sveikatos priežiūros sistemą, padeda užtikrinti sisteminį ir visapusišką asmens sveikatos priežiūros funkcionavimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, pacientų saugą ir jų teisių užtikrinimą. Dėl administracinės naštos odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms ir poreikio keisti teisinį reguliavimą. Manome, kad priešingai, nei nurodyta Rašte ir projektų aiškinamajame rašte, projektai ne mažins, bet didins administracinę naštą odontologijos ir burnos priežiūros sektoriui, nes, atsižvelgiant į tai, kad dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikia tiek odontologinės priežiūros (pagalbos), tiek kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos turėtų turėti ir tikslinti ne vieną, o dvi licencijas, jų licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos priežiūrą vykdytų ne vienas, o du subjektai.
Be to, jei licencijavimo funkcijos būtų perduotos Rūmams, VASPVT ir toliau vykdytų odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų paslaugų kokybės ir prieinamumo priežiūrą, metodiškai konsultuotų ir prižiūrėtų odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas medicininio audito vykdymo klausimais, taip pat vykdytų su odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos pripažinimu susijusias funkcijas. Svarbu ir tai, kad gydytojai odontologai bei burnos priežiūros specialistai būtų įpareigoti tapti Rūmų nariais ir privalėtų mokėti Rūmų nario mokestį. Manytume, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų nuomonės apklausos nėra pakankamos, kad jomis būtų pagrįstas objektyvus poreikis keisti šių specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojančią instituciją. Atsižvelgdami į tai, manome, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros paslaugas, licencijavimo bei šių įstaigų akreditavimo funkcijų perdavimas Rūmams nėra tinkamas būdas siekiant spręsti projektų aiškinamajame rašte nurodytas su odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu, taip pat odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimu bei šių įstaigų akreditavimu susijusias problemas ir didinti odontologijos sektoriaus atstovų pasitenkinimą VASPVT veikla.
Bendromis visų suinteresuotų pusių pastangomis bus ieškoma būdų, kaip pagerinti su odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimu ir akreditavimu susijusių VASPVT funkcijų vykdymo kokybę ir efektyvumą, kartu išlaikant visų asmens sveikatos priežiūros veiklų (įskaitant ir odontologų bei burnos priežiūros specialistų) licencijavimą ir akreditavimą, sutelktą VASPVT. Dėl finansinės naštos valstybės biudžetui. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad, Rūmams perėmus gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą, bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų. Pažymėtina, kad šis sutaupymas būtų minimalus – apie 35 tūkst. Eurų per metus, nes VASPVT odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimui ir licencijų laikymosi priežiūrai yra skirtos dvi pareigybės, kurių išlaikymui yra skirta apie 50 tūkst. Eurų per metus, tačiau už šį VASPVT vykdomą licencijavimą per metus surenkama apie 15 tūkst. valstybės rinkliavų.
Pastebėtina ir tai, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų ir veiklos duomenys yra bendrose duomenų bazėse – sveikatos priežiūros specialistų ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registre (LICREG), ir Sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo informacinėje sistemoje (SPĮLIS), o tai ne tik padeda taupyti informacinėms sistemos išlaikyti skirtas lėšas, bet ir yra efektyviau kaupiant, sisteminant, viešiant ir dalinantis jose sukaupta informacija. Rašte nurodyta, kad Rūmai viešojo administravimo funkcijoms vykdyti investavo virš 2 mln. Eur ir kad šią sumą sudarė ne tik kasmetinės einamosios išlaidos, bet ir vienkartinės išlaidos – turto nustatytoms viešojo administravimo funkcijoms vykdyti įsigijimas. Atsižvelgiant į tai nepagrįsta teigti, kad valstybė kasmet sutaupytų 133 tūkst. Eur, nes iš 2 mln. Eur reikėtų atimti minėtas vienkartines išlaidas ir tik tada likusią sumą dalinti iš metų skaičiaus. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabų. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalį įstatymo projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar piliečiai, siunčiamas Teisingumo ministerijai, kad ši pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę. Atsižvelgiant į tai, Rašto argumentas, kad Teisingumo ministerija neturėjo kritinių pastabų įstatymų projektams, aktualus tik atitikties Europos Sąjungos teisei, o ne Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams aspektu.
Nesutiktina su Rašto teiginiu, kad, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas projektams kritinių pastabų nepateikė – jo išvados 1 punkte nurodoma: ,,Teikiamu įstatymo projektu siūloma gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus vienijančiai asociacijai – Lietuvos Respublikos odontologų rūmams, suteikti viešojo administravimo įgaliojimus ir įgalioti ją vykdyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimą bei kitus sveikatos sistemos strateginius uždavinius odontologinės priežiūros srityje. Vertinant siūlomą reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas reguliavimas, kuriuo Lietuvos Respublikos odontologų rūmams buvo pavestos minėtos funkcijos, buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2020 m. gegužės 1 d. Buvo argumentuojama, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla). Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje. Be to, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str.
asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus – nedera su funkcija vykdyti asociacijos narių veiklos priežiūrą (išduoti jiems licencijas, taikyti poveikio priemones – licencijos stabdymą ar panaikinimą). Nevertindami teikiamos argumentacijos, pažymime, kad toks įstatyminio reglamentavimo ir visuomeninių santykių odontologinės priežiūros srityje dažnas keitimas kenkia teisinio reguliavimo stabilumui, o kartu ir teisiniam tikrumui bei asmenų pasitikėjimui teise. Naujas teisinis reguliavimas turi būti pasvertas tiek tikslų, reikalingumo, tiek reguliacinės naštos aspektu. Siekiant teisinio reguliavimo stabilumo, valstybinis ūkinės veiklos reguliavimas turėtų būti keičiamas tik nustačius, kad pasirinktas teisinis reguliavimas veikia ne taip, kaip tikėtasi, o naujas reguliavimas tikrai pagerintų teisinę aplinką bei asmenų interesus.“ Sveikatos apsaugos ministerija dėkoja už Jūsų dėmesį ir indėlį gerinant odontologinių paslaugų prieinamumą ir kokybę. Esame pasirengę ir toliau bendradarbiauti bei nagrinėti pateiktus racionalius pasiūlymus šiais ir kitais susijusiais klausimais. Atsižvelgti
13Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba,
2023-07-27 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau – Tarnyba) gautas Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto kreipimasis, kuriame prašoma pateikti nuomonę dėl Odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2) (toliau – Projektas) bei Odontologų profesinės etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas). Informuojame, jog lygių galimybių kontrolieriaus kompetencija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 17 straipsnyje: „1. Lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų. 2.
kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą. 3. Lygių galimybių kontrolierius keičiasi turima informacija su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis.“ Lygių galimybių kontrolieriui pagal Lygių galimybių įstatymo 14 str. 1 dalį yra pavesta vykdyti šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, o pagal Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 19 straipsnio nuostatas pavesta atlikti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo įgyvendinimo priežiūrą. Tarnyba teikia savo pastebėjimus jai įstatymų priskirstos kompetencijos ribose. Rašte Tarnybai nurodoma, jog
projekto Nr. XIVP-163(2) ir susijusių įstatymų projektų metu kilo abejonių dėl Etikos kodekse nustatytų diskriminacinio pobūdžio draudimų atitikties Lygių galimybių įstatyme nustatytiems reikalavimams, pavyzdžiui, Etikos kodekso 3 punkte nustatyta, kad odontologas profesinės veiklos metu privalo atsiriboti nuo politinės veiklos bei būti neutralus religinių ar kitų kultinių pažiūrų atžvilgiu.
Tai pat teigiama, jog „atsižvelgiant į tai, kad Rūmai vienija apie 10 tūkst. narių, klausymų metu nuogąstauta, kad jei per dešimt metų licencijų galiojimas buvo sustabdytas ar panaikintas daugiau nei pusei Rūmų narių (2 priedas), Rūmų nariams galėjo būti neužtikrinamos lygios galimybės verstis licencijuojama veikla.“ Nurodoma, kad Etikos kodekso 7 punkte taip pat nustatyti kiti visuomenės pasitikėjimą silpninantys ir odontologo vardą žeminantys poelgiai, už kuriuos šie specialistai atsako drausmine tvarka. Tokiais poelgiais, remiantis Etikos kodekso nuostatomis, gali būti pripažįstamas Lietuvos Respublikos teisės aktų, Rūmų statuto pažeidimas, odontologų savivaldos institucijų nurodymų nevykdymas, be pateisinamų priežasčių neatvykimas į savivaldos institucijų rengiamus posėdžius ir kitus renginius, taip pat laiku nepranešimas apie negalėjimą juose dalyvauti, apranga darbo metu, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, nesilaikymas Rūmų statuto, Etikos kodekso nuostatų. Vadovaujantis Odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2) nuostatomis, už tokius pažeidimus gydytojai odontologai ar burnos priežiūros specialistai galėtų prarasti teisę verstis licencijuojama veikla.
Pažymėtina, jog Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Vadovaujantis Lygių galimybių 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, draudžiama diskriminacija lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu priimant į darbuotojų ir darbdavių organizacijas ar kitas organizacijas (asociacijas), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, dalyvaujant organizacijų (asociacijų) veikloje, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą. Organizacijos ir asociacijos privalo užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais nebūtų priekabiaujama, seksualiai priekabiaujama ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu (9 str. 2 d.). Taigi Lygių galimybių įstatymo nuostatos įpareigoja užtikrinti lygias galimybes dalyvauti organizacijose bei asociacijose, nepaisant tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Tarnyba atkreipia dėmesį, jog Etikos kodekso 3 punkto nuostatos, pagal kurias odontologas profesinės veiklos metu privalo atsiriboti nuo politinės veiklos bei būti neutralus religinių ar kitų kultinių pažiūrų atžvilgiu, nėra iki galo aiškios, t. y. ar, remiantis šiomis nuostatomis, praktikoje asmuo, norėdamas dalyvauti politinėje ar religinėje veikloje, nepatirs nepagrįstų apribojimų, ar šios nuostatos neapribos asmenų teisės dalyvauti politinėje veikloje, išpažinti religiją. Šiuo atveju nėra aišku, kas konkrečiai laikoma „profesinės veiklos metu“, ar asmuo gali užsiimti politine, religine veikla ne darbo valandų metu, atostogų metu, ar pan. Tikėtina, kad Etikos kodekso nuostatos tikslas yra nustatyti neutralumo principą darbo metu. Bendrai pažymėtina, jog odontologai turėtų išlikti neutralūs politinių bei religinių pažiūrų atžvilgiu savo darbe, bendraudami su pacientais, juos gydydami, tačiau jokiu būdu neturėtų būti ribojama odontologų teisė dalyvauti politinėje veikloje, išpažinti tam religiją laisvu nuo darbo, veiklos laiku. Šiuo atveju siūlytina sukonkretinti Etikos kodekso 3 punktą tokiu būdu, kad būtų aišku, kokiu metu, kokioje veikloje odontologai turėtų išlikti neutralūs politinių bei religinių pažiūrų atžvilgiu, tuo pačiu nesudarant sąlygų riboti odontologų teisės dalyvauti politinėje veikoje, išpažinti religiją. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Tarnyba siūlo į Etikos kodeksą įtraukti priekabiavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu ir seksualinio priekabiavimo draudimą tiek odontologų santykiuose su pacientais, tiek su kolegomis. Dėl pateiktų vertinti Odontologų rūmų įstatymo projekto Nr.
XIVP-163(2) nuostatų, kai gydytojai odontologai ar burnos priežiūros specialistai galėtų prarasti teisę verstis licencijuojama veikla tais atvejais, kai atliekami teisės normas pažeidžiantys veiksmai (visuomenės pasitikėjimą silpninantys ir odontologo vardą žeminantys poelgiai, už kuriuos šie specialistai atsako drausmine tvarka. Tokiais poelgiais, remiantis Etikos kodekso nuostatomis, gali būti pripažįstamas Lietuvos Respublikos teisės aktų, Rūmų statuto pažeidimas, odontologų savivaldos institucijų nurodymų nevykdymas, be pateisinamų priežasčių neatvykimas į savivaldos institucijų rengiamus posėdžius ir kitus renginius, taip pat laiku nepranešimas apie negalėjimą juose dalyvauti, apranga darbo metu, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, nesilaikymas Rūmų statuto, Etikos kodekso nuostatų), Tarnyba pažymi, jog šiose nuostatose tiesiogiai nėra įžvelgtinas lygių galimybių ar moterų ir vyrų lygių galimybių pažeidimas, t. y. tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl asmenų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Tuo atveju, jeigu asmenys, versdamiesi odontologų praktika, susidurtų su diskriminacija dėl Lygių galimybių ar Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtintų pagrindų bei juose reguliuojamų santykių sričių, jie turėtų teisę pateikti individualų skundą lygių galimybių kontrolieriui. Atsižvelgti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-08-03 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr.
SV-S-320 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projektui Nr. XIVP-163(2) (toliau – 1 projektas) ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-164(2) (toliau – 2 projektas) (toliau kartu – Projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1 3,7 1.1. Projektuose nustatyti, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą vykdo Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau – Rūmai), o asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT), t. y. Projektuose atsisakyti nuostatų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimu bei akreditavimu (1 projekte atsisakyti 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir tikslinti 1 dalies 7 punktą, tikslinti 10 straipsnio 4 dalies 4 punktą, atsisakyti 13 straipsnio 2 ir 3 dalių, tikslinti 13 straipsnio 4 ir 8 dalis ir atsisakyti kitų 1 projekto nuostatų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimu bei akreditavimu). Toks reguliavimas siūlomas dėl šių priežasčių:
Pritarti Pasiūlymai: 1.
Išbraukti 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą: ,,3) teisės aktų nustatyta tvarka vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimą bei akreditavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas;“
straipsnio 1 dalies 4-9 punktus atitinkamai laikyti 3-8 punktais. 3. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,7) 6) teikti Sveikatos apsaugos ministerijai duomenis apie išduotas odontologijos praktikos bei burnos priežiūros praktikos licencijas, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas išduotas licencijas bei šių įstaigų akreditavimą ar kitus su Rūmų veikla susijusius duomenis;“
44 1.1. Projektuose nustatyti, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą vykdo Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau – Rūmai), o asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT), t. y. Projektuose atsisakyti nuostatų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimu bei akreditavimu (1 projekte atsisakyti 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir tikslinti 1 dalies 7 punktą, tikslinti 10 straipsnio 4 dalies 4 punktą, atsisakyti 13 straipsnio 2 ir 3 dalių, tikslinti 13 straipsnio 4 ir 8 dalis ir atsisakyti kitų 1 projekto nuostatų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimu bei akreditavimu). Toks reguliavimas siūlomas dėl šių priežasčių:
Pritarti Pasiūlymas: 1.
Pakeisti 10 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) steigia odontologų licencijavimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas licencijavimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas akreditavimo ir kitas komisijas, tvirtina jų nuostatus;“
2,3,4,8 1.1. Projektuose nustatyti, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą vykdo Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau – Rūmai), o asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT), t. y. Projektuose atsisakyti nuostatų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimu bei akreditavimu (1 projekte atsisakyti 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir tikslinti 1 dalies 7 punktą, tikslinti 10 straipsnio 4 dalies 4 punktą, atsisakyti 13 straipsnio 2 ir 3 dalių, tikslinti 13 straipsnio 4 ir 8 dalis ir atsisakyti kitų 1 projekto nuostatų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimu bei akreditavimu). Toks reguliavimas siūlomas dėl šių priežasčių:
Pritarti Siekiant užtikrinti 13 straipsnio nuostatų dėstymo nuoseklumą, 13 straipsnio 10 dalis perkeliama 3 dalį. Pasiūlymas: 1. Išbraukti 13 straipsnio 2 dalį: ,, 2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas licencijavimo komisija yra Rūmų tarybos sudaryta nuolatinė komisija.
Ji teisės aktų nustatyta tvarka išduoda licencijas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, jas tikslina, sustabdo licencijos galiojimą, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą arba panaikina licencijos galiojimą.“
2-4 dalimis. 3. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį (išbraukiant 13 straipsnio 10 dalį) ir ją išdėstyti taip: ,,3.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas akreditavimo komisija yra Rūmų tarybos sudaryta nuolatinė komisija. Ji teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas akreditavimo. Rūmų tarybos sprendimu gali būti steigiamos ir kitos komisijos.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4.3. Kiekviena iš šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų komisijų Odontologų licencijavimo komisija sudaroma iš 7 asmenų. Į jasją atitinkamai po 4 narius skiria Rūmų taryba iš Rūmų narių ir po 3 narius – sveikatos apsaugos ministras.“
5Pakeisti 13 straipsnio 8 ir ją išdėstyti taip:
,,8. Duomenis apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijų galiojimo panaikinimą, taip pat apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas akreditavimą Rūmų taryba skelbia Rūmų interneto tinklalapyje.“
1.1.1.
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 1, 3, 6, 7, 8,
politiką asmenų licencijavimo sveikatos priežiūros veiklai, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientų saugos srityse ir ją įgyvendina, licencijuoja asmenis sveikatos priežiūros veiklai, vykdo visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, registruoja medicinos priemones (taip pat ir susijusias su odontologine veikla) ir vykdo jų valstybinę priežiūrą. VASPVT nagrinėja pacientų skundus, teikia metodinę pagalbą asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito tarnyboms, rengia medicininį auditą reglamentuojančius dokumentus, taip pat organizuoja medicinos normų, reglamentuojančių visų asmens sveikatos priežiūros specialistų praktiką, rengimą, tvarko valstybinį Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registrą, kuriame registruojamos visų asmens sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, licencijos ir kurio duomenys automatiniu būdu perduodami į Licencijų informacinę sistemą bei į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą. Visos VASPVT vykdomos funkcijos asmens sveikatos priežiūros srityje, jos tvarkomų registrų ir informacinių sistemų integravimas į bendrą sveikatos priežiūros sistemą padeda užtikrinti sisteminį ir visapusišką asmens sveikatos priežiūros funkcionavimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, pacientų saugą ir jų teisių užtikrinimą. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikia ne tik odontologinės priežiūros (pagalbos), bet ir kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Jei Rūmams būtų perduotos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimo funkcijos, šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos turėtų turėti ir tikslinti ne vieną, o dvi licencijas, jų licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos priežiūrą vykdytų ne vienas, o du subjektai (VASPVT ir Rūmai), tai ženkliai didintų administracinę naštą asmens sveikatos priežiūros įtaigoms. Be to, VASPVT ir toliau vykdytų odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų paslaugų kokybės ir prieinamumo priežiūrą, metodiškai konsultuotų odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas medicininio audito vykdymo klausimais. Atsižvelgiant į tai, visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, priežiūrą ir akreditavimą ir toliau turėtų kompleksiškai vykdyti viena institucija – VASPVT. Pritarti
viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asociacijoms, kurios veikia pagal atskirus jų veiklą reglamentuojančius įstatymus, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su šių asociacijų veiklos tikslais. 1 projekto 2 straipsnyje nustatyta, kad Rūmai yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris vienija odontologus ir burnos priežiūros specialistus bei įgyvendina jų savivaldą, o Rūmų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei Rūmų statutas.
Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Kadangi Rūmų veikla susijusi tik su fizinių asmenų – odontologų ir burnos priežiūros specialistų – interesų atstovavimu ir nėra susijusi su asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, veikla, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Projektais Rūmams negali būti pavesta vykdyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimo ir akreditavimo funkcijų. Pritarti
5
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnis papildomas prievole odontologams ir burnos priežiūros specialistams tapti Rūmų nariais. Pagal 1 projekto 6 straipsnio
automatiškai įrašomi į Rūmų narius išduodant jiems atitinkamai odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licenciją, nes 1 projekte nenumatytos įstojimo į Rūmus sąlygos. Tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad Rūmų tarybos atsisakymas įrašyti odontologą ar burnos priežiūros specialistą į Rūmų narių sąrašą turi būti motyvuotas.
Jei įstatymu nenustatoma jokių priėmimo į Rūmų narius sąlygų, sprendimui atsisakyti įrašyti odontologą ar burnos priežiūros specialistą į Rūmų narių sąrašą, jei jis turi atitinkamą licenciją, nėra pagrindo. Jei narystė Rūmuose sąlygoja galimybę verstis atitinkama veikla, tai atsisakymas priimti į Rūmų narius negali būti pagrįstas vien Rūmų tarybos nuomone be įstatyminio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti 1 projekto 6 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pritarti Pasiūlymas:
straipsnio 5 dalį. ,,5. Rūmų tarybos atsisakymas įrašyti odontologą ar burnos priežiūros specialistą į Rūmų narių sąrašą turi būti motyvuotas. Rūmų tarybos atsisakymas įrašyti odontologą skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio 6 ir 7 dalis atitinkamai laikyti 5 ir 6 dalimis. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-08-0366 2,4
Rūmuose nutrūksta odontologui ar burnos priežiūros specialistui nevykdant 1 projekto 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų. Narystę Rūmuose nutraukus 1 projekto 6 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, odontologai ir burnos priežiūros specialistai negalėtų įvykdyti 2 projekte nustatytos pareigos odontologams ir burnos priežiūros specialistams būti Rūmų nariais. Nebūdamas Rūmų nariu odontologas ar burnos priežiūros specialistas negalėtų verstis atitinkama praktika, todėl narystės Rūmuose panaikinimas 1 projekto 6 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu būtų neproporcinga priemonė, pavyzdžiui, keliomis dienomis pavėlavus sumokėti Rūmų nario mokestį, padarius mažareikšmius Rūmų statuto ar Odontologų profesinės etikos kodekso pažeidimus ar laiku nepranešus reikiamos informacijos.
Atsižvelgiant į tai bei tai, kad Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme yra nustatytos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijų galiojimo panaikinimo sąlygos, siekiant išvengti dvigubo licencijavimo ir nepagrįstos bei neproporcingos administracinės naštos (kad nebūtų atskirų reikalavimų ir procedūrų licencijai gauti ir tapti Rūmų nariu), vienintelė narystės Rūmuose sąlyga turėtų būti licencijos galiojimas, todėl atsisakytina 1 projekto 6 straipsnio 6 dalies 2 ir 4 punktų. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,65. Narystė Rūmuose nutrūksta:
1) Rūmams nutraukus savo veiklą;
2) Rūmų nariui mirus;
32) panaikinus odontologui ar burnos priežiūros specialistui išduotą odontologijos ar burnos priežiūros praktikos licencijąos galiojimą;. 4) odontologui ar burnos priežiūros specialistui nevykdant šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų;“
1 1.4.
Atkreiptinas dėmesys į
nesuderinamumą (skiriasi numatyti drausmės bylos iškėlimo pagrindai): 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Rūmų garbės teismas yra Rūmų organas, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymu, Odontologų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl Odontologų profesinės etikos kodekso pažeidimų; 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo, Odontologų rūmų įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių odontologų profesinės praktikos ir odontologinės veiklos reikalavimus, ar Odontologų profesinės etikos kodekso pažeidimus Rūmų nariui gali būti iškelta drausmės byla. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytina šias nuostatas suderinti tarpusavyje. Pritarti Pasiūlymas: 1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Rūmų garbės teismas yra Rūmų organas, kuris, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, Odontologų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl šio Įstatymo, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių odontologų profesinės praktikos ir odontologinės veiklos reikalavimus, Odontologų profesinės etikos kodekso pažeidimų.“
1 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad kartu su pasiūlymais Odontologų rūmų įstatymo projektui Nr. XIVP-163(2) teikiamas pasiūlymas dėl Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-164(2), kuriuo siekiama odontologams ir burnos priežiūros specialistams nustatyti neprivalomą narystę Odontologų rūmuose, siūloma įstatymo projekte Nr.
XIVP-163(2) atsisakyti nuostatų, numatančių, kad kiekvienas asmuo, kuris verčiasi odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika, yra Odontologų rūmų narys ir kad kiekvienas odontologas ir burnos priežiūros specialistas į Odontologų rūmų narius įrašomas, išduodant jiems atitinkamai odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licenciją. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 1. Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika, yra Rūmų narys nuo jo įrašymo į Rūmų narių sąrašą. Verstis odontologo praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią odontologijos praktikos licenciją. Verstis burnos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę burnos priežiūros specialistas, turintis šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią burnos priežiūros praktikos licenciją. Odontologas ir burnos priežiūros specialistas šiame įstatyme suprantami taip, kaip jie apibrėžti Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme.“ Nepritarti Argumentai: Remiantis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto pateiktu teisinio reguliavimo poveikio vertinimu, valstybė turi teisę įstatymu nustatyti privalomą odontologų ir burnos priežiūros specialistų narystę jų savireguliacijos (savivaldos) organizacijoje (šiuo atveju – Lietuvos odontologų rūmuose), jei šiai organizacijai yra perduodamos tam tikros valstybės funkcijos, susijusios su odontologų ir burnos priežiūros specialistų teikiamų paslaugų priežiūra ir kontrole (inter alia licencijavimas, veiklos kokybės priežiūra), todėl paliktinos nuostatos, susijusios su odontologo ar burnos priežiūros specialisto tapimu Odontologų rūmų nariu. 11. Seimo narys Antanas Matulas, 2023-11-1463 Argumentai: tie patys.
Pasiūlymas: Išbraukti 6 straipsnio 3 dalį (buvusias 6 straipsnio 4-7 dalis atitinkamai laikyti 3-6 dalimis): ,, 3. Kiekvienas odontologas ir burnos priežiūros specialistas į Rūmų narius įrašomas išduodant jiems atitinkamai odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licenciją.“ Nepritarti Argumentai: Remiantis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto pateiktu teisinio reguliavimo poveikio vertinimu, valstybė turi teisę įstatymu nustatyti privalomą odontologų ir burnos priežiūros specialistų narystę jų savireguliacijos (savivaldos) organizacijoje (šiuo atveju – Lietuvos odontologų rūmuose), jei šiai organizacijai yra perduodamos tam tikros valstybės funkcijos, susijusios su odontologų ir burnos priežiūros specialistų teikiamų paslaugų priežiūra ir kontrole (inter alia licencijavimas, veiklos kokybės priežiūra), todėl paliktinos nuostatos, susijusios su odontologo ar burnos priežiūros specialisto tapimu Odontologų rūmų nariu. 12. Seimo narys Antanas Matulas, 2023-11-1473 4,5 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad odontologas ir burnos priežiūros specialistas privalo tobulinti savo profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus pranešti licencijas išduodančiai institucijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir odontologijos praktiką ar burnos priežiūros praktiką, 7 straipsnio 3 dalies 4 punktas brauktinas kaip perteklinis. 7 straipsnio 3 dalies 5 punktas taip pat brauktinas, kaip atkartojantis 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas pareigas.
Pasiūlymas: Išbraukti 7 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktus: ,,4)ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus pranešti Rūmams apie vykdomą odontologijos praktiką ar burnos priežiūros praktiką bei pranešti ir (arba) pateikti savo kvalifikacijos kėlimą liudijančius dokumentus (pažymėjimus) ir (ar) jų kopijas. Kvalifikacijos kėlimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras;
5) vykdyti kitas pareigas, kurias nustato Rūmų statutas bei Odontologų profesinės etikos kodeksas.“
1 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad prieš įstatymo įsigaliojimą turi būti priimti poįstatyminiai teisės aktai bei sušauktas visuotinis Odontologų rūmų susirinkimas, suformuoti Odontologų rūmų organai, patvirtinti Odontologų rūmų veiklą reglamentuojantys dokumentai, Odontologų rūmams suteikta prieiga prie Sveikatos priežiūros specialistų ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registro, t. y. Odontologų rūmai turi suderinti informacines sistemas, siūloma numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d.2026 m. sausio 1 d. Pritarti iš dalies Argumentai: Siūloma pritarti Komiteto pasiūlymui dėl įstatymo įsigaliojimo datos. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalį, įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. 2025 m. sausio 1 d.”
2 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Sveikatos apsaugos ministras iki
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Pritarti iš dalies Argumentai: Siūloma pritarti Komiteto pasiūlymui dėl poįstatyminių teisės aktų priėmimo dienos. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. 2024 m. gruodžio
komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio
Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-163(3) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2023-11-2281 5,6 N Argumentai: Remiantis Vyriausybės išvadoje pateiktais siūlymais, 13 straipsnyje lieka tik Odontologų licencijavimo komisija, todėl atitinkamai taisytinas
nauju 6 punktu. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą: ,,5) šio Įstatymo 13 straipsnyje nustatytos komisijos. Odontologų licencijavimo komisija;“
nauju 6 punktu: ,,6) kitos komisijos, įsteigtos Rūmų tarybos sprendimu.“
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, visuotiniam Rūmų narių susirinkimui renkantis ne rečiau kaip 4 metai, visuotinis Rūmų narių susirinkimas negalės tinkamai atlikti kelių šiam Rūmų organui paskirtų funkcijų: tvirtinti Rūmų biudžetą, svarstyti Rūmų finansinės veiklos ataskaitą. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Visuotinis Rūmų narių susirinkimas (toliau – visuotinis narių susirinkimas) yra aukščiausiasis Rūmų organas. Eilinį visuotinį narių susirinkimą Rūmų taryba šaukia ne rečiau kaip 4 metai kartą į metus. Tarybos sprendimu gali būti šaukiamas ir neeilinis susirinkimas.“
23 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, įstatymo projekte suvienodintinos nuostatos, reglamentuojančios Rūmų garbės teismo narių skaičių. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3) renka ir atšaukia Rūmų revizijos komisijąos 5 narius ir skiria ir atšaukia Rūmų garbės teismo 63 narius, tvirtina jų nuostatus;“
99247 N Argumentai: Atsižvelgiama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas. Pasiūlymas: 1. Išbraukti 9 straipsnio 2 dalies 7 punktą. 2. Buvusius 9 straipsnio 2 dalies 8-9 punktus atitinkamai laikyti 7-8 punktais. 3. Išbraukti 9 straipsnio 4 dalį. 4. Buvusias 9 straipsnio 5-7 dalis atitinkamai laikyti 4-6 dalimis. 5. Papildyti šeštuoju skirsniu ir jį išdėstyti taip:
reorganizavimas ir likvidavimas Rūmai reorganizuojami ar likviduojami įstatymų nustatyta tvarka.“
laikyti 20 straipsniu. Pritarti
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kad visuotinis narių susirinkimas neturėtų priimti sprendimo dėl Rūmų reorganizavimo ir likvidavimo, siūloma išbraukti nuostatas, susijusias su visuotinio narių susirinkimo balsavimu dėl Rūmų reorganizavimo ir likvidavimo. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5. 4.
susirinkime nėra kvorumo, Rūmų statuto nustatyta tvarka ne vėliau kaip po vieno mėnesio turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas. Jis turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalies 7 punkte, nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pritarti
43 Argumentai: Atsižvelgiama į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kad įstatymo projekte turi būti numatytas subjektas, atsakingas už Rūmų narių narystės Rūmuose sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą. Taip pat atsižvelgiama į Vyriausybės pastabą, kad nėra pagrindų odontologo ar burnos priežiūros specialisto neįrašyti į Rūmų narius, jei jis turi licenciją. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,, 3) priima sprendimus dėl asmens įrašymo į Rūmų narių sąrašą narystės Rūmuose sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir išbraukimo iš jo Rūmų narių sąrašo, tvarko Rūmų narių sąrašą, iš Rūmų tarybos narių renka Rūmų tarybos pirmininką bei jo pavaduotoją, kuris, Pirmininkui dėl kokių nors priežasčių laikinai negalint eiti pareigų, vykdo Pirmininko pareigas;“
45 Argumentai: Remiantis Vyriausybės išvadoje pateiktais siūlymais, 13 straipsnyje lieka tik Odontologų licencijavimo komisija, todėl, atsižvelgiant į Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo nuostatas, atitinkamai taisytinas 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas: Pasiūlymas: 1. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą: ,,5) nustato įmokų mokesčio už atitinkamų licencijų licencijos išdavimą dydžius;“
2, 3 N Argumentai: Įstatymo projektas pildytinas nuostatomis, numatančiomis Rūmų revizijos komisijos pirmininko ir sekretoriaus rinkimus, posėdžių kvorumo ir sprendimų priėmimo tvarką. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas: 1. Papildyti 11 straipsnį nauja 2 ir 3 dalimi ir jas išdėstyti taip: ,,2. Rūmų revizijos komisija iš savo narių išsirenka Rūmų revizijos komisijos pirmininką ir sekretorių. 3. Rūmų revizijos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip
priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Rūmų revizijos komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Rūmų revizijos komisijos pirmininko balsas.“
4 Argumentai: Rūmų statute numatyta, kad ,,Garbės teismo nariai, susirinkę į pirmąjį posėdį, renka Garbės teismo pirmininką ir jo pavaduotoją“, todėl tikslintina 12 straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Garbės teismo nariai, susirinkę į pirmą posėdį, renka gGarbės teismo pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių.“
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti 12 straipsnio 3 dalies
3 narius į Rūmų garbės teismą, siūloma suvienodinti 12 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 5. Rūmų garbės teismo narių kadencijos trukmė – 4 metai. Tie patys asmenys Rūmų garbės teismo nariais gali būti renkami ar skiriami ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“
5 Argumentai: Atsižvelgiama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kad reikia numatyti patirtį į Odontologų licencijavimo komisiją sveikatos apsaugos ministro skiriamiems nariams. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 5. 4.
nariai turėtųi būti nepriekaištingos reputacijos. bei Rūmų komisijų nariai, išskyrus sveikatos apsaugos ministro į Odontologų licencijavimo komisiją skiriamus narius, turi turėti ne mažesnisę kaip 5 metų darbo asmens sveikatos priežiūros ar teisės srityse stažą patirtį. 1 Sveikatos apsaugos ministro į odontologų licencijavimo komisiją skiriamas narys turi turėti ne mažesnę nei 3 metų teisinio darbo patirtį, 1 – ne mažesnę nei 3 metų patirtį, susijusią su odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo reglamentavimu, koordinavimu ar organizavimu ir 1 - ne mažesnę nei 3 metų patirtį, susijusią su odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo priežiūra.”
6 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat į tai, kad siūloma numatyti visų Rūmų organų posėdžių kvorumą, siūloma jį nustatyti ir Rūmų komisijoms. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6. Rūmų komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 nariai. Odontologų licencijavimo komisijos posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip vienas sveikatos apsaugos ministro paskirtas narys. Rūmų komisijos sprendimai priimami visų dalyvaujančių atitinkamos komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Rūmų komisijos pirmininko balsas. Rūmų komisija sprendimus priima Rūmų vardu. Rūmų komisijos darbo tvarką nustato nuostatai.“
9 Argumentai: Remiantis Vyriausybės išvadoje pateiktais siūlymais, įstatymo projekte, be Odontologų licencijavimo komisijos, nebeliekia kitų komisijų, kurios priimtų teisines pasekmes sukeliančius sprendimus, todėl tikslintina 13 straipsnio 9 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9.
Rūmų komisijų Odontologų licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo atitinkamo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1 Argumentai: Remiantis Vyriausybės išvada, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos siūloma palikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimo funkciją, todėl siūloma išbraukti pareigą Rūmams Sveikatos apsaugos ministerijai teikti ataskaitas apie šios komisijos darbą. Taip pat siūloma patikslinti nuostatą dėl Rūmų Sveikatos apsaugos ministerijai teikiamų sprendimų. Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ataskaitą apie odontologų licencijavimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas licencijavimo komisijųos darbą bei Rūmų priimtų sprendimų kopijas Sveikatos apsaugos ministerijos prašymu - duomenis apie išduotas odontologijos praktikos bei burnos priežiūros praktikos licencijas ir kitus su Rūmų veikla susijusius duomenis.“
3, 4, 5 Argumentai: Remiantis Vyriausybės išvada, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos siūloma palikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimo funkciją, todėl siūloma tikslinti 15 straipsnio 3, 4 ir 5 dals.
Taip pat pažymėtina, kad Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijos išduodamos vadovaujantis ne tik licencijavimo taisyklėmis, bet visų pirma - Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymu. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijos išduodamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymu ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijavimo taisyklėmis. Licencijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, išduodamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėmis.“
ją išdėstyti taip: ,,4. Licencijas, išduodamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikai, pasirašo Rūmų tarybos pirmininkas ir sveikatos apsaugos ministras.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytusą teisės aktusą sveikatos apsaugos ministras tvirtina įvertinęs Rūmų siūlymus.“
2 N Argumentai: Atsižvelgiama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymą aiškiai ir nedviprasmiškai įstatymu reglamentuoti Rūmų garbės teismo nuobaudų (įspėjimo ir papeikimo) skyrimo tvarką.
Pasiūlymas: 1. Papildyti 17 straipsnį nauja 2 dalimi: ,,2. Rūmų garbės teismas Rūmų nariams skiria nuobaudas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalos atsiradimui arba padėjo ją sumažinti, padėjo Rūmų garbės teismui nagrinėjant bylą, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą. Rūmų garbės teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas kliudė nagrinėti bylą, slėpė padarytą pažeidimą arba pakartotinai per vienus metus padarė pažeidimą, turėdamas galiojančią Rūmų garbės teismo paskirtą nuobaudą.“
dalis atitinkamai laikyti dalis atitinkamai laikyti 3-7 dalimis. Pritarti
2 1,2 Argumentai: Remiantis Vyriausybės išvada, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos siūloma palikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimo funkciją, todėl 17 straipsnyje paliktinos tik nuorodos į Odontologų licencijavimo komisiją. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) teikti siūlymą šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytoms Rūmų komisijoms Odontologų licencijavimo komisijai sustabdyti odontologijos praktikos licencijos, burnos priežiūros specialisto praktikos licencijos galiojimą iki vienerių metų;“
42. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,2) teikti siūlymą šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytoms Rūmų komisijoms Odontologų licencijavimo komisijai panaikinti odontologijos praktikos licencijos, burnos priežiūros specialisto praktikos licencijos galiojimą.“
18Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
1913 N Argumentai: Atsižvelgiama į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, be kita ko, įstatymas turi būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis, kad iki įstatymo įsigaliojimo turi būti sušauktas visuotinis asociacijos – Odontologų rūmai, susirinkimas, kuriame turėtų teisę dalyvauti visi odontologai ir burnos priežiūros specialistai, kuriame iki įstatymo įsigaliojimo, pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas, iš naujo turi būti suformuoti visi šios asociacijos organai, kurie galėtų pradėti veiklą įstatymui įsigaliojus. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalį, įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. 2025 m. sausio 1 d.”
ją išdėstyti taip: ,,3. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo turi būti sušauktas visuotinis narių susirinkimas, iš naujo suformuoti šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti Rūmų organai ir patvirtinti šiame Įstatyme numatyti Rūmų veiklą reglamentuojantys dokumentai.“
19Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiama į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad poįstatyminių teisės aktų priėmimo data turi būti suderinta su įstatymo įsigaliojimo data. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, R. Žemaitaitis, P. Kuzmickienė, A. Veryga. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-163(3). Komiteto pirmininkas (Parašas) Antanas Matulas Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja B. Sesickienė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/a3311110b93111eb91e294a1358e77e9?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=85149d80-85d7-4725-920d-d3e4da0b0878. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/eb57a640b93411eb91e294a1358e77e9?jfwid=1couz81r4t. [3] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/9c558e30b93511eb91e294a1358e77e9?jfwid=1couz81r4t.