Projekto lyginamasis variantas
2022
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „
taip pat atliekų deginimo metu įrenginiuose susidarę dugno pelenai ir šlakai bei garo katilų dulkės, iškrentančios iš katilo šilumokaičių sistemos. 2. Pakeisti 2 straipsnio111 dalį ją išdėstyti taip: „111 . Atliekų naudojimas medžiagoms gauti
straipsnio 12 dalį ją išdėstyti taip: „12. Atliekų perdirbimas
medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas
įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir
(ar) jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ligita Girskienė
DĖL
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuva įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti, kad komunalinių atliekų sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. atliekų. Siekis labai ambicingas ir kol kas jį sunkiai sekasi įgyvendinti. 2013 m. Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji termofikacinė jėgainė "Fortum Klaipėda". Joje buvo pradėtos deginti atliekos. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia net keletas termofikacinių jėgainių. Atliekų deginimo metu atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidaro pelenai ir šlakas. Atliekų deiginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir nepavojingojo šlako tvarkymą reglamentuoja Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai. Šie reikalavimai privalomi asmenims, kurių veikla susijusi su nepavojingųjų pelenų ir nepavojingojo šlako susidarymu, tvarkymu ir panaudojimu. Šiuo metu nėra reglamentuota kokiai medžiagų grupei priskirti vertinti komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus). Todėl susidaro situacijos, kai komunalinių atliekų deginimo proceso likučiai kaupiami ir sandėliuojami prie gyvenamųjų namų nesilaikant nei sanitarinių apsaugos zonų nei kitų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, būtina įstatymu nustatyti, kad atliekų deginimo metu atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atleikų deginimo įrenginiuose susidarę pelenai ir šlakas yra atlieka. Vilniaus Gedimino Technikos universiteto APF KTI Automobilių kelių mokslo laboratorija atliko komunalinių atliekų deginimo pelenų (šlako) mišinio cheminės sudėties tyrimą (žiūrėti 1 priedą) ir nustatė, kad mišinyje yra žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų metalų, tokių kaip, titanas, chromas, manganas, nikelis, varis, cinkas, švinas.
Pastebėta, kad metalų kiekiai, esantys smulkios frakcijos sudėtyje yra nuo 1,9 karto (Mn) iki 3,16 karto (Cu) didesni už esančius 0-4 mm frakcijoje. Taip pat 2021-06-17 priimtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3, 3-1, 3-2, 4, 7, 11-1, 12-1, 18-2, 22, 30, 32, 33, 34, 34-1, 34-2, 34-3, 34-4, 34-7, 34-8, 34-15, 34-18, 34-23, 34-25, 34-26, 34-28, 34-31 straipsnių, šeštojo skirsnio, 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32-1 straipsniu ir antruoju-2 skirsniu įstatymas numatė, kad atliekas būtų galima naudoti kaip užpildą ir inžiniariniams tikslams - kraštovaizdžiui formuoti. Tai sukėlė didelį visuomeninių organizacijų pasipiktinimą, nes tokiu būdu buvo įteisinamas legalus atliekų laidojimas, kuris gali pakenkti žemės gelmėse esančio vandens kokybei. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narė Ligita Girskienė atsižvelgusi į Klaipėdos krašto bendruomenių pasiūlymus ir problemas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu atliekos apibrėžiamos kaip medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Komunalinių atliekų deginimo proceso likučiai (pelenai ir šlakas) nėra apibrėžti. Šiuo metu atliekas galima naudoti kaip užpildą ir inžiniariniams tikslams - kraštovaizdžiui formuoti ir tai laikoma atliekų perdirbimu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus) priskirti prie atliekų apibrėžimo.
Taip numatant, kad komunalinių atliekų deginimo proceso likučiai (pelenai ir šlakas) būtų tvarkymi taip pat kaip ir kitos atliekos. T.y. šių medžiagų tvarkymui reikėtų turėti taršos leidimą ir todėl įmonės negalėtų kaupti, tvarkyti, perdirbti šių atliekų neturint leidimo ir nesuderinus su visuomene. Taip pat bus draudžiama atliekas naudoti kraštovaizdžio formavimui ir kitų ertmių užpildymui ir nelaikyti to kaip atliekų perdirbimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus įstatymus jie įtakos kriminogeniniai situacijai ir neturės. Pakeitimai turės nežymią įtaką korupcijos mažinimui, nes bus aiškiai apibrėžta, kas yra komunalinių atliekų deginimo proceso likučiai (pelenai ir šlakas) ir aplinkos apsaugos inspektorius neturės galimybių nuspręsti kitaip. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įvestas teisinis aiškumas turės teigiamą įtaką verslui. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės priimti teisės aktų pakeitimus susijusius su atliekų tvarkymu ir naudojamu. 10.
r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymą turėtų būti keičiami poįstatyminiai teisės aktai reglamentuojantys komunalinių atliekų deginimo proceso likučių (pelenų ir šlako) sandėliavimą, tvarkymą, naudijimą ir perdirbimą. Aplinkos ministras turėtų įsakymu papildyti "Atliekų tvarkymo taisykles".. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Atliekos, šlakas, pelenai, kraštovaizdis,
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Parašas Ligita Girskienė
projekto 2022-05-02 Nr. XIVP-1612 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūloma papildyti sąvokos „atliekos“ apibrėžimą ir nustatyti, kad atliekos yra ne tik „medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti“, bet taip pat ir
„atliekų deginimo metu įrenginiuose susidarę dugno pelenai ir šlakai bei garo
katilų dulkės, iškrentančios iš katilo šilumokaičių sistemos “. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas sąvokos papildymas nėra perteklinis, nes, manytina, kad sąvokos „atliekos“ turinyje vartojamas terminas „medžiaga“ savo turiniu galėtų apimti ir projekto nuostatose nurodytas konkrečias „atliekas“ (dugno pelenus, šlakus ir pan.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal 1989 m. kovo
jų tvarkymo kontrolės 2 priedą buitinių atliekų deginimo proceso likučiai laikytini atliekomis. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje vartojamos sąvokos „įrenginiuose“ turinys nėra aiškus, t. y. neaišku, ar projekto nuostatose turimi omenyje „atliekų deginimo įrenginiai“, ar kokie kiti įrenginiai. Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų vartoti tokias sąvokas, kurios yra apibrėžtos ir vartojamos keičiamame įstatyme. 3. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė „atliekų deginimo metu įrenginiuose susidarę dugno pelenai ir šlakai“ neturėtų būti suderinta su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 41 dalyje vartojama formuluote „komunalinių atliekų deginimo proceso likučiai (pelenai ir šlakai)“. 4.
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 111 dalyje nėra nustatomi jokie nauji pakeitimai nei dabar galiojanti redakcija. Šios projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į projekto lyginamojo varianto analogiškose nuostatose siūlomus pakeitimus. 5. Projekto 1 straipsnio 1-3 dalių pakeitimų esmės išdėstyme prieš žodį „ją“ įrašytinas žodis „ir“. 6. Projekto 2 straipsnio pavadinime žodžius „Įstatymo įsigaliojimas“ siūlytina pakeisti žodžiais „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, kadangi šio straipsnio nuostatos reglamentuoja ne tik įstatymo įsigaliojimą, bet ir įgyvendinimą. 7. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 8. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal
kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, jog dėl projekto siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko,
[email protected]