Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 248 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Streikai gali būti draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėmis“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas, įsigalioja
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas Tomas Tomilinas
Projekto Nr. XIVP-1607(2) lyginamasis variantas
Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 248 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose,
kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis Streiko skelbimo ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai“. 2 straipsnis. 258 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 258 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „258 straipsnis. Lokauto draudimas Draudžiama skelbti lokautą greitosios medicinos pagalbos tarnybose, stichinės nelaimės ekstremaliosios situacijos zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, taip pat viešojo administravimo įstaigose ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis
Projekto Nr. XIVP-1607(3) lyginamasis variantas
Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 248 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose,
kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis Streiko ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai“. 2 straipsnis. 258 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 258 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „258 straipsnis. Lokauto draudimas Draudžiama skelbti lokautą greitosios medicinos pagalbos tarnybose, stichinės nelaimės ekstremaliosios situacijos zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, taip pat viešojo administravimo įstaigose ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 str. įtvirtintą darbuotojų teisę streikuoti net ir šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį, taip siekiant panaikinti teisės aktuose esančius prieštaravimus ir atstatant darbuotojų ir darbdavių santykio balansą ir nepaprastosios padėties metu. Dėl susidariusios ypatingos geopolitinės situacijos, Lietuvos Respublikoje per labai trumpą laiką buvo paskelbtos net kelios nepaprastosios padėties situacijos, kurios būna pratęsiamos. Tikėtina, kad išorės valstybių keliami iššūkiai gali tęstis dar kurį laiką, todėl tikimybė, kad valstybė bus priversta skelbti ar tęsti nepaprastąją padėtį yra labai didelė. Kadangi nepaprastoji padėtis yra specialus teisinis režimas, liečiantis daugelį piliečių, tame tarpe ir darbuotojų, teisių ir laisvių, nepaisant to, kad jos neturi jokios įtakos aplinkybėms dėl kurių kilo ar buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Viena tokių – teisė streikuoti, kuria ribojant yra sukuriamas nepagrįstas darbdavių pranašumas prieš darbuotojus. Todėl įstatymo projektu yra siūloma Darbo kodekse pakeisti imperatyvų draudimą streikuoti, vietoje jo įtvirtinant galimybę skelbiant nepaprastąją padėtį, numatyti draudimą streikuoti. Nepaprastoji padėtis yra specialusis teisinis režimas, kuris dėl susidariusios padėties, įgalina valstybę tam tikrą laiką riboti piliečių laisvės ir teises.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos
apimtis (t.y. gali būti ribojamos tik 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 LR Konstitucijos straipsniuose nurodytos teisės ir laisvės) , nenumato galimybės riboti vieną svarbiausių darbuotojų teisių streikuoti, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 str. Darbo kodekso 248 straipsnio 2 d. yra įtvirtintas imperatyvus draudimas rengti streiką, kuomet šalyje yra paskelbta nepaprastoji padėtis. Todėl laikytina, kad šis draudimas streikuoti a priori galimai pažeidžia vieną iš svarbiausių darbuotojų teisių, t.y. teisę streikuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad to paties straipsnio 1 d. yra išskiriamos svarbiausios tokiais atvejais sritys, kurių darbuotojai yra būtini valdant sudėtingas situacijas, tačiau tame pačiame straipsnyje 2 dalyje yra draudžiama streikuoti visiems darbuotojams. Vadinasi, pritariant, kad net ne šalies viduje vykstantys veiksmai gali reikalauti specialaus teisinio režimo, būtina konstatuoti, kad aplinkybės dėl kurių skelbiama nepaprastoji padėtis dažnai yra skirtingo pavojingumo ar poveikio šalies vidiniam gyvenimui lygio. Skelbiant ją net nėra galimybės atsižvelgti į poreikį riboti atskiras socialinio-ekonominio šalies gyvenimo sritis. Darbo kodekso 248 str. įtvirtintas imperatyvus draudimas streikuoti nepaprastosios padėties atveju, neturi nei teisinio, nei loginio pagrindo, turint omenyje skirtingas situacijas ir aplinkybes dėl kurių yra skelbiama nepaprastoji padėtis. Visiškai nėra aišku, kokią neigiamą įtaką arba situacijos aštrėjimą gali įtakoti ilgą laiką trunkančios derybos dėl darbo sąlygų tarp darbdavio ir darbuotojų, profesinių sąjungų, pavyzžiui, Lietuvos sieną kertant migrantams iš Baltarusijos ar kitais atvejais.
Taip pat nėra aišku, kodėl, tarkime, padidėjus iššūkiams pasienyje turėtų būti ribojama, tarkime, kitose regionuose dirbančių įmonių darbuotojų teisė streikuoti. Nepaisant to, kad tiesioginio ryšio nėra, darbuotojai dėl ydingo reguliavimo vis tiek netenka dalies savo teisių ir vieno iš svertų derybose su darbdaviu. Maža to, toks ydingas teisinis reguliavimas taip pat sukuria ir darbdavių piktnaudžiavimo galimybes. Streiko paskelbimas yra ilga ir sudėtinga teisinė procedūra, o papildomai nujausdami tikimybę, kad nepaprastosios padėties situacija gali išlikti ilgą laiką, darbdaviai neturi jokių motyvų derėtis su darbuotojais dėl jų keliamų reikalavimų mėnesiais ar net metais. Vadinasi, galima laikyti, kad darbdaviai, dėl visiškai su jais nesusijusios situacijos įgyja nepagrįstą ir nesąžiningą pranašumą prieš ir taip silpnesne santykio dalimi laikomus darbuotojus. Todėl siūloma svarstyti keisti Darbo kodekso nuostata taip, kad skelbiant nepaprastąją, karo padėtį ar esant ekstremaliai situacijai ar šalį užklupus stichinei nelaimei, būtų įvertintos objektyvios aplinkybės bei būtų apsispręsta dėl streikų ribojimo konkrečios situacijos atveju. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Tomas Tomilinas
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 248 straipsnį streikai nepaprastosios padėties, karo, ekstremalios situacijos ar stichines nelaimės atveju ir jos laikotarpiu yra visiškai draudžiami, be jokių išimčių
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Siūloma imperatyvų draudimą streikuoti nepaprastosios, karo padėties, ekstremalios situacijos ar stichines nelaimės atveju pakeisti į galimybę pritaikyti tokį draudimą. Tikimasi, kad šiuo pakeitimu būtų panaikintas ne tik galimas prieštaravimas Lietuvos Respublikos konstitucijai, bet ir nebūtų nepagrįstai ribojamos darbuotojų teisės ir iškreipiamas darbdavių ir darbuotojų jėgų balansas tam tikrų, su jais dažnai nesusijusių ir aplinkybių laikotarpiu. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Streikas“
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Julius Sabatauskas Tomas Tomilinas
2022-04-26 Nr. XIVP-1607 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad streikai gali būti draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, formuluotė „gali būti draudžiami“ leidžia daryti prielaidą, kad streikai galėtų būti leidžiami net ir tada, kai jie turėtų tiesioginę įtaką keičiamame straipsnyje numatytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, žodžių
„gali būti“ reikėtų atsisakyti. Antra, sąlyga „kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę
įtaką šioms aplinkybėms“ yra diskutuotina. Formuluotė „gali turėti“ yra vertinamojo pobūdžio ir neaišku, kas turėtų nustatyti, kada streikas gali turėti tiesioginę įtaką. Kartu pastebėtina, kad formuluotė „tiesioginė įtaka“ praktikoje gali kelti taikymo problemų ir ginčų tiek nustatant, kas laikytina tiesiogine įtaka, tiek nustatant jos galimybę. Trečia, siūlytina įvertinti, kad anksčiau išvardinti aspektai gali lemti ir taip sudėtingos situacijos apsunkinimą bei įtakoti šios situacijos suvaldymą. 2. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime išbrauktinas teisės akto numeris, nes keičiant kodeksus numeriai nenurodomi. Be to, žodis „ĮSTATYMAS“ turi būti rašomas atskiroje eilutėje centre;
2) įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas turi būti patikslintas, nes šio straipsnio tekste nėra įstatymo įgyvendinimo nuostatų.
Straipsnio tekste reikėtų atsisakyti kablelio. 3) projekto lyginamojo varianto tekste žodžio „Streikai“ ryškinti nereikia, nes ryškinama tik tai, kas nauja. 3. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos nuostatos turėtų įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas su socialiniais partneriais. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2023-12-13 Nr. XIVP-1607(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2023-05-24
Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys, Rasa Petrauskienė, Gintarė Skaistė; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė; kviestieji asmenys: Vytautas Šilinskas – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Vita Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė, Liudvika Gražulienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja; Jonas Gricius – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-26 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad streikai gali būti draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Pirma, formuluotė „gali būti draudžiami“ leidžia daryti prielaidą, kad streikai galėtų būti leidžiami net ir tada, kai jie turėtų tiesioginę įtaką keičiamame straipsnyje numatytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, žodžių „gali būti“ reikėtų atsisakyti. Antra, sąlyga „kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms“ yra diskutuotina. Formuluotė
„gali turėti“ yra vertinamojo pobūdžio ir neaišku, kas turėtų nustatyti, kada
streikas gali turėti tiesioginę įtaką. Kartu pastebėtina, kad formuluotė
„tiesioginė įtaka“ praktikoje gali kelti taikymo problemų ir ginčų tiek nustatant,
kas laikytina tiesiogine įtaka, tiek nustatant jos galimybę. Trečia, siūlytina įvertinti, kad anksčiau išvardinti aspektai gali lemti ir taip sudėtingos situacijos apsunkinimą bei įtakoti šios situacijos suvaldymą. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1
kanceliarijos Teisės departamentas,
atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime išbrauktinas teisės akto numeris, nes keičiant kodeksus numeriai nenurodomi. Be to, žodis „ĮSTATYMAS“ turi būti rašomas atskiroje eilutėje centre;
2) įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas turi būti patikslintas, nes šio straipsnio tekste nėra įstatymo įgyvendinimo nuostatų. Straipsnio tekste reikėtų atsisakyti kablelio. 3) projekto lyginamojo varianto tekste žodžio „Streikai“ ryškinti nereikia, nes ryškinama tik tai, kas nauja. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
turėtų įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas su socialiniais partneriais. Pritarti. Trišalės tarybos išvados gautos 2022-11-29; Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta 2022-12-14. 5.
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-05-11 Įvertinę Lietuvos Respublikos darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1607 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
protokolas Nr. TTP-14
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 str. 2 dalies pataisos (Darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1607) (po 2022 m. lapkričio22 d. Trišalės tarybos posėdžio). NUTARTA. Fiksuoti, kad:
atstovai, įvertinę įstatymo projekte (Darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1607) pateiktą siūlymą, bendru sutarimu siūlo keisti Darbo kodekso 248 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„248 straipsnis. Streiko skelbimo draudimai
medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kurių teisę streikuoti riboja įstatymai. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjantys organai. 2. Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis. 3.
paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šalies nacionaliniam saugumui ir stabilumui, ministras, atsakingas už įmonės/įstaigos ekonominės veiklos rūšį, po konsultacijų su Lietuvos Respublikos trišale taryba, savo sprendimu gali atidėti streiką, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, konsultuojantis su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius. 34. Galiojant kolektyvinei sutarčiai, draudžiama skelbti streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje, jeigu jų laikomasi. 4 5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas netaikomas kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų, kurie kyla ir yra neišspręsti šio kodekso nustatyta tvarka, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo.“
ministerijos papildyti Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1607“ projektą bendra profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų pozicija ir jį suderinti su kitomis ministerijomis. 2.1. Gavus pritarimą, tai laikyti bendra Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuomone, o nesuderinus – Lietuvos Respublikos Seimui teikti atskiras Vyriausybės bei darbdavių ir profesinių sąjungų nuomones. 3. Informuoti Lietuvos Respublikos Seimą apie
posėdyje priimtus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 str. 2 dalies pataisos (Darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1607). Pritarti iš dalies. Komitete pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus (žr. išvados 5 dalį). 2. Profesinė sąjunga „Solidarumas“ 2022-11-08 Nr.
10 LPS „Solidarumas“ Valdyba siūlo Darbo Kodekso 248 straipsnio pakeitimą ir išdėstyti taip:
skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kurių teisę streikuoti riboja įstatymai. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjantys organai. 2. Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis. 3. Mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos atveju, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms, Socialinės apsaugos ir darbo ministras savo sprendimu, po konsultacijų su Lietuvos Respublikos Trišale taryba, gali atidėti streiką neilgesniam, kaip bendram trijų mėnesių laikotarpiui. 4. Galioj ant kolektyvinei sutarčiai, draudžiama skelbti streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje, jeigu jų laikomasi. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas netaikomas kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų, kurie kyla ir yra neišspręsti šio kodekso nustatyta tvarka, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinės sutarties. Įvertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr.
SV-S-481 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1607 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
gali būti draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms“. Darbuotojų teisė į streiką yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyto aiškumo principo, nes iš siūlomos nuostatos „kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėms“ neaišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatyta, ar streikai konkrečiu atveju turėtų „tiesioginę įtaką“ stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose paskelbta mobilizacija ar karo, nepaprastoji padėtis, ir dėl šios priežasties turėtų būti draudžiami, todėl neaišku, kaip būtų užtikrinta Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 2 dalies atitiktis Konstitucijos 51 straipsnio 2 daliai. Be to, Įstatymo projekte vartojama sąvoka „stichinė nelaimė“ įstatymuose neapibrėžta, o Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme vartojama sąvoka „ekstremalioji situacija“.
Pažymėtina, kad mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu laikiną asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą nustato Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas ir Civilinės saugos įstatymas. Karo padėties įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 22 straipsnio 12 punkte įtvirtintas absoliutus draudimas streikuoti valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, teritorijose, kuriose įvesta karo padėtis, o paskelbus visuotinę mobilizaciją – asmenims, įrašytiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, taip pat darbuotojams, atliekantiems funkcijas, kurios reikalingos ūkio subjektams nustatytoms būtinosioms užduotims vykdyti. Respublikos Prezidento dekrete ar Seimo nutarime, kuriais paskelbta dalinė mobilizacija, gali būti nustatytas draudimas streikuoti Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 22 straipsnio 12 punkte nurodytiems asmenims.
Nepaprastosios padėties įstatyme numatyta, kad Respublikos Prezidentas ar Seimas nustato asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą Respublikos Prezidento dekrete ar Seimo nutarime, kuriais įvesta nepaprastoji padėtis, atsižvelgdamas į grėsmės konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai laipsnį ir pobūdį, kitų aplinkybių ir sąlygų visumą bei galimybes greičiausiu būdu pašalinti grėsmę, sumažinti ją bei jos sukeltus padarinius, o Civilinės saugos įstatyme numatyta, kad Vyriausybė, paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali nustatyti asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, tačiau teisės streikuoti apribojimas šiuose įstatymuose nenumatytas. Teisės streikuoti apribojimas reikalingas siekiant suvaldyti nepaprastąją padėtį ar ekstremaliąją situaciją, todėl teisės streikuoti, kaip ir kitų teisių bei laisvių, apribojimo sąlygos ir tvarka nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos metu turėtų būti nurodyta Nepaprastosios padėties ir Civilinės saugos įstatymuose, o Darbo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje dėl teisės streikuoti apribojimo mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu turėtų būti pateikta tik nuoroda į specialius įstatymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina keisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 248 straipsnio pakeitimas Pakeisti 248 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Streiko skelbimo ribojimus mobilizacijos,
nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai.“ 1.2.
Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte nurodytą argumentą dėl sąvokos „stichinė nelaimė“ vartojimo, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 258 straipsnį, vietoj šios sąvokos vartojant sąvoką „ekstremalioji situacija“. 2. Atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad, pritarus šio nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui ir atsižvelgus į 2022 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje pasiektą susitarimą, turėtų būti tikslinami:
papildant nauja 2 dalimi ir 18 straipsnį išdėstant taip:
„18 straipsnis. Naudojimosi konstitucinėmis teisėmis
ir laisvėmis apribojimų bei nepaprastųjų priemonių panaudojimo nustatymas
straipsniuose nustatytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimą bei nepaprastųjų priemonių panaudojimą nustato Seimas arba Respublikos Prezidentas, vadovaudamiesi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, atsižvelgdami į grėsmės konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai laipsnį ir pobūdį, kitų aplinkybių ir sąlygų visumą bei galimybes greičiausiu būdu pašalinti grėsmę, sumažinti ją bei jos sukeltus padarinius. 2. Ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia įmonė, įstaiga, kartu su institucijos, atsakingos už ekstremaliosios situacijos ar krizės valdymą, vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti naudojimąsi Konstitucijos
nepaprastoji padėtis, siekdami suvaldyti nepaprastąją padėtį, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius. 3.
teisėmis ir laisvėmis apribojimas ir šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytos nepaprastosios priemonės gali būti naudojamos tik tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas. Naudojimąsi kitomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis apriboti draudžiama. 4. Įvesti naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.“
2 dalimi ir ją išdėstant taip:
„2. Ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį,
kurioje veikia įmonė, įstaiga, kartu su ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti streiką regionuose, kuriuose paskelbta ekstremalioji situacija, siekdami likviduoti ekstremaliosios situacijos padarinius, bet ne ilgiau kaip iki ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius.“ Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. išvadoje Nr. 1251 pateiktus pasiūlymus, Seimo plenariniame posėdyje kartu su šiuo įstatymo projektu turi būti svarstomi susiję Nepaprastosios padėties įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-
pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2793. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-05-241 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. išvadoje (protokolo Nr. 1251) pateiktą pasiūlymą Nr. 1.1. pakeisti įstatymo projektą, siūlome atitinkamai tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 248 straipsnio pakeitimas Pakeisti 248 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Streikai gali būti draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką šioms aplinkybėmis Streiko skelbimo ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai“. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2023-05-24 N2 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. išvadoje (protokolo Nr. 1251) 1 punkte nurodytą argumentą dėl sąvokos „stichinė nelaimė“ vartojimo, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 258 straipsnį, vietoj šios sąvokos vartojant sąvoką „ekstremalioji situacija“. Todėl siūlome įstatymą papildyti nauju 2 straipsniu, esamą 2 straipsnį atitinkamai laikyti 3 straipsniu. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 258 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 258 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„258 straipsnis. Lokauto draudimas Draudžiama skelbti lokautą greitosios medicinos pagalbos tarnybose, stichinės nelaimės ekstremaliosios situacijos zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, taip pat viešojo administravimo įstaigose ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.“ Pritarti. 3.
2023-05-243 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma įsigaliojimo data jau praėjo – siūlome tikslinti įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu, jį patikslinti ir išdėstyti taip: „2 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas, įsigalioja 20224 m. liepos sausio 1 d.“ Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2023-05-24 Argumentai:
Papildžius įstatymo projektą nauju 2 straipsniu, kuriuo keičiamas Darbo kodekso 258 straipsnis, atitinkamai turi būti pakeistas pavadinimas. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė