DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS ĮSTATYMO NR. XI-1307 2, 5, 7, 12 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės ĮSIGIJIMO įstatymo Nr. IX-1314 PAKEITIMO ĮSTATYMO 3, 4 IR 5 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. XII-459 2, 3 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 45 ir 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4, 4¹, 5, 13 ir 15 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO NR. VIII-1764 1 ir 4 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS ĮSTATYMO NR. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 21, 24, 27 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XIII-2895 4, 6, 10 ir 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS PAJŪRIO JUOSTOS ĮSTATYMO NR.
IX-1016 6 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 9 IR 23¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMPENSACIJŲ UŽ VALSTYBĖS IŠPERKAMĄ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ DYDŽIO, ŠALTINIŲ, MOKĖJIMO TERMINŲ BEI TVARKOS, TAIP PAT VALSTYBĖS GARANTIJŲ IR LENGVATŲ, NUMATYTŲ PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYME, ĮSTATYMO NR. VIII-792 8 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-661 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 14 punkto nuostatas, numatančias savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, skirti daugiau dėmesio papildomų investicijų pritraukimui į regionus, įgyvendinant šios programos 133.1 papunkčio nuostatas, numatančias iš naujo nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) tikslus, kad ji užtikrintų visuomeninę naudą, nestabdydama visuomenei reikalingų iniciatyvų, įgyvendinant šios programos 157.4 papunkčio nuostatas, numatančias, žemės naudojimo politikos formavimą perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – AM), o NŽT funkcijas – savivaldai, įgyvendinant šios programos 178 punkto nuostatas, numatančias savivaldybėms suteikti daugiau galių veikti savarankiškai, priimti sprendimus dėl investicijų plėtros, plėsti ir tobulinti viešąsias paslaugas, kelti gyvenimo kokybę ir vietovės patrauklumą bei įgyvendinant šios programos 191.4 papunkčio nuostatas, numatančias aiškiai atskirti institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžti institucijų atsakomybes, sukurti ir optimizuoti procesus, sudarančius sąlygas darniam šalies regionų vystymuisi, racionaliam inžinerinės, socialinės infrastruktūros planavimui, viešųjų erdvių tvarkymui, teritorijų pritaikymui visiems visuomenės nariams ir kitų Vyriausybės programoje bei galiojančiuose įstatymuose įtvirtintų siekių įgyvendinimui. Teikiamais pertvarkos sprendimais siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei.
Šių tikslų siekiama sudarant sąlygas priimti integruotus, tarpusavyje suderintus, savalaikius žemės valdymo, teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamojo turto kadastro ir kitus sprendimus, formuoti vieningą šių sričių politiką, vykdyti efektyvesnę valstybinės žemės valdymo ir naudojimo kontrolę, mažinti administracinę naštą, užtikrinant sklandų visuomenei svarbių projektų įgyvendinimą ir kitų sprendimų priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai) yra konstatavęs, kad:
1Neefektyvus politikos formavimas.
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir statybos sritys priskiriamos AM politikos formavimo ir šių procesų koordinavimo kompetencijai, tačiau su šių procesų įgyvendinimu susijusią politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo ir nekilnojamojo turto kadastro srityse formuoja Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) – procesas vienas, o politiką formuoja dvi ministerijos. AM formuojant politiką aplinkosaugos, teritorijų planavimo, urbanistikos, statybos ir jos priežiūros, kitose srityse, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, panaudojant valstybinę geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją sukuriama dauguma Lietuvos erdvinės informacijos duomenų, tačiau šios srities politiką formuoja ŽŪM, įgyvendina jai pavaldžios institucijos. Susiformuoja praktika, kai turime atskirus duomenis, apimančius tą pačią informaciją, bet nėra šių duomenų valdymo ir naudojimo vienodumo bei glaudžiai susijusių sričių teisinio reguliavimo nuoseklumo. Procesą valdant vienai institucijai, galima sukaupti vertingesnių duomenų, jie bus pritaikomi efektyviau. Taip pat bus nustatomi tarpusavyje suderinti, nuoseklūs, tikslingi reikalavimai, vykdoma sisteminga jų įgyvendinimo stebėsena, operatyviai reaguojama į praktikoje pasireiškiančias problemas. Neefektyvaus politikos formavimo fiksuojama ir statybos srityje, pavyzdžiui – skirtingas pastatų aukščių reglamentavimas, nesuderinti sublokuotų gyvenamųjų namų projektavimo ir kadastrinių matavimų reikalavimai ir kt. Neaiškus, prieštaringas teisinis reguliavimas praktikoje kelia ginčus tiek dėl sprendimų teisėtumo, tiek dėl atestuotų specialistų atsakomybės. Nuosekliai formuojant statinių statybos ir su ja susijusių procesų reguliavimą vienoje ministerijoje, tokie nesutapimai būtų išspręsti jiems dar nepatekus į praktiką.
Teritorijų planavime tarpusavyje nesuderinto politikos formavimo pavyzdžių dar daugiau. Teritorijų planavimo įstatymas numato, kad teritorijų planavimas – tai procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Iš esmės visi teritorijų planavimo sprendimai yra susiję su žemės valdymu ir naudojimu, tad neturėdamos įgaliojimų priimti šiuos sprendimus, savivaldybės negali pilnavertiškai įgyvendinti joms patikėtų darnios aplinkos formavimo uždavinių ir atvirkščiai – su nurodytomis visuomenės vertybėmis nesuderinti valstybinės žemės valdymo sprendimai negali būti laikomi racionaliais ir efektyviais. Teisinio reguliavimo nenuoseklumo, neracionalumo atvejai taip pat nustatomi ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams, valstybei svarbių projektų įgyvendinimo ir kitose srityse, dalis šių atvejų buvo atspindėta ir teikiamų įstatymų projektų derinimo pastabose. Visa tai pagrindžia sistemingo, konsoliduotai vykdomo politikos formavimo glaudžiai susijusiose srityse poreikį. 2. NŽT kontroliuoja savo sprendimų teisėtumą, o tai prieštarauja teisėtumo ir kitiems principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (žr. 1 lentelė). Šiuo metu NŽT priežiūrą ir kontrolę vykdantys subjektai
1Nacionalinės žemės tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija. 1.
1Kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai. 1. Kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai. 2. Pagrindiniai antikorupcinės politikos ir antikorupcinės vadybos sistemos formavimo ir įgyvendinimo subjektai: Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu paskirtas antikorupcinės atitikties funkcijos vykdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinių padalinių vadovai. 2. Gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. 2. Gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. 3. Nacionalinės žemės tarnybos metinio veiklos plano įgyvendinimo kontrolę atlieka Nacionalinės žemės tarnybos direktorius arba jo sudaryta darbo grupė. 3. Prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas – Valstybės kontrolė. 3. Kaip atliekamos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijos – Nacionalinė žemės tarnyba. 4. Kontrolę ir priežiūrą vykdo pareigūnai specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Seimo kontrolieriai, prokurorai, STT pareigūnai ir t. t.)
4Kontrolę ir priežiūrą vykdo pareigūnai specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (prokurorai, STT pareigūnai ir t. t.)
4Prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas – Valstybės kontrolė. 5. Kontrolę ir priežiūrą vykdo pareigūnai specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (prokurorai, STT pareigūnai ir t. t.)
1 Lentelė. NŽT ir savivaldybių priežiūrą ir kontrolę vykdantys subjektai.
Akivaizdu, kad jau pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą NŽT daugeliu atvejų numatyta savireguliacija ir kontrolė, o savivaldybėms paskirti savarankiški ir atskiri priežiūros ir kontrolės subjektai. Neefektyviai ginamas viešasis interesas, kuris reguliuojamoje srityje apima ne tik valstybinės žemės valdymą, bet ir minėtus skirtingų visuomenės interesų derinimo tikslus. Sutelkus valstybinės žemės valdymo ir šioje srityje priimamų sprendimų kontrolės funkcijas vienoje institucijoje, atskyrus jas nuo kompleksinių plėtros sprendimų, nesudaromos sąlygos užtikrinti ir suderinti visuomenės interesus. Pavyzdžiui, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurių tikslas suformuoti žemės sklypus esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, NŽT teritorinis padalinys yra projektų rengimo reikalavimus išduodanti ir derinanti institucija, o šiuos projektus tikrina NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą. Valstybės kontrolės audito 2016 m. spalio 10 d. ataskaitoje Nr. VA-P-10-6-18 „Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą“ pažymima, kad žemė – didžiausią vertę turintis valstybės turtas – turi būti valdoma ir naudojama rūpestingai. Tačiau žemės tvarkymo politiką formuojanti Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) valstybinės žemės valdymo neįvardija kaip veiklos prioriteto, nenumato svarbiausių darbų šioje srityje.
Daugiausia dėmesio skiriama nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės perleidimui nuosavybėn, tačiau nenumatoma priemonių, kuriomis būtų siekiama, kad šios žemės naudojimas duotų tiesioginę naudą valstybei, leistų uždirbti daugiau pajamų, nenumatoma, kaip geriau panaudoti laisvos valstybinės žemės plotus, neskaičiuojama, kokia pridėtinė vertė sukuriama valdant valstybinę žemę; neskatina šią politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų nukreipti savo veiklą į visas problemines žemės valdymo ir administravimo sritis ir nevertina pasiektų rezultatų, dėl to negalima pamatuoti institucijų veiklos efektyvumo; neskatina kokybės pokyčių, pažangos ir visuomenės poreikių patenkinimo, atliekant žemės tvarkymo ir administravimo funkcijas. 3. Vykdoma valstybinės žemės valdymo politika mažina investuotojų ar finansuotojų pasitikėjimą valstybinėje žemėje įgyvendinamais projektais, atitinkamai, mažėja investicijų pritraukimas į savivaldybes, prastėja sąlygos įgyvendinti vietos gyventojų poreikius. Tai lemia kompleksinio požiūrio reikalaujančių sprendimų formalus priėmimas, sudaromos kliūtys naujų objektų vystymui: laiku negaunami reikiami sutikimai, ilgai derinami projektai, institucijų keliami prieštaringi reikalavimai ir pan. Prie tokios situacijos prisideda nesuderintas, skirtingų ministerijų kuruojamas teisinis reguliavimas, dėl kurio, net ir esant pagrįstam poreikiui bei nekeliant žalos valstybės interesams, nesudaromos valstybinės žemės nuomos sutarčių su pastatus įsigijusiais savininkais (pvz. kai nesutampa žemės sklypo naudojimo būdas su jame esančio pastato), taip pat neduodami sutikimai perleisti ar įkeisti nuomos teises, rengti formavimo ir pertvarkymo projektus, keisti žemės naudojimo būdą ir t.t.
Už racionalų teritorijų naudojimą bei darnų jų vystymą neatsakinga NŽT nesuinteresuota inicijuoti teisės aktų pakeitimų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, o vykdoma politika ženkliai mažina ekonomikos augimą ir riboja kitų visuomenės poreikių tenkinimą. 4. Ilgos, perteklinės, administracinę naštą kuriančios valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūros, stabdančios teritorijų planavimo ir statybos procesus. 1 Schemoje vaizduojamas sudėtingas procesas, nors pati NŽT vykdoma funkcija yra konkreti ir aiški. Schemoje nurodytų procedūrų gali būti išvengiama savivaldybių atžvilgiu, jei savivaldybės taps valstybinės žemės patikėtiniais (procedūros vykdymo laikas galimai sutrumpėtų nuo 35 iki 75 d. d.) 1 Schema. NŽT vykdomų perteklinių procedūrų pavyzdys. Glaudžiai susijusius sprendimus miestų administracinėse ribose perdavus į vienas – vietos savivaldos rankas, kartu užtikrinus valstybinę šių sprendimų kontrolę, bus galima išvengti besidubliuojančių procedūrų, formalaus susirašinėjimo bei turėti aiškiai įvardintas už galutinius rezultatus atsakingas institucijas. Pažymėtina, kad valstybinės žemės valdymo poreikį ir pasirengimą prisiimti atsakomybę už kompleksinius sprendimus dar 2017 m. išsakė savivaldybių vyriausieji architektai jų kasmetinės konferencijos rezoliucijoje, pritardami valstybinės žemės valdymo perdavimui vietos savivaldai[¹].
Grindžiant platesnių patikėjimo teisių savivaldybėms perdavimą, remiamasi Konstitucinio Teismo nutarimais, kuriuose nurodoma, kad kiekviena iš viešosios valdžios sistemų (tiek centrinė valdžia, tiek vietos savivalda – past.) įgyvendina jai būdingas funkcijas. Kita vertus, savavaldi teritorinė bendruomenė yra visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos dalis, todėl savivaldybių – teritorinių bendruomenių viešojo intereso negalima priešpriešinti visos valstybinės bendruomenės viešajam interesui, kurį pagal savo kompetenciją turi garantuoti ir valstybės institucijos. Tarp valstybės valdymo ir vietos savivaldos yra sąveika, pasireiškianti inter alia tuo, kad centralizuotas valstybės valdymas administraciniuose teritoriniuose vienetuose yra derinamas su decentralizacija, tuo, kad įstatymuose yra įtvirtinamas centrinės valdžios institucijų ir savivaldybių bendradarbiavimas, tuo, kad valstybė įvairiais būdais ir formomis remia savivaldybes, taip pat tuo, kad valstybė įstatymų apibrėžtomis formomis prižiūri savivaldybių veiklą ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių bendrus veiksmus, kai yra siekiama reikšmingų socialinių tikslų (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2000 m. birželio 13 d., 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
Taigi, centralizuoto ir decentralizuoto valdymo derinimas yra valstybės valdymo būdas, kuris gali būti efektyvesnis už vien centralizuotą valstybės valdymą, ypač atsižvelgiant į konkrečių visuomeninių santykių ypatumus, šiuo atveju – būtinumą derinti priimamus valstybinės žemės valdymo ir naudojimo sprendimus su teritorijų planavimo, statybos, infrastruktūros plėtros ir kitais sprendimais, sprendimus priimančių institucijų iniciatyvumą, poreikį pažinti visuomenės interesus, informacijos valdymą ir kitus aspektus, nuo kurių priklauso kiek efektyviai ir racionaliai bus naudojama valstybinė žemė. Pertvarkos sprendimai priimami pripažįstant, kad išplėtus savivaldybėms perduodamos patikėjimo teisės ribas miestuose, bus sudarytos geresnės sąlygos efektyvesniems valstybinės žemės tvarkymo sprendimams, naudos visuomenei kūrimui, racionalesniam valstybės turto tvarkymui, o vienodą praktiką savivaldybėse užtikrins norminis atliekamų procedūrų ir priimamų sprendimų teisinis reguliavimas, kontrolės mechanizmai, taip pat valstybės institucijų įgyvendinamos metodinės, konsultavimo, mokymų ir kitos priemonės, kaip tai šiuo metu atliekama kitose savivaldybių kuruojamose, visai šalies visuomenei svarbiose srityse.
Formuluojant siūlomus sprendimus vertinama ir tai, kad stiprinant vietos savivaldos įgaliojimus, neturi nukentėti valstybės interesai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad vietos savivalda suponuoja tam tikrą veiklos laisvę ir savarankiškumą, nepriklausomumą nuo valstybės valdžios institucijų, tačiau ši laisvė nėra beribė, o savarankiškumas nereiškia galimybės ignoruoti valstybės interesus. Todėl ypač svarbus yra savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principas. Vienu atveju tai reiškiasi valstybei įvairiais būdais ir formomis remiant savivaldybes, kitu – koordinuojant bendrus veiksmus, kai siekiama reikšmingų socialinių tikslų, trečiu – valstybei įstatymo apibrėžtomis formomis prižiūrint savivaldybių veiklą (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). Valstybės interesų užtikrinimui įstatymų projektuose įtvirtinamos atitinkamos priemonės: savivaldybėms perduodamos patikėjimo teisės apribojimai, sustiprinta patikėtinių veiklos ir žemės naudojimo kontrolė, patikėjimo teisės neperdavimas bei perduotos teisės pasibaigimas tais atvejais, kai valstybinė žemės yra reikalinga valstybei svarbiems projektams, ir kitos priemonės.
Vietos savivaldos įstatymas teritorijų planavimą ir jo sprendinių įgyvendinimą apibrėžia kaip savarankiškąją savivaldybių funkciją, taip pat šis įstatymas įpareigoja savivaldybes įgyvendinti visą eilę socialinių, kultūrinių, ekologinių, ekonominių ir kitų vietos bendruomenės interesų bei derinti šiuos interesus su valstybės ir atskirų gyventojų interesais. Savivaldybėms turint tik ribotas valstybinės žemės valdymo apimtis, įgyvendinti įstatymuose nustatytus uždavinius tampa sudėtinga arba neįmanoma, dėl ko nukenčia vietos gyventojų poreikiai, neužtikrinami nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu keliami darnios plėtros uždaviniai, nepakankamas savivaldos savarankiškumas, o tai kuria neigiamą efektą ir kitose visuomeninių santykių srityse. Tik suteikus savivaldybėms visaverčius įgaliojimus ir efektyvias priemones jiems įgyvendinti, galima reikalauti pilnos atsakomybės už joms deleguotų uždavinių vykdymą. Parengtų įstatymų pakeitimų projektų tikslai ir uždaviniai:
1Aiškiai atskirti dviejų institucijų – ŽŪM ir AM funkcijas (nuo 2023-01-01). Siekiant efektyvesnio valstybinės žemės valdymo ir naudojimo, kad šios žemės naudojimas duotų didesnę tiesioginę naudą valstybei, numatoma perskirstyti institucijų funkcijas žemės naudojimo politikos formavimo srityje – siūloma konsoliduoti su teritorijų planavimo ir statybos veiklomis susijusias sritis.
AM formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, organizuotų, koordinuotų ir kontroliuotų jos įgyvendinimą (toliau – žemės valdymo ir naudojimo politika). Atitinkamai pakeičiamas NŽT pavaldumas iš ŽŪM į AM. ŽŪM formuotų valstybės politiką žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse, organizuotų, koordinuotų ir kontroliuotų jos įgyvendinimą. 2. Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitime (nuo 2023-05-01) nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtiniai: „<...> savivaldybės – visos savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;“. Siekiama skaidrinti ir optimizuoti valstybinės žemės valdymą ir naudojimą ir suteikti vietos savivaldai galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją užtikrinant, kad savivaldybės visoje šalies teritorijoje veiktų vieningai (netaikytų skirtingų tvarkų ir standartų žemėtvarkos srityje, sprendimus priimtų vadovaudamosi kompleksiniu požiūriu į įstatymų keliamus uždavinius).
Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, šalyje yra 103 miestai ir 252 miesteliai. Motyvai, paskatinę miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduoti savivaldybėms patikėjimo teise:
1Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnyje nurodomas Lietuvos gyvenamųjų vietovių skirstymas į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai ir kaimai. Taigi, teisės aktais aiškiai nubrėžiama takoskyra tarp gyvenamųjų vietovių, kas palengvina savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtiniams, priimant sprendimus. 2. Miesteliams priskirtose teritorijose didžiausią dalį sudaro žemės ūkio paskirties sklypai ar žemės ūkio veiklai naudojami valstybinės žemės plotai. Užstatyta teritorija sudaro mažąją dalį visos miestelių teritorijos. Skaičiuojama, kad miesteliuose 85 proc. visos teritorijos užima žemės ūkio veiklai naudojama žemė (54 tūkst. ha sudaro privati, 8 tūkst. ha – valstybinė). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, prieš parduodant žemės ūkio paskirties žemę, NŽT nustato pirmumo teisę pirkti pageidaujančių asmenų sąrašą ir jį pateikia pardavėjui. Duomenis ir teisinį reglamentavimą įvertinus, ūkininkui ar kitam potencialiam žemės ūkio paskirties žemės naudotojui, siekiančiam spręsti žemės nuomos ir/ar klausimus, kaimo gyvenamosiose vietovėse tikslinga išlaikyti esamą sistemą, kuria bus išvengta administracinės naštos didinimo. 3.
3Miesteliai, kaip minėta aukščiau, priskiriami kaimo gyvenamosioms teritorijoms, kuriose žemės sklypai formuojami rengiant bendrą visos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tokiuose projektuose taip pat nustatomi laisvos valstybinės žemės plotai, suteikiami laikinam naudojimuisi. Taigi, visai kadastro vietovei taikoma vieninga teritorijos planavimo procedūra, aiškiai reglamentuota ir veikianti laisvos valstybinės žemės plotų apskaita. 4. Miesteliai turi nustatytas administracines ribas, kurios tapatinamos su miestelių adresų registro duomenimis. Pasitaiko atvejų, kai miestelių administracinės ribos skiriasi nuo adresų registro duomenų, skirtingų savivaldybių ribose nesutampa su žemės sklypų ar inžinerinių statinių ribomis, eina per nesuformuotos valstybinės žemės plotus, taip pat miestelių administracinė riba yra nustatyta vietinėje koordinačių sistemoje, kas reikalauja tikslesnių matavimų vietoje ir koordinačių perskaičiavimo. Šie pavyzdžiai leidžia numanyti apie galimai ateityje kilsiančius ginčus, veikiant ir priiminėjant sprendimus savivaldybei miesteliuose kaip valstybinės žemės patikėtiniui. 5. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą valstybinės žemės sklypai savivaldybėms patikėjimo teise yra perduodami NŽT sprendimais. Pagal statistinius duomenis dauguma priimamų sprendimų perduoti valstybinę žemę savivaldybėms yra išskirtinai miestuose. Pavyzdžiui, pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondas 2022 m. sausio 1 d. pateiktus duomenis, iki 2022 m. sausio 1 d. valstybinės žemės sklypų, įregistruotų patikėjimo teise buvo: Vilniaus miesto savivaldybės – 11 žemės sklypų (32,85 ha), Viliaus rajono sav. – 3 (1,02 ha), Kauno miesto sav. – 77 (714,17 ha), Kauno raj. sav. – 1 (0,38 ha), Klaipėdos miesto sav. - 64 (143,13 ha), Klaipėdos rajono sav. – 1 (3,11 ha), Šiaulių miesto sav. - 26 (95 ha), Šiaulių raj. sav. - 1 (10,49 ha), Alytaus miesto sav. - 12 (18,77 ha), Alytaus raj. sav. – 1 (5,94 ha).
Taigi, darytina išvada, kad savivaldybės rodo didesnį poreikį miestuose valdyti valstybinę žemę patikėjimo teise. 6. Aštuonioliktosios Vyriausybės programos 157.4 papunktyje numatyta, jog “Įgalinsime savivaldą kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius. Padėsime savivaldybėms numatyti strategines miesto vystymo zonas, infrastruktūros koridorius, viešąsias erdves, visuomeninių pastatų vietas ir žaliąją infrastruktūrą visuomenės poreikiams tenkinti. Skubiai ir aiškiai reglamentuosime nekilnojamojo turto plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje. Inicijuosime, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkcijos – savivaldai. Miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise. Gyventojai taps savo gyvenamosios vietos savininkais, jiems perduosime daugiau nuosavybės ir teisių spręsti žaliųjų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių stovėjimo vietų klausimus. Miestų ir susisiekimo infrastruktūra bus planuojama kompleksiškai, įtraukiant visas darnias judėjimo priemones ir vadovaujantis universalaus dizaino principais.
Apibendrintai galima pasakyti, kad šiuo siūlymu vietos savivaldai miestuose būtų suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus. Suteikiant (išplečiant) savivaldybėms patikėjimo teisę miestuose, kartu įtvirtinamos valstybės interesus apsaugančios ir atitiktį Konstitucijai užtikrinančios nuostatos:
Siekiant užtikrinti ne tik tam tikros visuomenės, jos dalies ar atskirų suinteresuotų pusių interesus, bet ir užtikrinti miesto miškų kaip visuotinės vertybės išsaugojimą ateities kartoms bei racionalų jų tvarkymą bei naudojimą, kas kartu yra viešojo intereso dalis, bei siekiant teisinės pusiausvyros tarp įvairių suinteresuotų grupių, papildomai nustatoma (ŽĮ 23 straipsnio (redakcija nuo 2023-05-01) 8 dalis), kad inicijuoti patikėjimo teise perduotų miesto miškų pertvarkymą (keisti žemės sklypo ribas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis) galima tik gavus Vyriausybės pritarimą. 3.
3Atsisakyti perteklinių, besidubliuojančių, administracinę naštą didinančių NŽT procedūrų - valstybinės žemės naudojimo kontrolės ir žemėtvarkos projektų valstybinės priežiūros funkcijas perskirstant taip, kad būtų geriausiai įgyvendinami subsidiarumo, vieno langelio, efektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kiti viešojo administravimo principai. NŽT centriniame padalinyje esantis skyrius atlieka žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, taip pat žemės valdų (žemės konsolidacijos projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų bei žemės reformos žemėtvarkos projektų) valstybinę priežiūrą. Visais kitais atvejais teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM (toliau – VTPSI), kurioje šią veiklą vykdo ne teritoriniu principu veikiantis Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentas. VTPSI taip pat vykdo statybos valstybinę priežiūrą, atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, NŽT teritorinis padalinys, rengiant minėtus projektus, dalyvauja išduodant reikalavimus, juos derinant. Taigi, NŽT centrinis padalinys ir NŽT teritorinis padalinys būdami kaip viena institucija projektų rengime dalyvauja ir kaip sprendimus priimantis, ir kaip kontroliuojantis subjektas. Praktikoje dažnai pasitaiko, jog VTPSI ir NŽT bendradarbiaujant, vykdomi planiniai ar neplaniniai statybos patikrinimai ar žemės naudojimo valstybinė kontrolė, siekiant kuo efektyviau bei greičiau išaiškinti valstybinės žemės užėmimo savavališkai pastatytais statiniais atvejus, šių statinių šalinimo klausimus, organizuojami bendri patikrinimai, dalijamasi informacija apie nustatytus pažeidimus ar jų pašalinimą bei suteikiama kita reikiama tarnybinė pagalba.
Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant eliminuoti funkcijų dubliavimąsi, numatoma žemės naudojimo valstybinę kontrolės ir žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijas perduoti VTPSI. Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. I. Pirmajame etape įstatymų projektai parengti siekiant, jog AM nuo 2023-01-01 formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse bei NŽT taptų pavaldi AM. Pirmojo etapo įstatymų projektuose taip pat nurodoma, jog nuo 2023-05-01 savivaldybės - valstybinės žemės valdytojos (patikėtiniai) miestų administracinėse ribose. ŽŪM formuos žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką. VĮ ŽIC – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtinis, kuris negalės disponuoti valstybiniais žemės ūkio paskirties žemės sklypais. VĮ ŽIC suteikiama teisė perduoti neatlygintinai naudotis bei nuomoti patikėjimo teise valdomus žemės ūkio paskirties žemės sklypus tretiesiems asmenims bei suteikiamos funkcijos toje apimtyje, kokioje buvo valstybės įmonės Valstybės žemės fondo. II. Antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas.
Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais. Antrojo etapo uždavinių įgyvendinimo (teisės aktų pakeitimų pateikimo derinimui) data – iki 2023-05-01. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Aplinkos ministerija. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu: · ŽŪM formuoja valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse. · AM formuoja valstybės politiką aplinkosaugos, teritorijų planavimo, urbanistikos statybos ir jos priežiūros bei kitose srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. · Šiuo metu valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: o Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; o savivaldybės - valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais Žemės įstatymo 7 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis; o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui, arba kai valstybinė žemė yra reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti; o Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) yra valstybinės žemės valdytoja (patikėtinis) valstybinės žemės sklypų, Žemės įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemė
s konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti; o Kiti Žemės įstatymo ir kitų įstatymų numatyti subjektai. · Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise tik Vyriausybės nustatyta tvarka įstatymuose nurodytoms reikmėms. · NŽT pavaldi ŽŪM. · NŽT priskirtos funkcijos:
1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;
2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;
3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo p
rojektams įgyvendinti, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
7) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;
9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
10) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą;
11) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
13) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;
14) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;
15) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių
funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu: · ŽŪM formuoja valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse. · AM formuoja valstybės politiką aplinkosaugos, teritorijų planavimo, urbanistikos statybos ir jos priežiūros bei kitose srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. · Šiuo metu valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: o Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; o savivaldybės - valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais Žemės įstatymo 7 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis; o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui, arba kai valstybinė žemė yra reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti; o Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) yra valstybinės žemės valdytoja (patikėtinis) valstybinės žemės sklypų, Žemės įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės k
onsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti; o Kiti Žemės įstatymo ir kitų įstatymų numatyti subjektai. · Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise tik Vyriausybės nustatyta tvarka įstatymuose nurodytoms reikmėms. · NŽT pavaldi ŽŪM. · NŽT priskirtos funkcijos:
1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;
2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;
3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo proj
ektams įgyvendinti, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
7) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;
9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
10) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą;
11) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
13) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;
14) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;
15) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių fu
nkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;
16) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas. · Valstybės žemės fondas:
1) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;
2) tvarko Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą;
3) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;
4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
6) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus. · Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
2) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;
3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės
sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
5) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;
6) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;
7) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;
8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. · Daug perteklinių, besidubliuojančių procedūrų, stabdančių teritorijų planavimo ir statybos procesus, apribojančių sąlygas racionaliai naudoti ir darniai vystyti teritorijas, užtikrinti visuomenės poreikių tenkinimą.
Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;
16) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas. · Valstybės žemės fondas:
1) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;
2) tvarko Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą;
3) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;
4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
6) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus. · Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
2) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;
3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
5) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;
6) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;
7) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;
8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. · Daug perteklinių, besidubliuojančių procedūrų, stabdančių teritorijų planavimo ir statybos procesus, apribojančių sąlygas racionaliai naudoti ir darniai vystyti teritorijas, užtikrinti visuomenės poreikių tenkinimą. Pavyzdžiai: o STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.
Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „„Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo (tolia – Reglamentas), 50 punkte nustatyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Reglamento 7 priedo 4 punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą vykdo savivaldybė.
Šio proceso metu reikalingas NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimas statyti statinius nesilaikant privalomo minimalaus atstumo iki valstybinės žemės sklypo ribos nei numato teisės aktai, tačiau pati NŽT vėl kreipiasi į savivaldybę, kurioje yra vykdomas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesas. Procedūros vykdymo laikas galėtų būti trumpesnis iki 60 d. d. (žr. 2 schemą). 2 Schema. Administracinės naštos pavyzdys, vykdant vieną iš procedūrų. o Šiuo metu teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka 2 institucijos: VTPSI ir NŽT. VTPSI perėmus valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą iš NŽT, teritorijų planavimo valstybinė priežiūra ir valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra bus koncentruotos vienoje institucijoje. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, kad statybos patikrinimus atlieka VTPSI pareigūnai. Į statybos patikrinimus gali būti kviečiami kitų institucijų pareigūnai. Dažniausiai į VTPSI patikrinimus kviečiami pareigūnai iš NŽT. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 3 Schema. Siūloma pertvarka. NŽT pertvarkos kryptys ir terminai:
Nuo 2023-01-01:
1Žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimas iš ŽŪM pereina į AM;
2ŽŪM atsiskiria su žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srities politikos formavimu;
3NŽT pavaldumas iš ŽŪM pereina AM. Nuo 2023-05-01:
1.
Nuo 2023-05-01:
1Savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, esančios kaimo gyvenamosiose vietovėse, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;
2Žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą kontrolę vykdys VTPSI;
3Savivaldybių ir VĮ Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę vykdys NŽT Žemės įstatymo VI¹ skyriuje nustatyta tvarka. 4. Numatomos papildomas nuostatos, nurodant saugiklius keičiant žemės ūkio paskirties žemės paskirtį. 5. valstybės įmonė Žemės informacijos centras - visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus, esančių miestų administracinėse ribose) patikėtinis. Žemės įstatymas keičiamas, išdėstant jį nauja redakcija. Žemės įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakeisti galiojančio Žemės įstatymo 7 straipsnį ir nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu nustatyti savivaldybę (vietoje NŽT) – 7 str. 1 d. 2 p. Žemės įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) – savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams <...>.
Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnyje 13 dalyje (redakcija nuo 2023-05-01) siūloma nustatyti, kad kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama NŽT, o kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau ji reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama NŽT. Tokiu atveju viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį, reikalingą viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o NŽT raštu apie tai informuoja savivaldybę ir pateikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu laikoma NŽT. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiomis nuostatomis nustatomas savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės perdavimo valstybinei institucijai tvarka. Žemės įstatymo pakeitimo projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 papunktyje aptariamas valstybinės žemės pardavimas. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą visais atvejais priims ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei priėmimo-perdavimo aktą pasirašys Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė, perduota patikėjimo teise savivaldybei, nusprendus ją parduoti, turės būti perduodama NŽT Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis modelis pasirinktas todėl, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“, reiškia, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai).
Taigi pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną būtent valstybės, o ne savivaldybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus disponuojant valstybės turtu. Vadovaujantis Konstitucinio teismo suformuota doktrina savivaldybės negali sudaryti ir pasirašyti, t. y. būti pirkimo-pardavimo, turto priėmimo-perdavimo akto šalimi, nes joms nesuteikiama teise disponuoti patikėjimo teise valdoma valstybine žeme. Žemės įstatymo pakeitimo projekte patikslintas Žemės įstatymo 32 straipsnio pavadinimas į „Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant žemės santykius“. Nuo 2023-05-01 keičiama 32 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija, išskiriant Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotų institucijų, NŽT, savivaldybių ir Valstybės įmonės Žemės informacijos centro funkcijas. Nuo 2023-05-01 savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtiniams, pagal Žemės įstatymo pakeitimo projekto 32 straipsnio 5 dalį priskiriamos šios funkcijos: 5.
Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;
3) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
4) išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
5) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
6) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;
7) teikia pasiūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;
8) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;
9) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.
Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;
3) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
4) išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
5) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
6) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;
7) teikia pasiūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;
8) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;
9) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. Nuo 2023-05-01 žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir žemėtvarkos planavimo dokumentų kontrolę vietoje NŽT vykdys VTPSI.
Nuo 2023-05-01 savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą ir kontrolę vykdys NŽT, Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto VI¹ skyriuje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (žr. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį). Atsižvelgiant į žemės ūkio politiką formuojančios Žemės ūkio ministerijos pasiūlymus, Žemės įstatymas (nuo 2023-05-01) yra papildomas/patikslinamas šiomis nuostatomis:
I. Žemės įstatymo 7 straipsnis tikslinamas valstybės įmonės Žemės informacijos centro (toliau – VĮ ŽIC) patikėjimo teisės apibrėžtimi. VĮ ŽIC tampa valstybinės žemės patikėtinis - visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus, esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti. Numatoma, kad VĮ ŽIC valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėjimo teisė perduodama įstatymu. Pagal projektą kiti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai išliktų tie patys, kaip ir galiojančiame Žemės įstatyme, išskyrus valstybės įmonę Valstybės žemės fondą (jo funkcijas nuo 2023-01-01 perima valstybės įmonė Žemės informacijos centras).
Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnio 15 dalyje (redakcija nuo 2023-05-01) siūloma nustatyti, kad kai valstybinis žemės ūkio paskirties sklypas reikalingas Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, valstybės įmonei Žemės informacijos centrui patikėjimo teise perduotas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo priėmimo ar kito atitinkamo sprendimo raštu apie tai informuoja valstybės įmonę Žemės informacijos centrą ir pateikia Vyriausybei nutarimo dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė. II. Žemės įstatymo 23 straipsnis papildomas nuostatomis, nurodant saugiklius keičiant žemės ūkio paskirties žemės paskirtį kaimo vietovėje.
Kai žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas per vienus kalendorinius metus viršija vieną procentą bendro konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės ploto, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties keitimą, privalo į valstybės ir savivaldybių biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, lygią keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotos atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir (arba) individualiu vertinimo būdu. III.
III. Žemės įstatymo 32 straipsnyje patikslinta VĮ ŽIC kompetencija, nurodant, kad VĮ ŽIC:
1) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;
2) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;
3) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;
4) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) veikia valstybės vardu jai paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus miestų administracinėse ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
6) atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla. IV. VĮ ŽIC kaip valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtinio priežiūrą ir kontrolę vykdys Nacionalinė žemės tarnyba. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo pakeitimus, susijusius su valstybinės žemės patikėjimo teisių turinio savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro atžvilgiu pasikeitimu, atitinkamai patikslinti visi Žemės įstatymo straipsniai, patikslinant savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro funkcijas ir įgalinimus, kurie suteikiami išplečiant patikėjimo teisių turinį.
Geodezijos ir kartografijos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Miškų įstatymas, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, Vandens įstatymas, Geležinkelių transporto kodeksas, Želdynų įstatymas, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas, Teritorijų planavimo įstatymas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Pajūrio juostos įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Kelių įstatymas keičiami, atsižvelgiant į tai, kad AM perduodamas valstybės politikos formavimas žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, o įgyvendinimas – įstaigoms prie Aplinkos ministerijos. NŽT nuo 2023-01-01 taps pavaldi ne ŽŪM, o AM.
Priėmus siūlomus įstatymų projektų pakeitimus laukiami teigiami rezultatai: Aiškiai atskirtos institucijų funkcijos – su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu, teritorijų planavimu ir statybos sritimis susijusių sričių politikos formavimas bus konsoliduotas pagal kompetenciją vienoje institucijoje – Aplinkos ministerijoje. Nuoseklus politikos formavimas – formuojama vieninga valstybės politika aplinkosaugos, valstybinės žemės valdymo ir naudojimo, teritorijų planavimo, urbanistikos, statybos ir jos priežiūros srityse (konsoliduoti ir efektyviau naudojami valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai, informacinių technologijų ištekliai, efektyvi valstybinių erdvinių duomenų ir jiems teikti skirtų el. paslaugų kūrimo, palaikymo ir vystymo politika). AM perdavus valstybės politikos formavimą nekilnojamojo turto kadastro srityje, bus visapusiškai užbaigta darbų sekos grandinė pradedant nuo žemės sklypo suformavimo (teritorijų planavimo politika), statinio ar pastato suprojektavimo (architektūros ir urbanistikos ir jų priežiūros politika), statinio ar pastato statybos (statybos ir jos priežiūros politika) ir baigiant darbų seką nekilnojamųjų daiktų registravimu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Vietos savivalda atliks ne formalų, o realų valstybinės žemės šeimininko vaidmenį ir bus labiau motyvuota racionaliai ir efektyviai naudoti teritorijas. Kaip minėta, teritorijų planavimas ir savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalimi, yra savarankiška savivaldybės funkcija. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad ir kokiu mastu tam tikros funkcijos vykdymas būtų perduotas savivaldybėms, valstybei pagal Konstituciją išlieka pareiga užtikrinti, kad ši funkcija būtų tinkamai vykdoma.
Įstatymų projektais atskiriamos sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo kontrolės funkcijos, o antrajame pertvarkos etape bus sukurtas aiškus ir skaidrus žemės naudojimo valstybinės kontrolės mechanizmas (valstybinės žemės patikėtiniai nekontroliuos savo pačių priimamų sprendimų teisėtumo). Antrajame pertvarkos etape, atlikus NŽT atliekamų funkcijų analizę, planuojami atlikti kokybiniai procedūrų ir vykdomų funkcijų pokyčiai. Sumažės derinančių institucijų tiek teritorijų planavimo, tiek ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesuose. Dėl to savivaldos projektų įgyvendinimas bus sklandesnis, kas užtikrins visuomeninę naudą, sudarys sąlygas visuomenei ir savivaldybėms reikalingoms iniciatyvoms, atitinkamai pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektais keičiamų funkcijų ir atsakomybių perskirstymas, užtikrinant sprendimų priėmimo ir kontrolės funkcijų atskyrimą, sprendimus priimančių institucijų kompetenciją bei atsakomybę, taip pat kitas projektuose numatytas priemones, sumažins ar iš esmės eliminuos galimybes pasireikšti korupcijai žemės valdymo ir naudojimo srityje. 7.
7Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įgyvendinus šių įstatymų projektų nuostatas, bus sudaromos palankesnės sąlygos ilgalaikei ir darniai ekonomikos plėtrai, skatinama naujų investicijų pritraukimas, užtikrinama sklandesnis projektų įgyvendinimas, neabejotinai sudaromos stabilios ir patikimos sąlygos vystyti perspektyvius, ilgalaikius, ekonomiškai ir kitais požiūriais vertingus projektus. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų, taip pat nereikės pripažinti teisės aktų netekusiais galios. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti ir (ar) priimti jų kompetencijai priskirtus įgyvendinamuosius teisės aktus:
11999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
2.
1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
31997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“;
42003 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;
52004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“;
62008 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 81 „Dėl Nacionalinės žemės konsolidacijos strategijos patvirtinimo“;
71999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“;
82000 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 925 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimo aukcione“;
91993 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 182 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“,
102002 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 1418 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“;
112005 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“;
121998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“;
132000 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“;
14.
2005 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 697 „Dėl Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
152017 m. gruodžio 13 d. Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
162000 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 730 „Dėl Piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo“;
171995 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“;
181996 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 475 „Dėl Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo“;
192002 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“;
202003 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 925 „Dėl Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių patvirtinimo“;
211999 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“;
221998 m. birželio 18 d. nutarimą Nr.
738 „Dėl žemės, įsigytos pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui, pardavimo“;
231994 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“;
242002 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“;
252004 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“;
262005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
272004 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
282001 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“;
292003 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
302007 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 1257 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti“;
312007 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
322011 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“;
332014 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 97 „Dėl Atlyginimo asmenims už valstybės nuosavybėn paimtą žemės ūkio paskirties ar miškų ūkio paskirties žemę taisyklių patvirtinimo“;
342015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1250 „Dėl Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašo patvirtinimo“;
352014 m. kovo 5 d. nutarimą Nr.
208 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise“;
36Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Atitinkamai bus keičiami žemės ūkio ministro įsakymai, priimti vadovaujantis aukščiau nurodytais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti:
Įstatymų įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimui numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei šiuo metu naudojama. Pagal pateiktus duomenis iš viso NŽT dirba 954 asmenys. NŽT atliekant valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą 2021 m. patikrinti 8383 žemėtvarkos planavimo dokumentai, iš jų 8210 per ŽPDRIS elektroninę sistemą ir 173 spausdintine forma. Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę per 2021 metus NŽT atliko 10 290 patikrinimų, per 2020 metus – 12 064. Preliminariai skaičiuojama, kad VTPSI perdavus funkcijas, žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūrą vykdyti reikalinga iš NŽT perduoti 15 pareigybių (etatų), o žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityje numatoma, kad iš NŽT į VTPSI reikalingas perduoti pareigybių (etatų) skaičius galėtų būti apie 112, kadangi šioje srityje savo darbo laiką skiria įvairių sričių specialistai (teisininkai, geodezininkai ir kt.).
Skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apimties numatoma nemažinti ir planuojama, kad jų pakaks. NŽT, vykdydama valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir sudarydama palankias sąlygas racionaliam žemės naudojimui, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro veiklai kaip valstybinės žemės patikėtinis:
Preliminariai skaičiuojama, kad valstybinės žemės sklypų perdavimui neatlygintinai naudoti (panaudai), nuomai, sprendimams dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, sutikimų, derinimų ir kt. funkcijų vykdymui gali būti perkeliama nuo 206 iki 298 darbuotojų (preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienoje savivaldybėje bus reikalingi 2-4 darbuotojai, didmiesčiuose – 5-6 darbuotojai). Tikslesni skaičiavimai dėl darbuotojų pokyčių bus analizuojami ir atliekami antrame etape. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „valstybinė žemė“ „patikėtinis“, „Savivaldybė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. [¹] LAR_2017-05-18_LT-sav-vyr-architektų-konferencijos-rezoliucija.pdf (architekturumai.lt).
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsnio 4 dalimi Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybėms nuo 2023 m. gegužės 1 d. perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybių teritorijoje esančių miestų valstybinę žemę. Taigi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu valstybės turtas (miestų teritorijoje esanti valstybinė žemė) bus perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybėms. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokios valstybinės žemės patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. viena valstybės institucija. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais:
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Minėto įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, įstatymų leidėjas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtino nuostatą ir siekį valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti centralizuotai.
Pažymėtina, kad vykdant kito valstybės turto - valstybinių miškų valdymo reformą, įstatymų leidėjas Miškų įstatyme nustatė, kad valstybinius miškus valdo viena miškų urėdija vietoje anksčiau tokį valdymą atlikusių 42 miškų urėdijų. Taigi, pastaraisiais metais buvo vykdoma valstybės turto valdymo pertvarka, vykdant tokio turto valdymo centralizaciją, kai tokį turtą valdo vienas subjektas. Pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas miestuose esanti valstybinė žemė taip pat valdoma centralizuotai – šios žemės patikėtinis yra viena valstybės institucija. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma decentralizuoti miestuose esančios valstybinės žemės valdymą ir patikėjimo teise žemę perduoti valdyti savivaldybėms, kurių Lietuvos Respublikoje yra 60. Taigi, valstybinės žemės valdymas būtų perduodamas santykinai dideliam subjektų skaičiui. Kyla abejonių, ar tokiu atveju būtų užtikrinta vieninga, nuosekli tokio valstybės turto valdymo politika, vienoda turto disponavimo praktika. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu įstatymo projektu vietos savivaldai miestuose būtų suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybinė miestų žemė, reikalinga savivaldybėms, savivaldybių bendruomenių poreikiams tenkinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis savivaldybėms perduodama patikėjimo teise viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti, ūkinei komercinei veiklai bei kitoms reikmėms. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jau yra numatytas valstybinės žemės, reikalingos savivaldybių poreikiams tenkinti, perdavimas savivaldybių nuosavybėn ar ją valdyti patikėjimo teise. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai).
Kaip jau buvo minėta, valstybinė žemė, reikalinga savivaldybių poreikių tenkinimui, jau yra perduota (perduodama) nuosavybės ar patikėjimo teise savivaldybėms. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu valstybė atsisakytų visos miestuose esančios valstybinės žemės valdymo ir disponavimo teisių, tokios žemės valdymo ir disponavimo teises suteikdama savivaldybėms, jų poreikiams tenkinti, kas galimai sąlygotų tokios valstybinės žemės naudojimą savivaldybės bendruomenės, bet ne visos visuomenės poreikių tenkinimui. Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-6 ,,Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas“ pažymėjo, kad audito metu nustatyta, kad 39 (iš 49) savivaldybės neužtikrino, kad 53 proc. savivaldybėms patikėto valstybės nekilnojamojo turto būtų, racionaliai valdoma ir naudojama, o priimami sprendimai dėl šio turto naudojimo ir valdymo užtikrintų maksimalią naudą visuomenei ir jos interesų tenkinimą[1].
Atlikto audito tikslas – įvertinti, ar savivaldybėms patikėjimo teise perduotas valstybės nekilnojamasis turtas valdomas efektyviai. Taigi, valstybinio audito metu nustačius, kad nemaža dalis savivaldybių neužtikrina joms jau perduoto valstybės nekilnojamojo turto racionalaus valdymo ir naudojimo, teikiamu įstatymo projektu savivaldybėms siūloma perduoti dar daugiau valstybės nekilnojamojo turto. Be to, pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas savivaldybių kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę nuo 2023 m. gegužės 1 d. vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teikiamo projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo VI¹ skyriuje nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, perdavus valstybinės žemės miestuose patikėjimo teises savivaldybėms, į savivaldybių administracijas bus perkelta nuo 206 iki 298 Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš Nacionalinės žemės tarnybos bus perduota 112 pareigybių (etatų) žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų vykdymui, o 15 pareigybių
(etatų) žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinei priežiūrai vykdyti. Taigi, kyla pagrįstų abejonių, ar Nacionalinė žemės tarnyba, sumažėjus darbuotojų skaičiui, sugebėtų realiai vykdyti 60 savivaldybių - valstybinės žemės miestuose patikėtinių - veiklos priežiūrą ir kontrolę, jiems valdant patikėtą valstybinę žemę miestuose.
Manytina, kad vienos valstybės institucijos, kuri pagal galiojantį teisinį reguliavimą vykdo valstybinės žemės miestuose patikėtinio funkcijas, kontrolė ir veiklos priežiūra galėtų būti efektyvesnė, nei veiklos šioje srityje priežiūra ir kontrolė didelio skaičių savivaldybių. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punkto nuostatas savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkte ir 6 dalyje atitinkamai nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirta sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas, o išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar sprendimų priėmimas, įgyvendinant valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisę, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybės tarybų priimamų teisės aktų priėmimo procedūras, būtų efektyvesnis nei sprendimų priėmimo procedūros, vykdomos pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. 2.
atskiros eilutės centre. 3. Projekto
„racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda“ siūloma apibrėžti sąvoką „racionaliai
tvarkoma žemės valda“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatose tebevartojama ankstesnioji sąvoka „racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos“. Siekiant aiškumo, siūlytina šiose projekto nuostatose suvienodinti sąvokų vartojimą. 4. Projekto
sąvoką ,,ūkis”. Pažymėtina, kad Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktas sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimas. Jeigu teikiamame projekte turimas tikslas apibrėžti ne bet kokio ūkio, bet būtent ūkininko ūkio sąvoką, tai atkreipiame dėmesį, kad teikiamame projekte siūlomas sąvokos ,,ūkis” apibrėžimas neatitinka Ūkininko ūkio įstatyme apibrėžtos sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūlomo sąvokos ,,ūkis” apibrėžimo nereikėtų patikslinti atsižvelgiant į Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas. Be to, šiose projekto nuostatose dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 5. Projekto
apibrėžti sąvoką „žemės sklypo naudojimo būdas“, tačiau toliau įstatymo tekste yra vartojama ne tik ši sąvoka, bet ir sąvokos „žemės naudojimo būdas“, „naudojimo būdas“ ar tik „būdas“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme apibrėžtų sąvokų nuoseklaus vartojimo, reikėtų peržiūrėti visą keičiamo įstatymo tekstą ir jame vartoti vieną ir tą pačią, įstatyme apibrėžtą sąvoką. 6.
į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje po žodžių „prie kito“ įrašytinas žodis „žemės“. 7. Teikiamu įstatymo projektu siūloma atsisakyti galiojančio keičiamo įstatymo 2 straipsnio
dėmesį, kad ši sąvoka projekte vartojama kaip sudėtinė sąvokų „kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, „žemės reformos žemėtvarkos projektai“ dalis, pavyzdžiui teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors „kaimo plėtros žemėtvarkos projekto“ apibrėžimas yra detalizuotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (2014 m. liepos 28 d. redakcija) patvirtintose Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėse, Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad
„<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų
turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje neturėtų būti pateiktas šios sąvokos apibrėžimas. 8. Tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, vietoje žodžio „Nacionalinė“ įrašant žodį „Nacionalinės“. Be to, šiose projekto nuostatose reikėtų vartoti pilną nurodytos institucijos pavadinimą, nes pavadinimo trumpinys yra įvestas tik projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte. 9.
sandoriai, kurie gali būti sudaromi disponuojant valstybine žeme. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad valstybės turtu disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti, atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatą. 10. Projekto
dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai
„Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba taikytina
ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatose nurodytų Aplinkos apsaugos ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų pavadinimams. 11. Projekto
valstybinės žemės patikėtiniu vietoj valstybės įmonės Valstybės žemės fondas siūloma įrašyti valstybės įmonę Žemės informacijos centras. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1176(2)) ir su juo susiję įstatymų projektai, kuriais valstybės įmonė Valstybės žemės fondas keičiama į valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centras. Pažymėtina, kad projekte Nr.
Pažymėtina, kad projekte Nr. XIVP-1176(2) ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data yra 2023 m. sausio 3 d., tai yra vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, nei teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje ir abiem projektais keičiamo įstatymo nuostatose vartoti vieną kurį iš siūlomų valstybės įmonės pavadinimų. Be to, turėtų būti derinamos ir skirtingai abiejuose projektuose dėstomos keičiamo įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio atitinkamos nuostatos ir kt.). 12. Projekto
„miškų“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas šio įstatymo
pavadinimas pirmą kartą vartojamas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo 11 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, 40 straipsnio 8 daliai dėl jose nurodytų įstatymų pavadinimų. 13. Projekto
nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais Aplinkos ministerija galėtų atsisakyti derinti valstybinių žemės sklypų perdavimą viešosios transporto infrastruktūros valdytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 23 d.
Seimo priimtame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-695 (jo įsigaliojimo data yra numatyta 2023 m. sausio 2 d.), minėti atsisakymo derinti pagrindai yra įtvirtinti keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnyje, tačiau vadovaujantis teikiamo projekto 3 straipsniu, „įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-695“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad atsisakymo derinti pagrindai turėtų būti nustatyti įstatyme, todėl projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 14. Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje po žodžių „negali perduoti“ įrašytinas žodis „valstybinės“, o vietoj formuluotės „miško žemės ar kitus žemės sklypus“ įrašytina formuluotė „valstybinės miško žemės ar kitus valstybinės žemės sklypus“. 15. Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje prieš abu žodžius
„žemės“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies antrajam sakiniui. 16. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes, nes pagal vienas projekto nuostatas yra atlyginama „sodinių“ vertė (pavyzdžiui, projekto
dalis), o pagal kitas – „želdinių“ vertė (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 ir 9 dalys). 17.
aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos aiškiai nurodant, kad išnuomojama valstybinė žemė ar valstybinės žemės sklypas ir kad turimas omenyje būtent valstybinės žemės nuomos terminas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, taip pat 11 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatams, kuriose nenurodyta kokios nuosavybės žemės sklypas ar žemė turima omenyje. 18. Projekto
nustatyti, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama jeigu ,,jos reikia Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiais projektams”. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius projektus apimtų nuostata ,,kiti valstybei svarbūs projektai” bei kuris subjektas turėtų teisę nustatyti, kad atitinkamas projektas, išskyrus tuos, kuriuos valstybei svarbiais projektais pripažintų Vyriausybė, yra svarbus valstybei. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. 19. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, be aukciono išnuomojami Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai, įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos
disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, manytina, kad be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai arba kriterijai, pagal kuriuos tokius dydžius nustatytų Vyriausybė, turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose vartojamą formuluotę „žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų“ siūlytina tikslinti formuluote „valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų“. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą bei projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 ir 15 dalių, kurios įsigaliotų
po formuluotės „Jei tokių asmenų nėra,“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės ūkio paskirties“, o po žodžio „išnuomoti“ įrašytinas žodis „valstybinės“; trečiajame sakinyje po žodžių „yra keli,“ įrašytinas žodis „valstybinės“. 21. Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „Žemės“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės“, po žodžio „skaičiuojamas“ įrašytinas žodis „valstybinės“. 22. Projekto
„pagrindinę“ įrašytinas žodis „žemės“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo 21 straipsnio 1 punktui. 23. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. balandžio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1048, kurio 1 straipsniu Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį papildė nauju 7 punktu ir kuris įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Iš projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, ar minėto įstatymo nuostatos yra inkorporuotos į projektu keičiamą įstatymą, ar ne. Taip pat nėra pakankamai aišku, ar ir minėto įstatymo 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 47 straipsnio pakeitimai yra inkorporuoti į projektu keičiamą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų derinti su minėto įstatymo nuostatomis. 24. Projekto
nustatyti, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patirtų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, ją suderinant su Civilinio kodekso 4.129 straipsniu, pagal kurį atlyginami ne dėl servituto nustatymo asmenų patirti nuostoliai, bet dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai. 25.
25Svarstytina,
ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, nereikėtų papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatų, nustatant į kokį subjektą reikėtų kreiptis dėl nuostolių, patirtų nustatant servitutą, kai servitutas reikalingas valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, ir kaip tokiu atveju atlyginami atsiradę nuostoliai. 26. Projekto
ministerijos pavadinime brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 27. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuojama ir šioje dalyje nurodytos valstybės įmonės kompetencija reguliuojant žemės santykius, atitinkamai tikslintinas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio pavadinimas. 28. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio nuostatas, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte žodis „valstybinės“ turėtų būti perkeltas ir įrašytas po žodžio „nustato“. 29. Projekto
siūloma nustatyti, kad ,,Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“. Abejotina, ar viešąjį interesą pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati būtų suinteresuota juos išaiškinti ir dėl savo pažeidimų kreiptis į prokuratūrą, kad pastaroji kreiptųsi į teismą dėl jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti kitą – nesuinteresuotą instituciją, kuri pati tiesiogiai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aukščiau nurodytais atvejais.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatas. 30. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 13, 21, 34, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-2193, kurio 5 straipsniu Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį išdėstė nauja redakcija. Pažymėtina, kad ši Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir teikiamas projektas. Taigi, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos. Siekiant to išvengti, projekto nuostatos turėtų būti derinamos su minėto įstatymo nuostatomis. 31. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalis tikslintina, nustatant, kad šioje dalyje nurodytus poįstatyminius teisės aktus tvirtina ne ministerijos, o atitinkamų sričių ministrai. Pritarus šiai pastabai, reikėtų tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalies nuostatas, išbraukiant jose žodžius „Lietuvos Respublikos“. 32. Siekiant nuoseklumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti pilną Viešųjų pirkimų įstatymo pavadinimą, o projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje – šio įstatymo sutrumpintą pavadinimą. 33. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje tikslintinas jose nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. vietoj formuluotės „Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“.
Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jose įrašant sutrumpintą šio įstatymo pavadinimą. 34. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių
„atvejus, kai“ įrašytinas žodis „pagrindinė“. 35. Atkreiptinas dėmesys, kad
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte „vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pvz., „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
nustatyta tvarka“ tikslintina. 36. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti ir šio straipsnio nuostatose vartojamas tokio pažymėjimo termino trumpinys „kvalifikacijos pažymėjimas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatos, kuriose vartojamas terminas „geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiame termine nereikėtų išbraukti žodžio „geodezininko“. 37.
37Siekiant aiškumo,
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis tikslintina, nurodant kokių dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų kontroliavimas turimas omenyje. 38. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra suprantamos, nes neaišku, kokio turinio nuostatas siekiama nustatyti, ar siekiama nustatyti, kad, atliekant žemės naudojimo patikrinimą, tikrinama ar objektas atitinka visus keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 – 7 punktus, ar turima omenyje kas kita. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „tikrinamas objektas“ turinys. 39. Projekto
nustatyti, kad prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai teikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar prašymas galėtų būti teikiamas bet kuriam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, ar teritoriniam padaliniui, kuris veikia teritorijoje, apimančioje žemės sklypo buvimo vietą, ar padalinys, kuriam teikiamas prašymas turėtų būti nustatomas pagal kitus kriterijus. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. 40. Projekto
fizinių, tiek juridinių - atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 53 straipsnyje dėstomas teisinis reguliavimas neatitinka susiklosčiusios teisėkūros praktikos.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad fizinių asmenų, juridinių asmenų vadovų bei kitų atsakingų asmenų atsakomybė už administracinius nusižengimus yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), tuo tarpu juridinių asmenų atsakomybė yra dėstoma specialiuosiuose, atitinkamą sritį reguliuojančiuose įstatymuose, tokiuose kaip, pavyzdžiui, Statybos, Aplinkos apsaugos, Alkoholio kontrolės, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymuose. Šiuose specialiuosiuose įstatymuose yra išsamiai reglamentuojama, kas yra laikoma įstatymo pažeidimu, išsamiai apibrėžiami visi subjektyvieji ir objektyvieji teisės pažeidimo požymiai, nustatoma atsakomybės už šiuos įstatymo pažeidimus taikymo tvarka, sankcijas skiriantys subjektai, protokolų surašymo tvarka, bylų nagrinėjimo procesas ir terminai, sunkinančios, lengvinančios aplinkybės, baudos dydžio nustatymo taisyklės ir pan. Būtent išvardintomis specialiesiems įstatymams būdingomis nuostatomis turėtų būti pildomas ir vertinamas įstatymo projektas. Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio
skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Juridiniams asmenims taikomos sankcijos atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose fiziniams asmenims taikomas sankcijas“. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu yra sukuriama situacija, kai juridiniams asmenims būtų de facto taikomos ANK nuostatos.
Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas ne tik neatitinka ANK 2 straipsnio 1 dalies nuostatų
ANK 110 straipsnio 1 dalyje, 276 straipsnio 3 dalyje bei 333 straipsnio 1 dalyje) juridiniams asmenims apskritai nėra būdingas. Trečia, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
užsienio organizacijoms ir jų padaliniams turėtų būti taikoma atsakomybė už pažeidimus, o ne „taikomi pažeidimai“. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina sistemiškai tobulinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, aiškiai išskiriant fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už įstatymo pažeidimus reglamentavimą. 41. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 13 - 17 dalių nuostatas, projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“, įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“. 42. Pagal projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, kurioje pateiktas sąvokos ,,žemės naudojimo valstybinė kontrolė“ apibrėžimas, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pastaroji institucija tokią veiklą pradėtų vykdyti nuo 2023 m. gegužės 1 d.
Ši nuostata nedera su projekto
žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Siekiant projekto nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų dėstomas keičiamo įstatymo 36 straipsnis, įsigaliosiantis 2023 m. gegužės 1 d., nustatant, kad nuo šios datos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei šios institucijos teises, vykdant tokią kontrolę. 43. Projekto
Žemės ir informacijos centras yra visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose) patikėtinis. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Numatoma, kad VĮ ŽIC valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėjimo teisė perduodama įstatymu“. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės įmonei Žemės informacijos centras būtų perduodami priimant atskirą įstatymą, ar perduodami šiuo įstatymu. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 44. Projekto
nustatyti, kad Vyriausybės nutarimas ir priėmimo – perdavimo aktai, kuriais savivaldybėms patikėjimo teise perduodama miestų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė, parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas privalėtų parengti aukščiau minėtų Vyriausybės nutarimų ir priėmimo – perdavimo aktų projektus bei juos suderinti su Aplinkos ministerija bei atitinkamomis savivaldybėmis. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujanti aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatas. 45. Siekiant aiškumo, reikėtų tarpusavyje suvienodinti projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamą formuluotę
„savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės“, šio straipsnio 4
dalyje vartojamas formuluotes „Valstybinė žemė miestų administracinėse ribose“,
„savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų
administracinėse ribose“, „savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės“. 46. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio 7 dalies nuostatose išbraukiamos nuostatos, nustatančios, kad „jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo“. Atsisakius šių nuostatų nėra aišku, kas būtų daroma su savivaldybės reikmėms perduota ir toms reikmėms nebenaudojama valstybine žeme tose savivaldybės teritorijose, kurios nėra miestų administracinėse ribose.
Ši pastaba taikytina ir dėl pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį valstybinės žemės perdavimo, kuri savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu perduodama kitoms reikmėms. 47. Projekto
sutrumpintus joje nurodytų įstatymų pavadinimus. Be to, siūlytina peržiūrėti projekto 2 straipsnyje dėstomas visas keičiamo įstatymo nuostatas, kurios įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. ir šių nuostatų inkorporavimo į naują Žemės įstatymo redakciją, įsigaliosiančią 2023 m. gegužės 1 d., kontekste, šiose projekto nuostatose nurodytus pilnus ar sutrumpintus įstatymo pavadinimus tikslinti pagal nustatytus teisės technikos reikalavimus. 48. Projekto
vartoti pilnus joje nurodytų ministerijų pavadinimus. 49. Projekto
nustatyti, kad ,,Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai nustato Vyriausybė.“ Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, valstybinės žemės sklypų, kuriuos savivaldybės turėtų teisę suteikti panaudos pagrindais kitiems asmenims, ploto dydžiai ir vertė turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme arba keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos Vyriausybė nustatytų suteiktinų pagal panaudą valstybinių žemės sklypų dydžius bei vertę. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatą nereikėtų formuluoti kaip imperatyvią normą, nustatant, kad savivaldybės, gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą, turėtų teisę suteikti pagal panaudą tik nustatytą ploto bei vertės dydį neviršijančius valstybinės žemės sklypus. Kitu atveju, projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad žemės sklypus, neatitinkančius ploto ir vertės kriterijų, savivaldybės galėtų suteikti pagal panaudą ir negavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo. Kartu svarstytina, ar nuostatos ,,kriterijus, taikomus <...> panaudai, nustato Vyriausybė“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, kokius dar kriterijus nustatytų Vyriausybė, t. y. ar papildomus kriterijus valstybinės žemės sklypams, kuriuo pagal panaudą galėtų suteikti savivaldybės, ar kriterijus žemės panaudos suteikimo procedūroms. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytoms pastaboms, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostatas.
nuoroda į ,,šio straipsnio 13 dalyje nustatytą tvarką“ tikslintina, nes projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje jokia tvarka nenurodoma. Svarstytina, ar nuoroda neturėtų būti pateikiama į projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16 dalį. 51. Projekto
punkte siūloma nustatyti, kad ,,Savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, kurią nuspręsta parduoti, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, savivaldybei perdavus reikalingą parduoti valstybinės žemės sklypą Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiomis teisėmis valstybinės žemės sklypas prieš jo pardavimą būtų perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Jeigu žemės sklypas Nacionalinei žemės tarnybai būtų perduodamas patikėjimo teise, tai projekte tai turėtų būti aiškiai nurodyti. 52. Projekto
įtvirtinti, kad savivaldybės teritorijoje (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti) per vienerius kalendorinius metus žemės ūkio paskirties žemės keitimas negali viršyti vieno procento bendrojo savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus nustatytus atvejus.
Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti atvejų, kai savivaldybės teritorijoje keisti žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemę gali būti pateikta prašymų, kuriuose nurodytas žemės ūkio paskirties žemės plotas viršytų vieną procentą savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, o prašymuose nebūtų duomenų, kad bent vienas iš jų atitinka projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio
kriterijais remiantis tokiu atveju būtų atrinkti asmenys, kuriems būtų leidžiama keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 53. Nėra aiškus, projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio
nurodoma, kad žemės ūkio paskirties žemės keitimo apribojimas netaikomas miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose, o pagal šio straipsnio 11 dalį į vieno procento apskaičiavimo nuostatas yra įtraukiamas bendras konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatas „Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves.
Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar į vieno procento apskaičiavimo taisyklę yra įtraukiamos miestelių teritorijos, ar ne. 54. Projekto
žodžių „inicijuojantys žemės ūkio paskirties“ įrašytinas žodis „žemės“. 55. Iš projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatų, nėra aiškus šių projektų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y. neaišku, ar asmenys, kurie inicijuoja žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimą ir kurie pagal projekto nuostatas vienais metais privalėtų mokėti kompensaciją, negalėtų atidėti žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimo kitiems metams, kai bus iš naujo perskaičiuojamas vienas procentas bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančios žemės ūkio paskirties žemės ploto, ir tokiu būdu išvengti kompensacijos mokėjimo. Taip pat nėra aišku, kaip būtų mokama kompensacija, jei žemės sklypas yra dviejų ir daugiau savivaldybių teritorijose, ir vienoje savivaldybėje yra viršijamas vienas procentas, o kitoje ne. 56. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, projekto 2 straipsnyje turėtų būti dėstoma ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkto nauja redakcija, nes nuo 2023 m. gegužės 1 d. šiame punkte nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas atliks Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 57.
nėra pakankamai aiškus jose vartojamos formuluotės „žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų“ turinys, nes kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas terminas „žemės konsolidacijos projektas“. 58. Tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies struktūrinių dalių numeracija. 59. Nėra aiškios projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, kokius sandorius (visus ar tik keičiamame įstatyme nustatytus žemės sandorius) ir su kokio objekto (valstybinės žemės ar kito turto) patikėjimo teisės įgyvendinimu tie sandoriai turėtų būti susiję, kuriuos privalėtų tikrinti Nacionalinė žemės tarnyba. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktų, 4 dalies nuostatoms. 60. Tikslintinas projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 5 punktas, detalizuojant kreipimosi į teismą tikslą –
„kreipiasi į teismą dėl...“. 61. Tikslintinas
projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 4 dalies 4 punktas, detalizuojant, kokie/kokiame keičiamo įstatymo straipsnyje nurodyti sprendimai buvo sustabdyti. 62. Siekiant įstatyme suvienodinti formuluočių vartojimą, projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 6 ir 7 dalyse, keičiamo įstatymo 35² straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų“ siūlytina įrašyti „valstybinės žemės patikėtinių“. 63. Redakciniu aspektu tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 8 dalis, nes sprendimų vykdymas įprastai yra sustabdomas, o ne nutraukiamas. 64.
dalies 1 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad Nacionalinė žemės tarnyba atitinkamiems subjektams pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliotinai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, tačiau taip pat šiose nuostatose minėtiems kolegialiems subjektams ir subjektų kolegialiems valdymo organams suteikiamas ir galimas 1 mėnesio terminas šiam reikalavimui apsvarstyti. Tokiu atveju nėra aišku, ką reiškia reikalavimas „neatidėliotinai įgyvendinti“. 65. Projekto
dalies 2 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokius veiksmus atliktų Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu šiose nuostatose nurodytą reikalavimą atsisakytų įvykdyti valstybės įmonė Žemės informacijos centras. 66. Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti pildoma projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35² straipsnio 4 dalis, nes vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Nacionalinė žemės tarnyba į teismą dėl viešąjį interesą pažeidžiančių administracinių sprendimų, veiksmų/neveikimo gali kreiptis tik nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 35² straipsnio 4 dalyje, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai pasinaudojus administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, teisė/pareiga kreiptis į teismą nėra nustatyta. 67. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 13 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kokios konkrečiai procedūros šioje straipsnio dalyje turimos omenyje. Taip pat nėra aišku, kodėl pasirinkta būtent 2023 m. balandžio 30 d. data, ne projekto 2 straipsnyje išdėstytų keičiamo įstatymo nuostatų įsigaliojimo data. 68.
įsigaliojimo dienos“ turinys, nes neaišku, kuri įstatymo įsigaliojimo data -
aiškinamas taip, kad, įsigaliojus įstatymui, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pakeičia registro duomenis ir visų valstybinės žemės sklypų, kuriuos iki įstatymo įsigaliojimo patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba, patikėtiniu nurodo savivaldybes, ,,kurios teritorijoje yra miestas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybėms patikėjimo teise perduodama ne bet kuri valstybinė žemė, bet valstybinė žemė, esanti miestų administracinėse ribose. Be to, valstybinė žemė savivaldybėms būtų perduodama Vyriausybės nutarimais, taip pat pasirašomas valstybinės žemės priėmimo - perdavimo aktas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Nekilnojamojo turto registre savivaldybes valstybinės žemės patikėtiniais galėtų nurodyti tik esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, t. y. galiojančiam Vyriausybės nutarimui bei žemės priėmimo - perdavimo aktui. Projekto nuostatos tikslintinos. 70. Projekto
laikomos perėmusios Nacionalinės žemė tarnybos teises pagal jos sudarytas valstybinės žemės sklypų, esančių miestuose ir Vyriausybės nutarimais perduotų patikėjimo teise savivaldybėms, sutartis. Be to, svarstytina, ar nuostatos ,,neįvykdytose sutartyse“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,nepasibaigusiose sutartyse“.
Kartu, svarstytina, ar data ,,iki 2022 m. gruodžio 31 d.” neturėtų būti pakeista data ,,iki 2023 m. balandžio 30 d.” Taip pat nėra aišku, kokias argumentais remiantis teisių ir pareigų perėmimas siejamas su sudarytų sutarčių ,,nepakeitimu“, t. y. pakeistose sutartyse teisių perėmimas jau neįvyktų. Nesant pagrįstų tokio teisinio reguliavimo nustatymo argumentų, svarstytina, ar pastarosios nuostatos nereikėtų atsisakyti. 71. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23925/valstybes-nekilnojamojo-turto-perduoto-savivaldybems-patikejimo-teise-valdymas
2022-06-28 Nr. XIVP-1625(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
norminiu, o ne pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 1 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 12 dalyje atsisakyti nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13, 26 dalies, 4 straipsnio
straipsnio 6 dalies 1 punkto, 17 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio
dalių, 46 straipsnio 5, 7 ir 8 dalių, 47 straipsnio 2 dalies, 52 straipsnio 3 dalies; projekto 2 straipsnio 18 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies,
dalimi keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių, 22 dalimi keičiamo įstatymo
nustatyti ribojimus disponuoti valstybine žeme valstybinės miško žemės patikėtiniams ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojams. Kaip antai, projekte siūloma nustatyti, kad valstybinės miško žemės patikėtiniai negali perduotų valstybinės miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo.
Atkreipiame dėmesį, kad projekte savivaldybėms analogiškų apribojimų disponuoti joms perduota patikėjimo teise valstybine žeme nėra siūloma nustatyti. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei teisinio aiškumo, svarstytina, ar analogiški apribojimai neturėtų būti nustatyti ir savivaldybėms, atitinkamai papildant projekto 1 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 7 straipsnį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 2 straipsnio 17 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio nuostatas, nenustatant ribojimo savivaldybėms sudaryti patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės nuomos ir panaudos sandorių, kuriuos savivaldybės turėtų teisę sudaryti keičiamame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. 3. Projekto
sakinyje vietoj žodžio „valstybinės“ įrašytinas žodis „valstybinė“. 4. Projekto
žodžius „žemės valdos projektuose“ brauktinas žodis „valstybinės“. 5. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje apibūdinant įsiterpusią tarp kitų sklypų, ar sklypų ir kelių (gatvių) ar miško sklypų (plotų) valstybinę žemę vartojamos sąvokos ,,įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai“ ir ,,įsiterpę žemės sklypai“.
Svarstytina, ar šiame straipsnyje vartojamų sąvokų nereikėtų suvienodinti ir aiškiai nustatyti, kad šios projekto nuostatos reglamentuoja ne bet kokios, o valstybinės žemės įsiterpusių sklypų nuomą. Be to, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų nustatyti, kiek maksimaliai išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Be to, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies paskutiniojo sakinio nuostata ,,kitos teritorijos“ tikslintina, taip, kad būtų aišku, kurios teritorijos turimos omenyje. Taip pat, šiose projekto nuostatose nėra aiškus jose vartojamo termino „miškų sklypų (plotų)“ turinys, nes neaišku, ar turimi omenyje miškų ūkio paskirties žemės sklypai (plotai), ar turimi omenyje miško žemės sklypai (plotai).
Pažymėtina ir tai, kad nėra aiškus šių projektų nuostatų tarpusavio santykis su šio straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatomis tuo aspektu, kad neaišku, kokios nuostatos – vertinamosios projekto nuostatos ar Vyriausybės priimtas teisės aktas – nustatytų išnuomojamų be aukciono įsiterpusių valstybinės žemės sklypų dydį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 19 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio, kuris įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., 7 dalies nuostatas. 6. Pasikeitus struktūrinių dalių numeracijai, tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuoroda „šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose“, vietoj skaičiaus „7“ įrašant skaičių „8“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 daliai. 7. Pasikeitus struktūrinių dalių numeracijai, tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 19 dalies nuoroda „šio straipsnio 14 dalyje“, vietoj skaičiaus „14“ įrašant skaičių „15“. 8. Atsižvelgiant į pasikeitusį įstatymo pavadinimą, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje vietoj Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo reikėtų nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą. 9. Projekto
siūloma nustatyti, kad ,,Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai viešąjį interesą pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati kreipiasi į prokuratūrą dėl savo neteisėtų sprendimų įvertinimo ir viešojo intereso gynimo kelia abejonių, nes Nacionalinė žemės tarnyba, manytina, pati būtų suinteresuota tokius sprendimus išaiškinti ir dėl savo pažeidimų kreiptis į prokuratūrą, kad pastaroji kreiptųsi į teismą dėl jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų papildomai nustatyti ir kitą – nesuinteresuotą instituciją ar Nacionalinę žemės tarnybą kontroliuojančią instituciją, kuri pati tiesiogiai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aukščiau nurodytais atvejais. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. 10. Projekto
vartojamos formuluotės „Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę“ turinys tuo aspektu, kad nėra aišku, kokie šios tarnybos darbuotojai būtų įgalioti vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės naudojimo valstybinė kontrolė, manytina, patenka į Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodytą teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros sritį, t. y. funkcijos atliekamos šioje srityje (išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas) yra laikomos viešuoju administravimu.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 ir 11 dalių nuostatas, viešojo administravimo funkcijos valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose gali būti pavedamos pagal pareigybes tik valstybės tarnautojams. Be to, su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2,
projekto Nr. XIVP-1629(2) 1 straipsniu keičiamo minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų darytina išvada, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas vykdytų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 2 straipsnio 24 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies nuostatas. 11. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad „žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina žemės ūkio ministras kartu su aplinkos ministru. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina žemės ūkio ministras.“ Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1626(2) nuostatose siūloma nustatyti, kad minėtus teisės aktus tvirtina aplinkos ministras (išsamiau žr.
Teises departamento išvadą minėtam projektui). Siekiant teisinio aiškumo, abiejų projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. 12. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatos, įrašius pirmajame sakinyje žodį „kitų“, kurio pirmajame projekto variante nebuvo, tampa neaiškios tuo aspektu, kad nėra aišku, ar pagal šias projekto nuostatas žemėtvarkos planavimo dokumentus galėtų rengti Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ir t.t. Pažymėtina, kad šioje dalyje vartojamas trumpinys ,,valstybė narė“ neapimtų Lietuvos Respublikos, bet tik kitas Europos sąjungos valstybes nares ar Europos ekonominės erdvės valstybes. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje atsisakant žodžio „kitų“, arba vietoje jo įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos ir kitų“. 13. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. balandžio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1048, kuris įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi keičiama Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, tačiau šios dalies pakeitimai nėra inkorporuoti į teikiamo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, minėto įstatymo ir projekto nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti, nes kitu atveju būtų pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai, kadangi pagal minėtą įstatymą 2022 m. liepos 1 d. jiems įsigaliotų palankesnis teisinis reguliavimas, nustatantis apskaičiuojamą paimamų visuomenės poreikiams gyvenamųjų pastatų vertę ir už juos atlyginant, ir galiotų tik iki teikiamo projekto įsigaliojimo datos - 2023 m. sausio 2 d. 14.
„49 straipsnio 12 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 15. Atsižvelgiant
į pakeistą kai kurių keičiamo įstatymo straipsnių numeraciją, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 52 straipsnio 12 dalyje vietoj nuorodos
„šio įstatymo 23 straipsnyje“ įrašytina nuoroda „šio įstatymo 22 straipsnyje“. 16. Atsižvelgiant
į pakeistą kai kurių keičiamo įstatymo straipsnių numeraciją, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 52 straipsnio 13 dalyje vietoj nuorodos
„šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies“ įrašytina nuoroda „šio įstatymo 30
straipsnio 2 dalies“. 17. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 53 straipsnis reglamentuoja ne tik juridinių, bet ir fizinių asmenų atsakomybę, tikslintinas keičiamo įstatymo X skyriaus pavadinimas. 18. Siūlytina tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalį, nurodant subjektus, kuriems „savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami“ bei subjektą, kuriam „savavališkai užėmę fiziniai ar juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas“. 19. Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 54 straipsnio 2 dalies ir 57 straipsnio 2 dalies nuostatų konstrukcijos dėl pažeidimo padarymo pakartotinai tikslintinos atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies nuostatų konstrukciją. 20. Atsižvelgiant į tai, kad projekto
asmenų atsakomybę tik už įveisto miško duomenų įrašymo ir duomenų tikslinimo pažeidimus, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas. 21. Projekto
dalyse po žodžių „pagal pagrindinę“ įrašytinas žodis „žemės“. 22.
„ūkio veiklai“ įrašytinas žodis „žemės“ (kaip tai yra šio straipsnio
pavadinime). 23. Projekto
toje apimtyje, kurioje nustatoma juridinių asmenų atsakomybė, susijusi su teritorijų planavimo proceso pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų atsakomybę už teritorijų planavimo procese padarytus pažeidimus reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo devintasis skirsnis. Pažymėtina, kad minėto įstatymo nuostatos apima ir juridinių asmenų atsakomybę, susijusią su specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo procese padarytais pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 24. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymą įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti anksčiau nei įsigalioja jais įgyvendinamos įstatymo nuostatos, projekto 2 straipsnio 2 dalyje tikslintinos datos: vietoj „2023 m. balandžio 1 d.“ įrašant „2023 m. kovo 31 d.“, o vietoj „2024 m. sausio 1 d.“ įrašant „2023 m. gruodžio 31 d.“. 25. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsnio 13 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje vietoj sąvokos „savivaldybės mero“ įrašytina sąvoka „mero“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141, 143 straipsniuose (2022 m. balandžio 21 d. redakcija) yra įvardytos „savivaldybių merų“ pareigos. Todėl svarstytina, ar projekto 2 straipsnio nuostatose, kuriose vartojama sąvoka „meras“ nereikėtų įrašyti sąvoką „savivaldybės meras“ (2 straipsnio 3 – 11 dalimis, 14, 18, 19, 21, 23 dalimis keičiamo įstatymo nuostatos). 26. Projekto
nustatyti, kad joje išvardintų žemėtvarkos planavimo dokumentų, kurių tarpe yra ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, rengimą organizuoja meras.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580(3), kurio 1 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatytais atvejais organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų bei vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Atsižvelgiant į, kad tiekiamo ir minėto projekto nuostatos įsigalioja tuo pačiu metu (2023 m. balandžio 1 d.) ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir projekto 2 straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse dėstomo keičiamo įstatymo nuostatos. 27. Projekto
vartoti pilną valstybės įstaigos pavadinimą ir įvesti trumpinį, kaip tai yra nurodyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes kitu atveju Žemės įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., redakcijoje nebus pakankamai aiškus trumpinio „Nacionalinė žemės tarnyba“ turinys. 28. Projekto
vartoti pilną valstybės įmonės pavadinimą ir įvesti trumpinį, kaip tai yra nurodyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes kitu atveju Žemės įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., redakcijoje nebus pakankamai aiškus trumpinio „Žemės ūkio duomenų centras“ turinys. 29.
nustatyti, kad ,,Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomas Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis“. Vertinamosios projekto nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus, nes nėra aišku, kokių konkrečiai tikslų siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama, koks konkrečiai procesas turėtų būti nustatytas Vyriausybės patvirtintose taisyklėse. Pažymėtina, kad subjektai, kuriems galėtų būti perduota patikėjimo teise ar kita teise savivaldybėms neperduotina valstybinė žemė, yra nustatyti įstatymuose. Jeigu projekte turimas tikslas nustatyti, kad Vyriausybės nustatytose taisyklėse būtų nustatoma, kokia tvarka yra atrenkamas įstatyme nustatytas subjektas, kuriam valstybinė žemė perduodama patikėjimo teise ar kitais pagrindais, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Tuo atveju, jeigu keliami kiti tikslai, tai projekte juos reikia aiškiai įvardinti. Be to, iš šių projekto nuostatų antrojo sakinio nėra aišku, kodėl priėmimo – perdavimo aktuose nurodomi tik perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, o miestelių teritorijose tokie žemės sklypai ir teritorijos minėtuose aktuose nebūtų nurodomi. Siūlytina atitinkamai patikslinti šias projekto nuostatas, nes kitu atveju jos nebūtų suderintos su to paties straipsnio 11 bei 16 dalių nuostatomis.
Taip pat šiose projekto nuostatose reikėtų suvienodinti skirtingas jose vartojamas formuluotes: „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms)“, „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui“ ir „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui“ bei „miestų ir miestelių administracinėse ribose“ ir
„miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose“. 30. Projekto
sakinyje reikėtų įrašyti pilną joje nurodyto įstatymo pavadinimą su žodžiais
„Lietuvos Respublikos“ (kaip tai yra projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo
įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje), nes Žemės įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., redakcijoje šis įstatymas bus minimas pirmą kartą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 18 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje nurodytam įstatymo pavadinimui, 19 dalimi keičiamo įstatymo
sakinio nuostatos toje apimtyje, kurioje nurodoma „valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai“, nėra aiškios, nes ankstesnėse šios dalies nuostatose nustatytas reglamentavimas tik dėl valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms, patikėjimo teisės pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. 32. Iš projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas parengia ir pasirašo priėmimo – perdavimo aktą dėl valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams, nes šios dalies abejose nuorodose į subjektus nurodoma šio straipsnio 5 dalis.
Be to, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, šių projekto nuostatų trečiajame sakinyje reikėtų nurodyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas dėl patikėjimo teisės pasibaigimo turi būti suderintas su Aplinkos ministerija, kaip tai yra šio straipsnio 7 dalyje ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje. Kitu atveju, šios projekto nuostatos nebūtų suderintos su šio straipsnio 14 dalies nuostatomis. 33. Projekto
„viešai“ ir „oficialiose“ brauktini kaip pertekliniai. 34. Siekiant
nuoseklumo, projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 dalies nuostatas siūlytina dėstyti kaip šio straipsnio paskutinę struktūrinę dalį. 35. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 17 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 7 straipsnio 15 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, šioje dalyje nurodant ir ypatingos valstybinės svarbos projektus. Tokiu atveju minėtiems projektams įgyvendinti reikalinga savivaldybėms patikėjimo teise perduota valstybinė žemė taip pat būtų perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. 36. Iš projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 17 dalies nuostatų nėra aišku, ar valstybinė žemė, kurios reikia viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijos atlikti, po to, kai ją iš savivaldybių perima Nacionalinė žemės tarnyba, būtų perduodama viešosios transporto infrastruktūros valdytojui pagal šio straipsnio 6 dalį, ar ne. Siekiant aiškumo, siūlytina šias projekto nuostatas atitinkamai patikslinti. 37.
37Svarstytina,
ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, projekto 2 straipsnio 18 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatose vietoj žodžio
„darbuotojas“ nereikėtų įrašyti žodžių „valstybės tarnautojas“. Analogiško turinio pastaba taikytina
ir projekto 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms. 38. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnio 18 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu perduotas pagal panaudą valstybinės žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nustatytas panaudos sąlygas, valstybinės žemės panaudos sutartį panaudos davėjas turi nutraukti. Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, kai savivaldybės joms patikėjimo teise suteiktą valstybinę žemę suteikia kitiems asmenims pagal panaudos sutartis, o panaudos gavėjas nevykdo panaudos sutarties sąlygų, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 18 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatas, panaudos davėjas (savivaldybė) neprivalėtų nutraukti tokios panaudos sutarties, bet taikyti kitus įstatyme nustatytus teisių ir teisėtų interesų gynimo būdus. Lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokį diferencijuotą teisinį reguliavimą, savivaldybėms suteikiant lankstesnes sąlygas sprendžiant valstybinės žemės panaudos sutarčių pažeidimo atvejus. Svarstytina, ar, asmenims pažeidus sutarties sąlygas, visi valstybinės žemės panaudos davėjai neturėtų imtis vienodų priemonių tuo atveju, kai valstybinės žemės panaudos sutartis yra nevykdoma. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 18 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti. 39.
reikėtų patikslinti taip, kad iš jų būtų aišku, jog ši dalis reglamentuoja ne bet kokios žemės, o valstybinės, nuomą (kaip tai yra projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje). Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio nuostatoms dėl ne bet kokios, o valstybinės, žemės nurodymo (kaip tai yra patikslintose analogiškose projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatose). 40. Projekto
žodžių „tarp valstybinės žemės išnuomotų“ reikėtų įrašyti žodžius „tarp išnuomotų valstybinės“ (kaip tai yra projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte). 41. Projekto 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinė žemės tarnyba perleidžia ,,visais kitais atvejais, kai valstybinės žemės patikėtiniams nesuteikta kompetencija“. Projekto nuostata ,,nesuteikta kompetencija“ tikslintina. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba valstybinės žemės sklypus perleidžia tais atvejais, kai kitiems valstybinės žemės sklypų patikėtiniams įstatymai tokios teisės nesuteikia, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu vertinamąja projekto nuostata siekiama kitų tikslų, tai ją reikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokių tikslų ja yra siekiama. 42. Projekto
punkte vartojama sąvoka ,,apdirbamoji gamyba“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. 43.
punkte siūloma nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, atitinkamai nereikėtų tikslinti ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto, jame nustatant, kad Vyriausybė nustato žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinės priežiūros tvarką. Be to, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų suderinti bei tikslinti ir keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies, 43 straipsnio, 48 straipsnio 5 dalies nuostatų redakcijas, įsigaliosiančias 2024 m. sausio 1 d., išdėstant jas projekto 2 straipsnyje. 44. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą išimtį nereikėtų patikslinti, į ją įtraukiant atvejus numatytus šio straipsnio 6 dalies 4 punkte, kai ne Nacionalinė žemės tarnyba, o Žemės ūkio duomenų centras veikia valstybės vardu jai paveldint ir įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės sklypus (kaip tai yra nustatyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte). 45. Projekto
punkte vietoj žodžio „joms“ įrašytinas žodis „jai“, o šio straipsnio 6 dalies 5 punkte – vietoj žodžio „jai“ įrašytinas žodis „jam“. 46. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹straipsnio
nustatoma, kad savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal Aplinkos ministro patvirtintas taisykles.
Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹straipsnio 3 ir 4 dalių bei 35²straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę vykdytų ne pagal Aplinkos ministro patvirtintas taisykles, o Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo bei teisinio aiškumo, minėtos projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ir 35²straipsnių nuostatos derintinos tarpusavyje. 47. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹straipsnio
nurodymo reikalavimo” sąvoka. Tuo tarpu šio straipsnio 4 dalies 2 punkte bei 35²straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose ir 6 dalyje toliau vartojama
„rašytinio reikalavimo“ sąvoka. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir terminijos
nuoseklumo principais, siūlytina arba suvienodinti projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ir 35²straipsniuose naudojamas sąvokas, arba projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹straipsnio 3 dalies 4 punkte detalizuoti „privalomo nurodymo“ ypatumus, skiriančius jį nuo „rašytinio reikalavimo“. 48. Projekto 2 straipsnio 25 dalimi keičiamo įstatymo 64 straipsnio nuostatos toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai pradeda nusižengimų, numatytų keičiamo įstatymo 63 straipsnyje, teiseną <...>“ nėra aiškios.
Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau anksčiau šioje išvadoje minėta, keičiamo įstatymo 63 straipsnio nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kurioje nustatoma juridinių asmenų atsakomybė, susijusi su teritorijų planavimo proceso pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų atsakomybę už teritorijų planavimo procese padarytus pažeidimus reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo devintasis skirsnis. Pažymėtina, kad minėto įstatymo nuostatos apima ir juridinių asmenų atsakomybę, susijusią su specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo procese padarytais pažeidimais, kuriuos pagal minėtą įstatymą nagrinėja ir atsakomybę juridiniams asmenims taiko Nacionalinė žemės tarnyba. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 49. Projekto
konkrečiai procedūros šioje straipsnio dalyje turimos omenyje. 50. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 27 ir 28 dalyse terminą „iki 2024 m. sausio 1 d.“ nereikėtų keisti į terminą „iki 2023 m. gruodžio 31 d.“, nes projekte nurodytas terminas apimtų ir 2024 m. sausio 1 d. kai įsigaliojai naujas teisinis reguliavimas, todėl šių nuostatų turinys gali būti skirtingai interpretuojamas. 51. Nėra aišku, kokias sutartis apimtų projekto 2 straipsnio 30 dalies nuostata ,,iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytos, bet nepasibaigusiose galioti sutartys“.
Be to, svarstytina, ar pastaroji nuostata neapimtų sutarčių, sudarytų nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., kurios taip pat minimos projekto 2 straipsnio 30 dalyje. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 30 d. dalyje nereikėtų nustatyti, pagal kokias ir iki kada sudarytas sutartis savivaldybės nuo 2024 m. sausio 1 d. perima tokias sutartis sudariusio valstybinės žemės patikėtinio miestuose ir miesteliuose – Nacionalinės žemės tarnybos - teises ir pareigas. 52. Atkreipiame dėmesį, kad Seime įstatymo priėmimo stadijoje yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1176(2) (toliau – projektas Nr. XIVP-1176(2)), kuriuo siūloma kiek kitaip išdėstyti jame keičiamus Žemės įstatymo straipsnius nei teikiamame projekte. Projekto Nr. XIVP-1176(2) 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio
projektas. Pažymėtina, kad teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-1176(2) priėmimas Seime numatytas tą pačią dieną – 2023 m. birželio 30 d. Atsižvelgus į tai, reikėtų įvertinti, ar projektu Nr. XIVP-1176(2) siūlomi keičiamo Žemės įstatymo atitinkamų nuostatų pakeitimai dera su teikiamo projekto nuostatomis, jų nepaneigia ar įveda neaiškumą lyginant su Žemės įstatymo naujos redakcijos nuostatomis (pavyzdžiui, projekto Nr. XIVP-1176(2) nuostatomis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte nėra įvedamas joje nurodytos valstybės įmonės pavadinimo trumpinys, todėl, įsigaliojus minėtam projektui, vienose Žemės įstatymo nuostatose bus vartojamas pilnas valstybės įmonės pavadinimas, o kitose – jo trumpinys; be to, projekto Nr.
XIVP-1176(2) nuostatomis Žemės įstatymo 34 straipsnio 2 dalis pripažįstama netekusia galios, todėl reikėtų įvertinti kaip šios nuostatos pripažinimas netekusia galios dera su naujos redakcijos Žemės įstatymo nuostatomis, ir pan.). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projekto NR. XIVP-1625 (NAUJA
dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Viktoras Pranckietis, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(7) 4(1)
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsnio 4 dalimi Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas)
nuo 2023 m. gegužės 1 d. perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybių teritorijoje esančių miestų valstybinę žemę. Taigi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu valstybės turtas (miestų teritorijoje esanti valstybinė žemė) bus perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybėms. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokios valstybinės žemės patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. viena valstybės institucija. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais:
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui.
Minėto įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, įstatymų leidėjas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtino nuostatą ir siekį valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti centralizuotai. Pažymėtina, kad vykdant kito valstybės turto - valstybinių miškų valdymo reformą, įstatymų leidėjas Miškų įstatyme nustatė, kad valstybinius miškus valdo viena miškų urėdija vietoje anksčiau tokį valdymą atlikusių 42 miškų urėdijų. Taigi, pastaraisiais metais buvo vykdoma valstybės turto valdymo pertvarka, vykdant tokio turto valdymo centralizaciją, kai tokį turtą valdo vienas subjektas. Pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas miestuose esanti valstybinė žemė taip pat valdoma centralizuotai – šios žemės patikėtinis yra viena valstybės institucija. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma decentralizuoti miestuose esančios valstybinės žemės valdymą ir patikėjimo teise žemę perduoti valdyti savivaldybėms, kurių Lietuvos Respublikoje yra 60. Taigi, valstybinės žemės valdymas būtų perduodamas santykinai dideliam subjektų skaičiui. Kyla abejonių, ar tokiu atveju būtų užtikrinta vieninga, nuosekli tokio valstybės turto valdymo politika, vienoda turto disponavimo praktika.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu įstatymo projektu vietos savivaldai miestuose būtų suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybinė miestų žemė, reikalinga savivaldybėms, savivaldybių bendruomenių poreikiams tenkinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis savivaldybėms perduodama patikėjimo teise viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti, ūkinei komercinei veiklai bei kitoms reikmėms. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jau yra numatytas valstybinės žemės, reikalingos savivaldybių poreikiams tenkinti, perdavimas savivaldybių nuosavybėn ar ją valdyti patikėjimo teise.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Kaip jau buvo minėta, valstybinė žemė, reikalinga savivaldybių poreikių tenkinimui, jau yra perduota (perduodama) nuosavybės ar patikėjimo teise savivaldybėms. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu valstybė atsisakytų visos miestuose esančios valstybinės žemės valdymo ir disponavimo teisių, tokios žemės valdymo ir disponavimo teises suteikdama savivaldybėms, jų poreikiams tenkinti, kas galimai sąlygotų tokios valstybinės žemės naudojimą savivaldybės bendruomenės, bet ne visos visuomenės poreikių tenkinimui. Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VAE-6 ,,Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas“ pažymėjo, kad audito metu nustatyta, kad 39 (iš 49) savivaldybės neužtikrino, kad 53 proc. savivaldybėms patikėto valstybės nekilnojamojo turto būtų, racionaliai valdoma ir naudojama, o priimami sprendimai dėl šio turto naudojimo ir valdymo užtikrintų maksimalią naudą visuomenei ir jos interesų tenkinimą[¹]. Atlikto audito tikslas – įvertinti, ar savivaldybėms patikėjimo teise perduotas valstybės nekilnojamasis turtas valdomas efektyviai. Taigi, valstybinio audito metu nustačius, kad nemaža dalis savivaldybių neužtikrina joms jau perduoto valstybės nekilnojamojo turto racionalaus valdymo ir naudojimo, teikiamu įstatymo projektu savivaldybėms siūloma perduoti dar daugiau valstybės nekilnojamojo turto. Be to, pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas savivaldybių kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę nuo
ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teikiamo projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo VI¹ skyriuje nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, perdavus valstybinės žemės miestuose patikėjimo teises savivaldybėms, į savivaldybių administracijas bus perkelta nuo 206 iki 298 Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš Nacionalinės žemės tarnybos bus perduota 112 pareigybių (etatų) žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų vykdymui, o
vykdyti.
Taigi, kyla pagrįstų abejonių, ar Nacionalinė žemės tarnyba, sumažėjus darbuotojų skaičiui, sugebėtų realiai vykdyti 60 savivaldybių - valstybinės žemės miestuose patikėtinių - veiklos priežiūrą ir kontrolę, jiems valdant patikėtą valstybinę žemę miestuose. Manytina, kad vienos valstybės institucijos, kuri pagal galiojantį teisinį reguliavimą vykdo valstybinės žemės miestuose patikėtinio funkcijas, kontrolė ir veiklos priežiūra galėtų būti efektyvesnė, nei veiklos šioje srityje priežiūra ir kontrolė didelio skaičių savivaldybių. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punkto nuostatas savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkte ir 6 dalyje atitinkamai nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirta sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas, o išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar sprendimų priėmimas, įgyvendinant valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisę, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybės tarybų priimamų teisės aktų priėmimo procedūras, būtų efektyvesnis nei sprendimų priėmimo procedūros, vykdomos pagal galiojantį teisinį reguliavimą.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17)1
„ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiros eilutės centre. Pritarti. 3. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(2)
įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda“ siūloma apibrėžti sąvoką „racionaliai tvarkoma žemės valda“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatose tebevartojama ankstesnioji sąvoka „racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos“. Siekiant aiškumo, siūlytina šiose projekto nuostatose suvienodinti sąvokų vartojimą. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(2)
dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,ūkis”. Pažymėtina, kad Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktas sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimas. Jeigu teikiamame projekte turimas tikslas apibrėžti ne bet kokio ūkio, bet būtent ūkininko ūkio sąvoką, tai atkreipiame dėmesį, kad teikiamame projekte siūlomas sąvokos ,,ūkis” apibrėžimas neatitinka Ūkininko ūkio įstatyme apibrėžtos sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimo.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūlomo sąvokos ,,ūkis” apibrėžimo nereikėtų patikslinti atsižvelgiant į Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas. Be to, šiose projekto nuostatose dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti iš dalies. Siūlytina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiamą sąvoką dėstyti taip: „Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą.“ Žemės įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad „ūkis“ yra būtent „<...> Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas <...>“, taigi keičiamame įstatyme yra nuoroda į Ūkininko ūkio įstatymą, taigi nemanome, kad sąvokos prieštarauja viena kitai ar tikslinga jas tikslinti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(2)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „žemės sklypo naudojimo būdas“, tačiau toliau įstatymo tekste yra vartojama ne tik ši sąvoka, bet ir sąvokos „žemės naudojimo būdas“, „naudojimo būdas“ ar tik „būdas“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme apibrėžtų sąvokų nuoseklaus vartojimo, reikėtų peržiūrėti visą keičiamo įstatymo tekstą ir jame vartoti vieną ir tą pačią, įstatyme apibrėžtą sąvoką. Pritarti. Siūloma visame įstatymo tekste vartoti sąvoką „žemės sklypo naudojimo būdas“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(2)
Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje po žodžių „prie kito“ įrašytinas žodis „žemės“. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(2)
įstatymo projektu siūloma atsisakyti galiojančio keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje pateiktos sąvokos ,,žemėtvarkos projektas” apibrėžimo. Atkreipiame dėmesį, kad ši sąvoka projekte vartojama kaip sudėtinė sąvokų
„kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, „žemės reformos žemėtvarkos projektai“
dalis, pavyzdžiui teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors „kaimo plėtros žemėtvarkos projekto“ apibrėžimas yra detalizuotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (2014 m. liepos 28 d. redakcija) patvirtintose Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėse, Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad
„<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų
turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje neturėtų būti pateiktas šios sąvokos apibrėžimas. Pritarti. Siūloma sąvoką „žemėtvarkos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės.“ įrašyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje. 8.
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(2)
straipsnio 27 dalis, vietoje žodžio „Nacionalinė“ įrašant žodį
„Nacionalinės“. Be to, šiose projekto nuostatose reikėtų vartoti pilną
nurodytos institucijos pavadinimą, nes pavadinimo trumpinys yra įvestas tik projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pritarti. Siūloma projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nurodomą sąvoką dėstyti taip: „Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą bei teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus bei pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų numatytas sankcijas“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(5)
disponuojant valstybine žeme. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad valstybės turtu disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti, atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatą.
Pritarti Siūloma projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį siūlome išdėstyti taip: „Valstybine žeme disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybine žeme disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu. Sandoriai dėl valstybinės žemės turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(6)
dalies 2 punkte dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(27)
dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatose nurodytų Aplinkos apsaugos ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų pavadinimams. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(7)
dalies 4 punkte valstybinės žemės patikėtiniu vietoj valstybės įmonės Valstybės žemės fondas siūloma įrašyti valstybės įmonę Žemės informacijos centras. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIVP-1176(2)) ir su juo susiję įstatymų projektai, kuriais valstybės įmonė Valstybės žemės fondas keičiama į valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centras. Pažymėtina, kad projekte Nr. XIVP-1176(2) ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data yra 2023 m. sausio 3 d., tai yra vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, nei teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje ir abiem projektais keičiamo įstatymo nuostatose vartoti vieną kurį iš siūlomų valstybės įmonės pavadinimų. Be to, turėtų būti derinamos ir skirtingai abiejuose projektuose dėstomos keičiamo įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio atitinkamos nuostatos ir kt.). Pritarti iš dalies. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte valstybinės žemės patikėtiniu vietoj valstybės įmonės Valstybės žemės fondas siūloma įrašyti valstybės įmonę Žemės informacijos centras. Seime 2022-05-04 yra užregistruotas ir svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1176(2)) ir su juo susiję įstatymų projektai, kuriais valstybės įmonė Valstybės žemės fondas keičiama į valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centras. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1625, Seime užregistruotas 2022-05-05 ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės patikėtiniu vietoj valstybės įmonės Valstybės žemės fondas siūloma įrašyti valstybės įmonė Žemės informacijos centras buvo atsižvelgiant į 2021-11-29 Seime registruotą Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-1176).
XIVP-1176). Atsižvelgiant į patikslintą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės patikėtinio pavadinimą sutinkame, kad jis būtų pakeistas keičiamame įstatyme vietoje pavadinimo „valstybės įmonė Žemės informacijos centras” įrašant „valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras“. Siūloma suvienodinti ir nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą nuo
žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1176(2)) nuostatas, neatitinkančias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1625 nuostatų, derinti su pastaruoju projektu. Aplinkos ministerijai priėmus siūlomus papildomus patikslinimus, atsižvelgiant į dėl subjekto pokyčio keičiamų įstatymų skaičių ir pakeitimų apimtį, reikalautų papildomos analizės ir kitų veiksmų, kurie apsunkintų sąlygas ir galimybes šiai pertvarkai įgyvendinti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(7)
dalyje prieš žodį „miškų“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas šio įstatymo pavadinimas pirmą kartą vartojamas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(11) 1(17) (3), (1), Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo 11 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, 40 straipsnio 8 daliai dėl jose nurodytų įstatymų pavadinimų. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(7)
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais Aplinkos ministerija galėtų atsisakyti derinti valstybinių žemės sklypų perdavimą viešosios transporto infrastruktūros valdytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 23 d. Seimo priimtame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-695 (jo įsigaliojimo data yra numatyta 2023 m. sausio 2 d.), minėti atsisakymo derinti pagrindai yra įtvirtinti keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnyje, tačiau vadovaujantis teikiamo projekto 3 straipsniu,
„įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės
įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-695“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad atsisakymo derinti pagrindai turėtų būti nustatyti įstatyme, todėl projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 23 d. Seimo priimtame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-695 minimi atsisakymo derinti pagrindai yra įtvirtinti keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnyje, t.y. kokiais atvejais Aplinkos ministerija galėtų atsisakyti derinti valstybinių žemės sklypų perdavimą viešosios transporto infrastruktūros valdytojui.
Siūlome patikslinti keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnį, jį papildant, kokiais atvejais Aplinkos ministerija galėtų atsisakyti derinti valstybinių žemės sklypų perdavimą viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, perkeliant šias nuostatas iš 2021 m. lapkričio 23 d. Seimo priimto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-695. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(7)
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje po žodžių „negali perduoti“ įrašytinas žodis „valstybinės“, o vietoj formuluotės
„miško žemės ar kitus žemės sklypus“ įrašytina formuluotė „valstybinės miško
žemės ar kitus valstybinės žemės sklypus“. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(8)
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje prieš abu žodžius „žemės“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(8)
dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies antrajam sakiniui. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(8) 1(47) (7), (1,9) 16.
Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes, nes pagal vienas projekto nuostatas yra atlyginama „sodinių“ vertė (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio
(pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 ir 9 dalys). Pritarti. Atsižvelgiant į 2008-01-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-94 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos 2.3. papuntyje nurodytą sąvoką „želdinio atkuriamoji vertė – vertinimo metu apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių, estetinių ir funkcinių savybių želdiniui sukurti, įveisti;“ įstatymo tekste siūloma naudoti sąvoką „želdinių vertė“. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(9)
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos aiškiai nurodant, kad išnuomojama valstybinė žemė ar valstybinės žemės sklypas ir kad turimas omenyje būtent valstybinės žemės nuomos terminas. Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(9) 1(11)
(1),
dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, taip pat 11 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatams, kuriose nenurodyta kokios nuosavybės žemės sklypas ar žemė turima omenyje. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(9)
dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama jeigu ,,jos reikia Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiais projektams”.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius projektus apimtų nuostata ,,kiti valstybei svarbūs projektai” bei kuris subjektas turėtų teisę nustatyti, kad atitinkamas projektas, išskyrus tuos, kuriuos valstybei svarbiais projektais pripažintų Vyriausybė, yra svarbus valstybei. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(9)
išnuomojami Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai, įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos
„valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato
įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai arba kriterijai, pagal kuriuos tokius dydžius nustatytų Vyriausybė, turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose vartojamą formuluotę „žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų“ siūlytina tikslinti formuluote „valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų“. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte vartojamą formuluotę „žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų“ sutiktina tikslinti formuluote „valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų“. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostata yra dabar galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje, šios nuostatos tikslinimas, nurodant be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžius arba kriterijus, pagal kuriuos tokius dydžius nustatytų Vyriausybė, keičiamame įstatyme, reikalautų papildomos analizės, aptarimo su suinteresuotomis institucijomis ir kitų veiksmų, kurie apsunkintų sąlygas ir galimybes šiai pertvarkai įgyvendinti. Pirmajame pertvarkos etape atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą bei projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 ir 15 dalių, kurios įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d., nuostatas. Pritarti iš dalies. Žr. argumentus prie išvados 2.23 punkto. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(9)
dalies antrajame sakinyje po formuluotės „Jei tokių asmenų nėra,“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės ūkio paskirties“, o po žodžio „išnuomoti“ įrašytinas žodis „valstybinės“; trečiajame sakinyje po žodžių „yra keli,“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(9)
Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „Žemės“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės“, po žodžio „skaičiuojamas“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Pritarti. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(13)
dalyje po žodžio „pagrindinę“ įrašytinas žodis „žemės“. Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(21)
dėstomo 21 straipsnio 1 punktui. Pritarti. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17)1
m. balandžio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1048, kurio 1 straipsniu Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį papildė nauju 7 punktu ir kuris įsigalios
straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, ar minėto įstatymo nuostatos yra inkorporuotos į projektu keičiamą įstatymą, ar ne. Taip pat nėra pakankamai aišku, ar ir minėto įstatymo 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 47 straipsnio pakeitimai yra inkorporuoti į projektu keičiamą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų derinti su minėto įstatymo nuostatomis. Pritarti. Atsižvelgiant į 2022 m. balandžio
straipsnių pakeitimo įstatymą Nr.
XIV-1048, siūloma patikslinti keičiamo Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir papildyti ją nauju 7 punktu bei išdėstyti jį taip: „<...> valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(22)
įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patirtų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, ją suderinant su Civilinio kodekso 4.129 straipsniu, pagal kurį atlyginami ne dėl servituto nustatymo asmenų patirti nuostoliai, bet dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai. Pritarti.
Pritarti. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4.129 straipsnio nuostatą, siūloma tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį, išdėstant ją taip: „<...>žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. <...>“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(22)
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, nereikėtų papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatų, nustatant į kokį subjektą reikėtų kreiptis dėl nuostolių, patirtų nustatant servitutą, kai servitutas reikalingas valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, ir kaip tokiu atveju atlyginami atsiradę nuostoliai. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į dėl subjekto pokyčio keičiamų įstatymų skaičių ir galimų pakeitimų apimtį, įstatymo projekto papildymas naujomis nuostatomis, reikalautų papildomos analizės, aptarimo su suinteresuotomis institucijomis ir kitų veiksmų, kurie apsunkintų sąlygas ir galimybes šiai pertvarkai įgyvendinti. Pirmajame pertvarkos etape atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(31) (2,4)
ir 4 dalyse nurodytos ministerijos pavadinime brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 33.
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(32)
įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuojama ir šioje dalyje nurodytos valstybės įmonės kompetencija reguliuojant žemės santykius, atitinkamai tikslintinas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio pavadinimas. Pritarti. Siūloma tikslinti formuluotę: „32 straipsnis. Valstybės, savivaldybių institucijų ir valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro kompetencija reguliuojant žemės santykius“. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(32)
straipsnio 1 dalies 3 punkte žodis „valstybinės“ turėtų būti perkeltas ir įrašytas po žodžio „nustato“. Pritarti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(32)
dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“. Abejotina, ar viešąjį interesą pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati būtų suinteresuota juos išaiškinti ir dėl savo pažeidimų kreiptis į prokuratūrą, kad pastaroji kreiptųsi į teismą dėl jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti kitą – nesuinteresuotą instituciją, kuri pati tiesiogiai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aukščiau nurodytais atvejais. Pritarti. 36.
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(32)
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatas. Pritarti. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(34)
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 13, 21, 34, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-2193, kurio 5 straipsniu Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį išdėstė nauja redakcija. Pažymėtina, kad ši Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir teikiamas projektas. Taigi, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos. Siekiant to išvengti, projekto nuostatos turėtų būti derinamos su minėto įstatymo nuostatomis. Pritarti. Atsižvelgiant į 2019 m. birželio 6 d. Seimo priimtą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 13, 21, 34, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-2193, siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis atskiruose
teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines savybes.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(37)
dalis tikslintina, nustatant, kad šioje dalyje nurodytus poįstatyminius teisės aktus tvirtina ne ministerijos, o atitinkamų sričių ministrai. Pritarti. 39.
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(37)
dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalies nuostatas, išbraukiant jose žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(38) 1(48) (3),
įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti pilną Viešųjų pirkimų įstatymo pavadinimą, o projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje – šio įstatymo sutrumpintą pavadinimą. Pritarti. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(39)
dalyje tikslintinas jose nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. vietoj formuluotės „Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“ įrašytina formuluotė
„Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“. Pritarti. 42. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(42)
keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jose įrašant sutrumpintą šio įstatymo pavadinimą. Pritarti. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(40)
dalies 2 punkte po žodžių „atvejus, kai“ įrašytinas žodis „pagrindinė“. Pritarti. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(40)
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte „vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan.
Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pvz., „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatose vartojama formuluotė „teisės aktų nustatyta tvarka“ tikslintina. Pritarti. Siūloma tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatą ją išdėstant taip: „<...> kaip atskiras žemės sklypas neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(40)
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti ir šio straipsnio nuostatose vartojamas tokio pažymėjimo termino trumpinys
„kvalifikacijos pažymėjimas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios projekto 1
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatos, kuriose vartojamas terminas „geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiame termine nereikėtų išbraukti žodžio „geodezininko“. Pritarti. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatoje, kurioje vartojamas terminas „geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas“, reikėtų išbraukti žodį „geodezininko“. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(43)
Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis tikslintina, nurodant kokių dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų kontroliavimas turimas omenyje. Pritarti. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(36)
dalies nuostatos nėra suprantamos, nes neaišku, kokio turinio nuostatas siekiama nustatyti, ar siekiama nustatyti, kad, atliekant žemės naudojimo patikrinimą, tikrinama ar objektas atitinka visus keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 – 7 punktus, ar turima omenyje kas kita. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „tikrinamas objektas“ turinys. Pritarti. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(48)
dalyje siūloma nustatyti, kad prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai teikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar prašymas galėtų būti teikiamas bet kuriam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, ar teritoriniam padaliniui, kuris veikia teritorijoje, apimančioje žemės sklypo buvimo vietą, ar padalinys, kuriam teikiamas prašymas turėtų būti nustatomas pagal kitus kriterijus. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Siūloma tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatą išdėstant ją taip: „<...>Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. <...>“. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 1(53)
nustatyti asmenų – tiek fizinių, tiek juridinių - atsakomybę už įstatymo pažeidimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 53 straipsnyje dėstomas teisinis reguliavimas neatitinka susiklosčiusios teisėkūros praktikos. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad fizinių asmenų, juridinių asmenų vadovų bei kitų atsakingų asmenų atsakomybė už administracinius nusižengimus yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), tuo tarpu juridinių asmenų atsakomybė yra dėstoma specialiuosiuose, atitinkamą sritį reguliuojančiuose įstatymuose, tokiuose kaip, pavyzdžiui, Statybos, Aplinkos apsaugos, Alkoholio kontrolės, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymuose. Šiuose specialiuosiuose įstatymuose yra išsamiai reglamentuojama, kas yra laikoma įstatymo pažeidimu, išsamiai apibrėžiami visi subjektyvieji ir objektyvieji teisės pažeidimo požymiai, nustatoma atsakomybės už šiuos įstatymo pažeidimus taikymo tvarka, sankcijas skiriantys subjektai, protokolų surašymo tvarka, bylų nagrinėjimo procesas ir terminai, sunkinančios, lengvinančios aplinkybės, baudos dydžio nustatymo taisyklės ir pan. Būtent išvardintomis specialiesiems įstatymams būdingomis nuostatomis turėtų būti pildomas ir vertinamas įstatymo projektas. Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Juridiniams asmenims taikomos sankcijos atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose fiziniams asmenims taikomas sankcijas“. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu yra sukuriama situacija, kai juridiniams asmenims būtų de facto taikomos ANK nuostatos.
Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas ne tik neatitinka ANK
(toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte – bet ir neatsižvelgia į fizinių ir juridinių asmenų sisteminius skirtumus sankcijų taikymo srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai juridiniams asmenims už tuos pačius teisės pažeidimus yra taikomos kur kas didesnės baudos nei fiziniams asmenims. Be to, tam tikrų specifinių administracinių nuobaudų taikymas (pavyzdžiui, įspėjimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje, 276 straipsnio 3 dalyje bei 333 straipsnio 1 dalyje) juridiniams asmenims apskritai nėra būdingas. Trečia, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalies formuluotė, nes juridinių asmenų padaliniams bei užsienio organizacijoms ir jų padaliniams turėtų būti taikoma atsakomybė už pažeidimus, o ne „taikomi pažeidimai“. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina sistemiškai tobulinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, aiškiai išskiriant fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už įstatymo pažeidimus reglamentavimą. Pritarti. Patikslinti projekto 1 straipsnio X skyrių ir patikslinti skyrių
„Baigiamosios nuostatos“ ir išdėstyti juos taip:
„X skyrius
1Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas,
atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ar juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas. 54 straipsnis.
savavališką žemė, miško, vandens telkinių užėmimą ir naudojimą
naudojimą skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt eurų. 2. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų. 55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti Nesiimant priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, kai jų nesiima žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti, skiriama bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų. 56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už geodezinio punkto sunaikinimą arba sugadinimą Už geodezinio punkto sunaikinimą arba sugadinimą skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 57 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimą
žemės kasimo darbus taisykles, taip pat neteisėtai pasisavinus derlingojo dirvožemio sluoksnį skiriama bauda nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarius pakartotinai, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 58 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už privalomų dirvožemio apsaugos priemonių nevykdymą Už privalomų dirvožemio apsaugos nuo vėjo ar vandens sukeliamos erozijos ir kitų dirvožemio būklę bloginančių procesų priemonių nevykdymą, skiriama bauda nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimą 1.
Žemės sklypus naudojant ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdant žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt eurų. 60 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už miško įveisimo, miško išteklių naudojimo ir jų atkūrimo reikalavimų pažeidimą
įrašyti įveisto miško duomenis į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą ar nevykdo pareigos per nustatytą terminą patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre nevykdymas skiriama bauda nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo vieno šimto aštuoniasdešimt eurų iki trijų šimtų eurų. 61 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, arba pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymą
neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, skiriama bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų. 2.
pakartotinai, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 3. Už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės, kurios plotas viršija tris, bet neviršija dešimt hektarų, nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt eurų. 5. Už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės daugiau kaip dešimt hektarų ploto nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt eurų. 6. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. 7. Už Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą ūkio veiklai nevykdymą skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. 62 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą Už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą skiriama bauda nuo vieno šimto iki šešių šimtų eurų. 63 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už teritorijų planavimą ar žemės valdos projektus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą 1.
Pažeidžiant teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo sąlygų ar reikalavimų žemės valdos projektui rengti išdavimo procedūras ar neteisėtai atsisakius išduoti teritorijų planavimo sąlygas ar reikalavimus žemės valdos projektui rengti skiriama bauda nuo penkių šimtų iki šešių šimtų eurų. 2. Pažeidus teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų derinimo procedūras, priėmus sprendimą suderinti teritorijos planavimo dokumentus ir žemės valdos projektus, kai jų sprendiniai neatitinka planavimo sąlygų ar teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, skiriama bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 64 straipsnis. Atsakomybės už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikymas, šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojai pradeda minėtų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos direktorius. XI SKYRIUS
Tarptautinės sutartys Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.“ Taip pat siūlome papildyti projekto 2 straipsnį 14 dalimi ir išdėstyti ją taip:
„14. 2023 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 64 straipsnio redakcija: 64 straipsnis. Atsakomybės už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikymas, šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai pradeda minėtų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17)2
41Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 13 - 17 dalių nuostatas,
projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“, įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(2) 3(27)
straipsnio 27 dalį, kurioje pateiktas sąvokos ,,žemės naudojimo valstybinė kontrolė“ apibrėžimas, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Pastaroji institucija tokią veiklą pradėtų vykdyti nuo 2023 m. gegužės 1 d. Ši nuostata nedera su projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Siekiant projekto nuostatų suderinamumo, projekto
dėstomas keičiamo įstatymo 36 straipsnis, įsigaliosiantis 2023 m. gegužės 1 d., nustatant, kad nuo šios datos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei šios institucijos teises, vykdant tokią kontrolę. Pritarti. Projekto 2 straipsnį siūloma papildyti 11 dalimi (atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeraciją), kurioje būtų dėstomas keičiamo įstatymo 36 straipsnis, įsigaliosiantis 2023 m. gegužės 1 d. ir išdėstoma taip: „11. 2023 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio redakcija:
„36 straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, o koordinuoja Aplinkos ministerija. 2. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. 3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos darbuotojai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus.
Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar:
1) žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;
2) laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų;
nutarimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė;
4) žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai;
5) nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai;
6) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti po to, kai buvo raštu įspėti tai padaryti;
7) valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų;
8) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti;
9) pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės, užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai;
10) valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų. 4. Žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus žemės sklypui ar teritorijai, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taikytinus šio straipsnio 3 dalies 1–10 punktus. 5.
pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(7) 4(1)
straipsnio, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės įmonė Žemės ir informacijos centras yra visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose) patikėtinis. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Numatoma, kad VĮ ŽIC valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėjimo teisė perduodama įstatymu“. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės įmonei Žemės informacijos centras būtų perduodami priimant atskirą įstatymą, ar perduodami šiuo įstatymu. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti iš dalies. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 1 dalyje išvardinti visi valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai), atitinkamai prie kiekvieno subjekto nurodoma, kokiu būdu jam suteikiama patikėjimo teisė. Nei prie NŽT, nei prie centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo nėra nurodoma, jog jie yra patikėtiniai pagal Žemės įstatymą, nemanome, kad tikslinga būtų nuostatą tikslinti ir dėl VĮ ŽIC (ar VĮ Žemės ūkio duomenų centro).
Siekiant teisinio aiškumo, projekto aiškinamajame rašte siūlytina patikslinti, kad ,,Numatoma, kad VĮ ŽIC valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėjimo teisė perduodama Žemės įstatymu“ bei patikslinti projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 1 dalies 4 punktą jį išdėstant taip: „4) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose bei tų valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurie šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduoti kitiems subjektams), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(7) 4(4)
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nutarimas ir priėmimo
Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas privalėtų parengti aukščiau minėtų Vyriausybės nutarimų ir priėmimo – perdavimo aktų projektus bei juos suderinti su Aplinkos ministerija bei atitinkamomis savivaldybėmis. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. Siūlytina projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad Vyriausybės nutarimas ir priėmimo – perdavimo aktai, kuriais savivaldybėms patikėjimo teise perduodama miestų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė, parengiami Aplinkos ministerijos kartu su Nacionaline žemės tarnyba bei savivaldybėmis. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(7) 4(10) Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujanti aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatas. Pritarti.
Pritarti. Siūlytina patikslinti projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatą ir išdėstyti ją taip: „Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei arba kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas viešosios transporto infrastruktūros valdytojui jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, arba priėmimo–perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo, kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo konkretaus žemės sklypo atžvilgiu ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(7) 4(1)
straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamą formuluotę „savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės“, šio straipsnio 4 dalyje vartojamas formuluotes „Valstybinė žemė miestų administracinėse ribose“, „savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose“, „savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės“. Pritarti. 56.
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(7) 4(7)
straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio 7 dalies nuostatose išbraukiamos nuostatos, nustatančios, kad „jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo“. Atsisakius šių nuostatų nėra aišku, kas būtų daroma su savivaldybės reikmėms perduota ir toms reikmėms nebenaudojama valstybine žeme tose savivaldybės teritorijose, kurios nėra miestų administracinėse ribose. Ši pastaba taikytina ir dėl pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį valstybinės žemės perdavimo, kuri savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu perduodama kitoms reikmėms. Pritarti. Siūlytina patikslinti projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 7 dalies nuostatą ir išdėstyti ją taip: „Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja šio straipsnio 2 dalyje ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės tokį valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja ministeriją, kuri teikė Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise projektą. Ši ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(7) 4(15)
reikėtų vartoti sutrumpintus joje nurodytų įstatymų pavadinimus.
Be to, siūlytina peržiūrėti projekto 2 straipsnyje dėstomas visas keičiamo įstatymo nuostatas, kurios įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. ir šių nuostatų inkorporavimo į naują Žemės įstatymo redakciją, įsigaliosiančią 2023 m. gegužės 1 d., kontekste, šiose projekto nuostatose nurodytus pilnus ar sutrumpintus įstatymo pavadinimus tikslinti pagal nustatytus teisės technikos reikalavimus. Pritarti. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(8) 5(2)
straipsnio 2 dalyje reikėtų vartoti pilnus joje nurodytų ministerijų pavadinimus. Pritarti. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(8) 5(7)
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai nustato Vyriausybė.“ Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, valstybinės žemės sklypų, kuriuos savivaldybės turėtų teisę suteikti panaudos pagrindais kitiems asmenims, ploto dydžiai ir vertė turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme arba keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos Vyriausybė nustatytų suteiktinų pagal panaudą valstybinių žemės sklypų dydžius bei vertę. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatą nereikėtų formuluoti kaip imperatyvią normą, nustatant, kad savivaldybės, gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą, turėtų teisę suteikti pagal panaudą tik nustatytą ploto bei vertės dydį neviršijančius valstybinės žemės sklypus. Kitu atveju, projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad žemės sklypus, neatitinkančius ploto ir vertės kriterijų, savivaldybės galėtų suteikti pagal panaudą ir negavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo. Kartu svarstytina, ar nuostatos ,,kriterijus, taikomus <...> panaudai, nustato Vyriausybė“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, kokius dar kriterijus nustatytų Vyriausybė, t. y. ar papildomus kriterijus valstybinės žemės sklypams, kuriuo pagal panaudą galėtų suteikti savivaldybės, ar kriterijus žemės panaudos suteikimo procedūroms. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio
savivaldybės miestuose galėtų išnuomoti ar suteikti neatlygintinai naudotis visus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, išskyrus tam tikrą plotą ar vertę viršijančius valstybinės žemės sklypus, kurių sandoriams būtų reikalingas NŽT sutikimas. Taisykles, kaip bus perduodama patikėjimo teise naudoti valstybinė žemė/žemės sklypai savivaldybėms miestuose bei kokie apribojimai bus taikomi sandoriams, nustatys Vyriausybė. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(9) 6(10) Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytoms pastaboms, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostatas. Pritarti iš dalies. Žr. argumentus prie išvados 2.59 punkto. 61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(9) 6(20)
straipsnio 20 dalyje pateikta nuoroda į ,,šio straipsnio 13 dalyje nustatytą tvarką“ tikslintina, nes projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje jokia tvarka nenurodoma. Svarstytina, ar nuoroda neturėtų būti pateikiama į projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16 dalį. Pritarti. Siūloma projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje pateiktą nuorodą ,,šio straipsnio 13 dalyje nustatytą tvarką“ tikslinti ,,šio straipsnio 16 dalyje nustatytą tvarką“. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(11) 7(1)
Projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, kurią nuspręsta parduoti, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, savivaldybei perdavus reikalingą parduoti valstybinės žemės sklypą Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiomis teisėmis valstybinės žemės sklypas prieš jo pardavimą būtų perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Jeigu žemės sklypas Nacionalinei žemės tarnybai būtų perduodamas patikėjimo teise, tai projekte tai turėtų būti aiškiai nurodyti. Pritarti. Siūloma projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą tikslinti ir išdėstyti taip: ,,Savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, kurią nuspręsta parduoti, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, savivaldybei perdavus reikalingą parduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(29) 8(9)
straipsnio 9 dalyje siūloma įtvirtinti, kad savivaldybės teritorijoje (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti) per vienerius kalendorinius metus žemės ūkio paskirties žemės keitimas negali viršyti vieno procento bendrojo savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus nustatytus atvejus.
Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti atvejų, kai savivaldybės teritorijoje keisti žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemę gali būti pateikta prašymų, kuriuose nurodytas žemės ūkio paskirties žemės plotas viršytų vieną procentą savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, o prašymuose nebūtų duomenų, kad bent vienas iš jų atitinka projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalies 1-5 dalyje nurodytas išimtis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis tokiu atveju būtų atrinkti asmenys, kuriems būtų leidžiama keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti. Žemės ūkio politiką formuojančios ŽŪM iniciatyva Žemės įstatymo pakeitimo projektas (nuostatos įsigaliosiančios nuo 2023-05-01) yra papildomas nuostatomis, nurodant saugiklius keičiant žemės ūkio paskirties žemės paskirtį (buvo numatyta ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projekte, teiktame pirmajam derinimui). Projekto
nurodomi asmenys, atrenkami atsižvelgiant į prašymo padavimo datą. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(23) 8(9,
Nėra aiškus, projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatų tarpusavio santykis, t. y., šio straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad žemės ūkio paskirties žemės keitimo apribojimas netaikomas miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose, o pagal šio straipsnio 11 dalį į vieno procento apskaičiavimo nuostatas yra įtraukiamas bendras konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatas „Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar į vieno procento apskaičiavimo taisyklę yra įtraukiamos miestelių teritorijos, ar ne. Pritarti. Siūlome tikslinti projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kai žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas per vienerius kalendorinius metus viršija vieną procentą bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje (išskyrus miestelius) esančios žemės ūkio paskirties žemės plotą, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties keitimą, privalo į valstybės ir savivaldybių biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydis lygus keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir (arba) individualiu vertinimo būdu.
Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį norima pakeisti, dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, mokamos piniginės kompensacijos dydis yra du kartus didesnis.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(23) 8(11)
straipsnio 11 dalyje po žodžių „inicijuojantys žemės ūkio paskirties“ įrašytinas žodis „žemės“. Pritarti. 66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(23) 8(9,
straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatų, nėra aiškus šių projektų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y. neaišku, ar asmenys, kurie inicijuoja žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimą ir kurie pagal projekto nuostatas vienais metais privalėtų mokėti kompensaciją, negalėtų atidėti žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimo kitiems metams, kai bus iš naujo perskaičiuojamas vienas procentas bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančios žemės ūkio paskirties žemės ploto, ir tokiu būdu išvengti kompensacijos mokėjimo. Taip pat nėra aišku, kaip būtų mokama kompensacija, jei žemės sklypas yra dviejų ir daugiau savivaldybių teritorijose, ir vienoje savivaldybėje yra viršijamas vienas procentas, o kitoje ne. Pritarti.
Pritarti. Žemės ūkio politiką formuojančios Žemės ūkio ministerijos iniciatyva Žemės įstatymo pakeitimo projektas (nuostatos įsigaliosiančios nuo 2023-05-01) yra papildomas nuostatomis, nurodant saugiklius keičiant žemės ūkio paskirties žemės paskirtį (buvo numatyta ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projekte, teiktame pirmajam derinimui). Pažymėtina, kad prašymai pateikti einamaisiais metais ir neįgyvendinti (arba neatsiimti), kitais kalendoriniais metais laikomi kaip naujai paduoti tokia pačia eilės tvarka. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17)2
įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, projekto 2 straipsnyje turėtų būti dėstoma ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkto nauja redakcija, nes nuo 2023 m. gegužės 1 d. šiame punkte nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas atliks Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pritarti. Siūloma projekto 2 straipsnį papildyti 12 dalimi ir išdėstyti Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą nauja redakcija, taip:
„2023 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcija: „4) suderintus ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(32) 9(6)
Projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 4 punkte nėra pakankamai aiškus jose vartojamos formuluotės „žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų“ turinys, nes kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas terminas „žemės konsolidacijos projektas“. Pritarti. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(35¹) 10(3)
įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies struktūrinių dalių numeracija. Pritarti. AM nurodo, kad praleistas 3 punktas (keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalį iš viso sudaro 5 punktai). 70. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(35¹) 10(3)
įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, kokius sandorius (visus ar tik keičiamame įstatyme nustatytus žemės sandorius) ir su kokio objekto (valstybinės žemės ar kito turto) patikėjimo teisės įgyvendinimu tie sandoriai turėtų būti susiję, kuriuos privalėtų tikrinti Nacionalinė žemės tarnyba. Pritarti. Siūloma projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 1 punktą tikslinti ir išdėstyti jį taip: „1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės naudoti valstybinės žemės sklypus įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(35¹) 2(35¹) 10(3) 10(4) (4,5), Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktų, 4 dalies nuostatoms. Pritarti.
Pritarti. Siūloma projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punkte ir
keisti į „susijusius su suteiktos patikėjimo teisės naudoti valstybinės žemės sklypus įgyvendinimu“, kai kalbama apie savivaldybėms suteiktą patikėjimo teisę ir „susijusius su suteiktos patikėjimo teisės naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus įgyvendinimu“, kai kalbama apie valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(35¹) 10(3)
įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 5 punktas, detalizuojant kreipimosi į teismą tikslą – „kreipiasi į teismą dėl...“. Pritarti. Siūloma tikslinti projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip: „<…> kai savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės naudoti valstybinės žemės sklypus įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo;“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(35¹) 10(4)
įstatymo 35¹ straipsnio 4 dalies 4 punktas, detalizuojant, kokie/kokiame keičiamo įstatymo straipsnyje nurodyti sprendimai buvo sustabdyti. Pritarti.
Pritarti. Siūloma tikslinti projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 4 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „4) šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais, sustabdžius sprendimų vykdymą, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės naudoti valstybinės žemės sklypus įgyvendinimu arba reikalauti, kad neatidėliojant būtų įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(35¹) 1(35²)10 (6,7),
straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 6 ir 7 dalyse, keičiamo įstatymo 352 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų“ siūlytina įrašyti
„valstybinės žemės patikėtinių“. Pritarti. 75. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(35¹) 10(8)
dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 8 dalis, nes sprendimų vykdymas įprastai yra sustabdomas, o ne nutraukiamas. Pritarti. Siūloma tikslinti projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės naudoti valstybinės žemės sklypus įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu sustabdo tokių savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro administracinių sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(35²) 10(2)
straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad Nacionalinė žemės tarnyba atitinkamiems subjektams pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliotinai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, tačiau taip pat šiose nuostatose minėtiems kolegialiems subjektams ir subjektų kolegialiems valdymo organams suteikiamas ir galimas 1 mėnesio terminas šiam reikalavimui apsvarstyti. Tokiu atveju nėra aišku, ką reiškia reikalavimas „neatidėliotinai įgyvendinti“. Pritarti. 77. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(35²) 10(2)
straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokius veiksmus atliktų Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu šiose nuostatose nurodytą reikalavimą atsisakytų įvykdyti valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Pritarti.
Pritarti. Siūloma patikslinti projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro neveikimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17) 2(35²) 10(4)
straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35² straipsnio 4 dalis, nes vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Nacionalinė žemės tarnyba į teismą dėl viešąjį interesą pažeidžiančių administracinių sprendimų, veiksmų/neveikimo gali kreiptis tik nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 352 straipsnio 4 dalyje, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai pasinaudojus administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, teisė/pareiga kreiptis į teismą nėra nustatyta. Pritarti. 79. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17)213
nereikėtų patikslinti, nurodant, kokios konkrečiai procedūros šioje straipsnio dalyje turimos omenyje. Taip pat nėra aišku, kodėl pasirinkta būtent 2023 m. balandžio 30 d. data, ne projekto 2 straipsnyje išdėstytų keičiamo įstatymo nuostatų įsigaliojimo data. Pritarti. 80. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17)215 68.
Projekto 2 straipsnio 15 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ turinys, nes neaišku, kuri įstatymo įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. ar 2023 m. gegužės 1 d. - turima omenyje. Pritarti. Siūloma patikslinti projekto 2 straipsnio 15 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip:
„Visi sutikimai, suderinimai, leidimai išduoti iki 2023-05-01 lieka galioti iki juose nurodytų terminų, jei šiuose
dokumentuose galiojimo terminas nenurodomas, jie galioja iki atitinkamo veiksmo, kuriam buvo išduotas sutikimas, suderinimas, leidimas, atlikimo. Nuo 2023-05-01 sudaromiems sandoriams ar atliekamoms atitinkamoms procedūroms, suinteresuoti asmenys turi gauti sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją.“. 81. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17)216
reguliavimas galėtų būti aiškinamas taip, kad, įsigaliojus įstatymui, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pakeičia registro duomenis ir visų valstybinės žemės sklypų, kuriuos iki įstatymo įsigaliojimo patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba, patikėtiniu nurodo savivaldybes, ,,kurios teritorijoje yra miestas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybėms patikėjimo teise perduodama ne bet kuri valstybinė žemė, bet valstybinė žemė, esanti miestų administracinėse ribose. Be to, valstybinė žemė savivaldybėms būtų perduodama Vyriausybės nutarimais, taip pat pasirašomas valstybinės žemės priėmimo - perdavimo aktas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Nekilnojamojo turto registre savivaldybes valstybinės žemės patikėtiniais galėtų nurodyti tik esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, t. y. galiojančiam Vyriausybės nutarimui bei žemės priėmimo - perdavimo aktui.
Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Siūloma tikslinti projekto 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu
su Aplinkos ministerija ir esant galiojančiam Vyriausybės nutarimui bei žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktui, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų administracinėse ribose, perduodama savivaldybėms, nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose esančių valstybinių žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše padaryta žyma apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą, patikėtiniu vietoj Valstybės žemės fondo įrašo valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17)217
kada savivaldybės būtų laikomos perėmusios Nacionalinės žemė tarnybos teises pagal jos sudarytas valstybinės žemės sklypų, esančių miestuose ir Vyriausybės nutarimais perduotų patikėjimo teise savivaldybėms, sutartis. Be to, svarstytina, ar nuostatos ,,neįvykdytose sutartyse“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,nepasibaigusiose sutartyse“.
Kartu, svarstytina, ar data ,,iki
Taip pat nėra aišku, kokias argumentais remiantis teisių ir pareigų perėmimas siejamas su sudarytų sutarčių ,,nepakeitimu“, t. y. pakeistose sutartyse teisių perėmimas jau neįvyktų. Nesant pagrįstų tokio teisinio reguliavimo nustatymo argumentų, svarstytina, ar pastarosios nuostatos nereikėtų atsisakyti. Pritarti. Pritarti. Siūloma projekto 2 straipsnio 17 dalį tikslinti išdėstant ją taip:
„17. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. sudarytose,
bet nepasibaigusiose sutartyse, susijusiose su valstybinės žemės sklypų, esančių miestuose, naudojimu ar iki 2022 m. gruodžio 31 d. sudarytose, bet nepasibaigusiose sutartyse, valstybinės žemės patikėtinio teises ir pareigas iš Nacionalinės žemės tarnybos nuo 2023 m. gegužės 1 d. perima atitinkamos savivaldybės, dėl Vyriausybės nutarimu perduotų valstybinės žemės sklypų, esančių miestuose ir perduotų valdyti patikėjimo teise.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-17)
dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo. Atsižvelgti. STT išvada gauta. 84. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2022-05-30 Nr.: 4-01-4541) Dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų:
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktas nustato, kad „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
valstybinės žemės sklypų išnuomojimo tikslų, todėl galimai neužtikrintų tikslinio šių žemės sklypų naudojimo konkrečiai paskirčiai. Dėl minėtos priežasties manytume, kad minėti Projekto siūlymai svarstytini ir dėl Įstatymo tikslų (pavyzdžiui: tenkinti asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę ir vykdyti ūkinę veiklą) bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto įstatymas) 9 straipsnyje nustatytų principų (pavyzdžiui: valstybės turtą naudoti racionaliai ir efektyviai) užtikrinimo. 1.1.2. Reikšminga gali būti tai, kad Projekto nuostatomis neatskleidžiami „įsiterpusių“ valstybinės žemės sklypų kriterijai (arba papildomos sąlygos), o pati formuluotė
„įsiterpę sklypai“ gali būti interpretuojama itin plačiai, pavyzdžiui:
„įsiterpusiu“ sklypu gali būti laikomas nors ir įsiterpęs tarp išnuomotų
valstybinės žemės sklypų, tačiau nuo jų nutolęs ir su išnuomotais valstybinės žemės sklypais nesiribojantis žemės sklypas (ir pan.). Teisiniu požiūriu toks sklypas pagal Projekto nuostatas galėtų būti išnuomotas nuo jo nutolusio valstybinio žemės sklypo nuomininkui. Dėl minėtos priežasties Projektu siūlomomis nuostatomis gali būti „užprogramuojamas“ Įstatymo ir Turto įstatymo tikslų neužtikrinantis valstybinės žemės sklypų išnuomojimo išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis (mažesne kaina) mechanizmas, atskiroms asmenų kategorijoms (t. y. esamiems valstybinės žemės nuomotojams) sudarantis išimtines galimybes išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant tikslinio jų naudojimo. 1.1.3.
pastabose nurodyti argumentai sukuria neaiškumą dėl konkrečių valstybinės žemės sklypų dydžių nustatymo įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas (Projekto priėmimo atveju): Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tik atskleidus Projektu siūlomos įsiterpusių valstybinių žemės sklypų nuomos tikslus ir kriterijus vėliau (priėmus Projektą) galima objektyviai ir pagrįstai nustatyti konkrečius leistinus išnuomoti valstybinių žemės sklypų dydžius. Šiuo atveju, kadangi šie aspektai Projektu neatskleidžiami, sprendimus dėl tokių dydžių nustatymo priimantiems asmenims galimai būtų sudaromos diskrecinės sąlygos savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) spręsti dėl tokių dydžių nustatymo. Kitą vertus, jeigu būtų neatsižvelgiama į aukščiau išdėstytas pastabas (t. y. nekonkretinami papildomi įsiterpusių valstybinės žemės sklypų kriterijai), atsižvelgdami į galimybes itin plačiai interpretuoti Projektu siūlomas nuostatas, siūlomą teisinį reglamentavimą, pagal kurį Vyriausybė nustatytų tik išnuomoti leidžiamų valstybinių žemės sklypų dydžius) vertintume kaip nepakankamą. Pritarti iš dalies. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte vartojamą formuluotę „žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų“ sutiktina tikslinti formuluote „valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nurodoma tiek įsiterpusiam žemės sklypui taikomi kriterijai, tiek sąlygos, kurioms esant įsiterpęs valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojamas besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostata yra dabar galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje, šios nuostatos tikslinimas, nurodant be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžius arba kriterijus, pagal kuriuos tokius dydžius nustatytų Vyriausybė, keičiamame įstatyme, reikalautų papildomos analizės, aptarimo su suinteresuotomis institucijomis ir kitų veiksmų, kurie apsunkintų sąlygas ir galimybes šiai pertvarkai įgyvendinti. Pirmajame pertvarkos etape atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. 85. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2022-05-30 Nr.: 4-01-4541)
pastabos ir pasiūlymai:
Įstatymo 9 straipsnio 15 dalis numato, kad „Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė.
Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų nuostatų pirmame sakinyje kalbama apie sprendimą nutraukti (valstybinės žemės) nuomos sutartį, o trečiame – apie sprendimą sutartį nutraukti arba jos nesudaryti. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad:
Projekto nuostatų sakinį, konstatavus statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, jų savininkui nustatomas 2 metų terminas „pažeidimams“ pašalinti. Tuo tarpu pagal minėtų Projekto nuostatų trečiąjį sakinį, konstatavus statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, sutartis dėl valstybinės žemės nuomos negalės būti sudaroma, o statinys ar įrenginys valstybės bus išperkamas. Šiuo atveju joks terminas „pažeidimams“ (ar kitoms sutarčiai sudaryti trukdančioms aplinkybėms) pašalinti nebūtų nustatomas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, svarbu gali būti tai, kad statinio ar įrenginio naudojimas atskirais atvejais gali būti tiesiogiai susijęs su jam reikalingo žemės sklypo naudojimu ir, atvirkščiai, neįmanomas būtent dėl aplinkybės, kad jų naudojimui reikalingas žemės sklypas nepriskirtas.
Tačiau pagal minėtas Projekto nuostatas galima situacija, kad asmeniui kreipusis dėl valstybinės žemės nuomos (reikalingos statiniui ar įrenginiui naudoti pagal paskirtį) galėtų būti priimamas sprendimas valstybinės žemės sklypo neišnuomoti (taip eliminavus prielaidas statinio arba įrenginio naudojimui), o statinį ar įrenginį (dėl nenaudojimo) išpirkti valstybės nuosavybėn. Specialiųjų tyrimų tarnyba sutinka, kad atskirais atvejais dėl statinio ar įrenginio nenaudojimo (ar kitų aplinkybių) gali būti keliamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo (reikalingo jų naudojimui) išnuomojimo tikslingumo (pavyzdžiui: jeigu statinys negali būti naudojamas kuriai nors savarankiškai funkcijai atlikti), tačiau manytume, kad svarstytina ar atskirais atvejais neturėtų būti nustatomas terminas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti trukdančių reikšmingų aplinkybių pašalinimo. Šiuo atveju manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti svarstytinos ir dėl galimybių pasielgti nesąžiningai sudarymo (kadangi, pavyzdžiui: gali būti vengiama sudaryti nuomos sutartį, o vėliau konstatuojant statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, siekti inicijuoti statinio ar įrenginio išpirkimo procedūras).
nuostatos susijusios su nuosavybės teisės santykiais, iš kurių kylantys teisėti interesai yra užtikrinami Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Pagal Projekto nuostatas asmens nuosavybės teisės į statinius ir įrenginius galėtų būti prarandamos atvejais, kada „valstybinės žemės nuoma dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo neatitiktų valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš Projekto nėra aišku, kokios konkrečios sąlygos turėtų būti tokiomis laikytinos, todėl siekiant teisinio aiškumo ir sąlygų išvengti asmenų teisėtų interesų pažeidimams manytume, kad Projektu tokios sąlygos ar jų kriterijai turėtų būti aiškiai įvardinami. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti. 86. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2022-05-30 Nr.: 4-01-4541) Dėl nuo 2023 m. gegužės 1 d. galiosiančių Projektu siūlomų įstatymo nuostatų:
pasiūlymai:
Projektu siūlomu Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybėms būtų perduodamos administracinio pobūdžio savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės valdymo funkcijos, o pagal Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybinė žemė savivaldybėms patikėjimo teise taip pat būtų perduodama konkrečioms reikmėms (naudojimui). Taip pat pagal minėto Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat būtų sudaroma galimybė savivaldybėms patikėjimo teise perduoti valstybinę žemę minėto straipsnio 2 dalies a – h punktuose nenumatytoms reikmėms (naudojimui). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
minėtas nuostatas savivaldybės savo nuožiūra galėtų priimti sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas atitinkantiems subjektams. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad savivaldybių tiesioginė paskirtis susijusi su valstybės teritorijos administracinio vieneto (savivaldybės) bendruomenės interesų įgyvendinimu.
Tuo tarpu pagrindiniai valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja tikslai yra žymiai platesnio masto ir susiję su viešojo intereso valstybiniu mastu užtikrinimu. Dėl minėtos priežasties kyla abejonių, ar savivaldybės institucijos visais atvejais išvengs savivaldybių ir viešojo intereso (valstybiniu mastu) konflikto ir savo sprendimais sieks užtikrinti pirmiausiai visos valstybės visuomeninius, o ne tik susijusius su savivaldybės gyventojų bendruomene, interesus. 1.1.2. Projekto priėmimo atveju sprendimų dėl valstybinės žemės priėmimo teisė būtų suteikiama 60 savivaldybių, kurios, tikėtina, turėtų savo priimamais teisės aktais reglamentuoti su projektu siūlomu Įstatymu susijusias procedūras. Taigi, skirtingose savivaldybėse galimai būtų taikoma ir įgyvendinama skirtinga praktika. Šiuo atveju gali būti aktualu tai, kad Projekto siūlymų priėmimas galimai apsunkintų savivaldybėse priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo priežiūros ir kontrolės funkcijų užtikrinimą. 1.1.3. Reikšminga gali būti tai, kad išplėtus sprendimų dėl valstybinės žemės priėmimo teisę turinčių subjektų ratą ir nustačius nepagrįstų sprendimų priėmimo faktus, vadovaujantis Projektu siūlomo Įstatymo 35² straipsnio nuostatomis Nacionalinė žemės tarnyba (subjektams atsisakius vykdyti teisėtumą užtikrinančius Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimus ar pasiūlymus) dėl teisėtų interesų užtikrinimo privalėtų kreiptis į administracinius teismus.
Atsižvelgiant į šiandienines aktualijas (teismų užimtumas, ilgi bylų nagrinėjimo terminai ir pan.) manytume, kad atskirais atvejais šios aplinkybės apsunkintų galimybes valstybinę žemę išreikalauti iš neteisėto (arba nepagrįsto) valdymo nedelsiant, todėl būtų sudaromos sąlygos ydingai situacijai, kuomet valstybės turtas tam tikrą laikotarpį galimai būtų valdomas, naudojamas ar juo disponuojama nepagrįstai ir neužtikrinant Įstatymu ir Turto įstatymo saugomų vertybių. Pritarti. 87. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2022-05-30 Nr.: 4-01-4541) Projektu siūlomo įstatymo 6 dalies 4 punktas nustato, kad „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;“. Minėtos nuostatoms yra aktualūs dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų 1 (1.1 – 1.4) pastaboje išdėstyti argumentai. Pritarti. 88.
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2022-05-30 Nr.: 4-01-4541) 2.Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1.Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 7 dalis Nacionalinę žemės tarnyba įpareigoja prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams (t.y. savivaldybėms, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Turto įstatymo nustatytiems subjektams) būtų tinkamai vykdomi. Atitinkamai minėtoje straipsnio dalyje numatoma, kad viešosios transporto infrastruktūros valdytojui nebenaudojant ir /ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams nebeatliekant Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, šių subjektų atžvilgiu inicijuojami veiksmai dėl patikėjimo teisės į valstybinius žemės sklypus pasibaigimo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtose nuostatose nekonkretinama, kokių veiksmų įgyvendindama jai keliamą įpareigojimą Nacionalinė žemės tarnyba galėtų imtis savivaldybių – valstybinės žemės patikėtinių – atžvilgiu, jeigu šios tinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo nevykdo ir patikėjimo teise tiksliniam naudojimui perduotų valstybinės žemės sklypų nenaudoja. Siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinant Įstatymu ir Turto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimo (pavyzdžiui: kad patikėjimo teise perduoti valstybinės žemės sklypai būtų naudojami racionaliai ir efektyviai), Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtomis Projekto nuostatomis šis neaiškumas turėtų būti pašalinamas. Pritarti.
Pritarti. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome patikslinti nuostatą dėl atvejų, kaip turi būti elgiamasi su savivaldybės reikmėms perduota ir toms reikmėms nebenaudojama valstybine žeme tose savivaldybės teritorijose, kurios nėra miestų administracinėse ribose. Siūlytina patikslinti projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 7 dalies nuostatą ir išdėstyti ją taip: „Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja šio straipsnio 2 dalyje ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės tokį valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja ministeriją, kuri teikė Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise projektą. Ši ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2022-05-30 Nr.: 4-01-4541) 2.2.Projektu siūloma Įstatymo 9 straipsnio 17 dalis numato valstybinės žemės nuomos sutarties prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo nutraukimo arba nesudarymo atvejus, o taip pat tokių objektų išpirkimo valstybės nuosavybėn galimybes. Minėtoms nuostatoms yra aktualūs aukščiau aktualūs dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų išdėstytoje 2.1 pastaboje nurodyti argumentai. Pritarti iš dalies. Žr. argumentus prie išvados 2.84 punkto. 90.
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2022-05-30 Nr.: 4-01-4541) 3.Kitos pastabos ir pasiūlymai: 3.1.Projektu siūloma Įstatymo 8 straipsnio („Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)“ 7 dalimi ir 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 10 dalimi siūloma nustatyti, kad „savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis ir išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtų nuostatų pirmąjį sakinį numatoma, kad Vyriausybė (Projekto priėmimo atveju) nustatytų panaudos arba nuomos pagrindais perduodamų žemės sklypų ploto ir (ar) vertės kriterijus. Tuo tarpu pagal antrojo sakinio nuostatas Vyriausybė nustatytų valstybinės žemės sklypų nuomai taikomus kriterijus. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos gali būti suvokiamos dviprasmiškai; nepakankamai aiški nuostatų, kad Vyriausybė nustatytų „nuomai taikomus kriterijus“ prasmė (ir kodėl tik nuomos, o ir ne perdavimo panaudos pagrindais atvejais); ar panaudos pagrindais perduodamų sklypų atžvilgiu gali būti nustatomi ir kiti (ne tik ploto ir vertės) kriterijai ir panašiai. Siekiant teisinio aiškumo siūlytume apsvarstyti minėtų Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą. Pritarti. 91.
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2022-05-30 Nr.: 4-01-4541) Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi: dalis Projektu siūlomų nuostatų yra svarstytinos teisinio aiškumo aspektais; savivaldybėms suteikus administracinio pobūdžio sprendimų teisę dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, priimant sprendimus galima rizika, kuomet savivaldybės savo sprendimais pirmiausiai sieks užtikrinti savo (savivaldybės ar vietos bendruomenės), o ne viešojo valstybinio masto interesus; dalis Projekto nuostatų galimai nepagrįstai sudarytų palankesnes sąlygas siauroms interesų grupėms ar atskiriems asmenims lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant įstatymo ir Turto įstatymu saugomų vertybių. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (2022-05-10 Nr. 053) * Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) profesinė sąjunga (toliau - Profsąjunga) teikia šį prašymą, siekdama atkreipti dėmesį į NZT vykdomą pertvarką ir prašo objektyviai įvertinti Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 452 (toliau - Nutarimas), kuriuo pritarta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I446 pakeitimo įstatymo (TAIS Nr. XIVP-1625) ir kitų įstatymų projektų paketui (toliau - Įstatymų projektai), kuriais siūloma pakeisti NZT pavaldumą ir perduoti dalį funkcijų kitoms institucijoms, taip pat įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, vadovaujantis teisės aktais, iš naujo derinti Įstatymų projektus su suinteresuotomis institucijomis ir atlikti šios pertvarkos kaštų ir naudos analizę.
Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" (toliau - Programa), 133.1 papunktyje viena iš iniciatyvų yra:
„paprastesnis verslo administravimas. Efektyvinsime verslo priežiūros
sistemą, atsisakydami perteklinio reguliavimo ir besidubliuojančių valstybės institucijų reikalavimų taikymo įmonėms. Konsoliduosime verslo priežiūros institucijas. Lengvinsime galimybes pradėti ir administruoti naują verslą (mažinsime įstatinio kapitalo ribą, taikysime mokestines priemones, stiprinsime mažųjų akcininkų teises ir įmonių restruktūrizavimo/bankroto procedūras). Bus iš naujo nustatomi valstybės institucijų (visų pirma - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) tikslai, kad jos užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydamos visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų." Programos 157.4 papunktyje įtvirtinta iniciatyva „įgalinsime savivaldą kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius. Padėsime savivaldybėms numatyti strategines miesto vystymo zonas, infrastruktūros koridorius, viešąsias erdves, visuomeninių pastatų vietas ir žaliąją infrastruktūrą visuomenės poreikiams tenkinti. Skubiai ir aiškiai reglamentuosime nekilnojamojo turto plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje.
Inicijuosime, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkcijos - savivaldai. Miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise. Gyventojai taps savo gyvenamosios vietos savininkais, jiems perduosime daugiau nuosavybės ir teisių spręsti žaliųjų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių stovėjimo vietų klausimus. Miestų ir susisiekimo infrastruktūra bus planuojama kompleksiškai, įtraukiant visas darnias judėjimo priemones ir vadovaujantis universalaus dizaino principais." Taigi remiantis iš esmės šiais dviem ir dar keliais Programos punktais, numatančiais daugiau galių savivaldybėms, buvo pradėta NŽT reforma. 2022 m. kovo 9 d. į Teisės aktų informacinę sistemą buvo įkeltas įstatymų, reglamentuojančių NŽT veiklą, pakeitimų projektų paketas, kuriuo siūloma pertvarkyti NŽT tiek pakeičiant jos pavaldumą iš Žemės ūkio ministerijos į Aplinkos ministeriją, tiek perduodant NŽT funkcijas kitiems subjektams (TAIS Nr. 22-3265 ir kiti šio paketo įstatymų projektai). Pažymėtina, kad LRV programa yra vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų (Lietuvos Respublikos strateginio planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas), todėl tiek LRV programos planavimas, tiek ir jos įgyvendinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Strateginio planavimo įstatymo
integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grindžiamo valdymo, efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, ateities vertinimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju rengiant Įstatymų projektus buvo nesilaikyta beveik visų nurodytų principų.
Įrodymais grindžiamo valdymo principas reiškia, kad viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau - Aiškinamasis raštas) teigiama, kad papildomų biudžeto lėšų neprireiks, nes bus naudojamos tos lėšos, kurios šiuo metu skirtos. Tačiau šis teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais skaičiavimais. Aiškinamajame rašte aprašyta, kiek ir kokių paslaugų ir funkcijų atlieka NŽT ir kiek galimai gali prireikti darbuotojų toms funkcijoms atlikti, tačiau apie papildomų lėšų poreikį neužsimenama, kas akivaizdžiai verčia abejoti vykdomos NŽT pertvarkos skaidrumu ir efektyvumu. Pažymėtina, kad nei Aiškinamajame rašte, nei prie Įstatymų projektų pridėtuose dokumentuose nėra jokio pasiektų rezultatų stebėsenos duomenų vertinant Tarnybos veiklą, tiek savivaldybių, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro (reorganizuojamų įmonių), kurioms planuojama perduoti Tarnybos funkcijas, veiklą. Taip pat nėra pridėta jokių finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimo, susijusio su Tarnybos pertvarkymu. Atitinkamai yra pažeidžiamas ir efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo principas, pagal kurį viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus.
Aplinkos ministerijos viceministre, pristatydama RPF NŽT reformą, patvirtino, kad tikslūs skaičiavimai (kaštų ir naudos analizė) nebuvo atlikti ir bus atlikti, kai NŽT pavaldumas pereis Aplinkos ministerijai, t. y. kai jau bus priimti Įstatymų projektai ir juos reikės įgyvendinti, kas prieštarauja ankščiau išvardytiems principams, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įvardytiems valstybės turto valdymo principams, t. y. visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės. Pažymėtina, kad net nebuvo svarstoma išlaikyti Tarnybos pasiektų rezultatų įvertinant galimus Tarnybos pokyčius ir nepertvarkant esamos sistemos. Vienas iš esminių principų yra ateities vertinimo principas, kuris reiškia, kad strateginis valdymas turi būti grindžiamas ateities įžvalgomis, tai yra rengiant planavimo dokumentus turi būti sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities galimybės ir jų įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste, o vertinimo rezultatai pateikiami kartu su planavimo dokumentais juos tvirtinantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Strateginiai tikslai turi būti formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir atskiroms valstybės veiklos sritims. Šiuo atveju Įstatymų projektai buvo rengiami nesivadovaujant šiuo principu, kadangi vertinimai nebuvo atlikti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Įstatymų projektai parengti pažeidžiant Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintus strateginio valdymo sistemos principus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aiškinamajame rašte nurodytais žemės politikos efektyvinimo tikslais, kurie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiais duomenimis, verčia abejoti ir tai, kad NŽT reforma vykdoma dviem etapais, kas tikrai nelaikytina efektyvumu, nusimatyti terminai yra neadekvatūs, nes per laikotarpį, nuo Įstatymų projektų priėmimo iki jų įsigaliojimo reikės pakeisti, kaip nurodyta Aiškinamajame rašte, 36 Vyriausybės nutarimus, panaikinti daugybę žemės ūkio ministro įsakymų ir atitinkamai priimti aplinkos ministro įsakymus, taip pat pakeisti visus NZT direktoriaus įsakymus, kurių yra labai didelis skaičius, ir tik todėl, kad keičiasi NZT pavaldumas. Antruoju etapu, kuris iš esmės prasidės priėmus Įstatymų projektus, bus peržiūrimos NZT funkcijos ir siekiama patobulinti teisinį reguliavimą, sumažinti administracinę naštą. Taigi tai reiškia, kad antruoju etapu vėl turės būti rengiami tų pačių įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų projektai ir tai turės būti padaryta ir projektai patvirtinti iki 2023-05-01. Taigi, pirmiausia bus eikvojami žmogiškieji ištekliai ir atitinkamai valstybės biudžeto lėšos neefektyviam ir pertekliniam darbui, teisės aktų keitimui, susijusiam su NZT pavaldumo pakeitimu, ir atitinkamai dėl to, gali nukentėti tiesioginių NZT funkcijų vykdymas, kita vertus, tuo pačiu laikotarpiu dar turės būti atliekamas ir teisės aktų projektų rengimas siekiant patobulinti teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos atstovė, pristatydama NZT reformą NZT darbuotojams, negalėjo atsakyti, ar Aplinkos ministerija turi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad galėtų įvykdyti tokio masto ir apimties reformą. Tai tik patvirtina, kad skubota ir nepasverta reforma atliekama neturint vizijos ir pagrindimo.
Kitas labai svarbus klausimas, susijęs su Įstatymų projektų rengėjų kompetencija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (toliau - Nutarimas dėl sričių) 1.14.3 ir
priskiriamos šios sritys: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sritys. Nutarimo dėl sričių 1.1 papunktyje įvardytos aplinkos ministrui priskirtinos veiklos sritys: teritorijų planavimas ir priežiūra, teritorinė sanglauda, urbanistika ir architektūra, statyba ir jos priežiūra, gyvenamųjų pastatų valdymas, priežiūra ir atnaujinimas (modernizavimas), taip pat gamtos ištekliai ir aplinkos apsauga ir taršos prevencija. Taigi aplinkos ministro sričiai Nutarime dėl sričių nėra pavesta spręsti su žemės tvarkymu ir administravimų susijusių klausimų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Žemės ūkio ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.
Taigi būtent Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga formuoti politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos ir kartografijos srityse, o ne Aplinkos ministerija, todėl tik Žemės ūkio ministerija turėtų rengti teisės aktus, susijusius su šios srities pertvarkymu. Manytina, kad šiuo atveju Aplinkos ministerija viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Be to labai abejotina, ar institucija, kuri nėra kompetentinga rengti teisės aktų projektus žemės tvarkymo ir administravimo srityje ir formuoti šioje srityje politiką, gali parengti kokybiškus teisės aktų projektus. Ypač svarbu paminėti ir tai, kad reforma siekiama tik perskirstyti funkcijas, tačiau teisės aktų nuostatos, kurios turėtų užtikrinti efektyvesnį žemės valdymą ir naudojimą, nekeičiamos. Pakeitus struktūrinį pertvarkymą ir Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas perdavus kitiems subjektams, pastarieji tas pačias funkcijas turės vykyti pagal tuos pačius teisės aktus, todėl akivaizdu, kad įstatymų projektų rengėjai užtikrinti efektyvesnį žemės valdymą teikiamais įstatymo projektais neketina ir neturi vizijos, kaip tai atlikti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas), 18 punktą parengti teisės aktų projektai (išskyrus teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau - išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos) per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau - TAIS). Reglamento 25 punkte nustatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų. Pažymėtina, kad derinimui suinteresuotoms institucijoms buvo teikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymas ir susiję įstatymų projektai (žr. TAIS Nr. 22-3242), kurie savo turiniu iš esmės skiriasi nuo Seimui pateiktų Įstatymų projektų. Pirmajame Įstatymų projektų variante buvo suplanuota NZT likviduoti ir jos funkcijas išskirstyti šešioms įstaigoms ir įmonėms. Seimui pateiktame Įstatymų projektų pakete atsisakoma likviduoti NZT, o tik pakeisti jos pavaldumą ir numatyti, kad valstybės politiką žemės tvarkymo srityje formuos Aplinkos ministerija, o antruoju pertvarkos etapu planuojama peržiūrėti NZT atliekamas funkcijas ir jas tobulinti, tačiau neatmetama galimybė, kad būtent antruoju etapu NZT gali būti likviduota kaip institucija išskirsčius jos atliekamas funkcijas kitoms įstaigoms ir valstybės įmonėms. Pažymėtina, kad nei vienas Įstatymų projektų paketas nebuvo derintas su NZT, neatsižvelgiant į tai, NZT pateikė savo pastabas.
NZT pertvarka vykdoma paskubomis, NZT darbuotojams 2022-05-02 buvo pristatytas kitoks NZT pertvarkos variantas lyginant su tuo, kuris pateiktas Vyriausybei ir Seimui ir vėliau 2022-05-05 atitinkamai pristatytas Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos federacijai (toliau - RPF). Tokia skuba ir atsisakymas išdiskutuoti ir įvertinti Įstatymų projektus, pateiktus Seimui, kelia abejonių reformos skaidrumu, rezultatų efektyvumu ir keliamais reformos tikslais, kurie iš esmės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais skaičiavimais, matavimais ar stebėjimu. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymų projektai nebuvo pakartotinai teikti derinti suinteresuotoms institucijoms, manome, kad tokiu būdu buvo pažeisti Reglamento 18 ir 25 punktai ir yra didelė tikimybė, kad Įstatymų projektai nebus parengti tinkamai, nebus išdiskutuoti ir įvertinti teikti pasiūlymai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome grąžinti Įstatymų projektus rengėjams, įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus perduoti Įstatymų projektų rengimą kompetentingai institucijai Žemės ūkio ministerijai, ir atitinkamai įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus įvertinti NŽT reformą, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintais principais, parengti NŽT reformos kaštų ir naudos analizę ir pagrįsti šios reformos efektyvumą konkrečiais duomenimis ir skaičiavimais, taip pat, vadovaujantis Reglamento
institucijoms. Pritarti iš dalies. Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymo projektą tobulinti pagrindiniam komitetui. 2.
prie ŽŪM darbuotojų profesinė sąjunga
20220525A) * Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) profesinė sąjunga (toliau - Profsąjunga), atliekanti ir NŽT Darbo tarybos funkcijas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo ir dar 19-os jį lydinčių įstatymų pataisų (toliau
patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" (toliau - LRV programa), 133.1 papunktyje nustatyta, kad viena iš pagrindinių iniciatyvų yra „paprastesnis verslo administravimas. Bus iš naujo nustatomi valstybės institucijų (visų pirma - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) tikslai, kad jos užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydamos visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų." LRV programos 157.4 papunktyje nustatyta, kad „įgalinsime savivaldą kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius. Padėsime savivaldybėms numatyti strategines miesto vystymo zonas, infrastruktūros koridorius, viešąsias erdves, visuomeninių pastatų vietas ir žaliąją infrastruktūrą visuomenės poreikiams tenkinti. Skubiai ir aiškiai reglamentuosime nekilnojamojo turto plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje. Inicijuosime, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkcijos - savivaldai. Miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise.
Gyventojai taps savo gyvenamosios vietos savininkais, jiems perduosime daugiau nuosavybės ir teisių spręsti žaliųjų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių stovėjimo vietų klausimus. Miestų ir susisiekimo infrastruktūra bus planuojama kompleksiškai, įtraukiant visas darnias judėjimo priemones ir vadovaujantis universalaus dizaino principais." Pažymėtina, kad LRV programa yra vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų (Lietuvos Respublikos strateginio planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas), todėl tiek LRV programos planavimas, tiek ir jos įgyvendinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Strateginio planavimo įstatymo
ir integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grindžiamo valdymo, efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, ateities vertinimo. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju rengiant Įstatymų projektus buvo nesilaikyta nurodytų principų. Įrodymais grindžiamo valdymo principas reiškia, kad viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu. Nei Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau - Aiškinamasis raštas), nei prie Įstatymų projektų pridėtuose dokumentuose nėra jokio pasiektų rezultatų stebėsenos duomenų vertinant tiek Tarnybos veiklą, tiek savivaldybių, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) ir įmonių, kurios reorganizuojamos į Žemės informacijos centrą, kurioms planuojama perduoti didžiąją dalį Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - Tarnybos) funkcijų, veiklą.
Atitinkamai yra 2 pažeidžiamas ir efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo principas, pagal kurį viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Įstatymų projektai yra parengti pažeidžiant Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintus strateginio valdymo sistemos principus. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad valstybinės žemės valdymo decentralizavimas gali ne tik sukelti eilę neigiamų pasekmių, bet ir prieštarauti aukščiausios galios teisės aktams. Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldi vietinė viešojo administravimo sistema. Valstybės valdymas ir vietos savivalda - tai dvi Konstitucijoje numatytos viešosios valdžios sistemos, kurios nėra tapačios. Vietos savivalda yra formuojama ir funkcionuoja kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais. Kiekviena iš minėtų viešosios valdžios sistemų įgyvendina jai būdingas funkcijas.
Konstituciškai negali būti pateisinama, kad savivaldos institucijoms perduodant vykdyti vieną pagrindinių valstybinių funkcijų - valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, tiesiogiai darančios įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, būtų užtikrinti viešajam interesui svarbūs tikslai. Valstybinė žemė tarnauja viešajam interesui ir visos tautos gerovei. Konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Tokius nutarimus Konstitucinis Teismas yra priėmęs 2003.09.30, 2005.07.08 ir 2007.07.05. Siekis valstybinės žemės valdymą miestuose perduoti savivaldybėms neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos, kadangi perdavus savivaldybėms valdyti miestuose esančią valstybinę žemę yra didelė rizika, kad valstybinė žemė nebus naudojama visos visuomenės gerovei, o tik vienos ar kelių socialinių grupių interesams. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad negalima savivaldos institucijoms priskirti tokių funkcijų, kurių jos nebūtų pajėgios vykdyti (Konstitucinio Teismo 2002.01.14, 2005.07.08 nutarimai).
Valstybinės žemės, kaip riboto kiekio ištekliaus (valstybės turto), valdymas, naudojimas ir disponavimas negali būti išskaidytas 60-iai vietos savivaldos institucijų, nes tokiu būdu atsirastų realios prielaidos savivaldybėms priimti neprognozuojamus, skirtingus, tik vietinius poreikius atitinkančius sprendimus, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą. Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis savivaldybės yra pripažįstamos, kaip labiausiai korumpuotos viešajame sektoriuje, o nepotizmo lygis savivaldybėse siekia net iki 20 proc. įdarbintų giminystės ryšiais susijusių asmenų. Valstybės kontrolė ne kartą yra nustačiusi ir savo auditu išvadose paskelbusi apie savivaldybėms perduoto valstybinio turto ydingą valdymą bei naudojimą. Savivaldybės šiuo metu turi teisę gauti patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypus, reikalingus viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti, ūkinei komercinei veiklai. Teisės aktuose yra numatyti visi instrumentai, leidžiantys savivaldybėms vystyti įvairius projektus ir pritraukti investicijas. Taip pat savivaldybės visada turėjo teritorijų planavimo dokumentų organizatoriaus funkciją miestų teritorijose ir per šią funkciją turėjo ir tebeturi teisę planuoti miestų teritorijas įvairioms veikloms taip, kad jos būtų palankios verslo investicijoms, atitiktų darnios visuomenės 3 vystymą, žaliųjų erdvių kūrimą. Su šia funkcija savivaldybės turi galimybę įgyvendinti Jūsų Vyriausybės iškeltus tikslus. Nors savivaldybės šiuo metu turi pakankamai daug įrankių savo funkcijoms vykdyti valstybinėje žemėje, tačiau menkai jais naudojasi.
Atkreiptinas dėmesys, kad teiginiai dėl neefektyviai ginamo viešojo intereso ir skirtingų visuomenės interesų derinimo yra deklaratyvus ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Panašiais teiginiais yra paremta visa vykdoma žemėtvarkos reforma. Nėra aišku, kokiais atvejais Tarnyba netinkamai gina viešąjį interesą, taip pat, kad negeba suderinti skirtingų visuomenės interesų. Pažymėtina, kad Tarnyba vykdo teisės aktuose įtvirtintas funkcijas ir neturi teisės nukrypti tiek nuo teisinio reguliavimo, tiek nuo formuojamos teismų praktikos tam, kad patenkintų vienos ar kitos visuomenės grupės interesus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Žemės ūkio ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Taigi būtent Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga formuoti politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos ir kartografijos srityse. Tačiau Įstatymų pataisas parengė Aplinkos ministerija ir, galimai dėl to, įstatymų pataisose įžvelgiama gausybė pavojų sklandžiam žemėtvarkos procesų, jos algoritmų tęstinumui ir tvariam žemėtvarkos funkcijų užtikrinimui ateityje. Pabrėžtina, kad kyla labai rimtų abejonių dėl Įstatymų projektų kokybės, kadangi Įstatymų projektus parengė nekompetentinga institucija, t. y. institucija, kuri veikia visiškai kitoje veiklos srityje.
Be to, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad visi teiginiai, nurodyti Aiškinamajame rašte, kaip grindžiantys neefektyvų politikos formavimą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis. Pabrėžtina, kad institucijos, formuojančios politiką, t. y. Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija, turi visus įrankius suderinti politiką atitinkamoje srityje vadovaudamosi Teisėkūros pagrindų įstatymu, LRV darbo reglamentu ir kitais teisės aktais, t. y. aktyviai ir glaudžiai bendradarbiauti rengiant teisės aktų projektus ir remiantis kiekvienos iš šių institucijų patirtimi, parengti kokybiškus teisės aktus. Taigi šiuo atveju nėra būtina perduoti Tarnybos pavaldumą Aplinkos ministerijai vien todėl, kad institucijos, formuojančios politiką, atitinkamose veiklos srityse, negeba tinkamai parengti teisės aktų. Žemės įstatymo projekte numatyta, kad miestuose esančių valstybinės žemės plotų patikėjimo teisės subjektai yra ne tik savivaldybės, bet ir kiti patikėtiniai. Minėtoje Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nėra apibrėžiama, pagal kokius duomenis bus identifikuojami savivaldybėms patikėjimo teise perduodami valstybinės žemės plotai, kuriuose nėra suformuoti žemės sklypai, ir kaip jie bus atskiriami nuo kitų patikėtinių valdomų valstybinės žemės plotų. Todėl kyla pagrįsta abejonė dėl galimybės įgyvendinti minėtą nuostatą.
Pažymėtina, kad perduodant savivaldybėms valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pastebimas savivaldybių siekis perdavimą įgyvendinti paprastesne tvarka, t. y. perdavimą įforminti Tarnybos sprendimais, suderintais su Žemės ūkio ministerija, kadangi Vyriausybės nutarimų projektų parengimas ir sprendimų priėmimas užtrunka žymiai ilgiau nei perduodant valstybinės žemės sklypus Tarnybos sprendimais. Siūlymas valstybinę žemę perduoti savivaldybėms su Aplinkos ministerija suderintu Vyriausybės nutarimu ir perdavimo priėmimo-perdavimo aktais reikšmingai pailgins proceso trukmę. Taigi nebus pasiekti 4 Aiškinamajame rašte deklaruojamas administracinės naštos mažinimas, palankesnių sąlygų ilgalaikei ir darniai ekonomikos plėtrai sudarymas. Įstatymų pakeitimų Aiškinamajame rašte deklaruojama vieningesnė ir efektyvesnė žemėtvarkos politika Lietuvoje, tačiau žemėtvarkinės funkcijos išskaidomos tarp 103 patikėtinių savivaldoje ir dar 3 patikėtinių centrinės valdžios institucijose. Toks deklaruojamų vertybių, numatomų tikslų bei rezultatų neatitikimas su realiai planuojamos struktūrinėmis permainomis kelia pagrįstus nuogąstavimus dėl žemėtvarkos reformos perspektyvos. Be to, biurokratinės procedūros išnuomojant, parduodant arba suteikiant panaudai valstybinę žemę pagal siūlomus Įstatymų pataisose numatytus pakeitimus ir algoritmus ne sutrumpės, bet priešingai - pailgės. Atsiras papildoma administracinė našta visiems gyventojams. NŽT profesinė sąjunga ne kartą kreipėsi į LR Vyriausybę, LR žemės ūkio ministeriją ir LR Aplinkos ministeriją dėl NŽT profsąjungos narių ir žemėtvarkos specialistų įtraukimo į Įstatymų pataisų rengimo procesą, į darbo grupes žemėtvarkos reformai parengti, tačiau į mūsų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje yra apie 1,7 mln. žemės savininkų, tiek fizinių asmenų tiek ir juridinių.
Tokiu būdu žemėtvarkos pertvarka tiesiogiai palies labai didelį ratą asmenų. Prašome Lietuvos Respublikos Seimo įvertinti Įstatymų projektus ir grąžinti juos rengėjams tikslinti, įpareigojant Įstatymų projektus dar kartą derinti su suinteresuotomis institucijomis. Tarnyba suvokia siūlomos žemės administravimo reformos reikšmę ir yra pasirengusi bendradarbiaudama su kitomis suinteresuotomis institucijomis dalyvauti rengiant šiai reformai įgyvendinti reikalingų teisės aktų projektus, kad būtų pasiektas visuomenės interesus atitinkantis šios pertvarkos tikslas. Prašome gražinti rengėjams Įstatymų pataisų paketą tobulinti apjungiant žemėtvarkos I ir II etapus į vieną išbaigtą, racionalų ir labai aiškų paketą, apimantį tiek struktūrines, institucines permainas, tiek ir efektyvesnių, tobulesnių žemėtvarkinių procesų, racionalesnių žemėtvarkos algoritmų sprendinius. Pritarti iš dalies. Pritarti iš dalies. Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymo projektą tobulinti pagrindiniam komitetui. Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymo projektą tobulinti pagrindiniam komitetui. 3. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (2022-05-19, Nr.:22KR-SD-4939)
operatorius“ (toliau – Bendrovė, ESO) įvertino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 452, 2022 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo svarstymo procedūrą.
Bendrovė pažymi, kad Įstatymo projekte dėstomas siūlomas reguliavimas turi tiesioginės įtakos Bendrovės, kaip valstybės reguliuojamą veiklą vykdančio subjekto, galimybėms vykdyti imperatyvių teisės aktų reikalavimus tenkinant ypatingas visuomenės reikmes ir reikšmingus socialinius poreikius, tai yra operatyviai ir sklandžiai prijungti vartotojų (ir gamintojų) įrenginius prie Bendrovės valdomų skirstomųjų tinklų. Būsimų tinklo naudotojų įrenginiams prijungti būtini skirstomieji tinklai projektuojami ir tiesiami valstybės, savivaldybių ir privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai energetikos objektas įrengiamas sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybine žeme disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, servitutai valstybinėje žemėje nustatomi administraciniu aktu arba sudarant notarinius sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo.
Tačiau rengiant Bendrovei priklausančių kilnojamų energetikos objektų įrengimo projektus teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nėra rengiami, todėl nustatyti servituto administraciniu aktu, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, nėra galimybės, todėl, remiantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalimi, valstybinės žemės patikėtiniai šiais atvejais su Bendrove sudaro sandorius dėl žemės servitutų nustatymo. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį, visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Todėl šiuo metu didžiąją daugumą valstybinės žemės panaudojimo energetikos objektų įrengimui reikalingų sprendimų priima NŽT (sudaro servituto sutartis, išduoda sutikimus nesuformuotoje žemėje, taip pat teikia sutikimus dėl apsaugos zonų nustatymo), bei taiko vienodą teisės aktų nuostatų taikymo praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas užtikrina greitą sprendimų priėmimą bei efektyvų valstybinės žemės valdymą, o tuo pačiu ir padeda išlaikyti neilgus vartotojų prijungimo prie skirstymo sistemų terminus bei gerina verslo aplinkos Lietuvos Respublikoje vertinimo reitingus. Susipažinus su Įstatymo projektu nustatyta, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybėms suteikiant valstybinės žemės patikėjimo teisę miestuose, išplečiama patikėjimo teisė neapims teisės disponuoti valstybine žeme, o tarp savivaldybei priskirtų kompetencijų nenumatyta teisė valstybinės žemės sklypuose nustatyti servitutus ir/ar išduoti kitus energetikos objektų įrengimui reikalingus sutikimus (nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliosianti Žemės įstatymo 32 straipsnio redakcija).
Kaip jau minėta, vartotojų įrenginiams prijungti būtini skirstomieji tinklai projektuojami tame tarpe ir valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, tuo tarpu iš Įstatymo projekte siūlomo reguliavimo nėra aišku, kokia institucija nuo 2023 m. gegužės 1 d. bus atsakinga už savivaldai patikėjimo teise perduotoje valstybinėje žemėje servitutų nustatymo sutarčių sudarymo klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba nėra valstybinės žemės patikėtinė, sudaryti sandorių dėl servitutų nustatymo kitų patikėtinių Lietuvos Respublikos įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pagrindu valdomuose žemės sklypuose Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo. Antra, Įstatymo projekte nesprendžiamas sutikimų tiesti inžinerinius tinklus nesuformuotoje valstybinėje žemėje, patikėjimo teise perduotoje savivaldybei, išdavimo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje nėra galimybės nustatyti žemės servitutų, todėl, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai išduodami rašytiniai sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr.
1P-(1.3.)-265 patvirtintos Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės). Iš Įstatymo projekto neaišku, ar savivaldybėms suteikiama teisė išduoti tokius sutikimus nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos nustatomos tik gavus į šias teritorijas patenkančio valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Tarp Įstatymo projekte savivaldybėms suteiktų įgalinimų teisė išduoti sutikimus tokių teritorijų nustatymui valstybinėje žemėje taip pat nenumatyta. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad Įstatymo projekte, valstybei atsisakant valdymo, naudojimo ir disponavimo didele dalimi valstybinės žemės ir šias funkcijas perduodant vykdyti vietos savivaldos institucijoms, nėra tinkamai aptarti visi disponavimu tokiu turtu klausimai, o laiku nepašalinus šių teisės spragų nuo 2023 m. gegužės 1 d. dalyje valstybinės žemės bus visiškai apribotos galimybės sudaryti sandorius dėl žemės servitutų nustatymo ir/ar gauti kitus sutikimus, reikalingus energetikos objektų plėtrai, kas neabejotinai pablogins infrastruktūros vystymo prielaidas bei turės neigiamos įtakos vartotojų prijungimo prie skirstymo sistemų terminams bei verslo aplinkos Lietuvos Respublikoje vertinimo reitingams.
Bendrovės nuomone, išskaidžius valstybinės žemės valdymo funkcijas, t. y. miestuose perdavus savivaldybėms, kurios yra nepavaldžios kitoms institucijoms, o kitoje dalyje Vyriausybės įgaliotai institucijai, yra didelė rizika, kad nebus užtikrinta vienoda, nuosekli ir aiški teisės aktų nuostatų taikymo praktika, nebus tinkamai užtikrintas bendras valstybės ir visuomenės interesas, sukuriamos prielaidos savivaldybėms ir jų institucijoms priimti neprognozuojamus ir nevieningus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, sprendimų priėmimo teisę dėl valstybinės žemės panaudojimo inžinerinių tinklų įrengimo tikslu suteikti NŽT, tokiu būdu išvengiant rizikos, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiami tikslai (tame tarpe skaidrinti ir optimizuoti valstybinės žemės valdymą ir naudojimą ir infrastruktūros plėtros tikslais) iš esmės neturėtų neigiamos įtakos bendram valstybinės žemės valdymo efektyvumui bei atitinkamai nepablogintų verslo, ekonomikos, ir infrastruktūros vystymo prielaidų. Pritarti iš dalies. Siūloma projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies nuostatą išdėstyti taip: „9.
Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu ir (ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui nesuteikta kompetencija, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų visais atvejais turi Nacionalinė žemės tarnyba.“
savininkų asociacija (2022-06-03, raštas Nr. 20) 2(32) 9(9) Kaip Lietuva vykdys ambicingą miškingumo didinimo programą, jei (galimai) mišką įveisti savo žemėje panorusiajam savininkui dar reiks sumokėti papildomai to ploto rinkos kainos dydžio įmoką į valstybės biudžetą? Tas įtvirtinta LR žemės įstatymo 23 straipsnio
„Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka“
11 dalyje:
žemės paskirties keitimas per vienerius kalendorinius metus viršija vieną procentą bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotą, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties keitimą, privalo į valstybės ir savivaldybių biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydis lygus keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir (arba) individualiu vertinimo būdu. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį norima pakeisti, dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, mokamos piniginės kompensacijos dydis yra du kartus didesnis. Siūlome: LR žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje reikėtų numatyti išimtį, kad įveisiant mišką nereikėtų mokėti šios 11 dalyje įvardintos kompensacijos. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – LRV darbo reglamentas), 18 punkte nustatyta, kad parengti teisės aktų projektai (išskyrus teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau – išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos) per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau – TAIS). LRV darbo reglamento 25 punkte nustatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų. Pažeidžiant LRV darbo reglamento nuostatas, Tarnybai, kaip tiesiogiai su Įstatymų projektais siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu susijusiai institucijai, ir kitoms suinteresuotoms institucijoms nebuvo pateiktas derinti Seimui perduotas Įstatymų projektų paketas, todėl manome, kad būtina Įstatymų projektų paketą grąžinti rengėjams pakartotinai derinti su suinteresuotomis institucijomis. Pritarti. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų rengimą paskatino „neefektyvus politikos formavimas.
Teritorijų planavimo ir statybos sritys priskirtinos AM politikos formavimo kompetencijai, tačiau su šių procesų įgyvendinimu susijusią žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo ir nekilnojamojo turto kadastro srityse politiką formuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija – procesas vienas, o politiką formuoja dvi ministerijos.“ Šis Aplinkos ministerijos argumentas nėra pakankamas pagrindas sujungti nurodytas veiklos sritis, kadangi su žemės tvarkymo klausimais yra susiję daugybė procesų, įskaitant energetiką, krašto apsaugą, susisiekimą, inžinerinę infrastruktūrą, žemės ūkį ir ekonomiką. Taigi analogišką argumentą galėtų pateikti bet kuri ministerija. Pagal Žemės įstatymą valstybinės žemės valdymas negali būti laikomas teritorijų planavimo dalimi, kadangi tai yra valstybės, kaip turto savininkės, interesų atstovavimas, todėl su teritorijų planavimu tai nėra susiję. Be to, ,,neefektyvus politikos formavimas“ nesusijęs su Tarnybos, kaip institucijos, gebėjimu atlikti jai pavestas funkcijas. Parengtais projektais nesiūloma naujų nuostatų reglamentavimo, kuris padėtų reguliuoti žemės teisinius santykius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aplinkos ministerija, deklaruodama savo tikslą efektyviau vykdyti žemės tvarkymo politiką, šią žemėtvarkos reformą iš esmės vykdo ypač neefektyviai dviem etapais, t. y. pirmuoju etapu pakeisdama Tarnybos pavaldumą, o antruoju etapu vėl iš naujo planuodama sisteminę valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei Tarnybos atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizę, teisinio reguliavimo tobulinimą, kas iš esmės kelia abejonių reformos efektyvumu.
Pirmiausia, du kartus turės būti rengiami ne tik įstatymų projektai, bet ir visi poįstatyminiai teisės aktai, o tai pareikalaus išskirtinai daug tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių, bus sutrikdytas tiesioginis tiek Tarnybos, tiek ir kitų institucijų funkcijų atlikimas. Be to, numatyti reformos terminai yra neadekvatūs, kadangi per tokius trumpus terminus neįmanoma atlikti tokio masto valstybinės reformos tinkamai ir kokybiškai. Žemės administravimo sistemoje įsivyraus chaosas, nes lydimieji teisės aktai nebus parengti laiku ir institucijos nežinos kaip taikyti Įstatymus ir tai ypač aktualu toms institucijoms, kurioms bus perduotos Tarnybos funkcijos, nes tai bus naujų, joms nebūdingų funkcijų vykdymas. Darytina išvada, kad labiausiai šiuo atveju nukentės asmenys, kurie tiesiogiai susiję su Tarnybos vykdomų funkcijų atlikimu ir teikiamomis paslaugomis. Pritarti. 3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
vykdymo teisėtumo ir siūlomo reguliavimo ydingumo Aiškinamajame rašte teigiama, kad „NŽT kontroliuoja savo sprendimų teisėtumą, o tai prieštarauja teisėtumo ir kitiems principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme.“ Atkreipiame dėmesį, kad Tarnyba atlieka tuos veiksmus ir tas funkcijas, kurie jai pavesti įstatymų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Tarnyba neturi teisės kontroliuoti savo sprendimų teisėtumo. Pažymėtina, kad Tarnybos priežiūrą ir kontrolę iš esmės atlieka daugybė institucijų pagal savo kompetenciją, įskaitant ir Žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, prokuratūrą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę ir, be abejo, teismus pagal asmenų teikiamus skundus ir ieškinius. Taigi Tarnybos veikla yra pakankamai prižiūrima, ir iš esmės nemažai pokyčių vyksta atsižvelgiant į kontroliuojančių institucijų sprendimus, išvadas ir siūlymus. Pabrėžtina, kad Tarnybos sprendimų teisėtumas buvo ne kartą tikrintas teismuose ir nė karto teismai nėra iškėlę abejonių ar sprendę klausimą dėl teisės aktuose reglamentuojamos Tarnybos sprendimų kontrolės teisėtumo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja teisėtumo principui. Bet kokiu atveju, esant objektyviems argumentams, o ne deklaratyviems teiginiams, teisinį reguliavimą galima peržiūrėti ir įvertinti galimus pokyčius.
Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybėms perdavus savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėjimo teisę, priešingai, nei deklaruojama aiškinamajame rašte, bus nesumažinta, bet padidinta korupcijos pasireiškimo tikimybė žemės valdymo ir naudojimo srityje. Remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ duomenimis, tiek gyventojai, tiek įmonių vadovai, tiek valstybės tarnautojai savivaldybes priskyrė prie labiausiai korumpuotų įstaigų (23 proc. gyventojų, 24 proc. įmonių vadovų ir 38 proc. valstybės tarnautojų). Tuo pat metu nei gyventojai, nei įmonių vadovai, nei valstybės tarnautojai atvirame klausime tarp labiausiai korumpuotų įstaigų Nacionalinės žemės tarnybos nenurodė. Pritarti. 4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų perdavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nuo 2023-05-01
dažnai pasitaiko, jog vykdant planinius ar neplaninius statybos patikrinimus ar žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vyksta glaudus VTPSI ir NŽT bendradarbiavimas, siekiant kuo efektyviau bei greičiau išaiškinti valstybinės žemės užėmimo savavališkai pastatytais statiniais atvejus, šių statinių šalinimo klausimus, bendrų patikrinimų organizavimą, dalinimąsi informacija apie nustatytus pažeidimus ar jų pašalinimą bei kitus tarnybinės pagalbos teikimo atvejus. Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant eliminuoti funkcijų dubliavimąsi, numatoma žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijas perduoti
Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2018 m. tobulinant ūkio subjektų veiklos priežiūros procesus, Vyriausybė pritarė[2] tuometės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pateiktam Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir (ar) jų funkcijų konsolidavimo ir optimizavimo priemonių planui[3] (toliau – Planas), kuriuo atsakingoms ministerijoms pavedė parengti ir suderinti ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoms ar jų funkcijoms konsoliduoti reikalingus teisės aktų pakeitimų projektus. Pažymėtina, kad Plane[4] Žemės ūkio ministerijai ir Tarnybai buvo numatyta priemonė parengti ir Vyriausybei pateikti reikalingus teisės aktų pakeitimo projektus, kuriais būtų aiškiai atribotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) ir Tarnybos atliekamos priežiūros funkcijos žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityje ir suteikiami reikalingi teisiniai įgaliojimai Tarnybai, tokiu būdu užtikrinant efektyvų ir operatyvų nelegalių nesudėtingų statinių, pastatytų valstybinėje žemėje, pašalinimo procesą. Taigi, minėtu Vyriausybės protokoliniu sprendimu siekta aiškios takoskyros tarp VTPSI ir Tarnybos nurodytose veiklos srityse, o Įstatymų projektais priešingai, nepaisant anksčiau priimtų Vyriausybės sprendimų, siekiama minėtas institucijas sujungti (žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir statybos valstybinės priežiūros srityse).
Pažymėtina ir tai, kad įgyvendinant minėtą Planą buvo parengti Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo VTPSI taisyklių (neteko galios nuo 2022-05-01[5]) pakeitimai[6], pagal kuriuos VTPSI nenagrinėjo asmenų pateiktų prašymų ir skundų dėl teisės aktų pažeidimų vykdant statinių, kuriems nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą. Pastebėtina, kad minėtose taisyklėse įtvirtintos nuostatos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 25¹straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2022-05-01), kuriame nurodyti pagrindai, kada prašymai ir skundai, pateikti pagal kompetenciją teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, yra nenagrinėjami. Remiantis Įstatymo 25¹straipsnio
nuostatomis, VTPSI nenagrinėja atvejų, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių, – užtvarų (tvorų, aptvarų, diendaržių, voljerų), atraminių sienelių, lieptų ir plokščiųjų horizontaliųjų inžinerinių statinių, kurių statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ir šiuos skundus persiunčia žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančiai Tarnybai.
Remiantis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad tarp Tarnybos ir VTSPI atliekamų veiksmų, nagrinėjant (sprendžiant) atvejus dėl valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų statinių ir jų pašalinimo, yra įvesta aiški takoskyra ir tokie atvejai, kai Tarnyba esant VTPSI išreikštam poreikiui teikia tarnybinę pagalbą dėl nekilnojamųjų daiktų koordinačių, servitutų ribų, atstumų tarp nekilnojamųjų daiktų ar kitų objektų nustatymo vietovėje, kai to padaryti neturėdama reikiamos matavimo įrangos VTPSI negali pati, negali būti laikoma kaip šių institucijų vykdomų funkcijų dubliavimasis. Be to, Tarnyba žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo metu vertina ne tik galimo savavališko žemės užėmimo (naudojimo) atvejus, bet ir kitus galimai daromus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus pagal tikrinimo kriterijus, reglamentuojamus Kontrolės nuostatų 11.1–11.10 papunkčiuose. Taigi, šiuo metu VTPSI ir Tarnybos funkcijos, susijusios su žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymu, nesidubliuoja ir nėra tikslinga bei prasminga, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijas nuo 2023-05-01 perduoti VTPSI. Siūlome minėtą kontrolės vykdymo funkciją, kaip iki šiol, taip ir nuo 2023-01-01, palikti vykdyti tik Tarnybai. Pažymėtina ir tai, kad Aplinkos ministerijai pristatant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančias Žemės įstatymo nuostatas, susijusias su žemės naudojimo kontrole, nebuvo nurodyta aiški vizija, kaip VTPSI vykdys žemės naudojimo valstybinę kontrolę.
Buvo nurodyta, kad tais atvejais, kai galimai bus padarytas tiek Statybos įstatymo, tiek žemės naudojimo pažeidimas, į patikrinimą turės vykti du specialistai, kas Tarnybos nuomone, visiškai nėra efektyvu, nes iš esmės ir šiuo metu tokia galimybė institucijoms yra suteikta. Pritarti. 5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
nuo 2023-05-01 pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, priskirta Tarnybai (Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 13 punktas), o žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu be kitų tikrinimo kriterijų taip pat tikrinama, ar žemės savininkai, naudotojai, valdytojai, patikėtiniai laikosi įsipareigojimų, atliks ne pati kontroliuojančioji institucija (Tarnyba), o VTPSI. Taigi, nuo 2023-05-01 VTPSI pareigūnai, atliekantys žemės naudojimo valstybinę kontrolę, turės tikrinti, ar žemės savininkai (naudotojai, valdytojai, patikėtiniai) laikosi įsipareigojimų, kurie nustatyti teisės aktuose arba kitos institucijos (Tarnybos) parengtuose individualiuose administraciniuose aktuose (nuomos sutartyse, sutikimuose, leidimuose ir t. t.). Įgyvendinus numatytą teisinį reglamentavimą, nuo 2023-05-01 susidarytų situacija, kai VTPSI atliktų žemės naudojimo patikrinimus, o kita institucija (šiuo atveju Tarnyba) esant nustatytiems pažeidimams (asmenims nesilaikant dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų) turėtų priiminėti sprendimus dėl šiais dokumentais suteiktų teisių nutraukimo, o tai didintų žmogiškųjų bei finansinių išteklių poreikį bei nepagrįstai pailgintų funkcijos vykdymo laiką.
Be to, Tarnyba negalės užtikrinti Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio
valstybinės kontrolės funkcija, kurią vykdant kontroliuojami ir prižiūrimi kiti valstybinės žemės patikėtiniai, nuo 2023-05-01 numatoma perduoti VTPSI. Atsižvelgiant į tai, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos vykdymas turėtų būti paliktas Tarnybai. Pritarti. 6. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 4.3.
Pažymėtina, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu siekiant tinkamai atlikti žemės naudojimo patikrinimus pagal visus tikrinamam objektui (žemės sklypui) numatomus taikyti Žemės įstatymo pakeitimo projekto
patikrinimą vietovėje (sprendimo priėmimo dėl patikrinimo atlikimo /neatlikimo metu) ir jo atlikimo metu yra būtina įsivertinti tikrinamo objekto (žemės sklypo) suformavimo (privatizavimo) dokumentus (pavyzdžiui, neturint žemės sklypo suformavimo (privatizavimo) dokumentų nėra galimybių patikrinti, ar tikrinamas objektas yra naudojamas pagal privatizavimo dokumentuose nurodytas ribas ir nėra savavališkai užėmęs greta esančios valstybinės žemės, ar laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų, kadangi žemės sklypo suformavimo (privatizavimo) dokumentuose yra pažymėtos ne tik žemės sklypo ribos, bet ir pažymėta servituto vieta, jo plotis ir kiti duomenys) ir išduotus leidimus /sutikimus (pavyzdžiui, siekiant įvertinti pranešime nurodytą galimą savavališką valstybinės žemės užėmimą (naudojimą) visų pirma turi būti patikrinta, ar yra /nėra išduoto leidimo /sutikimo naudotis šia valstybine žeme, ir tik tada, esant pagrįstam poreikiui, inicijuojamas tokios žemės patikrinimas vietoje). Didžioji dalis patikrinimui reikalingų dokumentų (žemės sklypų suformavimo /privatizavimo bylos bei dalis tuomečių apskričių viršininkų administracijų išduotų sutikimų ar leidimų naudotis valstybine žeme) neskaitmenizuoti, o saugomi Tarnybos teritorinių skyrių archyvuose. VTPSI pareigūnui, atliekančiam žemės naudojimo kontrolės funkciją, bus reikalinga kreiptis į Tarnybą dėl žemės sklypų suformavimo /privatizavimo bylų bei sutikimų ar leidimų naudotis valstybine žeme gavimo, o tai pareikalaus papildomų žmogiškųjų bei finansinių išteklių.
Dėl to procedūros taps ilgesnės bei sudėtingesnės, ir tokia situacija sukels visuomenės pagrįstą nepasitenkinimą. Pritarti. 7. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuos ir vykdys Tarnyba, o koordinuos Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio reglamentavimas nuo 2023-05-01 nebus keičiamas, tai yra galios nuostata, įsigaliosianti 2023-01-01, nors minėto įstatymo redakcijos, numatytos įsigalioti nuo 2023-05-01,
kontrolę turėtų organizuoti ir vykdyti ne Tarnyba, o VTPSI. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad nuo 2023-05-01 pagal Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 27 dalį ir 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą teisė vykdyti ir organizuoti žemės naudojimo valstybinę kontrolę numatyta VTPSI, o pagal minėto įstatymo projekto 36 straipsnio
nuostatos akivaizdžiai prieštarauja viena kitai, todėl turi būti patikslintos, atsisakant perduoti VTPSI šiuo metu Tarnybos tinkamai vykdomą žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją. Pritarti. 8. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
įtvirtinti, kad kai yra pagrindas manyti, kad yra pažeistas viešasis interesas valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja srityje, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl jo gynimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisės (kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo) pagal Žemės įstatymo projektą (redakcija, įsigaliosianti nuo 2023-05-01) VTPSI net neturėtų, vadinasi, atlikusi valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kiekvienu atveju turėtų kreiptis į Tarnybą. Darytina išvada, kad toks iš esmės vieno proceso išskaidymas tarp institucijų neužtikrins tinkamo valstybinės žemės valdymo. Pritarti. 9. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 4.6. Pagal parengtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ANK pakeitimo projektas), surašyti administracinio nusižengimo protokolus už žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, nurodytus ANK 110, 112, 113, 257, 258, 261 ir
pareigūnai. Be to, Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti 7 konkrečius tikrinimo kriterijus, kurie turėtų būti tikrinami vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Pastebėtina, kad šiuo metu Tarnyba žemės naudojimo patikrinimus atlieka ir vietovėje vertina žemės sklypų naudojimą pagal 10 tikrinimo kriterijų (Kontrolės nuostatų[8] 11.1–11.10 papunkčiai), kurie iš esmės sutampa su ANK[9] 110, 112, 113, 257, 258, 261 ir 333 straipsniuose nurodytais administraciniais nusižengimais, už kurių padarymą Tarnyba turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
Taigi, iš Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje numatyto reglamentavimo matyti, kad minėtos institucijos neatliks žemės naudojimo patikrinimų, kurių metu būtų vertinama: 1) ar įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės; 2) ar žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad žemės ūkio naudmenos savaime neapaugtų medžiais, krūmais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais, kad šie žemės sklypai būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 3) ar pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai. Nepaisant to, ANK pakeitimo projekte numatyta, kad būtent Tarnyba, o nuo 2023-05-01 – VTPSI, nors tokių patikrinimų ir neatliks, bet už ANK 258 ir 333 straipsniuose numatytus nusižengimus turės teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir taikyti administracinę atsakomybę. Kaip matyti, ANK pakeitimo projektu Tarnybai, o nuo 2023-05-01 VTPSI, numatoma suteikti teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną platesne apimtimi, nei Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje siūlomi reglamentuoti tikrinimo kriterijai.
Be to, nei Žemės įstatymo projekte, nei kituose su šiuo įstatymu pateiktuose įstatymų paketo projektuose nėra numatyta, kokia institucija tokius žemės naudojimo patikrinimus turėtų atlikti, kokiais duomenimis remiantis dėl šių pažeidimų Tarnyba, o nuo 2023-05-01 – VTPSI turėtų teisę (pagrindą) pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Taigi lieka neaišku, kokiu tikslu ir kokiu pagrindu Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje neįtraukti minėti ir Tarnybos šiuo metu vertinami 3 tikrinimo kriterijai ir kas šiuos kriterijus turėtų tikrinti, nepaisant to, kad ANK pakeitimo projekte administracinės atsakomybės taikymas už šiuos pažeidimus yra paliktas minėtoms institucijoms. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalies ir ANK pakeitimo projekto nuostatas, jas suderinant tarpusavyje. Pritarti. 10. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
kontrolės
2023-05-01 „žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą kontrolę vykdys VTPSI“, tačiau Tarnyba žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą vykdo tinkamai, o žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros funkcijos perkėlimo tikslas nėra aiškiai pagrįstas.
Perdavus VTPSI žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą ir kontrolę, kaip tik gali būti sutrikdytas valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros nepertraukiamas ir nuolatinis atlikimas, o pasiekti rezultatai (teritorijų ir žemėtvarkos planavimo valstybinė priežiūros koncentracija vienoje institucijoje) neduos jokios apčiuopiamos naudos, priešingai, bus neracionaliai panaudotos valstybės lėšos skirtos pertvarkymui įgyvendinti. Pažymėtina, kad Tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, per metus patikrina daugiau kaip 8 tūkst. (pvz.,
nepriskiriami teritorijų planavimo dokumentams), 13 proc. – kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, ir apie 2 proc. – kiti žemėtvarkos planavimo dokumentai. Atsižvelgiant į Tarnybai įstatymais priskirtas funkcijas ir darbuotojų kompetenciją bei į tai, kad valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra yra atliekama ne teritoriniu principu Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) kokybiškai ir skaidriai, užtikrinant vieno langelio principą, Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, funkcijas perduoti VTPSI ar kitai institucijai yra netikslinga, kadangi ši veikla nedubliuoja jokių kitų institucijų atliekamų funkcijų, nesukelia papildomos administracinės naštos ūkio subjektams, o atliekami darbai yra glaudžiai tarpusavyje susiję su žemės ūkio veikla ir kaimo plėtros priemonėmis. Pritarti. 11.
Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatos tarpusavyje nėra suderintos. Pagal Žemės įstatymo projekto nuostatas nuo 2023-05-01 keičiama 43 straipsnio 2 dalis, nurodant, kad „valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas“, tačiau Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarka nuo 2023-05-01 nenumatyta, t. y. nereglamentuojama, kaip turės būti atliekama valstybinė žemės valdos projektų (žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus bei žemės konsolidacijos projektų) priežiūra. Pažymėtina, kad žemės valdos projektai, kaip minėta, nėra teritorijų planavimo dokumentai, todėl žemės valdos projektų priežiūros reglamentavimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme apskritai yra ydingas. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyti pakeitimai, susiję su Tarnybos pavaldumo pakeitimu, įsigalios tik nuo 2023 m. sausio 1 d., tačiau Žemės įstatymo projekte numatyti pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2023-05-01 ir susiję su valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarka, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte apskritai nėra numatyti. Pritarti. 12.
Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 5.3.Taip pat ir pagal Žemės įstatymo projekto nuostatas tampa neaišku, kaip turės būti atliekamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tikrinimas, kadangi 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte (nuo 2023-05-01) nurodyta, kad „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą“, tačiau Žemės įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta, kad „suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga“ (ši nuostata nuo 2023-05-01 nekeičiama). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad nuo 2023-05-01 žemės valdos projektų (žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų bei žemės konsolidacijos projektų) tikrinimas negalės vykti sklandžiai, taps chaotišku, o dėl to nukentės žemės valdos projektų iniciatoriai, organizatoriai ir rengėjai. Pritarti. Siūloma tikslinti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatą išdėstant ją taip:
„<...> suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga.“
Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 5.4. Pažymėtina, kad ir į ankstesnes Tarnybos 2022-03-28 raštu Nr. 1SD-602-(3.3 E.) „Dėl įstatymų projektų derinimo“ teiktas pastabas nebuvo atsižvelgta, kadangi Žemės įstatymo projekto 51 straipsnio nuostatose nenumatomas žemės konsolidacijos projektų tikrinimas. Pritarti. 14. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
pakeitime nenumatytas žemės reformos žemėtvarkos projektų tikrinimas. Šio straipsnio pakeitimo nuostatose nurodoma, kad „suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas <....>“, nenurodant, kad tvirtinti galima tik po to, kai žemės reformos žemėtvarkos projektus patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija. Pritarti. 15. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
Teritorijų planavimo įstatymo Nr.
I-1120 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti skirtingi Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus tvirtinantys asmenys – Žemės įstatymo projekto 37 straipsnio 11 dalyje nurodytas žemės ūkio ministras, o Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkos ministras. Todėl neaišku, kas bus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (ŽPDRIS) valdytojas. Pritarti. Siūlome tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalies nuostatą išdėstant ją taip:
„11. Su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami
automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio aplinkos ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose.“
Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr.
XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, numatoma teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams be Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų priskirti ir šių institucijų darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, įgaliotus atlikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad teritorijų planavimo valstybinė priežiūra patenka į Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodytą teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros sritį, t. y. funkcijos atliekamos šioje srityje (išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas) yra laikomos viešuoju administravimu. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 ir 11 dalių nuostatas, viešojo administravimo funkcijos valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose gali būti pavedamos pagal pareigybes tik valstybės tarnautojams. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatos neatitinka minėtų teisės aktų nuostatų ir yra tikslintinos. Pritarti. Siūlome tikslinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatą išdėstant ją taip: „4.
Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgalioti atlikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas.“
Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
mažinimo ir funkcijų perdavimo
Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei, kad siūlomą pertvarką paskatino ilgos, perteklinės, administracinę naštą kuriančios valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūros. Kaip perteklinių procedūrų pavyzdys pateikiama Tarnybos, vadovaujantis teisės aktais, parengta schema, nurodanti, kaip yra sudaromos valstybinės žemės sklypų panaudos sutartys. Pažymėtina, kad iš Aiškinamojo rašto nėra aišku, kuri procedūros dalis yra perteklinė. Pabrėžtina, kad abejotina, ar galima sukurti paprastesnį valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo procesą, kadangi pagal schemą asmuo, suinteresuotas panaudos sutarties sudarymu, pateikia prašymą Tarnybos teritoriniam skyriui, šis prašymas užregistruojamas dokumentų valdymo sistemoje, perduodamas Tarnybos teritorinio skyriaus vadovui nukreipti vykdyti.
Tarnybos teritorinio skyriaus darbuotojas, gavęs prašymą, atlieka atitinkamus veiksmus ir parengia sutarties projektą, jį suderina su Tarnybos teritorinio skyriaus vadovu ir pateikia suinteresuotam asmeniui pasirašyti. Taigi, tai yra standartinė visų dokumentų nagrinėjimo ir rengimo procedūra, todėl nėra aišku, kokia šio proceso dalis yra perteklinė, kaip nurodoma Aiškinamajame rašte, ir kaip tokią procedūrą reikėtų tikslinti. Pritarti. 18. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
atliekamų funkcijų analizę, planuojami atlikti kokybiniai procedūrų ir vykdomų funkcijų pokyčiai. Sumažės derinančių institucijų tiek teritorijų planavimo, tiek ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesuose. Dėl to savivaldos projektų įgyvendinimas bus sklandesnis, kas užtikrins visuomeninę naudą, sudarys sąlygas visuomenei ir savivaldybėms reikalingoms iniciatyvoms, atitinkamai pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos.“ Taigi reikia pabrėžti, kad Įstatymų projektais problemos nėra sprendžiamos, o tik siekiama perimti Tarnybos valdymą. Taip pat tai reiškia, kad LRV programa nėra įgyvendinama, nes pagal programą turi būti peržiūrėtos funkcijos ir patikslinta teisinė bazė, jeigu yra poreikis. Šiuo atveju problemų sprendimas atidedamas neapibrėžtam laikui, kas iš esmės neužtikrins deklaruojamų tikslų dėl administracinės naštos mažinimo, visuomenės naudos, nepagerins verslo sąlygų, neužtikrins tinkamo disponavimo valstybine žeme.
Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija, perimdama Žemės ūkio ministerijos funkcijas per pusę metus ar metus neįgis tos patirties žemės tvarkymo ir administravimo srityje, kurią turi sukaupusi tiek Žemės ūkio ministerija, tiek ir Tarnyba. Taigi tai reiškia, kad tinkamas reformos įvykdymas ir teisės aktų projektų parengimas priklauso nuo to, kiek ir kurie Žemės ūkio ministerijos ir Tarnybos darbuotojai pereis dirbti į Aplinkos ministeriją ir jai pavaldžias institucijas. Kadangi žinias ir patirtį yra sukaupę būtent žmonės ir jie yra didžiausias šių institucijų turtas. Tačiau nėra garantijų, kad tie darbuotojai, kurie turi didžiausią patirtį ir kompetenciją, pereis dirbti į atitinkamas institucijas, o ne pasirinks kitą kelią – išeitinę kompensaciją. Ilgametė Tarnybos patirtis, susijusi su reorganizacijomis, parodė, kad per reorganizacijas labai dažnai įstaigą palieka jauni, perspektyvūs, gabūs ir kompetentingi darbuotojai, todėl darytina prielaida, kad ši reforma nebus išimtis. Pabrėžtina, kad šiuo metu Tarnybai trūksta labai daug darbuotojų, o esant tokiai neapibrėžtai Tarnybos situacijai, surasti norinčių dirbti Tarnyboje praktiškai neįmanoma. Taigi, nors Aplinkos ministerijos tikslai ir siekiamybės yra sveikintini, tačiau realybėje vargu, ar bus įgyvendinti. Pritarti. 19. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
straipsnio 1 dalį valstybinė žemė miestuose perduodama savivaldybėms, o žemės ūkio paskirties žemė kaimo gyvenamosiose vietovėse – valstybės įmonei Žemės informacijos centrui (toliau – ŽIC). Tuo metu nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdys Tarnyba.
Todėl atkuriant piliečių nuosavybės teises į miesto žemę, kiekvieną kartą turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl žemės sklypo perdavimo Tarnybai patikėjimo teise. Kokia tvarka Tarnybai patikėjimo teise bus perduodami ŽIC patikėjimo teise valdomi žemės sklypai, kai bus atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į kaimo gyvenamojoje vietovėje esančią žemę, Įstatymų projektuose apskritai nereglamentuojama. Pažymėtina, kad savivaldybės dažnu atveju nesuinteresuotos miestuose esančią žemę perduoti asmenims, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į žemę. Ši aplinkybė sudarys prielaidas vilkinti atkūrimo procesą. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo projektu kuriama ilga ir sudėtinga vienų patikėtinių patikėjimo teisės perdavimo kitiems patikėtiniams, iš esmės priešingus savivaldybių ir pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę interesus, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas gali užsitęsti dar labai ilgą laiką. Pritarti iš dalies. AM argumentai:
Tarnybos 2022-03-28 rašte Nr. 1SD-602-(3.3 E.) „Dėl įstatymų projektų derinimo“ identifikuota tik problema, kad „Tarnyba susiduria su Vilniaus miesto savivaldybės neveikimu nuosavybės teisių atkūrimo srityje, tačiau Vyriausybės atstovas nesiima jokių veiksmų, kad įpareigotų Vilniaus miesto savivaldybę atlikti privalomus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų.“ Taigi abejotinas teisinio reguliavimo aktualumas, kai piliečių nuosavybės teisės bus atkuriamos į kaimo gyvenamojoje vietovėje esančią žemę. Pirmajame pertvarkos etape atliekame pakeitimus, susijusius su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. 20. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 6.4.
Pagal Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybės yra savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, patikėtinė. Šios dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės patikėtinė yra „valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti“. Aptariamame Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte teikiama nuoroda į šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus patikėtinius, t. y. Miškų įstatyme nurodytus subjektus, kuriems valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais, ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojai, kuriems valstybinės žemės sklypai perduodami Tarnybos vadovo sprendimu.
Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad „kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba.“ Šiuo atveju būtų vertinga paanalizuoti hipotetinę situaciją, kaip visas procesas atrodytų praktikoje. Darykime prielaidą, kad savivaldybė valdo atskiru žemės sklypu nesuformuotą valstybinės žemės plotą miesto ribose, kuris reikalingas viešosios infrastruktūros valdytojui. Pagal siūloma reguliavimą viešosios infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Tarnybą, nurodydamas žemės plotą, kuris jam yra reikalingas.
Kyla klausimas, kaip tą žemės plotą viešosios infrastruktūros valdytojas turėtų apibrėžti, atvaizduoti, kadangi žemės sklypas nėra suformuotas ir šiame etape pagal siūlomą reguliavimą jis nebus formuojamas. Taigi, ar žemės perdavimo Tarnybai etape viešosios infrastruktūros valdytojas turėtų parengti tikslų perduodamo valstybinės žemės ploto brėžinį, kuris iš esmės bus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atitikmuo. Tačiau pažymėtina, kad tokio brėžinio parengimas valdytojui kainuos papildomus kaštus. Tuo atveju, jeigu tokio brėžinio parengimas nebūtų reikalingas ir užtektų apytikslių valstybinės žemės ploto duomenų, kyla rizika, kad vėliau projektuojant valstybinės žemės sklypą ne visas perimtas žemės plotas bus įtrauktas (likutis turės būti perduotas savivaldybei atgal Vyriausybės nutarimu) arba projektuojant žemės sklypą atsiras poreikis didesniam žemės plotui (valstybinės žemės perėmimo Vyriausybės nutarimu procesas bus kartojamas) ar iš esmės siekiant išvengti administracinės naštos bus projektuojamas žemės sklypas toks, kokio ploto perimta valstybinė žemė, nors poreikis jau gali būti pasikeitęs. Tačiau pagal galiojantį reguliavimą, kai valstybinės žemės patikėtinis yra Tarnyba, viešosios infrastruktūros valdytojas iš esmės turėtų tik inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą ir atitinkamai įteisinus valstybinės žemės sklypo perdavimą Tarnybos vadovo sprendimu perimti suformuotą žemės sklypą valdyti patikėjimo teise. Taigi akivaizdu, kad Aplinkos ministerija Žemės įstatymo projektu nemažina, o didina administracinę naštą. Vertėtų paanalizuoti ir atgalinį valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms procesą.
Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalyje, įsigaliosiančiose nuo 2023-05-01, nustatyta, kad „Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomi. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės tokį valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. <...>“ Taigi, tokiu atveju, kai viešosios infrastruktūros valdytojui nebereikia žemės sklypo, Tarnybos vadovas priima sprendimą dėl valdytojo patikėjimo teisės į žemės sklypą pasibaigimo. Nors Žemės įstatymo projekte nėra įtvirtinta tolesni Tarnybos veiksmai, tačiau vadovaujantis Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės miestuose patikėtiniai yra savivaldybės, turėtų būti rengiamas Vyriausybės nutarimo, kuriuo valstybinė žemė perduota savivaldybei, pakeitimo projektas. Taigi, kaip jau minėta, administracinė našta Įstatymų projektais yra didinama, o ne mažinama, kaip deklaruoja Aplinkos ministerija.
Paminėtinas ir kitas aspektas: įtvirtinus tokį reguliavimą, Vyriausybė iš esmės ims vykdyti valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo funkciją, kas iš esmės taip pat sukels chaosą, nes Vyriausybė turėtų nustatyti žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, procesus, o ne vykdyti žemės administravimą. Pastaraisiais metais teisinis reguliavimas krypo būtent ta linkme, kad žemės administravimas iš Vyriausybės didesniąja dalimi perduodamas Tarnybai ir, tam tikrais atvejais, Žemės ūkio ministerijai (pavyzdžiui, Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas; siūlomas Žemės įstatymo nuostatų, susijusių su viešosios transporto infrastruktūros valdytojui perduodamais valstybinės žemės sklypais Tarnybos sprendimu, įteisinimas ir kt.). Įvertinus siūlomą nustatyti reguliavimą, akivaizdu, kad kuriama gremėzdiška biurokratinė valstybinės žemės valdymo sistema. Tokia pat sistema, kuriama ir dėl valstybinės žemės, perimamos iš ŽIC, kai ši žemė yra reikalinga valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams įgyvendinti, viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalys). Pateiktas pavyzdys akivaizdžiai parodo siūlomos pertvarkos ydingumą. Valstybinę žemę išdalijus įvairiausiems patikėtiniams, kuriamas neracionalus, biurokratinis disponavimo valstybine žeme įgyvendinimo procesas, o tai lems, kad taps sudėtinga užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą. Pritarti.
Pritarti. Valstybės interesų užtikrinimui įstatymų projektuose įtvirtinamos atitinkamos priemonės: savivaldybėms perduodamos patikėjimo teisės apribojimai, sustiprinta patikėtinių veiklos ir žemės naudojimo kontrolė, patikėjimo teisės neperdavimas bei perduotos teisės pasibaigimas tais atvejais, kai valstybinė žemės yra reikalinga valstybei svarbiems projektams, ir kitos priemonės. NŽT pastaba, kad „Pastaraisiais metais teisinis reguliavimas krypo būtent ta linkme, kad žemės administravimas iš Vyriausybės didesniąja dalimi perduodamas Tarnybai ir, tam tikrais atvejais, Žemės ūkio ministerijai.“ yra netinkamas argumentas, nes Žemės ūkio ministro pavedimu tarpinstitucinės keturių ministerijų auditorių grupės 2021-10-22–2022-02-28 atlikto audito išvadoje nurodoma, kad įstaiga (t. y. NŽT) pagrindinę jai patikėtą funkciją – valdyti valstybinę žemę – vykdo neefektyviai. NŽT pastaba „Pateiktas pavyzdys akivaizdžiai parodo siūlomos pertvarkos ydingumą.“, vertintina kaip atmestina, nes vieno pavyzdžio pateikimas negali apibūdinti ar nuvertinti visos siūlomos pertvarkos. Pastabos jog, „Aplinkos ministerija Žemės įstatymo projektu nemažina, o didina administracinę naštą.“ ir „Įvertinus siūlomą nustatyti reguliavimą, akivaizdu, kad kuriama gremėzdiška biurokratinė valstybinės žemės valdymo sistema.“ pateiktos taip pat pagal vieną analizuojamą pavyzdį. Suteikiant (išplečiant) savivaldybėms patikėjimo teisę miestuose, kartu įtvirtinamos valstybės interesus apsaugančios ir atitiktį Konstitucijai užtikrinančios nuostatos:
Vyriausybės nutarimu ir numatoma galimybė Vyriausybei priimti sprendimus dėl savivaldybių patikėjimo teisės pasibaigimo valstybei svarbiais atvejais;
Atitinkamai siekiant teisinio aiškumo bei įtvirtinant valstybės interesus apsaugančias ir atitiktį Konstitucijai užtikrinančias nuostatas, jos detaliai nurodomos Projekto 1 straipsnio dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnyje. 21. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
projekto 7 straipsnio 7 dalies nuostata analizuotina ir dar kitu aspektu. Pagal šią nuostatą Tarnyba privalės prižiūrėti nesuformuotos valstybinės žemės, perduotos patikėjimo savivaldybėms, tinkamą naudojimą. Pažymėtina, kad nesuformuota valstybinė žemė neturi paskirties, nėra aišku, kokiems tikslams bus naudojama ir pan., todėl nėra aišku, kokiu aspektu Tarnyba turės vykdyti tokios žemės naudojimo priežiūrą. Pritarti. 22. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
7.1.
Žemės įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu šioms reikmėms:
a) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
b) viešojo naudojimo poilsio objektams;
c) gatvėms ir vietiniams keliams;
d) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
e) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
f) ūkinei komercinei veiklai;
g) kapinių priežiūrai;
h) piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekte nenustatyta, kokia tvarka savivaldybėms bus perduodami Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms valstybinės žemės sklypai, kuriuos patikėjimo teise valdo ŽIC. Todėl atitinkamai turi būti tikslinamas Žemės įstatymo projektas. Pritarti. 23. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 7.2. Žemės įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 2 dalyje išvardyta, kokioms reikmėms valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise tarnybos vadovo sprendimu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalyje ir įtvirtintoms įstatymuose. Iš esmės nėra aišku, kokiu tikslu yra paliekamos galiojančios Žemės įstatymo nuostatos, papildant Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalį dar keletu reikmių, kai pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įsigaliosiantį nuo 2023-05-01, visa miestuose esanti valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu bus perduota savivaldybėms.
Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.“ Taigi Vyriausybės nutarime, kuriuo savivaldybei perduodama visa mieste esanti valstybinė žemė, nebus nurodomos jokios reikmės. Taigi nėra aišku, kuriais atvejais turėtų būti rengiami Tarnybos vadovo sprendimai, kuriais valstybinė žemė savivaldybėms perduodama atitinkamoms reikmėms. Pritarti. 24. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 7.4.
Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje Žemės įstatymo 7 straipsnio
valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.“ Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės poreikių nustatymas nėra vienkartinis veiksmas. Valstybės poreikiai yra nuolat kintantis dalykas ir kinta atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę, geopolitinę situaciją ir pan. Tarnyba nėra ta institucija, kuri gali nustatyti valstybės poreikius, juos turi pateikti atitinkamos ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, valstybės įmonės, atsakingos už tam tikrų funkcijų vykdymą, pvz., valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri gali pateikti valstybinės žemės poreikį valstybinės reikšmės keliams tiesti, atsižvelgdama į valstybės strateginius poreikius, finansavimą, ar Krašto apsaugos ministerija, ir pan. Todėl nėra aišku, kaip nurodyta nuostata bus įgyvendinama praktikoje. Pritarti iš dalies. Projekte nėra nuostatų, teigiančių, kad NŽT - institucija, kuri gali nustatyti valstybės poreikius. Tačiau Vyriausybės nutarimas ir priėmimo – perdavimo aktai be NŽT pateiktų duomenų apie valstybinę žemę negalės būti parengti. Siūlytina Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad Vyriausybės nutarimas ir priėmimo – perdavimo aktai, kuriais savivaldybėms patikėjimo teise perduodama miestų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė, parengiami Aplinkos ministerijos kartu su Nacionaline žemės tarnyba bei savivaldybėmis. 25.
Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant savivaldybėms, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 savivaldybių, ir į tai, kad kiekvienos savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose yra nemažas valstybinės žemės sklypų skaičius, teigtina, kad žemės sklypų perdavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir priėmimo–perdavimo aktais procesas užsitęs ilgai, pareikalaus didžiulių finansinių, žmogiškųjų ir laiko sąnaudų. Be to, atsižvelgiant į Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatytą reguliavimą, pagal kurį šiose normose nustatytais atvejais žemės patikėtine tampa Tarnyba, arba suformavus žemės sklypus miestų teritorijoje, kurioje nebuvo suformuoti žemės sklypai, Vyriausybės nutarimas, nurodytas Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje, turės būti labai dažnai keičiamas arba dėstomas nauja redakcija.
Pažymėtina, kad žemės sklypų patikėjimo teisė turės būti perregistruota Nekilnojamojo turto registre, o tai pareikalaus didelių finansinių išlaidų, apie kurias Aplinkos ministerija Aiškinamajame rašte neužsimena. Nėra aišku, kuri institucija šias išlaidas turės apmokėti ir iš kokio biudžeto – valstybės ar savivaldybės. Pritarti. 26. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
miestuose esanti valstybinė žemė turėtų būti perduota savivaldybėms. Tai reiškia, kad iki šios datos turėtų būti identifikuoti miestuose esantys valstybinės žemės sklypai, neperduoti kitiems subjektams, taip pat identifikuota nesuformuota valstybinė žemė, kuri nėra aišku, kaip turėtų būti apibrėžta, pažymėta ir identifikuota, nes Vyriausybės patvirtintos taisyklės bus rengiamos tuo pačiu laikotarpiu, įvertinti valstybės poreikiai pagal Vyriausybės tvirtinamus teisės aktus, kurie nėra aišku, kada bus parengti ir patvirtinti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalis). Iki nurodytos datos turės būti parengtas, teisės aktų nustatyta tvarka suderintas ir priimtas Vyriausybės nutarimas, parengti ir pasirašyti valstybinės žemės perdavimo ir priėmimo aktai, valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisė perregistruota savivaldybių vardu. Šiam procesui įgyvendinti finansavimas šiuo metu nėra numatytas. Akivaizdu, kad visų šių veiksmų tiesiog neįmanoma padaryti iki 2023-05-01.
Be to, akivaizdu dar ir tai, kad visus šiuos veiksmus turės atlikti Tarnyba, neturėdama tinkamo teisinio reguliavimo, paskirto finansavimo, taigi visų kitų Tarnybos funkcijų atlikimas dėl nurodytų priežasčių sustos neribotam laikui. Tas pat pasisakytina ir dėl valstybinės žemės perdavimo ŽIC proceso vykdymo. Pritarti. 27. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 7.7. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte, įsigaliosiančiame nuo 2023-05-01, nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinis yra valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų ŽIC administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti. Pažymėtina, kad ŽIC taps tik valstybinės žemės sklypų patikėtiniu, o nesuformuotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės patikėtiniu kaimo teritorijose bus Tarnyba, kadangi kitoks reguliavimas nėra numatytas. Be to, pagal Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktus Tarnyba organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, tvirtina žemės reformos žemėtvarkos projektus (toliau – reformos projektas), kuriuose suformuojami žemės sklypai asmenims nuomai ir pardavimui bei neatlygintinam perdavimui nuosavybėn.
Tuo metu ŽIC tepriskiriama funkcija sudaryti žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis su asmenimis, kuriems šie žemės sklypai suprojektuoti reformos projekte. Taigi nėra aišku, kokie veiksmai bus atliekami dėl nesuformuotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kaip ši žemė bus ir ar bus perduodama ŽIC, kaip bus formuojama vienoda valstybinės žemės ūkio paskirties žemės politika, kai valstybinę žemės ūkio paskirties žemę valdys dvi institucijos (Tarnyba ir ŽIC), kurios pavaldžios skirtingoms institucijoms – atitinkamai Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai. Iš viso to atitinkamai kyla ir klausimai, kur asmuo turės kreiptis, siekdamas išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris šiuo metu dar nėra suformuotas, – į Tarnybą, kuri atsakinga už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, ar į ŽIC – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomotoją, kuris realiai neturi patikėjimo teisės į nesuformuotą valstybinę žemę ir nedisponuoja informacija, ar šis žemės plotas galės būti išnuomotas. Be to, naujai steigiamas subjektas – ŽIC neturi patirties, tačiau jai patikima tokia svarbi funkcija, kaip valstybinės žemės valdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad sujungus tris įmones į ŽIC, neabejotinai kils problemų integruojant kiekvienos iš jų anksčiau vykdytas funkcijas. Negana to, nauja įstaiga gaus naują labai sudėtingą valstybinės žemės disponavimo funkciją.
Siūlome planuojamai įsteigti ŽIC neperduoti patikėjimo teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų vienintelei funkcijai vykdyti – sudaryti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis. Akivaizdu, kad Aplinkos ministerijos deklaruojamas valstybinės žemės valdymo efektyvumas nebus pasiektas, o bus sukeltas dar didesnis chaosas valstybinės žemės valdyme. Pritarti. 28. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
straipsnio 4 dalį valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.
Pažymėtina, kad per 4 mėnesius – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., turės būti parengtos ne tik valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms taisyklės, bet ir labai didelis skaičius Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, susijusių su numatoma pertvarka. Todėl kyla grėsmė, kad laiku nebus parengti atitinkami teisės aktai. Tuo pačiu nebus užtikrintas ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja. Pritarti. 29. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 7.9. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei arba kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas viešosios transporto infrastruktūros valdytojui jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, ar Vyriausybės įgaliotas asmuo, kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo konkretaus žemės sklypo atžvilgiu ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.
Nurodytoje teisės normoje įtvirtinamas Vyriausybės įgalioto asmens institutas, tačiau jis plačiau nėra apibrėžtas. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekte Vyriausybės įgaliotas asmuo neapibrėžiamas, nėra aiškūs jo įgalinimai. Taip pat nereglamentuojama, kuriais atvejais nurodytus žemės priėmimo–perdavimo aktus pasirašys Tarnybos vadovas ir kuriais atvejais – Vyriausybės įgaliotas asmuo. Pritarti. 30. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 7.10. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto priedo patikslinimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymo projekte neatskleidžiamas identifikavimo sąvokos turinys – pagal kokius duomenis, požymius ir pan. bus apibrėžiama konkreti teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
Be to, kiekvieną kartą, kai šioje teritorijoje bus formuojami žemės sklypai, turės būti rengiami Vyriausybės nutarimai, ir jų susidarys labai didelis skaičius. Pritarti. 31. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 7.11. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatyta, kad žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, valstybinis žemės ūkio paskirties sklypas reikalingas Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba ar Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai žemės reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo
reikmėms, savivaldybėms ar ŽIC patikėjimo teise perduotas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas perduodamas patikėjimo teise Tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
Kyla klausimas, kokiu būdu Tarnyba sužinos, pavyzdžiui, apie regiono plėtros tarybos sprendimą pripažinti projektą regioninės svarbos projektu ir įvykdys pareigą per dešimt darbo dienų informuoti savivaldybę; be to, parengs, suderins ir pateiks Vyriausybei nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės nutarimų rengimo, derinimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūra yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, tačiau šios procedūros nebūtų įmanoma laikytis, jei būtų įtvirtinti Žemės įstatymo projekte nustatyti terminai. Taigi, akivaizdu, kad Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatyti terminai Tarnybai – per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoti savivaldybę ir pateikti Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės ar ŽIC patikėjimo teisės pasibaigimo, yra neįgyvendintini. Pritarti. 32. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
(suteikus panaudai) joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.
Pagal siūlomą nustatyti reglamentavimą pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti panaudai perduotų savivaldybės patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą nustatyta tik savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad ŽIC taip pat suteikiama teisė perduoti panaudos pagrindais jo patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus, tačiau ŽIC ir kitų patikėtinių, turinčių teisę perduoti valstybinės žemės sklypus panaudos pagrindais, pareiga prižiūrėti, ar laikomasi panaudos sutarčių sąlygų, nenustatyta. Pritarti. Siūloma projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 8 straipsnį papildyti 10 dalimi ir išdėstyti ją taip: „10. Valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui perdavus neatlygintinai naudotis (suteikus panaudai) jam patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras. Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, nustatęs, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.“ Atitinkamai turi būti papildytas ir Projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 9 straipsnis galimybe Valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui prižiūrėti ir kontroliuoti nuomai perduotų Valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą. 33. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 7.13.
Pagal Žemės įstatymo projektą savivaldybės miestų teritorijoje valstybinę žemę galės išnuomoti, tačiau sprendimas žemę parduoti priskiriamas Tarnybos kompetencijai. Miestuose didesniąją dalį gyvenamųjų pastatų sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai, o juose esančių butų savininkai gali nuomotis arba pirkti jiems tenkančią pastatui eksploatuoti skirtą žemės sklypo dalį. Žemės įstatymo projekte nėra reglamentuojama, ar dėl kiekvieno buto savininko pageidavimo pirkti jam tenkančią žemės sklypo dalį turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl šios žemės sklypo dalies perdavimo Tarnybai patikėjimo teise, kad Tarnyba po to galėtų priimti sprendimą parduoti žemę, ar kiekvienąkart atitinkamai turės būti keičiamas Vyriausybės nutarimas, kuriuo žemė buvo perduota savivaldybėms patikėjimo teise. Žemės įstatymo projekte nėra numatyta, kaip bus įgyvendamos disponavimo valstybine žeme procedūros, o tai didins administracinę naštą ir kaštus. Pritarti iš dalies. Pažymėtina, kad miestuose didesniąją dalį gyvenamųjų pastatų sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai ir juose dažniausiai yra įkurta Daugiabučio namo savininkų bendrija (DNSB), tokiu atveju būtent bendrija turi pateikti prašymą NŽT sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais. 34. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 7.14.
Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą dėl šių žemės sklypų nuomos savivaldybės taryba gali priimti tik gavusi Tarnybos pritarimą (Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 10 punktas), bus sukurta sudėtinga ir neefektyvi valstybinės žemės sklypų išnuomojimo procedūra, o procesas atitinkamai pailgės keliais mėnesiais. Pagal Žemės įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi, nuo 2023-05-01 savivaldybei perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypai, kuriuos fiziniai ar juridiniai asmenys pageidaus įsigyti nuosavybėn, Vyriausybės nutarimu turės būti perduoti vadyti, naudoti ir disponuoti jais Tarnybai. Tarnyba, gavusi fizinio ar juridinio asmens prašymą įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, kurį patikėjimo teise valdo savivaldybė, turės kreiptis į savivaldybę dėl patikėjimo teisės valdyti valstybinį žemės sklypą perdavimo Tarnybai. Savivaldybės taryba turės priimti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisės pasibaigimo, turės būti parengtas Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo valdyti patikėjimo teise Tarnybai projektas, bus priimamas atitinkamas Vyriausybės nutarimas, įforminamas žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktas, patikėtinio pakeitimas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Šie procesai labai užtęs valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūrą.
Be viso to, bus papildomai naudojamos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšos, neracionaliai naudojami žmogiškieji ištekliai. Pritarti. 35. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 7.15. Žemės įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas per vienerius kalendorinius metus viršija vieną procentą bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotą, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties keitimą, privalo į valstybės ir savivaldybių biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydis lygus keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir (arba) individualiu vertinimo būdu. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį norima pakeisti, dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, mokamos piniginės kompensacijos dydis yra du kartus didesnis. Pateiktas teisinis reguliavimas yra ydingas, kadangi lingvistinis šios nuostatos vertinimas suponuoja išvadą, kad kompensacijos dydis nustatomas pasirinktinai arba sumuojant žemės sklypo vertę, apskaičiuotą atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu ir individualų vertinimą, arba atlikus individualų vertinimą. Taip pat nėra nustatyta, kokia tvarka turi būti sumokama nurodyta kompensacija. Pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas didina korupcijos riziką. Nėra aišku, ar skaidriai bus atrenkami žemės sklypai, patenkantys į pirmąjį 1 procentą kaimo gyvenamosios vietovės teritorijos, kurių pagrindinę žemės naudojimo paskirtį keičiant nereikės mokėti kompensacijos. Pritarti. 36. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 7.16.
Pagal Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą Tarnybai pavedama veikti valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kaip nurodytais būdais, valstybei įsigijus nuosavybės teise miestų teritorijoje esančią žemę, turės būti įforminama savivaldybės patikėjimo teisė. Tačiau akivaizdu, kad bet kuriuo atveju bus didinama administracinė našta. Įvertinus siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šie žemės sklypai turės būti perduoti savivaldybei. Tačiau paveldėjimo atveju atsiradus palikėjo kreditoriams toks žemės sklypas turės būti perimtas Tarnybos, kadangi pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ Tarnyba yra atsakinga už atsiskaitymą su palikėjo kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, kad Aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kad šis nutarimas bus keičiamas, taigi atsiskaitymo su kreditoriais tvarka liks tokia, kokia yra dabar.
Pažymėtina, kad atitinkamai nėra aišku, kaip bus atsiskaitoma su kreditoriais, jeigu valstybė paveldės žemės ūkio paskirties žemę, kadangi patikėtinis pagal Žemės įstatymo projekto, įsigaliosiančio nuo 2023-05-01, ŽIC, taigi manytina, kad būtent ŽIC turėtų atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, kadangi valstybinė žemės ūkio paskirties žemė šiuo metu nėra parduodama, ir tai ŽIC turėtų daryti iš šiai įmonei skirto finansavimo. Pritarti iš dalies. Antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais. 37. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
dalyje numatyta galimybė pakeisti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio
žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), patikėtinis. Pakeitus žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris yra išnuomotas, naudojimo paskirtį, ŽIC patikėjimo teisė pasibaigtų. Tačiau nėra aišku, kaip turėtų būti sprendžiama dėl žemės nuomos santykių, pasibaigus nuomotojo patikėjimo teisei į išnuomotą valstybinės žemės sklypą.
Nurodytas atvejis dar kartą patvirtina siūlomo sprendimo išskaidyti žemės politikos formavimą tarp ministerijų ir perduoti valstybinės žemės patikėjimo teisę įvairiausiems patikėtiniams, priklausantiems skirtingoms ministerijoms, neįvertinus visų dėl to kylančių problemų, ydingumą. Pritarti iš dalies. „Pakeitus žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris yra išnuomotas, naudojimo paskirtį, ŽIC patikėjimo teisė pasibaigtų. Tačiau nėra aišku, kaip turėtų būti sprendžiama dėl žemės nuomos santykių, pasibaigus nuomotojo patikėjimo teisei į išnuomotą valstybinės žemės sklypą.“ Atitinkama situacija galėtų būti aptarta Vyriausybės nustatytose ir patvirtintose taisyklėse. 38. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 7.18.
Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos:
1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas;
3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) koordinuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę;
5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą. Minėtoje teisės normoje nenurodytos konkrečios Vyriausybės įgaliotos institucijos, kurios vykdo šioje teisės normoje išvardytas funkcijas. Toks teisinis reguliavimas, kai net nėra nustatytos už atitinkamų funkcijų vykdymą atsakingos institucijos, turės reikšmingos neigiamos įtakos valstybinės žemės valdymui, tvarkymui, administravimui ir tai vienareikšmiškai patvirtina, kad žemės valdymo pertvarka yra neparengta ir skubota.
Tačiau analogiška funkcija yra numatyta Tarnybai Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte: ,,kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.“ Taigi, pagal siūlomą reglamentavimą dvi (ar daugiau) institucijos atliks tą pačią funkciją, todėl nenustačius aiškių kriterijų, kokiais atvejais ir kuri institucija kreipiasi į teismą, valstybės ir visuomenės interesas gali likti neapgintas. Pritarti. 39. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 7.19. Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovauja valstybei bylose dėl žemės mainų. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės mainai pagal galiojantį ir siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą apskritai yra negalimi. Pritarti. 40. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 7.20.
Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Pažymėtina, kad žemės sklypų suformavimas yra vientisas procesas, kurio metu nustatomi žemės sklypo kadastro duomenys, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai, ir žemės sklypo suformavimas įforminamas vienu sprendimu. Pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, savivaldybės priimtų sprendimus dėl žemės sklypo suformavimo, tačiau servitutai administraciniu aktu būtų nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Žemės įstatymo projekto
išskaidomas, todėl žemės sklypų suformavimo procedūra taps paini, žymiai pailgės žemės sklypų suformavimo procesas, padidės klaidų tikimybė. Tai turės neigiamos įtakos visam žemės sklypų suformavimo procesui – jis taps ilgesnis, padidės klaidų ir neteisėtų sprendimų priėmimo tikimybė. Dėl siūlomo nustatyti reglamentavimo taps ilgesnis ir painesnis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas, kadangi Tarnyba vykdys paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o savivaldybės – miesto teritorijoje esančių paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų, pertvarkymą ir suformavimą.
Dėl to turės būti nustatytos papildomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Perdavus miesto žemę savivaldybėms patikėjimo teise, nebus užtikrintas tinkamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimas, nes dažniausiai ypatingos svarbos projektai yra vykdomi paimant ne tik privačią žemę, bet ir valstybinę, ir esant tokiam reglamentavimui, kad valstybinę žemę valdo atskiros savivaldybės, praktiškai tampa neįmanoma įgyvendinti ypatingos svarbos projektų, kurie yra ne vienos ir net ne dviejų savivaldybių teritorijose, kaip, pvz., Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimu Nr. XII-381pripažintas ypatingos svarbos projektas, kuris apima Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir jo privažiuojamųjų kelių infrastruktūrą, transeuropinio IX b transporto koridoriaus automobilių kelių ir kelio E28 ruožus, transeuropinių IX b, IX d ir I transporto koridorių geležinkelių transporto ruožus, nurodytus nutarimo priedėlyje. Įgyvendinant minėtus projektus, reikia vienodos praktikos, skubių sprendimų priėmimo ir turimos patirties tiek valstybinės žemės valdyme, tiek žemės sklypų formavime, perdavime kitiems patikėtiniams ir, žinoma, žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į skirtingus valstybės ir savivaldybių interesus, tikimybę, kad skirtingose savivaldybėse formuosis nevienoda įstatymų įgyvendinimo praktika, žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso metu neišvengiami interesų konfliktai tarp valstybės ir savivaldybių. Tai apsunkins ir prailgins žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesus.
Taigi, aptarto teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad deklaruojami tikslai atsisakyti perteklinių, besidubliuojančių funkcijų ir sumažinti administracinę naštą nebus pasiekti. Priešingai, nurodytas teisinis reglamentavimas sukels visas anksčiau nurodytas neigiamas pasekmes. Pritarti. 41. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
valstybinės žemės patikėtinių priežiūros ir kontrolės Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos
apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai“, Konstitucijos 123 straipsnyje nustatytas savivaldybių kontrolės subjektas, t. y. Vyriausybės skiriami atstovai.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnyje nurodyta, kad „kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai; gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; jų įgaliojimai nustatyti Seimo kontrolierių įstatyme; savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; savivaldybių funkcijos ir teisių apribojimai, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji padėtis, nustatoma specialiuose įstatymuose.“ Taigi siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, pagal kurį nustatoma papildoma institucija, Tarnyba, prižiūrėti savivaldybių veiklą, prieštarauja Konstitucijai ir Vietos savivaldos įstatymui. Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba „neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų ar ŽIC sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, šio įstatymo 35² straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti“. Analizuojant Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad Tarnybos siūlymas valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančiam subjektui nėra privalomas, savivaldybei ar ŽIC atsisakius jį vykdyti, Tarnyba turi kreiptis į teismą. Taigi iš esmės kuriama institucija, analogiška Vyriausybės atstovo institucijai, kuri realiai jokių galių neturi ir paveikti tiesiogiai savivaldos administracijos negalės.
Be to, kol bus vykdoma 35² straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūra, pažeidimai gali būti tęsiami (pavyzdžiui, tęsiami neteisėti statybos darbai, atliekami neteisėti žemės sklypų pertvarkymai), kurių pasekmes būtų neįmanoma ištaisyti arba savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC neteisėtų sprendimų pasekmės sukeltų didelę žalą. Todėl Aiškinamajame rašte deklaruojamas kontrolės funkcijų vykdymas yra tik teorinis, bet praktikoje akivaizdžiai neveiks. Tarnyba susiduria su Vilniaus miesto savivaldybės neveikimu nuosavybės teisių atkūrimo srityje, tačiau Vyriausybės atstovas nesiima jokių veiksmų, kad įpareigotų Vilniaus miesto savivaldybę atlikti privalomus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų. Minėta, kad pagal Konstitucijos 120 straipsnį savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, o savivaldybės administracinę priežiūrą atlieka Vyriausybės atstovas, taigi manytina, kad siūlomas reguliavimas iš esmės prieštarauja Konstitucijai. Pritarti. 42. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 8.1. Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatoma, kad tais atvejais, kai savivaldybių administravimo subjektai ar ŽIC nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, Tarnyba kreipiasi į teismą. Nagrinėjamu atveju, nėra aišku, kokia privalomojo nurodymo paskirtis, jeigu jis nėra privalomas vykdyti, t. y. neturi vykdomojo dokumento galios (nenumatytos privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės), o dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą turi būti kreipiamasi į teismą.
Akivaizdu, kad praktikoje tokia nuostata nepadės užtikrinti neteisėtų sprendimų ištaisymų ir neteisėtų veiksmų nutraukimo funkcijos. Pritarti. 43. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 8.2. Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodoma, kad ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus Tarnyba prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ir ŽIC ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. Taigi įstatymu numatyta savivaldybių išorinė priežiūra, tačiau išorinės priežiūros sąvokos apibrėžimas nepateikiamas ir išorinės priežiūros turinys neatskleidžiamas. Atsižvelgiant į tai turi būti papildytas Žemės įstatymo projekto 2 straipsnis, įtvirtinant jame išorinės priežiūros sąvoką ir nustatant kriterijus bei atvejus, kaip tokia priežiūra turės būti atliekama. Pritarti. 44. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 8.3. Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba turi teisę rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės ŽIC priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos.
Pažymėtina, kad efektyvi kontrolė galima tik tuo atveju, kai vertinami ne tik administraciniai sprendimai ar sudaryti sandoriai, bet ir visa su jų priėmimu ar sudarymu susijusi medžiaga. Todėl siūlytina patikslinti minėtą teisės normą, ją atitinkamai praplečiant ir numatant, kad pateikiamos ne tik sprendimų ir sandorių kopijos, bet ir visa su jų sudarymu susijusi informacija ir medžiaga. Pritarti. Siūloma patikslinti Projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 35¹ straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą ir ją išdėstyti taip:
„2) rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo
subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų bei visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;“
Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
nustatyta, kad Tarnyba šio įstatymo 35² straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekte nėra pateiktas išankstinės savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių projektų priežiūros apibrėžimas ir neatskleistas išankstinės priežiūros turinys, todėl ši nuostata negalės būti tinkamai įgyvendinama.
Atsižvelgiant į tai, turi būti pildomas Žemės įstatymo projekto 2 straipsnis, įtvirtinant jame išankstinės projektų priežiūros sąvoką ir nustatant kriterijus bei atvejus, kaip tokia priežiūra turės būti atliekama. Pritarti. 46. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Tarnyba dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Pažymėtina, kad ne visi administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas) laikytini viešojo intereso pažeidimu. Pavyzdžiui, nelaikytinas viešojo intereso pažeidimu valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų jame esantiems statiniams eksploatuoti, nors ir priimtas pažeidžiant teisės aktus, nustatymas. Atsižvelgiant į tai, kad viešasis interesas yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, siekiant užtikrinti tinkamą Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 7 dalyje nustatytos funkcijos vykdymą, siūlytina apibrėžti viešojo intereso turinį minėtos teisės normos kontekste, atitinkamai papildant Žemės įstatymo projekto 2 straipsnį, įtvirtinant jame viešojo intereso žemės teisinių santykių gynimo srityje sąvoką. Pritarti. 47. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 8.6.
Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Tarnyba teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar ŽIC pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą (Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar ŽIC neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Tarnyba pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar ŽIC rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu (Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad abiem atvejais, kai nurodyti subjektai atsisako vykdyti pasiūlymą arba reikalavimą, Tarnyba kreipiasi į teismą. Nėra aišku, kuo skiriasi motyvuotas pasiūlymas ir rašytinis reikalavimas, ir kokios priežastys paskatimo šiuo dokumentus įvardyti skirtingai. Pažymėtina, kad įtvirtinus skirtingais dokumentais įforminamus Tarnybos kreipimusis į savivaldybės administravimo subjektus ar ŽIC rašytinį, turės būti rengiami skirtingos dokumentų formos, skirsis jų parengimo ir įforminimo tvarka, ir tai neprisidės prie efektyvesnio Tarnybos funkcijų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti tikslinamos anksčiau minėtos Žemės įstatymo projekto nuostatos. Pritarti. 48. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 8.7.
Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, kurie buvo pradėti nagrinėti, bet neišspręsti iki 2023 m. gegužės 1 d., duomenys ir dokumentai nuo 2023 m. gegužės 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir neperduodami atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją, laikoma, kad iki 2023 m. gegužės 1 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Tarnybai. Atsižvelgiant į tai, kad numatoma pakeisti valstybinės žemės patikėtinius, Tarnybos funkcijas perduoti kitiems patikėtiniams, netikslinga palikti Tarnybai pareigą tęsti dalyvavimą anksčiau pradėtuose teisminiuose procesuose. Pasikeitus savininko, t. y. valstybės atstovui (patikėtiniui), turi būti pakeistas ir atstovas teisminėse bylose, turintis civilinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pritarti. 49. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
Nr.
I-1607 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ŽRĮ) 18 straipsnio 2 dalyje paliekama nuostata, kad „skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritoriniai padaliniai.“ Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad „Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka“. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinę žemę numatoma perduoti patikėjimo teise kitiems subjektams, kurie atliks ŽRĮ 18 nstraipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytus veiksmus, turi būti tikslinamas ŽRĮ 18 straipsnis. Pritarti. 50. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
valstybės turto valdymo, korupcijos sumažinimo ar eliminavimo
sprendimais siekiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei. Žemės įstatymo projektu savivaldos institucijoms perduodama vykdyti viena pagrindinių valstybinių funkcijų – beveik visos valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas, teisė priimti sprendimus, darančius įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, viešajam interesui.
Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad „Pertvarkos sprendimai priimami pripažįstant, kad išplėtus savivaldybėms perduodamos patikėjimo teisės ribas miestuose, bus sudarytos geresnės sąlygos efektyvesniems valstybinės žemės tvarkymo sprendimams, naudos visuomenei kūrimui, racionalesniam valstybės turto tvarkymui, o vienodą praktiką savivaldybėse užtikrins norminis atliekamų procedūrų ir priimamų sprendimų teisinis reguliavimas, kontrolės mechanizmai, taip pat valstybės institucijų įgyvendinamos metodinės, konsultavimo, mokymų ir kitos priemonės, kaip tai šiuo metu atliekama kitose savivaldybių kuruojamose, visai šalies visuomenei svarbiose srityse.“ Toliau teikiamas kai kurių Žemės įstatymo projekto VI¹skyriaus nuostatų vertinimas paneigia Aiškinamajame rašte pateiktus nepagrįstus teiginius. Pagal siūlomą nustatyti reglamentavimą Tarnyba neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti. Kai savivaldybių administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą (Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktai).
Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad įstatymuose nustatytas terminas, per kurį turi būti kreipiamasi dėl pažeistų teisių teisminės gynybos. Praleidus nustatytą terminą, teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą ar skundą. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo projekte nustatytus Tarnybos pasiūlymo pakeisti ar panaikinti teisės aktų reikalavimų neatitinkantį savivaldybės administravimo subjekto sprendimą terminus, beveik visais atvejais gali būti praleistas terminas kreiptis į teismą, ir teismas tiesiog atsisakys priimti pareiškimą. Tokiu būdu nebus pasiekiami tikslai užtikrinti racionalesnį valstybės turto tvarkymą, jo tausojimą ir didesnę naudą visuomenei. Priešingai, bus padaryta didžiulė žala valstybei ir visais visuomenei, nebus tinkamai ginamas viešasis interesas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekto 35² straipsnis 4 dalies
administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, vykdymą.
Kaip siūloma reglamentuoti Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 5 dalyje, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Tarnyba, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo viešojo intereso pažeidimo paaiškėjimo dienos. Šios normos vertinimas suponuoja išvadą, kad Tarnyba gali pasirinkti, ar sustabdyti administracinio sprendimo vykdymą, ar kreiptis į teismą. Manytina, kad dėl tokio ydingo reglamentavimo nebus tinkamai ginamas viešasis interesas. Pritarti. 51. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
projekto 35² straipsnio
reikalavimu visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą informuoti merą, o pastarajam reikalavimas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Pritarti. 52. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 9.3. Pagal Žemės įstatymo projektą nuo 2022 m. gegužės 1 d.
Tarnyba prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Pagal Žemės įstatymo projekto 36 straipsnį žemės naudojimo kontrolės turinį sudaro tikrinimas, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų; eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė; žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti po to, kai buvo raštu įspėti tai padaryti; valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad Tarnyba, kontroliuodama, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, turės patikrinti, ar valstybinės žemės patikėtiniai nepažeidžia Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje išvardytų reikalavimų. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad valstybinės žemės naudojimo kontrolės funkciją vykdys dvi institucijos – Tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūra ir kontrolė bus neveiksminga, bus sudarytos visos prielaidos neskaidriam, neatitinkančiam teisės aktų reikalavimų valstybinės žemės valdymui, naudojimui ir disponavimui ja, viešojo intereso pažeidimui ir žalos visai visuomenei atsiradimui. Pritarti. 53. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
perdavimo 10.1. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Kadastro įstatymo pakeitimo projektas) 1 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad Nekilnojamojo turto kadastro valdytojas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, o
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką Nekilnojamojo turto kadastro srityje. Siūlymas perduoti Nekilnojamojo turto kadastro srities politikos formavimą Aplinkos ministerijai susijęs su labai didelės apimties įvairių sričių teisės aktų ir informacinių sistemų valdymo pakeitimais. Pažymėtina, kad, prieš perduodant šias funkcijas, būtina atlikti mokslinį bei visuomeninį tyrimą, įvertinant galimas naudas bei neigiamas pasekmes. Politinis sprendimas neatlikus tyrimo turės blogas pasekmes, didins naštą mokesčių mokėtojams, ūkio subjektams, dalyvaujantiems nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo srityje, sukels grėsmę sklandžiam ir nenutrūkstamam Vyriausybės nutarimais priskirtų funkcijų vykdymui.
Remdamiesi tuo, kad Žemės ūkio ministerija daugiau nei 20 metų sėkmingai formuoja politiką ir metodiškai vadovauja Nekilnojamojo turto kadastro srityje, o Nekilnojamojo turto kadastro sritis niekada nebuvo priskirta Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai, ir tuo, kad Aplinkos ministerija neturi tinkamos kompetencijos politikos formavime Nekilnojamojo turto kadastro srityje, siūlome peržiūrėti Kadastro įstatymo pakeitimo projekto nuostatas, apsvarstant galimybę jas patikslinti taip, kad politikos formavimas ir įgyvendinimas Nekilnojamojo turto kadastro srityje liktų priskirtas Žemės ūkio ministerijos ir jos įgaliotos institucijos kompetencijai. Pritarti. 54. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 21, 24, 27 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose numatyta geodezijos ir kartografijos srities darbus perduoti Aplinkos ministerijai ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai. Pažymėtina, kad atliekant Geodezijos ir kartografijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus yra sukuriami valstybiniai geodeziniai ir kartografiniai duomenys, kurie kaip pagrindas yra naudojami sudarant kitų institucijų kuriamus teminius duomenis. Žemės ūkio ministerija ir Tarnyba turi ilgametę patirtį, reikiamus specialistus valstybinio geodezinio ir kartografinio pagrindo kūrimo, valstybės lygmens erdvinių duomenų sudarymo bei atnaujinimo srityse.
Tarnybai koordinuojant bei vykdant valstybinių erdvinių duomenų rinkinių, žemėlapių bei geodezinio pagrindo duomenų atnaujinimą šiuo metu užtikrinamas šių duomenų kūrimo tęstinumas, valstybės institucijos, fiziniai bei juridiniais asmenys nuolat aprūpinami aukšto tikslumo bei aktualiais duomenimis. Geodezinės ir kartografinės veiklos vykdymo perdavimas Aplinkos ministerijai ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai yra susijęs su didelės apimties įvairių sričių teisės aktų ir valstybės informacinių sistemų valdymo pakeitimais, todėl, prieš perduodant šias funkcijas, būtina atlikti mokslinį bei visuomeninį tyrimą ir įvertinti galimas naudas bei neigiamas pasekmes. Neatlikus minėto tyrimo, bus sukelta grėsmė tinkamam bei nepertraukiamam valstybės informacinių išteklių funkcionavimui ir valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių bei geodezinio pagrindo duomenų atnaujinimo vientisumui. Pritarti. 55. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
numatoma reglamentuoti, kad kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti galiojimas panaikinamas, kai, sustabdžius geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti.
Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kad geodezininkas – geodezijos ir kartografijos darbus atliekantis fizinis asmuo, turintis Nacionalinės žemės tarnybos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė atlikti šiuos darbus. Remdamiesi išdėstyta Geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostata, kuria vadovaujantis geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis asmuo nėra asmuo, turintis teisę rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, siūlome tikslinti Žemės įstatymo pakeitimo projekto 41 straipsnio 9 dalies 5 punktą. Pritarti. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatoje, kurioje vartojamas terminas „geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas“, reikėtų išbraukti žodį „geodezininko“. 56. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
numatoma reglamentuoti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys pagal šį įstatymą atsako už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Pažymėtina, kad geodezininko ir matininko veiklos sąlygas, kvalifikaciją, teises ir pareigas bei atsakomybę nustato Geodezijos ir kartografijos įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas.
Taigi, Žemės įstatymo projekto 53 straipsnio 1 dalies 10 punkte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas prieštarauja Geodezijos ir kartografijos, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymams. Pritarti iš dalies. Siūloma Projektą papildyti 62 straipsniu ir išdėstyti jį taip:
„62 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už geodezijos ir
kartografijos darbų atlikimą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą Už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą skiriama bauda nuo vieno šimto iki šešių šimtų eurų.“ Siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas neprieštarauja Geodezijos ir kartografijos, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymams, o priešingai numatoma juridinių asmenų atsakomybė už šių įstatymų pažeidimus. 57. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
straipsnio 3 dalyje numatoma reglamentuoti, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.
To paties straipsnio 5 dalyje numatoma reglamentuoti, kad savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojanti teisinį reglamentavimą Tarnyba, Nuostatų[10]
posistemę „GeoMatininkas“ pateiktą pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir suderinusi žemės sklypo planą, priima sprendimą dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo arba žemės sklypo pertvarkymo ir nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (toliau – sprendimas), t. y. yra priimamas vienas administracinis sprendimas dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo arba žemės sklypo pertvarkymo ir nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, kuris per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikiamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui valstybinės žemės sklypų kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Remiantis Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalyje siūlomu įtvirtinti teisiniu reglamentavimu, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo, esančio miesto teritorijoje, kadastro duomenų byla turės būti teikiama tikrinti Tarnybai, kuri, patikrinusi valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir suderinusi žemės sklypo planą, priimtų sprendimą tik dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, o savivaldybės institucijos turėtų priimti sprendimą dėl valstybinė žemės sklypo suformavimo arba žemės sklypo pertvarkymo, t. y. dvi atskiros institucijos turės parengti du administracinius sprendimus tam pačiam žemės sklypui. Taigi administracinė našta nemažės, o didės, nes nėra aišku, kaip tos dvi institucijos tarpusavyje bendradarbiaus.
Svarbu pastebėti, kad vadovaujantis Nuostatų 63¹ punktu žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo, tikrinimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo, panaikinimo, pataisymo darbai atliekami elektroninėmis ryšio priemonėmis Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ funkcionalumas sėkmingai pritaikytas ir naudojamas Tarnybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pavestoms funkcijoms (tikrinti parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas) vykdyti, valstybinės žemės sklypų kadastro duomenims Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui perduoti, kad šie būtų įrašyti (ar pakeiti) į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tarnybos nuomone, Nekilnojamojo turto registro posistemės
„GeoMatininkas“ pritaikymas (pertvarkymas bei adaptavimas ir kitų institucijų
funkcijoms vykdyti) Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalyje siūlomam reglamentavimo įgyvendinimui, kai Nekilnojamojo turto registro posistemėje
„GeoMatininkas“ Tarnyba tikrintų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir
priimtų sprendimus tik dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, o savivaldybės institucijos priimtų sprendimus dėl žemės sklypo suformavimo arba žemės sklypo pertvarkymo, pareikalaus didelių papildomų žmogiškųjų išteklių, laiko bei atitinkamai papildomų finansinių išteklių. Akivaizdu, kad toks reguliavimas tik padidins valstybinio valdymo kaštus. Pritarti. 58. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
11.1.
Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad „procedūros, kurios buvo pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir pabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis, visi pradėtų ir nebaigtų procedūrų dokumentai ir duomenys nuo 2023 m. balandžio 30 d. perduodami atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją.“ Nėra aišku, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos procedūra nebus baigta iki 2023-04-30, visi dokumentai, susiję su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuoma, turės būti perduoti ŽIC, t. y. žemės sklypą galės išnuomoti ŽIC, tačiau procedūra turės būti tęsiama pagal iki Žemės įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusią tvarką, kai valstybinės žemės nuomotojas buvo Tarnyba, kas akivaizdžiai yra nelogiška. Pritarti. Siūlome patikslinti Projekto 2 straipsnio 13 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip:
„Procedūros, kurios buvo pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo
įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir pabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis.“
Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
numatyta, kad visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai lieka galioti iki juose nurodytų terminų, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jeigu sandoris ar atitinkama procedūra, kuriai atlikti buvo išduotas sutikimas ar leidimas, nesudaryti ar neatlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d., suinteresuoti asmenys turi gauti naują sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją.“ Pažymime, kad Tarnyba kasmet išduoda didelį skaičių sutikimų, leidimų, kurie dažnu atveju yra neterminuoti.
Vien sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus, Tarnyba per metus išduoda apie 20 tūkst. vienetų. Dažniausiai išduoti sutikimai yra suderinti su savivaldybėmis arba sutikimui gauti suinteresuoti asmenys Tarnybai pateikė su savivaldybėmis suderintus statybų projektus. Todėl visiškai nesuprantamas motyvas tokius sutikimus pripažinti negaliojančiais ir reikalauti, kad asmenys iš naujo dėl tų pačių sutikimų išdavimo kreiptųsi į Tarnybą ar kitą juos išdavusią instituciją. Pritarti. Pažymėtina, kad pastaboje naudojama neteisinga nuoroda į Projekto nuostata, nes kalbama ne apie 35² straipsnio 14 dalį, o apie Projekto 2 straipsnio 15 dalies nuostatą. Siūlome patikslinti Projekto 2 straipsnio 15 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip:
„Visi sutikimai, suderinimai, leidimai išduoti iki 2023-05-01 lieka
galioti iki juose nurodytų terminų, jei šiuose dokumentuose galiojimo terminas nenurodomas, jie galioja iki atitinkamo veiksmo, kuriam buvo išduotas sutikimas, suderinimas, leidimas, atlikimo. Nuo 2023-05-01 sudaromiems sandoriams ar atliekamoms atitinkamoms procedūroms, suinteresuoti asmenys turi gauti sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją.“. 60. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.) 11.3.
Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Aplinkos ministerija, nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki
Tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose esančių valstybinių žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše padaryta žyma apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą, patikėtiniu vietoj Valstybės žemės fondo įrašo ŽIC arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį. Atkreipiame dėmesį, kad Žemės įstatymo projekto 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu. Todėl tik Vyriausybės nutarimas, kartu su parengtu priėmimo–perdavimo aktu, yra pagrindas įregistruoti savivaldybių patikėjimo teisę į joms perduotą valstybinę žemę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 16 dalis prieštarauja Žemės įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui. Pritarti. Pažymėtina, kad pastaboje naudojama neteisinga nuoroda į Projekto nuostata, nes kalbama ne apie 35² straipsnio 14 dalį, o apie Projekto 2 straipsnio 16 dalį. Siūlome tikslinti projekto 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Aplinkos ministerija ir esant galiojančiam Vyriausybės nutarimui bei žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktui, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų administracinėse ribose, perduodama savivaldybėms, nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose esančių valstybinių žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše padaryta žyma apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą, patikėtiniu vietoj Valstybės žemės fondo įrašo valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį.“
Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.)
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (19 psl. ,,13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti“) nurodyta, kad „Įstatymų įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimui numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei šiuo metu naudojama.“,
„Preliminariai skaičiuojama, kad VTPSI perdavus funkcijas, žemėtvarkos
planavimo dokumentų valstybinės priežiūrą vykdyti reikalinga iš NŽT perduoti
numatoma, kad iš NŽT į VTPSI reikalingas perduoti pareigybių (etatų) skaičius galėtų būti apie 112“, „numatoma, kad dalis kompetentingų ir didelę patirtį turinčių NŽT darbuotojų bus perkeliami į savivaldybių administracijas deleguotoms funkcijoms vykdyti.
Preliminariai skaičiuojama, kad valstybinės žemės sklypų perdavimui neatlygintinai naudoti (panaudai), nuomai, sprendimams dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, sutikimų, derinimų ir kt. funkcijų vykdymui gali būti perkeliama nuo 206 iki 428 darbuotojų (preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekviename mieste bus reikalingi 2-4 darbuotojai, o didmiesčiuose – 5-6 darbuotojai). Tikslesni skaičiavimai bus atliekami antrame etape.“ Vertinant Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytą informaciją ir Įstatymų projektų pakeitimus, galima teigti, kad visiškai neįvertinti kaštai, nes įvyks dalies Tarnybos darbuotojų (954 etatų) perskirstymas tarp institucijų, dalies darbuotojų atleidimas /priėmimas, kas pareikalaus papildomų lėšų. Teisės aktų projektų įgyvendinimas vien dėl darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimo – išeitinių kompensacijų išmokėjimo – iš valstybės biudžeto pareikalaus maždaug 2 mln. Eur išlaidų, neįskaitant nedarbo išmokų, kurias taip pat turėtų mokėti įgaliota institucija. Taip pat neanalizuota, kiek kainuos informacinių sistemų, infrastruktūros pertvarkymas. Tarnybos veiklos ir dokumentų valdymo procesai yra nuolat automatizuojami taip užtikrinant sklandų Tarnybai pavestų uždavinių atlikimą ir funkcijų vykdymą.
Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje (DVS) jau yra realizuotos integracinės sąsajos su išorinėmis informacinėmis sistemomis: Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP), Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema (ŽPDRIS), Lietuvos erdvinės informacijos portalu (www.geoportal.lt), Elektroninio archyvo informacine sistema (EAIS), Teisės aktų registru (TAR), E. pristatymo sistema, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, Nekilnojamojo turto registro posisteme
„GeoMatininkas“. Įgyvendinus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, šiuo
metu automatizuoti Tarnybos veiklos procesai būtų perduoti skirtingų institucijų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis kompetencijai, kas suponuoja, kad bus apsunkintas, o kartais ir neįmanomas, minėtų integracinių sąsajų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis realizavimas, tai didins kaštus, skirtus sistemų priežiūrai ir tobulinimui, atnaujinimo darbai užims daug laiko, pareikalaus nemažai žmogiškųjų resursų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad šiuo metu Tarnybos veiklos ir dokumentų valdymo procesai yra įgyvendinami bendrose informacinėse sistemose, manytina, kad Įstatymų projektuose siūlomų pakeitimų įgyvendinimas modernizuojant Tarnybos valdomas ir tvarkomas informacines sistemas apsunkins sklandų ir efektyvų elektroninių paslaugų teikimą bei sudarys prielaidas korupcijos pasireiškimo tikimybei. Jeigu Tarnybai tektų perduoti dalį savo funkcijų kitoms institucijoms, ji turėtų perduoti ir DVS sudarytų ir gautų dokumentų skaitmenines kopijas, elektroninius dokumentus bei dokumentų popierinius originalus, saugomus Tarnybos centrinio padalinio ir 50-ies teritorinių skyrių patalpose.
Šių dokumentų perkėlimas į kitų institucijų dokumentų valdymo sistemas bei popierinių dokumentų išskirstymas pagal Tarnybos funkcijas ir pervežimas į kitų institucijų patalpas pareikalautų milžiniškų laiko ir finansinių išteklių. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba disponuoja 105 archyvavimo patalpomis, kurios yra visoje Lietuvoje, bendras archyvų plotas sudaro 3 198,35 kv. m. Jeigu prireiktų archyvus kraustyti į kitas patalpas, tai pareikalautų didelių finansinių išlaidų. Archyvo perkraustymo į kitas patalpas, esančias tame pačiame mieste, kainuotų apie 30 Eur su PVM už 1 kv. m (kainą sudaro: archyvinių dokumentų pervežimas, archyvinių stelažų demontavimas ir sumontavimas). Taip pat neįvertinta, kiek laiko išteklių kainuos naujų teisės aktų rengimas (Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (17–18 psl.) nurodoma, kad vien Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikės keisti 36, be jų keistini ir kiti teisės aktai) ir kt. Realiai tokios pertvarkos sukelia didžiulį chaosą, kuris gali tęstis ne vienerius metus, kol institucijos sugebės suderinti savo veiklas. Pažymėtina, kad tai yra tik dalis pastabų, kurias per trumpą laiką, įvertinus pateiktus Įstatymų projektus, Tarnybai pavyko nustatyti, tačiau Įstatymų projektai reikalauja gilesnės analizės, siekiant, kad jie būtų parengti tinkamai, išdiskutuoti visi galimi tinkamo, efektyvaus, atitinkančio Strateginio valdymo įstatyme, Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus principus, teisinio reguliavimo variantai ir priimtas sprendimas dėl teisinio reguliavimo atitiktų tiek valstybės, tiek ir visuomenės interesus.
Akivaizdu, kad Aiškinamajame rašte deklaruojami žemės administravimo reformos tikslai nebus pasiekti ir įgyvendinti, ypač tai atskleidžia reformos vykdymo skubotumas ir Įstatymų projektuose paliktos spragos. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta šiame rašte, prašome Lietuvos Respublikos Seimo įvertinti Įstatymų projektus ir grąžinti juos rengėjams tikslinti, įpareigojant Įstatymų projektus dar kartą derinti su suinteresuotomis institucijomis. Tarnyba suvokia siūlomos žemės administravimo reformos reikšmę ir yra pasirengusi bendradarbiaudama su kitomis suinteresuotomis institucijomis dalyvauti rengiant šiai reformai įgyvendinti reikalingų teisės aktų projektus, kad būtų pasiektas visuomenės interesus atitinkantis šios pertvarkos tikslas. Pritarti. 62. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-30, 2022-06-062
Nėra suprantama dėl kokių priežasčių nėra sprendžiamas miestų ir miestelių teritorijose likusių rėžinių kaimų reliktų klausimas. Dėl šių nuostatų atskyrimo, konsolidacija urbanizuotose bei urbanizuojamose teritorijose iš esmės yra paneigiama, t.y. sukuriamos praktiškai neįveikiamos kliūtys konsolidaciją vykdyti miestų ir miestelių teritorijose bei išspręsti šias egzistuojančias problemas. Pasiūlymas:
Numatyti konsolidacijos galimybes ir miestų bei miestelių teritorijose. Siūlome papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 3 dalį taip: 3.
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 8, 27, 28 ir 29 dalies redakcija: „8. Žemės konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. Pritarti
63Lietuvos savivaldybių asociacija,
tarp privačios žemės savininkų kontrolės ir valstybinės žemės patikėtinių vykdomos kontrolės. Nuo 2023-05-01 įsigaliojantis VI¹ skyrius sumaištį dar padidina, nes jame taip pat naudojama kontrolės sąvoka. Pasiūlymas: Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje atskirti žemės naudojimo valstybinės kontrolės sąvokas nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos įvedant naują sąvoką: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas ... 27. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – savivaldybės teritorijoje savivaldybės organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas.“ 28.
Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma įstatymais bei kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu. 29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir kituose įstatymuose.“
64Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-05-302
Argumentai: Nėra atskyrimo tarp privačios žemės savininkų kontrolės ir valstybinės žemės patikėtinių vykdomos kontrolės. Nuo 2023-05-01 įsigaliojantis VI¹ skyrius sumaištį dar padidina, nes jame taip pat naudojama kontrolės sąvoka. Pasiūlymas: Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje atskirti žemės naudojimo valstybinės kontrolės sąvokas nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos 2 straipsnyje įvedant naują sąvoką: 28.
Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu. Pritarti. 65. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-30, 2022-06-062
Argumentai: Straipsnio nuostatos yra labai nekonkrečios. Nėra pateikiami kriterijai dėl tokios perduotinos valstybinės žemės, Vyriausybės nutarimo priėmimo pagrindų, ar galimybės savivaldybėms reikalauti perduoti atitinkamą valstybinę žemę patikėjimo teise savivaldai. Tokiu būdu yra sukuriama teisinės reformos iliuzija, nes valstybė neprisiima pareigos dėl valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise savivaldybėms. Tai suteikia galimybę, priklausomai nuo politinės įtakos Vyriausybėje, selektyviai valstybinę žemę patikėjimo teise perduoti politiškai artimą valdžią turinčioms savivaldybėms ir to nedaryti politinių konkurentų valdomose savivaldybėse. Tai neatitinka 2020-12-11 Lietuvos Respublikos seimo nutarimu Nr. XIV-72 patvirtintos Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kurioje numatyta miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduoti savivaldybėms patikėjimo teise. Vykdant programą, valstybinė žemė patikėjimo teise savivaldybėms turėtų būti perduodama įstatymui pagrindu, o ne priimant poįstatyminius teisės aktus. Tai suteiktų reformuojamai sistemai stabilumą bei galimybes savivaldai planuoti bei įgyvendinti valstybinės žemės įveiklinimą.
Viešieji interesai būtų užtikrinami per galimybę atitinkamą patikėtą valstybinę žemę paimti iš savivaldybių, esant tokiam poreikiui. Pasiūlymas: Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti – savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis; arba savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės. Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus.;
Pritarti. 66.
66Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-06-062
Argumentai: Jeigu būtų nusprendžiama patikėjimo teisės perdavimą vykdyti Vyriausybės nutarimo pagrindu, straipsnio nuostatos turėtų būti papildomos detalizacija dėl Vyriausybės nutarimo turinio ir jo paskirties. Vyriausybės nutarimas turėtų būti tik techninis įrankis skirtas identifikuoti perduodamą valstybinės žemės patikėjimo teisę. Pasiūlymas:
Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti – savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės. Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus. Pritarti. 67. Lietuvos savivaldybių asociacija,
nėra numatyta perduoti valstybinę žemę patikėjimo teise miestelių teritorijose. Tokiu būdu yra ignoruojama, kad miestai ir miesteliai yra funkcine prasme tapačios kategorijos.
Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos
yra orientuotas į aiškų atskyrimą tarp miestams priskiriamų teritorijų ir kaimiškų teritorijų. Tokioms miestų teritorijoms nepriskiriant miestelių būtų paneigiamas funkcinis šių teritorijų tapatumas, kuris įtvirtintas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme. Įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad „Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse“ , o miesteliai tai „kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.“. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad miestai ir miesteliai yra apibrėžiami per tapačias funkcijas. Žemės įstatymu nepriskyrus miesteliuose esančios valstybinės žemės patikėjimo teise valdyti savivaldai, miesteliai būtų prilyginami kaimiškoms vietovėms, kas iš esmės paneigia Vyriausybės programos turinį ir tikslus.
Pasiūlymas: Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti – savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis; arba savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės. Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus.;
Pritarti. 68.
68Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-05-30, 2022-06-062
Argumentai: Šiuo metu dalies savivaldybių teritorijų ribos nėra iki galo sutvarkytos ir suregistruotos. Įvedant savivaldybės teritorijos sąvoka sukuriamos prielaidos formaliais pagrindais vengti atiduoti konkrečią valstybinę žemę patikėjimo teise savivaldybei, nepaisant fakto, kad dėl tokios valstybinės žemės buvimo konkrečioje savivaldybėje nėra abejonių. Šie netikslumai privalo būti ištaisyti atsisakant nuorodos į savivaldybės teritoriją. Pasiūlymai:
Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti - savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;
Arba savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės.
Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus; Pritarti. 69. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-302
Nėra numatytas terminas nutarimo ir priėmimo-perdavimo aktų parengimui. Pasiūlymas: Įgyvendinamosiose nuostatose numatyti terminą, kad atitinkamas nutarimas ir priėmimo-perdavimo aktai (jų projektai) yra parengiami iki 2023-05-01, bei turi būti patvirtinti iki 2023-06-01. 11. Patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, valstybinės žemės patikėtinis įregistruoja patikėjimo teisės į suformuotus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Arba
teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo suformavimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Pritarti. 70.
70Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-05-30, 2022-06-062
Papildoma administracinė našta savivaldybių patikėjimo teise valdomos žemės atžvilgiu. Nėra aišku kam toks tikslinimas yra reikalingas ir kokios tokio nepatikslinimo pasekmės. Papildomos biurokratijos būtų išvengiama numatant atitinkamos valstybinės žemės suteikimą valdyti patikėjimo teise savivaldybėms įstatyminiu pagrindu. Pasiūlymas:
Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 11 dalies nuostatas - savivaldybės – Patikėjimo teise perduodami valstybinės žemės plotai, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, reikalingi identifikuoti perdavimo–priėmimo akte, nurodytame šio straipsnio 7 dalyje, nurodomi perdavimo–priėmimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo-perdavimo akto priede nurodytus valstybinės žemės plotus, valstybinės žemės patikėtinis įregistruoja patikėjimo teisės į suformuotus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Arba Patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo suformavimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Pritarti. 71. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-30, 2022-06-062
Įstatyminiu lygmeniu nėra identifikuojama kas nutinka su asmenų atliktomis investicijomis į žemės sklypą bei jų atlyginimu. Siūloma pateikti nuorodą į įstatymo 45 straipsnį.
Nėra aišku, kas nutinka su regioninės svarbos projektais, nes jų atveju nėra galimas paėmimas visuomenės poreikiams. Pasiūlymas: Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 13 dalies nuostatas : „13. Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo ir kompensacijų tvarką nustato Vyriausybė.“ Pritarti. 72. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-302
Argumentai: Didinama administracinė našta. Kadangi, skirtingai nei panaudos atveju, valstybinės žemės nuomos sutarčių bus sudaroma ženkliai didesnis skaičius, visas sutartis (įskaitant ir jų pakeitimus) reikalauti patvirtinti tarybos sprendimu, yra neracionalu. Valstybinė žemė ne aukciono tvarka gali būti išnuomojama tik įstatyme nustatytais pagrindais.
Įvedus ir kontrolės mechanizmą, tikimybė, kad nuomos sutartys būtų sudaromos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra minimali. Pasiūlymas: Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas - – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas. „9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas
kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybė
Pritarti. 73. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-06-062
Argumentai: Didinama administracinė našta. Kadangi, skirtingai nei panaudos atveju, valstybinės žemės nuomos sutarčių bus sudaroma ženkliai didesnis skaičius, visas sutartis (įskaitant ir jų pakeitimus) reikalauti patvirtinti tarybos sprendimu, yra neracionalu. Valstybinė žemė ne aukciono tvarka gali būti išnuomojama tik įstatyme nustatytais pagrindais. Įvedus ir kontrolės mechanizmą, tikimybė, kad nuomos sutartys būtų sudaromos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra minimali. Pasiūlymas:
Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas - – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms.
Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas. Pritarti. 74. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-302
Kriterijai turi būti nustatomi įstatyminiu lygmeniu. Nėra aišku, ar šie kriterijai yra taikytini žemės sklypo nuomai aukciono ir ne aukciono tvarka. Nėra suprantama kokiu pagrindu šiose procedūrose dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu teisė išnuomoti sklypus yra suteikiama įstatyminiu pagrindu. Tokiu atveju valstybinė institucija gauna veto teisę, kuri gali būti naudojama atsižvelgiant į politinį palankumą. Nuostatos yra ydingos korupciniu požiūriu. Sukuriamas biurokratinis aparatas, kuris yra visiškai nereikalingas bei netikslingas. Teisė nuomoti valstybinius žemės sklypus valdomus patikėjimo teise turi būti suteikiama įstatyminiu pagrindu, įskaitant ir atitinkamų kriterijų numatymą. Negali būti nustatomi papildomi apribojimai poįstatyminiu lygmeniu. Neturi būti suteikiama galimybė valstybinei institucijai vetuoti atitinkamus sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos, pagrindais, kurie nebus įtvirtinti įstatyme. Pasiūlymas:
Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 10 dalies nuostatų. 10. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė. Pritarti. 75.
75Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-06-06
Argumentai: Kriterijai turi būti nustatomi įstatyminiu lygmeniu. Nėra aišku, ar šie kriterijai yra taikytini žemės sklypo nuomai aukciono ir ne aukciono tvarka. Nėra suprantama kokiu pagrindu šiose procedūrose dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu teisė išnuomoti sklypus yra suteikiama įstatyminiu pagrindu. Tokiu atveju valstybinė institucija gauna veto teisę, kuri gali būti naudojama atsižvelgiant į politinį palankumą. Nuostatos yra ydingos korupciniu požiūriu. Sukuriamas biurokratinis aparatas, kuris yra visiškai nereikalingas bei netikslingas. Teisė nuomoti valstybinius žemės sklypus valdomus patikėjimo teise turi būti suteikiama įstatyminiu pagrindu, įskaitant ir atitinkamų kriterijų numatymą. Negali būti nustatomi papildomi apribojimai poįstatyminiu lygmeniu. Neturi būti suteikiama galimybė valstybinei institucijai vetuoti atitinkamus sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos, pagrindais, kurie nebus įtvirtinti įstatyme. Pasiūlymas:
Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 10 dalies nuostatų. Pritarti. 76. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-30, 2022-06-06
Argumentai: Kadangi reguliuojami teisiniai santykiai yra susiję su jautriu klausimu – kompensacija už pastatytus statinius, manytina, kad negalima patikėti tokios svarbos klausimą reglamentuoti ne Vyriausybės lygmens institucijai. Be to, nėra aišku kokia institucija priims sprendimą, kad statiniai yra nenaudojami pagal paskirtį. Tokia funkcija yra suteikta savivaldybės, tačiau įstatymo projektu yra nurodoma, kad savivaldybė yra tik informuojama apie nustatytą faktą. Pasiūlymas:
Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 17 dalies nuostatas pakeisti: „17.
Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Sprendimas dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti priimamas remiantis savivaldybės išduodama pažyma. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.„ Pritarti. 77. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-30, 2022-06-06
(7)N Argumentai: Nėra suprantama kokiu tikslu yra išskiriami skirtingi patikėtiniai. Siūlytina trumpinti formuluotes.
Pasiūlymas: Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 12 straipsnio nuostatas: „Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina valstybinės žemės patikėtinis“ Pritarti. 78. Žemės ūkio ministerija (2022-06-02) * Aplinkos ministerija, siekdama efektyviau vykdyti žemės tvarkymo politiką, aiškinamajame rašte nurodo, kad pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Pirmajame etape Aplinkos ministerijai būtų perduotas valstybės politikos formavimas žemės tvarkymo (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės srityje), žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės) srityse ir būtų pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas. Taip pat nuo 2023-05-01 savivaldybės taptų visos savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, patikėtinės. Antrajame etape planuojama valstybinės žemės (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės) priežiūros ir kontrolės funkcijų analizė ir procedūrų tobulinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad du kartus turės būti rengiami ne tik Įstatymų projektai, bet ir visi poįstatyminiai teisės aktai, o tai pareikalaus išskirtinai daug tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių.
Be to, pažymėtina, kad iš Įstatymų projektų nėra aiškūs pertvarkos antrojo etapo (iki 2023-05-01) tikslai ir uždaviniai (koks konkrečiai teisinis reguliavimas būtų keičiamas), todėl nėra galimybės įvertinti Įstatymų projektais siūlomos pertvarkos pirmojo etapo (nuo 2023-01-01) tikslingumo. Pritarti. 79. Žemės ūkio ministerija (2022-06-02) * Įstatymų projektai nekeičia savivaldybių teisinės padėties, nes Įstatymų projektais numatyta valstybę žemę savivaldybėms perduoti patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu (kaip ir šiuo metu) ir savivaldybėms suteikiama patikėjimo teisė neapima teisės disponuoti valstybine žeme. Pagal Žemės įstatymo projektą (Nr. XIVP-1625) savivaldybės miestų teritorijoje valstybinę žemę galės išnuomoti, tačiau sprendimas žemę parduoti priskiriamas NŽT kompetencijai. Žemės įstatymo projekte nėra reglamentuojama, ar dėl kiekvieno asmens pageidavimo pirkti jam tenkančią žemės sklypo dalį turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl šios žemės sklypo dalies perdavimo NŽT patikėjimo teise, kad NŽT galėtų priimti sprendimą parduoti žemę, ar kiekvienąkart atitinkamai turės būti keičiamas Vyriausybės nutarimas, kuriuo žemė buvo perduota savivaldybėms patikėjimo teise. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iki 2023-05-01 turėtų būti identifikuoti miestuose esantys valstybinės žemės sklypai, neperduoti kitiems subjektams, taip pat identifikuota nesuformuota valstybinė žemė, parengtas, teisės aktų nustatyta tvarka suderintas ir priimtas Vyriausybės nutarimas, parengti ir pasirašyti valstybinės žemės perdavimo ir priėmimo aktai, valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisė perregistruota savivaldybių vardu. Pritarti. 80. Žemės ūkio ministerija (2022-06-02) * Žemės reformos įstatymo projektu (Nr.
XIVP-1626) numatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinės NŽT, o pagal Žemės įstatymo projektą valstybinės žemės patikėtiniais bus savivaldybės, todėl nėra aišku, kaip bus užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimas. Be to, pagal Žemės įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 1 dalį valstybinė žemė miestuose perduodama savivaldybėms, o žemės ūkio paskirties žemė kaimo gyvenamosiose vietovėse – VĮ ŽIC. Tuo metu nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdys NŽT. Todėl atkuriant piliečių nuosavybės teises į miesto žemę, kiekvieną kartą turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl žemės sklypo perdavimo NŽT patikėjimo teise. Kokia tvarka NŽT patikėjimo teise bus perduodami VĮ ŽIC patikėjimo teise valdomi žemės sklypai, kai bus atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į kaimo gyvenamojoje vietovėje esančią žemę, Įstatymų projektuose nereglamentuojama. Pritarti. 81. Žemės ūkio ministerija (2022-06-02) * Nuo 2023-05-01 pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, priskirta NŽT (Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies
tikrinimo kriterijų taip pat tikrinama, ar žemės savininkai, naudotojai, valdytojai, patikėtiniai laikosi įsipareigojimų, atliks VTPSI.
Įgyvendinus numatytą teisinį reglamentavimą, nuo 2023-05-01 susidarytų situacija, kai VTPSI atliktų žemės naudojimo patikrinimus, o NŽT esant nustatytiems pažeidimams (asmenims nesilaikant dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų) turėtų priiminėti sprendimus dėl šiais dokumentais suteiktų teisių nutraukimo, o tai didintų žmogiškųjų bei finansinių išteklių poreikį bei nepagrįstai pailgintų funkcijos vykdymo laiką (galimi ginčai tarp institucijų, kai NŽT nesutikdama su patikrinimo metu atliktais VTPSI veiksmais, įsivels į tarpinstitucinį susirašinėjimą). Pritarti. 82. Žemės ūkio ministerija (2022-06-02) * Pagal Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio
viešasis interesas valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja srityje, NŽT kreipiasi į teismą dėl jo gynimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisės (kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo) pagal Žemės įstatymo projektą (redakcija, įsigaliosianti nuo 2023-05-01) VTPSI neturėtų, vadinasi, atlikusi valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kiekvienu atveju turėtų kreiptis į NŽT. Toks iš esmės vieno proceso išskaidymas tarp institucijų neužtikrins tinkamo valstybinės žemės valdymo, prailgins pačio proceso vykdymo laiką. Pritarti. 83.
ūkio ministerija (2022-06-02) * Pažymėtina, kad VĮ ŽIC taps tik valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtiniu, o nesuformuotos valstybinės žemės patikėtiniu kaimo teritorijose bus NŽT, kadangi kitoks reguliavimas nėra numatytas. Nėra aišku, kokie veiksmai bus atliekami dėl nesuformuotos valstybinės žemės, kai ją formuojant būtų nustatoma žemės ūkio paskirtis, kaip ši žemė bus ir ar bus perduodama VĮ ŽIC, kaip bus formuojama vienoda valstybinės žemės ūkio paskirties žemės politika, kai valstybinę žemės ūkio paskirties žemę valdys dvi institucijos (NŽT ir VĮ ŽIC), kurios pavaldžios skirtingoms institucijoms – atitinkamai Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai. Pritarti. 84. Žemės ūkio ministerija (2022-06-02) * Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą dėl šių žemės sklypų nuomos savivaldybės taryba gali priimti tik gavusi NŽT pritarimą (Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 10 punktas), bus sukurta sudėtinga ir neefektyvi valstybinės žemės sklypų išnuomojimo procedūra, o procesas atitinkamai pailgės keliais mėnesiais. Pritarti. 85. Žemės ūkio ministerija (2022-06-02) * Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovauja valstybei bylose dėl žemės mainų. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės mainai pagal galiojantį ir siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą apskritai yra negalimi. Pritarti. 86.
ūkio ministerija (2022-06-02) * Žemės ūkio ministerija šiuo metu formuoja valstybės politiką kartografijos srityje bei operatyviai nustato reikiamą erdvinių duomenų tikslumą (pvz. ortofotografinių žemėlapių (toliau – ORT)), atnaujinimo dažnumą bei kitus techninius reikalavimus, reikalingus sėkmingam bei savalaikiam ES paramos administravimui. Valstybinai erdviniai duomenys taip pat naudojami žemės administravimo darbams vykdyti, mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymui, melioracijos sistemų priežiūrai, dirvožemio monitoringui, valstybės sienos kartografavimui ir t.t. Jei valstybinis kartografavimas būtų pavedamas kitai koordinuojančiai institucijai, galimai pakistų valstybinio kartografavimo prioritetai ir ORT nebūtų naujinami (galimai būtų prioretizuoti užstatytų /užstatomų teritorijų ORT, neskiriant pakankamai dėmesio bei lėšų žemės ūkio teritorijoms). Todėl manome, kad valstybinis kartografavimas turėtų būti pavestas VĮ ŽIC ir šios funkcijos politikos formavimą turėtų vykdyti Žemės ūkio ministerija. Taip būtų užtikrinama, kad aukščiausias geografinių informacinių sistemų srityje kompetencijas turinti įmonė vykdys valstybinio kartografavimo programos įgyvendinimą ir bus užtikrintas nenutrūkstamas šios programos tęstinumas ir nuoseklumas. Pritarti. 87 Žemės ūkio ministerija (2022-06-02) * Geros agrarinės žemės būklės palaikymui būtina užtikrinti apleistų žemės plotų mažinimą. Šio siekio užtikrinimui kaupiami ir sisteminami apleistų žemių statistiniai ir erdviniai duomenys bei vykdomi žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimai, kurių metu nustačius žemės ūkio paskirties žemės sklypų apleidimo atvejus prašoma šiuos pažeidimus pašalinti bei sprendžiama dėl pažeidėjų patraukimo administracinėn atsakomybėn. Žemės įstatymo projekte yra nurodyta, kad Žemės informacinės sistemos valdytojas yra NŽT kuri taps pavaldi Aplinkos ministerijai.
Šioje sistemoje yra kaupiama didelė dalis ankščiau išvardintos informacijos kuri aktualiausia žemės ūkio sektoriui, todėl manome, kad šios sistemos valdytoja turėtų būti Žemės ūkio ministerija, o tvarkytojo funkcijas įgyvendinti Žemės ūkio ministerijai pavaldi įstaiga, t. y. VĮ ŽIS. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal kurią žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienus kalendorinius metus negali viršyti 1 procento bendro konkrečios savivaldybės teritorijos žemės ūkio paskirties žemės ploto, gali įtakoti mažesnį investicijų pritraukimą, ypač į mažesnes savivaldybes. Didelė dalis ne miestų, miestelių ar kitų urbanizuotų ar planuojamų urbanizuoti teritorijų ribose esančių žemės sklypų yra būtent žemės ūkio paskirties. Nemaža dalis bendrovių, atsidarančių savo gamyklas ar vykdančių veiklą mažesnėse savivaldybėse, tai daro būtent už miestų ribų dėl apribojimų, taikomų gamykloms esančioms arti gyvenamųjų teritorijų. Todėl nustatant apribojimus pakeisti žemės paskirtį šiose teritorijose, būtų apribojamos savivaldybių galimybės pritraukti investuotojus, kuriems negali būti suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas ar neįsikuria savo veiklos vykdymui skirtų gamyklų teritorijose, kurioms jau suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 6 punktu ir numatyti papildomą išimtį apdirbamosios gamybos investicijų projektams, kurie neturi valstybei svarbaus projekto statuso. „9. Žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienerius kalendorinius metus negali viršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus šiuos atvejus:
<...>
6) teritorijose, kurios reikalingos apdirbamosios gamybos investicijų projektams įgyvendinti.“ Nepritarti. Būtų itin gausiai išplėstas atvejų, kuriems netaikomas siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, ribojantis žemės ūkio paskirties žemės keitimą, sąrašas. Teisės aktuose nėra apibrėžta apdirbamosios gamybos sąvoka, kas leidžia daryti prielaidą, kad apdirbamoji gamyba apima iš esmės visas veiklos ir gamybos rūšis. Vertinant siūlomą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad praktiškai nelieka atvejų, kuomet galėtų būtų taikomas ribojimas dėl žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimo (per vienerius kalendorinius metus neviršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto) ir nebūtų pasiekti pagrindiniai keliami tikslai išsaugoti žemės ūkio paskirties žemės plotus. 2. Seimo narys S. Gentvilas (2022-06-01) 2(23) 8(9) (7,8) N Argumentai:
Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, numatyta:
teritorijos (šiuo metu – 33,7 proc.). 150.2. Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasieks 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų – griežtai saugomos teritorijos. 151.4. 30 proc. šalies teritorijos pateks į saugomų teritorijų ribas (šiuo metu – 17,63 proc.), iš jų trečdaliui bus taikoma griežta apsauga. 162.3. Daug anglies turinčių ekosistemų (miškų ir šlapžemių) atkūrimas ir tvaraus naudojimo užtikrinimas. Šalies miškingumo didinimas ir pažeistų pelkių atkūrimas gali daryti svarbų didinamąjį ekonominį poveikį ir teigiamą poveikį klimatui. Iki 35 proc. didinsime šalies miškingumą. Baigsime žemės reformą, spręsdami rezervinių miškų nuosavybės klausimą. Parengsime nusausintų, netinkamų toliau eksploatuoti ir pažeistų šlapžemių atkūrimo veiksmų planą. Uždrausime naujų natūralių pelkių eksploatavimą. 161. Siekdami užtikrinti tvarų gamtos išteklių naudojimą, turime įvertinti ir tausoti ekosistemų, tokių kaip dirvožemis, švarus oras, vanduo ir biologinė įvairovė, teikiamas paslaugas. Siekdami mažesnių ŠESD emisijų, išskirtinį dėmesį skirsime plėsdami ir atkurdami daug anglies turinčias ekosistemas (miškus ir pelkes), plėsime saugomų teritorijų tinklą, rūpinsimės vandens telkinių būkle. 162.1. Saugomų teritorijų plotas didės iki 20 proc., ketvirtadalis jų bus griežtai saugomos. Didelės gamtinės vertės teritorijoms privalome skirti ypatingą dėmesį. Tobulindami „Natura 2000“ tinklą, užtikrinsime veiksmingą natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugą. Plėsime saugomas teritorijas Baltijos jūroje ir užtikrinsime realią jų apsaugą.
Peržiūrėsime saugomų teritorijų sistemos valdymą, siekdami padaryti jį efektyvesnį, labiau atitinkantį gamtos ir vietos bendruomenių poreikį. Sėkminga apsauga įmanoma tik įtraukus vietos bendruomenes ir žemės savininkus, todėl sukursime schemas, leisiančias prie gamtosaugos prisidėti visiems. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 7 ir 8 punktais ir numatyti papildomas išimtis saugomų teritorijų tinklo plėtrai bei teritorijoms, skirtoms šalies miškingumui didinti. „9. Žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienerius kalendorinius metus negali viršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus šiuos atvejus:
<...>
7) teritorijoms, skirtoms saugomų teritorijų tinklo plėtrai, „Natura 2000“ tinklo tobulinimui, veiksmingam natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugos užtikrinimui;
8) teritorijoms, skirtoms šalies miškingumui didinti ir pažeistų pelkių atkūrimui.“ Pritarti. 3. Seimo narys S. Gentvilas (2022-06-01) 1(45)
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pažangių elektroninių ryšių technologijų ir tinklų plėtra (tame tarpe 5G ryšio) yra strategiškai svarbi (Lietuvos Respublikos 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577 „Dėl Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairių patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairės), taip pat į tai, kad Elektroninių ryšių įstatymo 42 str.
viešąją sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas, šiems strateginiams tikslams įgyvendinti turėtų būti numatytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kurios pagal parengtus specialiojo plano sprendinius, leis įrengti elektroninių ryšių infrastruktūros objektus. Taip pat, siekiant laiku ir pilna apimtimi įgyvendinti valstybės numatytus tikslus dėl Lietuvos teritorijos padengimo 5G ryšiu yra numatyta 5G infrastruktūros diegimą pripažinti valstybinės svarbos projektu. Efektyvus energetikos sektoriaus funkcionavimas yra vienas svarbiausių valstybės ekonominio vystymosi pagrindų. Energetikos sektoriaus plėtra ir vystymasis yra neatsiejami nuo galimybių naudotis esamais ir plėtoti naujus energetikos infrastruktūros projektus, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), įskaitant ir centralizuotus (bendrojo naudojimo) tinklus, kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Vienas iš esminių šios veiklos elementų yra tam reikalingos žemės (teritorijų) prieinamumas ir efektyvus reikalingų sprendimų priėmimas ir administravimas. Atsižvelgiant į tai. svarbu užtikrinti, kad sprendimai dėl valstybinės žemės panaudojimo, susiję su energetikos objektais būtų priimami efektyviai. Energetikos sektorius apima ne tik elektros, tačiau ir dujų bei šilumos sritis, todėl yra svarbu numatyti žemės paėmimo galimybę visiems energetikos objektams.
Pasiūlymas: Siūloma tikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę numatant, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros galėtų būti taikomos visiems elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti. „<...>4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;“ Atsiimtas. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) Nr. XIVP-1625;
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM darbuotojų profesinės sąjungos, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Seimo nario S. Gentvilo ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas.
Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23925/valstybes-nekilnojamojo-turto-perduoto-savivaldybems-patikejimo-teise-valdymas [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarimo protokolas Nr. 55. [3] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarimo sprendimo (protokolo Nr. 55 3 klausimas) priedas. [4] Plano II skyriaus „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir (ar) jų funkcijų optimizavimas“ 7 punktas. [5] Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2022 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. 1V-34 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“. [6] Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2020 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 1V-194 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.
1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo VTPSI taisyklės). [7] Įstatymo 25¹straipsnio 2 dalies 10 punkte reglamentuojama, kad skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį yra pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje (išskyrus atvejus, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių – užtvaros (tvoros, aptvaro, diendaržio, voljero), atraminės sienelės, liepto ir plokščio horizontalaus inžinerinio statinio – dėl kurių skundus nagrinėja žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantis viešojo administravimo subjektas (tokiu atveju skundas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją). [8] Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės nuostatai). [9] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). [10] Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai).
aplinkos apsaugos komitetas
2022-06-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Komiteto nariai: Kasparas
Adomaitis, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, AM Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistė Erika Giedraitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-17 (1)I Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiros eilutės centre. Pritarti
2022-05-17
2 2,8 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda“ siūloma apibrėžti sąvoką „racionaliai tvarkoma žemės valda“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatose tebevartojama ankstesnioji sąvoka „racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos“. Siekiant aiškumo, siūlytina šiose projekto nuostatose suvienodinti sąvokų vartojimą. Nepritarti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikiama patikslinta „racionaliai tvarkomos žemės valdos“ sąvoka ir jos turinys.
Kaip matyti, ši patikslinta sąvoka nėra susijusi su žemės naudojimo būdu, t. y. žemės ūkio veikla, kaip yra numatyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Todėl sąvokos tikslinti į „racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos“ nereikėtų. Paminėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Todėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje išdėstytoje „žemės konsolidacija“ sąvokoje ir yra naudojama „racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos“ apibrėžtis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad sąvokos neturi būti tikslinamos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-17
4 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,ūkis”. Pažymėtina, kad Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktas sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimas. Jeigu teikiamame projekte turimas tikslas apibrėžti ne bet kokio ūkio, bet būtent ūkininko ūkio sąvoką, tai atkreipiame dėmesį, kad teikiamame projekte siūlomas sąvokos ,,ūkis” apibrėžimas neatitinka Ūkininko ūkio įstatyme apibrėžtos sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūlomo sąvokos ,,ūkis” apibrėžimo nereikėtų patikslinti atsižvelgiant į Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas. Be to, šiose projekto nuostatose dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti 4.
2022-05-17
15 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „žemės sklypo naudojimo būdas“, tačiau toliau įstatymo tekste yra vartojama ne tik ši sąvoka, bet ir sąvokos „žemės naudojimo būdas“, „naudojimo būdas“ ar tik „būdas“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme apibrėžtų sąvokų nuoseklaus vartojimo, reikėtų peržiūrėti visą keičiamo įstatymo tekstą ir jame vartoti vieną ir tą pačią, įstatyme apibrėžtą sąvoką. Pritarti
2022-05-17
19 Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje po žodžių „prie kito“ įrašytinas žodis „žemės“. Pritarti
2022-05-17
27 Tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, vietoje žodžio „Nacionalinė“ įrašant žodį „Nacionalinės“. Be to, šiose projekto nuostatose reikėtų vartoti pilną nurodytos institucijos pavadinimą, nes pavadinimo trumpinys yra įvestas tik projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pritarti
2022-05-17
28N Teikiamu įstatymo projektu siūloma atsisakyti galiojančio keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje pateiktos sąvokos ,,žemėtvarkos projektas” apibrėžimo. Atkreipiame dėmesį, kad ši sąvoka projekte vartojama kaip sudėtinė sąvokų „kaimo plėtros žemėtvarkos projektai,
„žemės reformos žemėtvarkos projektai“ dalis, pavyzdžiui teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39
straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors „kaimo plėtros žemėtvarkos projekto“ apibrėžimas yra detalizuotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr.
3D-476/D1-429 (2014 m. liepos 28 d. redakcija) patvirtintose Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėse, Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje neturėtų būti pateiktas šios sąvokos apibrėžimas. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 28 dalimi, apibrėžiančia „Žemėtvarkos projekto“ sąvoką. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-17
2 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodomi sandoriai, kurie gali būti sudaromi disponuojant valstybine žeme. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio
teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti, atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatą. Pritarti 9.
2022-05-17
27132 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatose nurodytų Aplinkos apsaugos ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų pavadinimams
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte valstybinės žemės patikėtiniu vietoj valstybės įmonės Valstybės žemės fondas siūloma įrašyti valstybės įmonę Žemės informacijos centras. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1176(2)) ir su juo susiję įstatymų projektai, kuriais valstybės įmonė Valstybės žemės fondas keičiama į valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centras. Pažymėtina, kad projekte Nr. XIVP-1176(2) ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data yra 2023 m. sausio 3 d., tai yra vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, nei teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje ir abiem projektais keičiamo įstatymo nuostatose vartoti vieną kurį iš siūlomų valstybės įmonės pavadinimų. Be to, turėtų būti derinamos ir skirtingai abiejuose projektuose dėstomos keičiamo įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio atitinkamos nuostatos ir kt.). Pritarti 11.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „miškų“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas šio įstatymo pavadinimas pirmą kartą vartojamas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo 11 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, 40 straipsnio 8 daliai dėl jose nurodytų įstatymų pavadinimų. Pritarti
2022-05-17
4 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais Aplinkos ministerija galėtų atsisakyti derinti valstybinių žemės sklypų perdavimą viešosios transporto infrastruktūros valdytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 23 d. Seimo priimtame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-695 (jo įsigaliojimo data yra numatyta 2023 m. sausio 2 d.), minėti atsisakymo derinti pagrindai yra įtvirtinti keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnyje, tačiau vadovaujantis teikiamo projekto 3 straipsniu, „įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-695“.
XIV-695“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad atsisakymo derinti pagrindai turėtų būti nustatyti įstatyme, todėl projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti
2022-05-17
6 Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje po žodžių „negali perduoti“ įrašytinas žodis
„valstybinės“, o vietoj formuluotės „miško žemės ar kitus žemės sklypus“
įrašytina formuluotė „valstybinės miško žemės ar kitus valstybinės žemės sklypus“. Pritarti
2022-05-17
1,5 Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje prieš abu žodžius „žemės“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies antrajam sakiniui. Pritarti
Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes, nes pagal vienas projekto nuostatas yra atlyginama „sodinių“ vertė (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, 9 straipsnio 19 dalis), o pagal kitas
Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos aiškiai nurodant, kad išnuomojama valstybinė žemė ar valstybinės žemės sklypas ir kad turimas omenyje būtent valstybinės žemės nuomos terminas.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, taip pat 11 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatams, kuriose nenurodyta kokios nuosavybės žemės sklypas ar žemė turima omenyje. Pritarti
2022-05-17
63 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama jeigu ,,jos reikia Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiais projektams”. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius projektus apimtų nuostata ,,kiti valstybei svarbūs projektai” bei kuris subjektas turėtų teisę nustatyti, kad atitinkamas projektas, išskyrus tuos, kuriuos valstybei svarbiais projektais pripažintų Vyriausybė, yra svarbus valstybei. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pažymėtina, kad ne visi valstybei svarbūs projektai pripažįstami Vyriausybės nutarimais. Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 2 dalis numato, kad: „Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu. Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo.“ Laisvosios ekonominės zonos valstybei svarbaus projekto statusą įgyja, kai yra priimamas konkrečios zonos įstatymas.
Pavyzdžiui, Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nustato:
„Zona laikoma valstybei svarbiu ekonominiu projektu.“
Siūloma Pakeisti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jos reikia Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais laikomiems pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais pripažįsta regiono plėtros taryba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;“
Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, be aukciono išnuomojami Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai, įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai arba kriterijai, pagal kuriuos tokius dydžius nustatytų Vyriausybė, turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme.
Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose vartojamą formuluotę „žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų“ siūlytina tikslinti formuluote „valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų“. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą bei projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 ir 15 dalių, kurios įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d., nuostatas. Pritarti
2022-05-17
8 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje po formuluotės „Jei tokių asmenų nėra,“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės ūkio paskirties“, o po žodžio „išnuomoti“ įrašytinas žodis „valstybinės“; trečiajame sakinyje po žodžių „yra keli,“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Pritarti
2022-05-17
12 Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „Žemės“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės“, po žodžio „skaičiuojamas“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Pritarti
2022-05-17
21 2,1 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „pagrindinę“ įrašytinas žodis
„žemės“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto
22.
2022-05-17 (1),2247 2,1 Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. balandžio
straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1048, kurio 1 straipsniu Žemės įstatymo
dalies nuostatų nėra aišku, ar minėto įstatymo nuostatos yra inkorporuotos į projektu keičiamą įstatymą, ar ne. Taip pat nėra pakankamai aišku, ar ir minėto įstatymo 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 47 straipsnio pakeitimai yra inkorporuoti į projektu keičiamą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų derinti su minėto įstatymo nuostatomis. Pritarti
2022-05-17
7 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patirtų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, ją suderinant su Civilinio kodekso 4.129 straipsniu, pagal kurį atlyginami ne dėl servituto nustatymo asmenų patirti nuostoliai, bet dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai. Pritarti 24.
2022-05-17
7 Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, nereikėtų papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatų, nustatant į kokį subjektą reikėtų kreiptis dėl nuostolių, patirtų nustatant servitutą, kai servitutas reikalingas valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, ir kaip tokiu atveju atlyginami atsiradę nuostoliai. Pritarti Pakeisti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatas ir jas išdėstyti taip: „7. Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių patirtų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam ar valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – į stambų ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam ar valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų ar valstybei svarbų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
2022-05-17
2,4 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos ministerijos pavadinime brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti 26.
2022-05-17
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuojama ir šioje dalyje nurodytos valstybės įmonės kompetencija reguliuojant žemės santykius, atitinkamai tikslintinas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio pavadinimas. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
13 Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio nuostatas, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte žodis „valstybinės“ turėtų būti perkeltas ir įrašytas po žodžio „nustato“. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“. Abejotina, ar viešąjį interesą pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati būtų suinteresuota juos išaiškinti ir dėl savo pažeidimų kreiptis į prokuratūrą, kad pastaroji kreiptųsi į teismą dėl jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti kitą – nesuinteresuotą instituciją, kuri pati tiesiogiai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aukščiau nurodytais atvejais. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 121. punkto nuostatas.
Pritarti Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba Aplinkos ministerija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;“ Pakeisti Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis
interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba Aplinkos ministerija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;“
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
1 Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 13, 21, 34,
įstatymą Nr. XIII-2193, kurio 5 straipsniu Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį išdėstė nauja redakcija.
Pažymėtina, kad ši Žemės įstatymo 34 straipsnio
teikiamas projektas. Taigi, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos. Siekiant to išvengti, projekto nuostatos turėtų būti derinamos su minėto įstatymo nuostatomis. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
4 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra suprantamos, nes neaišku, kokio turinio nuostatas siekiama nustatyti, ar siekiama nustatyti, kad, atliekant žemės naudojimo patikrinimą, tikrinama ar objektas atitinka visus keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 – 7 punktus, ar turima omenyje kas kita. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „tikrinamas objektas“ turinys. Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
10,11 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalis tikslintina, nustatant, kad šioje dalyje nurodytus poįstatyminius teisės aktus tvirtina ne ministerijos, o atitinkamų sričių ministrai. Pritarus šiai pastabai, reikėtų tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalies nuostatas, išbraukiant jose žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
4832 Siekiant nuoseklumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti pilną Viešųjų pirkimų įstatymo pavadinimą, o projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje – šio įstatymo sutrumpintą pavadinimą. Pritarti 33.
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
4261 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje tikslintinas jose nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. vietoj formuluotės „Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“. Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jose įrašant sutrumpintą šio įstatymo pavadinimą. Pritarti
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
12 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „atvejus, kai“ įrašytinas žodis „pagrindinė“. Pritarti
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
62 Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte „vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“,
„įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius
teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pvz., „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatose vartojama formuluotė „teisės aktų nustatyta tvarka“ tikslintina. Pritarti
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
95 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti ir šio straipsnio nuostatose vartojamas tokio pažymėjimo termino trumpinys „kvalifikacijos pažymėjimas“.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatos, kuriose vartojamas terminas „geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiame termine nereikėtų išbraukti žodžio „geodezininko“. Pritarti
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
1 Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis tikslintina, nurodant kokių dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų kontroliavimas turimas omenyje. Nepritarti Vengiant poreikio ateityje keisti Žemės įstatymo nuostatas, pasikeitus bent kuriai iš žemėtvarkos planavimo dokumentų rūšių, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje šių dokumentų neįvardyti. Be to, šie dokumentai minimi kituose poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Žemės valdos projektų valstybinės priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1415 ir kt. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-17
1 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai teikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar prašymas galėtų būti teikiamas bet kuriam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, ar teritoriniam padaliniui, kuris veikia teritorijoje, apimančioje žemės sklypo buvimo vietą, ar padalinys, kuriam teikiamas prašymas turėtų būti nustatomas pagal kitus kriterijus.
tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnyje siūloma nustatyti asmenų – tiek fizinių, tiek juridinių - atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 53 straipsnyje dėstomas teisinis reguliavimas neatitinka susiklosčiusios teisėkūros praktikos. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad fizinių asmenų, juridinių asmenų vadovų bei kitų atsakingų asmenų atsakomybė už administracinius nusižengimus yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), tuo tarpu juridinių asmenų atsakomybė yra dėstoma specialiuosiuose, atitinkamą sritį reguliuojančiuose įstatymuose, tokiuose kaip, pavyzdžiui, Statybos, Aplinkos apsaugos, Alkoholio kontrolės, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymuose. Šiuose specialiuosiuose įstatymuose yra išsamiai reglamentuojama, kas yra laikoma įstatymo pažeidimu, išsamiai apibrėžiami visi subjektyvieji ir objektyvieji teisės pažeidimo požymiai, nustatoma atsakomybės už šiuos įstatymo pažeidimus taikymo tvarka, sankcijas skiriantys subjektai, protokolų surašymo tvarka, bylų nagrinėjimo procesas ir terminai, sunkinančios, lengvinančios aplinkybės, baudos dydžio nustatymo taisyklės ir pan. Būtent išvardintomis specialiesiems įstatymams būdingomis nuostatomis turėtų būti pildomas ir vertinamas įstatymo projektas.
Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad
„nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi
tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Juridiniams asmenims taikomos sankcijos atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose fiziniams asmenims taikomas sankcijas“. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu yra sukuriama situacija, kai juridiniams asmenims būtų de facto taikomos ANK nuostatos. Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas ne tik neatitinka ANK 2 straipsnio 1 dalies nuostatų - pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte – bet ir neatsižvelgia į fizinių ir juridinių asmenų sisteminius skirtumus sankcijų taikymo srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai juridiniams asmenims už tuos pačius teisės pažeidimus yra taikomos kur kas didesnės baudos nei fiziniams asmenims. Be to, tam tikrų specifinių administracinių nuobaudų taikymas (pavyzdžiui, įspėjimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje, 276 straipsnio 3 dalyje bei 333 straipsnio 1 dalyje) juridiniams asmenims apskritai nėra būdingas. Trečia, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalies formuluotė, nes juridinių asmenų padaliniams bei užsienio organizacijoms ir jų padaliniams turėtų būti taikoma atsakomybė už pažeidimus, o ne „taikomi pažeidimai“. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina sistemiškai tobulinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, aiškiai išskiriant fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už įstatymo pažeidimus reglamentavimą. Pritarti 40.
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 (2)T Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 13 -
žodžių „ir įgyvendinimas“, įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Pagal projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, kurioje pateiktas sąvokos ,,žemės naudojimo valstybinė kontrolė“ apibrėžimas, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pastaroji institucija tokią veiklą pradėtų vykdyti nuo
keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Siekiant projekto nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų dėstomas keičiamo įstatymo 36 straipsnis, įsigaliosiantis 2023 m. gegužės 1 d., nustatant, kad nuo šios datos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei šios institucijos teises, vykdant tokią kontrolę. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
2 Pagal projekto 2 straipsnio 4 dalimi Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybėms nuo 2023 m. gegužės 1 d. perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybių teritorijoje esančių miestų valstybinę žemę. Taigi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu valstybės turtas (miestų teritorijoje esanti valstybinė žemė) bus perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybėms.
Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokios valstybinės žemės patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. viena valstybės institucija. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais: Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Minėto įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, įstatymų leidėjas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtino nuostatą ir siekį valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti centralizuotai. Pažymėtina, kad vykdant kito valstybės turto - valstybinių miškų valdymo reformą, įstatymų leidėjas Miškų įstatyme nustatė, kad valstybinius miškus valdo viena miškų urėdija vietoje anksčiau tokį valdymą atlikusių 42 miškų urėdijų. Taigi, pastaraisiais metais buvo vykdoma valstybės turto valdymo pertvarka, vykdant tokio turto valdymo centralizaciją, kai tokį turtą valdo vienas subjektas. Pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas miestuose esanti valstybinė žemė taip pat valdoma centralizuotai – šios žemės patikėtinis yra viena valstybės institucija. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma decentralizuoti miestuose esančios valstybinės žemės valdymą ir patikėjimo teise žemę perduoti valdyti savivaldybėms, kurių Lietuvos Respublikoje yra 60.
Taigi, valstybinės žemės valdymas būtų perduodamas santykinai dideliam subjektų skaičiui. Kyla abejonių, ar tokiu atveju būtų užtikrinta vieninga, nuosekli tokio valstybės turto valdymo politika, vienoda turto disponavimo praktika. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu įstatymo projektu vietos savivaldai miestuose būtų suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybinė miestų žemė, reikalinga savivaldybėms, savivaldybių bendruomenių poreikiams tenkinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis savivaldybėms perduodama patikėjimo teise viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti, ūkinei komercinei veiklai bei kitoms reikmėms. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jau yra numatytas valstybinės žemės, reikalingos savivaldybių poreikiams tenkinti, perdavimas savivaldybių nuosavybėn ar ją valdyti patikėjimo teise.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario
savivaldybių poreikių tenkinimui, jau yra perduota (perduodama) nuosavybės ar patikėjimo teise savivaldybėms. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu valstybė atsisakytų visos miestuose esančios valstybinės žemės valdymo ir disponavimo teisių, tokios žemės valdymo ir disponavimo teises suteikdama savivaldybėms, jų poreikiams tenkinti, kas galimai sąlygotų tokios valstybinės žemės naudojimą savivaldybės bendruomenės, bet ne visos visuomenės poreikių tenkinimui. Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VAE-6 ,,Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas“ pažymėjo, kad audito metu nustatyta, kad 39 (iš
49) savivaldybės neužtikrino, kad 53 proc. savivaldybėms patikėto valstybės nekilnojamojo turto būtų, racionaliai valdoma ir naudojama, o priimami sprendimai dėl šio turto naudojimo ir valdymo užtikrintų maksimalią naudą visuomenei ir jos interesų tenkinimą[1]. Atlikto audito tikslas – įvertinti, ar savivaldybėms patikėjimo teise perduotas valstybės nekilnojamasis turtas valdomas efektyviai. Taigi, valstybinio audito metu nustačius, kad nemaža dalis savivaldybių neužtikrina joms jau perduoto valstybės nekilnojamojo turto racionalaus valdymo ir naudojimo, teikiamu įstatymo projektu savivaldybėms siūloma perduoti dar daugiau valstybės nekilnojamojo turto. Be to, pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas savivaldybių kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę nuo 2023 m. gegužės 1 d. vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teikiamo projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo VI¹ skyriuje nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, perdavus valstybinės žemės miestuose patikėjimo teises savivaldybėms, į savivaldybių administracijas bus perkelta nuo 206 iki 298 Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš Nacionalinės žemės tarnybos bus perduota 112 pareigybių (etatų) žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų vykdymui, o 15 pareigybių (etatų) žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinei priežiūrai vykdyti.
Taigi, kyla pagrįstų abejonių, ar Nacionalinė žemės tarnyba, sumažėjus darbuotojų skaičiui, sugebėtų realiai vykdyti 60 savivaldybių - valstybinės žemės miestuose patikėtinių - veiklos priežiūrą ir kontrolę, jiems valdant patikėtą valstybinę žemę miestuose. Manytina, kad vienos valstybės institucijos, kuri pagal galiojantį teisinį reguliavimą vykdo valstybinės žemės miestuose patikėtinio funkcijas, kontrolė ir veiklos priežiūra galėtų būti efektyvesnė, nei veiklos šioje srityje priežiūra ir kontrolė didelio skaičių savivaldybių. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punkto nuostatas savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkte ir 6 dalyje atitinkamai nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirta sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas, o išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar sprendimų priėmimas, įgyvendinant valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisę, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybės tarybų priimamų teisės aktų priėmimo procedūras, būtų efektyvesnis nei sprendimų priėmimo procedūros, vykdomos pagal galiojantį teisinį reguliavimą.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Nepritarti Siūloma pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-17
4 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d.,
informacijos centras yra visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose) patikėtinis. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Numatoma, kad VĮ ŽIC valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėjimo teisė perduodama įstatymu“. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės įmonei Žemės informacijos centras būtų perduodami priimant atskirą įstatymą, ar perduodami šiuo įstatymu. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti iš dalies Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnis reglamentuoja į valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektus. Minėtam straipsniui įsigaliojus 2023 m. gegužės 1 d. valstybės įmonė Žemės ir informacijos centras įgys valstybinės žemės patikėtinio statusą.
Manytina, kad yra aišku, jog valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai patikėjimo teise valstybės įmonei Žemės informacijos centras bus perduodami vadovaujantis Žemės, o ne kitu įstatymu. Visgi sutiktina, kad svarstomame įstatymo projekte nėra aptarta valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų perdavimo valdyti patikėjimo teise valstybės įmonei tvarka. Įvertinus, kad įstatymų rengėjai antruoju etapu planuoja atlikti kokybinius teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčius, kartu tikslinga įvertinti, ar įstatyminiu lygmeniu neturi būti aptartos valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų perdavimo valdyti patikėjimo teise valstybės įmonei procedūros, apribojimų ir kontrolės procedūros. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-17
10 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nutarimas ir priėmimo – perdavimo aktai, kuriais savivaldybėms patikėjimo teise perduodama miestų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė, parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas privalėtų parengti aukščiau minėtų Vyriausybės nutarimų ir priėmimo – perdavimo aktų projektus bei juos suderinti su Aplinkos ministerija bei atitinkamomis savivaldybėmis. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujanti aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatas. Pritarti 45.
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Siekiant aiškumo, reikėtų tarpusavyje suvienodinti projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio
miestų valstybinės žemės“, šio straipsnio 4 dalyje vartojamas formuluotes
„Valstybinė žemė miestų administracinėse ribose“, „savivaldybių teritorijose
miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose“, „savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės“. Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio 7 dalies nuostatose išbraukiamos nuostatos, nustatančios, kad „jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo“. Atsisakius šių nuostatų nėra aišku, kas būtų daroma su savivaldybės reikmėms perduota ir toms reikmėms nebenaudojama valstybine žeme tose savivaldybės teritorijose, kurios nėra miestų administracinėse ribose. Ši pastaba taikytina ir dėl pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį valstybinės žemės perdavimo, kuri savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu perduodama kitoms reikmėms. Pritarti
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio 15 dalyje reikėtų vartoti sutrumpintus joje nurodytų įstatymų pavadinimus.
Be to, siūlytina peržiūrėti projekto 2 straipsnyje dėstomas visas keičiamo įstatymo nuostatas, kurios įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. ir šių nuostatų inkorporavimo į naują Žemės įstatymo redakciją, įsigaliosiančią
ar sutrumpintus įstatymo pavadinimus tikslinti pagal nustatytus teisės technikos reikalavimus. Pritarti
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje reikėtų vartoti pilnus joje nurodytų ministerijų pavadinimus. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai nustato Vyriausybė.“ Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, valstybinės žemės sklypų, kuriuos savivaldybės turėtų teisę suteikti panaudos pagrindais kitiems asmenims, ploto dydžiai ir vertė turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme arba keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos Vyriausybė nustatytų suteiktinų pagal panaudą valstybinių žemės sklypų dydžius bei vertę. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatą nereikėtų formuluoti kaip imperatyvią normą, nustatant, kad savivaldybės, gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą, turėtų teisę suteikti pagal panaudą tik nustatytą ploto bei vertės dydį neviršijančius valstybinės žemės sklypus. Kitu atveju, projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad žemės sklypus, neatitinkančius ploto ir vertės kriterijų, savivaldybės galėtų suteikti pagal panaudą ir negavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo. Kartu svarstytina, ar nuostatos ,,kriterijus, taikomus <...> panaudai, nustato Vyriausybė“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, kokius dar kriterijus nustatytų Vyriausybė, t. y. ar papildomus kriterijus valstybinės žemės sklypams, kuriuo pagal panaudą galėtų suteikti savivaldybės, ar kriterijus žemės panaudos suteikimo procedūroms. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytoms pastaboms, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostatas.
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje pateikta nuoroda į ,,šio straipsnio
straipsnio 13 dalyje jokia tvarka nenurodoma. Svarstytina, ar nuoroda neturėtų būti pateikiama į projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16 dalį. Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
3 Projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, kurią nuspręsta parduoti, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, savivaldybei perdavus reikalingą parduoti valstybinės žemės sklypą Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiomis teisėmis valstybinės žemės sklypas prieš jo pardavimą būtų perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Jeigu žemės sklypas Nacionalinei žemės tarnybai būtų perduodamas patikėjimo teise, tai projekte tai turėtų būti aiškiai nurodyti. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima Nacionalinės žemės
tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinės žemės, perduotos patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, kurią nuspręsta parduoti, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, savivaldybei perdavus reikalingą parduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.“
52Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje siūloma įtvirtinti, kad savivaldybės teritorijoje (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti) per vienerius kalendorinius metus žemės ūkio paskirties žemės keitimas negali viršyti vieno procento bendrojo savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus nustatytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti atvejų, kai savivaldybės teritorijoje keisti žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemę gali būti pateikta prašymų, kuriuose nurodytas žemės ūkio paskirties žemės plotas viršytų vieną procentą savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, o prašymuose nebūtų duomenų, kad bent vienas iš jų atitinka projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalies 1-5 dalyje nurodytas išimtis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis tokiu atveju būtų atrinkti asmenys, kuriems būtų leidžiama keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti 53.
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
11 Nėra aiškus, projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatų tarpusavio santykis, t. y., šio straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad žemės ūkio paskirties žemės keitimo apribojimas netaikomas miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose, o pagal šio straipsnio 11 dalį į vieno procento apskaičiavimo nuostatas yra įtraukiamas bendras konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatas „Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar į vieno procento apskaičiavimo taisyklę yra įtraukiamos miestelių teritorijos, ar ne. Pritarti
54Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
11 Iš projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatų, nėra aiškus šių projektų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y. neaišku, ar asmenys, kurie inicijuoja žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimą ir kurie pagal projekto nuostatas vienais metais privalėtų mokėti kompensaciją, negalėtų atidėti žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimo kitiems metams, kai bus iš naujo perskaičiuojamas vienas procentas bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančios žemės ūkio paskirties žemės ploto, ir tokiu būdu išvengti kompensacijos mokėjimo. Taip pat nėra aišku, kaip būtų mokama kompensacija, jei žemės sklypas yra dviejų ir daugiau savivaldybių teritorijose, ir vienoje savivaldybėje yra viršijamas vienas procentas, o kitoje ne. Pritarti 55.
55Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje po žodžių „inicijuojantys žemės ūkio paskirties“ įrašytinas žodis „žemės“. Pritarti
56Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, projekto 2 straipsnyje turėtų būti dėstoma ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkto nauja redakcija, nes nuo 2023 m. gegužės 1 d. šiame punkte nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas atliks Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pritarti
57Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
4 Projekto 2 straipsnio
pakankamai aiškus jose vartojamos formuluotės „žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų“ turinys, nes kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas terminas „žemės konsolidacijos projektas“. Nepritarti Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose) <...> patikėtinis. Taigi, projekto 2 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 4 punkte ir yra nurodoma, kad, kad valstybės įmonė Žemės informacijos centras (valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras) organizuoja tik žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-17
Tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies struktūrinių dalių numeracija. Pritarti 59.
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Nėra aiškios projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, kokius sandorius (visus ar tik keičiamame įstatyme nustatytus žemės sandorius) ir su kokio objekto (valstybinės žemės ar kito turto) patikėjimo teisės įgyvendinimu tie sandoriai turėtų būti susiję, kuriuos privalėtų tikrinti Nacionalinė žemės tarnyba. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktų, 4 dalies nuostatoms. Pritarti
60Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
5 Tikslintinas projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 5 punktas, detalizuojant kreipimosi į teismą tikslą – „kreipiasi į teismą dėl...“. Pritarti
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
4 Tikslintinas projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 4 dalies 4 punktas, detalizuojant, kokie/kokiame keičiamo įstatymo straipsnyje nurodyti sprendimai buvo sustabdyti. Pritarti
62Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Siekiant įstatyme suvienodinti formuluočių vartojimą, projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 6 ir 7 dalyse, keičiamo įstatymo 35² straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų“ siūlytina įrašyti „valstybinės žemės patikėtinių“. Pritarti
63Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Redakciniu aspektu tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 8 dalis, nes sprendimų vykdymas įprastai yra sustabdomas, o ne nutraukiamas. Pritarti 64.
64Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
1 Projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad Nacionalinė žemės tarnyba atitinkamiems subjektams pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliotinai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, tačiau taip pat šiose nuostatose minėtiems kolegialiems subjektams ir subjektų kolegialiems valdymo organams suteikiamas ir galimas 1 mėnesio terminas šiam reikalavimui apsvarstyti. Tokiu atveju nėra aišku, ką reiškia reikalavimas „neatidėliotinai įgyvendinti“. Nepritarti Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Ilgesnis terminas reikalingas tam, kad laikantis teisės aktuose numatytų procedūrų, būtų spėta sušaukti kolegialaus organo posėdį, bei atlikti kitus iki posėdžio reikalingus atlikti veiksmus. Pavyzdžiui, Vietos savivaldos įstatymas apibrėžia savivaldybės tarybos, t. y. vieno iš kolegialaus organo, posėdžių organizavimo tvarką, savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės paskelbimo terminus, komitetams teikiamų svarstyti klausimų terminus ir kt. 65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-17
2 Projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokius veiksmus atliktų Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu šiose nuostatose nurodytą reikalavimą atsisakytų įvykdyti valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Pritarti 66.
66Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti pildoma projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35² straipsnio 4 dalis, nes vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Nacionalinė žemės tarnyba į teismą dėl viešąjį interesą pažeidžiančių administracinių sprendimų, veiksmų/neveikimo gali kreiptis tik nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 35² straipsnio 4 dalyje, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai pasinaudojus administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, teisė/pareiga kreiptis į teismą nėra nustatyta. Nepritarti Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 35² straipsnio 4 dalyje nurodoma procedūra su administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise ir šioje dalyje aiškiai aprašoma teisė kreiptis į teismą, pagal kurią.
Nacionalinė žemės tarnyba:
administracinio sprendimo, susijusio suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą (35² straipsnio 4 dalies1 punktas);
priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti (35² straipsnio 4 dalies 2 punktas);
atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių (35²straipsnio 4 dalies 3 punktas). Be to, projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35²straipsnio 5 dalyje numatoma galimybė kreiptis į teismą, kuomet Nacionalinė žemės tarnyba nepasinaudoja administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-17
Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 13 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kokios konkrečiai procedūros šioje straipsnio dalyje turimos omenyje. Taip pat nėra aišku, kodėl pasirinkta būtent 2023 m. balandžio 30 d. data, ne projekto 2 straipsnyje išdėstytų keičiamo įstatymo nuostatų įsigaliojimo data. Pritarti 68.
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Projekto 2 straipsnio 15 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ turinys, nes neaišku, kuri įstatymo įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. ar 2023 m. gegužės 1 d. - turima omenyje. Pritarti
69Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Projekto 2 straipsnio 16 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas galėtų būti aiškinamas taip, kad, įsigaliojus įstatymui, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pakeičia registro duomenis ir visų valstybinės žemės sklypų, kuriuos iki įstatymo įsigaliojimo patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba, patikėtiniu nurodo savivaldybes, ,,kurios teritorijoje yra miestas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybėms patikėjimo teise perduodama ne bet kuri valstybinė žemė, bet valstybinė žemė, esanti miestų administracinėse ribose. Be to, valstybinė žemė savivaldybėms būtų perduodama Vyriausybės nutarimais, taip pat pasirašomas valstybinės žemės priėmimo - perdavimo aktas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Nekilnojamojo turto registre savivaldybes valstybinės žemės patikėtiniais galėtų nurodyti tik esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, t. y. galiojančiam Vyriausybės nutarimui bei žemės priėmimo - perdavimo aktui. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
70Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17
Projekto 2 straipsnio 17 dalyje reikėtų nustatyti momentą, nuo kada savivaldybės būtų laikomos perėmusios Nacionalinės žemė tarnybos teises pagal jos sudarytas valstybinės žemės sklypų, esančių miestuose ir Vyriausybės nutarimais perduotų patikėjimo teise savivaldybėms, sutartis. Be to, svarstytina, ar nuostatos ,,neįvykdytose sutartyse“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,nepasibaigusiose sutartyse“.
Kartu, svarstytina, ar data ,,iki 2022 m. gruodžio 31 d.” neturėtų būti pakeista data ,,iki 2023 m. balandžio 30 d.” Taip pat nėra aišku, kokias argumentais remiantis teisių ir pareigų perėmimas siejamas su sudarytų sutarčių ,,nepakeitimu“, t. y. pakeistose sutartyse teisių perėmimas jau neįvyktų. Nesant pagrįstų tokio teisinio reguliavimo nustatymo argumentų, svarstytina, ar pastarosios nuostatos nereikėtų atsisakyti
71Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 * Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo. Pritarti 2022-05-30 pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-45-41. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, 2022-05-10 * Pažymėtina, kad LRV programa yra vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų (Lietuvos Respublikos strateginio planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas), todėl tiek LRV programos planavimas, tiek ir jos įgyvendinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Strateginio planavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais strateginio valdymo sistemos principais: darnumo ir integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grindžiamo valdymo, efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, ateities vertinimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju rengiant Įstatymų projektus buvo nesilaikyta beveik visų nurodytų principų.
Įrodymais grindžiamo valdymo principas reiškia, kad viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau - Aiškinamasis raštas) teigiama, kad papildomų biudžeto lėšų neprireiks, nes bus naudojamos tos lėšos, kurios šiuo metu skirtos. Tačiau šis teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais skaičiavimais. Aiškinamajame rašte aprašyta, kiek ir kokių paslaugų ir funkcijų atlieka NŽT ir kiek galimai gali prireikti darbuotojų toms funkcijoms atlikti, tačiau apie papildomų lėšų poreikį neužsimenama, kas akivaizdžiai verčia abejoti vykdomos NŽT pertvarkos skaidrumu ir efektyvumu. Pažymėtina, kad nei Aiškinamajame rašte, nei prie Įstatymų projektų pridėtuose dokumentuose nėra jokio pasiektų rezultatų stebėsenos duomenų vertinant Tarnybos veiklą, tiek savivaldybių, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro (reorganizuojamų įmonių), kurioms planuojama perduoti Tarnybos funkcijas, veiklą. Taip pat nėra pridėta jokių finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimo, susijusio su Tarnybos pertvarkymu. Atitinkamai yra pažeidžiamas ir efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo principas, pagal kurį viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus.
Aplinkos ministerijos viceministre, pristatydama RPF NŽT reformą, patvirtino, kad tikslūs skaičiavimai (kaštų ir naudos analizė) nebuvo atlikti ir bus atlikti, kai NŽT pavaldumas pereis Aplinkos ministerijai, t. y. kai jau bus priimti Įstatymų projektai ir juos reikės įgyvendinti, kas prieštarauja ankščiau išvardytiems principams, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įvardytiems valstybės turto valdymo principams, t. y. visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės. Pažymėtina, kad net nebuvo svarstoma išlaikyti Tarnybos pasiektų rezultatų įvertinant galimus Tarnybos pokyčius ir nepertvarkant esamos sistemos. Vienas iš esminių principų yra ateities vertinimo principas, kuris reiškia, kad strateginis valdymas turi būti grindžiamas ateities įžvalgomis, tai yra rengiant planavimo dokumentus turi būti sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities galimybės ir jų įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste, o vertinimo rezultatai pateikiami kartu su planavimo dokumentais juos tvirtinantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Strateginiai tikslai turi būti formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir atskiroms valstybės veiklos sritims. Šiuo atveju Įstatymų projektai buvo rengiami nesivadovaujant šiuo principu, kadangi vertinimai nebuvo atlikti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Įstatymų projektai parengti pažeidžiant Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintus strateginio valdymo sistemos principus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aiškinamajame rašte nurodytais žemės politikos efektyvinimo tikslais, kurie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiais duomenimis, verčia abejoti ir tai, kad NŽT reforma vykdoma dviem etapais, kas tikrai nelaikytina efektyvumu, nusimatyti terminai yra neadekvatūs, nes per laikotarpį, nuo Įstatymų projektų priėmimo iki jų įsigaliojimo reikės pakeisti, kaip nurodyta Aiškinamajame rašte, 36 Vyriausybės nutarimus, panaikinti daugybę žemės ūkio ministro įsakymų ir atitinkamai priimti aplinkos ministro įsakymus, taip pat pakeisti visus NZT direktoriaus įsakymus, kurių yra labai didelis skaičius, ir tik todėl, kad keičiasi NZT pavaldumas. Antruoju etapu, kuris iš esmės prasidės priėmus Įstatymų projektus, bus peržiūrimos NZT funkcijos ir siekiama patobulinti teisinį reguliavimą, sumažinti administracinę naštą. Taigi tai reiškia, kad antruoju etapu vėl turės būti rengiami tų pačių įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų projektai ir tai turės būti padaryta ir projektai patvirtinti iki 2023-05-01. Taigi, pirmiausia bus eikvojami žmogiškieji ištekliai ir atitinkamai valstybės biudžeto lėšos neefektyviam ir pertekliniam darbui, teisės aktų keitimui, susijusiam su NZT pavaldumo pakeitimu, ir atitinkamai dėl to, gali nukentėti tiesioginių NZT funkcijų vykdymas, kita vertus, tuo pačiu laikotarpiu dar turės būti atliekamas ir teisės aktų projektų rengimas siekiant patobulinti teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos atstovė, pristatydama NZT reformą NZT darbuotojams, negalėjo atsakyti, ar Aplinkos ministerija turi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad galėtų įvykdyti tokio masto ir apimties reformą. Tai tik patvirtina, kad skubota ir nepasverta reforma atliekama neturint vizijos ir pagrindimo.
Kitas labai svarbus klausimas, susijęs su Įstatymų projektų rengėjų kompetencija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (toliau - Nutarimas dėl sričių) 1.14.3 ir 1.14.4 papunkčiuose nustatyta, kad žemės ūkio ministro valdymo sričiai priskiriamos šios sritys: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sritys. Nutarimo dėl sričių 1.1 papunktyje įvardytos aplinkos ministrui priskirtinos veiklos sritys: teritorijų planavimas ir priežiūra, teritorinė sanglauda, urbanistika ir architektūra, statyba ir jos priežiūra, gyvenamųjų pastatų valdymas, priežiūra ir atnaujinimas (modernizavimas), taip pat gamtos ištekliai ir aplinkos apsauga ir taršos prevencija. Taigi aplinkos ministro sričiai Nutarime dėl sričių nėra pavesta spręsti su žemės tvarkymu ir administravimų susijusių klausimų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Žemės ūkio ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.
Taigi būtent Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga formuoti politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos ir kartografijos srityse, o ne Aplinkos ministerija, todėl tik Žemės ūkio ministerija turėtų rengti teisės aktus, susijusius su šios srities pertvarkymu. Manytina, kad šiuo atveju Aplinkos ministerija viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Be to labai abejotina, ar institucija, kuri nėra kompetentinga rengti teisės aktų projektus žemės tvarkymo ir administravimo srityje ir formuoti šioje srityje politiką, gali parengti kokybiškus teisės aktų projektus. Ypač svarbu paminėti ir tai, kad reforma siekiama tik perskirstyti funkcijas, tačiau teisės aktų nuostatos, kurios turėtų užtikrinti efektyvesnį žemės valdymą ir naudojimą, nekeičiamos. Pakeitus struktūrinį pertvarkymą ir Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas perdavus kitiems subjektams, pastarieji tas pačias funkcijas turės vykyti pagal tuos pačius teisės aktus, todėl akivaizdu, kad įstatymų projektų rengėjai užtikrinti efektyvesnį žemės valdymą teikiamais įstatymo projektais neketina ir neturi vizijos, kaip tai atlikti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 1 1 d . nutarimu Nr.
Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas),
valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau - išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos) per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau - TAIS). Reglamento 25 punkte nustatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų. Pažymėtina, kad derinimui suinteresuotoms institucijoms buvo teikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymas ir susiję įstatymų projektai (žr. TAIS Nr. 22-3242), kurie savo turiniu iš esmės skiriasi nuo Seimui pateiktų Įstatymų projektų. Pirmajame Įstatymų projektų variante buvo suplanuota NZT likviduoti ir jos funkcijas išskirstyti šešioms įstaigoms ir įmonėms. Seimui pateiktame Įstatymų projektų pakete atsisakoma likviduoti NZT, o tik pakeisti jos pavaldumą ir numatyti, kad valstybės politiką žemės tvarkymo srityje formuos Aplinkos ministerija, o antruoju pertvarkos etapu planuojama peržiūrėti NZT atliekamas funkcijas ir jas tobulinti, tačiau neatmetama galimybė, kad būtent antruoju etapu NZT gali būti likviduota kaip institucija išskirsčius jos atliekamas funkcijas kitoms įstaigoms ir valstybės įmonėms. Pažymėtina, kad nei vienas Įstatymų projektų paketas nebuvo derintas su NZT, neatsižvelgiant į tai, NZT pateikė savo pastabas.
NZT pertvarka vykdoma paskubomis, NZT darbuotojams 2022-05-02 buvo pristatytas kitoks NZT pertvarkos variantas lyginant su tuo, kuris pateiktas Vyriausybei ir Seimui ir vėliau 2022-05-05 atitinkamai pristatytas Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos federacijai (toliau -RPF). Tokia skuba ir atsisakymas išdiskutuoti ir įvertinti Įstatymų projektus, pateiktus Seimui, kelia abejonių reformos skaidrumu, rezultatų efektyvumu ir keliamais reformos tikslais, kurie iš esmės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais skaičiavimais, matavimais ar stebėjimu. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymų projektai nebuvo pakartotinai teikti derinti suinteresuotoms institucijoms, manome, kad tokiu būdu buvo pažeisti Reglamento 18 ir 25 punktai ir yra didelė tikimybė, kad Įstatymų projektai nebus parengti tinkamai, nebus išdiskutuoti ir įvertinti teikti pasiūlymai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome grąžinti Įstatymų projektus rengėjams, įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus perduoti Įstatymų projektų rengimą kompetentingai institucijai Žemės ūkio ministerijai, ir atitinkamai įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus įvertinti NŽT reformą, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintais principais, parengti NŽT reformos kaštų ir naudos analizę ir pagrįsti šios reformos efektyvumą konkrečiais duomenimis ir skaičiavimais, taip pat, vadovaujantis Reglamento 18 ir 25 punktais, Įstatymų projektus pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms.
<...>
Nepritarti Siūloma priimti sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas pasiūlymus. 2.
ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-05-25 *
<...>
Pažymėtina, kad LRV programa yra vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų (Lietuvos Respublikos strateginio planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas), todėl tiek LRV programos planavimas, tiek ir jos įgyvendinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Strateginio planavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais strateginio valdymo sistemos principais: darnumo ir integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grindžiamo valdymo, efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, ateities vertinimo. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju rengiant Įstatymų projektus buvo nesilaikyta nurodytų principų. Įrodymais grindžiamo valdymo principas reiškia, kad viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu. Nei Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau - Aiškinamasis raštas), nei prie Įstatymų projektų pridėtuose dokumentuose nėra jokio pasiektų rezultatų stebėsenos duomenų vertinant tiek Tarnybos veiklą, tiek savivaldybių, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) ir įmonių, kurios reorganizuojamos į Žemės informacijos centrą, kurioms planuojama perduoti didžiąją dalį Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - Tarnybos) funkcijų, veiklą. Atitinkamai yra pažeidžiamas ir efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo principas, pagal kurį viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus.
Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Įstatymų projektai yra parengti pažeidžiant Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintus strateginio valdymo sistemos principus. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad valstybinės žemės valdymo decentralizavimas gali ne tik sukelti eilę neigiamų pasekmių, bet ir prieštarauti aukščiausios galios teisės aktams. Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldi vietinė viešojo administravimo sistema. Valstybės valdymas ir vietos savivalda - tai dvi Konstitucijoje numatytos viešosios valdžios sistemos, kurios nėra tapačios. Vietos savivalda yra formuojama ir funkcionuoja kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais. Kiekviena iš minėtų viešosios valdžios sistemų įgyvendina jai būdingas funkcijas. Konstituciškai negali būti pateisinama, kad savivaldos institucijoms perduodant vykdyti vieną pagrindinių valstybinių funkcijų - valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, tiesiogiai darančios įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, būtų užtikrinti viešajam interesui svarbūs tikslai. Valstybinė žemė tarnauja viešajam interesui ir visos tautos gerovei.
Konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Tokius nutarimus Konstitucinis Teismas yra priėmęs 2003.09.30, 2005.07.08 ir 2007.07.05. Siekis valstybinės žemės valdymą miestuose perduoti savivaldybėms neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos, kadangi perdavus savivaldybėms valdyti miestuose esančią valstybinę žemę yra didelė rizika, kad valstybinė žemė nebus naudojama visos visuomenės gerovei, o tik vienos ar kelių socialinių grupių interesams. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad negalima savivaldos institucijoms priskirti tokių funkcijų, kurių jos nebūtų pajėgios vykdyti (Konstitucinio Teismo 2002.01.14,
kiekio ištekliaus (valstybės turto), valdymas, naudojimas ir disponavimas negali būti išskaidytas 60-iai vietos savivaldos institucijų, nes tokiu būdu atsirastų realios prielaidos savivaldybėms priimti neprognozuojamus, skirtingus, tik vietinius poreikius atitinkančius sprendimus, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą. Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis savivaldybės yra pripažįstamos, kaip labiausiai korumpuotos viešajame sektoriuje, o nepotizmo lygis savivaldybėse siekia net iki 20 proc. įdarbintų giminystės ryšiais susijusių asmenų.
Valstybės kontrolė ne kartą yra nustačiusi ir savo auditu išvadose paskelbusi apie savivaldybėms perduoto valstybinio turto ydingą valdymą bei naudojimą. Savivaldybės šiuo metu turi teisę gauti patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypus, reikalingus viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti, ūkinei komercinei veiklai. Teisės aktuose yra numatyti visi instrumentai, leidžiantys savivaldybėms vystyti įvairius projektus ir pritraukti investicijas. Taip pat savivaldybės visada turėjo teritorijų planavimo dokumentų organizatoriaus funkciją miestų teritorijose ir per šią funkciją turėjo ir tebeturi teisę planuoti miestų teritorijas įvairioms veikloms taip, kad jos būtų palankios verslo investicijoms, atitiktų darnios visuomenės vystymą, žaliųjų erdvių kūrimą. Su šia funkcija savivaldybės turi galimybę įgyvendinti Jūsų Vyriausybės iškeltus tikslus. Nors savivaldybės šiuo metu turi pakankamai daug įrankių savo funkcijoms vykdyti valstybinėje žemėje, tačiau menkai jais naudojasi. Atkreiptinas dėmesys, kad teiginiai dėl neefektyviai ginamo viešojo intereso ir skirtingų visuomenės interesų derinimo yra deklaratyvus ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Panašiais teiginiais yra paremta visa vykdoma žemėtvarkos reforma. Nėra aišku, kokiais atvejais Tarnyba netinkamai gina viešąjį interesą, taip pat, kad negeba suderinti skirtingų visuomenės interesų.
Pažymėtina, kad Tarnyba vykdo teisės aktuose įtvirtintas funkcijas ir neturi teisės nukrypti tiek nuo teisinio reguliavimo, tiek nuo formuojamos teismų praktikos tam, kad patenkintų vienos ar kitos visuomenės grupės interesus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Žemės ūkio ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Taigi būtent Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga formuoti politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos ir kartografijos srityse. Tačiau Įstatymų pataisas parengė Aplinkos ministerija ir, galimai dėl to, įstatymų pataisose įžvelgiama gausybė pavojų sklandžiam žemėtvarkos procesų, jos algoritmų tęstinumui ir tvariam žemėtvarkos funkcijų užtikrinimui ateityje. Pabrėžtina, kad kyla labai rimtų abejonių dėl Įstatymų projektų kokybės, kadangi Įstatymų projektus parengė nekompetentinga institucija, t. y. institucija, kuri veikia visiškai kitoje veiklos srityje. Be to, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad visi teiginiai, nurodyti Aiškinamajame rašte, kaip grindžiantys neefektyvų politikos formavimą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis. Pabrėžtina, kad institucijos, formuojančios politiką, t. y.
Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija, turi visus įrankius suderinti politiką atitinkamoje srityje vadovaudamosi Teisėkūros pagrindų įstatymu, LRV darbo reglamentu ir kitais teisės aktais, t. y. aktyviai ir glaudžiai bendradarbiauti rengiant teisės aktų projektus ir remiantis kiekvienos iš šių institucijų patirtimi, parengti kokybiškus teisės aktus. Taigi šiuo atveju nėra būtina perduoti Tarnybos pavaldumą Aplinkos ministerijai vien todėl, kad institucijos, formuojančios politiką, atitinkamose veiklos srityse, negeba tinkamai parengti teisės aktų. Žemės įstatymo projekte numatyta, kad miestuose esančių valstybinės žemės plotų patikėjimo teisės subjektai yra ne tik savivaldybės, bet ir kiti patikėtiniai. Minėtoje Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nėra apibrėžiama, pagal kokius duomenis bus identifikuojami savivaldybėms patikėjimo teise perduodami valstybinės žemės plotai, kuriuose nėra suformuoti žemės sklypai, ir kaip jie bus atskiriami nuo kitų patikėtinių valdomų valstybinės žemės plotų. Todėl kyla pagrįsta abejonė dėl galimybės įgyvendinti minėtą nuostatą. Pažymėtina, kad perduodant savivaldybėms valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pastebimas savivaldybių siekis perdavimą įgyvendinti paprastesne tvarka, t. y. perdavimą įforminti Tarnybos sprendimais, suderintais su Žemės ūkio ministerija, kadangi Vyriausybės nutarimų projektų parengimas ir sprendimų priėmimas užtrunka žymiai ilgiau nei perduodant valstybinės žemės sklypus Tarnybos sprendimais. Siūlymas valstybinę žemę perduoti savivaldybėms su Aplinkos ministerija suderintu Vyriausybės nutarimu ir perdavimo priėmimo-perdavimo aktais reikšmingai pailgins proceso trukmę. Taigi nebus pasiekti Aiškinamajame rašte deklaruojamas administracinės naštos mažinimas, palankesnių sąlygų ilgalaikei ir darniai ekonomikos plėtrai sudarymas.
Įstatymų pakeitimų Aiškinamajame rašte deklaruojama vieningesnė ir efektyvesnė žemėtvarkos politika Lietuvoje, tačiau žemėtvarkinės funkcijos išskaidomos tarp 103 patikėtinių savivaldoje ir dar 3 patikėtinių centrinės valdžios institucijose. Toks deklaruojamų vertybių, numatomų tikslų bei rezultatų neatitikimas su realiai planuojamos struktūrinėmis permainomis kelia pagrįstus nuogąstavimus dėl žemėtvarkos reformos perspektyvos. Be to, biurokratinės procedūros išnuomojant, parduodant arba suteikiant panaudai valstybinę žemę pagal siūlomus Įstatymų pataisose numatytus pakeitimus ir algoritmus ne sutrumpės, bet priešingai - pailgės. Atsiras papildoma administracinė našta visiems gyventojams. NŽT profesinė sąjunga ne kartą kreipėsi į LR Vyriausybę, LR žemės ūkio ministeriją ir LR Aplinkos ministeriją dėl NŽT profsąjungos narių ir žemėtvarkos specialistų įtraukimo į Įstatymų pataisų rengimo procesą, į darbo grupes žemėtvarkos reformai parengti, tačiau į mūsų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje yra apie 1,7 mln. žemės savininkų, tiek fizinių asmenų tiek ir juridinių. Tokiu būdu žemėtvarkos pertvarka tiesiogiai palies labai didelį ratą asmenų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta prašome gražinti rengėjams Įstatymų pataisų paketą tobulinti apjungiant žemėtvarkos I ir II etapus į vieną išbaigtą, racionalų ir labai aiškų paketą, apimantį tiek struktūrines, institucines permainas, tiek ir efektyvesnių, tobulesnių žemėtvarkinių procesų, racionalesnių žemėtvarkos algoritmų sprendinius.
<...>
Nepritarti Siūloma priimti sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas pasiūlymus. 3.
3Lietuvos savivaldybių asociacija,
suprantama dėl kokių priežasčių nėra sprendžiamas miestų ir miestelių teritorijose likusių rėžinių kaimų reliktų klausimas. Dėl šių nuostatų atskyrimo, konsolidacija urbanizuotose bei urbanizuojamose teritorijose iš esmės yra paneigiama, t.y. sukuriamos praktiškai neįveikiamos kliūtys konsolidaciją vykdyti miestų ir miestelių teritorijose bei išspręsti šias egzistuojančias problemas. Pasiūlymas:
Numatyti konsolidacijos galimybes ir miestų bei miestelių teritorijose. Siūlome papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 3 dalį taip:
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 8, 27, 28 ir 29 dalies redakcija: „8. Žemės konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad tokia žemės konsolidacijos sąvoka yra įtvirtinta šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje. Paminėtina ir tai, kad kaip nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[2], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija,
privačios žemės savininkų kontrolės ir valstybinės žemės patikėtinių vykdomos kontrolės. Nuo 2023-05-01 įsigaliojantis VI¹ skyrius sumaištį dar padidina, nes jame taip pat naudojama kontrolės sąvoka.
Pasiūlymas: Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje atskirti žemės naudojimo valstybinės kontrolės sąvokas nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos įvedant naują sąvoką: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas ... 27. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – savivaldybės teritorijoje savivaldybės organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas.“
patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma įstatymais bei kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu. 29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir kituose įstatymuose.“ Nepritarti Projekte išskiriamos dvi atskiros kontrolės rūšys, kurios yra aiškiai atskirtos funkciniu, organizaciniu ir kitais aspektais: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžiama sąvoka „Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Nacionalinė žemės tarnybos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą bei teisinę apsaugą taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus bei pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų numatytas sankcijas.“ Paminėtina, kad ši kontrolė Nacionalinės žemės tarnybos jau yra atliekama daugelį metų. Esminis pokytis bus tik tas, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. šią kontrolę atliks Valstybinė teritorijų ir planavimo statybos inspekcija. 2. Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo VI¹ skyriuje numatoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdys savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą ir kontrolę. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija,
privačios žemės savininkų kontrolės ir valstybinės žemės patikėtinių vykdomos kontrolės. Nuo 2023-05-01 įsigaliojantis VI¹ skyrius sumaištį dar padidina, nes jame taip pat naudojama kontrolės sąvoka.
Pasiūlymas: Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje atskirti žemės naudojimo valstybinės kontrolės sąvokas nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos 2 straipsnyje įvedant naują sąvoką:
veiklos kontrolė – Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolė - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu. Nepritarti Manytina, kad naujos sąvokos įvedimas nėra prasmingas, nes savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūros ir kontrolės turinys yra aiškiai atskleidžiamas VI¹ skyriuje. Pagal VI¹ skyriaus nuostatas, Nacionalinei žemės tarnybai pavedama atlikti savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę. Tačiau iš pateikiamos sąvokos matyti, kad ji nėra tiksli, nes apima daug platesnį patikėtinių ratą ir pagal šią sąvoką, kontrolė turėtų būti atliekama visų patikėtiniu atžvilgiu. Taip pat neapibrėžiama kas tą priežiūrą atlikti turėtų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad VI¹ skyriaus nuostatose yra aiškiai identifikuoti kontrolės ir ją atliekantys objektai, taip pat apibrėžti visų jų veiksmai ir atlikimo terminai, siūlytina naujos sąvokos neįvesti. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija,
nuostatos yra labai nekonkrečios.
Nėra pateikiami kriterijai dėl tokios perduotinos valstybinės žemės, Vyriausybės nutarimo priėmimo pagrindų, ar galimybės savivaldybėms reikalauti perduoti atitinkamą valstybinę žemę patikėjimo teise savivaldai. Tokiu būdu yra sukuriama teisinės reformos iliuzija, nes valstybė neprisiima pareigos dėl valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise savivaldybėms. Tai suteikia galimybę, priklausomai nuo politinės įtakos Vyriausybėje, selektyviai valstybinę žemę patikėjimo teise perduoti politiškai artimą valdžią turinčioms savivaldybėms ir to nedaryti politinių konkurentų valdomose savivaldybėse. Tai neatitinka 2020-12-11 Lietuvos Respublikos seimo nutarimu Nr. XIV-72 patvirtintos Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kurioje numatyta miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduoti savivaldybėms patikėjimo teise. Vykdant programą, valstybinė žemė patikėjimo teise savivaldybėms turėtų būti perduodama įstatymui pagrindu, o ne priimant poįstatyminius teisės aktus. Tai suteiktų reformuojamai sistemai stabilumą bei galimybes savivaldai planuoti bei įgyvendinti valstybinės žemės įveiklinimą. Viešieji interesai būtų užtikrinami per galimybę atitinkamą patikėtą valstybinę žemę paimti iš savivaldybių, esant tokiam poreikiui.
Pasiūlymas: Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti – savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis; arba savivaldybės
Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus.; Nepritarti Paminėtina, kad kaip nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[3], atliekant šią pertvarką nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės nustatomos savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu. Savivaldybėms patikėjimo teise perduotinos valstybinės žemės etapai ir kiti susiję dalykai apibrėžiami įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnyje. Be to, Aštuonioliktosios Vyriausybės programos 157.4 papunktyje numatyta, jog „<…> Miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise.“
7Lietuvos savivaldybių asociacija,
patikėjimo teisės perdavimą vykdyti Vyriausybės nutarimo pagrindu, straipsnio nuostatos turėtų būti papildomos detalizacija dėl Vyriausybės nutarimo turinio ir jo paskirties. Vyriausybės nutarimas turėtų būti tik techninis įrankis skirtas identifikuoti perduodamą valstybinės žemės patikėjimo teisę.
Pasiūlymas: Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti – savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės. Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės, kaip valstybės turto, santykių reguliavimui yra svarbios ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 nuostatos. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Remiantis šia paminėta įstatymo nuostata, yra patvirtintas[4] Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašas, turto patikėjimo sutarties pavyzdinė forma, turto perdavimo – priėmimo akto forma ir kt.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, perduodant valstybinę žemę miestuose, kaip valstybės turtą patikėjimo teise savivaldybėms, turi būti išlaikomas teisės normų nuoseklumo principas ir remiamasi jau šiuo metu galiojančiomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, Vyriausybės nutarimai ir priėmimo–perdavimo aktai dar rengimo procese bus derinami ir su savivaldybėmis, manytina, kad joms pakaks duomenų ir informacijos patikėjimo teise perimamiems sklypams identifikuoti. Todėl informacija apie valstybinę žemę, kuri nebus perduodama savivaldybės patikėjimo teise, nėra reikalinga. Paminėtina, kad savivaldybės perėmusios patikėjimo teisę į miestų teritorijose esančią nesuformuotą valstybinę žemę, kaip miestų šeimininkai turi imtis lyderystės ir dėti visas pastangas, kad visi šie sklypai būtų suformuoti ir užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija,
valstybinę žemę patikėjimo teise miestelių teritorijose. Tokiu būdu yra ignoruojama, kad miestai ir miesteliai yra funkcine prasme tapačios kategorijos. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos
yra orientuotas į aiškų atskyrimą tarp miestams priskiriamų teritorijų ir kaimiškų teritorijų. Tokioms miestų teritorijoms nepriskiriant miestelių būtų paneigiamas funkcinis šių teritorijų tapatumas, kuris įtvirtintas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme.
Įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad „Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse“ , o miesteliai tai „kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.“. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad miestai ir miesteliai yra apibrėžiami per tapačias funkcijas. Žemės įstatymu nepriskyrus miesteliuose esančios valstybinės žemės patikėjimo teise valdyti savivaldai, miesteliai būtų prilyginami kaimiškoms vietovėms, kas iš esmės paneigia Vyriausybės programos turinį ir tikslus.
Pasiūlymas: Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti – savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis; arba savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės.
Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus.; Nepritarti Paminėtina, kad kaip nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[5], atliekant šią pertvarką nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės nustatomos savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu. 9. Lietuvos savivaldybių asociacija,
savivaldybių teritorijų ribos nėra iki galo sutvarkytos ir suregistruotos. Įvedant savivaldybės teritorijos sąvoka sukuriamos prielaidos formaliais pagrindais vengti atiduoti konkrečią valstybinę žemę patikėjimo teise savivaldybei, nepaisant fakto, kad dėl tokios valstybinės žemės buvimo konkrečioje savivaldybėje nėra abejonių. Šie netikslumai privalo būti ištaisyti atsisakant nuorodos į savivaldybės teritoriją.
Pasiūlymai: Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti
Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;
Arba savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės. Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus;
Nepritarti Pagal įstatymo projekte išdėstytas nuostatas, nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės tampa valstybinės žemės valdytojos (patikėtiniai) miestų administracinėse ribose.
Taigi, savivaldybės jau dabar žinodamos apie planuojamus pokyčius, gali imtis lyderystės ir reikalingų veiksmų savivaldybių teritorijų riboms sutvarkyti ir registruoti. 10. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-30
Argumentai: Nėra numatytas terminas nutarimo ir priėmimo-perdavimo aktų parengimui. Pasiūlymas: Įgyvendinamosiose nuostatose numatyti terminą, kad atitinkamas nutarimas ir priėmimo-perdavimo aktai (jų projektai) yra parengiami iki 2023-05-01, bei turi būti patvirtinti iki 2023-06-01. 11. Patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, valstybinės žemės patikėtinis įregistruoja patikėjimo teisės į suformuotus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Arba
teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo suformavimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Nepritarti Pagal įstatymo projekto nuostatas savivaldybės valstybinės žemės patikėtinėmis miestų administracinėse ribose taptų nuo 2023 m. gegužės 1 d., taigi Vyriausybės nutarimas ir priėmimo-perdavimo aktai turi būti parengti iki šios datos. 11. Lietuvos savivaldybių asociacija,
administracinė našta savivaldybių patikėjimo teise valdomos žemės atžvilgiu. Nėra aišku kam toks tikslinimas yra reikalingas ir kokios tokio nepatikslinimo pasekmės. Papildomos biurokratijos būtų išvengiama numatant atitinkamos valstybinės žemės suteikimą valdyti patikėjimo teise savivaldybėms įstatyminiu pagrindu. Pasiūlymas:
Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 11 dalies nuostatas - savivaldybės – Patikėjimo teise perduodami valstybinės žemės plotai, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, reikalingi identifikuoti perdavimo–priėmimo akte, nurodytame šio straipsnio 7 dalyje, nurodomi perdavimo–priėmimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo-perdavimo akto priede nurodytus valstybinės žemės plotus, valstybinės žemės patikėtinis įregistruoja patikėjimo teisės į suformuotus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Arba Patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede.
Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo suformavimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Nepritarti Paminėtina, kad valstybinė žemė yra valstybės turtas, todėl su ja turi būti elgiamasi rūpestingai ir atsakingai, taip pat privalo būti aiškiai apibrėžti ir sureguliuoti šios žemės patikėjimo teisių perdavimo ir pasibaigimo etapai ir procesai, bei aiškus perduodamos valstybinės žemės mastas. 12. Lietuvos savivaldybių asociacija,
lygmeniu nėra identifikuojama kas nutinka su asmenų atliktomis investicijomis į žemės sklypą bei jų atlyginimu. Siūloma pateikti nuorodą į įstatymo 45 straipsnį. Nėra aišku, kas nutinka su regioninės svarbos projektais, nes jų atveju nėra galimas paėmimas visuomenės poreikiams. Pasiūlymas: Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 13 dalies nuostatas : „13.
Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo ir kompensacijų tvarką nustato Vyriausybė.“ Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui ir numatyti, kad atliktų investicijų atlyginimo klausimai turi būti aptarti ir išnagrinėti antruoju etapu, kuriuo planuojama atlikti kokybinius teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčius. 13. Lietuvos savivaldybių asociacija,
administracinė našta. Kadangi, skirtingai nei panaudos atveju, valstybinės žemės nuomos sutarčių bus sudaroma ženkliai didesnis skaičius, visas sutartis (įskaitant ir jų pakeitimus) reikalauti patvirtinti tarybos sprendimu, yra neracionalu. Valstybinė žemė ne aukciono tvarka gali būti išnuomojama tik įstatyme nustatytais pagrindais.
Įvedus ir kontrolės mechanizmą, tikimybė, kad nuomos sutartys būtų sudaromos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra minimali. Pasiūlymas: Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas - – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas. „9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas
kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybė – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas;
Nepritarti Pagal šiuo metu galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 27 p. nuostatas, sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. To paties straipsnio 6 dalis nurodo, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. 14. Lietuvos savivaldybių asociacija,
administracinė našta. Kadangi, skirtingai nei panaudos atveju, valstybinės žemės nuomos sutarčių bus sudaroma ženkliai didesnis skaičius, visas sutartis (įskaitant ir jų pakeitimus) reikalauti patvirtinti tarybos sprendimu, yra neracionalu. Valstybinė žemė ne aukciono tvarka gali būti išnuomojama tik įstatyme nustatytais pagrindais.
Įvedus ir kontrolės mechanizmą, tikimybė, kad nuomos sutartys būtų sudaromos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra minimali. Pasiūlymas: Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas - – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas. Nepritarti
15Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-05-30
Argumentai: Kriterijai turi būti nustatomi įstatyminiu lygmeniu. Nėra aišku, ar šie kriterijai yra taikytini žemės sklypo nuomai aukciono ir ne aukciono tvarka. Nėra suprantama kokiu pagrindu šiose procedūrose dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu teisė išnuomoti sklypus yra suteikiama įstatyminiu pagrindu. Tokiu atveju valstybinė institucija gauna veto teisę, kuri gali būti naudojama atsižvelgiant į politinį palankumą. Nuostatos yra ydingos korupciniu požiūriu. Sukuriamas biurokratinis aparatas, kuris yra visiškai nereikalingas bei netikslingas. Teisė nuomoti valstybinius žemės sklypus valdomus patikėjimo teise turi būti suteikiama įstatyminiu pagrindu, įskaitant ir atitinkamų kriterijų numatymą. Negali būti nustatomi papildomi apribojimai poįstatyminiu lygmeniu. Neturi būti suteikiama galimybė valstybinei institucijai vetuoti atitinkamus sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos, pagrindais, kurie nebus įtvirtinti įstatyme. Pasiūlymas:
Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 10 dalies nuostatų. 10.
perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui ir numatyti, kad minimi kriterijai privalo būti turi būti įtvirtinti įstatyme. Todėl šie pakeitimai turėtų būti numatyti antruoju etapu, kuriuo planuojama atlikti kokybinius teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčius. 16. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-06-06
Argumentai: Kriterijai turi būti nustatomi įstatyminiu lygmeniu. Nėra aišku, ar šie kriterijai yra taikytini žemės sklypo nuomai aukciono ir ne aukciono tvarka. Nėra suprantama kokiu pagrindu šiose procedūrose dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu teisė išnuomoti sklypus yra suteikiama įstatyminiu pagrindu. Tokiu atveju valstybinė institucija gauna veto teisę, kuri gali būti naudojama atsižvelgiant į politinį palankumą. Nuostatos yra ydingos korupciniu požiūriu. Sukuriamas biurokratinis aparatas, kuris yra visiškai nereikalingas bei netikslingas. Teisė nuomoti valstybinius žemės sklypus valdomus patikėjimo teise turi būti suteikiama įstatyminiu pagrindu, įskaitant ir atitinkamų kriterijų numatymą. Negali būti nustatomi papildomi apribojimai poįstatyminiu lygmeniu. Neturi būti suteikiama galimybė valstybinei institucijai vetuoti atitinkamus sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos, pagrindais, kurie nebus įtvirtinti įstatyme. Pasiūlymas:
Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 10 dalies nuostatų. Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie aukščiau esančios 15 pastabos. 17.
17Lietuvos savivaldybių asociacija,
reguliuojami teisiniai santykiai yra susiję su jautriu klausimu – kompensacija už pastatytus statinius, manytina, kad negalima patikėti tokios svarbos klausimą reglamentuoti ne Vyriausybės lygmens institucijai. Be to, nėra aišku kokia institucija priims sprendimą, kad statiniai yra nenaudojami pagal paskirtį. Tokia funkcija yra suteikta savivaldybės, tačiau įstatymo projektu yra nurodoma, kad savivaldybė yra tik informuojama apie nustatytą faktą. Pasiūlymas:
Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 17 dalies nuostatas pakeisti:
„17. Sprendimas nutraukti valstybinės žemės
nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Sprendimas dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti priimamas remiantis savivaldybės išduodama pažyma. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.„ Nepritarti Pažymėtina, kad Žemės įstatymo pakeitimo projekte esanti ir Lietuvos savivaldybių asociacijos minima nuostata yra išdėstyta dabar galiojančiame Žemės įstatyme. Be to, kaip jau minėta, pirmajame pertvarkos etape atliekami pakeitimai, susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais.
Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. 18. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-30, 2022-06-06
(7)N Argumentai: Nėra suprantama kokiu tikslu yra išskiriami skirtingi patikėtiniai. Siūlytina trumpinti formuluotes. Pasiūlymas: Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 12 straipsnio nuostatas: „Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina valstybinės žemės patikėtinis“ Nepritarti Pažymėtina, kad Žemės įstatymo pakeitimo projekte esanti ir Lietuvos savivaldybių asociacijos minima nuostata yra išdėstyta dabar galiojančiame Žemės įstatyme. Minėta, pirmajame pertvarkos etape atliekami pakeitimai, susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. 19.
19AB „Energijos skirstymo operatorius“,
2022-05-19
Bendrovė pažymi, kad Įstatymo projekte dėstomas siūlomas reguliavimas turi tiesioginės įtakos Bendrovės, kaip valstybės reguliuojamą veiklą vykdančio subjekto, galimybėms vykdyti imperatyvių teisės aktų reikalavimus tenkinant ypatingas visuomenės reikmes ir reikšmingus socialinius poreikius, tai yra operatyviai ir sklandžiai prijungti vartotojų (ir gamintojų) įrenginius prie Bendrovės valdomų skirstomųjų tinklų. Būsimų tinklo naudotojų įrenginiams prijungti būtini skirstomieji tinklai projektuojami ir tiesiami valstybės, savivaldybių ir privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai energetikos objektas įrengiamas sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybine žeme disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, servitutai valstybinėje žemėje nustatomi administraciniu aktu arba sudarant notarinius sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo.
Tačiau rengiant Bendrovei priklausančių kilnojamų energetikos objektų įrengimo projektus teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nėra rengiami, todėl nustatyti servituto administraciniu aktu, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, nėra galimybės, todėl, remiantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalimi, valstybinės žemės patikėtiniai šiais atvejais su Bendrove sudaro sandorius dėl žemės servitutų nustatymo. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį, visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Todėl šiuo metu didžiąją daugumą valstybinės žemės panaudojimo energetikos objektų įrengimui reikalingų sprendimų priima NŽT (sudaro servituto sutartis, išduoda sutikimus nesuformuotoje žemėje, taip pat teikia sutikimus dėl apsaugos zonų nustatymo), bei taiko vienodą teisės aktų nuostatų taikymo praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas užtikrina greitą sprendimų priėmimą bei efektyvų valstybinės žemės valdymą, o tuo pačiu ir padeda išlaikyti neilgus vartotojų prijungimo prie skirstymo sistemų terminus bei gerina verslo aplinkos Lietuvos Respublikoje vertinimo reitingus. Susipažinus su Įstatymo projektu nustatyta, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybėms suteikiant valstybinės žemės patikėjimo teisę miestuose, išplečiama patikėjimo teisė neapims teisės disponuoti valstybine žeme, o tarp savivaldybei priskirtų kompetencijų nenumatyta teisė valstybinės žemės sklypuose nustatyti servitutus ir/ar išduoti kitus energetikos objektų įrengimui reikalingus sutikimus (nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliosianti Žemės įstatymo 32 straipsnio redakcija).
Kaip jau minėta, vartotojų įrenginiams prijungti būtini skirstomieji tinklai projektuojami tame tarpe ir valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, tuo tarpu iš Įstatymo projekte siūlomo reguliavimo nėra aišku, kokia institucija nuo 2023 m. gegužės 1 d. bus atsakinga už savivaldai patikėjimo teise perduotoje valstybinėje žemėje servitutų nustatymo sutarčių sudarymo klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba nėra valstybinės žemės patikėtinė, sudaryti sandorių dėl servitutų nustatymo kitų patikėtinių Lietuvos Respublikos įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pagrindu valdomuose žemės sklypuose Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo. Antra, Įstatymo projekte nesprendžiamas sutikimų tiesti inžinerinius tinklus nesuformuotoje valstybinėje žemėje, patikėjimo teise perduotoje savivaldybei, išdavimo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje nėra galimybės nustatyti žemės servitutų, todėl, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai išduodami rašytiniai sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr.
1P-(1.3.)-265 patvirtintos Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės). Iš Įstatymo projekto neaišku, ar savivaldybėms suteikiama teisė išduoti tokius sutikimus nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos nustatomos tik gavus į šias teritorijas patenkančio valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Tarp Įstatymo projekte savivaldybėms suteiktų įgalinimų teisė išduoti sutikimus tokių teritorijų nustatymui valstybinėje žemėje taip pat nenumatyta. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad Įstatymo projekte, valstybei atsisakant valdymo, naudojimo ir disponavimo didele dalimi valstybinės žemės ir šias funkcijas perduodant vykdyti vietos savivaldos institucijoms, nėra tinkamai aptarti visi disponavimu tokiu turtu klausimai, o laiku nepašalinus šių teisės spragų nuo 2023 m. gegužės 1 d. dalyje valstybinės žemės bus visiškai apribotos galimybės sudaryti sandorius dėl žemės servitutų nustatymo ir/ar gauti kitus sutikimus, reikalingus energetikos objektų plėtrai, kas neabejotinai pablogins infrastruktūros vystymo prielaidas bei turės neigiamos įtakos vartotojų prijungimo prie skirstymo sistemų terminams bei verslo aplinkos Lietuvos Respublikoje vertinimo reitingams.
Bendrovės nuomone, išskaidžius valstybinės žemės valdymo funkcijas, t. y. miestuose perdavus savivaldybėms, kurios yra nepavaldžios kitoms institucijoms, o kitoje dalyje Vyriausybės įgaliotai institucijai, yra didelė rizika, kad nebus užtikrinta vienoda, nuosekli ir aiški teisės aktų nuostatų taikymo praktika, nebus tinkamai užtikrintas bendras valstybės ir visuomenės interesas, sukuriamos prielaidos savivaldybėms ir jų institucijoms priimti neprognozuojamus ir nevieningus sprendimus.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina, sprendimų priėmimo teisę dėl valstybinės žemės panaudojimo inžinerinių tinklų įrengimo tikslu suteikti NŽT, tokiu būdu išvengiant rizikos, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiami tikslai (tame tarpe skaidrinti ir optimizuoti valstybinės žemės valdymą ir naudojimą ir infrastruktūros plėtros tikslais) iš esmės neturėtų neigiamos įtakos bendram valstybinės žemės valdymo efektyvumui bei atitinkamai nepablogintų verslo, ekonomikos, ir infrastruktūros vystymo prielaidų.
<...>
Pritarti iš dalies Pritariant AB „Energijos skirstymo operatorius“ išdėstytai problematikai, siūlytina įstatymo projekte numatyti nuostatą, kuri aiškiai apibrėžtų subjektą, turintį teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų, kai jie negali būti nustatyti administraciniu aktu ir (ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui nesuteikta tokia kompetencija. 20. Lietuvos savivaldybių asociacija,
Šios nuostatos galėtų būti perkeliamos į nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 32 straipsnio 1 dalį. Siūlome Vyriausybės funkcijas apibrėžti taip:
2Vyriausybė:
1) nustato savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, veiklos, išorinio vertinimo taisykles;
2) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją.
Nepritarti Minėta, kad valstybinė žemė yra valstybės turtas, todėl su ja turi būti elgiamasi rūpestingai ir atsakingai, taip pat privalo būti aiškiai apibrėžti ir sureguliuoti šios žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja principai, padalytos atsakomybės ir funkcijos. Todėl manytina, kad siekiant vienodos valstybinės žemės reguliavimo praktikos, savivaldybėms ir kitiems patikėtiniams perduotos valstybinės žemės nuomos, pardavimo ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles ir kt. dokumentus ar jų formas privalo tvirtinti Vyriausybė. 21. Lietuvos savivaldybių asociacija,
Šios nuostatos galėtų būti perkeliamos į nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 32 straipsnio 1 dalį – 5) nustato valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles, tvirtina pavyzdines sutarčių formas. Nepritarti Žr. argumentus prie 20 Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos. 22. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2022-06-06
Kaip Lietuva vykdys ambicingą miškingumo didinimo programą, jei (galimai) mišką įveisti savo žemėje panorusiajam savininkui dar reiks sumokėti papildomai to ploto rinkos kainos dydžio įmoką į valstybės biudžetą? Tas įtvirtinta LR žemės įstatymo 23 straipsnio
„Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka“
11 dalyje: 11.
Kai žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas per vienerius kalendorinius metus viršija vieną procentą bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotą, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties keitimą, privalo į valstybės ir savivaldybių biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydis lygus keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir
(arba) individualiu vertinimo būdu. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį norima pakeisti, dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, mokamos piniginės kompensacijos dydis yra du kartus didesnis. Pasiūlymas: LR žemės įstatymo 23straipsnio 9 dalyje reikėtų numatyti išimtį, kad įveisiant mišką nereikėtų mokėti šios 11 dalyje įvardintos kompensacijos. Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad siūlytini pokyčiai gali turėti įtakos įstatymo projekte nustatytiems saugikliams, kuriais buvo ribojamas žemės ūkio paskirties keitimas kaimo vietovėse. Atsižvelgiant į tai, kad dėl siūlomos nuostatos nebuvo diskutuota, o ji taps aktualia tik antruoju etapu, kuriuo įstatymo projekto iniciatoriai, be kita ko, planuoja įvertinti ir pirmajame etape gautas institucijų pastabas ir pasiūlymus, susijusius su teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais, siūlytina nuosekliai įvertinti papildomai pateiktus siūlymus dėl atskirų įstatymų nuostatų tobulinimo. 23. Lietuvos savivaldybių asociacija,
turėtų atlikti ne kitas valstybinės žemės patikėtinis, o centrinės valdžios subjektas atsakingas už žemės naudojimo kontrolę.
Šiuo atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pasiūlymas: Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 35¹ straipsnio 1, 3 – 8 dalies nuostatas vietoje Nacionalinės žemės tarnybos nurodant Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. „35¹ straipsnis. Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija
žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 4 Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos. 24. Lietuvos savivaldybių asociacija,
būti nustatomi įstatyminiu lygmeniu. Neturi būti suteikiama galimybė valstybinei institucijai vetuoti atitinkamus sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos. Pasiūlymas: Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 35¹ straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų.
Punktą išbraukti Arba nuostatas išdėstyti taip: „2) derina savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytus, arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai neatitinka Vyriausybės nustatytų.“ Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie 12 Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos. 25. Lietuvos savivaldybių asociacija,
suteikta teisė teikti privalomuosius nurodymus. Siūlytina suderinti su 35² straipsnio nuostatomis. Pasiūlymas: Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 3 dalies 5 punkto nuostatas; „5. kai savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo rašytinio reikalavimo, kreipiasi į teismą;“
26Lietuvos savivaldybių asociacija,
Iš esmės dubliuojamos Vyriausybės atstovų funkcijos. Be to, įvedamos papildomos biurokratinės kliūtys įgyvendinti patikėtinio teises. Pasiūlymas: Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 35¹ straipsnio 5 dalies nuostatų. 5.
įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 35² straipsnio
subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. 6. Nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bendrosios kompetencijos teismui pateikia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 7. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Nepritarti Paminėtina, kad pagal įstatymo projekto nuostatas, savivaldybėms ir valstybės įmonei Žemės informacijos centrui, kaip valstybinės žemės patikėtiniams, yra suteikiama daugiau teisių valdant, naudojant ir disponuojant valstybine žeme, pvz., jiems suteikiama teisė išnuomoti valstybinės žemės sklypus ir kt.
Tokių įgalinimų kiti valstybinės žemės patikėtiniai, pavyzdžiui, viešosios transporto infrastruktūros valdytojas, Miškų įstatyme nustatyti subjektai neturi ir negali sudaryti patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės nuomos sutarčių, negali suteikti jų panaudai ir kt. Todėl atsižvelgiant į tai, kad su valstybinė žeme, kaip su valstybės turtu turi būti elgiamasi atsakingai ir rūpestingai, įstatymo projekto nuostatose įtvirtinama savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūra. 27. Lietuvos savivaldybių asociacija,
nuostatų logika. Siekiant įgyvendinti tokias teises turi būti neginčijamai konstatuotas sandorių ar administracinių sprendimų neteisėtumas. Šiomis nuostatomis suteikiama veto teisė nes ir nesimaterializavus jokioms pasekmėms, t. y. pakanka jokiais motyvais nepagrįstomis prielaidomis priimto sprendimo, kad būtų apribojamas įstatyminių teisių įgyvendinimas. Be to dubliuojamos Vyriausybės atstovo funkcijos. Pasiūlymas:
Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 35¹ straipsnio 8 dalies nuostatų. 8.
administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 35² straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu nutraukia tokių savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą. Nepritarti Žr. argumentus prie 19 Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos. 28. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-30, 2022-06-06
Šią funkciją turėtų atlikti ne kitas valstybinės žemės patikėtinis, o centrinės valdžios subjektas atsakingas už žemės naudojimo kontrolę. Šiuo atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pasiūlymas: Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 35² straipsnio nuostatas vietoje Nacionalinės žemės tarnybos nurodant Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. 35² straipsnis. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos funkcijų įgyvendinimo tvarka Nepritarti Žr. argumentus prie 4 Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos. 29. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-30, 2022-06-06
Nėra suprantama kokiais atvejais būtų taikomos 1 arba 4 dalies, o kuriais 2 dalies nuostatos. Sudaromos prielaidos tuos pačius patikėtinių veiksmus ginčyti tiek vadovaujantis 1 dalies, tiek 2 dalies, tiek 4 dalies nuostatomis.
Pavyzdžiui, yra galima priimtą patikėtinio sprendimą ginčyti pagal 1 dalį, bet, NŽT pateikus rašytinį reikalavimą sprendimą panaikinti ir šio reikalavimo neįvykdžius, gali būti inicijuojamos procedūros 2 dalies pagrindu. Taip pat nėra išspręstas klausimas, jeigu sprendimu suteiktos teisės jau yra realizuotos – nuomos sutartis sudaryta. Tokiu atveju toks ginčas turėtų būti priskiriamas bendrosios kompetencijos teismams, o ne administraciniams. Pasiūlymas:
Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 35² straipsnio 3 dalies nuostatas, įvedant aiškų atskyrimą tarp 1 ir 2 dalies nuostatų taikymo bei išsprendžiant sandorių ginčijimo teismingumo klausimą. 35² straipsnis. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie
priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:
1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras, apsvarstęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2.
Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:
1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo. 3.
išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę:
1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;
2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialių valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialaus valdymo organo nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų. 4.
informacijos centras priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:
1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;
2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;
3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu, prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių. 5.
Žemės informacijos centro priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos. 6. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informuoja merą arba valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas artimiausiame kolegialaus valdymo organo posėdyje privalo su šia informacija supažindinti kolegialaus valdymo organo narius. 7. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą. Nepritarti Kaip jau minėta, įstatymo projekte išskiriamos dvi atskiros kontrolės rūšys, kurios yra aiškiai atskirtos funkciniu, organizaciniu ir kitais aspektais.
Taip pat aiškiai detalizuota, kuri iš priežiūrą ar kontrolę atliekančių institucijų, galės ginčyti valstybinės žemės patikėtinio veiksmus, ar inicijuoti kitas kontrolės priemones. 30. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-06-06
Argumentai: Nėra suprantama kokiais atvejais būtų taikomos 1 arba 4 dalies, o kuriais 2 dalies nuostatos. Sudaromos prielaidos tuos pačius patikėtinių veiksmus ginčyti tiek vadovaujantis 1 dalies, tiek 2 dalies, tiek 4 dalies nuostatomis. Pavyzdžiui, yra galima priimtą patikėtinio sprendimą ginčyti pagal 1 dalį, bet, NŽT pateikus rašytinį reikalavimą sprendimą panaikinti ir šio reikalavimo neįvykdžius, gali būti inicijuojamos procedūros 2 dalies pagrindu. Taip pat nėra išspręstas klausimas, jeigu sprendimu suteiktos teisės jau yra realizuotos – nuomos sutartis sudaryta. Tokiu atveju toks ginčas turėtų būti priskiriamas bendrosios kompetencijos teismams, o ne administraciniams. Pasiūlymas:
Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 352 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvedant aiškų atskyrimą tarp 1, 2 ir 4 dalies nuostatų taikymo bei išsprendžiant sandorių ginčijimo teismingumo klausimą, pakoreguojant 2 ir 4 dalies nuostatas:
2Nustačiusi,
kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos: 4.
Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybė įmonė Žemės informacijos centras priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Nepritarti Žr. argumentus prie 29 Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos. 31. Lietuvos savivaldybių asociacija,
nurodyta kokia atsakomybė yra taikoma valstybės įgaliotai institucijai ir konkrečiam darbuotojui/tarnautojui, kurie priėmė nepagrįstą sprendimą dėl tariamo administracinių aktų/sandorių neteisėtumo. Priešingu atveju yra didinama korupcinė rizika. Pasiūlymas: Siūlome nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 35² straipsnį papildyti nuostatomis reglamentuojančiomis valstybės įgaliotos institucijos ir konkretaus darbuotojo/tarnautojo atsakomybę, jeigu jo teikiami pasiūlymai buvo nepagrįsti. „8.
„8. Teismui pripažinus, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepagrįstai reiškė reikalavimus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, asmenų patirti nuostoliai dėl nepagrįstų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmų atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.“ Nepritarti Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo VI¹ skyriuje numatoma, kad savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę vykdys Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis teises, pareigas, atsakomybę ir kt. nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 32. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-30, 2022-06-06
1 Argumentai: Nėra suprantama dėl kokių priežasčių nėra sprendžiamas miestų ir miestelių teritorijose likusių rėžinių kaimų reliktų klausimas. Dėl šių nuostatų atskyrimo, konsolidacija urbanizuotose bei urbanizuojamose teritorijose iš esmės yra paneigiama, t. y. sukuriamos praktiškai neįveikiamos kliūtys konsolidaciją vykdyti miestų ir miestelių teritorijose bei išspręsti šias egzistuojančias problemas. Pasiūlymas: „49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai
konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas.“ Nepritarti Minėta, kad kaip nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[6], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos, nėra tikslinamos. 33.
33Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-05-30, 2022-06-06
Argumentai: Nėra detalizuota kokius sutikimus ar leidimus yra turima omenyje. Nėra aišku kaip tokios nuostatos turėtų būti traktuojamos statybos leidimų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ar panašiais atvejais. Negali būti atliekamas generalizuotas sistemos atnaujinimas, neanalizuojant konkrečių atvejų, susijusių su leidimų/sutikimų pagrindu vykdomomis administracinėmis procedūromis. Pasiūlymas:
Šias problemas siūlome spręsti koreguojant 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, detalizuojant konkrečius leidimus, sutikimus arba administracines procedūras, kurių atžvilgiu yra taikytinos tokios nuostatos. 15. Visi terminuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai lieka galioti iki juose nurodytų terminų, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio
sutikimai, suderinimai, leidimai lieka galioti. Jeigu sandoris ar atitinkama procedūra, kuriai atlikti buvo išduotas sutikimas ar leidimas, nesudaryti ar neatlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d., suinteresuoti asmenys turi gauti naują sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją. Pritarti Pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymo esmei, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 15 dalį. 34. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-30
Argumentai: Nėra numatytas terminas nutarimo ir priėmimo-perdavimo aktų parengimui. Pasiūlymas: Įgyvendinamosiose nuostatose numatyti terminą, kad atitinkamas nutarimas ir priėmimo-perdavimo aktai (jų projektai) yra parengiami iki 2023-05-01, bei turi būti patvirtinti iki 2023-06-01, papildant pakeitimo įstatymo 2 straipsnį 18 dalimi:
įgyvendinamieji teisės aktai ir priėmimo-perdavimo aktai yra parengiami iki 2023 m. gegužės 1 d., bei turi būti patvirtinti iki 2023 m. birželio 1 d.
Nepritarti Manytina, kad tai yra perteklinė nuostata, nes įstatymo projekte yra ir kitų nuostatų, kuriomis įtvirtinamas galutinis terminas, per kurį turi būti pakeičiamas valstybinės žemės patikėtinis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
<...>
Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – LRV darbo reglamentas), 18 punkte nustatyta, kad parengti teisės aktų projektai (išskyrus teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau – išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos) per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau – TAIS). LRV darbo reglamento 25 punkte nustatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų.
Pažeidžiant LRV darbo reglamento nuostatas, Tarnybai, kaip tiesiogiai su Įstatymų projektais siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu susijusiai institucijai, ir kitoms suinteresuotoms institucijoms nebuvo pateiktas derinti Seimui perduotas Įstatymų projektų paketas, todėl manome, kad būtina Įstatymų projektų paketą grąžinti rengėjams pakartotinai derinti su suinteresuotomis institucijomis. Nepritarti Iš Vyriausybės
įstatymo projektui ir jį lydintiesiems įstatymų projektams. Tarnybos pateiktos pastabos įvertintos derinimo pažymoje. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
neefektyvaus politikos formavimo Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų rengimą paskatino „neefektyvus politikos formavimas. Teritorijų planavimo ir statybos sritys priskirtinos AM politikos formavimo kompetencijai, tačiau su šių procesų įgyvendinimu susijusią žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo ir nekilnojamojo turto kadastro srityse politiką formuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija – procesas vienas, o politiką formuoja dvi ministerijos.“ Šis Aplinkos ministerijos argumentas nėra pakankamas pagrindas sujungti nurodytas veiklos sritis, kadangi su žemės tvarkymo klausimais yra susiję daugybė procesų, įskaitant energetiką, krašto apsaugą, susisiekimą, inžinerinę infrastruktūrą, žemės ūkį ir ekonomiką.
Taigi analogišką argumentą galėtų pateikti bet kuri ministerija. Pagal Žemės įstatymą valstybinės žemės valdymas negali būti laikomas teritorijų planavimo dalimi, kadangi tai yra valstybės, kaip turto savininkės, interesų atstovavimas, todėl su teritorijų planavimu tai nėra susiję. Be to, ,,neefektyvus politikos formavimas“ nesusijęs su Tarnybos, kaip institucijos, gebėjimu atlikti jai pavestas funkcijas. Parengtais projektais nesiūloma naujų nuostatų reglamentavimo, kuris padėtų reguliuoti žemės teisinius santykius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aplinkos ministerija, deklaruodama savo tikslą efektyviau vykdyti žemės tvarkymo politiką, šią žemėtvarkos reformą iš esmės vykdo ypač neefektyviai dviem etapais, t. y. pirmuoju etapu pakeisdama Tarnybos pavaldumą, o antruoju etapu vėl iš naujo planuodama sisteminę valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei Tarnybos atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizę, teisinio reguliavimo tobulinimą, kas iš esmės kelia abejonių reformos efektyvumu.
Pirmiausia, du kartus turės būti rengiami ne tik įstatymų projektai, bet ir visi poįstatyminiai teisės aktai, o tai pareikalaus išskirtinai daug tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių, bus sutrikdytas tiesioginis tiek Tarnybos, tiek ir kitų institucijų funkcijų atlikimas. Be to, numatyti reformos terminai yra neadekvatūs, kadangi per tokius trumpus terminus neįmanoma atlikti tokio masto valstybinės reformos tinkamai ir kokybiškai. Žemės administravimo sistemoje įsivyraus chaosas, nes lydimieji teisės aktai nebus parengti laiku ir institucijos nežinos kaip taikyti Įstatymus ir tai ypač aktualu toms institucijoms, kurioms bus perduotos Tarnybos funkcijos, nes tai bus naujų, joms nebūdingų funkcijų vykdymas. Darytina išvada, kad labiausiai šiuo atveju nukentės asmenys, kurie tiesiogiai susiję su Tarnybos vykdomų funkcijų atlikimu ir teikiamomis paslaugomis. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
sprendimų kontrolės vykdymo teisėtumo ir siūlomo reguliavimo ydingumo Aiškinamajame rašte teigiama, kad „NŽT kontroliuoja savo sprendimų teisėtumą, o tai prieštarauja teisėtumo ir kitiems principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme.“ Atkreipiame dėmesį, kad Tarnyba atlieka tuos veiksmus ir tas funkcijas, kurie jai pavesti įstatymų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Tarnyba neturi teisės kontroliuoti savo sprendimų teisėtumo. Pažymėtina, kad Tarnybos priežiūrą ir kontrolę iš esmės atlieka daugybė institucijų pagal savo kompetenciją, įskaitant ir Žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, prokuratūrą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę ir, be abejo, teismus pagal asmenų teikiamus skundus ir ieškinius. Taigi Tarnybos veikla yra pakankamai prižiūrima, ir iš esmės nemažai pokyčių vyksta atsižvelgiant į kontroliuojančių institucijų sprendimus, išvadas ir siūlymus. Pabrėžtina, kad Tarnybos sprendimų teisėtumas buvo ne kartą tikrintas teismuose ir nė karto teismai nėra iškėlę abejonių ar sprendę klausimą dėl teisės aktuose reglamentuojamos Tarnybos sprendimų kontrolės teisėtumo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja teisėtumo principui. Bet kokiu atveju, esant objektyviems argumentams, o ne deklaratyviems teiginiams, teisinį reguliavimą galima peržiūrėti ir įvertinti galimus pokyčius.
Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybėms perdavus savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėjimo teisę, priešingai, nei deklaruojama aiškinamajame rašte, bus nesumažinta, bet padidinta korupcijos pasireiškimo tikimybė žemės valdymo ir naudojimo srityje. Remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ duomenimis, tiek gyventojai, tiek įmonių vadovai, tiek valstybės tarnautojai savivaldybes priskyrė prie labiausiai korumpuotų įstaigų (23 proc. gyventojų, 24 proc. įmonių vadovų ir 38 proc. valstybės tarnautojų). Tuo pat metu nei gyventojai, nei įmonių vadovai, nei valstybės tarnautojai atvirame klausime tarp labiausiai korumpuotų įstaigų Nacionalinės žemės tarnybos nenurodė. Atsižvelgti
ministerijos,
funkcijų perdavimo
siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei, kad siūlomą pertvarką paskatino ilgos, perteklinės, administracinę naštą kuriančios valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūros. Kaip perteklinių procedūrų pavyzdys pateikiama Tarnybos, vadovaujantis teisės aktais, parengta schema, nurodanti, kaip yra sudaromos valstybinės žemės sklypų panaudos sutartys. Pažymėtina, kad iš Aiškinamojo rašto nėra aišku, kuri procedūros dalis yra perteklinė.
Pabrėžtina, kad abejotina, ar galima sukurti paprastesnį valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo procesą, kadangi pagal schemą asmuo, suinteresuotas panaudos sutarties sudarymu, pateikia prašymą Tarnybos teritoriniam skyriui, šis prašymas užregistruojamas dokumentų valdymo sistemoje, perduodamas Tarnybos teritorinio skyriaus vadovui nukreipti vykdyti. Tarnybos teritorinio skyriaus darbuotojas, gavęs prašymą, atlieka atitinkamus veiksmus ir parengia sutarties projektą, jį suderina su Tarnybos teritorinio skyriaus vadovu ir pateikia suinteresuotam asmeniui pasirašyti. Taigi, tai yra standartinė visų dokumentų nagrinėjimo ir rengimo procedūra, todėl nėra aišku, kokia šio proceso dalis yra perteklinė, kaip nurodoma Aiškinamajame rašte, ir kaip tokią procedūrą reikėtų tikslinti. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto rengėjai šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[7] nurodo, kad antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. Todėl šio etapo metu reikalinga nuosekliai peržiūrėti ir sistemiškai įvertinti numatytas procedūras ir procesus. 5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27 * 6.2. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „Antrajame pertvarkos etape, atlikus NŽT atliekamų funkcijų analizę, planuojami atlikti kokybiniai procedūrų ir vykdomų funkcijų pokyčiai. Sumažės derinančių institucijų tiek teritorijų planavimo, tiek ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesuose. Dėl to savivaldos projektų įgyvendinimas bus sklandesnis, kas užtikrins visuomeninę naudą, sudarys sąlygas visuomenei ir savivaldybėms reikalingoms iniciatyvoms, atitinkamai pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos.“ Taigi reikia pabrėžti, kad Įstatymų projektais problemos nėra sprendžiamos, o tik siekiama perimti Tarnybos valdymą.
Taip pat tai reiškia, kad LRV programa nėra įgyvendinama, nes pagal programą turi būti peržiūrėtos funkcijos ir patikslinta teisinė bazė, jeigu yra poreikis. Šiuo atveju problemų sprendimas atidedamas neapibrėžtam laikui, kas iš esmės neužtikrins deklaruojamų tikslų dėl administracinės naštos mažinimo, visuomenės naudos, nepagerins verslo sąlygų, neužtikrins tinkamo disponavimo valstybine žeme. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija, perimdama Žemės ūkio ministerijos funkcijas per pusę metus ar metus neįgis tos patirties žemės tvarkymo ir administravimo srityje, kurią turi sukaupusi tiek Žemės ūkio ministerija, tiek ir Tarnyba. Taigi tai reiškia, kad tinkamas reformos įvykdymas ir teisės aktų projektų parengimas priklauso nuo to, kiek ir kurie Žemės ūkio ministerijos ir Tarnybos darbuotojai pereis dirbti į Aplinkos ministeriją ir jai pavaldžias institucijas. Kadangi žinias ir patirtį yra sukaupę būtent žmonės ir jie yra didžiausias šių institucijų turtas. Tačiau nėra garantijų, kad tie darbuotojai, kurie turi didžiausią patirtį ir kompetenciją, pereis dirbti į atitinkamas institucijas, o ne pasirinks kitą kelią – išeitinę kompensaciją. Ilgametė Tarnybos patirtis, susijusi su reorganizacijomis, parodė, kad per reorganizacijas labai dažnai įstaigą palieka jauni, perspektyvūs, gabūs ir kompetentingi darbuotojai, todėl darytina prielaida, kad ši reforma nebus išimtis. Pabrėžtina, kad šiuo metu Tarnybai trūksta labai daug darbuotojų, o esant tokiai neapibrėžtai Tarnybos situacijai, surasti norinčių dirbti Tarnyboje praktiškai neįmanoma.
Taigi, nors Aplinkos ministerijos tikslai ir siekiamybės yra sveikintini, tačiau realybėje vargu, ar bus įgyvendinti. Atsižvelgti
ministerijos,
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (19 psl. ,,13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti“) nurodyta, kad „Įstatymų įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimui numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei šiuo metu naudojama.“, „Preliminariai skaičiuojama, kad VTPSI perdavus funkcijas, žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūrą vykdyti reikalinga iš NŽT perduoti 15 pareigybių (etatų), o žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityje numatoma, kad iš NŽT į VTPSI reikalingas perduoti pareigybių (etatų) skaičius galėtų būti apie 112“, „numatoma, kad dalis kompetentingų ir didelę patirtį turinčių NŽT darbuotojų bus perkeliami į savivaldybių administracijas deleguotoms funkcijoms vykdyti. Preliminariai skaičiuojama, kad valstybinės žemės sklypų perdavimui neatlygintinai naudoti (panaudai), nuomai, sprendimams dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, sutikimų, derinimų ir kt. funkcijų vykdymui gali būti perkeliama nuo 206 iki 428 darbuotojų (preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekviename mieste bus reikalingi 2-4 darbuotojai, o didmiesčiuose – 5-6 darbuotojai).
Tikslesni skaičiavimai bus atliekami antrame etape.“ Vertinant Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytą informaciją ir Įstatymų projektų pakeitimus, galima teigti, kad visiškai neįvertinti kaštai, nes įvyks dalies Tarnybos darbuotojų (954 etatų) perskirstymas tarp institucijų, dalies darbuotojų atleidimas /priėmimas, kas pareikalaus papildomų lėšų. Teisės aktų projektų įgyvendinimas vien dėl darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimo – išeitinių kompensacijų išmokėjimo – iš valstybės biudžeto pareikalaus maždaug 2 mln. Eur išlaidų, neįskaitant nedarbo išmokų, kurias taip pat turėtų mokėti įgaliota institucija. Taip pat neanalizuota, kiek kainuos informacinių sistemų, infrastruktūros pertvarkymas. Tarnybos veiklos ir dokumentų valdymo procesai yra nuolat automatizuojami taip užtikrinant sklandų Tarnybai pavestų uždavinių atlikimą ir funkcijų vykdymą. Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje (DVS) jau yra realizuotos integracinės sąsajos su išorinėmis informacinėmis sistemomis:
Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP), Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema (ŽPDRIS), Lietuvos erdvinės informacijos portalu (www.geoportal.lt), Elektroninio archyvo informacine sistema (EAIS), Teisės aktų registru (TAR), E. pristatymo sistema, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, Nekilnojamojo turto registro posisteme „GeoMatininkas“.
Įgyvendinus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, šiuo metu automatizuoti Tarnybos veiklos procesai būtų perduoti skirtingų institucijų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis kompetencijai, kas suponuoja, kad bus apsunkintas, o kartais ir neįmanomas, minėtų integracinių sąsajų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis realizavimas, tai didins kaštus, skirtus sistemų priežiūrai ir tobulinimui, atnaujinimo darbai užims daug laiko, pareikalaus nemažai žmogiškųjų resursų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad šiuo metu Tarnybos veiklos ir dokumentų valdymo procesai yra įgyvendinami bendrose informacinėse sistemose, manytina, kad Įstatymų projektuose siūlomų pakeitimų įgyvendinimas modernizuojant Tarnybos valdomas ir tvarkomas informacines sistemas apsunkins sklandų ir efektyvų elektroninių paslaugų teikimą bei sudarys prielaidas korupcijos pasireiškimo tikimybei. Jeigu Tarnybai tektų perduoti dalį savo funkcijų kitoms institucijoms, ji turėtų perduoti ir DVS sudarytų ir gautų dokumentų skaitmenines kopijas, elektroninius dokumentus bei dokumentų popierinius originalus, saugomus Tarnybos centrinio padalinio ir 50-ies teritorinių skyrių patalpose. Šių dokumentų perkėlimas į kitų institucijų dokumentų valdymo sistemas bei popierinių dokumentų išskirstymas pagal Tarnybos funkcijas ir pervežimas į kitų institucijų patalpas pareikalautų milžiniškų laiko ir finansinių išteklių.
Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba disponuoja 105 archyvavimo patalpomis, kurios yra visoje Lietuvoje, bendras archyvų plotas sudaro 3 198,35 kv. m. Jeigu prireiktų archyvus kraustyti į kitas patalpas, tai pareikalautų didelių finansinių išlaidų. Archyvo perkraustymo į kitas patalpas, esančias tame pačiame mieste, kainuotų apie 30 Eur su PVM už 1 kv. m (kainą sudaro: archyvinių dokumentų pervežimas, archyvinių stelažų demontavimas ir sumontavimas). Taip pat neįvertinta, kiek laiko išteklių kainuos naujų teisės aktų rengimas (Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (17–18 psl.) nurodoma, kad vien Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikės keisti 36, be jų keistini ir kiti teisės aktai) ir kt. Realiai tokios pertvarkos sukelia didžiulį chaosą, kuris gali tęstis ne vienerius metus, kol institucijos sugebės suderinti savo veiklas. Pažymėtina, kad tai yra tik dalis pastabų, kurias per trumpą laiką, įvertinus pateiktus Įstatymų projektus, Tarnybai pavyko nustatyti, tačiau Įstatymų projektai reikalauja gilesnės analizės, siekiant, kad jie būtų parengti tinkamai, išdiskutuoti visi galimi tinkamo, efektyvaus, atitinkančio Strateginio valdymo įstatyme, Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus principus, teisinio reguliavimo variantai ir priimtas sprendimas dėl teisinio reguliavimo atitiktų tiek valstybės, tiek ir visuomenės interesus. Akivaizdu, kad Aiškinamajame rašte deklaruojami žemės administravimo reformos tikslai nebus pasiekti ir įgyvendinti, ypač tai atskleidžia reformos vykdymo skubotumas ir Įstatymų projektuose paliktos spragos.
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta šiame rašte, prašome Lietuvos Respublikos Seimo įvertinti Įstatymų projektus ir grąžinti juos rengėjams tikslinti, įpareigojant Įstatymų projektus dar kartą derinti su suinteresuotomis institucijomis. Tarnyba suvokia siūlomos žemės administravimo reformos reikšmę ir yra pasirengusi bendradarbiaudama su kitomis suinteresuotomis institucijomis dalyvauti rengiant šiai reformai įgyvendinti reikalingų teisės aktų projektus, kad būtų pasiektas visuomenės interesus atitinkantis šios pertvarkos tikslas. Pritarti
7Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-05-30 * Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi: dalis Projektu siūlomų nuostatų yra svarstytinos teisinio aiškumo aspektais; savivaldybėms suteikus administracinio pobūdžio sprendimų teisę dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, priimant sprendimus galima rizika, kuomet savivaldybės savo sprendimais pirmiausiai sieks užtikrinti savo (savivaldybės ar vietos bendruomenės), o ne viešojo valstybinio masto interesus; dalis Projekto nuostatų galimai nepagrįstai sudarytų palankesnes sąlygas siauroms interesų grupėms ar atskiriems asmenims lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant įstatymo ir Turto įstatymu saugomų vertybių. Pritarti iš dalies Manytina, kad įstatymo projektą patobulinus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir siūlymus, Žemės įstatymo projekto nuostatos taps aiškesnės. Be to, nuosekliai ir sistemiškai privalo būti užtikrinti ir atlikti visi teisinio reguliavimo pokyčiai, kuriuos planuojama atlikti antrojo etapo pertvarkos metu.
Manytina, kad tik tuomet visų šių atliktų darbų visuma sudarys sąlygas efektyvesniam valstybinės žemės valdymui, naudojimui ir disponavimui ja. 8. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
Dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų:
pasiūlymai: 1.1. Projektu siūlomo Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktas nustato, kad „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
neatskleidžia valstybinės žemės sklypų išnuomojimo tikslų, todėl galimai neužtikrintų tikslinio šių žemės sklypų naudojimo konkrečiai paskirčiai. Dėl minėtos priežasties manytume, kad minėti Projekto siūlymai svarstytini ir dėl Įstatymo tikslų (pavyzdžiui: tenkinti asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę ir vykdyti ūkinę veiklą) bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto įstatymas) 9 straipsnyje nustatytų principų (pavyzdžiui: valstybės turtą naudoti racionaliai ir efektyviai) užtikrinimo. 1.1.2. Reikšminga gali būti tai, kad Projekto nuostatomis neatskleidžiami „įsiterpusių“ valstybinės žemės sklypų kriterijai (arba papildomos sąlygos), o pati formuluotė „įsiterpę sklypai“ gali būti interpretuojama itin plačiai, pavyzdžiui: „įsiterpusiu“ sklypu gali būti laikomas nors ir įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų, tačiau nuo jų nutolęs ir su išnuomotais valstybinės žemės sklypais nesiribojantis žemės sklypas (ir pan.).
Teisiniu požiūriu toks sklypas pagal Projekto nuostatas galėtų būti išnuomotas nuo jo nutolusio valstybinio žemės sklypo nuomininkui. Dėl minėtos priežasties Projektu siūlomomis nuostatomis gali būti „užprogramuojamas“ Įstatymo ir Turto įstatymo tikslų neužtikrinantis valstybinės žemės sklypų išnuomojimo išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis (mažesne kaina) mechanizmas, atskiroms asmenų kategorijoms (t. y. esamiems valstybinės žemės nuomotojams) sudarantis išimtines galimybes išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant tikslinio jų naudojimo. 1.1.3. Aukščiau išdėstytose pastabose nurodyti argumentai sukuria neaiškumą dėl konkrečių valstybinės žemės sklypų dydžių nustatymo įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas (Projekto priėmimo atveju): Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tik atskleidus Projektu siūlomos įsiterpusių valstybinių žemės sklypų nuomos tikslus ir kriterijus vėliau (priėmus Projektą) galima objektyviai ir pagrįstai nustatyti konkrečius leistinus išnuomoti valstybinių žemės sklypų dydžius. Šiuo atveju, kadangi šie aspektai Projektu neatskleidžiami, sprendimus dėl tokių dydžių nustatymo priimantiems asmenims galimai būtų sudaromos diskrecinės sąlygos savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) spręsti dėl tokių dydžių nustatymo.
Kitą vertus, jeigu būtų neatsižvelgiama į aukščiau išdėstytas pastabas (t. y. nekonkretinami papildomi įsiterpusių valstybinės žemės sklypų kriterijai), atsižvelgdami į galimybes itin plačiai interpretuoti Projektu siūlomas nuostatas, siūlomą teisinį reglamentavimą, pagal kurį Vyriausybė nustatytų tik išnuomoti leidžiamų valstybinių žemės sklypų dydžius) vertintume kaip nepakankamą.
<...>
Dėl nuo 2023 m. gegužės 1 d. galiosiančių Projektu siūlomų įstatymo nuostatų:
<...>
Projektu siūlomo įstatymo 6 dalies 4 punktas nustato, kad „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;“. Minėtos nuostatoms yra aktualūs dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo
9Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-05-30
15
2Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė.
Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų nuostatų pirmame sakinyje kalbama apie sprendimą nutraukti (valstybinės žemės) nuomos sutartį, o trečiame – apie sprendimą sutartį nutraukti arba jos nesudaryti. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad:
konstatavus statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, jų savininkui nustatomas
nuostatų trečiąjį sakinį, konstatavus statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, sutartis dėl valstybinės žemės nuomos negalės būti sudaroma, o statinys ar įrenginys valstybės bus išperkamas. Šiuo atveju joks terminas
„pažeidimams“ (ar kitoms sutarčiai sudaryti trukdančioms aplinkybėms)
pašalinti nebūtų nustatomas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, svarbu gali būti tai, kad statinio ar įrenginio naudojimas atskirais atvejais gali būti tiesiogiai susijęs su jam reikalingo žemės sklypo naudojimu ir, atvirkščiai, neįmanomas būtent dėl aplinkybės, kad jų naudojimui reikalingas žemės sklypas nepriskirtas.
Tačiau pagal minėtas Projekto nuostatas galima situacija, kad asmeniui kreipusis dėl valstybinės žemės nuomos (reikalingos statiniui ar įrenginiui naudoti pagal paskirtį) galėtų būti priimamas sprendimas valstybinės žemės sklypo neišnuomoti (taip eliminavus prielaidas statinio arba įrenginio naudojimui), o statinį ar įrenginį (dėl nenaudojimo) išpirkti valstybės nuosavybėn. Specialiųjų tyrimų tarnyba sutinka, kad atskirais atvejais dėl statinio ar įrenginio nenaudojimo (ar kitų aplinkybių) gali būti keliamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo (reikalingo jų naudojimui) išnuomojimo tikslingumo (pavyzdžiui: jeigu statinys negali būti naudojamas kuriai nors savarankiškai funkcijai atlikti), tačiau manytume, kad svarstytina ar atskirais atvejais neturėtų būti nustatomas terminas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti trukdančių reikšmingų aplinkybių pašalinimo. Šiuo atveju manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti svarstytinos ir dėl galimybių pasielgti nesąžiningai sudarymo (kadangi, pavyzdžiui: gali būti vengiama sudaryti nuomos sutartį, o vėliau konstatuojant statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, siekti inicijuoti statinio ar įrenginio išpirkimo procedūras).
nuosavybės teisės santykiais, iš kurių kylantys teisėti interesai yra užtikrinami Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Pagal Projekto nuostatas asmens nuosavybės teisės į statinius ir įrenginius galėtų būti prarandamos atvejais, kada „valstybinės žemės nuoma dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo neatitiktų valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš Projekto nėra aišku, kokios konkrečios sąlygos turėtų būti tokiomis laikytinos, todėl siekiant teisinio aiškumo ir sąlygų išvengti asmenų teisėtų interesų pažeidimams manytume, kad Projektu tokios sąlygos ar jų kriterijai turėtų būti aiškiai įvardinami.
<...>
Pritarti iš dalies Šios minimos nuostatos yra įtvirtintos šiuo metu galiojančiame Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio 15 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[8], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos. Kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. 10. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
3
Žemės įstatymo projektą nuo 2022 m. gegužės 1 d. Tarnyba prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę.
Pagal Žemės įstatymo projekto 36 straipsnį žemės naudojimo kontrolės turinį sudaro tikrinimas, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų; eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė; žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti po to, kai buvo raštu įspėti tai padaryti; valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad Tarnyba, kontroliuodama, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, turės patikrinti, ar valstybinės žemės patikėtiniai nepažeidžia Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje išvardytų reikalavimų. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad valstybinės žemės naudojimo kontrolės funkciją vykdys dvi institucijos – Tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūra ir kontrolė bus neveiksminga, bus sudarytos visos prielaidos neskaidriam, neatitinkančiam teisės aktų reikalavimų valstybinės žemės valdymui, naudojimui ir disponavimui ja, viešojo intereso pažeidimui ir žalos visai visuomenei atsiradimui. Nepritarti Projekte išskiriamos dvi atskiros kontrolės rūšys, kurios yra aiškiai atskirtos funkciniu, organizaciniu ir kitais aspektais:
straipsnio 27 dalyje apibrėžiama sąvoka „Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
kad ši kontrolė Nacionalinės žemės tarnybos jau yra atliekama daugelį metų. Esminis pokytis bus tik tas, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. šią kontrolę atliks Valstybinė teritorijų ir planavimo statybos inspekcija. 2. Tuo tarpu Projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo VI¹ skyriuje numatoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdys savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą ir kontrolę. Be kita ko, kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. Todėl tikimasi, kad iki antrojo etapo pradžios bus kompleksiškai ir nuosekliai įvertintos visos procedūros ir eliminuotos besidubliuojančios funkcijos ir procesai. 11.
ministerijos, 2022-05-27
11
įstatymo projekto 37 straipsnio 11 dalyje ir Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti skirtingi Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus tvirtinantys asmenys – Žemės įstatymo projekto 37 straipsnio 11 dalyje nurodytas žemės ūkio ministras, o Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkos ministras. Todėl neaišku, kas bus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (ŽPDRIS) valdytojas. Pritarti Pakeisti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai
per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio aplinkos ministro patvirtintuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose.“
ministerijos, 2022-05-27
E.) „Dėl įstatymų projektų derinimo“ teiktas pastabas nebuvo atsižvelgta, kadangi Žemės įstatymo projekto 51 straipsnio nuostatose nenumatomas žemės konsolidacijos projektų tikrinimas. Nepritarti Šiuo metu galiojančiame Žemės įstatymo Nr. I-446 51 straipsnyje tokia nuostata neįtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[9], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais.
Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos. Kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. 13. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
110
įstatymo projekto 53 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatoma reglamentuoti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys pagal šį įstatymą atsako už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Pažymėtina, kad geodezininko ir matininko veiklos sąlygas, kvalifikaciją, teises ir pareigas bei atsakomybę nustato Geodezijos ir kartografijos įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Taigi, Žemės įstatymo projekto 53 straipsnio 1 dalies 10 punkte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas prieštarauja Geodezijos ir kartografijos, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymams. Pritarti Pritariant Nacionalinės žemės tarnybos išdėstytam pasiūlymui, siūlytina papildyti svarstomą įstatymo projektą atitinkamomis nuostatomis, numatančiomis juridinių asmenų atsakomybę už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. 14. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-05-30
2 Dėl nuo 2023 m. gegužės 1 d. galiosiančių Projektu siūlomų įstatymo nuostatų:
1Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1.
Pagal Projektu siūlomu Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybėms būtų perduodamos administracinio pobūdžio savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės valdymo funkcijos, o pagal Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybinė žemė savivaldybėms patikėjimo teise taip pat būtų perduodama konkrečioms reikmėms (naudojimui). Taip pat pagal minėto Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat būtų sudaroma galimybė savivaldybėms patikėjimo teise perduoti valstybinę žemę minėto straipsnio 2 dalies a – h punktuose nenumatytoms reikmėms (naudojimui). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
nuožiūra galėtų priimti sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas atitinkantiems subjektams. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad savivaldybių tiesioginė paskirtis susijusi su valstybės teritorijos administracinio vieneto (savivaldybės) bendruomenės interesų įgyvendinimu. Tuo tarpu pagrindiniai valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja tikslai yra žymiai platesnio masto ir susiję su viešojo intereso valstybiniu mastu užtikrinimu. Dėl minėtos priežasties kyla abejonių, ar savivaldybės institucijos visais atvejais išvengs savivaldybių ir viešojo intereso (valstybiniu mastu) konflikto ir savo sprendimais sieks užtikrinti pirmiausiai visos valstybės visuomeninius, o ne tik susijusius su savivaldybės gyventojų bendruomene, interesus. 1.1.2. Projekto priėmimo atveju sprendimų dėl valstybinės žemės priėmimo teisė būtų suteikiama 60 savivaldybių, kurios, tikėtina, turėtų savo priimamais teisės aktais reglamentuoti su projektu siūlomu Įstatymu susijusias procedūras. Taigi, skirtingose savivaldybėse galimai būtų taikoma ir įgyvendinama skirtinga praktika.
Šiuo atveju gali būti aktualu tai, kad Projekto siūlymų priėmimas galimai apsunkintų savivaldybėse priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo priežiūros ir kontrolės funkcijų užtikrinimą. 1.1.3. Reikšminga gali būti tai, kad išplėtus sprendimų dėl valstybinės žemės priėmimo teisę turinčių subjektų ratą ir nustačius nepagrįstų sprendimų priėmimo faktus, vadovaujantis Projektu siūlomo Įstatymo 35² straipsnio nuostatomis Nacionalinė žemės tarnyba (subjektams atsisakius vykdyti teisėtumą užtikrinančius Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimus ar pasiūlymus) dėl teisėtų interesų užtikrinimo privalėtų kreiptis į administracinius teismus. Atsižvelgiant į šiandienines aktualijas (teismų užimtumas, ilgi bylų nagrinėjimo terminai ir pan.) manytume, kad atskirais atvejais šios aplinkybės apsunkintų galimybes valstybinę žemę išreikalauti iš neteisėto (arba nepagrįsto) valdymo nedelsiant, todėl būtų sudaromos sąlygos ydingai situacijai, kuomet valstybės turtas tam tikrą laikotarpį galimai būtų valdomas, naudojamas ar juo disponuojama nepagrįstai ir neužtikrinant Įstatymu ir Turto įstatymo saugomų vertybių. Pritarti iš dalies Konstitucinio Teismo ne kartą konstatuota, kad kiekviena iš viešosios valdžios sistemų (tiek centrinė valdžia, tiek vietos savivalda – past.) įgyvendina jai būdingas funkcijas. Kita vertus, savivaldybių teritorinė bendruomenė yra visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos dalis, todėl savivaldybių – teritorinių bendruomenių viešojo intereso negalima priešpriešinti visos valstybinės bendruomenės viešajam interesui, kurį pagal savo kompetenciją turi garantuoti ir valstybės institucijos. Atkreiptinas dėmesys, kad išplečiant savivaldybių patikėjimo teisę miestuose, tuo pačiu stiprinama savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio kontrolė, kurią pavedama vykdyti Nacionalinei žemės tarnybai. 15.
Žemės įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 1 dalį valstybinė žemė miestuose perduodama savivaldybėms, o žemės ūkio paskirties žemė kaimo gyvenamosiose vietovėse – valstybės įmonei Žemės informacijos centrui (toliau – ŽIC). Tuo metu nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdys Tarnyba. Todėl atkuriant piliečių nuosavybės teises į miesto žemę, kiekvieną kartą turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl žemės sklypo perdavimo Tarnybai patikėjimo teise. Kokia tvarka Tarnybai patikėjimo teise bus perduodami ŽIC patikėjimo teise valdomi žemės sklypai, kai bus atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į kaimo gyvenamojoje vietovėje esančią žemę, Įstatymų projektuose apskritai nereglamentuojama. Pažymėtina, kad savivaldybės dažnu atveju nesuinteresuotos miestuose esančią žemę perduoti asmenims, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į žemę. Ši aplinkybė sudarys prielaidas vilkinti atkūrimo procesą. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo projektu kuriama ilga ir sudėtinga vienų patikėtinių patikėjimo teisės perdavimo kitiems patikėtiniams, iš esmės priešingus savivaldybių ir pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę interesus, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas gali užsitęsti dar labai ilgą laiką. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad piliečių nuosavybės teisių atkūrimas kaimo teritorijose iš esmės yra baigtas. Miestų teritorijose šis procesas tebėra aktualus iš esmės Vilniaus ir Trakų m. Taip pat minėta, kad kaip nurodo įstatymo projekto iniciatoriai, pirmajame pertvarkos etape atliekami pakeitimai, susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. 16. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte, įsigaliosiančiame nuo 2023-05-01, nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinis yra valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų ŽIC administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti. Pažymėtina, kad ŽIC taps tik valstybinės žemės sklypų patikėtiniu, o nesuformuotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės patikėtiniu kaimo teritorijose bus Tarnyba, kadangi kitoks reguliavimas nėra numatytas. Be to, pagal Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktus Tarnyba organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, tvirtina žemės reformos žemėtvarkos projektus (toliau – reformos projektas), kuriuose suformuojami žemės sklypai asmenims nuomai ir pardavimui bei neatlygintinam perdavimui nuosavybėn. Tuo metu ŽIC tepriskiriama funkcija sudaryti žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis su asmenimis, kuriems šie žemės sklypai suprojektuoti reformos projekte.
Taigi nėra aišku, kokie veiksmai bus atliekami dėl nesuformuotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kaip ši žemė bus ir ar bus perduodama ŽIC, kaip bus formuojama vienoda valstybinės žemės ūkio paskirties žemės politika, kai valstybinę žemės ūkio paskirties žemę valdys dvi institucijos (Tarnyba ir ŽIC), kurios pavaldžios skirtingoms institucijoms – atitinkamai Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai. Iš viso to atitinkamai kyla ir klausimai, kur asmuo turės kreiptis, siekdamas išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris šiuo metu dar nėra suformuotas, – į Tarnybą, kuri atsakinga už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, ar į ŽIC – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomotoją, kuris realiai neturi patikėjimo teisės į nesuformuotą valstybinę žemę ir nedisponuoja informacija, ar šis žemės plotas galės būti išnuomotas. Be to, naujai steigiamas subjektas – ŽIC neturi patirties, tačiau jai patikima tokia svarbi funkcija, kaip valstybinės žemės valdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad sujungus tris įmones į ŽIC, neabejotinai kils problemų integruojant kiekvienos iš jų anksčiau vykdytas funkcijas. Negana to, nauja įstaiga gaus naują labai sudėtingą valstybinės žemės disponavimo funkciją. Siūlome planuojamai įsteigti ŽIC neperduoti patikėjimo teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų vienintelei funkcijai vykdyti – sudaryti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis. Akivaizdu, kad Aplinkos ministerijos deklaruojamas valstybinės žemės valdymo efektyvumas nebus pasiektas, o bus sukeltas dar didesnis chaosas valstybinės žemės valdyme. Nepritarti Pagal Įstatymo projekto nuostatas matyti, kad valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtinis.
Šiam centrui suteikiamos teisės perduoti neatlygintinai naudotis bei nuomoti patikėjimo teise valdomus žemės ūkio paskirties žemės sklypus tretiesiems asmenims bei suteikiamos kitos funkcijos toje apimtyje, kokioje buvo suteiktos valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Kaip žinia, šis fondas reorganizuojamas jungimo būdu su kitomis įstaigomis ir jo teises ir pareigas po reorganizavimo perims valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas fondas ir iki šiol atliko funkcijas, susijusias su valstybinės žemės valdymu, taip pat buvo tam tikros dalies valstybinės žemės patikėtiniu, manytina kad kompetencijų tolesnių funkcijų vykdymui pakaks. Nesuformuota valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, pagal šio įstatymo projekto nuostatas, šiam centrui nebus perduodama. 17. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu šioms reikmėms:
a) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
b) viešojo naudojimo poilsio objektams;
c) gatvėms ir vietiniams keliams;
f) ūkinei komercinei veiklai;
g) kapinių priežiūrai;
h) piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekte nenustatyta, kokia tvarka savivaldybėms bus perduodami Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms valstybinės žemės sklypai, kuriuos patikėjimo teise valdo ŽIC.
atitinkamai turi būti tikslinamas Žemės įstatymo projektas. Pritarti
įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 2 dalyje išvardyta, kokioms reikmėms valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise tarnybos vadovo sprendimu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalyje ir įtvirtintoms įstatymuose. Iš esmės nėra aišku, kokiu tikslu yra paliekamos galiojančios Žemės įstatymo nuostatos, papildant Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalį dar keletu reikmių, kai pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įsigaliosiantį nuo 2023-05-01, visa miestuose esanti valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu bus perduota savivaldybėms. Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose.
Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.“ Taigi Vyriausybės nutarime, kuriuo savivaldybei perduodama visa mieste esanti valstybinė žemė, nebus nurodomos jokios reikmės. Taigi nėra aišku, kuriais atvejais turėtų būti rengiami Tarnybos vadovo sprendimai, kuriais valstybinė žemė savivaldybėms perduodama atitinkamoms reikmėms. Nepritarti Pažymėtina, kad savivaldybės nuo 2023 m. gegužės 1 d. tampa savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėtinėmis. Tačiau savivaldybės veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (už miestų administracinių ribų taip pat), todėl dabar galiojanti Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata paliekama, kad savivaldybės už miestų administracinių ribų tebegalėtų tapti valstybinės žemės patikėtinėmis atitinkamoms reikmėms. Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Tad yra aišku, kad tarnyba įstatymo projekte numatytais atvejais savivaldybėms patikėjimo teise galės perduoti ne savivaldybių miestų teritorijose esančius valstybinės žemės sklypus. 19. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Pažymėtina, kad savivaldybių reikmių įvardijimas Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje, įsigaliosiančioje nuo 2023-01-01 ir įsigaliosiančioje nuo 2023-05-01, skiriasi. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27
2023-05-01 įsigaliosiančioje Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „<,,,> Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies
perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.“ Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės poreikių nustatymas nėra vienkartinis veiksmas. Valstybės poreikiai yra nuolat kintantis dalykas ir kinta atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę, geopolitinę situaciją ir pan. Tarnyba nėra ta institucija, kuri gali nustatyti valstybės poreikius, juos turi pateikti atitinkamos ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, valstybės įmonės, atsakingos už tam tikrų funkcijų vykdymą, pvz., valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri gali pateikti valstybinės žemės poreikį valstybinės reikšmės keliams tiesti, atsižvelgdama į valstybės strateginius poreikius, finansavimą, ar Krašto apsaugos ministerija, ir pan. Todėl nėra aišku, kaip nurodyta nuostata bus įgyvendinama praktikoje. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad svarstomu įstatymo projektu Nacionalinė žemės tarnyba nėra įpareigojama identifikuoti valstybinės žemės sklypų, reikalingų valstybės poreikiams, kurie Vyriausybės nutarimu ir priėmimo-perdavimo aktu nebus perduoti savivaldybėms patikėjimo teise.
Visgi siekiant identifikuoti institucijų bendradarbiavimo procesus, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 44 pastabai, projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis tikslintina, nustatant, kad Vyriausybės nutarimą ir perdavimo-priėmimo aktą rengia Aplinkos ministerija suderinant su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis. 21. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
įstatymo projekto (redakcija nuo 2023-05-01) 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant savivaldybėms, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 savivaldybių, ir į tai, kad kiekvienos savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose yra nemažas valstybinės žemės sklypų skaičius, teigtina, kad žemės sklypų perdavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir priėmimo–perdavimo aktais procesas užsitęs ilgai, pareikalaus didžiulių finansinių, žmogiškųjų ir laiko sąnaudų. Be to, atsižvelgiant į Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatytą reguliavimą, pagal kurį šiose normose nustatytais atvejais žemės patikėtine tampa Tarnyba, arba suformavus žemės sklypus miestų teritorijoje, kurioje nebuvo suformuoti žemės sklypai, Vyriausybės nutarimas, nurodytas Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje, turės būti labai dažnai keičiamas arba dėstomas nauja redakcija. Pažymėtina, kad žemės sklypų patikėjimo teisė turės būti perregistruota Nekilnojamojo turto registre, o tai pareikalaus didelių finansinių išlaidų, apie kurias Aplinkos ministerija Aiškinamajame rašte neužsimena. Nėra aišku, kuri institucija šias išlaidas turės apmokėti ir iš kokio biudžeto – valstybės ar savivaldybės. Pritarti iš dalies Pritartina Nacionalinės žemės tarnybos pastabai, kad svarstomo įstatymo projekto iniciatoriai neatskleidė lėšų, reikalingų patikėtinių perregistravimui Nekilnojamojo turto registre, poreikio. Paminėtina, kad įstatymo projekto iniciatorių teigimu, lėšos, reikalingos patikėtinių perregistravimui Nekilnojamojo turto registre bus apmokamos Aplinkos ministerijos lėšomis. 22. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
7.6.
Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą nuo 2023-05-01 visa miestuose esanti valstybinė žemė turėtų būti perduota savivaldybėms. Tai reiškia, kad iki šios datos turėtų būti identifikuoti miestuose esantys valstybinės žemės sklypai, neperduoti kitiems subjektams, taip pat identifikuota nesuformuota valstybinė žemė, kuri nėra aišku, kaip turėtų būti apibrėžta, pažymėta ir identifikuota, nes Vyriausybės patvirtintos taisyklės bus rengiamos tuo pačiu laikotarpiu, įvertinti valstybės poreikiai pagal Vyriausybės tvirtinamus teisės aktus, kurie nėra aišku, kada bus parengti ir patvirtinti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalis). Iki nurodytos datos turės būti parengtas, teisės aktų nustatyta tvarka suderintas ir priimtas Vyriausybės nutarimas, parengti ir pasirašyti valstybinės žemės perdavimo ir priėmimo aktai, valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisė perregistruota savivaldybių vardu. Šiam procesui įgyvendinti finansavimas šiuo metu nėra numatytas. Akivaizdu, kad visų šių veiksmų tiesiog neįmanoma padaryti iki 2023-05-01. Be to, akivaizdu dar ir tai, kad visus šiuos veiksmus turės atlikti Tarnyba, neturėdama tinkamo teisinio reguliavimo, paskirto finansavimo, taigi visų kitų Tarnybos funkcijų atlikimas dėl nurodytų priežasčių sustos neribotam laikui. Tas pat pasisakytina ir dėl valstybinės žemės perdavimo ŽIC proceso vykdymo. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27
7.8.
Pagal Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis. Pažymėtina, kad per 4 mėnesius – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., turės būti parengtos ne tik valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms taisyklės, bet ir labai didelis skaičius Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, susijusių su numatoma pertvarka. Todėl kyla grėsmė, kad laiku nebus parengti atitinkami teisės aktai. Tuo pačiu nebus užtikrintas ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27
projekto 7 straipsnio 7 dalies nuostata analizuotina ir dar kitu aspektu.
Pagal šią nuostatą Tarnyba privalės prižiūrėti nesuformuotos valstybinės žemės, perduotos patikėjimo savivaldybėms, tinkamą naudojimą. Pažymėtina, kad nesuformuota valstybinė žemė neturi paskirties, nėra aišku, kokiems tikslams bus naudojama ir pan., todėl nėra aišku, kokiu aspektu Tarnyba turės vykdyti tokios žemės naudojimo priežiūrą. Nepritarti Šiuo metu žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančių Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (Vyriausybės
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo tvirtinamame metiniame žemės tvarkymo darbų plane Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams skyriams nustatomas žemės naudojimo patikrinimų skaičius, prioritetai ir gairės, pagal kuriuos parenkami tikrintini žemės sklypai ar valstybinės žemės plotai (toliau
Nacionalinė žemės tarnyba tuomet, jeigu minimi patikėtiniai jiems patikėjimo teise perduotos žemės nenaudos. 25. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 7 dalis Nacionalinę žemės tarnyba įpareigoja prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams (t.y. savivaldybėms, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Turto įstatymo nustatytiems subjektams) būtų tinkamai vykdomi. Atitinkamai minėtoje straipsnio dalyje numatoma, kad viešosios transporto infrastruktūros valdytojui nebenaudojant ir /ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams nebeatliekant Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, šių subjektų atžvilgiu inicijuojami veiksmai dėl patikėjimo teisės į valstybinius žemės sklypus pasibaigimo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtose nuostatose nekonkretinama, kokių veiksmų įgyvendindama jai keliamą įpareigojimą Nacionalinė žemės tarnyba galėtų imtis savivaldybių – valstybinės žemės patikėtinių – atžvilgiu, jeigu šios tinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo nevykdo ir patikėjimo teise tiksliniam naudojimui perduotų valstybinės žemės sklypų nenaudoja. Siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinant Įstatymu ir Turto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimo (pavyzdžiui: kad patikėjimo teise perduoti valstybinės žemės sklypai būtų naudojami racionaliai ir efektyviai), Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtomis Projekto nuostatomis šis neaiškumas turėtų būti pašalinamas. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27
6.4.
Pagal Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybės yra savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, patikėtinė. Šios dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės patikėtinė yra „valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti“. Aptariamame Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte teikiama nuoroda į šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus patikėtinius, t. y. Miškų įstatyme nurodytus subjektus, kuriems valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais, ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojai, kuriems valstybinės žemės sklypai perduodami Tarnybos vadovo sprendimu.
Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad „kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba.“ Šiuo atveju būtų vertinga paanalizuoti hipotetinę situaciją, kaip visas procesas atrodytų praktikoje. Darykime prielaidą, kad savivaldybė valdo atskiru žemės sklypu nesuformuotą valstybinės žemės plotą miesto ribose, kuris reikalingas viešosios infrastruktūros valdytojui. Pagal siūloma reguliavimą viešosios infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Tarnybą, nurodydamas žemės plotą, kuris jam yra reikalingas.
Kyla klausimas, kaip tą žemės plotą viešosios infrastruktūros valdytojas turėtų apibrėžti, atvaizduoti, kadangi žemės sklypas nėra suformuotas ir šiame etape pagal siūlomą reguliavimą jis nebus formuojamas. Taigi, ar žemės perdavimo Tarnybai etape viešosios infrastruktūros valdytojas turėtų parengti tikslų perduodamo valstybinės žemės ploto brėžinį, kuris iš esmės bus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atitikmuo. Tačiau pažymėtina, kad tokio brėžinio parengimas valdytojui kainuos papildomus kaštus. Tuo atveju, jeigu tokio brėžinio parengimas nebūtų reikalingas ir užtektų apytikslių valstybinės žemės ploto duomenų, kyla rizika, kad vėliau projektuojant valstybinės žemės sklypą ne visas perimtas žemės plotas bus įtrauktas (likutis turės būti perduotas savivaldybei atgal Vyriausybės nutarimu) arba projektuojant žemės sklypą atsiras poreikis didesniam žemės plotui (valstybinės žemės perėmimo Vyriausybės nutarimu procesas bus kartojamas) ar iš esmės siekiant išvengti administracinės naštos bus projektuojamas žemės sklypas toks, kokio ploto perimta valstybinė žemė, nors poreikis jau gali būti pasikeitęs. Tačiau pagal galiojantį reguliavimą, kai valstybinės žemės patikėtinis yra Tarnyba, viešosios infrastruktūros valdytojas iš esmės turėtų tik inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą ir atitinkamai įteisinus valstybinės žemės sklypo perdavimą Tarnybos vadovo sprendimu perimti suformuotą žemės sklypą valdyti patikėjimo teise. Taigi akivaizdu, kad Aplinkos ministerija Žemės įstatymo projektu nemažina, o didina administracinę naštą. Vertėtų paanalizuoti ir atgalinį valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms procesą.
Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalyje, įsigaliosiančiose nuo 2023-05-01, nustatyta, kad „Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomi. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės tokį valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. <...>“ Taigi, tokiu atveju, kai viešosios infrastruktūros valdytojui nebereikia žemės sklypo, Tarnybos vadovas priima sprendimą dėl valdytojo patikėjimo teisės į žemės sklypą pasibaigimo. Nors Žemės įstatymo projekte nėra įtvirtinta tolesni Tarnybos veiksmai, tačiau vadovaujantis Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės miestuose patikėtiniai yra savivaldybės, turėtų būti rengiamas Vyriausybės nutarimo, kuriuo valstybinė žemė perduota savivaldybei, pakeitimo projektas. Taigi, kaip jau minėta, administracinė našta Įstatymų projektais yra didinama, o ne mažinama, kaip deklaruoja Aplinkos ministerija.
Paminėtinas ir kitas aspektas: įtvirtinus tokį reguliavimą, Vyriausybė iš esmės ims vykdyti valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo funkciją, kas iš esmės taip pat sukels chaosą, nes Vyriausybė turėtų nustatyti žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, procesus, o ne vykdyti žemės administravimą. Pastaraisiais metais teisinis reguliavimas krypo būtent ta linkme, kad žemės administravimas iš Vyriausybės didesniąja dalimi perduodamas Tarnybai ir, tam tikrais atvejais, Žemės ūkio ministerijai (pavyzdžiui, Žemės įstatymo
su viešosios transporto infrastruktūros valdytojui perduodamais valstybinės žemės sklypais Tarnybos sprendimu, įteisinimas ir kt.). Įvertinus siūlomą nustatyti reguliavimą, akivaizdu, kad kuriama gremėzdiška biurokratinė valstybinės žemės valdymo sistema. Tokia pat sistema, kuriama ir dėl valstybinės žemės, perimamos iš ŽIC, kai ši žemė yra reikalinga valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams įgyvendinti, viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalys). Pateiktas pavyzdys akivaizdžiai parodo siūlomos pertvarkos ydingumą. Valstybinę žemę išdalijus įvairiausiems patikėtiniams, kuriamas neracionalus, biurokratinis disponavimo valstybine žeme įgyvendinimo procesas, o tai lems, kad taps sudėtinga užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[10], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais.
Pirmajame etape įstatymų projektai parengti siekiant, kad:
ministerija nuo 2023 m. sausio 1 d. formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse;
žemės tarnyba taptų pavaldi Aplinkos ministerijai. Šio etapo įstatymų projektuose, be kita ko, nurodoma, jog nuo 2023 m. gegužės 1 d. 1. savivaldybės tampa valstybinės žemės valdytojos (patikėtiniai) miestų administracinėse ribose;
įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtinis, kuris negalės disponuoti valstybiniais žemės ūkio paskirties žemės sklypais. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip nurodo įstatymų projektų iniciatoriai, kitos, su šiuo pirmuoju etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos. Kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. 27. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
7.9.
Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei arba kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas viešosios transporto infrastruktūros valdytojui jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, ar Vyriausybės įgaliotas asmuo, kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo konkretaus žemės sklypo atžvilgiu ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinamas Vyriausybės įgalioto asmens institutas, tačiau jis plačiau nėra apibrėžtas. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekte Vyriausybės įgaliotas asmuo neapibrėžiamas, nėra aiškūs jo įgalinimai. Taip pat nereglamentuojama, kuriais atvejais nurodytus žemės priėmimo–perdavimo aktus pasirašys Tarnybos vadovas ir kuriais atvejais
Pritarti iš dalies Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priėmimo-perdavimo aktą parengia ir pasirašo tais atvejais, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei arba kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas viešosios transporto infrastruktūros valdytojui jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti. Tuo tarpu Vyriausybė priėmimo-perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams. Manytina, kad reglamentavimas yra aiškus. Visgi, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 44 pastabą, aptariama straipsnio dalis tikslintina, nurodant, kurie subjektai ne tik pasirašo, bet ir parengia priėmimo-perdavimo aktus. Apibrėžti Vyriausybės įgalioto asmens įstatyme netikslinga, nes jis bus skiriamas Vyriausybės, jų gali būti ne vienas. 28. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
įstatymo projekto 7 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto priedo patikslinimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.
Žemės įstatymo projekte neatskleidžiamas identifikavimo sąvokos turinys – pagal kokius duomenis, požymius ir pan. bus apibrėžiama konkreti teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Be to, kiekvieną kartą, kai šioje teritorijoje bus formuojami žemės sklypai, turės būti rengiami Vyriausybės nutarimai, ir jų susidarys labai didelis skaičius. Nepritarti Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „<...> parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai <...>“. Taigi bus rengiamas vienas Vyriausybės nutarimas, o priėmimo-perdavimo aktai bus rengiami kiekvienai savivaldybei atskirai. Teritorija identifikuota Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje, numatant, kad tai yra teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Iniciatorių teigimu teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, bus apibrėžiama teritorijos užimamu plotu. 29. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatyta, kad žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, valstybinis žemės ūkio paskirties sklypas reikalingas Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba ar Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai žemės reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybėms ar ŽIC patikėjimo teise perduotas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas perduodamas patikėjimo teise Tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Kyla klausimas, kokiu būdu Tarnyba sužinos, pavyzdžiui, apie regiono plėtros tarybos sprendimą pripažinti projektą regioninės svarbos projektu ir įvykdys pareigą per dešimt darbo dienų informuoti savivaldybę; be to, parengs, suderins ir pateiks Vyriausybei nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės nutarimų rengimo, derinimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūra yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, tačiau šios procedūros nebūtų įmanoma laikytis, jei būtų įtvirtinti Žemės įstatymo projekte nustatyti terminai. Taigi, akivaizdu, kad Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatyti terminai Tarnybai – per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoti savivaldybę ir pateikti Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės ar ŽIC patikėjimo teisės pasibaigimo, yra neįgyvendintini. Pritarti iš dalies Lyderystės galėtų imtis Nacionalinė žemės tarnyba pasirašydama bendradarbiavimo susitarimą su Regiono plėtros ar kitomis institucijoms, su kuriomis reikės keistis atitinkama informacija. Be kita ko, Regiono plėtros tarybų informacija ir priimti sprendimai talpinami internetiniame puslapyje. Taip pat įvertinus kylančią rizika, jog Nacionalinė žemės tarnyba gali per 10 darbo dienų nespėti atlikti šiame Nacionalinės žemės tarnybos pastebėjime nurodytų veiksmų, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti galimybę pratęsti šį terminą iki 15 darbo dienų. 30. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
Projektu siūloma Įstatymo 8 straipsnio („Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)“ 7 dalimi ir 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 10 dalimi siūloma nustatyti, kad „savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis ir išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtų nuostatų pirmąjį sakinį numatoma, kad Vyriausybė (Projekto priėmimo atveju) nustatytų panaudos arba nuomos pagrindais perduodamų žemės sklypų ploto ir (ar) vertės kriterijus. Tuo tarpu pagal antrojo sakinio nuostatas Vyriausybė nustatytų valstybinės žemės sklypų nuomai taikomus kriterijus. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos gali būti suvokiamos dviprasmiškai; nepakankamai aiški nuostatų, kad Vyriausybė nustatytų „nuomai taikomus kriterijus“ prasmė (ir kodėl tik nuomos, o ir ne perdavimo panaudos pagrindais atvejais); ar panaudos pagrindais perduodamų sklypų atžvilgiu gali būti nustatomi ir kiti (ne tik ploto ir vertės) kriterijai ir panašiai. Siekiant teisinio aiškumo siūlytume apsvarstyti minėtų Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą. Pritarti iš dalies
1Atkreiptinas dėmesys, kad:
įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostata yra: „7. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai nustato Vyriausybė.“ 1.2.
Projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostata yra: „10. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė.“ Taigi, aptarta tiek nuomos, tiek panaudos atvejai. 31. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybėms perdavus neatlygintinai naudotis (suteikus panaudai) joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus. Pagal siūlomą nustatyti reglamentavimą pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti panaudai perduotų savivaldybės patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą nustatyta tik savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad ŽIC taip pat suteikiama teisė perduoti panaudos pagrindais jo patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus, tačiau ŽIC ir kitų patikėtinių, turinčių teisę perduoti valstybinės žemės sklypus panaudos pagrindais, pareiga prižiūrėti, ar laikomasi panaudos sutarčių sąlygų, nenustatyta. Pritarti
Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą dėl šių žemės sklypų nuomos savivaldybės taryba gali priimti tik gavusi Tarnybos pritarimą (Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 10 punktas), bus sukurta sudėtinga ir neefektyvi valstybinės žemės sklypų išnuomojimo procedūra, o procesas atitinkamai pailgės keliais mėnesiais. Pagal Žemės įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi, nuo 2023-05-01 savivaldybei perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypai, kuriuos fiziniai ar juridiniai asmenys pageidaus įsigyti nuosavybėn, Vyriausybės nutarimu turės būti perduoti vadyti, naudoti ir disponuoti jais Tarnybai. Tarnyba, gavusi fizinio ar juridinio asmens prašymą įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, kurį patikėjimo teise valdo savivaldybė, turės kreiptis į savivaldybę dėl patikėjimo teisės valdyti valstybinį žemės sklypą perdavimo Tarnybai. Savivaldybės taryba turės priimti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisės pasibaigimo, turės būti parengtas Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo valdyti patikėjimo teise Tarnybai projektas, bus priimamas atitinkamas Vyriausybės nutarimas, įforminamas žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktas, patikėtinio pakeitimas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Šie procesai labai užtęs valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūrą.
Be viso to, bus papildomai naudojamos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšos, neracionaliai naudojami žmogiškieji ištekliai. Nepritarti Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 27 p. ir 6 d., sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kuriai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai, taigi ir savivaldybės administracijos direktoriui. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinė žemės yra valstybės turtas ir su juo turi būti elgiamasi atsakingai, Projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d. 9 straipsnio 10 dalies nuostata yra numatyta kaip vienas iš saugiklių, su valstybės turtu elgtis atsakingai. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 10 punkte įtvirtintoje nuostatoje numatyta, kad savivaldybės turės gauti Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą išnuomoti joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus tik tuomet, kai šie planuojami išnuomoti sklypai viršys teisės aktuose įtvirtintus ploto ir (ar) vertės kriterijus. Taigi, savivaldybėms prašyti Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo reikės ne visais, o tik tam tikrais numatytais atvejais. Ir toks derinimo procesas yra kaip vienas iš saugiklių, sudarantis galimybes su valstybine žeme elgtis atsakingai. Paminėtina ir tai, kad, kaip nurodo įstatymo projekto iniciatoriai, antrojo pertvarkos etapo metu bus analizuojami teisės aktų tarpusavio suderinamumai, vertinamas procesų optimizavimas ir kiti teisinio reguliavimo turinio klausimai. 33.
33Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-05-20
Projektu siūloma Įstatymo 9 straipsnio 17 dalis numato valstybinės žemės nuomos sutarties prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo nutraukimo arba nesudarymo atvejus, o taip pat tokių objektų išpirkimo valstybės nuosavybėn galimybes. Minėtoms nuostatoms yra aktualūs aukščiau aktualūs dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų išdėstytoje 2.1 pastaboje nurodyti argumentai. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad minima nuostata yra įtvirtinta šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme (90 straipsnio 15 dalis). Minėta, kad pirmajame pertvarkos etape atlikti pakeitimai, susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. Paminėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atliktose korupcijos rizikos analizėse yra pateikusi atitinkamoms institucijoms siūlymų dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, tačiau dalis jų vis dar neįgyvendinta, siūlytina Aplinkos ministerijai juos įtvirtinti antruoju pertvarkos etapu rengiamuose atitinkamuose įstatymų projektuose. 34. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
Žemės įstatymo projektą savivaldybės miestų teritorijoje valstybinę žemę galės išnuomoti, tačiau sprendimas žemę parduoti priskiriamas Tarnybos kompetencijai. Miestuose didesniąją dalį gyvenamųjų pastatų sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai, o juose esančių butų savininkai gali nuomotis arba pirkti jiems tenkančią pastatui eksploatuoti skirtą žemės sklypo dalį.
Žemės įstatymo projekte nėra reglamentuojama, ar dėl kiekvieno buto savininko pageidavimo pirkti jam tenkančią žemės sklypo dalį turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl šios žemės sklypo dalies perdavimo Tarnybai patikėjimo teise, kad Tarnyba po to galėtų priimti sprendimą parduoti žemę, ar kiekvienąkart atitinkamai turės būti keičiamas Vyriausybės nutarimas, kuriuo žemė buvo perduota savivaldybėms patikėjimo teise. Žemės įstatymo projekte nėra numatyta, kaip bus įgyvendamos disponavimo valstybine žeme procedūros, o tai didins administracinę naštą ir kaštus. Pritarti iš dalies Paminėtina, kad miestuose didesniąją dalį gyvenamųjų pastatų sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai ir juose dažnu atveju yra įkurta Daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri ir sprendžia atitinkamus klausimus. Todėl šiuo nurodytu atveju bendrija ir kreipsis į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[11], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos. Kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. 35. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė pakeisti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ŽIC yra visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), patikėtinis. Pakeitus žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris yra išnuomotas, naudojimo paskirtį, ŽIC patikėjimo teisė pasibaigtų. Tačiau nėra aišku, kaip turėtų būti sprendžiama dėl žemės nuomos santykių, pasibaigus nuomotojo patikėjimo teisei į išnuomotą valstybinės žemės sklypą. Nurodytas atvejis dar kartą patvirtina siūlomo sprendimo išskaidyti žemės politikos formavimą tarp ministerijų ir perduoti valstybinės žemės patikėjimo teisę įvairiausiems patikėtiniams, priklausantiems skirtingoms ministerijoms, neįvertinus visų dėl to kylančių problemų, ydingumą. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27
įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas per vienerius kalendorinius metus viršija vieną procentą bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotą, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties keitimą, privalo į valstybės ir savivaldybių biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydis lygus keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir (arba) individualiu vertinimo būdu. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį norima pakeisti, dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, mokamos piniginės kompensacijos dydis yra du kartus didesnis.
Pateiktas teisinis reguliavimas yra ydingas, kadangi lingvistinis šios nuostatos vertinimas suponuoja išvadą, kad kompensacijos dydis nustatomas pasirinktinai arba sumuojant žemės sklypo vertę, apskaičiuotą atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu ir individualų vertinimą, arba atlikus individualų vertinimą. Taip pat nėra nustatyta, kokia tvarka turi būti sumokama nurodyta kompensacija. Pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas didina korupcijos riziką. Nėra aišku, ar skaidriai bus atrenkami žemės sklypai, patenkantys į pirmąjį 1 procentą kaimo gyvenamosios vietovės teritorijos, kurių pagrindinę žemės naudojimo paskirtį keičiant nereikės mokėti kompensacijos. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti išdėstytam pasiūlymui, esminiai dalykai (kriterijai, eiliškumas ar pan.), kaip bus atrenkami žemės sklypai, patenkantys į pirmąjį 1 procentą kaimo gyvenamosios vietovės teritorijos, kurių pagrindinę žemės naudojimo paskirtį keičiant nereikės mokėti kompensacijos, turi būti įtvirtinti įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų rengėjai antruoju etapu planuoja atlikti kokybinius teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčius, minėtas pakeitimas privalo būti atliktas ir numatytos nuostatos įtvirtintos įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad minimos kompensacijos sumokėjimo tvarka nustatyta to paties straipsnio 12 dalyje. 37. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
5
įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovauja valstybei bylose dėl žemės mainų. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės mainai pagal galiojantį ir siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą apskritai yra negalimi.
Nepritarti Paminėtina, kad valstybinės žemės mainai panaikinti nuo 2007 m., tačiau teisminių bylų dėl jų vyksta ir šiuo metu, todėl manytina, kad nuostata reikalinga. Be to, šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme Nr. Nr. I-446 ši nuostata taip pat yra išlikusi. 38. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos:
1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas;
3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) koordinuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę;
5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą. Minėtoje teisės normoje nenurodytos konkrečios Vyriausybės įgaliotos institucijos, kurios vykdo šioje teisės normoje išvardytas funkcijas.
Toks teisinis reguliavimas, kai net nėra nustatytos už atitinkamų funkcijų vykdymą atsakingos institucijos, turės reikšmingos neigiamos įtakos valstybinės žemės valdymui, tvarkymui, administravimui ir tai vienareikšmiškai patvirtina, kad žemės valdymo pertvarka yra neparengta ir skubota. Tačiau analogiška funkcija yra numatyta Tarnybai Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte: ,,kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.“ Taigi, pagal siūlomą reglamentavimą dvi (ar daugiau) institucijos atliks tą pačią funkciją, todėl nenustačius aiškių kriterijų, kokiais atvejais ir kuri institucija kreipiasi į teismą, valstybės ir visuomenės interesas gali likti neapgintas. Nepritarti Paminėtina, kad šios nuostatos įtvirtintos šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme. Be kita ko, kaip ir nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte[12], pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais. Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos. Kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. 39. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų perdavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nuo 2023-05-01
pasitaiko, jog vykdant planinius ar neplaninius statybos patikrinimus ar žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vyksta glaudus VTPSI ir NŽT bendradarbiavimas, siekiant kuo efektyviau bei greičiau išaiškinti valstybinės žemės užėmimo savavališkai pastatytais statiniais atvejus, šių statinių šalinimo klausimus, bendrų patikrinimų organizavimą, dalinimąsi informacija apie nustatytus pažeidimus ar jų pašalinimą bei kitus tarnybinės pagalbos teikimo atvejus. Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant eliminuoti funkcijų dubliavimąsi, numatoma žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijas perduoti VTPSI <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2018 m. tobulinant ūkio subjektų veiklos priežiūros procesus, Vyriausybė pritarė[13] tuometės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pateiktam Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir (ar) jų funkcijų konsolidavimo ir optimizavimo priemonių planui[14] (toliau – Planas), kuriuo atsakingoms ministerijoms pavedė parengti ir suderinti ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoms ar jų funkcijoms konsoliduoti reikalingus teisės aktų pakeitimų projektus.
Pažymėtina, kad Plane[15] Žemės ūkio ministerijai ir Tarnybai buvo numatyta priemonė parengti ir Vyriausybei pateikti reikalingus teisės aktų pakeitimo projektus, kuriais būtų aiškiai atribotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) ir Tarnybos atliekamos priežiūros funkcijos žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityje ir suteikiami reikalingi teisiniai įgaliojimai Tarnybai, tokiu būdu užtikrinant efektyvų ir operatyvų nelegalių nesudėtingų statinių, pastatytų valstybinėje žemėje, pašalinimo procesą. Taigi, minėtu Vyriausybės protokoliniu sprendimu siekta aiškios takoskyros tarp VTPSI ir Tarnybos nurodytose veiklos srityse, o Įstatymų projektais priešingai, nepaisant anksčiau priimtų Vyriausybės sprendimų, siekiama minėtas institucijas sujungti (žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir statybos valstybinės priežiūros srityse). Pažymėtina ir tai, kad įgyvendinant minėtą Planą buvo parengti Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo VTPSI taisyklių (neteko galios nuo 2022-05-01[16]) pakeitimai[17], pagal kuriuos VTPSI nenagrinėjo asmenų pateiktų prašymų ir skundų dėl teisės aktų pažeidimų vykdant statinių, kuriems nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą.
Pastebėtina, kad minėtose taisyklėse įtvirtintos nuostatos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 25¹straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2022-05-01), kuriame nurodyti pagrindai, kada prašymai ir skundai, pateikti pagal kompetenciją teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, yra nenagrinėjami. Remiantis Įstatymo 25¹straipsnio
nuostatomis, VTPSI nenagrinėja atvejų, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių, – užtvarų (tvorų, aptvarų, diendaržių, voljerų), atraminių sienelių, lieptų ir plokščiųjų horizontaliųjų inžinerinių statinių, kurių statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ir šiuos skundus persiunčia žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančiai Tarnybai. Remiantis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad tarp Tarnybos ir VTSPI atliekamų veiksmų, nagrinėjant (sprendžiant) atvejus dėl valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų statinių ir jų pašalinimo, yra įvesta aiški takoskyra ir tokie atvejai, kai Tarnyba esant VTPSI išreikštam poreikiui teikia tarnybinę pagalbą dėl nekilnojamųjų daiktų koordinačių, servitutų ribų, atstumų tarp nekilnojamųjų daiktų ar kitų objektų nustatymo vietovėje, kai to padaryti neturėdama reikiamos matavimo įrangos VTPSI negali pati, negali būti laikoma kaip šių institucijų vykdomų funkcijų dubliavimasis.
Be to, Tarnyba žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo metu vertina ne tik galimo savavališko žemės užėmimo (naudojimo) atvejus, bet ir kitus galimai daromus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus pagal tikrinimo kriterijus, reglamentuojamus Kontrolės nuostatų 11.1–11.10 papunkčiuose. Taigi, šiuo metu VTPSI ir Tarnybos funkcijos, susijusios su žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymu, nesidubliuoja ir nėra tikslinga bei prasminga, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijas nuo 2023-05-01 perduoti VTPSI. Siūlome minėtą kontrolės vykdymo funkciją, kaip iki šiol, taip ir nuo 2023-01-01, palikti vykdyti tik Tarnybai. Pažymėtina ir tai, kad Aplinkos ministerijai pristatant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančias Žemės įstatymo nuostatas, susijusias su žemės naudojimo kontrole, nebuvo nurodyta aiški vizija, kaip VTPSI vykdys žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Buvo nurodyta, kad tais atvejais, kai galimai bus padarytas tiek Statybos įstatymo, tiek žemės naudojimo pažeidimas, į patikrinimą turės vykti du specialistai, kas Tarnybos nuomone, visiškai nėra efektyvu, nes iš esmės ir šiuo metu tokia galimybė institucijoms yra suteikta.
Nepritarti Siekiant efektyvinti žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir išvengti galimo funkcijų dubliavimo, tikslinga šios kontrolės vykdymą perduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Taip būtų aiškiau atskirtos šių dviejų institucijų atliekamos funkcijos. Be kita ko, pavedus šios funkcijos vykdymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, patikrinimų metu būtų atliekamas visapusiškas įvertinimas, t. y. įvertinamas ne tik žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį, bet ir jame esančių statinių būklė, savavališkai pastatyti statiniai ir kiti susiję dalykai. Paminėtina, kad Valstybės kontrolė atlikusi auditus valstybinės žemės naudojimo srityje ne kartą pateikė pastebėjimų dėl nepakankamos žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo[19]. 40. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
projekto 32 straipsnio 3 dalyje numatoma reglamentuoti, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.
To paties straipsnio 5 dalyje numatoma reglamentuoti, kad savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojanti teisinį reglamentavimą Tarnyba, Nuostatų[20] 65 punkte nustatyta tvarka, patikrinusi per Nekilnojamojo turto registro posistemę
„GeoMatininkas“ pateiktą pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės
valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir suderinusi žemės sklypo planą, priima sprendimą dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo arba žemės sklypo pertvarkymo ir nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (toliau – sprendimas), t. y. yra priimamas vienas administracinis sprendimas dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo arba žemės sklypo pertvarkymo ir nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, kuris per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikiamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui valstybinės žemės sklypų kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Remiantis Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalyje siūlomu įtvirtinti teisiniu reglamentavimu, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo, esančio miesto teritorijoje, kadastro duomenų byla turės būti teikiama tikrinti Tarnybai, kuri, patikrinusi valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir suderinusi žemės sklypo planą, priimtų sprendimą tik dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, o savivaldybės institucijos turėtų priimti sprendimą dėl valstybinė žemės sklypo suformavimo arba žemės sklypo pertvarkymo, t. y. dvi atskiros institucijos turės parengti du administracinius sprendimus tam pačiam žemės sklypui. Taigi administracinė našta nemažės, o didės, nes nėra aišku, kaip tos dvi institucijos tarpusavyje bendradarbiaus.
Svarbu pastebėti, kad vadovaujantis Nuostatų 63¹ punktu žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo, tikrinimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo, panaikinimo, pataisymo darbai atliekami elektroninėmis ryšio priemonėmis Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ funkcionalumas sėkmingai pritaikytas ir naudojamas Tarnybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pavestoms funkcijoms (tikrinti parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas) vykdyti, valstybinės žemės sklypų kadastro duomenims Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui perduoti, kad šie būtų įrašyti (ar pakeiti) į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tarnybos nuomone, Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ pritaikymas (pertvarkymas bei adaptavimas ir kitų institucijų funkcijoms vykdyti) Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio
registro posistemėje „GeoMatininkas“ Tarnyba tikrintų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir priimtų sprendimus tik dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, o savivaldybės institucijos priimtų sprendimus dėl žemės sklypo suformavimo arba žemės sklypo pertvarkymo, pareikalaus didelių papildomų žmogiškųjų išteklių, laiko bei atitinkamai papildomų finansinių išteklių. Akivaizdu, kad toks reguliavimas tik padidins valstybinio valdymo kaštus.
Pritarti iš dalies Paminėtina, kad šuo metu galiojančios Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad
„Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje: 1) savivaldybės taryba
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 2) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;“. Kartu paminėtina ir tai, kad kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojama kokybinė teisės aktuose nustatytų procedūrų peržiūra, sisteminė vykdomų funkcijų analizė ir įvertinimas, siekiant eliminuoti besidubliuojančias funkcijas ir išgryninti procesus. 41. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą Tarnybai pavedama veikti valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kaip nurodytais būdais, valstybei įsigijus nuosavybės teise miestų teritorijoje esančią žemę, turės būti įforminama savivaldybės patikėjimo teisė. Tačiau akivaizdu, kad bet kuriuo atveju bus didinama administracinė našta. Įvertinus siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šie žemės sklypai turės būti perduoti savivaldybei.
Tačiau paveldėjimo atveju atsiradus palikėjo kreditoriams toks žemės sklypas turės būti perimtas Tarnybos, kadangi pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ Tarnyba yra atsakinga už atsiskaitymą su palikėjo kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, kad Aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kad šis nutarimas bus keičiamas, taigi atsiskaitymo su kreditoriais tvarka liks tokia, kokia yra dabar. Pažymėtina, kad atitinkamai nėra aišku, kaip bus atsiskaitoma su kreditoriais, jeigu valstybė paveldės žemės ūkio paskirties žemę, kadangi patikėtinis pagal Žemės įstatymo projekto, įsigaliosiančio nuo 2023-05-01, ŽIC, taigi manytina, kad būtent ŽIC turėtų atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, kadangi valstybinė žemės ūkio paskirties žemė šiuo metu nėra parduodama, ir tai ŽIC turėtų daryti iš šiai įmonei skirto finansavimo. Pritarti Išdėstytam siūlymui pritartina. Būtina šiuos pakeitimus atlikti antruoju pertvarkos etapu, kurio metu yra planuojami kokybiniai teisės aktuose nustatytų procedūrų ir institucijų vykdomų funkcijų pokyčiai. 42. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
numatomą teisinį reglamentavimą nuo 2023-05-01 pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, priskirta Tarnybai (Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 13 punktas), o žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu be kitų tikrinimo kriterijų taip pat tikrinama, ar žemės savininkai, naudotojai, valdytojai, patikėtiniai laikosi įsipareigojimų, atliks ne pati kontroliuojančioji institucija (Tarnyba), o VTPSI.
Taigi, nuo 2023-05-01 VTPSI pareigūnai, atliekantys žemės naudojimo valstybinę kontrolę, turės tikrinti, ar žemės savininkai (naudotojai, valdytojai, patikėtiniai) laikosi įsipareigojimų, kurie nustatyti teisės aktuose arba kitos institucijos (Tarnybos) parengtuose individualiuose administraciniuose aktuose (nuomos sutartyse, sutikimuose, leidimuose ir t. t.). Įgyvendinus numatytą teisinį reglamentavimą, nuo 2023-05-01 susidarytų situacija, kai VTPSI atliktų žemės naudojimo patikrinimus, o kita institucija (šiuo atveju Tarnyba) esant nustatytiems pažeidimams (asmenims nesilaikant dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų) turėtų priiminėti sprendimus dėl šiais dokumentais suteiktų teisių nutraukimo, o tai didintų žmogiškųjų bei finansinių išteklių poreikį bei nepagrįstai pailgintų funkcijos vykdymo laiką. Be to, Tarnyba negalės užtikrinti Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio
naudojimo valstybinės kontrolės funkcija, kurią vykdant kontroliuojami ir prižiūrimi kiti valstybinės žemės patikėtiniai, nuo 2023-05-01 numatoma perduoti VTPSI. Atsižvelgiant į tai, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos vykdymas turėtų būti paliktas Tarnybai. Pritarti iš dalies
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalies redakcija: „27.
Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas.“ Taigi, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdys Valstybinės teritorijų ir planavimo statybos inspekcija. Tuo tarpu nuo tos pačios datos, pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo VI¹ skyriaus nuostatas numatoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdys savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę. Numatoma, kad pvz., Nacionalinė žemės tarnyba tikrins, ar savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams ir kt. Taigi, kaip matyti, šios dvi kontrolės rūšys nėra tapačios ir jas pavesta atlikti skirtingoms institucijoms.
Siekiant užtikrinti, kad Nacionalinė žemės tarnyba galėtų tinkamai atlikti jai pavestą valstybinės žemės patikėtinių priežiūros funkciją ir suprantant, kad šiai priežiūrai atlikti Nacionalinei žemės tarnybai bus reikalingi duomenys apie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atliktus žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimus, kurių metu buvo tikrintas valstybinės žemės naudojimas, siūlytina, papildyti projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio
žemės tarnybai kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų atlikimo ir
(ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo. 43. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 5 dalį numatoma įtvirtinti, kad kai yra pagrindas manyti, kad yra pažeistas viešasis interesas valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja srityje, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl jo gynimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisės (kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo) pagal Žemės įstatymo projektą (redakcija, įsigaliosianti nuo 2023-05-01) VTPSI net neturėtų, vadinasi, atlikusi valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kiekvienu atveju turėtų kreiptis į Tarnybą. Darytina išvada, kad toks iš esmės vieno proceso išskaidymas tarp institucijų neužtikrins tinkamo valstybinės žemės valdymo. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuos ir vykdys Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija, sutiktina su pastaba, kad turi būti tikslinamas Projekto
intereso gynimo atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę. 44.
ministerijos, 2022-05-27
atlikti žemės naudojimo patikrinimus pagal visus tikrinamam objektui (žemės sklypui) numatomus taikyti Žemės įstatymo pakeitimo projekto 36 straipsnio 3 dalies punktus, dar prieš atliekant žemės naudojimo patikrinimą vietovėje (sprendimo priėmimo dėl patikrinimo atlikimo /neatlikimo metu) ir jo atlikimo metu yra būtina įsivertinti tikrinamo objekto (žemės sklypo) suformavimo (privatizavimo) dokumentus (pavyzdžiui, neturint žemės sklypo suformavimo (privatizavimo) dokumentų nėra galimybių patikrinti, ar tikrinamas objektas yra naudojamas pagal privatizavimo dokumentuose nurodytas ribas ir nėra savavališkai užėmęs greta esančios valstybinės žemės, ar laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų, kadangi žemės sklypo suformavimo (privatizavimo) dokumentuose yra pažymėtos ne tik žemės sklypo ribos, bet ir pažymėta servituto vieta, jo plotis ir kiti duomenys) ir išduotus leidimus /sutikimus (pavyzdžiui, siekiant įvertinti pranešime nurodytą galimą savavališką valstybinės žemės užėmimą (naudojimą) visų pirma turi būti patikrinta, ar yra /nėra išduoto leidimo /sutikimo naudotis šia valstybine žeme, ir tik tada, esant pagrįstam poreikiui, inicijuojamas tokios žemės patikrinimas vietoje). Didžioji dalis patikrinimui reikalingų dokumentų (žemės sklypų suformavimo /privatizavimo bylos bei dalis tuomečių apskričių viršininkų administracijų išduotų sutikimų ar leidimų naudotis valstybine žeme) neskaitmenizuoti, o saugomi Tarnybos teritorinių skyrių archyvuose. VTPSI pareigūnui, atliekančiam žemės naudojimo kontrolės funkciją, bus reikalinga kreiptis į Tarnybą dėl žemės sklypų suformavimo /privatizavimo bylų bei sutikimų ar leidimų naudotis valstybine žeme gavimo, o tai pareikalaus papildomų žmogiškųjų bei finansinių išteklių.
Dėl to procedūros taps ilgesnės bei sudėtingesnės, ir tokia situacija sukels visuomenės pagrįstą nepasitenkinimą. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinės žemės tarnybos sukaupti duomenys nuolat teikiami įvairioms kitoms institucijoms teismams ir kt. Todėl neskaitmenizuotų dokumentų perdavimas kitoms institucijoms jau dabar reikalauja papildomų žmogiškųjų išteklių naudojimo. Paminėtina, kad pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijas Lietuvai nemaža dalis lėšų suplanuota skirti vienai iš prioritetinių sričių – skaitmeninimui piliečiams, įmonėms ir valstybei. Todėl jau dabar siekiant proveržio ir efektyvesnių procesų, Nacionalinė žemės tarnyba turi imtis iniciatyvos ir dėti visas pastangas pasinaudoti šiomis lėšomis bei skaitmenizuoti jos turimus sukauptus dokumentus. 45. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
įstatymo projekto 2 straipsnio 24 dalyje ir 36 straipsnio 1 dalyje numatyta reglamentuoti, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuos ir vykdys Tarnyba, o koordinuos Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio reglamentavimas nuo 2023-05-01 nebus keičiamas, tai yra galios nuostata, įsigaliosianti 2023-01-01, nors minėto įstatymo redakcijos, numatytos įsigalioti nuo 2023-05-01, 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę turėtų organizuoti ir vykdyti ne Tarnyba, o VTPSI.
Atsižvelgiant į tai, matyti, kad nuo 2023-05-01 pagal Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 27 dalį ir 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą teisė vykdyti ir organizuoti žemės naudojimo valstybinę kontrolę numatyta VTPSI, o pagal minėto įstatymo projekto 36 straipsnio 1 dalį šias funkcijas vykdytų Tarnyba. Minėtos Žemės įstatymo projekto nuostatos akivaizdžiai prieštarauja viena kitai, todėl turi būti patikslintos, atsisakant perduoti
kontrolės funkciją. Pritarti
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ANK pakeitimo projektas), surašyti administracinio nusižengimo protokolus už žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, nurodytus ANK 110, 112, 113, 257, 258, 261 ir 333 straipsniuose, turės teisę Tarnybos, o nuo 2023-05-01 – VTSPI pareigūnai. Be to, Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti 7 konkrečius tikrinimo kriterijus, kurie turėtų būti tikrinami vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Pastebėtina, kad šiuo metu Tarnyba žemės naudojimo patikrinimus atlieka ir vietovėje vertina žemės sklypų naudojimą pagal 10 tikrinimo kriterijų (Kontrolės nuostatų[21] 11.1–11.10 papunkčiai), kurie iš esmės sutampa su ANK[22] 110, 112, 113, 257, 258, 261 ir 333 straipsniuose nurodytais administraciniais nusižengimais, už kurių padarymą Tarnyba turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
Taigi, iš Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje numatyto reglamentavimo matyti, kad minėtos institucijos neatliks žemės naudojimo patikrinimų, kurių metu būtų vertinama: 1) ar įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės; 2) ar žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad žemės ūkio naudmenos savaime neapaugtų medžiais, krūmais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais, kad šie žemės sklypai būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 3) ar pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai. Nepaisant to, ANK pakeitimo projekte numatyta, kad būtent Tarnyba, o nuo 2023-05-01 – VTPSI, nors tokių patikrinimų ir neatliks, bet už ANK 258 ir 333 straipsniuose numatytus nusižengimus turės teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir taikyti administracinę atsakomybę. Kaip matyti, ANK pakeitimo projektu Tarnybai, o nuo 2023-05-01 VTPSI, numatoma suteikti teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną platesne apimtimi, nei Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje siūlomi reglamentuoti tikrinimo kriterijai.
Be to, nei Žemės įstatymo projekte, nei kituose su šiuo įstatymu pateiktuose įstatymų paketo projektuose nėra numatyta, kokia institucija tokius žemės naudojimo patikrinimus turėtų atlikti, kokiais duomenimis remiantis dėl šių pažeidimų Tarnyba, o nuo 2023-05-01 – VTPSI turėtų teisę (pagrindą) pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Taigi lieka neaišku, kokiu tikslu ir kokiu pagrindu Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje neįtraukti minėti ir Tarnybos šiuo metu vertinami 3 tikrinimo kriterijai ir kas šiuos kriterijus turėtų tikrinti, nepaisant to, kad ANK pakeitimo projekte administracinės atsakomybės taikymas už šiuos pažeidimus yra paliktas minėtoms institucijoms. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalies ir ANK pakeitimo projekto nuostatas, jas suderinant tarpusavyje. Pritarti
žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros ir kontrolės
nuo 2023-05-01 „žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą kontrolę vykdys VTPSI“, tačiau Tarnyba žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą vykdo tinkamai, o žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros funkcijos perkėlimo tikslas nėra aiškiai pagrįstas.
Perdavus VTPSI žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą ir kontrolę, kaip tik gali būti sutrikdytas valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros nepertraukiamas ir nuolatinis atlikimas, o pasiekti rezultatai (teritorijų ir žemėtvarkos planavimo valstybinė priežiūros koncentracija vienoje institucijoje) neduos jokios apčiuopiamos naudos, priešingai, bus neracionaliai panaudotos valstybės lėšos skirtos pertvarkymui įgyvendinti. Pažymėtina, kad Tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, per metus patikrina daugiau kaip 8 tūkst. (pvz.,
nepriskiriami teritorijų planavimo dokumentams), 13 proc. – kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, ir apie 2 proc. – kiti žemėtvarkos planavimo dokumentai. Atsižvelgiant į Tarnybai įstatymais priskirtas funkcijas ir darbuotojų kompetenciją bei į tai, kad valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra yra atliekama ne teritoriniu principu Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) kokybiškai ir skaidriai, užtikrinant vieno langelio principą, Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, funkcijas perduoti VTPSI ar kitai institucijai yra netikslinga, kadangi ši veikla nedubliuoja jokių kitų institucijų atliekamų funkcijų, nesukelia papildomos administracinės naštos ūkio subjektams, o atliekami darbai yra glaudžiai tarpusavyje susiję su žemės ūkio veikla ir kaimo plėtros priemonėmis.
Nepritarti Žemės ūkio ministro pavedimu, tarpinstitucinės keturių ministerijų auditorių grupės 2021-10-22–2022-02-28 atliktas auditas nustatė, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema pilnai neskaitmenizuota, procesai vyksta nepagrįstai ilgą laiką, o Nacionalinė žemės tarnyba ne visuomet gali užtikrinti jų savalaikę kontrolę. Manytina, kad sukoncentravus valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vienoje institucijoje, procesai bus efektyvesni. 48. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
Taip pat ir pagal Žemės įstatymo projekto nuostatas tampa neaišku, kaip turės būti atliekamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tikrinimas, kadangi 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte (nuo 2023-05-01) nurodyta, kad
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos
ministerijos atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą“, tačiau Žemės įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalies
patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga“ (ši nuostata nuo 2023-05-01 nekeičiama). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad nuo 2023-05-01 žemės valdos projektų (žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų bei žemės konsolidacijos projektų) tikrinimas negalės vykti sklandžiai, taps chaotišku, o dėl to nukentės žemės valdos projektų iniciatoriai, organizatoriai ir rengėjai. Pritarti
Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Pažymėtina, kad žemės sklypų suformavimas yra vientisas procesas, kurio metu nustatomi žemės sklypo kadastro duomenys, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai, ir žemės sklypo suformavimas įforminamas vienu sprendimu. Pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, savivaldybės priimtų sprendimus dėl žemės sklypo suformavimo, tačiau servitutai administraciniu aktu būtų nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Žemės įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalis). Vientisas žemės sklypų suformavimo procesas dirbtinai išskaidomas, todėl žemės sklypų suformavimo procedūra taps paini, žymiai pailgės žemės sklypų suformavimo procesas, padidės klaidų tikimybė. Tai turės neigiamos įtakos visam žemės sklypų suformavimo procesui – jis taps ilgesnis, padidės klaidų ir neteisėtų sprendimų priėmimo tikimybė. Dėl siūlomo nustatyti reglamentavimo taps ilgesnis ir painesnis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas, kadangi Tarnyba vykdys paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o savivaldybės – miesto teritorijoje esančių paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų, pertvarkymą ir suformavimą.
Dėl to turės būti nustatytos papildomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Perdavus miesto žemę savivaldybėms patikėjimo teise, nebus užtikrintas tinkamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimas, nes dažniausiai ypatingos svarbos projektai yra vykdomi paimant ne tik privačią žemę, bet ir valstybinę, ir esant tokiam reglamentavimui, kad valstybinę žemę valdo atskiros savivaldybės, praktiškai tampa neįmanoma įgyvendinti ypatingos svarbos projektų, kurie yra ne vienos ir net ne dviejų savivaldybių teritorijose, kaip, pvz., Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimu Nr. XII-381pripažintas ypatingos svarbos projektas, kuris apima Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir jo privažiuojamųjų kelių infrastruktūrą, transeuropinio IX b transporto koridoriaus automobilių kelių ir kelio E28 ruožus, transeuropinių IX b, IX d ir I transporto koridorių geležinkelių transporto ruožus, nurodytus nutarimo priedėlyje. Įgyvendinant minėtus projektus, reikia vienodos praktikos, skubių sprendimų priėmimo ir turimos patirties tiek valstybinės žemės valdyme, tiek žemės sklypų formavime, perdavime kitiems patikėtiniams ir, žinoma, žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į skirtingus valstybės ir savivaldybių interesus, tikimybę, kad skirtingose savivaldybėse formuosis nevienoda įstatymų įgyvendinimo praktika, žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso metu neišvengiami interesų konfliktai tarp valstybės ir savivaldybių. Tai apsunkins ir prailgins žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesus.
Taigi, aptarto teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad deklaruojami tikslai atsisakyti perteklinių, besidubliuojančių funkcijų ir sumažinti administracinę naštą nebus pasiekti. Priešingai, nurodytas teisinis reglamentavimas sukels visas anksčiau nurodytas neigiamas pasekmes. Nepritarti Manytina, kad įstatymo projektą patobulinus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir siūlymus, Žemės įstatymo projekto nuostatos taps aiškesnės. Be to, nuosekliai ir sistemiškai privalo būti užtikrinti ir atlikti visi teisinio reguliavimo pokyčiai, kuriuos planuojama atlikti antrojo etapo pertvarkos metu. Taip pat paminėtina, kad tarp valstybės valdymo ir vietos savivaldos yra sąveika, pasireiškianti tuo, kad valstybė įvairiais būdais ir formomis remia savivaldybes, taip pat tuo, kad valstybė įstatymų apibrėžtomis formomis prižiūri savivaldybių veiklą ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių bendrus veiksmus, kai yra siekiama reikšmingų socialinių tikslų (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2000 m. birželio 13 d., 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). 50. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
patikėtinių priežiūros ir kontrolės Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnyje nustatyta, kad „savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai“, Konstitucijos 123 straipsnyje nustatytas savivaldybių kontrolės subjektas, t. y.
Vyriausybės skiriami atstovai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnyje nurodyta, kad „kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai; gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; jų įgaliojimai nustatyti Seimo kontrolierių įstatyme; savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; savivaldybių funkcijos ir teisių apribojimai, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji padėtis, nustatoma specialiuose įstatymuose.“ Taigi siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, pagal kurį nustatoma papildoma institucija, Tarnyba, prižiūrėti savivaldybių veiklą, prieštarauja Konstitucijai ir Vietos savivaldos įstatymui. Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba „neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų ar ŽIC sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, šio įstatymo 35² straipsnio
Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad Tarnybos siūlymas valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančiam subjektui nėra privalomas, savivaldybei ar ŽIC atsisakius jį vykdyti, Tarnyba turi kreiptis į teismą.
Taigi iš esmės kuriama institucija, analogiška Vyriausybės atstovo institucijai, kuri realiai jokių galių neturi ir paveikti tiesiogiai savivaldos administracijos negalės. Be to, kol bus vykdoma 35² straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūra, pažeidimai gali būti tęsiami (pavyzdžiui, tęsiami neteisėti statybos darbai, atliekami neteisėti žemės sklypų pertvarkymai), kurių pasekmes būtų neįmanoma ištaisyti arba savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC neteisėtų sprendimų pasekmės sukeltų didelę žalą. Todėl Aiškinamajame rašte deklaruojamas kontrolės funkcijų vykdymas yra tik teorinis, bet praktikoje akivaizdžiai neveiks. Tarnyba susiduria su Vilniaus miesto savivaldybės neveikimu nuosavybės teisių atkūrimo srityje, tačiau Vyriausybės atstovas nesiima jokių veiksmų, kad įpareigotų Vilniaus miesto savivaldybę atlikti privalomus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų. Minėta, kad pagal Konstitucijos 120 straipsnį savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, o savivaldybės administracinę priežiūrą atlieka Vyriausybės atstovas, taigi manytina, kad siūlomas reguliavimas iš esmės prieštarauja Konstitucijai. Pritarti iš dalies Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Tai reiškia, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos, turi būti įgyvendinama tiesiogiai, o priimti savivaldybių tarybų sprendimai negali peržengti jų kompetencijos ribų.
Tačiau pabrėžtina, kad net ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Todėl nemanytina, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Kartu paminėtina ir tai, kad kaip nurodo įstatymų projektų rengėjai, antruoju etapu planuojama kokybinė teisės aktuose nustatytų procedūrų peržiūra, sisteminė vykdomų funkcijų analizė ir įvertinimas, siekiant eliminuoti besidubliuojančias funkcijas ir išgryninti procesus. Siūlytina Aplinkos ministerijai antruoju etapu įstatymų projektuose įtvirtinti atitinkamas nuostatas, taip pat įvertinti, ar atitinkami procesai yra aiškūs ir nuoseklūs ir realizuotini, nėra dubliuojamos funkcijos, užtikrinamas kontrolės mechanizmas ir numatoma aiški funkcinė atsakomybė ir kt. 51. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
įstatymo projekto 35¹ straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatoma, kad tais atvejais, kai savivaldybių administravimo subjektai ar ŽIC nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, Tarnyba kreipiasi į teismą. Nagrinėjamu atveju, nėra aišku, kokia privalomojo nurodymo paskirtis, jeigu jis nėra privalomas vykdyti, t. y. neturi vykdomojo dokumento galios (nenumatytos privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės), o dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą turi būti kreipiamasi į teismą. Akivaizdu, kad praktikoje tokia nuostata nepadės užtikrinti neteisėtų sprendimų ištaisymų ir neteisėtų veiksmų nutraukimo funkcijos.
Nepritarti Paminėtina, kad Nacionalinei žemės tarnybai suteikiami labai aiškūs įgaliojimai ir funkcijos, atliekant valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą ir kontrolę. Šios priežiūros turinys, funkcijos, veiksmai ir atsakomybės išdėstyti projekto VI¹ skyriuje. 52. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
įstatymo projekto 35¹ straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodoma, kad ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus Tarnyba prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ir ŽIC ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. Taigi įstatymu numatyta savivaldybių išorinė priežiūra, tačiau išorinės priežiūros sąvokos apibrėžimas nepateikiamas ir išorinės priežiūros turinys neatskleidžiamas. Atsižvelgiant į tai turi būti papildytas Žemės įstatymo projekto 2 straipsnis, įtvirtinant jame išorinės priežiūros sąvoką ir nustatant kriterijus bei atvejus, kaip tokia priežiūra turės būti atliekama. Nepritarti Išorinės priežiūros turinys atskleidžiamas per projekto VI¹ skyriaus nuostatas. 53. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
įstatymo projekto 35¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba turi teisę rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės ŽIC priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos.
Pažymėtina, kad efektyvi kontrolė galima tik tuo atveju, kai vertinami ne tik administraciniai sprendimai ar sudaryti sandoriai, bet ir visa su jų priėmimu ar sudarymu susijusi medžiaga. Todėl siūlytina patikslinti minėtą teisės normą, ją atitinkamai praplečiant ir numatant, kad pateikiamos ne tik sprendimų ir sandorių kopijos, bet ir visa su jų sudarymu susijusi informacija ir medžiaga. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27
įstatymo projekto 35¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Tarnyba šio įstatymo 35² straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekte nėra pateiktas išankstinės savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių projektų priežiūros apibrėžimas ir neatskleistas išankstinės priežiūros turinys, todėl ši nuostata negalės būti tinkamai įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, turi būti pildomas Žemės įstatymo projekto 2 straipsnis, įtvirtinant jame išankstinės projektų priežiūros sąvoką ir nustatant kriterijus bei atvejus, kaip tokia priežiūra turės būti atliekama. Nepritarti Išankstinės priežiūros turinys atskleidžiamas per projekto VI¹ skyriaus nuostatas. 55. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
8.5.
Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Tarnyba dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Pažymėtina, kad ne visi administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas) laikytini viešojo intereso pažeidimu. Pavyzdžiui, nelaikytinas viešojo intereso pažeidimu valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų jame esantiems statiniams eksploatuoti, nors ir priimtas pažeidžiant teisės aktus, nustatymas. Atsižvelgiant į tai, kad viešasis interesas yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, siekiant užtikrinti tinkamą Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 7 dalyje nustatytos funkcijos vykdymą, siūlytina apibrėžti viešojo intereso turinį minėtos teisės normos kontekste, atitinkamai papildant Žemės įstatymo projekto 2 straipsnį, įtvirtinant jame viešojo intereso žemės teisinių santykių gynimo srityje sąvoką. Nepritarti Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kinta. Kita vertus, jis yra labai įvairus. Iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinis Teismas. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Viešojo intereso apibrėžimas kaip tik gali apriboti galimybes jį ginti, nes ne visas situacijas įstatymų leidėjas gali numatyti. 56. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Tarnyba teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar ŽIC pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą (Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar ŽIC neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Tarnyba pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar ŽIC rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu (Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad abiem atvejais, kai nurodyti subjektai atsisako vykdyti pasiūlymą arba reikalavimą, Tarnyba kreipiasi į teismą. Nėra aišku, kuo skiriasi motyvuotas pasiūlymas ir rašytinis reikalavimas, ir kokios priežastys paskatimo šiuo dokumentus įvardyti skirtingai. Pažymėtina, kad įtvirtinus skirtingais dokumentais įforminamus Tarnybos kreipimusis į savivaldybės administravimo subjektus ar ŽIC rašytinį, turės būti rengiami skirtingos dokumentų formos, skirsis jų parengimo ir įforminimo tvarka, ir tai neprisidės prie efektyvesnio Tarnybos funkcijų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti tikslinamos anksčiau minėtos Žemės įstatymo projekto nuostatos.
Nepritarti Pagal Projekte išdėstytas nuostatas:
„Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas
administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba: 1) teikia motyvuotą pasiūlymą <...>“;
straipsnio 2 dalyje nurodoma: „Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba: 1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą <...>“. Kaip matyti iš išdėstyto teisinio reguliavimo, šie dokumentai yra skirtingi, nes skiriasi jų pateikimą lėmusios sąlygos. 57. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
valstybinės žemės kaip valstybės turto valdymo, korupcijos sumažinimo ar eliminavimo
siekiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei. Žemės įstatymo projektu savivaldos institucijoms perduodama vykdyti viena pagrindinių valstybinių funkcijų – beveik visos valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas, teisė priimti sprendimus, darančius įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, viešajam interesui.
Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad „Pertvarkos sprendimai priimami pripažįstant, kad išplėtus savivaldybėms perduodamos patikėjimo teisės ribas miestuose, bus sudarytos geresnės sąlygos efektyvesniems valstybinės žemės tvarkymo sprendimams, naudos visuomenei kūrimui, racionalesniam valstybės turto tvarkymui, o vienodą praktiką savivaldybėse užtikrins norminis atliekamų procedūrų ir priimamų sprendimų teisinis reguliavimas, kontrolės mechanizmai, taip pat valstybės institucijų įgyvendinamos metodinės, konsultavimo, mokymų ir kitos priemonės, kaip tai šiuo metu atliekama kitose savivaldybių kuruojamose, visai šalies visuomenei svarbiose srityse.“ Toliau teikiamas kai kurių Žemės įstatymo projekto VI¹skyriaus nuostatų vertinimas paneigia Aiškinamajame rašte pateiktus nepagrįstus teiginius. Pagal siūlomą nustatyti reglamentavimą Tarnyba neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti. Kai savivaldybių administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą (Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktai).
Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad įstatymuose nustatytas terminas, per kurį turi būti kreipiamasi dėl pažeistų teisių teisminės gynybos. Praleidus nustatytą terminą, teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą ar skundą. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo projekte nustatytus Tarnybos pasiūlymo pakeisti ar panaikinti teisės aktų reikalavimų neatitinkantį savivaldybės administravimo subjekto sprendimą terminus, beveik visais atvejais gali būti praleistas terminas kreiptis į teismą, ir teismas tiesiog atsisakys priimti pareiškimą. Tokiu būdu nebus pasiekiami tikslai užtikrinti racionalesnį valstybės turto tvarkymą, jo tausojimą ir didesnę naudą visuomenei. Priešingai, bus padaryta didžiulė žala valstybei ir visais visuomenei, nebus tinkamai ginamas viešasis interesas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekto 35² straipsnis 4 dalies 1 punktas, kuriame numatyta Tarnybos teisė sustabdyti neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, vykdymą.
Kaip siūloma reglamentuoti Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 5 dalyje, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Tarnyba, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo viešojo intereso pažeidimo paaiškėjimo dienos. Šios normos vertinimas suponuoja išvadą, kad Tarnyba gali pasirinkti, ar sustabdyti administracinio sprendimo vykdymą, ar kreiptis į teismą. Manytina, kad dėl tokio ydingo reglamentavimo nebus tinkamai ginamas viešasis interesas. Nepritarti Paminėtina, kad Nacionalinei žemės tarnybai suteikiami labai aiškūs įgaliojimai ir funkcijos, atliekant valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą ir kontrolę. Šios priežiūros turinys, funkcijos, veiksmai ir atsakomybės, bei atitinkamų veiksmų atlikimo terminai išdėstyti projekto VI¹ skyriuje. Paminėtina, kad savo esme panašias funkcijas, tik platesnėje, apimtyje vykdo Vyriausybės atstovai atlikdami savivaldybių administracinę priežiūrą. Jie atitinkamus veiksmus turi atlikti iš esmės per tokius pačius terminus, kurie yra numatyti aptariamame Žemės įstatymo projekte. 58. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
9.2.
Taip pat nėra aišku, kokio tikslo siekiama Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 6 dalyje nustatytu reikalavimu visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą informuoti merą, o pastarajam reikalavimas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Nepritarti Tikslas – informuoti merą, kaip savivaldybės vadovą, be to pastarajam yra įtvirtinamas reikalavimas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. 59. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
įstatymo projekto 35² straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, kurie buvo pradėti nagrinėti, bet neišspręsti iki 2023 m. gegužės 1 d., duomenys ir dokumentai nuo 2023 m. gegužės 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir neperduodami atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją, laikoma, kad iki 2023 m. gegužės 1 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Tarnybai. Atsižvelgiant į tai, kad numatoma pakeisti valstybinės žemės patikėtinius, Tarnybos funkcijas perduoti kitiems patikėtiniams, netikslinga palikti Tarnybai pareigą tęsti dalyvavimą anksčiau pradėtuose teisminiuose procesuose. Pasikeitus savininko, t. y. valstybės atstovui (patikėtiniui), turi būti pakeistas ir atstovas teisminėse bylose, turintis civilinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Nepritarti Šia teisine nuostata siekiama užtikrinti tinkamą pradėtų ir dar nebaigtų teisminių ginčų proceso eiga. 60. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27
11.3.
Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Aplinkos ministerija, nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – Tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose esančių valstybinių žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše padaryta žyma apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą, patikėtiniu vietoj Valstybės žemės fondo įrašo ŽICF arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį. Atkreipiame dėmesį, kad Žemės įstatymo projekto 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu. Todėl tik Vyriausybės nutarimas, kartu su parengtu priėmimo–perdavimo aktu, yra pagrindas įregistruoti savivaldybių patikėjimo teisę į joms perduotą valstybinę žemę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 16 dalis prieštarauja Žemės įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27
įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatos tarpusavyje nėra suderintos. Pagal Žemės įstatymo projekto nuostatas nuo 2023-05-01 keičiama 43 straipsnio 2 dalis, nurodant, kad „valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas“, tačiau Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr.
XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarka nuo 2023-05-01 nenumatyta, t. y. nereglamentuojama, kaip turės būti atliekama valstybinė žemės valdos projektų (žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus bei žemės konsolidacijos projektų) priežiūra. Pažymėtina, kad žemės valdos projektai, kaip minėta, nėra teritorijų planavimo dokumentai, todėl žemės valdos projektų priežiūros reglamentavimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme apskritai yra ydingas. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyti pakeitimai, susiję su Tarnybos pavaldumo pakeitimu, įsigalios tik nuo 2023 m. sausio 1 d., tačiau Žemės įstatymo projekte numatyti pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2023-05-01 ir susiję su valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarka, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte apskritai nėra numatyti. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27
pereinamųjų nuostatų 11.1.
Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad „procedūros, kurios buvo pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir pabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis, visi pradėtų ir nebaigtų procedūrų dokumentai ir duomenys nuo 2023 m. balandžio 30 d. perduodami atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją.“ Nėra aišku, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos procedūra nebus baigta iki 2023-04-30, visi dokumentai, susiję su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuoma, turės būti perduoti ŽIC, t. y. žemės sklypą galės išnuomoti ŽIC, tačiau procedūra turės būti tęsiama pagal iki Žemės įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusią tvarką, kai valstybinės žemės nuomotojas buvo Tarnyba, kas akivaizdžiai yra nelogiška. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27
straipsnio 14 dalyje numatyta, kad visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai lieka galioti iki juose nurodytų terminų, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jeigu sandoris ar atitinkama procedūra, kuriai atlikti buvo išduotas sutikimas ar leidimas, nesudaryti ar neatlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d., suinteresuoti asmenys turi gauti naują sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją.“ Pažymime, kad Tarnyba kasmet išduoda didelį skaičių sutikimų, leidimų, kurie dažnu atveju yra neterminuoti. Vien sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus, Tarnyba per metus išduoda apie 20 tūkst. vienetų. Dažniausiai išduoti sutikimai yra suderinti su savivaldybėmis arba sutikimui gauti suinteresuoti asmenys Tarnybai pateikė su savivaldybėmis suderintus statybų projektus.
Todėl visiškai nesuprantamas motyvas tokius sutikimus pripažinti negaliojančiais ir reikalauti, kad asmenys iš naujo dėl tų pačių sutikimų išdavimo kreiptųsi į
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Atsižvelgiant į tai, kad pažangių elektroninių ryšių technologijų ir tinklų plėtra (tame tarpe 5G ryšio) yra strategiškai svarbi (Lietuvos Respublikos 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577 „Dėl Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairių patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairės), taip pat į tai, kad Elektroninių ryšių įstatymo 42 str. 5 d. nustatyta pareiga valstybei plėtoti viešąją sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas, šiems strateginiams tikslams įgyvendinti turėtų būti numatytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kurios pagal parengtus specialiojo plano sprendinius, leis įrengti elektroninių ryšių infrastruktūros objektus. Taip pat, siekiant laiku ir pilna apimtimi įgyvendinti valstybės numatytus tikslus dėl Lietuvos teritorijos padengimo 5G ryšiu yra numatyta 5G infrastruktūros diegimą pripažinti valstybinės svarbos projektu. Efektyvus energetikos sektoriaus funkcionavimas yra vienas svarbiausių valstybės ekonominio vystymosi pagrindų.
Energetikos sektoriaus plėtra ir vystymasis yra neatsiejami nuo galimybių naudotis esamais ir plėtoti naujus energetikos infrastruktūros projektus, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), įskaitant ir centralizuotus (bendrojo naudojimo) tinklus, kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Vienas iš esminių šios veiklos elementų yra tam reikalingos žemės (teritorijų) prieinamumas ir efektyvus reikalingų sprendimų priėmimas ir administravimas. Atsižvelgiant į tai. svarbu užtikrinti, kad sprendimai dėl valstybinės žemės panaudojimo, susiję su energetikos objektais būtų priimami efektyviai. Energetikos sektorius apima ne tik elektros, tačiau ir dujų bei šilumos sritis, todėl yra svarbu numatyti žemės paėmimo galimybę visiems energetikos objektams. Pasiūlymas:
Siūloma tikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę numatant, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros galėtų būti taikomos visiems elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti. „<...>4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų projektų rengėjai aiškinamajame rašte, taip pat atliepdami į institucijų pateiktas pastabas ne kartą ir nuosekliai konstatavo, kad pirmuoju pertvarkos etapu vykdomi tik tie teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie yra susiję su pirmojo etapo pertvarkos tikslais.
Todėl kitos, su šiuo etapu nesusijusios teisės aktų nuostatos nėra tikslinamos. Todėl manytina, kad turi būti laikomasi įstatymo projekto rengėjų išsakytos pozicijos ir ne sistemiškos išimtys šiame etape neturėtų būti daromos. 2. Seimo narys
dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal kurią žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienus kalendorinius metus negali viršyti 1 procento bendro konkrečios savivaldybės teritorijos žemės ūkio paskirties žemės ploto, gali įtakoti mažesnį investicijų pritraukimą, ypač į mažesnes savivaldybes. Didelė dalis ne miestų, miestelių ar kitų urbanizuotų ar planuojamų urbanizuoti teritorijų ribose esančių žemės sklypų yra būtent žemės ūkio paskirties. Nemaža dalis bendrovių, atsidarančių savo gamyklas ar vykdančių veiklą mažesnėse savivaldybėse, tai daro būtent už miestų ribų dėl apribojimų, taikomų gamykloms esančioms arti gyvenamųjų teritorijų.
Todėl nustatant apribojimus pakeisti žemės paskirtį šiose teritorijose, būtų apribojamos savivaldybių galimybės pritraukti investuotojus, kuriems negali būti suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas ar neįsikuria savo veiklos vykdymui skirtų gamyklų teritorijose, kurioms jau suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 6 punktu ir numatyti papildomą išimtį apdirbamosios gamybos investicijų projektams, kurie neturi valstybei svarbaus projekto statuso. „9. Žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienerius kalendorinius metus negali viršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus šiuos atvejus:
<...>
6) teritorijose, kurios reikalingos apdirbamosios gamybos investicijų projektams įgyvendinti.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pastebėtina, kad siūlytini pokyčiai gali turėti įtakos įstatymo projekte nustatytiems saugikliams, kuriais buvo ribojamas žemės ūkio paskirties keitimas kaimo vietovėse. Atsižvelgiant į tai, kad dėl siūlomos nuostatos nebuvo diskutuota, o ji taps aktualia tik antruoju etapu, kuriuo įstatymo projekto iniciatoriai, be kita ko, planuoja įvertinti ir pirmajame etape gautas institucijų pastabas ir pasiūlymus, susijusius su teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais, siūlytina nuosekliai įvertinti papildomai pateiktus siūlymus dėl atskirų įstatymų nuostatų tobulinimo. 3. Seimo narys S.
Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, numatyta:
pasieks 35 proc. šalies teritorijos (šiuo metu – 33,7 proc.). 150.2. Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasieks 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų – griežtai saugomos teritorijos. 151.4. 30 proc. šalies teritorijos pateks į saugomų teritorijų ribas (šiuo metu – 17,63 proc.), iš jų trečdaliui bus taikoma griežta apsauga. 162.3. Daug anglies turinčių ekosistemų (miškų ir šlapžemių) atkūrimas ir tvaraus naudojimo užtikrinimas. Šalies miškingumo didinimas ir pažeistų pelkių atkūrimas gali daryti svarbų didinamąjį ekonominį poveikį ir teigiamą poveikį klimatui. Iki
rezervinių miškų nuosavybės klausimą. Parengsime nusausintų, netinkamų toliau eksploatuoti ir pažeistų šlapžemių atkūrimo veiksmų planą. Uždrausime naujų natūralių pelkių eksploatavimą. 161. Siekdami užtikrinti tvarų gamtos išteklių naudojimą, turime įvertinti ir tausoti ekosistemų, tokių kaip dirvožemis, švarus oras, vanduo ir biologinė įvairovė, teikiamas paslaugas. Siekdami mažesnių ŠESD emisijų, išskirtinį dėmesį skirsime plėsdami ir atkurdami daug anglies turinčias ekosistemas (miškus ir pelkes), plėsime saugomų teritorijų tinklą, rūpinsimės vandens telkinių būkle. 162.1. Saugomų teritorijų plotas didės iki 20 proc., ketvirtadalis jų bus griežtai saugomos. Didelės gamtinės vertės teritorijoms privalome skirti ypatingą dėmesį. Tobulindami „Natura 2000“ tinklą, užtikrinsime veiksmingą natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugą. Plėsime saugomas teritorijas Baltijos jūroje ir užtikrinsime realią jų apsaugą.
Peržiūrėsime saugomų teritorijų sistemos valdymą, siekdami padaryti jį efektyvesnį, labiau atitinkantį gamtos ir vietos bendruomenių poreikį. Sėkminga apsauga įmanoma tik įtraukus vietos bendruomenes ir žemės savininkus, todėl sukursime schemas, leisiančias prie gamtosaugos prisidėti visiems. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 7 ir 8 punktais ir numatyti papildomas išimtis saugomų teritorijų tinklo plėtrai bei teritorijoms, skirtoms šalies miškingumui didinti. „9. Žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienerius kalendorinius metus negali viršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus šiuos atvejus:
<...>
7) teritorijoms, skirtoms saugomų teritorijų tinklo plėtrai, „Natura 2000“ tinklo tobulinimui, veiksmingam natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugos užtikrinimui;
8) teritorijoms, skirtoms šalies miškingumui didinti ir pažeistų pelkių atkūrimui.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
nario pasiūlymų
J.
Seimo narys J. Urbanavičius 2022-06-10 2(7)
Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto (įsigaliosiančio 2023-05-01) nuostata, pagal kurią valstybės įmonė Žemės informacijos centras yra patikėtinis visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), įgyvendinti, gali apsunkinti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, kai žemė reikalinga valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams įgyvendinti, viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalys). Įtvirtinus siūlomą teisinį reglamentavimą, dėl valstybinės žemės sklypų, kurie patikėjimo teise perduoti valstybės įmonei Žemės informacijos centrui (toliau – ŽIC), kai šie žemės sklypai reikalingi valstybei svarbiems projektams, turėtų būti rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl ŽIC patikėjimo teisės pasibaigimo ir žemės sklypo perdavimo patikėjimo teise kitam patikėtiniui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą dėl patikėjimo teisės perdavimo, ši teisė turėtų būti registruojama Nekilnojamojo turto registre ir tik po to būtų pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams įgyvendinimo procedūros. ŽIC pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą tik sudarytų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ir panaudos sutartis, tačiau jokių kitų veiksmų neatliktų. Taip dirbtinai didinamas valstybinės žemės patikėtinių skaičius. Nepateikiamas pagrindimas, kodėl naujai kuriamai valstybės įmonei, neturinčiai įgūdžių, perduodama patikėtinio funkcija, kuri tik prailgins valstybinės žemės valdymo procesus.
Pats ŽIC žemės sklypų neprojektuotų, neformuotų, o tik sudarytų žemės nuomos ir panaudos sutartis. Dėl projektavimo reikėtų kreiptis į kitas institucijas, ir tai prailgintų procesus. Vienoje teritorijoje būtų du patikėtiniai – ŽIC ir Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai neturi būti perduodami ŽIC. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nenustatant ŽIC patikėjimo teisės į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus kaimo gyvenamojoje vietovėje:
„4) valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos
Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;“
J. Urbanavičius 2022-06-10 2(7)
Prie 4 pasiūlymo. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalį: „15.
Kai valstybinis žemės ūkio paskirties sklypas reikalingas Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, valstybės įmonei Žemės informacijos centrui patikėjimo teise perduotas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja valstybės įmonę Žemės informacijos centrą ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“
J. Urbanavičius 2022-06-10 2(8)
Argumentai: Prie 4 pasiūlymo. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą: „4) valstybės įmonė Žemės informacijos centras – valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo panaudos sutartį sudaro valstybės įmonės Žemės informacijos centras vadovas arba jo įgaliotas asmuo; 5)4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.“
J. Urbanavičius 2022-06-10 2(9)
Argumentai: Prie 4 pasiūlymo. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą:
4) valstybės įmonė Žemės informacijos centras – valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Sprendimą išnuomoti valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutartį sudaro valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas arba jo įgaliotas asmuo; 5)4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.“
J. Urbanavičius 2022-06-102
Prie 4 pasiūlymo. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 1 punktą: 6.
Valstybės įmonė Žemės informacijos centras:
1) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai; 2)1) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną; 3)2) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus; 4)3) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą; 5)4) veikia valstybės vardu jai paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus miestų administracinėse ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti; 6)5) atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla.“
J. Urbanavičius 2022-06-102 (35¹) Argumentai: Prie 4 pasiūlymo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo VI¹skyrių:
35¹ straipsnis. Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija 1.
Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. 2. Vyriausybė:
1) nustato valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisykles, tvirtina pavyzdines sutarčių formas;
2) nustato savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, veiklos, išorinio vertinimo taisykles;
3) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją. 3.
3Nacionalinė žemės tarnyba:
1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;
2) derina arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytus;
4) neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, šio įstatymo 35² straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;
5) kai savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą;
6) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. 4.
4Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:
1) susipažinti su savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;
2) rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;
3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus ar valstybės įmonės Žemės informacijos centrą dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;
4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti. 5. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 35² straipsnio
subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. 6.
žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Nacionalinė žemės tarnyba bendrosios kompetencijos teismui pateikia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 7. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. 8. Jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 35² straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu nutraukia tokių savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą. Pritarti
J. Urbanavičius 2022-06-102 (35²) Argumentai: Prie 4 pasiūlymo. Pasiūlymas: 35² straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo tvarka 1.
Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:
1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2.
administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba:
1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo. 3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:
1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus.
Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;
2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialių valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialaus valdymo organo nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų. 4.
administravimo subjektas ar valstybė įmonė Žemės informacijos centras priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba:
1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;
2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;
3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių. 5. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos. 6.
administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą arba valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas artimiausiame kolegialaus valdymo organo posėdyje privalo su šia informacija supažindinti kolegialaus valdymo organo narius. 7. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, Nacionalinė žemės tarnyba apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą.“
J. Urbanavičius 2022-06-102
Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 5 dalies 3 punkte numatoma reglamentuoti, kad savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.
Tokiu būdu, dvi institucijos turi atlikti Pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų byla turės būti teikiama tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiu būdu, dvi institucijos turės atlikti veiksmus dėl žemės sklypo suformavimo / pertvarkymo, kuriuos šiuo metu atlieka viena institucija. Dirbtinis išskaidymas prailgins procesą ir neduos jokios naudos. Sprendimas suformuoti /pertvarkyti žemės sklypą yra neatsiejamai susijęs su kadastro duomenų nustatymu, todėl neaišku, kodėl tai turėtų daryti dvi institucijos, kai veiksmas yra vienas. Šiuo metu žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo, tikrinimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir kiti darbai atliekami elektroninėmis ryšio priemonėmis Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, kuri yra pritaikyta vienai institucijai. Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ pertvarkymas ir kitų institucijų funkcijoms vykdyti yra neracionalus ir reikalaujantis didelių papildomų išteklių ir kaštų.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį 10 punktu ir nustatyti, kad žemės sklypų formavimo procesas išliktų vientisas ir jį vykdytų viena institucija: „10) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;
teises ir vykdo pareigas;
J.
Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 3 punktą:
teritorijoje:
1) tvirtina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;
3) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus; 4)3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei; 5)4) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo; 6)5) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus; 7)6) teikia pasiūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti; 8)7) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą; 9)8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.“
J.
Seimo narys J. Urbanavičius 2022-06-102 (35¹)
Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 35¹straipsnio 3 dalyje Nacionalinei žemės tarnybai nustatoma valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcija, užtikrinant, kad savivaldybių administravimo subjektai, įgyvendindami jiems suteiktą valstybinės žemės patikėjimo teisę, laikytųsi įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, o nustačius pažeidimus reikalautų juos pašalinti ir gintų valstybės, kaip žemės savininko, interesus. Numatomas painus, sudėtingas kontrolės vykdymo mechanizmas, tačiau Įstatymo projekte nenumatyta, kad būtų nustatoma atskira priežiūros ir kontrolės vykdymo tvarka, kurioje būtų detalizuojami konkretūs veiksmai, kuriuos atliktų kontroliuojanti institucija. Tinkama valstybinės žemės naudojimo priežiūra ir kontrolė galima tik tokiu atveju, kai aiškiai reglamentuota, kokius veiksmus, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis gali atlikti prižiūrinčioji institucija. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalį, 4 dalį ir 35² straipsnio 1–3 dalis, papildant nuostata, kad priežiūrą ir kontrolę vykdanti institucija ją atlieka Vyriausybės nustatyta tvarka: „3.
Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:
1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;
2) derina arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytus;
4) neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, šio įstatymo 35² straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;
5) kai savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą;
6) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. Pritarti
J. Urbanavičius 2022-06-102 (35²)
prie 13 pasiūlymo. Pasiūlymas: „4.
Pasiūlymas:
„4. Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės
nustatyta tvarka turi teisę:
1) susipažinti su savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;
2) rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;
3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus ar valstybės įmonės Žemės informacijos centrą dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;
4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti.“
žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo tvarka Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:
1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu.
Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2.
administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka:
1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo. 3.
administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę:
1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;
2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialių valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialaus valdymo organo nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1625 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas pastabas ir Seimo narių pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Aistrida Latvėnė [1] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23925/valstybes-nekilnojamojo-turto-perduoto-savivaldybems-patikejimo-teise-valdymas [2] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4. [3] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4. [4] Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 (Vyriausybės 2020 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 553 redakcija). [5] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4. [6] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-16 44. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4. [7] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4. [8] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4. [9] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4. [10] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644.
XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4. [11] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4. [12] Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIVP-1625- XIVP-1644. Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/255467d0cc3e11ecb69ea7b9ba9d787b?jfwid=1c5jgiyol4. [13] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarimo protokolas Nr. 55. [14] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarimo sprendimo (protokolo Nr. 55 3 klausimas) priedas. [15] Plano II skyriaus „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir
(ar) jų funkcijų optimizavimas“ 7 punktas. [16] Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2022 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. 1V-34 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“. [17] Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2020 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 1V-194 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.
1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo VTPSI taisyklės). [18] Įstatymo 25¹straipsnio 2 dalies 10 punkte reglamentuojama, kad skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį yra pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje (išskyrus atvejus, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių – užtvaros (tvoros, aptvaro, diendaržio, voljero), atraminės sienelės, liepto ir plokščio horizontalaus inžinerinio statinio – dėl kurių skundus nagrinėja žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantis viešojo administravimo subjektas (tokiu atveju skundas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją). [19] Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23640/valstybines-zemes-valdymas-igyvendinant-zemes-tvarkymo-ir-administravimo-programa; https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23447. [20] Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). [21] Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.
naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės nuostatai). [22] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK).
DĖL
Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, Mindaugas Pečiulis, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė, Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Pagal projekto 2 straipsnio 4 dalimi Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybėms nuo 2023 m. gegužės 1 d. perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybių teritorijoje esančių miestų valstybinę žemę. Taigi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu valstybės turtas (miestų teritorijoje esanti valstybinė žemė) bus perduodama patikėjimo teise valdyti savivaldybėms. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą tokios valstybinės žemės patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. viena valstybės institucija.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais: Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Minėto įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, įstatymų leidėjas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtino nuostatą ir siekį valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti centralizuotai. Pažymėtina, kad vykdant kito valstybės turto - valstybinių miškų valdymo reformą, įstatymų leidėjas Miškų įstatyme nustatė, kad valstybinius miškus valdo viena miškų urėdija vietoje anksčiau tokį valdymą atlikusių
valdymo pertvarka, vykdant tokio turto valdymo centralizaciją, kai tokį turtą valdo vienas subjektas. Pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas miestuose esanti valstybinė žemė taip pat valdoma centralizuotai – šios žemės patikėtinis yra viena valstybės institucija. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma decentralizuoti miestuose esančios valstybinės žemės valdymą ir patikėjimo teise žemę perduoti valdyti savivaldybėms, kurių Lietuvos Respublikoje yra 60. Taigi, valstybinės žemės valdymas būtų perduodamas santykinai dideliam subjektų skaičiui.
Kyla abejonių, ar tokiu atveju būtų užtikrinta vieninga, nuosekli tokio valstybės turto valdymo politika, vienoda turto disponavimo praktika. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu įstatymo projektu vietos savivaldai miestuose būtų suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybinė miestų žemė, reikalinga savivaldybėms, savivaldybių bendruomenių poreikiams tenkinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis savivaldybėms perduodama patikėjimo teise viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti, ūkinei komercinei veiklai bei kitoms reikmėms. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jau yra numatytas valstybinės žemės, reikalingos savivaldybių poreikiams tenkinti, perdavimas savivaldybių nuosavybėn ar ją valdyti patikėjimo teise.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Kaip jau buvo minėta, valstybinė žemė, reikalinga savivaldybių poreikių tenkinimui, jau yra perduota (perduodama) nuosavybės ar patikėjimo teise savivaldybėms. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu valstybė atsisakytų visos miestuose esančios valstybinės žemės valdymo ir disponavimo teisių, tokios žemės valdymo ir disponavimo teises suteikdama savivaldybėms, jų poreikiams tenkinti, kas galimai sąlygotų tokios valstybinės žemės naudojimą savivaldybės bendruomenės, bet ne visos visuomenės poreikių tenkinimui. Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VAE-6 ,,Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas“ pažymėjo, kad audito metu nustatyta, kad 39 (iš 49) savivaldybės neužtikrino, kad 53 proc. savivaldybėms patikėto valstybės nekilnojamojo turto būtų, racionaliai valdoma ir naudojama, o priimami sprendimai dėl šio turto naudojimo ir valdymo užtikrintų maksimalią naudą visuomenei ir jos interesų tenkinimą[1]. Atlikto audito tikslas – įvertinti, ar savivaldybėms patikėjimo teise perduotas valstybės nekilnojamasis turtas valdomas efektyviai. Taigi, valstybinio audito metu nustačius, kad nemaža dalis savivaldybių neužtikrina joms jau perduoto valstybės nekilnojamojo turto racionalaus valdymo ir naudojimo, teikiamu įstatymo projektu savivaldybėms siūloma perduoti dar daugiau valstybės nekilnojamojo turto. Be to, pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas savivaldybių kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę nuo
ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teikiamo projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo VI¹ skyriuje nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, perdavus valstybinės žemės miestuose patikėjimo teises savivaldybėms, į savivaldybių administracijas bus perkelta nuo 206 iki 298 Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš Nacionalinės žemės tarnybos bus perduota 112 pareigybių (etatų) žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų vykdymui, o
vykdyti.
Taigi, kyla pagrįstų abejonių, ar Nacionalinė žemės tarnyba, sumažėjus darbuotojų skaičiui, sugebėtų realiai vykdyti 60 savivaldybių - valstybinės žemės miestuose patikėtinių - veiklos priežiūrą ir kontrolę, jiems valdant patikėtą valstybinę žemę miestuose. Manytina, kad vienos valstybės institucijos, kuri pagal galiojantį teisinį reguliavimą vykdo valstybinės žemės miestuose patikėtinio funkcijas, kontrolė ir veiklos priežiūra galėtų būti efektyvesnė, nei veiklos šioje srityje priežiūra ir kontrolė didelio skaičių savivaldybių. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punkto nuostatas savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkte ir 6 dalyje atitinkamai nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirta sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas, o išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar sprendimų priėmimas, įgyvendinant valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisę, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybės tarybų priimamų teisės aktų priėmimo procedūras, būtų efektyvesnis nei sprendimų priėmimo procedūros, vykdomos pagal galiojantį teisinį reguliavimą.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625
įstatymo pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiros eilutės centre. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda“ siūloma apibrėžti sąvoką „racionaliai tvarkoma žemės valda“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatose tebevartojama ankstesnioji sąvoka „racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos“. Siekiant aiškumo, siūlytina šiose projekto nuostatose suvienodinti sąvokų vartojimą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,ūkis”. Pažymėtina, kad Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktas sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimas.
Jeigu teikiamame projekte turimas tikslas apibrėžti ne bet kokio ūkio, bet būtent ūkininko ūkio sąvoką, tai atkreipiame dėmesį, kad teikiamame projekte siūlomas sąvokos ,,ūkis” apibrėžimas neatitinka Ūkininko ūkio įstatyme apibrėžtos sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūlomo sąvokos ,,ūkis” apibrėžimo nereikėtų patikslinti atsižvelgiant į Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas. Be to, šiose projekto nuostatose dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „žemės sklypo naudojimo būdas“, tačiau toliau įstatymo tekste yra vartojama ne tik ši sąvoka, bet ir sąvokos „žemės naudojimo būdas“, „naudojimo būdas“ ar tik
„būdas“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatyme apibrėžtų sąvokų nuoseklaus
vartojimo, reikėtų peržiūrėti visą keičiamo įstatymo tekstą ir jame vartoti vieną ir tą pačią, įstatyme apibrėžtą sąvoką. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje po žodžių „prie kito“ įrašytinas žodis „žemės“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Teikiamu įstatymo projektu siūloma atsisakyti galiojančio keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje pateiktos sąvokos ,,žemėtvarkos projektas” apibrėžimo.
Atkreipiame dėmesį, kad ši sąvoka projekte vartojama kaip sudėtinė sąvokų „kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, „žemės reformos žemėtvarkos projektai“ dalis, pavyzdžiui teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors „kaimo plėtros žemėtvarkos projekto“ apibrėžimas yra detalizuotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (2014 m. liepos 28 d. redakcija) patvirtintose Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėse, Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad
„<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų
turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje neturėtų būti pateiktas šios sąvokos apibrėžimas. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, vietoje žodžio „Nacionalinė“ įrašant žodį „Nacionalinės“. Be to, šiose projekto nuostatose reikėtų vartoti pilną nurodytos institucijos pavadinimą, nes pavadinimo trumpinys yra įvestas tik projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodomi sandoriai, kurie gali būti sudaromi disponuojant valstybine žeme. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad valstybės turtu disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios nuostatos nereikėtų atitinkamai papildyti, atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatą. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte dėstytinas pilnas jame nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatose nurodytų Aplinkos apsaugos ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų pavadinimams. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte valstybinės žemės patikėtiniu vietoj valstybės įmonės Valstybės žemės fondas siūloma įrašyti valstybės įmonę Žemės informacijos centras. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1176(2)) ir su juo susiję įstatymų projektai, kuriais valstybės įmonė Valstybės žemės fondas keičiama į valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centras.
Pažymėtina, kad projekte Nr. XIVP-1176(2) ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data yra 2023 m. sausio 3 d., tai yra vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, nei teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje ir abiem projektais keičiamo įstatymo nuostatose vartoti vieną kurį iš siūlomų valstybės įmonės pavadinimų. Be to, turėtų būti derinamos ir skirtingai abiejuose projektuose dėstomos keičiamo įstatymo nuostatos
atitinkamos nuostatos ir kt.). Atsižvelgti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „miškų“ brauktini žodžiai „Lietuvos
projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo 11 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, 40 straipsnio 8 daliai dėl jose nurodytų įstatymų pavadinimų. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais Aplinkos ministerija galėtų atsisakyti derinti valstybinių žemės sklypų perdavimą viešosios transporto infrastruktūros valdytojui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 23 d. Seimo priimtame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIV-695 (jo įsigaliojimo data yra numatyta 2023 m. sausio 2 d.), minėti atsisakymo derinti pagrindai yra įtvirtinti keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnyje, tačiau vadovaujantis teikiamo projekto 3 straipsniu, „įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
išdėstytas aplinkybes, manytina, kad atsisakymo derinti pagrindai turėtų būti nustatyti įstatyme, todėl projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje po žodžių „negali perduoti“ įrašytinas žodis
„valstybinės“, o vietoj formuluotės „miško žemės ar kitus žemės sklypus“
įrašytina formuluotė „valstybinės miško žemės ar kitus valstybinės žemės sklypus“. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr.
Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje prieš abu žodžius „žemės“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies antrajam sakiniui. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes, nes pagal vienas projekto nuostatas yra atlyginama „sodinių“ vertė (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, 9 straipsnio 19 dalis), o pagal kitas
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos aiškiai nurodant, kad išnuomojama valstybinė žemė ar valstybinės žemės sklypas ir kad turimas omenyje būtent valstybinės žemės nuomos terminas. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, taip pat 11 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatams, kuriose nenurodyta kokios nuosavybės žemės sklypas ar žemė turima omenyje. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama jeigu ,,jos reikia Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiais projektams”. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius projektus apimtų nuostata ,,kiti valstybei svarbūs projektai” bei kuris subjektas turėtų teisę nustatyti, kad atitinkamas projektas, išskyrus tuos, kuriuos valstybei svarbiais projektais pripažintų Vyriausybė, yra svarbus valstybei. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, be aukciono išnuomojami Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai, įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai arba kriterijai, pagal kuriuos tokius dydžius nustatytų Vyriausybė, turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose vartojamą formuluotę „žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų“ siūlytina tikslinti formuluote „valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų“. Atsižvelgti 24.
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą, 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą bei projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 ir 15 dalių, kurios įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d., nuostatas. Atsižvelgti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje po formuluotės „Jei tokių asmenų nėra,“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės ūkio paskirties“, o po žodžio „išnuomoti“ įrašytinas žodis „valstybinės“; trečiajame sakinyje po žodžių „yra keli,“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Siekiant aiškumo ir formuluočių suderinamumo įstatymo tekste, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „Žemės“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės“, po žodžio „skaičiuojamas“ įrašytinas žodis „valstybinės“. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „pagrindinę“ įrašytinas žodis „žemės“. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625
projekto 1 straipsnyje dėstomo 21 straipsnio 1 punktui. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. balandžio
straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1048, kurio 1 straipsniu Žemės įstatymo
1 d.
Iš projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, ar minėto įstatymo nuostatos yra inkorporuotos į projektu keičiamą įstatymą, ar ne. Taip pat nėra pakankamai aišku, ar ir minėto įstatymo 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 47 straipsnio pakeitimai yra inkorporuoti į projektu keičiamą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų derinti su minėto įstatymo nuostatomis. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patirtų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, ją suderinant su Civilinio kodekso 4.129 straipsniu, pagal kurį atlyginami ne dėl servituto nustatymo asmenų patirti nuostoliai, bet dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai. Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, nereikėtų papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatų, nustatant į kokį subjektą reikėtų kreiptis dėl nuostolių, patirtų nustatant servitutą, kai servitutas reikalingas valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, ir kaip tokiu atveju atlyginami atsiradę nuostoliai.
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos ministerijos pavadinime brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuojama ir šioje dalyje nurodytos valstybės įmonės kompetencija reguliuojant žemės santykius, atitinkamai tikslintinas projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio pavadinimas. Pritarti
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio nuostatas, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte žodis „valstybinės“ turėtų būti perkeltas ir įrašytas po žodžio „nustato“. Pritarti
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“.
Abejotina, ar viešąjį interesą pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati būtų suinteresuota juos išaiškinti ir dėl savo pažeidimų kreiptis į prokuratūrą, kad pastaroji kreiptųsi į teismą dėl jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti kitą – nesuinteresuotą instituciją, kuri pati tiesiogiai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aukščiau nurodytais atvejais. Apsispręsti pagrindiniame komitete
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 13, 21, 34,
įstatymą Nr. XIII-2193, kurio 5 straipsniu Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį išdėstė nauja redakcija. Pažymėtina, kad ši Žemės įstatymo 34 straipsnio
teikiamas projektas. Taigi, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos. Siekiant to išvengti, projekto nuostatos turėtų būti derinamos su minėto įstatymo nuostatomis. Pritarti
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalis tikslintina, nustatant, kad šioje dalyje nurodytus poįstatyminius teisės aktus tvirtina ne ministerijos, o atitinkamų sričių ministrai. Pritarti
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Pritarus šiai pastabai, reikėtų tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 11 dalies nuostatas, išbraukiant jose žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Siekiant nuoseklumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti pilną Viešųjų pirkimų įstatymo pavadinimą, o projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje – šio įstatymo sutrumpintą pavadinimą. Pritarti
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje tikslintinas jose nurodyto įstatymo pavadinimas, t. y. vietoj formuluotės „Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme“. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jose įrašant sutrumpintą šio įstatymo pavadinimą. Pritarti
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „atvejus, kai“ įrašytinas žodis „pagrindinė“. Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte „vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.:
„teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta
tvarka“ ir pan. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pvz., „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 6 dalies
tikslintina. Pritarti
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti ir šio straipsnio nuostatose vartojamas tokio pažymėjimo termino trumpinys
„kvalifikacijos pažymėjimas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios projekto 1
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalies 5 punkto nuostatos, kuriose vartojamas terminas „geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiame termine nereikėtų išbraukti žodžio „geodezininko“. Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis tikslintina, nurodant kokių dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų kontroliavimas turimas omenyje. Apsispręsti pagrindiniame komitete
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra suprantamos, nes neaišku, kokio turinio nuostatas siekiama nustatyti, ar siekiama nustatyti, kad, atliekant žemės naudojimo patikrinimą, tikrinama ar objektas atitinka visus keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 – 7 punktus, ar turima omenyje kas kita. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „tikrinamas objektas“ turinys. Apsispręsti pagrindiniame komitete
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai teikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar prašymas galėtų būti teikiamas bet kuriam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, ar teritoriniam padaliniui, kuris veikia teritorijoje, apimančioje žemės sklypo buvimo vietą, ar padalinys, kuriam teikiamas prašymas turėtų būti nustatomas pagal kitus kriterijus. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnyje siūloma nustatyti asmenų – tiek fizinių, tiek juridinių - atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 53 straipsnyje dėstomas teisinis reguliavimas neatitinka susiklosčiusios teisėkūros praktikos.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad fizinių asmenų, juridinių asmenų vadovų bei kitų atsakingų asmenų atsakomybė už administracinius nusižengimus yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), tuo tarpu juridinių asmenų atsakomybė yra dėstoma specialiuosiuose, atitinkamą sritį reguliuojančiuose įstatymuose, tokiuose kaip, pavyzdžiui, Statybos, Aplinkos apsaugos, Alkoholio kontrolės, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymuose. Šiuose specialiuosiuose įstatymuose yra išsamiai reglamentuojama, kas yra laikoma įstatymo pažeidimu, išsamiai apibrėžiami visi subjektyvieji ir objektyvieji teisės pažeidimo požymiai, nustatoma atsakomybės už šiuos įstatymo pažeidimus taikymo tvarka, sankcijas skiriantys subjektai, protokolų surašymo tvarka, bylų nagrinėjimo procesas ir terminai, sunkinančios, lengvinančios aplinkybės, baudos dydžio nustatymo taisyklės ir pan. Būtent išvardintomis specialiesiems įstatymams būdingomis nuostatomis turėtų būti pildomas ir vertinamas įstatymo projektas. Pritarti
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Juridiniams asmenims taikomos sankcijos atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose fiziniams asmenims taikomas sankcijas“. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu yra sukuriama situacija, kai juridiniams asmenims būtų de facto taikomos ANK nuostatos.
Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas ne tik neatitinka ANK
(toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte – bet ir neatsižvelgia į fizinių ir juridinių asmenų sisteminius skirtumus sankcijų taikymo srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai juridiniams asmenims už tuos pačius teisės pažeidimus yra taikomos kur kas didesnės baudos nei fiziniams asmenims. Be to, tam tikrų specifinių administracinių nuobaudų taikymas (pavyzdžiui, įspėjimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje, 276 straipsnio 3 dalyje bei 333 straipsnio 1 dalyje) juridiniams asmenims apskritai nėra būdingas. Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Trečia, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalies formuluotė, nes juridinių asmenų padaliniams bei užsienio organizacijoms ir jų padaliniams turėtų būti taikoma atsakomybė už pažeidimus, o ne „taikomi pažeidimai“. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina sistemiškai tobulinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, aiškiai išskiriant fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už įstatymo pažeidimus reglamentavimą. Pritarti
52Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 13 -
žodžių „ir įgyvendinimas“, įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr.
Pagal projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, kurioje pateiktas sąvokos ,,žemės naudojimo valstybinė kontrolė“ apibrėžimas, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pastaroji institucija tokią veiklą pradėtų vykdyti nuo
keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Siekiant projekto nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų dėstomas keičiamo įstatymo 36 straipsnis, įsigaliosiantis 2023 m. gegužės 1 d., nustatant, kad nuo šios datos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei šios institucijos teises, vykdant tokią kontrolę. Pritarti
54Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio, kuris įsigalios 2023 m. gegužės 1 d., 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės įmonė Žemės ir informacijos centras yra visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose) patikėtinis. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Numatoma, kad VĮ ŽIC valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėjimo teisė perduodama įstatymu“. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės įmonei Žemės informacijos centras būtų perduodami priimant atskirą įstatymą, ar perduodami šiuo įstatymu. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Atsižvelgti
55Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr.
Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nutarimas ir priėmimo – perdavimo aktai, kuriais savivaldybėms patikėjimo teise perduodama miestų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė, parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas privalėtų parengti aukščiau minėtų Vyriausybės nutarimų ir priėmimo – perdavimo aktų projektus bei juos suderinti su Aplinkos ministerija bei atitinkamomis savivaldybėmis. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
56Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujanti aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatas. Pritarti
57Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Siekiant aiškumo, reikėtų tarpusavyje suvienodinti projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamą formuluotę „savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės“, šio straipsnio 4 dalyje vartojamas formuluotes „Valstybinė žemė miestų administracinėse ribose“, „savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose“,
„savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės“. Pritarti
58Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio 7 dalies nuostatose išbraukiamos nuostatos, nustatančios, kad „jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo“. Atsisakius šių nuostatų nėra aišku, kas būtų daroma su savivaldybės reikmėms perduota ir toms reikmėms nebenaudojama valstybine žeme tose savivaldybės teritorijose, kurios nėra miestų administracinėse ribose. Pritarti
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Ši pastaba taikytina ir dėl pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį valstybinės žemės perdavimo, kuri savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu perduodama kitoms reikmėms. Pritarti
60Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo 7 straipsnio 15 dalyje reikėtų vartoti sutrumpintus joje nurodytų įstatymų pavadinimus. Pritarti
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Be to, siūlytina peržiūrėti projekto 2 straipsnyje dėstomas visas keičiamo įstatymo nuostatas, kurios įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. ir šių nuostatų inkorporavimo į naują Žemės įstatymo redakciją, įsigaliosiančią 2023 m. gegužės 1 d., kontekste, šiose projekto nuostatose nurodytus pilnus ar sutrumpintus įstatymo pavadinimus tikslinti pagal nustatytus teisės technikos reikalavimus. Pritarti
62Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje reikėtų vartoti pilnus joje nurodytų ministerijų pavadinimus. Pritarti
63Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr.
Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio
perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, panaudai nustato Vyriausybė.“ Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, valstybinės žemės sklypų, kuriuos savivaldybės turėtų teisę suteikti panaudos pagrindais kitiems asmenims, ploto dydžiai ir vertė turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme arba keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos Vyriausybė nustatytų suteiktinų pagal panaudą valstybinių žemės sklypų dydžius bei vertę. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatą nereikėtų formuluoti kaip imperatyvią normą, nustatant, kad savivaldybės, gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą, turėtų teisę suteikti pagal panaudą tik nustatytą ploto bei vertės dydį neviršijančius valstybinės žemės sklypus. Kitu atveju, projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad žemės sklypus, neatitinkančius ploto ir vertės kriterijų, savivaldybės galėtų suteikti pagal panaudą ir negavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo.
Kartu svarstytina, ar nuostatos ,,kriterijus, taikomus <...> panaudai, nustato Vyriausybė“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, kokius dar kriterijus nustatytų Vyriausybė, t. y. ar papildomus kriterijus valstybinės žemės sklypams, kuriuo pagal panaudą galėtų suteikti savivaldybės, ar kriterijus žemės panaudos suteikimo procedūroms. Atsižvelgti
64Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytoms pastaboms, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostatas. Pritarti
65Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje pateikta nuoroda į ,,šio straipsnio
straipsnio 13 dalyje jokia tvarka nenurodoma. Svarstytina, ar nuoroda neturėtų būti pateikiama į projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16 dalį. Pritarti
66Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, kurią nuspręsta parduoti, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, savivaldybei perdavus reikalingą parduoti valstybinės žemės sklypą Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiomis teisėmis valstybinės žemės sklypas prieš jo pardavimą būtų perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai.
Jeigu žemės sklypas
tai turėtų būti aiškiai nurodyti. Pritarti
67Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje siūloma įtvirtinti, kad savivaldybės teritorijoje (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti) per vienerius kalendorinius metus žemės ūkio paskirties žemės keitimas negali viršyti vieno procento bendrojo savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus nustatytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti atvejų, kai savivaldybės teritorijoje keisti žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemę gali būti pateikta prašymų, kuriuose nurodytas žemės ūkio paskirties žemės plotas viršytų vieną procentą savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, o prašymuose nebūtų duomenų, kad bent vienas iš jų atitinka projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalies 1-5 dalyje nurodytas išimtis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis tokiu atveju būtų atrinkti asmenys, kuriems būtų leidžiama keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
pagrindiniame komitete
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Nėra aiškus, projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatų tarpusavio santykis, t. y., šio straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad žemės ūkio paskirties žemės keitimo apribojimas netaikomas miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose, o pagal šio straipsnio 11 dalį į vieno procento apskaičiavimo nuostatas yra įtraukiamas bendras konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo
Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar į vieno procento apskaičiavimo taisyklę yra įtraukiamos miestelių teritorijos, ar ne. Pritarti
69Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje po žodžių „inicijuojantys žemės ūkio paskirties“ įrašytinas žodis „žemės“. Pritarti
70Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr.
Iš projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatų, nėra aiškus šių projektų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y. neaišku, ar asmenys, kurie inicijuoja žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimą ir kurie pagal projekto nuostatas vienais metais privalėtų mokėti kompensaciją, negalėtų atidėti žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimo kitiems metams, kai bus iš naujo perskaičiuojamas vienas procentas bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančios žemės ūkio paskirties žemės ploto, ir tokiu būdu išvengti kompensacijos mokėjimo. Taip pat nėra aišku, kaip būtų mokama kompensacija, jei žemės sklypas yra dviejų ir daugiau savivaldybių teritorijose, ir vienoje savivaldybėje yra viršijamas vienas procentas, o kitoje ne. Apsispręsti pagrindiniame komitete
71Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, projekto 2 straipsnyje turėtų būti dėstoma ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkto nauja redakcija, nes nuo 2023 m. gegužės 1 d. šiame punkte nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas atliks Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pritarti
72Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 4 punkte nėra pakankamai aiškus jose vartojamos formuluotės „žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų“ turinys, nes kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas terminas „žemės konsolidacijos projektas“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
73Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies struktūrinių dalių numeracija. Pritarti 74.
74Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Nėra aiškios projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, kokius sandorius (visus ar tik keičiamame įstatyme nustatytus žemės sandorius) ir su kokio objekto (valstybinės žemės ar kito turto) patikėjimo teisės įgyvendinimu tie sandoriai turėtų būti susiję, kuriuos privalėtų tikrinti Nacionalinė žemės tarnyba. Pritarti
75Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktų, 4 dalies nuostatoms. Pritarti
76Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Tikslintinas projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 3 dalies 5 punktas, detalizuojant kreipimosi į teismą tikslą – „kreipiasi į teismą dėl...“. Pritarti
77Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Tikslintinas projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 4 dalies 4 punktas, detalizuojant, kokie/kokiame keičiamo įstatymo straipsnyje nurodyti sprendimai buvo sustabdyti. Pritarti
78Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Siekiant įstatyme suvienodinti formuluočių vartojimą, projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 6 ir 7 dalyse, keičiamo įstatymo 35² straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų“ siūlytina įrašyti „valstybinės žemės patikėtinių“. Pritarti
79Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Redakciniu aspektu tikslintina projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35¹ straipsnio 8 dalis, nes sprendimų vykdymas įprastai yra sustabdomas, o ne nutraukiamas. Pritarti
80Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr.
Projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad Nacionalinė žemės tarnyba atitinkamiems subjektams pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliotinai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, tačiau taip pat šiose nuostatose minėtiems kolegialiems subjektams ir subjektų kolegialiems valdymo organams suteikiamas ir galimas 1 mėnesio terminas šiam reikalavimui apsvarstyti. Tokiu atveju nėra aišku, ką reiškia reikalavimas „neatidėliotinai įgyvendinti“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
81Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35² straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokius veiksmus atliktų Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu šiose nuostatose nurodytą reikalavimą atsisakytų įvykdyti valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Pritarti
82Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti pildoma projekto 2 straipsnio 10 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 35² straipsnio 4 dalis, nes vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Nacionalinė žemės tarnyba į teismą dėl viešąjį interesą pažeidžiančių administracinių sprendimų, veiksmų/neveikimo gali kreiptis tik nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 35² straipsnio 4 dalyje, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai pasinaudojus administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, teisė/pareiga kreiptis į teismą nėra nustatyta. Apsispręsti pagrindiniame komitete
83Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 13 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kokios konkrečiai procedūros šioje straipsnio dalyje turimos omenyje.
Taip pat nėra aišku, kodėl pasirinkta būtent 2023 m. balandžio 30 d. data, ne projekto 2 straipsnyje išdėstytų keičiamo įstatymo nuostatų įsigaliojimo data. Apsispręsti pagrindiniame komitete
84Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 2 straipsnio 15 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ turinys, nes neaišku, kuri įstatymo įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. ar 2023 m. gegužės 1 d. - turima omenyje. Pritarti
85Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Projekto 2 straipsnio 16 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas galėtų būti aiškinamas taip, kad, įsigaliojus įstatymui, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pakeičia registro duomenis ir visų valstybinės žemės sklypų, kuriuos iki įstatymo įsigaliojimo patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba, patikėtiniu nurodo savivaldybes, ,,kurios teritorijoje yra miestas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą savivaldybėms patikėjimo teise perduodama ne bet kuri valstybinė žemė, bet valstybinė žemė, esanti miestų administracinėse ribose. Be to, valstybinė žemė savivaldybėms būtų perduodama Vyriausybės nutarimais, taip pat pasirašomas valstybinės žemės priėmimo - perdavimo aktas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Nekilnojamojo turto registre savivaldybes valstybinės žemės patikėtiniais galėtų nurodyti tik esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, t. y. galiojančiam Vyriausybės nutarimui bei žemės priėmimo - perdavimo aktui. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
86Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr.
Projekto 2 straipsnio 17 dalyje reikėtų nustatyti momentą, nuo kada savivaldybės būtų laikomos perėmusios Nacionalinės žemė tarnybos teises pagal jos sudarytas valstybinės žemės sklypų, esančių miestuose ir Vyriausybės nutarimais perduotų patikėjimo teise savivaldybėms, sutartis. Be to, svarstytina, ar nuostatos ,,neįvykdytose sutartyse“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,nepasibaigusiose sutartyse“. Kartu, svarstytina, ar data ,,iki 2022 m. gruodžio 31 d.” neturėtų būti pakeista data ,,iki 2023 m. balandžio 30 d.”
87Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-17 Nr. XIVP-1625 Taip pat nėra aišku, kokias argumentais remiantis teisių ir pareigų perėmimas siejamas su sudarytų sutarčių ,,nepakeitimu“, t. y. pakeistose sutartyse teisių perėmimas jau neįvyktų. Nesant pagrįstų tokio teisinio reguliavimo nustatymo argumentų, svarstytina, ar pastarosios nuostatos nereikėtų atsisakyti. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, 2022-05-10 Nr. 053; Nacionalinės žemės tarnybos profesinė sąjunga, 2022-05-25 Nr. NŽT PR – 20220525, NZT PR - 20220525A Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) profesinė sąjunga (toliau - Profsąjunga) teikia šį prašymą, siekdama atkreipti dėmesį į NZT vykdomą pertvarką ir prašo objektyviai įvertinti Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 452 (toliau - Nutarimas), kuriuo pritarta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I446 pakeitimo įstatymo (TAIS Nr.
XIVP-1625) ir kitų įstatymų projektų paketui (toliau - Įstatymų projektai), kuriais siūloma pakeisti NZT pavaldumą ir perduoti dalį funkcijų kitoms institucijoms, taip pat įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, vadovaujantis teisės aktais, iš naujo derinti Įstatymų projektus su suinteresuotomis institucijomis ir atlikti šios pertvarkos kaštų ir naudos analizę. Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" (toliau - Programa), 133.1 papunktyje viena iš iniciatyvų yra: „paprastesnis verslo administravimas. Efektyvinsime verslo priežiūros sistemą, atsisakydami perteklinio reguliavimo ir besidubliuojančių valstybės institucijų reikalavimų taikymo įmonėms. Konsoliduosime verslo priežiūros institucijas. Lengvinsime galimybes pradėti ir administruoti naują verslą (mažinsime įstatinio kapitalo ribą, taikysime mokestines priemones, stiprinsime mažųjų akcininkų teises ir įmonių restruktūrizavimo/bankroto procedūras). Bus iš naujo nustatomi valstybės institucijų (visų pirma - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) tikslai, kad jos užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydamos visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų." Programos 157.4 papunktyje įtvirtinta iniciatyva „įgalinsime savivaldą kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius. Padėsime savivaldybėms numatyti strategines miesto vystymo zonas, infrastruktūros koridorius, viešąsias erdves, visuomeninių pastatų vietas ir žaliąją infrastruktūrą visuomenės poreikiams tenkinti. Skubiai ir aiškiai reglamentuosime nekilnojamojo turto plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje.
Inicijuosime, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkcijos - savivaldai. Miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise. Gyventojai taps savo gyvenamosios vietos savininkais, jiems perduosime daugiau nuosavybės ir teisių spręsti žaliųjų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių stovėjimo vietų klausimus. Miestų ir susisiekimo infrastruktūra bus planuojama kompleksiškai, įtraukiant visas darnias judėjimo priemones ir vadovaujantis universalaus dizaino principais." Taigi remiantis iš esmės šiais dviem ir dar keliais Programos punktais, numatančiais daugiau galių savivaldybėms, buvo pradėta NŽT reforma. 2022 m. kovo 9 d. į Teisės aktų informacinę sistemą buvo įkeltas įstatymų, reglamentuojančių NŽT veiklą, pakeitimų projektų paketas, kuriuo siūloma pertvarkyti NŽT tiek LIETUVOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ KONFEDERACIJA Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-05-10 Nr. G-2022-4156 pakeičiant jos pavaldumą iš Žemės ūkio ministerijos į Aplinkos ministeriją, tiek perduodant NŽT funkcijas kitiems subjektams (TAIS Nr. 22-3265 ir kiti šio paketo įstatymų projektai). Pažymėtina, kad LRV programa yra vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų (Lietuvos Respublikos strateginio planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas), todėl tiek LRV programos planavimas, tiek ir jos įgyvendinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Strateginio planavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais strateginio valdymo sistemos principais: darnumo ir integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grindžiamo valdymo, efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, ateities vertinimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju rengiant Įstatymų projektus buvo nesilaikyta beveik visų nurodytų principų.
Įrodymais grindžiamo valdymo principas reiškia, kad viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau - Aiškinamasis raštas) teigiama, kad papildomų biudžeto lėšų neprireiks, nes bus naudojamos tos lėšos, kurios šiuo metu skirtos. Tačiau šis teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais skaičiavimais. Aiškinamajame rašte aprašyta, kiek ir kokių paslaugų ir funkcijų atlieka NŽT ir kiek galimai gali prireikti darbuotojų toms funkcijoms atlikti, tačiau apie papildomų lėšų poreikį neužsimenama, kas akivaizdžiai verčia abejoti vykdomos NŽT pertvarkos skaidrumu ir efektyvumu. Pažymėtina, kad nei Aiškinamajame rašte, nei prie Įstatymų projektų pridėtuose dokumentuose nėra jokio pasiektų rezultatų stebėsenos duomenų vertinant Tarnybos veiklą, tiek savivaldybių, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro (reorganizuojamų įmonių), kurioms planuojama perduoti Tarnybos funkcijas, veiklą. Taip pat nėra pridėta jokių finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimo, susijusio su Tarnybos pertvarkymu. Atitinkamai yra pažeidžiamas ir efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo principas, pagal kurį viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus.
Aplinkos ministerijos viceministre, pristatydama RPF NŽT reformą, patvirtino, kad tikslūs skaičiavimai (kaštų ir naudos analizė) nebuvo atlikti ir bus atlikti, kai NŽT pavaldumas pereis Aplinkos ministerijai, t. y. kai jau bus priimti Įstatymų projektai ir juos reikės įgyvendinti, kas prieštarauja ankščiau išvardytiems principams, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įvardytiems valstybės turto valdymo principams, t. y. visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės. Pažymėtina, kad net nebuvo svarstoma išlaikyti Tarnybos pasiektų rezultatų įvertinant galimus Tarnybos pokyčius ir nepertvarkant esamos sistemos. Vienas iš esminių principų yra ateities vertinimo principas, kuris reiškia, kad strateginis valdymas turi būti grindžiamas ateities įžvalgomis, tai yra rengiant planavimo dokumentus turi būti sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities galimybės ir jų įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste, o vertinimo rezultatai pateikiami kartu su planavimo dokumentais juos tvirtinantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Strateginiai tikslai turi būti formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir atskiroms valstybės veiklos sritims. Šiuo atveju Įstatymų projektai buvo rengiami nesivadovaujant šiuo principu, kadangi vertinimai nebuvo atlikti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Įstatymų projektai parengti pažeidžiant Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintus strateginio valdymo sistemos principus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aiškinamajame rašte nurodytais žemės politikos efektyvinimo tikslais, kurie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiais duomenimis, verčia abejoti ir tai, kad NŽT reforma vykdoma dviem etapais, kas tikrai nelaikytina efektyvumu, nusimatyti terminai yra neadekvatūs, nes per laikotarpį, nuo Įstatymų projektų priėmimo iki jų įsigaliojimo reikės pakeisti, kaip nurodyta Aiškinamajame rašte, 36 Vyriausybės nutarimus, panaikinti daugybę žemės ūkio ministro įsakymų ir atitinkamai priimti aplinkos ministro įsakymus, taip pat pakeisti visus NZT direktoriaus įsakymus, kurių yra labai didelis skaičius, ir tik todėl, kad keičiasi NZT pavaldumas. Antruoju etapu, kuris iš esmės prasidės priėmus Įstatymų projektus, bus peržiūrimos NZT funkcijos ir siekiama patobulinti teisinį reguliavimą, sumažinti administracinę naštą. Taigi tai reiškia, kad antruoju etapu vėl turės būti rengiami tų pačių įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų projektai ir tai turės būti padaryta ir projektai patvirtinti iki 2023-05-01. Taigi, pirmiausia bus eikvojami žmogiškieji ištekliai ir atitinkamai valstybės biudžeto lėšos neefektyviam ir pertekliniam darbui, teisės aktų keitimui, susijusiam su NZT pavaldumo pakeitimu, ir atitinkamai dėl to, gali nukentėti tiesioginių NZT funkcijų vykdymas, kita vertus, tuo pačiu laikotarpiu dar turės būti atliekamas ir teisės aktų projektų rengimas siekiant patobulinti teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos atstovė, pristatydama NZT reformą NZT darbuotojams, negalėjo atsakyti, ar Aplinkos ministerija turi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad galėtų įvykdyti tokio masto ir apimties reformą. Tai tik patvirtina, kad skubota ir nepasverta reforma atliekama neturint vizijos ir pagrindimo.
Kitas labai svarbus klausimas, susijęs su Įstatymų projektų rengėjų kompetencija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (toliau - Nutarimas dėl sričių) 1.14.3 ir 1.14.4 papunkčiuose nustatyta, kad žemės ūkio ministro valdymo sričiai priskiriamos šios sritys: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sritys. Nutarimo dėl sričių 1.1 papunktyje įvardytos aplinkos ministrui priskirtinos veiklos sritys: teritorijų planavimas ir priežiūra, teritorinė sanglauda, urbanistika ir architektūra, statyba ir jos priežiūra, gyvenamųjų pastatų valdymas, priežiūra ir atnaujinimas (modernizavimas), taip pat gamtos ištekliai ir aplinkos apsauga ir taršos prevencija. Taigi aplinkos ministro sričiai Nutarime dėl sričių nėra pavesta spręsti su žemės tvarkymu ir administravimų susijusių klausimų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Žemės ūkio ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.
Taigi būtent Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga formuoti politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos ir kartografijos srityse, o ne Aplinkos ministerija, todėl tik Žemės ūkio ministerija turėtų rengti teisės aktus, susijusius su šios srities pertvarkymu. Manytina, kad šiuo atveju Aplinkos ministerija viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Be to labai abejotina, ar institucija, kuri nėra kompetentinga rengti teisės aktų projektus žemės tvarkymo ir administravimo srityje ir formuoti šioje srityje politiką, gali parengti kokybiškus teisės aktų projektus. Ypač svarbu paminėti ir tai, kad reforma siekiama tik perskirstyti funkcijas, tačiau teisės aktų nuostatos, kurios turėtų užtikrinti efektyvesnį žemės valdymą ir naudojimą, nekeičiamos. Pakeitus struktūrinį pertvarkymą ir Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas perdavus kitiems subjektams, pastarieji tas pačias funkcijas turės vykyti pagal tuos pačius teisės aktus, todėl akivaizdu, kad įstatymų projektų rengėjai užtikrinti efektyvesnį žemės valdymą teikiamais įstatymo projektais neketina ir neturi vizijos, kaip tai atlikti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11d. nutarimu Nr.
Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas), 18 punktą parengti teisės aktų projektai (išskyrus teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau - išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos) per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau - TAIS). Reglamento 25 punkte nustatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų. Pažymėtina, kad derinimui suinteresuotoms institucijoms buvo teikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymas ir susiję įstatymų projektai (žr. TAIS Nr. 22-3242), kurie savo turiniu iš esmės skiriasi nuo Seimui pateiktų Įstatymų projektų. Pirmajame Įstatymų projektų variante buvo suplanuota NZT likviduoti ir jos funkcijas išskirstyti šešioms įstaigoms ir įmonėms. Seimui pateiktame Įstatymų projektų pakete atsisakoma likviduoti NZT, o tik pakeisti jos pavaldumą ir numatyti, kad valstybės politiką žemės tvarkymo srityje formuos Aplinkos ministerija, o antruoju pertvarkos etapu planuojama peržiūrėti NZT atliekamas funkcijas ir jas tobulinti, tačiau neatmetama galimybė, kad būtent antruoju etapu NZT gali būti likviduota kaip institucija išskirsčius jos atliekamas funkcijas kitoms įstaigoms ir valstybės įmonėms. Pažymėtina, kad nei vienas Įstatymų projektų paketas nebuvo derintas su NZT, neatsižvelgiant į tai, NZT pateikė savo pastabas.
NZT pertvarka vykdoma paskubomis, NZT darbuotojams 2022-05-02 buvo pristatytas kitoks NZT pertvarkos variantas lyginant su tuo, kuris pateiktas Vyriausybei ir Seimui ir vėliau 2022-05-05 atitinkamai pristatytas Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos federacijai (toliau - RPF). Tokia skuba ir atsisakymas išdiskutuoti ir įvertinti Įstatymų projektus, pateiktus Seimui, kelia abejonių reformos skaidrumu, rezultatų efektyvumu ir keliamais reformos tikslais, kurie iš esmės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais skaičiavimais, matavimais ar stebėjimu. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymų projektai nebuvo pakartotinai teikti derinti suinteresuotoms institucijoms, manome, kad tokiu būdu buvo pažeisti Reglamento 18 ir 25 punktai ir yra didelė tikimybė, kad Įstatymų projektai nebus parengti tinkamai, nebus išdiskutuoti ir įvertinti teikti pasiūlymai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome grąžinti Įstatymų projektus rengėjams, įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus perduoti Įstatymų projektų rengimą kompetentingai institucijai Žemės ūkio ministerijai, ir atitinkamai įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus įvertinti NŽT reformą, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintais principais, parengti NŽT reformos kaštų ir naudos analizę ir pagrįsti šios reformos efektyvumą konkrečiais duomenimis ir skaičiavimais, taip pat, vadovaujantis Reglamento 18 ir 25 punktais, Įstatymų projektus pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2AB „Energijos skirtstymo operatorius“,
2022-05-19 Nr.
Bendrovė pažymi, kad Įstatymo projekte dėstomas siūlomas reguliavimas turi tiesioginės įtakos Bendrovės, kaip valstybės reguliuojamą veiklą vykdančio subjekto, galimybėms vykdyti imperatyvių teisės aktų reikalavimus tenkinant ypatingas visuomenės reikmes ir reikšmingus socialinius poreikius, tai yra operatyviai ir sklandžiai prijungti vartotojų (ir gamintojų) įrenginius prie Bendrovės valdomų skirstomųjų tinklų. Būsimų tinklo naudotojų įrenginiams prijungti būtini skirstomieji tinklai projektuojami ir tiesiami valstybės, savivaldybių ir privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai energetikos objektas įrengiamas sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybine žeme disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, servitutai valstybinėje žemėje nustatomi administraciniu aktu arba sudarant notarinius sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo.
Tačiau rengiant Bendrovei priklausančių kilnojamų energetikos objektų įrengimo projektus teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nėra rengiami, todėl nustatyti servituto administraciniu aktu, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, nėra galimybės, todėl, remiantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalimi, valstybinės žemės patikėtiniai šiais atvejais su Bendrove sudaro sandorius dėl žemės servitutų nustatymo. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį, visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Todėl šiuo metu didžiąją daugumą valstybinės žemės panaudojimo energetikos objektų įrengimui reikalingų sprendimų priima NŽT (sudaro servituto sutartis, išduoda sutikimus nesuformuotoje žemėje, taip pat teikia sutikimus dėl apsaugos zonų nustatymo), bei taiko vienodą teisės aktų nuostatų taikymo praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas užtikrina greitą sprendimų priėmimą bei efektyvų valstybinės žemės valdymą, o tuo pačiu ir padeda išlaikyti neilgus vartotojų prijungimo prie skirstymo sistemų terminus bei gerina verslo aplinkos Lietuvos Respublikoje vertinimo reitingus. Susipažinus su Įstatymo projektu nustatyta, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybėms suteikiant valstybinės žemės patikėjimo teisę miestuose, išplečiama patikėjimo teisė neapims teisės disponuoti valstybine žeme, o tarp savivaldybei priskirtų kompetencijų nenumatyta teisė valstybinės žemės sklypuose nustatyti servitutus ir/ar išduoti kitus energetikos objektų įrengimui reikalingus sutikimus (nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliosianti Žemės įstatymo 32 straipsnio redakcija).
Kaip jau minėta, vartotojų įrenginiams prijungti būtini skirstomieji tinklai projektuojami tame tarpe ir valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, tuo tarpu iš Įstatymo projekte siūlomo reguliavimo nėra aišku, kokia institucija nuo 2023 m. gegužės 1 d. bus atsakinga už savivaldai patikėjimo teise perduotoje valstybinėje žemėje servitutų nustatymo sutarčių sudarymo klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba nėra valstybinės žemės patikėtinė, sudaryti sandorių dėl servitutų nustatymo kitų patikėtinių Lietuvos Respublikos įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pagrindu valdomuose žemės sklypuose Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo. Antra, Įstatymo projekte nesprendžiamas sutikimų tiesti inžinerinius tinklus nesuformuotoje valstybinėje žemėje, patikėjimo teise perduotoje savivaldybei, išdavimo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje nėra galimybės nustatyti žemės servitutų, todėl, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai išduodami rašytiniai sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr.
1P-(1.3.)-265 patvirtintos Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės). Iš Įstatymo projekto neaišku, ar savivaldybėms suteikiama teisė išduoti tokius sutikimus nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos nustatomos tik gavus į šias teritorijas patenkančio valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Tarp Įstatymo projekte savivaldybėms suteiktų įgalinimų teisė išduoti sutikimus tokių teritorijų nustatymui valstybinėje žemėje taip pat nenumatyta. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad Įstatymo projekte, valstybei atsisakant valdymo, naudojimo ir disponavimo didele dalimi valstybinės žemės ir šias funkcijas perduodant vykdyti vietos savivaldos institucijoms, nėra tinkamai aptarti visi disponavimu tokiu turtu klausimai, o laiku nepašalinus šių teisės spragų nuo 2023 m. gegužės 1 d. dalyje valstybinės žemės bus visiškai apribotos galimybės sudaryti sandorius dėl žemės servitutų nustatymo ir/ar gauti kitus sutikimus, reikalingus energetikos objektų plėtrai, kas neabejotinai pablogins infrastruktūros vystymo prielaidas bei turės neigiamos įtakos vartotojų prijungimo prie skirstymo sistemų terminams bei verslo aplinkos Lietuvos Respublikoje vertinimo reitingams.
Bendrovės nuomone, išskaidžius valstybinės žemės valdymo funkcijas, t. y. miestuose perdavus savivaldybėms, kurios yra nepavaldžios kitoms institucijoms, o kitoje dalyje Vyriausybės įgaliotai institucijai, yra didelė rizika, kad nebus užtikrinta vienoda, nuosekli ir aiški teisės aktų nuostatų taikymo praktika, nebus tinkamai užtikrintas bendras valstybės ir visuomenės interesas, sukuriamos prielaidos savivaldybėms ir jų institucijoms priimti neprognozuojamus ir nevieningus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, sprendimų priėmimo teisę dėl valstybinės žemės panaudojimo inžinerinių tinklų įrengimo tikslu suteikti NŽT, tokiu būdu išvengiant rizikos, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiami tikslai (tame tarpe skaidrinti ir optimizuoti valstybinės žemės valdymą ir naudojimą ir infrastruktūros plėtros tikslais) iš esmės neturėtų neigiamos įtakos bendram valstybinės žemės valdymo efektyvumui bei atitinkamai nepablogintų verslo, ekonomikos, ir infrastruktūros vystymo prielaidų. Atsižvelgti
Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje atskirti žemės naudojimo valstybinės kontrolės sąvokas nuo valstybinės žemės patikėtinių kontrolės sąvokos įvedant naują sąvoką: „2 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas ... 27. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – savivaldybės teritorijoje savivaldybės organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas.“
žemės patikėtinių veiklos kontrolė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma įstatymais bei kitais teisės aktais reglamentuota valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą, identifikuojant teisės aktų pažeidimus valstybinės žemės pateiktiniams sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus, susijusius su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu. 29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir kituose įstatymuose.“
Numatyti konsolidacijos galimybes ir miestų bei miestelių teritorijose. Siūlome papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 3 dalį taip: 3.
Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 8, 27, 28 ir 29 dalies redakcija: „8. Žemės konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. 49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai
konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja valstybės įmonė Žemės informacijos centras. Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete 5.
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-31 Nr. (18)-SD-353 Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti
savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis; arba savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės. Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus.;
Apsispręsti pagrindiniame komitete 6.
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-31 Nr. (18)-SD-353 Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti
savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis; arba savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės.
Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus.;
Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pakeisti
Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;
Arba savivaldybės – savivaldybėje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konkrečių savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės identifikaciniai duomenys yra nurodomi Vyriausybės nutarime, kuriame identifikuojamos savivaldybės valdomos valstybinės žemės kadastro vietovės.
Valstybinės žemės sklypai arba nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, kurie nėra perduoti savivaldybei, Vyriausybės nutarime yra identifikuojami, pateikiant jų unikalius ir kadastrinius numerius ir/arba pridedant neperduotų teritorijų planus;
Įgyvendinamosiose nuostatose numatyti terminą, kad atitinkamas nutarimas ir priėmimo-perdavimo aktai (jų projektai) yra parengiami iki 2023-05-01, bei turi būti patvirtinti iki 2023-06-01. 11. Patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, valstybinės žemės patikėtinis įregistruoja patikėjimo teisės į suformuotus valstybinės žemės sklypus
teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo suformavimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Apsispręsti pagrindiniame komitete 9.
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-31 Nr. (18)-SD-353 Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 11 dalies nuostatas - savivaldybės – Patikėjimo teise perduodami valstybinės žemės plotai, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, reikalingi identifikuoti perdavimo–priėmimo akte, nurodytame šio straipsnio 7 dalyje, nurodomi perdavimo–priėmimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo-perdavimo akto priede nurodytus valstybinės žemės plotus, valstybinės žemės patikėtinis įregistruoja patikėjimo teisės į suformuotus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Arba Patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir
žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo suformavimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Apsispręsti pagrindiniame komitete
Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 7 straipsnio 13 dalies nuostatas : „13.
Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo ir kompensacijų tvarką nustato Vyriausybė.“
Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas - – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas. „9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas 1.
Valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybė – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos darbuotojas;
Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 10 dalies nuostatų. 10. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė. Apsispręsti pagrindiniame komitete
Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 9 straipsnio 17 dalies nuostatas pakeisti: „17. Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Sprendimas dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti priimamas remiantis savivaldybės išduodama pažyma.
Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę. „
Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 12 straipsnio nuostatas: „Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina valstybinės žemės patikėtinis“
Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 35¹ straipsnio 1, 3 – 8 dalies nuostatas vietoje Nacionalinės žemės tarnybos nurodant Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. „35¹ straipsnis.
„35¹ straipsnis. Savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija
ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.“
Šios nuostatos galėtų būti perkeliamos į nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 32 straipsnio 1 dalį. Siūlome Vyriausybės funkcijas apibrėžti taip:
2Vyriausybė:
1) nustato savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, veiklos, išorinio vertinimo taisykles;
2) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją. Apsispręsti pagrindiniame komitete
Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 35¹ straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų. Punktą išbraukti Arba nuostatas išdėstyti taip: „2) derina savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytus, arba atsisako derinti savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai neatitinka Vyriausybės nustatytų.“
Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 35¹ straipsnio 5 dalies nuostatų. 5.
5Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų,
Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 35² straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. 6. Nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bendrosios kompetencijos teismui pateikia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 7. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
Šias problemas siūlome spręsti atsisakant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 35¹ straipsnio 8 dalies nuostatų. 8.
savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 35² straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu nutraukia tokių savivaldybių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 35² straipsnio nuostatas vietoje Nacionalinės žemės tarnybos nurodant Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. 35² straipsnis. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie
Šias problemas siūlome spręsti koreguojant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 352 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvedant aiškų atskyrimą tarp 1 ir 2 dalies nuostatų taikymo bei išsprendžiant sandorių ginčijimo teismingumo klausimą. 352 straipsnis. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos funkcijų įgyvendinimo tvarka 1.
Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:
1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centras, apsvarstęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2.
savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:
1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialus valdymo organas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas – per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo. 3.
išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę:
1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;
2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialių valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro kolegialaus valdymo organo nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų. 4.
savivaldybės administravimo subjektas ar valstybė įmonė Žemės informacijos centras priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą atvejį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos:
1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;
2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;
3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas ar valstybės įmonė Žemės informacijos centras, apsvarstęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu, prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių. 5.
savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos. 6. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui ar valstybės įmonei Žemės informacijos centrui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informuoja merą arba valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Valstybės įmonės Žemės informacijos centro vadovas artimiausiame kolegialaus valdymo organo posėdyje privalo su šia informacija supažindinti kolegialaus valdymo organo narius. 7. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto ar valstybės įmonės Žemės informacijos centro administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą. Apsispręsti pagrindiniame komitete 23.
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-31 Nr. (18)-SD-353 Siūlome nuo 2023-05-01 įsigaliosiančios redakcijos 35² straipsnį papildyti nuostatomis reglamentuojančiomis valstybės įgaliotos institucijos ir konkretaus darbuotojo/tarnautojo atsakomybę, jeigu jo teikiami pasiūlymai buvo nepagrįsti. „8. Teismui pripažinus, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepagrįstai reiškė reikalavimus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, asmenų patirti nuostoliai dėl nepagrįstų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmų atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.“
Šias problemas siūlome spręsti koreguojant 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, detalizuojant konkrečius leidimus, sutikimus arba administracines procedūras, kurių atžvilgiu yra taikytinos tokios nuostatos. 15. Visi terminuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai lieka galioti iki juose nurodytų terminų, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Visi neterminuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai lieka galioti. Jeigu sandoris ar atitinkama procedūra, kuriai atlikti buvo išduotas sutikimas ar leidimas, nesudaryti ar neatlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d., suinteresuoti asmenys turi gauti naują sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 1.
1SD-1361-(3.3 E.)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – LRV darbo reglamentas), 18 punkte nustatyta, kad parengti teisės aktų projektai (išskyrus teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau – išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos) per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau – TAIS). LRV darbo reglamento 25 punkte nustatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų. Pažeidžiant LRV darbo reglamento nuostatas, Tarnybai, kaip tiesiogiai su Įstatymų projektais siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu susijusiai institucijai, ir kitoms suinteresuotoms institucijoms nebuvo pateiktas derinti Seimui perduotas Įstatymų projektų paketas, todėl manome, kad būtina Įstatymų projektų paketą grąžinti rengėjams pakartotinai derinti su suinteresuotomis institucijomis. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
formavimo Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų rengimą paskatino „neefektyvus politikos formavimas.
Teritorijų planavimo ir statybos sritys priskirtinos AM politikos formavimo kompetencijai, tačiau su šių procesų įgyvendinimu susijusią žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo ir nekilnojamojo turto kadastro srityse politiką formuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija – procesas vienas, o politiką formuoja dvi ministerijos.“ Šis Aplinkos ministerijos argumentas nėra pakankamas pagrindas sujungti nurodytas veiklos sritis, kadangi su žemės tvarkymo klausimais yra susiję daugybė procesų, įskaitant energetiką, krašto apsaugą, susisiekimą, inžinerinę infrastruktūrą, žemės ūkį ir ekonomiką. Taigi analogišką argumentą galėtų pateikti bet kuri ministerija. Pagal Žemės įstatymą valstybinės žemės valdymas negali būti laikomas teritorijų planavimo dalimi, kadangi tai yra valstybės, kaip turto savininkės, interesų atstovavimas, todėl su teritorijų planavimu tai nėra susiję. Be to, ,,neefektyvus politikos formavimas“ nesusijęs su Tarnybos, kaip institucijos, gebėjimu atlikti jai pavestas funkcijas. Parengtais projektais nesiūloma naujų nuostatų reglamentavimo, kuris padėtų reguliuoti žemės teisinius santykius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aplinkos ministerija, deklaruodama savo tikslą efektyviau vykdyti žemės tvarkymo politiką, šią žemėtvarkos reformą iš esmės vykdo ypač neefektyviai dviem etapais, t. y. pirmuoju etapu pakeisdama Tarnybos pavaldumą, o antruoju etapu vėl iš naujo planuodama sisteminę valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei Tarnybos atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizę, teisinio reguliavimo tobulinimą, kas iš esmės kelia abejonių reformos efektyvumu.
Pirmiausia, du kartus turės būti rengiami ne tik įstatymų projektai, bet ir visi poįstatyminiai teisės aktai, o tai pareikalaus išskirtinai daug tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių, bus sutrikdytas tiesioginis tiek Tarnybos, tiek ir kitų institucijų funkcijų atlikimas. Be to, numatyti reformos terminai yra neadekvatūs, kadangi per tokius trumpus terminus neįmanoma atlikti tokio masto valstybinės reformos tinkamai ir kokybiškai. Žemės administravimo sistemoje įsivyraus chaosas, nes lydimieji teisės aktai nebus parengti laiku ir institucijos nežinos kaip taikyti Įstatymus ir tai ypač aktualu toms institucijoms, kurioms bus perduotos Tarnybos funkcijos, nes tai bus naujų, joms nebūdingų funkcijų vykdymas. Darytina išvada, kad labiausiai šiuo atveju nukentės asmenys, kurie tiesiogiai susiję su Tarnybos vykdomų funkcijų atlikimu ir teikiamomis paslaugomis. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
vykdymo teisėtumo ir siūlomo reguliavimo ydingumo Aiškinamajame rašte teigiama, kad „NŽT kontroliuoja savo sprendimų teisėtumą, o tai prieštarauja teisėtumo ir kitiems principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme.“ Atkreipiame dėmesį, kad Tarnyba atlieka tuos veiksmus ir tas funkcijas, kurie jai pavesti įstatymų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Tarnyba neturi teisės kontroliuoti savo sprendimų teisėtumo. Pažymėtina, kad Tarnybos priežiūrą ir kontrolę iš esmės atlieka daugybė institucijų pagal savo kompetenciją, įskaitant ir Žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, prokuratūrą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę ir, be abejo, teismus pagal asmenų teikiamus skundus ir ieškinius. Taigi Tarnybos veikla yra pakankamai prižiūrima, ir iš esmės nemažai pokyčių vyksta atsižvelgiant į kontroliuojančių institucijų sprendimus, išvadas ir siūlymus. Pabrėžtina, kad Tarnybos sprendimų teisėtumas buvo ne kartą tikrintas teismuose ir nė karto teismai nėra iškėlę abejonių ar sprendę klausimą dėl teisės aktuose reglamentuojamos Tarnybos sprendimų kontrolės teisėtumo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja teisėtumo principui. Bet kokiu atveju, esant objektyviems argumentams, o ne deklaratyviems teiginiams, teisinį reguliavimą galima peržiūrėti ir įvertinti galimus pokyčius.
Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybėms perdavus savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėjimo teisę, priešingai, nei deklaruojama aiškinamajame rašte, bus nesumažinta, bet padidinta korupcijos pasireiškimo tikimybė žemės valdymo ir naudojimo srityje. Remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ duomenimis, tiek gyventojai, tiek įmonių vadovai, tiek valstybės tarnautojai savivaldybes priskyrė prie labiausiai korumpuotų įstaigų (23 proc. gyventojų, 24 proc. įmonių vadovų ir 38 proc. valstybės tarnautojų). Tuo pat metu nei gyventojai, nei įmonių vadovai, nei valstybės tarnautojai atvirame klausime tarp labiausiai korumpuotų įstaigų Nacionalinės žemės tarnybos nenurodė. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų perdavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nuo 2023-05-01
dažnai pasitaiko, jog vykdant planinius ar neplaninius statybos patikrinimus ar žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vyksta glaudus VTPSI ir NŽT bendradarbiavimas, siekiant kuo efektyviau bei greičiau išaiškinti valstybinės žemės užėmimo savavališkai pastatytais statiniais atvejus, šių statinių šalinimo klausimus, bendrų patikrinimų organizavimą, dalinimąsi informacija apie nustatytus pažeidimus ar jų pašalinimą bei kitus tarnybinės pagalbos teikimo atvejus. Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant eliminuoti funkcijų dubliavimąsi, numatoma žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijas perduoti
Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2018 m. tobulinant ūkio subjektų veiklos priežiūros procesus, Vyriausybė pritarė[2] tuometės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pateiktam Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir (ar) jų funkcijų konsolidavimo ir optimizavimo priemonių planui[3] (toliau – Planas), kuriuo atsakingoms ministerijoms pavedė parengti ir suderinti ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoms ar jų funkcijoms konsoliduoti reikalingus teisės aktų pakeitimų projektus. Pažymėtina, kad Plane[4] Žemės ūkio ministerijai ir Tarnybai buvo numatyta priemonė parengti ir Vyriausybei pateikti reikalingus teisės aktų pakeitimo projektus, kuriais būtų aiškiai atribotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) ir Tarnybos atliekamos priežiūros funkcijos žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityje ir suteikiami reikalingi teisiniai įgaliojimai Tarnybai, tokiu būdu užtikrinant efektyvų ir operatyvų nelegalių nesudėtingų statinių, pastatytų valstybinėje žemėje, pašalinimo procesą. Taigi, minėtu Vyriausybės protokoliniu sprendimu siekta aiškios takoskyros tarp VTPSI ir Tarnybos nurodytose veiklos srityse, o Įstatymų projektais priešingai, nepaisant anksčiau priimtų Vyriausybės sprendimų, siekiama minėtas institucijas sujungti (žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir statybos valstybinės priežiūros srityse).
Pažymėtina ir tai, kad įgyvendinant minėtą Planą buvo parengti Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo VTPSI taisyklių (neteko galios nuo 2022-05-01[5]) pakeitimai[6], pagal kuriuos VTPSI nenagrinėjo asmenų pateiktų prašymų ir skundų dėl teisės aktų pažeidimų vykdant statinių, kuriems nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą. Pastebėtina, kad minėtose taisyklėse įtvirtintos nuostatos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 25¹straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2022-05-01), kuriame nurodyti pagrindai, kada prašymai ir skundai, pateikti pagal kompetenciją teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, yra nenagrinėjami. Remiantis Įstatymo 25¹straipsnio
nuostatomis, VTPSI nenagrinėja atvejų, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių, – užtvarų (tvorų, aptvarų, diendaržių, voljerų), atraminių sienelių, lieptų ir plokščiųjų horizontaliųjų inžinerinių statinių, kurių statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ir šiuos skundus persiunčia žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančiai Tarnybai.
Remiantis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad tarp Tarnybos ir VTSPI atliekamų veiksmų, nagrinėjant (sprendžiant) atvejus dėl valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų statinių ir jų pašalinimo, yra įvesta aiški takoskyra ir tokie atvejai, kai Tarnyba esant VTPSI išreikštam poreikiui teikia tarnybinę pagalbą dėl nekilnojamųjų daiktų koordinačių, servitutų ribų, atstumų tarp nekilnojamųjų daiktų ar kitų objektų nustatymo vietovėje, kai to padaryti neturėdama reikiamos matavimo įrangos VTPSI negali pati, negali būti laikoma kaip šių institucijų vykdomų funkcijų dubliavimasis. Be to, Tarnyba žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo metu vertina ne tik galimo savavališko žemės užėmimo (naudojimo) atvejus, bet ir kitus galimai daromus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus pagal tikrinimo kriterijus, reglamentuojamus Kontrolės nuostatų 11.1–11.10 papunkčiuose. Taigi, šiuo metu VTPSI ir Tarnybos funkcijos, susijusios su žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymu, nesidubliuoja ir nėra tikslinga bei prasminga, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijas nuo 2023-05-01 perduoti VTPSI. Siūlome minėtą kontrolės vykdymo funkciją, kaip iki šiol, taip ir nuo 2023-01-01, palikti vykdyti tik Tarnybai. Pažymėtina ir tai, kad Aplinkos ministerijai pristatant nuo 2023-05-01 įsigaliosiančias Žemės įstatymo nuostatas, susijusias su žemės naudojimo kontrole, nebuvo nurodyta aiški vizija, kaip VTPSI vykdys žemės naudojimo valstybinę kontrolę.
Buvo nurodyta, kad tais atvejais, kai galimai bus padarytas tiek Statybos įstatymo, tiek žemės naudojimo pažeidimas, į patikrinimą turės vykti du specialistai, kas Tarnybos nuomone, visiškai nėra efektyvu, nes iš esmės ir šiuo metu tokia galimybė institucijoms yra suteikta. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
reglamentavimą nuo 2023-05-01 pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, priskirta Tarnybai (Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 13 punktas), o žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu be kitų tikrinimo kriterijų taip pat tikrinama, ar žemės savininkai, naudotojai, valdytojai, patikėtiniai laikosi įsipareigojimų, atliks ne pati kontroliuojančioji institucija (Tarnyba), o VTPSI. Taigi, nuo 2023-05-01 VTPSI pareigūnai, atliekantys žemės naudojimo valstybinę kontrolę, turės tikrinti, ar žemės savininkai (naudotojai, valdytojai, patikėtiniai) laikosi įsipareigojimų, kurie nustatyti teisės aktuose arba kitos institucijos (Tarnybos) parengtuose individualiuose administraciniuose aktuose (nuomos sutartyse, sutikimuose, leidimuose ir t. t.).
Įgyvendinus numatytą teisinį reglamentavimą, nuo 2023-05-01 susidarytų situacija, kai VTPSI atliktų žemės naudojimo patikrinimus, o kita institucija (šiuo atveju Tarnyba) esant nustatytiems pažeidimams (asmenims nesilaikant dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų) turėtų priiminėti sprendimus dėl šiais dokumentais suteiktų teisių nutraukimo, o tai didintų žmogiškųjų bei finansinių išteklių poreikį bei nepagrįstai pailgintų funkcijos vykdymo laiką. Be to, Tarnyba negalės užtikrinti Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio
naudojimo valstybinės kontrolės funkcija, kurią vykdant kontroliuojami ir prižiūrimi kiti valstybinės žemės patikėtiniai, nuo 2023-05-01 numatoma perduoti VTPSI. Atsižvelgiant į tai, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos vykdymas turėtų būti paliktas Tarnybai. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 4.3.
1SD-1361-(3.3 E.)
siekiant tinkamai atlikti žemės naudojimo patikrinimus pagal visus tikrinamam objektui (žemės sklypui) numatomus taikyti Žemės įstatymo pakeitimo projekto
patikrinimą vietovėje (sprendimo priėmimo dėl patikrinimo atlikimo /neatlikimo metu) ir jo atlikimo metu yra būtina įsivertinti tikrinamo objekto (žemės sklypo) suformavimo (privatizavimo) dokumentus (pavyzdžiui, neturint žemės sklypo suformavimo (privatizavimo) dokumentų nėra galimybių patikrinti, ar tikrinamas objektas yra naudojamas pagal privatizavimo dokumentuose nurodytas ribas ir nėra savavališkai užėmęs greta esančios valstybinės žemės, ar laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų, kadangi žemės sklypo suformavimo (privatizavimo) dokumentuose yra pažymėtos ne tik žemės sklypo ribos, bet ir pažymėta servituto vieta, jo plotis ir kiti duomenys) ir išduotus leidimus /sutikimus (pavyzdžiui, siekiant įvertinti pranešime nurodytą galimą savavališką valstybinės žemės užėmimą (naudojimą) visų pirma turi būti patikrinta, ar yra /nėra išduoto leidimo /sutikimo naudotis šia valstybine žeme, ir tik tada, esant pagrįstam poreikiui, inicijuojamas tokios žemės patikrinimas vietoje). Didžioji dalis patikrinimui reikalingų dokumentų (žemės sklypų suformavimo /privatizavimo bylos bei dalis tuomečių apskričių viršininkų administracijų išduotų sutikimų ar leidimų naudotis valstybine žeme) neskaitmenizuoti, o saugomi Tarnybos teritorinių skyrių archyvuose. VTPSI pareigūnui, atliekančiam žemės naudojimo kontrolės funkciją, bus reikalinga kreiptis į Tarnybą dėl žemės sklypų suformavimo /privatizavimo bylų bei sutikimų ar leidimų naudotis valstybine žeme gavimo, o tai pareikalaus papildomų žmogiškųjų bei finansinių išteklių. Dėl to procedūros taps ilgesnės bei sudėtingesnės, ir tokia situacija sukels visuomenės pagrįstą nepasitenkinimą.
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
dalyje ir 36 straipsnio 1 dalyje numatyta reglamentuoti, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuos ir vykdys Tarnyba, o koordinuos Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio reglamentavimas nuo 2023-05-01 nebus keičiamas, tai yra galios nuostata, įsigaliosianti 2023-01-01, nors minėto įstatymo redakcijos, numatytos įsigalioti nuo 2023-05-01,
kontrolę turėtų organizuoti ir vykdyti ne Tarnyba, o VTPSI. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad nuo 2023-05-01 pagal Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 27 dalį ir 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą teisė vykdyti ir organizuoti žemės naudojimo valstybinę kontrolę numatyta VTPSI, o pagal minėto įstatymo projekto 36 straipsnio
nuostatos akivaizdžiai prieštarauja viena kitai, todėl turi būti patikslintos, atsisakant perduoti VTPSI šiuo metu Tarnybos tinkamai vykdomą žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
įtvirtinti, kad kai yra pagrindas manyti, kad yra pažeistas viešasis interesas valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja srityje, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl jo gynimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisės (kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo) pagal Žemės įstatymo projektą (redakcija, įsigaliosianti nuo 2023-05-01) VTPSI net neturėtų, vadinasi, atlikusi valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kiekvienu atveju turėtų kreiptis į Tarnybą. Darytina išvada, kad toks iš esmės vieno proceso išskaidymas tarp institucijų neužtikrins tinkamo valstybinės žemės valdymo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ANK pakeitimo projektas), surašyti administracinio nusižengimo protokolus už žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, nurodytus ANK 110, 112, 113, 257, 258, 261 ir 333 straipsniuose, turės teisę Tarnybos, o nuo 2023-05-01 – VTSPI pareigūnai. Be to, Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti 7 konkrečius tikrinimo kriterijus, kurie turėtų būti tikrinami vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Pastebėtina, kad šiuo metu Tarnyba žemės naudojimo patikrinimus atlieka ir vietovėje vertina žemės sklypų naudojimą pagal 10 tikrinimo kriterijų (Kontrolės nuostatų[8] 11.1–11.10 papunkčiai), kurie iš esmės sutampa su ANK[9] 110, 112, 113, 257, 258,
nusižengimais, už kurių padarymą Tarnyba turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
Taigi, iš Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje numatyto reglamentavimo matyti, kad minėtos institucijos neatliks žemės naudojimo patikrinimų, kurių metu būtų vertinama: 1) ar įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės; 2) ar žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad žemės ūkio naudmenos savaime neapaugtų medžiais, krūmais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais, kad šie žemės sklypai būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 3) ar pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai. Nepaisant to, ANK pakeitimo projekte numatyta, kad būtent Tarnyba, o nuo 2023-05-01 – VTPSI, nors tokių patikrinimų ir neatliks, bet už ANK 258 ir 333 straipsniuose numatytus nusižengimus turės teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir taikyti administracinę atsakomybę. Kaip matyti, ANK pakeitimo projektu Tarnybai, o nuo 2023-05-01 VTPSI, numatoma suteikti teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną platesne apimtimi, nei Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje siūlomi reglamentuoti tikrinimo kriterijai.
Be to, nei Žemės įstatymo projekte, nei kituose su šiuo įstatymu pateiktuose įstatymų paketo projektuose nėra numatyta, kokia institucija tokius žemės naudojimo patikrinimus turėtų atlikti, kokiais duomenimis remiantis dėl šių pažeidimų Tarnyba, o nuo 2023-05-01 – VTPSI turėtų teisę (pagrindą) pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Taigi lieka neaišku, kokiu tikslu ir kokiu pagrindu Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje neįtraukti minėti ir Tarnybos šiuo metu vertinami 3 tikrinimo kriterijai ir kas šiuos kriterijus turėtų tikrinti, nepaisant to, kad ANK pakeitimo projekte administracinės atsakomybės taikymas už šiuos pažeidimus yra paliktas minėtoms institucijoms. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalies ir ANK pakeitimo projekto nuostatas, jas suderinant tarpusavyje. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
kontrolės
nurodyta, kad nuo 2023-05-01 „žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą kontrolę vykdys VTPSI“, tačiau Tarnyba žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą vykdo tinkamai, o žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros funkcijos perkėlimo tikslas nėra aiškiai pagrįstas.
Perdavus VTPSI žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą ir kontrolę, kaip tik gali būti sutrikdytas valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros nepertraukiamas ir nuolatinis atlikimas, o pasiekti rezultatai (teritorijų ir žemėtvarkos planavimo valstybinė priežiūros koncentracija vienoje institucijoje) neduos jokios apčiuopiamos naudos, priešingai, bus neracionaliai panaudotos valstybės lėšos skirtos pertvarkymui įgyvendinti. Pažymėtina, kad Tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, per metus patikrina daugiau kaip 8 tūkst. (pvz.,
nepriskiriami teritorijų planavimo dokumentams), 13 proc. – kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, ir apie 2 proc. – kiti žemėtvarkos planavimo dokumentai. Atsižvelgiant į Tarnybai įstatymais priskirtas funkcijas ir darbuotojų kompetenciją bei į tai, kad valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra yra atliekama ne teritoriniu principu Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) kokybiškai ir skaidriai, užtikrinant vieno langelio principą, Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, funkcijas perduoti VTPSI ar kitai institucijai yra netikslinga, kadangi ši veikla nedubliuoja jokių kitų institucijų atliekamų funkcijų, nesukelia papildomos administracinės naštos ūkio subjektams, o atliekami darbai yra glaudžiai tarpusavyje susiję su žemės ūkio veikla ir kaimo plėtros priemonėmis. Apsispręsti pagrindiniame komitete 11.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatos tarpusavyje nėra suderintos. Pagal Žemės įstatymo projekto nuostatas nuo 2023-05-01 keičiama 43 straipsnio 2 dalis, nurodant, kad „valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas“, tačiau Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarka nuo 2023-05-01 nenumatyta, t. y. nereglamentuojama, kaip turės būti atliekama valstybinė žemės valdos projektų (žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus bei žemės konsolidacijos projektų) priežiūra. Pažymėtina, kad žemės valdos projektai, kaip minėta, nėra teritorijų planavimo dokumentai, todėl žemės valdos projektų priežiūros reglamentavimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme apskritai yra ydingas. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyti pakeitimai, susiję su Tarnybos pavaldumo pakeitimu, įsigalios tik nuo 2023 m. sausio 1 d., tačiau Žemės įstatymo projekte numatyti pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2023-05-01 ir susiję su valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarka, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte apskritai nėra numatyti. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr.
1SD-1361-(3.3 E.) 5.3.Taip pat ir pagal Žemės įstatymo projekto nuostatas tampa neaišku, kaip turės būti atliekamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tikrinimas, kadangi 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte (nuo 2023-05-01) nurodyta, kad „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą“, tačiau Žemės įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta, kad „suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga“ (ši nuostata nuo 2023-05-01 nekeičiama). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad nuo 2023-05-01 žemės valdos projektų (žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų bei žemės konsolidacijos projektų) tikrinimas negalės vykti sklandžiai, taps chaotišku, o dėl to nukentės žemės valdos projektų iniciatoriai, organizatoriai ir rengėjai. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
Tarnybos 2022-03-28 raštu Nr. 1SD-602-(3.3 E.) „Dėl įstatymų projektų derinimo“ teiktas pastabas nebuvo atsižvelgta, kadangi Žemės įstatymo projekto 51 straipsnio nuostatose nenumatomas žemės konsolidacijos projektų tikrinimas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
įstatymo 20 straipsnio pakeitime nenumatytas žemės reformos žemėtvarkos projektų tikrinimas.
Šio straipsnio pakeitimo nuostatose nurodoma, kad „suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas <....>“, nenurodant, kad tvirtinti galima tik po to, kai žemės reformos žemėtvarkos projektus patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija. Atsižvelgti
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
straipsnio 11 dalyje ir Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti skirtingi Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus tvirtinantys asmenys – Žemės įstatymo projekto 37 straipsnio 11 dalyje nurodytas žemės ūkio ministras, o Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkos ministras. Todėl neaišku, kas bus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (ŽPDRIS) valdytojas. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 5.7. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr.
XII-459 2, 3 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo
institucijų pareigūnams be Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų priskirti ir šių institucijų darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, įgaliotus atlikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad teritorijų planavimo valstybinė priežiūra patenka į Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodytą teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros sritį, t. y. funkcijos atliekamos šioje srityje (išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas) yra laikomos viešuoju administravimu. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 ir
savivaldybių institucijose ir įstaigose gali būti pavedamos pagal pareigybes tik valstybės tarnautojams. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo
tikslintinos. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
mažinimo ir funkcijų perdavimo 6.1.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad teikiamais pertvarkos sprendimais siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei, kad siūlomą pertvarką paskatino ilgos, perteklinės, administracinę naštą kuriančios valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūros. Kaip perteklinių procedūrų pavyzdys pateikiama Tarnybos, vadovaujantis teisės aktais, parengta schema, nurodanti, kaip yra sudaromos valstybinės žemės sklypų panaudos sutartys. Pažymėtina, kad iš Aiškinamojo rašto nėra aišku, kuri procedūros dalis yra perteklinė. Pabrėžtina, kad abejotina, ar galima sukurti paprastesnį valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo procesą, kadangi pagal schemą asmuo, suinteresuotas panaudos sutarties sudarymu, pateikia prašymą Tarnybos teritoriniam skyriui, šis prašymas užregistruojamas dokumentų valdymo sistemoje, perduodamas Tarnybos teritorinio skyriaus vadovui nukreipti vykdyti. Tarnybos teritorinio skyriaus darbuotojas, gavęs prašymą, atlieka atitinkamus veiksmus ir parengia sutarties projektą, jį suderina su Tarnybos teritorinio skyriaus vadovu ir pateikia suinteresuotam asmeniui pasirašyti. Taigi, tai yra standartinė visų dokumentų nagrinėjimo ir rengimo procedūra, todėl nėra aišku, kokia šio proceso dalis yra perteklinė, kaip nurodoma Aiškinamajame rašte, ir kaip tokią procedūrą reikėtų tikslinti. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
atliekamų funkcijų analizę, planuojami atlikti kokybiniai procedūrų ir vykdomų funkcijų pokyčiai. Sumažės derinančių institucijų tiek teritorijų planavimo, tiek ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesuose.
Dėl to savivaldos projektų įgyvendinimas bus sklandesnis, kas užtikrins visuomeninę naudą, sudarys sąlygas visuomenei ir savivaldybėms reikalingoms iniciatyvoms, atitinkamai pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos.“ Taigi reikia pabrėžti, kad Įstatymų projektais problemos nėra sprendžiamos, o tik siekiama perimti Tarnybos valdymą. Taip pat tai reiškia, kad LRV programa nėra įgyvendinama, nes pagal programą turi būti peržiūrėtos funkcijos ir patikslinta teisinė bazė, jeigu yra poreikis. Šiuo atveju problemų sprendimas atidedamas neapibrėžtam laikui, kas iš esmės neužtikrins deklaruojamų tikslų dėl administracinės naštos mažinimo, visuomenės naudos, nepagerins verslo sąlygų, neužtikrins tinkamo disponavimo valstybine žeme. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija, perimdama Žemės ūkio ministerijos funkcijas per pusę metus ar metus neįgis tos patirties žemės tvarkymo ir administravimo srityje, kurią turi sukaupusi tiek Žemės ūkio ministerija, tiek ir Tarnyba. Taigi tai reiškia, kad tinkamas reformos įvykdymas ir teisės aktų projektų parengimas priklauso nuo to, kiek ir kurie Žemės ūkio ministerijos ir Tarnybos darbuotojai pereis dirbti į Aplinkos ministeriją ir jai pavaldžias institucijas. Kadangi žinias ir patirtį yra sukaupę būtent žmonės ir jie yra didžiausias šių institucijų turtas. Tačiau nėra garantijų, kad tie darbuotojai, kurie turi didžiausią patirtį ir kompetenciją, pereis dirbti į atitinkamas institucijas, o ne pasirinks kitą kelią – išeitinę kompensaciją. Ilgametė Tarnybos patirtis, susijusi su reorganizacijomis, parodė, kad per reorganizacijas labai dažnai įstaigą palieka jauni, perspektyvūs, gabūs ir kompetentingi darbuotojai, todėl darytina prielaida, kad ši reforma nebus išimtis.
Pabrėžtina, kad šiuo metu Tarnybai trūksta labai daug darbuotojų, o esant tokiai neapibrėžtai Tarnybos situacijai, surasti norinčių dirbti Tarnyboje praktiškai neįmanoma. Taigi, nors Aplinkos ministerijos tikslai ir siekiamybės yra sveikintini, tačiau realybėje vargu, ar bus įgyvendinti. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
straipsnio 1 dalį valstybinė žemė miestuose perduodama savivaldybėms, o žemės ūkio paskirties žemė kaimo gyvenamosiose vietovėse – valstybės įmonei Žemės informacijos centrui (toliau – ŽIC). Tuo metu nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdys Tarnyba. Todėl atkuriant piliečių nuosavybės teises į miesto žemę, kiekvieną kartą turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl žemės sklypo perdavimo Tarnybai patikėjimo teise. Kokia tvarka Tarnybai patikėjimo teise bus perduodami ŽIC patikėjimo teise valdomi žemės sklypai, kai bus atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į kaimo gyvenamojoje vietovėje esančią žemę, Įstatymų projektuose apskritai nereglamentuojama. Pažymėtina, kad savivaldybės dažnu atveju nesuinteresuotos miestuose esančią žemę perduoti asmenims, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į žemę. Ši aplinkybė sudarys prielaidas vilkinti atkūrimo procesą. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo projektu kuriama ilga ir sudėtinga vienų patikėtinių patikėjimo teisės perdavimo kitiems patikėtiniams, iš esmės priešingus savivaldybių ir pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę interesus, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas gali užsitęsti dar labai ilgą laiką. Atsižvelgti
ministerijos, 2022-05-27 Nr.
1SD-1361-(3.3 E.)
yra savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, patikėtinė. Šios dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės patikėtinė yra „valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti“. Aptariamame Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte teikiama nuoroda į šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus patikėtinius, t. y. Miškų įstatyme nurodytus subjektus, kuriems valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais, ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojai, kuriems valstybinės žemės sklypai perduodami Tarnybos vadovo sprendimu.
Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad „kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiais atvejais viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba.“ Šiuo atveju būtų vertinga paanalizuoti hipotetinę situaciją, kaip visas procesas atrodytų praktikoje. Darykime prielaidą, kad savivaldybė valdo atskiru žemės sklypu nesuformuotą valstybinės žemės plotą miesto ribose, kuris reikalingas viešosios infrastruktūros valdytojui. Pagal siūloma reguliavimą viešosios infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Tarnybą, nurodydamas žemės plotą, kuris jam yra reikalingas.
Kyla klausimas, kaip tą žemės plotą viešosios infrastruktūros valdytojas turėtų apibrėžti, atvaizduoti, kadangi žemės sklypas nėra suformuotas ir šiame etape pagal siūlomą reguliavimą jis nebus formuojamas. Taigi, ar žemės perdavimo Tarnybai etape viešosios infrastruktūros valdytojas turėtų parengti tikslų perduodamo valstybinės žemės ploto brėžinį, kuris iš esmės bus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atitikmuo. Tačiau pažymėtina, kad tokio brėžinio parengimas valdytojui kainuos papildomus kaštus. Tuo atveju, jeigu tokio brėžinio parengimas nebūtų reikalingas ir užtektų apytikslių valstybinės žemės ploto duomenų, kyla rizika, kad vėliau projektuojant valstybinės žemės sklypą ne visas perimtas žemės plotas bus įtrauktas (likutis turės būti perduotas savivaldybei atgal Vyriausybės nutarimu) arba projektuojant žemės sklypą atsiras poreikis didesniam žemės plotui (valstybinės žemės perėmimo Vyriausybės nutarimu procesas bus kartojamas) ar iš esmės siekiant išvengti administracinės naštos bus projektuojamas žemės sklypas toks, kokio ploto perimta valstybinė žemė, nors poreikis jau gali būti pasikeitęs. Tačiau pagal galiojantį reguliavimą, kai valstybinės žemės patikėtinis yra Tarnyba, viešosios infrastruktūros valdytojas iš esmės turėtų tik inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą ir atitinkamai įteisinus valstybinės žemės sklypo perdavimą Tarnybos vadovo sprendimu perimti suformuotą žemės sklypą valdyti patikėjimo teise. Taigi akivaizdu, kad Aplinkos ministerija Žemės įstatymo projektu nemažina, o didina administracinę naštą. Vertėtų paanalizuoti ir atgalinį valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms procesą.
Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalyje, įsigaliosiančiose nuo 2023-05-01, nustatyta, kad „Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomi. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės tokį valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. <...>“ Taigi, tokiu atveju, kai viešosios infrastruktūros valdytojui nebereikia žemės sklypo, Tarnybos vadovas priima sprendimą dėl valdytojo patikėjimo teisės į žemės sklypą pasibaigimo. Nors Žemės įstatymo projekte nėra įtvirtinta tolesni Tarnybos veiksmai, tačiau vadovaujantis Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės miestuose patikėtiniai yra savivaldybės, turėtų būti rengiamas Vyriausybės nutarimo, kuriuo valstybinė žemė perduota savivaldybei, pakeitimo projektas. Taigi, kaip jau minėta, administracinė našta Įstatymų projektais yra didinama, o ne mažinama, kaip deklaruoja Aplinkos ministerija.
Paminėtinas ir kitas aspektas: įtvirtinus tokį reguliavimą, Vyriausybė iš esmės ims vykdyti valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo funkciją, kas iš esmės taip pat sukels chaosą, nes Vyriausybė turėtų nustatyti žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, procesus, o ne vykdyti žemės administravimą. Pastaraisiais metais teisinis reguliavimas krypo būtent ta linkme, kad žemės administravimas iš Vyriausybės didesniąja dalimi perduodamas Tarnybai ir, tam tikrais atvejais, Žemės ūkio ministerijai (pavyzdžiui, Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas; siūlomas Žemės įstatymo nuostatų, susijusių su viešosios transporto infrastruktūros valdytojui perduodamais valstybinės žemės sklypais Tarnybos sprendimu, įteisinimas ir kt.). Įvertinus siūlomą nustatyti reguliavimą, akivaizdu, kad kuriama gremėzdiška biurokratinė valstybinės žemės valdymo sistema. Tokia pat sistema, kuriama ir dėl valstybinės žemės, perimamos iš ŽIC, kai ši žemė yra reikalinga valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams įgyvendinti, viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalys). Pateiktas pavyzdys akivaizdžiai parodo siūlomos pertvarkos ydingumą. Valstybinę žemę išdalijus įvairiausiems patikėtiniams, kuriamas neracionalus, biurokratinis disponavimo valstybine žeme įgyvendinimo procesas, o tai lems, kad taps sudėtinga užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalies nuostata analizuotina ir dar kitu aspektu.
Pagal šią nuostatą Tarnyba privalės prižiūrėti nesuformuotos valstybinės žemės, perduotos patikėjimo savivaldybėms, tinkamą naudojimą. Pažymėtina, kad nesuformuota valstybinė žemė neturi paskirties, nėra aišku, kokiems tikslams bus naudojama ir pan., todėl nėra aišku, kokiu aspektu
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu šioms reikmėms:
a) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
b) viešojo naudojimo poilsio objektams;
c) gatvėms ir vietiniams keliams;
d) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;
e) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;
f) ūkinei komercinei veiklai;
g) kapinių priežiūrai;
h) piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekte nenustatyta, kokia tvarka savivaldybėms bus perduodami Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms valstybinės žemės sklypai, kuriuos patikėjimo teise valdo ŽIC. Todėl atitinkamai turi būti tikslinamas Žemės įstatymo projektas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
straipsnio 2 dalyje išvardyta, kokioms reikmėms valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise tarnybos vadovo sprendimu.
To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalyje ir įtvirtintoms įstatymuose. Iš esmės nėra aišku, kokiu tikslu yra paliekamos galiojančios Žemės įstatymo nuostatos, papildant Žemės įstatymo 7 straipsnio
punktą, įsigaliosiantį nuo 2023-05-01, visa miestuose esanti valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu bus perduota savivaldybėms. Nuo 2023-05-01 įsigaliosiančioje Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis.
Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.“ Taigi Vyriausybės nutarime, kuriuo savivaldybei perduodama visa mieste esanti valstybinė žemė, nebus nurodomos jokios reikmės. Taigi nėra aišku, kuriais atvejais turėtų būti rengiami
atitinkamoms reikmėms. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „<,,,> Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis.“ Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės poreikių nustatymas nėra vienkartinis veiksmas. Valstybės poreikiai yra nuolat kintantis dalykas ir kinta atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę, geopolitinę situaciją ir pan.
Tarnyba nėra ta institucija, kuri gali nustatyti valstybės poreikius, juos turi pateikti atitinkamos ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, valstybės įmonės, atsakingos už tam tikrų funkcijų vykdymą, pvz., valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri gali pateikti valstybinės žemės poreikį valstybinės reikšmės keliams tiesti, atsižvelgdama į valstybės strateginius poreikius, finansavimą, ar
bus įgyvendinama praktikoje. Atsižvelgti
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant savivaldybėms, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 savivaldybių, ir į tai, kad kiekvienos savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose yra nemažas valstybinės žemės sklypų skaičius, teigtina, kad žemės sklypų perdavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir priėmimo–perdavimo aktais procesas užsitęs ilgai, pareikalaus didžiulių finansinių, žmogiškųjų ir laiko sąnaudų. Be to, atsižvelgiant į Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatytą reguliavimą, pagal kurį šiose normose nustatytais atvejais žemės patikėtine tampa Tarnyba, arba suformavus žemės sklypus miestų teritorijoje, kurioje nebuvo suformuoti žemės sklypai, Vyriausybės nutarimas, nurodytas Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje, turės būti labai dažnai keičiamas arba dėstomas nauja redakcija. Pažymėtina, kad žemės sklypų patikėjimo teisė turės būti perregistruota Nekilnojamojo turto registre, o tai pareikalaus didelių finansinių išlaidų, apie kurias Aplinkos ministerija Aiškinamajame rašte neužsimena. Nėra aišku, kuri institucija šias išlaidas turės apmokėti ir iš kokio biudžeto – valstybės ar savivaldybės. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
reguliavimą nuo 2023-05-01 visa miestuose esanti valstybinė žemė turėtų būti perduota savivaldybėms.
Tai reiškia, kad iki šios datos turėtų būti identifikuoti miestuose esantys valstybinės žemės sklypai, neperduoti kitiems subjektams, taip pat identifikuota nesuformuota valstybinė žemė, kuri nėra aišku, kaip turėtų būti apibrėžta, pažymėta ir identifikuota, nes Vyriausybės patvirtintos taisyklės bus rengiamos tuo pačiu laikotarpiu, įvertinti valstybės poreikiai pagal Vyriausybės tvirtinamus teisės aktus, kurie nėra aišku, kada bus parengti ir patvirtinti (Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalis). Iki nurodytos datos turės būti parengtas, teisės aktų nustatyta tvarka suderintas ir priimtas Vyriausybės nutarimas, parengti ir pasirašyti valstybinės žemės perdavimo ir priėmimo aktai, valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisė perregistruota savivaldybių vardu. Šiam procesui įgyvendinti finansavimas šiuo metu nėra numatytas. Akivaizdu, kad visų šių veiksmų tiesiog neįmanoma padaryti iki 2023-05-01. Be to, akivaizdu dar ir tai, kad visus šiuos veiksmus turės atlikti Tarnyba, neturėdama tinkamo teisinio reguliavimo, paskirto finansavimo, taigi visų kitų Tarnybos funkcijų atlikimas dėl nurodytų priežasčių sustos neribotam laikui. Tas pat pasisakytina ir dėl valstybinės žemės perdavimo ŽIC proceso vykdymo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 7.7.
1SD-1361-(3.3 E.) 7.7. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte, įsigaliosiančiame nuo 2023-05-01, nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinis yra valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų ŽIC administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti. Pažymėtina, kad ŽIC taps tik valstybinės žemės sklypų patikėtiniu, o nesuformuotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės patikėtiniu kaimo teritorijose bus Tarnyba, kadangi kitoks reguliavimas nėra numatytas. Be to, pagal Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktus Tarnyba organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, tvirtina žemės reformos žemėtvarkos projektus (toliau – reformos projektas), kuriuose suformuojami žemės sklypai asmenims nuomai ir pardavimui bei neatlygintinam perdavimui nuosavybėn. Tuo metu ŽIC tepriskiriama funkcija sudaryti žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis su asmenimis, kuriems šie žemės sklypai suprojektuoti reformos projekte.
Taigi nėra aišku, kokie veiksmai bus atliekami dėl nesuformuotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kaip ši žemė bus ir ar bus perduodama ŽIC, kaip bus formuojama vienoda valstybinės žemės ūkio paskirties žemės politika, kai valstybinę žemės ūkio paskirties žemę valdys dvi institucijos (Tarnyba ir ŽIC), kurios pavaldžios skirtingoms institucijoms – atitinkamai Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai. Iš viso to atitinkamai kyla ir klausimai, kur asmuo turės kreiptis, siekdamas išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris šiuo metu dar nėra suformuotas, – į Tarnybą, kuri atsakinga už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, ar į ŽIC – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomotoją, kuris realiai neturi patikėjimo teisės į nesuformuotą valstybinę žemę ir nedisponuoja informacija, ar šis žemės plotas galės būti išnuomotas. Be to, naujai steigiamas subjektas – ŽIC neturi patirties, tačiau jai patikima tokia svarbi funkcija, kaip valstybinės žemės valdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad sujungus tris įmones į ŽIC, neabejotinai kils problemų integruojant kiekvienos iš jų anksčiau vykdytas funkcijas. Negana to, nauja įstaiga gaus naują labai sudėtingą valstybinės žemės disponavimo funkciją. Siūlome planuojamai įsteigti ŽIC neperduoti patikėjimo teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų vienintelei funkcijai vykdyti – sudaryti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis. Akivaizdu, kad Aplinkos ministerijos deklaruojamas valstybinės žemės valdymo efektyvumas nebus pasiektas, o bus sukeltas dar didesnis chaosas valstybinės žemės valdyme. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 7.8.
1SD-1361-(3.3 E.)
straipsnio 4 dalį valstybinę žemę miestų administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama savivaldybių teritorijose miestuose esančia valstybine žeme, jų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalingi valstybinės žemės sklypai, kurie neperduodami patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojami ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimas ir priėmimo–perdavimo aktai parengiami juos suderinant su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis. Pažymėtina, kad per 4 mėnesius – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., turės būti parengtos ne tik valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms taisyklės, bet ir labai didelis skaičius Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, susijusių su numatoma pertvarka. Todėl kyla grėsmė, kad laiku nebus parengti atitinkami teisės aktai. Tuo pačiu nebus užtikrintas ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja. Apsispręsti pagrindiniame komitete
29Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 7.9.
1SD-1361-(3.3 E.) 7.9. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei arba kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas viešosios transporto infrastruktūros valdytojui jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, ar Vyriausybės įgaliotas asmuo, kai valstybinės žemės sklypas, perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo konkretaus žemės sklypo atžvilgiu ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinamas Vyriausybės įgalioto asmens institutas, tačiau jis plačiau nėra apibrėžtas. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekte Vyriausybės įgaliotas asmuo neapibrėžiamas, nėra aiškūs jo įgalinimai. Taip pat nereglamentuojama, kuriais atvejais nurodytus žemės priėmimo–perdavimo aktus pasirašys Tarnybos vadovas ir kuriais atvejais – Vyriausybės įgaliotas asmuo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 7.10.
1SD-1361-(3.3 E.) 7.10. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse bei nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, priėmimo–perdavimo akto priedas tikslinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto priedo patikslinimo turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymo projekte neatskleidžiamas identifikavimo sąvokos turinys – pagal kokius duomenis, požymius ir pan. bus apibrėžiama konkreti teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Be to, kiekvieną kartą, kai šioje teritorijoje bus formuojami žemės sklypai, turės būti rengiami Vyriausybės nutarimai, ir jų susidarys labai didelis skaičius. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 7.11.
1SD-1361-(3.3 E.) 7.11. Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatyta, kad žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, valstybinis žemės ūkio paskirties sklypas reikalingas Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba ar Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai žemės reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo
reikmėms, savivaldybėms ar ŽIC patikėjimo teise perduotas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas perduodamas patikėjimo teise Tarnybai. Tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Kyla klausimas, kokiu būdu Tarnyba sužinos, pavyzdžiui, apie regiono plėtros tarybos sprendimą pripažinti projektą regioninės svarbos projektu ir įvykdys pareigą per dešimt darbo dienų informuoti savivaldybę; be to, parengs, suderins ir pateiks Vyriausybei nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės nutarimų rengimo, derinimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūra yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio
Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, tačiau šios procedūros nebūtų įmanoma laikytis, jei būtų įtvirtinti Žemės įstatymo projekte nustatyti terminai. Taigi, akivaizdu, kad Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse nustatyti terminai Tarnybai – per
apie tai raštu informuoti savivaldybę ir pateikti Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės ar ŽIC patikėjimo teisės pasibaigimo, yra neįgyvendintini. Apsispręsti pagrindiniame komitete
32Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
(suteikus panaudai) joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus. Pagal siūlomą nustatyti reglamentavimą pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti panaudai perduotų savivaldybės patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą nustatyta tik savivaldybėms.
Atkreiptinas dėmesys, kad ŽIC taip pat suteikiama teisė perduoti panaudos pagrindais jo patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus, tačiau ŽIC ir kitų patikėtinių, turinčių teisę perduoti valstybinės žemės sklypus panaudos pagrindais, pareiga prižiūrėti, ar laikomasi panaudos sutarčių sąlygų, nenustatyta. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
valstybinę žemę galės išnuomoti, tačiau sprendimas žemę parduoti priskiriamas Tarnybos kompetencijai. Miestuose didesniąją dalį gyvenamųjų pastatų sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai, o juose esančių butų savininkai gali nuomotis arba pirkti jiems tenkančią pastatui eksploatuoti skirtą žemės sklypo dalį. Žemės įstatymo projekte nėra reglamentuojama, ar dėl kiekvieno buto savininko pageidavimo pirkti jam tenkančią žemės sklypo dalį turės būti rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl šios žemės sklypo dalies perdavimo Tarnybai patikėjimo teise, kad Tarnyba po to galėtų priimti sprendimą parduoti žemę, ar kiekvienąkart atitinkamai turės būti keičiamas Vyriausybės nutarimas, kuriuo žemė buvo perduota savivaldybėms patikėjimo teise. Žemės įstatymo projekte nėra numatyta, kaip bus įgyvendamos disponavimo valstybine žeme procedūros, o tai didins administracinę naštą ir kaštus. Atsižvelgti
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 7.14.
1SD-1361-(3.3 E.)
nurodyta, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą dėl šių žemės sklypų nuomos savivaldybės taryba gali priimti tik gavusi Tarnybos pritarimą (Žemės įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 10 punktas), bus sukurta sudėtinga ir neefektyvi valstybinės žemės sklypų išnuomojimo procedūra, o procesas atitinkamai pailgės keliais mėnesiais. Pagal Žemės įstatymo projekto 11 straipsnio
valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi, nuo 2023-05-01 savivaldybei perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypai, kuriuos fiziniai ar juridiniai asmenys pageidaus įsigyti nuosavybėn, Vyriausybės nutarimu turės būti perduoti vadyti, naudoti ir disponuoti jais Tarnybai. Tarnyba, gavusi fizinio ar juridinio asmens prašymą įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, kurį patikėjimo teise valdo savivaldybė, turės kreiptis į savivaldybę dėl patikėjimo teisės valdyti valstybinį žemės sklypą perdavimo Tarnybai. Savivaldybės taryba turės priimti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisės pasibaigimo, turės būti parengtas Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo valdyti patikėjimo teise Tarnybai projektas, bus priimamas atitinkamas Vyriausybės nutarimas, įforminamas žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktas, patikėtinio pakeitimas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Šie procesai labai užtęs valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūrą. Be viso to, bus papildomai naudojamos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšos, neracionaliai naudojami žmogiškieji ištekliai. Apsispręsti pagrindiniame komitete 35.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 7.15. Žemės įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas per vienerius kalendorinius metus viršija vieną procentą bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės plotą, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties keitimą, privalo į valstybės ir savivaldybių biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydis lygus keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir (arba) individualiu vertinimo būdu. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį norima pakeisti, dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, mokamos piniginės kompensacijos dydis yra du kartus didesnis. Pateiktas teisinis reguliavimas yra ydingas, kadangi lingvistinis šios nuostatos vertinimas suponuoja išvadą, kad kompensacijos dydis nustatomas pasirinktinai arba sumuojant žemės sklypo vertę, apskaičiuotą atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu ir individualų vertinimą, arba atlikus individualų vertinimą. Taip pat nėra nustatyta, kokia tvarka turi būti sumokama nurodyta kompensacija. Pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas didina korupcijos riziką. Nėra aišku, ar skaidriai bus atrenkami žemės sklypai, patenkantys į pirmąjį 1 procentą kaimo gyvenamosios vietovės teritorijos, kurių pagrindinę žemės naudojimo paskirtį keičiant nereikės mokėti kompensacijos. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 7.16.
1SD-1361-(3.3 E.)
Tarnybai pavedama veikti valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kaip nurodytais būdais, valstybei įsigijus nuosavybės teise miestų teritorijoje esančią žemę, turės būti įforminama savivaldybės patikėjimo teisė. Tačiau akivaizdu, kad bet kuriuo atveju bus didinama administracinė našta. Įvertinus siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šie žemės sklypai turės būti perduoti savivaldybei. Tačiau paveldėjimo atveju atsiradus palikėjo kreditoriams toks žemės sklypas turės būti perimtas Tarnybos, kadangi pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ Tarnyba yra atsakinga už atsiskaitymą su palikėjo kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, kad Aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kad šis nutarimas bus keičiamas, taigi atsiskaitymo su kreditoriais tvarka liks tokia, kokia yra dabar. Pažymėtina, kad atitinkamai nėra aišku, kaip bus atsiskaitoma su kreditoriais, jeigu valstybė paveldės žemės ūkio paskirties žemę, kadangi patikėtinis pagal Žemės įstatymo projekto, įsigaliosiančio nuo 2023-05-01, ŽIC, taigi manytina, kad būtent ŽIC turėtų atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, kadangi valstybinė žemės ūkio paskirties žemė šiuo metu nėra parduodama, ir tai ŽIC turėtų daryti iš šiai įmonei skirto finansavimo. Atsižvelgti 37.
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
numatyta galimybė pakeisti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio
žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus esančių miestų administracinėse ribose), patikėtinis. Pakeitus žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris yra išnuomotas, naudojimo paskirtį, ŽIC patikėjimo teisė pasibaigtų. Tačiau nėra aišku, kaip turėtų būti sprendžiama dėl žemės nuomos santykių, pasibaigus nuomotojo patikėjimo teisei į išnuomotą valstybinės žemės sklypą. Nurodytas atvejis dar kartą patvirtina siūlomo sprendimo išskaidyti žemės politikos formavimą tarp ministerijų ir perduoti valstybinės žemės patikėjimo teisę įvairiausiems patikėtiniams, priklausantiems skirtingoms ministerijoms, neįvertinus visų dėl to kylančių problemų, ydingumą. Atsižvelgti
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 7.18.
1SD-1361-(3.3 E.) 7.18. Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos:
1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas;
3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
4) koordinuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę;
5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą. Minėtoje teisės normoje nenurodytos konkrečios Vyriausybės įgaliotos institucijos, kurios vykdo šioje teisės normoje išvardytas funkcijas. Toks teisinis reguliavimas, kai net nėra nustatytos už atitinkamų funkcijų vykdymą atsakingos institucijos, turės reikšmingos neigiamos įtakos valstybinės žemės valdymui, tvarkymui, administravimui ir tai vienareikšmiškai patvirtina, kad žemės valdymo pertvarka yra neparengta ir skubota.
Tačiau analogiška funkcija yra numatyta Tarnybai Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte: ,,kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.“ Taigi, pagal siūlomą reglamentavimą dvi (ar daugiau) institucijos atliks tą pačią funkciją, todėl nenustačius aiškių kriterijų, kokiais atvejais ir kuri institucija kreipiasi į teismą, valstybės ir visuomenės interesas gali likti neapgintas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 7.19. Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovauja valstybei bylose dėl žemės mainų. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės mainai pagal galiojantį ir siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą apskritai yra negalimi. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 7.20.
1SD-1361-(3.3 E.)
nustatyta, kad savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Pažymėtina, kad žemės sklypų suformavimas yra vientisas procesas, kurio metu nustatomi žemės sklypo kadastro duomenys, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai, ir žemės sklypo suformavimas įforminamas vienu sprendimu. Pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, savivaldybės priimtų sprendimus dėl žemės sklypo suformavimo, tačiau servitutai administraciniu aktu būtų nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Žemės įstatymo projekto
išskaidomas, todėl žemės sklypų suformavimo procedūra taps paini, žymiai pailgės žemės sklypų suformavimo procesas, padidės klaidų tikimybė. Tai turės neigiamos įtakos visam žemės sklypų suformavimo procesui – jis taps ilgesnis, padidės klaidų ir neteisėtų sprendimų priėmimo tikimybė. Dėl siūlomo nustatyti reglamentavimo taps ilgesnis ir painesnis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas, kadangi Tarnyba vykdys paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o savivaldybės – miesto teritorijoje esančių paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų, pertvarkymą ir suformavimą. Dėl to turės būti nustatytos papildomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Perdavus miesto žemę savivaldybėms patikėjimo teise, nebus užtikrintas tinkamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimas, nes dažniausiai ypatingos svarbos projektai yra vykdomi paimant ne tik privačią žemę, bet ir valstybinę, ir esant tokiam reglamentavimui, kad valstybinę žemę valdo atskiros savivaldybės, praktiškai tampa neįmanoma įgyvendinti ypatingos svarbos projektų, kurie yra ne vienos ir net ne dviejų savivaldybių teritorijose, kaip, pvz., Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimu Nr. XII-381pripažintas ypatingos svarbos projektas, kuris apima Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir jo privažiuojamųjų kelių infrastruktūrą, transeuropinio IX b transporto koridoriaus automobilių kelių ir kelio E28 ruožus, transeuropinių IX b, IX d ir I transporto koridorių geležinkelių transporto ruožus, nurodytus nutarimo priedėlyje. Įgyvendinant minėtus projektus, reikia vienodos praktikos, skubių sprendimų priėmimo ir turimos patirties tiek valstybinės žemės valdyme, tiek žemės sklypų formavime, perdavime kitiems patikėtiniams ir, žinoma, žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į skirtingus valstybės ir savivaldybių interesus, tikimybę, kad skirtingose savivaldybėse formuosis nevienoda įstatymų įgyvendinimo praktika, žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso metu neišvengiami interesų konfliktai tarp valstybės ir savivaldybių. Tai apsunkins ir prailgins žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesus. Taigi, aptarto teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad deklaruojami tikslai atsisakyti perteklinių, besidubliuojančių funkcijų ir sumažinti administracinę naštą nebus pasiekti. Priešingai, nurodytas teisinis reglamentavimas sukels visas anksčiau nurodytas neigiamas pasekmes. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 8.
1SD-1361-(3.3 E.)
valstybinės žemės patikėtinių priežiūros ir kontrolės Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos
apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai“, Konstitucijos 123 straipsnyje nustatytas savivaldybių kontrolės subjektas, t. y. Vyriausybės skiriami atstovai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnyje nurodyta, kad „kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai; gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; jų įgaliojimai nustatyti Seimo kontrolierių įstatyme; savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; savivaldybių funkcijos ir teisių apribojimai, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji padėtis, nustatoma specialiuose įstatymuose.“ Taigi siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, pagal kurį nustatoma papildoma institucija, Tarnyba, prižiūrėti savivaldybių veiklą, prieštarauja Konstitucijai ir Vietos savivaldos įstatymui. Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba „neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų ar ŽIC sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, šio įstatymo 35² straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti“.
Analizuojant Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad Tarnybos siūlymas valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančiam subjektui nėra privalomas, savivaldybei ar ŽIC atsisakius jį vykdyti, Tarnyba turi kreiptis į teismą. Taigi iš esmės kuriama institucija, analogiška Vyriausybės atstovo institucijai, kuri realiai jokių galių neturi ir paveikti tiesiogiai savivaldos administracijos negalės. Be to, kol bus vykdoma 35² straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūra, pažeidimai gali būti tęsiami (pavyzdžiui, tęsiami neteisėti statybos darbai, atliekami neteisėti žemės sklypų pertvarkymai), kurių pasekmes būtų neįmanoma ištaisyti arba savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC neteisėtų sprendimų pasekmės sukeltų didelę žalą. Todėl Aiškinamajame rašte deklaruojamas kontrolės funkcijų vykdymas yra tik teorinis, bet praktikoje akivaizdžiai neveiks. Tarnyba susiduria su Vilniaus miesto savivaldybės neveikimu nuosavybės teisių atkūrimo srityje, tačiau Vyriausybės atstovas nesiima jokių veiksmų, kad įpareigotų Vilniaus miesto savivaldybę atlikti privalomus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų. Minėta, kad pagal Konstitucijos 120 straipsnį savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, o savivaldybės administracinę priežiūrą atlieka Vyriausybės atstovas, taigi manytina, kad siūlomas reguliavimas iš esmės prieštarauja Konstitucijai. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 8.1.
1SD-1361-(3.3 E.) 8.1. Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatoma, kad tais atvejais, kai savivaldybių administravimo subjektai ar ŽIC nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, Tarnyba kreipiasi į teismą. Nagrinėjamu atveju, nėra aišku, kokia privalomojo nurodymo paskirtis, jeigu jis nėra privalomas vykdyti, t. y. neturi vykdomojo dokumento galios (nenumatytos privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės), o dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą turi būti kreipiamasi į teismą. Akivaizdu, kad praktikoje tokia nuostata nepadės užtikrinti neteisėtų sprendimų ištaisymų ir neteisėtų veiksmų nutraukimo funkcijos. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 8.2. Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodoma, kad ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus Tarnyba prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ir ŽIC ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti. Taigi įstatymu numatyta savivaldybių išorinė priežiūra, tačiau išorinės priežiūros sąvokos apibrėžimas nepateikiamas ir išorinės priežiūros turinys neatskleidžiamas. Atsižvelgiant į tai turi būti papildytas Žemės įstatymo projekto 2 straipsnis, įtvirtinant jame išorinės priežiūros sąvoką ir nustatant kriterijus bei atvejus, kaip tokia priežiūra turės būti atliekama. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 8.3.
1SD-1361-(3.3 E.) 8.3. Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba turi teisę rašytiniu kreipimusi pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų ar valstybės įmonės ŽIC priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Pažymėtina, kad efektyvi kontrolė galima tik tuo atveju, kai vertinami ne tik administraciniai sprendimai ar sudaryti sandoriai, bet ir visa su jų priėmimu ar sudarymu susijusi medžiaga. Todėl siūlytina patikslinti minėtą teisės normą, ją atitinkamai praplečiant ir numatant, kad pateikiamos ne tik sprendimų ir sandorių kopijos, bet ir visa su jų sudarymu susijusi informacija ir medžiaga. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
nustatyta, kad Tarnyba šio įstatymo 35² straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekte nėra pateiktas išankstinės savivaldybės administravimo subjektų ar ŽIC rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių projektų priežiūros apibrėžimas ir neatskleistas išankstinės priežiūros turinys, todėl ši nuostata negalės būti tinkamai įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, turi būti pildomas Žemės įstatymo projekto 2 straipsnis, įtvirtinant jame išankstinės projektų priežiūros sąvoką ir nustatant kriterijus bei atvejus, kaip tokia priežiūra turės būti atliekama. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 8.5.
1SD-1361-(3.3 E.)
dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančių subjektų priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Tarnyba dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Pažymėtina, kad ne visi administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas) laikytini viešojo intereso pažeidimu. Pavyzdžiui, nelaikytinas viešojo intereso pažeidimu valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų jame esantiems statiniams eksploatuoti, nors ir priimtas pažeidžiant teisės aktus, nustatymas. Atsižvelgiant į tai, kad viešasis interesas yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, siekiant užtikrinti tinkamą Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 7 dalyje nustatytos funkcijos vykdymą, siūlytina apibrėžti viešojo intereso turinį minėtos teisės normos kontekste, atitinkamai papildant Žemės įstatymo projekto 2 straipsnį, įtvirtinant jame viešojo intereso žemės teisinių santykių gynimo srityje sąvoką. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
reglamentuojama, kad nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų ar Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Tarnyba teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar ŽIC pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą (Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas ar ŽIC neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Tarnyba pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui ar ŽIC rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu (Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad abiem atvejais, kai nurodyti subjektai atsisako vykdyti pasiūlymą arba reikalavimą, Tarnyba kreipiasi į teismą. Nėra aišku, kuo skiriasi motyvuotas pasiūlymas ir rašytinis reikalavimas, ir kokios priežastys paskatimo šiuo dokumentus įvardyti skirtingai. Pažymėtina, kad įtvirtinus skirtingais dokumentais įforminamus Tarnybos kreipimusis į savivaldybės administravimo subjektus ar ŽIC rašytinį, turės būti rengiami skirtingos dokumentų formos, skirsis jų parengimo ir įforminimo tvarka, ir tai neprisidės prie efektyvesnio Tarnybos funkcijų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti tikslinamos anksčiau minėtos Žemės įstatymo projekto nuostatos. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 8.7.
1SD-1361-(3.3 E.)
siūloma nustatyti, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, kurie buvo pradėti nagrinėti, bet neišspręsti iki 2023 m. gegužės 1 d., duomenys ir dokumentai nuo 2023 m. gegužės 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir neperduodami atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją, laikoma, kad iki 2023 m. gegužės 1 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Tarnybai. Atsižvelgiant į tai, kad numatoma pakeisti valstybinės žemės patikėtinius, Tarnybos funkcijas perduoti kitiems patikėtiniams, netikslinga palikti Tarnybai pareigą tęsti dalyvavimą anksčiau pradėtuose teisminiuose procesuose. Pasikeitus savininko, t. y. valstybės atstovui (patikėtiniui), turi būti pakeistas ir atstovas teisminėse bylose, turintis civilinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
Nr.
I-1607 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ŽRĮ) 18 straipsnio 2 dalyje paliekama nuostata, kad „skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritoriniai padaliniai.“ Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad „Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka“. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinę žemę numatoma perduoti patikėjimo teise kitiems subjektams, kurie atliks ŽRĮ 18 nstraipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytus veiksmus, turi būti tikslimnamas ŽRĮ 18 straipsnis. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
valstybės turto valdymo, korupcijos sumažinimo ar eliminavimo
sprendimais siekiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei.
Žemės įstatymo projektu savivaldos institucijoms perduodama vykdyti viena pagrindinių valstybinių funkcijų – beveik visos valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas, teisė priimti sprendimus, darančius įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, viešajam interesui. Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad „Pertvarkos sprendimai priimami pripažįstant, kad išplėtus savivaldybėms perduodamos patikėjimo teisės ribas miestuose, bus sudarytos geresnės sąlygos efektyvesniems valstybinės žemės tvarkymo sprendimams, naudos visuomenei kūrimui, racionalesniam valstybės turto tvarkymui, o vienodą praktiką savivaldybėse užtikrins norminis atliekamų procedūrų ir priimamų sprendimų teisinis reguliavimas, kontrolės mechanizmai, taip pat valstybės institucijų įgyvendinamos metodinės, konsultavimo, mokymų ir kitos priemonės, kaip tai šiuo metu atliekama kitose savivaldybių kuruojamose, visai šalies visuomenei svarbiose srityse.“ Toliau teikiamas kai kurių Žemės įstatymo projekto VI¹skyriaus nuostatų vertinimas paneigia Aiškinamajame rašte pateiktus nepagrįstus teiginius. Pagal siūlomą nustatyti reglamentavimą Tarnyba neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti.
Kai savivaldybių administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo, kreipiasi į teismą (Žemės įstatymo projekto 35¹ straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktai). Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad įstatymuose nustatytas terminas, per kurį turi būti kreipiamasi dėl pažeistų teisių teisminės gynybos. Praleidus nustatytą terminą, teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą ar skundą. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo projekte nustatytus Tarnybos pasiūlymo pakeisti ar panaikinti teisės aktų reikalavimų neatitinkantį savivaldybės administravimo subjekto sprendimą terminus, beveik visais atvejais gali būti praleistas terminas kreiptis į teismą, ir teismas tiesiog atsisakys priimti pareiškimą. Tokiu būdu nebus pasiekiami tikslai užtikrinti racionalesnį valstybės turto tvarkymą, jo tausojimą ir didesnę naudą visuomenei. Priešingai, bus padaryta didžiulė žala valstybei ir visais visuomenei, nebus tinkamai ginamas viešasis interesas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo projekto 35² straipsnis 4 dalies
administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, vykdymą. Kaip siūloma reglamentuoti Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 5 dalyje, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Tarnyba, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo viešojo intereso pažeidimo paaiškėjimo dienos. Šios normos vertinimas suponuoja išvadą, kad Tarnyba gali pasirinkti, ar sustabdyti administracinio sprendimo vykdymą, ar kreiptis į teismą. Manytina, kad dėl tokio ydingo reglamentavimo nebus tinkamai ginamas viešasis interesas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
siekiama Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio
reikalavimu visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar rašytinį reikalavimą informuoti merą, o pastarajam reikalavimas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.) 9.3. Pagal Žemės įstatymo projektą nuo 2022 m. gegužės 1 d.
Tarnyba prižiūri ir kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Pagal Žemės įstatymo projekto 36 straipsnį žemės naudojimo kontrolės turinį sudaro tikrinimas, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų; eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė; žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti po to, kai buvo raštu įspėti tai padaryti; valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė naudotis valstybine žeme, nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad Tarnyba, kontroliuodama, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas, turės patikrinti, ar valstybinės žemės patikėtiniai nepažeidžia Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalyje išvardytų reikalavimų. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad valstybinės žemės naudojimo kontrolės funkciją vykdys dvi institucijos – Tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūra ir kontrolė bus neveiksminga, bus sudarytos visos prielaidos neskaidriam, neatitinkančiam teisės aktų reikalavimų valstybinės žemės valdymui, naudojimui ir disponavimui ja, viešojo intereso pažeidimui ir žalos visai visuomenei atsiradimui. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
perdavimo 10.1. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Kadastro įstatymo pakeitimo projektas) 1 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad Nekilnojamojo turto kadastro valdytojas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, o
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką Nekilnojamojo turto kadastro srityje. Siūlymas perduoti Nekilnojamojo turto kadastro srities politikos formavimą Aplinkos ministerijai susijęs su labai didelės apimties įvairių sričių teisės aktų ir informacinių sistemų valdymo pakeitimais. Pažymėtina, kad, prieš perduodant šias funkcijas, būtina atlikti mokslinį bei visuomeninį tyrimą, įvertinant galimas naudas bei neigiamas pasekmes. Politinis sprendimas neatlikus tyrimo turės blogas pasekmes, didins naštą mokesčių mokėtojams, ūkio subjektams, dalyvaujantiems nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo srityje, sukels grėsmę sklandžiam ir nenutrūkstamam Vyriausybės nutarimais priskirtų funkcijų vykdymui.
Remdamiesi tuo, kad Žemės ūkio ministerija daugiau nei 20 metų sėkmingai formuoja politiką ir metodiškai vadovauja Nekilnojamojo turto kadastro srityje, o Nekilnojamojo turto kadastro sritis niekada nebuvo priskirta Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai, ir tuo, kad Aplinkos ministerija neturi tinkamos kompetencijos politikos formavime Nekilnojamojo turto kadastro srityje, siūlome peržiūrėti Kadastro įstatymo pakeitimo projekto nuostatas, apsvarstant galimybę jas patikslinti taip, kad politikos formavimas ir įgyvendinimas Nekilnojamojo turto kadastro srityje liktų priskirtas Žemės ūkio ministerijos ir jos įgaliotos institucijos kompetencijai. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 21, 24, 27 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose numatyta geodezijos ir kartografijos srities darbus perduoti Aplinkos ministerijai ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai. Pažymėtina, kad atliekant Geodezijos ir kartografijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus yra sukuriami valstybiniai geodeziniai ir kartografiniai duomenys, kurie kaip pagrindas yra naudojami sudarant kitų institucijų kuriamus teminius duomenis. Žemės ūkio ministerija ir Tarnyba turi ilgametę patirtį, reikiamus specialistus valstybinio geodezinio ir kartografinio pagrindo kūrimo, valstybės lygmens erdvinių duomenų sudarymo bei atnaujinimo srityse.
Tarnybai koordinuojant bei vykdant valstybinių erdvinių duomenų rinkinių, žemėlapių bei geodezinio pagrindo duomenų atnaujinimą šiuo metu užtikrinamas šių duomenų kūrimo tęstinumas, valstybės institucijos, fiziniai bei juridiniais asmenys nuolat aprūpinami aukšto tikslumo bei aktualiais duomenimis. Geodezinės ir kartografinės veiklos vykdymo perdavimas Aplinkos ministerijai ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai yra susijęs su didelės apimties įvairių sričių teisės aktų ir valstybės informacinių sistemų valdymo pakeitimais, todėl, prieš perduodant šias funkcijas, būtina atlikti mokslinį bei visuomeninį tyrimą ir įvertinti galimas naudas bei neigiamas pasekmes. Neatlikus minėto tyrimo, bus sukelta grėsmė tinkamam bei nepertraukiamam valstybės informacinių išteklių funkcionavimui ir valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių bei geodezinio pagrindo duomenų atnaujinimo vientisumui. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
numatoma reglamentuoti, kad kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti galiojimas panaikinamas, kai, sustabdžius geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti.
Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kad geodezininkas – geodezijos ir kartografijos darbus atliekantis fizinis asmuo, turintis Nacionalinės žemės tarnybos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė atlikti šiuos darbus. Remdamiesi išdėstyta Geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostata, kuria vadovaujantis geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis asmuo nėra asmuo, turintis teisę rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, siūlome tikslinti Žemės įstatymo pakeitimo projekto
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
numatoma reglamentuoti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys pagal šį įstatymą atsako už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Pažymėtina, kad geodezininko ir matininko veiklos sąlygas, kvalifikaciją, teises ir pareigas bei atsakomybę nustato Geodezijos ir kartografijos įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Taigi, Žemės įstatymo projekto 53 straipsnio 1 dalies 10 punkte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas prieštarauja Geodezijos ir kartografijos, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymams. Atsižvelgti
ministerijos, 2022-05-27 Nr.
1SD-1361-(3.3 E.)
dalyje numatoma reglamentuoti, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. To paties straipsnio
teritorijoje priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojanti teisinį reglamentavimą Tarnyba, Nuostatų[10]
posistemę „GeoMatininkas“ pateiktą pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir suderinusi žemės sklypo planą, priima sprendimą dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo arba žemės sklypo pertvarkymo ir nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (toliau – sprendimas), t. y. yra priimamas vienas administracinis sprendimas dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo arba žemės sklypo pertvarkymo ir nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, kuris per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikiamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui valstybinės žemės sklypų kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Remiantis Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalyje siūlomu įtvirtinti teisiniu reglamentavimu, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuoto valstybinės žemės sklypo, esančio miesto teritorijoje, kadastro duomenų byla turės būti teikiama tikrinti Tarnybai, kuri, patikrinusi valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir suderinusi žemės sklypo planą, priimtų sprendimą tik dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, o savivaldybės institucijos turėtų priimti sprendimą dėl valstybinė žemės sklypo suformavimo arba žemės sklypo pertvarkymo, t. y. dvi atskiros institucijos turės parengti du administracinius sprendimus tam pačiam žemės sklypui. Taigi administracinė našta nemažės, o didės, nes nėra aišku, kaip tos dvi institucijos tarpusavyje bendradarbiaus.
Svarbu pastebėti, kad vadovaujantis Nuostatų 63¹ punktu žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo, tikrinimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo, panaikinimo, pataisymo darbai atliekami elektroninėmis ryšio priemonėmis Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ funkcionalumas sėkmingai pritaikytas ir naudojamas Tarnybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pavestoms funkcijoms (tikrinti parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas) vykdyti, valstybinės žemės sklypų kadastro duomenims Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui perduoti, kad šie būtų įrašyti (ar pakeiti) į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tarnybos nuomone, Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ pritaikymas (pertvarkymas bei adaptavimas ir kitų institucijų funkcijoms vykdyti) Žemės įstatymo projekto 32 straipsnio
registro posistemėje „GeoMatininkas“ Tarnyba tikrintų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir priimtų sprendimus tik dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, o savivaldybės institucijos priimtų sprendimus dėl žemės sklypo suformavimo arba žemės sklypo pertvarkymo, pareikalaus didelių papildomų žmogiškųjų išteklių, laiko bei atitinkamai papildomų finansinių išteklių. Akivaizdu, kad toks reguliavimas tik padidins valstybinio valdymo kaštus. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
nuostatų 11.1.
Žemės įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad „procedūros, kurios buvo pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir pabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis, visi pradėtų ir nebaigtų procedūrų dokumentai ir duomenys nuo 2023 m. balandžio 30 d. perduodami atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją.“ Nėra aišku, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos procedūra nebus baigta iki 2023-04-30, visi dokumentai, susiję su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuoma, turės būti perduoti ŽIC, t. y. žemės sklypą galės išnuomoti ŽIC, tačiau procedūra turės būti tęsiama pagal iki Žemės įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusią tvarką, kai valstybinės žemės nuomotojas buvo Tarnyba, kas akivaizdžiai yra nelogiška. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
numatyta, kad visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai lieka galioti iki juose nurodytų terminų, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jeigu sandoris ar atitinkama procedūra, kuriai atlikti buvo išduotas sutikimas ar leidimas, nesudaryti ar neatlikti iki 2023 m. gruodžio 31 d., suinteresuoti asmenys turi gauti naują sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją.“ Pažymime, kad Tarnyba kasmet išduoda didelį skaičių sutikimų, leidimų, kurie dažnu atveju yra neterminuoti. Vien sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus, Tarnyba per metus išduoda apie 20 tūkst. vienetų. Dažniausiai išduoti sutikimai yra suderinti su savivaldybėmis arba sutikimui gauti suinteresuoti asmenys Tarnybai pateikė su savivaldybėmis suderintus statybų projektus.
Todėl visiškai nesuprantamas motyvas tokius sutikimus pripažinti negaliojančiais ir reikalauti, kad asmenys iš naujo dėl tų pačių sutikimų išdavimo kreiptųsi į
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Aplinkos ministerija, nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki
Tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose esančių valstybinių žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše padaryta žyma apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą, patikėtiniu vietoj Valstybės žemės fondo įrašo ŽIC arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį. Atkreipiame dėmesį, kad Žemės įstatymo projekto 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu. Todėl tik Vyriausybės nutarimas, kartu su parengtu priėmimo–perdavimo aktu, yra pagrindas įregistruoti savivaldybių patikėjimo teisę į joms perduotą valstybinę žemę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Žemės įstatymo projekto 35² straipsnio 16 dalis prieštarauja Žemės įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui. Pritarti
ministerijos, 2022-05-27 Nr. 1SD-1361-(3.3 E.)
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (19 psl. ,,13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti“) nurodyta, kad „Įstatymų įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimui numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei šiuo metu naudojama.“,
„Preliminariai skaičiuojama, kad VTPSI perdavus funkcijas, žemėtvarkos
planavimo dokumentų valstybinės priežiūrą vykdyti reikalinga iš NŽT perduoti
numatoma, kad iš NŽT į VTPSI reikalingas perduoti pareigybių (etatų) skaičius galėtų būti apie 112“, „numatoma, kad dalis kompetentingų ir didelę patirtį turinčių NŽT darbuotojų bus perkeliami į savivaldybių administracijas deleguotoms funkcijoms vykdyti. Preliminariai skaičiuojama, kad valstybinės žemės sklypų perdavimui neatlygintinai naudoti (panaudai), nuomai, sprendimams dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, sutikimų, derinimų ir kt. funkcijų vykdymui gali būti perkeliama nuo 206 iki 428 darbuotojų (preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekviename mieste bus reikalingi 2-4 darbuotojai, o didmiesčiuose – 5-6 darbuotojai). Tikslesni skaičiavimai bus atliekami antrame etape.“ Vertinant Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytą informaciją ir Įstatymų projektų pakeitimus, galima teigti, kad visiškai neįvertinti kaštai, nes įvyks dalies Tarnybos darbuotojų (954 etatų) perskirstymas tarp institucijų, dalies darbuotojų atleidimas /priėmimas, kas pareikalaus papildomų lėšų. Teisės aktų projektų įgyvendinimas vien dėl darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimo – išeitinių kompensacijų išmokėjimo – iš valstybės biudžeto pareikalaus maždaug 2 mln. Eur išlaidų, neįskaitant nedarbo išmokų, kurias taip pat turėtų mokėti įgaliota institucija.
Taip pat neanalizuota, kiek kainuos informacinių sistemų, infrastruktūros pertvarkymas. Tarnybos veiklos ir dokumentų valdymo procesai yra nuolat automatizuojami taip užtikrinant sklandų Tarnybai pavestų uždavinių atlikimą ir funkcijų vykdymą. Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje (DVS) jau yra realizuotos integracinės sąsajos su išorinėmis informacinėmis sistemomis:
Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP), Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema (ŽPDRIS), Lietuvos erdvinės informacijos portalu (www.geoportal.lt), Elektroninio archyvo informacine sistema (EAIS), Teisės aktų registru (TAR), E. pristatymo sistema, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, Nekilnojamojo turto registro posisteme
„GeoMatininkas“. Įgyvendinus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, šiuo
metu automatizuoti Tarnybos veiklos procesai būtų perduoti skirtingų institucijų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis kompetencijai, kas suponuoja, kad bus apsunkintas, o kartais ir neįmanomas, minėtų integracinių sąsajų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis realizavimas, tai didins kaštus, skirtus sistemų priežiūrai ir tobulinimui, atnaujinimo darbai užims daug laiko, pareikalaus nemažai žmogiškųjų resursų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad šiuo metu Tarnybos veiklos ir dokumentų valdymo procesai yra įgyvendinami bendrose informacinėse sistemose, manytina, kad Įstatymų projektuose siūlomų pakeitimų įgyvendinimas modernizuojant Tarnybos valdomas ir tvarkomas informacines sistemas apsunkins sklandų ir efektyvų elektroninių paslaugų teikimą bei sudarys prielaidas korupcijos pasireiškimo tikimybei.
Jeigu Tarnybai tektų perduoti dalį savo funkcijų kitoms institucijoms, ji turėtų perduoti ir DVS sudarytų ir gautų dokumentų skaitmenines kopijas, elektroninius dokumentus bei dokumentų popierinius originalus, saugomus Tarnybos centrinio padalinio ir 50-ies teritorinių skyrių patalpose. Šių dokumentų perkėlimas į kitų institucijų dokumentų valdymo sistemas bei popierinių dokumentų išskirstymas pagal Tarnybos funkcijas ir pervežimas į kitų institucijų patalpas pareikalautų milžiniškų laiko ir finansinių išteklių. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba disponuoja 105 archyvavimo patalpomis, kurios yra visoje Lietuvoje, bendras archyvų plotas sudaro 3 198,35 kv. m. Jeigu prireiktų archyvus kraustyti į kitas patalpas, tai pareikalautų didelių finansinių išlaidų. Archyvo perkraustymo į kitas patalpas, esančias tame pačiame mieste, kainuotų apie 30 Eur su PVM už 1 kv. m (kainą sudaro: archyvinių dokumentų pervežimas, archyvinių stelažų demontavimas ir sumontavimas). Taip pat neįvertinta, kiek laiko išteklių kainuos naujų teisės aktų rengimas (Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (17–18 psl.) nurodoma, kad vien Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikės keisti 36, be jų keistini ir kiti teisės aktai) ir kt. Realiai tokios pertvarkos sukelia didžiulį chaosą, kuris gali tęstis ne vienerius metus, kol institucijos sugebės suderinti savo veiklas.
Pažymėtina, kad tai yra tik dalis pastabų, kurias per trumpą laiką, įvertinus pateiktus Įstatymų projektus, Tarnybai pavyko nustatyti, tačiau Įstatymų projektai reikalauja gilesnės analizės, siekiant, kad jie būtų parengti tinkamai, išdiskutuoti visi galimi tinkamo, efektyvaus, atitinkančio Strateginio valdymo įstatyme, Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus principus, teisinio reguliavimo variantai ir priimtas sprendimas dėl teisinio reguliavimo atitiktų tiek valstybės, tiek ir visuomenės interesus. Akivaizdu, kad Aiškinamajame rašte deklaruojami žemės administravimo reformos tikslai nebus pasiekti ir įgyvendinti, ypač tai atskleidžia reformos vykdymo skubotumas ir Įstatymų projektuose paliktos spragos. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta šiame rašte, prašome Lietuvos Respublikos Seimo įvertinti Įstatymų projektus ir grąžinti juos rengėjams tikslinti, įpareigojant Įstatymų projektus dar kartą derinti su suinteresuotomis institucijomis. Tarnyba suvokia siūlomos žemės administravimo reformos reikšmę ir yra pasirengusi bendradarbiaudama su kitomis suinteresuotomis institucijomis dalyvauti rengiant šiai reformai įgyvendinti reikalingų teisės aktų projektus, kad būtų pasiektas visuomenės interesus atitinkantis šios pertvarkos tikslas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
63Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-05-30 Nr. 4-01-4541 Dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų:
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktas nustato, kad „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
neatskleidžia valstybinės žemės sklypų išnuomojimo tikslų, todėl galimai neužtikrintų tikslinio šių žemės sklypų naudojimo konkrečiai paskirčiai. Dėl minėtos priežasties manytume, kad minėti Projekto siūlymai svarstytini ir dėl Įstatymo tikslų (pavyzdžiui: tenkinti asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę ir vykdyti ūkinę veiklą) bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto įstatymas) 9 straipsnyje nustatytų principų (pavyzdžiui: valstybės turtą naudoti racionaliai ir efektyviai) užtikrinimo. 1.1.2. Reikšminga gali būti tai, kad Projekto nuostatomis neatskleidžiami „įsiterpusių“ valstybinės žemės sklypų kriterijai (arba papildomos sąlygos), o pati formuluotė
„įsiterpę sklypai“ gali būti interpretuojama itin plačiai, pavyzdžiui:
„įsiterpusiu“ sklypu gali būti laikomas nors ir įsiterpęs tarp išnuomotų
valstybinės žemės sklypų, tačiau nuo jų nutolęs ir su išnuomotais valstybinės žemės sklypais nesiribojantis žemės sklypas (ir pan.). Teisiniu požiūriu toks sklypas pagal Projekto nuostatas galėtų būti išnuomotas nuo jo nutolusio valstybinio žemės sklypo nuomininkui. Dėl minėtos priežasties Projektu siūlomomis nuostatomis gali būti „užprogramuojamas“ Įstatymo ir Turto įstatymo tikslų neužtikrinantis valstybinės žemės sklypų išnuomojimo išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis (mažesne kaina) mechanizmas, atskiroms asmenų kategorijoms (t. y. esamiems valstybinės žemės nuomotojams) sudarantis išimtines galimybes išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant tikslinio jų naudojimo.
Aukščiau išdėstytose pastabose nurodyti argumentai sukuria neaiškumą dėl konkrečių valstybinės žemės sklypų dydžių nustatymo įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas (Projekto priėmimo atveju): Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tik atskleidus Projektu siūlomos įsiterpusių valstybinių žemės sklypų nuomos tikslus ir kriterijus vėliau (priėmus Projektą) galima objektyviai ir pagrįstai nustatyti konkrečius leistinus išnuomoti valstybinių žemės sklypų dydžius. Šiuo atveju, kadangi šie aspektai Projektu neatskleidžiami, sprendimus dėl tokių dydžių nustatymo priimantiems asmenims galimai būtų sudaromos diskrecinės sąlygos savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) spręsti dėl tokių dydžių nustatymo. Kitą vertus, jeigu būtų neatsižvelgiama į aukščiau išdėstytas pastabas (t. y. nekonkretinami papildomi įsiterpusių valstybinės žemės sklypų kriterijai), atsižvelgdami į galimybes itin plačiai interpretuoti Projektu siūlomas nuostatas, siūlomą teisinį reglamentavimą, pagal kurį Vyriausybė nustatytų tik išnuomoti leidžiamų valstybinių žemės sklypų dydžius) vertintume kaip nepakankamą. Atsižvelgti
64Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
pastabos ir pasiūlymai: 2.1.
Projektu siūlomo Įstatymo 9 straipsnio 15 dalis numato, kad „Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų nuostatų pirmame sakinyje kalbama apie sprendimą nutraukti (valstybinės žemės) nuomos sutartį, o trečiame – apie sprendimą sutartį nutraukti arba jos nesudaryti. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad:
Projekto nuostatų sakinį, konstatavus statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, jų savininkui nustatomas 2 metų terminas „pažeidimams“ pašalinti. Tuo tarpu pagal minėtų Projekto nuostatų trečiąjį sakinį, konstatavus statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, sutartis dėl valstybinės žemės nuomos negalės būti sudaroma, o statinys ar įrenginys valstybės bus išperkamas.
Šiuo atveju joks terminas „pažeidimams“ (ar kitoms sutarčiai sudaryti trukdančioms aplinkybėms) pašalinti nebūtų nustatomas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, svarbu gali būti tai, kad statinio ar įrenginio naudojimas atskirais atvejais gali būti tiesiogiai susijęs su jam reikalingo žemės sklypo naudojimu ir, atvirkščiai, neįmanomas būtent dėl aplinkybės, kad jų naudojimui reikalingas žemės sklypas nepriskirtas. Tačiau pagal minėtas Projekto nuostatas galima situacija, kad asmeniui kreipusis dėl valstybinės žemės nuomos (reikalingos statiniui ar įrenginiui naudoti pagal paskirtį) galėtų būti priimamas sprendimas valstybinės žemės sklypo neišnuomoti (taip eliminavus prielaidas statinio arba įrenginio naudojimui), o statinį ar įrenginį (dėl nenaudojimo) išpirkti valstybės nuosavybėn. Specialiųjų tyrimų tarnyba sutinka, kad atskirais atvejais dėl statinio ar įrenginio nenaudojimo (ar kitų aplinkybių) gali būti keliamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo (reikalingo jų naudojimui) išnuomojimo tikslingumo (pavyzdžiui: jeigu statinys negali būti naudojamas kuriai nors savarankiškai funkcijai atlikti), tačiau manytume, kad svarstytina ar atskirais atvejais neturėtų būti nustatomas terminas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti trukdančių reikšmingų aplinkybių pašalinimo. Šiuo atveju manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti svarstytinos ir dėl galimybių pasielgti nesąžiningai sudarymo (kadangi, pavyzdžiui: gali būti vengiama sudaryti nuomos sutartį, o vėliau konstatuojant statinio ar įrenginio nenaudojimo faktą, siekti inicijuoti statinio ar įrenginio išpirkimo procedūras).
Projektu siūlomos nuostatos susijusios su nuosavybės teisės santykiais, iš kurių kylantys teisėti interesai yra užtikrinami Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Pagal Projekto nuostatas asmens nuosavybės teisės į statinius ir įrenginius galėtų būti prarandamos atvejais, kada „valstybinės žemės nuoma dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo neatitiktų valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš Projekto nėra aišku, kokios konkrečios sąlygos turėtų būti tokiomis laikytinos, todėl siekiant teisinio aiškumo ir sąlygų išvengti asmenų teisėtų interesų pažeidimams manytume, kad Projektu tokios sąlygos ar jų kriterijai turėtų būti aiškiai įvardinami. Apsispręsti pagrindiniame komitete
65Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-05-30 Nr. 4-01-4541 Dėl nuo 2023 m. gegužės 1 d. galiosiančių Projektu siūlomų įstatymo nuostatų:
1Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Projektu siūlomu Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybėms būtų perduodamos administracinio pobūdžio savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės valdymo funkcijos, o pagal Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybinė žemė savivaldybėms patikėjimo teise taip pat būtų perduodama konkrečioms reikmėms (naudojimui). Taip pat pagal minėto Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat būtų sudaroma galimybė savivaldybėms patikėjimo teise perduoti valstybinę žemę minėto straipsnio 2 dalies a – h punktuose nenumatytoms reikmėms (naudojimui). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais: 1.1.1.
Pagal minėtas nuostatas savivaldybės savo nuožiūra galėtų priimti sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas atitinkantiems subjektams. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad savivaldybių tiesioginė paskirtis susijusi su valstybės teritorijos administracinio vieneto (savivaldybės) bendruomenės interesų įgyvendinimu. Tuo tarpu pagrindiniai valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja tikslai yra žymiai platesnio masto ir susiję su viešojo intereso valstybiniu mastu užtikrinimu. Dėl minėtos priežasties kyla abejonių, ar savivaldybės institucijos visais atvejais išvengs savivaldybių ir viešojo intereso (valstybiniu mastu) konflikto ir savo sprendimais sieks užtikrinti pirmiausiai visos valstybės visuomeninius, o ne tik susijusius su savivaldybės gyventojų bendruomene, interesus. 1.1.2. Projekto priėmimo atveju sprendimų dėl valstybinės žemės priėmimo teisė būtų suteikiama 60 savivaldybių, kurios, tikėtina, turėtų savo priimamais teisės aktais reglamentuoti su projektu siūlomu Įstatymu susijusias procedūras. Taigi, skirtingose savivaldybėse galimai būtų taikoma ir įgyvendinama skirtinga praktika. Šiuo atveju gali būti aktualu tai, kad Projekto siūlymų priėmimas galimai apsunkintų savivaldybėse priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo priežiūros ir kontrolės funkcijų užtikrinimą. Reikšminga gali būti tai, kad išplėtus sprendimų dėl valstybinės žemės priėmimo teisę turinčių subjektų ratą ir nustačius nepagrįstų sprendimų priėmimo faktus, vadovaujantis Projektu siūlomo Įstatymo 35² straipsnio nuostatomis Nacionalinė žemės tarnyba (subjektams atsisakius vykdyti teisėtumą užtikrinančius Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimus ar pasiūlymus) dėl teisėtų interesų užtikrinimo privalėtų kreiptis į administracinius teismus.
Atsižvelgiant į šiandienines aktualijas (teismų užimtumas, ilgi bylų nagrinėjimo terminai ir pan.) manytume, kad atskirais atvejais šios aplinkybės apsunkintų galimybes valstybinę žemę išreikalauti iš neteisėto (arba nepagrįsto) valdymo nedelsiant, todėl būtų sudaromos sąlygos ydingai situacijai, kuomet valstybės turtas tam tikrą laikotarpį galimai būtų valdomas, naudojamas ar juo disponuojama nepagrįstai ir neužtikrinant Įstatymu ir Turto įstatymo saugomų vertybių. Apsispręsti pagrindiniame komitete
66Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-05-30 Nr. 4-01-4541 Projektu siūlomo įstatymo 6 dalies 4 punktas nustato, kad „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;“. Minėtos nuostatoms yra aktualūs dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų 1 (1.1 – 1.4) pastaboje išdėstyti argumentai. Apsispręsti pagrindiniame komitete
67Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-05-30 Nr.
4-01-4541 2.Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1.Projektu siūlomo Įstatymo 7 straipsnio 7 dalis Nacionalinę žemės tarnyba įpareigoja prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams (t.y. savivaldybėms, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Turto įstatymo nustatytiems subjektams) būtų tinkamai vykdomi. Atitinkamai minėtoje straipsnio dalyje numatoma, kad viešosios transporto infrastruktūros valdytojui nebenaudojant ir /ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams nebeatliekant Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, šių subjektų atžvilgiu inicijuojami veiksmai dėl patikėjimo teisės į valstybinius žemės sklypus pasibaigimo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtose nuostatose nekonkretinama, kokių veiksmų įgyvendindama jai keliamą įpareigojimą Nacionalinė žemės tarnyba galėtų imtis savivaldybių – valstybinės žemės patikėtinių – atžvilgiu, jeigu šios tinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo nevykdo ir patikėjimo teise tiksliniam naudojimui perduotų valstybinės žemės sklypų nenaudoja. Siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinant Įstatymu ir Turto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimo (pavyzdžiui: kad patikėjimo teise perduoti valstybinės žemės sklypai būtų naudojami racionaliai ir efektyviai), Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtomis Projekto nuostatomis šis neaiškumas turėtų būti pašalinamas. Pritarti
68Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-05-30 Nr.
4-01-4541 2.2.Projektu siūloma Įstatymo 9 straipsnio 17 dalis numato valstybinės žemės nuomos sutarties prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo nutraukimo arba nesudarymo atvejus, o taip pat tokių objektų išpirkimo valstybės nuosavybėn galimybes. Minėtoms nuostatoms yra aktualūs aukščiau aktualūs dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. galiosiančių Projektu siūlomo Įstatymo nuostatų išdėstytoje 2.1 pastaboje nurodyti argumentai. Apsispręsti pagrindiniame komitete
69Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-05-30 Nr. 4-01-4541 3.Kitos pastabos ir pasiūlymai: 3.1.Projektu siūloma Įstatymo 8 straipsnio („Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)“ 7 dalimi ir 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 10 dalimi siūloma nustatyti, kad „savivaldybės joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės kriterijus, gali suteikti neatlygintinai naudotis ir išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinių žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai nustato Vyriausybė“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtų nuostatų pirmąjį sakinį numatoma, kad Vyriausybė (Projekto priėmimo atveju) nustatytų panaudos arba nuomos pagrindais perduodamų žemės sklypų ploto ir (ar) vertės kriterijus. Tuo tarpu pagal antrojo sakinio nuostatas Vyriausybė nustatytų valstybinės žemės sklypų nuomai taikomus kriterijus. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos gali būti suvokiamos dviprasmiškai; nepakankamai aiški nuostatų, kad Vyriausybė nustatytų „nuomai taikomus kriterijus“ prasmė (ir kodėl tik nuomos, o ir ne perdavimo panaudos pagrindais atvejais); ar panaudos pagrindais perduodamų sklypų atžvilgiu gali būti nustatomi ir kiti (ne tik ploto ir vertės) kriterijai ir panašiai.
Siekiant teisinio aiškumo siūlytume apsvarstyti minėtų Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
70Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-05-30 Nr. 4-01-4541 Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi: dalis Projektu siūlomų nuostatų yra svarstytinos teisinio aiškumo aspektais; savivaldybėms suteikus administracinio pobūdžio sprendimų teisę dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, priimant sprendimus galima rizika, kuomet savivaldybės savo sprendimais pirmiausiai sieks užtikrinti savo (savivaldybės ar vietos bendruomenės), o ne viešojo valstybinio masto interesus; dalis Projekto nuostatų galimai nepagrįstai sudarytų palankesnes sąlygas siauroms interesų grupėms ar atskiriems asmenims lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti valstybinės žemės sklypus neužtikrinant įstatymo ir
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
8 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal kurią žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienus kalendorinius metus negali viršyti 1 procento bendro konkrečios savivaldybės teritorijos žemės ūkio paskirties žemės ploto, gali įtakoti mažesnį investicijų pritraukimą, ypač į mažesnes savivaldybes. Didelė dalis ne miestų, miestelių ar kitų urbanizuotų ar planuojamų urbanizuoti teritorijų ribose esančių žemės sklypų yra būtent žemės ūkio paskirties. Nemaža dalis bendrovių, atsidarančių savo gamyklas ar vykdančių veiklą mažesnėse savivaldybėse, tai daro būtent už miestų ribų dėl apribojimų, taikomų gamykloms esančioms arti gyvenamųjų teritorijų. Todėl nustatant apribojimus pakeisti žemės paskirtį šiose teritorijose, būtų apribojamos savivaldybių galimybės pritraukti investuotojus, kuriems negali būti suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas ar neįsikuria savo veiklos vykdymui skirtų gamyklų teritorijose, kurioms jau suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 6 punktu ir numatyti papildomą išimtį apdirbamosios gamybos investicijų projektams, kurie neturi valstybei svarbaus projekto statuso. „9. Žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienerius kalendorinius metus negali viršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus šiuos atvejus:
<...>
6) teritorijose, kurios reikalingos apdirbamosios gamybos investicijų projektams įgyvendinti.“ Pritarti 2.
narys Simonas Gentvilas, 2022-06-0128 Argumentai: Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, numatyta:
teritorijos (šiuo metu – 33,7 proc.). 150.2. Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasieks 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų – griežtai saugomos teritorijos. 151.4. 30 proc. šalies teritorijos pateks į saugomų teritorijų ribas (šiuo metu – 17,63 proc.), iš jų trečdaliui bus taikoma griežta apsauga. 162.3. Daug anglies turinčių ekosistemų (miškų ir šlapžemių) atkūrimas ir tvaraus naudojimo užtikrinimas. Šalies miškingumo didinimas ir pažeistų pelkių atkūrimas gali daryti svarbų didinamąjį ekonominį poveikį ir teigiamą poveikį klimatui. Iki 35 proc. didinsime šalies miškingumą. Baigsime žemės reformą, spręsdami rezervinių miškų nuosavybės klausimą. Parengsime nusausintų, netinkamų toliau eksploatuoti ir pažeistų šlapžemių atkūrimo veiksmų planą. Uždrausime naujų natūralių pelkių eksploatavimą. 161. Siekdami užtikrinti tvarų gamtos išteklių naudojimą, turime įvertinti ir tausoti ekosistemų, tokių kaip dirvožemis, švarus oras, vanduo ir biologinė įvairovė, teikiamas paslaugas. Siekdami mažesnių ŠESD emisijų, išskirtinį dėmesį skirsime plėsdami ir atkurdami daug anglies turinčias ekosistemas (miškus ir pelkes), plėsime saugomų teritorijų tinklą, rūpinsimės vandens telkinių būkle. 162.1.
162.1. Saugomų teritorijų plotas didės iki 20 proc., ketvirtadalis jų bus griežtai saugomos. Didelės gamtinės vertės teritorijoms privalome skirti ypatingą dėmesį. Tobulindami „Natura 2000“ tinklą, užtikrinsime veiksmingą natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugą. Plėsime saugomas teritorijas Baltijos jūroje ir užtikrinsime realią jų apsaugą. Peržiūrėsime saugomų teritorijų sistemos valdymą, siekdami padaryti jį efektyvesnį, labiau atitinkantį gamtos ir vietos bendruomenių poreikį. Sėkminga apsauga įmanoma tik įtraukus vietos bendruomenes ir žemės savininkus, todėl sukursime schemas, leisiančias prie gamtosaugos prisidėti visiems. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 7 ir 8 punktais ir numatyti papildomas išimtis saugomų teritorijų tinklo plėtrai bei teritorijoms, skirtoms šalies miškingumui didinti. „9. Žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienerius kalendorinius metus negali viršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus šiuos atvejus:
<...>
7) teritorijoms, skirtoms saugomų teritorijų tinklo plėtrai, „Natura 2000“ tinklo tobulinimui, veiksmingam natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugos užtikrinimui;
8) teritorijoms, skirtoms šalies miškingumui didinti ir pažeistų pelkių atkūrimui.“
narys Simonas Gentvilas, 2022-06-011 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pažangių elektroninių ryšių technologijų ir tinklų plėtra (tame tarpe 5G ryšio) yra strategiškai svarbi (Lietuvos Respublikos 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.
2020–2025 m. gairių patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairės), taip pat į tai, kad Elektroninių ryšių įstatymo 42 str. 5 d. nustatyta pareiga valstybei plėtoti viešąją sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas, šiems strateginiams tikslams įgyvendinti turėtų būti numatytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kurios pagal parengtus specialiojo plano sprendinius, leis įrengti elektroninių ryšių infrastruktūros objektus. Taip pat, siekiant laiku ir pilna apimtimi įgyvendinti valstybės numatytus tikslus dėl Lietuvos teritorijos padengimo 5G ryšiu yra numatyta 5G infrastruktūros diegimą pripažinti valstybinės svarbos projektu. Efektyvus energetikos sektoriaus funkcionavimas yra vienas svarbiausių valstybės ekonominio vystymosi pagrindų. Energetikos sektoriaus plėtra ir vystymasis yra neatsiejami nuo galimybių naudotis esamais ir plėtoti naujus energetikos infrastruktūros projektus, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), įskaitant ir centralizuotus (bendrojo naudojimo) tinklus, kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Vienas iš esminių šios veiklos elementų yra tam reikalingos žemės (teritorijų) prieinamumas ir efektyvus reikalingų sprendimų priėmimas ir administravimas. Atsižvelgiant į tai. svarbu užtikrinti, kad sprendimai dėl valstybinės žemės panaudojimo, susiję su energetikos objektais būtų priimami efektyviai.
Energetikos sektorius apima ne tik elektros, tačiau ir dujų bei šilumos sritis, todėl yra svarbu numatyti žemės paėmimo galimybę visiems energetikos objektams. Pasiūlymas: Siūloma tikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę numatant, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros galėtų būti taikomos visiems elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti. „<...>4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo nario Simono Gentvilo ir komiteto pateiktus pasiūlymus, atkreipiant dėmesį į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, AB
„Energijos skirstymo operatoriaus“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos
ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos profesinės sąjungos pateiktą nuomonę ir siūlymus. 6.2.
6.2. Pasiūlymai: numatyti II etapo įgyvendinimo pradžią nuo 2024 m. sausio 1 d, siekiant, kad Aplinkos ministerija:
gautas institucijų pastabas ir pasiūlymus,susijusias su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu ir kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais;
sisteminės valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizę bei teisinio reguliavimo tobulinimus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, A. Butkevičius, A. Čepononis. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biuro patarėjas M. Pečiulis [1] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23925/valstybes-nekilnojamojo-turto-perduoto-savivaldybems-patikejimo-teise-valdymas [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarimo protokolas Nr. 55. [3] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarimo sprendimo (protokolo Nr. 55 3 klausimas) priedas. [4] Plano II skyriaus „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir (ar) jų funkcijų optimizavimas“ 7 punktas. [5] Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2022 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. 1V-34 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“. [6] Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2020 m. spalio 30 d. įsakymas Nr.
1V-194 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo VTPSI taisyklės). [7] Įstatymo 25¹straipsnio 2 dalies 10 punkte reglamentuojama, kad skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį yra pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje (išskyrus atvejus, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių – užtvaros (tvoros, aptvaro, diendaržio, voljero), atraminės sienelės, liepto ir plokščio horizontalaus inžinerinio statinio – dėl kurių skundus nagrinėja žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantis viešojo administravimo subjektas (tokiu atveju skundas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją). [8] Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.
1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo VTPSI taisyklės). [7] Įstatymo 25¹straipsnio 2 dalies 10 punkte reglamentuojama, kad skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį yra pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje (išskyrus atvejus, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių – užtvaros (tvoros, aptvaro, diendaržio, voljero), atraminės sienelės, liepto ir plokščio horizontalaus inžinerinio statinio – dėl kurių skundus nagrinėja žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantis viešojo administravimo subjektas (tokiu atveju skundas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją). [8] Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės nuostatai). [9] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). [10] Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai).